DĖMESIO: Ši Švietimo portalo versija neatnaujinama nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. Nauja informacija pateikiama atnaujintame Švietimo portale.
hero

Geografija

Parsisiųsti sąrašą:

Geografija

Bendrosios nuostatos

Geografijos bendroji programa (toliau – Programa) apibrėžia geografijos dalyko paskirtį, tikslą ir uždavinius, dalyku ugdomas kompetencijas, pasiekimų sritis ir pasiekimų raidą, dalyko mokymo(si) turinį, pasiekimų lygių požymius ir mokinių pasiekimų vertinimą.

Geografijos dalykas ugdo mokinių nuostatas, nukreiptas į žmonių tarpusavio solidarumą ir atjautą, pasaulio kultūrų dialogą ir tarptautinį bendradarbiavimą, toleranciją ir draugystę, norą konstruktyviai spręsti kylančias vietos bendruomenių, šalių, pasaulio problemas. Padeda ugdyti mokinių nusiteikimą ir gebėjimą kompetentingai naudotis geografijos žiniomis ir įgūdžiais asmeniniame, profesiniame ir visuomeniniame gyvenime.

Geografijos dalyko paskirtis – suteikti mokiniams pasaulio geografinio pažinimo pagrindus, grįstus pasaulio gamtos ir visuomenės vientisumu bei savitarpio priklausomybe, civilizacijų ir kultūrų erdvinėmis sąsajomis, jų raidos ir išlikimo sąlygomis.

Atsižvelgiant į mokinio patirtį, žinias ir gebėjimus, geografijos supratimo augimą, turinys nagrinėjamas lokalioje, regiono ir globalioje geografinėje erdvėje. Mokytojas, atsižvelgdamas į mokinių mokymo(si) pažangą, esamus mokinių pasiekimus, mokymo(si) galimybes ir poreikius, numato, kad ugdymo procesas gali būti planuojamas lanksčiai ir siūlomą tematiką gali išdėstyti kita tvarka. Mokytojas, atsižvelgdamas į mokinių galimybes ir derindamas mokymo(si) planą su kitais mokytojais, gali savo nuožiūra papildyti mokymo(si) turinį savo temomis ar skirti laiko medžiagai įtvirtinti, kartoti, gilesniam gebėjimųugdymui ar geografiniams praktiniams ir tiriamiesiems darbams.

Pradinėje mokykloje geografijos dalykas integruotas į Visuomeninio ugdymo bendrąją programą. Penktoje klasėje geografija yra integruota į istorijos ir gamtos mokslų dalykų turinį. Savarankiškas ir privalomas geografijos dalykas pradedamas mokyti pagrindinės mokyklos šeštoje klasėje.

Šeštoje klasėje siekiama mokinius supažindinti su bendriausiais geografinio pažinimo bruožais, geografine erdve, jos sudedamosiomis dalimis, bendriausiomis geografijos sąvokomis ir terminais. Daugiausia dėmesio skiriama artimai aplinkai (kaimo, miesto, apskrities, etninės srities, Lietuvos) nagrinėti, kartu parodomas globalus pasaulio vaizdas. Geografijos dalyku ugdoma ne tik aiškinant ir nagrinėjant įvairią vaizdinę ir informacinę medžiagą klasėje, bet ir stebint bei tyrinėjant savo aplinką.

7–8 klasėse tematika nagrinėjama lokaliu ir globaliu geografinės erdvės lygiu. Mokiniai supažindinami su pagrindiniais Žemės geografijos pažinimo etapais, bendriausiais mūsų planetos gamtos reiškiniais ir dėsningumais,žemynų, regionų ir šalių gamtos įvairove, ten gyvenančių žmonių gyvensenos ir ūkinės veiklos ypatumais. Tuo norima parodyti gyvenamosios ir tolimųjų kraštų istorinės, gamtinės, socialinės, kultūrinės, ekonominės aplinkos įvairovę.

9–10 (I–II gimnazijos) klasėse tematika daugiausia siejama su regioniniu geografinės erdvės lygmeniu, kaip pavyzdį imant Lietuvos, Europos ir kitus pasaulio regionus. Geografinio pažinimo ir gamtinės geografijos srities turinį sudaro Lietuvos ir Europos temos, o visuomeninės geografijos – Lietuvos, Europos ir pasaulio temos. Geografijos mokymas(is) apima šiuolaikinio pasaulio procesus, gamtines, socialines, ekonomines, kultūrines sąveikasir priežastingumo ryšius.

III–IV gimnazijos klasių mokymo(si) turinyje plėtojama ir gilinama pagrindinio ugdymo programoje nagrinėta mokymo(si) turinio medžiaga. Dalykas, grįstas tiksliųjų, gamtos, socialinių ir humanitarinių mokslų jungtimi, pasitelkęs kiekybinius ir kokybinius metodus, nagrinėja gamtos ir visuomenėserdvines struktūras bei ryšius, siejančius žmones su pasauliu, vieta ir aplinka. Greta kitų dalykų ugdo asmenstapatybės ir savivertės jausmą, pilietinę poziciją, kūrybinio ir kritinio mąstymo įgūdžius.

Programoje išskirtos keturios pasiekimų sritys: Geografijos mokslo pažinimas ir orientavimasiserdvėje bei žemėlapyje; Geografinių reiškinių, procesų ir sistemų pažinimas; Pasaulio geografinis pažinimas ir globalių iššūkių žmonijai analizė; Geografinių tyrimų gebėjimas. Šios pasiekimų sritys yra bendros visomsklasėms. Kiekvienam koncentrui numatyti konkretūs kiekvienos srities pasiekimai, suformuluoti atsižvelgiant į vaiko raidos ypatumus ir įgytą patirtį. Programoje aprašyti mokinių pasiekimai suprantami kaip žinių ir supratimo, gebėjimų ir nuostatų visuma. Kiekvienos pasiekimų srities augimas parodytas pasiekimų raidoslentelėje kas dvejus metus: 5–6, 7–8, 9–10 ir I–II gimnazijos bei III–IV gimnazijos klasėse. Mokymo(si) turinys nusako kontekstus, kuriuose ugdomi mokinių pasiekimai ir mokymo(si) kontekstų pasirinkimo galimybės laipsniškai įgyti žinių ir supratimą, ugdytis gebėjimus ir vertybines nuostatas. Pateikiami keturipasiekimų lygiai: slenkstinis (1), patenkinamas (2), pagrindinis (3) ir aukštesnysis (4). Kiekvienas pasiekimo lygio požymis nurodo mokinio rodomus rezultatus. Aprašomos svarbiausios į(si)vertinimui reikšmingos įgytos žinios ir supratimas, išugdyti gebėjimai ir vertybinės nuostatos.

Dalyko tikslas ir uždaviniai

Tikslas

Geografijos dalyko tikslas ugdyti mokinių orientavimąsi geografinėje erdvėje, geografinį pasaulėvaizdį ir kintančio pasaulio sampratą, grįstą gamtos, socialinių ir humanitarinių mokslų žiniomis, jų sąryšingumu bei šiuolaikinėmis tyrimų technologijomis ir jų rezultatais, kaip sąlyga susikurti vientisą pasaulio sampratą ir vaizdinį, formuoti darnaus vystymosi ir pagarbos skirtingoms kultūroms nuostatas, kompetentingai ir atsakingai dalyvauti visuomenės gyvenime.

Uždaviniai

Pagrindinio ugdymo programa

Pagrindinio ugdymo uždaviniai. Siekdami tikslo mokiniai:

  • augina savyje prigimtinį smalsumą, vaizduotę ir norą pažinti pasaulį;
  • orientuojasi gamtinėje ir visuomeninėje aplinkoje, naudoja kartografijos kūrinius ir geografines informacines sistemas (GIS), kaip patikimus informacinius šaltinius;
  • domisi ir gilina erdvinį supratimą apie savo gyvenamąją vietą, Lietuvą, Europą ir pasaulį nuo lokalaus iki globalaus lygmens;
  • renka    ir    analizuoja    įvairiuose    informaciniuose    šaltiniuose    pateiktą    geografinę informaciją, ją kritiškai vertina ir įvairiais būdais pateikia;
  • vartotoja geografijos sąvokas ir vietovardžius, taiko įgytas geografijos žinias ir gebėjimus;
  • laikosi kasdieniame     gyvenime    darnaus    vystymosi principų,     prisiima    asmeninę atsakomybę;
  • parodo pagarbą pasaulio kultūroms ir žmonių gyvensenai;
  • naudoja įvairius kūrybos būdus ir priemones geografiniams tyrimams bei pateikia duomenimis grįstas išvadas;
  • pasirengia būti atsakingi ir aktyvūs piliečiai, galintys prisidėti prie ekologiškai ir ekonomiškai darnaus, socialiai teisingo pasaulio kūrimo.
Vidurinio ugdymo programa

Vidurinio ugdymo uždaviniai. Siekdami tikslo mokiniai:

  • analizuoja ir vertina gamtos dėsningumus bei reiškinius, nurodo pasiskirstymą bei įtaką geografinės erdvės formavimuisi;
  • analizuoja ir kritiškai vertina Lietuvos, Europos ir pasaulio socialinio, kultūrinio, ekonominio ir politinio gyvenimo įvykius bei pokyčius;
  • nurodo lokalinių, regioninių ir globalinių problemų atsiradimo priežastis, raidą bei siūlo tinkamus sprendimo būdus, motyvuotai reiškia savo nuomonę aiškindami jas;
  • lygina pasaulio valstybes ir regionus gamtiniu, visuomeniniu ir geopolitiniu aspektu;
  • diskutuoja geografinėmis temomis, tinkamai vartoja geografijos sąvokas;
  • taiko praktinio ir kūrybinio darbo gebėjimus bei formuoja geografinių objektų vaizdinius;
  • grindžia savo veiklą įvairiose gyvenimo       srityse darnaus vystymosi principais, humanizmo ir demokratijos vertybėmis, savitarpio supratimu;
  • domisi moderniosiomis technologijomis, Lietuvos ir Europos Sąjungos prioritetinėmis mokslo kryptimis, susipažįsta su profesijomis, kurioms reikia geografijos žinių ir gebėjimų;
  • pasirengia studijoms aukštojoje mokykloje ir mokymui(si) visą gyvenimą.

Pagrindinio ugdymo uždaviniai. Siekdami tikslo mokiniai:

  • augina savyje prigimtinį smalsumą, vaizduotę ir norą pažinti pasaulį;
  • orientuojasi gamtinėje ir visuomeninėje aplinkoje, naudoja kartografijos kūrinius ir geografines informacines sistemas (GIS), kaip patikimus informacinius šaltinius;
  • domisi ir gilina erdvinį supratimą apie savo gyvenamąją vietą, Lietuvą, Europą ir pasaulį nuo lokalaus iki globalaus lygmens;
  • renka    ir    analizuoja    įvairiuose    informaciniuose    šaltiniuose    pateiktą    geografinę informaciją, ją kritiškai vertina ir įvairiais būdais pateikia;
  • vartotoja geografijos sąvokas ir vietovardžius, taiko įgytas geografijos žinias ir gebėjimus;
  • laikosi kasdieniame     gyvenime    darnaus    vystymosi principų,     prisiima    asmeninę atsakomybę;
  • parodo pagarbą pasaulio kultūroms ir žmonių gyvensenai;
  • naudoja įvairius kūrybos būdus ir priemones geografiniams tyrimams bei pateikia duomenimis grįstas išvadas;
  • pasirengia būti atsakingi ir aktyvūs piliečiai, galintys prisidėti prie ekologiškai ir ekonomiškai darnaus, socialiai teisingo pasaulio kūrimo.

Vidurinio ugdymo uždaviniai. Siekdami tikslo mokiniai:

  • analizuoja ir vertina gamtos dėsningumus bei reiškinius, nurodo pasiskirstymą bei įtaką geografinės erdvės formavimuisi;
  • analizuoja ir kritiškai vertina Lietuvos, Europos ir pasaulio socialinio, kultūrinio, ekonominio ir politinio gyvenimo įvykius bei pokyčius;
  • nurodo lokalinių, regioninių ir globalinių problemų atsiradimo priežastis, raidą bei siūlo tinkamus sprendimo būdus, motyvuotai reiškia savo nuomonę aiškindami jas;
  • lygina pasaulio valstybes ir regionus gamtiniu, visuomeniniu ir geopolitiniu aspektu;
  • diskutuoja geografinėmis temomis, tinkamai vartoja geografijos sąvokas;
  • taiko praktinio ir kūrybinio darbo gebėjimus bei formuoja geografinių objektų vaizdinius;
  • grindžia savo veiklą įvairiose gyvenimo       srityse darnaus vystymosi principais, humanizmo ir demokratijos vertybėmis, savitarpio supratimu;
  • domisi moderniosiomis technologijomis, Lietuvos ir Europos Sąjungos prioritetinėmis mokslo kryptimis, susipažįsta su profesijomis, kurioms reikia geografijos žinių ir gebėjimų;
  • pasirengia studijoms aukštojoje mokykloje ir mokymui(si) visą gyvenimą.

Kompetencijų ugdymas

Įgyvendinant Programą ugdomos šios kompetencijos: pažinimo, kūrybiškumo, komunikavimo, skaitmeninė, pilietiškumo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, kultūrinė. Jos pateiktos pagal kompetencijos ugdymo intensyvumą.

Siekiama, kad mokiniai įgytų geografijos žinių ir supratimą atskleidžiant pasaulio gamtos ir visuomenės vientisumą, erdvines struktūras ir mąstymą, gamtos ir visuomenės savitarpio priklausomybę, jų raidos bei išlikimo klausimus. Kryptingai ugdomas gilus supratimas apie supantį pasaulį remiantis jau turima patirtimi, skatinama jį tyrinėti, ugdomi kritinio mąstymo bei problemų sprendimo gebėjimai. Gilus mokymasis pasiekiamas, kai mokiniams sudaromos galimybės ne tik gerai suprasti geografijos turinyje apibrėžtas dalykines (faktines), tarpdalykines, procedūrines ir epistemines žinias, bet ir mokoma jas taikyti naujose ar sudėtingesnėse situacijose. Aktyviomis geografijos veiklomis mokiniai skatinami tinkamai vartoti geografijos sąvokas ir vietovardžius, taikyti įgytas geografijos žinias ir gebėjimus. Problemų sprendimas ir refleksija – aprašomi mokinių gebėjimai analizuoti ir kritiškai vertinti skirtinguose informacijos šaltiniuose (diagramos, kreivės, schemos, statistiniai duomenys) rastą informaciją apie įvairius gamtos ir visuomenės įvykius, reiškinius ir procesus, pasirinkti tinkamas strategijas, generuoti ir vertinti reikšmingas kūrybines idėjas, kurti produktus, reflektuoti savo mokymą(si) ir padarytą pažangą.

Ugdant asmens vertybines nuostatos skatinamas solidarumas, rezultatyvus kultūrų dialogas ir tarptautinis bendradarbiavimas, kuris padeda plėtoti įvairių tautų, religinių bendruomenių tarpusavio supratimą, toleranciją ir draugystę, norą konstruktyviai spręsti kylančias vietos bendruomenių, šalių, pasaulio problemas. Puoselėjamas mokinių nusiteikimas ir gebėjimas kompetentingai naudotis geografijos žiniomis ir įgūdžiais asmeniniame ir visuomeniniame gyvenime, todėl sudaromos sąlygos mokiniams aktyviai veikti, ugdytis gebėjimus analizuoti socialinę, politinę ir kultūrinę tikrovę, konstruktyviai spręsti problemas, konfliktus. Mokiniai skatinami: svarstyti tapatybės klausimus, aktyvaus piliečio vaidmens bendruomenėje pavyzdžius ir mokinio savijautą mokykloje; aptarti vaiko, prigimtines žmogaus teises, modeliuoti įvairius jų gynimo atvejus, nagrinėti poelgius konstitucinių ir įstatyminių teisių ir pareigų požiūriu; svarstyti demokratinius problemų sprendimo būdus (dialogas, diskusija, derybos, debatai). Vertina problemas, kylančias dėl socialinės visuomenės nelygybės, klimato kaitos. Inicijuoja ir (ar) dalyvauja socialinėse, ekologinės aplinkos stiprinimo iniciatyvose. Aktyviomis geografijos veiklomis mokiniai skatinami dalyvauti pilietinės visuomenės gyvenime, tausoti gamtinę aplinką ir savo veiklą grįsti darnaus vystymosi principais. Argumentuotai paaiškina, kodėl svarbus tokspilietinis veikimas. Save suvokia kaip demokratinės visuomenės kūrimo subjektą.

Siekiama, kad mokiniai įgytų gebėjimą pažinti ir įvaldyti skaitmenines technologijas, kritiškai ir atsakingai naudotųsi jomis mokydamiesi, dirbdami ir dalyvaudami visuomenės gyvenime. Mokiniai mokomi sumaniai naudotis skaitmeninėmis priemonėmis siekiant veiksmingo ir konstruktyvaus jų mokymo(si) spręsti problemas, dalyvauti bendruomenių veiklose. Ugdomas informacijos apdorojimo procesų suvokimas, jų svarba, esminis skaitmeninių paslaugų, taikymo, plėtros principų, intelektinės veiklos formalizavimo ir automatizavimo kryptis. Mokiniai puoselėja savo informacinę vertybių kultūrą, atranda savyje kūrybinių galių sumaniai valdytiskaitmenines technologijas (įskaitant ir GIS) ir sistemingai ugdytis, įsitraukti į įvairias inžinerines veiklas.Mokiniai skatinami bendrauti ir bendradarbiauti ir moderniomis priemonėmis spręsti problemas. Ugdoma skaitmeninio turinio kūrimo (įskaitant intelektinės nuosavybės klausimus), saugumo (įskaitant skaitmeninę gerovę), kritinio mąstymo ir vertybinių nuostatų visuma.

Geografinis komunikavimas apima mokinių gebėjimus atsirinkti, suprasti, kurti ir perduoti informaciją naudojant geografijos sąvokas, terminus, simbolius, tinkamai juos vartoti ir komunikuoti geografijos klausimais. Mokiniai mokomi skaityti, kurti ir perduoti įvairaus pobūdžio geografinę informaciją, ją suprasti ir pateikti įvairiomis formomis atsižvelgiant į tikslą, adresatą ir situaciją, etiškai naudojantis verbalinėmis ir neverbalinėmis priemonėmis bei technologijomis. Mokiniai mokomi per įvairias geografijos veiklas ir užduotis tikslingai ieškoti ir rasti reikiamą informaciją; analizuoti įvairius šaltinius (spausdintus, vaizdo, garso, elektroninius); naudotis virtualiomis mokymo(si) aplinkomis, grafinėmis programomis; kritiškai vertinti turimą informaciją; atsirinkti tiek informacijos, kiek jos reikia. Mokiniai kuria bei tikslingai naudoja komunikavimo kanalus ir priemones. Tikslingai taiko komunikavimo strategijas ir kuria komunikavimo aplinką. Analizuoja, interpretuoja ir kritiškai vertina pranešimo patikimumą, remiasi įvairiais šaltiniais. Komunikavimas reiškiasi nuolat, todėl geografijos pamokose skatinama atrasti ir pažinti save ir pasaulį, bendrauti būnant su kitais, išreikšti save ir suvokiant žmogaus ir gamtos kūrinius, perimant bendrąsias žmogiškas vertybes pačiam jas kurti. Labai svarbu ugdyti tinkamą geografijos sąvokų ir vietovardžių vartojimą.

Kryptingai siūlomomis įvairiomis geografinėmis veiklomis padedama mokiniui suvokti kūrybinėsveiklos proceso etapus ir drauge, sudarant galimybes pasireikšti jo spontaniškumui, iniciatyvumui, atvirumui idėjoms, skleistis kūrybinei laisvei, individualumui ir savarankiškumui, – taip ugdomi kūrybinio mąstymo komponentai (divergentinis mąstymas). Identifikuoja problemas skirtinguose socialiniuose, kultūriniuose ir kituose kontekstuose ir kūrybiškai jas sprendžia. Tam tiktų geografijos tyrimo, geografinio samprotavimo, gilesniam mąstymui būdingos veiklos, kai tenka mąstyti ilgesnį laiką, įvertinti daugiau aplinkybių ir sąlygų, generuoti ir apmąstyti daugiau idėjų, ieškoti originalių sprendimų (pavyzdžiui, esė, koliažas, sceninė vaidyba). Savarankiškai kelia klausimus, kurie padeda kritiškai vertinti kompleksines problemas. Renka ir kritiškai analizuoja kūrybai reikalingą informaciją pagal kelis kriterijus (pavyzdžiui, patikimumo, autentiškumo, pagrįstumo, tinkamumo, šališkumo). Kūrybinė patirtis įgyjama praktinėje ir pažintinėje veikloje, todėl siekiama,kad mokiniai atkakliai ir susitelkę įgyvendintų savo sumanymus, nebijotų klysti ir pradėti iš naujo, nebijotų rizikuoti ir būtų atviri iššūkiams, norėtų dalintis žinioms ir naujoms idėjoms, būtų nuolat argumentuojantys irreflektuojantys savo idėjas, sukurtus sprendimus; keltų kūrybos prasmės bei asmeninio vertingumo ir galimo vertingumo aplinkiniams klausimus, etiškai veiktų kurdami po vieną ar kartu su kitais.

Ugdomas požiūris į geografiją, kaip į reikšmingą gamtos ir visuomenės tarpusavio ryšį ir sąveiką artimoje ir globalioje aplinkoje. Mokiniai mokomi apibūdinti skirtingų kultūrų ir subkultūrų sąsajas ir skirtumus,orientuotis kultūrinėje erdvėje, supažindinami su svarbiausiais kultūros paveldo ir etninės kultūros objektais, kultūros reiškiniais, kultūros kūrėjais, kultūriniais skirtumais ir panašumais, mokosi suprasti šiuolaikinės kultūros raidos tendencijas, savo tautos, šalies, Europos ir pasaulio kultūros prasmę, vertę ir tarpusavio ryšius. Požiūris į geografiją, kaip kultūros dalį, ugdomas mokiniams susipažįstant su ryškių istorinių asmenybių indėliu į geografijos mokslo vystymąsi, ugdant estetinį skonį, kritiškai vertinant stereotipus. Siekiama, kad mokinaisuprastų kūrybinių industrijų svarbą ekonomikai, gebėtų pagarbiai ir tolerantiškai bendrauti su kitų kultūrųatstovais ir spręstų tarpkultūrinio bendravimo problemas. Pagrindžia, argumentuoja ir kritiškai vertina įvairių kultūrinių reiškinių, subkultūrų poveikį šalies, Europos ir pasaulio kultūros raidai. Priima įvairialypės kultūrinės bendruomenės iššūkius, pagrindžia kultūrinio tarpininkavimo vaidmenį, moka gyventi ir kurti kartu su kitų kultūrų atstovais.

Taikydami geografijos mokymo(si) patirtį įvairiose veiklose, mokiniai ugdosi atkaklumą ir pasitikėjimą savo jėgomis jiems aktualiuose ir prasminguose kontekstuose. Mokiniai skatinami priimti atsakingus sprendimus ir įsitraukti į prasmingą veikimą įvairiame socialiniame ir kultūriniame kontekste. Siekiama, kad mokiniaipasitikėtų savimi, norėtų tobulėti, gerbtų įvairias nuomones, sėkmingai bendrautų ir bendradarbiautų, dalyvautų kuriant bendruomenės, visuomenės gerovę.

Pasiekimų sritys ir pasiekimai

Pasiekimų sritys žymimos raide (pavyzdžiui, A, B), raide ir skaičiumi (pavyzdžiui, A1, A2) žymimas tos pasiekimų srities pasiekimas. Lentelėse kiekvienam klasių koncentrui pasiekimai aprašomi keturiais pasiekimų lygiais: slenkstinis (1), patenkinamas (2), pagrindinis (3) ir aukštesnysis (4). Raidės ir skaičių junginyje (pavyzdžiui, A1.2) raide žymima pasiekimų sritis (A), pirmu skaičiumi (1) nurodomas pasiekimas, o antru skaičiumi (2) – pasiekimų lygis.

Ši pasiekimų sritis apima gebėjimą orientuotis geografinėje (gamtinėje ir antropogeninėje) erdvėje, įvairiose jos perspektyvose (lokalioje, regioninėje, globalioje), kartografiniuose kūriniuose (planuose, žemėlapiuose). Gebama įvardyti, apibūdinti ir interpretuoti juose pavaizduotus gamtinius ir visuomeninius objektus, procesus bei reiškinius. Apima gebėjimą tiksliai nustatyti vietos (objekto) geografines koordinates žemėlapyje ir gaublyje, apibūdinti objekto ar teritorijos geografinę padėtį. Paaiškinama, taikoma ir kritiškai vertinama geografijos mokslo koncepcijos ir sąvokos, aptariamas mokslininkų indėlis į geografijos mokslą ir vaidmenį visuomenėje. Šios pasiekimų srities mokinių pasiekimai: A1–A3.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
5–6 klasių koncentras Padedamas pasirenka labai dažnai pamokoje naudojamas priemones, skirtas orientuotis gerai pažįstamoje aplinkoje. Padedamas elementariai nurodo erdvinius ryšius tarp objektų (A1.1). Pasirenka dažnai pamokoje naudojamas priemones, tarp jų ir elementarius ir skaitmeninius kartografinius šaltinius, skirtus orientuotis pažįstamoje aplinkoje ir vietovėje. Elementariai paaiškina erdvinius ryšius tarp objektų, bando taikyti pagrindines topografinės orientacijos žinias regiono ir globalioje geografinėje erdvėje (A1.2). Pasirenka ir derina žinomas priemones, tarp jų ir elementarius bei skaitmeninius kartografinius šaltinius, skirtus orientuotis pažįstamoje aplinkoje ir vietovėje. Paaiškina erdvinius ryšius tarp objektų, taiko pagrindines topografinės orientacijos žinias regiono ir globalioje geografinėje erdvėje (A1.3). Pasirenka ir derina įvairias priemones, tarp jų ir elementarius ir skaitmeninius kartografinius šaltinius, skirtus orientuotis pažįstamoje aplinkoje ir vietovėje. Puikiai paaiškina erdvinius ryšius tarp objektų, taiko pagrindines topografinės orientacijos žinias regiono ir globalioje geografinėje erdvėje (A1.4).

Geografijos tyrimo objektai. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Tyrinėjami ir apibūdinami artimiausios aplinkos gamtiniai ir visuomeniniai objektai, tiriamas jų sąryšingumas, kaita laike ir erdvėje.

Žemės forma ir orientavimosi būdai. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Susipažįstama su įvairiais orientavimosi būdais, mokomasi orientuotis pagal vietinius aplinkos požymius. Naudojamas kompasas, globalinė padėties nustatymo sistema (GPS), mokomasi nustatyti pasaulio kryptis (horizonto kryptis). Nagrinėjami praeityje vykusių kelionių maršrutai, pasitelkus kitus įrodymus aiškinamasi, kaip buvo pagrįstas Žemės rutuliškumas, kaip keliautojai ir jų ekspedicijos, senovės bei šių dienų mokslininkai prisidėjo prie pasaulio pažinimo raidos. Naudojamasi tikruoju Žemės modeliu – gaubliu.

Planas ir žemėlapis. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Susipažįstama su geografiniu tinklu ir jo svarba, mokomasi žemėlapyje ir gaublyje nustatyti geografines koordinates, rasti žymiausius mūsų planetos geografinius rekordus. Susipažįstama su pagrindiniais žemėlapio elementais, mokomasi skirti vietovės planą nuo žemėlapio, sudaryti artimiausios aplinkos kartoschemą.

Orientavimasis vietovėje. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Vietovės planas. Orientuojamasi konkrečios vietovės, miesto plane arba žemėlapyje, mokoma(si) sudaryti ir naudotis žemėlapio legenda. Susipažįsta su masteliu ir jo rūšimis. Mokoma(si) įvairiais būdais išmatuoti atstumus žemėlapiuose ir gaublyje.

Žemėlapio skaitymas. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Reikalingos informacijos paieškai mokykliniame atlase taikoma atlaso turinio ir dalykinė rodyklė. Mokomasi naudotis gamtiniu ir teminiais žemėlapiais. Aiškinamasi, kas yra reljefas, kaip jis vaizduojamas žemėlapiuose, mokomasi apibūdinti skirtingai pavaizduotą reljefą. Mokoma(si) nusakyti, apskaičiuoti santykinį ir absoliutųjį vietovės aukštį. Susipažįstama su skaitmeniniais žemėlapiais.

Pasaulio politinis žemėlapis. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Susipažįstama su pasaulio politiniu žemėlapiu ir jo elementais. Pasaulio politiniame žemėlapyje rodomos skirtingą geografinę padėtį turinčios valstybės. Mokomasi apibūdinti objektų geografinę padėtį. Susipažįstama su didžiausiomis pagal plotą ir gyventojų skaičių valstybėmis.

7–8 klasių koncentras

Padedamas pasirenka priemones, kurios padeda orientuotis gerai žinomoje aplinkoje ir vietovėje. Remdamasis gerai žinomu kontekstu, skaičiuoja laiko skirtumus pagal laiko juostas (A1.1).

Pasirenka priemones, kurios padeda orientuotis įprastoje aplinkoje ir vietovėje. Remdamasis nesudėtingu kontekstu skaičiuoja laiko skirtumus pagal laiko juostas (A1.2).

Pasirenka kompleksines priemones, tarp jų GPS bei kartografinius šaltinius, kurie padeda savarankiškai orientuotis įprastoje aplinkoje ir vietovėje. Remdamasis sudėtingesniu, nauju kontekstu skaičiuoja laiko skirtumus pagal laiko juostas (A1.3).

Pasirenka, derina ir taiko kompleksines priemones, įskaitant GPS bei kartografinius šaltinius, kurie padeda savarankiškai orientuotis įprastoje aplinkoje ir vietovėje. Remdamasis nežinomu kontekstu nustato laiko juostų (zonų) santykį su pasauliniu koordinuotuoju laiku (A1.4).

Geografiniai atradimai, žemėlapis ir laiko juostos. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] Naudojami ir praktiškai taikomi skaitmeniniai žemėlapiai. [...] Mokomasi naudotis laiko juostų žemėlapiu, apskaičiuoti laiko skirtumus tarp skirtingų pasaulio vietų.

Europos politinis žemėlapis, gyventojai ir kultūra. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] susipažįstama su Europos šalių užjūrio teritorijomis, įvairiuose kontekstuose orientuojamasi Europos politiniame žemėlapyje. [...]

Bendrieji ir teminiai žemėlapiai. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Naudojamasi bendraisiais ir teminiais geografiniais žemėlapiais. Lyginama skirtingos tematikos žemėlapiuose pateikta informacija, daromos išvados.

Klimatas ir žmogus. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] Nagrinėjami klimato žemėlapiai, klimatogramos, aiškinamasi klimatą lemiančių veiksnių įtaka [...]

Valstybių ir regionų apžvalga. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Naudojamasi teminiais žemėlapiais, kitais informacijos šaltiniais, apibūdinami JAV, Kinijos, Rusijos, Australijos bei Indijos gamtiniai ir visuomeniniai ypatumai: [...]

9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Padedamas naudoja GIS ir (arba) GPS technologijas, kartografinius šaltinius orientavimuisi gerai žinomoje aplinkoje ir vietovėje. Padedamas išvardija geografinius faktus ir objektus ir gerai žinomas erdvines sistemas (A1.1).

Padedamas naudoja GIS ir GPS technologijas, kartografinius šaltinius savarankiškam orientavimuisi įprastoje aplinkoje ir vietovėje. Įtraukia geografinius faktus ir objektus į žinomas erdvines sistemas ir bando nustatyti tarp jų egzistuojančius erdvinius ryšius (A1.2).

Naudoja GIS ir GPS technologijas, kartografinius šaltinius savarankiškam orientavimuisi įprastoje aplinkoje ir vietovėje. Įtraukia geografinius faktus ir objektus į įprastas erdvines sistemas ir nustato tarp jų egzistuojančius erdvinius ryšius (A1.3).

Tikslingai naudoja GIS ir GPS technologijas, kartografinius šaltinius savarankiškam orientavimuisi nepažįstamoje aplinkoje ir vietovėje. Įtraukia geografinius faktus ir objektus į įvairias erdvines sistemas ir puikiai nustato tarp jų egzistuojančius erdvinius ryšius (A1.4).

Pasaulio politinis žemėlapis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 ir I gimnazijos klasė

Nagrinėjamas pasaulio politinis žemėlapis, [...]. Lyginama ir vertinama Lietuvos bei kitų šalių geografinė padėtis, daromos išvados.

Vizualizacija ir komunikacija. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Kartografinės vizualizacijos ir komunikacijos reikšmė žemėlapių analizei ir juose pavaizduotų Lietuvos bei pasaulio geografinių procesų interpretacijai. Žemėlapio stiliaus priemonių pavyzdžiai.

III–IV gimnazijos klasių koncentras

Bendrais bruožais nusako objekto geografinę padėtį, nustato horizonto kryptį. Nurodo geografinės informacinės sistemos (GIS) funkcijas (mastelio keitimas ir parinkimas, žemėlapio pagrindo keitimas ir parinkimas) ir paskirtį (A1.1).

Orientuojasi lokalioje, regioninėje ir globalioje geografinėje erdvėje. Naudodamas pagrindinėmis funkcijomis moka skaityti skaitmeninį žemėlapį (A1.2).

Orientuojasi lokalioje, regioninėje ir globalioje geografinėje erdvėje. Naudodamasis pagrindinėmis skaitmeninio žemėlapio funkcijomis analizuoja geografinę informaciją (A1.3).

Orientuojasi lokalioje, regioninėje, globalioje geografinėje erdvėje, sieja jas tarpusavyje. Puikiai naudojasi GIS interaktyviaisiais žemėlapiais. Moka susirasti reikiamą geografinę informaciją, ją vertinti ir sisteminti (A1.4).

Geografinis mąstymas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Taikomos [...] ir sąvokos, gebama skaityti ir kritiškai vertinti įvairiuose geografiniuose šaltiniuose pateikiama informacija ir jos pateikimo būdai.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
5–6 klasių koncentras Padedant mokytojui, pasaulio gamtiniame žemėlapyje ir (arba) gaublyje keliais bruožais apibūdina gerai žinomo objekto geografinę padėtį (A2.1). Pasaulio gamtiniame ir politiniame žemėlapyje ir (arba) gaublyje remdamasis geografinio tinklo elementais keliais bruožais apibūdina geografinių objektų padėtį, padedant mokytojui, bando nustatyti geografines koordinates (A2.2). Įprasto mastelio žemėlapiuose ir gaublyje remdamasis geografinio tinklo elementais apibūdina geografinių objektų padėtį, padedant mokytojui, nustato geografines koordinates (A2.3). Įvairaus mastelio žemėlapiuose ir gaublyje remdamasis geografinio tinklo elementais puikiai apibūdina geografinių objektų padėtį, nustato geografines koordinates (A2.4).

Žemės forma ir orientavimosi būdai. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Susipažįstama su įvairiais orientavimosi būdais, mokomasi orientuotis pagal vietinius aplinkos požymius. Naudojamas kompasas, globalinė padėties nustatymo sistema (GPS), mokomasi nustatyti pasaulio kryptis (horizonto kryptis). Nagrinėjami praeityje vykusių kelionių maršrutai, pasitelkus kitus įrodymus aiškinamasi, kaip buvo pagrįstas Žemės rutuliškumas, kaip keliautojai ir jų ekspedicijos, senovės bei šių dienų mokslininkai prisidėjo prie pasaulio pažinimo raidos. Naudojamasi tikruoju Žemės modeliu – gaubliu.

Planas ir žemėlapis. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Susipažįstama su geografiniu tinklu ir jo svarba, mokomasi žemėlapyje ir gaublyje nustatyti geografines koordinates, rasti žymiausius mūsų planetos geografinius rekordus. Susipažįstama su pagrindiniais žemėlapio elementais, mokomasi skirti vietovės planą nuo žemėlapio, sudaryti artimiausios aplinkos kartoschemą.

Pasaulio politinis žemėlapis. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Susipažįstama su pasaulio politiniu žemėlapiu ir jo elementais. Pasaulio politiniame žemėlapyje rodomos skirtingą geografinę padėtį turinčios valstybės. Mokomasi apibūdinti objektų geografinę padėtį. Susipažįstama su didžiausiomis pagal plotą ir gyventojų skaičių valstybėmis.

Lietuvos geografinis pažinimas. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Apibūdinama Lietuvos geografinė padėtis. Susipažįstama su Lietuvos teritorijos administracine struktūra. [...] Bendrais bruožais susipažįstama su Europos Sąjunga. Nagrinėjama sostinės Vilniaus ir uostamiesčio Klaipėdos geografinė padėtis bei šių miestų reikšmė Lietuvai. Susipažįstama su Lietuvos tautine sudėtimi, pabėgėliais ir jiems teikiama pagalba.

7–8 klasių koncentras

Nustato geografinių objektų padėtį įprastame geografiniame kontekste (A2.1).

Nustato ir palygina kelių geografinių objektų padėtį bei nurodo jų geografinės padėties panašumus ir skirtumus įprastame ar nesudėtingame geografiniame kontekste (A2.2).

Palygina ir vertina geografinių objektų padėtį nesudėtingame ar neįprastame geografiniame kontekste (A2.3).

Įvairaus mastelio žemėlapiuose, remdamasis geografinio tinklo elementais bei skaitmenine kartografine informacija, nustato geografinių objektų padėtį, palygina įvairių objektų padėties ypatumus, nurodo kelis elementarius jų skirtumus (A2.4).

Geografiniai atradimai, žemėlapis ir laiko juostos. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] Nustatomos objektų geografinės koordinatės, pagal jas objektai randami žemėlapiuose. [...]

Europos politinis žemėlapis, gyventojai ir kultūra. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] Apibūdinama Europos geografinė padėtis, nusakomos jos ribos, susipažįstama su Europos šalių užjūrio teritorijomis, įvairiuose kontekstuose orientuojamasi Europos politiniame žemėlapyje. [...]

Valstybių ir regionų apžvalga. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Naudojamasi teminiais žemėlapiais, kitais informacijos šaltiniais, apibūdinami JAV, Kinijos, Rusijos, Australijos bei Indijos gamtiniai ir visuomeniniai ypatumai: geografinė padėtis; [...]

9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Geografinei padėčiai nustatyti pasirenka gerai žinomus geografinės informacijos šaltinius, bando naudoti GIS technologijas bei pateikia teiginius apie objektų geografinę padėtį (A2.1).

Geografinei padėčiai nustatyti pasirenka žinomus geografinės informacijos šaltinius, tarp jų ortofoto ir kosmines nuotraukas, naudodamasis GIS technologija nustato objektų gamtinę geografinę padėtį, tačiau negali labiau detalizuoti (A2.2).

Geografinei padėčiai nustatyti pasirenka įprastus geografinės informacijos šaltinius, tarp jų ortofoto ir kosmines nuotraukas, naudodamasis GIS technologija nustato objektų gamtinę ir ekonominę geografinę padėtį, analizuoja jos ypatumus (A2.3).

Geografinei padėčiai nustatyti kūrybiškai pasirenka įvairius geografinės informacijos šaltinius, tarp jų ortofoto ir kosmines nuotraukas, naudodamasis GIS technologija nustato objektų gamtinę, ekonominę ir geopolitinę geografinę padėtį, analizuoja, interpretuoja ir kritiškai vertina jos ypatumus (A2.4).

Pasaulio politinis žemėlapis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 ir I gimnazijos klasė

[...] grupuojamos valstybės pagal geografinę padėtį, teritorijos plotą, teritorijos sudėtį, valdymo formą. [...]

Vizualizacija ir komunikacija. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Kartografinės vizualizacijos ir komunikacijos reikšmė žemėlapių analizei ir juose pavaizduotų Lietuvos bei pasaulio geografinių procesų interpretacijai. [...]

III–IV gimnazijos klasių koncentras

Nesudėtinguose kartografiniuose kūriniuose randa pagrindinę informaciją, atpažįsta ir išvardija svarbiausius geografinius objektus. Analizuoja objektų geografinę padėtį, išskiria kelis neesminius bruožus (A2.1).

Nurodo objekto geografinės padėties ypatumus. Įprastuose kartografiniuose kūriniuose atpažįsta ir išvardija svarbiausius geografinius objektus, nurodo jų esminius bruožus. Vertina objektų gamtinę, ekonominę, geopolitinę geografinę padėtį, išskiria privalumus ir (arba) trūkumus (A2.2).

Paaiškina geografinės padėties svarbą geografinių procesų ir reiškinių vyksmą įvairiose geografinėse erdvėse. Skiria absoliutinę ir santykinę geografinę padėtį. Įprastame geografiniame kontekste vertina objektų geografinę padėtį, pagrįstai išskiria privalumus ir trūkumus. Kritiškai vertina objekto (- ų) geografinės padėties įtaką gamtiniams ir visuomeniniams reiškiniams bei procesams (A2.3).

Paaiškina geografinės padėties svarbą interpretuojant geografinių procesų ir reiškinių vyksmą įvairiose geografinėse erdvėse. Skiria absoliutinę ir santykinę geografinę padėtį. Neįprastame geografiniame kontekste vertina objektų geografinę padėtį, išskiria pagrįstus privalumus ir trūkumus bei nurodo panašumus ir skirtumus. Kritiškai vertina objekto (-ų) geografinės padėties įtaką gamtiniams ir visuomeniniams reiškiniams bei procesams (A2.4).

Geografinis mąstymas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] gebama skaityti ir kritiškai vertinti įvairiuose geografiniuose šaltiniuose pateikiama informacija ir jos pateikimo būdai.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
5–6 klasių koncentras Bendrais bruožais apibūdina geografijos pažinimo objektą. Pateikia keletą geografijos mokslo visuomenei reikšmingų pavyzdžių (A3.1). Pateikdamas pavyzdžius paaiškina, ką tiria geografija. Išvardija geografijos mokslo dalis. Nurodo geografijos mokslo žmogui reikšmingų pavyzdžių (A3.2). Pateikdamas pavydžių paaiškina, ką tiria geografija, kokios mokslo dalys ją sudaro ir kuo skiriasi nuo kitų mokslų. Apibūdina geografijos reikšmę žmogaus išsilavinimui (A3.3). Puikiai paaiškina, ką tiria geografija, kokios mokslo dalys ją sudaro ir kuo skiriasi nuo kitų mokslų. Apibūdina ir vertina geografijos reikšmę žmogaus išsilavinimui (A3.4).

Geografijos įvadas. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Susipažįstama su nauju dalyku, jo tyrimo sritimis, geografinės informacijos šaltinių įvairove. Aiškinama, kuo skiriasi gamtinė ir visuomeninė geografija.

Žemės forma ir orientavimosi būdai. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

[...] Naudojamas kompasas, globalinė padėties nustatymo sistema (GPS), mokomasi nustatyti pasaulio kryptis (horizonto kryptis). Nagrinėjami praeityje vykusių kelionių maršrutai, pasitelkus kitus įrodymus aiškinamasi, kaip buvo pagrįstas Žemės rutuliškumas, kaip keliautojai ir jų ekspedicijos, senovės bei šių dienų mokslininkai prisidėjo prie pasaulio pažinimo raidos. [...]

7–8 klasių koncentras

Padedamas numato geografijos pažintinę ir praktinę reikšmę tiriant gamtos ir visuomenės objektus, procesus, reiškinius. Remdamasis gerai žinomu pavydžiu pasako lokalinę ir (arba) regioninę, ir (arba) globalinę problemą (A3.1)

Padedamas paaiškina geografijos pažintinę ir praktinę reikšmę tiriant gamtos ir visuomenės objektus, procesus, reiškinius. Remdamasis keliais žinomais pavydžiais siūlo galimus sprendimus lokalinėms ir (arba) regioninėms, ir (arba) globalinėms problemoms spręsti (A3.2).

Paaiškina geografijos pažintinę ir praktinę reikšmę tiriant gamtos ir visuomenės objektus, procesus, reiškinius ir numato jų pasekmes bei remdamasis įvairiais žinomais pavydžiais siūlo sprendimus lokalinėms, regioninėms ir globalinėms problemoms spręsti (A3.3).

Puikiai paaiškina geografijos pažintinę ir praktinę reikšmę tiriant gamtos ir visuomenės objektus, procesus, reiškinius ir numato jų pasekmes bei savarankiškai siūlo sprendimus lokalinėms, regioninėms ir globalinėms problemoms spręsti (A3.4).

Geografiniai atradimai, žemėlapis ir laiko juostos. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Nagrinėjama geografinių atradimų reikšmė pasaulio pažinimo raidai. [...]

Europos gamta ir paviršius. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] Analizuojami veiksniai, suformavę dabartinę Europos gamtinę aplinką.

Europos klimatas. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] Nagrinėjami klimato žemėlapiai, lyginamos skirtingų vietovių klimatogramos ir nagrinėjami veiksniai, lemiantys Europoje skiriamų klimato juostų, klimato tipų bei geografinių zonų išsidėstymą ir ypatumus. Nagrinėjama klimatą formuojančių veiksnių įtaka Lietuvos orams ir klimatui. Susipažįstama su klimato kaitos padariniais Europoje.

Bendrieji ir teminiai žemėlapiai. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] Lyginama skirtingos tematikos žemėlapiuose pateikta informacija, daromos išvados.

Klimatas ir žmogus. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] Aiškinamasi, kaip klimatas veikia žmonių gyvenimo būdą ir kaip žmonių ūkinė veikla prisideda prie klimato kaitos. Analizuojami klimato pokyčiai ir jų poveikis skirtingose Žemės vietose.

Valstybių ir regionų apžvalga. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] Nurodomi pasirinkti socialiniai ir kultūriniai ypatumai bei jų sklaida pasaulyje; gamtos potencialas bei jo panaudojimas žemės ūkyje ir žaliavų gavybai; [...]

9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Padedant pagal gerai žinomus pavyzdžius paaiškina, kaip geografija, remdamasi mokslų tyrimais, sprendžia Lietuvos bei pasaulio erdvinio teritorinio konteksto problemas (A3.1).

Padedant paaiškina, kaip geografija, remdamasi mokslų tyrimais, sprendžia Lietuvos bei pasaulio erdvinio teritorinio konteksto problemas (A3.2).

Paaiškina, kaip geografija, remdamasi mokslų tyrimais, aiškina ir sprendžia Lietuvos bei pasaulio erdvinio teritorinio konteksto problemas taikant geoinformacines technologijas (A3.3).

Puikiai paaiškina, kaip geografija, remdamasi mokslų tyrimais, sprendžia Lietuvos bei pasaulio erdvinio teritorinio konteksto problemas taikant geoinformacines technologijas (A3.4).

Pasaulio politinis žemėlapis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 ir I gimnazijos klasė

[...] Lyginama ir vertinama Lietuvos bei kitų šalių geografinė padėtis, daromos išvados.

Gamtos ištekliai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 ir I gimnazijos klasė

Analizuojami įvairūs informacijos šaltiniai apie Lietuvos ir pasaulio gamtos išteklių įvairovę, jų svarbą ir ribotumą. [...]

Pasaulio vandenynai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 ir I gimnazijos klasė

Nagrinėjamos pasaulinio vandenyno sudėtinės dalys, susipažįstama su šiuolaikiniais tyrimais, vertinama jų reikšmė. [...]

Vizualizacija ir komunikacija. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Kartografinės vizualizacijos ir komunikacijos reikšmė žemėlapių analizei ir juose pavaizduotų Lietuvos bei pasaulio geografinių procesų interpretacijai. Žemėlapio stiliaus priemonių pavyzdžiai.

III–IV gimnazijos klasių koncentras

Ne visada tiksliai vartoja geografijos sąvokas, terminus ir simbolius atlikdamas įprastas užduotis. Pateikia geografijos mokslo teorijų taikymo praktikoje pavyzdžių (A3.1).

Taisyklingai vartoja pagrindines geografijos sąvokas, terminus ir simbolius atlikdamas užduotis, aiškindamas reiškinius, procesus standartinėse situacijose. Pateikia geografijos mokslo teorijų praktinio taikymo pavyzdžių (A3.2).

Paaiškina ir tinkamai vartoja geografijos sąvokas, terminus ir simbolius aiškindamas reiškinius, procesus standartinėse situacijose. Paaiškina sąsajas tarp geografijos mokslo teorijų ir jų praktinio taikymo. Nurodo žinomų Lietuvos mokslininkų indėlį į geografijos mokslą (A3.3).

Paaiškina, taiko ir kritiškai vertina geografijos mokslo koncepcijas ir sąvokas. Argumentuotai paaiškina, kad remiantis geografijos ir kitų mokslų žiniomis galima spręsti gamtines ir visuomenines problemas. Vertina mokslininkų indėlį geografijos mokslui ir naudą visuomenei (A3.4).

Geografinis mąstymas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Taikomos geografijos mokslo koncepcijos ir sąvokos, gebama skaityti ir kritiškai vertinti įvairiuose geografiniuose šaltiniuose pateikiama informacija ir jos pateikimo būdai.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
5–6 klasių koncentras Padedamas pasirenka labai dažnai pamokoje naudojamas priemones, skirtas orientuotis gerai pažįstamoje aplinkoje. Padedamas elementariai nurodo erdvinius ryšius tarp objektų (A1.1). Pasirenka dažnai pamokoje naudojamas priemones, tarp jų ir elementarius ir skaitmeninius kartografinius šaltinius, skirtus orientuotis pažįstamoje aplinkoje ir vietovėje. Elementariai paaiškina erdvinius ryšius tarp objektų, bando taikyti pagrindines topografinės orientacijos žinias regiono ir globalioje geografinėje erdvėje (A1.2). Pasirenka ir derina žinomas priemones, tarp jų ir elementarius bei skaitmeninius kartografinius šaltinius, skirtus orientuotis pažįstamoje aplinkoje ir vietovėje. Paaiškina erdvinius ryšius tarp objektų, taiko pagrindines topografinės orientacijos žinias regiono ir globalioje geografinėje erdvėje (A1.3). Pasirenka ir derina įvairias priemones, tarp jų ir elementarius ir skaitmeninius kartografinius šaltinius, skirtus orientuotis pažįstamoje aplinkoje ir vietovėje. Puikiai paaiškina erdvinius ryšius tarp objektų, taiko pagrindines topografinės orientacijos žinias regiono ir globalioje geografinėje erdvėje (A1.4).

Geografijos tyrimo objektai. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Tyrinėjami ir apibūdinami artimiausios aplinkos gamtiniai ir visuomeniniai objektai, tiriamas jų sąryšingumas, kaita laike ir erdvėje.

Žemės forma ir orientavimosi būdai. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Susipažįstama su įvairiais orientavimosi būdais, mokomasi orientuotis pagal vietinius aplinkos požymius. Naudojamas kompasas, globalinė padėties nustatymo sistema (GPS), mokomasi nustatyti pasaulio kryptis (horizonto kryptis). Nagrinėjami praeityje vykusių kelionių maršrutai, pasitelkus kitus įrodymus aiškinamasi, kaip buvo pagrįstas Žemės rutuliškumas, kaip keliautojai ir jų ekspedicijos, senovės bei šių dienų mokslininkai prisidėjo prie pasaulio pažinimo raidos. Naudojamasi tikruoju Žemės modeliu – gaubliu.

Planas ir žemėlapis. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Susipažįstama su geografiniu tinklu ir jo svarba, mokomasi žemėlapyje ir gaublyje nustatyti geografines koordinates, rasti žymiausius mūsų planetos geografinius rekordus. Susipažįstama su pagrindiniais žemėlapio elementais, mokomasi skirti vietovės planą nuo žemėlapio, sudaryti artimiausios aplinkos kartoschemą.

Orientavimasis vietovėje. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Vietovės planas. Orientuojamasi konkrečios vietovės, miesto plane arba žemėlapyje, mokoma(si) sudaryti ir naudotis žemėlapio legenda. Susipažįsta su masteliu ir jo rūšimis. Mokoma(si) įvairiais būdais išmatuoti atstumus žemėlapiuose ir gaublyje.

Žemėlapio skaitymas. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Reikalingos informacijos paieškai mokykliniame atlase taikoma atlaso turinio ir dalykinė rodyklė. Mokomasi naudotis gamtiniu ir teminiais žemėlapiais. Aiškinamasi, kas yra reljefas, kaip jis vaizduojamas žemėlapiuose, mokomasi apibūdinti skirtingai pavaizduotą reljefą. Mokoma(si) nusakyti, apskaičiuoti santykinį ir absoliutųjį vietovės aukštį. Susipažįstama su skaitmeniniais žemėlapiais.

Pasaulio politinis žemėlapis. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Susipažįstama su pasaulio politiniu žemėlapiu ir jo elementais. Pasaulio politiniame žemėlapyje rodomos skirtingą geografinę padėtį turinčios valstybės. Mokomasi apibūdinti objektų geografinę padėtį. Susipažįstama su didžiausiomis pagal plotą ir gyventojų skaičių valstybėmis.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
5–6 klasių koncentras Padedant mokytojui, pasaulio gamtiniame žemėlapyje ir (arba) gaublyje keliais bruožais apibūdina gerai žinomo objekto geografinę padėtį (A2.1). Pasaulio gamtiniame ir politiniame žemėlapyje ir (arba) gaublyje remdamasis geografinio tinklo elementais keliais bruožais apibūdina geografinių objektų padėtį, padedant mokytojui, bando nustatyti geografines koordinates (A2.2). Įprasto mastelio žemėlapiuose ir gaublyje remdamasis geografinio tinklo elementais apibūdina geografinių objektų padėtį, padedant mokytojui, nustato geografines koordinates (A2.3). Įvairaus mastelio žemėlapiuose ir gaublyje remdamasis geografinio tinklo elementais puikiai apibūdina geografinių objektų padėtį, nustato geografines koordinates (A2.4).

Žemės forma ir orientavimosi būdai. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Susipažįstama su įvairiais orientavimosi būdais, mokomasi orientuotis pagal vietinius aplinkos požymius. Naudojamas kompasas, globalinė padėties nustatymo sistema (GPS), mokomasi nustatyti pasaulio kryptis (horizonto kryptis). Nagrinėjami praeityje vykusių kelionių maršrutai, pasitelkus kitus įrodymus aiškinamasi, kaip buvo pagrįstas Žemės rutuliškumas, kaip keliautojai ir jų ekspedicijos, senovės bei šių dienų mokslininkai prisidėjo prie pasaulio pažinimo raidos. Naudojamasi tikruoju Žemės modeliu – gaubliu.

Planas ir žemėlapis. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Susipažįstama su geografiniu tinklu ir jo svarba, mokomasi žemėlapyje ir gaublyje nustatyti geografines koordinates, rasti žymiausius mūsų planetos geografinius rekordus. Susipažįstama su pagrindiniais žemėlapio elementais, mokomasi skirti vietovės planą nuo žemėlapio, sudaryti artimiausios aplinkos kartoschemą.

Pasaulio politinis žemėlapis. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Susipažįstama su pasaulio politiniu žemėlapiu ir jo elementais. Pasaulio politiniame žemėlapyje rodomos skirtingą geografinę padėtį turinčios valstybės. Mokomasi apibūdinti objektų geografinę padėtį. Susipažįstama su didžiausiomis pagal plotą ir gyventojų skaičių valstybėmis.

Lietuvos geografinis pažinimas. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Apibūdinama Lietuvos geografinė padėtis. Susipažįstama su Lietuvos teritorijos administracine struktūra. [...] Bendrais bruožais susipažįstama su Europos Sąjunga. Nagrinėjama sostinės Vilniaus ir uostamiesčio Klaipėdos geografinė padėtis bei šių miestų reikšmė Lietuvai. Susipažįstama su Lietuvos tautine sudėtimi, pabėgėliais ir jiems teikiama pagalba.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
5–6 klasių koncentras Bendrais bruožais apibūdina geografijos pažinimo objektą. Pateikia keletą geografijos mokslo visuomenei reikšmingų pavyzdžių (A3.1). Pateikdamas pavyzdžius paaiškina, ką tiria geografija. Išvardija geografijos mokslo dalis. Nurodo geografijos mokslo žmogui reikšmingų pavyzdžių (A3.2). Pateikdamas pavydžių paaiškina, ką tiria geografija, kokios mokslo dalys ją sudaro ir kuo skiriasi nuo kitų mokslų. Apibūdina geografijos reikšmę žmogaus išsilavinimui (A3.3). Puikiai paaiškina, ką tiria geografija, kokios mokslo dalys ją sudaro ir kuo skiriasi nuo kitų mokslų. Apibūdina ir vertina geografijos reikšmę žmogaus išsilavinimui (A3.4).

Geografijos įvadas. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Susipažįstama su nauju dalyku, jo tyrimo sritimis, geografinės informacijos šaltinių įvairove. Aiškinama, kuo skiriasi gamtinė ir visuomeninė geografija.

Žemės forma ir orientavimosi būdai. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

[...] Naudojamas kompasas, globalinė padėties nustatymo sistema (GPS), mokomasi nustatyti pasaulio kryptis (horizonto kryptis). Nagrinėjami praeityje vykusių kelionių maršrutai, pasitelkus kitus įrodymus aiškinamasi, kaip buvo pagrįstas Žemės rutuliškumas, kaip keliautojai ir jų ekspedicijos, senovės bei šių dienų mokslininkai prisidėjo prie pasaulio pažinimo raidos. [...]

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Padedamas pasirenka priemones, kurios padeda orientuotis gerai žinomoje aplinkoje ir vietovėje. Remdamasis gerai žinomu kontekstu, skaičiuoja laiko skirtumus pagal laiko juostas (A1.1).

Pasirenka priemones, kurios padeda orientuotis įprastoje aplinkoje ir vietovėje. Remdamasis nesudėtingu kontekstu skaičiuoja laiko skirtumus pagal laiko juostas (A1.2).

Pasirenka kompleksines priemones, tarp jų GPS bei kartografinius šaltinius, kurie padeda savarankiškai orientuotis įprastoje aplinkoje ir vietovėje. Remdamasis sudėtingesniu, nauju kontekstu skaičiuoja laiko skirtumus pagal laiko juostas (A1.3).

Pasirenka, derina ir taiko kompleksines priemones, įskaitant GPS bei kartografinius šaltinius, kurie padeda savarankiškai orientuotis įprastoje aplinkoje ir vietovėje. Remdamasis nežinomu kontekstu nustato laiko juostų (zonų) santykį su pasauliniu koordinuotuoju laiku (A1.4).

Geografiniai atradimai, žemėlapis ir laiko juostos. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] Naudojami ir praktiškai taikomi skaitmeniniai žemėlapiai. [...] Mokomasi naudotis laiko juostų žemėlapiu, apskaičiuoti laiko skirtumus tarp skirtingų pasaulio vietų.

Europos politinis žemėlapis, gyventojai ir kultūra. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] susipažįstama su Europos šalių užjūrio teritorijomis, įvairiuose kontekstuose orientuojamasi Europos politiniame žemėlapyje. [...]

Bendrieji ir teminiai žemėlapiai. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Naudojamasi bendraisiais ir teminiais geografiniais žemėlapiais. Lyginama skirtingos tematikos žemėlapiuose pateikta informacija, daromos išvados.

Klimatas ir žmogus. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] Nagrinėjami klimato žemėlapiai, klimatogramos, aiškinamasi klimatą lemiančių veiksnių įtaka [...]

Valstybių ir regionų apžvalga. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Naudojamasi teminiais žemėlapiais, kitais informacijos šaltiniais, apibūdinami JAV, Kinijos, Rusijos, Australijos bei Indijos gamtiniai ir visuomeniniai ypatumai: [...]

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Nustato geografinių objektų padėtį įprastame geografiniame kontekste (A2.1).

Nustato ir palygina kelių geografinių objektų padėtį bei nurodo jų geografinės padėties panašumus ir skirtumus įprastame ar nesudėtingame geografiniame kontekste (A2.2).

Palygina ir vertina geografinių objektų padėtį nesudėtingame ar neįprastame geografiniame kontekste (A2.3).

Įvairaus mastelio žemėlapiuose, remdamasis geografinio tinklo elementais bei skaitmenine kartografine informacija, nustato geografinių objektų padėtį, palygina įvairių objektų padėties ypatumus, nurodo kelis elementarius jų skirtumus (A2.4).

Geografiniai atradimai, žemėlapis ir laiko juostos. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] Nustatomos objektų geografinės koordinatės, pagal jas objektai randami žemėlapiuose. [...]

Europos politinis žemėlapis, gyventojai ir kultūra. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] Apibūdinama Europos geografinė padėtis, nusakomos jos ribos, susipažįstama su Europos šalių užjūrio teritorijomis, įvairiuose kontekstuose orientuojamasi Europos politiniame žemėlapyje. [...]

Valstybių ir regionų apžvalga. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Naudojamasi teminiais žemėlapiais, kitais informacijos šaltiniais, apibūdinami JAV, Kinijos, Rusijos, Australijos bei Indijos gamtiniai ir visuomeniniai ypatumai: geografinė padėtis; [...]

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Padedamas numato geografijos pažintinę ir praktinę reikšmę tiriant gamtos ir visuomenės objektus, procesus, reiškinius. Remdamasis gerai žinomu pavydžiu pasako lokalinę ir (arba) regioninę, ir (arba) globalinę problemą (A3.1)

Padedamas paaiškina geografijos pažintinę ir praktinę reikšmę tiriant gamtos ir visuomenės objektus, procesus, reiškinius. Remdamasis keliais žinomais pavydžiais siūlo galimus sprendimus lokalinėms ir (arba) regioninėms, ir (arba) globalinėms problemoms spręsti (A3.2).

Paaiškina geografijos pažintinę ir praktinę reikšmę tiriant gamtos ir visuomenės objektus, procesus, reiškinius ir numato jų pasekmes bei remdamasis įvairiais žinomais pavydžiais siūlo sprendimus lokalinėms, regioninėms ir globalinėms problemoms spręsti (A3.3).

Puikiai paaiškina geografijos pažintinę ir praktinę reikšmę tiriant gamtos ir visuomenės objektus, procesus, reiškinius ir numato jų pasekmes bei savarankiškai siūlo sprendimus lokalinėms, regioninėms ir globalinėms problemoms spręsti (A3.4).

Geografiniai atradimai, žemėlapis ir laiko juostos. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Nagrinėjama geografinių atradimų reikšmė pasaulio pažinimo raidai. [...]

Europos gamta ir paviršius. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] Analizuojami veiksniai, suformavę dabartinę Europos gamtinę aplinką.

Europos klimatas. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] Nagrinėjami klimato žemėlapiai, lyginamos skirtingų vietovių klimatogramos ir nagrinėjami veiksniai, lemiantys Europoje skiriamų klimato juostų, klimato tipų bei geografinių zonų išsidėstymą ir ypatumus. Nagrinėjama klimatą formuojančių veiksnių įtaka Lietuvos orams ir klimatui. Susipažįstama su klimato kaitos padariniais Europoje.

Bendrieji ir teminiai žemėlapiai. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] Lyginama skirtingos tematikos žemėlapiuose pateikta informacija, daromos išvados.

Klimatas ir žmogus. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] Aiškinamasi, kaip klimatas veikia žmonių gyvenimo būdą ir kaip žmonių ūkinė veikla prisideda prie klimato kaitos. Analizuojami klimato pokyčiai ir jų poveikis skirtingose Žemės vietose.

Valstybių ir regionų apžvalga. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] Nurodomi pasirinkti socialiniai ir kultūriniai ypatumai bei jų sklaida pasaulyje; gamtos potencialas bei jo panaudojimas žemės ūkyje ir žaliavų gavybai; [...]

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Padedamas naudoja GIS ir (arba) GPS technologijas, kartografinius šaltinius orientavimuisi gerai žinomoje aplinkoje ir vietovėje. Padedamas išvardija geografinius faktus ir objektus ir gerai žinomas erdvines sistemas (A1.1).

Padedamas naudoja GIS ir GPS technologijas, kartografinius šaltinius savarankiškam orientavimuisi įprastoje aplinkoje ir vietovėje. Įtraukia geografinius faktus ir objektus į žinomas erdvines sistemas ir bando nustatyti tarp jų egzistuojančius erdvinius ryšius (A1.2).

Naudoja GIS ir GPS technologijas, kartografinius šaltinius savarankiškam orientavimuisi įprastoje aplinkoje ir vietovėje. Įtraukia geografinius faktus ir objektus į įprastas erdvines sistemas ir nustato tarp jų egzistuojančius erdvinius ryšius (A1.3).

Tikslingai naudoja GIS ir GPS technologijas, kartografinius šaltinius savarankiškam orientavimuisi nepažįstamoje aplinkoje ir vietovėje. Įtraukia geografinius faktus ir objektus į įvairias erdvines sistemas ir puikiai nustato tarp jų egzistuojančius erdvinius ryšius (A1.4).

Pasaulio politinis žemėlapis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 ir I gimnazijos klasė

Nagrinėjamas pasaulio politinis žemėlapis, [...]. Lyginama ir vertinama Lietuvos bei kitų šalių geografinė padėtis, daromos išvados.

Vizualizacija ir komunikacija. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Kartografinės vizualizacijos ir komunikacijos reikšmė žemėlapių analizei ir juose pavaizduotų Lietuvos bei pasaulio geografinių procesų interpretacijai. Žemėlapio stiliaus priemonių pavyzdžiai.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Geografinei padėčiai nustatyti pasirenka gerai žinomus geografinės informacijos šaltinius, bando naudoti GIS technologijas bei pateikia teiginius apie objektų geografinę padėtį (A2.1).

Geografinei padėčiai nustatyti pasirenka žinomus geografinės informacijos šaltinius, tarp jų ortofoto ir kosmines nuotraukas, naudodamasis GIS technologija nustato objektų gamtinę geografinę padėtį, tačiau negali labiau detalizuoti (A2.2).

Geografinei padėčiai nustatyti pasirenka įprastus geografinės informacijos šaltinius, tarp jų ortofoto ir kosmines nuotraukas, naudodamasis GIS technologija nustato objektų gamtinę ir ekonominę geografinę padėtį, analizuoja jos ypatumus (A2.3).

Geografinei padėčiai nustatyti kūrybiškai pasirenka įvairius geografinės informacijos šaltinius, tarp jų ortofoto ir kosmines nuotraukas, naudodamasis GIS technologija nustato objektų gamtinę, ekonominę ir geopolitinę geografinę padėtį, analizuoja, interpretuoja ir kritiškai vertina jos ypatumus (A2.4).

Pasaulio politinis žemėlapis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 ir I gimnazijos klasė

[...] grupuojamos valstybės pagal geografinę padėtį, teritorijos plotą, teritorijos sudėtį, valdymo formą. [...]

Vizualizacija ir komunikacija. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Kartografinės vizualizacijos ir komunikacijos reikšmė žemėlapių analizei ir juose pavaizduotų Lietuvos bei pasaulio geografinių procesų interpretacijai. [...]

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Padedant pagal gerai žinomus pavyzdžius paaiškina, kaip geografija, remdamasi mokslų tyrimais, sprendžia Lietuvos bei pasaulio erdvinio teritorinio konteksto problemas (A3.1).

Padedant paaiškina, kaip geografija, remdamasi mokslų tyrimais, sprendžia Lietuvos bei pasaulio erdvinio teritorinio konteksto problemas (A3.2).

Paaiškina, kaip geografija, remdamasi mokslų tyrimais, aiškina ir sprendžia Lietuvos bei pasaulio erdvinio teritorinio konteksto problemas taikant geoinformacines technologijas (A3.3).

Puikiai paaiškina, kaip geografija, remdamasi mokslų tyrimais, sprendžia Lietuvos bei pasaulio erdvinio teritorinio konteksto problemas taikant geoinformacines technologijas (A3.4).

Pasaulio politinis žemėlapis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 ir I gimnazijos klasė

[...] Lyginama ir vertinama Lietuvos bei kitų šalių geografinė padėtis, daromos išvados.

Gamtos ištekliai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 ir I gimnazijos klasė

Analizuojami įvairūs informacijos šaltiniai apie Lietuvos ir pasaulio gamtos išteklių įvairovę, jų svarbą ir ribotumą. [...]

Pasaulio vandenynai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 ir I gimnazijos klasė

Nagrinėjamos pasaulinio vandenyno sudėtinės dalys, susipažįstama su šiuolaikiniais tyrimais, vertinama jų reikšmė. [...]

Vizualizacija ir komunikacija. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Kartografinės vizualizacijos ir komunikacijos reikšmė žemėlapių analizei ir juose pavaizduotų Lietuvos bei pasaulio geografinių procesų interpretacijai. Žemėlapio stiliaus priemonių pavyzdžiai.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Bendrais bruožais nusako objekto geografinę padėtį, nustato horizonto kryptį. Nurodo geografinės informacinės sistemos (GIS) funkcijas (mastelio keitimas ir parinkimas, žemėlapio pagrindo keitimas ir parinkimas) ir paskirtį (A1.1).

Orientuojasi lokalioje, regioninėje ir globalioje geografinėje erdvėje. Naudodamas pagrindinėmis funkcijomis moka skaityti skaitmeninį žemėlapį (A1.2).

Orientuojasi lokalioje, regioninėje ir globalioje geografinėje erdvėje. Naudodamasis pagrindinėmis skaitmeninio žemėlapio funkcijomis analizuoja geografinę informaciją (A1.3).

Orientuojasi lokalioje, regioninėje, globalioje geografinėje erdvėje, sieja jas tarpusavyje. Puikiai naudojasi GIS interaktyviaisiais žemėlapiais. Moka susirasti reikiamą geografinę informaciją, ją vertinti ir sisteminti (A1.4).

Geografinis mąstymas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Taikomos [...] ir sąvokos, gebama skaityti ir kritiškai vertinti įvairiuose geografiniuose šaltiniuose pateikiama informacija ir jos pateikimo būdai.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Nesudėtinguose kartografiniuose kūriniuose randa pagrindinę informaciją, atpažįsta ir išvardija svarbiausius geografinius objektus. Analizuoja objektų geografinę padėtį, išskiria kelis neesminius bruožus (A2.1).

Nurodo objekto geografinės padėties ypatumus. Įprastuose kartografiniuose kūriniuose atpažįsta ir išvardija svarbiausius geografinius objektus, nurodo jų esminius bruožus. Vertina objektų gamtinę, ekonominę, geopolitinę geografinę padėtį, išskiria privalumus ir (arba) trūkumus (A2.2).

Paaiškina geografinės padėties svarbą geografinių procesų ir reiškinių vyksmą įvairiose geografinėse erdvėse. Skiria absoliutinę ir santykinę geografinę padėtį. Įprastame geografiniame kontekste vertina objektų geografinę padėtį, pagrįstai išskiria privalumus ir trūkumus. Kritiškai vertina objekto (- ų) geografinės padėties įtaką gamtiniams ir visuomeniniams reiškiniams bei procesams (A2.3).

Paaiškina geografinės padėties svarbą interpretuojant geografinių procesų ir reiškinių vyksmą įvairiose geografinėse erdvėse. Skiria absoliutinę ir santykinę geografinę padėtį. Neįprastame geografiniame kontekste vertina objektų geografinę padėtį, išskiria pagrįstus privalumus ir trūkumus bei nurodo panašumus ir skirtumus. Kritiškai vertina objekto (-ų) geografinės padėties įtaką gamtiniams ir visuomeniniams reiškiniams bei procesams (A2.4).

Geografinis mąstymas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] gebama skaityti ir kritiškai vertinti įvairiuose geografiniuose šaltiniuose pateikiama informacija ir jos pateikimo būdai.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Ne visada tiksliai vartoja geografijos sąvokas, terminus ir simbolius atlikdamas įprastas užduotis. Pateikia geografijos mokslo teorijų taikymo praktikoje pavyzdžių (A3.1).

Taisyklingai vartoja pagrindines geografijos sąvokas, terminus ir simbolius atlikdamas užduotis, aiškindamas reiškinius, procesus standartinėse situacijose. Pateikia geografijos mokslo teorijų praktinio taikymo pavyzdžių (A3.2).

Paaiškina ir tinkamai vartoja geografijos sąvokas, terminus ir simbolius aiškindamas reiškinius, procesus standartinėse situacijose. Paaiškina sąsajas tarp geografijos mokslo teorijų ir jų praktinio taikymo. Nurodo žinomų Lietuvos mokslininkų indėlį į geografijos mokslą (A3.3).

Paaiškina, taiko ir kritiškai vertina geografijos mokslo koncepcijas ir sąvokas. Argumentuotai paaiškina, kad remiantis geografijos ir kitų mokslų žiniomis galima spręsti gamtines ir visuomenines problemas. Vertina mokslininkų indėlį geografijos mokslui ir naudą visuomenei (A3.4).

Geografinis mąstymas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Taikomos geografijos mokslo koncepcijos ir sąvokos, gebama skaityti ir kritiškai vertinti įvairiuose geografiniuose šaltiniuose pateikiama informacija ir jos pateikimo būdai.

Ši pasiekimų sritis apima gebėjimą apibūdinti ir analizuoti mūsų planetos gamtinius reiškinius ir procesus, jų priežastis ir pasekmes, keičiančias Žemės gamtinę ir antropogeninę aplinką bei jos erdvines struktūras. Gebama apibūdinti ir analizuoti gyventojus, jų sudėtį, kaitą ir pasiskirstymą; urbanizacijos ir globalizacijos procesus, jų priežastis ir pasekmes; tautų ir kultūrų įvairovę; ekonominės veiklos sritis bei erdvines struktūras. Apima gebėjimą atskleisti gamtos ir visuomenės tarpusavio ryšius ir sąveiką nuo artimiausios aplinkos iki globalaus pasaulio. Šios pasiekimų srities mokinių pasiekimai: B1–B3.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
5–6 klasių koncentras Padedant išvardija Lietuvoje bei pasaulyje vykstančius kelis esminius gamtinius reiškinius ir procesus. Padedant nusako gamtos reiškinių poveikį žmonėms ir jų gyvenimo būdui (B1.1). Išvardija Lietuvoje bei pasaulyje vykstančius kelis esminius gamtinius reiškinius ir procesus. Nusako gamtos reiškinių poveikį žmonėms ir jų gyvenimo būdui (B1.2). Išvardija ir apibūdina Lietuvoje bei pasaulyje vykstančius svarbiausius gamtinius reiškinius ir procesus, skatinant nurodo jų priežastis ir padarinius. Apibūdina gamtos reiškinių poveikį žmonėms ir jų gyvenimo būdui (B1.3). Išvardija ir apibūdina Lietuvoje bei pasaulyje vykstančius svarbiausius gamtinius reiškinius ir procesus, nurodo jų priežastis ir padarinius. Apibūdina gamtos reiškinių poveikį žmonėms ir jų gyvenimo būdui (B1.4).

Žemė visatos erdvėje. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Nagrinėjamas Žemės sukimasis aplink savo ašį ir judėjimas aplink Saulę, aiškinamasi dienos ir nakties, metų laikų kaita.

Žemės kilmė ir sandara. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Susipažįstama su moksline Žemės kilmės teorija, Žemės sandaros dalimis, aiškinamasi, kad Žemės pluta suskilusi į atskiras dalis. Nagrinėjamas sausumos ir vandens santykis Žemės paviršiuje, lyginami žemynų ir vandenynų plotai, mokomasi parodyti juos gamtiniame pasaulio žemėlapyje. Susipažįstama su didžiausiomis pasaulio salomis ir pusiasaliais.

Vanduo, Žemės vandenys. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Aiškinamasi vandens svarba mūsų planetai ir žmonėms.

Žemės paviršiaus formos. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Mokomasi skirti pagrindines Žemės paviršiaus formas. Mokoma pasaulio gamtiniame žemėlapyje parodyti kalnų ir lygumų pavyzdžius. Susipažįstama su pasaulinio vandenyno dugno reljefu.

Atmosfera ir jos reikšmė. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Susipažįstama su atmosferos sandara. [...] Nagrinėjamos vėjo susidarymo priežastys, dienos ir nakties brizo skirtumai. Skiriamos kritulių rūšys, apibūdinamos jų savybės. Susipažįstama su pavojingais orų reiškiniais, nurodomos jų keliamos problemos. Paaiškinama, kaip susidaro debesys, mokomasi atpažinti pagrindinius debesų tipus. Nagrinėjami elementarūs orų žemėlapiai, mokomasi apibūdinti konkrečios vietovės orus.

Klimatas. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Susipažįstama su klimato sąvoka. [...]

Kraštovaizdis. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Nusakoma, kas yra kraštovaizdis. Susipažįstama su pagrindinėmis Lietuvos paviršiaus formomis ir jų išsidėstymu, jų susidarymas siejamas su paskutiniojo apledėjimo poveikiu.

Lietuvos vidaus vandenys. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Susipažįstama su Lietuvos vidaus vandenimis. Nagrinėjamos upyno dalys ir aiškinamasi, kaip tekančios upės prisideda prie kraštovaizdžio formavimo. Nagrinėjamas Lietuvos pajūrio kraštovaizdis, aiškinamasi, kaip kinta Baltijos jūros krantai. Sudaroma Lietuvos gamtinių objektų kartoschema.

Žmogaus poveikis gamtai, turizmas. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Susipažįstama, kaip miškingieji kraštovaizdžiai išplitę Lietuvoje, kaip keičiasi gamtinis ir kultūrinis kraštovaizdis. Nagrinėjama pasirinkta Lietuvos saugoma teritorija ir galimas jos panaudojimas rekreacijai bei turizmui. Aiškinamasi, kaip žmonės keičia aplinką ir kodėl svarbu ją tausoti.

7–8 klasių koncentras

Padedant išvardija ir bendriausiais bruožais apibūdina Europoje ir (arba) pasaulyje vykstančius esminius gamtinius reiškinius ir procesus, bando parodyti jų pasireiškimo teritorijas (B1.1).

Išvardija ir bendriausiais bruožais apibūdina Europoje ir pasaulyje vykstančius esminius gamtinius reiškinius ir procesus, bando parodyti jų pasireiškimo teritorijas, nusako jų poveikį aplinkai (B1.2).

Išvardija, bendrais bruožais apibūdina ir paaiškina Europoje ir pasaulyje vykstančius svarbiausius gamtinius reiškinius ir procesus, parodo jų pasireiškimo teritorijas, apibūdina jų poveikį aplinkai (B1.3).

Išvardija, puikiai apibūdina ir paaiškina Europoje ir pasaulyje vykstančius įvairius gamtinius reiškinius ir procesus, parodo jų pasireiškimo teritorijas, apibūdina jų poveikį aplinkai (B1.4).

Europos gamta ir paviršius. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Susipažįstama ir tyrinėjama Europos gamtinės aplinkos įvairovė. Nagrinėjami pasirinkti krantų tipai. Analizuojami veiksniai, suformavę dabartinę Europos gamtinę aplinką.

Europos klimatas. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Susipažįstama su veiksniais, nuo kurių priklauso Europos klimatas. [...] nagrinėjami veiksniai, lemiantys Europoje skiriamų klimato juostų, klimato tipų bei geografinių zonų išsidėstymą ir ypatumus. Nagrinėjama klimatą formuojančių veiksnių įtaka Lietuvos orams ir klimatui. Susipažįstama su klimato kaitos padariniais Europoje.

Baltijos jūra. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Susipažįstama su Baltijos jūros baseino gamtos ypatumais, [...]

Europos geografinės zonos. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Mokomasi atpažinti ir lyginti skirtingus Europos geografinių zonų kraštovaizdžius, ieškoma priežasties ir pasekmės ryšių skirtingose Europos regionų vietose.

Žemės sandara ir vidaus jėgos. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Nagrinėjama vidinė Žemės sandara, aiškinamasi, kuo skiriasi žemyninė ir vandenyninė Žemės pluta. Susipažįstama, kaip susidaro nuosėdinės, magminės ir metamorfinės uolienos, pateikiama jų pavyzdžių. Nagrinėjama žemynų dreifo teorija, litosferos plokščių išsidėstymas ir judėjimas, plokščių pakraščiuose vykstantys procesai ir jų padariniai. Aiškinamasi, kodėl ir kur kyla žemės drebėjimai mūsų planetoje, kur vyksta vulkanizmas ir su juo susiję reiškiniai, kaip susidaro cunamio bangos, kur formuojasi raukšliniai kalnai. Nagrinėjami konkretūs pavyzdžiai ir nurodomi vidinių jėgų pasireiškimo neigiami ir teigiami padariniai.

Upės darbas. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Susipažįstama su upės slėnio dalimis, tyrinėjama, kaip upės formuoja kraštovaizdį.

Meteorologiniai ir hidrologiniai objektai ir reiškiniai. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Analizuojami stichinių meteorologinių ir hidrologinių reiškinių pavyzdžiai, nagrinėjamos jų geografinio pasireiškimo teritorijos ir keliamos grėsmės. [...]

Klimatas ir žmogus. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Nagrinėjamos priežastys, lemiančios netolygų šviesos ir šilumos pasiskirstymą Žemės rutulyje. Aiškinamasi, kaip Žemės ašies posvyrio kampas ir su tuo susijusi Saulės spinduliuotė daro įtaką oro temperatūros ir atmosferos slėgio juostų pasiskirstymui Žemėje, aiškinama jų priklausomybė nuo geografinės platumos. Nagrinėjami klimato žemėlapiai, klimatogramos, aiškinamasi klimatą lemiančių veiksnių įtaka klimato juostų, klimato tipų susidarymui. Analizuojamas oro judėjimas tarp atogrąžų ir pusiaujo, apibūdinami su tuo susiję reiškiniai ir procesai. Aiškinamasi, kaip klimatas veikia žmonių gyvenimo būdą ir kaip žmonių ūkinė veikla prisideda prie klimato kaitos. Analizuojami klimato pokyčiai ir jų poveikis skirtingose Žemės vietose.

Geografinės zonos. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Aiškinamos priežastys, lemiančios geografinių zonų susiformavimą ir išsidėstymą, einant nuo pusiaujo ašigalių link ir kylant į kalnus. Mokomasi sieti geografines zonas su atitinkamomis klimato juostomis. Ieškoma priežasties ir pasekmės ryšių tarp įvairių geografinės zonos komponentų. Pagal ardų skaičių, rūšinę įvairovę, maistingųjų medžiagų kiekį lyginami drėgnieji atogrąžų ir Europos mišrieji miškai. Apibūdinamas karštųjų dykumų susidarymas, paviršiaus ypatumai, dykumoms būdingos reljefo formos. Susipažįstama su savanų geografine zona, paaiškinami savanų skirtumai. Pateikiama skirtingų geografinių zonų būdingiausių augalų ir gyvūnų pavyzdžių bei aiškinamas jų prisitaikymas prie skirtingų gamtos sąlygų. Aiškinamasi sąveika tarp žmonių gyvenimo būdo, jų ūkinės veiklos ir natūralios gamtinės aplinkos skirtingose geografinėse zonose, akcentuojamas dėmesys į gamtos išteklių naudojimą.

Žmogaus ūkinės veiklos poveikis aplinkai. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Apibūdinamas gamtos sąlygų poveikis ir tinkamumas žemės ūkiui atskirose geografinėse zonose. [...] Analizuojamas žmogaus prisitaikymas prie gamtinių sąlygų ir įtaka gamtinių ir kultūrinių kraštovaizdžių kitimui, nurodomos ir vertinamos priemonės darniam teritorijų vystymui.

Valstybių ir regionų apžvalga. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] apibūdinami JAV, Kinijos, Rusijos, Australijos bei Indijos gamtiniai ir visuomeniniai ypatumai: geografinė padėtis; gamtinės aplinkos ir stichinių nelaimių grėsmės įtaka žmonių gyvenimui ir ekonomikai, aiškinamasi prisitaikymo prie šių iššūkių būdai ir priemonės; gyventojų pasiskirstymas, jo poveikis žmonėms ir valstybės ekonomikai. [...]

9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Padedamas analizuoja ir lyginalygina pasaulio regionuose, Lietuvoje ir konkrečiose valstybėse vykstančius kelis esminius gamtinius procesus, reiškinius, jų padarinius ir teritorinį pasiskirstymą, geba išskirti vieną ar du jų esminius bruožus (B1.1).

Skatinamas analizuoja ir lygina pasaulio regionuose, Lietuvoje ir konkrečiose valstybėse vykstančius kelis esminius gamtinius procesus, reiškinius, jų padarinius ir teritorinį pasiskirstymą, geba juos apibūdinti bei paaiškinti (B1.2).

Analizuoja, lygina ir vertina pasaulio regionuose, Lietuvoje ir konkrečiose valstybėse vykstančius esminius ir (arba) svarbiausius gamtinius procesus, reiškinius, jų padarinius ir teritorinį pasiskirstymą bei daro išvadas (B1.3).

Analizuoja, lygina ir kritiškai vertina pasaulio regionuose, Lietuvoje ir konkrečiose valstybėse vykstančius įvairius gamtinius procesus, reiškinius, jų padarinius ir teritorinį pasiskirstymą bei daro argumentuotas išvadas (B1.4).

Gyventojų pasiskirstymas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 ir I gimnazijos klasė

Aiškinamasi, kaip gyventojai pasiskirstę pasaulyje, kokią įtaką gyventojų pasiskirstymui turi gamtiniai, [...] veiksniai. [...]

Gamtos ištekliai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 ir I gimnazijos klasė

Analizuojami įvairūs informacijos šaltiniai apie Lietuvos ir pasaulio gamtos išteklių įvairovę, jų svarbą ir ribotumą. [...]

Vandens ištekliai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 ir I gimnazijos klasė

Nagrinėjamas geriamojo vandens išteklių pasiskirstymas pasaulyje, [...]

Pasaulio vandenynai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 ir I gimnazijos klasė

Nagrinėjamos pasaulinio vandenyno sudėtinės dalys, susipažįstama su šiuolaikiniais tyrimais, vertinama jų reikšmė. Aiškinamasi, kokios yra dinaminių procesų pasauliniame vandenyne priežastys ir raiška. Nagrinėjamas vandenynų ir atmosferos sąryšingumas, analizuojama jūrų ir vandenynų gamtos išteklių reikšmė, naudojimo galimybės bei su tuo susiję iššūkiai.

Žemės ūkis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Vertinama, kaip žemės ūkio plėtrą Lietuvoje ir pasaulyje lemia gamtiniai [...] veiksniai. [...]

Klimato kaita 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Lygina natūralią [...] veiklos paspartintą klimato kaitą. [...]

Klimato apsauga. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Vertina galimus klimato kaitos scenarijus ir prisitaikymą prie esamų klimato kaitos iššūkių pasaulyje. [...]

III–IV gimnazijos klasių koncentras

Išvardija gerai žinomus gamtinius reiškinius ir procesus, nurodo jų esminius bruožus. Rašytiniuose, grafiniuose ir kartografiniuose šaltiniuose randa tiesiogiai išreikštą informaciją apie gamtinius objektus, reiškinius, procesus (B1.1).

Bendrais bruožais apibūdina gamtinius reiškinius, procesus, nurodo jų kitimo priežastis ir galimas pasekmes. Randa ir išvardija informacijos šaltinyje gamtinių procesų pokyčius, pateikia išvadas (B1.2.).

Išvardija ir apibūdina gamtinius reiškinius, procesus ir dėsningumus, nurodo jų bruožus, atsiradimo priežastis, pasekmes ir pasireiškimo teritorijas. Analizuoja informacijos šaltinyje pateiktus dabartiniame pasaulyje vykstančių gamtinių procesų pokyčius, pateikia išvadas (B1.3).

Išvardija ir išsamiai apibūdina gamtinius reiškinius ir procesus, nurodo jų kilmės priežastis bei galimas pasekmes, pasireiškimo teritorijas. Kritiškai vertina informacijos šaltinius, aiškindamas gamtinių reiškinių, procesų ir dėsningumų tarpusavio ryšius ar priklausomybę nuo žmogaus veiklos (B1.4).

Geosferos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Atskleidžiami geosferų tarpusavio ryšiai Žemės sistemoje.

Žemės vidinė sandara. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Analizuojamos ir lyginamos Žemės vidinės sandaros dalių savybės.

Litosferos plokštės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Paaiškinamos žemynų ir vandenynų susidarymo bei erdvinio pasiskirstymo teorijos.

Vidinės Žemės jėgos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Apibūdinamos litosferos plokščių judėjimo priežastys, nagrinėjamos litosferos plokščių sandūros, paaiškinamas juose susidarantis reljefas, vykstantys vulkanizmo ir žemės drebėjimų procesai.

Vulkanizmas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Vertinami su vulkanizmu susijusių reiškinių keliami pavojai ir analizuojamos tokių teritorijų panaudojimo žmonių buičiai bei ūkinei veiklai galimybės.

Žemės drebėjimai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Nurodomos seisminės sritys ir aktyvaus vulkanizmo juostos bei vertinami būdai ir priemonės, kurios skirtingo ekonominio išsivystymo lygio šalyse mažina žalą žemės drebėjimų ir ugnikalnių išsiveržimo metu.

Lietuvos gelmių turtai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Apibūdinama Lietuvos gelmių sudėtis, nurodomi naudingųjų iškasenų paplitimo dėsningumai.

Pasaulio gelmių turtai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Paaiškinamas įvairių naudingųjų iškasenų telkinių teritorinis pasiskirstymas pasaulyje, jis siejamas su tektoninėmis Žemės plutos struktūromis.

Dūlėjimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Apibūdinami dūlėjimo tipai, paaiškinama dūlėjimo procesų priklausomybė nuo oro temperatūros, drėgmės ir gyvųjų organizmų. Paaiškinami dūlėjimo procesų ypatumai įvairiose geografinėse zonose.

Gravitacinis medžiagų judėjimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Paaiškinamas gravitacinis įvairių medžiagų judėjimas, vertinamos jų keliamos grėsmės ir priklausomybė nuo žmogaus ūkinės veiklos bei klimato kaitos.

Išorinės Žemės jėgos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Paaiškinamas išorinių jėgų poveikis Žemės paviršiui.

Ledynai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Apibūdinamas dabartinis kalnų ir kvartero periodo žemyninis apledėjimas, nurodant jo paplitimo teritoriją, ledynų sukurtas erozines ir sąnašines reljefo formas.

Krantai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Paaiškinamas bangų ir išilginių srovių poveikis krantų formavimuisi, nurodomi erozinių ir sąnašinių kranto reljefo formų pavyzdžiai. Nagrinėjami ir vertinami krantų priežiūros ir apsaugos būdai.

Upės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Aiškinami upės poveikio ypatumai aukštupyje, vidurupyje ir žemupyje, pateikiami erozinių ir sąnašinių reljefo formų pavyzdžiai.

Vėjas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Aiškinamas vėjo formuojamų reljefo formų susidarymas, vertinama eolinių procesų įtaka žmonių gyvenamai aplinkai.

Karstinis reljefas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Paaiškinamos karstinių procesų susiformavimo sąlygos, nurodomas karstinių procesų poveikis Lietuvos reljefui, vertinamas karstinio paviršiaus panaudojimo tinkamumas žmonių ūkinėms veikloms.

Atmosferos reikšmė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Pagrindžiama atmosferos reikšmė gyvajai gamtai ir žmogui.

Šilumos pasiskirstymas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Nurodoma Saulės spinduliuotės įtaka šilumos pasiskirstymui Žemės rutulyje.

Saulės spinduliuotė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Išvardijamos bendrosios spinduliuotės dalys, nurodomi jos kiekį lemiantys veiksniai.

Atmosferos cirkuliacija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Apibūdinama bendroji atmosferos cirkuliacija, aiškinamas jos ryšys su atmosferos slėgio juostų susidarymu.

Ciklonai ir anticiklonai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Paaiškinamos ciklono ir anticiklono šiaurės pusrutulyje susidarymo priežastys, nagrinėjami atmosferos frontų judėjimo ypatumai, nurodoma šių atmosferos darinių įtaka Lietuvos ir Europos orams bei klimatui.

Tropinė cirkuliacija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Apibūdinama tropinė atmosferos cirkuliacija, paaiškinamas pasatų ir musonų susidarymas bei jų įtaką orams ir klimatui.

Klimato klasifikacija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Nagrinėjamos skirtingos klimato klasifikacijos (Alisovo, Keppen), remiantis jomis apibūdinamas skirtingų vietovių klimatas, priskiriant jį atitinkamam klimato tipui.

Klimato veiksniai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Nurodomi Lietuvos ir Europos klimatui įtakos turintys veiksniai bei paaiškinami klimato skirtumai Lietuvos teritorijoje.

Mikroklimatas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Nagrinėjami skirtingų teritorijų (miesto, pakrantės, aukštų kalnų, dykumos, musonų sričių) klimato ypatumai.

Sausumos ir vandens sąveika. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Apibūdinama ir vertinama sąveika tarp vandenynų ir atmosferos.

Vandenynai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Nagrinėjamos pasaulio vandenyno vandens savybės ir srovių judėjimas, vertinama jo reikšmė Žemės klimatui.

Cirkuliacijos reiškiniai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Paaiškinamas didelio masto cirkuliacinių reiškinių (El Nino, La Nina) susidarymas ir jų teritorinis pasireiškimas vandenyne ir atmosferoje, šie reiškiniai siejami su globaliais klimato svyravimais.

Tropiniai ciklonai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Apibūdinami tropinių ciklonų, mažųjų atmosferos sūkurių trumpalaikiai ir ilgalaikiai padariniai, vertinamas atsakas į šias stichijas skirtingo ekonominio lygio šalyse. Nurodomos priemonės, kurios gali sumažinti šių stichinių nelaimių daromą žalą.

Vertikalusis zoniškumas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Apibūdinama geografinių zonų pasiskirstymo priklausomybė nuo klimato ir aukščio virš jūros lygio.

Klimato kaita biosferoms. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Vertinama globalios klimato kaitos įtaka biosferai: bioįvairovės nykimui, invazinių rūšių plitimui.

Dirvožemis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Paaiškinamas dirvožemio profilio susidarymas, nurodomi pagrindiniai genetiniai horizontai, juos priskiriant būdingiems dirvožemių tipams. Apibūdinami pagrindiniai dirvodaros procesai, vertinamas jų vaidmuo kintančioje ekosistemoje.

Dirvožemių derlingumas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Nurodami dirvožemių derlingumą lemiantys veiksniai, apibūdinami Lietuvos derlingiausi bei mažiau derlingi dirvožemiai, nurodomas jų geografinis pasiskirstymas.

Maisto, vandens ir energijos išteklių tarpusavio ryšiai ir priklausomybė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Nagrinėjamas netolygaus gamtos išteklių geografinis pasiskirstymas ir pasiekiamumas pasauliniu mastu, vertinami jų tarpusavio ryšiai ir priklausomybė.

Požeminiai vandenys. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Nagrinėjamos Lietuvos požeminio vandens susidarymo sąlygos, terminės ir cheminės savybės, vertinama požeminio vandens išteklių reikšmė.

Pasaulio temperatūriniai pokyčiai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Analizuojami vidutinės globalios temperatūros pokyčiai nuo XIX a. iki šių dienų.

Šiltnamio efektas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Paaiškinamas natūralusis šiltnamio efektas ir jo pokyčiai, susiję su Žemės orbitos parametrų kaita, Saulės aktyvumo ciklais, ugnikalnių išsiveržimu.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
5–6 klasių koncentras Padedant skiria ir apibūdina pagrindinius visuomenės skiriamuosius bruožus, ūkinės veiklos ypatumus (B2.1). Skiria pagrindinius visuomenės skiriamuosius bruožus, ūkinės veiklos ypatumus (B2.2). Skiria ir apibūdina pagrindinius visuomenės skiriamuosius bruožus, ūkinės veiklos ypatumus (B2.3). Skiria ir apibūdina pagrindinius visuomenės skiriamuosius bruožus, ūkinės veiklos ypatumus (B2.4).

Pasaulio politinis žemėlapis. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Susipažįstama su pasaulio politiniu žemėlapiu ir jo elementais. [...] Susipažįstama su didžiausiomis pagal plotą ir gyventojų skaičių valstybėmis.

Lietuvos geografinis pažinimas. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

[...] Susipažįstama su Lietuvos teritorijos administracine struktūra. Susipažįstama su gyventojų skaičiaus kaitos tendencijomis pasaulyje ir Lietuvoje. Bendrais bruožais susipažįstama su Europos Sąjunga. Nagrinėjama sostinės Vilniaus ir uostamiesčio Klaipėdos geografinė padėtis bei šių miestų reikšmė Lietuvai. Susipažįstama su Lietuvos tautine sudėtimi, pabėgėliais ir jiems teikiama pagalba.

Lietuvos gamtos turtai. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Aiškinamasi, kokių gamtos turtų yra Lietuvos žemės gelmėse ir koks galimas jų panaudojimas.

Gyvenviečių pasiskirstymas ir jų ypatumai. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Nusakomi miesto ir kaimo skirtumai, aiškinamasi, kaip didieji miestai pasiskirstę Lietuvoje. Aiškinami gyvenimo būdo mieste ir kaimiškoje aplinkoje ypatumai. Vertinama kaimuose ir miestuose gyvenančių žmonių abipusė priklausomybė.

Gyvenviečių kaita. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Nagrinėjama Lietuvoje vykstanti miestų ir kaimiškų vietovių kaita, įvardijamos miestų ir kaimiškų vietovių problemos, akcentuojami su transportu susiję iššūkiai ir galimi sprendimai. Susipažįstama su didelio miesto teritorijų funkcijomis ir jų ypatumais.

Gyventojų veiklos. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Aiškinamasi gyventojų veikla, susijusi su ekonomikos sektoriais ir juos sudarančiomis veiklomis: žemės ūkiu, pramone ir paslaugomis. Nagrinėjami konkretūs pavyzdžiai ir gilinamasi, kas yra gyvulininkystė, žemdirbystė ir kokia yra šių veiklų produkcija, aiškinamas vis plačiau naudojamų technologijų žemės ūkyje poreikis. Nagrinėjami svarbiausi veiksniai, nuo kurių priklauso žemės ūkio plėtra. [...] Aiškinamasi, kuo ypatingas ekologinis žemės ūkis.

Prekės ir paslaugos. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Remiamasi pasirinktais pavyzdžiais ir aiškinamasi, kaip gamtos ištekliai ir žaliavos virsta pramonės gaminiais, nagrinėjama antrinių žaliavų panaudojimo svarba. Apibūdinami prekybos sektoriuje vykstantys pokyčiai, atsirandantys dėl pirkėjų elgsenos. Aiškinamasi, kaip šalys prekiauja tarpusavyje žemės ūkio ir pramonės produkcija, kokią reikšmę atlieka transportas.

7–8 klasių koncentras

Padedant išvardija ir bendrais bruožais apibūdina Europoje ir (arba) pasaulyje vykstančius pačius svarbiausius gyventojų, ekonomikos procesus ir reiškinius, bando parodyti jų teritorinį pasiskirstymą. Padedant lygina valstybių socialinius bei ekonominius rodiklius, nurodo esminį skirtumą ir (arba) panašumą (B2.1).

Išvardija ir bendrais bruožais apibūdina Europoje ir pasaulyje vykstančius pačius svarbiausius gyventojų, ekonomikos procesus ir reiškinius, jų priežastis, padarinius ir bando parodyti jų teritorinį pasiskirstymą. Lygina valstybių socialinius bei ekonominius rodiklius, nurodo skirtumus ir panašumus, daro išvadas, tačiau jos ne visada būna pagrįstos (B2.2).

Išvardija, bendrais bruožais apibūdina ir paaiškina Europoje ir pasaulyje vykstančius pačius svarbiausius gyventojų, ekonomikos procesus ir reiškinius, jų priežastis, padarinius ir teritorinį pasiskirstymą. Lygina valstybių socialinius bei ekonominius rodiklius, nurodo skirtumus ir panašumus, daro išvadas (B2.3).

Išvardija, puikiai apibūdina ir paaiškina Europoje ir pasaulyje vykstančius esminius gyventojų, ekonomikos procesus ir reiškinius, jų priežastis, padarinius ir teritorinį pasiskirstymą. Lygina valstybių socialinius bei ekonominius rodiklius, nurodo skirtumus ir panašumus, daro argumentuotas išvadas (B2.4).

Europos politinis žemėlapis, gyventojai ir kultūra. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Aiškinamasi, kas yra Europos kultūra, nagrinėjami jos pavyzdžiai. [...] Analizuojamas Europoje gyvenančių tautų, kalbų ir religijų paplitimas. Susipažįstama su Europos gyventojų tankiu. Aiškinamasi Europos Sąjungos reikšmė Lietuvai ir valstybėms narėms.

Baltijos jūra. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] nagrinėjama ir vertinama šios jūros reikšmė ir nauda ūkiui.

Ūkinės veiklos struktūra. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Aiškinamasi, nuo kokių veiksnių priklauso skirtingų ekonominių veiklų plėtra. Lyginami valstybių ekonominiai rodikliai, nurodomi skirtumai ir panašumai, daromos išvados. Remiamasi konkrečiais pavyzdžiais ir nagrinėjamas gamtos bei ekonominių sąlygų tinkamumas žemės ūkiui Europoje plėtoti. Nagrinėjami konkretūs pavyzdžiai ir pramonės išdėstymo ir plėtojimo ypatumai Europoje.

Infrastruktūra: transportas ir energetika. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Susipažįstama su Europos susisiekimo keliais ir uostais, lyginamas jų tinklas skirtinguose regionuose, numatoma, kaip transportas galėtų keistis ateityje. Susipažįstama su Europos energijos ištekliais, jų geografiniu pasiskirstymu, vertinamas jų poveikis aplinkos ekologinei situacijai, analizuojama atsinaujinančios energijos būtinybė.

Turizmas. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Remiantis konkrečiais pavyzdžiais, nagrinėjamas turizmo sektoriaus plėtojimas Europoje bei prielaidos skirtingų turizmo rūšių plėtrai. Vertinamas teigiamas ir neigiamas turizmo poveikis žmonėms ir aplinkai.

Statistiniai rodikliai. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] Analizuojama moterų vaidmens svarba visuomenės gerovei. [...] Aiškinamasi, kokie yra mitybos skirtumai pasaulyje, nurodomos skurdo, migracijų, karų priežastys ir padariniai. Susipažįstama su būdais ir priemonėmis, kurios padeda mažinti gyvenimo lygio netolygumo priežastis ir atskirtį pasaulyje.

Globalizacija ir darnus vystymasis. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Aiškinamasi, kas yra globalizacija, ir nurodomi jos pavyzdžiai iš artimiausios aplinkos. Kasdienio daikto gamybos arba teikiamos paslaugos pavyzdžiu aiškinami globalizacijos procesai. [...]

Klimatas ir žmogus. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] Aiškinamasi, kaip klimatas veikia žmonių gyvenimo būdą ir kaip žmonių ūkinė veikla prisideda prie klimato kaitos. Analizuojami klimato pokyčiai ir jų poveikis skirtingose Žemės vietose.

Geografinės zonos. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] Aiškinamasi sąveika tarp žmonių gyvenimo būdo, jų ūkinės veiklos ir natūralios gamtinės aplinkos skirtingose geografinėse zonose, akcentuojamas dėmesys į gamtos išteklių naudojimą.

Žmogaus ūkinės veiklos poveikis aplinkai. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Apibūdinamas gamtos sąlygų poveikis ir tinkamumas žemės ūkiui atskirose geografinėse zonose. Aiškinamasi, kaip žmonės naudoja išskirtinai nesvetingus gyvenimui kraštovaizdžius, įvertinama vandens svarba žemės ūkiui. Pateikiami ir analizuojami skirtingų žmogaus ūkinių veiklų pavyzdžiai (plantacijų ūkis, natūrinis ūkis, prekinis ūkis) bei aiškinamas šių procesų poveikis aplinkai bei pačiam žmogui. Analizuojamas atogrąžų miškų ploto mažėjimas, dykumėjimas, dirvožemio druskėjimas. Analizuojamas žmogaus prisitaikymas prie gamtinių sąlygų ir įtaka gamtinių ir kultūrinių kraštovaizdžių kitimui, nurodomos ir vertinamos priemonės darniam teritorijų vystymui.

Valstybių ir regionų apžvalga. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] apibūdinami JAV, Kinijos, Rusijos, Australijos bei Indijos gamtiniai ir visuomeniniai ypatumai: geografinė padėtis; gamtinės aplinkos ir stichinių nelaimių grėsmės įtaka žmonių gyvenimui ir ekonomikai, aiškinamasi prisitaikymo prie šių iššūkių būdai ir priemonės; gyventojų pasiskirstymas, jo poveikis žmonėms ir valstybės ekonomikai. Nurodomi pasirinkti socialiniai ir kultūriniai ypatumai bei jų sklaida pasaulyje; gamtos potencialas bei jo panaudojimas žemės ūkyje ir žaliavų gavybai; aiškinamasi priklausomybė nuo žaliavų ir prekių importo bei eksporto.

9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Padedamas analizuoja ir lygina Lietuvoje ir pasaulyje vykstančius gyventojų, kultūros, ekonomikos kelis esminius procesus ir reiškinius, jų padarinius ir teritorinį pasiskirstymą bei geba išskirti vieną ar du jų esminius bruožus (B2.1).

Skatinamas analizuoja ir lygina Lietuvoje ir pasaulyje vykstančius gyventojų, kultūros, ekonomikos kelis esminius procesus ir reiškinius, jų padarinius ir teritorinį pasiskirstymą, geba juos apibūdinti bei paaiškinti (B2.2).

Analizuoja, lygina ir vertina Lietuvoje ir pasaulyje vykstančius gyventojų, kultūros, ekonomikos esminius ir (arba) svarbiausius procesus ir reiškinius, jų padarinius ir teritorinį pasiskirstymą bei daro išvadas (B2.3).

Analizuoja, lygina ir kritiškai vertina Lietuvoje ir pasaulyje vykstančius gyventojų, kultūros, ekonomikos įvairius procesus ir reiškinius, jų padarinius ir teritorinį pasiskirstymą bei daro argumentuotas išvadas (B2.4).

Valstybių ekonominiai rodikliai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 ir I gimnazijos klasė

Analizuojami valstybių ekonominę galią ir gerovės lygį atspindintys rodikliai, remiantis jais lyginamos ir grupuojamos šalys, daromos išvados, kritiškai vertinama valstybių skirstymo problematika. Nagrinėjamos ir vertinamos priežastys, lėmusios skirtingą šalių ekonominio išsivystymo lygį.

Darnus vystymasis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 ir I gimnazijos klasė

Nagrinėjamas maisto išteklių pasiskirstymas pasaulyje, aiškinamos bado, neprievalgio, perteklinės mitybos priežastys ir padariniai. Apibūdinama švietimo ir raštingumo reikšmė valstybių ekonominei pažangai. Aiškinama nepakankamos sveikatos apsaugos priežastys ir padariniai. Nagrinėjami ir vertinami būdai bei priemonės, kuriomis tarptautinė bendruomenė įsipareigojo panaikinti skurdą ir skatinti darnaus vystymosi politiką.

ES regionai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 ir I gimnazijos klasė

Nagrinėjami Europos Sąjungos šalių ekonominės pažangos skirtumai, susipažįstama su regioninėmis politikos priemonėmis, kuriomis skatinamas ekonomikos augimas, gerinama gyvenimo kokybė.

Gyventojų pasiskirstymas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 ir I gimnazijos klasė

Aiškinamasi, kaip gyventojai pasiskirstę pasaulyje, kokią įtaką gyventojų pasiskirstymui turi [...] ekonominiai ir socialiniai veiksniai. Apskaičiuojamas vidutinis gyventojų tankis, pagal šį rodiklį lyginamos šalys ir jų regionai, nurodomi perteklinio gyventojų skaičiaus ir ypač retai gyvenamų valstybių ir regionų pavyzdžiai, daromos išvados. Nagrinėjamas ir vertinamas gyventojų pasiskirstymas Lietuvoje.

Gyventojų kaita. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 ir I gimnazijos klasė

Nagrinėjami Lietuvos, skirtingų regionų bei pasaulio gyventojų skaičiaus teritorinės kaitos statistiniai duomenys, aiškinamos tokią kaitą lėmusios priežastys. Nagrinėjamos gyventojų skaičiaus kaitos pasaulyje prognozės.

Gyventojų sudėtis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 ir I gimnazijos klasė

Nagrinėjama Lietuvos ir atskirų šalių gyventojų sudėtis pagal amžių ir lytį, lyginamos šalių gyventojų amžiaus ir lyties piramidės, įžvelgiami skirtumai, aiškinamas jų priežastingumas.

Migracija. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 ir I gimnazijos klasė

Analizuojami gyventojų migracijos tipai, nagrinėjamos migracijos priežastys ir šių reiškinių teigiama bei neigiama įtaka valstybių socialinei ir ekonominei raidai. Nagrinėjami ir vertinami migracijos procesai Lietuvoje.

Demografijos politika. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 ir I gimnazijos klasė

Nagrinėjamos demografinės politikos kryptys ir priemonės skirtinguose regionuose, nurodoma išsilavinimo lygio, sveikatos apsaugos, moterų teisių, ekonominio lygio svarba demografiniams procesams valstybėje valdyti.

Urbanizacija. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 ir I gimnazijos klasė

Nagrinėjami Lietuvoje ir pasaulyje vykstantys urbanizacijos procesai, pasitelkiant konkrečius miestų pavyzdžius. Nagrinėjami ir vertinami stumiantieji ir traukiantieji veiksniai.

Megapoliai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 ir I gimnazijos klasė

Aiškinamos megapolių susidarymo priežastys, apibūdinamas jų išsidėstymas pasaulyje, šios teritorijos vertinamos ekologiniu, teritorijų plėtros ir kitais aspektais. Nagrinėjama ir vertinama miestų plėtra skirtingo ekonominio išsivystymo lygio valstybėse.

Darnus miestų vystymas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 ir I gimnazijos klasė

Aiškinamasi, kas yra darnusis miestų vystymasis, nagrinėjami šio proceso pavyzdžiai.

Gamtos ištekliai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 ir I gimnazijos klasė

Analizuojami įvairūs informacijos šaltiniai apie Lietuvos ir pasaulio gamtos išteklių įvairovę, jų svarbą ir ribotumą. Nagrinėjami su gamtos išteklių naudojimu susiję interesų konfliktai. Aiškinamasi, kurie gamtos ištekliai yra atsinaujinantys, o kurie neatsinaujinantys.

Vandens ištekliai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 ir I gimnazijos klasė

Nagrinėjamas geriamojo vandens išteklių pasiskirstymas pasaulyje, vertinami vandens vartojimo ypatumai ir galimybės gauti saugų ir prieinamą geriamąjį vandenį.

Iškastiniai ištekliai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 ir I gimnazijos klasė

Vertinamas iškastinio kuro išteklių pasiskirstymas pasaulyje, jų ribotumas ir plataus naudojimo poveikis ekologinei aplinkai. Pasitelkiami Lietuvos ir pasaulio šalių gamtos išteklių naudojimo pavyzdžiai.

Energetiniai ištekliai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 ir I gimnazijos klasė

Nagrinėjama Lietuvos ir Europos šalių apsirūpinimo energetiniais ištekliais problematika. Nagrinėjami ir vertinami elektros energijos vartojimo skirtumai pasaulyje. Analizuojama atsinaujinančių energijos išteklių svarba ir naudojimo ypatumai.

Darnus išteklių naudojimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 ir I gimnazijos klasė

Remiantis Lietuvos ir pasaulio pavyzdžiais, aiškinamasi darnaus gamtos išteklių naudojimo būtinybė. Vertinama vartojimo mažinimo, atliekų perdirbimo ir pakartotinio panaudojimo svarba lokaliu, regioniniu ir globaliu lygiu.

Pasaulio vandenynai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 ir I gimnazijos klasė

Nagrinėjamos pasaulinio vandenyno sudėtinės dalys, susipažįstama su šiuolaikiniais tyrimais, vertinama jų reikšmė. Aiškinamasi, kokios yra dinaminių procesų pasauliniame vandenyne priežastys ir raiška. Nagrinėjamas vandenynų ir atmosferos sąryšingumas, analizuojama jūrų ir vandenynų gamtos išteklių reikšmė, naudojimo galimybės bei su tuo susiję iššūkiai.

Žmogaus ūkinė veikla. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 ir I gimnazijos klasė

Nagrinėjamas klimato kaitos ir žmonių ūkinės veiklos poveikis jūrų ir pakrančių ekosistemoms, vandenynų biologinei įvairovei. Vertinami darnaus vandenynų ir jų išteklių naudojimo būdai ir priemonės.

Ekonomikos struktūra. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Nagrinėjama Lietuvos ir kitų šalių ekonomikos struktūra (užimtumas sektoriuose) bei jos raida. Remiantis šiais duomenimis daromos išvados apie valstybių ekonominę galią. Aiškinamasi, kuo skiriasi skirtingos ekonomikos sistemos, nagrinėjami jų pavyzdžiai.

Ekonominė geografija. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Aiškinami ekonominių veiklų išdėstymo veiksniai, mokoma sieti juos su konkrečiais pavyzdžiais Lietuvoje ir pasaulyje.

Žemės ūkis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Vertinama, kaip žemės ūkio plėtrą Lietuvoje ir pasaulyje lemia gamtiniai ir ekonominiai veiksniai. Nagrinėjami žemės naudojimo ir ūkininkavimo ypatumai skirtingose pasaulio vietose. Nagrinėjamos ir vertinamos Europos Sąjungos žemės ūkio politikos priemonės ir jų įtaka Lietuvos žemės ūkiui.

Žemės ūkio poveikis gamtai ir technologijos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Vertinimas žemės ūkio neigiamas poveikis gamtinei aplinkai ir žmonėms. Nagrinėjama technologinių naujovių svarba žemės ūkio produktyvumui didinti, darnioms gamybos sistemoms užtikrinti.

Tarptautinės bendrovės. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Nagrinėjamas tarptautinių bendrovių geografinis veiklos pasiskirstymas, aiškinamasi, kokie šio pasiskirstymo tikslai ir priežastys. Nagrinėjama pramoninės gamybos technologijų pokyčių kaita, teritorijų naudojimo aspektai. Analizuojama aukštos pridėtinės vertės pramonės šakų reikšmė Lietuvos ir pasaulio ekonomikai. Remiantis konkrečiais pavyzdžiais, analizuojama neigiama pramonės įtaka gamtinei aplinkai ir žmonėms.

Globalizacija. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Skiriami globalizacijos ypatumai visuomenėje, ekologijoje, ekonomikoje ir politikoje. Vertinamos globalizacijos proceso teikiamos galimybės tarptautinei prekybai, tarptautinių bendrovių kūrimuisi ir stiprėjimui, pasaulinės reikšmės miestų formavimuisi. Nagrinėjami ir kritiškai vertinami globalizacijos procesai Lietuvos kontekste. Apibūdinamas globalizacijos ir skaitmeninimo įtakoje veikiantis tarptautinio darbo pasidalijimas ir besikeičiančios gamybos pobūdis, pasitelkiant kurios nors produkcijos gamybos grandinę ir tarptautinę bendrovę.

Skaitmeninimo procesas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Nagrinėjamos skaitmeninimo teikiamos galimybės, vertinamos globalizacijos ir skaitmeninimo procesų teigiamos ir neigiamos pusės valstybėms, vietovėms, įmonėms, darbdaviams.

Jūrų ir oro transportas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Analizuojama jūrų ir oro transporto plėtra globaliame pasaulyje, išryškinamos teigiamos ir neigiamos šių procesų pusės. Nagrinėjama turizmo plėtra pasaulyje, šio sektoriaus teikiama nauda šalių ekonomikai bei pažeidžiamumas. Vertinama darnaus turizmo vystymosi reikšmė lokaliu, regioniniu ir globaliu lygiu.

Klimato kaita 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Lygina natūralią ir žmonių veiklos paspartintą klimato kaitą. Aiškinasi ir vertina klimato kaitos priežastis. Nagrinėja klimato kaitos požymius ir padarinius šalyse, regionuose, pasaulyje.

Klimato apsauga. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Vertina galimus klimato kaitos scenarijus ir prisitaikymą prie esamų klimato kaitos iššūkių pasaulyje. Nurodo klimato kaitos švelninimo būdus ir priemones lokaliu ir globaliu lygmeniu, kritiškai vertina tai, kaip klimato kaitos priemonės realiai veikia nacionalinėje ir tarptautinėje politikoje.

III–IV gimnazijos klasių koncentras

Išvardija visuomeninius reiškinius ir procesus, nurodo jų esminius bruožus. Rašytiniuose, grafiniuose ir kartografiniuose šaltiniuose randa tiesiogiai išreikštą informaciją apie visuomenės specifinius erdvinės organizacijos struktūros bruožus, išvardija visuomenėje vykstančius reiškinius ir procesus, jų priežastis ir pasekmes (dėsningumas) (B2.1).

Bendrais bruožais apibūdina visuomeninius reiškinius, procesus, nurodo jų priežastis ir pasekmes. Nesudėtingo konteksto rašytiniuose, grafiniuose ar kartografiniuose šaltiniuose lygina visuomenės specifinius erdvinės organizacijos struktūros bruožus, nurodo visuomenėje vykstančius reiškinius ir procesus, paaiškina jų atsiradimo priežastis ir nurodo pasekmes (dėsningumas) (B2.2).

Paaiškina visuomeninius reiškinius, procesus ir dėsningumus, nurodo jų bruožus, priežastis, pasekmes ir pasireiškimo teritorijas. Analizuoja pateiktą šaltinio informaciją (tiesioginę arba netiesioginę), paaiškina pavaizduotus ar aprašytus visuomenės specifinius erdvinės organizacijos struktūros bruožus; nurodo visuomenėje vykstančius reiškinius ir procesus, paaiškina jų atsiradimo priežastis ir pasekmes (dėsningumas) (B2.3).

Paaiškina visuomeninių reiškinių ir procesų tarpusavio ryšius ar priklausomybę nuo gamtinių reiškinių ir procesų, nurodo pasireiškimo teritorijas. Analizuoja pateiktą šaltinio informaciją (nežinomas kontekstas) ir nurodo visuomenės specifinius erdvinės organizacijos struktūros bruožus; išvardija ir apibūdina visuomenėje vykstančius reiškinius ir procesus, paaiškina jų atsiradimo priežastis ir nurodo pasekmes (dėsningumas), formuluoja duomenimis grįstas išvadas ir jas iliustruoja pavyzdžiais (B2.4).

Darnus vystymasis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Apibūdinami aktualiausi dabartiniai pasauliniai iššūkiai ir paaiškinami esminiai darnaus vystymosi, kaip problemų sprendimo ir ateities užtikrinimo mūsų planetoje, principai.

Darnaus vystymosi rodikliai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Nurodomi darnaus vystymosi rodikliai, remiantis jais lyginamos ir vertinamos šalys.

Karstinis reljefas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] vertinamas karstinio paviršiaus panaudojimo tinkamumas žmonių ūkinėms veikloms.

Miškai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Nagrinėjamos miškų kirtimo keliamos problemos lokaliu, regioniniu ir globaliu lygiu. Aiškinami būdai ir priemonės, mažinančios šios problemos mastą.

Dykumos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Vertinamos dykumėjimo priežastys, išplitimo mastai ir padariniai, nurodomi būdai ir priemonės, mažinančios dykumėjimo procesą.

Demografiniai rodikliai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Nagrinėjami demografinių rodiklių pokyčiai ir jų priežastys lokaliu, regioniniu bei globaliu lygiu.

Socialinės ir ekonominės problemos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Vertinamos socialinės ir ekonominės problemos, kylančios dėl spartaus gyventojų skaičiaus augimo ir depopuliacijos, senėjimo, nurodomi galimi jų sprendimo būdai.

Demografijos politika. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Analizuojamos ir kritiškai vertinamos demografinės politikos priemonės demografiniams (šeimos ir migracijos) procesams valdyti skirtingose pasaulio valstybėse bei regionuose.

Gyventojų kaita. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Analizuojama ir vertinama natūralioji gyventojų kaita, jos priežastys, pasekmės, kylantys iššūkiai ir valdymo strategijos Lietuvoje bei kituose pasaulio regionuose.

Vidinė migracija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Analizuojama ir vertinama vidinė gyventojų migracija, jos priežastys, pasekmės, kylantys iššūkiai ir valdymo strategijos Lietuvoje bei kituose pasaulio regionuose.

Išorinė migracija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Analizuojama ir vertinama tarptautinė gyventojų migracija, jos priežastys, pasekmės, kylantys iššūkiai ir valdymo strategijos regioniniu bei tarptautiniu aspektu.

Diasporos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Vertinamas diasporų vaidmuo kitų šalių kultūrų kontekste.

Priverstinė migracija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Paaiškinamos prievarta vykdomos tarptautinės migracijos priežastys, iš to kylantys iššūkiai ir valdymo strategijos lokaliu, regioniniu bei globaliu mastu. Vertinamos problemos, iškylančios dėl prekybos žmonėmis.

Miestai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Paaiškinami miestų apibrėžimo kriterijai, remiantis jais lyginami skirtingų pasaulio šalių ir regionų miestai.

Urbanizacija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Vertinamos urbanizacijos priežastys, nagrinėjami urbanizacijos procesai ir dabartinės tendencijos skirtingo ekonominio lygio valstybėse.

Miestų funkcinės zonos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Paaiškinami ir vertinami veiksniai, turintys įtakos skirtingos paskirties miesto teritorijų išsidėstymui ir jų kaitai skirtingų pasaulio regionų ir Lietuvos miestuose, paaiškinamos šių procesų ekonominės bei socialinės pasekmės, gyventojų poliarizacijos ir skurdo problemos miestuose.

Hiperurbanizacija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Nagrinėjamos hiperurbanizacijos priežastys, analizuojama jų reikšmė lokaliu, regioniniu ir globaliniu mastu, vertinamos megapolių bei nykstančių ir apleistų miestų problemos.

Miestų mikroklimatas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Paaiškinami miesto mikroklimato ypatumai, analizuojamas klimato kaitos poveikis jam ir vertinamos priemonės pokyčiams švelninti.

Miestų infrastruktūra. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Nagrinėjamos miesto aprūpinimo vandeniu, atliekų šalinimo, gyvenamojo ploto stygiaus, transporto spūsčių, oro taršos problemos ir vertinamos jų valdymo strategijos.

Ateities miestai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Vertinamos ateities miestų vystymosi strategijos darnumo požiūriu.

Ekonomikos sektoriai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Vertinama ekonomikos sektorių vaidmens kaita ir jos skirtumai skirtingo ekonominio lygio šalyse.

Pramonės kaita. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Vertinamas tradicinių ir šiuolaikinių pramonės šakų vaidmuo šalių ekonomikoje, nagrinėjami skirtingos pramoninės gamybos būdai.

Pramonės ir paslaugų sektoriaus išsidėstymas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Nagrinėjami ir vertinami pramonės ir paslaugų sektoriaus išdėstymo veiksniai lokaliu, regioniniu ir globaliu lygiu.

Inovacijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Nagrinėjama ir vertinama inovacijų svarba ekonominiams ciklams.

Tausojanti ekonomika. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Vertinama ekonomikos plėtra tausojamos aplinkos aspektais (ekologinis pėdsakas, ekologinis balansas, Europos žaliasis kursas).

Žemės ūkis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Apibūdinami žemės ūkio organizavimo būdai, jų taikymo priklausomybė nuo gamtos sąlygų, politinių, socialinių bei ekonominių veiksnių.

Lietuvos žemės ūkis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Nagrinėjami iššūkiai Lietuvos žemės ūkiui, atsižvelgiama į pagrindines žemės ūkio politikos priemones ir priklausomybę nuo žemės ūkio produkcijos rinkų.

Žemės ūkio specializacija ir intensyvumas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Vertinama specializacijos ir intensyvinamo žemės ūkio reikšmė bei poveikis aplinkai ir ekonomikai, didinant žemės ūkio produkcijos gamybą.

Globali kultūra. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Paaiškinamos globalios kultūros formavimosi priežastys, analizuojami jos pasireiškimo požymiai, vertinama globalios kultūros įtaka lokaliu, regioniniu bei globaliu lygmeniu.

Turizmo ištekliai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Analizuojami pirminiai ir antriniai turizmo ištekliai, jų reikšmė turizmo plėtrai Lietuvoje, Europoje ir pasaulyje.

Turizmo sektorius. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Nagrinėjamos turizmo rūšys, jų atsiradimo ir plėtros veiksniai lokaliu, regioniniu ir globaliu lygmeniu. Vertinama darnaus turizmo plėtros būtinybė.

Tarptautinė prekyba. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Analizuojami tarptautinės prekybos mastai pasaulyje ir atskirų regionų vaidmuo pasaulio ekonomikoje.

Tarptautinės bendrovės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Vertinami tarptautinių bendrovių veiklos privalumai ir trūkumai lokaliu, regioniniu bei globaliu lygiu.

Protekcionizmas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Paaiškinama protekcionizmo daroma įtaka valstybių politikai ir ekonomikai.

Maisto, vandens ir energijos išteklių tarpusavio ryšiai ir priklausomybė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Nagrinėjamas netolygaus gamtos išteklių geografinis pasiskirstymas ir pasiekiamumas pasauliniu mastu, vertinami jų tarpusavio ryšiai ir priklausomybė.

Maisto ištekliai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Vertinami apsirūpinimo maistu skirtumai pasaulyje ir to padariniai.

Vandens ir maisto pasiskirstymas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Nagrinėjami būdai ir priemonės, gerinančios apsirūpinimą vandeniu ir maistu pasaulyje, vertinamos darnaus maisto gamybos sistemos.

Geriamo vandens ištekliai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Paaiškinamos apsirūpinimo vandens ištekliais galimybės lokaliu, regioniniu ir globaliniu mastu, vertinami pavojai ir konfliktai, kylantys dėl gėlo vandens trūkumo.

Energetiniai ištekliai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Nagrinėjamas augantis pasaulio mastu energijos išteklių poreikis, vertinami iššūkiai, kylantys dėl netolygaus apsirūpinimo šiais ištekliais.

Energetinių išteklių pasiskirstymas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Nagrinėjama tradicinių energijos išteklių svarba skirtinguose teritorinės erdvės lygiuose, vertinamos iškastinio kuro išteklių gavybos keliamos grėsmės.

Atsinaujinanti energetika. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Nagrinėjamos atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo galimybės, vertinant lokaliu, regioniniu ir globaliu mastu šių išteklių skirtingą potencialą.

Antropogeniniai veiksniai klimatui. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Analizuojamas antropogeninių veiksnių poveikis šiltnamio efekto stiprėjimui, vertinami šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos šaltiniai, susiję su sparčia ekonomikos plėtra.

Pokytis geosferose. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Apibūdinami ir analizuojami klimato kaitos sukelti pokyčiai atmosferoje, hidrosferoje ir biosferoje.

Klimato kaitos padariniai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Analizuojamos ir vertinamos klimato kaitos ekologinės, socialinės ir ekonominės pasekmės lokaliu, regioniniu bei globaliniu lygiu.

Susitarimai ir priemonės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Nagrinėjami ir vertinami tarptautiniai susitarimai klimato kaitai mažinti bei prisitaikymo prie klimato pokyčių priemonės.

Neutralaus gyvenimo būdo principai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Apibūdinami ir vertinami klimatui neutralaus gyvenimo būdo principai ir jų įgyvendinimas Lietuvoje.

Valstybių gerovės samprata. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Nagrinėjama ir kritiškai vertinama valstybių gerovės samprata, pagrindžiama darnaus vystymosi svarba šiuolaikiniame pasaulyje.

Pažangos rodikliai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Lyginamos ir vertinamos valstybės, remiantis įvairiais valstybių pažangos vertinimo rodikliais.

Ekonominė plėtra. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Nurodomos ir vertinamos netolygaus valstybių ir jų vidaus regionų ekonominės plėtros priežastys.

Švietimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Vertinama visaverčio švietimo, lyčių lygybės užtikrinimo svarba valstybių gerovei.

Valstybių nelygybės mažinimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Vertinamos tarptautinės bendruomenės pastangos, padedančios mažinti nelygybę tarp valstybių pasauliniu ir regioniniu mastu.

Bendradarbiavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Aiškinamos vystomojo bendradarbiavimo galimybės ir reikšmė.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
5–6 klasių koncentras Padedant skiria natūralius ir žmogaus veiklos paveiktus kraštovaizdžius. Padedant fragmentiškai apibūdina gamtos reiškinių poveikį žmonėms ir jų gyvenimo būdui bei žmonių ūkinės veiklos įtaką kraštovaizdžiui ir gamtai, nurodo vieną ar dvi gamtos apsaugos priemones, tačiau ne pačias geriausias (B3.1). Padedant skiria natūralius ir žmogaus veiklos paveiktus kraštovaizdžius. Padedant apibūdina gamtos reiškinių poveikį žmonėms ir jų gyvenimo būdui bei žmonių ūkinės veiklos įtaką kraštovaizdžiui ir gamtai, nurodo vieną ar dvi gamtos apsaugos priemones, tačiau ne pačias geriausias (B3.2). Skiria natūralius ir žmogaus veiklos paveiktus kraštovaizdžius. Skatinant gerai apibūdina gamtos reiškinių poveikį žmonėms ir jų gyvenimo būdui bei žmonių ūkinės veiklos įtaką kraštovaizdžiui ir gamtai, nurodo vieną ar dvi gamtos apsaugos priemones (B3.3). Puikai skiria natūralius ir žmogaus veiklos paveiktus kraštovaizdžius. Puikiai apibūdina gamtos reiškinių poveikį žmonėms ir jų gyvenimo būdui bei žmonių ūkinės veiklos įtaką kraštovaizdžiui ir gamtai, nurodo kelias tinkamiausias gamtos apsaugos priemones (B3.4).

Atmosfera ir jos reikšmė. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

[...] Vertinama orų įtaka kasdieniam žmonių gyvenimui ir ūkinei veiklai. [...]

Klimatas. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

[...] Aiškinamasi, kaip šilumos pasiskirstymas daro įtaką žmonių gyvenimui skirtingose Žemės vietose.

Lietuvos gamtos turtai. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Aiškinamasi, kokių gamtos turtų yra Lietuvos žemės gelmėse ir koks galimas jų panaudojimas.

Lietuvos vidaus vandenys. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

[...] aiškinamasi, kaip kinta Baltijos jūros krantai. [...]

Žmogaus poveikis gamtai, turizmas. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

[...] kaip keičiasi gamtinis ir kultūrinis kraštovaizdis. Nagrinėjama pasirinkta Lietuvos saugoma teritorija ir galimas jos panaudojimas rekreacijai bei turizmui. Aiškinamasi, kaip žmonės keičia aplinką ir kodėl svarbu ją tausoti.

Gyvenviečių kaita. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Nagrinėjama Lietuvoje vykstanti miestų ir kaimiškų vietovių kaita, įvardijamos miestų ir kaimiškų vietovių problemos, akcentuojami su transportu susiję iššūkiai ir galimi sprendimai. Susipažįstama su didelio miesto teritorijų funkcijomis ir jų ypatumais.

7–8 klasių koncentras

Padedant išvardija ir bendrais bruožais apibūdina gamtinės ir visuomeninės aplinkos veiksnių ryšius. Padedant išvardija žmogaus ir gamtos tarpusavio sąveikos poveikį aplinkai (B3.1).

Išvardija ir bendrais bruožais apibūdina gamtinės ir visuomeninės aplinkos veiksnių ryšius, bando rasti jų regioninius skirtumus. Nusako žmogaus ir gamtos tarpusavio sąveikos poveikį aplinkai įvairiose geografinėse erdvėse (B3.2).

Išvardija, bendrais bruožais apibūdina ir paaiškina gamtinės ir visuomeninės aplinkos veiksnių ryšius, randa jų regioninius skirtumus ir paaiškina priežastis. Vertina žmogaus ir gamtos tarpusavio sąveikos poveikį aplinkai įvairiose geografinėse erdvėse, tačiau pasitaiko keletas netikslumų (B3.3).

Išvardija, puikiai apibūdina ir paaiškina gamtinės ir visuomeninės aplinkos veiksnių ryšius, randa jų regioninius skirtumus ir paaiškina priežastis. Kritiškai vertina žmogaus ir gamtos tarpusavio sąveikos poveikį aplinkai įvairiose geografinėse erdvėse (B3.4).

Ūkinės veiklos struktūra. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] Remiamasi konkrečiais pavyzdžiais ir nagrinėjamas gamtos bei ekonominių sąlygų tinkamumas žemės ūkiui Europoje plėtoti. [...]

Infrastruktūra: transportas ir energetika. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] Europos energijos ištekliais, [...] jų poveikis aplinkos ekologinei situacijai, analizuojama atsinaujinančios energijos būtinybė.

Turizmas. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] Vertinamas teigiamas ir neigiamas turizmo poveikis žmonėms ir aplinkai.

Globalizacija ir darnus vystymasis. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] Nagrinėjami tarptautinės prekybos ypatumai, pateikiami ir vertinami nesąžiningos prekybos pavyzdžiai. Nurodomos ir vertinamos globalizacijos teigiamos ir neigiamos pusės. [...]

Klimatas ir žmogus. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] Aiškinamasi, kaip klimatas veikia žmonių gyvenimo būdą ir kaip žmonių ūkinė veikla prisideda prie klimato kaitos. Analizuojami klimato pokyčiai ir jų poveikis skirtingose Žemės vietose.

Geografinės zonos. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] Aiškinamasi sąveika tarp žmonių gyvenimo būdo, jų ūkinės veiklos ir natūralios gamtinės aplinkos skirtingose geografinėse zonose, akcentuojamas dėmesys į gamtos išteklių naudojimą.

Žmogaus ūkinės veiklos poveikis aplinkai. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[..] Pateikiami ir analizuojami skirtingų žmogaus ūkinių veiklų pavyzdžiai (plantacijų ūkis, natūrinis ūkis, prekinis ūkis) bei aiškinamas šių procesų poveikis aplinkai bei pačiam žmogui. [...] Analizuojamas žmogaus prisitaikymas prie gamtinių sąlygų ir įtaka gamtinių ir kultūrinių kraštovaizdžių kitimui, nurodomos ir vertinamos priemonės darniam teritorijų vystymui.

Valstybių ir regionų apžvalga. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] apibūdinami JAV, Kinijos, Rusijos, Australijos bei Indijos gamtiniai ir visuomeniniai ypatumai: [...]gamtinės aplinkos ir stichinių nelaimių grėsmės įtaka žmonių gyvenimui ir ekonomikai, aiškinamasi prisitaikymo prie šių iššūkių būdai ir priemonės; gyventojų pasiskirstymas, jo poveikis žmonėms ir valstybės ekonomikai. Nurodomi pasirinkti socialiniai ir kultūriniai ypatumai bei jų sklaida pasaulyje; gamtos potencialas bei jo panaudojimas žemės ūkyje ir žaliavų gavybai; aiškinamasi priklausomybė nuo žaliavų ir prekių importo bei eksporto.

9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Padedamas analizuoja ir lygina gamtinių ir antropogeninių aplinkos veiksnių poveikį kraštovaizdžiui ir aplinkai bei geba išskirti jų vieną ar du esminius bruožus. Fragmentiškai gali nurodyti žmogaus ir gamtos tarpusavio sąveiką (B3.1).

Skatinamas analizuoja ir lygina gamtinių ir antropogeninių aplinkos veiksnių poveikį kraštovaizdžiui ir aplinkai, geba juos nurodyti bei paaiškinti. Geba nurodyti žmogaus ir gamtos tarpusavio sąveiką ir ją iliustruoti konkrečiais pavyzdžiais (B3.2).

Analizuoja, lygina ir vertina gamtinių ir antropogeninių aplinkos veiksnių poveikį kraštovaizdžiui ir aplinkai bei daro išvadas. Geba paaiškinti žmogaus ir gamtos tarpusavio sąveiką įvairiose geografinėse erdvėse, vertinti jos poveikį aplinkai (B3.3).

Analizuoja, lygina ir kritiškai vertina gamtinių ir antropogeninių aplinkos veiksnių poveikį kraštovaizdžiui ir aplinkai bei daro argumentuotas išvadas. Geba paaiškinti žmogaus ir gamtos tarpusavio sąveiką įvairiose geografinėse erdvėse, vertinti jos poveikį aplinkai (B3.4).

Darnus vystymasis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 ir I gimnazijos klasė

Nagrinėjamas maisto išteklių pasiskirstymas pasaulyje, aiškinamos bado, neprievalgio, perteklinės mitybos priežastys ir padariniai. [...] Aiškinama nepakankamos sveikatos apsaugos priežastys ir padariniai. Nagrinėjami ir vertinami būdai bei priemonės, kuriomis tarptautinė bendruomenė įsipareigojo panaikinti skurdą ir skatinti darnaus vystymosi politiką.

Megapoliai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 ir I gimnazijos klasė

Aiškinamos megapolių susidarymo priežastys, apibūdinamas jų išsidėstymas pasaulyje, šios teritorijos vertinamos ekologiniu, teritorijų plėtros ir kitais aspektais. [...]

Gamtos ištekliai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 ir I gimnazijos klasė

[...] Nagrinėjami su gamtos išteklių naudojimu susiję interesų konfliktai. [...]

Iškastiniai ištekliai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 ir I gimnazijos klasė

Vertinamas iškastinio kuro išteklių pasiskirstymas pasaulyje, jų ribotumas ir plataus naudojimo poveikis ekologinei aplinkai. [...]

Darnus išteklių naudojimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 ir I gimnazijos klasė

[...] Vertinama vartojimo mažinimo, atliekų perdirbimo ir pakartotinio panaudojimo svarba lokaliu, regioniniu ir globaliu lygiu.

Pasaulio vandenynai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 ir I gimnazijos klasė

[...] Nagrinėjamas vandenynų ir atmosferos sąryšingumas, analizuojama jūrų ir vandenynų gamtos išteklių reikšmė, naudojimo galimybės bei su tuo susiję iššūkiai.

Žmogaus ūkinė veikla. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 ir I gimnazijos klasė

Nagrinėjamas klimato kaitos ir žmonių ūkinės veiklos poveikis jūrų ir pakrančių ekosistemoms, vandenynų biologinei įvairovei. Vertinami darnaus vandenynų ir jų išteklių naudojimo būdai ir priemonės.

Žemės ūkio poveikis gamtai ir technologijos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Vertinimas žemės ūkio neigiamas poveikis gamtinei aplinkai ir žmonėms. [...]

Tarptautinės bendrovės. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

[...] Remiantis konkrečiais pavyzdžiais, analizuojama neigiama pramonės įtaka gamtinei aplinkai ir žmonėms.

Globalizacija. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Skiriami globalizacijos ypatumai visuomenėje, ekologijoje, ekonomikoje ir politikoje. [...]

Jūrų ir oro transportas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Analizuojama jūrų ir oro transporto plėtra globaliame pasaulyje, išryškinamos teigiamos ir neigiamos šių procesų pusės. Nagrinėjama turizmo plėtra pasaulyje, šio sektoriaus teikiama nauda šalių ekonomikai bei pažeidžiamumas. [...]

Klimato kaita 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

[...] Aiškinasi ir vertina klimato kaitos priežastis. Nagrinėja klimato kaitos požymius ir padarinius šalyse, regionuose, pasaulyje.

Klimato apsauga. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

[...] Nurodo klimato kaitos švelninimo būdus ir priemones lokaliu ir globaliu lygmeniu, kritiškai vertina tai, kaip klimato kaitos priemonės realiai veikia nacionalinėje ir tarptautinėje politikoje.

III–IV gimnazijos klasių koncentras

Išvardija informacijos šaltinyje pateiktą (-as) problemą (-as), susijusią (-ias) su Lietuvos, Europos ir pasaulio visuomeniniais procesais, pasiūlo 1–2 problemos sprendimo būdus (B3.1).

Išvardija problemas, susijusias su Lietuvos, Europos ir pasaulio visuomeniniais procesais, pasiūlo problemų sprendimo būdus. Sukuria trumpą rišlų tekstą (B3.2).

Nurodo ir paaiškina problemas, susijusias su Lietuvos ir pasaulio visuomeniniais procesais, pasiūlo veiksmingus problemų sprendimo būdus, sieja Lietuvos problemas su pasaulinėmis tendencijomis. Sukuria rišlų struktūruotą tekstą ir suformuluotus teiginius pagrindžia svariais argumentais (B3.3).

Analizuoja ir kritiškai vertina dabartiniame pasaulyje vykstančius gamtinių ir visuomeninių procesų pokyčius, probleminėms situacijoms spręsti pasiūlo sprendimo būdus, žvelgdamas iš įvairių perspektyvų (asmeninės, lokalios, nacionalinės, globalios). Sukuria išsamų rišlų struktūruotą tekstą, paremtą darnaus vystymosi nuostatomis, atsakingu asmens požiūriu į Lietuvos ir pasaulio ekonominę ir socialinę raidą (B3.4).

Darnus vystymasis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Apibūdinami aktualiausi dabartiniai pasauliniai iššūkiai ir paaiškinami esminiai darnaus vystymosi, kaip problemų sprendimo ir ateities užtikrinimo mūsų planetoje, principai.

Vulkanizmas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Vertinami su vulkanizmu susijusių reiškinių keliami pavojai ir analizuojamos tokių teritorijų panaudojimo žmonių buičiai bei ūkinei veiklai galimybės.

Klimato kaita biosferoms. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Vertinama globalios klimato kaitos įtaka biosferai: bioįvairovės nykimui, invazinių rūšių plitimui.

Miškai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Nagrinėjamos miškų kirtimo keliamos problemos lokaliu, regioniniu ir globaliu lygiu. Aiškinami būdai ir priemonės, mažinančios šios problemos mastą.

Socialinės ir ekonominės problemos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Vertinamos socialinės ir ekonominės problemos, kylančios dėl spartaus gyventojų skaičiaus augimo ir depopuliacijos, senėjimo, nurodomi galimi jų sprendimo būdai.

Gyventojų kaita. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Analizuojama ir vertinama natūralioji gyventojų kaita, jos priežastys, pasekmės, kylantys iššūkiai ir valdymo strategijos Lietuvoje bei kituose pasaulio regionuose.

Priverstinė migracija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Paaiškinamos prievarta vykdomos tarptautinės migracijos priežastys, iš to kylantys iššūkiai ir valdymo strategijos lokaliu, regioniniu bei globaliu mastu. Vertinamos problemos, iškylančios dėl prekybos žmonėmis.

Miestų funkcinės zonos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Paaiškinami ir vertinami veiksniai, turintys įtakos skirtingos paskirties miesto teritorijų išsidėstymui ir jų kaitai skirtingų pasaulio regionų ir Lietuvos miestuose, paaiškinamos šių procesų ekonominės bei socialinės pasekmės, gyventojų poliarizacijos ir skurdo problemos miestuose.

Hiperurbanizacija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Nagrinėjamos hiperurbanizacijos priežastys, analizuojama jų reikšmė lokaliu, regioniniu ir globaliniu mastu, vertinamos megapolių bei nykstančių ir apleistų miestų problemos.

Geriamo vandens ištekliai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Paaiškinamos apsirūpinimo vandens ištekliais galimybės lokaliu, regioniniu ir globaliniu mastu, vertinami pavojai ir konfliktai, kylantys dėl gėlo vandens trūkumo.

Energetinių išteklių pasiskirstymas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Nagrinėjama tradicinių energijos išteklių svarba skirtinguose teritorinės erdvės lygiuose, vertinamos iškastinio kuro išteklių gavybos keliamos grėsmės.

Klimato kaitos padariniai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Analizuojamos ir vertinamos klimato kaitos ekologinės, socialinės ir ekonominės pasekmės lokaliu, regioniniu bei globaliniu lygiu.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
5–6 klasių koncentras Padedant išvardija Lietuvoje bei pasaulyje vykstančius kelis esminius gamtinius reiškinius ir procesus. Padedant nusako gamtos reiškinių poveikį žmonėms ir jų gyvenimo būdui (B1.1). Išvardija Lietuvoje bei pasaulyje vykstančius kelis esminius gamtinius reiškinius ir procesus. Nusako gamtos reiškinių poveikį žmonėms ir jų gyvenimo būdui (B1.2). Išvardija ir apibūdina Lietuvoje bei pasaulyje vykstančius svarbiausius gamtinius reiškinius ir procesus, skatinant nurodo jų priežastis ir padarinius. Apibūdina gamtos reiškinių poveikį žmonėms ir jų gyvenimo būdui (B1.3). Išvardija ir apibūdina Lietuvoje bei pasaulyje vykstančius svarbiausius gamtinius reiškinius ir procesus, nurodo jų priežastis ir padarinius. Apibūdina gamtos reiškinių poveikį žmonėms ir jų gyvenimo būdui (B1.4).

Žemė visatos erdvėje. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Nagrinėjamas Žemės sukimasis aplink savo ašį ir judėjimas aplink Saulę, aiškinamasi dienos ir nakties, metų laikų kaita.

Žemės kilmė ir sandara. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Susipažįstama su moksline Žemės kilmės teorija, Žemės sandaros dalimis, aiškinamasi, kad Žemės pluta suskilusi į atskiras dalis. Nagrinėjamas sausumos ir vandens santykis Žemės paviršiuje, lyginami žemynų ir vandenynų plotai, mokomasi parodyti juos gamtiniame pasaulio žemėlapyje. Susipažįstama su didžiausiomis pasaulio salomis ir pusiasaliais.

Vanduo, Žemės vandenys. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Aiškinamasi vandens svarba mūsų planetai ir žmonėms.

Žemės paviršiaus formos. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Mokomasi skirti pagrindines Žemės paviršiaus formas. Mokoma pasaulio gamtiniame žemėlapyje parodyti kalnų ir lygumų pavyzdžius. Susipažįstama su pasaulinio vandenyno dugno reljefu.

Atmosfera ir jos reikšmė. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Susipažįstama su atmosferos sandara. [...] Nagrinėjamos vėjo susidarymo priežastys, dienos ir nakties brizo skirtumai. Skiriamos kritulių rūšys, apibūdinamos jų savybės. Susipažįstama su pavojingais orų reiškiniais, nurodomos jų keliamos problemos. Paaiškinama, kaip susidaro debesys, mokomasi atpažinti pagrindinius debesų tipus. Nagrinėjami elementarūs orų žemėlapiai, mokomasi apibūdinti konkrečios vietovės orus.

Klimatas. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Susipažįstama su klimato sąvoka. [...]

Kraštovaizdis. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Nusakoma, kas yra kraštovaizdis. Susipažįstama su pagrindinėmis Lietuvos paviršiaus formomis ir jų išsidėstymu, jų susidarymas siejamas su paskutiniojo apledėjimo poveikiu.

Lietuvos vidaus vandenys. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Susipažįstama su Lietuvos vidaus vandenimis. Nagrinėjamos upyno dalys ir aiškinamasi, kaip tekančios upės prisideda prie kraštovaizdžio formavimo. Nagrinėjamas Lietuvos pajūrio kraštovaizdis, aiškinamasi, kaip kinta Baltijos jūros krantai. Sudaroma Lietuvos gamtinių objektų kartoschema.

Žmogaus poveikis gamtai, turizmas. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Susipažįstama, kaip miškingieji kraštovaizdžiai išplitę Lietuvoje, kaip keičiasi gamtinis ir kultūrinis kraštovaizdis. Nagrinėjama pasirinkta Lietuvos saugoma teritorija ir galimas jos panaudojimas rekreacijai bei turizmui. Aiškinamasi, kaip žmonės keičia aplinką ir kodėl svarbu ją tausoti.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
5–6 klasių koncentras Padedant skiria ir apibūdina pagrindinius visuomenės skiriamuosius bruožus, ūkinės veiklos ypatumus (B2.1). Skiria pagrindinius visuomenės skiriamuosius bruožus, ūkinės veiklos ypatumus (B2.2). Skiria ir apibūdina pagrindinius visuomenės skiriamuosius bruožus, ūkinės veiklos ypatumus (B2.3). Skiria ir apibūdina pagrindinius visuomenės skiriamuosius bruožus, ūkinės veiklos ypatumus (B2.4).

Pasaulio politinis žemėlapis. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Susipažįstama su pasaulio politiniu žemėlapiu ir jo elementais. [...] Susipažįstama su didžiausiomis pagal plotą ir gyventojų skaičių valstybėmis.

Lietuvos geografinis pažinimas. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

[...] Susipažįstama su Lietuvos teritorijos administracine struktūra. Susipažįstama su gyventojų skaičiaus kaitos tendencijomis pasaulyje ir Lietuvoje. Bendrais bruožais susipažįstama su Europos Sąjunga. Nagrinėjama sostinės Vilniaus ir uostamiesčio Klaipėdos geografinė padėtis bei šių miestų reikšmė Lietuvai. Susipažįstama su Lietuvos tautine sudėtimi, pabėgėliais ir jiems teikiama pagalba.

Lietuvos gamtos turtai. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Aiškinamasi, kokių gamtos turtų yra Lietuvos žemės gelmėse ir koks galimas jų panaudojimas.

Gyvenviečių pasiskirstymas ir jų ypatumai. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Nusakomi miesto ir kaimo skirtumai, aiškinamasi, kaip didieji miestai pasiskirstę Lietuvoje. Aiškinami gyvenimo būdo mieste ir kaimiškoje aplinkoje ypatumai. Vertinama kaimuose ir miestuose gyvenančių žmonių abipusė priklausomybė.

Gyvenviečių kaita. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Nagrinėjama Lietuvoje vykstanti miestų ir kaimiškų vietovių kaita, įvardijamos miestų ir kaimiškų vietovių problemos, akcentuojami su transportu susiję iššūkiai ir galimi sprendimai. Susipažįstama su didelio miesto teritorijų funkcijomis ir jų ypatumais.

Gyventojų veiklos. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Aiškinamasi gyventojų veikla, susijusi su ekonomikos sektoriais ir juos sudarančiomis veiklomis: žemės ūkiu, pramone ir paslaugomis. Nagrinėjami konkretūs pavyzdžiai ir gilinamasi, kas yra gyvulininkystė, žemdirbystė ir kokia yra šių veiklų produkcija, aiškinamas vis plačiau naudojamų technologijų žemės ūkyje poreikis. Nagrinėjami svarbiausi veiksniai, nuo kurių priklauso žemės ūkio plėtra. [...] Aiškinamasi, kuo ypatingas ekologinis žemės ūkis.

Prekės ir paslaugos. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Remiamasi pasirinktais pavyzdžiais ir aiškinamasi, kaip gamtos ištekliai ir žaliavos virsta pramonės gaminiais, nagrinėjama antrinių žaliavų panaudojimo svarba. Apibūdinami prekybos sektoriuje vykstantys pokyčiai, atsirandantys dėl pirkėjų elgsenos. Aiškinamasi, kaip šalys prekiauja tarpusavyje žemės ūkio ir pramonės produkcija, kokią reikšmę atlieka transportas.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
5–6 klasių koncentras Padedant skiria natūralius ir žmogaus veiklos paveiktus kraštovaizdžius. Padedant fragmentiškai apibūdina gamtos reiškinių poveikį žmonėms ir jų gyvenimo būdui bei žmonių ūkinės veiklos įtaką kraštovaizdžiui ir gamtai, nurodo vieną ar dvi gamtos apsaugos priemones, tačiau ne pačias geriausias (B3.1). Padedant skiria natūralius ir žmogaus veiklos paveiktus kraštovaizdžius. Padedant apibūdina gamtos reiškinių poveikį žmonėms ir jų gyvenimo būdui bei žmonių ūkinės veiklos įtaką kraštovaizdžiui ir gamtai, nurodo vieną ar dvi gamtos apsaugos priemones, tačiau ne pačias geriausias (B3.2). Skiria natūralius ir žmogaus veiklos paveiktus kraštovaizdžius. Skatinant gerai apibūdina gamtos reiškinių poveikį žmonėms ir jų gyvenimo būdui bei žmonių ūkinės veiklos įtaką kraštovaizdžiui ir gamtai, nurodo vieną ar dvi gamtos apsaugos priemones (B3.3). Puikai skiria natūralius ir žmogaus veiklos paveiktus kraštovaizdžius. Puikiai apibūdina gamtos reiškinių poveikį žmonėms ir jų gyvenimo būdui bei žmonių ūkinės veiklos įtaką kraštovaizdžiui ir gamtai, nurodo kelias tinkamiausias gamtos apsaugos priemones (B3.4).

Atmosfera ir jos reikšmė. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

[...] Vertinama orų įtaka kasdieniam žmonių gyvenimui ir ūkinei veiklai. [...]

Klimatas. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

[...] Aiškinamasi, kaip šilumos pasiskirstymas daro įtaką žmonių gyvenimui skirtingose Žemės vietose.

Lietuvos gamtos turtai. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Aiškinamasi, kokių gamtos turtų yra Lietuvos žemės gelmėse ir koks galimas jų panaudojimas.

Lietuvos vidaus vandenys. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

[...] aiškinamasi, kaip kinta Baltijos jūros krantai. [...]

Žmogaus poveikis gamtai, turizmas. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

[...] kaip keičiasi gamtinis ir kultūrinis kraštovaizdis. Nagrinėjama pasirinkta Lietuvos saugoma teritorija ir galimas jos panaudojimas rekreacijai bei turizmui. Aiškinamasi, kaip žmonės keičia aplinką ir kodėl svarbu ją tausoti.

Gyvenviečių kaita. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Nagrinėjama Lietuvoje vykstanti miestų ir kaimiškų vietovių kaita, įvardijamos miestų ir kaimiškų vietovių problemos, akcentuojami su transportu susiję iššūkiai ir galimi sprendimai. Susipažįstama su didelio miesto teritorijų funkcijomis ir jų ypatumais.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Padedant išvardija ir bendriausiais bruožais apibūdina Europoje ir (arba) pasaulyje vykstančius esminius gamtinius reiškinius ir procesus, bando parodyti jų pasireiškimo teritorijas (B1.1).

Išvardija ir bendriausiais bruožais apibūdina Europoje ir pasaulyje vykstančius esminius gamtinius reiškinius ir procesus, bando parodyti jų pasireiškimo teritorijas, nusako jų poveikį aplinkai (B1.2).

Išvardija, bendrais bruožais apibūdina ir paaiškina Europoje ir pasaulyje vykstančius svarbiausius gamtinius reiškinius ir procesus, parodo jų pasireiškimo teritorijas, apibūdina jų poveikį aplinkai (B1.3).

Išvardija, puikiai apibūdina ir paaiškina Europoje ir pasaulyje vykstančius įvairius gamtinius reiškinius ir procesus, parodo jų pasireiškimo teritorijas, apibūdina jų poveikį aplinkai (B1.4).

Europos gamta ir paviršius. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Susipažįstama ir tyrinėjama Europos gamtinės aplinkos įvairovė. Nagrinėjami pasirinkti krantų tipai. Analizuojami veiksniai, suformavę dabartinę Europos gamtinę aplinką.

Europos klimatas. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Susipažįstama su veiksniais, nuo kurių priklauso Europos klimatas. [...] nagrinėjami veiksniai, lemiantys Europoje skiriamų klimato juostų, klimato tipų bei geografinių zonų išsidėstymą ir ypatumus. Nagrinėjama klimatą formuojančių veiksnių įtaka Lietuvos orams ir klimatui. Susipažįstama su klimato kaitos padariniais Europoje.

Baltijos jūra. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Susipažįstama su Baltijos jūros baseino gamtos ypatumais, [...]

Europos geografinės zonos. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Mokomasi atpažinti ir lyginti skirtingus Europos geografinių zonų kraštovaizdžius, ieškoma priežasties ir pasekmės ryšių skirtingose Europos regionų vietose.

Žemės sandara ir vidaus jėgos. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Nagrinėjama vidinė Žemės sandara, aiškinamasi, kuo skiriasi žemyninė ir vandenyninė Žemės pluta. Susipažįstama, kaip susidaro nuosėdinės, magminės ir metamorfinės uolienos, pateikiama jų pavyzdžių. Nagrinėjama žemynų dreifo teorija, litosferos plokščių išsidėstymas ir judėjimas, plokščių pakraščiuose vykstantys procesai ir jų padariniai. Aiškinamasi, kodėl ir kur kyla žemės drebėjimai mūsų planetoje, kur vyksta vulkanizmas ir su juo susiję reiškiniai, kaip susidaro cunamio bangos, kur formuojasi raukšliniai kalnai. Nagrinėjami konkretūs pavyzdžiai ir nurodomi vidinių jėgų pasireiškimo neigiami ir teigiami padariniai.

Upės darbas. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Susipažįstama su upės slėnio dalimis, tyrinėjama, kaip upės formuoja kraštovaizdį.

Meteorologiniai ir hidrologiniai objektai ir reiškiniai. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Analizuojami stichinių meteorologinių ir hidrologinių reiškinių pavyzdžiai, nagrinėjamos jų geografinio pasireiškimo teritorijos ir keliamos grėsmės. [...]

Klimatas ir žmogus. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Nagrinėjamos priežastys, lemiančios netolygų šviesos ir šilumos pasiskirstymą Žemės rutulyje. Aiškinamasi, kaip Žemės ašies posvyrio kampas ir su tuo susijusi Saulės spinduliuotė daro įtaką oro temperatūros ir atmosferos slėgio juostų pasiskirstymui Žemėje, aiškinama jų priklausomybė nuo geografinės platumos. Nagrinėjami klimato žemėlapiai, klimatogramos, aiškinamasi klimatą lemiančių veiksnių įtaka klimato juostų, klimato tipų susidarymui. Analizuojamas oro judėjimas tarp atogrąžų ir pusiaujo, apibūdinami su tuo susiję reiškiniai ir procesai. Aiškinamasi, kaip klimatas veikia žmonių gyvenimo būdą ir kaip žmonių ūkinė veikla prisideda prie klimato kaitos. Analizuojami klimato pokyčiai ir jų poveikis skirtingose Žemės vietose.

Geografinės zonos. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Aiškinamos priežastys, lemiančios geografinių zonų susiformavimą ir išsidėstymą, einant nuo pusiaujo ašigalių link ir kylant į kalnus. Mokomasi sieti geografines zonas su atitinkamomis klimato juostomis. Ieškoma priežasties ir pasekmės ryšių tarp įvairių geografinės zonos komponentų. Pagal ardų skaičių, rūšinę įvairovę, maistingųjų medžiagų kiekį lyginami drėgnieji atogrąžų ir Europos mišrieji miškai. Apibūdinamas karštųjų dykumų susidarymas, paviršiaus ypatumai, dykumoms būdingos reljefo formos. Susipažįstama su savanų geografine zona, paaiškinami savanų skirtumai. Pateikiama skirtingų geografinių zonų būdingiausių augalų ir gyvūnų pavyzdžių bei aiškinamas jų prisitaikymas prie skirtingų gamtos sąlygų. Aiškinamasi sąveika tarp žmonių gyvenimo būdo, jų ūkinės veiklos ir natūralios gamtinės aplinkos skirtingose geografinėse zonose, akcentuojamas dėmesys į gamtos išteklių naudojimą.

Žmogaus ūkinės veiklos poveikis aplinkai. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Apibūdinamas gamtos sąlygų poveikis ir tinkamumas žemės ūkiui atskirose geografinėse zonose. [...] Analizuojamas žmogaus prisitaikymas prie gamtinių sąlygų ir įtaka gamtinių ir kultūrinių kraštovaizdžių kitimui, nurodomos ir vertinamos priemonės darniam teritorijų vystymui.

Valstybių ir regionų apžvalga. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] apibūdinami JAV, Kinijos, Rusijos, Australijos bei Indijos gamtiniai ir visuomeniniai ypatumai: geografinė padėtis; gamtinės aplinkos ir stichinių nelaimių grėsmės įtaka žmonių gyvenimui ir ekonomikai, aiškinamasi prisitaikymo prie šių iššūkių būdai ir priemonės; gyventojų pasiskirstymas, jo poveikis žmonėms ir valstybės ekonomikai. [...]

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Padedant išvardija ir bendrais bruožais apibūdina Europoje ir (arba) pasaulyje vykstančius pačius svarbiausius gyventojų, ekonomikos procesus ir reiškinius, bando parodyti jų teritorinį pasiskirstymą. Padedant lygina valstybių socialinius bei ekonominius rodiklius, nurodo esminį skirtumą ir (arba) panašumą (B2.1).

Išvardija ir bendrais bruožais apibūdina Europoje ir pasaulyje vykstančius pačius svarbiausius gyventojų, ekonomikos procesus ir reiškinius, jų priežastis, padarinius ir bando parodyti jų teritorinį pasiskirstymą. Lygina valstybių socialinius bei ekonominius rodiklius, nurodo skirtumus ir panašumus, daro išvadas, tačiau jos ne visada būna pagrįstos (B2.2).

Išvardija, bendrais bruožais apibūdina ir paaiškina Europoje ir pasaulyje vykstančius pačius svarbiausius gyventojų, ekonomikos procesus ir reiškinius, jų priežastis, padarinius ir teritorinį pasiskirstymą. Lygina valstybių socialinius bei ekonominius rodiklius, nurodo skirtumus ir panašumus, daro išvadas (B2.3).

Išvardija, puikiai apibūdina ir paaiškina Europoje ir pasaulyje vykstančius esminius gyventojų, ekonomikos procesus ir reiškinius, jų priežastis, padarinius ir teritorinį pasiskirstymą. Lygina valstybių socialinius bei ekonominius rodiklius, nurodo skirtumus ir panašumus, daro argumentuotas išvadas (B2.4).

Europos politinis žemėlapis, gyventojai ir kultūra. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Aiškinamasi, kas yra Europos kultūra, nagrinėjami jos pavyzdžiai. [...] Analizuojamas Europoje gyvenančių tautų, kalbų ir religijų paplitimas. Susipažįstama su Europos gyventojų tankiu. Aiškinamasi Europos Sąjungos reikšmė Lietuvai ir valstybėms narėms.

Baltijos jūra. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] nagrinėjama ir vertinama šios jūros reikšmė ir nauda ūkiui.

Ūkinės veiklos struktūra. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Aiškinamasi, nuo kokių veiksnių priklauso skirtingų ekonominių veiklų plėtra. Lyginami valstybių ekonominiai rodikliai, nurodomi skirtumai ir panašumai, daromos išvados. Remiamasi konkrečiais pavyzdžiais ir nagrinėjamas gamtos bei ekonominių sąlygų tinkamumas žemės ūkiui Europoje plėtoti. Nagrinėjami konkretūs pavyzdžiai ir pramonės išdėstymo ir plėtojimo ypatumai Europoje.

Infrastruktūra: transportas ir energetika. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Susipažįstama su Europos susisiekimo keliais ir uostais, lyginamas jų tinklas skirtinguose regionuose, numatoma, kaip transportas galėtų keistis ateityje. Susipažįstama su Europos energijos ištekliais, jų geografiniu pasiskirstymu, vertinamas jų poveikis aplinkos ekologinei situacijai, analizuojama atsinaujinančios energijos būtinybė.

Turizmas. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Remiantis konkrečiais pavyzdžiais, nagrinėjamas turizmo sektoriaus plėtojimas Europoje bei prielaidos skirtingų turizmo rūšių plėtrai. Vertinamas teigiamas ir neigiamas turizmo poveikis žmonėms ir aplinkai.

Statistiniai rodikliai. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] Analizuojama moterų vaidmens svarba visuomenės gerovei. [...] Aiškinamasi, kokie yra mitybos skirtumai pasaulyje, nurodomos skurdo, migracijų, karų priežastys ir padariniai. Susipažįstama su būdais ir priemonėmis, kurios padeda mažinti gyvenimo lygio netolygumo priežastis ir atskirtį pasaulyje.

Globalizacija ir darnus vystymasis. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Aiškinamasi, kas yra globalizacija, ir nurodomi jos pavyzdžiai iš artimiausios aplinkos. Kasdienio daikto gamybos arba teikiamos paslaugos pavyzdžiu aiškinami globalizacijos procesai. [...]

Klimatas ir žmogus. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] Aiškinamasi, kaip klimatas veikia žmonių gyvenimo būdą ir kaip žmonių ūkinė veikla prisideda prie klimato kaitos. Analizuojami klimato pokyčiai ir jų poveikis skirtingose Žemės vietose.

Geografinės zonos. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] Aiškinamasi sąveika tarp žmonių gyvenimo būdo, jų ūkinės veiklos ir natūralios gamtinės aplinkos skirtingose geografinėse zonose, akcentuojamas dėmesys į gamtos išteklių naudojimą.

Žmogaus ūkinės veiklos poveikis aplinkai. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Apibūdinamas gamtos sąlygų poveikis ir tinkamumas žemės ūkiui atskirose geografinėse zonose. Aiškinamasi, kaip žmonės naudoja išskirtinai nesvetingus gyvenimui kraštovaizdžius, įvertinama vandens svarba žemės ūkiui. Pateikiami ir analizuojami skirtingų žmogaus ūkinių veiklų pavyzdžiai (plantacijų ūkis, natūrinis ūkis, prekinis ūkis) bei aiškinamas šių procesų poveikis aplinkai bei pačiam žmogui. Analizuojamas atogrąžų miškų ploto mažėjimas, dykumėjimas, dirvožemio druskėjimas. Analizuojamas žmogaus prisitaikymas prie gamtinių sąlygų ir įtaka gamtinių ir kultūrinių kraštovaizdžių kitimui, nurodomos ir vertinamos priemonės darniam teritorijų vystymui.

Valstybių ir regionų apžvalga. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] apibūdinami JAV, Kinijos, Rusijos, Australijos bei Indijos gamtiniai ir visuomeniniai ypatumai: geografinė padėtis; gamtinės aplinkos ir stichinių nelaimių grėsmės įtaka žmonių gyvenimui ir ekonomikai, aiškinamasi prisitaikymo prie šių iššūkių būdai ir priemonės; gyventojų pasiskirstymas, jo poveikis žmonėms ir valstybės ekonomikai. Nurodomi pasirinkti socialiniai ir kultūriniai ypatumai bei jų sklaida pasaulyje; gamtos potencialas bei jo panaudojimas žemės ūkyje ir žaliavų gavybai; aiškinamasi priklausomybė nuo žaliavų ir prekių importo bei eksporto.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Padedant išvardija ir bendrais bruožais apibūdina gamtinės ir visuomeninės aplinkos veiksnių ryšius. Padedant išvardija žmogaus ir gamtos tarpusavio sąveikos poveikį aplinkai (B3.1).

Išvardija ir bendrais bruožais apibūdina gamtinės ir visuomeninės aplinkos veiksnių ryšius, bando rasti jų regioninius skirtumus. Nusako žmogaus ir gamtos tarpusavio sąveikos poveikį aplinkai įvairiose geografinėse erdvėse (B3.2).

Išvardija, bendrais bruožais apibūdina ir paaiškina gamtinės ir visuomeninės aplinkos veiksnių ryšius, randa jų regioninius skirtumus ir paaiškina priežastis. Vertina žmogaus ir gamtos tarpusavio sąveikos poveikį aplinkai įvairiose geografinėse erdvėse, tačiau pasitaiko keletas netikslumų (B3.3).

Išvardija, puikiai apibūdina ir paaiškina gamtinės ir visuomeninės aplinkos veiksnių ryšius, randa jų regioninius skirtumus ir paaiškina priežastis. Kritiškai vertina žmogaus ir gamtos tarpusavio sąveikos poveikį aplinkai įvairiose geografinėse erdvėse (B3.4).

Ūkinės veiklos struktūra. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] Remiamasi konkrečiais pavyzdžiais ir nagrinėjamas gamtos bei ekonominių sąlygų tinkamumas žemės ūkiui Europoje plėtoti. [...]

Infrastruktūra: transportas ir energetika. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] Europos energijos ištekliais, [...] jų poveikis aplinkos ekologinei situacijai, analizuojama atsinaujinančios energijos būtinybė.

Turizmas. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] Vertinamas teigiamas ir neigiamas turizmo poveikis žmonėms ir aplinkai.

Globalizacija ir darnus vystymasis. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] Nagrinėjami tarptautinės prekybos ypatumai, pateikiami ir vertinami nesąžiningos prekybos pavyzdžiai. Nurodomos ir vertinamos globalizacijos teigiamos ir neigiamos pusės. [...]

Klimatas ir žmogus. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] Aiškinamasi, kaip klimatas veikia žmonių gyvenimo būdą ir kaip žmonių ūkinė veikla prisideda prie klimato kaitos. Analizuojami klimato pokyčiai ir jų poveikis skirtingose Žemės vietose.

Geografinės zonos. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] Aiškinamasi sąveika tarp žmonių gyvenimo būdo, jų ūkinės veiklos ir natūralios gamtinės aplinkos skirtingose geografinėse zonose, akcentuojamas dėmesys į gamtos išteklių naudojimą.

Žmogaus ūkinės veiklos poveikis aplinkai. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[..] Pateikiami ir analizuojami skirtingų žmogaus ūkinių veiklų pavyzdžiai (plantacijų ūkis, natūrinis ūkis, prekinis ūkis) bei aiškinamas šių procesų poveikis aplinkai bei pačiam žmogui. [...] Analizuojamas žmogaus prisitaikymas prie gamtinių sąlygų ir įtaka gamtinių ir kultūrinių kraštovaizdžių kitimui, nurodomos ir vertinamos priemonės darniam teritorijų vystymui.

Valstybių ir regionų apžvalga. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] apibūdinami JAV, Kinijos, Rusijos, Australijos bei Indijos gamtiniai ir visuomeniniai ypatumai: [...]gamtinės aplinkos ir stichinių nelaimių grėsmės įtaka žmonių gyvenimui ir ekonomikai, aiškinamasi prisitaikymo prie šių iššūkių būdai ir priemonės; gyventojų pasiskirstymas, jo poveikis žmonėms ir valstybės ekonomikai. Nurodomi pasirinkti socialiniai ir kultūriniai ypatumai bei jų sklaida pasaulyje; gamtos potencialas bei jo panaudojimas žemės ūkyje ir žaliavų gavybai; aiškinamasi priklausomybė nuo žaliavų ir prekių importo bei eksporto.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Padedamas analizuoja ir lyginalygina pasaulio regionuose, Lietuvoje ir konkrečiose valstybėse vykstančius kelis esminius gamtinius procesus, reiškinius, jų padarinius ir teritorinį pasiskirstymą, geba išskirti vieną ar du jų esminius bruožus (B1.1).

Skatinamas analizuoja ir lygina pasaulio regionuose, Lietuvoje ir konkrečiose valstybėse vykstančius kelis esminius gamtinius procesus, reiškinius, jų padarinius ir teritorinį pasiskirstymą, geba juos apibūdinti bei paaiškinti (B1.2).

Analizuoja, lygina ir vertina pasaulio regionuose, Lietuvoje ir konkrečiose valstybėse vykstančius esminius ir (arba) svarbiausius gamtinius procesus, reiškinius, jų padarinius ir teritorinį pasiskirstymą bei daro išvadas (B1.3).

Analizuoja, lygina ir kritiškai vertina pasaulio regionuose, Lietuvoje ir konkrečiose valstybėse vykstančius įvairius gamtinius procesus, reiškinius, jų padarinius ir teritorinį pasiskirstymą bei daro argumentuotas išvadas (B1.4).

Gyventojų pasiskirstymas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 ir I gimnazijos klasė

Aiškinamasi, kaip gyventojai pasiskirstę pasaulyje, kokią įtaką gyventojų pasiskirstymui turi gamtiniai, [...] veiksniai. [...]

Gamtos ištekliai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 ir I gimnazijos klasė

Analizuojami įvairūs informacijos šaltiniai apie Lietuvos ir pasaulio gamtos išteklių įvairovę, jų svarbą ir ribotumą. [...]

Vandens ištekliai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 ir I gimnazijos klasė

Nagrinėjamas geriamojo vandens išteklių pasiskirstymas pasaulyje, [...]

Pasaulio vandenynai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 ir I gimnazijos klasė

Nagrinėjamos pasaulinio vandenyno sudėtinės dalys, susipažįstama su šiuolaikiniais tyrimais, vertinama jų reikšmė. Aiškinamasi, kokios yra dinaminių procesų pasauliniame vandenyne priežastys ir raiška. Nagrinėjamas vandenynų ir atmosferos sąryšingumas, analizuojama jūrų ir vandenynų gamtos išteklių reikšmė, naudojimo galimybės bei su tuo susiję iššūkiai.

Žemės ūkis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Vertinama, kaip žemės ūkio plėtrą Lietuvoje ir pasaulyje lemia gamtiniai [...] veiksniai. [...]

Klimato kaita 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Lygina natūralią [...] veiklos paspartintą klimato kaitą. [...]

Klimato apsauga. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Vertina galimus klimato kaitos scenarijus ir prisitaikymą prie esamų klimato kaitos iššūkių pasaulyje. [...]

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Padedamas analizuoja ir lygina Lietuvoje ir pasaulyje vykstančius gyventojų, kultūros, ekonomikos kelis esminius procesus ir reiškinius, jų padarinius ir teritorinį pasiskirstymą bei geba išskirti vieną ar du jų esminius bruožus (B2.1).

Skatinamas analizuoja ir lygina Lietuvoje ir pasaulyje vykstančius gyventojų, kultūros, ekonomikos kelis esminius procesus ir reiškinius, jų padarinius ir teritorinį pasiskirstymą, geba juos apibūdinti bei paaiškinti (B2.2).

Analizuoja, lygina ir vertina Lietuvoje ir pasaulyje vykstančius gyventojų, kultūros, ekonomikos esminius ir (arba) svarbiausius procesus ir reiškinius, jų padarinius ir teritorinį pasiskirstymą bei daro išvadas (B2.3).

Analizuoja, lygina ir kritiškai vertina Lietuvoje ir pasaulyje vykstančius gyventojų, kultūros, ekonomikos įvairius procesus ir reiškinius, jų padarinius ir teritorinį pasiskirstymą bei daro argumentuotas išvadas (B2.4).

Valstybių ekonominiai rodikliai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 ir I gimnazijos klasė

Analizuojami valstybių ekonominę galią ir gerovės lygį atspindintys rodikliai, remiantis jais lyginamos ir grupuojamos šalys, daromos išvados, kritiškai vertinama valstybių skirstymo problematika. Nagrinėjamos ir vertinamos priežastys, lėmusios skirtingą šalių ekonominio išsivystymo lygį.

Darnus vystymasis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 ir I gimnazijos klasė

Nagrinėjamas maisto išteklių pasiskirstymas pasaulyje, aiškinamos bado, neprievalgio, perteklinės mitybos priežastys ir padariniai. Apibūdinama švietimo ir raštingumo reikšmė valstybių ekonominei pažangai. Aiškinama nepakankamos sveikatos apsaugos priežastys ir padariniai. Nagrinėjami ir vertinami būdai bei priemonės, kuriomis tarptautinė bendruomenė įsipareigojo panaikinti skurdą ir skatinti darnaus vystymosi politiką.

ES regionai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 ir I gimnazijos klasė

Nagrinėjami Europos Sąjungos šalių ekonominės pažangos skirtumai, susipažįstama su regioninėmis politikos priemonėmis, kuriomis skatinamas ekonomikos augimas, gerinama gyvenimo kokybė.

Gyventojų pasiskirstymas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 ir I gimnazijos klasė

Aiškinamasi, kaip gyventojai pasiskirstę pasaulyje, kokią įtaką gyventojų pasiskirstymui turi [...] ekonominiai ir socialiniai veiksniai. Apskaičiuojamas vidutinis gyventojų tankis, pagal šį rodiklį lyginamos šalys ir jų regionai, nurodomi perteklinio gyventojų skaičiaus ir ypač retai gyvenamų valstybių ir regionų pavyzdžiai, daromos išvados. Nagrinėjamas ir vertinamas gyventojų pasiskirstymas Lietuvoje.

Gyventojų kaita. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 ir I gimnazijos klasė

Nagrinėjami Lietuvos, skirtingų regionų bei pasaulio gyventojų skaičiaus teritorinės kaitos statistiniai duomenys, aiškinamos tokią kaitą lėmusios priežastys. Nagrinėjamos gyventojų skaičiaus kaitos pasaulyje prognozės.

Gyventojų sudėtis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 ir I gimnazijos klasė

Nagrinėjama Lietuvos ir atskirų šalių gyventojų sudėtis pagal amžių ir lytį, lyginamos šalių gyventojų amžiaus ir lyties piramidės, įžvelgiami skirtumai, aiškinamas jų priežastingumas.

Migracija. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 ir I gimnazijos klasė

Analizuojami gyventojų migracijos tipai, nagrinėjamos migracijos priežastys ir šių reiškinių teigiama bei neigiama įtaka valstybių socialinei ir ekonominei raidai. Nagrinėjami ir vertinami migracijos procesai Lietuvoje.

Demografijos politika. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 ir I gimnazijos klasė

Nagrinėjamos demografinės politikos kryptys ir priemonės skirtinguose regionuose, nurodoma išsilavinimo lygio, sveikatos apsaugos, moterų teisių, ekonominio lygio svarba demografiniams procesams valstybėje valdyti.

Urbanizacija. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 ir I gimnazijos klasė

Nagrinėjami Lietuvoje ir pasaulyje vykstantys urbanizacijos procesai, pasitelkiant konkrečius miestų pavyzdžius. Nagrinėjami ir vertinami stumiantieji ir traukiantieji veiksniai.

Megapoliai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 ir I gimnazijos klasė

Aiškinamos megapolių susidarymo priežastys, apibūdinamas jų išsidėstymas pasaulyje, šios teritorijos vertinamos ekologiniu, teritorijų plėtros ir kitais aspektais. Nagrinėjama ir vertinama miestų plėtra skirtingo ekonominio išsivystymo lygio valstybėse.

Darnus miestų vystymas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 ir I gimnazijos klasė

Aiškinamasi, kas yra darnusis miestų vystymasis, nagrinėjami šio proceso pavyzdžiai.

Gamtos ištekliai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 ir I gimnazijos klasė

Analizuojami įvairūs informacijos šaltiniai apie Lietuvos ir pasaulio gamtos išteklių įvairovę, jų svarbą ir ribotumą. Nagrinėjami su gamtos išteklių naudojimu susiję interesų konfliktai. Aiškinamasi, kurie gamtos ištekliai yra atsinaujinantys, o kurie neatsinaujinantys.

Vandens ištekliai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 ir I gimnazijos klasė

Nagrinėjamas geriamojo vandens išteklių pasiskirstymas pasaulyje, vertinami vandens vartojimo ypatumai ir galimybės gauti saugų ir prieinamą geriamąjį vandenį.

Iškastiniai ištekliai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 ir I gimnazijos klasė

Vertinamas iškastinio kuro išteklių pasiskirstymas pasaulyje, jų ribotumas ir plataus naudojimo poveikis ekologinei aplinkai. Pasitelkiami Lietuvos ir pasaulio šalių gamtos išteklių naudojimo pavyzdžiai.

Energetiniai ištekliai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 ir I gimnazijos klasė

Nagrinėjama Lietuvos ir Europos šalių apsirūpinimo energetiniais ištekliais problematika. Nagrinėjami ir vertinami elektros energijos vartojimo skirtumai pasaulyje. Analizuojama atsinaujinančių energijos išteklių svarba ir naudojimo ypatumai.

Darnus išteklių naudojimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 ir I gimnazijos klasė

Remiantis Lietuvos ir pasaulio pavyzdžiais, aiškinamasi darnaus gamtos išteklių naudojimo būtinybė. Vertinama vartojimo mažinimo, atliekų perdirbimo ir pakartotinio panaudojimo svarba lokaliu, regioniniu ir globaliu lygiu.

Pasaulio vandenynai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 ir I gimnazijos klasė

Nagrinėjamos pasaulinio vandenyno sudėtinės dalys, susipažįstama su šiuolaikiniais tyrimais, vertinama jų reikšmė. Aiškinamasi, kokios yra dinaminių procesų pasauliniame vandenyne priežastys ir raiška. Nagrinėjamas vandenynų ir atmosferos sąryšingumas, analizuojama jūrų ir vandenynų gamtos išteklių reikšmė, naudojimo galimybės bei su tuo susiję iššūkiai.

Žmogaus ūkinė veikla. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 ir I gimnazijos klasė

Nagrinėjamas klimato kaitos ir žmonių ūkinės veiklos poveikis jūrų ir pakrančių ekosistemoms, vandenynų biologinei įvairovei. Vertinami darnaus vandenynų ir jų išteklių naudojimo būdai ir priemonės.

Ekonomikos struktūra. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Nagrinėjama Lietuvos ir kitų šalių ekonomikos struktūra (užimtumas sektoriuose) bei jos raida. Remiantis šiais duomenimis daromos išvados apie valstybių ekonominę galią. Aiškinamasi, kuo skiriasi skirtingos ekonomikos sistemos, nagrinėjami jų pavyzdžiai.

Ekonominė geografija. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Aiškinami ekonominių veiklų išdėstymo veiksniai, mokoma sieti juos su konkrečiais pavyzdžiais Lietuvoje ir pasaulyje.

Žemės ūkis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Vertinama, kaip žemės ūkio plėtrą Lietuvoje ir pasaulyje lemia gamtiniai ir ekonominiai veiksniai. Nagrinėjami žemės naudojimo ir ūkininkavimo ypatumai skirtingose pasaulio vietose. Nagrinėjamos ir vertinamos Europos Sąjungos žemės ūkio politikos priemonės ir jų įtaka Lietuvos žemės ūkiui.

Žemės ūkio poveikis gamtai ir technologijos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Vertinimas žemės ūkio neigiamas poveikis gamtinei aplinkai ir žmonėms. Nagrinėjama technologinių naujovių svarba žemės ūkio produktyvumui didinti, darnioms gamybos sistemoms užtikrinti.

Tarptautinės bendrovės. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Nagrinėjamas tarptautinių bendrovių geografinis veiklos pasiskirstymas, aiškinamasi, kokie šio pasiskirstymo tikslai ir priežastys. Nagrinėjama pramoninės gamybos technologijų pokyčių kaita, teritorijų naudojimo aspektai. Analizuojama aukštos pridėtinės vertės pramonės šakų reikšmė Lietuvos ir pasaulio ekonomikai. Remiantis konkrečiais pavyzdžiais, analizuojama neigiama pramonės įtaka gamtinei aplinkai ir žmonėms.

Globalizacija. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Skiriami globalizacijos ypatumai visuomenėje, ekologijoje, ekonomikoje ir politikoje. Vertinamos globalizacijos proceso teikiamos galimybės tarptautinei prekybai, tarptautinių bendrovių kūrimuisi ir stiprėjimui, pasaulinės reikšmės miestų formavimuisi. Nagrinėjami ir kritiškai vertinami globalizacijos procesai Lietuvos kontekste. Apibūdinamas globalizacijos ir skaitmeninimo įtakoje veikiantis tarptautinio darbo pasidalijimas ir besikeičiančios gamybos pobūdis, pasitelkiant kurios nors produkcijos gamybos grandinę ir tarptautinę bendrovę.

Skaitmeninimo procesas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Nagrinėjamos skaitmeninimo teikiamos galimybės, vertinamos globalizacijos ir skaitmeninimo procesų teigiamos ir neigiamos pusės valstybėms, vietovėms, įmonėms, darbdaviams.

Jūrų ir oro transportas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Analizuojama jūrų ir oro transporto plėtra globaliame pasaulyje, išryškinamos teigiamos ir neigiamos šių procesų pusės. Nagrinėjama turizmo plėtra pasaulyje, šio sektoriaus teikiama nauda šalių ekonomikai bei pažeidžiamumas. Vertinama darnaus turizmo vystymosi reikšmė lokaliu, regioniniu ir globaliu lygiu.

Klimato kaita 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Lygina natūralią ir žmonių veiklos paspartintą klimato kaitą. Aiškinasi ir vertina klimato kaitos priežastis. Nagrinėja klimato kaitos požymius ir padarinius šalyse, regionuose, pasaulyje.

Klimato apsauga. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Vertina galimus klimato kaitos scenarijus ir prisitaikymą prie esamų klimato kaitos iššūkių pasaulyje. Nurodo klimato kaitos švelninimo būdus ir priemones lokaliu ir globaliu lygmeniu, kritiškai vertina tai, kaip klimato kaitos priemonės realiai veikia nacionalinėje ir tarptautinėje politikoje.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Padedamas analizuoja ir lygina gamtinių ir antropogeninių aplinkos veiksnių poveikį kraštovaizdžiui ir aplinkai bei geba išskirti jų vieną ar du esminius bruožus. Fragmentiškai gali nurodyti žmogaus ir gamtos tarpusavio sąveiką (B3.1).

Skatinamas analizuoja ir lygina gamtinių ir antropogeninių aplinkos veiksnių poveikį kraštovaizdžiui ir aplinkai, geba juos nurodyti bei paaiškinti. Geba nurodyti žmogaus ir gamtos tarpusavio sąveiką ir ją iliustruoti konkrečiais pavyzdžiais (B3.2).

Analizuoja, lygina ir vertina gamtinių ir antropogeninių aplinkos veiksnių poveikį kraštovaizdžiui ir aplinkai bei daro išvadas. Geba paaiškinti žmogaus ir gamtos tarpusavio sąveiką įvairiose geografinėse erdvėse, vertinti jos poveikį aplinkai (B3.3).

Analizuoja, lygina ir kritiškai vertina gamtinių ir antropogeninių aplinkos veiksnių poveikį kraštovaizdžiui ir aplinkai bei daro argumentuotas išvadas. Geba paaiškinti žmogaus ir gamtos tarpusavio sąveiką įvairiose geografinėse erdvėse, vertinti jos poveikį aplinkai (B3.4).

Darnus vystymasis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 ir I gimnazijos klasė

Nagrinėjamas maisto išteklių pasiskirstymas pasaulyje, aiškinamos bado, neprievalgio, perteklinės mitybos priežastys ir padariniai. [...] Aiškinama nepakankamos sveikatos apsaugos priežastys ir padariniai. Nagrinėjami ir vertinami būdai bei priemonės, kuriomis tarptautinė bendruomenė įsipareigojo panaikinti skurdą ir skatinti darnaus vystymosi politiką.

Megapoliai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 ir I gimnazijos klasė

Aiškinamos megapolių susidarymo priežastys, apibūdinamas jų išsidėstymas pasaulyje, šios teritorijos vertinamos ekologiniu, teritorijų plėtros ir kitais aspektais. [...]

Gamtos ištekliai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 ir I gimnazijos klasė

[...] Nagrinėjami su gamtos išteklių naudojimu susiję interesų konfliktai. [...]

Iškastiniai ištekliai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 ir I gimnazijos klasė

Vertinamas iškastinio kuro išteklių pasiskirstymas pasaulyje, jų ribotumas ir plataus naudojimo poveikis ekologinei aplinkai. [...]

Darnus išteklių naudojimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 ir I gimnazijos klasė

[...] Vertinama vartojimo mažinimo, atliekų perdirbimo ir pakartotinio panaudojimo svarba lokaliu, regioniniu ir globaliu lygiu.

Pasaulio vandenynai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 ir I gimnazijos klasė

[...] Nagrinėjamas vandenynų ir atmosferos sąryšingumas, analizuojama jūrų ir vandenynų gamtos išteklių reikšmė, naudojimo galimybės bei su tuo susiję iššūkiai.

Žmogaus ūkinė veikla. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 ir I gimnazijos klasė

Nagrinėjamas klimato kaitos ir žmonių ūkinės veiklos poveikis jūrų ir pakrančių ekosistemoms, vandenynų biologinei įvairovei. Vertinami darnaus vandenynų ir jų išteklių naudojimo būdai ir priemonės.

Žemės ūkio poveikis gamtai ir technologijos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Vertinimas žemės ūkio neigiamas poveikis gamtinei aplinkai ir žmonėms. [...]

Tarptautinės bendrovės. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

[...] Remiantis konkrečiais pavyzdžiais, analizuojama neigiama pramonės įtaka gamtinei aplinkai ir žmonėms.

Globalizacija. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Skiriami globalizacijos ypatumai visuomenėje, ekologijoje, ekonomikoje ir politikoje. [...]

Jūrų ir oro transportas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Analizuojama jūrų ir oro transporto plėtra globaliame pasaulyje, išryškinamos teigiamos ir neigiamos šių procesų pusės. Nagrinėjama turizmo plėtra pasaulyje, šio sektoriaus teikiama nauda šalių ekonomikai bei pažeidžiamumas. [...]

Klimato kaita 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

[...] Aiškinasi ir vertina klimato kaitos priežastis. Nagrinėja klimato kaitos požymius ir padarinius šalyse, regionuose, pasaulyje.

Klimato apsauga. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

[...] Nurodo klimato kaitos švelninimo būdus ir priemones lokaliu ir globaliu lygmeniu, kritiškai vertina tai, kaip klimato kaitos priemonės realiai veikia nacionalinėje ir tarptautinėje politikoje.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Išvardija gerai žinomus gamtinius reiškinius ir procesus, nurodo jų esminius bruožus. Rašytiniuose, grafiniuose ir kartografiniuose šaltiniuose randa tiesiogiai išreikštą informaciją apie gamtinius objektus, reiškinius, procesus (B1.1).

Bendrais bruožais apibūdina gamtinius reiškinius, procesus, nurodo jų kitimo priežastis ir galimas pasekmes. Randa ir išvardija informacijos šaltinyje gamtinių procesų pokyčius, pateikia išvadas (B1.2.).

Išvardija ir apibūdina gamtinius reiškinius, procesus ir dėsningumus, nurodo jų bruožus, atsiradimo priežastis, pasekmes ir pasireiškimo teritorijas. Analizuoja informacijos šaltinyje pateiktus dabartiniame pasaulyje vykstančių gamtinių procesų pokyčius, pateikia išvadas (B1.3).

Išvardija ir išsamiai apibūdina gamtinius reiškinius ir procesus, nurodo jų kilmės priežastis bei galimas pasekmes, pasireiškimo teritorijas. Kritiškai vertina informacijos šaltinius, aiškindamas gamtinių reiškinių, procesų ir dėsningumų tarpusavio ryšius ar priklausomybę nuo žmogaus veiklos (B1.4).

Geosferos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Atskleidžiami geosferų tarpusavio ryšiai Žemės sistemoje.

Žemės vidinė sandara. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Analizuojamos ir lyginamos Žemės vidinės sandaros dalių savybės.

Litosferos plokštės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Paaiškinamos žemynų ir vandenynų susidarymo bei erdvinio pasiskirstymo teorijos.

Vidinės Žemės jėgos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Apibūdinamos litosferos plokščių judėjimo priežastys, nagrinėjamos litosferos plokščių sandūros, paaiškinamas juose susidarantis reljefas, vykstantys vulkanizmo ir žemės drebėjimų procesai.

Vulkanizmas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Vertinami su vulkanizmu susijusių reiškinių keliami pavojai ir analizuojamos tokių teritorijų panaudojimo žmonių buičiai bei ūkinei veiklai galimybės.

Žemės drebėjimai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Nurodomos seisminės sritys ir aktyvaus vulkanizmo juostos bei vertinami būdai ir priemonės, kurios skirtingo ekonominio išsivystymo lygio šalyse mažina žalą žemės drebėjimų ir ugnikalnių išsiveržimo metu.

Lietuvos gelmių turtai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Apibūdinama Lietuvos gelmių sudėtis, nurodomi naudingųjų iškasenų paplitimo dėsningumai.

Pasaulio gelmių turtai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Paaiškinamas įvairių naudingųjų iškasenų telkinių teritorinis pasiskirstymas pasaulyje, jis siejamas su tektoninėmis Žemės plutos struktūromis.

Dūlėjimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Apibūdinami dūlėjimo tipai, paaiškinama dūlėjimo procesų priklausomybė nuo oro temperatūros, drėgmės ir gyvųjų organizmų. Paaiškinami dūlėjimo procesų ypatumai įvairiose geografinėse zonose.

Gravitacinis medžiagų judėjimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Paaiškinamas gravitacinis įvairių medžiagų judėjimas, vertinamos jų keliamos grėsmės ir priklausomybė nuo žmogaus ūkinės veiklos bei klimato kaitos.

Išorinės Žemės jėgos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Paaiškinamas išorinių jėgų poveikis Žemės paviršiui.

Ledynai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Apibūdinamas dabartinis kalnų ir kvartero periodo žemyninis apledėjimas, nurodant jo paplitimo teritoriją, ledynų sukurtas erozines ir sąnašines reljefo formas.

Krantai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Paaiškinamas bangų ir išilginių srovių poveikis krantų formavimuisi, nurodomi erozinių ir sąnašinių kranto reljefo formų pavyzdžiai. Nagrinėjami ir vertinami krantų priežiūros ir apsaugos būdai.

Upės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Aiškinami upės poveikio ypatumai aukštupyje, vidurupyje ir žemupyje, pateikiami erozinių ir sąnašinių reljefo formų pavyzdžiai.

Vėjas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Aiškinamas vėjo formuojamų reljefo formų susidarymas, vertinama eolinių procesų įtaka žmonių gyvenamai aplinkai.

Karstinis reljefas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Paaiškinamos karstinių procesų susiformavimo sąlygos, nurodomas karstinių procesų poveikis Lietuvos reljefui, vertinamas karstinio paviršiaus panaudojimo tinkamumas žmonių ūkinėms veikloms.

Atmosferos reikšmė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Pagrindžiama atmosferos reikšmė gyvajai gamtai ir žmogui.

Šilumos pasiskirstymas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Nurodoma Saulės spinduliuotės įtaka šilumos pasiskirstymui Žemės rutulyje.

Saulės spinduliuotė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Išvardijamos bendrosios spinduliuotės dalys, nurodomi jos kiekį lemiantys veiksniai.

Atmosferos cirkuliacija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Apibūdinama bendroji atmosferos cirkuliacija, aiškinamas jos ryšys su atmosferos slėgio juostų susidarymu.

Ciklonai ir anticiklonai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Paaiškinamos ciklono ir anticiklono šiaurės pusrutulyje susidarymo priežastys, nagrinėjami atmosferos frontų judėjimo ypatumai, nurodoma šių atmosferos darinių įtaka Lietuvos ir Europos orams bei klimatui.

Tropinė cirkuliacija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Apibūdinama tropinė atmosferos cirkuliacija, paaiškinamas pasatų ir musonų susidarymas bei jų įtaką orams ir klimatui.

Klimato klasifikacija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Nagrinėjamos skirtingos klimato klasifikacijos (Alisovo, Keppen), remiantis jomis apibūdinamas skirtingų vietovių klimatas, priskiriant jį atitinkamam klimato tipui.

Klimato veiksniai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Nurodomi Lietuvos ir Europos klimatui įtakos turintys veiksniai bei paaiškinami klimato skirtumai Lietuvos teritorijoje.

Mikroklimatas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Nagrinėjami skirtingų teritorijų (miesto, pakrantės, aukštų kalnų, dykumos, musonų sričių) klimato ypatumai.

Sausumos ir vandens sąveika. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Apibūdinama ir vertinama sąveika tarp vandenynų ir atmosferos.

Vandenynai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Nagrinėjamos pasaulio vandenyno vandens savybės ir srovių judėjimas, vertinama jo reikšmė Žemės klimatui.

Cirkuliacijos reiškiniai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Paaiškinamas didelio masto cirkuliacinių reiškinių (El Nino, La Nina) susidarymas ir jų teritorinis pasireiškimas vandenyne ir atmosferoje, šie reiškiniai siejami su globaliais klimato svyravimais.

Tropiniai ciklonai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Apibūdinami tropinių ciklonų, mažųjų atmosferos sūkurių trumpalaikiai ir ilgalaikiai padariniai, vertinamas atsakas į šias stichijas skirtingo ekonominio lygio šalyse. Nurodomos priemonės, kurios gali sumažinti šių stichinių nelaimių daromą žalą.

Vertikalusis zoniškumas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Apibūdinama geografinių zonų pasiskirstymo priklausomybė nuo klimato ir aukščio virš jūros lygio.

Klimato kaita biosferoms. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Vertinama globalios klimato kaitos įtaka biosferai: bioįvairovės nykimui, invazinių rūšių plitimui.

Dirvožemis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Paaiškinamas dirvožemio profilio susidarymas, nurodomi pagrindiniai genetiniai horizontai, juos priskiriant būdingiems dirvožemių tipams. Apibūdinami pagrindiniai dirvodaros procesai, vertinamas jų vaidmuo kintančioje ekosistemoje.

Dirvožemių derlingumas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Nurodami dirvožemių derlingumą lemiantys veiksniai, apibūdinami Lietuvos derlingiausi bei mažiau derlingi dirvožemiai, nurodomas jų geografinis pasiskirstymas.

Maisto, vandens ir energijos išteklių tarpusavio ryšiai ir priklausomybė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Nagrinėjamas netolygaus gamtos išteklių geografinis pasiskirstymas ir pasiekiamumas pasauliniu mastu, vertinami jų tarpusavio ryšiai ir priklausomybė.

Požeminiai vandenys. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Nagrinėjamos Lietuvos požeminio vandens susidarymo sąlygos, terminės ir cheminės savybės, vertinama požeminio vandens išteklių reikšmė.

Pasaulio temperatūriniai pokyčiai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Analizuojami vidutinės globalios temperatūros pokyčiai nuo XIX a. iki šių dienų.

Šiltnamio efektas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Paaiškinamas natūralusis šiltnamio efektas ir jo pokyčiai, susiję su Žemės orbitos parametrų kaita, Saulės aktyvumo ciklais, ugnikalnių išsiveržimu.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Išvardija visuomeninius reiškinius ir procesus, nurodo jų esminius bruožus. Rašytiniuose, grafiniuose ir kartografiniuose šaltiniuose randa tiesiogiai išreikštą informaciją apie visuomenės specifinius erdvinės organizacijos struktūros bruožus, išvardija visuomenėje vykstančius reiškinius ir procesus, jų priežastis ir pasekmes (dėsningumas) (B2.1).

Bendrais bruožais apibūdina visuomeninius reiškinius, procesus, nurodo jų priežastis ir pasekmes. Nesudėtingo konteksto rašytiniuose, grafiniuose ar kartografiniuose šaltiniuose lygina visuomenės specifinius erdvinės organizacijos struktūros bruožus, nurodo visuomenėje vykstančius reiškinius ir procesus, paaiškina jų atsiradimo priežastis ir nurodo pasekmes (dėsningumas) (B2.2).

Paaiškina visuomeninius reiškinius, procesus ir dėsningumus, nurodo jų bruožus, priežastis, pasekmes ir pasireiškimo teritorijas. Analizuoja pateiktą šaltinio informaciją (tiesioginę arba netiesioginę), paaiškina pavaizduotus ar aprašytus visuomenės specifinius erdvinės organizacijos struktūros bruožus; nurodo visuomenėje vykstančius reiškinius ir procesus, paaiškina jų atsiradimo priežastis ir pasekmes (dėsningumas) (B2.3).

Paaiškina visuomeninių reiškinių ir procesų tarpusavio ryšius ar priklausomybę nuo gamtinių reiškinių ir procesų, nurodo pasireiškimo teritorijas. Analizuoja pateiktą šaltinio informaciją (nežinomas kontekstas) ir nurodo visuomenės specifinius erdvinės organizacijos struktūros bruožus; išvardija ir apibūdina visuomenėje vykstančius reiškinius ir procesus, paaiškina jų atsiradimo priežastis ir nurodo pasekmes (dėsningumas), formuluoja duomenimis grįstas išvadas ir jas iliustruoja pavyzdžiais (B2.4).

Darnus vystymasis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Apibūdinami aktualiausi dabartiniai pasauliniai iššūkiai ir paaiškinami esminiai darnaus vystymosi, kaip problemų sprendimo ir ateities užtikrinimo mūsų planetoje, principai.

Darnaus vystymosi rodikliai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Nurodomi darnaus vystymosi rodikliai, remiantis jais lyginamos ir vertinamos šalys.

Karstinis reljefas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] vertinamas karstinio paviršiaus panaudojimo tinkamumas žmonių ūkinėms veikloms.

Miškai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Nagrinėjamos miškų kirtimo keliamos problemos lokaliu, regioniniu ir globaliu lygiu. Aiškinami būdai ir priemonės, mažinančios šios problemos mastą.

Dykumos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Vertinamos dykumėjimo priežastys, išplitimo mastai ir padariniai, nurodomi būdai ir priemonės, mažinančios dykumėjimo procesą.

Demografiniai rodikliai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Nagrinėjami demografinių rodiklių pokyčiai ir jų priežastys lokaliu, regioniniu bei globaliu lygiu.

Socialinės ir ekonominės problemos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Vertinamos socialinės ir ekonominės problemos, kylančios dėl spartaus gyventojų skaičiaus augimo ir depopuliacijos, senėjimo, nurodomi galimi jų sprendimo būdai.

Demografijos politika. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Analizuojamos ir kritiškai vertinamos demografinės politikos priemonės demografiniams (šeimos ir migracijos) procesams valdyti skirtingose pasaulio valstybėse bei regionuose.

Gyventojų kaita. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Analizuojama ir vertinama natūralioji gyventojų kaita, jos priežastys, pasekmės, kylantys iššūkiai ir valdymo strategijos Lietuvoje bei kituose pasaulio regionuose.

Vidinė migracija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Analizuojama ir vertinama vidinė gyventojų migracija, jos priežastys, pasekmės, kylantys iššūkiai ir valdymo strategijos Lietuvoje bei kituose pasaulio regionuose.

Išorinė migracija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Analizuojama ir vertinama tarptautinė gyventojų migracija, jos priežastys, pasekmės, kylantys iššūkiai ir valdymo strategijos regioniniu bei tarptautiniu aspektu.

Diasporos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Vertinamas diasporų vaidmuo kitų šalių kultūrų kontekste.

Priverstinė migracija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Paaiškinamos prievarta vykdomos tarptautinės migracijos priežastys, iš to kylantys iššūkiai ir valdymo strategijos lokaliu, regioniniu bei globaliu mastu. Vertinamos problemos, iškylančios dėl prekybos žmonėmis.

Miestai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Paaiškinami miestų apibrėžimo kriterijai, remiantis jais lyginami skirtingų pasaulio šalių ir regionų miestai.

Urbanizacija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Vertinamos urbanizacijos priežastys, nagrinėjami urbanizacijos procesai ir dabartinės tendencijos skirtingo ekonominio lygio valstybėse.

Miestų funkcinės zonos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Paaiškinami ir vertinami veiksniai, turintys įtakos skirtingos paskirties miesto teritorijų išsidėstymui ir jų kaitai skirtingų pasaulio regionų ir Lietuvos miestuose, paaiškinamos šių procesų ekonominės bei socialinės pasekmės, gyventojų poliarizacijos ir skurdo problemos miestuose.

Hiperurbanizacija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Nagrinėjamos hiperurbanizacijos priežastys, analizuojama jų reikšmė lokaliu, regioniniu ir globaliniu mastu, vertinamos megapolių bei nykstančių ir apleistų miestų problemos.

Miestų mikroklimatas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Paaiškinami miesto mikroklimato ypatumai, analizuojamas klimato kaitos poveikis jam ir vertinamos priemonės pokyčiams švelninti.

Miestų infrastruktūra. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Nagrinėjamos miesto aprūpinimo vandeniu, atliekų šalinimo, gyvenamojo ploto stygiaus, transporto spūsčių, oro taršos problemos ir vertinamos jų valdymo strategijos.

Ateities miestai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Vertinamos ateities miestų vystymosi strategijos darnumo požiūriu.

Ekonomikos sektoriai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Vertinama ekonomikos sektorių vaidmens kaita ir jos skirtumai skirtingo ekonominio lygio šalyse.

Pramonės kaita. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Vertinamas tradicinių ir šiuolaikinių pramonės šakų vaidmuo šalių ekonomikoje, nagrinėjami skirtingos pramoninės gamybos būdai.

Pramonės ir paslaugų sektoriaus išsidėstymas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Nagrinėjami ir vertinami pramonės ir paslaugų sektoriaus išdėstymo veiksniai lokaliu, regioniniu ir globaliu lygiu.

Inovacijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Nagrinėjama ir vertinama inovacijų svarba ekonominiams ciklams.

Tausojanti ekonomika. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Vertinama ekonomikos plėtra tausojamos aplinkos aspektais (ekologinis pėdsakas, ekologinis balansas, Europos žaliasis kursas).

Žemės ūkis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Apibūdinami žemės ūkio organizavimo būdai, jų taikymo priklausomybė nuo gamtos sąlygų, politinių, socialinių bei ekonominių veiksnių.

Lietuvos žemės ūkis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Nagrinėjami iššūkiai Lietuvos žemės ūkiui, atsižvelgiama į pagrindines žemės ūkio politikos priemones ir priklausomybę nuo žemės ūkio produkcijos rinkų.

Žemės ūkio specializacija ir intensyvumas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Vertinama specializacijos ir intensyvinamo žemės ūkio reikšmė bei poveikis aplinkai ir ekonomikai, didinant žemės ūkio produkcijos gamybą.

Globali kultūra. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Paaiškinamos globalios kultūros formavimosi priežastys, analizuojami jos pasireiškimo požymiai, vertinama globalios kultūros įtaka lokaliu, regioniniu bei globaliu lygmeniu.

Turizmo ištekliai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Analizuojami pirminiai ir antriniai turizmo ištekliai, jų reikšmė turizmo plėtrai Lietuvoje, Europoje ir pasaulyje.

Turizmo sektorius. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Nagrinėjamos turizmo rūšys, jų atsiradimo ir plėtros veiksniai lokaliu, regioniniu ir globaliu lygmeniu. Vertinama darnaus turizmo plėtros būtinybė.

Tarptautinė prekyba. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Analizuojami tarptautinės prekybos mastai pasaulyje ir atskirų regionų vaidmuo pasaulio ekonomikoje.

Tarptautinės bendrovės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Vertinami tarptautinių bendrovių veiklos privalumai ir trūkumai lokaliu, regioniniu bei globaliu lygiu.

Protekcionizmas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Paaiškinama protekcionizmo daroma įtaka valstybių politikai ir ekonomikai.

Maisto, vandens ir energijos išteklių tarpusavio ryšiai ir priklausomybė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Nagrinėjamas netolygaus gamtos išteklių geografinis pasiskirstymas ir pasiekiamumas pasauliniu mastu, vertinami jų tarpusavio ryšiai ir priklausomybė.

Maisto ištekliai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Vertinami apsirūpinimo maistu skirtumai pasaulyje ir to padariniai.

Vandens ir maisto pasiskirstymas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Nagrinėjami būdai ir priemonės, gerinančios apsirūpinimą vandeniu ir maistu pasaulyje, vertinamos darnaus maisto gamybos sistemos.

Geriamo vandens ištekliai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Paaiškinamos apsirūpinimo vandens ištekliais galimybės lokaliu, regioniniu ir globaliniu mastu, vertinami pavojai ir konfliktai, kylantys dėl gėlo vandens trūkumo.

Energetiniai ištekliai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Nagrinėjamas augantis pasaulio mastu energijos išteklių poreikis, vertinami iššūkiai, kylantys dėl netolygaus apsirūpinimo šiais ištekliais.

Energetinių išteklių pasiskirstymas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Nagrinėjama tradicinių energijos išteklių svarba skirtinguose teritorinės erdvės lygiuose, vertinamos iškastinio kuro išteklių gavybos keliamos grėsmės.

Atsinaujinanti energetika. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Nagrinėjamos atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo galimybės, vertinant lokaliu, regioniniu ir globaliu mastu šių išteklių skirtingą potencialą.

Antropogeniniai veiksniai klimatui. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Analizuojamas antropogeninių veiksnių poveikis šiltnamio efekto stiprėjimui, vertinami šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos šaltiniai, susiję su sparčia ekonomikos plėtra.

Pokytis geosferose. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Apibūdinami ir analizuojami klimato kaitos sukelti pokyčiai atmosferoje, hidrosferoje ir biosferoje.

Klimato kaitos padariniai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Analizuojamos ir vertinamos klimato kaitos ekologinės, socialinės ir ekonominės pasekmės lokaliu, regioniniu bei globaliniu lygiu.

Susitarimai ir priemonės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Nagrinėjami ir vertinami tarptautiniai susitarimai klimato kaitai mažinti bei prisitaikymo prie klimato pokyčių priemonės.

Neutralaus gyvenimo būdo principai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Apibūdinami ir vertinami klimatui neutralaus gyvenimo būdo principai ir jų įgyvendinimas Lietuvoje.

Valstybių gerovės samprata. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Nagrinėjama ir kritiškai vertinama valstybių gerovės samprata, pagrindžiama darnaus vystymosi svarba šiuolaikiniame pasaulyje.

Pažangos rodikliai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Lyginamos ir vertinamos valstybės, remiantis įvairiais valstybių pažangos vertinimo rodikliais.

Ekonominė plėtra. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Nurodomos ir vertinamos netolygaus valstybių ir jų vidaus regionų ekonominės plėtros priežastys.

Švietimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Vertinama visaverčio švietimo, lyčių lygybės užtikrinimo svarba valstybių gerovei.

Valstybių nelygybės mažinimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Vertinamos tarptautinės bendruomenės pastangos, padedančios mažinti nelygybę tarp valstybių pasauliniu ir regioniniu mastu.

Bendradarbiavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Aiškinamos vystomojo bendradarbiavimo galimybės ir reikšmė.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Išvardija informacijos šaltinyje pateiktą (-as) problemą (-as), susijusią (-ias) su Lietuvos, Europos ir pasaulio visuomeniniais procesais, pasiūlo 1–2 problemos sprendimo būdus (B3.1).

Išvardija problemas, susijusias su Lietuvos, Europos ir pasaulio visuomeniniais procesais, pasiūlo problemų sprendimo būdus. Sukuria trumpą rišlų tekstą (B3.2).

Nurodo ir paaiškina problemas, susijusias su Lietuvos ir pasaulio visuomeniniais procesais, pasiūlo veiksmingus problemų sprendimo būdus, sieja Lietuvos problemas su pasaulinėmis tendencijomis. Sukuria rišlų struktūruotą tekstą ir suformuluotus teiginius pagrindžia svariais argumentais (B3.3).

Analizuoja ir kritiškai vertina dabartiniame pasaulyje vykstančius gamtinių ir visuomeninių procesų pokyčius, probleminėms situacijoms spręsti pasiūlo sprendimo būdus, žvelgdamas iš įvairių perspektyvų (asmeninės, lokalios, nacionalinės, globalios). Sukuria išsamų rišlų struktūruotą tekstą, paremtą darnaus vystymosi nuostatomis, atsakingu asmens požiūriu į Lietuvos ir pasaulio ekonominę ir socialinę raidą (B3.4).

Darnus vystymasis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Apibūdinami aktualiausi dabartiniai pasauliniai iššūkiai ir paaiškinami esminiai darnaus vystymosi, kaip problemų sprendimo ir ateities užtikrinimo mūsų planetoje, principai.

Vulkanizmas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Vertinami su vulkanizmu susijusių reiškinių keliami pavojai ir analizuojamos tokių teritorijų panaudojimo žmonių buičiai bei ūkinei veiklai galimybės.

Klimato kaita biosferoms. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Vertinama globalios klimato kaitos įtaka biosferai: bioįvairovės nykimui, invazinių rūšių plitimui.

Miškai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Nagrinėjamos miškų kirtimo keliamos problemos lokaliu, regioniniu ir globaliu lygiu. Aiškinami būdai ir priemonės, mažinančios šios problemos mastą.

Socialinės ir ekonominės problemos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Vertinamos socialinės ir ekonominės problemos, kylančios dėl spartaus gyventojų skaičiaus augimo ir depopuliacijos, senėjimo, nurodomi galimi jų sprendimo būdai.

Gyventojų kaita. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Analizuojama ir vertinama natūralioji gyventojų kaita, jos priežastys, pasekmės, kylantys iššūkiai ir valdymo strategijos Lietuvoje bei kituose pasaulio regionuose.

Priverstinė migracija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Paaiškinamos prievarta vykdomos tarptautinės migracijos priežastys, iš to kylantys iššūkiai ir valdymo strategijos lokaliu, regioniniu bei globaliu mastu. Vertinamos problemos, iškylančios dėl prekybos žmonėmis.

Miestų funkcinės zonos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Paaiškinami ir vertinami veiksniai, turintys įtakos skirtingos paskirties miesto teritorijų išsidėstymui ir jų kaitai skirtingų pasaulio regionų ir Lietuvos miestuose, paaiškinamos šių procesų ekonominės bei socialinės pasekmės, gyventojų poliarizacijos ir skurdo problemos miestuose.

Hiperurbanizacija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Nagrinėjamos hiperurbanizacijos priežastys, analizuojama jų reikšmė lokaliu, regioniniu ir globaliniu mastu, vertinamos megapolių bei nykstančių ir apleistų miestų problemos.

Geriamo vandens ištekliai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Paaiškinamos apsirūpinimo vandens ištekliais galimybės lokaliu, regioniniu ir globaliniu mastu, vertinami pavojai ir konfliktai, kylantys dėl gėlo vandens trūkumo.

Energetinių išteklių pasiskirstymas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Nagrinėjama tradicinių energijos išteklių svarba skirtinguose teritorinės erdvės lygiuose, vertinamos iškastinio kuro išteklių gavybos keliamos grėsmės.

Klimato kaitos padariniai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Analizuojamos ir vertinamos klimato kaitos ekologinės, socialinės ir ekonominės pasekmės lokaliu, regioniniu bei globaliniu lygiu.

Ši pasiekimų sritis apima gebėjimą nusakyti Lietuvos, Europos ir pasaulio šalių, regionų, ypatingų vietovių esminius ypatumus ir jų pasireiškimą įvairaus masto geografinėse erdvėse; analizuoti, paaiškinti ir geografiškai interpretuoti Jungtinių Tautų darnios raidos tikslus bei jų prioritetus Lietuvoje. Gebama skirti, palyginti, pavaizduoti, modeliuoti įvairių tipų ir paskirties regionus nuo lokalaus iki globalaus lygmens. Apima gebėjimą analizuoti, palyginti, paaiškinti, kaip technologijos ir globalizacija lemia būdus ir priemones, kuriomis žmonės keičia pasaulį, savo artimiausią aplinką ir gyvenimo būdą. Šios pasiekimų srities mokinių pasiekimai: C1–C3.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
5–6 klasių koncentras Išvardija ir pateikia kelis Lietuvos bei pasaulio geografinių skirtumų pavyzdžius (C1.1). Pateikia pavyzdžių ir apibūdina Lietuvos bei pasaulio įvairioms vietovėms būdingus geografinius bruožus (C1.2). Apibūdina ir paaiškina daugelį Lietuvos ir pasaulio geografijos bruožų (C1.3). Puikiai apibūdina, paaiškina ir vertina Lietuvos bei pasaulio geografinius bruožus (C1.4).

Klimatas. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

[...] Aiškinamasi, kaip šilumos pasiskirstymas daro įtaką žmonių gyvenimui skirtingose Žemės vietose.

Žmogaus poveikis gamtai, turizmas. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

[...] Nagrinėjama pasirinkta Lietuvos saugoma teritorija ir galimas jos panaudojimas rekreacijai bei turizmui. Aiškinamasi, kaip žmonės keičia aplinką ir kodėl svarbu ją tausoti.

Prekės ir paslaugos. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

[...] Apibūdinami prekybos sektoriuje vykstantys pokyčiai, atsirandantys dėl pirkėjų elgsenos. [...]

7–8 klasių koncentras

Išskiria didžiausius pasaulio geografinius regionus ir pateikia kelis jų požymius. Pagal nurodytus požymius trumpai apibūdina Europą, jos kai kuriuos regionus ir jiems priklausančias valstybes, nusako bent po vieną panašumą ar skirtumą (C1.1).

Išskiria ir keliais požymiais apibūdina didžiausius pasaulio geografinius regionus. Pagal nurodytus požymius apibūdina Europą, jos regionus ir jiems priklausančias valstybes, nusako panašumus, skirtumus (C1.2).

Pagal nurodytus požymius išskiria ir apibūdina didžiausius geografinius regionus. Pagal nurodytus požymius analizuoja Europą, jos regionus ir jiems priklausančias valstybes, nusako panašumus, skirtumus, jų priežastis (C1.3).

Pagal nurodytus požymius išskiria, apibūdina ir lygina didžiausius geografinius regionus. Analizuoja Europą, jos regionus ir jiems priklausančias valstybes, nusako panašumus, skirtumus, jų priežastis (C1.4).

Europos politinis žemėlapis, gyventojai ir kultūra. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] susipažįstama su Europos šalių užjūrio teritorijomis, įvairiuose kontekstuose orientuojamasi Europos politiniame žemėlapyje. [...]

Europos klimatas. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] nagrinėjami veiksniai, lemiantys Europoje skiriamų klimato juostų, klimato tipų bei geografinių zonų išsidėstymą ir ypatumus. Nagrinėjama klimatą formuojančių veiksnių įtaka Lietuvos orams ir klimatui. Susipažįstama su klimato kaitos padariniais Europoje.

Europos geografinės zonos. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] lyginti skirtingus Europos geografinių zonų kraštovaizdžius, ieškoma priežasties ir pasekmės ryšių skirtingose Europos regionų vietose.

Ūkinės veiklos struktūra. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] Lyginami valstybių ekonominiai rodikliai, nurodomi skirtumai ir panašumai, daromos išvados. [...]

Infrastruktūra: transportas ir energetika. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Susipažįstama su Europos susisiekimo keliais ir uostais, lyginamas jų tinklas skirtinguose regionuose, [...]

Turizmas. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] nagrinėjamas turizmo sektoriaus plėtojimas Europoje bei prielaidos skirtingų turizmo rūšių plėtrai. [...]

Statistiniai rodikliai. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] Nagrinėjamos ir vertinamos vaikų gyvenimo sąlygos skirtinguose pasaulio regionuose. [...]

Žmogaus ūkinės veiklos poveikis aplinkai. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] Pateikiami ir analizuojami skirtingų žmogaus ūkinių veiklų pavyzdžiai (plantacijų ūkis, natūrinis ūkis, prekinis ūkis) bei aiškinamas šių procesų poveikis aplinkai bei pačiam žmogui. [...]

Valstybių ir regionų apžvalga. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] apibūdinami JAV, Kinijos, Rusijos, Australijos bei Indijos gamtiniai ir visuomeniniai ypatumai: [...] gamtinės aplinkos ir stichinių nelaimių grėsmės įtaka žmonių gyvenimui ir ekonomikai, aiškinamasi prisitaikymo prie šių iššūkių būdai ir priemonės; gyventojų pasiskirstymas, jo poveikis žmonėms ir valstybės ekonomikai. Nurodomi pasirinkti socialiniai ir kultūriniai ypatumai bei jų sklaida pasaulyje; gamtos potencialas bei jo panaudojimas žemės ūkyje ir žaliavų gavybai; aiškinamasi priklausomybė nuo žaliavų ir prekių importo bei eksporto.

9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Išvardija pasaulio šalis ir regionus pagal nurodytus panašumus ir skirtumus. Priskiria konkrečiai išvardintoms erdvėms Lietuvoje pasireiškiančius visuomeninius bruožus (C1.1).

Lygina pasaulio šalis ir regionus pagal kelis įvardintus panašumus ir skirtumus. Apibūdina konkrečiai išvardintose erdvėse Lietuvoje pasireiškiančius visuomeninius bruožus (C1.2).

Lygina pasaulio šalis ir regionus pagal jų panašumus ir skirtumus. Analizuoja konkrečiai išvardintose erdvėse Lietuvoje pasireiškiančius visuomeninius bruožus (C1.3).

Lygina pasaulio šalis ir regionus pagal jų panašumus ir skirtumus, pateikia išvadas. Analizuoja įvairaus masto erdvėse Lietuvoje pasireiškiančius visuomeninius bruožus (C1.4).

Valstybių ekonominiai rodikliai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 ir I gimnazijos klasė

Analizuojami valstybių ekonominę galią ir gerovės lygį atspindintys rodikliai, remiantis jais lyginamos ir grupuojamos šalys, daromos išvados, kritiškai vertinama valstybių skirstymo problematika. [...]

Darnus vystymasis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 ir I gimnazijos klasė

Nagrinėjamas maisto išteklių pasiskirstymas pasaulyje, [...]

ES regionai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 ir I gimnazijos klasė

Nagrinėjami Europos Sąjungos šalių ekonominės pažangos skirtumai, susipažįstama su regioninėmis politikos priemonėmis, kuriomis skatinamas ekonomikos augimas, gerinama gyvenimo kokybė.

Gyventojų pasiskirstymas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 ir I gimnazijos klasė

[...] Apskaičiuojamas vidutinis gyventojų tankis, pagal šį rodiklį lyginamos šalys ir jų regionai, [...]

Demografijos politika. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 ir I gimnazijos klasė

Nagrinėjamos demografinės politikos kryptys ir priemonės skirtinguose regionuose, nurodoma išsilavinimo lygio, sveikatos apsaugos, moterų teisių, ekonominio lygio svarba demografiniams procesams valstybėje valdyti.

Megapoliai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 ir I gimnazijos klasė

Aiškinamos megapolių susidarymo priežastys, apibūdinamas jų išsidėstymas pasaulyje, [...]

Energetiniai ištekliai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 ir I gimnazijos klasė

[...] Nagrinėjami ir vertinami elektros energijos vartojimo skirtumai pasaulyje. [...]

Ekonomikos struktūra. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

[...] Remiantis šiais duomenimis daromos išvados apie valstybių ekonominę galią. [...]

Žemės ūkis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

[...] Nagrinėjami žemės naudojimo ir ūkininkavimo ypatumai skirtingose pasaulio vietose. Nagrinėjamos ir vertinamos Europos Sąjungos žemės ūkio politikos priemonės ir jų įtaka Lietuvos žemės ūkiui.

Tarptautinės bendrovės. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

[...] Analizuojama aukštos pridėtinės vertės pramonės šakų reikšmė Lietuvos ir pasaulio ekonomikai. [...]

Globalizacija. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

[...] Nagrinėjami ir kritiškai vertinami globalizacijos procesai Lietuvos kontekste. [...]

Jūrų ir oro transportas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Analizuojama jūrų ir oro transporto plėtra globaliame pasaulyje, [...] Nagrinėjama turizmo plėtra pasaulyje, [...]

III–IV gimnazijos klasių koncentras

Nurodo darnaus vystymosi reikšmę aplinkosaugai. Aptaria aplinkos ir išteklių apsaugos būdus ir jų pritaikymą konkrečioje situacijoje. Pasiūlius įsitraukia į bendruomenės veiklą (savanorystė) (C1.1).

Nusako darnų vystymąsi kaip visumą priemonių, užtikrinančių žmonių gerovę dabar ir ateityje. Aptaria aplinkos ir išteklių apsaugos būdus ir jų pritaikymą konkrečioje situacijoje. Pasiūlius įsitraukia į bendruomenės veiklą (savanorystė) ir nacionalinius projektus, akcijas bei kitas veiklas (C1.2).

Apibūdina darnų vystymąsi kaip priemonių, užtikrinančių žmonių gerovę dabar ir ateityje, visumą. Vertina vietinės bendruomenės, Lietuvos ir atskirų regionų gyventojų gyvenimo sąlygų gerinimo būdus, atsižvelgdamas į socialinį, ekonominį, aplinkosauginį aspektus, išsako savo nuomonę. Siūlo aplinkos ir išteklių apsaugos būdų, aptaria jų pritaikymo galimybes. Aktyviai įsitraukia į bendruomenės veiklą (savanorystė), nacionalinius projektus, akcijas ir kitas veiklas, siūlo naujų veiklų (C1.3).

Apibūdina darnų vystymąsi kaip priemonių, užtikrinančių žmonių gerovę dabar ir ateityje, visumą. Vertina vietinės bendruomenės, Lietuvos, atskirų regionų ir pasaulio gyventojų gyvenimo sąlygų gerinimo būdus, atsižvelgdamas į socialinį, ekonominį, aplinkosauginį aspektus, pagrįsdamas savo nuomonę. Aktyviai įsitraukia į bendruomenės veiklą (savanorystė), nacionalinius, tarptautinius projektus, akcijas ir kitas veiklas. Siūlo aplinkos ir išteklių apsaugos būdus, nagrinėja jų pritaikymo galimybes (C1.4).

Darnus vystymasis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Apibūdinami aktualiausi dabartiniai pasauliniai iššūkiai ir paaiškinami esminiai darnaus vystymosi, kaip problemų sprendimo ir ateities užtikrinimo mūsų planetoje, principai.

Darnaus vystymosi rodikliai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Nurodomi darnaus vystymosi rodikliai, remiantis jais lyginamos ir vertinamos šalys.

Lietuvos gelmių turtai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Apibūdinama Lietuvos gelmių sudėtis, nurodomi naudingųjų iškasenų paplitimo dėsningumai.

Gyventojų kaita. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Analizuojama ir vertinama natūralioji gyventojų kaita, jos priežastys, pasekmės, kylantys iššūkiai ir valdymo strategijos Lietuvoje bei kituose pasaulio regionuose.

Vidinė migracija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.