Paieška
Svetainės medis
Neįgaliųjų rėžimas
DĖMESIO: Ši Švietimo portalo versija neatnaujinama nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. Nauja informacija pateikiama atnaujintame Švietimo portale.
hero

Filosofija

Bendrųjų programų įvadas Kompetencijos ir jų aprašas Bendrosios programos teisės aktų registre
Parsisiųsti sąrašą:

Filosofija

Bendrosios nuostatos

Filosofijos bendroji programa (toliau – Programa) apibrėžia filosofijos dalyko paskirtį, ugdymo tikslą ir uždavinius, dalyku ugdomas kompetencijas, pasiekimų sritis, dalyko mokymo(si) turinį, mokinių pasiekimų vertinimą ir pasiekimų lygių požymius.

Filosofijos dalyko paskirtis:

  • ugdytis filosofinės tradicijos supratimą ir šį suvokimą taikyti įvairiuose kontekstuose bei kasdienybėje;
  • ugdytis gebėjimą naudotis įvairiomis medijomis kuriant ir perduodant filosofine kalba perteiktą turinį;
  • ugdytis filosofinį suvokimą apie valstybę, kultūrą, mokslą, meną ir religiją;
  • formuotis kritinį mąstymą, kūrybišką požiūrį ir plėsti kultūrinį išsilavinimą.

Filosofijos dalykas yra privalomai pasirenkamas iš visuomeninio ugdymo mokslų grupės, jo mokoma(si) III–IV gimnazijos klasėse.

Programoje išskirtos šešios pasiekimų sritys: Filosofinių klausimų specifikos suvokimas, Tikrovės pažinimas, Etinių sistemų ir klausimų hermeneutika, Filosofijos istorijos raidos ir klausimų analizavimas, Filosofinė žmogaus, istorijos, teisės ir meno analizė bei supratimas, Filosofinė religijos, valstybės ir medijų analizė bei supratimas. Pasiekimų sritys yra bendros III ir IV gimnazijos klasėms. Išskiriant pasiekimų sritis ir pasiekimus vadovautasi kompetencijų ir jų sandų raiškos aprašais, atsižvelgta į filosofijos bendrojoje programoje išskirtas pasiekimų sritis ir pasiekimus. Mokymo(si) turinyje išskirtos turinio sritys ir temos. Pasiekimų lygių požymiai aprašomi keturiais pasiekimų lygiais siekiant padėti mokytojams objektyviai vertinti mokinio mokymo(si) rezultatus.

Dalyko tikslas ir uždaviniai

Tikslas

Filosofijos dalyko tikslas – sudaryti sąlygas, kad filosofijos pamokose mokiniai susipažintų su pagrindinėmis filosofijos kryptimis, sąvokomis, gilintųsi į savęs ir pasaulio pažinimą, keltų filosofinius klausimus, kritiškai vertintų bei analizuotų įvairius fenomenus, sąžiningai ir kūrybiškai veiktų bei orientuotųsi kintančiame pasaulyje.

Uždaviniai

Vidurinio ugdymo uždaviniai. Siekdami tikslo mokiniai:

  • ugdosi gebėjimą suprasti filosofijos tradiciją, jos raidą ir santykį su kitais kultūros fenomenais: mokslu, ideologija, menu ir religija;
  • ugdosi gebėjimą suprasti ir dalyvauti filosofinių disciplinų komentavimo diskurse; 
  • ugdosi gebėjimą atskirti ir apibūdinti skirtumus tarp svarbiausių filosofijos disciplinų ir filosofų pažiūrų;
  • ugdosi gebėjimą reflektuoti įvairias filosofines teorijas ir jų taikymo galimybes kasdienėje praktikoje; 
  • ugdosi gebėjimą perduoti filosofinį supratimą, logiškai reikšti mintis; 
  • ugdosi gebėjimą įžvelgti filosofines problemas, jas formuluoti bei kritiškai vertinti;
  • ugdosi gebėjimą analizuoti, suvokti ir interpretuoti filosofinius tekstus bei jų kontekstą.

Kompetencijų ugdymas

Įgyvendinant Programą ugdomos šios kompetencijos: pažinimo, kūrybiškumo, komunikavimo, skaitmeninė, pilietiškumo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, kultūrinė. Jos pateiktos pagal kompetencijos ugdymo intensyvumą.

Įgyjamos filosofijos dalyko žinios, formuojami kritinio mąstymo, filosofinių problemų sprendimo įgūdžiai bei gebėjimas mokytis savarankiškai. Mokantis filosofijos dalyko stiprėja analizės ir interpretavimo įgūdžiai, formuojasi bazinis filosofinis mąstymas ir filosofinės tradicijos suvokimas, sužinoma apie filosofijos santykį su kitomis disciplinomis bei filosofijos pateikiamus klausimus ir galimus atsakymus.

Mokydamiesi filosofijos mokiniai pagilina socialinius ir bendravimo įgūdžius, kuriuos naudoja bendruomeniniame gyvenime, tuo pačiu įgyja teorinį pagrindimą geresnių socialinių santykių palaikymui. Taip pat įgyja sveikos gyvensenos ir reflektuotos egzistencinės laikysenos esminius principus. Įgyjamos emocinės ir dvasinės savitvardos ir sąmoningo buvimo įgūdžiai reflektuojant savo gyvenimišką patirtį.

Formuojasi filosofinio tyrimo įgūdžiai, filosofinių idėjų generavimas, kūrybinė prieiga prie teorinių bei praktinių problemų sprendimo bei filosofinis vertinimas ir refleksija. Filosofijos dalyko veiklose mokiniai ugdosi kūrybinį mąstymą, gebėjimą analizuojamą fenomeną apžvelgti objektyviai, iš įvairių perspektyvų, įžvelgti kitokius (neįprastus) problemų sprendimo būdus.

Ugdomasi pilietinė tapatybė ir savo turimų pilietinių galių filosofinis suvokimas, gebėjimas gyventi pilietinėje bendruomenėje gerbiant kitų žmonių teises ir laisves, filosofinis išprusimas brandina valstybingumo sampratą.

Filosofijos dalykas per dalykinį turinį ir įvairialypį to turinio priėmimą (per meno kūrinių, politinės kultūros, mokslinės tradicijos analizę) visapusiškai augina kultūrinį išprusimą ir įvairialypės kultūrinės tradicijos ir jos raiškos suvokimą, sąmoningą kultūrinį buvimą pasaulyje.

Filosofinis samprotavimas reikalauja atitinkamos komunikacinės raiškos – tiek rašytinės, tiek virtualios, t. y. gebėjimo atitinkamą filosofinę žinią perduoti tiems, kurie ieško prasmingo gyvenimo. Komunikavimo kompetencija labai svarbi ugdantis sutarimo, diskutavimo gebėjimą.

Skaitmeninė kompetencija – tai mokinio gebėjimas kritiškai ir atsakingai naudotis skaitmeninėmis technologijomis mokantis, dirbant ir dalyvaujant visuomenės gyvenime. Toks naudojimasis atveria galimybę praktiškai patirti technologijų poveikį ir jį filosofiškai reflektuoti.

Pasiekimų sritys ir pasiekimai

Programoje pasiekimų sritys žymimos raide (pavyzdžiui, A, B), o raide ir skaičiumi (pavyzdžiui, A1, A2) žymimas tos pasiekimų srities pasiekimas. Lentelėse kiekvienam klasių koncentrui pateikiami keturių lygių pasiekimų aprašai: slenkstinis, patenkinamas, pagrindinis, aukštesnysis. Pasiekimų požymių lentelėse raidės ir skaičių junginyje (pavyzdžiui, A1.2) raide žymima pasiekimų sritis (A), pirmu skaičiumi (1) nurodomas pasiekimas, o antru skaičiumi (2) – pasiekimų lygis.

Filosofinių klausimų specifika suvokiama analizuojant filosofijos kilmę, filosofinio požiūrio specifikos interpretavimą bei filosofijos, kaip gyvenimo būdo suvokimą. Šios pasiekimų srities mokinių pasiekimai: A1–A4.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Naudodamasis mokytojo pateiktais šaltiniais atpažįsta pagrindinius filosofinius klausimus, filosofines sąvokas, problemas, filosofijos kilmės ir ištakos aspektus (A1.1).

Apibūdina svarbesnius filosofus ir jų iškeltas problemas, svarbesnių filosofinių idėjų chronologiją, tinkamai vartoja filosofines sąvokas (A1.2).

Skiria ir aiškina filosofinių klausimų, filosofinio požiūrio ypatybes kitų mokslų keliamų klausimų kontekste, pateikia 3–5 filosofinių klausimų pavyzdžius (A1.3).

Reflektuoja ir kritiškai vertina įvairias filosofijos problemas, pateikia 3–5 filosofinių problemų pavyzdžius (A1.4).

Filosofijos ištakos (termino išaiškinimas; prieiga prie filosofijos; filosofijos ištakos; pamatiniai I. Kanto klausimai). III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Susipažįstama ir gilinamasi į tokius klausimus: filosofijos kilmė ir jos ištakos, filosofijos skirtumai nuo kitų disciplinų, filosofijos paskirtis, filosofijos sąvokos reikšmė, filosofijos pamatiniai klausimai.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Naudodamasis mokytojo pateiktais šaltiniais atpažįsta filosofinių klausimų sklaidą egzistencijoje, išvardija būdingus raiškos požymius (A2.1).

Apibūdina filosofinių klausimų sklaidą egzistencijoje, išvardija būdingus raiškos požymius, juos komentuoja (A2.2).

Analizuoja filosofinių klausimų sklaidą egzistencijoje, išvardija būdingus raiškos požymius, siūlo sprendimus filosofinėms problemoms (A2.3).

Kritiškai vertina ir išplečia kontekstą, aiškinamas ir vertindamas pasinaudoja tiek įvykiais, tiek teorija, kino filmuose (ar kituose pasirenkamuose kontekstuose) keliamas filosofines problemas (pateikia 3–4 pavyzdžius) (A2.4).

Filosofija ir egzistencija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Kodėl žmogus kelia filosofinius klausimus?
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Atpažįsta galimas filosofijos kaip gyvenimo būdo pritaikymo galimybes (A3.1).

Apibūdina filosofijos kaip gyvenimo būdo taikymo galimybes kasdienybėje, nusako, kuo ji skiriasi nuo teorinės filosofijos (išvardija bent 3 skirtumus) (A3.2).

Analizuoja ir aiškina, kūrybiškai interpretuoja ir savo kasdienybėje taiko filosofijos kaip gyvenimo būdo ir filosofijos teorijos santykį. Pateikia 2–3 pavyzdžius (A3.3).

Kritiškai vertina ir analizuoja pagrindinius filosofijos kaip gyvenimo būdo požymius, remiasi filosofijos teorijomis (A3.4).

Filosofija ir ideologija III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Susipažįstama ir gilinamasi į filosofijos santykį su ideologija. Keliamas klausimas, kuo filosofija skiriasi nuo ideologijos? Ar filosofija padeda ugdytis kritinį mąstymą?
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Atpažįsta pagrindinius skirtumus tarp filosofijos ir ideologijos (A4.1).

Apibūdina pagrindinius skirtumus tarp filosofijos ir ideologijos (A4.2).

Skiria ir analizuoja filosofijos ir ideologijos santykius, pateikia 1–2 pavyzdžius, juos komentuoja (A4.3).

Kritiškai vertina filosofijos ir ideologijos santykius, pateikia 1–2 pavyzdžius, juos komentuoja ir interpretuoja platesniame kontekste (A4.4).

Filosofija kaip gyvenimo būdas ir filosofija kaip teorija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Filosofija kaip gyvenimo būdas ir filosofija kaip teorija.

Filosofinis tikrovės pažinimas analizuojant atitinkamas filosofines problemas, ieškant aktualių šios temos raiškos požymių asmens gyvenime. Šios pasiekimų srities mokinių pasiekimai: B1–B4.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Atpažįsta filosofijos ir kitų mokslų santykio požymius, pagrindines tokio santykio problemas (B1.1).

Apibūdina filosofijos ir kitų mokslų santykio požymius, pagrindines tokio santykio problemas, naudodamasis vadovėliu ar žinynu komentuoja 1–2 pavyzdžius (B1.2).

Analizuoja ir palygina filosofijos ir kitų mokslų santykio požymius, esmines problemas; komentuoja mokslinį ir filosofinį pažinimą. Problemą pateikia rašytine, sakytine kalba, naudojasi vizualine medžiaga ir IT (B1.3).

Analizuoja ir kritiškai vertina mokslinį ir filosofinį pažinimą. Problemą formuluoja rašytine, sakytine kalba, naudojasi vizualine medžiaga ir IT, savarankiškai pasirenka literatūrą. Argumentuoja remdamasis filosofijos teorijomis ir kitų mokslų autoriais (B1.4).

Filosofijos ir kitų mokslų santykis (ar filosofija yra mokslas?). III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Susipažįstama, gilinamasi ir kritiškai reflektuojamas filosofijos ir kitų mokslų santykis. Keliami tokie klausimai: ar filosofija yra mokslas? Kokia yra kitų mokslų ir kokia filosofijos paskirtis? Filosofijos, kaip mokslų motinos, samprata.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Atpažįsta ir naudodamasis mokytojo pateiktais šaltiniais geba filosofiškai paaiškinti Platono olos alegoriją. Atpažįsta I. Kanto transcendentalinės filosofijos esminius požymius (B2.1).

Apibūdina Platono olos, I. Kanto transcendentalinės filosofijos esminius požymius, juos filosofiškai komentuoja, pateikia 1–2 pavyzdžius (B2.2).

Analizuoja ir filosofiškai paaiškina Platono olos alegoriją. Filosofiškai komentuoja ir palygina, perteikia sklandžia rašytine bei sakytine kalba (B2.3).

Kritiškai vertina, išplečia kontekstą, naudojasi papildoma literatūra (B2.4). 

Platono ola ir I. Kanto transcendentalinė filosofija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Keliami klausimai apie žmogaus pažinimo galimybes bei pažinimo svarbą egzistencijoje.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Atpažįsta statiško ir dinaminio tikrovės interpretavimo aspektus mokytojo nurodytoje medžiagoje (B3.1).

Pateikia esminių požymių pavyzdžių ir juos komentuoja (B3.2).

Interpretuor dinaminį būties aspektus, kūrybiškai taiko dinaminio tikrovės aspekto analizę egzistenciniame lygmenyje (B3.3).ja daiktišką i

Pritaiko įvairiuose kontekstuose, kritiškai vertina, palygina, naudojasi papildoma literatūra (B3.4).

Statiška ir dinamiška tikrovė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Statiška ir dinamiška tikrovė.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Atpažįsta pagrindinius skirtumus tarp tiesos ir nuomonės mokytojo nurodytoje medžiagoje (B4.1).

Apibūdina galimus esminius požymius, pateikia 2–3 pavyzdžius ir naudodamasis vadovėliu, žinynu ar kita mokomąja medžiaga juos paaiškina (B4.2).

Savais žodžiais paaiškina skirtumus tarp tiesos ir nuomonės, diskusijoje pateikia 3–5 argumentus (B4.3). 

Kritiškai vertina, palygina, išplečia kontekstą, naudojasi papildoma literatūra (B4.4).

Nuomonės ir tiesa. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Nuomonės ir tiesa.

Etinių sistemų suvokimas, remiantis įvairių etinių teorijų analize, pagrindinių autorių ir jų kūrinių interpretacijomis, diskusijomis apie šiuolaikinės moralės problemas ir jų sprendimo būdus. Šios pasiekimų srities mokinių pasiekimai: C1–C4.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Atpažįsta etikos moralės klausimus ar kasdienes etines situacijas bei dilemas (C1.1).

Apibūdina, kas yra etika ir moralė, naudodamasis mokytojo pateiktais šaltiniais komentuoja pagrindines teorijas apie šį santykį ir naudodamasis vadovėliu ar žinynu jas filosofiškai paaiškina, pasako jų autorius (C1.2).

Aiškina esminius etikos ir moralės požymius, pagrindines teorijas, pasako jų autorius (C1.3).

Kritiškai vertina, analizuoja etikos ir moralės santykio problemas, išvardina pagrindines teorijas, autorius, kontekstą, naudojasi papildoma literatūra (C1.4). 

Etika ir moralė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Moralinės normos ir jų pagrindimas. Analizuojami filosofiniai klausimai apie laisvę ir moralines normas.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Naudodamasis mokytojo pateiktais šaltiniais paaiškina laisvės problemą (C2.1).

Naudodamasis mokytojo pateiktais šaltiniais aiškina laisvės problemą, iškelia 1–2 klausimus (C2.2).

Aiškina laisvės problemą etikoje, pateikia bent 3 pavyzdžius (C2.3).

Kritiškai vertina, kūrybiškai įkomponuoja laisvės temą ir su ja susijusius klausimus į kitus kontekstus, naudojasi papildoma literatūra (C2.4).

Laisvės ir atsakomybės problema. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

„Mylėk ir daryk ką nori“ (Augustinas), „Esu pasmerktas laisvei“ (J.P. Sarte).
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Naudodamasis mokytojo pateiktais šaltiniais atpažįsta esminius epikūrizmo, kinikų ir stoikų mąstymo esminius aspektus (C3.1).

Išvardina esminius epikūrizmo, kinikų ir stoikų mąstymo esminius aspektus, pasiūlo jų pritaikymo galimybės kasdieniame gyvenime (C3.2).

Analizuoja, kūrybiškai interpretuoja ir taiko kasdieniame gyvenime epikūrizmo, kinikų ir stoikų mąstymo esminius aspektus, reflektuoja, kaip sekėsi tai daryti (pateikia 2–3 pavyzdžius) (C3.3).

Komentuoja esminius bruožus, kritiškai vertina, kūrybiškai taiko kituose kontekstuose; naudojasi papildoma literatūra (C3.4).

Etinės sistemos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Aristotelio „Nikomacho etika“, epikūrininkai; kinikai; stoikai. Keliant pagrindinių etinių sistemų klausimus siekiama suprasti tokių sistemų tinkamumą šiuolaikinėje visuomenėje ir asmens gyvenime.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Atpažįsta deontologinės etikos esminius bruožus, pagrindinius klausimus mokytojo nurodytoje medžiagoje (C4.1).

Apibūdina deontologinės etikos esminius bruožus, naudodamasis mokytojo pateiktais šaltiniais paaiškina esmines problemas ir temas, pagrindinius autorius (C4.2).

Analizuoja deontologinės teorijos (I. Kanto moralės filosofijos) esminius bruožus, taiko praktinėse situacijose (C4.3).

Kritiškai vertina esmines problemas ir temas, pagrindinius autorius; naudojasi papildoma literatūra, savarankiškai parenka pavyzdžių (C4.4).

I. Kanto moralės filosofija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

I. Kanto kategorinis imperatyvas. Analizuojami I. Kanto moralės filosofijos klausimai.

Filosofijos istorijos raidos ir pagrindinių klausimų analizavimas, skaitomi pagrindiniai autoriai, diskutuojama aktualiomis su Vakarų kultūros ir savimonės raida susijusiomis temomis. Šios pasiekimų srities mokinių pasiekimai: D1–D4.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Atpažįsta pagrindinius filosofus ikisokratikus ir jų mąstymo požymius (D1.1).

Apibūdina pagrindinius filosofus ikisokratikus ir jų mąstymo požymius, naudodamasis mokytojo pateiktais šaltiniais aiškina šios filosofijos kilmę, įtaką pasaulio kultūrai ir švietimui, pasiūlo pavyzdžių ir juos paaiškina (D1.2).

Komentuoja kontekstą, aiškina šios filosofijos kilmę, įtaką pasaulio kultūrai ir švietimui, pateikia 2–3 pavyzdžius (D1.3).

Aiškindamas šios filosofijos įtaką pasaulio kultūrai, naudojasi papildoma literatūra (D1.4). 

Ikisokratikų filosofijos, klasikinio ir helenistinio laikotarpio mąstymo hermeneutika. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Ikisokratikų filosofijos, klasikinio ir helenistinio laikotarpio mąstymo hermeneutika.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Atpažįsta pagrindinius viduramžių filosofijos (patristikos, scholastikos, universalijų ginčo) atstovus ir pagrindinius požymius (D2.1).

Apibūdina pagrindinius viduramžių filosofijos (patristikos, scholastikos, universalijų ginčo) atstovus ir pagrindinius požymius, naudodamasis mokytojo pateiktais šaltiniais paaiškina atitinkamą filosofinį tekstą (D2.2).

Interpretuoja atitinkamą tekstą, komentuoja šios filosofijos įtaką kultūrai (D2.3).

Kritiškai vertina, siūlo pavyzdžius ir juos aiškina, naudojasi papildoma literatūra (D2.4).

Viduramžių filosofijos analizė ir interpretacija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Viduramžių filosofijos analizė ir interpretacija.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Atpažįsta pagrindinius naujųjų laikų (racionalizmo, empirizmo, I. Kanto kritikų, idealizmo, materializmo) pagrindinius atstovus ir jų filosofijų požymius (D3.1).

Apibūdina pagrindinius naujųjų laikų (racionalizmo, empirizmo, I. Kanto kritikų, idealizmo, materializmo) pagrindinius atstovus ir jų filosofijų požymius, naudodamasis mokytojo pateiktais šaltiniais aiškina šių mąstymo paradigmų įtaką naujųjų laikų kultūrai, mokslui, švietimui (D3.2).

Analizuoja pagrindinius Naujųjų laikų atstovus ir jų filosofijų požymius (D3.3).

Kritiškai vertina informaciją, gilindamasis į temą naudojasi papildoma literatūra (D3.4).

Naujųjų laikų filosofijos interpretacija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Naujųjų laikų (racionalizmo, empirizmo, I. Kanto kritikos, idealizmo, materializmo) filosofijos interpretacija.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Atpažįsta gyvenimo filosofijos, egzistencializmo filosofijos fenomenologijos pagrindinius aspektus mokytojo nurodytoje medžiagoje (D4.1).

Apibūdina gyvenimo filosofijos, egzistencializmo filosofijos, fenomenologijos pagrindinius aspektus (D4.2).

Analizuoja gyvenimo filosofijos, egzistencializmo filosofijos, fenomenologijos pagrindinius aspektus, juos komentuoja, pateikia bent 3 pavyzdžius apie kiekvieną iš šių filosofijų (D4.3).

Komentuoja, kritiškai vertina, naudojasi papildoma literatūra (D4.4).

Gyvenimo filosofijos, egzistencializmo ir fenomenologijos hermeneutika ir praktika. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Gyvenimo filosofijos, egzistencializmo ir fenomenologijos hermeneutika ir praktika.

Gilinamasi į esminius filosofinės antropologijos, istorijos filosofijos, teisės ir meno filosofijų klausimus, ieškoma šių temų sklaidos tiek praeities, tiek ir dabarties kultūroje, moksle, asmens ir visuomenės gyvenime. Šios pasiekimų srities mokinių pasiekimai: E1–E4.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Atpažįsta filosofinės antropologijos pagrindines problemas; įvardija žmogaus, gamtos ir kultūros santykio, kūno ir sielos filosofinius klausimus; atpažįsta religijos atsakymą į gyvenimo prasmės ir tikslo klausimą; apibūdina mirties temos esmę (E1.1).

Naudodamasis mokytojo pateiktais šaltiniais apibūdina filosofinės antropologijos esmę, pagrindines problemas; aiškina šios disciplinos santykį su empirine antropologija, žmogaus, gamtos ir kultūros santykį, kūno ir sielos filosofinę sampratą, religijos pateiktą atsakymą į gyvenimo prasmės bei tikslo klausimą; filosofiškai ir egzistenciškai apibūdina mirties temą (E1.2).

Šių temų turinį analizuoja, komentuoja, filosofiškai ir egzistenciškai interpretuoja, perduoda turinį raiškia filosofine kalba (E1.3).

Analizuodamas šias temas jungia įvairius kontekstus, naudojasi papildoma literatūra (E1.4).

Filosofinė antropologija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Žmogus, gamta ir kultūra. Kūnas ir siela. Gyvenimo prasmė ir savirealizacija (religijos atsakymas, prasmė ir tikslas, mirtis). Gilinamasi į esminius filosofinės antropologijos gyvenimo prasmės ir savirealizacijos klausimus.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Atpažįsta istorijos filosofijos mėginimus atskleisti ir paaiškinti istorijos esmę, prasmę ir vyksmą, suvokti žmogaus istoriškumą. Atpažįsta idealistinės istorijos filosofijos (Augustinas, Kantas, Hegelis), marksistinės istorijos filosofijos ir XX amžiaus istorijos filosofijos esminius bruožus ir keliamus klausimus (E2.1). 

Naudodamasis mokytojo pateiktais šaltiniais nusako idealistinės istorijos filosofijos (Augustinas, Kantas, Hegelis), marksistinės istorijos filosofijos ir XX amžiaus istorijos filosofijos esminius bruožus ir keliamus klausimus (E2.2).

Aiškina istorijos filosofijos mėginimus atskleisti ir paaiškinti istorijos esmę, prasmę ir vyksmą, suvokti žmogaus istoriškumą. Nusako idealistinės istorijos filosofijos (Augustinas, Kantas, Hegelis), marksistinės istorijos filosofijos ir XX amžiaus istorijos filosofijos esminius bruožus ir keliamus klausimus ir juos pakomentuoja, siūlo savo 1–2 pavyzdžius (E2.3).

Kritiškai ir kontekstualiai vertina istorijos filosofijos klausimus; naudojasi papildoma literatūra (E2.4).

Žmogus istorijoje. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Diskutuojama ir keliami esminiai istorijos filosofijos klausimai.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Atpažįsta teisės pagrindimo klausimą (pvz., pozityvios arba prigimtinės teisės kilmės idėją), teisingumo, nusikaltimo ir bausmės bei socialinių utopijų teminius klausimus ar teiginius (E3.1).

Analizuoja teisės pagrindimo klausimą, naudodamasis mokytojo pateiktais šaltiniais, pateikia 1–2 pavyzdžius (E3.2). 

Reflektuoja teisės pagrindimo klausimą (pvz., pozityvios arba prigimtinės teisės kilmės idėją); aiškina teisingumo, nusikaltimo ir bausmės bei socialinių utopijų esmę, pobūdį ir reikšmę (E3.3).

Kritiškai ir kontekstualiai interpretuoja, naudojasi papildoma literatūra (E3.4).

Teisė ir teisingumas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Nusikaltimas ir bausmė. Socialinės utopijos. Diskutuoja ir analizuoja esminius teisės, teisingumo filosofinio pagrindimo klausimais.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Atpažįsta bendrą grožio paskirties temą ir jo raiškos formas menuose bei gamtoje, taip pat grožio poveikį. Atpažįsta meno ir tiesos santykio, meno funkcijos ir šiuolaikinio meno filosofijos temas, klausimus ar teiginius (E4.1).

Naudodamasis mokytojo pateiktais šaltiniais apibūdina meno ir tiesos santykį, meno funkciją; nusako šiuolaikinio meno esminius klausimus (E4.2). 

Analizuoja bendrą grožio paskirties temą ir jo raiškos formas menuose bei gamtoje, taip pat grožio poveikį. Nusako meno ir tiesos santykį, meno funkciją; analizuoja šiuolaikinio meno filosofiją, geba pristatyti plačią pavyzdžių skalę (3–5 pavyzdžius); perteikia mintį aiškia filosofine kalba (E4.3).

Analizuodamas šią temą ir diskutuodamas apie grožį, išplečia kontekstą, naudojasi papildoma literatūra (E4.4).

Estetika. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Meno ištakos ir kilmė. Menas ir tiesa. Meno funkcija. Šiuolaikinio meno filosofija. Aiškinasi ir gilinasi į pagrindinius meno ištakos filosofinius klausimus, analizuoja, fenomenologiškai patiria šiuolaikinio meno kūrinius.

Gilinamasi į religijos filosofijos esminius klausimus, susijusius su gyvenimo prasmės, mirties aspektais; gilinamasi ir analizuojama meno filosofija, ypatingai reflektuojant šiuolaikinio meno specifiką; kritiškai gilinamasi į medijų filosofijos pagrindinius klausimus, jų sklaidą kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime. Šios pasiekimų srities mokinių pasiekimai: F1–F4.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Atpažįsta religijos fenomeno esmę, religijos vaidmens žmogaus ir visuomenės gyvenime klausimus ar teiginius, religijos ir filosofijos (tikėjimo ir žinojimo) santykio temas; atpažįsta Dievo buvimo įrodymų temas (F1.1).

Naudodamasis mokytojo pateiktais šaltiniais aiškina religijos fenomeno esmę, religijos vaidmenį žmogaus ir visuomenės gyvenime; aiškina religijos ir filosofijos (tikėjimo ir žinojimo) santykį; išvardija Dievo buvimo įrodymų kritiką ir istoriją (Dievo pasiekiamumo problema) (F1.2).

Aiškina religijos fenomeno esmę; analizuoja ir kritiškai vertina religijos vaidmenį žmogaus ir visuomenės gyvenime; paaiškina religijos ir filosofijos (tikėjimo ir žinojimo) santykį; išvardija Dievo buvimo įrodymų kritiką ir istoriją (Dievo pasiekiamumo problema), komentuoja (F1.3).

Aiškina religijos fenomeno esmę; analizuoja ir kritiškai vertina religijos vaidmenį žmogaus ir visuomenės gyvenime; analizuoja religijos ir filosofijos (tikėjimo ir žinojimo) santykį; išvardina Dievo buvimo įrodymų kritiką ir istoriją (Dievo pasiekiamumo problema), analizuodamas demonstruoja konteksto išmanymą, siūlo ir komentuoja 2–3 pavyzdžius (F1.4).

Religijos filosofija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Filosofijos ir religijos santykis (žinojimo ir tikėjimo santykis); Religijos kritika. Kritiškai vertina ir gilinasi į religijos ir filosofijos santykį, klasikines ir šiuolaikines religijos filosofijos temas.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Atpažįsta filosofinius gyvenimo prasmės ir mirties temos aspektus mokytojo nurodytoje medžiagoje (F2.1).

Atpažįsta filosofinius gyvenimo prasmės ir mirties temos aspektus mokytojo nurodytoje medžiagoje (F2.1).

Interpretuoja gyvenimo prasmės ir mirties klausimus, pateikia 3–4 pavyzdžius ir juos komentuoja (F2.3).

Interpretuoja, filosofiškai analizuoja gyvenimo prasmės ir mirties klausimus, pateikia pavyzdžių, juos komentuoja, kritiškai vertina, naudojasi papildoma literatūra (F2.4).

Gyvenimo prasmės ir mirties klausimų kėlimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Gyvenimo prasmės ir mirties klausimų kėlimas.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Atpažįsta valstybės kilmės teorijas, supranta valstybės ir visuomenės santykį, esminius klausimus apie valstybę, vyriausybę, politiką, laisvę, teisingumą, nuosavybę, teises, valdžios vykdomą teisės įgyvendinimo politiką (F3.1). 

Naudodamasis mokytojo pateiktais šaltiniais apibūdina ir trumpai paaiškina valstybės kilmės teorijas, valstybės ir visuomenės santykį, esminius klausimus apie valstybę, vyriausybę, politiką, laisvę, teisingumą, nuosavybę, teises, valdžios vykdomą teisės įgyvendinimo politiką (F3.2). 

Aiškina valstybės kilmės teorijas, valstybės ir visuomenės santykį, esminius klausimus apie valstybę, vyriausybę, politiką, laisvę, teisingumą, nuosavybę, teises, valdžios vykdomą teisės įgyvendinimo politiką, pateikia pavyzdžių (F3.3).

Aiškina ir kritiškai vertina valstybės kilmės teorijas, valstybės ir visuomenės santykį, kritiškai vertina esminius klausimus apie valstybę, vyriausybę, politiką, laisvę, teisingumą, nuosavybę, teises, valdžios vykdomą teisės įgyvendinimo politiką, pateikia pavyzdžių, naudojasi papildoma literatūra (F3.4).

Politinė filosofija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Pagrindinės valstybės kilmės teorijos, esminiai klausimai apie valstybę, vyriausybę, politiką, laisvę, teisingumą, nuosavybę, teises, valdžios vykdomą teisės įgyvendinimą. Gilinasi ir aiškinasi į esmines politinės filosofijos problemas, kelia klausimus apie valstybės kilmę, jos valdymą, politiką.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Atpažįsta skirtingų medijų (sakytinio žodžio, rašto, vaizdo) esminius principus ir įtaką filosofijos tradicijai ir minčiai mokytojo pateiktoje medžiagoje (F4.1). 

Naudodamasis mokytojo pateiktais šaltiniais apibūdina skirtingų medijų (sakytinio žodžio, rašto, vaizdo) įtaką filosofijos tradicijai ir minčiai, trumpai paaiškina esminius jos principus (F4.2).

Aiškina skirtingų medijų (sakytinio žodžio, rašto, vaizdo) įtaką filosofijos tradicijai ir minčiai, analizuoja esminius jos principus ir juos pritaiko (F4.3).

Kritiškai vertina skirtingų medijų (sakytinio žodžio, rašto, vaizdo) įtaką filosofijos tradicijai ir minčiai, aiškina esminius jos principus ir juos pritaiko (kam?), komentuoja, perkelia į kitus kontekstus (F4.4).

Medijų filosofija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Rašto, spaudos, ir skaitmeninių technologijų filosofinė analizė. Analizuoja pagrindinius medijų filosofijos klausimus, gilinasi į konkrečių technologijų įtaką savimonei, kultūrai ir mąstymui.

Mokymo(si) turinys

III gimnazijos klasė
Susipažįstama ir gilinamasi į tokius klausimus: filosofijos kilmė ir jos ištakos, filosofijos skirtumai nuo kitų disciplinų, filosofijos paskirtis, filosofijos sąvokos reikšmė, filosofijos pamatiniai klausimai.
Kodėl žmogus kelia filosofinius klausimus?
Susipažįstama ir gilinamasi į filosofijos santykį su ideologija. Keliamas klausimas, kuo filosofija skiriasi nuo ideologijos? Ar filosofija padeda ugdytis kritinį mąstymą?
Filosofija kaip gyvenimo būdas ir filosofija kaip teorija.
Susipažįstama, gilinamasi ir kritiškai reflektuojamas filosofijos ir kitų mokslų santykis. Keliami tokie klausimai: ar filosofija yra mokslas? Kokia yra kitų mokslų ir kokia filosofijos paskirtis? Filosofijos, kaip mokslų motinos, samprata.
Keliami klausimai apie žmogaus pažinimo galimybes bei pažinimo svarbą egzistencijoje.
Statiška ir dinamiška tikrovė.
Nuomonės ir tiesa.
Moralinės normos ir jų pagrindimas. Analizuojami filosofiniai klausimai apie laisvę ir moralines normas.
„Mylėk ir daryk ką nori“ (Augustinas), „Esu pasmerktas laisvei“ (J.P. Sartre).
Aristotelio „Nikomacho etika“, epikūrininkai; kinikai; stoikai. Keliant pagrindinių etinių sistemų klausimus siekiama suprasti tokių sistemų tinkamumą šiuolaikinėje visuomenėje ir asmens gyvenime.
I. Kanto kategorinis imperatyvas. Analizuojami I. Kanto moralės filosofijos klausimai.
IV gimnazijos klasė
Ikisokratikų filosofijos, klasikinio ir helenistinio laikotarpio mąstymo hermeneutika.
Viduramžių filosofijos analizė ir interpretacija.
Naujųjų laikų (racionalizmo, empirizmo, I. Kanto kritikos, idealizmo, materializmo) filosofijos interpretacija.

Gyvenimo filosofijos, egzistencializmo ir fenomenologijos hermeneutika ir praktika.

Žmogus, gamta ir kultūra. Kūnas ir siela. Gyvenimo prasmė ir savirealizacija (religijos atsakymas, prasmė ir tikslas, mirtis). Gilinamasi į esminius filosofinės antropologijos gyvenimo prasmės ir savirealizacijos klausimus.
Diskutuojama ir keliami esminiai istorijos filosofijos klausimai.
Nusikaltimas ir bausmė. Socialinės utopijos. Diskutuoja ir analizuoja esminius teisės, teisingumo filosofinio pagrindimo klausimais.
Meno ištakos ir kilmė. Menas ir tiesa. Meno funkcija. Šiuolaikinio meno filosofija. Aiškinasi ir gilinasi į pagrindinius meno ištakos filosofinius klausimus, analizuoja, fenomenologiškai patiria šiuolaikinio meno kūrinius.
Filosofijos ir religijos santykis (žinojimo ir tikėjimo santykis); Religijos kritika. Kritiškai vertina ir gilinasi į religijos ir filosofijos santykį, klasikines ir šiuolaikines religijos filosofijos temas.
Gyvenimo prasmės ir mirties klausimų kėlimas.
Pagrindinės valstybės kilmės teorijos, esminiai klausimai apie valstybę, vyriausybę, politiką, laisvę, teisingumą, nuosavybę, teises, valdžios vykdomą teisės įgyvendinimą. Gilinasi ir aiškinasi į esmines politinės filosofijos problemas, kelia klausimus apie valstybės kilmę, jos valdymą, politiką.
Rašto, spaudos, ir skaitmeninių technologijų filosofinė analizė. Analizuoja pagrindinius medijų filosofijos klausimus, gilinasi į konkrečių technologijų įtaką savimonei, kultūrai ir mąstymui.

Pasiekimų vertinimas

Vertinimas yra esminė mokymo(si) proceso dalis. Mokinių filosofijos mokymo(si) rezultatų vertinimas suvokiamas kaip pagalba mokiniui tobulėti, tapti savarankiškam, atsakingam už mokymo(si) rezultatus, ugdyti jo pasitikėjimą savo jėgomis, gebėjimą įsivertinti savo veiklą, pasirinkti tinkamiausius veiklos būdus, spręsti mokymo(si) procese iškilusias problemas, reflektuoti mokymo(si) rezultatus.

Filosofijos dalyko mokymo(si) pasiekimai vertinami pažymiais. Pradedant mokytis filosofijos dalyko, svarbu įvardinti aiškius vertinimo kriterijus. Jie turi būti žinomi ir mokiniams, ir jų tėvams (globėjams). Vertinimo kriterijai turi būti pristatomi (pakartojami) ir mokymo(si) proceso metu. Vertinimas yra nuolatinis mokinio mokymo(si) patirties, pasiekimų, daromos pažangos stebėjimo, kaupimo, interpretavimo ir apibendrinimo procesas. Remiantis vertinimo rezultatais numatoma mokymo(si) perspektyva, individualizuojamas ugdymo procesas. Pateikiant vertinimo informaciją akcentuojama ne klaidos ar nesėkmės, o tai, kokią pažangą padarė mokinys. Būtina gerbti mokinio pasaulėžiūrą, nuomonių įvairovę, tai negali būti sudedamoji vertinimo dalis.

Pateikiami keturių lygių pasiekimų aprašai: 1 – slenkstinis, 2 – patenkinamas, 3 – pagrindinis, 4 – aukštesnysis. Jie skatins mokinius siekti aukštesnių pasiekimų, padės į(si)vertinti mokymo(si) pasiekimus ir daromą pažangą, ypač baigus tam tikrą etapą, pamokų ciklą ir pan. Pamokoje ar kitoje kasdieninėje ugdomojoje veikloje mokinių pasiekimai vertinami nustatant, kaip atliktų užduočių ar kitos ugdomosios veiklos rezultatai atitinka nustatytus kriterijus.

Pasiekimų lygiai siejami su mokinio pasiekimų įvertinimu pažymiais: slenkstinis lygis (1) – 4, patenkinamas lygis (2) – 5–6, pagrindinis lygis (3) – 7–8, aukštesnysis lygis (4) – 9–10. 

Aprašant pasiekimų lygių požymius naudojamos šios mokinių gebėjimų augimą rodančios skalės ir sąvokos: 

  • savarankiškumo:
  • padedamas – užduotis atlieka atsakydamas į nukreipiamuosius klausimus, naudodamasis papildomai pateikta medžiaga, mokymo(si) procesą moderuoja ir jame dalyvauja mokytojas;
  • vadovaudamasis pateiktais kriterijais;
  • konsultuodamasis – mokinys užduotis atlieka pasitardamas su mokytoju, tikslingai klausdamas ar prašydamas patarimų; 
  • savarankiškai – užduotį atlieka be pagalbos. 
  • sudėtingumo:
  • mokinys temos analizę ar diskusiją pradeda nuo juslinių, išorinių dalykų stebėjimo, konkretaus objekto, jo požymių apibrėžimo (tai atitinka slenkstinį ir patenkinamą lygius);
  • mokinys temos analizėje naudoja savirefleksiją, savo mintis, vertinimus įkomponuoja į temos kontekstą bei kasdienybės įvykius, kritiškai vertina (tai atitinka pagrindinį pasiekimo lygį);
  • mokinys temos analizėje savirefleksiją ir jos rezultatus perkelia į įvairius kontekstus, kritiškai vertina, išauga abstrakcijos lygmuo (tai atitinka aukštesnįjį pasiekimo lygį).
  • konteksto:
  • mokinys analizuoja pakankamai siaurą teminį kontekstą (slenkstinis lygis);
  • mokinys išlieka tik temos kontekste, tačiau įtraukia savirefleksiją (patenkinamas lygis);
  • mokinys išplečia kontekstą į kitas sritis (literatūra, kinas, kasdienybės įvykiai), savirefleksiją įkomponuoja į minėtus kontekstus (pagrindinis lygis);
  • mokinys mokymo(si) procese analizuoja dar daugiau skirtingų kontekstų (literatūra, kinas, istorija, psichologija, kasdienybės įvykiai ir pan.), savirefleksiją įkomponuoja į minėtus kontekstus, stipriai išauga abstrakcijos lygmuo (aukštesnysis lygis).

Rengiant formuojamojo ar apibendrinamojo vertinimo užduotis ugdymo procese svarbu atsižvelgti į pasiekimų lygių požymius ir pateikti mokiniams skirtingus pasiekimų lygius atitinkančias užduotis, kurios turėtų būti pateiktos visiems mokiniams neribojant jų galimybių atlikti ir sudėtingesnes užduotis. Užduotys turėtų būti parengtos taip, kad būtų galimybė vertinti skirtingų pasiekimų sričių gebėjimus, tačiau nereikėtų siekti į vieną pasiekimų vertinimo užduotį įtraukti visų ar daugelio pasiekimų sričių gebėjimų. Svarbu, ypač formuojamojo vertinimo, užduotis parengti taip, kad galima būtų vertinti skirtingų mokinių daromą pažangą ir teikti veiksmingą, mokytis padedantį ir motyvuojantį grįžtamąjį ryšį.

Mokymosi pagal vidurinio ugdymo programą pasiekimai tikrinami brandos darbu, rengiamu III ar (ir) IV gimnazijos klasėse, valstybiniu brandos egzaminu (toliau –VBE). VBE sudaro dvi dalys.

VBE pirmos dalies, rengiamos pirmaisiais vidurinio ugdymo programos metais, užduoties struktūra: 

  • filosofijos mokymo(si) turinio ir pasiekimų sritys procentais VBE pirmos dalies užduotyje: 
Mokymo(si) turinio sritys Pasiekimų sritys Užduoties taškai procentais
Filosofinių klausimų specifikos suvokimas (A) Tikrovės pažinimas (B) Etinių sistemų ir klausimų hermeneutika (C) Filosofijos istorijos raidos ir klausimų analizavimas (D) Filosofinė žmogaus, istorijos, teisės ir meno analizė bei supratimas (E) Filosofinė religijos, valstybės ir medijų analizė bei supratimas (F)
Filosofijos ištakos ir kilmė 35
Pažinimo problema 35

Etinės sistemos, kategorinis imperatyvas

 

 

 

 

 

 

30
Iš viso taškų procentais  15 20 20 20 15 10 100

Pastaba. Lentelėje pateikti skaičiai yra orientaciniai, užduotyje galima iki 5 procentų paklaida.

  • užduotis rengiama centralizuotai, pateikiama ir atliekama elektroninėje užduoties atlikimo sistemoje. Užduotis rengiama remiantis Programos III gimnazijos klasės mokymo(si) turiniu.

VBE antros dalies, vykdomos baigiamojoje vidurinio ugdymo programos klasėje, užduoties struktūra:

  • filosofijos mokymo(si) turinio ir pasiekimų sritys procentais VBE antros dalies užduotyje: 
Mokymo(si) turinio sritys Pasiekimų sritys Užduoties taškai procentais
Filosofinių klausimų specifikos suvokimas (A) Tikrovės pažinimas (B) Etinių sistemų ir klausimų hermeneutika (C) Filosofijos istorijos raidos ir klausimų analizavimas (D) Filosofinė žmogaus, istorijos, teisės ir meno analizė bei supratimas (E) Filosofinė religijos, valstybės ir medijų analizė bei supratimas (F)
Filosofijos istorijos raidos ir klausimų analizavimas 40
Filosofinė žmogaus, istorijos, teisės ir meno analizė bei supratimas 30
Filosofinė religijos, valstybės ir medijų analizė bei supratimas 30
Iš viso taškų procentais  15 20 20 20 15 10 100

Pastaba. Lentelėje pateikti skaičiai yra orientaciniai, užduotyje galima iki 5 procentų paklaida.

  • užduotis rengiama ir vertinama centralizuotai. Užduotis rengiama remiantis Programos IV gimnazijos klasės mokymo(si) turiniu. III gimnazijos klasės mokymo(si) turinys į užduotį įtraukiamas tik tiek, kiek būtina užduotims, parengtoms pagal IV gimnazijos klasės mokymo(si) turinį, atlikti.

Ištekliai