DĖMESIO: Ši Švietimo portalo versija neatnaujinama nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. Nauja informacija pateikiama atnaujintame Švietimo portale.
hero

Etninė kultūra

Parsisiųsti sąrašą:

Etninė kultūra

Bendrosios nuostatos

Etninės kultūros bendroji programa (toliau – Programa) apibrėžia Etninės kultūros dalyko paskirtį, tikslą ir uždavinius, dalyku ugdomas kompetencijas, pasiekimų sritis ir pasiekimų raidą, dalyko mokymo(si) turinį, pasiekimų lygių požymius ir mokinių pasiekimų vertinimą.

Etninei kultūrai tenka reikšmingas vaidmuo sudarant sąlygas ugdytis asmenybei, pasižyminčiai kultūriniu sąmoningumu, patriotiškumu, tautine savimone ir saviverte, bendruomeniškumo, kūrybiškumo, doros, sveikos gyvensenos ir kitomis laiko patikrintomis vertybinėmis nuostatomis. Troškimas pažinti savo protėvių kultūrą yra prigimtinis, kyla iš savęs identifikavimo ir savivokos poreikio. Programa siekiama, kad mokiniai formuotųsi asmeninį ryšį su etnine kultūra, tautos kultūros tradicija; susidarytų vientisą etnokultūros vaizdą, pažintų, perimtų, tęstų ir saugotų tradicines vertybes; geriau pažintų save, išsiugdytų dvasinius, intelektinius gebėjimus, formuodamiesi vertybinį santykį su gimtąja kultūra taptų brandžiais žmonėmis, turinčiais tvirtas šaknis.

Etninės kultūros dalyko paskirtis – sudaryti sąlygas mokiniams įgyti etninės kultūros pagrindus ir formuotis kultūrinį sąmoningumą, pažįstant jos įvairovę, simbolių, papročių ir kitų reiškinių, objektų kilmę, prasmę, svarbiausias ypatybes, išsiugdant etnokultūrinės raiškos gebėjimus, savo tautos kultūros savitumo suvokimą ir vertybinį santykį su kitų tautų kultūromis. Siekiama, kad mokiniai pažintų lietuvių etninę kultūrą, priklausantys tautinėms bendrijoms – ir savo etninę kultūrą Lietuvoje.

Etninė kultūra apima įvairias žmogaus gyvenimo ir kultūros paveldo sritis – pasaulėjautą, mitologiją, paprotinį elgesį, šeimos, giminės, bendruomenės ir tautos šventes, papročius, tradicinius amatus ir ūkinę veiklą, etnografinių regionų savitumą, kultūrinį kraštovaizdį ir tradicinę architektūrą, tautinį kostiumą, kulinarinį paveldą, tarmes, sakytinį, muzikinį, choreografinį ir žaidybinį folklorą, tautodailę, tradicinius amatus, liaudies mediciną, etnokosmologiją ir kitas sritis. Dėl sinkretinio etninės kultūros pobūdžio etnokultūrinis ugdymas apima visų dalykų ugdymo sritis. Įgyvendinant etninės kultūros pažinimo, raiškos ir vertybių refleksijos ugdymo turinį, svarbi tarpdalykinė integracija.

Dalyko tikslas ir uždaviniai

Tikslas

Etninės kultūros dalyko tikslas – sudaryti sąlygas kiekvienam mokiniui pažinti etninės kultūros savitumą ir gyvybingumą, ugdytis tautinį tapatumą ir savivertę, pasitikėjimą laiko patikrintų tradicijų galiomis, bendruomeniškumą, suvokti save kaip tautos kultūros kūrybingą tęsėją, vertinti ir gerbti Lietuvos tautinių bendrijų etnines tradicijas, pasaulio kultūrų įvairovę.

Uždaviniai

Pradinio ugdymo programa

Pradinio ugdymo uždaviniai. Siekdami tikslo mokiniai:

  • įgyja jų amžių atitinkančių etninės kultūros reiškinių ir vertybių pažinimo pagrindus, tyrinėdami tautos palikimo įvairovę ir susipažindami su kitų tautų tradicijomis;
  • lavina kūrybinius gebėjimus, įgyvendina prigimtinius poreikius žaisti ir kurti, išbandydami įvairius etnokultūrinės raiškos būdus;
  • laikosi tradicijų, stiprina ryšį su artimiausia aplinka (šeima, gimine, draugais, kaimynais, klasės ir mokyklos bendruomene, gyvenamąja vieta), formuojasi bendruomeniškumu grindžiamą elgseną;
  • domisi kitų tautų tradicijomis, jų įvairove;
  • formuojasi vertybines nuostatas ir tautinį tapatumą, stiprindami ryšį su tauta ir Tėvyne.
Pagrindinio ugdymo programa

Pagrindinio ugdymo uždaviniai. Siekdami tikslo mokiniai:

  • nagrinėja tautos tradicijų ir etnografinių regionų kultūros ypatybes, savitumą ir vertę, įvairių kultūrų sąsajas; 
  • gilina suvokimą apie etninę kultūrą kaip nuolat atsinaujinančią, gyvybingą tradiciją, išreiškiamą įvairiais būdais skirtinguose istoriniuose ir sociokultūriniuose kontekstuose;
  • plėtoja etnokultūrinės raiškos gebėjimus ir savo kūrybiškumą, apimdami įvairias etninės kultūros sritis, žanrus, formas ir stilius, tęsdami tradicijas;
  • pritaiko etninės kultūros žinias ir raiškos gebėjimus savo veikloje, šeimoje, giminėje, mokyklos ir vietos bendruomenėse bei už jų ribų, ugdydamiesi tautinę savivertę ir bendruomeniškumą;
  • vertina įvairių tautų tradicijas;
  • formuojasi tradicijomis grindžiamas dorovines, ekologines ir estetines nuostatas bei atsakingumą už etnokultūrinių vertybių puoselėjimo tęstinumą.
Vidurinio ugdymo programa

Vidurinio ugdymo uždaviniai. Siekdami tikslo mokiniai:

  • gilina ir sistemina žinias apie tautos etninę kultūrą, jos raidą nuo seniausių laikų, lygindami baltų kultūrą su kitomis kultūromis, nagrinėdami jų sąsajas istoriniuose ir sociokultūriniuose kontekstuose;
  • analizuoja skirtingų kultūrų paveldo ir dabartinių tradicijų savitumą bei įvairovę;
  • stiprina etnokultūrinės raiškos kūrybines galias tęsdami tradicijas, gilindamiesi į įvairių sričių simboliką, stilistiką ir kitas specifines ypatybes;
  • kūrybiškai taiko etnokultūrinių žinių ir raiškos gebėjimus savo gyvenime;
  • diskutuoja apie kultūrinę įvairovę, tradicines vertybes ir jų reikšmę dabarčiai;
  • formuojasi tradicijomis grindžiamą pasaulėvaizdį, atsakomybę dėl paveldėtos Lietuvos tradicinės kultūros tęstinumo.

Pradinio ugdymo uždaviniai. Siekdami tikslo mokiniai:

  • įgyja jų amžių atitinkančių etninės kultūros reiškinių ir vertybių pažinimo pagrindus, tyrinėdami tautos palikimo įvairovę ir susipažindami su kitų tautų tradicijomis;
  • lavina kūrybinius gebėjimus, įgyvendina prigimtinius poreikius žaisti ir kurti, išbandydami įvairius etnokultūrinės raiškos būdus;
  • laikosi tradicijų, stiprina ryšį su artimiausia aplinka (šeima, gimine, draugais, kaimynais, klasės ir mokyklos bendruomene, gyvenamąja vieta), formuojasi bendruomeniškumu grindžiamą elgseną;
  • domisi kitų tautų tradicijomis, jų įvairove;
  • formuojasi vertybines nuostatas ir tautinį tapatumą, stiprindami ryšį su tauta ir Tėvyne.

Pagrindinio ugdymo uždaviniai. Siekdami tikslo mokiniai:

  • nagrinėja tautos tradicijų ir etnografinių regionų kultūros ypatybes, savitumą ir vertę, įvairių kultūrų sąsajas; 
  • gilina suvokimą apie etninę kultūrą kaip nuolat atsinaujinančią, gyvybingą tradiciją, išreiškiamą įvairiais būdais skirtinguose istoriniuose ir sociokultūriniuose kontekstuose;
  • plėtoja etnokultūrinės raiškos gebėjimus ir savo kūrybiškumą, apimdami įvairias etninės kultūros sritis, žanrus, formas ir stilius, tęsdami tradicijas;
  • pritaiko etninės kultūros žinias ir raiškos gebėjimus savo veikloje, šeimoje, giminėje, mokyklos ir vietos bendruomenėse bei už jų ribų, ugdydamiesi tautinę savivertę ir bendruomeniškumą;
  • vertina įvairių tautų tradicijas;
  • formuojasi tradicijomis grindžiamas dorovines, ekologines ir estetines nuostatas bei atsakingumą už etnokultūrinių vertybių puoselėjimo tęstinumą.

Vidurinio ugdymo uždaviniai. Siekdami tikslo mokiniai:

  • gilina ir sistemina žinias apie tautos etninę kultūrą, jos raidą nuo seniausių laikų, lygindami baltų kultūrą su kitomis kultūromis, nagrinėdami jų sąsajas istoriniuose ir sociokultūriniuose kontekstuose;
  • analizuoja skirtingų kultūrų paveldo ir dabartinių tradicijų savitumą bei įvairovę;
  • stiprina etnokultūrinės raiškos kūrybines galias tęsdami tradicijas, gilindamiesi į įvairių sričių simboliką, stilistiką ir kitas specifines ypatybes;
  • kūrybiškai taiko etnokultūrinių žinių ir raiškos gebėjimus savo gyvenime;
  • diskutuoja apie kultūrinę įvairovę, tradicines vertybes ir jų reikšmę dabarčiai;
  • formuojasi tradicijomis grindžiamą pasaulėvaizdį, atsakomybę dėl paveldėtos Lietuvos tradicinės kultūros tęstinumo.

Kompetencijų ugdymas

Įgyvendinant Programą ugdomos šios kompetencijos: pažinimo, kūrybiškumo, komunikavimo, skaitmeninė, pilietiškumo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, kultūrinė. Jos pateiktos pagal kompetencijos ugdymo intensyvumą.

Pažinimo kompetenciją mokiniai ugdosi nagrinėdami tautos kultūros reiškinius ir objektus, jų kilmę, prasmę, savitumą bei įvairovę skirtinguose istoriniuose ir sociokultūriniuose kontekstuose. Per etninės kultūros pamokas mokiniai aiškinasi etninės kultūros faktus ir sąvokas, aptaria įvairių subjektų (asmenų, kuriančių ir puoselėjančių etninės kultūros vertybes, jas kaupiančių ir tyrinėjančių) vaidmenį. Perimdami tautos kultūros tradicijų patirtį, mokiniai ugdosi gebėjimus pažinti save ir pasaulį. Siedami įvairių etninės kultūros sričių žinias, patirtį ir įgūdžius, palygindami įvairias tradicijas, formuojasi etninės kultūros visumos suvokimą.

Per etninės kultūros pamokas mokiniai kuria darnius tarpusavio santykius, suvokdami savo vaidmenį šeimos, giminės, bendruomenės ir tautos sociokultūriniame gyvenime, perimdami paprotinio elgesio normas, puoselėdami ir tęsdami socialinėje terpėje susiformavusias tradicijas, analizuodami jų kaitą ir dėsningumus. Remdamiesi iš kartos į kartą perduodama išmintimi, mokiniai ugdosi atjautą ir pagarbą vienas kitam, formuojasi ekologines nuostatas ir glaudų ryšį su gamta, poreikį atsakingai elgtis. Nagrinėdami sveikatos tausojimo, liaudies medicinos papročius, žaisdami tradicinius žaidimus, šokdami šokius ir užsiimdami kita fizinę bei psichinę sveikatą stiprinančia etnokultūrine veikla, mokiniai ugdosi sveikos gyvensenos nuostatas ir įgūdžius.

Mokiniai ugdosi kūrybiškumo kompetenciją išreikšdami tradicinės kultūros patirtį, tenkindami įgimtą kūrybinės saviraiškos poreikį. Jie kelia ir plėtoja etnokultūrinėmis tradicijomis pagrįstas idėjas, analizuodami, lygindami ir derindami įvairias etnokultūrinės kūrybos formas. Pasirenka interpretacijoms ir kūrybai reikalingus etnokultūros šaltinius, interpretuoja ir kuria įvairių etninės kultūros sričių kūrinius. Pristato, argumentuotai vertina savo ir kitų kūrybą, atsižvelgdami į tradicijas, estetiką, reikšmingumą sau ir kitiems.

Pilietiškumo kompetenciją mokiniai ugdosi pažindami tradicijų galią, telkiančią ir vienijančią bendruomenę, visuomenę, tautą. Analizuodami protėvių išmintį, mokiniai gilinasi į darnaus gyvenimo dėsningumus, diskutuoja apie tapatumo, bendruomeniškumo, socialinės ir kultūrinės, pilietinės atsakomybės svarbą. Mokiniai nagrinėja paprotinę teisę, formuojasi harmoningą pasaulėjautą, darnų santykį su gamta, iš kartos į kartą perduodamą pagarbą Gėriui, Gyvybei ir Žemei, meilę Tėvynei. Per etninės kultūros pamokas mokiniai ugdosi solidarumą ir pagarbą, lygindami ir vertindami savo ir kitų tautų tradicijas, jų savitumą. Per įvairią etnokultūrinę raišką išreiškia savo pilietiškumo suvokimą. Pilietines nuostatas mokiniai ugdosi aktyviai dalyvaudami bendruomeniniame ir visuomeniniame gyvenime, prisidėdami prie darnios socialinės, kultūrinės ir ekologinės aplinkos kūrimo.

Kultūrinę kompetenciją mokiniai ugdosi gilindamiesi į kultūrinę atmintį, formuodamiesi žiniomis grįstą etnokultūrinę savimonę, išbandydami įvairią etnokultūrinę raišką, plėtodami savo polinkius ir talentus, dalyvaudami etninės kultūros veikloje, suvokdami save kaip šeimos ir giminės, bendruomenės, etnografinio regiono, tautos tradicijų tęsėjus. Mokiniai analizuoja savąją etninę kultūrą palygindami įvairiais aspektais su kitomis kultūromis, vertindami kultūrinę įvairovę, nagrinėdami Lietuvos ir pasaulio kultūrinio paveldo reikšmę dabarčiai, pagrįsdami etninės kultūros reikšmę asmens pasaulėvaizdžiui ir tapatybei formuotis.

Mokiniai ugdosi komunikavimo kompetenciją išreikšdami etnokultūros patirtį ir žinias įvairiomis formomis (žodine, grafine, muzikos, šokio, teatro, medijų ir kt.), formuluodami ir pagrįsdami idėjas, tinkamai vartodami sąvokas. Per etninės kultūros raišką mokiniai stiprina tarpusavio ryšius, norą bendrauti. Bendrauja laikydamiesi paprotinių elgesio normų (dėmesingumo, pagarbos pašnekovui), pasirinkdami tinkamą raišką, kurdami teigiamus tarpusavio santykius, atsižvelgdami į komunikavimo tradicijų panašumus ir skirtumus.

Skaitmeninę kompetenciją mokiniai ugdosi tikslingai naudodamiesi skaitmeninėmis technologijomis informacijos paieškai, apdorojimui ir pateikimui, pristatymų ir etnokultūrinių projektų rengimui, bendravimui ir bendradarbiavimui;atsakingai, saugiai naudojasi skaitmeniniais įrankiais, technologijomis, etiškai bendrauja skaitmeninėje erdvėje.

Pasiekimų sritys ir pasiekimai

Pasiekimų sritys žymimos raide (A, B, C), o raide ir skaičiumi (pavyzdžiui, A1, A2) žymimi tos pasiekimų srities pasiekimai. Lentelėse kiekvienam klasių koncentrui pateikiami keturių lygių pasiekimų aprašai: slenkstinis, patenkinamas, pagrindinis, aukštesnysis. Pasiekimų lygių požymių lentelėse raidės ir skaičių junginyje (pavyzdžiui, A1.2.3) raide žymima pasiekimų sritis (A), pirmu skaičiumi nurodoma pasiekimų grupė (1), antru skaičiumi – pasiekimas (2), o trečiu skaičiumi – pasiekimų lygis (3).

Nagrinėdami etninės kultūros reiškinius ir objektus, aptardami etninės kultūros subjektų vaidmenį, lygindami etnografinių regionų tradicijas, mokiniai pažįsta etnokultūrinių reiškinių savitumą, gyvybingumą ir įvairovę skirtinguose sociokultūriniuose kontekstuose. Siedami įvairias etninės kultūros sritis, jų sąsajas šeimos ir bendruomenės gyvenime, lygindami lietuvių ir kitų tautų tradicijas, mokiniai ugdosi etninės kultūros visumos suvokimą. Šios pasiekimų srities mokinių pasiekimai: A1–A2.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Pagal duotą pavyzdį bendriausiais bruožais įvardija tradicijas, susijusias su namais, šeima, gimine, gyvenimo būdu (A1.1.1).

Įvardija svarbiausius kalendorinius papročius ir šeimos narių darbus (A1.2.1).

Mokytojo padedamas dalijasi įspūdžiais apie vaikų folkloro, tautodailės ir kitus kūrinius. Įvardija kelis savo mėgstamus kūrinius (A1.3.1).

Pagal kelis duotus pavyzdžius bendriausiais bruožais nusako tradicijas, susijusias su namais, šeima, gimine, gyvenimo būdu (A1.1.2). 

Aptaria svarbiausius kalendorinius papročius ir šeimos narių darbus, žmogaus ryšį su gamta (A1.2.2).

Dalijasi įspūdžiais apie vaikų folkloro, tautodailės ir kitus kūrinius. Įvardija kelis savo mėgstamus kūrinius, mėgina juos apibūdinti (A1.3.2).

Bendriausiais bruožais aptaria tradicijas, susijusias su namais, šeima, gimine, gyvenimo būdu (A1.1.3). 

Aptaria svarbiausius kalendorinius papročius ir šeimos narių darbus, žmogaus ryšį su gamta senojoje pasaulėžiūroje (A1.2.3).

Dalijasi įspūdžiais apie vaikų folkloro, tautodailės ir kitus kūrinius, įvardija mėgstamiausius ir juos apibūdina (A1.3.3).

Bendriausiais bruožais aptaria tradicijas, susijusias su namais, šeima, gimine, gyvenimo būdu, pateikia pavyzdžių iš savo patirties (A1.1.4).

Pateikdamas pavyzdžių išsamiai aptaria svarbiausius kalendorinius papročius ir šeimos narių darbus, žmogaus ryšį su gamta senojoje pasaulėžiūroje (A1.2.4).

Dalijasi įspūdžiais apie vaikų folkloro, tautodailės ir kitus kūrinius. Įvardija savo mėgstamus kūrinius, juos apibūdina, paaiškina savo nuomonę (A1.3.4).

Žmogus, šeima, giminė. 1–2 klasių koncentras.

Mokiniai aptaria žmogaus ir jo kūno dalių įvaizdžius, šeimos santykių atspindžius sakytinės ir dainuojamosios tautosakos pavyzdžiuose. Aptaria šeimos santykių modelį tradicinėje kultūroje, aiškinasi senuosius giminystės pavadinimus. Pasakoja apie savo šeimos ir giminės istoriją, tradicijas. Susipažįsta su tautinių vardų įvairove ir vardinių tradicijomis. [...]

Gimtinė ir namai. 1–2 klasių koncentras.

Mokiniai nagrinėja tradicinę namų sampratą ir jos atspindžius tautosakoje. Mokosi folkloro kūrinių apie namus. Tyrinėdami vaizdinę medžiagą ar apsilankę etnografiniame kaime, sodyboje, muziejuje susipažįsta su tradicine sodyba, aptaria jos vidų ir aplinką. Tradicinę sodybą interpretuoja įvairiomis kūrybinės raiškos formomis.

Mitybos papročiai. 1–2 klasių koncentras.

Remdamiesi pavyzdžiais, mokiniai nusako tradicinius kasdieninius ir šventinius patiekalus bei jų gaminimo būdus. Aiškinasi duonos svarbą šeimos gyvenime, tyrinėja „duonos kelią“, atpažįsta įvairias Lietuvoje tradiciškai augintas javų rūšis. Mokiniai skaito pasakojimus, mokosi mįslių, patarlių, priežodžių, dainų apie javus, duoną ir kitus tradicinius patiekalus, žaidžia jų tematikos žaidimus, eina ratelius.

Sveikatos tausojimo papročiai. 1–2 klasių koncentras.

Mokiniai aptaria „gyvenimą su saule“ – etninei kultūrai būdingą dienos režimą. Susipažįsta su namų švarinimosi papročiais (kasdien ir prieš šventes), mokosi mįslių, patarlių, priežodžių apie švarą ir naudotus įrankius (pavyzdžiui, šluotą), aiškinasi su jais susijusius tikėjimus. Nagrinėja ir savais žodžiais įvardija tradicinei kultūrai būdingą požiūrį į žalingus įpročius.

Kalendoriniai papročiai ir šeimos narių tradiciniai darbai. 1–2 klasių koncentras.

Mokiniai aiškinasi kalendorinių metų ir paros laiko sampratą tradicinėje kultūroje. Susipažįsta ir pagal galimybes išbando liaudies naudotus būdus kalendoriniam ir paros laikui nustatyti. Aptaria senuosius mėnesių, paros meto (valandų) pavadinimus. Remdamiesi patirtimi ir etnokultūrinėmis žiniomis, apibūdina išskrendančių paukščių dienas, Vėlines. Aptaria „Ožio vedimo“ paprotį ganiavos pabaigoje. Nagrinėja ir savais žodžiais apibūdina papročius per svarbiausias žiemos šventes – Kūčias ir Kalėdas, Tris karalius, Naujuosius metus, Užgavėnes. Aiškinasi, kokius tradicinius darbus šeimos nariai dirbdavo žiemą (verpė, audė, pynė, vijo virves ir kt.), kuria žiemos metui būdingus namų puošybos elementus – šiaudinius dirbinius ir karpinius. Aptaria parskrendančių paukščių dienų, Verbų ir Velykų tradicijas. Išskiria svarbiausius pavasario darbus: arimą, sėjimą, piemenavimo pradžią. Nagrinėja piemenėlių šaukinių gyvuliams, paukščių pamėgdžiojimų įvairovę. Nusako svarbiausios vasaros šventės – Rasų (Joninių, Kupolių) – pagrindines ypatybes.

3–4 klasių koncentras

Mėgina įvardyti tradicijas, susijusias su šeima, gimine, bendruomene, gyvenimo būdu ir gyvenamąja vietove (A1.1.1).

Iš dalies nusako kalendorinius papročius, bendruomeninius darbus ir svarbiausius amatus (A1.2.1).

Fragmentiškai nusako įvairių folkloro žanrų ir paprotinės tautodailės kūrinius, mėgina atsakyti į klausimus (A1.3.1).

Įvardija tradicijas, susijusias su šeima, gimine, bendruomene, gyvenimo būdu ir gyvenamąja vietove (A1.1.2).

Nusako kalendorinius papročius, bendruomeninius darbus ir svarbiausius amatus, žmogaus ryšį su gamta senojoje pasaulėžiūroje (A1.2.2).

Pateikdamas pavyzdžių nusako įvairių folkloro žanrų ir paprotinės tautodailės kūrinius, iš dalies atsako į klausimus (A1.3.2).

Aptaria tradicijas, susijusias su šeima, gimine, bendruomene, gyvenimo būdu ir gyvenamąja vietove, pateikia pavyzdžių iš savo patirties (A1.1.3).

Analizuoja, apibūdina ir pristato kalendorinius papročius, bendruomeninius darbus ir svarbiausius amatus, apibūdina žmogaus ryšį su gamta senojoje pasaulėžiūroje (A1.2.3).

Pateikdamas pavyzdžių apibūdina įvairių folkloro žanrų kūrinius ir paprotinę tautodailę. Aptaria kolektyvinę liaudies kūrybos prigimtį ir individualią raišką (A1.3.3).

Įvairiais aspektais aptaria tradicijas, susijusias su šeima, gimine, bendruomene, gyvenimo būdu ir gyvenamąja vietove, pateikia pavyzdžių iš savo patirties (A1.1.4).

Analizuoja, apibūdina, palygina ir pristato kalendorinius papročius, bendruomeninius darbus ir svarbiausius amatus, tyrinėja žmogaus ryšį su gamta senojoje pasaulėžiūroje, pateikia pavyzdžių (A1.2.4). 


Pateikdamas pavyzdžių, skirtingais aspektais apibūdina įvairių folkloro žanrų kūrinius ir paprotinę tautodailę. Diskutuoja apie kolektyvinę liaudies kūrybos prigimtį ir individualią raišką (A1.3.4).

Šeima, giminė ir bendruomenė. 3–4 klasių koncentras.

[...] Nagrinėja ir palygina skirtingų kartų ryšius anksčiau ir dabar. Aiškinasi, koks yra krikšto tėvų vaidmuo tradicinėje kultūroje. Nagrinėdami bendruomenės sampratą, apibūdina savo klasės, mokyklos, vietos bendruomenes. Diskutuoja apie geros kaimynystės ir bendruomeninio gyvenimo tradicijas, pateikia šia tema patarlių, priežodžių ir kitų tautosakos pavyzdžių. Įvertindami papročių pavyzdžius ir pasidalindami savo patyrimu, apibūdina bendruomenės ir giminės vaidmenį svarbiausiose tradicinėse šeimos apeigose – krikštynose, vestuvėse ir laidotuvėse. Atpažįsta tautą kaip bendruomenę, aiškinasi svarbiausius tautinius simbolius.[...]

Mitybos ir sveikatos papročiai. 3–4 klasių koncentras.

Pasidalindami savo žiniomis ir rasta informacija šaltiniuose, mokiniai apibūdina įvairių kalendorinių švenčių svarbiausius apeiginius valgius, kai kuriuos iš jų pasigamina. Nagrinėja įvairių tradicinių maisto produktų ir vaistažolių naudingas sveikatai savybes, atpažįsta vaistažoles, pasigamina arbatų ar kitų gėrimų, valgių. Diskutuoja apie grūdinimosi papročius, aiškinasi senuosius prausimosi būdus, palygina pirties tradicijas praeityje ir dabar.

Gyvenamoji vietovė. 3–4 klasių koncentras.

Mokiniai tyrinėja gyvenamosios vietovės kultūrinį kraštovaizdį – archeologijos, istorijos, architektūros ir gamtos paminklus, renka ir aptaria su jais susijusias istorijas, sakmes ir padavimus, aiškinasi vietovardžių kilmę. [...]

Bendruomeniniai darbai ir kalendoriniai papročiai tradicinėje kultūroje. 3–4 klasių koncentras.

Mokiniai aptaria tradicinius vaikų, moterų, vyrų darbus kaimo bendruomenėje. Aiškinasi talkos sąvoką ir bendruosius įvairių talkų bruožus. Išskiria svarbiausius bendruomeninius rudens darbus – bulviakasį, žiemkenčių sėją, kūlimą, linamynį. Aptaria rudens lygiadienį ir jo šiuolaikines tradicijas. Nusako pagrindinius advento papročius, darbus per to meto bendruomenines vakarones, Kūčių apeigas, „blukio vilkimo“ paprotį. Aptaria Grabnyčių (Perkūno dienos), šv. Agotos (Gabijos, Duonos) dienos papročius. Apibūdina pavasario lygiadienį ir jo šiuolaikines tradicijas. Nagrinėja Melų dienos tradicijas. Apibūdina Velykų laikotarpio (nuo Verbų iki Atvelykio) papročius. Nurodo pirmosios žalumos ir ganiavos pradžios šventės Jurginių (Jorės) ir Sekminių, kaip piemenų šventės, panašumus ir skirtumus. [...]  Išskiria bendruomeninius vasaros darbus – šienapjūtę, rugiapjūtę, linarūtę. Aptaria svarbiausius kaimo amatus. [...]

Žmogus ir gamta senojoje pasaulėžiūroje. 3–4 klasių koncentras.

Mokiniai nagrinėja gamtos objektų ir reiškinių (vaivorykštės, perkūnijos, žaibavimo ir kt.) suvokimą tradicinėje kultūroje, žmogaus ir gamtos ryšį, pagarbą kiekvienai gyvybei, gamtosaugines nuostatas. Tyrinėja Pasaulio medžio vaizdinį, pateikdami pavyzdžių iš tautosakos ir kitos liaudies kūrybos. Remdamiesi šaltiniais, apibūdina pagrindinius senovės lietuvių dievus (Perkūną, Žemyną, Gabiją, Laimą ir kt.), mitologizuotus dangaus kūnus (Saulę, Aušrinę, Dievaitį Mėnulį). Analizuoja liaudies kūrybą, susijusią su mitinėmis būtybėmis (laumėmis, giltine, velniais ir kt.). Nusako gyvūnų (žvėrių, žalčių ir gyvačių, paukščių) mitines reikšmes. Aptaria Paukščių tako sampratą.

Sakytinis, muzikinis ir žaidybinis folkloras. 3–4 klasių koncentras.

Mokiniai aiškinasi skaičiuočių, greitakalbių, patarlių, priežodžių, mįslių ir kitų trumpųjų pasakymų paskirtį, pasirenka jų atlikimo formą (rengia varžytuves, viktorinas ir kt.). Aptaria ir seka melų, stebuklines pasakas, pasakas su dainuojamaisiais intarpais. Diskutuoja apie šiurpių sekimo tradiciją. [...] Susipažįsta su našlaičių dainomis, bendraisiais raudų tradicijos bruožais. Apibūdina tradicinius ganymo, medžioklės garso ir muzikos įrankius, kai kuriuos išbando. [...]

Tautodailė 3–4 klasių koncentras.

Mokiniai aiškinasi paprotinės tautodailės sampratą, [...]

Kolektyvinė ir individuali tradicinė kūryba. 3–4 klasių koncentras.

Mokiniai aptaria liaudies kūrybos kolektyvinę prigimtį ir individualią kūrybinę raišką. [...]

5–6 klasių koncentras

Fragmentiškai aptaria etnografinių regionų bruožus, bendruomenių įvairovę, kai kuriuos etnokultūros reiškinius ir objektus (A1.1.1).

Nusako kai kuriuos etnografinių regionų kalendorinius papročius ir su jais susijusius tradicinius prekybos būdus ir verslus, aptaria Lietuvos tradicinę augaliją ir gyvūniją (A1.2.1).

Atpažįsta turinyje nurodytus folkloro žanrus, muzikavimo tradicijas, tarmes, taikomąją tautodailę (A1.3.1).

Nurodo kai kuriuos etnografinių regionų bruožus, bendruomenių įvairovę, kai kuriuos etnokultūros reiškinius ir objektus (A1.1.2).

Nusako etnografinių regionų kalendorinius papročius ir su jais susijusius tradicinius prekybos būdus ir verslus, apibūdina Lietuvos tradicinę augaliją ir gyvūniją (A1.2.2).

Nusako turinyje nurodytus folkloro žanrus, muzikavimo tradicijas, tarmes, taikomąją tautodailę. Nurodo kai kuriuos tradicinės vaikų kūrybos praeityje ir dabar skirtumus, panašumus (A1.3.2).

Apibūdina etnografinių regionų bruožus, bendruomenių įvairovę, etnokultūros reiškinius ir objektus (A1.1.3).

Palygina skirtingų etnografinių regionų kalendorinius papročius ir su jais susijusius tradicinius prekybos būdus ir verslus. Aptaria gamtos reikšmę tradicinėje kultūroje (A1.2.3).

Apibūdina turinyje nurodytus folkloro žanrus, muzikavimo tradicijas, tarmes ir taikomąją tautodailę. Palygina tradicinę vaikų kūrybą praeityje ir dabar (A1.3.3).

Apibūdina ir apibendrina etnografinių regionų bruožus, bendruomenių įvairovę, etnokultūros reiškinius ir objektus, pateikia savo regiono pavyzdžių (A1.1.4).

Remdamasis šaltiniais, palygina skirtingų etnografinių regionų kalendorinius papročius ir su jais susijusius tradicinius prekybos būdus ir verslus. Pateikdamas pavyzdžių aptaria gamtos reikšmę tradicinėje kultūroje (A1.2.4).

Apibūdina ir apibendrina turinyje nurodytus folkloro žanrus, muzikavimo tradicijas, tarmes, taikomąją tautodailę. Pateikdamas pavyzdžių palygina tradicinę vaikų kūrybą praeityje ir dabar (A1.3.4).

Etnografiniai regionai, šalies kraštovaizdžio ypatybės. 5–6 klasių koncentras.

Mokiniai aptaria Lietuvos etnografinius regionus – Aukštaitiją, Dzūkiją (Dainavą), Suvalkiją (Sūduvą), Žemaitiją, Mažąją Lietuvą. Susipažįsta su įvairių regionų tarmėmis, tautosaka, liaudies dainomis, instrumentine muzika ir šokiais, žmonių gyvensena ir charakteriu. Palygindami regionus, apibūdina svarbiausius jų skirtumus. Aiškinasi, kokiam etnografiniam regionui priklauso gyvenamoji vietovė ir (ar) iš kokio regiono yra kilę tėvai, seneliai, proseneliai. [...]   

Bendruomenių įvairovė. Regioninė ir tautinė savimonė. 5–6 klasių koncentras.

[...] Mokiniai nagrinėja bendruomenių įvairovę (klasės, mokyklos, kaimo ar miestelio, mikrorajono ir kt.), aptaria bendruomeninio gyvenimo tradicijas, .[...]  Pasitelkdami tautosaką ir kitus šaltinius, nagrinėja įvairias tautos kilmės istorijas. [...]

Tautinis ir archeologinis kostiumas. 5–6 klasių koncentras.

Naudodamiesi įvairiais šaltiniais, mokiniai apibūdina XIX–XX a. pr. tautinio kostiumo savitumą skirtinguose Lietuvos etnografiniuose regionuose – spalvas, raštus, galvos apdangalus, papuošalus ir kitas būdingas aprangos dalis. Nagrinėja skirtingo statuso žmonių tradicinę aprangą, atskirų jos dalių paskirtį ir sąsajas su apeigomis. Išsamiau tyrinėja savo (ar pasirinkto) etnografinio regiono tautinį kostiumą, kuria jo modelį. Susipažįsta su senovės baltų aprangos svarbiausiais bruožais, būdingomis detalėmis.

Mitybos ir sveikatos tausojimo papročiai. 5–6 klasių koncentras.

Tyrinėdami įvairius šaltinius, mokiniai išskiria atskirų Lietuvos etnografinių regionų kulinarinio paveldo ypatybes. Nurodo lietuviškos virtuvės tradicinius prieskonius, aiškinasi jų naudą sveikatai. [...]  Diskutuoja apie kulinarinį paveldą šiuolaikiniame gyvenime. Gilinasi į sveikos gyvensenos tradicijas, liaudies judriųjų ir sportinių žaidimų naudą sveikatai. Pasidalija savo žiniomis apie šiuos žaidimus, juos žaidžia. Nagrinėja sveikatos ir ligos sampratą tradicinėje kultūroje, ligonio slaugymo ir lankymo papročius.

Kalendoriniai papročiai, tradiciniai verslai ir prekybos būdai. 5–6 klasių koncentras.

Apsilankę etnokosmologijos ar kitame muziejuje, remdamiesi įvairiais šaltiniais, mokiniai aiškinasi laiko matavimo ir kalendorinių švenčių žymenis, simbolius. Gvildena simbolines skaičių reikšmes. Apibūdina tradicines derliaus šventes ir naujus rudens švenčių papročius (Grybų šventę, Baltų vienybės dieną). Pristato rudens turgų ir mugių tradicijas. Aiškinasi šv. Andriejaus dienos, advento, Kūčių ir Kalėdų papročių, tautosakos ir kito folkloro simboliką. Aptaria kalėdinio laikotarpio turgus (saldaturgį, šeškaturgį, žąsų ir kt.). Nusako viduržiemio šventės papročius. Pateikdami pavyzdžių, įvardija Užgavėnių tradicijų panašumus ir skirtumus įvairiuose Lietuvos regionuose. Aptaria pavasario laukimo papročius, palygina šiuolaikines pavasario lygiadienio ir Žemės dienos tradicijas. Apibūdina Kaziuko mugės tradicijas, pasidalija savo įspūdžiais. Aiškinasi Joninių (Rasų, Kupolių) papročius, simbolius, apeigas, [...]  Pasidalija įspūdžiais apie Žolynų turgų. Apibūdina tradicinius verslus Lietuvoje – bitininkystę, žvejybą, medžioklę ir kt. Aptaria jų papročius, apeigas, simboliką, sąsajas su mitiniais vaizdiniais, atspindžius tautosakoje. Nagrinėja tradicinės prekybos formas, muges Lietuvoje ir atskiruose etnografiniuose regionuose. Aptaria senuosius baltų prekybinius ryšius su kitais kraštais („gintaro kelią“ ir kt.).

Gamta tradicinėje kultūroje ir pasaulėžiūroje. 5–6 klasių koncentras.

Remdamiesi vaizdine medžiaga ir kitais šaltiniais, apsilankę nacionaliniuose, regioniniuose parkuose, tradiciniuose ūkiuose, agroturizmo ar kaimo turizmo sodybose, mokiniai tyrinėja Lietuvos tradicinę augaliją ir gyvūniją, susipažįsta su lietuviškomis naminių gyvūnų ir augalų veislėmis. Pateikdami pavyzdžių, apibūdina simbolinę bičių reikšmę, sąsajas su dievybėmis Austėja ir Bubilu. Nagrinėja augalų ir gyvūnų įvaizdžius liaudies kūryboje, aiškinasi simbolines jų reikšmes, svarbą lietuvių kultūroje ir pasaulėjautoje, išskirdami ypač gerbiamus augalus ir gyvūnus (ąžuolą, žirgą ir kt.), jų sąsajas su dievybėmis.

Sakytinis, muzikinis ir žaidybinis folkloras. 5–6 klasių koncentras.

Mokiniai išskiria sakmių, padavimų ir legendų ypatybes, pateikia žanro pavyzdžių. Aiškinasi tarmės, patarmės ir šnektos sampratas. Lankydamiesi įvairiuose etnokultūros, folkloro renginiuose, klausydami įrašų, mokiniai susipažįsta su įvairių Lietuvos regionų dainomis ir kita liaudies kūryba, apibūdina jų regioninius bruožus [...].  Išsamiau nagrinėja karinių-istorinių dainų žanrą. Aiškinasi ir nusako sutartinių pagrindinius bruožus ir atlikimo įvairovę (dainuojamosios, instrumentinės, šokamosios ir žaidžiamosios), klausosi jų įrašų [...]  pasakoja apie muzikavimo tradicijas Lietuvoje. Susipažįsta su išleistais liaudies žaidimų rinkiniais, palygina tradicinius vaikų žaidimus ir šokius su dabartiniais.

Paprotinis elgesys ir vertybės. 5–6 klasių koncentras.

[...] Diskutuoja apie juoko reikšmę etninėje kultūroje, išskiria juokavimo tradicijų būdingas savybes, tyrinėja liaudies anekdotų įvairovę ir kitus humoristinės tautosakos pavyzdžius. Nagrinėja ir kritiškai vertina tradicinius keiksmus, jų teigiamas ir neigiamas ypatybes.

Tautodailė. 5–6 klasių koncentras.

Mokiniai apibūdina taikomąją tautodailę (tekstilės, keramikos, juvelyrikos, medžio, metalo, odos, vytelių, šaknų ar šiaudų dirbinius), aptaria jos pavyzdžius [...].

7–8 klasių koncentras

Nusako kai kurias su jaunimu susijusias tradicijas, etnokultūros reiškinius (A1.1.1).

Minimaliai nagrinėja kai kurių kalendorinių ir darbo papročių sąsajas su gamtos, astronominiais reiškiniais (A1.2.1).

Minimaliai nagrinėja turinyje nurodytus folkloro žanrus ir vaizduojamąją tautodailę (A1.3.1).

Nusako kai kurias su jaunimu susijusias tradicijas, etnokultūros reiškinius sociokultūriniuose kontekstuose (A1.1.2).

Nagrinėja nurodytų kalendorinių ir darbo papročių sąsajas su gamtos, astronominiais reiškiniais (A1.2.2).

Nagrinėja turinyje nurodytus folkloro žanrus ir vaizduojamąją tautodailę. Iš dalies palygina autentišką ir stilizuotą liaudies kūrybą (A1.3.2).

Nagrinėja ir apibūdina su jaunimu susijusias tradicijas, etnokultūros reiškinius įvairiuose sociokultūriniuose kontekstuose (A1.1.3).

Analizuoja kalendorinių ir darbo papročių sąsajas su gamtos, astronominiais reiškiniais, jų simboliką (A1.2.3).

Tyrinėja turinyje nurodytus folkloro žanrus ir vaizduojamąją tautodailę. Palygina autentišką ir stilizuotą liaudies kūrybą (A1.3.3).

Remdamasis įvairiais šaltiniais ir pateikdamas pavyzdžių skirtingais aspektais nagrinėja ir apibūdina su jaunimu susijusias tradicijas, etnokultūros reiškinius įvairiuose sociokultūriniuose kontekstuose (A1.1.4).

Remdamasis įvairiais šaltiniais, išsamiai analizuoja įvairių kalendorinių ir darbo papročių sąsajas su gamtos, astronominiais reiškiniais, jų simboliką (A1.2.4).

Tyrinėja, klasifikuoja turinyje nurodytus folkloro žanrus ir vaizduojamąją tautodailę. Išsamiai palygina autentišką ir stilizuotą liaudies kūrybą (A1.3.4).

Jaunimo papročiai ir vaidmuo bendruomenėje. 7–8 klasių koncentras.

Mokiniai nagrinėja paauglystės ir jaunystės sampratą tradicinėje kultūroje, diskutuoja apie požiūrį į draugystę ir meilę. Apibūdina jaunimo brandos apeigas (iniciacijas) ir papročius, jų įvairovę ir kaitą. Tyrinėja tradicinių jaunimo ir meilės dainų, romansų ypatybes, mokosi dainuoti pasirinktas dainas. Susipažįsta su jaunimo šokių vakarėlių tradicijomis, palygina jas su dabartinėmis. Aiškinasi tradicinio šokio etiką (pakvietimą šokiui, padėką po jo ir kt.), apžvelgia porinių tradicinių šokių ir žaidimų įvairovę, juos šoka ir žaidžia. Analizuoja jaunimo vaidmenį tęsiant tradicijas tremtyje, siekiant atkurti Lietuvos nepriklausomybę XX a. etnokultūriniame sąjūdyje (žygeivių, romuviečių, kraštotyros ir folkloro judėjimuose). Palygina įvairių šalių jaunimo papročius.

Liaudies astronomija ir jos simbolika. 7–8 klasių koncentras.

Mokiniai aiškinasi pasaulio modelio sampratą, jos sąsajas su kosmologija. Tyrinėja liaudiškus būdus pasaulio kryptims nustatyti, senuosius dangaus šviesulių stebėjimo įrenginius. Aiškinasi astronominių reiškinių, dangaus šviesulių suvokimą, mitus ir simboliką tradicinėje kultūroje, įvaizdžius tautosakoje, ornamentikoje, tradiciniuose dirbiniuose.

Kalendoriniai papročiai ir tradiciniai darbai. 7–8 klasių koncentras.

Remdamiesi šaltiniais mokiniai nagrinėja kalendorinių ir darbo papročių ryšį su gamtos astronominiais reiškiniais. Nusako jaunimo vaidmenį rudens talkų papročiuose. Apibūdina savitas Vakarų Lietuvos linamynio tradicijas. Analizuodami Vėlinių ir Helovyno kilmę, prasmes ir raišką, nurodo jų panašumus ir skirtumus. Nagrinėja miško kirtimo, plunksnų plėšymo ir kitas žiemos talkas. Aptaria persirengėlių papročius kalėdiniu ir Užgavėnių laikotarpiu, kaukių įvairovę ir prasmę, jas gaminasi, dalyvauja persirengėlių vaidinimuose. Tyrinėja tarpušvenčio, mėsiedo, Pelenų dienos, gavėnios, Pusiaugavėnio papročius. Aptaria Velykų lalavimo reiškinį ir supimosi tradicijas pavasariniu laikotarpiu. [...] Palygina bendruomeninius Sekminių sambarių ir rytagonių papročius, susipažįsta su paruginėmis giesmėmis, rateliais, atlieka pasirinktus kūrinius. Tyrinėja Rasos (Joninių, Kupolių) šventės kilmę, raidą. Aptaria latvių Lyguo ir Janių šventes. Apibūdina lietuviškų kalendorinių švenčių savitumą, jų reikšmę Lietuvos visuomenėje. Aiškinasi svarbiausius tradicinės žemdirbystės ir gyvulininkystės ypatumus Lietuvoje. [...]

Sakytinis, muzikinis ir žaidybinis folkloras. 7–8 klasių koncentras.

Mokiniai analizuoja pasakojamosios ir retorinės tautosakos įvairovę. Apibūdina mitus ir mitologines dainas. Nusako baladžių ypatybes. Klausosi, nagrinėja partizanų ir tremtinių dainas, jas atlieka. Aiškinasi poros pasirinkimo ir kitų jaunimo žaidimų tradiciją. Aptaria tradicinius porinius ir kadrilinius šokius, jų muziką, atlieka pasirinktus šokius. Gilinasi į tradicinių šokių klubų veiklą Lietuvoje ir kitose šalyse. Atpažįsta tradicinių šokių atspindžius šiuolaikiniuose jaunimo šokiuose. Aptaria tradicines muzikos kapelas, jų šokių repertuarą.

Tautodailė. 7–8 klasių koncentras.

Mokiniai apibūdina vaizduojamąją tautodailę (skulptūros, tapybos ir grafikos darbus, karpinius), lankydamiesi muziejuose ar parodose susipažįsta su jos įvairove.

Liaudies kūrybos kaupimas ir kaita. 7–8 klasių koncentras.

[...] Palygina autentišką ir stilizuotą liaudies kūrybą. Apibrėžia world music, postfolkoro, pseudofolkloro (kičo) sampratas.

9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Fragmentiškai aptaria pasirinktą tradiciją „savo“ ir „kito“ aspektu, etnokultūros reiškinius ir objektus, jų reikšmę, minimaliai atsižvelgdamas į istorinį, sociokultūrinį kontekstą (A1.1.1).

Minimaliai nurodo pasirinktų kalendorinių švenčių sąsajas su mitologija, religija, tradiciniais darbais. Nusako kai kurių tradicinių amatų ir verslų reikšmę Lietuvos ūkiui (A1.2.1).

Minimaliai apibūdina folkloro žanrų įvairovę, šiuolaikinę tautodailę, liaudies kūrybos elementus mėgėjų ir profesionalų kūryboje (A1.3.1).

Nagrinėja nurodytas tradicijas „savo“ ir „kito“ aspektu, etnokultūros reiškinius ir objektus, jų reikšmę, atsižvelgdamas į kai kuriuos istorinius, sociokultūrinius kontekstus (A1.1.2).

Nurodo pasirinktų kalendorinių švenčių sąsajas su mitologija, religija, tradiciniais darbais. Nusako tradicinių amatų ir verslų reikšmę Lietuvos ūkiui (A1.2.2).

Apibūdina folkloro žanrų įvairovę, šiuolaikinę tautodailę. Išskiria liaudies kūrybos elementus mėgėjų ir profesionalų kūryboje (A1.3.2).

Analizuoja tradicijas „savo“ ir „kito“ aspektu, etnokultūros reiškinius ir objektus, jų reikšmę istoriniuose, sociokultūriniuose kontekstuose (A1.1.3).

Analizuoja kalendorinių švenčių sąsajas su mitologija, religija, tradiciniais darbais. Aptaria tradicinių amatų ir verslų reikšmę Lietuvos ūkiui (A1.2.3).

Tyrinėja folkloro žanrų įvairovę ir kaitą, šiuolaikinę tautodailę. Aptaria liaudies kūrybos elementus mėgėjų ir profesionalų kūryboje (A1.3.3).

Remdamasis mokslo darbais analizuoja įvairias tradicijas „savo“ ir „kito“ aspektu, etnokultūros reiškinius ir objektus, jų reikšmę įvairiuose istoriniuose, sociokultūriniuose kontekstuose (A1.1.4).

Remdamasis mokslo darbais ir kitais šaltiniais analizuoja kalendorinių švenčių sąsajas su mitologija, religija, tradiciniais darbais. Apibūdina tradicinių amatų ir verslų reikšmę Lietuvos ūkiui siedamas juos su istoriniu kontekstu (A1.2.4).

Remdamasis įvairiais šaltiniais tyrinėja folkloro žanrų įvairovę ir kaitą, šiuolaikinę tautodailę. Diskutuoja apie liaudies kūrybos elementus mėgėjų ir profesionalų kūryboje (A1.3.4).

Tradicijos „savo“ ir „kito“ kontekste. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

 Remdamiesi tyrinėtojų darbais, mokiniai nagrinėja savo ir kito sampratą šeimos ir bendruomeniniuose papročiuose bei apeigose. Palygina savo tautos ir kitų tautų tradicines šeimos apeigas – vestuves, laidotuves, krikštynų papročius. Tyrinėja tautiečių bendruomenes ir jų tradicijas kitose šalyse. Diskutuoja apie baltų kilmę, lietuvių tautos kultūrinius ryšius su kitomis tautomis, pateikia pavyzdžių.

Pasaulėžiūra, mitologija ir religija. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokiniai analizuoja baltų tikėjimo ir mitinio pasaulėvaizdžio atspindžius kalendorinėse, darbo ir šeimos apeigose, papročiuose, tautosakoje, tautodailėje, tradiciniuose dirbiniuose, architektūroje, antkapiniuose krikštuose ir kt. Palygina senovės baltų ir senovės graikų, romėnų, kitų tautų mitologiją, religiją. Samprotauja apie baltų pasaulėžiūros ir krikščionybės dermę Lietuvos etninėje kultūroje paskutiniais šimtmečiais.

Kalendoriniai papročiai ir tradicinė ūkinė veikla. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokiniai tyrinėja kalendorinių švenčių sąsajas su tradiciniais ūkio darbais ir religija. Aiškinasi derliaus švenčių ryšį su protėvių kultu. Nagrinėja mirusiųjų minėjimo ir kapų lankymo papročius Lietuvoje, palygina su įvairių tautinių bendrijų, kaimyninių ir tolimesnių tautų tradicijomis. Išskiria lietuviškų advento, Kūčių ir Kalėdų papročių savitumą kitų tautų kontekste. Susipažįsta su įvairių religinių konfesijų kalėdinėmis tradicijomis. Apibūdina baltų ir krikščioniškų tradicijų persipynimą lietuviškose velykinio laikotarpio apeigose, palygina skirtingų religinių konfesijų velykinius papročius. Rasos (Joninių, Kupolių) šventės tradicijas sugretina su kitų šalių vidurvasario šventės tradicijomis. Remdamiesi šaltiniais, nagrinėja Žolinių šventės kilmę, papročius, tradicijas, palygina su kaimyninių ir kitų šalių tradicijomis. Aptaria tradicinių darbų, amatų ir verslų reikšmę Lietuvos ūkiui, jų raidą, analizuoja kaitos priežastis. Apibūdina ūkinėje veikloje naudotus tradicinius technikos ir mechaninius įrengimus, susisiekimo priemones. Palygina tradicinių dirbinių realizavimo būdus praeityje ir dabar. Aptaria tradicinius darbus ir amatus Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo sąvade ir UNESCO Reprezentatyvaus žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąraše, tautinio paveldo produktų ir tradicinių amatų meistrų sertifikavimą, analizuoja kitų šalių pavyzdžius.

Sakytinis, muzikinis ir žaidybinis folkloras. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokiniai analizuoja raudų ypatybes, paskirtį ir simbolizmą. Aptaria giesmių įvairovę, giedojimo tradicijos kaitą. Nagrinėja šeimos dainų žanrą, klausosi ir atlieka pasirinktus muzikinio folkloro kūrinius. Tyrinėja sakytinio, muzikinio, šokamojo ir žaidybinio folkloro kūrybos formas, žanrų įvairovę, jų ypatumus ir kaitą, pasirinktus kūrinius atlieka, įtraukia į savo kūrybą.

Teatras tradicinėje kultūroje. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokiniai nusako klojimo teatro ir Lietuvių folkloro teatro reikšmę, apibūdina jų veiklos ypatybes.

Tautodailė. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Aplankydami parodas ir remdamiesi kitais šaltiniais, mokiniai gilinasi į šiuolaikinę tautodailę, pagal galimybes kuria tautodailės dirbinius.

Liaudies kūrybos inovacijos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokiniai nagrinėja liaudies kūrybos elementus mėgėjų ir profesionalų darbuose – aranžuotėse, stilizacijose, autoriniuose kūriniuose.

Etnografiniai regionai, kraštovaizdžio ir architektūros ypatybės. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Naudodamiesi tyrėjų darbais, mokiniai analizuoja etnografinių regionų raidą ir ją lėmusius veiksnius. Nagrinėja regioninius tradicinės architektūros skirtumus, apibūdina įvairių tipų tradicinius kaimus (gatvinius, kupetinius, padrikuosius, vienkiemius). Išskiria dvarus, kitus kultūrinio kraštovaizdžio objektus, aptaria jų kaitą per pastarąjį šimtmetį. Diskutuoja apie tradicinės architektūros puoselėjimą Lietuvoje ir kitose šalyse.

Tarmių įvairovė. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokiniai pristato tarmių, patarmių ir šnektų įvairovę Lietuvoje, apibūdina jų gyvąją tradiciją.

Tautinis kostiumas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Remdamiesi tyrinėtojų darbais, mokiniai nagrinėja tautinio kostiumo susiformavimo aplinkybes, madų įtaką jo raidai. Įvardija regioninius ir skirtingos socialinės padėties žmonių tautinio kostiumo skirtumus. Palygina lietuvišką tautinį kostiumą su Lietuvos tautinių bendrijų ir kaimyninių tautų nacionaliniais kostiumais. Diskutuoja apie tautinio kostiumo reikšmę šiuolaikinio žmogaus gyvenime Lietuvoje bei kitose šalyse.

III–IV gimnazijos klasių koncentras

Fragmentiškai nagrinėja pasirinktus senosios baltų kultūros reiškinius ir objektus: pasaulėžiūrą, mitologiją ir religiją, papročius, gyvenimo būdą, baltų palikimą kultūriniame kraštovaizdyje (A1.1.1).

Fragmentiškai tyrinėja baltų kalendorinių papročių simboliką, su jais susijusią tautosaką ir folklorą. Aptaria pasirinktus baltų amatus ir verslus (A1.2.1).

Fragmentiškai nagrinėja baltų sakytinio, muzikinio ir kito kūrybinio paveldo ypatybes, simboliką, savitumą, nusako jų vertę (A1.3.1).

Tyrinėja nurodytus senosios baltų kultūros reiškinius ir objektus: pasaulėžiūrą, mitologiją ir religiją, papročius, gyvenimo būdą, baltų palikimą kultūriniame kraštovaizdyje (A1.1.2).

Remdamasis keliais šaltiniais tyrinėja baltų kalendorinių papročių simboliką, su jais susijusią tautosaką ir folklorą. Aptaria pasirinktus baltų amatus ir verslus (A1.2.2).

Nagrinėja baltų sakytinio, muzikinio ir kito kūrybinio paveldo ypatybes, simboliką, savitumą, jų vertę (A1.3.2).

Tyrinėja senąją baltų kultūrą: pasaulėžiūrą, mitologiją ir religiją, papročius, gyvenimo būdą, baltų palikimą kultūriniame kraštovaizdyje, kitus reiškinius ir objektus (A1.1.3).

Remdamasis įvairiais šaltiniais tyrinėja baltų kalendorinių papročių simboliką, su jais susijusią tautosaką ir folklorą. Aptaria baltų amatus ir verslus (A1.2.3).

Analizuoja baltų sakytinio, muzikinio ir kito kūrybinio paveldo ypatybes, simboliką, savitumą, apibūdina jų vertę, apibendrina (A1.3.3).

Remdamasis įvairių etninės kultūros sričių mokslo darbais ir kitais šaltiniais išsamiai tyrinėja senąją baltų kultūrą: pasaulėžiūrą, mitologiją ir religiją, papročius, gyvenimo būdą, baltų palikimą kultūriniame kraštovaizdyje, kitus reiškinius ir objektus (A1.1.4).

Remdamasis mokslo darbais ir kitais šaltiniais tyrinėja baltų kalendorinių papročių simboliką, su jais susijusią tautosaką ir folklorą. Pateikdamas įvairių pavyzdžių apibūdina baltų amatus ir verslus (A1.2.4).

Analizuoja baltų sakytinio, muzikinio ir kito kūrybinio paveldo ypatybes, simboliką, savitumą, samprotauja, argumentuodamas apibūdina jų vertę, apibendrina (A1.3.4).

Baltų genezė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Remdamiesi mokslininkų darbais, mokiniai aptaria baltų kilmę indoeuropiečių kontekste.

Pasaulėžiūra, mitologija ir religija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Remdamiesi mokslininkų darbais, mokiniai nagrinėja Deivės Motinos religiją ir vėlesnio laikotarpio baltų pasaulėžiūros, mitologijos ir religijos pagrindinius bruožus, šaltinius, raidą. Analizuoja Sovijaus mitą ir kitų baltų kultūrai būdingų mitinių vaizdinių prasmę, prigimtinį žmogaus santykį su gamta, animistinę pasaulėžiūrą, šventybės suvokimą. Išskiria pomirtinio gyvenimo sampratą, interpretuoja jos apraiškas kalendorinėse, darbo ir šeimos apeigose, sakytiniame ir muzikiniame folklore, vaizduojamajame mene, dirbiniuose, architektūroje ir kitame pavelde. Palygina baltų pasaulėžiūrą, mitologiją ir religiją su kitų senovės kultūrų palikimu.

Žmogaus gyvenimo ciklo tarpsniai ir apeigos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Remdamiesi tyrėjų darbais ir kitais šaltiniais, mokiniai nagrinėja baltų sampratą apie svarbiausius žmogaus gyvenimo etapus nuo kūdikystės iki senatvės. Tyrinėja vedybų apeigas ir jų prasmę, vertina tradicijų įtraukimą į šiuolaikines vestuves. Apibūdina gimtuvių, vardynų ir krikštynų papročius, apeigas, diskutuoja apie jų atspindžius šiuolaikinėse krikštynose ar vardynose. Gilinasi į vaikų auginimo ir auklėjimo tradicijas, svarsto jų taikymo dabartiniam vaikų auklėjimui šeimoje ir ugdymo įstaigose galimybes. [...] Nagrinėja archajišką mirties ir pomirtinio pasaulio sampratą, raudų semantiką, laidotuvių papročius ir apeigas, jų kaitą.

Paprotinis elgesys. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

 Įvairiuose šaltiniuose mokiniai analizuoja baltų paprotinį elgesį, įvertindami bendruomeninį sprendimų priėmimą per krivules, vyrų ir moterų santykius, pagarbą protėviams, teisingumo, darbštumo ir kitas svarbiausias vertybes. Tyrinėja šių vertybių atspindžius smulkiojoje ir pasakojamojoje tautosakoje, dainose, sutartinėse ir kitoje liaudies kūryboje. Interpretuoja lietuvių kalboje išsaugotas senąsias dorovinio mąstymo formas, palygindami žodžius ‚darna‘, ‚dermė‘, ‚dora‘ su kitais vertybinę prasmę turinčiais žodžiais – ‚darbas‘, ‚užderėjimas‘, ‚suderėjimas‘ ir kt. Gilinasi į Marijos Gimbutienės tyrimus apie Senosios Europos matricentrinę kultūrą ir jos dorovinių nuostatų atspindžius baltų kultūroje bei aktualumą dabarčiai. Nagrinėja Lietuvos valdovo Gedimino laiškus, Lietuvos statutus ir kitus senuosius dokumentus, atpažindami juose baltų paprotinės teisės palikimą.

Kalendoriniai papročiai, amatai ir verslai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokiniai apibūdina baltų kalendoriaus ir laiko matavimo raidą, ciklinę laiko sampratą, šventės ir kasdienybės suvokimą. Nagrinėja kalendorinių papročių, su jais susijusios tautosakos ir kito folkloro semantiką, ypatybes. Mokosi kalendorinių dainų, žaidimų ir kito folkloro. Pagrindžia žemdirbystės ir gyvulininkystės švenčių ryšį su gamtos ciklais, dievybėmis, paaiškina su tam tikrais darbais siejamą simboliką. Analizuoja baltų žemdirbystės, gyvulininkystės, medžioklės ir žvejybos ypatumus. Tyrinėja baltų amatų ir verslų įvairovę (gintaro rinkimą ir apdirbimą, kalvystę ir kt.) kitų tuometinių Europos kultūrų kontekste. Nurodo įvairiais laikotarpiais vykusios baltų prekybos ypatybes. Analizuoja baltų darbų, amatų, verslų rekonstrukcijas ir tęstinumą, įvairias sklaidos formas šiuolaikiniame Lietuvos ir platesniame Europos kultūros lauke.

Sakytinė ir muzikinė kūryba. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Remdamiesi įvairiais šaltiniais ir analizuodami pavyzdžius, mokiniai samprotauja apie senos kilmės sakytinės tautosakos savitumą, simboliką ir vertę, dabartinę sklaidą. Nagrinėja archajiškas sutartinių ypatybes (poetines, muzikines, choreografines), mokosi sutartines giedoti ir šokti. Tyrinėja kitus seniausius dainuojamosios tautosakos žanrus – raudas, karines-istorines, kalendorines ir darbo dainas, mokosi pasirinktas. Apibūdina archajiškus baltų muzikos instrumentus – ragus, daudytes, skudučius, kankles ir kt., pagal galimybes jais groja.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Papasakoja apie vieną etninės kultūros sritį (A2.1.1).

Pasako, ką žino apie kitos tautos iš artimos aplinkos (pavyzdžiui, klasės) tradicinę kultūrą (A2.2.1).

Papasakoja apie porą etninės kultūros sričių, remdamasis šeimos, giminės tradicijomis (A2.1.2).

Dalijasi žiniomis apie kitos tautos iš artimos aplinkos (klasės, mokyklos) tradicinę kultūrą (A2.2.2).

Papasakoja apie kelias etninės kultūros sritis, remdamasis šeimos, giminės tradicijomis (A2.1.3).

Dalijasi žiniomis apie kitų tautų iš artimos aplinkos (klasės, mokyklos) tradicinę kultūrą (A2.2.3).

Papasakoja apie kelias etninės kultūros sritis, remdamasis šeimos, giminės tradicijomis ir kitomis žiniomis (A2.1.4).

Pateikdamas pavyzdžių dalijasi žiniomis apie kitų tautų iš artimos aplinkos tradicinę kultūrą (A2.2.4).

Liaudies kūrybos samprata. 1–2 klasių koncentras.

Mokiniai aiškinasi liaudies kūrybos sampratą, pateikia pavyzdžių iš artimiausios aplinkos. Aptaria suaugusiųjų kūrybą vaikams (lopšines, žaidinimus ir kt.) ir vaikų atliekamą liaudies kūrybą (skaičiuotes, žaidimus, ratelius, daineles, garsų pamėgdžiojimus, greitakalbes ir kt.). Klausosi, stebi ir išbando jų pavyzdžius.

Tautodailė. 1–2 klasių koncentras.

Mokiniai atpažįsta būdingus lietuviškus tradicinius ornamentus ir taiko juos savo kūryboje. Aiškinasi, kas yra tautodailė [...].

Mitybos papročiai. 1–2 klasių koncentras.

Remdamiesi pavyzdžiais, mokiniai nusako tradicinius kasdieninius ir šventinius patiekalus bei jų gaminimo būdus. [...]

Tradicinė apranga ir išvaizda. 1–2 klasių koncentras.

 Mokiniai apibūdina svarbiausias tautinio kostiumo ypatybes, išvardija pagrindines tautinio kostiumo sudedamąsias dalis (drabužius, apavą, papuošalus ir kitus aksesuarus), palygina šeimos narių tradicinę kasdienę ir šventinę aprangą. [...]

3–4 klasių koncentras

Mokytojo padedamas randa informaciją ir papasakoja apie vieną etninės kultūros sritį (A2.1.1).

Dalijasi žiniomis apie kitos tautos iš artimos aplinkos (klasės, mokyklos) tradicinę kultūrą (A2.2.1).

Randa ir aptaria informaciją iš nurodytų šaltinių apie kelias etninės kultūros sritis, kelia klausimus ir ieško atsakymų (A2.1.2).

Dalijasi žiniomis apie kitų tautų iš artimos aplinkos (klasės, mokyklos) tradicinę kultūrą (A2.2.2).

Nagrinėja informaciją iš nurodytų šaltinių apie kelias etninės kultūros sritis, aiškinasi jų tarpusavio ryšius, keldamas klausimus ir ieškodamas atsakymų (A2.1.3).

Apibūdina lietuvių ir kitų tautų iš artimos aplinkos (klasės, mokyklos) tradicinę kultūrą, pateikia pavyzdžių (A2.2.3).

Nagrinėja informaciją iš nurodytų ir kitų šaltinių apie kelias etninės kultūros sritis, aiškinasi jų tarpusavio ryšius, kelia klausimus, savais žodžiais paaiškina (A2.1.4).

Pateikdamas pavyzdžių apibūdina lietuvių ir kitų tautų iš artimos ir tolimesnės aplinkos tradicinę kultūrą (A2.2.4).

Bendruomeniniai darbai ir kalendoriniai papročiai tradicinėje kultūroje. 3–4 klasių koncentras.

[...] Tyrinėja gyvenamosios vietovės amatininkystės tradicijas.

Gyvenamoji vietovė. 3–4 klasių koncentras.

[...] Panaudodami nuotraukas ir kitus šaltinius, palygina gimtosios vietovės kraštovaizdį seniau ir dabar. Ieško duomenų ir pristato miesto, miestelio ar kaimo įkūrimo istoriją, susipažįsta su vietos žymių žmonių veikla ir jos reikšme.

Tautinis kostiumas. 3–4 klasių koncentras.

Naudodamiesi vaizdine medžiaga ar lankydamiesi muziejuose, mokiniai aiškinasi, iš kokių medžiagų siuvamas tautinis kostiumas, aptaria jo sudedamųjų dalių įvairovę, žieminę ir vasarinę aprangą. Susipažįsta su kai kurių tautinio kostiumo dalių (juostų, marškinių, pirštinių ir kt.) reikšme, susijusia su dovanojimo apeigomis. Išskiria tautinių juostų rūšis (pintines, vytines, austines), nagrinėja būdingus jų raštus. Palygina tautinio kostiumo nešioseną seniau ir dabar. Piešdami ar panaudodami kitus raiškos būdus, pavaizduoja atskiras tautinio kostiumo dalis, jų medžiagas, raštus. [...]

Šeima, giminė ir bendruomenė. 3–4 klasių koncentras.

[...] Nagrinėdami bendruomenės sampratą, apibūdina savo klasės, mokyklos, vietos bendruomenes. Diskutuoja apie geros kaimynystės ir bendruomeninio gyvenimo tradicijas, pateikia šia tema patarlių, priežodžių ir kitų tautosakos pavyzdžių. [...]  Įvardija artimoje aplinkoje esančias kitas tautas, tautines bendrijas. 

5–6 klasių koncentras

Iš nurodytų šaltinių atsirenka informaciją apie skirtingas etninės kultūros sritis, iš dalies jas palygina (A2.1.1).

Apibūdina lietuvių ir pasirinktos Lietuvos tautinės bendrijos, kaimyninės tautos tradicijas (A2.2.1).

Atsirenka informaciją iš įvairių šaltinių apie skirtingas etninės kultūros sritis, pagal pateiktus kriterijus jas palygina (A2.1.2).

Palygina lietuvių ir pasirinktos Lietuvos tautinės bendrijos, kaimyninės tautos tradicijas (A2.2.2).

Analizuoja informaciją iš įvairių šaltinių apie skirtingas etninės kultūros sritis, jas palygina (A2.1.3).

Palygina lietuvių ir Lietuvos tautinių bendrijų bei kaimyninių tautų tradicijas, pateikia išvadas (A2.2.3).

Analizuoja ir apibendrina informaciją iš įvairių šaltinių apie skirtingas etninės kultūros sritis, jas palygina, pateikia išvadas (A2.1.4).

Palygina lietuvių ir Lietuvos tautinių bendrijų bei kaimyninių tautų tradicijas, pateikia išvadas ir jas apibendrina (A2.2.4).

Gamta tradicinėje kultūroje ir pasaulėžiūroje. 5–6 klasių koncentras.

Remdamiesi vaizdine medžiaga ir kitais šaltiniais, apsilankę nacionaliniuose, regioniniuose parkuose, tradiciniuose ūkiuose, agroturizmo ar kaimo turizmo sodybose, mokiniai tyrinėja Lietuvos tradicinę augaliją ir gyvūniją, susipažįsta su lietuviškomis naminių gyvūnų ir augalų veislėmis. [...]

Sakytinis, muzikinis ir žaidybinis folkloras. 5–6 klasių koncentras.

Lankydamiesi įvairiuose etnokultūros, folkloro renginiuose, klausydami įrašų, mokiniai susipažįsta su įvairių Lietuvos regionų dainomis ir kita liaudies kūryba, apibūdina jų regioninius bruožus [...]. Išsamiau nagrinėja karinių-istorinių dainų žanrą. Aiškinasi ir nusako sutartinių pagrindinius bruožus ir atlikimo įvairovę (dainuojamosios, instrumentinės, šokamosios ir žaidžiamosios), klausosi jų įrašų [...] Susipažįsta su išleistais liaudies žaidimų rinkiniais, palygina tradicinius vaikų žaidimus ir šokius su dabartiniais.

Tautodailė. 5–6 klasių koncentras.

Mokiniai apibūdina taikomąją tautodailę (tekstilės, keramikos, juvelyrikos, medžio, metalo, odos, vytelių, šaknų ar šiaudų dirbinius), aptaria jos pavyzdžius apsilankydami muziejuose ar parodose, pagal galimybes pasigamina dirbinių.

Kalendoriniai papročiai, tradiciniai verslai ir prekybos būdai. 5–6 klasių koncentras.

Apsilankę etnokosmologijos ar kitame muziejuje, remdamiesi įvairiais šaltiniais, mokiniai aiškinasi laiko matavimo ir kalendorinių švenčių žymenis, simbolius.[...]

Mitybos ir sveikatos tausojimo papročiai. 5–6 klasių koncentras.

[...] Nurodo lietuviškos virtuvės tradicinius prieskonius, aiškinasi jų naudą sveikatai. Apibūdina Lietuvos tautinių bendrijų nacionalinius patiekalus. Diskutuoja apie kulinarinį paveldą šiuolaikiniame gyvenime. [...]

7–8 klasių koncentras

Minimaliai nagrinėja informaciją iš kelių šaltinių apie skirtingas etninės kultūros sritis, jas palygina (A2.1.1).

Minimaliai palygina lietuvių ir pasirinktos kitos tautos kultūrines ypatybes tradicinės kultūros srityje (A2.2.1).

Nagrinėja informaciją iš kelių šaltinių apie skirtingas etninės kultūros sritis, jas palygina, nurodo dalį jų sąsajų (A2.1.2).

Palygina lietuvių ir kelių kitų tautų kultūrines ypatybes pasirinktose tradicinės kultūros srityse (A2.2.2).

Analizuoja ir sistemina informaciją iš įvairių šaltinių apie skirtingas etninės kultūros sritis, jas palygina, nurodo jų sąsajas, pateikia išvadas (A2.1.3).

Palygina lietuvių ir kitų tautų kultūrines ypatybes skirtingose tradicinės kultūros srityse (A2.2.3).

Analizuoja ir sistemina informaciją iš mokslo darbų ir kitų šaltinių apie skirtingas etninės kultūros sritis, jas palygina, aptaria jų sąsajas, pateikia apibendrinančias išvadas (A2.1.4).

Palygina lietuvių ir kitų tautų kultūrines ypatybes skirtingose tradicinės kultūros srityse, pateikdamas apibendrinančias įžvalgas (A2.2.4). 

Liaudies kūrybos kaupimas ir kaita. 7–8 klasių koncentras.

Mokiniai aptaria tautosakos užrašymo istoriją, sukauptus folkloro ir tarmių archyvus, tautodailės fondus. Palygina autentišką ir stilizuotą liaudies kūrybą. [...]

Tautinis kostiumas. 7–8 klasių koncentras.

Remdamiesi įvairiais šaltiniais, mokiniai aptaria lietuviško tautinio kostiumo kilmę ir raidą, aiškinasi jo reikšmę nacionalinio atgimimo laikotarpiu, tarpukario Lietuvoje ir dabar. Naudodamiesi vaizdine medžiaga ir kitais šaltiniais, palygina autentiškus tradicinius kostiumus ir jų stilizacijas tarpukariu ir vėlesniais laikotarpiais. Apibūdina ir vertina kitų Europos tautų nacionalinius kostiumus, jų nešiosenos tradicijas. [...] 

Mitybos ir sveikatos tausojimo papročiai. 7–8 klasių koncentras.

Mokiniai nagrinėja kalendorinių švenčių ir skirtingų sezonų tradicinį valgiaraštį, aptaria jį sveikos gyvensenos požiūriu. Pasidalindami sukaupta informacija ir savo patirtimi, apibūdina ir palygina mitybos tradicijas seniau ir dabar. Vertina kitų šalių kulinarinio paveldo ypatybes, svarsto jo paplitimą Lietuvoje. Pasinaudodami vaizdine medžiaga, leidiniais ir kitais šaltiniais, nagrinėja lietuviškų tradicinių sporto žaidimų įvairovę, išbando įvairius žaidimus. Analizuoja etnosporto plėtrą ir sklaidą Lietuvoje, pateikia kitų šalių tradicinių sporto žaidimų pavyzdžių.

Paprotinis elgesys ir vertybės. 7–8 klasių koncentras.

Mokiniai tyrinėja svetingumo ir vaišių papročius seniau ir dabar, aptaria tradicinių vaišių dainų paskirtį. Diskutuoja apie savo ir kitų tautų paprotinio elgesio ir tradicinio etiketo ypatybes, mandagumo raišką. Remdamiesi tautosaka ir kitais etnokultūriniais šaltiniais, pateikdami pavyzdžių, pagrindžia pagarbaus bendravimo tradiciją su kitos lyties, tautybės, tikėjimo, socialinės padėties žmonėmis.

Tradicinė architektūra ir papročiai. 7–8 klasių koncentras.

Mokiniai susipažįsta su namų statybos, įkurtuvių papročiais ir apeigomis, aiškinasi įvairių statinių ar jų dalių paskirtį, simbolines reikšmes. Nagrinėja dainuojamąją ir smulkiąją tautosaką apie namus, juose esančius daiktus, sodybos aplinką. Renka medžiagą apie Lietuvos tradicinių kaimų ir vienkiemių įvairovę, palygina su kitų šalių tradicinės kaimo architektūros pavyzdžiais. Diskutuoja dėl tradicinės architektūros tęstinumo šiandienos architektūriniame kraštovaizdyje svarbos.

  

Jaunimo papročiai ir vaidmuo bendruomenėje. 7–8 klasių koncentras.

  [...] Palygina įvairių šalių jaunimo papročius.

Kalendoriniai papročiai ir tradiciniai darbai. 7–8 klasių koncentras.

[...] Tyrinėja Rasos (Joninių, Kupolių) šventės kilmę, raidą. Aptaria latvių Lyguo ir Janių šventes. Apibūdina lietuviškų kalendorinių švenčių savitumą, jų reikšmę Lietuvos visuomenėje. [...] 

Sakytinis, muzikinis ir žaidybinis folkloras. 7–8 klasių koncentras.

[...] Gilinasi į tradicinių šokių klubų veiklą Lietuvoje ir kitose šalyse. Atpažįsta tradicinių šokių atspindžius šiuolaikiniuose jaunimo šokiuose. [...]

9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Remdamasis keliais nurodytais šaltiniais nusako skirtingas etninės kultūros sričių ypatybes (A2.1.1).

Aptaria kai kurias lietuvių ir kitų tautų kultūrines ypatybes keliose tradicinės kultūros srityse (A2.2.1).

Remdamasis šaltiniais apibūdina skirtingas etninės kultūros sričių ypatybes, pateikia dalines išvadas (A2.1.2).

Apibūdina lietuvių ir kitų tautų kultūrines ypatybes skirtingose tradicinės kultūros srityse. Pateikia lietuvių tautos kultūrinių ryšių su kitomis tautomis pavyzdžių (A2.2.2).

Remdamasis mokslo darbais ir kitais šaltiniais analizuoja skirtingas etninės kultūros sričių ypatybes, pateikia apibendrinančias išvadas (A2.1.3).

Palygina lietuvių ir kitų tautų kultūrines ypatybes skirtingose tradicinės kultūros srityse. Diskutuoja apie lietuvių tautos kultūrinius ryšius su kitomis tautomis (A2.2.3).

Remdamasis mokslo darbais ir kitais šaltiniais, įvertinęs jų patikimumą, analizuoja skirtingas etninės kultūros sričių ypatybes, pateikia apibendrinančias išvadas (A2.1.4).

Palygina lietuvių ir kitų tautų kultūrines ypatybes skirtingose tradicinės kultūros srityse. Diskutuoja apie lietuvių tautos kultūrinius ryšius su įvairiomis kitomis tautomis, remdamasis istoriniu, sociokultūriniu kontekstu (A2.2.4).

Tradicijos „savo“ ir „kito“ kontekste. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Palygina savo tautos ir kitų tautų tradicines šeimos apeigas – vestuves, laidotuves, krikštynų papročius. Tyrinėja tautiečių bendruomenes ir jų tradicijas kitose šalyse. Diskutuoja apie baltų kilmę, lietuvių tautos kultūrinius ryšius su kitomis tautomis, pateikia pavyzdžių.

Kalendoriniai papročiai ir tradicinė ūkinė veikla. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

  [...] Nagrinėja mirusiųjų minėjimo ir kapų lankymo papročius Lietuvoje, palygina su įvairių tautinių bendrijų, kaimyninių ir tolimesnių tautų tradicijomis. Išskiria lietuviškų advento, Kūčių ir Kalėdų papročių savitumą kitų tautų kontekste. Susipažįsta su įvairių religinių konfesijų kalėdinėmis tradicijomis. Apibūdina baltų ir krikščioniškų tradicijų persipynimą lietuviškose velykinio laikotarpio apeigose, palygina skirtingų religinių konfesijų velykinius papročius. Rasos (Joninių, Kupolių) šventės tradicijas sugretina su kitų šalių vidurvasario šventės tradicijomis. Remdamiesi šaltiniais, nagrinėja Žolinių šventės kilmę, papročius, tradicijas, palygina su kaimyninių ir kitų šalių tradicijomis. [...]  Aptaria tradicinius darbus ir amatus Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo sąvade ir UNESCO Reprezentatyvaus žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąraše, tautinio paveldo produktų ir tradicinių amatų meistrų sertifikavimą, analizuoja kitų šalių pavyzdžius.

Etnografiniai regionai, kraštovaizdžio ir architektūros ypatybės. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Nagrinėja regioninius tradicinės architektūros skirtumus, [...] Išskiria dvarus, kitus kultūrinio kraštovaizdžio objektus, aptaria jų kaitą per pastarąjį šimtmetį. Diskutuoja apie tradicinės architektūros puoselėjimą Lietuvoje ir kitose šalyse.

Tautinis kostiumas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

[...] Palygina lietuvišką tautinį kostiumą su Lietuvos tautinių bendrijų ir kaimyninių tautų nacionaliniais kostiumais. Diskutuoja apie tautinio kostiumo reikšmę šiuolaikinio žmogaus gyvenime Lietuvoje bei kitose šalyse.

Mitybos ir sveikatos tausojimo papročiai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokiniai nagrinėja mitybos papročių kaitą Lietuvoje ir kulinarinio paveldo reikšmę šiuolaikiniame gyvenime. Palygina sveikatos tausojimo ir higienos laikymosi papročius Lietuvoje ir kitose šalyse, gydomųjų maisto produktų panaudojimą tradicinėje virtuvėje ir liaudies medicinoje. Remdamiesi etnokultūros šaltiniais, apibūdina liaudies medicinos ir veterinarijos ypatybes. Diskutuoja apie lietuvių ir kitų tautų tradicinių sporto žaidimų šiandieninę būklę ir svarbą [...] .

Paprotinė teisė ir elgesys. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

 [...] Apibūdina, vertina savo ir kitų tautų paprotinio elgesio normas, palygina su šiuolaikiniu gyvenimu.

III–IV gimnazijos klasių koncentras

Remdamasis keliais šaltiniais nusako kelias etninės kultūros sritis, nurodydamas jų sąsajas tam tikrame istoriniame ir sociokultūriniame kontekste (A2.1.1).

Fragmentiškai analizuoja baltų ir kitų senųjų kultūrų reiškinius, objektus. Pateikia pastebėjimų apie baltų kultūros reikšmę dabarčiai (A2.2.1).

Remdamasis įvairiais šaltiniais apibūdina kelias etninės kultūros sritis ir nurodo jų sąsajas panašiuose istoriniuose ir sociokultūriniuose kontekstuose (A2.1.2).

Analizuoja baltų ir kitų senųjų kultūrų reiškinius ir objektus, išsako įžvalgas apie panašumus ir skirtumus. Pateikia pastebėjimų apie baltų ir kitų senųjų kultūrų reikšmę dabarčiai (A2.2.2).

Remdamasis mokslo darbais ir kitais šaltiniais analizuoja skirtingas etninės kultūros sritis ir jų sąsajas skirtinguose istoriniuose ir sociokultūriniuose kontekstuose (A2.1.3).

Analizuoja, palygina baltų ir kitų senųjų kultūrų reiškinius ir objektus. Diskutuoja apie baltų ir kitų senųjų kultūrų reikšmę dabarčiai (A2.2.3).

Remdamasis mokslo darbais ir kitais šaltiniais analizuoja skirtingas etninės kultūros sritis ir jų sąsajas skirtinguose istoriniuose ir sociokultūriniuose kontekstuose, pateikia apibendrinančias išvadas (A2.1.4).

Analizuoja, palygina baltų ir kitų senųjų kultūrų reiškinius ir objektus. Pateikdamas svarius argumentus diskutuoja apie baltų ir kitų senųjų kultūrų reikšmę dabarčiai (A2.2.4).

Baltų menas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Susipažinę su muziejų eksponatais, archeologiniais tyrimais, vaizdine medžiaga ir kitais šaltiniais, mokiniai nagrinėja baltų taikomąjį, vaizduojamąjį ir paprotinį meną, jo elementus įtraukia į savo kūrybą.

Mityba ir sveikatos tausojimas baltų kultūroje. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokiniai nagrinėja mūsų krašte vartotus seniausius maisto produktus, jų paruošimo būdus. Palygina baltų mitybą su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės tradicine virtuve. Tyrinėja kalendorinių, šeimos švenčių apeiginių patiekalų simboliką ir jos sąsajas su baltų pasaulėžiūra. Aptaria šiuolaikines baltų genčių ir LDK laikų kulinarinio paveldo rekonstrukcijas. Analizuoja senąsias pirties tradicijas, su jomis susijusius tikėjimus, simboliką ir apeigas. Apibūdina archajiškos baltiškos pirties sąsajas su finougrų ir slavų pirtimis, palygina su Romos ir kitų senovės civilizacijų pirties kultūra.

Baltų palikimas kultūriniame kraštovaizdyje. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokiniai tyrinėja išskirtinę Lietuvos kraštovaizdžio ypatybę – piliakalnius, jų paskirtį, ryšį su senosiomis baltų žemėmis. Diskutuoja apie piliakalnių, alkakalnių etimologiją, raidą ir išlikimą. Analizuoja šaltinius apie kitus baltų kraštovaizdžio palikimą menančius objektus – mitologinius akmenis, ypatingus medžius, šaltinius, versmes ir kt. Nagrinėja senąsias baltų šventvietes, palygina su kitų pasaulio kultūrų senosiomis šventyklomis. Svarsto piliakalnių ir kitų baltų palikimo objektų reikšmę šių dienų kultūrai.

Archeologinis kostiumas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Remdamiesi tyrimais, susipažindami su muziejų ekspozicijomis ar dalyvaudami gyvosios istorijos renginiuose, mokiniai nagrinėja I–XVI a. baltų aprangą. Tyrinėja baltų aprangos elementų simboliką, sąsajas su apeigomis ir papročiais. Atpažįsta šiuos elementus XIX amžiaus lietuvių ir latvių tautiniuose kostiumuose. Palygina baltų ir kitų kraštų (skandinavų, keltų ir kt.) archeologinio kostiumo rekonstrukcijas. Įvardija baltų aprangos dabartinę nešioseną per įvairius renginius ar užsiimant tam tikra veikla, pasigaminimo galimybes, svarsto ir interpretuoja archeologinio kostiumo atskirų elementų pritaikymą šiuolaikinei aprangai.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Pagal duotą pavyzdį bendriausiais bruožais įvardija tradicijas, susijusias su namais, šeima, gimine, gyvenimo būdu (A1.1.1).

Įvardija svarbiausius kalendorinius papročius ir šeimos narių darbus (A1.2.1).

Mokytojo padedamas dalijasi įspūdžiais apie vaikų folkloro, tautodailės ir kitus kūrinius. Įvardija kelis savo mėgstamus kūrinius (A1.3.1).

Pagal kelis duotus pavyzdžius bendriausiais bruožais nusako tradicijas, susijusias su namais, šeima, gimine, gyvenimo būdu (A1.1.2). 

Aptaria svarbiausius kalendorinius papročius ir šeimos narių darbus, žmogaus ryšį su gamta (A1.2.2).

Dalijasi įspūdžiais apie vaikų folkloro, tautodailės ir kitus kūrinius. Įvardija kelis savo mėgstamus kūrinius, mėgina juos apibūdinti (A1.3.2).

Bendriausiais bruožais aptaria tradicijas, susijusias su namais, šeima, gimine, gyvenimo būdu (A1.1.3). 

Aptaria svarbiausius kalendorinius papročius ir šeimos narių darbus, žmogaus ryšį su gamta senojoje pasaulėžiūroje (A1.2.3).

Dalijasi įspūdžiais apie vaikų folkloro, tautodailės ir kitus kūrinius, įvardija mėgstamiausius ir juos apibūdina (A1.3.3).

Bendriausiais bruožais aptaria tradicijas, susijusias su namais, šeima, gimine, gyvenimo būdu, pateikia pavyzdžių iš savo patirties (A1.1.4).

Pateikdamas pavyzdžių išsamiai aptaria svarbiausius kalendorinius papročius ir šeimos narių darbus, žmogaus ryšį su gamta senojoje pasaulėžiūroje (A1.2.4).

Dalijasi įspūdžiais apie vaikų folkloro, tautodailės ir kitus kūrinius. Įvardija savo mėgstamus kūrinius, juos apibūdina, paaiškina savo nuomonę (A1.3.4).

Žmogus, šeima, giminė. 1–2 klasių koncentras.

Mokiniai aptaria žmogaus ir jo kūno dalių įvaizdžius, šeimos santykių atspindžius sakytinės ir dainuojamosios tautosakos pavyzdžiuose. Aptaria šeimos santykių modelį tradicinėje kultūroje, aiškinasi senuosius giminystės pavadinimus. Pasakoja apie savo šeimos ir giminės istoriją, tradicijas. Susipažįsta su tautinių vardų įvairove ir vardinių tradicijomis. [...]

Gimtinė ir namai. 1–2 klasių koncentras.

Mokiniai nagrinėja tradicinę namų sampratą ir jos atspindžius tautosakoje. Mokosi folkloro kūrinių apie namus. Tyrinėdami vaizdinę medžiagą ar apsilankę etnografiniame kaime, sodyboje, muziejuje susipažįsta su tradicine sodyba, aptaria jos vidų ir aplinką. Tradicinę sodybą interpretuoja įvairiomis kūrybinės raiškos formomis.

Mitybos papročiai. 1–2 klasių koncentras.

Remdamiesi pavyzdžiais, mokiniai nusako tradicinius kasdieninius ir šventinius patiekalus bei jų gaminimo būdus. Aiškinasi duonos svarbą šeimos gyvenime, tyrinėja „duonos kelią“, atpažįsta įvairias Lietuvoje tradiciškai augintas javų rūšis. Mokiniai skaito pasakojimus, mokosi mįslių, patarlių, priežodžių, dainų apie javus, duoną ir kitus tradicinius patiekalus, žaidžia jų tematikos žaidimus, eina ratelius.

Sveikatos tausojimo papročiai. 1–2 klasių koncentras.

Mokiniai aptaria „gyvenimą su saule“ – etninei kultūrai būdingą dienos režimą. Susipažįsta su namų švarinimosi papročiais (kasdien ir prieš šventes), mokosi mįslių, patarlių, priežodžių apie švarą ir naudotus įrankius (pavyzdžiui, šluotą), aiškinasi su jais susijusius tikėjimus. Nagrinėja ir savais žodžiais įvardija tradicinei kultūrai būdingą požiūrį į žalingus įpročius.

Kalendoriniai papročiai ir šeimos narių tradiciniai darbai. 1–2 klasių koncentras.

Mokiniai aiškinasi kalendorinių metų ir paros laiko sampratą tradicinėje kultūroje. Susipažįsta ir pagal galimybes išbando liaudies naudotus būdus kalendoriniam ir paros laikui nustatyti. Aptaria senuosius mėnesių, paros meto (valandų) pavadinimus. Remdamiesi patirtimi ir etnokultūrinėmis žiniomis, apibūdina išskrendančių paukščių dienas, Vėlines. Aptaria „Ožio vedimo“ paprotį ganiavos pabaigoje. Nagrinėja ir savais žodžiais apibūdina papročius per svarbiausias žiemos šventes – Kūčias ir Kalėdas, Tris karalius, Naujuosius metus, Užgavėnes. Aiškinasi, kokius tradicinius darbus šeimos nariai dirbdavo žiemą (verpė, audė, pynė, vijo virves ir kt.), kuria žiemos metui būdingus namų puošybos elementus – šiaudinius dirbinius ir karpinius. Aptaria parskrendančių paukščių dienų, Verbų ir Velykų tradicijas. Išskiria svarbiausius pavasario darbus: arimą, sėjimą, piemenavimo pradžią. Nagrinėja piemenėlių šaukinių gyvuliams, paukščių pamėgdžiojimų įvairovę. Nusako svarbiausios vasaros šventės – Rasų (Joninių, Kupolių) – pagrindines ypatybes.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Papasakoja apie vieną etninės kultūros sritį (A2.1.1).

Pasako, ką žino apie kitos tautos iš artimos aplinkos (pavyzdžiui, klasės) tradicinę kultūrą (A2.2.1).

Papasakoja apie porą etninės kultūros sričių, remdamasis šeimos, giminės tradicijomis (A2.1.2).

Dalijasi žiniomis apie kitos tautos iš artimos aplinkos (klasės, mokyklos) tradicinę kultūrą (A2.2.2).

Papasakoja apie kelias etninės kultūros sritis, remdamasis šeimos, giminės tradicijomis (A2.1.3).

Dalijasi žiniomis apie kitų tautų iš artimos aplinkos (klasės, mokyklos) tradicinę kultūrą (A2.2.3).

Papasakoja apie kelias etninės kultūros sritis, remdamasis šeimos, giminės tradicijomis ir kitomis žiniomis (A2.1.4).

Pateikdamas pavyzdžių dalijasi žiniomis apie kitų tautų iš artimos aplinkos tradicinę kultūrą (A2.2.4).

Liaudies kūrybos samprata. 1–2 klasių koncentras.

Mokiniai aiškinasi liaudies kūrybos sampratą, pateikia pavyzdžių iš artimiausios aplinkos. Aptaria suaugusiųjų kūrybą vaikams (lopšines, žaidinimus ir kt.) ir vaikų atliekamą liaudies kūrybą (skaičiuotes, žaidimus, ratelius, daineles, garsų pamėgdžiojimus, greitakalbes ir kt.). Klausosi, stebi ir išbando jų pavyzdžius.

Tautodailė. 1–2 klasių koncentras.

Mokiniai atpažįsta būdingus lietuviškus tradicinius ornamentus ir taiko juos savo kūryboje. Aiškinasi, kas yra tautodailė [...].

Mitybos papročiai. 1–2 klasių koncentras.

Remdamiesi pavyzdžiais, mokiniai nusako tradicinius kasdieninius ir šventinius patiekalus bei jų gaminimo būdus. [...]

Tradicinė apranga ir išvaizda. 1–2 klasių koncentras.

 Mokiniai apibūdina svarbiausias tautinio kostiumo ypatybes, išvardija pagrindines tautinio kostiumo sudedamąsias dalis (drabužius, apavą, papuošalus ir kitus aksesuarus), palygina šeimos narių tradicinę kasdienę ir šventinę aprangą. [...]

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
3–4 klasių koncentras

Mėgina įvardyti tradicijas, susijusias su šeima, gimine, bendruomene, gyvenimo būdu ir gyvenamąja vietove (A1.1.1).

Iš dalies nusako kalendorinius papročius, bendruomeninius darbus ir svarbiausius amatus (A1.2.1).

Fragmentiškai nusako įvairių folkloro žanrų ir paprotinės tautodailės kūrinius, mėgina atsakyti į klausimus (A1.3.1).

Įvardija tradicijas, susijusias su šeima, gimine, bendruomene, gyvenimo būdu ir gyvenamąja vietove (A1.1.2).

Nusako kalendorinius papročius, bendruomeninius darbus ir svarbiausius amatus, žmogaus ryšį su gamta senojoje pasaulėžiūroje (A1.2.2).

Pateikdamas pavyzdžių nusako įvairių folkloro žanrų ir paprotinės tautodailės kūrinius, iš dalies atsako į klausimus (A1.3.2).

Aptaria tradicijas, susijusias su šeima, gimine, bendruomene, gyvenimo būdu ir gyvenamąja vietove, pateikia pavyzdžių iš savo patirties (A1.1.3).

Analizuoja, apibūdina ir pristato kalendorinius papročius, bendruomeninius darbus ir svarbiausius amatus, apibūdina žmogaus ryšį su gamta senojoje pasaulėžiūroje (A1.2.3).

Pateikdamas pavyzdžių apibūdina įvairių folkloro žanrų kūrinius ir paprotinę tautodailę. Aptaria kolektyvinę liaudies kūrybos prigimtį ir individualią raišką (A1.3.3).

Įvairiais aspektais aptaria tradicijas, susijusias su šeima, gimine, bendruomene, gyvenimo būdu ir gyvenamąja vietove, pateikia pavyzdžių iš savo patirties (A1.1.4).

Analizuoja, apibūdina, palygina ir pristato kalendorinius papročius, bendruomeninius darbus ir svarbiausius amatus, tyrinėja žmogaus ryšį su gamta senojoje pasaulėžiūroje, pateikia pavyzdžių (A1.2.4). 


Pateikdamas pavyzdžių, skirtingais aspektais apibūdina įvairių folkloro žanrų kūrinius ir paprotinę tautodailę. Diskutuoja apie kolektyvinę liaudies kūrybos prigimtį ir individualią raišką (A1.3.4).

Šeima, giminė ir bendruomenė. 3–4 klasių koncentras.

[...] Nagrinėja ir palygina skirtingų kartų ryšius anksčiau ir dabar. Aiškinasi, koks yra krikšto tėvų vaidmuo tradicinėje kultūroje. Nagrinėdami bendruomenės sampratą, apibūdina savo klasės, mokyklos, vietos bendruomenes. Diskutuoja apie geros kaimynystės ir bendruomeninio gyvenimo tradicijas, pateikia šia tema patarlių, priežodžių ir kitų tautosakos pavyzdžių. Įvertindami papročių pavyzdžius ir pasidalindami savo patyrimu, apibūdina bendruomenės ir giminės vaidmenį svarbiausiose tradicinėse šeimos apeigose – krikštynose, vestuvėse ir laidotuvėse. Atpažįsta tautą kaip bendruomenę, aiškinasi svarbiausius tautinius simbolius.[...]

Mitybos ir sveikatos papročiai. 3–4 klasių koncentras.

Pasidalindami savo žiniomis ir rasta informacija šaltiniuose, mokiniai apibūdina įvairių kalendorinių švenčių svarbiausius apeiginius valgius, kai kuriuos iš jų pasigamina. Nagrinėja įvairių tradicinių maisto produktų ir vaistažolių naudingas sveikatai savybes, atpažįsta vaistažoles, pasigamina arbatų ar kitų gėrimų, valgių. Diskutuoja apie grūdinimosi papročius, aiškinasi senuosius prausimosi būdus, palygina pirties tradicijas praeityje ir dabar.

Gyvenamoji vietovė. 3–4 klasių koncentras.

Mokiniai tyrinėja gyvenamosios vietovės kultūrinį kraštovaizdį – archeologijos, istorijos, architektūros ir gamtos paminklus, renka ir aptaria su jais susijusias istorijas, sakmes ir padavimus, aiškinasi vietovardžių kilmę. [...]

Bendruomeniniai darbai ir kalendoriniai papročiai tradicinėje kultūroje. 3–4 klasių koncentras.

Mokiniai aptaria tradicinius vaikų, moterų, vyrų darbus kaimo bendruomenėje. Aiškinasi talkos sąvoką ir bendruosius įvairių talkų bruožus. Išskiria svarbiausius bendruomeninius rudens darbus – bulviakasį, žiemkenčių sėją, kūlimą, linamynį. Aptaria rudens lygiadienį ir jo šiuolaikines tradicijas. Nusako pagrindinius advento papročius, darbus per to meto bendruomenines vakarones, Kūčių apeigas, „blukio vilkimo“ paprotį. Aptaria Grabnyčių (Perkūno dienos), šv. Agotos (Gabijos, Duonos) dienos papročius. Apibūdina pavasario lygiadienį ir jo šiuolaikines tradicijas. Nagrinėja Melų dienos tradicijas. Apibūdina Velykų laikotarpio (nuo Verbų iki Atvelykio) papročius. Nurodo pirmosios žalumos ir ganiavos pradžios šventės Jurginių (Jorės) ir Sekminių, kaip piemenų šventės, panašumus ir skirtumus. [...]  Išskiria bendruomeninius vasaros darbus – šienapjūtę, rugiapjūtę, linarūtę. Aptaria svarbiausius kaimo amatus. [...]

Žmogus ir gamta senojoje pasaulėžiūroje. 3–4 klasių koncentras.

Mokiniai nagrinėja gamtos objektų ir reiškinių (vaivorykštės, perkūnijos, žaibavimo ir kt.) suvokimą tradicinėje kultūroje, žmogaus ir gamtos ryšį, pagarbą kiekvienai gyvybei, gamtosaugines nuostatas. Tyrinėja Pasaulio medžio vaizdinį, pateikdami pavyzdžių iš tautosakos ir kitos liaudies kūrybos. Remdamiesi šaltiniais, apibūdina pagrindinius senovės lietuvių dievus (Perkūną, Žemyną, Gabiją, Laimą ir kt.), mitologizuotus dangaus kūnus (Saulę, Aušrinę, Dievaitį Mėnulį). Analizuoja liaudies kūrybą, susijusią su mitinėmis būtybėmis (laumėmis, giltine, velniais ir kt.). Nusako gyvūnų (žvėrių, žalčių ir gyvačių, paukščių) mitines reikšmes. Aptaria Paukščių tako sampratą.

Sakytinis, muzikinis ir žaidybinis folkloras. 3–4 klasių koncentras.

Mokiniai aiškinasi skaičiuočių, greitakalbių, patarlių, priežodžių, mįslių ir kitų trumpųjų pasakymų paskirtį, pasirenka jų atlikimo formą (rengia varžytuves, viktorinas ir kt.). Aptaria ir seka melų, stebuklines pasakas, pasakas su dainuojamaisiais intarpais. Diskutuoja apie šiurpių sekimo tradiciją. [...] Susipažįsta su našlaičių dainomis, bendraisiais raudų tradicijos bruožais. Apibūdina tradicinius ganymo, medžioklės garso ir muzikos įrankius, kai kuriuos išbando. [...]

Tautodailė 3–4 klasių koncentras.

Mokiniai aiškinasi paprotinės tautodailės sampratą, [...]

Kolektyvinė ir individuali tradicinė kūryba. 3–4 klasių koncentras.

Mokiniai aptaria liaudies kūrybos kolektyvinę prigimtį ir individualią kūrybinę raišką. [...]

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
3–4 klasių koncentras

Mokytojo padedamas randa informaciją ir papasakoja apie vieną etninės kultūros sritį (A2.1.1).

Dalijasi žiniomis apie kitos tautos iš artimos aplinkos (klasės, mokyklos) tradicinę kultūrą (A2.2.1).

Randa ir aptaria informaciją iš nurodytų šaltinių apie kelias etninės kultūros sritis, kelia klausimus ir ieško atsakymų (A2.1.2).

Dalijasi žiniomis apie kitų tautų iš artimos aplinkos (klasės, mokyklos) tradicinę kultūrą (A2.2.2).

Nagrinėja informaciją iš nurodytų šaltinių apie kelias etninės kultūros sritis, aiškinasi jų tarpusavio ryšius, keldamas klausimus ir ieškodamas atsakymų (A2.1.3).

Apibūdina lietuvių ir kitų tautų iš artimos aplinkos (klasės, mokyklos) tradicinę kultūrą, pateikia pavyzdžių (A2.2.3).

Nagrinėja informaciją iš nurodytų ir kitų šaltinių apie kelias etninės kultūros sritis, aiškinasi jų tarpusavio ryšius, kelia klausimus, savais žodžiais paaiškina (A2.1.4).

Pateikdamas pavyzdžių apibūdina lietuvių ir kitų tautų iš artimos ir tolimesnės aplinkos tradicinę kultūrą (A2.2.4).

Bendruomeniniai darbai ir kalendoriniai papročiai tradicinėje kultūroje. 3–4 klasių koncentras.

[...] Tyrinėja gyvenamosios vietovės amatininkystės tradicijas.

Gyvenamoji vietovė. 3–4 klasių koncentras.

[...] Panaudodami nuotraukas ir kitus šaltinius, palygina gimtosios vietovės kraštovaizdį seniau ir dabar. Ieško duomenų ir pristato miesto, miestelio ar kaimo įkūrimo istoriją, susipažįsta su vietos žymių žmonių veikla ir jos reikšme.

Tautinis kostiumas. 3–4 klasių koncentras.

Naudodamiesi vaizdine medžiaga ar lankydamiesi muziejuose, mokiniai aiškinasi, iš kokių medžiagų siuvamas tautinis kostiumas, aptaria jo sudedamųjų dalių įvairovę, žieminę ir vasarinę aprangą. Susipažįsta su kai kurių tautinio kostiumo dalių (juostų, marškinių, pirštinių ir kt.) reikšme, susijusia su dovanojimo apeigomis. Išskiria tautinių juostų rūšis (pintines, vytines, austines), nagrinėja būdingus jų raštus. Palygina tautinio kostiumo nešioseną seniau ir dabar. Piešdami ar panaudodami kitus raiškos būdus, pavaizduoja atskiras tautinio kostiumo dalis, jų medžiagas, raštus. [...]

Šeima, giminė ir bendruomenė. 3–4 klasių koncentras.

[...] Nagrinėdami bendruomenės sampratą, apibūdina savo klasės, mokyklos, vietos bendruomenes. Diskutuoja apie geros kaimynystės ir bendruomeninio gyvenimo tradicijas, pateikia šia tema patarlių, priežodžių ir kitų tautosakos pavyzdžių. [...]  Įvardija artimoje aplinkoje esančias kitas tautas, tautines bendrijas. 

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
5–6 klasių koncentras

Fragmentiškai aptaria etnografinių regionų bruožus, bendruomenių įvairovę, kai kuriuos etnokultūros reiškinius ir objektus (A1.1.1).

Nusako kai kuriuos etnografinių regionų kalendorinius papročius ir su jais susijusius tradicinius prekybos būdus ir verslus, aptaria Lietuvos tradicinę augaliją ir gyvūniją (A1.2.1).

Atpažįsta turinyje nurodytus folkloro žanrus, muzikavimo tradicijas, tarmes, taikomąją tautodailę (A1.3.1).

Nurodo kai kuriuos etnografinių regionų bruožus, bendruomenių įvairovę, kai kuriuos etnokultūros reiškinius ir objektus (A1.1.2).

Nusako etnografinių regionų kalendorinius papročius ir su jais susijusius tradicinius prekybos būdus ir verslus, apibūdina Lietuvos tradicinę augaliją ir gyvūniją (A1.2.2).

Nusako turinyje nurodytus folkloro žanrus, muzikavimo tradicijas, tarmes, taikomąją tautodailę. Nurodo kai kuriuos tradicinės vaikų kūrybos praeityje ir dabar skirtumus, panašumus (A1.3.2).

Apibūdina etnografinių regionų bruožus, bendruomenių įvairovę, etnokultūros reiškinius ir objektus (A1.1.3).

Palygina skirtingų etnografinių regionų kalendorinius papročius ir su jais susijusius tradicinius prekybos būdus ir verslus. Aptaria gamtos reikšmę tradicinėje kultūroje (A1.2.3).

Apibūdina turinyje nurodytus folkloro žanrus, muzikavimo tradicijas, tarmes ir taikomąją tautodailę. Palygina tradicinę vaikų kūrybą praeityje ir dabar (A1.3.3).

Apibūdina ir apibendrina etnografinių regionų bruožus, bendruomenių įvairovę, etnokultūros reiškinius ir objektus, pateikia savo regiono pavyzdžių (A1.1.4).

Remdamasis šaltiniais, palygina skirtingų etnografinių regionų kalendorinius papročius ir su jais susijusius tradicinius prekybos būdus ir verslus. Pateikdamas pavyzdžių aptaria gamtos reikšmę tradicinėje kultūroje (A1.2.4).

Apibūdina ir apibendrina turinyje nurodytus folkloro žanrus, muzikavimo tradicijas, tarmes, taikomąją tautodailę. Pateikdamas pavyzdžių palygina tradicinę vaikų kūrybą praeityje ir dabar (A1.3.4).

Etnografiniai regionai, šalies kraštovaizdžio ypatybės. 5–6 klasių koncentras.

Mokiniai aptaria Lietuvos etnografinius regionus – Aukštaitiją, Dzūkiją (Dainavą), Suvalkiją (Sūduvą), Žemaitiją, Mažąją Lietuvą. Susipažįsta su įvairių regionų tarmėmis, tautosaka, liaudies dainomis, instrumentine muzika ir šokiais, žmonių gyvensena ir charakteriu. Palygindami regionus, apibūdina svarbiausius jų skirtumus. Aiškinasi, kokiam etnografiniam regionui priklauso gyvenamoji vietovė ir (ar) iš kokio regiono yra kilę tėvai, seneliai, proseneliai. [...]   

Bendruomenių įvairovė. Regioninė ir tautinė savimonė. 5–6 klasių koncentras.

[...] Mokiniai nagrinėja bendruomenių įvairovę (klasės, mokyklos, kaimo ar miestelio, mikrorajono ir kt.), aptaria bendruomeninio gyvenimo tradicijas, .[...]  Pasitelkdami tautosaką ir kitus šaltinius, nagrinėja įvairias tautos kilmės istorijas. [...]

Tautinis ir archeologinis kostiumas. 5–6 klasių koncentras.

Naudodamiesi įvairiais šaltiniais, mokiniai apibūdina XIX–XX a. pr. tautinio kostiumo savitumą skirtinguose Lietuvos etnografiniuose regionuose – spalvas, raštus, galvos apdangalus, papuošalus ir kitas būdingas aprangos dalis. Nagrinėja skirtingo statuso žmonių tradicinę aprangą, atskirų jos dalių paskirtį ir sąsajas su apeigomis. Išsamiau tyrinėja savo (ar pasirinkto) etnografinio regiono tautinį kostiumą, kuria jo modelį. Susipažįsta su senovės baltų aprangos svarbiausiais bruožais, būdingomis detalėmis.

Mitybos ir sveikatos tausojimo papročiai. 5–6 klasių koncentras.

Tyrinėdami įvairius šaltinius, mokiniai išskiria atskirų Lietuvos etnografinių regionų kulinarinio paveldo ypatybes. Nurodo lietuviškos virtuvės tradicinius prieskonius, aiškinasi jų naudą sveikatai. [...]  Diskutuoja apie kulinarinį paveldą šiuolaikiniame gyvenime. Gilinasi į sveikos gyvensenos tradicijas, liaudies judriųjų ir sportinių žaidimų naudą sveikatai. Pasidalija savo žiniomis apie šiuos žaidimus, juos žaidžia. Nagrinėja sveikatos ir ligos sampratą tradicinėje kultūroje, ligonio slaugymo ir lankymo papročius.

Kalendoriniai papročiai, tradiciniai verslai ir prekybos būdai. 5–6 klasių koncentras.

Apsilankę etnokosmologijos ar kitame muziejuje, remdamiesi įvairiais šaltiniais, mokiniai aiškinasi laiko matavimo ir kalendorinių švenčių žymenis, simbolius. Gvildena simbolines skaičių reikšmes. Apibūdina tradicines derliaus šventes ir naujus rudens švenčių papročius (Grybų šventę, Baltų vienybės dieną). Pristato rudens turgų ir mugių tradicijas. Aiškinasi šv. Andriejaus dienos, advento, Kūčių ir Kalėdų papročių, tautosakos ir kito folkloro simboliką. Aptaria kalėdinio laikotarpio turgus (saldaturgį, šeškaturgį, žąsų ir kt.). Nusako viduržiemio šventės papročius. Pateikdami pavyzdžių, įvardija Užgavėnių tradicijų panašumus ir skirtumus įvairiuose Lietuvos regionuose. Aptaria pavasario laukimo papročius, palygina šiuolaikines pavasario lygiadienio ir Žemės dienos tradicijas. Apibūdina Kaziuko mugės tradicijas, pasidalija savo įspūdžiais. Aiškinasi Joninių (Rasų, Kupolių) papročius, simbolius, apeigas, [...]  Pasidalija įspūdžiais apie Žolynų turgų. Apibūdina tradicinius verslus Lietuvoje – bitininkystę, žvejybą, medžioklę ir kt. Aptaria jų papročius, apeigas, simboliką, sąsajas su mitiniais vaizdiniais, atspindžius tautosakoje. Nagrinėja tradicinės prekybos formas, muges Lietuvoje ir atskiruose etnografiniuose regionuose. Aptaria senuosius baltų prekybinius ryšius su kitais kraštais („gintaro kelią“ ir kt.).

Gamta tradicinėje kultūroje ir pasaulėžiūroje. 5–6 klasių koncentras.

Remdamiesi vaizdine medžiaga ir kitais šaltiniais, apsilankę nacionaliniuose, regioniniuose parkuose, tradiciniuose ūkiuose, agroturizmo ar kaimo turizmo sodybose, mokiniai tyrinėja Lietuvos tradicinę augaliją ir gyvūniją, susipažįsta su lietuviškomis naminių gyvūnų ir augalų veislėmis. Pateikdami pavyzdžių, apibūdina simbolinę bičių reikšmę, sąsajas su dievybėmis Austėja ir Bubilu. Nagrinėja augalų ir gyvūnų įvaizdžius liaudies kūryboje, aiškinasi simbolines jų reikšmes, svarbą lietuvių kultūroje ir pasaulėjautoje, išskirdami ypač gerbiamus augalus ir gyvūnus (ąžuolą, žirgą ir kt.), jų sąsajas su dievybėmis.

Sakytinis, muzikinis ir žaidybinis folkloras. 5–6 klasių koncentras.

Mokiniai išskiria sakmių, padavimų ir legendų ypatybes, pateikia žanro pavyzdžių. Aiškinasi tarmės, patarmės ir šnektos sampratas. Lankydamiesi įvairiuose etnokultūros, folkloro renginiuose, klausydami įrašų, mokiniai susipažįsta su įvairių Lietuvos regionų dainomis ir kita liaudies kūryba, apibūdina jų regioninius bruožus [...].  Išsamiau nagrinėja karinių-istorinių dainų žanrą. Aiškinasi ir nusako sutartinių pagrindinius bruožus ir atlikimo įvairovę (dainuojamosios, instrumentinės, šokamosios ir žaidžiamosios), klausosi jų įrašų [...]  pasakoja apie muzikavimo tradicijas Lietuvoje. Susipažįsta su išleistais liaudies žaidimų rinkiniais, palygina tradicinius vaikų žaidimus ir šokius su dabartiniais.

Paprotinis elgesys ir vertybės. 5–6 klasių koncentras.

[...] Diskutuoja apie juoko reikšmę etninėje kultūroje, išskiria juokavimo tradicijų būdingas savybes, tyrinėja liaudies anekdotų įvairovę ir kitus humoristinės tautosakos pavyzdžius. Nagrinėja ir kritiškai vertina tradicinius keiksmus, jų teigiamas ir neigiamas ypatybes.

Tautodailė. 5–6 klasių koncentras.

Mokiniai apibūdina taikomąją tautodailę (tekstilės, keramikos, juvelyrikos, medžio, metalo, odos, vytelių, šaknų ar šiaudų dirbinius), aptaria jos pavyzdžius [...].

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
5–6 klasių koncentras

Iš nurodytų šaltinių atsirenka informaciją apie skirtingas etninės kultūros sritis, iš dalies jas palygina (A2.1.1).

Apibūdina lietuvių ir pasirinktos Lietuvos tautinės bendrijos, kaimyninės tautos tradicijas (A2.2.1).

Atsirenka informaciją iš įvairių šaltinių apie skirtingas etninės kultūros sritis, pagal pateiktus kriterijus jas palygina (A2.1.2).

Palygina lietuvių ir pasirinktos Lietuvos tautinės bendrijos, kaimyninės tautos tradicijas (A2.2.2).

Analizuoja informaciją iš įvairių šaltinių apie skirtingas etninės kultūros sritis, jas palygina (A2.1.3).

Palygina lietuvių ir Lietuvos tautinių bendrijų bei kaimyninių tautų tradicijas, pateikia išvadas (A2.2.3).

Analizuoja ir apibendrina informaciją iš įvairių šaltinių apie skirtingas etninės kultūros sritis, jas palygina, pateikia išvadas (A2.1.4).

Palygina lietuvių ir Lietuvos tautinių bendrijų bei kaimyninių tautų tradicijas, pateikia išvadas ir jas apibendrina (A2.2.4).

Gamta tradicinėje kultūroje ir pasaulėžiūroje. 5–6 klasių koncentras.

Remdamiesi vaizdine medžiaga ir kitais šaltiniais, apsilankę nacionaliniuose, regioniniuose parkuose, tradiciniuose ūkiuose, agroturizmo ar kaimo turizmo sodybose, mokiniai tyrinėja Lietuvos tradicinę augaliją ir gyvūniją, susipažįsta su lietuviškomis naminių gyvūnų ir augalų veislėmis. [...]

Sakytinis, muzikinis ir žaidybinis folkloras. 5–6 klasių koncentras.

Lankydamiesi įvairiuose etnokultūros, folkloro renginiuose, klausydami įrašų, mokiniai susipažįsta su įvairių Lietuvos regionų dainomis ir kita liaudies kūryba, apibūdina jų regioninius bruožus [...]. Išsamiau nagrinėja karinių-istorinių dainų žanrą. Aiškinasi ir nusako sutartinių pagrindinius bruožus ir atlikimo įvairovę (dainuojamosios, instrumentinės, šokamosios ir žaidžiamosios), klausosi jų įrašų [...] Susipažįsta su išleistais liaudies žaidimų rinkiniais, palygina tradicinius vaikų žaidimus ir šokius su dabartiniais.

Tautodailė. 5–6 klasių koncentras.

Mokiniai apibūdina taikomąją tautodailę (tekstilės, keramikos, juvelyrikos, medžio, metalo, odos, vytelių, šaknų ar šiaudų dirbinius), aptaria jos pavyzdžius apsilankydami muziejuose ar parodose, pagal galimybes pasigamina dirbinių.

Kalendoriniai papročiai, tradiciniai verslai ir prekybos būdai. 5–6 klasių koncentras.

Apsilankę etnokosmologijos ar kitame muziejuje, remdamiesi įvairiais šaltiniais, mokiniai aiškinasi laiko matavimo ir kalendorinių švenčių žymenis, simbolius.[...]

Mitybos ir sveikatos tausojimo papročiai. 5–6 klasių koncentras.

[...] Nurodo lietuviškos virtuvės tradicinius prieskonius, aiškinasi jų naudą sveikatai. Apibūdina Lietuvos tautinių bendrijų nacionalinius patiekalus. Diskutuoja apie kulinarinį paveldą šiuolaikiniame gyvenime. [...]

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Nusako kai kurias su jaunimu susijusias tradicijas, etnokultūros reiškinius (A1.1.1).

Minimaliai nagrinėja kai kurių kalendorinių ir darbo papročių sąsajas su gamtos, astronominiais reiškiniais (A1.2.1).

Minimaliai nagrinėja turinyje nurodytus folkloro žanrus ir vaizduojamąją tautodailę (A1.3.1).

Nusako kai kurias su jaunimu susijusias tradicijas, etnokultūros reiškinius sociokultūriniuose kontekstuose (A1.1.2).

Nagrinėja nurodytų kalendorinių ir darbo papročių sąsajas su gamtos, astronominiais reiškiniais (A1.2.2).

Nagrinėja turinyje nurodytus folkloro žanrus ir vaizduojamąją tautodailę. Iš dalies palygina autentišką ir stilizuotą liaudies kūrybą (A1.3.2).

Nagrinėja ir apibūdina su jaunimu susijusias tradicijas, etnokultūros reiškinius įvairiuose sociokultūriniuose kontekstuose (A1.1.3).

Analizuoja kalendorinių ir darbo papročių sąsajas su gamtos, astronominiais reiškiniais, jų simboliką (A1.2.3).

Tyrinėja turinyje nurodytus folkloro žanrus ir vaizduojamąją tautodailę. Palygina autentišką ir stilizuotą liaudies kūrybą (A1.3.3).

Remdamasis įvairiais šaltiniais ir pateikdamas pavyzdžių skirtingais aspektais nagrinėja ir apibūdina su jaunimu susijusias tradicijas, etnokultūros reiškinius įvairiuose sociokultūriniuose kontekstuose (A1.1.4).

Remdamasis įvairiais šaltiniais, išsamiai analizuoja įvairių kalendorinių ir darbo papročių sąsajas su gamtos, astronominiais reiškiniais, jų simboliką (A1.2.4).

Tyrinėja, klasifikuoja turinyje nurodytus folkloro žanrus ir vaizduojamąją tautodailę. Išsamiai palygina autentišką ir stilizuotą liaudies kūrybą (A1.3.4).

Jaunimo papročiai ir vaidmuo bendruomenėje. 7–8 klasių koncentras.

Mokiniai nagrinėja paauglystės ir jaunystės sampratą tradicinėje kultūroje, diskutuoja apie požiūrį į draugystę ir meilę. Apibūdina jaunimo brandos apeigas (iniciacijas) ir papročius, jų įvairovę ir kaitą. Tyrinėja tradicinių jaunimo ir meilės dainų, romansų ypatybes, mokosi dainuoti pasirinktas dainas. Susipažįsta su jaunimo šokių vakarėlių tradicijomis, palygina jas su dabartinėmis. Aiškinasi tradicinio šokio etiką (pakvietimą šokiui, padėką po jo ir kt.), apžvelgia porinių tradicinių šokių ir žaidimų įvairovę, juos šoka ir žaidžia. Analizuoja jaunimo vaidmenį tęsiant tradicijas tremtyje, siekiant atkurti Lietuvos nepriklausomybę XX a. etnokultūriniame sąjūdyje (žygeivių, romuviečių, kraštotyros ir folkloro judėjimuose). Palygina įvairių šalių jaunimo papročius.

Liaudies astronomija ir jos simbolika. 7–8 klasių koncentras.

Mokiniai aiškinasi pasaulio modelio sampratą, jos sąsajas su kosmologija. Tyrinėja liaudiškus būdus pasaulio kryptims nustatyti, senuosius dangaus šviesulių stebėjimo įrenginius. Aiškinasi astronominių reiškinių, dangaus šviesulių suvokimą, mitus ir simboliką tradicinėje kultūroje, įvaizdžius tautosakoje, ornamentikoje, tradiciniuose dirbiniuose.

Kalendoriniai papročiai ir tradiciniai darbai. 7–8 klasių koncentras.

Remdamiesi šaltiniais mokiniai nagrinėja kalendorinių ir darbo papročių ryšį su gamtos astronominiais reiškiniais. Nusako jaunimo vaidmenį rudens talkų papročiuose. Apibūdina savitas Vakarų Lietuvos linamynio tradicijas. Analizuodami Vėlinių ir Helovyno kilmę, prasmes ir raišką, nurodo jų panašumus ir skirtumus. Nagrinėja miško kirtimo, plunksnų plėšymo ir kitas žiemos talkas. Aptaria persirengėlių papročius kalėdiniu ir Užgavėnių laikotarpiu, kaukių įvairovę ir prasmę, jas gaminasi, dalyvauja persirengėlių vaidinimuose. Tyrinėja tarpušvenčio, mėsiedo, Pelenų dienos, gavėnios, Pusiaugavėnio papročius. Aptaria Velykų lalavimo reiškinį ir supimosi tradicijas pavasariniu laikotarpiu. [...] Palygina bendruomeninius Sekminių sambarių ir rytagonių papročius, susipažįsta su paruginėmis giesmėmis, rateliais, atlieka pasirinktus kūrinius. Tyrinėja Rasos (Joninių, Kupolių) šventės kilmę, raidą. Aptaria latvių Lyguo ir Janių šventes. Apibūdina lietuviškų kalendorinių švenčių savitumą, jų reikšmę Lietuvos visuomenėje. Aiškinasi svarbiausius tradicinės žemdirbystės ir gyvulininkystės ypatumus Lietuvoje. [...]

Sakytinis, muzikinis ir žaidybinis folkloras. 7–8 klasių koncentras.

Mokiniai analizuoja pasakojamosios ir retorinės tautosakos įvairovę. Apibūdina mitus ir mitologines dainas. Nusako baladžių ypatybes. Klausosi, nagrinėja partizanų ir tremtinių dainas, jas atlieka. Aiškinasi poros pasirinkimo ir kitų jaunimo žaidimų tradiciją. Aptaria tradicinius porinius ir kadrilinius šokius, jų muziką, atlieka pasirinktus šokius. Gilinasi į tradicinių šokių klubų veiklą Lietuvoje ir kitose šalyse. Atpažįsta tradicinių šokių atspindžius šiuolaikiniuose jaunimo šokiuose. Aptaria tradicines muzikos kapelas, jų šokių repertuarą.

Tautodailė. 7–8 klasių koncentras.

Mokiniai apibūdina vaizduojamąją tautodailę (skulptūros, tapybos ir grafikos darbus, karpinius), lankydamiesi muziejuose ar parodose susipažįsta su jos įvairove.

Liaudies kūrybos kaupimas ir kaita. 7–8 klasių koncentras.

[...] Palygina autentišką ir stilizuotą liaudies kūrybą. Apibrėžia world music, postfolkoro, pseudofolkloro (kičo) sampratas.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Minimaliai nagrinėja informaciją iš kelių šaltinių apie skirtingas etninės kultūros sritis, jas palygina (A2.1.1).

Minimaliai palygina lietuvių ir pasirinktos kitos tautos kultūrines ypatybes tradicinės kultūros srityje (A2.2.1).

Nagrinėja informaciją iš kelių šaltinių apie skirtingas etninės kultūros sritis, jas palygina, nurodo dalį jų sąsajų (A2.1.2).

Palygina lietuvių ir kelių kitų tautų kultūrines ypatybes pasirinktose tradicinės kultūros srityse (A2.2.2).

Analizuoja ir sistemina informaciją iš įvairių šaltinių apie skirtingas etninės kultūros sritis, jas palygina, nurodo jų sąsajas, pateikia išvadas (A2.1.3).

Palygina lietuvių ir kitų tautų kultūrines ypatybes skirtingose tradicinės kultūros srityse (A2.2.3).

Analizuoja ir sistemina informaciją iš mokslo darbų ir kitų šaltinių apie skirtingas etninės kultūros sritis, jas palygina, aptaria jų sąsajas, pateikia apibendrinančias išvadas (A2.1.4).

Palygina lietuvių ir kitų tautų kultūrines ypatybes skirtingose tradicinės kultūros srityse, pateikdamas apibendrinančias įžvalgas (A2.2.4). 

Liaudies kūrybos kaupimas ir kaita. 7–8 klasių koncentras.

Mokiniai aptaria tautosakos užrašymo istoriją, sukauptus folkloro ir tarmių archyvus, tautodailės fondus. Palygina autentišką ir stilizuotą liaudies kūrybą. [...]

Tautinis kostiumas. 7–8 klasių koncentras.

Remdamiesi įvairiais šaltiniais, mokiniai aptaria lietuviško tautinio kostiumo kilmę ir raidą, aiškinasi jo reikšmę nacionalinio atgimimo laikotarpiu, tarpukario Lietuvoje ir dabar. Naudodamiesi vaizdine medžiaga ir kitais šaltiniais, palygina autentiškus tradicinius kostiumus ir jų stilizacijas tarpukariu ir vėlesniais laikotarpiais. Apibūdina ir vertina kitų Europos tautų nacionalinius kostiumus, jų nešiosenos tradicijas. [...] 

Mitybos ir sveikatos tausojimo papročiai. 7–8 klasių koncentras.

Mokiniai nagrinėja kalendorinių švenčių ir skirtingų sezonų tradicinį valgiaraštį, aptaria jį sveikos gyvensenos požiūriu. Pasidalindami sukaupta informacija ir savo patirtimi, apibūdina ir palygina mitybos tradicijas seniau ir dabar. Vertina kitų šalių kulinarinio paveldo ypatybes, svarsto jo paplitimą Lietuvoje. Pasinaudodami vaizdine medžiaga, leidiniais ir kitais šaltiniais, nagrinėja lietuviškų tradicinių sporto žaidimų įvairovę, išbando įvairius žaidimus. Analizuoja etnosporto plėtrą ir sklaidą Lietuvoje, pateikia kitų šalių tradicinių sporto žaidimų pavyzdžių.

Paprotinis elgesys ir vertybės. 7–8 klasių koncentras.

Mokiniai tyrinėja svetingumo ir vaišių papročius seniau ir dabar, aptaria tradicinių vaišių dainų paskirtį. Diskutuoja apie savo ir kitų tautų paprotinio elgesio ir tradicinio etiketo ypatybes, mandagumo raišką. Remdamiesi tautosaka ir kitais etnokultūriniais šaltiniais, pateikdami pavyzdžių, pagrindžia pagarbaus bendravimo tradiciją su kitos lyties, tautybės, tikėjimo, socialinės padėties žmonėmis.

Tradicinė architektūra ir papročiai. 7–8 klasių koncentras.

Mokiniai susipažįsta su namų statybos, įkurtuvių papročiais ir apeigomis, aiškinasi įvairių statinių ar jų dalių paskirtį, simbolines reikšmes. Nagrinėja dainuojamąją ir smulkiąją tautosaką apie namus, juose esančius daiktus, sodybos aplinką. Renka medžiagą apie Lietuvos tradicinių kaimų ir vienkiemių įvairovę, palygina su kitų šalių tradicinės kaimo architektūros pavyzdžiais. Diskutuoja dėl tradicinės architektūros tęstinumo šiandienos architektūriniame kraštovaizdyje svarbos.

  

Jaunimo papročiai ir vaidmuo bendruomenėje. 7–8 klasių koncentras.

  [...] Palygina įvairių šalių jaunimo papročius.

Kalendoriniai papročiai ir tradiciniai darbai. 7–8 klasių koncentras.

[...] Tyrinėja Rasos (Joninių, Kupolių) šventės kilmę, raidą. Aptaria latvių Lyguo ir Janių šventes. Apibūdina lietuviškų kalendorinių švenčių savitumą, jų reikšmę Lietuvos visuomenėje. [...] 

Sakytinis, muzikinis ir žaidybinis folkloras. 7–8 klasių koncentras.

[...] Gilinasi į tradicinių šokių klubų veiklą Lietuvoje ir kitose šalyse. Atpažįsta tradicinių šokių atspindžius šiuolaikiniuose jaunimo šokiuose. [...]

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Fragmentiškai aptaria pasirinktą tradiciją „savo“ ir „kito“ aspektu, etnokultūros reiškinius ir objektus, jų reikšmę, minimaliai atsižvelgdamas į istorinį, sociokultūrinį kontekstą (A1.1.1).

Minimaliai nurodo pasirinktų kalendorinių švenčių sąsajas su mitologija, religija, tradiciniais darbais. Nusako kai kurių tradicinių amatų ir verslų reikšmę Lietuvos ūkiui (A1.2.1).

Minimaliai apibūdina folkloro žanrų įvairovę, šiuolaikinę tautodailę, liaudies kūrybos elementus mėgėjų ir profesionalų kūryboje (A1.3.1).

Nagrinėja nurodytas tradicijas „savo“ ir „kito“ aspektu, etnokultūros reiškinius ir objektus, jų reikšmę, atsižvelgdamas į kai kuriuos istorinius, sociokultūrinius kontekstus (A1.1.2).

Nurodo pasirinktų kalendorinių švenčių sąsajas su mitologija, religija, tradiciniais darbais. Nusako tradicinių amatų ir verslų reikšmę Lietuvos ūkiui (A1.2.2).

Apibūdina folkloro žanrų įvairovę, šiuolaikinę tautodailę. Išskiria liaudies kūrybos elementus mėgėjų ir profesionalų kūryboje (A1.3.2).

Analizuoja tradicijas „savo“ ir „kito“ aspektu, etnokultūros reiškinius ir objektus, jų reikšmę istoriniuose, sociokultūriniuose kontekstuose (A1.1.3).

Analizuoja kalendorinių švenčių sąsajas su mitologija, religija, tradiciniais darbais. Aptaria tradicinių amatų ir verslų reikšmę Lietuvos ūkiui (A1.2.3).

Tyrinėja folkloro žanrų įvairovę ir kaitą, šiuolaikinę tautodailę. Aptaria liaudies kūrybos elementus mėgėjų ir profesionalų kūryboje (A1.3.3).

Remdamasis mokslo darbais analizuoja įvairias tradicijas „savo“ ir „kito“ aspektu, etnokultūros reiškinius ir objektus, jų reikšmę įvairiuose istoriniuose, sociokultūriniuose kontekstuose (A1.1.4).

Remdamasis mokslo darbais ir kitais šaltiniais analizuoja kalendorinių švenčių sąsajas su mitologija, religija, tradiciniais darbais. Apibūdina tradicinių amatų ir verslų reikšmę Lietuvos ūkiui siedamas juos su istoriniu kontekstu (A1.2.4).

Remdamasis įvairiais šaltiniais tyrinėja folkloro žanrų įvairovę ir kaitą, šiuolaikinę tautodailę. Diskutuoja apie liaudies kūrybos elementus mėgėjų ir profesionalų kūryboje (A1.3.4).

Tradicijos „savo“ ir „kito“ kontekste. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

 Remdamiesi tyrinėtojų darbais, mokiniai nagrinėja savo ir kito sampratą šeimos ir bendruomeniniuose papročiuose bei apeigose. Palygina savo tautos ir kitų tautų tradicines šeimos apeigas – vestuves, laidotuves, krikštynų papročius. Tyrinėja tautiečių bendruomenes ir jų tradicijas kitose šalyse. Diskutuoja apie baltų kilmę, lietuvių tautos kultūrinius ryšius su kitomis tautomis, pateikia pavyzdžių.

Pasaulėžiūra, mitologija ir religija. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokiniai analizuoja baltų tikėjimo ir mitinio pasaulėvaizdžio atspindžius kalendorinėse, darbo ir šeimos apeigose, papročiuose, tautosakoje, tautodailėje, tradiciniuose dirbiniuose, architektūroje, antkapiniuose krikštuose ir kt. Palygina senovės baltų ir senovės graikų, romėnų, kitų tautų mitologiją, religiją. Samprotauja apie baltų pasaulėžiūros ir krikščionybės dermę Lietuvos etninėje kultūroje paskutiniais šimtmečiais.

Kalendoriniai papročiai ir tradicinė ūkinė veikla. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokiniai tyrinėja kalendorinių švenčių sąsajas su tradiciniais ūkio darbais ir religija. Aiškinasi derliaus švenčių ryšį su protėvių kultu. Nagrinėja mirusiųjų minėjimo ir kapų lankymo papročius Lietuvoje, palygina su įvairių tautinių bendrijų, kaimyninių ir tolimesnių tautų tradicijomis. Išskiria lietuviškų advento, Kūčių ir Kalėdų papročių savitumą kitų tautų kontekste. Susipažįsta su įvairių religinių konfesijų kalėdinėmis tradicijomis. Apibūdina baltų ir krikščioniškų tradicijų persipynimą lietuviškose velykinio laikotarpio apeigose, palygina skirtingų religinių konfesijų velykinius papročius. Rasos (Joninių, Kupolių) šventės tradicijas sugretina su kitų šalių vidurvasario šventės tradicijomis. Remdamiesi šaltiniais, nagrinėja Žolinių šventės kilmę, papročius, tradicijas, palygina su kaimyninių ir kitų šalių tradicijomis. Aptaria tradicinių darbų, amatų ir verslų reikšmę Lietuvos ūkiui, jų raidą, analizuoja kaitos priežastis. Apibūdina ūkinėje veikloje naudotus tradicinius technikos ir mechaninius įrengimus, susisiekimo priemones. Palygina tradicinių dirbinių realizavimo būdus praeityje ir dabar. Aptaria tradicinius darbus ir amatus Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo sąvade ir UNESCO Reprezentatyvaus žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąraše, tautinio paveldo produktų ir tradicinių amatų meistrų sertifikavimą, analizuoja kitų šalių pavyzdžius.

Sakytinis, muzikinis ir žaidybinis folkloras. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokiniai analizuoja raudų ypatybes, paskirtį ir simbolizmą. Aptaria giesmių įvairovę, giedojimo tradicijos kaitą. Nagrinėja šeimos dainų žanrą, klausosi ir atlieka pasirinktus muzikinio folkloro kūrinius. Tyrinėja sakytinio, muzikinio, šokamojo ir žaidybinio folkloro kūrybos formas, žanrų įvairovę, jų ypatumus ir kaitą, pasirinktus kūrinius atlieka, įtraukia į savo kūrybą.

Teatras tradicinėje kultūroje. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokiniai nusako klojimo teatro ir Lietuvių folkloro teatro reikšmę, apibūdina jų veiklos ypatybes.

Tautodailė. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Aplankydami parodas ir remdamiesi kitais šaltiniais, mokiniai gilinasi į šiuolaikinę tautodailę, pagal galimybes kuria tautodailės dirbinius.

Liaudies kūrybos inovacijos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokiniai nagrinėja liaudies kūrybos elementus mėgėjų ir profesionalų darbuose – aranžuotėse, stilizacijose, autoriniuose kūriniuose.

Etnografiniai regionai, kraštovaizdžio ir architektūros ypatybės. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Naudodamiesi tyrėjų darbais, mokiniai analizuoja etnografinių regionų raidą ir ją lėmusius veiksnius. Nagrinėja regioninius tradicinės architektūros skirtumus, apibūdina įvairių tipų tradicinius kaimus (gatvinius, kupetinius, padrikuosius, vienkiemius). Išskiria dvarus, kitus kultūrinio kraštovaizdžio objektus, aptaria jų kaitą per pastarąjį šimtmetį. Diskutuoja apie tradicinės architektūros puoselėjimą Lietuvoje ir kitose šalyse.

Tarmių įvairovė. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokiniai pristato tarmių, patarmių ir šnektų įvairovę Lietuvoje, apibūdina jų gyvąją tradiciją.

Tautinis kostiumas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Remdamiesi tyrinėtojų darbais, mokiniai nagrinėja tautinio kostiumo susiformavimo aplinkybes, madų įtaką jo raidai. Įvardija regioninius ir skirtingos socialinės padėties žmonių tautinio kostiumo skirtumus. Palygina lietuvišką tautinį kostiumą su Lietuvos tautinių bendrijų ir kaimyninių tautų nacionaliniais kostiumais. Diskutuoja apie tautinio kostiumo reikšmę šiuolaikinio žmogaus gyvenime Lietuvoje bei kitose šalyse.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Remdamasis keliais nurodytais šaltiniais nusako skirtingas etninės kultūros sričių ypatybes (A2.1.1).

Aptaria kai kurias lietuvių ir kitų tautų kultūrines ypatybes keliose tradicinės kultūros srityse (A2.2.1).

Remdamasis šaltiniais apibūdina skirtingas etninės kultūros sričių ypatybes, pateikia dalines išvadas (A2.1.2).

Apibūdina lietuvių ir kitų tautų kultūrines ypatybes skirtingose tradicinės kultūros srityse. Pateikia lietuvių tautos kultūrinių ryšių su kitomis tautomis pavyzdžių (A2.2.2).

Remdamasis mokslo darbais ir kitais šaltiniais analizuoja skirtingas etninės kultūros sričių ypatybes, pateikia apibendrinančias išvadas (A2.1.3).

Palygina lietuvių ir kitų tautų kultūrines ypatybes skirtingose tradicinės kultūros srityse. Diskutuoja apie lietuvių tautos kultūrinius ryšius su kitomis tautomis (A2.2.3).

Remdamasis mokslo darbais ir kitais šaltiniais, įvertinęs jų patikimumą, analizuoja skirtingas etninės kultūros sričių ypatybes, pateikia apibendrinančias išvadas (A2.1.4).

Palygina lietuvių ir kitų tautų kultūrines ypatybes skirtingose tradicinės kultūros srityse. Diskutuoja apie lietuvių tautos kultūrinius ryšius su įvairiomis kitomis tautomis, remdamasis istoriniu, sociokultūriniu kontekstu (A2.2.4).

Tradicijos „savo“ ir „kito“ kontekste. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Palygina savo tautos ir kitų tautų tradicines šeimos apeigas – vestuves, laidotuves, krikštynų papročius. Tyrinėja tautiečių bendruomenes ir jų tradicijas kitose šalyse. Diskutuoja apie baltų kilmę, lietuvių tautos kultūrinius ryšius su kitomis tautomis, pateikia pavyzdžių.

Kalendoriniai papročiai ir tradicinė ūkinė veikla. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

  [...] Nagrinėja mirusiųjų minėjimo ir kapų lankymo papročius Lietuvoje, palygina su įvairių tautinių bendrijų, kaimyninių ir tolimesnių tautų tradicijomis. Išskiria lietuviškų advento, Kūčių ir Kalėdų papročių savitumą kitų tautų kontekste. Susipažįsta su įvairių religinių konfesijų kalėdinėmis tradicijomis. Apibūdina baltų ir krikščioniškų tradicijų persipynimą lietuviškose velykinio laikotarpio apeigose, palygina skirtingų religinių konfesijų velykinius papročius. Rasos (Joninių, Kupolių) šventės tradicijas sugretina su kitų šalių vidurvasario šventės tradicijomis. Remdamiesi šaltiniais, nagrinėja Žolinių šventės kilmę, papročius, tradicijas, palygina su kaimyninių ir kitų šalių tradicijomis. [...]  Aptaria tradicinius darbus ir amatus Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo sąvade ir UNESCO Reprezentatyvaus žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąraše, tautinio paveldo produktų ir tradicinių amatų meistrų sertifikavimą, analizuoja kitų šalių pavyzdžius.

Etnografiniai regionai, kraštovaizdžio ir architektūros ypatybės. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Nagrinėja regioninius tradicinės architektūros skirtumus, [...] Išskiria dvarus, kitus kultūrinio kraštovaizdžio objektus, aptaria jų kaitą per pastarąjį šimtmetį. Diskutuoja apie tradicinės architektūros puoselėjimą Lietuvoje ir kitose šalyse.

Tautinis kostiumas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

[...] Palygina lietuvišką tautinį kostiumą su Lietuvos tautinių bendrijų ir kaimyninių tautų nacionaliniais kostiumais. Diskutuoja apie tautinio kostiumo reikšmę šiuolaikinio žmogaus gyvenime Lietuvoje bei kitose šalyse.

Mitybos ir sveikatos tausojimo papročiai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokiniai nagrinėja mitybos papročių kaitą Lietuvoje ir kulinarinio paveldo reikšmę šiuolaikiniame gyvenime. Palygina sveikatos tausojimo ir higienos laikymosi papročius Lietuvoje ir kitose šalyse, gydomųjų maisto produktų panaudojimą tradicinėje virtuvėje ir liaudies medicinoje. Remdamiesi etnokultūros šaltiniais, apibūdina liaudies medicinos ir veterinarijos ypatybes. Diskutuoja apie lietuvių ir kitų tautų tradicinių sporto žaidimų šiandieninę būklę ir svarbą [...] .

Paprotinė teisė ir elgesys. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

 [...] Apibūdina, vertina savo ir kitų tautų paprotinio elgesio normas, palygina su šiuolaikiniu gyvenimu.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Fragmentiškai nagrinėja pasirinktus senosios baltų kultūros reiškinius ir objektus: pasaulėžiūrą, mitologiją ir religiją, papročius, gyvenimo būdą, baltų palikimą kultūriniame kraštovaizdyje (A1.1.1).

Fragmentiškai tyrinėja baltų kalendorinių papročių simboliką, su jais susijusią tautosaką ir folklorą. Aptaria pasirinktus baltų amatus ir verslus (A1.2.1).

Fragmentiškai nagrinėja baltų sakytinio, muzikinio ir kito kūrybinio paveldo ypatybes, simboliką, savitumą, nusako jų vertę (A1.3.1).

Tyrinėja nurodytus senosios baltų kultūros reiškinius ir objektus: pasaulėžiūrą, mitologiją ir religiją, papročius, gyvenimo būdą, baltų palikimą kultūriniame kraštovaizdyje (A1.1.2).

Remdamasis keliais šaltiniais tyrinėja baltų kalendorinių papročių simboliką, su jais susijusią tautosaką ir folklorą. Aptaria pasirinktus baltų amatus ir verslus (A1.2.2).

Nagrinėja baltų sakytinio, muzikinio ir kito kūrybinio paveldo ypatybes, simboliką, savitumą, jų vertę (A1.3.2).

Tyrinėja senąją baltų kultūrą: pasaulėžiūrą, mitologiją ir religiją, papročius, gyvenimo būdą, baltų palikimą kultūriniame kraštovaizdyje, kitus reiškinius ir objektus (A1.1.3).

Remdamasis įvairiais šaltiniais tyrinėja baltų kalendorinių papročių simboliką, su jais susijusią tautosaką ir folklorą. Aptaria baltų amatus ir verslus (A1.2.3).

Analizuoja baltų sakytinio, muzikinio ir kito kūrybinio paveldo ypatybes, simboliką, savitumą, apibūdina jų vertę, apibendrina (A1.3.3).

Remdamasis įvairių etninės kultūros sričių mokslo darbais ir kitais šaltiniais išsamiai tyrinėja senąją baltų kultūrą: pasaulėžiūrą, mitologiją ir religiją, papročius, gyvenimo būdą, baltų palikimą kultūriniame kraštovaizdyje, kitus reiškinius ir objektus (A1.1.4).

Remdamasis mokslo darbais ir kitais šaltiniais tyrinėja baltų kalendorinių papročių simboliką, su jais susijusią tautosaką ir folklorą. Pateikdamas įvairių pavyzdžių apibūdina baltų amatus ir verslus (A1.2.4).

Analizuoja baltų sakytinio, muzikinio ir kito kūrybinio paveldo ypatybes, simboliką, savitumą, samprotauja, argumentuodamas apibūdina jų vertę, apibendrina (A1.3.4).

Baltų genezė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Remdamiesi mokslininkų darbais, mokiniai aptaria baltų kilmę indoeuropiečių kontekste.

Pasaulėžiūra, mitologija ir religija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Remdamiesi mokslininkų darbais, mokiniai nagrinėja Deivės Motinos religiją ir vėlesnio laikotarpio baltų pasaulėžiūros, mitologijos ir religijos pagrindinius bruožus, šaltinius, raidą. Analizuoja Sovijaus mitą ir kitų baltų kultūrai būdingų mitinių vaizdinių prasmę, prigimtinį žmogaus santykį su gamta, animistinę pasaulėžiūrą, šventybės suvokimą. Išskiria pomirtinio gyvenimo sampratą, interpretuoja jos apraiškas kalendorinėse, darbo ir šeimos apeigose, sakytiniame ir muzikiniame folklore, vaizduojamajame mene, dirbiniuose, architektūroje ir kitame pavelde. Palygina baltų pasaulėžiūrą, mitologiją ir religiją su kitų senovės kultūrų palikimu.

Žmogaus gyvenimo ciklo tarpsniai ir apeigos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Remdamiesi tyrėjų darbais ir kitais šaltiniais, mokiniai nagrinėja baltų sampratą apie svarbiausius žmogaus gyvenimo etapus nuo kūdikystės iki senatvės. Tyrinėja vedybų apeigas ir jų prasmę, vertina tradicijų įtraukimą į šiuolaikines vestuves. Apibūdina gimtuvių, vardynų ir krikštynų papročius, apeigas, diskutuoja apie jų atspindžius šiuolaikinėse krikštynose ar vardynose. Gilinasi į vaikų auginimo ir auklėjimo tradicijas, svarsto jų taikymo dabartiniam vaikų auklėjimui šeimoje ir ugdymo įstaigose galimybes. [...] Nagrinėja archajišką mirties ir pomirtinio pasaulio sampratą, raudų semantiką, laidotuvių papročius ir apeigas, jų kaitą.

Paprotinis elgesys. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

 Įvairiuose šaltiniuose mokiniai analizuoja baltų paprotinį elgesį, įvertindami bendruomeninį sprendimų priėmimą per krivules, vyrų ir moterų santykius, pagarbą protėviams, teisingumo, darbštumo ir kitas svarbiausias vertybes. Tyrinėja šių vertybių atspindžius smulkiojoje ir pasakojamojoje tautosakoje, dainose, sutartinėse ir kitoje liaudies kūryboje. Interpretuoja lietuvių kalboje išsaugotas senąsias dorovinio mąstymo formas, palygindami žodžius ‚darna‘, ‚dermė‘, ‚dora‘ su kitais vertybinę prasmę turinčiais žodžiais – ‚darbas‘, ‚užderėjimas‘, ‚suderėjimas‘ ir kt. Gilinasi į Marijos Gimbutienės tyrimus apie Senosios Europos matricentrinę kultūrą ir jos dorovinių nuostatų atspindžius baltų kultūroje bei aktualumą dabarčiai. Nagrinėja Lietuvos valdovo Gedimino laiškus, Lietuvos statutus ir kitus senuosius dokumentus, atpažindami juose baltų paprotinės teisės palikimą.

Kalendoriniai papročiai, amatai ir verslai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokiniai apibūdina baltų kalendoriaus ir laiko matavimo raidą, ciklinę laiko sampratą, šventės ir kasdienybės suvokimą. Nagrinėja kalendorinių papročių, su jais susijusios tautosakos ir kito folkloro semantiką, ypatybes. Mokosi kalendorinių dainų, žaidimų ir kito folkloro. Pagrindžia žemdirbystės ir gyvulininkystės švenčių ryšį su gamtos ciklais, dievybėmis, paaiškina su tam tikrais darbais siejamą simboliką. Analizuoja baltų žemdirbystės, gyvulininkystės, medžioklės ir žvejybos ypatumus. Tyrinėja baltų amatų ir verslų įvairovę (gintaro rinkimą ir apdirbimą, kalvystę ir kt.) kitų tuometinių Europos kultūrų kontekste. Nurodo įvairiais laikotarpiais vykusios baltų prekybos ypatybes. Analizuoja baltų darbų, amatų, verslų rekonstrukcijas ir tęstinumą, įvairias sklaidos formas šiuolaikiniame Lietuvos ir platesniame Europos kultūros lauke.

Sakytinė ir muzikinė kūryba. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Remdamiesi įvairiais šaltiniais ir analizuodami pavyzdžius, mokiniai samprotauja apie senos kilmės sakytinės tautosakos savitumą, simboliką ir vertę, dabartinę sklaidą. Nagrinėja archajiškas sutartinių ypatybes (poetines, muzikines, choreografines), mokosi sutartines giedoti ir šokti. Tyrinėja kitus seniausius dainuojamosios tautosakos žanrus – raudas, karines-istorines, kalendorines ir darbo dainas, mokosi pasirinktas. Apibūdina archajiškus baltų muzikos instrumentus – ragus, daudytes, skudučius, kankles ir kt., pagal galimybes jais groja.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Remdamasis keliais šaltiniais nusako kelias etninės kultūros sritis, nurodydamas jų sąsajas tam tikrame istoriniame ir sociokultūriniame kontekste (A2.1.1).

Fragmentiškai analizuoja baltų ir kitų senųjų kultūrų reiškinius, objektus. Pateikia pastebėjimų apie baltų kultūros reikšmę dabarčiai (A2.2.1).

Remdamasis įvairiais šaltiniais apibūdina kelias etninės kultūros sritis ir nurodo jų sąsajas panašiuose istoriniuose ir sociokultūriniuose kontekstuose (A2.1.2).

Analizuoja baltų ir kitų senųjų kultūrų reiškinius ir objektus, išsako įžvalgas apie panašumus ir skirtumus. Pateikia pastebėjimų apie baltų ir kitų senųjų kultūrų reikšmę dabarčiai (A2.2.2).

Remdamasis mokslo darbais ir kitais šaltiniais analizuoja skirtingas etninės kultūros sritis ir jų sąsajas skirtinguose istoriniuose ir sociokultūriniuose kontekstuose (A2.1.3).

Analizuoja, palygina baltų ir kitų senųjų kultūrų reiškinius ir objektus. Diskutuoja apie baltų ir kitų senųjų kultūrų reikšmę dabarčiai (A2.2.3).

Remdamasis mokslo darbais ir kitais šaltiniais analizuoja skirtingas etninės kultūros sritis ir jų sąsajas skirtinguose istoriniuose ir sociokultūriniuose kontekstuose, pateikia apibendrinančias išvadas (A2.1.4).

Analizuoja, palygina baltų ir kitų senųjų kultūrų reiškinius ir objektus. Pateikdamas svarius argumentus diskutuoja apie baltų ir kitų senųjų kultūrų reikšmę dabarčiai (A2.2.4).

Baltų menas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Susipažinę su muziejų eksponatais, archeologiniais tyrimais, vaizdine medžiaga ir kitais šaltiniais, mokiniai nagrinėja baltų taikomąjį, vaizduojamąjį ir paprotinį meną, jo elementus įtraukia į savo kūrybą.

Mityba ir sveikatos tausojimas baltų kultūroje. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokiniai nagrinėja mūsų krašte vartotus seniausius maisto produktus, jų paruošimo būdus. Palygina baltų mitybą su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės tradicine virtuve. Tyrinėja kalendorinių, šeimos švenčių apeiginių patiekalų simboliką ir jos sąsajas su baltų pasaulėžiūra. Aptaria šiuolaikines baltų genčių ir LDK laikų kulinarinio paveldo rekonstrukcijas. Analizuoja senąsias pirties tradicijas, su jomis susijusius tikėjimus, simboliką ir apeigas. Apibūdina archajiškos baltiškos pirties sąsajas su finougrų ir slavų pirtimis, palygina su Romos ir kitų senovės civilizacijų pirties kultūra.

Baltų palikimas kultūriniame kraštovaizdyje. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokiniai tyrinėja išskirtinę Lietuvos kraštovaizdžio ypatybę – piliakalnius, jų paskirtį, ryšį su senosiomis baltų žemėmis. Diskutuoja apie piliakalnių, alkakalnių etimologiją, raidą ir išlikimą. Analizuoja šaltinius apie kitus baltų kraštovaizdžio palikimą menančius objektus – mitologinius akmenis, ypatingus medžius, šaltinius, versmes ir kt. Nagrinėja senąsias baltų šventvietes, palygina su kitų pasaulio kultūrų senosiomis šventyklomis. Svarsto piliakalnių ir kitų baltų palikimo objektų reikšmę šių dienų kultūrai.

Archeologinis kostiumas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Remdamiesi tyrimais, susipažindami su muziejų ekspozicijomis ar dalyvaudami gyvosios istorijos renginiuose, mokiniai nagrinėja I–XVI a. baltų aprangą. Tyrinėja baltų aprangos elementų simboliką, sąsajas su apeigomis ir papročiais. Atpažįsta šiuos elementus XIX amžiaus lietuvių ir latvių tautiniuose kostiumuose. Palygina baltų ir kitų kraštų (skandinavų, keltų ir kt.) archeologinio kostiumo rekonstrukcijas. Įvardija baltų aprangos dabartinę nešioseną per įvairius renginius ar užsiimant tam tikra veikla, pasigaminimo galimybes, svarsto ir interpretuoja archeologinio kostiumo atskirų elementų pritaikymą šiuolaikinei aprangai.

Išbandydami įvairius etnokultūrinės raiškos būdus, apimančius skirtingas etninės kultūros sritis ir žanrus, įgyvendindami tradicijomis grindžiamas kūrybines idėjas, mokiniai plėtoja prigimtinius kūrybinius ir bendravimo poreikius, saviraiškos gebėjimus. Tyrinėdami ir aptardami tradicinių kūrinių ypatybes bei praktinio taikymo galimybes, dalindamiesi patirtimi, kūrybiškai taiko etninės kultūros žinias ir raiškos gebėjimus savo veikloje. Šios pasiekimų srities mokinių pasiekimai: B1–B2.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Mokytojo padedamas atlieka turinyje nurodytų žanrų folkloro kūrinius (B1.1.1).

Pagal pavyzdį pasigamina paprastų tautodailės ir tradicinių amatų dirbinių, liaudies muzikos ir (ar) garso instrumentų (B1.2.1).

Atlieka turinyje nurodytų žanrų folkloro kūrinius (B1.1.2).

Pasigamina paprastų tautodailės ir tradicinių amatų dirbinių, liaudies muzikos ir (ar) garso instrumentų (B1.2.2).

Atlieka, interpretuoja, improvizuoja turinyje nurodytų žanrų folkloro kūrinius (B1.1.3).

Pagal nurodytus kriterijus pasigamina paprastų tautodailės ir tradicinių amatų dirbinių, liaudies muzikos ir (ar) garso instrumentų (B1.2.3).

Sklandžiai atlieka, interpretuoja, improvizuoja turinyje nurodytų žanrų folkloro kūrinius (B1.1.4).

Pagal nurodytus kriterijus pasigamina ir pamoko kitus, kaip pagaminti paprastų tautodailės ir tradicinių amatų dirbinių, liaudies muzikos ir (ar) garso instrumentų (B1.2.4).

Sakytinis, muzikinis ir žaidybinis folkloras. 1–2 klasių koncentras.

Mokiniai seka pasakas be galo, gyvulines ir buitines pasakas, dainuoja liaudies dainas. Žaidžia spėjimo, dialoginius, dainuojamuosius vaikų žaidimus, kuria vaidinimus etnokultūrine tematika. Groja tradiciniais vaikų muzikos instrumentais.

Gimtinė ir namai. 1–2 klasių koncentras.

[...] Mokosi folkloro kūrinių apie namus. Tyrinėdami vaizdinę medžiagą ar apsilankę etnografiniame kaime, sodyboje, muziejuje susipažįsta su tradicine sodyba, aptaria jos vidų ir aplinką. Tradicinę sodybą interpretuoja įvairiomis kūrybinės raiškos formomis.

Žmogus ir gamta senojoje pasaulėžiūroje. 1–2 klasių koncentras.

[...] Remdamiesi pavyzdžiais, savais žodžiais apibūdina mitines būtybes (aitvarus, kaukus, milžinus, nykštukus ir kt.), interpretuoja jų įvaizdžius savo kūrybinėje veikloje. Mokosi patarlių ir mįslių apie žmogų, žemę, dangų ir kitus aptartus dalykus.

3–4 klasių koncentras

Atlieka turinyje nurodytų žanrų folkloro kūrinius (B1.1.1).

Mėgina pasigaminti įvairių tautodailės ir tradicinių amatų dirbinių, liaudies muzikos ir (ar) garso instrumentų (B1.2.1).

Atlieka ir interpretuoja turinyje nurodytų žanrų folkloro kūrinius (B1.1.2).

Pasigamina įvairių iš dalies atitinkančių aptartus kriterijus tautodailės ir tradicinių amatų dirbinių, liaudies muzikos ir (ar) garso instrumentų (B1.2.2).

Atlieka, interpretuoja, improvizuoja turinyje nurodytų žanrų folkloro kūrinius, moko kitus (B1.1.3).

Pasigamina įvairių atitinkančių aptartus kriterijus tautodailės ir tradicinių amatų dirbinių, liaudies muzikos ir (ar) garso instrumentų (B1.2.3).

Sklandžiai atlieka, interpretuoja, improvizuoja turinyje nurodytų žanrų folkloro kūrinius, moko kitus (B1.1.4).

Pasigamina įvairių visiškai atitinkančių aptartus kriterijus tautodailės ir tradicinių amatų dirbinių, liaudies muzikos ir (ar) garso instrumentų (B1.2.4).

Sakytinis, muzikinis ir žaidybinis folkloras. 3–4 klasių koncentras.

[...] seka melų, stebuklines pasakas, pasakas su dainuojamaisiais intarpais. [...]  Dainuoja vaikų dainas apie gamtą. [...]  Žaidžia vaidybinius ir „fantų“ žaidimus. [...]   [...] Apibūdina tradicinius ganymo, medžioklės garso ir muzikos įrankius, kai kuriuos išbando.  [...]

Bendruomeniniai darbai ir kalendoriniai papročiai tradicinėje kultūroje. 3–4 klasių koncentras.

[...] Dainuoja piemenėlių dainas,[...]  žaidžia judriuosius ir dainuojamuosius žaidimus, pristato tradicinius juokavimus. [...] pasigamina nesudėtingų instrumentų ir jais groja,  [...].

Tautinis kostiumas. 3–4 klasių koncentras.

[...] Išbando nesudėtingą juostų pynimą, marškinių siuvinėjimą ir kt.

5–6 klasių koncentras

Atlieka turinyje nurodytų žanrų folkloro kūrinius, fragmentiškai aptaria atliekamų kūrinių regioninius bruožus (B1.1.1).

Pasigamina tautodailės ir tradicinių amatų dirbinių, liaudies muzikos ir (ar) garso instrumentų, minimaliai atitinkančių aptartus kriterijus (B1.2.1).

Atlieka ir interpretuoja turinyje nurodytų žanrų folkloro kūrinius, aptaria atliekamų kūrinių regioninius bruožus (B1.1.2).

Pasigamina tautodailės ir tradicinių amatų dirbinių, liaudies muzikos ir (ar) garso instrumentų, iš dalies atitinkančių aptartus kriterijus (B1.2.2).

Atlieka, interpretuoja, improvizuoja turinyje nurodytų žanrų folkloro kūrinius, aptaria atliekamų kūrinių regioninius bruožus (B1.1.3).

Išmėgindamas įvairias technikas pasigamina tautodailės ir tradicinių amatų dirbinių, liaudies muzikos ir (ar) garso instrumentų, atitinkančių aptartus kriterijus (B1.2.3).

Sklandžiai atlieka, interpretuoja, improvizuoja turinyje nurodytų žanrų folkloro kūrinius, išsamiai apibūdina atliekamų kūrinių regioninius bruožus (B1.1.4).

Išmėgindamas įvairias technikas pasigamina tautodailės ir tradicinių amatų dirbinių, liaudies muzikos ir (ar) garso instrumentų, maksimaliai atitinkančių aptartus kriterijus (B1.2.4).

Sakytinis, muzikinis ir žaidybinis folkloras. 5–6 klasių koncentras.

[...] susipažįsta su įvairių Lietuvos regionų dainomis ir kita liaudies kūryba, [...] atlieka pasirinktus pavyzdžius. [...] Aiškinasi ir nusako sutartinių pagrindinius bruožus ir atlikimo įvairovę (dainuojamosios, instrumentinės, šokamosios ir žaidžiamosios), [...] atlieka pasirinktus pavyzdžius. Šoka grupinius šokius, „Polką su ragučiais“, žaidžia įvairius ratelius ir žaidimus. [...] Tyrinėja tradicinius liaudies muzikos instrumentus, bando jais groti, [...].

Kalendoriniai papročiai, tradiciniai verslai ir prekybos būdai. 5–6 klasių koncentras.

[...] Aiškinasi Joninių (Rasų, Kupolių) papročius, simbolius, apeigas, klausosi ir atlieka pasirinktus muzikinio folkloro kūrinius. [...]

Tautodailė. 5–6 klasių koncentras.

Mokiniai apibūdina taikomąją tautodailę (tekstilės, keramikos, juvelyrikos, medžio, metalo, odos, vytelių, šaknų ar šiaudų dirbinius), aptaria jos pavyzdžius apsilankydami muziejuose ar parodose, pagal galimybes pasigamina dirbinių.

7–8 klasių koncentras

Atlieka kai kuriuos turinyje nurodytų žanrų folkloro kūrinius, minimaliai atsižvelgdamas į etnografinių regionų tradicinio atlikimo specifiką (B1.1.1).

Pasigamina tautodailės ir tradicinių amatų dirbinių, liaudies muzikos ir (ar) garso instrumentų, atitinkančių vieną kitą aptartą kriterijų (B1.2.1).

Atlieka, interpretuoja dalį turinyje nurodytų žanrų folkloro kūrinių, atsižvelgdamas į kai kuriuos etnografinių regionų tradicinio atlikimo aspektus (B1.1.2).

Remdamasis autentiškais pavyzdžiais pasigamina tautodailės, tradicinių amatų dirbinių, muzikos instrumentų, atitinkančių kelis aptartus kriterijus (B1.2.2).

Atlieka, interpretuoja, improvizuoja turinyje nurodytų žanrų folkloro kūrinius, atsižvelgdamas į etnografinių regionų tradicinio atlikimo specifiką (B1.1.3).

Remdamasis autentiškais pavyzdžiais ir kūrybiškai interpretuodamas pasigamina tautodailės, tradicinių amatų dirbinių, muzikos instrumentų, atitinkančių aptartus kriterijus (B1.2.3).

Sklandžiai atlieka, interpretuoja, improvizuoja turinyje nurodytų žanrų folkloro kūrinius, remdamasis etnografinių regionų tradicinio atlikimo specifika (B1.1.4).

Remdamasis autentiškais pavyzdžiais ir kūrybiškai interpretuodamas pasigamina tautodailės, tradicinių amatų dirbinių, muzikos instrumentų, tiksliai atitinkančių aptartus kriterijus (B1.2.4).

Jaunimo papročiai ir vaidmuo bendruomenėje. 7–8 klasių koncentras.

[...] Tyrinėja tradicinių jaunimo ir meilės dainų, romansų ypatybes, mokosi dainuoti pasirinktas dainas. [...] apžvelgia porinių tradicinių šokių ir žaidimų įvairovę, juos šoka ir žaidžia. [...]

Kalendoriniai papročiai ir tradiciniai darbai. 7–8 klasių koncentras.

[...] Aptaria persirengėlių papročius kalėdiniu ir Užgavėnių laikotarpiu, kaukių įvairovę ir prasmę, jas gaminasi, dalyvauja persirengėlių vaidinimuose. [...]  Palygina bendruomeninius Sekminių sambarių ir rytagonių papročius, susipažįsta su paruginėmis giesmėmis, rateliais, atlieka pasirinktus kūrinius.   [...]  Analizuoja lino kančios simboliką, jos elementus taiko savo kūryboje.

Sakytinis, muzikinis ir žaidybinis folkloras. 7–8 klasių koncentras.

[...] Klausosi, nagrinėja partizanų ir tremtinių dainas, jas atlieka. [...]  Aptaria tradicinius porinius ir kadrilinius šokius, jų muziką, atlieka pasirinktus šokius. [...]

9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Atlieka kai kuriuos turinyje nurodytų žanrų folkloro kūrinius, nusako jų atlikimo stilistikos ypatybes (B1.1.1).

Remdamasis autentiškais pavyzdžiais pasigamina tautodailės ir tradicinių amatų dirbinių, atitinkančių vieną kitą nurodytą kriterijų (B1.2.1).

Atlieka, interpretuoja kai kuriuos turinyje nurodytų žanrų folkloro kūrinius, apibūdina jų atlikimo stilistikos ypatybes (B1.1.2).

Remdamasis autentiškais pavyzdžiais pasigamina tautodailės ir tradicinių amatų dirbinių, atitinkančių keletą nurodytų kriterijų (B1.2.2).

Atlieka, interpretuoja, improvizuoja turinyje nurodytų žanrų folkloro kūrinius, diskutuoja apie jų atlikimo stilistikos ypatybes (B1.1.3).

Remdamasis autentiškais pavyzdžiais, kūrybiškai interpretuodamas pasigamina tautodailės ir tradicinių amatų dirbinių, atitinkančių nurodytus kriterijus (B1.2.3). 

Sklandžiai atlieka, interpretuoja, improvizuoja turinyje nurodytų žanrų folkloro kūrinius, pasiremdamas autentiškais pavyzdžiais diskutuoja apie jų atlikimo stilistikos ypatybes (B1.1.4).

Remdamasis autentiškais pavyzdžiais, kūrybiškai interpretuodamas pasigamina tautodailės ir tradicinių amatų dirbinių, tiksliai atitinkančių nurodytus kriterijus (B1.2.4). 

Sakytinis, muzikinis ir žaidybinis folkloras. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

[...]  atlieka pasirinktus muzikinio folkloro kūrinius. Tyrinėja sakytinio, muzikinio, šokamojo ir žaidybinio folkloro kūrybos formas, žanrų įvairovę, jų ypatumus ir kaitą, pasirinktus kūrinius atlieka, įtraukia į savo kūrybą.

Tautodailė. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Aplankydami parodas ir remdamiesi kitais šaltiniais, mokiniai gilinasi į šiuolaikinę tautodailę, pagal galimybes kuria tautodailės dirbinius.

Mitybos ir sveikatos tausojimo papročiai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

[...]  Diskutuoja apie lietuvių ir kitų tautų tradicinių sporto žaidimų šiandieninę būklę ir svarbą, žaidžia pasirinktus žaidimus.

Tarmių įvairovė. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokiniai pristato tarmių, patarmių ir šnektų įvairovę Lietuvoje, apibūdina jų gyvąją tradiciją.
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Atlieka, interpretuoja kelis turinyje nurodytų žanrų kūrinius, iš dalies apibūdina jų ypatybes. Pristato senosios baltų kūrybos elementų įtraukimo į savo kūrybą pavyzdį (B1.1.1).

Remdamasis įvairiais šaltiniais pasigamina baltų meno dirbinių, senųjų muzikos instrumentų, atitinkančių vieną kitą nurodytą kriterijų, juos pristato (B1.2.1).

Atlieka, interpretuoja, improvizuoja turinyje nurodytų žanrų kūrinius, apibūdina jų ypatybes. Pristato kelis senosios baltų kūrybos elementų įtraukimo į savo kūrybą pavyzdžius (B1.1.2).

Remdamasis įvairiais šaltiniais pasigamina baltų meno dirbinių, senųjų muzikos instrumentų, atitinkančių keletą nurodytų kriterijų, juos pristato (B1.2.2).

Atlieka, interpretuoja, improvizuoja turinyje nurodytų žanrų kūrinius, diskutuoja apie jų ypatybes. Pristato senosios baltų kūrybos elementų įtraukimo į savo kūrybą pavyzdžių (B1.1.3).

Remdamasis muziejiniais eksponatais, archeologiniais tyrimais ir kitais šaltiniais pasigamina baltų meno dirbinių, senųjų muzikos instrumentų, atitinkančių nurodytus kriterijus, juos pristato (B1.2.3).

Sklandžiai atlieka, interpretuoja, improvizuoja turinyje nurodytų žanrų kūrinius, samprotauja ir diskutuoja apie jų ypatybes. Pristato senosios baltų kūrybos elementų įtraukimo į savo kūrybą pavyzdžių (B1.1.4).

Remdamasis muziejiniais eksponatais, archeologiniais tyrimais ir kitais šaltiniais pasigamina baltų meno dirbinių, senųjų muzikos instrumentų, visiškai atitinkančių nurodytus kriterijus, juos pristato (B1.2.4).

Žmogaus gyvenimo ciklo tarpsniai ir apeigos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Mokosi archajiškų vestuvinių dainų, lopšinių ir kito folkloro, susijusio su šeimos šventėmis ir papročiais. [...]

Kalendoriniai papročiai, amatai ir verslai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Mokosi kalendorinių dainų, žaidimų ir kito folkloro. [...]

Baltų menas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Susipažinę su muziejų eksponatais, archeologiniais tyrimais, vaizdine medžiaga ir kitais šaltiniais, mokiniai nagrinėja baltų taikomąjį, vaizduojamąjį ir paprotinį meną, jo elementus įtraukia į savo kūrybą.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Mokytojo padedamas mėgina kelti etnokultūrinės raiškos idėjas, savais žodžiais jas apibūdinti (B2.1.1).

Atsako į vieną kitą paprastą klausimą apie etnokultūrinės raiškos idėjas ir atliktus kūrinius (B2.2.1).

Mokytojo padedamas siūlo etnokultūrinės raiškos idėjas ir kai kurias pasiūlytu būdu išbando pažįstamose situacijose (B2.1.2).

Mokytojo padedamas vertina savo ir kitų klasės draugų etnokultūrinės raiškos idėjas, atsako į klausimus apie atliktus kūrinius (B2.2.2).

Siūlo etnokultūrinės raiškos idėjas ir jas kūrybiškai išbando artimoje aplinkoje (B2.1.3).

Vertina savo ir kitų klasės draugų etnokultūrinės raiškos idėjas, dalijasi įspūdžiais apie atliktus kūrinius (B2.2.3).

Siūlo etnokultūrinės raiškos idėjas, jas pagrindžia ir įgyvendina artimoje aplinkoje (B2.1.4).

Argumentuodamas vertina savo ir kitų klasės draugų etnokultūrinės raiškos idėjas, diskutuoja apie atliktus kūrinius (B2.2.4).

Gimtinė ir namai. 1–2 klasių koncentras.

[...] Tradicinę sodybą interpretuoja įvairiomis kūrybinės raiškos formomis.

Tautodailė. 1–2 klasių koncentras.

Mokiniai atpažįsta būdingus lietuviškus tradicinius ornamentus ir taiko juos savo kūryboje. Aiškinasi, kas yra tautodailė, pasigamina nesudėtingų jos gaminių.

Kalendoriniai papročiai ir šeimos narių tradiciniai darbai. 1–2 klasių koncentras.

[...] Susipažįsta ir pagal galimybes išbando liaudies naudotus būdus kalendoriniam ir paros laikui nustatyti. [...] kuria žiemos metui būdingus namų puošybos elementus – šiaudinius dirbinius ir karpinius. [...]

Paprotinis elgesys ir vertybės. 1–2 klasių koncentras.

[...]  Susipažįsta su tradiciniu etiketu prie stalo, jo mokosi kurdami vaidinimus, žaisdami. Nagrinėja bendruomeniškumo, darbštumo, kaip vertybių, pavyzdžius tautosakoje, bičių įvaizdžio ir bičiulystės reikšmę tradicinėje kultūroje. Aiškinasi juokavimų tradicijas, su jomis susijusią tautosaką.

3–4 klasių koncentras

Kelia etnokultūrinės raiškos idėjas ir mėgina jas įgyvendinti klasės, mokyklos bendruomenės veikloje (B2.1.1).

Mėgina vertinti savo ir kitų etnokultūrinės raiškos idėjas ir jų įgyvendinimą (B2.2.1).

Kelia etnokultūrinės raiškos idėjas ir jas įgyvendina klasės, mokyklos bendruomenės veikloje (B2.1.2).

Intuityviai savais žodžiais vertina savo ir kitų etnokultūrinės raiškos idėjas ir jų įgyvendinimą (B2.2.2).

Kelia etnokultūrinės raiškos idėjas ir kūrybiškai jas įgyvendina klasės, mokyklos bendruomenės veikloje (B2.1.3).

Vertina savo ir kitų etnokultūrinės raiškos idėjas ir jų įgyvendinimą pagal pateiktus kriterijus (B2.2.3).

Remdamasis įvairiais liaudies kūrybos pavyzdžiais kelia etnokultūrinės raiškos idėjas ir kūrybiškai jas įgyvendina klasės, mokyklos bendruomenės veikloje (B2.1.4).

Įvairiais aspektais vertina savo ir kitų etnokultūrinės raiškos idėjas ir jų įgyvendinimą pagal pateiktus ir savo papildytus kriterijus (B2.2.4). 

Tautodailė 3–4 klasių koncentras.

[...] gaminasi dirbinius (verbas, margučius, šiaudinius sodus, kalėdinius žaisliukus ir kt.).

Kolektyvinė ir individuali tradicinė kūryba. 3–4 klasių koncentras.

[...] Kuria pasakas, skaičiuotes, vaidinimus ir kitus kūrinius remdamiesi tradiciniais pavyzdžiais.

5–6 klasių koncentras

Remdamasis liaudies kūrybos pavyzdžiais, kelia ir bando įgyvendinti etnokultūrinės raiškos idėjas klasės, mokyklos veikloje (B2.1.1).

Išsako nuomonę apie savo ir kitų etnokultūrinės raiškos idėjas, jų įgyvendinimą (B2.2.1).

Remdamasis etnokultūros žiniomis, patirtimi, liaudies kūrybos pavyzdžiais, kelia ir iš dalies įgyvendina etnokultūrinės raiškos idėjas klasės, mokyklos veikloje (B2.1.2).

Vertina savo ir kitų etnokultūrinės raiškos idėjas ir jų įgyvendinimą pagal dalį sutartų kriterijų (B2.2.2).

Remdamasis etnokultūros žiniomis, patirtimi, liaudies kūrybos pavyzdžiais, kelia ir kūrybiškai įgyvendina etnokultūrinės raiškos idėjas klasės, mokyklos ir vietos bendruomenės veikloje (B2.1.3).

Vertina savo ir kitų etnokultūrinės raiškos idėjas ir jų įgyvendinimo būdus bei aplinkybes pagal sutartus kriterijus (B2.2.3).

Remdamasis etnokultūros žiniomis, patirtimi, liaudies kūrybos pavyzdžiais, kelia, svarsto etnokultūrinės raiškos idėjas ir jas kūrybiškai įgyvendina klasės, mokyklos ir vietos bendruomenės veikloje (B2.1.4).

Argumentuodamas vertina savo ir kitų etnokultūrinės raiškos idėjas ir jų įgyvendinimo būdus bei aplinkybes pagal sutartus kriterijus (B2.2.4).

Sakytinis, muzikinis ir žaidybinis folkloras. 5–6 klasių koncentras.

[...] Lankydamiesi įvairiuose etnokultūros, folkloro renginiuose, klausydami įrašų, mokiniai susipažįsta su įvairių Lietuvos regionų dainomis ir kita liaudies kūryba, [...] atlieka pasirinktus pavyzdžius. [...]  nusako sutartinių pagrindinius bruožus ir atlikimo įvairovę (dainuojamosios, instrumentinės, šokamosios ir žaidžiamosios), klausosi jų įrašų, atlieka pasirinktus pavyzdžius. Šoka grupinius šokius, „Polką su ragučiais“, žaidžia įvairius ratelius ir žaidimus. Tyrinėja tradicinius liaudies muzikos instrumentus, bando jais groti, pasakoja apie muzikavimo tradicijas Lietuvoje. [...]

7–8 klasių koncentras

Remdamasis patirtimi kelia ir bando įgyvendinti etnokultūrinės raiškos idėjas. Minimaliai dalyvauja etnokultūrinėje veikloje (B2.1.1).

Išsako nuomonę apie savo ir kitų etnokultūrinės raiškos idėjas, jų įgyvendinimo būdus. Dalijasi mintimis apie idėjų įgyvendinimo rezultatus (B2.2.1).

Remdamasis patirtimi kelia ir iš dalies įgyvendina etnokultūrinės raiškos idėjas. Fragmentiškai dalyvauja etnokultūrinėje veikloje (B2.1.2).

Vertina savo ir kitų etnokultūrinės raiškos idėjas, jų įgyvendinimo būdus. Aptaria idėjų įgyvendinimo rezultatus pagal aptartus kriterijus (B2.2.2). 

Remdamasis patirtimi ir etnokultūrine tradicija, kelia, kūrybiškai įgyvendina etnokultūrinės raiškos idėjas. Dalyvauja įvairioje etnokultūrinėje veikloje (B2.1.3).

Vertina savo ir kitų etnokultūrinės raiškos idėjas, jų įgyvendinimo būdus skirtinguose kontekstuose. Diskutuoja apie idėjų įgyvendinimo rezultatus pagal aptartus kriterijus (B2.2.3).

Remdamasis patirtimi ir etnokultūrine tradicija, kelia, svarsto ir kūrybiškai įgyvendina etnokultūrinės raiškos idėjas. Dalyvauja įvairioje etnokultūrinėje veikloje ir įtraukia kitus (B2.1.4).

Argumentuodamas vertina savo ir kitų etnokultūrinės raiškos idėjas, svarsto jų įgyvendinimo būdus skirtinguose kontekstuose. Diskutuoja apie idėjų įgyvendinimo rezultatus pagal aptartus kriterijus, pateikia apibendrinančių įžvalgų (B2.2.4).

Jaunimo papročiai ir vaidmuo bendruomenėje. 7–8 klasių koncentras.

[...] Tyrinėja tradicinių jaunimo ir meilės dainų, romansų ypatybes, mokosi dainuoti pasirinktas dainas. [...] apžvelgia porinių tradicinių šokių ir žaidimų įvairovę, juos šoka ir žaidžia. [...]

Sakytinis, muzikinis ir žaidybinis folkloras. 7–8 klasių koncentras.

[...] nagrinėja partizanų ir tremtinių dainas, jas atlieka. [...]  Aptaria tradicinius porinius ir kadrilinius šokius, jų muziką, atlieka pasirinktus šokius. [...]

Kalendoriniai papročiai ir tradiciniai darbai. 7–8 klasių koncentras.

Aptaria persirengėlių papročius kalėdiniu ir Užgavėnių laikotarpiu, kaukių įvairovę ir prasmę, jas gaminasi, dalyvauja persirengėlių vaidinimuose. [...] Aiškinasi svarbiausius tradicinės žemdirbystės ir gyvulininkystės ypatumus Lietuvoje. Analizuoja lino kančios simboliką, jos elementus taiko savo kūryboje.

9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Aptaria etnokultūrines iniciatyvas, kelia ir įgyvendina kai kurias etnokultūrinės raiškos idėjas. Fragmentiškai dalyvauja etnokultūrinėje veikloje (B2.1.1).

Vertina savo ir kitų etnokultūrinės raiškos idėjas, aptaria įgyvendintų idėjų rezultatus (B2.2.1).

Aptaria įvairias etnokultūrines iniciatyvas, kelia ir įgyvendina etnokultūrinės raiškos idėjas. Dalyvauja etnokultūrinėje veikloje (B2.1.2).

Vertina savo ir kitų etnokultūrinės raiškos idėjas, jų aktualumą. Aptaria įgyvendintų idėjų rezultatus ir jų tęstinumą (B2.2.2).

Remdamasis etnokultūrine tradicija diskutuoja apie įvairias etnokultūrines iniciatyvas. Kelia ir kūrybiškai įgyvendina etnokultūrinės raiškos idėjas. Dalyvauja įvairioje etnokultūrinėje veikloje (B2.1.3).

Vertina savo ir kitų etnokultūrinės raiškos idėjas, jų aktualumą, įgyvendinimo galimybes ir sklaidą. Svarsto įgyvendintų idėjų rezultatus ir jų tęstinumą (B2.2.3).

Remdamasis etnokultūrine tradicija svarsto įvairias etnokultūrines iniciatyvas, įvertindamas jų poveikį bendruomenei. Kelia ir kūrybiškai įgyvendina etnokultūrinės raiškos idėjas. Inicijuoja įvairią etnokultūrinę veiklą ir joje dalyvauja  (B2.1.4).

Įvairiais aspektais vertina savo ir kitų etnokultūrinės raiškos idėjas, jų aktualumą, įgyvendinimo galimybes ir sklaidą. Apibendrina įgyvendintų idėjų rezultatus ir jų tęstinumą (B2.2.4).

Kalendoriniai papročiai ir tradicinė ūkinė veikla. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

 [...] Aptaria tradicinius darbus ir amatus Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo sąvade ir UNESCO Reprezentatyvaus žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąraše, tautinio paveldo produktų ir tradicinių amatų meistrų sertifikavimą, analizuoja kitų šalių pavyzdžius.

Sakytinis, muzikinis ir žaidybinis folkloras. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

 [...] Tyrinėja sakytinio, muzikinio, šokamojo ir žaidybinio folkloro kūrybos formas, žanrų įvairovę, jų ypatumus ir kaitą, pasirinktus kūrinius atlieka, įtraukia į savo kūrybą.

Tautodailė. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Aplankydami parodas ir remdamiesi kitais šaltiniais, mokiniai gilinasi į šiuolaikinę tautodailę, pagal galimybes kuria tautodailės dirbinius.

Mitybos ir sveikatos tausojimo papročiai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

 [...] Diskutuoja apie lietuvių ir kitų tautų tradicinių sporto žaidimų šiandieninę būklę ir svarbą, žaidžia pasirinktus žaidimus.

III–IV gimnazijos klasių koncentras

Remdamasis fragmentiškomis žiniomis apie baltų kultūrą kelia etnokultūrinės raiškos idėjas, kai kurias įgyvendina, fragmentiškai dalyvauja etnokultūrinėje veikloje (B2.1.1).

Vertina etnokultūrinės raiškos idėjas nurodytais aspektais. Aptaria įgyvendintų idėjų rezultatus ir jų perspektyvas (B2.2.1).

Remdamasis žiniomis apie baltų kultūrą kelia etnokultūrinės raiškos idėjas ir jas įgyvendina, dalyvauja etnokultūrinėje veikloje (B2.1.2).

Vertina etnokultūrinės raiškos idėjas kai kuriais aspektais. Svarsto įgyvendintų idėjų rezultatus ir jų perspektyvas (B2.2.2).

Remdamasis žiniomis apie baltų kultūrą ir etnokultūrinę tradiciją kelia etnokultūrinės raiškos idėjas, kūrybiškai jas įgyvendina, dalyvauja įvairioje etnokultūrinėje veikloje, inicijuoja ir įgyvendina etninės kultūros projektus (B2.1.3).

Vertina etnokultūrinės raiškos idėjas įvairiais aspektais. Analizuoja ir apibendrina įgyvendintų idėjų rezultatus ir jų perspektyvas (B2.2.3).

Remdamasis žiniomis apie baltų kultūrą ir etnokultūrinę tradiciją kelia, svarsto etnokultūrinės raiškos idėjas, kūrybiškai jas įgyvendina, aktyviai dalyvauja įvairioje etnokultūrinėje veikloje, inicijuoja ir įgyvendina etninės kultūros projektus (B2.1.4).

Argumentuodamas vertina etnokultūrinės raiškos idėjas įvairiais aspektais. Analizuoja ir apibendrina įgyvendintų idėjų rezultatus, išskirdamas prioritetus diskutuoja apie jų perspektyvas (B2.2.4).

Archeologinis kostiumas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Remdamiesi tyrimais, susipažindami su muziejų ekspozicijomis ar dalyvaudami gyvosios istorijos renginiuose, mokiniai nagrinėja I–XVI a. baltų aprangą. Tyrinėja baltų aprangos elementų simboliką, sąsajas su apeigomis ir papročiais. Atpažįsta šiuos elementus XIX amžiaus lietuvių ir latvių tautiniuose kostiumuose. Palygina baltų ir kitų kraštų (skandinavų, keltų ir kt.) archeologinio kostiumo rekonstrukcijas. Įvardija baltų aprangos dabartinę nešioseną per įvairius renginius ar užsiimant tam tikra veikla, pasigaminimo galimybes, svarsto ir interpretuoja archeologinio kostiumo atskirų elementų pritaikymą šiuolaikinei aprangai.

Sakytinė ir muzikinė kūryba. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Remdamiesi įvairiais šaltiniais ir analizuodami pavyzdžius, mokiniai samprotauja apie senos kilmės sakytinės tautosakos savitumą, simboliką ir vertę, dabartinę sklaidą. Nagrinėja archajiškas sutartinių ypatybes (poetines, muzikines, choreografines), mokosi sutartines giedoti ir šokti. Tyrinėja kitus seniausius dainuojamosios tautosakos žanrus – raudas, karines-istorines, kalendorines ir darbo dainas, mokosi pasirinktas. Apibūdina archajiškus baltų muzikos instrumentus – ragus, daudytes, skudučius, kankles ir kt., pagal galimybes jais groja.

Baltų menas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Susipažinę su muziejų eksponatais, archeologiniais tyrimais, vaizdine medžiaga ir kitais šaltiniais, mokiniai nagrinėja baltų taikomąjį, vaizduojamąjį ir paprotinį meną, jo elementus įtraukia į savo kūrybą.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Mokytojo padedamas atlieka turinyje nurodytų žanrų folkloro kūrinius (B1.1.1).

Pagal pavyzdį pasigamina paprastų tautodailės ir tradicinių amatų dirbinių, liaudies muzikos ir (ar) garso instrumentų (B1.2.1).

Atlieka turinyje nurodytų žanrų folkloro kūrinius (B1.1.2).

Pasigamina paprastų tautodailės ir tradicinių amatų dirbinių, liaudies muzikos ir (ar) garso instrumentų (B1.2.2).

Atlieka, interpretuoja, improvizuoja turinyje nurodytų žanrų folkloro kūrinius (B1.1.3).

Pagal nurodytus kriterijus pasigamina paprastų tautodailės ir tradicinių amatų dirbinių, liaudies muzikos ir (ar) garso instrumentų (B1.2.3).

Sklandžiai atlieka, interpretuoja, improvizuoja turinyje nurodytų žanrų folkloro kūrinius (B1.1.4).

Pagal nurodytus kriterijus pasigamina ir pamoko kitus, kaip pagaminti paprastų tautodailės ir tradicinių amatų dirbinių, liaudies muzikos ir (ar) garso instrumentų (B1.2.4).

Sakytinis, muzikinis ir žaidybinis folkloras. 1–2 klasių koncentras.

Mokiniai seka pasakas be galo, gyvulines ir buitines pasakas, dainuoja liaudies dainas. Žaidžia spėjimo, dialoginius, dainuojamuosius vaikų žaidimus, kuria vaidinimus etnokultūrine tematika. Groja tradiciniais vaikų muzikos instrumentais.

Gimtinė ir namai. 1–2 klasių koncentras.

[...] Mokosi folkloro kūrinių apie namus. Tyrinėdami vaizdinę medžiagą ar apsilankę etnografiniame kaime, sodyboje, muziejuje susipažįsta su tradicine sodyba, aptaria jos vidų ir aplinką. Tradicinę sodybą interpretuoja įvairiomis kūrybinės raiškos formomis.

Žmogus ir gamta senojoje pasaulėžiūroje. 1–2 klasių koncentras.

[...] Remdamiesi pavyzdžiais, savais žodžiais apibūdina mitines būtybes (aitvarus, kaukus, milžinus, nykštukus ir kt.), interpretuoja jų įvaizdžius savo kūrybinėje veikloje. Mokosi patarlių ir mįslių apie žmogų, žemę, dangų ir kitus aptartus dalykus.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Mokytojo padedamas mėgina kelti etnokultūrinės raiškos idėjas, savais žodžiais jas apibūdinti (B2.1.1).

Atsako į vieną kitą paprastą klausimą apie etnokultūrinės raiškos idėjas ir atliktus kūrinius (B2.2.1).

Mokytojo padedamas siūlo etnokultūrinės raiškos idėjas ir kai kurias pasiūlytu būdu išbando pažįstamose situacijose (B2.1.2).

Mokytojo padedamas vertina savo ir kitų klasės draugų etnokultūrinės raiškos idėjas, atsako į klausimus apie atliktus kūrinius (B2.2.2).

Siūlo etnokultūrinės raiškos idėjas ir jas kūrybiškai išbando artimoje aplinkoje (B2.1.3).

Vertina savo ir kitų klasės draugų etnokultūrinės raiškos idėjas, dalijasi įspūdžiais apie atliktus kūrinius (B2.2.3).

Siūlo etnokultūrinės raiškos idėjas, jas pagrindžia ir įgyvendina artimoje aplinkoje (B2.1.4).

Argumentuodamas vertina savo ir kitų klasės draugų etnokultūrinės raiškos idėjas, diskutuoja apie atliktus kūrinius (B2.2.4).

Gimtinė ir namai. 1–2 klasių koncentras.

[...] Tradicinę sodybą interpretuoja įvairiomis kūrybinės raiškos formomis.

Tautodailė. 1–2 klasių koncentras.

Mokiniai atpažįsta būdingus lietuviškus tradicinius ornamentus ir taiko juos savo kūryboje. Aiškinasi, kas yra tautodailė, pasigamina nesudėtingų jos gaminių.

Kalendoriniai papročiai ir šeimos narių tradiciniai darbai. 1–2 klasių koncentras.

[...] Susipažįsta ir pagal galimybes išbando liaudies naudotus būdus kalendoriniam ir paros laikui nustatyti. [...] kuria žiemos metui būdingus namų puošybos elementus – šiaudinius dirbinius ir karpinius. [...]

Paprotinis elgesys ir vertybės. 1–2 klasių koncentras.

[...]  Susipažįsta su tradiciniu etiketu prie stalo, jo mokosi kurdami vaidinimus, žaisdami. Nagrinėja bendruomeniškumo, darbštumo, kaip vertybių, pavyzdžius tautosakoje, bičių įvaizdžio ir bičiulystės reikšmę tradicinėje kultūroje. Aiškinasi juokavimų tradicijas, su jomis susijusią tautosaką.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
3–4 klasių koncentras

Atlieka turinyje nurodytų žanrų folkloro kūrinius (B1.1.1).

Mėgina pasigaminti įvairių tautodailės ir tradicinių amatų dirbinių, liaudies muzikos ir (ar) garso instrumentų (B1.2.1).

Atlieka ir interpretuoja turinyje nurodytų žanrų folkloro kūrinius (B1.1.2).

Pasigamina įvairių iš dalies atitinkančių aptartus kriterijus tautodailės ir tradicinių amatų dirbinių, liaudies muzikos ir (ar) garso instrumentų (B1.2.2).

Atlieka, interpretuoja, improvizuoja turinyje nurodytų žanrų folkloro kūrinius, moko kitus (B1.1.3).

Pasigamina įvairių atitinkančių aptartus kriterijus tautodailės ir tradicinių amatų dirbinių, liaudies muzikos ir (ar) garso instrumentų (B1.2.3).

Sklandžiai atlieka, interpretuoja, improvizuoja turinyje nurodytų žanrų folkloro kūrinius, moko kitus (B1.1.4).

Pasigamina įvairių visiškai atitinkančių aptartus kriterijus tautodailės ir tradicinių amatų dirbinių, liaudies muzikos ir (ar) garso instrumentų (B1.2.4).

Sakytinis, muzikinis ir žaidybinis folkloras. 3–4 klasių koncentras.

[...] seka melų, stebuklines pasakas, pasakas su dainuojamaisiais intarpais. [...]  Dainuoja vaikų dainas apie gamtą. [...]  Žaidžia vaidybinius ir „fantų“ žaidimus. [...]   [...] Apibūdina tradicinius ganymo, medžioklės garso ir muzikos įrankius, kai kuriuos išbando.  [...]

Bendruomeniniai darbai ir kalendoriniai papročiai tradicinėje kultūroje. 3–4 klasių koncentras.

[...] Dainuoja piemenėlių dainas,[...]  žaidžia judriuosius ir dainuojamuosius žaidimus, pristato tradicinius juokavimus. [...] pasigamina nesudėtingų instrumentų ir jais groja,  [...].

Tautinis kostiumas. 3–4 klasių koncentras.

[...] Išbando nesudėtingą juostų pynimą, marškinių siuvinėjimą ir kt.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
3–4 klasių koncentras

Kelia etnokultūrinės raiškos idėjas ir mėgina jas įgyvendinti klasės, mokyklos bendruomenės veikloje (B2.1.1).

Mėgina vertinti savo ir kitų etnokultūrinės raiškos idėjas ir jų įgyvendinimą (B2.2.1).

Kelia etnokultūrinės raiškos idėjas ir jas įgyvendina klasės, mokyklos bendruomenės veikloje (B2.1.2).

Intuityviai savais žodžiais vertina savo ir kitų etnokultūrinės raiškos idėjas ir jų įgyvendinimą (B2.2.2).

Kelia etnokultūrinės raiškos idėjas ir kūrybiškai jas įgyvendina klasės, mokyklos bendruomenės veikloje (B2.1.3).

Vertina savo ir kitų etnokultūrinės raiškos idėjas ir jų įgyvendinimą pagal pateiktus kriterijus (B2.2.3).

Remdamasis įvairiais liaudies kūrybos pavyzdžiais kelia etnokultūrinės raiškos idėjas ir kūrybiškai jas įgyvendina klasės, mokyklos bendruomenės veikloje (B2.1.4).

Įvairiais aspektais vertina savo ir kitų etnokultūrinės raiškos idėjas ir jų įgyvendinimą pagal pateiktus ir savo papildytus kriterijus (B2.2.4). 

Tautodailė 3–4 klasių koncentras.

[...] gaminasi dirbinius (verbas, margučius, šiaudinius sodus, kalėdinius žaisliukus ir kt.).

Kolektyvinė ir individuali tradicinė kūryba. 3–4 klasių koncentras.

[...] Kuria pasakas, skaičiuotes, vaidinimus ir kitus kūrinius remdamiesi tradiciniais pavyzdžiais.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
5–6 klasių koncentras

Atlieka turinyje nurodytų žanrų folkloro kūrinius, fragmentiškai aptaria atliekamų kūrinių regioninius bruožus (B1.1.1).

Pasigamina tautodailės ir tradicinių amatų dirbinių, liaudies muzikos ir (ar) garso instrumentų, minimaliai atitinkančių aptartus kriterijus (B1.2.1).

Atlieka ir interpretuoja turinyje nurodytų žanrų folkloro kūrinius, aptaria atliekamų kūrinių regioninius bruožus (B1.1.2).

Pasigamina tautodailės ir tradicinių amatų dirbinių, liaudies muzikos ir (ar) garso instrumentų, iš dalies atitinkančių aptartus kriterijus (B1.2.2).

Atlieka, interpretuoja, improvizuoja turinyje nurodytų žanrų folkloro kūrinius, aptaria atliekamų kūrinių regioninius bruožus (B1.1.3).

Išmėgindamas įvairias technikas pasigamina tautodailės ir tradicinių amatų dirbinių, liaudies muzikos ir (ar) garso instrumentų, atitinkančių aptartus kriterijus (B1.2.3).

Sklandžiai atlieka, interpretuoja, improvizuoja turinyje nurodytų žanrų folkloro kūrinius, išsamiai apibūdina atliekamų kūrinių regioninius bruožus (B1.1.4).

Išmėgindamas įvairias technikas pasigamina tautodailės ir tradicinių amatų dirbinių, liaudies muzikos ir (ar) garso instrumentų, maksimaliai atitinkančių aptartus kriterijus (B1.2.4).

Sakytinis, muzikinis ir žaidybinis folkloras. 5–6 klasių koncentras.

[...] susipažįsta su įvairių Lietuvos regionų dainomis ir kita liaudies kūryba, [...] atlieka pasirinktus pavyzdžius. [...] Aiškinasi ir nusako sutartinių pagrindinius bruožus ir atlikimo įvairovę (dainuojamosios, instrumentinės, šokamosios ir žaidžiamosios), [...] atlieka pasirinktus pavyzdžius. Šoka grupinius šokius, „Polką su ragučiais“, žaidžia įvairius ratelius ir žaidimus. [...] Tyrinėja tradicinius liaudies muzikos instrumentus, bando jais groti, [...].

Kalendoriniai papročiai, tradiciniai verslai ir prekybos būdai. 5–6 klasių koncentras.

[...] Aiškinasi Joninių (Rasų, Kupolių) papročius, simbolius, apeigas, klausosi ir atlieka pasirinktus muzikinio folkloro kūrinius. [...]

Tautodailė. 5–6 klasių koncentras.

Mokiniai apibūdina taikomąją tautodailę (tekstilės, keramikos, juvelyrikos, medžio, metalo, odos, vytelių, šaknų ar šiaudų dirbinius), aptaria jos pavyzdžius apsilankydami muziejuose ar parodose, pagal galimybes pasigamina dirbinių.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
5–6 klasių koncentras

Remdamasis liaudies kūrybos pavyzdžiais, kelia ir bando įgyvendinti etnokultūrinės raiškos idėjas klasės, mokyklos veikloje (B2.1.1).

Išsako nuomonę apie savo ir kitų etnokultūrinės raiškos idėjas, jų įgyvendinimą (B2.2.1).

Remdamasis etnokultūros žiniomis, patirtimi, liaudies kūrybos pavyzdžiais, kelia ir iš dalies įgyvendina etnokultūrinės raiškos idėjas klasės, mokyklos veikloje (B2.1.2).

Vertina savo ir kitų etnokultūrinės raiškos idėjas ir jų įgyvendinimą pagal dalį sutartų kriterijų (B2.2.2).

Remdamasis etnokultūros žiniomis, patirtimi, liaudies kūrybos pavyzdžiais, kelia ir kūrybiškai įgyvendina etnokultūrinės raiškos idėjas klasės, mokyklos ir vietos bendruomenės veikloje (B2.1.3).

Vertina savo ir kitų etnokultūrinės raiškos idėjas ir jų įgyvendinimo būdus bei aplinkybes pagal sutartus kriterijus (B2.2.3).

Remdamasis etnokultūros žiniomis, patirtimi, liaudies kūrybos pavyzdžiais, kelia, svarsto etnokultūrinės raiškos idėjas ir jas kūrybiškai įgyvendina klasės, mokyklos ir vietos bendruomenės veikloje (B2.1.4).

Argumentuodamas vertina savo ir kitų etnokultūrinės raiškos idėjas ir jų įgyvendinimo būdus bei aplinkybes pagal sutartus kriterijus (B2.2.4).

Sakytinis, muzikinis ir žaidybinis folkloras. 5–6 klasių koncentras.

[...] Lankydamiesi įvairiuose etnokultūros, folkloro renginiuose, klausydami įrašų, mokiniai susipažįsta su įvairių Lietuvos regionų dainomis ir kita liaudies kūryba, [...] atlieka pasirinktus pavyzdžius. [...]  nusako sutartinių pagrindinius bruožus ir atlikimo įvairovę (dainuojamosios, instrumentinės, šokamosios ir žaidžiamosios), klausosi jų įrašų, atlieka pasirinktus pavyzdžius. Šoka grupinius šokius, „Polką su ragučiais“, žaidžia įvairius ratelius ir žaidimus. Tyrinėja tradicinius liaudies muzikos instrumentus, bando jais groti, pasakoja apie muzikavimo tradicijas Lietuvoje. [...]

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Atlieka kai kuriuos turinyje nurodytų žanrų folkloro kūrinius, minimaliai atsižvelgdamas į etnografinių regionų tradicinio atlikimo specifiką (B1.1.1).

Pasigamina tautodailės ir tradicinių amatų dirbinių, liaudies muzikos ir (ar) garso instrumentų, atitinkančių vieną kitą aptartą kriterijų (B1.2.1).

Atlieka, interpretuoja dalį turinyje nurodytų žanrų folkloro kūrinių, atsižvelgdamas į kai kuriuos etnografinių regionų tradicinio atlikimo aspektus (B1.1.2).

Remdamasis autentiškais pavyzdžiais pasigamina tautodailės, tradicinių amatų dirbinių, muzikos instrumentų, atitinkančių kelis aptartus kriterijus (B1.2.2).

Atlieka, interpretuoja, improvizuoja turinyje nurodytų žanrų folkloro kūrinius, atsižvelgdamas į etnografinių regionų tradicinio atlikimo specifiką (B1.1.3).

Remdamasis autentiškais pavyzdžiais ir kūrybiškai interpretuodamas pasigamina tautodailės, tradicinių amatų dirbinių, muzikos instrumentų, atitinkančių aptartus kriterijus (B1.2.3).

Sklandžiai atlieka, interpretuoja, improvizuoja turinyje nurodytų žanrų folkloro kūrinius, remdamasis etnografinių regionų tradicinio atlikimo specifika (B1.1.4).

Remdamasis autentiškais pavyzdžiais ir kūrybiškai interpretuodamas pasigamina tautodailės, tradicinių amatų dirbinių, muzikos instrumentų, tiksliai atitinkančių aptartus kriterijus (B1.2.4).

Jaunimo papročiai ir vaidmuo bendruomenėje. 7–8 klasių koncentras.

[...] Tyrinėja tradicinių jaunimo ir meilės dainų, romansų ypatybes, mokosi dainuoti pasirinktas dainas. [...] apžvelgia porinių tradicinių šokių ir žaidimų įvairovę, juos šoka ir žaidžia. [...]

Kalendoriniai papročiai ir tradiciniai darbai. 7–8 klasių koncentras.

[...] Aptaria persirengėlių papročius kalėdiniu ir Užgavėnių laikotarpiu, kaukių įvairovę ir prasmę, jas gaminasi, dalyvauja persirengėlių vaidinimuose. [...]  Palygina bendruomeninius Sekminių sambarių ir rytagonių papročius, susipažįsta su paruginėmis giesmėmis, rateliais, atlieka pasirinktus kūrinius.   [...]  Analizuoja lino kančios simboliką, jos elementus taiko savo kūryboje.

Sakytinis, muzikinis ir žaidybinis folkloras. 7–8 klasių koncentras.

[...] Klausosi, nagrinėja partizanų ir tremtinių dainas, jas atlieka. [...]  Aptaria tradicinius porinius ir kadrilinius šokius, jų muziką, atlieka pasirinktus šokius. [...]

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Remdamasis patirtimi kelia ir bando įgyvendinti etnokultūrinės raiškos idėjas. Minimaliai dalyvauja etnokultūrinėje veikloje (B2.1.1).

Išsako nuomonę apie savo ir kitų etnokultūrinės raiškos idėjas, jų įgyvendinimo būdus. Dalijasi mintimis apie idėjų įgyvendinimo rezultatus (B2.2.1).

Remdamasis patirtimi kelia ir iš dalies įgyvendina etnokultūrinės raiškos idėjas. Fragmentiškai dalyvauja etnokultūrinėje veikloje (B2.1.2).

Vertina savo ir kitų etnokultūrinės raiškos idėjas, jų įgyvendinimo būdus. Aptaria idėjų įgyvendinimo rezultatus pagal aptartus kriterijus (B2.2.2). 

Remdamasis patirtimi ir etnokultūrine tradicija, kelia, kūrybiškai įgyvendina etnokultūrinės raiškos idėjas. Dalyvauja įvairioje etnokultūrinėje veikloje (B2.1.3).

Vertina savo ir kitų etnokultūrinės raiškos idėjas, jų įgyvendinimo būdus skirtinguose kontekstuose. Diskutuoja apie idėjų įgyvendinimo rezultatus pagal aptartus kriterijus (B2.2.3).

Remdamasis patirtimi ir etnokultūrine tradicija, kelia, svarsto ir kūrybiškai įgyvendina etnokultūrinės raiškos idėjas. Dalyvauja įvairioje etnokultūrinėje veikloje ir įtraukia kitus (B2.1.4).

Argumentuodamas vertina savo ir kitų etnokultūrinės raiškos idėjas, svarsto jų įgyvendinimo būdus skirtinguose kontekstuose. Diskutuoja apie idėjų įgyvendinimo rezultatus pagal aptartus kriterijus, pateikia apibendrinančių įžvalgų (B2.2.4).

Jaunimo papročiai ir vaidmuo bendruomenėje. 7–8 klasių koncentras.

[...] Tyrinėja tradicinių jaunimo ir meilės dainų, romansų ypatybes, mokosi dainuoti pasirinktas dainas. [...] apžvelgia porinių tradicinių šokių ir žaidimų įvairovę, juos šoka ir žaidžia. [...]

Sakytinis, muzikinis ir žaidybinis folkloras. 7–8 klasių koncentras.

[...] nagrinėja partizanų ir tremtinių dainas, jas atlieka. [...]  Aptaria tradicinius porinius ir kadrilinius šokius, jų muziką, atlieka pasirinktus šokius. [...]

Kalendoriniai papročiai ir tradiciniai darbai. 7–8 klasių koncentras.

Aptaria persirengėlių papročius kalėdiniu ir Užgavėnių laikotarpiu, kaukių įvairovę ir prasmę, jas gaminasi, dalyvauja persirengėlių vaidinimuose. [...] Aiškinasi svarbiausius tradicinės žemdirbystės ir gyvulininkystės ypatumus Lietuvoje. Analizuoja lino kančios simboliką, jos elementus taiko savo kūryboje.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Atlieka kai kuriuos turinyje nurodytų žanrų folkloro kūrinius, nusako jų atlikimo stilistikos ypatybes (B1.1.1).

Remdamasis autentiškais pavyzdžiais pasigamina tautodailės ir tradicinių amatų dirbinių, atitinkančių vieną kitą nurodytą kriterijų (B1.2.1).

Atlieka, interpretuoja kai kuriuos turinyje nurodytų žanrų folkloro kūrinius, apibūdina jų atlikimo stilistikos ypatybes (B1.1.2).

Remdamasis autentiškais pavyzdžiais pasigamina tautodailės ir tradicinių amatų dirbinių, atitinkančių keletą nurodytų kriterijų (B1.2.2).

Atlieka, interpretuoja, improvizuoja turinyje nurodytų žanrų folkloro kūrinius, diskutuoja apie jų atlikimo stilistikos ypatybes (B1.1.3).

Remdamasis autentiškais pavyzdžiais, kūrybiškai interpretuodamas pasigamina tautodailės ir tradicinių amatų dirbinių, atitinkančių nurodytus kriterijus (B1.2.3). 

Sklandžiai atlieka, interpretuoja, improvizuoja turinyje nurodytų žanrų folkloro kūrinius, pasiremdamas autentiškais pavyzdžiais diskutuoja apie jų atlikimo stilistikos ypatybes (B1.1.4).

Remdamasis autentiškais pavyzdžiais, kūrybiškai interpretuodamas pasigamina tautodailės ir tradicinių amatų dirbinių, tiksliai atitinkančių nurodytus kriterijus (B1.2.4). 

Sakytinis, muzikinis ir žaidybinis folkloras. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

[...]  atlieka pasirinktus muzikinio folkloro kūrinius. Tyrinėja sakytinio, muzikinio, šokamojo ir žaidybinio folkloro kūrybos formas, žanrų įvairovę, jų ypatumus ir kaitą, pasirinktus kūrinius atlieka, įtraukia į savo kūrybą.

Tautodailė. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Aplankydami parodas ir remdamiesi kitais šaltiniais, mokiniai gilinasi į šiuolaikinę tautodailę, pagal galimybes kuria tautodailės dirbinius.

Mitybos ir sveikatos tausojimo papročiai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

[...]  Diskutuoja apie lietuvių ir kitų tautų tradicinių sporto žaidimų šiandieninę būklę ir svarbą, žaidžia pasirinktus žaidimus.

Tarmių įvairovė. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokiniai pristato tarmių, patarmių ir šnektų įvairovę Lietuvoje, apibūdina jų gyvąją tradiciją.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Aptaria etnokultūrines iniciatyvas, kelia ir įgyvendina kai kurias etnokultūrinės raiškos idėjas. Fragmentiškai dalyvauja etnokultūrinėje veikloje (B2.1.1).

Vertina savo ir kitų etnokultūrinės raiškos idėjas, aptaria įgyvendintų idėjų rezultatus (B2.2.1).

Aptaria įvairias etnokultūrines iniciatyvas, kelia ir įgyvendina etnokultūrinės raiškos idėjas. Dalyvauja etnokultūrinėje veikloje (B2.1.2).

Vertina savo ir kitų etnokultūrinės raiškos idėjas, jų aktualumą. Aptaria įgyvendintų idėjų rezultatus ir jų tęstinumą (B2.2.2).

Remdamasis etnokultūrine tradicija diskutuoja apie įvairias etnokultūrines iniciatyvas. Kelia ir kūrybiškai įgyvendina etnokultūrinės raiškos idėjas. Dalyvauja įvairioje etnokultūrinėje veikloje (B2.1.3).

Vertina savo ir kitų etnokultūrinės raiškos idėjas, jų aktualumą, įgyvendinimo galimybes ir sklaidą. Svarsto įgyvendintų idėjų rezultatus ir jų tęstinumą (B2.2.3).

Remdamasis etnokultūrine tradicija svarsto įvairias etnokultūrines iniciatyvas, įvertindamas jų poveikį bendruomenei. Kelia ir kūrybiškai įgyvendina etnokultūrinės raiškos idėjas. Inicijuoja įvairią etnokultūrinę veiklą ir joje dalyvauja  (B2.1.4).

Įvairiais aspektais vertina savo ir kitų etnokultūrinės raiškos idėjas, jų aktualumą, įgyvendinimo galimybes ir sklaidą. Apibendrina įgyvendintų idėjų rezultatus ir jų tęstinumą (B2.2.4).

Kalendoriniai papročiai ir tradicinė ūkinė veikla. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

 [...] Aptaria tradicinius darbus ir amatus Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo sąvade ir UNESCO Reprezentatyvaus žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąraše, tautinio paveldo produktų ir tradicinių amatų meistrų sertifikavimą, analizuoja kitų šalių pavyzdžius.

Sakytinis, muzikinis ir žaidybinis folkloras. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

 [...] Tyrinėja sakytinio, muzikinio, šokamojo ir žaidybinio folkloro kūrybos formas, žanrų įvairovę, jų ypatumus ir kaitą, pasirinktus kūrinius atlieka, įtraukia į savo kūrybą.

Tautodailė. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Aplankydami parodas ir remdamiesi kitais šaltiniais, mokiniai gilinasi į šiuolaikinę tautodailę, pagal galimybes kuria tautodailės dirbinius.

Mitybos ir sveikatos tausojimo papročiai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

 [...] Diskutuoja apie lietuvių ir kitų tautų tradicinių sporto žaidimų šiandieninę būklę ir svarbą, žaidžia pasirinktus žaidimus.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Atlieka, interpretuoja kelis turinyje nurodytų žanrų kūrinius, iš dalies apibūdina jų ypatybes. Pristato senosios baltų kūrybos elementų įtraukimo į savo kūrybą pavyzdį (B1.1.1).

Remdamasis įvairiais šaltiniais pasigamina baltų meno dirbinių, senųjų muzikos instrumentų, atitinkančių vieną kitą nurodytą kriterijų, juos pristato (B1.2.1).

Atlieka, interpretuoja, improvizuoja turinyje nurodytų žanrų kūrinius, apibūdina jų ypatybes. Pristato kelis senosios baltų kūrybos elementų įtraukimo į savo kūrybą pavyzdžius (B1.1.2).

Remdamasis įvairiais šaltiniais pasigamina baltų meno dirbinių, senųjų muzikos instrumentų, atitinkančių keletą nurodytų kriterijų, juos pristato (B1.2.2).

Atlieka, interpretuoja, improvizuoja turinyje nurodytų žanrų kūrinius, diskutuoja apie jų ypatybes. Pristato senosios baltų kūrybos elementų įtraukimo į savo kūrybą pavyzdžių (B1.1.3).

Remdamasis muziejiniais eksponatais, archeologiniais tyrimais ir kitais šaltiniais pasigamina baltų meno dirbinių, senųjų muzikos instrumentų, atitinkančių nurodytus kriterijus, juos pristato (B1.2.3).

Sklandžiai atlieka, interpretuoja, improvizuoja turinyje nurodytų žanrų kūrinius, samprotauja ir diskutuoja apie jų ypatybes. Pristato senosios baltų kūrybos elementų įtraukimo į savo kūrybą pavyzdžių (B1.1.4).

Remdamasis muziejiniais eksponatais, archeologiniais tyrimais ir kitais šaltiniais pasigamina baltų meno dirbinių, senųjų muzikos instrumentų, visiškai atitinkančių nurodytus kriterijus, juos pristato (B1.2.4).

Žmogaus gyvenimo ciklo tarpsniai ir apeigos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Mokosi archajiškų vestuvinių dainų, lopšinių ir kito folkloro, susijusio su šeimos šventėmis ir papročiais. [...]

Kalendoriniai papročiai, amatai ir verslai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Mokosi kalendorinių dainų, žaidimų ir kito folkloro. [...]

Baltų menas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Susipažinę su muziejų eksponatais, archeologiniais tyrimais, vaizdine medžiaga ir kitais šaltiniais, mokiniai nagrinėja baltų taikomąjį, vaizduojamąjį ir paprotinį meną, jo elementus įtraukia į savo kūrybą.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Remdamasis fragmentiškomis žiniomis apie baltų kultūrą kelia etnokultūrinės raiškos idėjas, kai kurias įgyvendina, fragmentiškai dalyvauja etnokultūrinėje veikloje (B2.1.1).

Vertina etnokultūrinės raiškos idėjas nurodytais aspektais. Aptaria įgyvendintų idėjų rezultatus ir jų perspektyvas (B2.2.1).

Remdamasis žiniomis apie baltų kultūrą kelia etnokultūrinės raiškos idėjas ir jas įgyvendina, dalyvauja etnokultūrinėje veikloje (B2.1.2).

Vertina etnokultūrinės raiškos idėjas kai kuriais aspektais. Svarsto įgyvendintų idėjų rezultatus ir jų perspektyvas (B2.2.2).

Remdamasis žiniomis apie baltų kultūrą ir etnokultūrinę tradiciją kelia etnokultūrinės raiškos idėjas, kūrybiškai jas įgyvendina, dalyvauja įvairioje etnokultūrinėje veikloje, inicijuoja ir įgyvendina etninės kultūros projektus (B2.1.3).

Vertina etnokultūrinės raiškos idėjas įvairiais aspektais. Analizuoja ir apibendrina įgyvendintų idėjų rezultatus ir jų perspektyvas (B2.2.3).

Remdamasis žiniomis apie baltų kultūrą ir etnokultūrinę tradiciją kelia, svarsto etnokultūrinės raiškos idėjas, kūrybiškai jas įgyvendina, aktyviai dalyvauja įvairioje etnokultūrinėje veikloje, inicijuoja ir įgyvendina etninės kultūros projektus (B2.1.4).

Argumentuodamas vertina etnokultūrinės raiškos idėjas įvairiais aspektais. Analizuoja ir apibendrina įgyvendintų idėjų rezultatus, išskirdamas prioritetus diskutuoja apie jų perspektyvas (B2.2.4).

Archeologinis kostiumas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Remdamiesi tyrimais, susipažindami su muziejų ekspozicijomis ar dalyvaudami gyvosios istorijos renginiuose, mokiniai nagrinėja I–XVI a. baltų aprangą. Tyrinėja baltų aprangos elementų simboliką, sąsajas su apeigomis ir papročiais. Atpažįsta šiuos elementus XIX amžiaus lietuvių ir latvių tautiniuose kostiumuose. Palygina baltų ir kitų kraštų (skandinavų, keltų ir kt.) archeologinio kostiumo rekonstrukcijas. Įvardija baltų aprangos dabartinę nešioseną per įvairius renginius ar užsiimant tam tikra veikla, pasigaminimo galimybes, svarsto ir interpretuoja archeologinio kostiumo atskirų elementų pritaikymą šiuolaikinei aprangai.

Sakytinė ir muzikinė kūryba. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Remdamiesi įvairiais šaltiniais ir analizuodami pavyzdžius, mokiniai samprotauja apie senos kilmės sakytinės tautosakos savitumą, simboliką ir vertę, dabartinę sklaidą. Nagrinėja archajiškas sutartinių ypatybes (poetines, muzikines, choreografines), mokosi sutartines giedoti ir šokti. Tyrinėja kitus seniausius dainuojamosios tautosakos žanrus – raudas, karines-istorines, kalendorines ir darbo dainas, mokosi pasirinktas. Apibūdina archajiškus baltų muzikos instrumentus – ragus, daudytes, skudučius, kankles ir kt., pagal galimybes jais groja.

Baltų menas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Susipažinę su muziejų eksponatais, archeologiniais tyrimais, vaizdine medžiaga ir kitais šaltiniais, mokiniai nagrinėja baltų taikomąjį, vaizduojamąjį ir paprotinį meną, jo elementus įtraukia į savo kūrybą.

Mokiniai formuojasi asmeninį santykį su tautos papročiais, teigiamą požiūrį į kultūrų įvairovę. Etnokultūrinio ugdymo procese mokiniai savo suvokimą apie tradicijų reikšmę asmens, šeimos, visuomenės, tautos ir valstybės gyvenime išreiškia įvairiomis priemonėmis ir formomis. Argumentuotai pagrįsdami etninės kultūros vertę, mokiniai kuriasi vientisą pasaulėvaizdį, ugdosi bendruomeniškumu grindžiamą elgseną, atsakomybę, kad etnokultūrinės vertybės būtų puoselėjimos ir tęsiamos. Šios pasiekimų srities mokinių pasiekimai: C1–C2.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Mokytojo padedamas išreiškia savo suvokimą apie tradicijų reikšmę, nurodydamas vieną kitą pavyzdį iš artimiausios aplinkos (C1.1.1).

Dalijasi mintimis, pateikdamas pavyzdį apie paprotinį elgesį bendraujant su žmonėmis. Paklaustas mėgina ieškoti atsakymų apie kai kurias etninės kultūros vertybes (C1.2.1).

Remdamasis patirtimi mėgina nusakyti kai kurias kitų tautų tradicines vertybes (C1.3.1).

Mokytojo padedamas išreiškia įvairiais būdais (pasakodamas, piešdamas, vaidindamas ir kt.) savo suvokimą apie tradicijų reikšmę, pateikia pavyzdžių iš artimiausios aplinkos (C1.1.2).

Dalijasi mintimis, pateikdamas kelis pavyzdžius apie paprotinį elgesį bendraujant su įvairaus amžiaus žmonėmis. Kelia klausimus ir ieško atsakymų apie labiau žinomas etninės kultūros vertybes (C1.2.2).

Remdamasis patirtimi fragmentiškai pasakoja apie kai kurias kitų tautų tradicines vertybes (C1.3.2).

Išreiškia įvairiais būdais (pasakodamas, piešdamas, vaidindamas ir kt.) savo suvokimą apie tradicijų reikšmę, pateikia pavyzdžių iš artimiausios aplinkos (C1.1.3).

Dalijasi mintimis, pateikdamas pavyzdžių apie paprotinį elgesį bendraujant su įvairaus amžiaus žmonėmis. Kelia klausimus ir ieško atsakymų apie etninės kultūros vertybes (C1.2.3).

Remdamasis patirtimi dalijasi mintimis apie kitų tautų tradicines vertybes ir išsako savo požiūrį į jas (C1.3.3).

Įvairiais būdais (pasakodamas, piešdamas, vaidindamas ir kt.) aktyviai išreiškia savo suvokimą apie tradicijų reikšmę, pateikia įvairių pavyzdžių iš artimiausios aplinkos (C1.1.4).

Dalijasi mintimis, pateikdamas pavyzdžių apie paprotinį elgesį bendraujant su įvairaus amžiaus žmonėmis, palygindamas praeitį ir dabartį. Kelia klausimus ir ieško atsakymų apie įvairias etninės kultūros vertybes (C1.2.4).

Remdamasis patirtimi ir etnokultūros žiniomis, dalijasi mintimis apie kitų tautų tradicines vertybes ir išsako savo požiūrį į jas (C1.3.4).

Paprotinis elgesys ir vertybės. 1–2 klasių koncentras.

Pasidalindami savo įspūdžiais ir vadovaudamiesi įgytomis etnokultūrinėmis žiniomis, mokiniai aptaria ir išreiškia savo nuomonę apie paprotinį elgesį ir vertybes bendraujant su bendraamžiais, vyresniais ir jaunesniais žmonėmis, svečiais. Susipažįsta su tradiciniu etiketu prie stalo, jo mokosi kurdami vaidinimus, žaisdami. Nagrinėja bendruomeniškumo, darbštumo, kaip vertybių, pavyzdžius tautosakoje, bičių įvaizdžio ir bičiulystės reikšmę tradicinėje kultūroje. Aiškinasi juokavimų tradicijas, su jomis susijusią tautosaką.

Žmogus, šeima, giminė. 1–2 klasių koncentras.

Pasakoja apie savo šeimos ir giminės istoriją, tradicijas. Susipažįsta su tautinių vardų įvairove ir vardinių tradicijomis. Mokosi vaikų ir šeimos tematikos tradicinių žaidimų, šokių, pasakojimų, dainų, juos įtraukia į savo kūrybinę raišką.

Gimtinė ir namai. 1–2 klasių koncentras.

Mokiniai nagrinėja tradicinę namų sampratą ir jos atspindžius tautosakoje. 

Sveikatos tausojimo papročiai. 1–2 klasių koncentras.

Mokiniai aptaria „gyvenimą su saule“ – etninei kultūrai būdingą dienos režimą. Susipažįsta su namų švarinimosi papročiais (kasdien ir prieš šventes), mokosi mįslių, patarlių, priežodžių apie švarą ir naudotus įrankius (pavyzdžiui, šluotą), aiškinasi su jais susijusius tikėjimus. Nagrinėja ir savais žodžiais įvardija tradicinei kultūrai būdingą požiūrį į žalingus įpročius.

Mitybos papročiai. 1–2 klasių koncentras.

Remdamiesi pavyzdžiais, mokiniai nusako tradicinius kasdieninius ir šventinius patiekalus bei jų gaminimo būdus. [...]

3–4 klasių koncentras

Nusako kai kurių tradicijų reikšmę, pateikia vieną kitą pavyzdį (C1.1.1).

Mokytojo padedamas aptaria tradicijų reikšmę. Paskatintas kartais klausia ir ieško atsakymų apie etninės kultūros vertybes (C1.2.1).

Įsitraukia į kultūrinės įvairovės vertės aptarimą (C1.3.1).

Remdamasis asmenine patirtimi nusako tradicijų reikšmę, pateikia pavyzdžių iš artimos aplinkos (C1.1.2).

Aptaria tradicijų reikšmę. Paskatintas kelia klausimus ir ieško atsakymų apie etninės kultūros vertybes, jų tęstinumą (C1.2.2).

Įsitraukia į kultūrinės įvairovės vertės aptarimą, iš dalies nusako savo požiūrį apie pasirinktos kitos tautos tradicines vertybes (C1.3.2).

Remdamasis pateiktais kriterijais apibūdina tradicijų reikšmę, pateikia pavyzdžių iš artimos ir kitos labiau žinomos aplinkos (C1.1.3).

Aptaria tradicijų reikšmę praeityje ir dabar. Kelia klausimus ir ieško atsakymų apie etninės kultūros vertybes, jų tęstinumą (C1.2.3).

Aptaria kultūrinės įvairovės vertę, dalijasi mintimis apie pažįstamų kitų tautų tradicines vertybes, išsakydamas savo požiūrį (C1.3.3).

Remdamasis patirtimi ir etnokultūrinėmis žiniomis apibūdina tradicijų reikšmę, pateikia įvairių pavyzdžių (C1.1.4).

Savais žodžiais apibūdina tradicijų reikšmę praeityje ir dabar. Kelia klausimus ir savarankiškai ieško atsakymų apie etninės kultūros vertybes, jų tęstinumą (C1.2.4).

Apibūdina kultūrinės įvairovės vertę, aktyviai dalijasi mintimis apie pažįstamų kitų tautų tradicines vertybes, išsakydamas savo požiūrį (C1.3.4).

Paprotinis elgesys ir vertybės. 3–4 klasių koncentras.

Remdamiesi patarlėmis, priežodžiais, pasakomis ir kita tautosaka, mokiniai nagrinėja tradicinės bendruomenės doros principus – atjautą, silpnesnių ir nuskriaustų globą, pagarbą vyresniems, tarpusavio pagalbą ir kt. Apibūdina ir išvardija tradicinius pasisveikinimus, atsisveikinimus, palinkėjimus. Aiškinasi bendravimo papročius ir etiketo ypatumus šeimos apeigose – krikštynose, vestuvėse, laidotuvėse. Diskutuoja apie tradicinei bendruomenei būdingą pagarbų požiūrį į kultūrą ir jos kūrėjus, kitus šviesuolius.

Šeima, giminė ir bendruomenė. 3–4 klasių koncentras.

Remdamiesi įgytomis etnokultūrinėmis žiniomis ir savo patirtimi, mokiniai aptaria šeimos, giminės tradicijų tęstinumą, pateikia pavyzdžių iš savo aplinkos. Nagrinėja ir palygina skirtingų kartų ryšius anksčiau ir dabar. Aiškinasi, koks yra krikšto tėvų vaidmuo tradicinėje kultūroje. Nagrinėdami bendruomenės sampratą, apibūdina savo klasės, mokyklos, vietos bendruomenes. Diskutuoja apie geros kaimynystės ir bendruomeninio gyvenimo tradicijas, pateikia šia tema patarlių, priežodžių ir kitų tautosakos pavyzdžių. Įvertindami papročių pavyzdžius ir pasidalindami savo patyrimu, apibūdina bendruomenės ir giminės vaidmenį svarbiausiose tradicinėse šeimos apeigose – krikštynose, vestuvėse ir laidotuvėse. Atpažįsta tautą kaip bendruomenę, aiškinasi svarbiausius tautinius simbolius. Įvardija artimoje aplinkoje esančias kitas tautas, tautines bendrijas.

Gyvenamoji vietovė. 3–4 klasių koncentras.

Mokiniai tyrinėja gyvenamosios vietovės kultūrinį kraštovaizdį – archeologijos, istorijos, architektūros ir gamtos paminklus, renka ir aptaria su jais susijusias istorijas, sakmes ir padavimus, aiškinasi vietovardžių kilmę. Panaudodami nuotraukas ir kitus šaltinius, palygina gimtosios vietovės kraštovaizdį seniau ir dabar. Ieško duomenų ir pristato miesto, miestelio ar kaimo įkūrimo istoriją, susipažįsta su vietos žymių žmonių veikla ir jos reikšme.

5–6 klasių koncentras

Remdamasis patirtimi minimaliai išreiškia savo suvokimą apie tradicijų reikšmę, pateikia pavienius labiau žinomus pavyzdžius (C1.1.1).

Atsako į vieną kitą klausimą apie tradicijų reikšmę, nuolatinį etninės kultūros vertybių atsinaujinimą ir tęstinumą (C1.2.1).

Nusako savo požiūrį į kitų tautų tradicijas ir kultūrinę įvairovę (C1.3.1).

Remdamasis patirtimi išreiškia savo suvokimą apie tradicijų reikšmę, pateikia kelis pavyzdžius iš artimos aplinkos (C1.1.2).

Remdamasis pavyzdžiais, įvardija tradicijų reikšmę. Įsitraukia į svarstymus apie etninės kultūros vertybių nuolatinį atsinaujinimą ir tęstinumą (C1.2.2).

Nusako savo požiūrį apie įvairių tautų tradicinių vertybių savitumą, kultūrinę įvairovę, pateikia kai kuriuos labiau žinomus pavyzdžius (C1.3.2).

Remdamasis patirtimi išreiškia savo suvokimą apie tradicijų reikšmę, pateikia įvairių pavyzdžių iš artimos ir tolimesnės aplinkos (C1.1.3).

Remdamasis pavyzdžiais, nagrinėja tradicijų reikšmę praeityje ir dabar, regioninę ir tautinę savimonę. Svarsto etninės kultūros vertybių nuolatinio atsinaujinimo ir tęstinumo klausimus (C1.2.3).

Išreiškia savo požiūrį apie įvairių tautų tradicinių vertybių savitumą, kultūrinę įvairovę, pateikdamas pavyzdžių iš Lietuvos ir kitų pasirinktų kraštų (C1.3.3).

Remdamasis patirtimi išsamiai perteikia savo suvokimą apie tradicijų reikšmę, pateikia įvairių pavyzdžių iš artimos ir tolimesnės aplinkos (C1.1.4).

Remdamasis įvairiais pavyzdžiais, pagrindžia tradicijų reikšmę praeityje ir dabar, regioninę ir tautinę savimonę. Kelia ir svarsto etninės kultūros vertybių nuolatinio atsinaujinimo ir tęstinumo klausimus (C1.2.4).

Argumentuodamas išreiškia savo požiūrį apie įvairių tautų tradicinių vertybių savitumą, kultūrinę įvairovę, pateikdamas pavyzdžių iš Lietuvos ir kitų kraštų, remdamasis įvairiais šaltiniais (C1.3.4).

Paprotinis elgesys ir vertybės. 5–6 klasių koncentras.

Pateikdami pavyzdžių iš tautosakos ir istorijos, mokiniai svarsto tradicinių vertybių – gyvenimo darnos ir išminties, gimtojo krašto ir Tėvynės meilės – aktualumą dabarčiai. [...]

Bendruomenių įvairovė. Regioninė ir tautinė savimonė. 5–6 klasių koncentras.

Mokiniai nagrinėja bendruomenių įvairovę (klasės, mokyklos, kaimo ar miestelio, mikrorajono ir kt.), aptaria bendruomeninio gyvenimo tradicijas, palygina jas praeityje ir dabar. Priskiria save tam tikrai bendruomenei, svarsto jos tradicijų tęstinumo ar plėtros galimybes. Pateikia skirtingų šalių bendruomeninių tradicijų pavyzdžių. Remdamiesi tyrimais ir pavyzdžiais aiškinasi, kas yra regioninė ir tautinė savimonė, išreiškia savo pastebėjimus šiuo klausimu. Pasitelkdami tautosaką ir kitus šaltinius, nagrinėja įvairias tautos kilmės istorijas. Apibūdina Lietuvos tautines bendrijas ir kaimynines tautas.

Etnografiniai regionai, šalies kraštovaizdžio ypatybės. 5–6 klasių koncentras.

[...] Diskutuoja apie tarmių tradicijos tęstinumą, pateikia tarmių puoselėjimo kitose šalyse pavyzdžių. Aptaria baltų genčių palikimą kultūriniame kraštovaizdyje – piliakalnius ir kitus objektus, nagrinėja jų vaidmenį baltų kultūroje ir dabartinę reikšmę.

7–8 klasių koncentras

Pasiremdamas fragmentiškomis žiniomis išreiškia suvokimą apie tradicijų reikšmę, pateikia kai kurių pavyzdžių (C1.1.1).

Pateikia pavyzdžių apie tradicijų gyvybingumą. Atsako į vieną kitą klausimą apie etninės kultūros nuolatinį atsinaujinimą ir tęstinumą (C1.2.1).

Pasidalija mintimis apie įvairių tautų tradicijų savitumą, pagarbą kultūrinei įvairovei (C1.3.1).

Pasiremdamas bendro pobūdžio žiniomis išreiškia suvokimą apie tradicijų reikšmę, pateikia įvairių pavyzdžių (C1.1.2).
Pateikia pavyzdžių apie tradicijų gyvybingumą. Remdamasis žiniomis svarsto etninės kultūros nuolatinio atsinaujinimo ir tęstinumo klausimus (C1.2.2).

Aptaria įvairių tautų tradicijų savitumą, pagarbą kultūrinei įvairovei, pateikia pavyzdžių (C1.3.2).

Siedamas iš įvairių šaltinių gautą informaciją, išreiškia savo suvokimą apie tradicijų reikšmę, pateikia įvairių pavyzdžių iš skirtingų kontekstų (C1.1.3).

Pagrindžia tradicijų gyvybingumą, diskutuoja apie jaunimo vaidmenį jas puoselėjant. Remdamasis patirtimi ir žiniomis svarsto etninės kultūros nuolatinio atsinaujinimo ir tęstinumo klausimus (C1.2.3).

Diskutuoja, inicijuoja, įgyvendina bendruomeniškumo skatinimo, tradicijų tęstinumo veiklas įvairiose aplinkose (C2.1.3).

Siedamas iš įvairių šaltinių gautą informaciją, pagrindžia savo suvokimą apie tradicijų reikšmę, tyrinėja ir pateikia įvairialypių pavyzdžių iš skirtingų kontekstų (C1.1.4).

Pagrindžia tradicijų gyvybingumą, remdamasis patirtimi ir žiniomis diskutuoja apie jaunimo vaidmenį jas puoselėjant. Remdamasis žiniomis, pateikdamas pavyzdžių ir juos vertindamas svarsto etninės kultūros nuolatinio atsinaujinimo ir tęstinumo galimybes (C1.2.4).

Svarsto, dalijasi įžvalgomis apie įvairių tautų tradicijų savitumą, pagarbą kultūrinei įvairovei, pateikdamas pavyzdžių išsamiai palygina Lietuvos ir kitų šalių nuostatas šiuo aspektu (C1.3.4).

Jaunimo papročiai ir vaidmuo bendruomenėje. 7–8 klasių koncentras.

[...] Analizuoja jaunimo vaidmenį tęsiant tradicijas tremtyje, siekiant atkurti Lietuvos nepriklausomybę XX a. etnokultūriniame sąjūdyje (žygeivių, romuviečių, kraštotyros ir folkloro judėjimuose). Palygina įvairių šalių jaunimo papročius.

Kalendoriniai papročiai ir tradiciniai darbai. 7–8 klasių koncentras.

Remdamiesi šaltiniais mokiniai nagrinėja kalendorinių ir darbo papročių ryšį su gamtos astronominiais reiškiniais. Nusako jaunimo vaidmenį rudens talkų papročiuose. [...]  Apibūdina lietuviškų kalendorinių švenčių savitumą, jų reikšmę Lietuvos visuomenėje. [...]

Liaudies astronomija ir jos simbolika. 7–8 klasių koncentras.

[...] Aiškinasi astronominių reiškinių, dangaus šviesulių suvokimą, mitus ir simboliką tradicinėje kultūroje, įvaizdžius tautosakoje, ornamentikoje, tradiciniuose dirbiniuose.

Paprotinis elgesys ir vertybės. 7–8 klasių koncentras.

[...]  Diskutuoja apie savo ir kitų tautų paprotinio elgesio ir tradicinio etiketo ypatybes, mandagumo raišką. Remdamiesi tautosaka ir kitais etnokultūriniais šaltiniais, pateikdami pavyzdžių, pagrindžia pagarbaus bendravimo tradiciją su kitos lyties, tautybės, tikėjimo, socialinės padėties žmonėmis.

Tradicinė architektūra ir papročiai. 7–8 klasių koncentras.

[...] Diskutuoja dėl tradicinės architektūros tęstinumo šiandienos architektūriniame kraštovaizdyje svarbos.

Sakytinis, muzikinis ir žaidybinis folkloras. 7–8 klasių koncentras.

[...] Atpažįsta tradicinių šokių atspindžius šiuolaikiniuose jaunimo šokiuose. Aptaria tradicines muzikos kapelas, jų šokių repertuarą.

Tautinis kostiumas. 7–8 klasių koncentras.

Remdamiesi įvairiais šaltiniais, mokiniai aptaria lietuviško tautinio kostiumo kilmę ir raidą, aiškinasi jo reikšmę nacionalinio atgimimo laikotarpiu, tarpukario Lietuvoje ir dabar. Naudodamiesi vaizdine medžiaga ir kitais šaltiniais, palygina autentiškus tradicinius kostiumus ir jų stilizacijas tarpukariu ir vėlesniais laikotarpiais. Apibūdina ir vertina kitų Europos tautų nacionalinius kostiumus, jų nešiosenos tradicijas.
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Fragmentiškai interpretuodamas kai kuriuos šaltinius, išreiškia savo suvokimą apie tradicijų reikšmę (C1.1.1).

Apibūdina tradicijų vertę. Dalyvauja diskusijose apie etninės kultūros tęstinumo ir inovacijų santykį (C1.2.1).

Fragmentiškai pasisako dėl tradicinių vertybių reikšmės asmens tautinei savimonei ir savivertei, pagarbos kultūrinei įvairovei (C1.3.1).

Bendrais bruožais interpretuodamas šaltinius, išreiškia savo suvokimą apie tradicijų reikšmę pasirinktame sociokultūriniame kontekste (C1.1.2).

Apibūdina tradicijų vertę, iš dalies palygindamas praeitį ir dabartį. Pateikdamas vieną kitą pavyzdį, svarsto etninės kultūros tęstinumo ir inovacijų santykį (C1.2.2).

Pasisako dėl tradicinių vertybių reikšmės asmens tautinei savimonei ir savivertei, pagarbos kultūrinei įvairovei. Aptaria kai kuriuos nacionalinius arba tarptautinius susitarimus šia tema (C1.3.2).

Interpretuodamas įvairius šaltinius, išreiškia savo suvokimą apie tradicijų reikšmę sociokultūriniuose kontekstuose (C1.1.3).

Diskutuoja apie tradicijų vertę, palygindamas praeitį ir dabartį. Remdamasis žiniomis ir pateikdamas įvairių pavyzdžių, svarsto etninės kultūros tęstinumo ir inovacijų santykį (C1.2.3).

Diskutuoja apie tradicinių vertybių reikšmę asmens tautinei savimonei ir savivertei, pagarbą kultūrinei įvairovei. Analizuoja nacionalinius ir tarptautinius susitarimus šia tema (C1.3.3).

Interpretuodamas ir apibendrindamas įvairius šaltinius, svarsto ir pagrindžia savo suvokimą apie tradicijų reikšmę skirtinguose sociokultūriniuose kontekstuose (C1.1.4).

Diskutuoja apie tradicijų vertę, argumentuotai palygindamas praeitį ir dabartį. Remdamasis žiniomis ir pateikdamas įvairių pavyzdžių, svarsto etninės kultūros tęstinumo ir inovacijų santykį, kylančias grėsmes, galimybes ir stiprybes (C1.2.4).

Diskutuoja apie tradicinių vertybių reikšmę asmens tautinei savimonei ir savivertei, pagarbą kultūrinei įvairovei. Analizuoja ir vertina nacionalinius ir tarptautinius susitarimus, iniciatyvas šia tema (C1.3.4).

Pasaulėžiūra, mitologija ir religija. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

 Palygina senovės baltų ir senovės graikų, romėnų, kitų tautų mitologiją, religiją. Samprotauja apie baltų pasaulėžiūros ir krikščionybės dermę Lietuvos etninėje kultūroje paskutiniais šimtmečiais.

Liaudies kūrybos inovacijos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokiniai nagrinėja liaudies kūrybos elementus mėgėjų ir profesionalų darbuose – aranžuotėse, stilizacijose, autoriniuose kūriniuose.

Kalendoriniai papročiai ir tradicinė ūkinė veikla. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Aptaria tradicinius darbus ir amatus Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo sąvade ir UNESCO Reprezentatyvaus žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąraše, tautinio paveldo produktų ir tradicinių amatų meistrų sertifikavimą, analizuoja kitų šalių pavyzdžius.

Etnografiniai regionai, kraštovaizdžio ir architektūros ypatybės. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Naudodamiesi tyrėjų darbais, mokiniai analizuoja etnografinių regionų raidą ir ją lėmusius veiksnius. Nagrinėja regioninius tradicinės architektūros skirtumus, [...].. Išskiria dvarus, kitus kultūrinio kraštovaizdžio objektus, aptaria jų kaitą per pastarąjį šimtmetį. Diskutuoja apie tradicinės architektūros puoselėjimą Lietuvoje ir kitose šalyse.

Paprotinė teisė ir elgesys. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Remdamiesi etninės kultūros ir istorijos šaltiniais, mokiniai nagrinėja šeimos ir bendruomenės paprotinį elgesį, paprotinės teisės atspindžius kuriant teisėkūros pradmenis Lietuvoje, skirtingų laikotarpių nuosavybės ir teisėtumo sampratą. Remdamiesi etnokultūrinėmis žiniomis, diskutuoja apie vyrų ir moterų teises, skirtingų lyčių bendravimo ypatybes. Apibūdina, vertina savo ir kitų tautų paprotinio elgesio normas, palygina su šiuolaikiniu gyvenimu.

Tradicijos „savo“ ir „kito“ kontekste. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Tyrinėja tautiečių bendruomenes ir jų tradicijas kitose šalyse. Diskutuoja apie baltų kilmę, lietuvių tautos kultūrinius ryšius su kitomis tautomis, pateikia pavyzdžių.

III–IV gimnazijos klasių koncentras

Interpretuodamas kelis šaltinius, išsako savo suvokimą apie etnokultūrines vertybes, jų reikšmę pasirinktuose istoriniuose, sociokultūriniuose kontekstuose (C1.1.1).

Dalyvauja svarstymuose apie baltų kultūrinio palikimo vertę ir santykį su kitomis kultūromis, etninės kultūros reikšmę šiuolaikiniame pasaulyje (C1.2.1).

Remdamasis bendromis žiniomis, diskutuoja apie skirtingų kultūrų paveldo ir dabartinių tradicijų unikalumą, pagarbą jų įvairovei (C1.3.1).

Interpretuodamas įvairius šaltinius, atsižvelgdamas į istorinius ir sociokultūrinius kontekstus pagrindžia savo suvokimą apie etnokultūrines vertybes, jų reikšmę (C1.1.2).

Apibūdina baltų kultūrinio palikimo vertę bei santykį su kitomis kultūromis, išsako nuomonę apie etninės kultūros reikšmę šiuolaikiniame pasaulyje (C1.2.2).

Įvertindamas vieną kitą istorinio, sociokultūrinio konteksto sritį, diskutuoja apie skirtingų kultūrų paveldo ir dabartinių tradicijų unikalumą, pagarbą jų įvairovei (C1.3.2).

Interpretuodamas įvairius šaltinius, palygindamas įvairius istorinius sociokultūrinius kontekstus, pagrindžia savo suvokimą apie etnokultūrines vertybes, jų reikšmę (C1.1.3).

Analizuoja baltų kultūrinio palikimo vertę bei santykį su kitomis kultūromis, tyrinėja etninės kultūros reikšmę šiuolaikiniame pasaulyje (C1.2.3).

Įvertindamas istorinį, sociokultūrinį kontekstą, kelia probleminius klausimus ir diskutuoja apie skirtingų kultūrų paveldo ir dabartinių tradicijų savitumą, pagarbą jų įvairovei (C1.3.3).

Interpretuodamas įvairius šaltinius, palygindamas įvairius istorinius sociokultūrinius kontekstus, kelia probleminius klausimus ir pagrindžia savo suvokimą apie etnokultūrines vertybes, jų raidą ir reikšmę (C1.1.4).

Analizuoja ir apibendrina baltų kultūrinio palikimo vertę, santykį su kitomis kultūromis, tyrinėja ir diskutuoja apie etninės kultūros reikšmę šiuolaikiniame pasaulyje (C1.2.4).

Visapusiškai įvertindamas skirtingą istorinį, sociokultūrinį kontekstą, kelia probleminius klausimus apie skirtingų kultūrų paveldo ir dabartinių tradicijų savitumą, pagarbą jų įvairovei (C1.3.4).

Paprotinis elgesys. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Įvairiuose šaltiniuose mokiniai analizuoja baltų paprotinį elgesį, įvertindami bendruomeninį sprendimų priėmimą per krivules, vyrų ir moterų santykius, pagarbą protėviams, teisingumo, darbštumo ir kitas svarbiausias vertybes. Tyrinėja šių vertybių atspindžius smulkiojoje ir pasakojamojoje tautosakoje, dainose, sutartinėse ir kitoje liaudies kūryboje. Interpretuoja lietuvių kalboje išsaugotas senąsias dorovinio mąstymo formas, palygindami žodžius ‚darna‘, ‚dermė‘, ‚dora‘ su kitais vertybinę prasmę turinčiais žodžiais – ‚darbas‘, ‚užderėjimas‘, ‚suderėjimas‘ ir kt. Gilinasi į Marijos Gimbutienės tyrimus apie Senosios Europos matricentrinę kultūrą ir jos dorovinių nuostatų atspindžius baltų kultūroje bei aktualumą dabarčiai. Nagrinėja Lietuvos valdovo Gedimino laiškus, Lietuvos statutus ir kitus senuosius dokumentus, atpažindami juose baltų paprotinės teisės palikimą.

Baltų palikimas kultūriniame kraštovaizdyje. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Diskutuoja apie piliakalnių, alkakalnių etimologiją, raidą ir išlikimą. Analizuoja šaltinius apie kitus baltų kraštovaizdžio palikimą menančius objektus – mitologinius akmenis, ypatingus medžius, šaltinius, versmes ir kt. Nagrinėja senąsias baltų šventvietes, palygina su kitų pasaulio kultūrų senosiomis šventyklomis. Svarsto piliakalnių ir kitų baltų palikimo objektų reikšmę šių dienų kultūrai.

Pasaulėžiūra, mitologija ir religija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Remdamiesi mokslininkų darbais, mokiniai nagrinėja Deivės Motinos religiją ir vėlesnio laikotarpio baltų pasaulėžiūros, mitologijos ir religijos pagrindinius bruožus, šaltinius, raidą. Analizuoja Sovijaus mitą ir kitų baltų kultūrai būdingų mitinių vaizdinių prasmę, prigimtinį žmogaus santykį su gamta, animistinę pasaulėžiūrą, šventybės suvokimą. Išskiria pomirtinio gyvenimo sampratą, interpretuoja jos apraiškas kalendorinėse, darbo ir šeimos apeigose, sakytiniame ir muzikiniame folklore, vaizduojamajame mene, dirbiniuose, architektūroje ir kitame pavelde. Palygina baltų pasaulėžiūrą, mitologiją ir religiją su kitų senovės kultūrų palikimu.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Dalyvauja aptariant kitų pateiktas idėjas dėl tradicijų tęstinumo savo šeimoje, giminėje, klasėje (C2.1.1).

Dalyvauja svarstant kitų pateiktas idėjas dėl tradicijų tęstinumo savo šeimoje, giminėje, klasėje (C2.1.2).

Siūlo ir komentuoja kitų pateiktas idėjas dėl tradicijų tęstinumo savo šeimoje, giminėje, klasėje (C2.1.3).

Siūlo ir komentuoja kitų pateiktas idėjas dėl tradicijų tęstinumo savo šeimoje, giminėje, klasėje, vietos bendruomenėje (C2.1.4).

Paprotinis elgesys ir vertybės. 1–2 klasių koncentras.

Pasidalindami savo įspūdžiais ir vadovaudamiesi įgytomis etnokultūrinėmis žiniomis, mokiniai aptaria ir išreiškia savo nuomonę apie paprotinį elgesį ir vertybes bendraujant su bendraamžiais, vyresniais ir jaunesniais žmonėmis, svečiais. Susipažįsta su tradiciniu etiketu prie stalo, jo mokosi kurdami vaidinimus, žaisdami. Nagrinėja bendruomeniškumo, darbštumo, kaip vertybių, pavyzdžius tautosakoje, bičių įvaizdžio ir bičiulystės reikšmę tradicinėje kultūroje. 

3–4 klasių koncentras

Pateikia kai kurių siūlymų dėl tradicijų tęstinumo ir plėtros šeimoje, giminėje, klasės gyvenime (C2.1.1).

Pateikia siūlymų dėl tradicijų tęstinumo ir plėtros šeimoje, giminėje, klasės ir mokyklos bendruomenėse (C2.1.2).

Pateikia siūlymų, dalijasi mintimis dėl tradicijų tęstinumo ir plėtros šeimoje, giminėje, klasės, mokyklos ir vietos bendruomenėse (C2.1.3).

Aktyviai teikia siūlymus ir dalijasi mintimis dėl tradicijų tęstinumo ir plėtros šeimoje, giminėje, klasės, mokyklos ir vietos bendruomenėse (C2.1.4).

Gyvenamoji vietovė. 3–4 klasių koncentras.

[...] palygina gimtosios vietovės kraštovaizdį seniau ir dabar. [...]  susipažįsta su vietos žymių žmonių veikla ir jos reikšme.

Šeima, giminė ir bendruomenė. 3–4 klasių koncentras.

Remdamiesi įgytomis etnokultūrinėmis žiniomis ir savo patirtimi, mokiniai aptaria šeimos, giminės tradicijų tęstinumą, pateikia pavyzdžių iš savo aplinkos. Nagrinėja ir palygina skirtingų kartų ryšius anksčiau ir dabar. [...] Įvertindami papročių pavyzdžius ir pasidalindami savo patyrimu, apibūdina bendruomenės ir giminės vaidmenį svarbiausiose tradicinėse šeimos apeigose – krikštynose, vestuvėse ir laidotuvėse. Atpažįsta tautą kaip bendruomenę, aiškinasi svarbiausius tautinius simbolius. Įvardija artimoje aplinkoje esančias kitas tautas, tautines bendrijas.

5–6 klasių koncentras

Komentuoja kai kurias bendruomeniškumo ypatybes, pagal savo išgales teikia siūlymus dėl bendruomeninių tradicijų tęstinumo ir plėtros (C2.1.1).

Vertina bendruomeniškumą, teikia siūlymų dėl bendruomeninių tradicijų tęstinumo ir plėtros bendruomenėse (C2.1.2).

Vertina bendruomeniškumą, teikia pasiūlymus dėl bendruomeninių tradicijų tęstinumo ir plėtros įvairiose bendruomenėse (C2.1.3).

Argumentuodamas išskiria bendruomeniškumą kaip vertybę, aktyviai teikia pasiūlymus dėl bendruomeninių tradicijų tęstinumo ir plėtros įvairiose bendruomenėse (C2.1.4).

Bendruomenių įvairovė. Regioninė ir tautinė savimonė. 5–6 klasių koncentras.

[...] aptaria bendruomeninio gyvenimo tradicijas, palygina jas praeityje ir dabar. Priskiria save tam tikrai bendruomenei, svarsto jos tradicijų tęstinumo ar plėtros galimybes. [...]  

7–8 klasių koncentras

Dalyvauja įgyvendinant kai kurias bendruomeniškumo skatinimo, tradicijų tęstinumo veiklas (C2.1.1).

Dalyvauja svarstymuose ir įgyvendina kai kurias bendruomeniškumo skatinimo, tradicijų tęstinumo veiklas (C2.1.2).

Diskutuoja, inicijuoja, įgyvendina bendruomeniškumo skatinimo, tradicijų tęstinumo veiklas įvairiose aplinkose (C2.1.3).

Diskutuoja, teikdamas idėjas inicijuoja, įgyvendina bendruomeniškumo populiarinimo, skatinimo, tradicijų tęstinumo veiklas įvairiose aplinkose (C2.1.4). 

Sakytinis, muzikinis ir žaidybinis folkloras. 7–8 klasių koncentras.

[...] Klausosi, nagrinėja partizanų ir tremtinių dainas, jas atlieka. [...] Aptaria tradicinius porinius ir kadrilinius šokius, jų muziką, atlieka pasirinktus šokius. 

Mitybos ir sveikatos tausojimo papročiai. 7–8 klasių koncentras.

[...] Pasidalindami sukaupta informacija ir savo patirtimi, apibūdina ir palygina mitybos tradicijas seniau ir dabar. Vertina kitų šalių kulinarinio paveldo ypatybes, svarsto jo paplitimą Lietuvoje. Pasinaudodami vaizdine medžiaga, leidiniais ir kitais šaltiniais, nagrinėja lietuviškų tradicinių sporto žaidimų įvairovę, išbando įvairius žaidimus. Analizuoja etnosporto plėtrą ir sklaidą Lietuvoje, pateikia kitų šalių tradicinių sporto žaidimų pavyzdžių.

Kalendoriniai papročiai ir tradiciniai darbai. 7–8 klasių koncentras.

 [...] Apibūdina lietuviškų kalendorinių švenčių savitumą, jų reikšmę Lietuvos visuomenėje. [...]

Jaunimo papročiai ir vaidmuo bendruomenėje. 7–8 klasių koncentras.

[...] mokosi dainuoti pasirinktas dainas. Susipažįsta su jaunimo šokių vakarėlių tradicijomis, palygina jas su dabartinėmis. Aiškinasi tradicinio šokio etiką (pakvietimą šokiui, padėką po jo ir kt.), apžvelgia porinių tradicinių šokių ir žaidimų įvairovę, juos šoka ir žaidžia. Analizuoja jaunimo vaidmenį tęsiant tradicijas tremtyje, siekiant atkurti Lietuvos nepriklausomybę XX a. etnokultūriniame sąjūdyje (žygeivių, romuviečių, kraštotyros ir folkloro judėjimuose). Palygina įvairių šalių jaunimo papročius.

9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Dalyvauja svarstymuose ir veiklose, skirtose tradicijų tęstinumui užtikrinti (C2.1.1).

Dalyvauja svarstymuose ir veiklose, siekdamas tradicijų tęstinumo. Nusako savo nuostatas dėl etninės kultūros vertybių vaidmens formuojantis asmens pasaulėvaizdžiui ir tapatybei (C2.1.2).

Inicijuoja svarstymus ir veiklas, siekdamas tradicijų tęstinumo įvairiose aplinkose. Pateikdamas asmenines įžvalgas pagrindžia etninės kultūros vertybių vaidmenį formuojantis asmens pasaulėvaizdžiui ir tapatybei (C2.1.3).

Inicijuoja svarstymus ir veiklų organizavimą, siekdamas tradicijų tęstinumo įvairiose aplinkose. Pateikdamas asmenines įžvalgas išsamiai pagrindžia etninės kultūros vertybių vaidmenį formuojantis asmens pasaulėvaizdžiui ir tapatybei (C2.1.4).

Pasaulėžiūra, mitologija ir religija. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokiniai analizuoja baltų tikėjimo ir mitinio pasaulėvaizdžio atspindžius kalendorinėse, darbo ir šeimos apeigose, papročiuose, tautosakoje, tautodailėje, tradiciniuose dirbiniuose, architektūroje, antkapiniuose krikštuose ir kt. [...]  Samprotauja apie baltų pasaulėžiūros ir krikščionybės dermę Lietuvos etninėje kultūroje paskutiniais šimtmečiais.

Paprotinė teisė ir elgesys. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

[...] nagrinėja šeimos ir bendruomenės paprotinį elgesį, [...] skirtingų laikotarpių nuosavybės ir teisėtumo sampratą. Remdamiesi etnokultūrinėmis žiniomis, diskutuoja apie vyrų ir moterų teises, skirtingų lyčių bendravimo ypatybes. Apibūdina, vertina [...] paprotinio elgesio normas, palygina su šiuolaikiniu gyvenimu.

Kalendoriniai papročiai ir tradicinė ūkinė veikla. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

[...] Aptaria tradicinių darbų, amatų ir verslų reikšmę Lietuvos ūkiui, jų raidą, analizuoja kaitos priežastis. Apibūdina ūkinėje veikloje naudotus tradicinius technikos ir mechaninius įrengimus, susisiekimo priemones. Palygina tradicinių dirbinių realizavimo būdus praeityje ir dabar. Aptaria tradicinius darbus ir amatus Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo sąvade ir UNESCO Reprezentatyvaus žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąraše, tautinio paveldo produktų ir tradicinių amatų meistrų sertifikavimą, analizuoja kitų šalių pavyzdžius.

Tautinis kostiumas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

[...]  Palygina lietuvišką tautinį kostiumą su Lietuvos tautinių bendrijų ir kaimyninių tautų nacionaliniais kostiumais. Diskutuoja apie tautinio kostiumo reikšmę šiuolaikinio žmogaus gyvenime Lietuvoje bei kitose šalyse.

Etnografiniai regionai, kraštovaizdžio ir architektūros ypatybės. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Naudodamiesi tyrėjų darbais, mokiniai analizuoja etnografinių regionų raidą ir ją lėmusius veiksnius. Nagrinėja regioninius tradicinės architektūros skirtumus, [...]. Išskiria dvarus, kitus kultūrinio kraštovaizdžio objektus, aptaria jų kaitą per pastarąjį šimtmetį. Diskutuoja apie tradicinės architektūros puoselėjimą Lietuvoje ir kitose šalyse.

III–IV gimnazijos klasių koncentras

Dalyvauja svarstant, planuojant veiklas, skirtas tradicijų tęstinumui tam tikroje aplinkoje užtikrinti, vieną kitą įgyvendina (C2.1.1).

Teikia siūlymus ir įgyvendina kai kurias veiklas, siekdamas tradicijų tęstinumo įvairiose aplinkose. Išreiškia asmeninį santykį su etninės kultūros vertybėmis (C2.1.2).

Inicijuoja, organizuoja ir įgyvendina veiklas, siekdamas tradicijų tęstinumo įvairiose aplinkose. Išreiškia asmeninį santykį su etninės kultūros vertybėmis ir pagrindžia jų vaidmenį asmens pasaulėvaizdžiui ir tapatybei (C2.1.3).

Aktyviai inicijuoja, organizuoja ir įgyvendina veiklas, siekdamas užtikrinti tradicijų tęstinumą ir jų sklaidą, populiarinimą įvairiose aplinkose. Išreiškia asmeninį santykį su etninės kultūros vertybėmis ir pagrindžia jų vaidmenį asmens pasaulėvaizdžiui ir tapatybei (C2.1.4).

Pasaulėžiūra, mitologija ir religija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Analizuoja [...]  prigimtinį žmogaus santykį su gamta, animistinę pasaulėžiūrą, šventybės suvokimą. [...] 

Kalendoriniai papročiai, amatai ir verslai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...]  Analizuoja baltų darbų, amatų, verslų rekonstrukcijas ir tęstinumą, įvairias sklaidos formas šiuolaikiniame Lietuvos ir platesniame Europos kultūros lauke.

Paprotinis elgesys. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] analizuoja baltų paprotinį elgesį, įvertindami bendruomeninį sprendimų priėmimą per krivules, vyrų ir moterų santykius, pagarbą protėviams, teisingumo, darbštumo ir kitas svarbiausias vertybes. [...]  Interpretuoja lietuvių kalboje išsaugotas senąsias dorovinio mąstymo formas, palygindami žodžius ‚darna‘, ‚dermė‘, ‚dora‘ su kitais vertybinę prasmę turinčiais žodžiais – ‚darbas‘, ‚užderėjimas‘, ‚suderėjimas‘ ir kt. Gilinasi į Marijos Gimbutienės tyrimus apie Senosios Europos matricentrinę kultūrą ir jos dorovinių nuostatų atspindžius baltų kultūroje bei aktualumą dabarčiai. [...]

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Mokytojo padedamas išreiškia savo suvokimą apie tradicijų reikšmę, nurodydamas vieną kitą pavyzdį iš artimiausios aplinkos (C1.1.1).

Dalijasi mintimis, pateikdamas pavyzdį apie paprotinį elgesį bendraujant su žmonėmis. Paklaustas mėgina ieškoti atsakymų apie kai kurias etninės kultūros vertybes (C1.2.1).

Remdamasis patirtimi mėgina nusakyti kai kurias kitų tautų tradicines vertybes (C1.3.1).

Mokytojo padedamas išreiškia įvairiais būdais (pasakodamas, piešdamas, vaidindamas ir kt.) savo suvokimą apie tradicijų reikšmę, pateikia pavyzdžių iš artimiausios aplinkos (C1.1.2).

Dalijasi mintimis, pateikdamas kelis pavyzdžius apie paprotinį elgesį bendraujant su įvairaus amžiaus žmonėmis. Kelia klausimus ir ieško atsakymų apie labiau žinomas etninės kultūros vertybes (C1.2.2).

Remdamasis patirtimi fragmentiškai pasakoja apie kai kurias kitų tautų tradicines vertybes (C1.3.2).

Išreiškia įvairiais būdais (pasakodamas, piešdamas, vaidindamas ir kt.) savo suvokimą apie tradicijų reikšmę, pateikia pavyzdžių iš artimiausios aplinkos (C1.1.3).

Dalijasi mintimis, pateikdamas pavyzdžių apie paprotinį elgesį bendraujant su įvairaus amžiaus žmonėmis. Kelia klausimus ir ieško atsakymų apie etninės kultūros vertybes (C1.2.3).

Remdamasis patirtimi dalijasi mintimis apie kitų tautų tradicines vertybes ir išsako savo požiūrį į jas (C1.3.3).

Įvairiais būdais (pasakodamas, piešdamas, vaidindamas ir kt.) aktyviai išreiškia savo suvokimą apie tradicijų reikšmę, pateikia įvairių pavyzdžių iš artimiausios aplinkos (C1.1.4).

Dalijasi mintimis, pateikdamas pavyzdžių apie paprotinį elgesį bendraujant su įvairaus amžiaus žmonėmis, palygindamas praeitį ir dabartį. Kelia klausimus ir ieško atsakymų apie įvairias etninės kultūros vertybes (C1.2.4).

Remdamasis patirtimi ir etnokultūros žiniomis, dalijasi mintimis apie kitų tautų tradicines vertybes ir išsako savo požiūrį į jas (C1.3.4).

Paprotinis elgesys ir vertybės. 1–2 klasių koncentras.

Pasidalindami savo įspūdžiais ir vadovaudamiesi įgytomis etnokultūrinėmis žiniomis, mokiniai aptaria ir išreiškia savo nuomonę apie paprotinį elgesį ir vertybes bendraujant su bendraamžiais, vyresniais ir jaunesniais žmonėmis, svečiais. Susipažįsta su tradiciniu etiketu prie stalo, jo mokosi kurdami vaidinimus, žaisdami. Nagrinėja bendruomeniškumo, darbštumo, kaip vertybių, pavyzdžius tautosakoje, bičių įvaizdžio ir bičiulystės reikšmę tradicinėje kultūroje. Aiškinasi juokavimų tradicijas, su jomis susijusią tautosaką.

Žmogus, šeima, giminė. 1–2 klasių koncentras.

Pasakoja apie savo šeimos ir giminės istoriją, tradicijas. Susipažįsta su tautinių vardų įvairove ir vardinių tradicijomis. Mokosi vaikų ir šeimos tematikos tradicinių žaidimų, šokių, pasakojimų, dainų, juos įtraukia į savo kūrybinę raišką.

Gimtinė ir namai. 1–2 klasių koncentras.

Mokiniai nagrinėja tradicinę namų sampratą ir jos atspindžius tautosakoje. 

Sveikatos tausojimo papročiai. 1–2 klasių koncentras.

Mokiniai aptaria „gyvenimą su saule“ – etninei kultūrai būdingą dienos režimą. Susipažįsta su namų švarinimosi papročiais (kasdien ir prieš šventes), mokosi mįslių, patarlių, priežodžių apie švarą ir naudotus įrankius (pavyzdžiui, šluotą), aiškinasi su jais susijusius tikėjimus. Nagrinėja ir savais žodžiais įvardija tradicinei kultūrai būdingą požiūrį į žalingus įpročius.

Mitybos papročiai. 1–2 klasių koncentras.

Remdamiesi pavyzdžiais, mokiniai nusako tradicinius kasdieninius ir šventinius patiekalus bei jų gaminimo būdus. [...]

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Dalyvauja aptariant kitų pateiktas idėjas dėl tradicijų tęstinumo savo šeimoje, giminėje, klasėje (C2.1.1).

Dalyvauja svarstant kitų pateiktas idėjas dėl tradicijų tęstinumo savo šeimoje, giminėje, klasėje (C2.1.2).

Siūlo ir komentuoja kitų pateiktas idėjas dėl tradicijų tęstinumo savo šeimoje, giminėje, klasėje (C2.1.3).

Siūlo ir komentuoja kitų pateiktas idėjas dėl tradicijų tęstinumo savo šeimoje, giminėje, klasėje, vietos bendruomenėje (C2.1.4).

Paprotinis elgesys ir vertybės. 1–2 klasių koncentras.

Pasidalindami savo įspūdžiais ir vadovaudamiesi įgytomis etnokultūrinėmis žiniomis, mokiniai aptaria ir išreiškia savo nuomonę apie paprotinį elgesį ir vertybes bendraujant su bendraamžiais, vyresniais ir jaunesniais žmonėmis, svečiais. Susipažįsta su tradiciniu etiketu prie stalo, jo mokosi kurdami vaidinimus, žaisdami. Nagrinėja bendruomeniškumo, darbštumo, kaip vertybių, pavyzdžius tautosakoje, bičių įvaizdžio ir bičiulystės reikšmę tradicinėje kultūroje. 

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
3–4 klasių koncentras

Nusako kai kurių tradicijų reikšmę, pateikia vieną kitą pavyzdį (C1.1.1).

Mokytojo padedamas aptaria tradicijų reikšmę. Paskatintas kartais klausia ir ieško atsakymų apie etninės kultūros vertybes (C1.2.1).

Įsitraukia į kultūrinės įvairovės vertės aptarimą (C1.3.1).

Remdamasis asmenine patirtimi nusako tradicijų reikšmę, pateikia pavyzdžių iš artimos aplinkos (C1.1.2).

Aptaria tradicijų reikšmę. Paskatintas kelia klausimus ir ieško atsakymų apie etninės kultūros vertybes, jų tęstinumą (C1.2.2).

Įsitraukia į kultūrinės įvairovės vertės aptarimą, iš dalies nusako savo požiūrį apie pasirinktos kitos tautos tradicines vertybes (C1.3.2).

Remdamasis pateiktais kriterijais apibūdina tradicijų reikšmę, pateikia pavyzdžių iš artimos ir kitos labiau žinomos aplinkos (C1.1.3).

Aptaria tradicijų reikšmę praeityje ir dabar. Kelia klausimus ir ieško atsakymų apie etninės kultūros vertybes, jų tęstinumą (C1.2.3).

Aptaria kultūrinės įvairovės vertę, dalijasi mintimis apie pažįstamų kitų tautų tradicines vertybes, išsakydamas savo požiūrį (C1.3.3).

Remdamasis patirtimi ir etnokultūrinėmis žiniomis apibūdina tradicijų reikšmę, pateikia įvairių pavyzdžių (C1.1.4).

Savais žodžiais apibūdina tradicijų reikšmę praeityje ir dabar. Kelia klausimus ir savarankiškai ieško atsakymų apie etninės kultūros vertybes, jų tęstinumą (C1.2.4).

Apibūdina kultūrinės įvairovės vertę, aktyviai dalijasi mintimis apie pažįstamų kitų tautų tradicines vertybes, išsakydamas savo požiūrį (C1.3.4).

Paprotinis elgesys ir vertybės. 3–4 klasių koncentras.

Remdamiesi patarlėmis, priežodžiais, pasakomis ir kita tautosaka, mokiniai nagrinėja tradicinės bendruomenės doros principus – atjautą, silpnesnių ir nuskriaustų globą, pagarbą vyresniems, tarpusavio pagalbą ir kt. Apibūdina ir išvardija tradicinius pasisveikinimus, atsisveikinimus, palinkėjimus. Aiškinasi bendravimo papročius ir etiketo ypatumus šeimos apeigose – krikštynose, vestuvėse, laidotuvėse. Diskutuoja apie tradicinei bendruomenei būdingą pagarbų požiūrį į kultūrą ir jos kūrėjus, kitus šviesuolius.

Šeima, giminė ir bendruomenė. 3–4 klasių koncentras.

Remdamiesi įgytomis etnokultūrinėmis žiniomis ir savo patirtimi, mokiniai aptaria šeimos, giminės tradicijų tęstinumą, pateikia pavyzdžių iš savo aplinkos. Nagrinėja ir palygina skirtingų kartų ryšius anksčiau ir dabar. Aiškinasi, koks yra krikšto tėvų vaidmuo tradicinėje kultūroje. Nagrinėdami bendruomenės sampratą, apibūdina savo klasės, mokyklos, vietos bendruomenes. Diskutuoja apie geros kaimynystės ir bendruomeninio gyvenimo tradicijas, pateikia šia tema patarlių, priežodžių ir kitų tautosakos pavyzdžių. Įvertindami papročių pavyzdžius ir pasidalindami savo patyrimu, apibūdina bendruomenės ir giminės vaidmenį svarbiausiose tradicinėse šeimos apeigose – krikštynose, vestuvėse ir laidotuvėse. Atpažįsta tautą kaip bendruomenę, aiškinasi svarbiausius tautinius simbolius. Įvardija artimoje aplinkoje esančias kitas tautas, tautines bendrijas.

Gyvenamoji vietovė. 3–4 klasių koncentras.

Mokiniai tyrinėja gyvenamosios vietovės kultūrinį kraštovaizdį – archeologijos, istorijos, architektūros ir gamtos paminklus, renka ir aptaria su jais susijusias istorijas, sakmes ir padavimus, aiškinasi vietovardžių kilmę. Panaudodami nuotraukas ir kitus šaltinius, palygina gimtosios vietovės kraštovaizdį seniau ir dabar. Ieško duomenų ir pristato miesto, miestelio ar kaimo įkūrimo istoriją, susipažįsta su vietos žymių žmonių veikla ir jos reikšme.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
3–4 klasių koncentras

Pateikia kai kurių siūlymų dėl tradicijų tęstinumo ir plėtros šeimoje, giminėje, klasės gyvenime (C2.1.1).

Pateikia siūlymų dėl tradicijų tęstinumo ir plėtros šeimoje, giminėje, klasės ir mokyklos bendruomenėse (C2.1.2).

Pateikia siūlymų, dalijasi mintimis dėl tradicijų tęstinumo ir plėtros šeimoje, giminėje, klasės, mokyklos ir vietos bendruomenėse (C2.1.3).

Aktyviai teikia siūlymus ir dalijasi mintimis dėl tradicijų tęstinumo ir plėtros šeimoje, giminėje, klasės, mokyklos ir vietos bendruomenėse (C2.1.4).

Gyvenamoji vietovė. 3–4 klasių koncentras.

[...] palygina gimtosios vietovės kraštovaizdį seniau ir dabar. [...]  susipažįsta su vietos žymių žmonių veikla ir jos reikšme.

Šeima, giminė ir bendruomenė. 3–4 klasių koncentras.

Remdamiesi įgytomis etnokultūrinėmis žiniomis ir savo patirtimi, mokiniai aptaria šeimos, giminės tradicijų tęstinumą, pateikia pavyzdžių iš savo aplinkos. Nagrinėja ir palygina skirtingų kartų ryšius anksčiau ir dabar. [...] Įvertindami papročių pavyzdžius ir pasidalindami savo patyrimu, apibūdina bendruomenės ir giminės vaidmenį svarbiausiose tradicinėse šeimos apeigose – krikštynose, vestuvėse ir laidotuvėse. Atpažįsta tautą kaip bendruomenę, aiškinasi svarbiausius tautinius simbolius. Įvardija artimoje aplinkoje esančias kitas tautas, tautines bendrijas.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
5–6 klasių koncentras

Remdamasis patirtimi minimaliai išreiškia savo suvokimą apie tradicijų reikšmę, pateikia pavienius labiau žinomus pavyzdžius (C1.1.1).

Atsako į vieną kitą klausimą apie tradicijų reikšmę, nuolatinį etninės kultūros vertybių atsinaujinimą ir tęstinumą (C1.2.1).

Nusako savo požiūrį į kitų tautų tradicijas ir kultūrinę įvairovę (C1.3.1).

Remdamasis patirtimi išreiškia savo suvokimą apie tradicijų reikšmę, pateikia kelis pavyzdžius iš artimos aplinkos (C1.1.2).

Remdamasis pavyzdžiais, įvardija tradicijų reikšmę. Įsitraukia į svarstymus apie etninės kultūros vertybių nuolatinį atsinaujinimą ir tęstinumą (C1.2.2).

Nusako savo požiūrį apie įvairių tautų tradicinių vertybių savitumą, kultūrinę įvairovę, pateikia kai kuriuos labiau žinomus pavyzdžius (C1.3.2).

Remdamasis patirtimi išreiškia savo suvokimą apie tradicijų reikšmę, pateikia įvairių pavyzdžių iš artimos ir tolimesnės aplinkos (C1.1.3).

Remdamasis pavyzdžiais, nagrinėja tradicijų reikšmę praeityje ir dabar, regioninę ir tautinę savimonę. Svarsto etninės kultūros vertybių nuolatinio atsinaujinimo ir tęstinumo klausimus (C1.2.3).

Išreiškia savo požiūrį apie įvairių tautų tradicinių vertybių savitumą, kultūrinę įvairovę, pateikdamas pavyzdžių iš Lietuvos ir kitų pasirinktų kraštų (C1.3.3).

Remdamasis patirtimi išsamiai perteikia savo suvokimą apie tradicijų reikšmę, pateikia įvairių pavyzdžių iš artimos ir tolimesnės aplinkos (C1.1.4).

Remdamasis įvairiais pavyzdžiais, pagrindžia tradicijų reikšmę praeityje ir dabar, regioninę ir tautinę savimonę. Kelia ir svarsto etninės kultūros vertybių nuolatinio atsinaujinimo ir tęstinumo klausimus (C1.2.4).

Argumentuodamas išreiškia savo požiūrį apie įvairių tautų tradicinių vertybių savitumą, kultūrinę įvairovę, pateikdamas pavyzdžių iš Lietuvos ir kitų kraštų, remdamasis įvairiais šaltiniais (C1.3.4).

Paprotinis elgesys ir vertybės. 5–6 klasių koncentras.

Pateikdami pavyzdžių iš tautosakos ir istorijos, mokiniai svarsto tradicinių vertybių – gyvenimo darnos ir išminties, gimtojo krašto ir Tėvynės meilės – aktualumą dabarčiai. [...]

Bendruomenių įvairovė. Regioninė ir tautinė savimonė. 5–6 klasių koncentras.

Mokiniai nagrinėja bendruomenių įvairovę (klasės, mokyklos, kaimo ar miestelio, mikrorajono ir kt.), aptaria bendruomeninio gyvenimo tradicijas, palygina jas praeityje ir dabar. Priskiria save tam tikrai bendruomenei, svarsto jos tradicijų tęstinumo ar plėtros galimybes. Pateikia skirtingų šalių bendruomeninių tradicijų pavyzdžių. Remdamiesi tyrimais ir pavyzdžiais aiškinasi, kas yra regioninė ir tautinė savimonė, išreiškia savo pastebėjimus šiuo klausimu. Pasitelkdami tautosaką ir kitus šaltinius, nagrinėja įvairias tautos kilmės istorijas. Apibūdina Lietuvos tautines bendrijas ir kaimynines tautas.

Etnografiniai regionai, šalies kraštovaizdžio ypatybės. 5–6 klasių koncentras.

[...] Diskutuoja apie tarmių tradicijos tęstinumą, pateikia tarmių puoselėjimo kitose šalyse pavyzdžių. Aptaria baltų genčių palikimą kultūriniame kraštovaizdyje – piliakalnius ir kitus objektus, nagrinėja jų vaidmenį baltų kultūroje ir dabartinę reikšmę.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
5–6 klasių koncentras

Komentuoja kai kurias bendruomeniškumo ypatybes, pagal savo išgales teikia siūlymus dėl bendruomeninių tradicijų tęstinumo ir plėtros (C2.1.1).

Vertina bendruomeniškumą, teikia siūlymų dėl bendruomeninių tradicijų tęstinumo ir plėtros bendruomenėse (C2.1.2).

Vertina bendruomeniškumą, teikia pasiūlymus dėl bendruomeninių tradicijų tęstinumo ir plėtros įvairiose bendruomenėse (C2.1.3).

Argumentuodamas išskiria bendruomeniškumą kaip vertybę, aktyviai teikia pasiūlymus dėl bendruomeninių tradicijų tęstinumo ir plėtros įvairiose bendruomenėse (C2.1.4).

Bendruomenių įvairovė. Regioninė ir tautinė savimonė. 5–6 klasių koncentras.

[...] aptaria bendruomeninio gyvenimo tradicijas, palygina jas praeityje ir dabar. Priskiria save tam tikrai bendruomenei, svarsto jos tradicijų tęstinumo ar plėtros galimybes. [...]  

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Pasiremdamas fragmentiškomis žiniomis išreiškia suvokimą apie tradicijų reikšmę, pateikia kai kurių pavyzdžių (C1.1.1).

Pateikia pavyzdžių apie tradicijų gyvybingumą. Atsako į vieną kitą klausimą apie etninės kultūros nuolatinį atsinaujinimą ir tęstinumą (C1.2.1).

Pasidalija mintimis apie įvairių tautų tradicijų savitumą, pagarbą kultūrinei įvairovei (C1.3.1).

Pasiremdamas bendro pobūdžio žiniomis išreiškia suvokimą apie tradicijų reikšmę, pateikia įvairių pavyzdžių (C1.1.2).
Pateikia pavyzdžių apie tradicijų gyvybingumą. Remdamasis žiniomis svarsto etninės kultūros nuolatinio atsinaujinimo ir tęstinumo klausimus (C1.2.2).

Aptaria įvairių tautų tradicijų savitumą, pagarbą kultūrinei įvairovei, pateikia pavyzdžių (C1.3.2).

Siedamas iš įvairių šaltinių gautą informaciją, išreiškia savo suvokimą apie tradicijų reikšmę, pateikia įvairių pavyzdžių iš skirtingų kontekstų (C1.1.3).

Pagrindžia tradicijų gyvybingumą, diskutuoja apie jaunimo vaidmenį jas puoselėjant. Remdamasis patirtimi ir žiniomis svarsto etninės kultūros nuolatinio atsinaujinimo ir tęstinumo klausimus (C1.2.3).

Diskutuoja, inicijuoja, įgyvendina bendruomeniškumo skatinimo, tradicijų tęstinumo veiklas įvairiose aplinkose (C2.1.3).

Siedamas iš įvairių šaltinių gautą informaciją, pagrindžia savo suvokimą apie tradicijų reikšmę, tyrinėja ir pateikia įvairialypių pavyzdžių iš skirtingų kontekstų (C1.1.4).

Pagrindžia tradicijų gyvybingumą, remdamasis patirtimi ir žiniomis diskutuoja apie jaunimo vaidmenį jas puoselėjant. Remdamasis žiniomis, pateikdamas pavyzdžių ir juos vertindamas svarsto etninės kultūros nuolatinio atsinaujinimo ir tęstinumo galimybes (C1.2.4).

Svarsto, dalijasi įžvalgomis apie įvairių tautų tradicijų savitumą, pagarbą kultūrinei įvairovei, pateikdamas pavyzdžių išsamiai palygina Lietuvos ir kitų šalių nuostatas šiuo aspektu (C1.3.4).

Jaunimo papročiai ir vaidmuo bendruomenėje. 7–8 klasių koncentras.

[...] Analizuoja jaunimo vaidmenį tęsiant tradicijas tremtyje, siekiant atkurti Lietuvos nepriklausomybę XX a. etnokultūriniame sąjūdyje (žygeivių, romuviečių, kraštotyros ir folkloro judėjimuose). Palygina įvairių šalių jaunimo papročius.

Kalendoriniai papročiai ir tradiciniai darbai. 7–8 klasių koncentras.

Remdamiesi šaltiniais mokiniai nagrinėja kalendorinių ir darbo papročių ryšį su gamtos astronominiais reiškiniais. Nusako jaunimo vaidmenį rudens talkų papročiuose. [...]  Apibūdina lietuviškų kalendorinių švenčių savitumą, jų reikšmę Lietuvos visuomenėje. [...]

Liaudies astronomija ir jos simbolika. 7–8 klasių koncentras.

[...] Aiškinasi astronominių reiškinių, dangaus šviesulių suvokimą, mitus ir simboliką tradicinėje kultūroje, įvaizdžius tautosakoje, ornamentikoje, tradiciniuose dirbiniuose.

Paprotinis elgesys ir vertybės. 7–8 klasių koncentras.

[...]  Diskutuoja apie savo ir kitų tautų paprotinio elgesio ir tradicinio etiketo ypatybes, mandagumo raišką. Remdamiesi tautosaka ir kitais etnokultūriniais šaltiniais, pateikdami pavyzdžių, pagrindžia pagarbaus bendravimo tradiciją su kitos lyties, tautybės, tikėjimo, socialinės padėties žmonėmis.

Tradicinė architektūra ir papročiai. 7–8 klasių koncentras.

[...] Diskutuoja dėl tradicinės architektūros tęstinumo šiandienos architektūriniame kraštovaizdyje svarbos.

Sakytinis, muzikinis ir žaidybinis folkloras. 7–8 klasių koncentras.

[...] Atpažįsta tradicinių šokių atspindžius šiuolaikiniuose jaunimo šokiuose. Aptaria tradicines muzikos kapelas, jų šokių repertuarą.

Tautinis kostiumas. 7–8 klasių koncentras.

Remdamiesi įvairiais šaltiniais, mokiniai aptaria lietuviško tautinio kostiumo kilmę ir raidą, aiškinasi jo reikšmę nacionalinio atgimimo laikotarpiu, tarpukario Lietuvoje ir dabar. Naudodamiesi vaizdine medžiaga ir kitais šaltiniais, palygina autentiškus tradicinius kostiumus ir jų stilizacijas tarpukariu ir vėlesniais laikotarpiais. Apibūdina ir vertina kitų Europos tautų nacionalinius kostiumus, jų nešiosenos tradicijas.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Dalyvauja įgyvendinant kai kurias bendruomeniškumo skatinimo, tradicijų tęstinumo veiklas (C2.1.1).

Dalyvauja svarstymuose ir įgyvendina kai kurias bendruomeniškumo skatinimo, tradicijų tęstinumo veiklas (C2.1.2).

Diskutuoja, inicijuoja, įgyvendina bendruomeniškumo skatinimo, tradicijų tęstinumo veiklas įvairiose aplinkose (C2.1.3).

Diskutuoja, teikdamas idėjas inicijuoja, įgyvendina bendruomeniškumo populiarinimo, skatinimo, tradicijų tęstinumo veiklas įvairiose aplinkose (C2.1.4). 

Sakytinis, muzikinis ir žaidybinis folkloras. 7–8 klasių koncentras.

[...] Klausosi, nagrinėja partizanų ir tremtinių dainas, jas atlieka. [...] Aptaria tradicinius porinius ir kadrilinius šokius, jų muziką, atlieka pasirinktus šokius. 

Mitybos ir sveikatos tausojimo papročiai. 7–8 klasių koncentras.

[...] Pasidalindami sukaupta informacija ir savo patirtimi, apibūdina ir palygina mitybos tradicijas seniau ir dabar. Vertina kitų šalių kulinarinio paveldo ypatybes, svarsto jo paplitimą Lietuvoje. Pasinaudodami vaizdine medžiaga, leidiniais ir kitais šaltiniais, nagrinėja lietuviškų tradicinių sporto žaidimų įvairovę, išbando įvairius žaidimus. Analizuoja etnosporto plėtrą ir sklaidą Lietuvoje, pateikia kitų šalių tradicinių sporto žaidimų pavyzdžių.

Kalendoriniai papročiai ir tradiciniai darbai. 7–8 klasių koncentras.

 [...] Apibūdina lietuviškų kalendorinių švenčių savitumą, jų reikšmę Lietuvos visuomenėje. [...]

Jaunimo papročiai ir vaidmuo bendruomenėje. 7–8 klasių koncentras.

[...] mokosi dainuoti pasirinktas dainas. Susipažįsta su jaunimo šokių vakarėlių tradicijomis, palygina jas su dabartinėmis. Aiškinasi tradicinio šokio etiką (pakvietimą šokiui, padėką po jo ir kt.), apžvelgia porinių tradicinių šokių ir žaidimų įvairovę, juos šoka ir žaidžia. Analizuoja jaunimo vaidmenį tęsiant tradicijas tremtyje, siekiant atkurti Lietuvos nepriklausomybę XX a. etnokultūriniame sąjūdyje (žygeivių, romuviečių, kraštotyros ir folkloro judėjimuose). Palygina įvairių šalių jaunimo papročius.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Fragmentiškai interpretuodamas kai kuriuos šaltinius, išreiškia savo suvokimą apie tradicijų reikšmę (C1.1.1).

Apibūdina tradicijų vertę. Dalyvauja diskusijose apie etninės kultūros tęstinumo ir inovacijų santykį (C1.2.1).

Fragmentiškai pasisako dėl tradicinių vertybių reikšmės asmens tautinei savimonei ir savivertei, pagarbos kultūrinei įvairovei (C1.3.1).

Bendrais bruožais interpretuodamas šaltinius, išreiškia savo suvokimą apie tradicijų reikšmę pasirinktame sociokultūriniame kontekste (C1.1.2).

Apibūdina tradicijų vertę, iš dalies palygindamas praeitį ir dabartį. Pateikdamas vieną kitą pavyzdį, svarsto etninės kultūros tęstinumo ir inovacijų santykį (C1.2.2).

Pasisako dėl tradicinių vertybių reikšmės asmens tautinei savimonei ir savivertei, pagarbos kultūrinei įvairovei. Aptaria kai kuriuos nacionalinius arba tarptautinius susitarimus šia tema (C1.3.2).

Interpretuodamas įvairius šaltinius, išreiškia savo suvokimą apie tradicijų reikšmę sociokultūriniuose kontekstuose (C1.1.3).

Diskutuoja apie tradicijų vertę, palygindamas praeitį ir dabartį. Remdamasis žiniomis ir pateikdamas įvairių pavyzdžių, svarsto etninės kultūros tęstinumo ir inovacijų santykį (C1.2.3).

Diskutuoja apie tradicinių vertybių reikšmę asmens tautinei savimonei ir savivertei, pagarbą kultūrinei įvairovei. Analizuoja nacionalinius ir tarptautinius susitarimus šia tema (C1.3.3).

Interpretuodamas ir apibendrindamas įvairius šaltinius, svarsto ir pagrindžia savo suvokimą apie tradicijų reikšmę skirtinguose sociokultūriniuose kontekstuose (C1.1.4).

Diskutuoja apie tradicijų vertę, argumentuotai palygindamas praeitį ir dabartį. Remdamasis žiniomis ir pateikdamas įvairių pavyzdžių, svarsto etninės kultūros tęstinumo ir inovacijų santykį, kylančias grėsmes, galimybes ir stiprybes (C1.2.4).

Diskutuoja apie tradicinių vertybių reikšmę asmens tautinei savimonei ir savivertei, pagarbą kultūrinei įvairovei. Analizuoja ir vertina nacionalinius ir tarptautinius susitarimus, iniciatyvas šia tema (C1.3.4).

Pasaulėžiūra, mitologija ir religija. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

 Palygina senovės baltų ir senovės graikų, romėnų, kitų tautų mitologiją, religiją. Samprotauja apie baltų pasaulėžiūros ir krikščionybės dermę Lietuvos etninėje kultūroje paskutiniais šimtmečiais.

Liaudies kūrybos inovacijos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokiniai nagrinėja liaudies kūrybos elementus mėgėjų ir profesionalų darbuose – aranžuotėse, stilizacijose, autoriniuose kūriniuose.

Kalendoriniai papročiai ir tradicinė ūkinė veikla. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Aptaria tradicinius darbus ir amatus Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo sąvade ir UNESCO Reprezentatyvaus žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąraše, tautinio paveldo produktų ir tradicinių amatų meistrų sertifikavimą, analizuoja kitų šalių pavyzdžius.

Etnografiniai regionai, kraštovaizdžio ir architektūros ypatybės. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Naudodamiesi tyrėjų darbais, mokiniai analizuoja etnografinių regionų raidą ir ją lėmusius veiksnius. Nagrinėja regioninius tradicinės architektūros skirtumus, [...].. Išskiria dvarus, kitus kultūrinio kraštovaizdžio objektus, aptaria jų kaitą per pastarąjį šimtmetį. Diskutuoja apie tradicinės architektūros puoselėjimą Lietuvoje ir kitose šalyse.

Paprotinė teisė ir elgesys. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Remdamiesi etninės kultūros ir istorijos šaltiniais, mokiniai nagrinėja šeimos ir bendruomenės paprotinį elgesį, paprotinės teisės atspindžius kuriant teisėkūros pradmenis Lietuvoje, skirtingų laikotarpių nuosavybės ir teisėtumo sampratą. Remdamiesi etnokultūrinėmis žiniomis, diskutuoja apie vyrų ir moterų teises, skirtingų lyčių bendravimo ypatybes. Apibūdina, vertina savo ir kitų tautų paprotinio elgesio normas, palygina su šiuolaikiniu gyvenimu.

Tradicijos „savo“ ir „kito“ kontekste. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Tyrinėja tautiečių bendruomenes ir jų tradicijas kitose šalyse. Diskutuoja apie baltų kilmę, lietuvių tautos kultūrinius ryšius su kitomis tautomis, pateikia pavyzdžių.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Dalyvauja svarstymuose ir veiklose, skirtose tradicijų tęstinumui užtikrinti (C2.1.1).

Dalyvauja svarstymuose ir veiklose, siekdamas tradicijų tęstinumo. Nusako savo nuostatas dėl etninės kultūros vertybių vaidmens formuojantis asmens pasaulėvaizdžiui ir tapatybei (C2.1.2).

Inicijuoja svarstymus ir veiklas, siekdamas tradicijų tęstinumo įvairiose aplinkose. Pateikdamas asmenines įžvalgas pagrindžia etninės kultūros vertybių vaidmenį formuojantis asmens pasaulėvaizdžiui ir tapatybei (C2.1.3).

Inicijuoja svarstymus ir veiklų organizavimą, siekdamas tradicijų tęstinumo įvairiose aplinkose. Pateikdamas asmenines įžvalgas išsamiai pagrindžia etninės kultūros vertybių vaidmenį formuojantis asmens pasaulėvaizdžiui ir tapatybei (C2.1.4).

Pasaulėžiūra, mitologija ir religija. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokiniai analizuoja baltų tikėjimo ir mitinio pasaulėvaizdžio atspindžius kalendorinėse, darbo ir šeimos apeigose, papročiuose, tautosakoje, tautodailėje, tradiciniuose dirbiniuose, architektūroje, antkapiniuose krikštuose ir kt. [...]  Samprotauja apie baltų pasaulėžiūros ir krikščionybės dermę Lietuvos etninėje kultūroje paskutiniais šimtmečiais.

Paprotinė teisė ir elgesys. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

[...] nagrinėja šeimos ir bendruomenės paprotinį elgesį, [...] skirtingų laikotarpių nuosavybės ir teisėtumo sampratą. Remdamiesi etnokultūrinėmis žiniomis, diskutuoja apie vyrų ir moterų teises, skirtingų lyčių bendravimo ypatybes. Apibūdina, vertina [...] paprotinio elgesio normas, palygina su šiuolaikiniu gyvenimu.

Kalendoriniai papročiai ir tradicinė ūkinė veikla. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

[...] Aptaria tradicinių darbų, amatų ir verslų reikšmę Lietuvos ūkiui, jų raidą, analizuoja kaitos priežastis. Apibūdina ūkinėje veikloje naudotus tradicinius technikos ir mechaninius įrengimus, susisiekimo priemones. Palygina tradicinių dirbinių realizavimo būdus praeityje ir dabar. Aptaria tradicinius darbus ir amatus Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo sąvade ir UNESCO Reprezentatyvaus žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąraše, tautinio paveldo produktų ir tradicinių amatų meistrų sertifikavimą, analizuoja kitų šalių pavyzdžius.

Tautinis kostiumas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

[...]  Palygina lietuvišką tautinį kostiumą su Lietuvos tautinių bendrijų ir kaimyninių tautų nacionaliniais kostiumais. Diskutuoja apie tautinio kostiumo reikšmę šiuolaikinio žmogaus gyvenime Lietuvoje bei kitose šalyse.

Etnografiniai regionai, kraštovaizdžio ir architektūros ypatybės. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Naudodamiesi tyrėjų darbais, mokiniai analizuoja etnografinių regionų raidą ir ją lėmusius veiksnius. Nagrinėja regioninius tradicinės architektūros skirtumus, [...]. Išskiria dvarus, kitus kultūrinio kraštovaizdžio objektus, aptaria jų kaitą per pastarąjį šimtmetį. Diskutuoja apie tradicinės architektūros puoselėjimą Lietuvoje ir kitose šalyse.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Interpretuodamas kelis šaltinius, išsako savo suvokimą apie etnokultūrines vertybes, jų reikšmę pasirinktuose istoriniuose, sociokultūriniuose kontekstuose (C1.1.1).

Dalyvauja svarstymuose apie baltų kultūrinio palikimo vertę ir santykį su kitomis kultūromis, etninės kultūros reikšmę šiuolaikiniame pasaulyje (C1.2.1).

Remdamasis bendromis žiniomis, diskutuoja apie skirtingų kultūrų paveldo ir dabartinių tradicijų unikalumą, pagarbą jų įvairovei (C1.3.1).

Interpretuodamas įvairius šaltinius, atsižvelgdamas į istorinius ir sociokultūrinius kontekstus pagrindžia savo suvokimą apie etnokultūrines vertybes, jų reikšmę (C1.1.2).

Apibūdina baltų kultūrinio palikimo vertę bei santykį su kitomis kultūromis, išsako nuomonę apie etninės kultūros reikšmę šiuolaikiniame pasaulyje (C1.2.2).

Įvertindamas vieną kitą istorinio, sociokultūrinio konteksto sritį, diskutuoja apie skirtingų kultūrų paveldo ir dabartinių tradicijų unikalumą, pagarbą jų įvairovei (C1.3.2).

Interpretuodamas įvairius šaltinius, palygindamas įvairius istorinius sociokultūrinius kontekstus, pagrindžia savo suvokimą apie etnokultūrines vertybes, jų reikšmę (C1.1.3).

Analizuoja baltų kultūrinio palikimo vertę bei santykį su kitomis kultūromis, tyrinėja etninės kultūros reikšmę šiuolaikiniame pasaulyje (C1.2.3).

Įvertindamas istorinį, sociokultūrinį kontekstą, kelia probleminius klausimus ir diskutuoja apie skirtingų kultūrų paveldo ir dabartinių tradicijų savitumą, pagarbą jų įvairovei (C1.3.3).

Interpretuodamas įvairius šaltinius, palygindamas įvairius istorinius sociokultūrinius kontekstus, kelia probleminius klausimus ir pagrindžia savo suvokimą apie etnokultūrines vertybes, jų raidą ir reikšmę (C1.1.4).

Analizuoja ir apibendrina baltų kultūrinio palikimo vertę, santykį su kitomis kultūromis, tyrinėja ir diskutuoja apie etninės kultūros reikšmę šiuolaikiniame pasaulyje (C1.2.4).

Visapusiškai įvertindamas skirtingą istorinį, sociokultūrinį kontekstą, kelia probleminius klausimus apie skirtingų kultūrų paveldo ir dabartinių tradicijų savitumą, pagarbą jų įvairovei (C1.3.4).

Paprotinis elgesys. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Įvairiuose šaltiniuose mokiniai analizuoja baltų paprotinį elgesį, įvertindami bendruomeninį sprendimų priėmimą per krivules, vyrų ir moterų santykius, pagarbą protėviams, teisingumo, darbštumo ir kitas svarbiausias vertybes. Tyrinėja šių vertybių atspindžius smulkiojoje ir pasakojamojoje tautosakoje, dainose, sutartinėse ir kitoje liaudies kūryboje. Interpretuoja lietuvių kalboje išsaugotas senąsias dorovinio mąstymo formas, palygindami žodžius ‚darna‘, ‚dermė‘, ‚dora‘ su kitais vertybinę prasmę turinčiais žodžiais – ‚darbas‘, ‚užderėjimas‘, ‚suderėjimas‘ ir kt. Gilinasi į Marijos Gimbutienės tyrimus apie Senosios Europos matricentrinę kultūrą ir jos dorovinių nuostatų atspindžius baltų kultūroje bei aktualumą dabarčiai. Nagrinėja Lietuvos valdovo Gedimino laiškus, Lietuvos statutus ir kitus senuosius dokumentus, atpažindami juose baltų paprotinės teisės palikimą.

Baltų palikimas kultūriniame kraštovaizdyje. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Diskutuoja apie piliakalnių, alkakalnių etimologiją, raidą ir išlikimą. Analizuoja šaltinius apie kitus baltų kraštovaizdžio palikimą menančius objektus – mitologinius akmenis, ypatingus medžius, šaltinius, versmes ir kt. Nagrinėja senąsias baltų šventvietes, palygina su kitų pasaulio kultūrų senosiomis šventyklomis. Svarsto piliakalnių ir kitų baltų palikimo objektų reikšmę šių dienų kultūrai.

Pasaulėžiūra, mitologija ir religija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Remdamiesi mokslininkų darbais, mokiniai nagrinėja Deivės Motinos religiją ir vėlesnio laikotarpio baltų pasaulėžiūros, mitologijos ir religijos pagrindinius bruožus, šaltinius, raidą. Analizuoja Sovijaus mitą ir kitų baltų kultūrai būdingų mitinių vaizdinių prasmę, prigimtinį žmogaus santykį su gamta, animistinę pasaulėžiūrą, šventybės suvokimą. Išskiria pomirtinio gyvenimo sampratą, interpretuoja jos apraiškas kalendorinėse, darbo ir šeimos apeigose, sakytiniame ir muzikiniame folklore, vaizduojamajame mene, dirbiniuose, architektūroje ir kitame pavelde. Palygina baltų pasaulėžiūrą, mitologiją ir religiją su kitų senovės kultūrų palikimu.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Dalyvauja svarstant, planuojant veiklas, skirtas tradicijų tęstinumui tam tikroje aplinkoje užtikrinti, vieną kitą įgyvendina (C2.1.1).

Teikia siūlymus ir įgyvendina kai kurias veiklas, siekdamas tradicijų tęstinumo įvairiose aplinkose. Išreiškia asmeninį santykį su etninės kultūros vertybėmis (C2.1.2).

Inicijuoja, organizuoja ir įgyvendina veiklas, siekdamas tradicijų tęstinumo įvairiose aplinkose. Išreiškia asmeninį santykį su etninės kultūros vertybėmis ir pagrindžia jų vaidmenį asmens pasaulėvaizdžiui ir tapatybei (C2.1.3).

Aktyviai inicijuoja, organizuoja ir įgyvendina veiklas, siekdamas užtikrinti tradicijų tęstinumą ir jų sklaidą, populiarinimą įvairiose aplinkose. Išreiškia asmeninį santykį su etninės kultūros vertybėmis ir pagrindžia jų vaidmenį asmens pasaulėvaizdžiui ir tapatybei (C2.1.4).

Pasaulėžiūra, mitologija ir religija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Analizuoja [...]  prigimtinį žmogaus santykį su gamta, animistinę pasaulėžiūrą, šventybės suvokimą. [...] 

Kalendoriniai papročiai, amatai ir verslai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...]  Analizuoja baltų darbų, amatų, verslų rekonstrukcijas ir tęstinumą, įvairias sklaidos formas šiuolaikiniame Lietuvos ir platesniame Europos kultūros lauke.

Paprotinis elgesys. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] analizuoja baltų paprotinį elgesį, įvertindami bendruomeninį sprendimų priėmimą per krivules, vyrų ir moterų santykius, pagarbą protėviams, teisingumo, darbštumo ir kitas svarbiausias vertybes. [...]  Interpretuoja lietuvių kalboje išsaugotas senąsias dorovinio mąstymo formas, palygindami žodžius ‚darna‘, ‚dermė‘, ‚dora‘ su kitais vertybinę prasmę turinčiais žodžiais – ‚darbas‘, ‚užderėjimas‘, ‚suderėjimas‘ ir kt. Gilinasi į Marijos Gimbutienės tyrimus apie Senosios Europos matricentrinę kultūrą ir jos dorovinių nuostatų atspindžius baltų kultūroje bei aktualumą dabarčiai. [...]

Pasiekimų raida

Mokinių pasiekimų raida aprašoma pagal pasiekimų sritis, pateikiant mokinių pagrindinio lygio pasiekimus kas dvejus metus. Lentelėje raide (pavyzdžiui, A, B) žymima pasiekimų sritis, raide ir skaičiumi (pavyzdžiui, A1, A2) žymima tos pasiekimų srities pasiekimų grupė, raide ir trimis skaičiais (pavyzdžiui, A1.1.3, A2.1.3) žymimas tos pasiekimų srities konkretus pagrindinio lygio pasiekimas.

Pasiekimas Pasiekimų raida
1–2 klasių koncentras 3–4 klasių koncentras 5–6 klasių koncentras 7–8 klasių koncentras 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras III–IV gimnazijos klasių koncentras
Etninės kultūros pažinimas (A)
A1. Nagrinėja etninės kultūros reiškinius ir objektus skirtinguose kontekstuose.

Bendriausiais bruožais aptaria tradicijas, susijusias su namais, šeima, gimine, gyvenimo būdu (A1.1.3).

Aptaria svarbiausius kalendorinius papročius ir šeimos narių darbus, žmogaus ryšį su gamta senojoje pasaulėžiūroje (A1.2.3).

Dalijasi įspūdžiais apie vaikų folkloro, tautodailės ir kitus kūrinius, įvardija mėgstamiausius ir juos apibūdina (A1.3.3).

Aptaria tradicijas, susijusias su šeima, gimine, bendruomene, gyvenimo būdu ir gyvenamąja vietove, pateikia pavyzdžių iš savo patirties (A1.1.3).

Analizuoja, apibūdina ir pristato kalendorinius papročius, bendruomeninius darbus ir svarbiausius amatus, apibūdina žmogaus ryšį su gamta senojoje pasaulėžiūroje (A1.2.3).

Pateikdamas pavyzdžių apibūdina įvairių folkloro žanrų kūrinius ir paprotinę tautodailę. Aptaria kolektyvinę liaudies kūrybos prigimtį ir individualią raišką (A1.3.3).

Apibūdina etnografinių regionų bruožus, bendruomenių įvairovę, etnokultūros reiškinius ir objektus (A1.1.3).

Palygina skirtingų etnografinių regionų kalendorinius papročius ir su jais susijusius tradicinius prekybos būdus ir verslus. Aptaria gamtos reikšmę tradicinėje kultūroje (A1.2.3).

Apibūdina turinyje nurodytus folkloro žanrus, muzikavimo tradicijas, tarmes ir taikomąją tautodailę. Palygina tradicinę vaikų kūrybą praeityje ir dabar (A1.3.3).

Nagrinėja ir apibūdina su jaunimu susijusias tradicijas, etnokultūros reiškinius įvairiuose sociokultūriniuose kontekstuose (A1.1.3).

Analizuoja kalendorinių ir darbo papročių sąsajas su gamtos, astronominiais reiškiniais, jų simboliką (A1.2.3).

Tyrinėja turinyje nurodytus folkloro žanrus ir vaizduojamąją tautodailę. Palygina autentišką ir stilizuotą liaudies kūrybą (A1.3.3).

Analizuoja tradicijas „savo“ ir „kito“ aspektu, etnokultūros reiškinius ir objektus, jų reikšmę istoriniuose, sociokultūriniuose kontekstuose (A1.1.3).

Analizuoja kalendorinių švenčių sąsajas su mitologija, religija, tradiciniais darbais. Aptaria tradicinių amatų ir verslų reikšmę Lietuvos ūkiui (A1.2.3).

Tyrinėja folkloro žanrų įvairovę ir kaitą, šiuolaikinę tautodailę. Aptaria liaudies kūrybos elementus mėgėjų ir profesionalų kūryboje (A1.3.3).

Tyrinėja senąją baltų kultūrą: pasaulėžiūrą, mitologiją ir religiją, papročius, gyvenimo būdą, baltų palikimą kultūriniame kraštovaizdyje, kitus reiškinius ir objektus (A1.1.3).

Remdamasis įvairiais šaltiniais tyrinėja baltų kalendorinių papročių simboliką, su jais susijusią tautosaką ir folklorą. Aptaria baltų amatus ir verslus (A1.2.3).

Analizuoja baltų sakytinio, muzikinio ir kito kūrybinio paveldo ypatybes, simboliką, savitumą, apibūdina jų vertę, apibendrina (A1.3.3).

A2. Analizuoja etninės kultūros sritis ir jų sąsajas.

Papasakoja apie kelias etninės kultūros sritis, remdamasis šeimos, giminės tradicijomis (A2.1.3).

Dalijasi žiniomis apie kitų tautų iš artimos aplinkos (klasės, mokyklos) tradicinę kultūrą (A2.2.3).

Nagrinėja informaciją iš nurodytų šaltinių apie kelias etninės kultūros sritis, aiškinasi jų tarpusavio ryšius, keldamas klausimus ir ieškodamas atsakymų (A2.1.3).

Apibūdina lietuvių ir kitų tautų iš artimos aplinkos (klasės, mokyklos) tradicinę kultūrą, pateikia pavyzdžių (A2.2.3).

Analizuoja informaciją iš įvairių šaltinių apie skirtingas etninės kultūros sritis, jas palygina (A2.1.3).

Palygina lietuvių ir Lietuvos tautinių bendrijų bei kaimyninių tautų tradicijas, pateikia išvadas (A2.2.3).

Analizuoja ir sistemina informaciją iš įvairių šaltinių apie skirtingas etninės kultūros sritis, jas palygina, nurodo jų sąsajas, pateikia išvadas (A2.1.3).

Palygina lietuvių ir kitų tautų kultūrines ypatybes skirtingose tradicinės kultūros srityse (A2.2.3).

Remdamasis mokslo darbais ir kitais šaltiniais analizuoja skirtingas etninės kultūros sričių ypatybes, pateikia apibendrinančias išvadas (A2.1.3).

Palygina lietuvių ir kitų tautų kultūrines ypatybes skirtingose tradicinės kultūros srityse. Diskutuoja apie lietuvių tautos kultūrinius ryšius su kitomis tautomis (A2.2.3).

Remdamasis mokslo darbais ir kitais šaltiniais analizuoja skirtingas etninės kultūros sritis ir jų sąsajas skirtinguose istoriniuose ir sociokultūriniuose kontekstuose (A2.1.3).

Analizuoja, palygina baltų ir kitų senųjų kultūrų reiškinius ir objektus. Diskutuoja apie baltų ir kitų senųjų kultūrų reikšmę dabarčiai (A2.2.3).

Etninės kultūros raiška (B)
B1. Atlieka ir interpretuoja įvairių žanrų liaudies kūrybą; kuria tradicijų pagrindu.

Atlieka, interpretuoja, improvizuoja turinyje nurodytų žanrų folkloro kūrinius (B1.1.3).

Pagal nurodytus kriterijus pasigamina paprastų tautodailės ir tradicinių amatų dirbinių, liaudies muzikos ir (ar) garso instrumentų (B1.2.3).

Atlieka, interpretuoja, improvizuoja turinyje nurodytų žanrų folkloro kūrinius, moko kitus (B1.1.3).

Pasigamina įvairių atitinkančių aptartus kriterijus tautodailės ir tradicinių amatų dirbinių, liaudies muzikos ir (ar) garso instrumentų (B1.2.3).

Atlieka, interpretuoja, improvizuoja turinyje nurodytų žanrų folkloro kūrinius, aptaria atliekamų kūrinių regioninius bruožus (B1.1.3).

Išmėgindamas įvairias technikas pasigamina tautodailės ir tradicinių amatų dirbinių, liaudies muzikos ir (ar) garso instrumentų, atitinkančių aptartus kriterijus (B1.2.3).

Atlieka, interpretuoja, improvizuoja turinyje nurodytų žanrų folkloro kūrinius, atsižvelgdamas į etnografinių regionų tradicinio atlikimo specifiką (B1.1.3).

Remdamasis autentiškais pavyzdžiais ir kūrybiškai interpretuodamas pasigamina tautodailės, tradicinių amatų dirbinių, muzikos instrumentų, atitinkančių aptartus kriterijus (B1.2.3).

Atlieka, interpretuoja, improvizuoja turinyje nurodytų žanrų folkloro kūrinius, diskutuoja apie jų atlikimo stilistikos ypatybes (B1.1.3).

Remdamasis autentiškais pavyzdžiais, kūrybiškai interpretuodamas pasigamina tautodailės ir tradicinių amatų dirbinių, atitinkančių nurodytus kriterijus (B1.2.3). 

Atlieka, interpretuoja, improvizuoja turinyje nurodytų žanrų kūrinius, diskutuoja apie jų ypatybes. Pristato senosios baltų kūrybos elementų įtraukimo į savo kūrybą pavyzdžių (B1.1.3).

Remdamasis muziejiniais eksponatais, archeologiniais tyrimais ir kitais šaltiniais pasigamina baltų meno dirbinių, senųjų muzikos instrumentų, atitinkančių nurodytus kriterijus, juos pristato (B1.2.3).

B2. Kelia ir kūrybiškai įgyvendina etninės kultūros raiškos idėjas.

Siūlo etnokultūrinės raiškos idėjas ir jas kūrybiškai išbando artimoje aplinkoje (B2.1.3).

Vertina savo ir kitų klasės draugų etnokultūrinės raiškos idėjas, dalijasi įspūdžiais apie atliktus kūrinius (B2.2.3).

Kelia etnokultūrinės raiškos idėjas ir kūrybiškai jas įgyvendina klasės, mokyklos bendruomenės veikloje (B2.1.3).

Vertina savo ir kitų etnokultūrinės raiškos idėjas ir jų įgyvendinimą pagal pateiktus kriterijus (B2.2.3).

Remdamasis etnokultūros žiniomis, patirtimi, liaudies kūrybos pavyzdžiais, kelia ir kūrybiškai įgyvendina etnokultūrinės raiškos idėjas klasės, mokyklos ir vietos bendruomenės veikloje (B2.1.3).

Vertina savo ir kitų etnokultūrinės raiškos idėjas ir jų įgyvendinimo būdus bei aplinkybes pagal sutartus kriterijus (B2.2.3).

Remdamasis patirtimi ir etnokultūrine tradicija, kelia, kūrybiškai įgyvendina etnokultūrinės raiškos idėjas. Dalyvauja įvairioje etnokultūrinėje veikloje (B2.1.3).

Vertina savo ir kitų etnokultūrinės raiškos idėjas, jų įgyvendinimo būdus skirtinguose kontekstuose. Diskutuoja apie idėjų įgyvendinimo rezultatus pagal aptartus kriterijus (B2.2.3).

Remdamasis etnokultūrine tradicija diskutuoja apie įvairias etnokultūrines iniciatyvas. Kelia ir kūrybiškai įgyvendina etnokultūrinės raiškos idėjas. Dalyvauja įvairioje etnokultūrinėje veikloje (B2.1.3).

Vertina etnokultūrinės savo ir kitų etnokultūrinės raiškos idėjas, jų aktualumą, įgyvendinimo galimybes ir sklaidą. Svarsto įgyvendintų idėjų rezultatus ir jų tęstinumą (B2.2.3).

Remdamasis žiniomis apie baltų kultūrą ir etnokultūrinę tradiciją kelia etnokultūrinės raiškos idėjas, kūrybiškai jas įgyvendina, dalyvauja įvairioje etnokultūrinėje veikloje, inicijuoja ir įgyvendina etninės kultūros projektus (B2.1.3).

Vertina etnokultūrinės raiškos idėjas įvairiais aspektais. Analizuoja ir apibendrina įgyvendintų idėjų rezultatus ir jų perspektyvas (B2.2.3).

Etninės kultūros vertybių refleksija (C)
C1. Svarsto etnokultūrinių vertybių reikšmę.

Išreiškia įvairiais būdais (pasakodamas, piešdamas, vaidindamas ir kt.) savo suvokimą apie tradicijų reikšmę, pateikia pavyzdžių iš artimiausios aplinkos (C1.1.3).

Dalijasi mintimis, pateikdamas pavyzdžių apie paprotinį elgesį bendraujant su įvairaus amžiaus žmonėmis. Kelia klausimus ir ieško atsakymų apie etninės kultūros vertybes (C1.2.3).

Remdamasis patirtimi dalijasi mintimis apie kitų tautų tradicines vertybes ir išsako savo požiūrį į jas (C1.3.3).

Remdamasis pateiktais kriterijais apibūdina tradicijų reikšmę, pateikia pavyzdžių iš artimos ir kitos labiau žinomos aplinkos (C1.1.3).

Aptaria tradicijų reikšmę praeityje ir dabar. Kelia klausimus ir ieško atsakymų apie etninės kultūros vertybes, jų tęstinumą (C1.2.3).

Aptaria kultūrinės įvairovės vertę, dalijasi mintimis apie pažįstamų kitų tautų tradicines vertybes, išsakydamas savo požiūrį (C1.3.3).

Remdamasis patirtimi išreiškia savo suvokimą apie tradicijų reikšmę, pateikia įvairių pavyzdžių iš artimos ir tolimesnės aplinkos (C1.1.3).

Remdamasis pavyzdžiais, nagrinėja tradicijų reikšmę praeityje ir dabar, regioninę ir tautinę savimonę. Svarsto etninės kultūros vertybių nuolatinio atsinaujinimo ir tęstinumo klausimus (C1.2.3).

Išreiškia savo požiūrį apie įvairių tautų tradicinių vertybių savitumą, kultūrinę įvairovę, pateikdamas pavyzdžių iš Lietuvos ir kitų pasirinktų kraštų (C1.3.3).

Siedamas iš įvairių šaltinių gautą informaciją, išreiškia savo suvokimą apie tradicijų reikšmę, pateikia įvairių pavyzdžių iš skirtingų kontekstų (C1.1.3).

Pagrindžia tradicijų gyvybingumą, diskutuoja apie jaunimo vaidmenį jas puoselėjant. Remdamasis patirtimi ir žiniomis svarsto etninės kultūros nuolatinio atsinaujinimo ir tęstinumo klausimus (C1.2.3).

Svarsto, dalijasi įžvalgomis apie įvairių tautų tradicinių vertybių savitumą, pagarbą kultūrinei įvairovei, palygina Lietuvos ir kitų šalių nuostatas šiuo aspektu (C1.3.3).

Interpretuodamas įvairius šaltinius, išreiškia savo suvokimą apie tradicijų reikšmę sociokultūriniuose kontekstuose (C1.1.3).

Diskutuoja apie tradicijų vertę, palygindamas praeitį ir dabartį. Remdamasis žiniomis ir pateikdamas įvairių pavyzdžių, svarsto etninės kultūros tęstinumo ir inovacijų santykį (C1.2.3).

Diskutuoja apie tradicinių vertybių reikšmę asmens tautinei savimonei ir savivertei, pagarbą kultūrinei įvairovei. Analizuoja šia tema nacionalinius ir tarptautinius susitarimus (C1.3.3).

Interpretuodamas įvairius šaltinius, palygindamas įvairius istorinius sociokultūrinius kontekstus, pagrindžia savo suvokimą apie etnokultūrines vertybes, jų reikšmę (C1.1.3).

Analizuoja baltų kultūrinio palikimo vertę bei santykį su kitomis kultūromis, tyrinėja etninės kultūros reikšmę šiuolaikiniame pasaulyje (C1.2.3).

Įvertindamas istorinį, sociokultūrinį kontekstą, kelia probleminius klausimus ir diskutuoja apie skirtingų kultūrų paveldo ir dabartinių tradicijų savitumą, pagarbą jų įvairovei (C1.3.3).

C2. Išreiškia asmeninį santykį su etnine kultūra.

Siūlo ir komentuoja kitų pateiktas idėjas dėl tradicijų tęstinumo savo šeimoje, giminėje, klasėje (C2.1.3).

Pateikia siūlymų, dalijasi mintimis dėl tradicijų tęstinumo ir plėtros šeimoje, giminėje, klasės, mokyklos ir vietos bendruomenėse (C2.1.3).

Vertina bendruomeniškumą, teikia pasiūlymus dėl bendruomeninių tradicijų tęstinumo ir plėtros įvairiose bendruomenėse (C2.1.3).

Diskutuoja, inicijuoja, įgyvendina bendruomeniškumo skatinimo, tradicijų tęstinumo veiklas įvairiose aplinkose (C2.1.3).

Inicijuoja svarstymus ir veiklas, siekdamas tradicijų tęstinumo įvairiose aplinkose. Pateikdamas asmenines įžvalgas pagrindžia etninės kultūros vertybių vaidmenį formuojantis asmens pasaulėvaizdžiui ir tapatybei (C2.1.3).

Inicijuoja, organizuoja ir įgyvendina veiklas, siekdamas tradicijų tęstinumo įvairiose aplinkose. Išreiškia asmeninį santykį su etninės kultūros vertybėmis ir pagrindžia jų vaidmenį asmens pasaulėvaizdžiui ir tapatybei (C2.1.3).

Mokymo(si) turinys

1–2 klasių koncentras
Mokiniai aptaria žmogaus ir jo kūno dalių įvaizdžius, šeimos santykių atspindžius sakytinės ir dainuojamosios tautosakos pavyzdžiuose. Aptaria šeimos santykių modelį tradicinėje kultūroje, aiškinasi senuosius giminystės pavadinimus. Pasakoja apie savo šeimos ir giminės istoriją, tradicijas. Susipažįsta su tautinių vardų įvairove ir vardinių tradicijomis. Mokosi vaikų ir šeimos tematikos tradicinių žaidimų, šokių, pasakojimų, dainų, juos įtraukia į savo kūrybinę raišką.
Pasidalindami savo įspūdžiais ir vadovaudamiesi įgytomis etnokultūrinėmis žiniomis, mokiniai aptaria ir išreiškia savo nuomonę apie paprotinį elgesį ir vertybes bendraujant su bendraamžiais, vyresniais ir jaunesniais žmonėmis, svečiais. Susipažįsta su tradiciniu etiketu prie stalo, jo mokosi kurdami vaidinimus, žaisdami. Nagrinėja bendruomeniškumo, darbštumo, kaip vertybių, pavyzdžius tautosakoje, bičių įvaizdžio ir bičiulystės reikšmę tradicinėje kultūroje. Aiškinasi juokavimų tradicijas, su jomis susijusią tautosaką.
Remdamiesi pavyzdžiais, mokiniai nusako tradicinius kasdieninius ir šventinius patiekalus bei jų gaminimo būdus. Aiškinasi duonos svarbą šeimos gyvenime, tyrinėja „duonos kelią“, atpažįsta įvairias Lietuvoje tradiciškai augintas javų rūšis. Mokiniai skaito pasakojimus, mokosi mįslių, patarlių, priežodžių, dainų apie javus, duoną ir kitus tradicinius patiekalus, žaidžia jų tematikos žaidimus, eina ratelius.
Mokiniai aptaria „gyvenimą su saule“ – etninei kultūrai būdingą dienos režimą. Susipažįsta su namų švarinimosi papročiais (kasdien ir prieš šventes), mokosi mįslių, patarlių, priežodžių apie švarą ir naudotus įrankius (pavyzdžiui, šluotą), aiškinasi su jais susijusius tikėjimus. Nagrinėja ir savais žodžiais įvardija tradicinei kultūrai būdingą požiūrį į žalingus įpročius.
Mokiniai apibūdina svarbiausias tautinio kostiumo ypatybes, išvardija pagrindines tautinio kostiumo sudedamąsias dalis (drabužius, apavą, papuošalus ir kitus aksesuarus), palygina šeimos narių tradicinę kasdienę ir šventinę aprangą. Aptaria mergaičių tradicines šukuosenas. Mokosi pasidaryti tautinio kostiumo detalių (pavyzdžiui, nusiausti juostų), kuria savo tautinį kostiumą.
Mokiniai nagrinėja tradicinę namų sampratą ir jos atspindžius tautosakoje. Mokosi folkloro kūrinių apie namus. Tyrinėdami vaizdinę medžiagą ar apsilankę etnografiniame kaime, sodyboje, muziejuje susipažįsta su tradicine sodyba, aptaria jos vidų ir aplinką. Tradicinę sodybą interpretuoja įvairiomis kūrybinės raiškos formomis.
Mokiniai nagrinėja tautosaką apie pasaulio ir žmogaus sukūrimą. Pateikdami pavyzdžių, aptaria žmogaus ir gamtos paraleles tradicinėje kultūroje. Nusako dangaus šviesulių, žemės, vėjo, vandens, medžio, miško reikšmę senojoje lietuvių pasaulėžiūroje. Tyrinėja pasakojimus ir kitus šaltinius apie šventus akmenis, šaltinius, kalnus ir kt. Remdamiesi pavyzdžiais, savais žodžiais apibūdina mitines būtybes (aitvarus, kaukus, milžinus, nykštukus ir kt.), interpretuoja jų įvaizdžius savo kūrybinėje veikloje. Mokosi patarlių ir mįslių apie žmogų, žemę, dangų ir kitus aptartus dalykus.
Mokiniai aiškinasi kalendorinių metų ir paros laiko sampratą tradicinėje kultūroje. Susipažįsta ir pagal galimybes išbando liaudies naudotus būdus kalendoriniam ir paros laikui nustatyti. Aptaria senuosius mėnesių, paros meto (valandų) pavadinimus. Remdamiesi patirtimi ir etnokultūrinėmis žiniomis, apibūdina išskrendančių paukščių dienas, Vėlines. Aptaria „Ožio vedimo“ paprotį ganiavos pabaigoje. Nagrinėja ir savais žodžiais apibūdina papročius per svarbiausias žiemos šventes – Kūčias ir Kalėdas, Tris karalius, Naujuosius metus, Užgavėnes. Aiškinasi, kokius tradicinius darbus šeimos nariai dirbdavo žiemą (verpė, audė, pynė, vijo virves ir kt.), kuria žiemos metui būdingus namų puošybos elementus – šiaudinius dirbinius ir karpinius. Aptaria parskrendančių paukščių dienų, Verbų ir Velykų tradicijas. Išskiria svarbiausius pavasario darbus: arimą, sėjimą, piemenavimo pradžią. Nagrinėja piemenėlių šaukinių gyvuliams, paukščių pamėgdžiojimų įvairovę. Nusako svarbiausios vasaros šventės – Rasų (Joninių, Kupolių) – pagrindines ypatybes.
Mokiniai aiškinasi liaudies kūrybos sampratą, pateikia pavyzdžių iš artimiausios aplinkos. Aptaria suaugusiųjų kūrybą vaikams (lopšines, žaidinimus ir kt.) ir vaikų atliekamą liaudies kūrybą (skaičiuotes, žaidimus, ratelius, daineles, garsų pamėgdžiojimus, greitakalbes ir kt.). Klausosi, stebi ir išbando jų pavyzdžius.
Mokiniai seka pasakas be galo, gyvulines ir buitines pasakas, dainuoja liaudies dainas. Žaidžia spėjimo, dialoginius, dainuojamuosius vaikų žaidimus, kuria vaidinimus etnokultūrine tematika. Groja tradiciniais vaikų muzikos instrumentais.
Mokiniai atpažįsta būdingus lietuviškus tradicinius ornamentus ir taiko juos savo kūryboje. Aiškinasi, kas yra tautodailė, pasigamina nesudėtingų jos gaminių.
3–4 klasių koncentras
  Remdamiesi įgytomis etnokultūrinėmis žiniomis ir savo patirtimi, mokiniai aptaria šeimos, giminės tradicijų tęstinumą, pateikia pavyzdžių iš savo aplinkos. Nagrinėja ir palygina skirtingų kartų ryšius anksčiau ir dabar. Aiškinasi, koks yra krikšto tėvų vaidmuo tradicinėje kultūroje. Nagrinėdami bendruomenės sampratą, apibūdina savo klasės, mokyklos, vietos bendruomenes. Diskutuoja apie geros kaimynystės ir bendruomeninio gyvenimo tradicijas, pateikia šia tema patarlių, priežodžių ir kitų tautosakos pavyzdžių. Įvertindami papročių pavyzdžius ir pasidalindami savo patyrimu, apibūdina bendruomenės ir giminės vaidmenį svarbiausiose tradicinėse šeimos apeigose – krikštynose, vestuvėse ir laidotuvėse. Atpažįsta tautą kaip bendruomenę, aiškinasi svarbiausius tautinius simbolius. Įvardija artimoje aplinkoje esančias kitas tautas, tautines bendrijas.
Remdamiesi patarlėmis, priežodžiais, pasakomis ir kita tautosaka, mokiniai nagrinėja tradicinės bendruomenės doros principus – atjautą, silpnesnių ir nuskriaustų globą, pagarbą vyresniems, tarpusavio pagalbą ir kt. Apibūdina ir išvardija tradicinius pasisveikinimus, atsisveikinimus, palinkėjimus. Aiškinasi bendravimo papročius ir etiketo ypatumus šeimos apeigose – krikštynose, vestuvėse, laidotuvėse. Diskutuoja apie tradicinei bendruomenei būdingą pagarbų požiūrį į kultūrą ir jos kūrėjus, kitus šviesuolius.
Pasidalindami savo žiniomis ir rasta informacija šaltiniuose, mokiniai apibūdina įvairių kalendorinių švenčių svarbiausius apeiginius valgius, kai kuriuos iš jų pasigamina. Nagrinėja įvairių tradicinių maisto produktų ir vaistažolių naudingas sveikatai savybes, atpažįsta vaistažoles, pasigamina arbatų ar kitų gėrimų, valgių. Diskutuoja apie grūdinimosi papročius, aiškinasi senuosius prausimosi būdus, palygina pirties tradicijas praeityje ir dabar.
Naudodamiesi vaizdine medžiaga ar lankydamiesi muziejuose, mokiniai aiškinasi, iš kokių medžiagų siuvamas tautinis kostiumas, aptaria jo sudedamųjų dalių įvairovę, žieminę ir vasarinę aprangą. Susipažįsta su kai kurių tautinio kostiumo dalių (juostų, marškinių, pirštinių ir kt.) reikšme, susijusia su dovanojimo apeigomis. Išskiria tautinių juostų rūšis (pintines, vytines, austines), nagrinėja būdingus jų raštus. Palygina tautinio kostiumo nešioseną seniau ir dabar. Piešdami ar panaudodami kitus raiškos būdus, pavaizduoja atskiras tautinio kostiumo dalis, jų medžiagas, raštus. Išbando nesudėtingą juostų pynimą, marškinių siuvinėjimą ir kt.
Mokiniai tyrinėja gyvenamosios vietovės kultūrinį kraštovaizdį – archeologijos, istorijos, architektūros ir gamtos paminklus, renka ir aptaria su jais susijusias istorijas, sakmes ir padavimus, aiškinasi vietovardžių kilmę. Panaudodami nuotraukas ir kitus šaltinius, palygina gimtosios vietovės kraštovaizdį seniau ir dabar. Ieško duomenų ir pristato miesto, miestelio ar kaimo įkūrimo istoriją, susipažįsta su vietos žymių žmonių veikla ir jos reikšme.
Mokiniai nagrinėja gamtos objektų ir reiškinių (vaivorykštės, perkūnijos, žaibavimo ir kt.) suvokimą tradicinėje kultūroje, žmogaus ir gamtos ryšį, pagarbą kiekvienai gyvybei, gamtosaugines nuostatas. Tyrinėja Pasaulio medžio vaizdinį, pateikdami pavyzdžių iš tautosakos ir kitos liaudies kūrybos. Remdamiesi šaltiniais, apibūdina pagrindinius senovės lietuvių dievus (Perkūną, Žemyną, Gabiją, Laimą ir kt.), mitologizuotus dangaus kūnus (Saulę, Aušrinę, Dievaitį Mėnulį). Analizuoja liaudies kūrybą, susijusią su mitinėmis būtybėmis (laumėmis, giltine, velniais ir kt.). Nusako gyvūnų (žvėrių, žalčių ir gyvačių, paukščių) mitines reikšmes. Aptaria Paukščių tako sampratą.
Mokiniai aptaria tradicinius vaikų, moterų, vyrų darbus kaimo bendruomenėje. Aiškinasi talkos sąvoką ir bendruosius įvairių talkų bruožus. Išskiria svarbiausius bendruomeninius rudens darbus – bulviakasį, žiemkenčių sėją, kūlimą, linamynį. Aptaria rudens lygiadienį ir jo šiuolaikines tradicijas. Nusako pagrindinius advento papročius, darbus per to meto bendruomenines vakarones, Kūčių apeigas, „blukio vilkimo“ paprotį. Aptaria Grabnyčių (Perkūno dienos), šv. Agotos (Gabijos, Duonos) dienos papročius. Apibūdina pavasario lygiadienį ir jo šiuolaikines tradicijas. Nagrinėja Melų dienos tradicijas. Apibūdina Velykų laikotarpio (nuo Verbų iki Atvelykio) papročius. Nurodo pirmosios žalumos ir ganiavos pradžios šventės Jurginių (Jorės) ir Sekminių, kaip piemenų šventės, panašumus ir skirtumus. Dainuoja piemenėlių dainas, pasigamina nesudėtingų instrumentų ir jais groja, žaidžia judriuosius ir dainuojamuosius žaidimus, pristato tradicinius juokavimus. Išskiria bendruomeninius vasaros darbus – šienapjūtę, rugiapjūtę, linarūtę. Aptaria svarbiausius kaimo amatus. Tyrinėja gyvenamosios vietovės amatininkystės tradicijas.
Mokiniai aiškinasi skaičiuočių, greitakalbių, patarlių, priežodžių, mįslių ir kitų trumpųjų pasakymų paskirtį, pasirenka jų atlikimo formą (rengia varžytuves, viktorinas ir kt.). Aptaria ir seka melų, stebuklines pasakas, pasakas su dainuojamaisiais intarpais. Diskutuoja apie šiurpių sekimo tradiciją. Dainuoja vaikų dainas apie gamtą. Susipažįsta su našlaičių dainomis, bendraisiais raudų tradicijos bruožais. Apibūdina tradicinius ganymo, medžioklės garso ir muzikos įrankius, kai kuriuos išbando. Žaidžia vaidybinius ir „fantų“ žaidimus. Užrašo šeimos ir giminės dainų, tautosakos, žaidimų ir kt.
Mokiniai aiškinasi paprotinės tautodailės sampratą, gaminasi dirbinius (verbas, margučius, šiaudinius sodus, kalėdinius žaisliukus ir kt.).
Mokiniai aptaria liaudies kūrybos kolektyvinę prigimtį ir individualią kūrybinę raišką. Kuria pasakas, skaičiuotes, vaidinimus ir kitus kūrinius remdamiesi tradiciniais pavyzdžiais.
5–6 klasių koncentras
Mokiniai nagrinėja bendruomenių įvairovę (klasės, mokyklos, kaimo ar miestelio, mikrorajono ir kt.), aptaria bendruomeninio gyvenimo tradicijas, palygina jas praeityje ir dabar. Priskiria save tam tikrai bendruomenei, svarsto jos tradicijų tęstinumo ar plėtros galimybes. Pateikia skirtingų šalių bendruomeninių tradicijų pavyzdžių. Remdamiesi tyrimais ir pavyzdžiais aiškinasi, kas yra regioninė ir tautinė savimonė, išreiškia savo pastebėjimus šiuo klausimu. Pasitelkdami tautosaką ir kitus šaltinius, nagrinėja įvairias tautos kilmės istorijas. Apibūdina Lietuvos tautines bendrijas ir kaimynines tautas.
Pateikdami pavyzdžių iš tautosakos ir istorijos, mokiniai svarsto tradicinių vertybių – gyvenimo darnos ir išminties, gimtojo krašto ir Tėvynės meilės – aktualumą dabarčiai. Diskutuoja apie juoko reikšmę etninėje kultūroje, išskiria juokavimo tradicijų būdingas savybes, tyrinėja liaudies anekdotų įvairovę ir kitus humoristinės tautosakos pavyzdžius. Nagrinėja ir kritiškai vertina tradicinius keiksmus, jų teigiamas ir neigiamas ypatybes.
Naudodamiesi įvairiais šaltiniais, mokiniai apibūdina XIX–XX a. pr. tautinio kostiumo savitumą skirtinguose Lietuvos etnografiniuose regionuose – spalvas, raštus, galvos apdangalus, papuošalus ir kitas būdingas aprangos dalis. Nagrinėja skirtingo statuso žmonių tradicinę aprangą, atskirų jos dalių paskirtį ir sąsajas su apeigomis. Išsamiau tyrinėja savo (ar pasirinkto) etnografinio regiono tautinį kostiumą, kuria jo modelį. Susipažįsta su senovės baltų aprangos svarbiausiais bruožais, būdingomis detalėmis.
Mokiniai aptaria Lietuvos etnografinius regionus – Aukštaitiją, Dzūkiją (Dainavą), Suvalkiją (Sūduvą), Žemaitiją, Mažąją Lietuvą. Susipažįsta su įvairių regionų tarmėmis, tautosaka, liaudies dainomis, instrumentine muzika ir šokiais, žmonių gyvensena ir charakteriu. Palygindami regionus, apibūdina svarbiausius jų skirtumus. Aiškinasi, kokiam etnografiniam regionui priklauso gyvenamoji vietovė ir (ar) iš kokio regiono yra kilę tėvai, seneliai, proseneliai. Diskutuoja apie tarmių tradicijos tęstinumą, pateikia tarmių puoselėjimo kitose šalyse pavyzdžių. Aptaria baltų genčių palikimą kultūriniame kraštovaizdyje – piliakalnius ir kitus objektus, nagrinėja jų vaidmenį baltų kultūroje ir dabartinę reikšmę.
Tyrinėdami įvairius šaltinius, mokiniai išskiria atskirų Lietuvos etnografinių regionų kulinarinio paveldo ypatybes. Nurodo lietuviškos virtuvės tradicinius prieskonius, aiškinasi jų naudą sveikatai. Apibūdina Lietuvos tautinių bendrijų nacionalinius patiekalus. Diskutuoja apie kulinarinį paveldą šiuolaikiniame gyvenime. Gilinasi į sveikos gyvensenos tradicijas, liaudies judriųjų ir sportinių žaidimų naudą sveikatai. Pasidalija savo žiniomis apie šiuos žaidimus, juos žaidžia. Nagrinėja sveikatos ir ligos sampratą tradicinėje kultūroje, ligonio slaugymo ir lankymo papročius.
Remdamiesi vaizdine medžiaga ir kitais šaltiniais, apsilankę nacionaliniuose, regioniniuose parkuose, tradiciniuose ūkiuose, agroturizmo ar kaimo turizmo sodybose, mokiniai tyrinėja Lietuvos tradicinę augaliją ir gyvūniją, susipažįsta su lietuviškomis naminių gyvūnų ir augalų veislėmis. Pateikdami pavyzdžių, apibūdina simbolinę bičių reikšmę, sąsajas su dievybėmis Austėja ir Bubilu. Nagrinėja augalų ir gyvūnų įvaizdžius liaudies kūryboje, aiškinasi simbolines jų reikšmes, svarbą lietuvių kultūroje ir pasaulėjautoje, išskirdami ypač gerbiamus augalus ir gyvūnus (ąžuolą, žirgą ir kt.), jų sąsajas su dievybėmis.
Apsilankę etnokosmologijos ar kitame muziejuje, remdamiesi įvairiais šaltiniais, mokiniai aiškinasi laiko matavimo ir kalendorinių švenčių žymenis, simbolius. Gvildena simbolines skaičių reikšmes. Apibūdina tradicines derliaus šventes ir naujus rudens švenčių papročius (Grybų šventę, Baltų vienybės dieną). Pristato rudens turgų ir mugių tradicijas. Aiškinasi šv. Andriejaus dienos, advento, Kūčių ir Kalėdų papročių, tautosakos ir kito folkloro simboliką. Aptaria kalėdinio laikotarpio turgus (saldaturgį, šeškaturgį, žąsų ir kt.). Nusako viduržiemio šventės papročius. Pateikdami pavyzdžių, įvardija Užgavėnių tradicijų panašumus ir skirtumus įvairiuose Lietuvos regionuose. Aptaria pavasario laukimo papročius, palygina šiuolaikines pavasario lygiadienio ir Žemės dienos tradicijas. Apibūdina Kaziuko mugės tradicijas, pasidalija savo įspūdžiais. Aiškinasi Joninių (Rasų, Kupolių) papročius, simbolius, apeigas, klausosi ir atlieka pasirinktus muzikinio folkloro kūrinius. Pasidalija įspūdžiais apie Žolynų turgų. Apibūdina tradicinius verslus Lietuvoje – bitininkystę, žvejybą, medžioklę ir kt. Aptaria jų papročius, apeigas, simboliką, sąsajas su mitiniais vaizdiniais, atspindžius tautosakoje. Nagrinėja tradicinės prekybos formas, muges Lietuvoje ir atskiruose etnografiniuose regionuose. Aptaria senuosius baltų prekybinius ryšius su kitais kraštais („gintaro kelią“ ir kt.).
Mokiniai išskiria sakmių, padavimų ir legendų ypatybes, pateikia žanro pavyzdžių. Aiškinasi tarmės, patarmės ir šnektos sampratas. Lankydamiesi įvairiuose etnokultūros, folkloro renginiuose, klausydami įrašų, mokiniai susipažįsta su įvairių Lietuvos regionų dainomis ir kita liaudies kūryba, apibūdina jų regioninius bruožus, atlieka pasirinktus pavyzdžius. Išsamiau nagrinėja karinių-istorinių dainų žanrą. Aiškinasi ir nusako sutartinių pagrindinius bruožus ir atlikimo įvairovę (dainuojamosios, instrumentinės, šokamosios ir žaidžiamosios), klausosi jų įrašų, atlieka pasirinktus pavyzdžius. Šoka grupinius šokius, „Polką su ragučiais“, žaidžia įvairius ratelius ir žaidimus. Tyrinėja tradicinius liaudies muzikos instrumentus, bando jais groti, pasakoja apie muzikavimo tradicijas Lietuvoje. Susipažįsta su išleistais liaudies žaidimų rinkiniais, palygina tradicinius vaikų žaidimus ir šokius su dabartiniais.
Mokiniai apibūdina taikomąją tautodailę (tekstilės, keramikos, juvelyrikos, medžio, metalo, odos, vytelių, šaknų ar šiaudų dirbinius), aptaria jos pavyzdžius apsilankydami muziejuose ar parodose, pagal galimybes pasigamina dirbinių.
7–8 klasių koncentras
Mokiniai nagrinėja paauglystės ir jaunystės sampratą tradicinėje kultūroje, diskutuoja apie požiūrį į draugystę ir meilę. Apibūdina jaunimo brandos apeigas (iniciacijas) ir papročius, jų įvairovę ir kaitą. Tyrinėja tradicinių jaunimo ir meilės dainų, romansų ypatybes, mokosi dainuoti pasirinktas dainas. Susipažįsta su jaunimo šokių vakarėlių tradicijomis, palygina jas su dabartinėmis. Aiškinasi tradicinio šokio etiką (pakvietimą šokiui, padėką po jo ir kt.), apžvelgia porinių tradicinių šokių ir žaidimų įvairovę, juos šoka ir žaidžia. Analizuoja jaunimo vaidmenį tęsiant tradicijas tremtyje, siekiant atkurti Lietuvos nepriklausomybę XX a. etnokultūriniame sąjūdyje (žygeivių, romuviečių, kraštotyros ir folkloro judėjimuose). Palygina įvairių šalių jaunimo papročius.
Mokiniai tyrinėja svetingumo ir vaišių papročius seniau ir dabar, aptaria tradicinių vaišių dainų paskirtį. Diskutuoja apie savo ir kitų tautų paprotinio elgesio ir tradicinio etiketo ypatybes, mandagumo raišką. Remdamiesi tautosaka ir kitais etnokultūriniais šaltiniais, pateikdami pavyzdžių, pagrindžia pagarbaus bendravimo tradiciją su kitos lyties, tautybės, tikėjimo, socialinės padėties žmonėmis.
Mokiniai nagrinėja kalendorinių švenčių ir skirtingų sezonų tradicinį valgiaraštį, aptaria jį sveikos gyvensenos požiūriu. Pasidalindami sukaupta informacija ir savo patirtimi, apibūdina ir palygina mitybos tradicijas seniau ir dabar. Vertina kitų šalių kulinarinio paveldo ypatybes, svarsto jo paplitimą Lietuvoje. Pasinaudodami vaizdine medžiaga, leidiniais ir kitais šaltiniais, nagrinėja lietuviškų tradicinių sporto žaidimų įvairovę, išbando įvairius žaidimus. Analizuoja etnosporto plėtrą ir sklaidą Lietuvoje, pateikia kitų šalių tradicinių sporto žaidimų pavyzdžių.
Remdamiesi įvairiais šaltiniais, mokiniai aptaria lietuviško tautinio kostiumo kilmę ir raidą, aiškinasi jo reikšmę nacionalinio atgimimo laikotarpiu, tarpukario Lietuvoje ir dabar. Naudodamiesi vaizdine medžiaga ir kitais šaltiniais, palygina autentiškus tradicinius kostiumus ir jų stilizacijas tarpukariu ir vėlesniais laikotarpiais. Apibūdina ir vertina kitų Europos tautų nacionalinius kostiumus, jų nešiosenos tradicijas.
Mokiniai susipažįsta su namų statybos, įkurtuvių papročiais ir apeigomis, aiškinasi įvairių statinių ar jų dalių paskirtį, simbolines reikšmes. Nagrinėja dainuojamąją ir smulkiąją tautosaką apie namus, juose esančius daiktus, sodybos aplinką. Renka medžiagą apie Lietuvos tradicinių kaimų ir vienkiemių įvairovę, palygina su kitų šalių tradicinės kaimo architektūros pavyzdžiais. Diskutuoja dėl tradicinės architektūros tęstinumo šiandienos architektūriniame kraštovaizdyje svarbos.
Mokiniai aiškinasi pasaulio modelio sampratą, jos sąsajas su kosmologija. Tyrinėja liaudiškus būdus pasaulio kryptims nustatyti, senuosius dangaus šviesulių stebėjimo įrenginius. Aiškinasi astronominių reiškinių, dangaus šviesulių suvokimą, mitus ir simboliką tradicinėje kultūroje, įvaizdžius tautosakoje, ornamentikoje, tradiciniuose dirbiniuose.
Remdamiesi šaltiniais mokiniai nagrinėja kalendorinių ir darbo papročių ryšį su gamtos astronominiais reiškiniais. Nusako jaunimo vaidmenį rudens talkų papročiuose. Apibūdina savitas Vakarų Lietuvos linamynio tradicijas. Analizuodami Vėlinių ir Helovyno kilmę, prasmes ir raišką, nurodo jų panašumus ir skirtumus. Nagrinėja miško kirtimo, plunksnų plėšymo ir kitas žiemos talkas. Aptaria persirengėlių papročius kalėdiniu ir Užgavėnių laikotarpiu, kaukių įvairovę ir prasmę, jas gaminasi, dalyvauja persirengėlių vaidinimuose. Tyrinėja tarpušvenčio, mėsiedo, Pelenų dienos, gavėnios, Pusiaugavėnio papročius. Aptaria Velykų lalavimo reiškinį ir supimosi tradicijas pavasariniu laikotarpiu. Diskutuoja apie tradicines ir naujas su meile, draugyste susijusias šventes (Mildos, Valentino). Palygina bendruomeninius Sekminių sambarių ir rytagonių papročius, susipažįsta su paruginėmis giesmėmis, rateliais, atlieka pasirinktus kūrinius. Tyrinėja Rasos (Joninių, Kupolių) šventės kilmę, raidą. Aptaria latvių Lyguo ir Janių šventes. Apibūdina lietuviškų kalendorinių švenčių savitumą, jų reikšmę Lietuvos visuomenėje. Aiškinasi svarbiausius tradicinės žemdirbystės ir gyvulininkystės ypatumus Lietuvoje. Analizuoja lino kančios simboliką, jos elementus taiko savo kūryboje.
Mokiniai analizuoja pasakojamosios ir retorinės tautosakos įvairovę. Apibūdina mitus ir mitologines dainas. Nusako baladžių ypatybes. Klausosi, nagrinėja partizanų ir tremtinių dainas, jas atlieka. Aiškinasi poros pasirinkimo ir kitų jaunimo žaidimų tradiciją. Aptaria tradicinius porinius ir kadrilinius šokius, jų muziką, atlieka pasirinktus šokius. Gilinasi į tradicinių šokių klubų veiklą Lietuvoje ir kitose šalyse. Atpažįsta tradicinių šokių atspindžius šiuolaikiniuose jaunimo šokiuose. Aptaria tradicines muzikos kapelas, jų šokių repertuarą.
Mokiniai apibūdina vaizduojamąją tautodailę (skulptūros, tapybos ir grafikos darbus, karpinius), lankydamiesi muziejuose ar parodose susipažįsta su jos įvairove.
Mokiniai aptaria tautosakos užrašymo istoriją, sukauptus folkloro ir tarmių archyvus, tautodailės fondus. Palygina autentišką ir stilizuotą liaudies kūrybą. Apibrėžia World music, post-folkoro, pseudo-folkloro (kičo) sampratas.
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras
Remdamiesi tyrinėtojų darbais, mokiniai nagrinėja savo ir kito sampratą šeimos ir bendruomeniniuose papročiuose bei apeigose. Palygina savo tautos ir kitų tautų tradicines šeimos apeigas – vestuves, laidotuves, krikštynų papročius. Tyrinėja tautiečių bendruomenes ir jų tradicijas kitose šalyse. Diskutuoja apie baltų kilmę, lietuvių tautos kultūrinius ryšius su kitomis tautomis, pateikia pavyzdžių.
Remdamiesi etninės kultūros ir istorijos šaltiniais, mokiniai nagrinėja šeimos ir bendruomenės paprotinį elgesį, paprotinės teisės atspindžius kuriant teisėkūros pradmenis Lietuvoje, skirtingų laikotarpių nuosavybės ir teisėtumo sampratą. Remdamiesi etnokultūrinėmis žiniomis, diskutuoja apie vyrų ir moterų teises, skirtingų lyčių bendravimo ypatybes. Apibūdina, vertina savo ir kitų tautų paprotinio elgesio normas, palygina su šiuolaikiniu gyvenimu.
Mokiniai nagrinėja mitybos papročių kaitą Lietuvoje ir kulinarinio paveldo reikšmę šiuolaikiniame gyvenime. Palygina sveikatos tausojimo ir higienos laikymosi papročius Lietuvoje ir kitose šalyse, gydomųjų maisto produktų panaudojimą tradicinėje virtuvėje ir liaudies medicinoje. Remdamiesi etnokultūros šaltiniais, apibūdina liaudies medicinos ir veterinarijos ypatybes. Diskutuoja apie lietuvių ir kitų tautų tradicinių sporto žaidimų šiandieninę būklę ir svarbą, žaidžia pasirinktus žaidimus.
Remdamiesi tyrinėtojų darbais, mokiniai nagrinėja tautinio kostiumo susiformavimo aplinkybes, madų įtaką jo raidai. Įvardija regioninius ir skirtingos socialinės padėties žmonių tautinio kostiumo skirtumus. Palygina lietuvišką tautinį kostiumą su Lietuvos tautinių bendrijų ir kaimyninių tautų nacionaliniais kostiumais. Diskutuoja apie tautinio kostiumo reikšmę šiuolaikinio žmogaus gyvenime Lietuvoje bei kitose šalyse.
Mokiniai pristato tarmių, patarmių ir šnektų įvairovę Lietuvoje, apibūdina jų gyvąją tradiciją.
Naudodamiesi tyrėjų darbais, mokiniai analizuoja etnografinių regionų raidą ir ją lėmusius veiksnius. Nagrinėja regioninius tradicinės architektūros skirtumus, apibūdina įvairių tipų tradicinius kaimus (gatvinius, kupetinius, padrikuosius, vienkiemius). Išskiria dvarus, kitus kultūrinio kraštovaizdžio objektus, aptaria jų kaitą per pastarąjį šimtmetį. Diskutuoja apie tradicinės architektūros puoselėjimą Lietuvoje ir kitose šalyse.
Mokiniai analizuoja baltų tikėjimo ir mitinio pasaulėvaizdžio atspindžius kalendorinėse, darbo ir šeimos apeigose, papročiuose, tautosakoje, tautodailėje, tradiciniuose dirbiniuose, architektūroje, antkapiniuose krikštuose ir kt. Palygina senovės baltų ir senovės graikų, romėnų, kitų tautų mitologiją, religiją. Samprotauja apie baltų pasaulėžiūros ir krikščionybės dermę Lietuvos etninėje kultūroje paskutiniais šimtmečiais.
Mokiniai tyrinėja kalendorinių švenčių sąsajas su tradiciniais ūkio darbais ir religija. Aiškinasi derliaus švenčių ryšį su protėvių kultu. Nagrinėja mirusiųjų minėjimo ir kapų lankymo papročius Lietuvoje, palygina su įvairių tautinių bendrijų, kaimyninių ir tolimesnių tautų tradicijomis. Išskiria lietuviškų advento, Kūčių ir Kalėdų papročių savitumą kitų tautų kontekste. Susipažįsta su įvairių religinių konfesijų kalėdinėmis tradicijomis. Apibūdina baltų ir krikščioniškų tradicijų persipynimą lietuviškose velykinio laikotarpio apeigose, palygina skirtingų religinių konfesijų velykinius papročius. Rasos (Joninių, Kupolių) šventės tradicijas sugretina su kitų šalių vidurvasario šventės tradicijomis. Remdamiesi šaltiniais, nagrinėja Žolinių šventės kilmę, papročius, tradicijas, palygina su kaimyninių ir kitų šalių tradicijomis. Aptaria tradicinių darbų, amatų ir verslų reikšmę Lietuvos ūkiui, jų raidą, analizuoja kaitos priežastis. Apibūdina ūkinėje veikloje naudotus tradicinius technikos ir mechaninius įrengimus, susisiekimo priemones. Palygina tradicinių dirbinių realizavimo būdus praeityje ir dabar. Aptaria tradicinius darbus ir amatus Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo sąvade ir UNESCO Reprezentatyvaus žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąraše, tautinio paveldo produktų ir tradicinių amatų meistrų sertifikavimą, analizuoja kitų šalių pavyzdžius.
Mokiniai analizuoja raudų ypatybes, paskirtį ir simbolizmą. Aptaria giesmių įvairovę, giedojimo tradicijos kaitą. Nagrinėja šeimos dainų žanrą, klausosi ir atlieka pasirinktus muzikinio folkloro kūrinius. Tyrinėja sakytinio, muzikinio, šokamojo ir žaidybinio folkloro kūrybos formas, žanrų įvairovę, jų ypatumus ir kaitą, pasirinktus kūrinius atlieka, įtraukia į savo kūrybą.
Mokiniai nusako klojimo teatro ir Lietuvių folkloro teatro reikšmę, apibūdina jų veiklos ypatybes.
Aplankydami parodas ir remdamiesi kitais šaltiniais, mokiniai gilinasi į šiuolaikinę tautodailę, pagal galimybes kuria tautodailės dirbinius.
Mokiniai nagrinėja liaudies kūrybos elementus mėgėjų ir profesionalų darbuose – aranžuotėse, stilizacijose, autoriniuose kūriniuose.
III–IV gimnazijos klasių koncentras
Remdamiesi mokslininkų darbais, mokiniai aptaria baltų kilmę indoeuropiečių kontekste.
Remdamiesi tyrėjų darbais ir kitais šaltiniais, mokiniai nagrinėja baltų sampratą apie svarbiausius žmogaus gyvenimo etapus nuo kūdikystės iki senatvės. Tyrinėja vedybų apeigas ir jų prasmę, vertina tradicijų įtraukimą į šiuolaikines vestuves. Apibūdina gimtuvių, vardynų ir krikštynų papročius, apeigas, diskutuoja apie jų atspindžius šiuolaikinėse krikštynose ar vardynose. Gilinasi į vaikų auginimo ir auklėjimo tradicijas, svarsto jų taikymo dabartiniam vaikų auklėjimui šeimoje ir ugdymo įstaigose galimybes. Mokosi archajiškų vestuvinių dainų, lopšinių ir kito folkloro, susijusio su šeimos šventėmis ir papročiais. Nagrinėja archajišką mirties ir pomirtinio pasaulio sampratą, raudų semantiką, laidotuvių papročius ir apeigas, jų kaitą.
Įvairiuose šaltiniuose mokiniai analizuoja baltų paprotinį elgesį, įvertindami bendruomeninį sprendimų priėmimą per krivules, vyrų ir moterų santykius, pagarbą protėviams, teisingumo, darbštumo ir kitas svarbiausias vertybes. Tyrinėja šių vertybių atspindžius smulkiojoje ir pasakojamojoje tautosakoje, dainose, sutartinėse ir kitoje liaudies kūryboje. Interpretuoja lietuvių kalboje išsaugotas senąsias dorovinio mąstymo formas, palygindami žodžius ‚darna‘, ‚dermė‘, ‚dora‘ su kitais vertybinę prasmę turinčiais žodžiais – ‚darbas‘, ‚užderėjimas‘, ‚suderėjimas‘ ir kt. Gilinasi į Marijos Gimbutienės tyrimus apie Senosios Europos matricentrinę kultūrą ir jos dorovinių nuostatų atspindžius baltų kultūroje bei aktualumą dabarčiai. Nagrinėja Lietuvos valdovo Gedimino laiškus, Lietuvos statutus ir kitus senuosius dokumentus, atpažindami juose baltų paprotinės teisės palikimą.
Mokiniai nagrinėja mūsų krašte vartotus seniausius maisto produktus, jų paruošimo būdus. Palygina baltų mitybą su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės tradicine virtuve. Tyrinėja kalendorinių, šeimos švenčių apeiginių patiekalų simboliką ir jos sąsajas su baltų pasaulėžiūra. Aptaria šiuolaikines baltų genčių ir LDK laikų kulinarinio paveldo rekonstrukcijas. Analizuoja senąsias pirties tradicijas, su jomis susijusius tikėjimus, simboliką ir apeigas. Apibūdina archajiškos baltiškos pirties sąsajas su finougrų ir slavų pirtimis, palygina su Romos ir kitų senovės civilizacijų pirties kultūra.
Remdamiesi tyrimais, susipažindami su muziejų ekspozicijomis ar dalyvaudami gyvosios istorijos renginiuose, mokiniai nagrinėja I–XVI a. baltų aprangą. Tyrinėja baltų aprangos elementų simboliką, sąsajas su apeigomis ir papročiais. Atpažįsta šiuos elementus XIX amžiaus lietuvių ir latvių tautiniuose kostiumuose. Palygina baltų ir kitų kraštų (skandinavų, keltų ir kt.) archeologinio kostiumo rekonstrukcijas. Įvardija baltų aprangos dabartinę nešioseną per įvairius renginius ar užsiimant tam tikra veikla, pasigaminimo galimybes, svarsto ir interpretuoja archeologinio kostiumo atskirų elementų pritaikymą šiuolaikinei aprangai.
Mokiniai tyrinėja išskirtinę Lietuvos kraštovaizdžio ypatybę – piliakalnius, jų paskirtį, ryšį su senosiomis baltų žemėmis. Diskutuoja apie piliakalnių, alkakalnių etimologiją, raidą ir išlikimą. Analizuoja šaltinius apie kitus baltų kraštovaizdžio palikimą menančius objektus – mitologinius akmenis, ypatingus medžius, šaltinius, versmes ir kt. Nagrinėja senąsias baltų šventvietes, palygina su kitų pasaulio kultūrų senosiomis šventyklomis. Svarsto piliakalnių ir kitų baltų palikimo objektų reikšmę šių dienų kultūrai.
Remdamiesi mokslininkų darbais, mokiniai nagrinėja Deivės Motinos religiją ir vėlesnio laikotarpio baltų pasaulėžiūros, mitologijos ir religijos pagrindinius bruožus, šaltinius, raidą. Analizuoja Sovijaus mitą ir kitų baltų kultūrai būdingų mitinių vaizdinių prasmę, prigimtinį žmogaus santykį su gamta, animistinę pasaulėžiūrą, šventybės suvokimą. Išskiria pomirtinio gyvenimo sampratą, interpretuoja jos apraiškas kalendorinėse, darbo ir šeimos apeigose, sakytiniame ir muzikiniame folklore, vaizduojamajame mene, dirbiniuose, architektūroje ir kitame pavelde. Palygina baltų pasaulėžiūrą, mitologiją ir religiją su kitų senovės kultūrų palikimu.
Mokiniai apibūdina baltų kalendoriaus ir laiko matavimo raidą, ciklinę laiko sampratą, šventės ir kasdienybės suvokimą. Nagrinėja kalendorinių papročių, su jais susijusios tautosakos ir kito folkloro semantiką, ypatybes. Mokosi kalendorinių dainų, žaidimų ir kito folkloro. Pagrindžia žemdirbystės ir gyvulininkystės švenčių ryšį su gamtos ciklais, dievybėmis, paaiškina su tam tikrais darbais siejamą simboliką. Analizuoja baltų žemdirbystės, gyvulininkystės, medžioklės ir žvejybos ypatumus. Tyrinėja baltų amatų ir verslų įvairovę (gintaro rinkimą ir apdirbimą, kalvystę ir kt.) kitų tuometinių Europos kultūrų kontekste. Nurodo įvairiais laikotarpiais vykusios baltų prekybos ypatybes. Analizuoja baltų darbų, amatų, verslų rekonstrukcijas ir tęstinumą, įvairias sklaidos formas šiuolaikiniame Lietuvos ir platesniame Europos kultūros lauke.
Remdamiesi įvairiais šaltiniais ir analizuodami pavyzdžius, mokiniai samprotauja apie senos kilmės sakytinės tautosakos savitumą, simboliką ir vertę, dabartinę sklaidą. Nagrinėja archajiškas sutartinių ypatybes (poetines, muzikines, choreografines), mokosi sutartines giedoti ir šokti. Tyrinėja kitus seniausius dainuojamosios tautosakos žanrus – raudas, karines-istorines, kalendorines ir darbo dainas, mokosi pasirinktas. Apibūdina archajiškus baltų muzikos instrumentus – ragus, daudytes, skudučius, kankles ir kt., pagal galimybes jais groja.
Susipažinę su muziejų eksponatais, archeologiniais tyrimais, vaizdine medžiaga ir kitais šaltiniais, mokiniai nagrinėja baltų taikomąjį, vaizduojamąjį ir paprotinį meną, jo elementus įtraukia į savo kūrybą.
Mokiniai aptaria žmogaus ir jo kūno dalių įvaizdžius, šeimos santykių atspindžius sakytinės ir dainuojamosios tautosakos pavyzdžiuose. Aptaria šeimos santykių modelį tradicinėje kultūroje, aiškinasi senuosius giminystės pavadinimus. Pasakoja apie savo šeimos ir giminės istoriją, tradicijas. Susipažįsta su tautinių vardų įvairove ir vardinių tradicijomis. Mokosi vaikų ir šeimos tematikos tradicinių žaidimų, šokių, pasakojimų, dainų, juos įtraukia į savo kūrybinę raišką.
Pasidalindami savo įspūdžiais ir vadovaudamiesi įgytomis etnokultūrinėmis žiniomis, mokiniai aptaria ir išreiškia savo nuomonę apie paprotinį elgesį ir vertybes bendraujant su bendraamžiais, vyresniais ir jaunesniais žmonėmis, svečiais. Susipažįsta su tradiciniu etiketu prie stalo, jo mokosi kurdami vaidinimus, žaisdami. Nagrinėja bendruomeniškumo, darbštumo, kaip vertybių, pavyzdžius tautosakoje, bičių įvaizdžio ir bičiulystės reikšmę tradicinėje kultūroje. Aiškinasi juokavimų tradicijas, su jomis susijusią tautosaką.
Remdamiesi pavyzdžiais, mokiniai nusako tradicinius kasdieninius ir šventinius patiekalus bei jų gaminimo būdus. Aiškinasi duonos svarbą šeimos gyvenime, tyrinėja „duonos kelią“, atpažįsta įvairias Lietuvoje tradiciškai augintas javų rūšis. Mokiniai skaito pasakojimus, mokosi mįslių, patarlių, priežodžių, dainų apie javus, duoną ir kitus tradicinius patiekalus, žaidžia jų tematikos žaidimus, eina ratelius.
Mokiniai aptaria „gyvenimą su saule“ – etninei kultūrai būdingą dienos režimą. Susipažįsta su namų švarinimosi papročiais (kasdien ir prieš šventes), mokosi mįslių, patarlių, priežodžių apie švarą ir naudotus įrankius (pavyzdžiui, šluotą), aiškinasi su jais susijusius tikėjimus. Nagrinėja ir savais žodžiais įvardija tradicinei kultūrai būdingą požiūrį į žalingus įpročius.
Mokiniai apibūdina svarbiausias tautinio kostiumo ypatybes, išvardija pagrindines tautinio kostiumo sudedamąsias dalis (drabužius, apavą, papuošalus ir kitus aksesuarus), palygina šeimos narių tradicinę kasdienę ir šventinę aprangą. Aptaria mergaičių tradicines šukuosenas. Mokosi pasidaryti tautinio kostiumo detalių (pavyzdžiui, nusiausti juostų), kuria savo tautinį kostiumą.
Mokiniai nagrinėja tradicinę namų sampratą ir jos atspindžius tautosakoje. Mokosi folkloro kūrinių apie namus. Tyrinėdami vaizdinę medžiagą ar apsilankę etnografiniame kaime, sodyboje, muziejuje susipažįsta su tradicine sodyba, aptaria jos vidų ir aplinką. Tradicinę sodybą interpretuoja įvairiomis kūrybinės raiškos formomis.
Mokiniai nagrinėja tautosaką apie pasaulio ir žmogaus sukūrimą. Pateikdami pavyzdžių, aptaria žmogaus ir gamtos paraleles tradicinėje kultūroje. Nusako dangaus šviesulių, žemės, vėjo, vandens, medžio, miško reikšmę senojoje lietuvių pasaulėžiūroje. Tyrinėja pasakojimus ir kitus šaltinius apie šventus akmenis, šaltinius, kalnus ir kt. Remdamiesi pavyzdžiais, savais žodžiais apibūdina mitines būtybes (aitvarus, kaukus, milžinus, nykštukus ir kt.), interpretuoja jų įvaizdžius savo kūrybinėje veikloje. Mokosi patarlių ir mįslių apie žmogų, žemę, dangų ir kitus aptartus dalykus.
Mokiniai aiškinasi kalendorinių metų ir paros laiko sampratą tradicinėje kultūroje. Susipažįsta ir pagal galimybes išbando liaudies naudotus būdus kalendoriniam ir paros laikui nustatyti. Aptaria senuosius mėnesių, paros meto (valandų) pavadinimus. Remdamiesi patirtimi ir etnokultūrinėmis žiniomis, apibūdina išskrendančių paukščių dienas, Vėlines. Aptaria „Ožio vedimo“ paprotį ganiavos pabaigoje. Nagrinėja ir savais žodžiais apibūdina papročius per svarbiausias žiemos šventes – Kūčias ir Kalėdas, Tris karalius, Naujuosius metus, Užgavėnes. Aiškinasi, kokius tradicinius darbus šeimos nariai dirbdavo žiemą (verpė, audė, pynė, vijo virves ir kt.), kuria žiemos metui būdingus namų puošybos elementus – šiaudinius dirbinius ir karpinius. Aptaria parskrendančių paukščių dienų, Verbų ir Velykų tradicijas. Išskiria svarbiausius pavasario darbus: arimą, sėjimą, piemenavimo pradžią. Nagrinėja piemenėlių šaukinių gyvuliams, paukščių pamėgdžiojimų įvairovę. Nusako svarbiausios vasaros šventės – Rasų (Joninių, Kupolių) – pagrindines ypatybes.
Mokiniai aiškinasi liaudies kūrybos sampratą, pateikia pavyzdžių iš artimiausios aplinkos. Aptaria suaugusiųjų kūrybą vaikams (lopšines, žaidinimus ir kt.) ir vaikų atliekamą liaudies kūrybą (skaičiuotes, žaidimus, ratelius, daineles, garsų pamėgdžiojimus, greitakalbes ir kt.). Klausosi, stebi ir išbando jų pavyzdžius.
Mokiniai seka pasakas be galo, gyvulines ir buitines pasakas, dainuoja liaudies dainas. Žaidžia spėjimo, dialoginius, dainuojamuosius vaikų žaidimus, kuria vaidinimus etnokultūrine tematika. Groja tradiciniais vaikų muzikos instrumentais.
Mokiniai atpažįsta būdingus lietuviškus tradicinius ornamentus ir taiko juos savo kūryboje. Aiškinasi, kas yra tautodailė, pasigamina nesudėtingų jos gaminių.
  Remdamiesi įgytomis etnokultūrinėmis žiniomis ir savo patirtimi, mokiniai aptaria šeimos, giminės tradicijų tęstinumą, pateikia pavyzdžių iš savo aplinkos. Nagrinėja ir palygina skirtingų kartų ryšius anksčiau ir dabar. Aiškinasi, koks yra krikšto tėvų vaidmuo tradicinėje kultūroje. Nagrinėdami bendruomenės sampratą, apibūdina savo klasės, mokyklos, vietos bendruomenes. Diskutuoja apie geros kaimynystės ir bendruomeninio gyvenimo tradicijas, pateikia šia tema patarlių, priežodžių ir kitų tautosakos pavyzdžių. Įvertindami papročių pavyzdžius ir pasidalindami savo patyrimu, apibūdina bendruomenės ir giminės vaidmenį svarbiausiose tradicinėse šeimos apeigose – krikštynose, vestuvėse ir laidotuvėse. Atpažįsta tautą kaip bendruomenę, aiškinasi svarbiausius tautinius simbolius. Įvardija artimoje aplinkoje esančias kitas tautas, tautines bendrijas.
Remdamiesi patarlėmis, priežodžiais, pasakomis ir kita tautosaka, mokiniai nagrinėja tradicinės bendruomenės doros principus – atjautą, silpnesnių ir nuskriaustų globą, pagarbą vyresniems, tarpusavio pagalbą ir kt. Apibūdina ir išvardija tradicinius pasisveikinimus, atsisveikinimus, palinkėjimus. Aiškinasi bendravimo papročius ir etiketo ypatumus šeimos apeigose – krikštynose, vestuvėse, laidotuvėse. Diskutuoja apie tradicinei bendruomenei būdingą pagarbų požiūrį į kultūrą ir jos kūrėjus, kitus šviesuolius.
Pasidalindami savo žiniomis ir rasta informacija šaltiniuose, mokiniai apibūdina įvairių kalendorinių švenčių svarbiausius apeiginius valgius, kai kuriuos iš jų pasigamina. Nagrinėja įvairių tradicinių maisto produktų ir vaistažolių naudingas sveikatai savybes, atpažįsta vaistažoles, pasigamina arbatų ar kitų gėrimų, valgių. Diskutuoja apie grūdinimosi papročius, aiškinasi senuosius prausimosi būdus, palygina pirties tradicijas praeityje ir dabar.
Naudodamiesi vaizdine medžiaga ar lankydamiesi muziejuose, mokiniai aiškinasi, iš kokių medžiagų siuvamas tautinis kostiumas, aptaria jo sudedamųjų dalių įvairovę, žieminę ir vasarinę aprangą. Susipažįsta su kai kurių tautinio kostiumo dalių (juostų, marškinių, pirštinių ir kt.) reikšme, susijusia su dovanojimo apeigomis. Išskiria tautinių juostų rūšis (pintines, vytines, austines), nagrinėja būdingus jų raštus. Palygina tautinio kostiumo nešioseną seniau ir dabar. Piešdami ar panaudodami kitus raiškos būdus, pavaizduoja atskiras tautinio kostiumo dalis, jų medžiagas, raštus. Išbando nesudėtingą juostų pynimą, marškinių siuvinėjimą ir kt.
Mokiniai tyrinėja gyvenamosios vietovės kultūrinį kraštovaizdį – archeologijos, istorijos, architektūros ir gamtos paminklus, renka ir aptaria su jais susijusias istorijas, sakmes ir padavimus, aiškinasi vietovardžių kilmę. Panaudodami nuotraukas ir kitus šaltinius, palygina gimtosios vietovės kraštovaizdį seniau ir dabar. Ieško duomenų ir pristato miesto, miestelio ar kaimo įkūrimo istoriją, susipažįsta su vietos žymių žmonių veikla ir jos reikšme.
Mokiniai nagrinėja gamtos objektų ir reiškinių (vaivorykštės, perkūnijos, žaibavimo ir kt.) suvokimą tradicinėje kultūroje, žmogaus ir gamtos ryšį, pagarbą kiekvienai gyvybei, gamtosaugines nuostatas. Tyrinėja Pasaulio medžio vaizdinį, pateikdami pavyzdžių iš tautosakos ir kitos liaudies kūrybos. Remdamiesi šaltiniais, apibūdina pagrindinius senovės lietuvių dievus (Perkūną, Žemyną, Gabiją, Laimą ir kt.), mitologizuotus dangaus kūnus (Saulę, Aušrinę, Dievaitį Mėnulį). Analizuoja liaudies kūrybą, susijusią su mitinėmis būtybėmis (laumėmis, giltine, velniais ir kt.). Nusako gyvūnų (žvėrių, žalčių ir gyvačių, paukščių) mitines reikšmes. Aptaria Paukščių tako sampratą.
Mokiniai aptaria tradicinius vaikų, moterų, vyrų darbus kaimo bendruomenėje. Aiškinasi talkos sąvoką ir bendruosius įvairių talkų bruožus. Išskiria svarbiausius bendruomeninius rudens darbus – bulviakasį, žiemkenčių sėją, kūlimą, linamynį. Aptaria rudens lygiadienį ir jo šiuolaikines tradicijas. Nusako pagrindinius advento papročius, darbus per to meto bendruomenines vakarones, Kūčių apeigas, „blukio vilkimo“ paprotį. Aptaria Grabnyčių (Perkūno dienos), šv. Agotos (Gabijos, Duonos) dienos papročius. Apibūdina pavasario lygiadienį ir jo šiuolaikines tradicijas. Nagrinėja Melų dienos tradicijas. Apibūdina Velykų laikotarpio (nuo Verbų iki Atvelykio) papročius. Nurodo pirmosios žalumos ir ganiavos pradžios šventės Jurginių (Jorės) ir Sekminių, kaip piemenų šventės, panašumus ir skirtumus. Dainuoja piemenėlių dainas, pasigamina nesudėtingų instrumentų ir jais groja, žaidžia judriuosius ir dainuojamuosius žaidimus, pristato tradicinius juokavimus. Išskiria bendruomeninius vasaros darbus – šienapjūtę, rugiapjūtę, linarūtę. Aptaria svarbiausius kaimo amatus. Tyrinėja gyvenamosios vietovės amatininkystės tradicijas.
Mokiniai aiškinasi skaičiuočių, greitakalbių, patarlių, priežodžių, mįslių ir kitų trumpųjų pasakymų paskirtį, pasirenka jų atlikimo formą (rengia varžytuves, viktorinas ir kt.). Aptaria ir seka melų, stebuklines pasakas, pasakas su dainuojamaisiais intarpais. Diskutuoja apie šiurpių sekimo tradiciją. Dainuoja vaikų dainas apie gamtą. Susipažįsta su našlaičių dainomis, bendraisiais raudų tradicijos bruožais. Apibūdina tradicinius ganymo, medžioklės garso ir muzikos įrankius, kai kuriuos išbando. Žaidžia vaidybinius ir „fantų“ žaidimus. Užrašo šeimos ir giminės dainų, tautosakos, žaidimų ir kt.
Mokiniai aiškinasi paprotinės tautodailės sampratą, gaminasi dirbinius (verbas, margučius, šiaudinius sodus, kalėdinius žaisliukus ir kt.).
Mokiniai aptaria liaudies kūrybos kolektyvinę prigimtį ir individualią kūrybinę raišką. Kuria pasakas, skaičiuotes, vaidinimus ir kitus kūrinius remdamiesi tradiciniais pavyzdžiais.
Mokiniai nagrinėja bendruomenių įvairovę (klasės, mokyklos, kaimo ar miestelio, mikrorajono ir kt.), aptaria bendruomeninio gyvenimo tradicijas, palygina jas praeityje ir dabar. Priskiria save tam tikrai bendruomenei, svarsto jos tradicijų tęstinumo ar plėtros galimybes. Pateikia skirtingų šalių bendruomeninių tradicijų pavyzdžių. Remdamiesi tyrimais ir pavyzdžiais aiškinasi, kas yra regioninė ir tautinė savimonė, išreiškia savo pastebėjimus šiuo klausimu. Pasitelkdami tautosaką ir kitus šaltinius, nagrinėja įvairias tautos kilmės istorijas. Apibūdina Lietuvos tautines bendrijas ir kaimynines tautas.
Pateikdami pavyzdžių iš tautosakos ir istorijos, mokiniai svarsto tradicinių vertybių – gyvenimo darnos ir išminties, gimtojo krašto ir Tėvynės meilės – aktualumą dabarčiai. Diskutuoja apie juoko reikšmę etninėje kultūroje, išskiria juokavimo tradicijų būdingas savybes, tyrinėja liaudies anekdotų įvairovę ir kitus humoristinės tautosakos pavyzdžius. Nagrinėja ir kritiškai vertina tradicinius keiksmus, jų teigiamas ir neigiamas ypatybes.
Naudodamiesi įvairiais šaltiniais, mokiniai apibūdina XIX–XX a. pr. tautinio kostiumo savitumą skirtinguose Lietuvos etnografiniuose regionuose – spalvas, raštus, galvos apdangalus, papuošalus ir kitas būdingas aprangos dalis. Nagrinėja skirtingo statuso žmonių tradicinę aprangą, atskirų jos dalių paskirtį ir sąsajas su apeigomis. Išsamiau tyrinėja savo (ar pasirinkto) etnografinio regiono tautinį kostiumą, kuria jo modelį. Susipažįsta su senovės baltų aprangos svarbiausiais bruožais, būdingomis detalėmis.
Mokiniai aptaria Lietuvos etnografinius regionus – Aukštaitiją, Dzūkiją (Dainavą), Suvalkiją (Sūduvą), Žemaitiją, Mažąją Lietuvą. Susipažįsta su įvairių regionų tarmėmis, tautosaka, liaudies dainomis, instrumentine muzika ir šokiais, žmonių gyvensena ir charakteriu. Palygindami regionus, apibūdina svarbiausius jų skirtumus. Aiškinasi, kokiam etnografiniam regionui priklauso gyvenamoji vietovė ir (ar) iš kokio regiono yra kilę tėvai, seneliai, proseneliai. Diskutuoja apie tarmių tradicijos tęstinumą, pateikia tarmių puoselėjimo kitose šalyse pavyzdžių. Aptaria baltų genčių palikimą kultūriniame kraštovaizdyje – piliakalnius ir kitus objektus, nagrinėja jų vaidmenį baltų kultūroje ir dabartinę reikšmę.
Tyrinėdami įvairius šaltinius, mokiniai išskiria atskirų Lietuvos etnografinių regionų kulinarinio paveldo ypatybes. Nurodo lietuviškos virtuvės tradicinius prieskonius, aiškinasi jų naudą sveikatai. Apibūdina Lietuvos tautinių bendrijų nacionalinius patiekalus. Diskutuoja apie kulinarinį paveldą šiuolaikiniame gyvenime. Gilinasi į sveikos gyvensenos tradicijas, liaudies judriųjų ir sportinių žaidimų naudą sveikatai. Pasidalija savo žiniomis apie šiuos žaidimus, juos žaidžia. Nagrinėja sveikatos ir ligos sampratą tradicinėje kultūroje, ligonio slaugymo ir lankymo papročius.
Remdamiesi vaizdine medžiaga ir kitais šaltiniais, apsilankę nacionaliniuose, regioniniuose parkuose, tradiciniuose ūkiuose, agroturizmo ar kaimo turizmo sodybose, mokiniai tyrinėja Lietuvos tradicinę augaliją ir gyvūniją, susipažįsta su lietuviškomis naminių gyvūnų ir augalų veislėmis. Pateikdami pavyzdžių, apibūdina simbolinę bičių reikšmę, sąsajas su dievybėmis Austėja ir Bubilu. Nagrinėja augalų ir gyvūnų įvaizdžius liaudies kūryboje, aiškinasi simbolines jų reikšmes, svarbą lietuvių kultūroje ir pasaulėjautoje, išskirdami ypač gerbiamus augalus ir gyvūnus (ąžuolą, žirgą ir kt.), jų sąsajas su dievybėmis.
Apsilankę etnokosmologijos ar kitame muziejuje, remdamiesi įvairiais šaltiniais, mokiniai aiškinasi laiko matavimo ir kalendorinių švenčių žymenis, simbolius. Gvildena simbolines skaičių reikšmes. Apibūdina tradicines derliaus šventes ir naujus rudens švenčių papročius (Grybų šventę, Baltų vienybės dieną). Pristato rudens turgų ir mugių tradicijas. Aiškinasi šv. Andriejaus dienos, advento, Kūčių ir Kalėdų papročių, tautosakos ir kito folkloro simboliką. Aptaria kalėdinio laikotarpio turgus (saldaturgį, šeškaturgį, žąsų ir kt.). Nusako viduržiemio šventės papročius. Pateikdami pavyzdžių, įvardija Užgavėnių tradicijų panašumus ir skirtumus įvairiuose Lietuvos regionuose. Aptaria pavasario laukimo papročius, palygina šiuolaikines pavasario lygiadienio ir Žemės dienos tradicijas. Apibūdina Kaziuko mugės tradicijas, pasidalija savo įspūdžiais. Aiškinasi Joninių (Rasų, Kupolių) papročius, simbolius, apeigas, klausosi ir atlieka pasirinktus muzikinio folkloro kūrinius. Pasidalija įspūdžiais apie Žolynų turgų. Apibūdina tradicinius verslus Lietuvoje – bitininkystę, žvejybą, medžioklę ir kt. Aptaria jų papročius, apeigas, simboliką, sąsajas su mitiniais vaizdiniais, atspindžius tautosakoje. Nagrinėja tradicinės prekybos formas, muges Lietuvoje ir atskiruose etnografiniuose regionuose. Aptaria senuosius baltų prekybinius ryšius su kitais kraštais („gintaro kelią“ ir kt.).
Mokiniai išskiria sakmių, padavimų ir legendų ypatybes, pateikia žanro pavyzdžių. Aiškinasi tarmės, patarmės ir šnektos sampratas. Lankydamiesi įvairiuose etnokultūros, folkloro renginiuose, klausydami įrašų, mokiniai susipažįsta su įvairių Lietuvos regionų dainomis ir kita liaudies kūryba, apibūdina jų regioninius bruožus, atlieka pasirinktus pavyzdžius. Išsamiau nagrinėja karinių-istorinių dainų žanrą. Aiškinasi ir nusako sutartinių pagrindinius bruožus ir atlikimo įvairovę (dainuojamosios, instrumentinės, šokamosios ir žaidžiamosios), klausosi jų įrašų, atlieka pasirinktus pavyzdžius. Šoka grupinius šokius, „Polką su ragučiais“, žaidžia įvairius ratelius ir žaidimus. Tyrinėja tradicinius liaudies muzikos instrumentus, bando jais groti, pasakoja apie muzikavimo tradicijas Lietuvoje. Susipažįsta su išleistais liaudies žaidimų rinkiniais, palygina tradicinius vaikų žaidimus ir šokius su dabartiniais.
Mokiniai apibūdina taikomąją tautodailę (tekstilės, keramikos, juvelyrikos, medžio, metalo, odos, vytelių, šaknų ar šiaudų dirbinius), aptaria jos pavyzdžius apsilankydami muziejuose ar parodose, pagal galimybes pasigamina dirbinių.
Mokiniai nagrinėja paauglystės ir jaunystės sampratą tradicinėje kultūroje, diskutuoja apie požiūrį į draugystę ir meilę. Apibūdina jaunimo brandos apeigas (iniciacijas) ir papročius, jų įvairovę ir kaitą. Tyrinėja tradicinių jaunimo ir meilės dainų, romansų ypatybes, mokosi dainuoti pasirinktas dainas. Susipažįsta su jaunimo šokių vakarėlių tradicijomis, palygina jas su dabartinėmis. Aiškinasi tradicinio šokio etiką (pakvietimą šokiui, padėką po jo ir kt.), apžvelgia porinių tradicinių šokių ir žaidimų įvairovę, juos šoka ir žaidžia. Analizuoja jaunimo vaidmenį tęsiant tradicijas tremtyje, siekiant atkurti Lietuvos nepriklausomybę XX a. etnokultūriniame sąjūdyje (žygeivių, romuviečių, kraštotyros ir folkloro judėjimuose). Palygina įvairių šalių jaunimo papročius.
Mokiniai tyrinėja svetingumo ir vaišių papročius seniau ir dabar, aptaria tradicinių vaišių dainų paskirtį. Diskutuoja apie savo ir kitų tautų paprotinio elgesio ir tradicinio etiketo ypatybes, mandagumo raišką. Remdamiesi tautosaka ir kitais etnokultūriniais šaltiniais, pateikdami pavyzdžių, pagrindžia pagarbaus bendravimo tradiciją su kitos lyties, tautybės, tikėjimo, socialinės padėties žmonėmis.
Mokiniai nagrinėja kalendorinių švenčių ir skirtingų sezonų tradicinį valgiaraštį, aptaria jį sveikos gyvensenos požiūriu. Pasidalindami sukaupta informacija ir savo patirtimi, apibūdina ir palygina mitybos tradicijas seniau ir dabar. Vertina kitų šalių kulinarinio paveldo ypatybes, svarsto jo paplitimą Lietuvoje. Pasinaudodami vaizdine medžiaga, leidiniais ir kitais šaltiniais, nagrinėja lietuviškų tradicinių sporto žaidimų įvairovę, išbando įvairius žaidimus. Analizuoja etnosporto plėtrą ir sklaidą Lietuvoje, pateikia kitų šalių tradicinių sporto žaidimų pavyzdžių.
Remdamiesi įvairiais šaltiniais, mokiniai aptaria lietuviško tautinio kostiumo kilmę ir raidą, aiškinasi jo reikšmę nacionalinio atgimimo laikotarpiu, tarpukario Lietuvoje ir dabar. Naudodamiesi vaizdine medžiaga ir kitais šaltiniais, palygina autentiškus tradicinius kostiumus ir jų stilizacijas tarpukariu ir vėlesniais laikotarpiais. Apibūdina ir vertina kitų Europos tautų nacionalinius kostiumus, jų nešiosenos tradicijas.
Mokiniai susipažįsta su namų statybos, įkurtuvių papročiais ir apeigomis, aiškinasi įvairių statinių ar jų dalių paskirtį, simbolines reikšmes. Nagrinėja dainuojamąją ir smulkiąją tautosaką apie namus, juose esančius daiktus, sodybos aplinką. Renka medžiagą apie Lietuvos tradicinių kaimų ir vienkiemių įvairovę, palygina su kitų šalių tradicinės kaimo architektūros pavyzdžiais. Diskutuoja dėl tradicinės architektūros tęstinumo šiandienos architektūriniame kraštovaizdyje svarbos.
Mokiniai aiškinasi pasaulio modelio sampratą, jos sąsajas su kosmologija. Tyrinėja liaudiškus būdus pasaulio kryptims nustatyti, senuosius dangaus šviesulių stebėjimo įrenginius. Aiškinasi astronominių reiškinių, dangaus šviesulių suvokimą, mitus ir simboliką tradicinėje kultūroje, įvaizdžius tautosakoje, ornamentikoje, tradiciniuose dirbiniuose.
Remdamiesi šaltiniais mokiniai nagrinėja kalendorinių ir darbo papročių ryšį su gamtos astronominiais reiškiniais. Nusako jaunimo vaidmenį rudens talkų papročiuose. Apibūdina savitas Vakarų Lietuvos linamynio tradicijas. Analizuodami Vėlinių ir Helovyno kilmę, prasmes ir raišką, nurodo jų panašumus ir skirtumus. Nagrinėja miško kirtimo, plunksnų plėšymo ir kitas žiemos talkas. Aptaria persirengėlių papročius kalėdiniu ir Užgavėnių laikotarpiu, kaukių įvairovę ir prasmę, jas gaminasi, dalyvauja persirengėlių vaidinimuose. Tyrinėja tarpušvenčio, mėsiedo, Pelenų dienos, gavėnios, Pusiaugavėnio papročius. Aptaria Velykų lalavimo reiškinį ir supimosi tradicijas pavasariniu laikotarpiu. Diskutuoja apie tradicines ir naujas su meile, draugyste susijusias šventes (Mildos, Valentino). Palygina bendruomeninius Sekminių sambarių ir rytagonių papročius, susipažįsta su paruginėmis giesmėmis, rateliais, atlieka pasirinktus kūrinius. Tyrinėja Rasos (Joninių, Kupolių) šventės kilmę, raidą. Aptaria latvių Lyguo ir Janių šventes. Apibūdina lietuviškų kalendorinių švenčių savitumą, jų reikšmę Lietuvos visuomenėje. Aiškinasi svarbiausius tradicinės žemdirbystės ir gyvulininkystės ypatumus Lietuvoje. Analizuoja lino kančios simboliką, jos elementus taiko savo kūryboje.
Mokiniai analizuoja pasakojamosios ir retorinės tautosakos įvairovę. Apibūdina mitus ir mitologines dainas. Nusako baladžių ypatybes. Klausosi, nagrinėja partizanų ir tremtinių dainas, jas atlieka. Aiškinasi poros pasirinkimo ir kitų jaunimo žaidimų tradiciją. Aptaria tradicinius porinius ir kadrilinius šokius, jų muziką, atlieka pasirinktus šokius. Gilinasi į tradicinių šokių klubų veiklą Lietuvoje ir kitose šalyse. Atpažįsta tradicinių šokių atspindžius šiuolaikiniuose jaunimo šokiuose. Aptaria tradicines muzikos kapelas, jų šokių repertuarą.
Mokiniai apibūdina vaizduojamąją tautodailę (skulptūros, tapybos ir grafikos darbus, karpinius), lankydamiesi muziejuose ar parodose susipažįsta su jos įvairove.
Mokiniai aptaria tautosakos užrašymo istoriją, sukauptus folkloro ir tarmių archyvus, tautodailės fondus. Palygina autentišką ir stilizuotą liaudies kūrybą. Apibrėžia World music, post-folkoro, pseudo-folkloro (kičo) sampratas.
Remdamiesi tyrinėtojų darbais, mokiniai nagrinėja savo ir kito sampratą šeimos ir bendruomeniniuose papročiuose bei apeigose. Palygina savo tautos ir kitų tautų tradicines šeimos apeigas – vestuves, laidotuves, krikštynų papročius. Tyrinėja tautiečių bendruomenes ir jų tradicijas kitose šalyse. Diskutuoja apie baltų kilmę, lietuvių tautos kultūrinius ryšius su kitomis tautomis, pateikia pavyzdžių.
Remdamiesi etninės kultūros ir istorijos šaltiniais, mokiniai nagrinėja šeimos ir bendruomenės paprotinį elgesį, paprotinės teisės atspindžius kuriant teisėkūros pradmenis Lietuvoje, skirtingų laikotarpių nuosavybės ir teisėtumo sampratą. Remdamiesi etnokultūrinėmis žiniomis, diskutuoja apie vyrų ir moterų teises, skirtingų lyčių bendravimo ypatybes. Apibūdina, vertina savo ir kitų tautų paprotinio elgesio normas, palygina su šiuolaikiniu gyvenimu.
Mokiniai nagrinėja mitybos papročių kaitą Lietuvoje ir kulinarinio paveldo reikšmę šiuolaikiniame gyvenime. Palygina sveikatos tausojimo ir higienos laikymosi papročius Lietuvoje ir kitose šalyse, gydomųjų maisto produktų panaudojimą tradicinėje virtuvėje ir liaudies medicinoje. Remdamiesi etnokultūros šaltiniais, apibūdina liaudies medicinos ir veterinarijos ypatybes. Diskutuoja apie lietuvių ir kitų tautų tradicinių sporto žaidimų šiandieninę būklę ir svarbą, žaidžia pasirinktus žaidimus.
Remdamiesi tyrinėtojų darbais, mokiniai nagrinėja tautinio kostiumo susiformavimo aplinkybes, madų įtaką jo raidai. Įvardija regioninius ir skirtingos socialinės padėties žmonių tautinio kostiumo skirtumus. Palygina lietuvišką tautinį kostiumą su Lietuvos tautinių bendrijų ir kaimyninių tautų nacionaliniais kostiumais. Diskutuoja apie tautinio kostiumo reikšmę šiuolaikinio žmogaus gyvenime Lietuvoje bei kitose šalyse.
Mokiniai pristato tarmių, patarmių ir šnektų įvairovę Lietuvoje, apibūdina jų gyvąją tradiciją.
Naudodamiesi tyrėjų darbais, mokiniai analizuoja etnografinių regionų raidą ir ją lėmusius veiksnius. Nagrinėja regioninius tradicinės architektūros skirtumus, apibūdina įvairių tipų tradicinius kaimus (gatvinius, kupetinius, padrikuosius, vienkiemius). Išskiria dvarus, kitus kultūrinio kraštovaizdžio objektus, aptaria jų kaitą per pastarąjį šimtmetį. Diskutuoja apie tradicinės architektūros puoselėjimą Lietuvoje ir kitose šalyse.
Mokiniai analizuoja baltų tikėjimo ir mitinio pasaulėvaizdžio atspindžius kalendorinėse, darbo ir šeimos apeigose, papročiuose, tautosakoje, tautodailėje, tradiciniuose dirbiniuose, architektūroje, antkapiniuose krikštuose ir kt. Palygina senovės baltų ir senovės graikų, romėnų, kitų tautų mitologiją, religiją. Samprotauja apie baltų pasaulėžiūros ir krikščionybės dermę Lietuvos etninėje kultūroje paskutiniais šimtmečiais.
Mokiniai tyrinėja kalendorinių švenčių sąsajas su tradiciniais ūkio darbais ir religija. Aiškinasi derliaus švenčių ryšį su protėvių kultu. Nagrinėja mirusiųjų minėjimo ir kapų lankymo papročius Lietuvoje, palygina su įvairių tautinių bendrijų, kaimyninių ir tolimesnių tautų tradicijomis. Išskiria lietuviškų advento, Kūčių ir Kalėdų papročių savitumą kitų tautų kontekste. Susipažįsta su įvairių religinių konfesijų kalėdinėmis tradicijomis. Apibūdina baltų ir krikščioniškų tradicijų persipynimą lietuviškose velykinio laikotarpio apeigose, palygina skirtingų religinių konfesijų velykinius papročius. Rasos (Joninių, Kupolių) šventės tradicijas sugretina su kitų šalių vidurvasario šventės tradicijomis. Remdamiesi šaltiniais, nagrinėja Žolinių šventės kilmę, papročius, tradicijas, palygina su kaimyninių ir kitų šalių tradicijomis. Aptaria tradicinių darbų, amatų ir verslų reikšmę Lietuvos ūkiui, jų raidą, analizuoja kaitos priežastis. Apibūdina ūkinėje veikloje naudotus tradicinius technikos ir mechaninius įrengimus, susisiekimo priemones. Palygina tradicinių dirbinių realizavimo būdus praeityje ir dabar. Aptaria tradicinius darbus ir amatus Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo sąvade ir UNESCO Reprezentatyvaus žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąraše, tautinio paveldo produktų ir tradicinių amatų meistrų sertifikavimą, analizuoja kitų šalių pavyzdžius.
Mokiniai analizuoja raudų ypatybes, paskirtį ir simbolizmą. Aptaria giesmių įvairovę, giedojimo tradicijos kaitą. Nagrinėja šeimos dainų žanrą, klausosi ir atlieka pasirinktus muzikinio folkloro kūrinius. Tyrinėja sakytinio, muzikinio, šokamojo ir žaidybinio folkloro kūrybos formas, žanrų įvairovę, jų ypatumus ir kaitą, pasirinktus kūrinius atlieka, įtraukia į savo kūrybą.
Mokiniai nusako klojimo teatro ir Lietuvių folkloro teatro reikšmę, apibūdina jų veiklos ypatybes.
Aplankydami parodas ir remdamiesi kitais šaltiniais, mokiniai gilinasi į šiuolaikinę tautodailę, pagal galimybes kuria tautodailės dirbinius.
Mokiniai nagrinėja liaudies kūrybos elementus mėgėjų ir profesionalų darbuose – aranžuotėse, stilizacijose, autoriniuose kūriniuose.
Remdamiesi mokslininkų darbais, mokiniai aptaria baltų kilmę indoeuropiečių kontekste.
Remdamiesi tyrėjų darbais ir kitais šaltiniais, mokiniai nagrinėja baltų sampratą apie svarbiausius žmogaus gyvenimo etapus nuo kūdikystės iki senatvės. Tyrinėja vedybų apeigas ir jų prasmę, vertina tradicijų įtraukimą į šiuolaikines vestuves. Apibūdina gimtuvių, vardynų ir krikštynų papročius, apeigas, diskutuoja apie jų atspindžius šiuolaikinėse krikštynose ar vardynose. Gilinasi į vaikų auginimo ir auklėjimo tradicijas, svarsto jų taikymo dabartiniam vaikų auklėjimui šeimoje ir ugdymo įstaigose galimybes. Mokosi archajiškų vestuvinių dainų, lopšinių ir kito folkloro, susijusio su šeimos šventėmis ir papročiais. Nagrinėja archajišką mirties ir pomirtinio pasaulio sampratą, raudų semantiką, laidotuvių papročius ir apeigas, jų kaitą.
Įvairiuose šaltiniuose mokiniai analizuoja baltų paprotinį elgesį, įvertindami bendruomeninį sprendimų priėmimą per krivules, vyrų ir moterų santykius, pagarbą protėviams, teisingumo, darbštumo ir kitas svarbiausias vertybes. Tyrinėja šių vertybių atspindžius smulkiojoje ir pasakojamojoje tautosakoje, dainose, sutartinėse ir kitoje liaudies kūryboje. Interpretuoja lietuvių kalboje išsaugotas senąsias dorovinio mąstymo formas, palygindami žodžius ‚darna‘, ‚dermė‘, ‚dora‘ su kitais vertybinę prasmę turinčiais žodžiais – ‚darbas‘, ‚užderėjimas‘, ‚suderėjimas‘ ir kt. Gilinasi į Marijos Gimbutienės tyrimus apie Senosios Europos matricentrinę kultūrą ir jos dorovinių nuostatų atspindžius baltų kultūroje bei aktualumą dabarčiai. Nagrinėja Lietuvos valdovo Gedimino laiškus, Lietuvos statutus ir kitus senuosius dokumentus, atpažindami juose baltų paprotinės teisės palikimą.
Mokiniai nagrinėja mūsų krašte vartotus seniausius maisto produktus, jų paruošimo būdus. Palygina baltų mitybą su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės tradicine virtuve. Tyrinėja kalendorinių, šeimos švenčių apeiginių patiekalų simboliką ir jos sąsajas su baltų pasaulėžiūra. Aptaria šiuolaikines baltų genčių ir LDK laikų kulinarinio paveldo rekonstrukcijas. Analizuoja senąsias pirties tradicijas, su jomis susijusius tikėjimus, simboliką ir apeigas. Apibūdina archajiškos baltiškos pirties sąsajas su finougrų ir slavų pirtimis, palygina su Romos ir kitų senovės civilizacijų pirties kultūra.
Remdamiesi tyrimais, susipažindami su muziejų ekspozicijomis ar dalyvaudami gyvosios istorijos renginiuose, mokiniai nagrinėja I–XVI a. baltų aprangą. Tyrinėja baltų aprangos elementų simboliką, sąsajas su apeigomis ir papročiais. Atpažįsta šiuos elementus XIX amžiaus lietuvių ir latvių tautiniuose kostiumuose. Palygina baltų ir kitų kraštų (skandinavų, keltų ir kt.) archeologinio kostiumo rekonstrukcijas. Įvardija baltų aprangos dabartinę nešioseną per įvairius renginius ar užsiimant tam tikra veikla, pasigaminimo galimybes, svarsto ir interpretuoja archeologinio kostiumo atskirų elementų pritaikymą šiuolaikinei aprangai.
Mokiniai tyrinėja išskirtinę Lietuvos kraštovaizdžio ypatybę – piliakalnius, jų paskirtį, ryšį su senosiomis baltų žemėmis. Diskutuoja apie piliakalnių, alkakalnių etimologiją, raidą ir išlikimą. Analizuoja šaltinius apie kitus baltų kraštovaizdžio palikimą menančius objektus – mitologinius akmenis, ypatingus medžius, šaltinius, versmes ir kt. Nagrinėja senąsias baltų šventvietes, palygina su kitų pasaulio kultūrų senosiomis šventyklomis. Svarsto piliakalnių ir kitų baltų palikimo objektų reikšmę šių dienų kultūrai.
Remdamiesi mokslininkų darbais, mokiniai nagrinėja Deivės Motinos religiją ir vėlesnio laikotarpio baltų pasaulėžiūros, mitologijos ir religijos pagrindinius bruožus, šaltinius, raidą. Analizuoja Sovijaus mitą ir kitų baltų kultūrai būdingų mitinių vaizdinių prasmę, prigimtinį žmogaus santykį su gamta, animistinę pasaulėžiūrą, šventybės suvokimą. Išskiria pomirtinio gyvenimo sampratą, interpretuoja jos apraiškas kalendorinėse, darbo ir šeimos apeigose, sakytiniame ir muzikiniame folklore, vaizduojamajame mene, dirbiniuose, architektūroje ir kitame pavelde. Palygina baltų pasaulėžiūrą, mitologiją ir religiją su kitų senovės kultūrų palikimu.
Mokiniai apibūdina baltų kalendoriaus ir laiko matavimo raidą, ciklinę laiko sampratą, šventės ir kasdienybės suvokimą. Nagrinėja kalendorinių papročių, su jais susijusios tautosakos ir kito folkloro semantiką, ypatybes. Mokosi kalendorinių dainų, žaidimų ir kito folkloro. Pagrindžia žemdirbystės ir gyvulininkystės švenčių ryšį su gamtos ciklais, dievybėmis, paaiškina su tam tikrais darbais siejamą simboliką. Analizuoja baltų žemdirbystės, gyvulininkystės, medžioklės ir žvejybos ypatumus. Tyrinėja baltų amatų ir verslų įvairovę (gintaro rinkimą ir apdirbimą, kalvystę ir kt.) kitų tuometinių Europos kultūrų kontekste. Nurodo įvairiais laikotarpiais vykusios baltų prekybos ypatybes. Analizuoja baltų darbų, amatų, verslų rekonstrukcijas ir tęstinumą, įvairias sklaidos formas šiuolaikiniame Lietuvos ir platesniame Europos kultūros lauke.
Remdamiesi įvairiais šaltiniais ir analizuodami pavyzdžius, mokiniai samprotauja apie senos kilmės sakytinės tautosakos savitumą, simboliką ir vertę, dabartinę sklaidą. Nagrinėja archajiškas sutartinių ypatybes (poetines, muzikines, choreografines), mokosi sutartines giedoti ir šokti. Tyrinėja kitus seniausius dainuojamosios tautosakos žanrus – raudas, karines-istorines, kalendorines ir darbo dainas, mokosi pasirinktas. Apibūdina archajiškus baltų muzikos instrumentus – ragus, daudytes, skudučius, kankles ir kt., pagal galimybes jais groja.
Susipažinę su muziejų eksponatais, archeologiniais tyrimais, vaizdine medžiaga ir kitais šaltiniais, mokiniai nagrinėja baltų taikomąjį, vaizduojamąjį ir paprotinį meną, jo elementus įtraukia į savo kūrybą.

Pasiekimų vertinimas

Vertinimas yra nuolatinis mokinio pasiekimų, daromos pažangos ir kitos mokymosi patirties stebėjimo ir apibendrinimo procesas. Vertinant mokymosi rezultatus, svarbu nustatyti aiškius vertinimo kriterijus, atitinkančius Programoje įvardytus pasiekimus kiekvienam koncentrui. Remiantis vertinimo duomenimis numatoma tolimesnė mokymo(si) eiga, skatinant mokinio motyvaciją ir pažangą. Vertinama tai, ko mokiniai buvo mokomi. Pateikiant užduotis mokiniams, turėtų būti paaiškinama, kaip bus vertinamas darbas, ką reiškia užduotį atlikti gerai ir kokie yra vertinimo kriterijai. Vertinimas suvokiamas kaip būdas padėti mokiniui sėkmingai mokytis, tobulėti ir bręsti kaip asmenybei. Mokiniai mokomi įsivertinti savo pasiekimus, geranoriškai ir reikliai vertinti kitų darbus. Pateikiant vertinimą pabrėžiamos ne klaidos ar nesėkmės, o tai, kokią pažangą padarė mokinys.

Mokinio pasiekimai ir pažanga vertinami taikant formuojamąjį ir apibendrinamąjį vertinimą. Mokymosi laikotarpio (trimestro, pusmečio) pradžioje rekomenduojama taikyti diagnostinio vertinimo užduotis, kurios vėliau padės stebėti kiekvieno mokinio daromą pažangą. Pateikiami pasiekimų lygių aprašai skirti įvertinti mokymosi pasiekimus ir daromą pažangą, baigus tam tikrą etapą, pamokų ciklą.

Mokinių pasiekimų lygių požymiai pateikiami klasių koncentrams ir aprašyti išskiriant keturis pasiekimų lygius: slenkstinį (1), patenkinamą (2), pagrindinį (3) ir aukštesnįjį (4). Jie padeda mokytojui stebėti, fiksuoti, apibendrinti individualius mokinių pasiekimus ir diferencijuoti užduotis. Pagrindiniame ir viduriniame ugdyme pasiekimų lygiai siejami su mokinio pasiekimų įvertinimu pažymiais: slenkstinis (1) lygis – 4, patenkinamas (2) lygis – 5–6, pagrindinis (3) lygis – 7–8, aukštesnysis (4) lygis – 9–10. Pasiekimų aprašai yra orientacinio ir rekomendacinio pobūdžio. Vertinant mokinių pasiekimus, derėtų jautriai atsižvelgti į klasės sudėtį įvairiais aspektais (socialiniu, etniniu ir kt.), mokinių ugdymosi poreikius ir pomėgius, individualius meninius gebėjimus ir kultūrinę patirtį.

Pasiekimų vertinimas pradiniame ugdyme. Vertinimas turi atitikti pradinio ugdymo amžiaus tarpsnio raidos ypatumus, Programoje numatytus ugdymo uždavinius, siekiant skatinti vaikų susidomėjimą, etninės kultūros pažinimo ir raiškos džiaugsmą. Pradiniame ugdyme mokinių pasiekimai pažymiais nevertinami. Mokant etninės kultūros visame ugdymo procese taikomas formuojamasis vertinimas, mokinių pasiekimai aprašomi trumpais komentarais ir aprašais. Mokytojas turi padėti suprasti mokiniui, ko jis išmoko, o ko dar reikia pasimokyti. Pagal sutartus kriterijus mokiniai mokosi vertinti savo ir vienas kito darbą.

Pasiekimų vertinimas pagrindiniame ugdyme. Etninės kultūros mokymosi pasiekimai vertinami pažymiais, daugiau dėmesio skiriant formuojamajam vertinimui, skatinant mokinių saviugdą ir mokymosi motyvaciją, stiprinant jų savimonę ir savivertę. Mokymosi pasiekimai apibendrinami vertinant mokinio per nustatytą ugdymo laikotarpį padarytą pažangą, orientuojantis į Programoje aprašytus pasiekimų lygių požymius.

Pasiekimų vertinimas viduriniame ugdyme. Etninės kultūros mokymosi pasiekimai vertinami pažymiais išlaikant dermę tarp formuojamojo ir apibendrinamojo vertinimo, susitelkiant į mokinių savarankiško mokymosi įgūdžių stiprinimą. Daugiau dėmesio skiriama tiriamųjų darbų vertinimui. Mokymosi pasiekimai apibendrinami vertinant mokinio per nustatytą ugdymo laikotarpį padarytą pažangą, orientuojantis į Programoje aprašytus mokinių pasiekimų lygių požymius. 

III ar (ir) IV gimnazijos klasėse mokiniai gali pasirinkti rengti brandos darbą.

Ištekliai