Paieška
Svetainės medis
Neįgaliųjų rėžimas
DĖMESIO: Ši Švietimo portalo versija neatnaujinama nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. Nauja informacija pateikiama atnaujintame Švietimo portale.
hero

Lenkų tautinės mažumos gimtoji kalba ir literatūra

Bendrųjų programų įvadas Kompetencijos ir jų aprašas Bendrosios programos teisės aktų registre
Parsisiųsti sąrašą:

Lenkų tautinės mažumos gimtoji kalba ir literatūra

Bendrosios nuostatos

Lenkų tautinės mažumos gimtosios kalbos ir literatūros bendroji programa (toliau – Programa) apibrėžia lenkų gimtosios kalbos ir literatūros dalyko paskirtį, tikslą ir uždavinius, dalyku ugdomas kompetencijas, pasiekimų sritis ir pasiekimų raidą, dalyko mokymo(si) turinį, pasiekimų lygių požymius ir mokinių pasiekimų vertinimą.

Kultūrinis ir kalbinis kontekstas sąlygoja programos tikslus ir uždavinius bei jos turinį. Siekiama tobulinti ir rūpintis gimtąja kalba ir kultūra, o taip pat integruotis į Lietuvos kultūrinį ir visuomeninį gyvenimą saugant kultūrinį ir kalbinį palikimą, įsitraukiant į bendrų kultūros vertybių kūrimą.

Kalbos pažinimas, literatūrinis ir kultūrinis ugdymas itin reikšmingi mokinio asmenybės, pilietinei, kultūrinei brandai ir kompetencijų ugdymuisi. Kalbos paskirtis ugdymo procese yra ypatinga tuo, kad ji ne tik dalykas, kurio mokoma(si), bet ir priemonė bendrauti, įgyti žinių, toliau mokytis ir tobulėti.

Programoje išskirtos penkios pasiekimų sritys: kalbėjimas, klausymas ir sąveika; skaitymas ir teksto supratimas; rašymas ir teksto kūrimas; kalbos pažinimas; literatūros ir kultūros pažinimas. Šios pasiekimų sritys yra bendros nuo pirmos iki IV gimnazijos klasės, kiekvienam koncentrui numatyti konkretūs kiekvienos srities pasiekimai, suformuluoti atsižvelgiant į vaiko raidos ypatumus ir įgytą patirtį.

Programoje aprašyti mokinių pasiekimai suprantami kaip žinių ir supratimo, gebėjimų ir nuostatų visuma. Tikimasi, kad jie bus pasiekti baigiant ugdymo programą. Kiekvienos pasiekimų srities pasiekimų raida atskleidžiama šešiuose ugdymo koncentruose (1–2, 3–4, 5–6, 7–8 klasės, 9–10 ir I–II gimnazijos klasės ir III–IV gimnazijos klasės). Mokymo(si) turinys nusako mokymosi strategijas, kontekstus, kuriuose ugdomi mokinių pasiekimai, ir mokymo(si) kontekstų pasirinkimo galimybes laipsniškam žinių ir supratimo įgijimui, gebėjimų ir vertybinių nuostatų ugdymui.

Spiralinis pasiekimų raidos ir mokymosi turinio išdėstymas leidžia grįžti prie svarbiausių užsibrėžtų tikslų ir išplėsti jų taikymo sritį, tobulinti gebėjimus naujuose ir sudėtingesniuose kontekstuose.

Pasiekimai aprašomi keturiais pasiekimų lygiais: slenkstinis (1), patenkinamas (2), pagrindinis (3) ir aukštesnysis (4). Kiekvienas pasiekimo lygio požymis nurodo mokinio rodomus rezultatus.

Dalyko tikslas ir uždaviniai

Tikslas

Lenkų tautinės mažumos gimtosios kalbos ir literatūros dalyko ugdymo tikslas – ugdyti mokinius kaip gimtosios kalbos, literatūros ir kultūros vartotojus ir puoselėtojus, lavinti mokinių gebėjimą komunikuoti sakytine ir rašytine lenkų bendrine kalba, kūrybiškumą ir estetinį skonį remiantis kalbos, literatūros ir kultūros žiniomis ir sociokultūrinio konteksto supratimu.

Uždaviniai

Pradinio ugdymo programa

Pradinio ugdymo uždaviniai. Siekdami tikslo mokiniai:

  • vertina kalbos vartojimą kaip asmeniškai svarbią, prasmingą veiklą, teikiančią galimybių bendrauti, mokytis ir išreikšti savo poreikius;
  • įgyja ir lavina kalbos vartojimo gebėjimus (kalbėjimo, klausymo, kalbinės sąveikos skaitymo ir rašymo srityse) suprasdami ir kurdami nesudėtingus tekstus;
  • geba taisyklingai kalbėti ir rašyti, aiškiai reikšti mintis ir jausmus; siekia nuolat tobulinti savo kalbinius gebėjimus;
  • skaito ir supranta grožinius ir informacinius tekstus; kaupia žinias apie literatūros ir kultūros elementus, įgyja skaitytojo ir kultūros vartotojo patirtį;
  • įgyja lenkų kalbos ir kultūros pažinimo pradmenis ir žinių sisteminimo pagrindus;
  • suvokia gimtąją kalbą ir kultūrą kaip vieną iš reikšmingų savo tapatybės komponentų daugiakultūrėje aplinkoje;
  • domisi Lietuvos ir Lenkijos kultūra ir šiuolaikiniu gyvenimu; dalyvauja kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime, atsiveria kultūrų įvairovei.
Pagrindinio ugdymo programa

Pagrindinio ugdymo uždaviniai. Siekdami tikslo mokiniai:

  • remdamiesi informacijos šaltiniais ir patyriminiu mokymusi kaupia skaitytojo, kalbos ir kultūros vartotojo patirtį, lavina mąstymo įgūdžius;
  • vertina kalbinę veiklą kaip komunikavimo, kognityvinių procesų ir saviraiškos įrankį, geba reikšti mintis, jausmus žodžiu ir raštu taisyklinga, aiškia ir turininga kalba, siekia nuolat tobulinti savo kalbinius gebėjimus;
  • ugdo kalbos vartojimo gebėjimus (kalbėjimo, klausymo, kalbinės sąveikos, skaitymo ir rašymo srityse), supranta ir kuria įvairaus pobūdžio tekstus atsižvelgdami į komunikavimo situaciją ir teksto žanrą;
  • supranta kalbą kaip sistemą; vartoja pagrindines lingvistines sąvokas, padedančias mokytis kalbų, aptarti kalbinius reiškinius daugiakultūrėje aplinkoje;
  • vartodami pagrindines literatūros mokslo sąvokas analizuoja, interpretuoja ir vertina grožinės literatūros tekstus bei kitus nesudėtingus meno kūrinius, lavina estetinę pajautą; įžvelgia literatūros jungtis su kitais menais; literatūros ir kitų meno kūrinių pagrindu formuoja savo vertybių sistemą;
  • plečia žinias apie lietuvių ir lenkų literatūrai ir kultūrai svarbius reiškinius šiuolaikiniame sociokultūriniame kontekste;
  • suvokia gimtąją kalbą ir kultūrą kaip vieną iš reikšmingų savo tapatybės komponentų daugiakultūrėje aplinkoje ir asmeninio tobulėjimo pagrindą;
  • domisi Lietuvos, Lenkijos ir Europos kultūra ir šiuolaikiniu gyvenimu; aktyviai dalyvauja kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime; gerbia kultūrų įvairovę, įžvelgia tarpkultūrinius ryšius.
Vidurinio ugdymo programa

Vidurinio ugdymo uždaviniai. Siekdami tikslo mokiniai:

  • remdamiesi informacijos įvairiais šaltiniais ir patyriminiu mokymusi įgyja kalbos ir literatūros tyrinėjimo ir kūrybiško problemų sprendimo patirties;
  • tobulina sakytinės ir rašytinės kalbos vartojimo gebėjimus (kalbėjimo, klausymo, kalbinės sąveikos, skaitymo ir rašymo srityse), supranta ir kuria tekstus atsižvelgdami į komunikavimo situaciją, teksto žanrą ir stilių;
  • supranta kalbos ir kultūros kaitą, šių procesų priežastis; vertina vykstančius visuomenėje kalbos ir kultūrinio gyvenimo reiškinius;
  • analizuoja, interpretuoja ir vertina įvairių grožinės literatūros rūšių ir žanrų kūrinius bei kitų rūšių tekstus remdamiesi literatūros teorijos išmanymu, istoriniu, sociokultūriniu bei kitais kontekstais; supranta estetinę literatūros kūrinių vertę;
  • domisi Lietuvos, Lenkijos kultūra ir šiuolaikiniu gyvenimu platesniame Europos ir pasaulio kultūros kontekste; aktyviai dalyvauja kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime; gerbia kultūrų įvairovę ir supranta tarpkultūrinius ryšius;
  • siekia asmeninio tobulėjimo ir supranta mokymosi visą gyvenimą svarbą.

Pradinio ugdymo uždaviniai. Siekdami tikslo mokiniai:

  • vertina kalbos vartojimą kaip asmeniškai svarbią, prasmingą veiklą, teikiančią galimybių bendrauti, mokytis ir išreikšti savo poreikius;
  • įgyja ir lavina kalbos vartojimo gebėjimus (kalbėjimo, klausymo, kalbinės sąveikos skaitymo ir rašymo srityse) suprasdami ir kurdami nesudėtingus tekstus;
  • geba taisyklingai kalbėti ir rašyti, aiškiai reikšti mintis ir jausmus; siekia nuolat tobulinti savo kalbinius gebėjimus;
  • skaito ir supranta grožinius ir informacinius tekstus; kaupia žinias apie literatūros ir kultūros elementus, įgyja skaitytojo ir kultūros vartotojo patirtį;
  • įgyja lenkų kalbos ir kultūros pažinimo pradmenis ir žinių sisteminimo pagrindus;
  • suvokia gimtąją kalbą ir kultūrą kaip vieną iš reikšmingų savo tapatybės komponentų daugiakultūrėje aplinkoje;
  • domisi Lietuvos ir Lenkijos kultūra ir šiuolaikiniu gyvenimu; dalyvauja kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime, atsiveria kultūrų įvairovei.

Pagrindinio ugdymo uždaviniai. Siekdami tikslo mokiniai:

  • remdamiesi informacijos šaltiniais ir patyriminiu mokymusi kaupia skaitytojo, kalbos ir kultūros vartotojo patirtį, lavina mąstymo įgūdžius;
  • vertina kalbinę veiklą kaip komunikavimo, kognityvinių procesų ir saviraiškos įrankį, geba reikšti mintis, jausmus žodžiu ir raštu taisyklinga, aiškia ir turininga kalba, siekia nuolat tobulinti savo kalbinius gebėjimus;
  • ugdo kalbos vartojimo gebėjimus (kalbėjimo, klausymo, kalbinės sąveikos, skaitymo ir rašymo srityse), supranta ir kuria įvairaus pobūdžio tekstus atsižvelgdami į komunikavimo situaciją ir teksto žanrą;
  • supranta kalbą kaip sistemą; vartoja pagrindines lingvistines sąvokas, padedančias mokytis kalbų, aptarti kalbinius reiškinius daugiakultūrėje aplinkoje;
  • vartodami pagrindines literatūros mokslo sąvokas analizuoja, interpretuoja ir vertina grožinės literatūros tekstus bei kitus nesudėtingus meno kūrinius, lavina estetinę pajautą; įžvelgia literatūros jungtis su kitais menais; literatūros ir kitų meno kūrinių pagrindu formuoja savo vertybių sistemą;
  • plečia žinias apie lietuvių ir lenkų literatūrai ir kultūrai svarbius reiškinius šiuolaikiniame sociokultūriniame kontekste;
  • suvokia gimtąją kalbą ir kultūrą kaip vieną iš reikšmingų savo tapatybės komponentų daugiakultūrėje aplinkoje ir asmeninio tobulėjimo pagrindą;
  • domisi Lietuvos, Lenkijos ir Europos kultūra ir šiuolaikiniu gyvenimu; aktyviai dalyvauja kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime; gerbia kultūrų įvairovę, įžvelgia tarpkultūrinius ryšius.

Vidurinio ugdymo uždaviniai. Siekdami tikslo mokiniai:

  • remdamiesi informacijos įvairiais šaltiniais ir patyriminiu mokymusi įgyja kalbos ir literatūros tyrinėjimo ir kūrybiško problemų sprendimo patirties;
  • tobulina sakytinės ir rašytinės kalbos vartojimo gebėjimus (kalbėjimo, klausymo, kalbinės sąveikos, skaitymo ir rašymo srityse), supranta ir kuria tekstus atsižvelgdami į komunikavimo situaciją, teksto žanrą ir stilių;
  • supranta kalbos ir kultūros kaitą, šių procesų priežastis; vertina vykstančius visuomenėje kalbos ir kultūrinio gyvenimo reiškinius;
  • analizuoja, interpretuoja ir vertina įvairių grožinės literatūros rūšių ir žanrų kūrinius bei kitų rūšių tekstus remdamiesi literatūros teorijos išmanymu, istoriniu, sociokultūriniu bei kitais kontekstais; supranta estetinę literatūros kūrinių vertę;
  • domisi Lietuvos, Lenkijos kultūra ir šiuolaikiniu gyvenimu platesniame Europos ir pasaulio kultūros kontekste; aktyviai dalyvauja kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime; gerbia kultūrų įvairovę ir supranta tarpkultūrinius ryšius;
  • siekia asmeninio tobulėjimo ir supranta mokymosi visą gyvenimą svarbą.

Kompetencijų ugdymas

Įgyvendinant Programą ugdomos šios kompetencijos: pažinimo, kūrybiškumo, komunikavimo, skaitmeninė, pilietiškumo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, kultūrinė. Jos pateiktos pagal kompetencijos ugdymo intensyvumą.

Komunikavimo kompetencija – tai viena iš esminių gimtosios kalbos ir literatūros dalyku ugdomų kompetencijų. Komunikavimo kompetencija apima kalbos pažinimą ir vartojimo įgūdžius, kalbos (kalbų) funkcionavimo visuomenėje dėsnių suvokimą ir paisymą. Mokiniai ugdosi pasirinkti tinkamas verbalines ir neverbalines raiškos priemones ir formas, kurti pranešimą atsižvelgiant į komunikacijos tikslą, komunikavimo situaciją ir adresatą per trijų pasiekimų sričių (kalbėjimo, klausymo ir sąveikos, skaitymo ir teksto supratimo, rašymo ir teksto kūrimo) veiklas. Rengdami žodinius, rašytinius ir kitus pranešimus, pristatydami ir diskutuodami apie juos grupėse, mokiniai derina įvairius komunikavimo kanalus ir priemones, įvairias komunikavimo strategijas. Nagrinėdami įvairaus pobūdžio tekstus, mokiniai įgyja gebėjimus atpažinti įvairias komunikavimo intencijas, informacinius ir asmenines nuostatas išreiškiančius pranešimus, manipuliacijų priemones, patikrinti pranešimo patikimumą, interpretuoti pranešimą remiantis išplėstiniu kontekstu. Komunikavimo gimtąja kalba kompetencijos ugdymas sudaro prielaidas ir mokinių savivokos, saviraiškos plėtotei.

Kultūrinė kompetencija – tai dar viena iš esminių gimtosios kalbos ir literatūros dalyku ugdomų kompetencijų. Kultūrinis sąmoningumas ugdomas, kai suvokiamos, analizuojamos, vertinamos ir lyginamos Lietuvos, Europos ir pasaulio kultūros tradicijos bei dabartiniai reiškiniai. Mokiniai nagrinėdami literatūros ir kitus meno kūrinius, medijų tekstus, kitus kultūros reiškinius, susipažindami su kūrėjais, atsižvelgia į platesnį istorinį, kultūrinį ir sociokultūrinį kontekstą, aptaria literatūros ir kitos meninės kūrybos vertę, suvokia kultūros daugialypiškumą. Supranta kalbą kaip kultūros dalį, jos elementų sąsajas su etninės kultūros ypatumais. Mokiniai aktyviai dalyvaudami mokyklos ir visuomenės kultūriniame gyvenime įgyja nuostatą saugoti ir puoselėti tradicijas ir kultūros paveldą, gerbti kultūrų įvairovę.

Pažinimo kompetencija apima dalyko žinias ir gebėjimus, kritinio mąstymo, problemų sprendimo, mokėjimo mokytis gebėjimus. Dalyko žinias ir gebėjimus mokinai ugdosi kalbos pažinimo bei literatūros ir kultūros pažinimo procese. Nagrinėdami kalbinius ir kultūrinius reiškinius, literatūros kūrinius mokiniai remiasi pagrindinėmis kalbotyros ir literatūrologijos sąvokomis, logiškai samprotauja ir argumentuoja, sistemina žinias, sieja skirtingos raiškos informaciją. Praktinės dalyko veiklos sritys – kalbėjimas, klausymas ir sąveika, teksto supratimas ir teksto kūrimas – taip pat yra grindžiamos dalyko žiniomis ir gebėjimais, problemų formulavimo ir sprendimo įgūdžiais. Mokėjimo mokytis formavimas yra integruotas į visą dalyko ugdymo turinį – mokiniai skatinami stebėti ir reflektuoti savo mokymąsi ir pažangą, nagrinėti savo klaidas, modifikuoti savo veiksmus ir kelti naujus tikslus.

Kūrybiškumo kompetencija gimtosios kalbos ir literatūros dalyko turinyje siejama su idėjų generavimu, informacijos vertinimu, tyrinėjimu, kūrinių interpretavimu, įvairių žanrų ir tipų tekstų kūrimu. Kurdami tekstą, mokiniai ieško informacijos, vertina ją, kelia klausimus, pasirenka raiškos ir pateikimo formą, numato teksto kūrimo strategijas. Teksto supratimas reikalauja pasitelkti įvairias mąstymo operacijas, kad galima būtų atskleisti jo tiesioginę ir netiesioginę prasmę, kalbinės raiškos elementų funkciją. Kūrybiškumo kompetencijos ugdymas reikalauja naudoti aktyvaus mokymo(si) metodus, skatinančius kelti savarankiškas idėjas ir ieškoti sprendimų. Mokinių kūrybiškumas taip pat gali būti ugdomas aktyviai jiems dalyvaujant kultūriniame mokyklos ir visuomenės gyvenime.

Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos kompetencija gimtosios kalbos ir literatūros pamokose lavinama atitinkamai parenkant skaitomų tekstų problematiką. Skaitydami ir analizuodami įvairaus pobūdžio tekstus mokiniai suvokia, kaip mintys ir emocijos veikia priimamus sprendimus ir elgesį, kaip asmeninės savybės daro įtaką pasirinkimams ir sėkmei. Įvardija ir nagrinėja bendražmogiškas vertybes, kuria individualią vertybių sistemą. Gretindami įvairių tautų literatūrą mokiniai analizuoja stereotipų ir išankstinių nusistatymų kilmę ir neigiamą poveikį, ugdo pagarbą asmenims iš skirtingų socialinių ir kultūrinių grupių, išmoksta vertinti sveikatą, kaip vieną iš esminių vertybių. Asmeninės savybės ugdomos taip pat per kalbinę veiklą ir komunikacinę sąveiką. Socialinį sąmoningumą ir teigiamų tarpusavio santykių kūrimą stiprina atitinkamų mokymo metodų, skatinančių bendradarbiavimą, lavinančių darbo grupėje ir lyderiavimo įgūdžius, naudojimas.

Pilietiškumo kompetencija gimtosios kalbos ir literatūros pamokose ugdoma skaitant ir nagrinėjant įvairių epochų grožinius ir negrožinius tekstus, susijusius su tokiomis svarbiomis vertybėmis, kaip pilietinė atsakomybė, žmogaus pareigos ir teisės, žmogaus ir tautos laisvė, Lietuvos valstybingumo kūrimas ir stiprinimas, demokratijos principai ir kt. Nagrinėdami žmogaus ir žmonių grupių (pvz., etninių, profesinių, amžiaus grupių) bendravimo ir bendradarbiavimo, atsakomybės problemas istoriniame ir dabartiniame sociokultūriniame kontekste, mokiniai ugdosi gebėjimus atsakingai ir aktyviai dalyvauti visuomeniniame gyvenime, stiprinti pilietinį tapatumą, saugoti Lietuvos kultūrą, tradicijas ir gamtą, gerbti požiūrių ir gyvenimo būdų įvairovę. Ugdomi mokinių medijų ir informacijos kritiško vertinimo, atrinkimo ir panaudojimo asmeniniais ir mokymosi tikslais įgūdžiai.

Skaitmeninė kompetencija gimtosios kalbos ir literatūros ugdyme siejama su įvairių formų ir formatų skaitmeninio turinio panaudojimu bei kūrimu. Gebėjimų naudotis skaitmeninėmis technologijomis formavimas yra integruotas į visą dalyko ugdymo turinį: kalbėjimą, skaitymą, rašymą, kalbos, literatūros ir kultūros pažinimą. Skaitydami ir klausydami tekstų mokiniai naudojasi skaitmeninėmis priemonėmis, mokosi informacijos kaupimo, apdorojimo, jos patikimumo įvertinimo, skaitmeninės saugos bei autorinių teisių tvarkos. Kurdami tekstus naudojasi elektroniniais ištekliais, įgyja elektroninių pranešimų redagavimo įgūdžių. Mokosi etiško, saugaus, atsakingo ir sėkmingo bendravimo ir bendradarbiavimo skaitmeninėje erdvėje. Mokiniai skatinami ne tik naudotis elektroniniais ištekliais, bet ir kurti skaitmeninį turinį, valdyti jį ir dalytis juo.

Pasiekimų sritys ir pasiekimai

Pasiekimų sritys žymimos raide (pavyzdžiui, A, B), raide ir skaičiumi (pavyzdžiui, A1, A2) žymimas tos pasiekimų srities pasiekimas. Lentelėse kiekvienam klasių koncentrui pateikiami keturių lygių pasiekimų aprašai: slenkstinis, patenkinamas, pagrindinis, aukštesnysis. Pasiekimų lygių požymių lentelėse raidės ir skaičių junginiu (pvz., A1.1.3) žymima: raidė nurodo pasiekimų sritį, pirmas skaičius – pasiekimų grupę, antras skaičius – pasiekimą, o trečias skaičius – pasiekimų lygį.

Ši sritis apima mokinio gebėjimus suprasti kalbėjimo, klausymosi paskirtį ir jų sąveiką. Klausant įvairių tipų tekstų bendrine sakytine kalba, girdima gyvai ar medijose, ugdomas gebėjimas suprasti turinį, interpretuoti, daryti išvadas ir vertinti išgirstą informaciją, taikyti klausymosi strategijas; kalbėti, atsižvelgiant į komunikavimo situaciją, tikslą ir adresatą; dalyvaujant dialoge, įvairaus pobūdžio pokalbiuose, diskusijose, debatuose aktyviai klausytis, samprotauti, argumentuotai pritarti ar prieštarauti, remiantis asmenine, socialine, kultūrine patirtimi; laikytis etiško ir saugaus bendravimo principų; pristatant sakytinius tekstus, tinkamai vartoti kalbinės raiškos ir neverbalinės komunikacijos priemones; taikyti kalbėjimo strategijas. Šios pasiekimų srities mokinių pasiekimai: A1–A3.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Klausydamas tekstų bendrine sakytine kalba, perteikiamų natūraliu tempu, girdimą gyvai ar medijose, nusako teksto temą tik suteikus pagalbą (A1.1.1).

Nukreipiamųjų klausimų padedamas įžvelgia tekste aiškiai pateiktą informaciją. Sieja ją su asmenine patirtimi (A1.2.1).

Klausydamas teksto nusiteikia suprasti, prašo pakartoti, jeigu ko nors nesuprato (A1.3.1).

Klausydamas tekstų bendrine sakytine kalba, perteikiamų natūraliu tempu, girdimą gyvai ar medijose, kartais gali prireikti pagalbos nusakant teksto temą ar esminę informaciją (A1.1.2).

Tikslingai klausdamas įžvelgia tekste aiškiai pateiktą informaciją. Iš dalies pasako savo nuomonę apie ją remdamasis asmenine patirtimi. Atkreipia dėmesį į kai kuriuos raiškos elementus (A1.2.2).

Klausydamas teksto nusiteikia suprasti, patikslina, jeigu ko nors nesuprato (A1.3.2).

Klausydamas tekstų bendrine sakytine kalba, perteikiamų natūraliu tempu, girdimą gyvai ar medijose, nusako teksto temą, išskiria esminę informaciją pagal nurodytus kriterijus (A1.1.3).

Įžvelgia tekste aiškiai pateiktą informaciją. Pasako savo nuomonę apie ją remdamasis asmenine patirtimi. Atkreipia dėmesį į raiškos elementus (A1.2.3).

Klausydamas teksto nusiteikia suprasti, patikslina ar gerai suprato (A1.3.3).

Klausydamas tekstų bendrine sakytine kalba, perteikiamų natūraliu tempu, girdimą gyvai ar medijose, nusako teksto temą, išskiria esminę informaciją (A1.1.4).

Įžvelgia tekste aiškiai pateiktą informaciją. Pasako savo nuomonę pateikdamas pavyzdžių iš asmeninės patirties. Atkreipia dėmesį į įvairius raiškos elementus (A1.2.4).

Klausydamas teksto nusiteikia suprasti, kelia vieną kitą klausimą (A1.3.4).

Įvairių tekstų klausymas ir supratimas. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

Įvairių tekstų klausymas ir supratimas. Mokomasi aktyviai klausytis įvairių garsų (gamtos, aplinkos, muzikos), amžiaus tarpsnį atitinkančių tekstų bendrine sakytine kalba, girdimų gyvai ar medijose, kurių temos ir turinys artimas mokinių patirčiai. Mokomasi perteikti turinį (informaciją) savais žodžiais, pasakyti savo nuomonę, susieti su savo patirtimi. Mokomasi taikyti aktyvaus klausymosi strategijas: nusiteikti klausyti, suprasti, pasakyti mintį kitais žodžiais, kalbą papildyti gestais, pakartoti.

2 klasė

Įvairių tekstų klausymas ir supratimas. Mokomasi aktyviai klausytis įvairių garsų (gamtos, aplinkos, muzikos), amžiaus tarpsnį atitinkančių tekstų bendrine sakytine kalba, girdimų gyvai ar medijose, kurių temos ir turinys artimas mokinių patirčiai. Mokomasi nusakyti teksto temą, perteikti turinį (informaciją) savais žodžiais, pasakyti savo nuomonę, susieti su savo patirtimi. Mokomasi sieti skirtingos raiškos informacijos elementus. Mokomasi taikyti aktyvaus klausymosi strategijas: nusiteikti klausytis, suprasti, daryti išvadas.
3–4 klasių koncentras

Klausydamas teksto bendrine sakytine kalba, girdima gyvai ar medijose, perteikiama natūraliu tempu, tembru, padedamas nusako teksto temą ir esminę informaciją. Pagal nukreipiamuosius klausimus formuluoja aiškiai išreikštą pagrindinę mintį (A1.1.1).

Pagal nurodytus kriterijus įžvelgia tekste tiesiogiai pateiktą informaciją. Sieja ją su asmenine patirtimi ir iš dalies su tekstu. Supranta kai kuriuos pažintus raiškos elementus (A1.2.1).

Nusiteikia atidžiai klausytis ir suprasti nurodytą informaciją. Pagal nurodytus kriterijus kelia vieną kitą klausimą (A1.3.1).

Klausydamas teksto bendrine sakytine kalba, girdima gyvai ar medijose, perteikiama natūraliu tempu, tembru, nusako teksto temą ir esminę informaciją, pagal nurodytus kriterijus formuluoja aiškiai išreikštą pagrindinę mintį (A1.1.2).

Pagal nurodytus kriterijus įžvelgia tekste tiesiogiai pateiktą informaciją, priežasties ir pasekmės ryšius. Išgirstą informaciją sieja su asmenine patirtimi ir iš dalies su tekstu. Supranta kai kurių pažintų raiškos elementų svarbą (A1.2.2).

Nusiteikia suprasti ir domėtis, išsiaiškina tikslą, naudodamasis netiesiogine pagalba pasižymi informaciją. Kelia vieną kitą klausimą (A1.3.2).

Klausydamas tekstų bendrine sakytine kalba, girdimų gyvai ar medijose, perteikiamų natūraliu tempu, tembru, nusako teksto temą, formuluoja aiškiai išreikštą pagrindinę mintį ar (ir) keletą minčių apie teksto visumą (A1.1.3).

Įžvelgia tekste tiesiogiai pateiktą informaciją, priežasties ir pasekmės ryšius. Išgirstą informaciją sieja su asmenine patirtimi ir tekstu. Supranta pažintų raiškos elementų svarbą (A1.2.3).

Nusiteikia suprasti ir domėtis, išsiaiškina tikslą, tikslingai klausdamas pasižymi informaciją. Kelia vieną kitą klausimą, daro išvadas (A1.3.3).

Klausydamas tekstų bendrine sakytine kalba, girdimų gyvai ar medijose, perteikiamų natūraliu tempu, tembru, nusako ir aptaria teksto temą, tiksliai formuluoja pagrindinę mintį ir keletą minčių apie teksto visumą (A1.1.4).

Įžvelgia tekste tiesiogiai pateiktą informaciją, priežasties ir pasekmės ryšius. Išgirstą informaciją sieja tekstu ir lygina su asmenine patirtimi. Supranta raiškos elementų svarbą (A1.2.4).

Nusiteikia suprasti ir domėtis, išsiaiškina tikslą, pasižymi informaciją ir (arba)raktinius žodžius. Kelia klausimus, daro išvadas (A1.3.4).

Įvairių tekstų klausymas ir supratimas. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Įvairių tekstų klausymas ir supratimas. Mokomasi aktyviai klausytis amžiaus tarpsnį atitinkančių tekstų bendrine sakytine kalba, kurių temos ir turinys artimas mokinių patirčiai (pvz., vaizdo ir garso įrašų); aptarti, išsakyti savo nuomonę apie išgirstą informaciją. Mokomasi suprasti ir perteikti turinį (informaciją) savais žodžiais, naudojant tinkamą raišką. Pratinamasi įžvelgti tekste tiesiogiai ir netiesiogiai pateiktą informaciją, priežasties ir pasekmės ryšius. Mokomasi įvardyti pagrindinę temą, keletą minčių apie teksto visumą, išsakyti emocijas, susieti su savo patirtimi. Mokomasi lyginti skirtingos raiškos elementus. Mokomasi taikyti aktyvaus klausymosi strategijas: nusiteikti klausytis, suprasti, daryti išvadas. Pratinamasi naudotis paprasčiausiomis kompensavimo strategijomis: prašoma patikslinti informaciją, kalbą papildyti neverbalinėmis priemonėmis.

4 klasė

Įvairių tekstų klausymas ir supratimas. Mokomasi aktyviai klausytis amžiaus tarpsnį atitinkančių tekstų bendrine sakytine kalba, kurių temos ir turinys artimas mokinių patirčiai (pvz., vaizdo ir garso įrašų ar transliacijų); aptarti, nurodyti paskirtį, išsakyti ir pagrįsti savo nuomonę apie išgirstą informaciją. Mokomasi suprasti ir perteikti turinį (informaciją) savais žodžiais, naudojant tinkamą raišką. Mokomasi įžvelgti tekste tiesiogiai ir netiesiogiai pateiktą informaciją, priežasties ir pasekmės ryšius. Mokomasi įvardyti pagrindinę temą, mintį, keletą minčių apie teksto visumą, intenciją, išsakyti emocijas, susieti su savo patirtimi. Mokomasi sieti ir lyginti skirtingos raiškos elementus. Mokomasi taikyti aktyvaus klausymosi strategijas: nusiteikti klausytis, suprasti, daryti išvadas. Naudojamasi paprasčiausiomis kompensavimo strategijomis: prašoma patikslinti informaciją, kalbą papildyti neverbalinėmis priemonėmis.
5–6 klasių koncentras

Klausydamas tekstų bendrine sakytine kalba, perteikiamų įvairių kalbėtojų skirtingu tempu, tembru, nusako ir aptaria teksto temą. Atsakydamas į nukreipiamuosius klausimus formuluoja aiškiai išreikštą pagrindinę mintį (A1.1.1).

Įžvelgia tekste tiesiogiai pateiktą informaciją, priežasties ir pasekmės ryšius. Padedamas atskleidžia aiškiai išreikštus požiūrius. Kartais išsako savo nuomonę ir komentuoja ją remdamasis asmenine patirtimi, tekstu, žiniomis iš kitų šaltinių. Pagal aptartus kriterijus sieja ir lygina raiškos elementus (A1.2.1).

Nusiteikia aktyviai klausytis, išsiaiškina klausymo tikslą, pasižymi nurodytą informaciją. Kelia vieną kitą klausimą, daro išvadas (A1.3.1).

Klausydamas tekstų bendrine sakytine kalba, perteikiamų įvairių kalbėtojų skirtingu tempu, tembru, nusako ir aptaria teksto temą. Vadovaudamasis nukreipiamaisiais klausimais formuluoja teksto tikslą ir pagrindinę mintį (A1.1.2).

Naudodamasis netiesiogine pagalba atskleidžia tekste aiškiai išreikštus požiūrius, nagrinėja netiesiogiai išreikštas mintis, susieja teksto dalis pagal vieną kitą kriterijų. Išsako savo nuomonę ir apibendrina ją remdamasis asmenine patirtimi, tekstu, žiniomis iš kitų šaltinių. Iš dalies sieja ir lygina raiškos elementus (A1.2.2).

Nusiteikia aktyviai klausytis, išsiaiškina klausymo tikslą, pasižymi didžiąją dalį nurodytos informacijos. Kelia klausimus, daro išvadas (A1.3.2).

Klausydamas tekstų bendrine sakytine kalba, perteikiamų įvairių kalbėtojų skirtingu tempu, tembru, nusako ir aptaria teksto temą, tikslą, tiksliai formuluoja pagrindinę mintį, kelia vieną kitą probleminį klausimą tekstui (A1.1.3).

Atskleidžia tekste aiškiai išreikštus požiūrius, nagrinėja netiesiogiai išreikštas mintis, susieja teksto dalis. Išsako ir pagrindžia savo nuomonę apie išgirstą informaciją remdamasis asmenine patirtimi, tekstu, žiniomis iš kitų šaltinių. Sieja ir lygina raiškos elementus (A1.2.3).

Nusiteikia aktyviai klausytis, išsiaiškina klausymo tikslą, pasižymi esminę informaciją, vartoja pritarimo teiginius. Kelia klausimus, daro išvadas, remiasi situacijos kontekstu (A1.3.3).

Klausydamas tekstų bendrine sakytine kalba, perteikiamų įvairių kalbėtojų skirtingu tempu, tembru, nusako ir aptaria teksto temą, tikslą, tiksliai formuluoja pagrindinę mintį, kelia probleminius klausimus tekstui, išsiaiškina nesuprastas sąvokas (A1.1.4).

Atskleidžia tekste aiškiai išreikštus požiūrius, nagrinėja netiesiogiai išreikštas mintis, susieja teksto dalis. Išsako ir pagrindžia savo nuomonę apie išgirstą informaciją remdamasis asmenine patirtimi, tekstu, žiniomis iš kitų šaltinių. Kritiškai vertina ją pagal sutartus kriterijus. Sieja ir lygina raiškos elementus (A1.2.4).

Nusiteikia aktyviai klausytis, išsiaiškina klausymo tikslą, tikslingai pasižymi reikšmingą informaciją, remiantis situacijos kontekstu vartoja pritarimo ar neigimo teiginius. Kelia klausimus, daro išvadas (A1.3.4).

Įvairių tekstų klausymas ir supratimas. 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

Įvairių tekstų klausymas ir supratimas. Mokomasi aktyviai klausytis amžiaus tarpsnį atitinkančių įvairių negrožinių (informacinių, publicistinių, praktinių: receptai, instrukcijos ir pan.), tautosakos ir grožinės vaikų literatūros tekstų, pokalbių (girdimų tiesiogiai arba iš vaizdo ir garso įrašų), perteikiamų įvairių kalbėtojų skirtingu tembru ir skirtingomis intonacijomis. Mokomasi nusakyti ir aptarti teksto temą, tikslą, formuluoti aiškiai išreikštą pagrindinę mintį.

Mokomasi suprasti ir nuosekliai perteikti turinį (informaciją), atskleisti aiškiai išreikštus požiūrius, teksto kalbinės raiškos elementus. Pratinamasi įžvelgti ir nagrinėti netiesiogiai išreikštas mintis. Mokomasi išsakyti ir pagrįsti savo nuomonę apie išgirstą informaciją, remtis asmenine patirtimi, tekstu. Mokomasi lyginti skirtingos raiškos elementus. Mokomasi taikyti aktyvaus klausymosi strategijas: nusiteikti klausytis, suprasti, išskirti nurodytą informaciją, daryti išvadas, remtis situacijos kontekstu.

6 klasė

Įvairių tekstų klausymas ir supratimas. Mokomasi aktyviai klausytis amžiaus tarpsnį atitinkančių įvairių negrožinių (informacinių, dalykinių, publicistinių, praktinių (receptai, instrukcijos ir pan.)), tautosakos ir grožinės vaikų literatūros tekstų, pokalbių (girdimų tiesiogiai arba iš vaizdo ir garso įrašų), perteikiamų įvairių kalbėtojų skirtingu tembru ir skirtingomis intonacijomis. Mokomasi nusakyti ir aptarti teksto temą, tikslą, formuluoti aiškiai išreikštą pagrindinę mintį, kelti probleminius klausimus tekstui. Mokomasi suprasti, išsamiai ir nuosekliai perteikti turinį (informaciją), atskleisti aiškiai išreikštus požiūrius, nagrinėti netiesiogiai išreikštas mintis, teksto kalbinės raiškos elementus.

Mokomasi išsakyti ir pagrįsti savo nuomonę apie išgirstą informaciją, remtis asmenine patirtimi, tekstu, žiniomis iš kitų šaltinių. Mokomasi lyginti skirtingos raiškos elementus. Mokomasi taikyti aktyvaus klausymosi strategijas: nusiteikti klausyti, suprasti, išskirti nurodytą informaciją, daryti išvadas, remtis situacijos kontekstu.
7–8 klasių koncentras

Klausydamas tekstų, bendrine sakytine kalba perteikiamų įvairių kalbėtojų ir skirtingomis intonacijomis, padedamas formuluoja teksto temą, tikslą, pagrindinę mintį. Aptaria išgirstą informaciją, aiškinasi nesuprastas sąvokas (A1.1.1).

Nukreipiamųjų klausimų pagalba įžvelgia tekste tiesiogiai ir netiesiogiai pateiktą informaciją, teksto autoriaus intenciją. Pagal aptartus kriterijus sieja ir lygina raiškos elementus. Išsako savo nuomonę ir komentuoja ją remdamasis tekstu ir specifinėmis žiniomis (A1.2.1).

Aktyviai klausydamas teksto išskiria didžiąją dalį nurodytos informacijos. Vartoja pritarimo ar neigimo teiginius. Pateikia vieną kitą klausimą kontekstui aiškintis (A1.3.1).

Klausydamas tekstų bendrine sakytine kalba, perteikiamų įvairių kalbėtojų skirtingomis intonacijomis, formuluoja teksto temą, tikslą, pagrindinę mintį. Kelia vieną kitą probleminį klausimą tekstui, aiškinasi nesuprastas sąvokas (A1.1.2).

Įžvelgia ir fragmentiškai apibendrina tekste pateiktą informaciją, teksto autoriaus intenciją. Pagal pateiktą modelį vertina turinį ir raišką, dalinai pagrindžia savo nuomonę apie išgirstą informaciją remdamasis tekstu ir specifinėmis žiniomis (A1.2.2).

Aktyviai ir dėmesingai klausydamas teksto išskiria esminę informaciją. Remiantis situacijos kontekstu vartoja pritarimo ar neigimo teiginius. Pateikia keletą klausimų reikalingų kontekstui tikslinti, aiškinti (A1.3.2).

Klausydamas tekstų bendrine sakytine kalba, perteikiamų įvairių kalbėtojų skirtingomis intonacijomis, tiksliai formuluoja teksto temą, tikslą, pagrindinę mintį, kelia vieną kitą hipotezę, aiškinasi nesuprastas sąvokas, mintis (A1.1.3).

Įžvelgia ir apibendrina tekste pateiktą informaciją, teksto autoriaus intenciją. Daugeliu atvejų kritiškai vertina turinį ir raišką, pagrindžia savo nuomonę apie išgirstą informaciją remdamasis tekstu ir specifinėmis žiniomis (A1.2.3).

Aktyviai ir dėmesingai klausydamas teksto išskiria reikšmingą informaciją. Remiantis situacijos kontekstu vartoja pritarimo ar neigimo teiginius. Kelia klausimus tikslindamas, aiškindamasis kontekstą (A1.3.3).

Klausydamas tekstų bendrine sakytine kalba, perteikiamų įvairių kalbėtojų skirtingomis intonacijomis, formuluoja ir aptaria teksto temą, tikslą, pagrindinę mintį, kelia hipotezes, aiškinasi nesuprastas sąvokas, idėjas (A1.1.4).

Įžvelgia, išsako savo požiūrį apie tekste pateiktą informaciją, teksto autoriaus intenciją ir raišką, argumentuotai pagrindžia savo nuomonę apie išgirstą informaciją remdamasis tekstu ir specifinėmis žiniomis (A1.2.4).

Aktyviai ir dėmesingai klausydamas teksto išskiria reikšmingą informaciją, supranta minčių logiką. Pagal pateiktą grafinį modelį pavaizduoja keletą teksto tezių. Remdamasis situacijos kontekstu vartoja pritarimo ar neigimo teiginius. Kūrybiškai kelia klausimus tikslindamas, aiškindamasis kontekstą (A1.3.4).

Įvairių tekstų klausymas ir supratimas. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Įvairių tekstų klausymas ir supratimas. Mokomasi aktyviai klausytis amžiaus tarpsnį atitinkančių grožinių ir negrožinių tekstų iš įvairių šaltinių (pvz., televizijos ir radijo laidų), perteikiamų įvairių kalbėtojų natūraliu tempu, tembru, skirtingomis intonacijomis, formuluoti teksto temą, tikslą, pagrindinę mintį. Mokomasi suprasti, išsamiai ir nuosekliai perteikti turinį (informaciją), teksto autoriaus intenciją. Mokomasi atskleisti išreikštus požiūrius, nagrinėti netiesiogiai išreikštas mintis, kalbinės raiškos elementus. Mokomasi kritiškai vertinti informaciją, išsakyti ir pagrįsti savo nuomonę apie išgirstą informaciją, remtis asmenine patirtimi, tekstu, specifinėmis žiniomis. Mokomasi lyginti ir vertinti skirtingos raiškos elementus. Mokomasi taikyti aktyvaus klausymosi strategijas: nusiteikti klausyti, suprasti, išskirti reikšmingą informaciją, daryti išvadas, kelti kontekstą tikslinančius klausimus.

8 klasė

Įvairių tekstų klausymas ir supratimas Mokomasi aktyviai klausytis amžiaus tarpsnį atitinkančių grožinių ir negrožinių tekstų iš įvairių šaltinių (pvz., televizijos ir radijo laidų), perteikiamų įvairių kalbėtojų natūraliu tempu, tembru ir skirtingomis intonacijomis, formuluoti teksto temą, tikslą, pagrindinę mintį, kelti hipotezes. Mokomasi suprasti, išsamiai ir nuosekliai perteikti turinį (informaciją), teksto autoriaus intenciją. Mokomasi atskleisti išreikštus požiūrius, nagrinėti netiesiogiai išreikštą informaciją ir mintis, kalbinės raiškos ir stiliaus elementus. Įtvirtinami įgūdžiai kritiškai vertinti informaciją, išsakyti ir pagrįsti savo nuomonę apie išgirstą informaciją, remtis asmenine patirtimi, tekstu, specifinėmis žiniomis. Mokomasi lyginti ir vertinti skirtingos raiškos elementus. Mokomasi taikyti aktyvaus klausymosi strategijas: nusiteikti klausyti, suprasti, išskirti reikšmingą informaciją, daryti išvadas, kelti klausimus tikslinant, aiškinantis kontekstą.
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Klausydamas įvairių tekstų, bendrine sakytine kalba perteikiamų įvairių kalbėtojų, formuluoja teksto temą, tikslą, pagrindinę mintį, atsakydamas į nukreipiamuosius klausimus kelia hipotezes, aptaria vieno kito argumento tinkamumą (A1.1.1).

Samprotauja apie tekste keliamas problemas ir jų sprendimo būdus, pateikiamus argumentus, remdamasis tekstu, specifinėmis žiniomis, sociokultūriniu kontekstu. Atsakydamas į nukreipiamuosius klausimus aptaria kalbinės raiškos ir stiliaus elementus, atpažįsta kalbėtojo intencijas (A1.2.1).

Aktyviai ir dėmesingai klausydamas teksto išskiria esminę informaciją, pagal pateiktą grafinį modelį pavaizduoja vieną kitą teksto tezę, užsirašo kelis raktinius žodžius. Kelia vieną kitą klausimą tikslindamas ir , aiškindamasis kontekstą (A1.3.1).

Klausydamas įvairių tekstų, bendrine sakytine kalba perteikiamų įvairių kalbėtojų, formuluoja teksto temą, tikslą, pagrindinę mintį. Pagal pateiktą pavyzdį kelia hipotezes, aptaria argumentų tinkamumą. Padedamas atpažįsta įprastus stilistinio registro pokyčius (A1.1.2).

Samprotauja apie tekste keliamas problemas ir jų sprendimo būdus, pateikiamus argumentus, remdamasis tekstu, specifinėmis žiniomis, sociokultūriniu kontekstu. Pagal nurodymus aptaria kalbinės raiškos ir stiliaus elementus, jų funkcijas, įžvelgia kalbėtojo intencijas (A1.2.2).

Aktyviai ir dėmesingai klausydamas teksto išskiria esminę informaciją, grafine forma pavaizduoja keletą teksto tezių, užsirašo kelis raktinius žodžius. Kelia vieną kitą klausimą tikslindamas, aiškindamasis kontekstą, pasinaudodamas bendra teksto logika (A1.3.2).

Klausydamas įvairių tekstų, bendrine sakytine kalba perteikiamų įvairių kalbėtojų, tikslingai klausdamas formuluoja ir aptaria teksto temą, tikslą, pagrindinę mintį, kelia hipotezes, analizuoja argumentų tinkamumą. Pagal nurodytus kriterijus atpažįsta įprastus stilistinio registro pokyčius (A1.1.3).

Samprotauja (interpretuoja ir apibendrina) apie tekste keliamų problemų ir sprendimo būdų pagrįstumą, remdamasis tekstu, specifinėmis žiniomis, sociokultūriniu kontekstu. Aptaria kalbinės raiškos ir stiliaus elementus, jų funkcijas, įžvelgia teksto nevienareikšmiškumo apraiškas (A1.2.3).

Aktyviai ir dėmesingai klausydamas teksto išskiria reikšmingą informaciją, grafine forma pavaizduoja teksto tezes, užsirašo raktinius žodžius, svarbiausius teiginius. Kelia klausimus kontekstui tikslinti, aiškintis, pasinaudodamas bendra teksto logika (A1.3.3).

Klausydamas įvairių tekstų, bendrine sakytine kalba perteikiamų įvairių kalbėtojų, apibendrina išgirstą informaciją, aptaria temą, tikslą, pagrindinę mintį, kelia hipotezes, analizuoja argumentų tinkamumą ir adresatui daromą poveikį. Atpažįsta stilistinio registro pokyčius (A1.1.4).

Samprotauja (interpretuoja, apibendrina, grupuoja) apie tekste keliamų problemų ir sprendimo būdų pagrįstumą, remdamasis tekstu, specifinėmis žiniomis, sociokultūriniu kontekstu. Aptaria kalbinės raiškos ir stiliaus elementus, jų funkcijas, komentuoja jų pagrįstumą. Įžvelgia teksto nevienareikšmiškumo apraiškas (A1.2.4).

Aktyviai ir dėmesingai klausydamas teksto išskiria reikšmingą informaciją, grafine forma pavaizduoja teksto tezių ir jas pagrindžiančių minčių ryšį, užsirašo raktinius žodžius, svarbiausius teiginius ir pasižymi jų ryšį. Kelia konteksto tikslinimo, aiškinimo klausimus, pasinaudodamas bendra teksto logika (A1.3.4).

Įvairių tekstų klausymas ir supratimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Įvairių tekstų klausymas ir supratimas. Plėtojami įgūdžiai aktyviai klausytis amžiaus tarpsnį atitinkančių grožinių ir negrožinių tekstų iš įvairių šaltinių (pvz., televizijos ir radijo laidų), perteikiamų įvairių kalbėtojų skirtingu tempu, tembru ir skirtingomis intonacijomis, formuluoti teksto temą, tikslą, pagrindinę mintį, kelti hipotezes, analizuoti argumentų tinkamumą. Mokomasi atpažinti stilistinio registro pokyčius. Pratinamasi samprotauti apie tekste keliamas problemas ir sprendimo būdus, interpretuoti ir apibendrinti. Mokomasi atskleisti kalbinės raiškos ir stiliaus elementus, jų funkcijas, pratinamasi įžvelgti teksto nevienareikšmiškumo apraiškas. Mokomasi kritiškai vertinti informaciją (įvertinti informacijos patikimumą), pratinamasi pagrįsti savo nuomonę tinkamais argumentais, remtis asmenine patirtimi, tekstu, specifinėmis žiniomis, sociokultūriniu kontekstu. Mokomasi taikyti aktyvaus klausymosi strategijas: nusiteikti klausyti, suprasti, išskirti reikšmingą informaciją, svarbiausius teiginius, daryti išvadas, kelti klausimus tikslinant, aiškinantis kontekstą.

10 (II gimnazijos) klasė

Įvairių tekstų klausymas ir supratimas. Tobulinami įgūdžiai aktyviai klausytis amžiaus tarpsnį atitinkančių grožinių ir negrožinių tekstų iš įvairių šaltinių (pvz., televizijos ir radijo laidų), perteikiamų įvairių kalbėtojų skirtingu tempu, tembru ir skirtingomis intonacijomis, formuluoti teksto temą, tikslą, pagrindinę mintį, kelti hipotezes, analizuoti argumentų tinkamumą. Mokomasi atpažinti stilistinio registro pokyčius. Mokomasi samprotauti apie tekste keliamas problemas ir sprendimo būdus, interpretuoti ir apibendrinti. Mokomasi atskleisti kalbinės raiškos ir stiliaus elementus, jų funkcijas, įžvelgti teksto nevienareikšmiškumo apraiškas. Mokomas kritiškai vertinti informaciją (patikimumo aspektu), pagrįsti savo nuomonę tinkamais argumentais, remtis asmenine patirtimi, tekstu, specifinėmis žiniomis, sociokultūriniu kontekstu. Mokomasi taikyti aktyvaus klausymosi strategijas: nusiteikti klausyti, suprasti, išskirti reikšmingą informaciją, svarbiausius teiginius, daryti išvadas, kelti klausimus tikslinant ir aiškinantis kontekstą.
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Klausydamas įvairių tekstų (monologo, dialogo, polilogo) bendrine sakytine kalba, apibendrina išgirstą informaciją, aptaria temą, tikslą, pagrindinę mintį, kelia hipotezes, analizuoja argumentų tinkamumą. Pagal nurodytus kriterijus atpažįsta įprastus stilistinio registro pokyčius (A1.1.1).

Samprotauja apie tekste keliamas problemas ir sprendimo būdus, interpretuoja ir apibendrina. Aptaria teksto turinį, skiria faktus, nuomones. Padedamas įžvelgia, kaip kalbinės raiškos priemonės veikia kito žmogaus ir visuomenės nuomones, jų vertybines nuostatas (A1.2.1).

Pasirenka tinkamas teksto klausymo strategijas iš pasiūlytų (A1.3.1).

Klausydamas įvairių tekstų (monologo, dialogo, polilogo) bendrine sakytine kalba, nurodo tikslo, konteksto ir adresato ryšį, kelia hipotezes, analizuoja argumentų tinkamumą. Pagal nurodytus kriterijus atpažįsta įprastus stilistinio registro pokyčius, elementariai aptardamas juos (A1.1.2).

Samprotauja apie tekste keliamas problemas, sprendimo būdus ir išvadas. Aptaria teksto turinį, skiria faktus, nuomones. Įžvelgia, kaip kalbinės raiškos priemonės veikia kito žmogaus ir visuomenės nuomones, jų vertybines nuostatas (A1.2.2).

Pasirenka tinkamiausias teksto klausymo strategijas iš pasiūlytų (A1.3.2).

Klausydamas įvairių tekstų (monologo, dialogo, polilogo) bendrine sakytine kalba, nurodo ir paaiškina tikslo, konteksto ir adresato ryšį, kelia hipotezes, analizuoja argumentų tinkamumą. Pagal nurodytus kriterijus atpažįsta ir apibūdina stilistinio registro pokyčius (A1.1.3).

Samprotauja apie tekste keliamų problemų, sprendimo būdų ir išvadų pagrįstumą. Vertina teksto turinį, faktų ir (ar) nuomonės daroma įtaką. Paaiškina, kaip kalbinės raiškos priemonės veikia kito žmogaus ir visuomenės nuomones, jų vertybines nuostatas (A1.2.3).

Pasirenka ir derina tinkamas teksto klausymo strategijas (A1.3.3).

Klausydamas įvairių tekstų (monologo, dialogo, polilogo) bendrine sakytine kalba, nurodo ir paaiškina tikslo, konteksto ir adresato ryšį, kūrybiškai kelia hipotezes, analizuoja ir pagrindžia argumentų tinkamumą. Atpažįsta ir apibūdina stilistinio registro pokyčius (A1.1.4).

Samprotauja apie tekste keliamų problemų, sprendimo būdų ir išvadų pagrįstumą. Argumentuotai vertina teksto turinį, faktų ir (ar) nuomonės daroma įtaką. Paaiškina, kaip kalbinės raiškos priemonės veikia kito žmogaus ir visuomenės nuomones, jų vertybines nuostatas (A1.2.4).

Tikslingai pasirenka ir derina tinkamas teksto klausymo strategijas (A1.3.4).

Įvairių tekstų klausymas ir supratimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Įvairių tekstų klausymas ir supratimas. Įtvirtinami įgūdžiai aktyviai klausytis amžiaus tarpsnį atitinkančių grožinių ir negrožinių tekstų iš įvairių šaltinių (pvz., televizijos ir radijo laidų), perteikiamų įvairių kalbėtojų skirtingu tempu, tembru ir skirtingomis intonacijomis, formuluoti teksto temą, tikslą, pagrindinę mintį, kelti hipotezes, analizuoti argumentų tinkamumą. Mokomasi atpažinti ir apibūdinti stilistinio registro pokyčius. Mokomasi samprotauti apie tekste keliamas problemas ir sprendimo būdus, interpretuoti ir apibendrinti. Mokomasi išskirti iš teksto prielaidas, tinkamai įvertinti argumentų ir išvadų pagrįstumą, skirti faktus, nuomonę, refleksiją. Mokomasi atpažinti argumentavimo tipus (faktiniai, loginiai ir emociniai argumentai). Mokomasi atskleisti, kaip kalbinės raiškos priemonės veikia kito žmogaus, visuomenės nuomones ir jų vertybines nuostatas. Mokomasi gautą informaciją panaudoti įvairiais komunikacijos tikslais. Mokomasi taikyti aktyvaus klausymosi strategijas: nusiteikti klausyti, suprasti ir domėtis, išskirti reikšmingą informaciją. Mokomasi grafine forma pavaizduoti teksto tezes ir jas pagrindžiančių minčių ryšį, užsirašyti esminius žodžius, kelti klausimus tikslinantis ir aiškinantis kontekstą.

IV gimnazijos klasė

Įvairių tekstų klausymas ir supratimas. Įtvirtinami įgūdžiai aktyviai klausytis amžiaus tarpsnį atitinkančių grožinių ir negrožinių tekstų iš įvairių šaltinių (pvz., televizijos ir radijo laidų), perteikiamų įvairių kalbėtojų skirtingu tempu, tembru ir skirtingomis intonacijomis, formuluoti teksto temą, tikslą, pagrindinę mintį, kelti hipotezes, analizuoti argumentų tinkamumą. Mokomasi atpažinti ir apibūdinti stilistinio registro pokyčius. Mokomasi samprotauti apie tekste keliamas problemas ir sprendimo būdus, įtvirtinami teksto interpretavimo ir apibendrinimo įgūdžiai. Mokomasi išskirti iš teksto prielaidas, tinkamai įvertinti argumentų ir išvadų pagrįstumą, skirti faktus, nuomonę, refleksiją. Mokomasi atpažinti argumentavimo tipus (faktiniai, loginiai ir emociniai argumentai). Mokomasi atskleisti, kaip kalbinės raiškos priemonės veikia kito žmogaus, visuomenės nuomonę ir jų vertybines nuostatas. Įtvirtinami įgūdžiai gautą informaciją panaudoti įvairiems komunikavimo tikslams. Įtvirtinami įgūdžiai aktyvaus klausymosi strategijų: nusiteikti klausytis, suprasti ir domėtis, išskirti reikšmingą informaciją, grafine forma pavaizduoti teksto tezes ir jas pagrindžiančių minčių ryšį, užsirašyti esminius žodžius, kelti klausimus kontekstą tikslinant, aiškinantis.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Dalyvauja dialoge, trumpais sakiniais atsako į pašnekovo klausimus ir pasisakymus. Intuityviai vartoja kai kurias neverbalines kalbos priemones (pvz., veido išraiška, žvilgsnis) (A2.1.1).

Bendraudamas neoficialiose komunikavimo situacijose atsižvelgia į adresatą (bendraamžiai, artimieji, mokytojai) ir nurodytą tikslą, kai yra suteikiama pagalba. Pagal vieną iš nurodytų kriterijų laikosi mandagaus bendravimo susitarimų, saugaus bendravimo virtualioje erdvėje (A2.2.1).

Dalyvauja dialoge, reaguoja į pašnekovo klausimus ir pasisakymus. Papasakoja esminę informaciją, pasako, apie ką buvo kalbama. Vartoja kai kurias neverbalines kalbos priemones (pvz., veido išraiška, žvilgsnis, gestai) (A2.1.2).

Bendraudamas neoficialiose komunikavimo situacijose iš dalies atsižvelgia į adresatą (bendraamžiai, artimieji, mokytojai) ir nurodytą tikslą. Laikosi elementarių mandagaus bendravimo susitarimų, saugaus bendravimo virtualioje erdvėje (A2.2.2).

Dalyvauja dialoge, reaguoja į pašnekovo klausimus ir pasisakymus. Papasakoja, paaiškina ir išsako savo nuomonę. Vartoja neverbalines kalbos priemones (pvz., veido išraiška, žvilgsnis, gestai) (A2.1.3).

Bendraudamas neoficialiose komunikavimo situacijose atsižvelgia į adresatą (bendraamžiai, artimieji, mokytojai) ir nurodytą tikslą. Laikosi elementarių mandagaus bendravimo susitarimų, saugaus bendravimo virtualioje erdvėje (A2.2.3).

Dalyvauja dialoge, reaguoja į pašnekovo klausimus ir pasisakymus. Išsamiai papasakoja, paaiškina ir išsako savo nuomonę. Tinkamai vartoja neverbalines kalbos priemones (pvz., veido išraiška, žvilgsnis, gestai, balso kokybė) (A2.1.4).

Bendraudamas neoficialiose komunikavimo situacijose beveik visada atsižvelgia į adresatą (bendraamžiai, artimieji, mokytojai) ir nurodytą tikslą. Nuosekliai laikosi elementarių mandagaus bendravimo susitarimų, saugaus bendravimo virtualioje erdvėje (A2.2.4).

Dalyvavimas įvairiose komunikavimo situacijose. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

Dalyvavimas įvairiose komunikavimo situacijose. Mokomasi dalyvauti dialoge, atsižvelgti į kalbėjimo adresatą: papasakoti, paaiškinti, išsakyti savo nuomonę, atsakyti į klausimus, klausti. Formuojami įgūdžiai saugiai bendrauti telefonu, virtualioje erdvėje, laikytis bendradarbiavimo susitarimų (pvz., dialoge, komandiniame darbe).

2 klasė

Dalyvavimas įvairiose komunikavimo situacijose. Mokomasi dalyvauti dialoge, atsižvelgti į kalbėjimo tikslą ir adresatą: papasakoti, informuoti, paaiškinti, išsakyti savo nuomonę, atsakyti į klausimus, klausti, reikšti mintis ir jausmus. Formuojami įgūdžiai saugiai bendrauti telefonu, virtualioje erdvėje, laikytis bendradarbiavimo susitarimų (pvz., dialoge, komandiniame darbe). 
3–4 klasių koncentras

Dalyvauja dialoge ar pokalbyje, atsako į klausimus ir pats klausia, pritaria ar prieštarauja. Vartoja kai kurias neverbalines (pvz., veido išraiška, balso kokybė, kūno kalba) kalbos priemones (A2.1.1).

Bendraudamas neoficialiose arba oficialiose komunikavimo situacijose fragmentiškai atsižvelgia į adresatą (bendraamžiai, suaugusieji), kitus situacijos elementus (kasdienė ar artima aplinka) ir nurodytą tikslą. Laikosi elementarių mandagaus bendravimo susitarimų, saugaus ir etiško bendravimo virtualioje erdvėje (A2.2.1).

Dalyvauja dialoge ar pokalbyje, palaiko jį, išreiškia požiūrį, pritaria ar prieštarauja. Parenka ir vartoja kai kurias verbalines ir neverbalines (pvz., veido išraiška, balso kokybė, kūno kalba) kalbos priemones (A2.1.2).

Bendraudamas neoficialiose arba oficialiose komunikavimo situacijose iš dalies atsižvelgia į adresatą (bendraamžiai, suaugusieji), kitus situacijos elementus (kasdienė ar artima aplinka) ir nurodytą tikslą. Laikosi pagrindinių mandagaus bendravimo taisyklių, saugaus ir etiško bendravimo virtualioje erdvėje (A2.2.2).

Dalyvauja dialoge ar pokalbyje, palaiko ir plėtoja jį, išreiškia ir pagrindžia požiūrį pagal vieną kitą aspektą iš pateiktų, pritaria ar prieštarauja. Parenka ir vartoja verbalines ir neverbalines (pvz., veido išraiška, balso kokybė, kūno kalba) kalbos priemones (A2.1.3).

Bendraudamas neoficialiose arba oficialiose komunikavimo situacijose atsižvelgia į adresatą (bendraamžiai, suaugusieji), kitus situacijos elementus (kasdienė ar artima aplinka) ir nurodytą tikslą. Laikosi pagrindinių mandagaus bendravimo taisyklių, saugaus ir etiško bendravimo virtualioje erdvėje (A2.2.3).

Dalyvauja dialoge ar pokalbyje, inicijuoja ir plėtoja jį, išreiškia ir pagrindžia požiūrį pagal kelis aspektus iš pateiktų, pritaria ar prieštarauja. Tikslingai parenka ir vartoja verbalines ir neverbalines (pvz., veido išraiška, balso kokybė, kūno kalba) kalbos priemones (A2.1.4).

Bendraudamas neoficialiose arba oficialiose komunikavimo situacijose atsižvelgia į adresatą (bendraamžiai, suaugusieji), kitus situacijos elementus (kasdienė ar artima aplinka) ir nurodytą tikslą. Nuosekliai laikosi pagrindinių mandagaus bendravimo taisyklių, saugaus ir etiško bendravimo virtualioje erdvėje (A2.2.4).

Dalyvavimas įvairiose komunikavimo situacijose. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Dalyvavimas įvairiose komunikavimo situacijose. Mokomasi plėtoti dialogą ir pokalbį, kultūringai pertraukti, išsakyti savo nuomonę, pritarti ar prieštarauti, komentuoti išgirstą informaciją, pasirinkti tinkamą kalbinę raišką. Mokomasi pokalbio pradžios ir pabaigos etiketo (kreipimasis, sveikinimasis), laikysenos etiketo (pvz., veido išraiška, gestai). Pratinamasi etiškai ir saugiai bendrauti telefonu, virtualioje erdvėje, laikytis bendradarbiavimo principų (pvz., pokalbyje, komandiniame darbe).

4 klasė

Dalyvavimas įvairiose komunikavimo situacijose. Mokomasi inicijuoti ir plėtoti dialogą ir pokalbį, kultūringai pertraukti, išsakyti ir pagrįsti savo nuomonę, pritarti ar prieštarauti, komentuoti išgirstą informaciją, pasirinkti tinkamą kalbinę raišką. Mokomasi pokalbio pradžios ir pabaigos etiketo (kreipimasis, sveikinimasis), laikysenos etiketo (pvz., veido išraiška, gestai). Mokomasi etiškai ir saugiai bendrauti telefonu, virtualioje erdvėje, laikytis bendradarbiavimo principų (pvz., pokalbyje, komandiniame darbe).
5–6 klasių koncentras

Dalyvauja įvairaus pobūdžio pokalbiuose. Remdamasis asmenine patirtimi inicijuoja ir plėtoja pokalbį artima tema, išreiškia ir pagrindžia požiūrį pagal nurodytą aspektą, pritaria ar prieštarauja. Derina kai kurias verbalines ir neverbalines (pvz., veido išraiška, balso kokybė, kūno kalba) kalbos priemones (A2.1.1).

Bendraudamas neoficialiose ar oficialiose komunikavimo situacijose atsižvelgia į adresatą (bendraamžiai, mažai pažįstami suaugusieji), kitus situacijos elementus (viešoji ar asmeninė erdvė) ir nurodytą tikslą, siekdamas paaiškinti. Laikosi jam žinomų mandagaus bendravimo principų, pažintų saugaus ir etiško bendravimo virtualioje erdvėje taisyklių (A2.2.1).

Dalyvauja įvairaus pobūdžio pokalbiuose remdamasis asmenine patirtimi. Inicijuoja ir plėtoja pokalbį žinoma tema, išreiškia ir pagrindžia požiūrį pagal vieną kitą aspektą iš pateiktų, pritaria ar prieštarauja. Derina kai kurias verbalines ir neverbalines (pvz., veido išraiška, balso kokybė, kūno kalba, laiko paskirstymas) kalbos priemones (A2.1.2).

Bendraudamas neoficialiose ar oficialiose komunikavimo situacijose atsižvelgia į adresatą (bendraamžiai, mažai pažįstami suaugusieji), kitus situacijos elementus (viešoji ar asmeninė erdvė) ir nurodytą tikslą, siekdamas gauti informacijos ar ją perduoti. Pasirenka keletą pažintų mandagaus bendravimo principų. Laikosi saugaus ir etiško bendravimo virtualioje erdvėje reikalavimų (A2.2.2).

Dalyvauja įvairaus pobūdžio pokalbiuose remdamasis asmenine patirtimi, žiniomis iš kitų šaltinių. Inicijuoja ir plėtoja pokalbį mažai žinoma tema, išreiškia ir pagrindžia požiūrį pagal kelis aspektus iš pateiktų, pritaria ir prieštarauja. Tinkamai derina verbalines ir neverbalines kalbos priemones (pvz., veido išraiška, balso kokybė, kūno kalba, laiko paskirstymas) (A2.1.3).

Bendraudamas neoficialiose ar oficialiose komunikavimo situacijose atsižvelgia į adresatą (bendraamžiai, mažai pažįstami suaugusieji), kitus situacijos elementus (viešoji ar asmeninė erdvė) ir nurodytą tikslą, siekdamas apsikeisti informacija. Laikosi mandagaus bendravimo ar bendradarbiavimo principų, saugaus ir etiško bendravimo virtualioje erdvėje reikalavimų (A2.2.3).

Dalyvauja įvairaus pobūdžio pokalbiuose remdamasis asmenine patirtimi, žiniomis iš kitų šaltinių. Inicijuoja ir plėtoja pokalbį žinoma ar nežinoma tema, išreiškia ir pagrindžia požiūrį pagal kelis aspektus iš pateiktų, pritaria, argumentuotai prieštarauja. Tinkamai naudojasi neverbalinės kalbos priemonėmis (pvz., veido išraiška, balso kokybė, kūno kalba, laiko paskirstymas) (A2.1.4).

Bendraudamas neoficialiose ar oficialiose komunikavimo situacijose atsižvelgia į adresatą (bendraamžiai, mažai pažįstami suaugusieji), kitus situacijos elementus (viešoji ar asmeninė erdvė) ir nurodytą tikslą, siekdamas apsikeisti informacija, sudominti, įtikinti. Tikslingai laikosi mandagaus bendravimo ar bendradarbiavimo principų, saugaus ir etiško bendravimo virtualioje erdvėje reikalavimų (A2.2.4).

Dalyvavimas įvairiose komunikavimo situacijose. 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

Dalyvavimas įvairiose komunikavimo situacijose. Mokomasi inicijuoti ir plėtoti pokalbį, išreikšti ir pagrįsti požiūrius, pritarti ar prieštarauti, pasirinkti tinkamą kalbinę raišką. Pratinamasi rengti interviu: apibrėžti tikslą, temą ir pasirinkti respondentą, susisiekti su pašnekovu, pasirinkti vietą, laiką ir formą (pvz., interviu-dialogas), išstudijuoti medžiagą pasirinkta tema ir apie respondentą iš įvairių šaltinių, paruošti klausimus; žodinį interviu užrašyti raštu, redaguoti, iliustruoti (pvz., nuotraukos, vaizdai, iliustracijos), derinti tekstą su kalbintu asmeniu. Mokomasi laikytis kalbos ir laikysenos etiketo (pvz., veido išraiška, gestai). Mokomasi etiškai ir saugiai bendrauti telefonu, virtualioje erdvėje, laikytis bendradarbiavimo principų (pvz., pokalbyje, interviu, komandiniame darbe).

Įvardžiai. Mokomasi vartoti formaliai bendraujant mandagumo įvardžius „pan“ ar „pani“.

6 klasė

Dalyvavimas įvairiose komunikavimo situacijose. Mokomasi inicijuoti ir plėtoti pokalbį, išreikšti ir pagrįsti požiūrius, pritarti ar prieštarauti, pasirinkti tinkamą kalbinę raišką. Mokomasi rengti interviu: apibrėžti tikslą, temą ir pasirinkti respondentą, susisiekti su pašnekovu, pasirinkti vietą, laiką ir formą (pvz., interviu-dialogas, interviu-pasakojimas), išstudijuoti medžiagą pasirinkta tema ir apie respondentą iš įvairių šaltinių, paruošti klausimus; žodinį interviu užrašyti, redaguoti, iliustruoti (pvz., nuotraukos, vaizdai, iliustracijos), derinti tekstą su kalbintu asmeniu. 

Įvardžiai. Mokomasi vartoti mandagumo įvardžius „pan“ ar „pani“ ir tinkamai juos derinti su veiksmažodžių formomis.

Leksika ir žodžių daryba. [...] Mokomasi suvokti ir atpažinti šnekamosios kalbos leksikos ypatumus (lenk. słownictwo potoczne) pagal jos pagrindinius požymius. Vengiama jos formaliai bendraujant. 
7–8 klasių koncentras

Iš anksto pasirengęs dalyvauja įvairaus pobūdžio pokalbiuose ar diskusijose remdamasis asmenine, socialine patirtimi. Pasako keletą susijusių sakinių apie tekstą žinoma tema, išreiškia ir paaiškina savo nuomonę, remdamasis vienos dviejų sričių žiniomis, prieštarauja. Tinkamai naudojasi neverbalinės kalbos priemonėmis (A2.1.1).

Bendraudamas neoficialiose ar oficialiose komunikavimo situacijose atsižvelgia į adresatą (bendraamžiai, mažai pažįstami ir nepažįstami žmonės), kitus situacijos elementus (viešoji ar kasdienė erdvė) ir nurodytą tikslą, siekdamas apsikeisti informaciją, išsakyti savo nuomonę. Kurdamas teigiamus tarpusavio santykius daugeliu atvejų pasirenka tinkamus mandagaus bendravimo principus. Laikosi saugaus ir etiško bendravimo virtualioje erdvėje reikalavimų (A2.2.1).

Iš anksto pasirengęs dalyvauja įvairaus pobūdžio. Pokalbiuose ar diskusijose remdamasis asmenine, socialine patirtimi. Diskutuoja artimos aplinkos temomis, išreiškia ir paaiškina savo nuomonę, remdamasis įvairių sričių žiniomis, prieštarauja. Tinkamai naudojasi neverbalinės kalbos priemonėmis (A2.1.2).

Bendraudamas neoficialiose ar oficialiose komunikavimo situacijose atsižvelgia į adresatą (bendraamžiai, mažai pažįstami ir nepažįstami žmonės), kitus situacijos elementus (viešoji ar už mokyklos ribų erdvė) ir nurodytą tikslą, siekdamas, įtikinti, išreikšti savo nuomonę. Kurdamas teigiamus tarpusavio santykius pasirenka tinkamus mandagaus bendravimo principus. Laikosi saugaus ir etiško bendravimo virtualioje erdvėje reikalavimų (A2.2.2).

Dalyvauja įvairaus pobūdžio pokalbiuose ar diskusijose remdamasis asmenine, socialine patirtimi. Diskutuoja įvairiomis temomis, išreiškia ir paaiškina savo nuomonę, remdamasis įvairių sričių žiniomis, argumentuotai prieštarauja. Tikslingai naudojasi neverbalinės kalbos priemonėmis (A2.1.3).

Bendraudamas neoficialiose ar oficialiose komunikavimo situacijose atsižvelgia į adresatą (bendraamžiai, mažai pažįstami ir nepažįstami žmonės), kitus situacijos elementus (viešoji ar už mokyklos ribų erdvė) ir nurodytą tikslą, siekdamas reikšti ir pagrįsti požiūrį, priimti bendrus sprendimus. Kurdamas teigiamus tarpusavio santykius laikosi mandagaus bendravimo principų, saugaus ir etiško bendravimo virtualioje erdvėje reikalavimų (A2.2.3).

Dalyvauja įvairaus pobūdžio pokalbiuose ar diskusijose remdamasis socialine, kultūrine patirtimi. Diskutuoja įvairiomis temomis, kelia problemas, išreiškia ir paaiškina savo nuomonę, remdamasis įvairių sričių žiniomis, argumentuotai prieštarauja, apibendrina. Pagrįstai naudojasi neverbalinės kalbos priemonėmis (A2.1.4).

Bendraudamas neoficialiose ar oficialiose komunikavimo situacijose atsižvelgia į adresatą (bendraamžiai, mažai pažįstami ir nepažįstami žmonės), kitus situacijos elementus (viešoji ar už mokyklos ribų erdvė) ir nurodytą tikslą, siekdamas argumentuotai išreikšti savo nuomonę, priimti bendrus sprendimus. Kurdamas teigiamus tarpusavio santykius tikslingai laikosi mandagaus bendravimo principų, saugaus ir etiško bendravimo virtualioje erdvėje reikalavimų (A2.2.4).

Dalyvavimas įvairiose komunikavimo situacijose. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Dalyvavimas įvairiose komunikavimo situacijose. Mokomasi inicijuoti, palaikyti ir plėtoti pokalbį, remiantis asmenine, kultūrine patirtimi. Mokomasi išreikšti ir paaiškinti savo nuomonę, pritarti ar prieštarauti, pasirinkti tinkamą kalbinę raišką. Pratinamasi aktyviai dalyvauti diskusijoje, siekti tiesos, išskirti konkrečią temą (objektą), prieštarauti, sutarti, reikšti ir pagrįsti savo nuomonę (poziciją). Mokomasi žodinės diskusijos teiginius pasižymėti raštu, apibendrinti, kas buvo išgirsta, tinkamai kelti klausimus. Mokomasi ginčo taisyklių, išreikšti ir paaiškinti savo nuomonę, pritarti ar prieštarauti, tinkamai laikantis kalbos ir laikysenos (pvz., veido išraiškos, gestų) etiketo, priimti bendrą sprendimą. Mokomasi laikytis mandagaus bendravimo principų, kurti teigiamus tarpusavio santykius. Mokomasi etiškai ir saugiai bendrauti oficialioje ir neoficialioje komunikacinėje situacijoje, virtualioje erdvėje, laikytis bendradarbiavimo principų (pvz., pokalbyje, diskusijoje, ginče, komandiniame darbe).

8 klasė

Dalyvavimas įvairiose komunikavimo situacijose. Mokomasi inicijuoti, palaikyti ir plėtoti pokalbį, remiantis asmenine, socialine, kultūrine patirtimi. Įtvirtinami įgūdžiai išreikšti ir paaiškinti savo nuomonę, pritarti ar prieštarauti, pasirinkti tinkamą kalbinę raišką. Mokomasi aktyviai dalyvauti diskusijoje, siekti tiesos, išskirti konkrečią temą (objektą), prieštarauti, sutarti, reikšti ir pagrįsti savo nuomonę (poziciją). Mokomasi žodinės diskusijos teiginius pasižymėti raštu, apibendrinti, kas buvo išgirsta, tinkamai iškelti klausimus. Mokomasi paisyti ginčo taisyklių, išreikšti ir paaiškinti savo nuomonę, pritarti ar prieštarauti, tinkamai laikantis kalbos ir laikysenos (pvz., veido išraiškos, gestų) etiketo, priimti bendrą sprendimą. Mokomasi laikytis mandagaus bendravimo principų, kurti teigiamus tarpusavio santykius. Mokomasi etiškai ir saugiai bendrauti oficialioje ir neoficialioje komunikacinėje situacijoje, virtualioje erdvėje, laikytis bendradarbiavimo principų (pvz., pokalbyje, diskusijoje, ginče, komandiniame darbe).
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Iš anksto pasirengęs dalyvauja įvairaus pobūdžio pokalbiuose, diskusijose, debatuose remdamasis socialine, kultūrine, patirtimi. Diskutuoja ar debatuoja aktualiomis temomis, išsako savo požiūrį, pateikia vieną kitą argumentą, apibendrina pagal nurodytus aspektus. Tinkamai naudojasi neverbalinės kalbos priemonėmis (A2.1.1).

Bendraudamas įvairiose komunikavimo situacijose atsižvelgia į adresatą (mažai pažįstami ir nepažįstami žmonės), oficialios ir neoficialios situacijos ypatumus ir nurodytą tikslą, siekdamas įtikinti, išreikšti savo nuomonę, pagrįsti požiūrį. Kurdamas teigiamus tarpusavio santykius daugeliu atvejų laikosi mandagaus bendravimo principų, saugaus ir etiško bendravimo virtualioje erdvėje (A2.2.1).

Iš anksto pasirengęs dalyvauja įvairaus pobūdžio pokalbiuose, diskusijose, debatuose remdamasis socialine, kultūrine, patirtimi. Diskutuoja ar debatuoja aktualiomis temomis, kultūringai kelia problemas, išsako savo požiūrį, pateikia argumentus, apibendrina. Tinkamai naudojasi neverbalinės kalbos priemonėmis (A2.1.2).

Bendraudamas įvairiose komunikavimo situacijose atsižvelgia į adresatą (mažai pažįstami ir nepažįstami žmonės), oficialios ir neoficialios situacijos ypatumus, intenciją ( reikšti ir pagrįsti požiūrį, priimti sprendimus). Kurdamas teigiamus tarpusavio santykius iš esmės laikosi mandagaus bendravimo principų, saugaus ir etiško bendravimo virtualioje erdvėje (A2.2.2).

Dalyvauja įvairaus pobūdžio pokalbiuose, diskusijose, debatuose remdamasis socialine, kultūrine, literatūrine patirtimi. Diskutuoja ar debatuoja aktualiomis temomis, kelia problemas, plėtoja mintis ar idėjas, išsako savo požiūrį, argumentuoja, pateikia vieną kitą kontrargumentą, apibendrina, vertina. Tikslingai naudojasi neverbalinės kalbos ir kitomis priemonėmis (A2.1.3).

Bendraudamas įvairiose komunikavimo situacijose atsižvelgia į adresatą (mažai pažįstami ir nepažįstami žmonės), oficialios ir neoficialios situacijos ypatumus, intenciją (svarstyti, argumentuoti, prieštarauti, apibendrinti požiūrius). Kurdamas teigiamus tarpusavio santykius tikslingai laikosi mandagaus bendravimo principų, saugaus ir etiško bendravimo virtualioje erdvėje (A2.2.3).

Dalyvauja įvairaus pobūdžio pokalbiuose, diskusijose, debatuose remdamasis socialine, kultūrine, literatūrine patirtimi. Diskutuoja ar debatuoja aktualiomis temomis, kelia problemas, plėtoja mintis ar idėjas, išsako savo požiūrį, pateikia kelis argumentus ar kontrargumentus, apibendrina, vertina. Pagrįstai naudojasi neverbalinės kalbos ir kitomis priemonėmis (A2.1.4).

Bendraudamas įvairiose komunikavimo situacijose atsižvelgia į adresatą (mažai pažįstami ir nepažįstami žmonės), oficialios ir neoficialios situacijos ypatumus, intenciją (kelti problemas, svarstyti, argumentuoti, prieštarauti, apibendrinti požiūrius). Kurdamas teigiamus tarpusavio santykius tikslingai laikosi mandagaus bendravimo principų, saugaus ir etiško bendravimo virtualioje erdvėje (A2.2.4).

Dalyvavimas įvairiose komunikavimo situacijose. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Dalyvavimas įvairiose komunikavimo situacijose. Mokomasi palaikyti ir plėtoti pokalbį, dalyvauti diskusijoje remiantis asmenine, socialine, kultūrine patirtimi. Mokomasi išsakyti savo požiūrį ir pagrįsti nuomonę, pateikti kontrargumentus, pasirinkti tinkamą kalbinę raišką. Mokomasi debatų taisyklių: diskutuoti konkrečia tema, išsakyti savo požiūrį, pagrįsti nuomonę faktais, duomenimis, gyvenimo pavyzdžiais, tinkamai iškelti klausimus, atremti argumentus. Mokomasi žodinės diskusijos teiginius pasižymėti raštu, konkrečiai, nuosekliai ir logiškai apibendrinti, kas buvo išgirsta, įtikinti savo pozicijos teisumu. Mokomasi laikytis mandagaus bendravimo principų, kurti teigiamus tarpusavio santykius. Mokomasi etiškai ir saugiai bendrauti oficialioje ir neoficialioje komunikacinėje situacijoje, virtualioje erdvėje, laikytis bendradarbiavimo principų (pvz., pokalbyje, diskusijoje, debatuose, komandiniame darbe).

10 (II gimnazijos) klasė

Dalyvavimas įvairiose komunikavimo situacijose. Įtvirtinami įgūdžiai palaikyti ir plėtoti pokalbį, dalyvauti diskusijoje remiantis asmenine, socialine, kultūrine patirtimi. Mokomasi išsakyti savo požiūrį ir pagrįsti nuomonę, pateikti kontrargumentus, pasirinkti tinkamą kalbinę raišką. Mokomasi paisyti debatų taisyklių: diskutuoti konkrečia tema, išsakyti savo požiūrį, pagrįsti nuomonę faktais, duomenimis, gyvenimo pavyzdžiais, tinkamai iškelti klausimus, atremti argumentus. Mokomasi žodinės diskusijos teiginius pasižymėti raštu, konkrečiai, nuosekliai ir logiškai apibendrinti, kas buvo išgirsta, įtikinti savo pozicijos teisumu. 
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Iš anksto pasirengęs dalyvauja įvairaus pobūdžio pokalbiuose, diskusijose, debatuose, remdamasis vienos srities kontekstu. Diskutuoja, samprotauja apie literatūros istorijos reiškinius, medijų įvairovę. Pagrindžia savo nuomonę vieno tipo argumentais, apibendrina pagal nurodytus aspektus. Tinkamai naudojasi neverbalinės kalbos priemonėmis (A2.1.1).

Bendraudamas įvairiose komunikavimo situacijose atsižvelgia į vieną kitą reikšmingą situacijos elementą. Atpažįsta tiesiogiai išreikštas pašnekovo intencijas. Nagrinėja komunikacijos etikos kalbinį elgesį pagal nurodytus aspektus. Laikosi saugaus ir etiško bendravimo virtualioje erdvėje (A2.2.1).

Iš anksto pasirengęs dalyvauja įvairaus pobūdžio pokalbiuose, diskusijose, debatuose remdamasis kelių sričių kontekstais. Diskutuoja, samprotauja apie literatūros istorijos reiškinius, medijų įvairovę. Pagrindžia savo nuomonę kelių tipų argumentais, apibendrina. Tinkamai naudojasi neverbalinės kalbos priemonėmis (A2.1.2).

Bendraudamas įvairiose komunikavimo situacijose atsižvelgia į kelis reikšmingus situacijos elementus. Tikslingai klausdamas supranta tiesiogiai ir netiesiogiai išreikštas pašnekovo intencijas. Nagrinėja komunikacijos etikos kalbinį elgesį pagal nurodytus aspektus. Laikosi saugaus ir etiško bendravimo virtualioje erdvėje (A2.2.2).

Dalyvauja įvairaus pobūdžio pokalbiuose, diskusijose, debatuose remdamasis įvairių sričių kontekstais. Diskutuoja, samprotauja apie literatūros istorijos reiškinius, medijų įvairovę. Pagrindžia savo nuomonę kelių tipų argumentais, apibendrina, vertina. Tikslingai naudojasi neverbalinės kalbos ir kitomis priemonėmis (A2.1.3).

Bendraudamas įvairiose komunikavimo situacijose atsižvelgia į daugumą reikšmingų situacijos elementų. Supranta tiesiogiai ir netiesiogiai išreikštas pašnekovo intencijas. Nagrinėja komunikacijos etikos kalbinį elgesį pagal vieną kitą aspektą iš pateiktų. Laikosi saugaus ir etiško bendravimo virtualioje erdvėje (A2.2.3).

Dalyvauja įvairaus pobūdžio pokalbiuose, diskusijose, debatuose remdamasis įvairių sričių kontekstais. Diskutuoja, polemizuoja, samprotauja apie literatūros istorijos reiškinius, medijų įvairovę. Pagrindžia savo nuomonę kelių tipų argumentais, apibendrina, vertina. Pagrįstai naudojasi neverbalinės kalbos ir kitomis priemonėmis (A2.1.4).

Bendraudamas įvairiose komunikavimo situacijose atsižvelgia į visus reikšmingus situacijos elementus. Supranta ir analizuoja tiesiogiai ir netiesiogiai išreikštas pašnekovo intencijas. Nagrinėja komunikacijos etikos kalbinį elgesį pagal kelis aspektus iš pateiktų. Laikosi saugaus ir etiško bendravimo virtualioje erdvėje (A2.2.4).

Dalyvavimas įvairiose komunikavimo situacijose. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Dalyvavimas įvairiose komunikavimo situacijose. Įtvirtinami įgūdžiai palaikyti ir plėtoti pokalbį, dalyvauti diskusijoje ir debatuose remiantis įvairių sričių žiniomis. Mokomasi polemizuoti, samprotauti apie įvykius, reiškinius ir tekstus, pasirinkti tinkamą kalbinę raišką. Įtvirtinami įgūdžiai tinkamai taikyti pokalbio, diskusijos ir debatų taisykles. Mokomasi analizuoti tiesiogiai ir netiesiogiai išreikštas pašnekovo intencijas, nagrinėti kalbinį elgesį komunikacijos etikos aspektu. Įtvirtina įgūdžius etiško ir saugaus bendravimo oficialioje ir neoficialioje komunikacinėje situacijoje, virtualioje erdvėje.

IV gimnazijos klasė

Dalyvavimas įvairiose komunikavimo situacijose. Įtvirtinami įgūdžiai palaikyti ir plėtoti pokalbį, dalyvauti diskusijoje ir debatuose remiantis įvairių sričių žiniomis. Mokomasi polemizuoti, samprotauti apie įvykius, reiškinius ir tekstus, pasirinkti tinkamą kalbinę raišką. Įtvirtinami įgūdžiai tinkamai taikyti pokalbio, diskusijos ir debatų taisykles. Mokomasi analizuoti tiesiogiai ir netiesiogiai išreikštas pašnekovo intencijas, nagrinėti kalbinį elgesį komunikacijos etikos aspektu. Įtvirtinami įgūdžiai etiško ir saugaus bendravimo oficialioje ir neoficialioje komunikacinėje situacijoje, virtualioje erdvėje.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Atsižvelgdamas į adresatą žodžiu pristato pagal pateiktus klausimus ir remdamasis iliustracijomis parengtą kelių sakinių tekstą artima tema (A.3.1.1).

Naudodamasis pagalba taisyklingai kalba tinkamu tempu, taisyklingai taria garsus ir kirčiuoja žinomus žodžius (A3.2.1).

Pagal pateiktą modelį pristato parengtą kelių sakinių tekstą, kartais papildo jį vaizdine medžiaga (A3.3.1).

Atsižvelgdamas į adresatą pagal pateiktą pavyzdį žodžiu pristato kelių sakinių tekstą artima ar kasdiene tema, laikydamasis kai kurių užduoties reikalavimų. Remiasi iliustracijomis, nuotraukomis (A3.1.2).

Remdamasis pavyzdžiais kalba tinkamu tempu, taisyklingai taria garsus ir kirčiuoja dažniausiai vartojamus žodžius (A3.2.2).

Pristatydamas kelių sakinių tekstą žodžiu pratinasi naudotis aptartu iš anksto planu ar (ir) vaizdine medžiaga. Įvardija, kas pasisekė, atsižvelgia į kitų suteiktą grįžtamąją informaciją (A3.3.2).

Atsižvelgdamas į adresatą žodžiu pristato parengtą trumpą tekstą artima ar kasdiene tema, laikydamasis išvardytų užduoties reikalavimų. Remiasi iliustracijomis, nuotraukomis (A3.1.3).

Kalba raiškiai, garsiai, tinkamu tempu, taisyklingai taria garsus ir kirčiuoja dažniausiai vartojamus žodžius. Pagal pavyzdį tinkamai intonuoja sakinius ir daro pauzes (A3.2.3).

Pristatydamas trumpą tekstą žodžiu pratinasi naudotis planu ar (ir) vaizdine medžiaga. Apmąsto savo kalbėjimą, atsižvelgia į kitų suteiktą grįžtamąją informaciją (A3.3.3).

Atsižvelgdamas į adresatą žodžiu pristato parengtą trumpą ir aiškų tekstą artima ar kasdiene tema, laikydamasis išvardytų užduoties reikalavimų. Remiasi iliustracijomis, nuotraukomis (A3.1.4).

Kalba raiškiai, garsiai, tinkamu tempu, taisyklingai taria garsus ir kirčiuoja dažniausiai vartojamus žodžius, paisydamas taisyklingos bendrinės kalbos tarties normų. Tinkamai intonuoja sakinius ir daro pauzes (A3.2.4).

Pristatydamas tekstą žodžiu naudojasi planu ar (ir) vaizdine medžiaga. Išsamiai apmąsto savo kalbėjimą, atsižvelgia į kitų suteiktą grįžtamąją informaciją (A3.3.4).

Sakytinio teksto pristatymas. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

Sakytinio teksto pristatymas. Pratinamasi kalbėti raiškiai, tinkamu tempu. Mokomasi taisyklingos tarties garsų, žodžių kirčiavimo ir sakinių intonavimo (pvz., taikant greitakalbes). Pratinamasi pristatyti žodžiu parengtą trumpą tekstą, remiantis iliustracijomis. Mokomasi derinti verbalines ir neverbalines kalbos priemones. Mokomasi taikyti kalbėjimo strategijas: pristatyti tekstą žodžiu, naudotis vaizdine medžiaga. Mokomasi aptarti savo kalbėjimą ir nusakyti, kas pasisekė ar nepasiekė, ką kitąkart reikėtų daryti kitaip.

Fonetika. [...] Mokomasi abėcėlės, raidžių pavadinimų. Mokomasi atpažinti ir atskirti balsius ir priebalsius. Mokomasi taisyklingai tarti lenkų kalbos žodžiuose ir žodžių junginiuose, sprogstamuosius priebalsius („b, p, g, k, d, t“) ir afrikatas („dz, c, dż, cz“), minkštuosius priebalsius („ć, ź, ś, dź“). Mokomasi tarti ir kirčiuoti žinomus ir vartojamus žodžius. Praktiškai susipažįstama su žodžio skirstymu į skiemenis. Mokomasi suvokti ir atpažinti skirtumus tarp tarimo ir rašybos. 

2 klasė

Sakytinio teksto pristatymas. Pratinamasi kalbėti raiškiai, garsiai, tinkamu tempu. Mokomasi taisyklingos tarties garsų, žodžių kirčiavimo ir sakinių intonavimo (pvz., taikant greitakalbes). Pratinamasi pristatyti žodžiu parengtą trumpą tekstą, remiantis iliustracijomis. Mokomasi plėtoti temą, laikytis užduoties reikalavimų. Mokomasi derinti verbalines ir neverbalines kalbos priemones. Mokomasi taikyti kalbėjimo strategijas: pristatyti tekstą žodžiu, naudotis planu ar vaizdine medžiaga. Mokomasi aptarti savo kalbėjimą ir atsižvelgti į kitų suteiktą grįžtamąją informaciją.

Fonetika, Mokomasi taisyklingo ir raiškaus nosinių balsių, skardžiųjų ir dusliųjų, kietųjų ir minkštųjų priebalsių, priebalsių junginių (lenk. „drz-, trz-, strz-, szcz-, -nk, -ńcz-“ ir pan.) ir garsų žodžio gale raiškaus tarimo. Mokomasi žodžio skirstymo į skiemenis ir žodžių kirčiavimo viename žodyje ir žodžių junginyje.
3–4 klasių koncentras

Atsižvelgdamas į komunikavimo situaciją pristato trumpą žodžiu parengtą aiškų tekstą žinoma arba nauja tema, kartais paiso trinarės struktūros. Fragmentiškai plėtoja konkrečią temą (A3.1.1).

Kai yra suteikiama pagalba, kalba pakankamai raiškiai, taisyklingai taria garsus ir kirčiuoja dažniausiai vartojamus žodžius, fragmentiškai paisydamas taisyklingos bendrinės kalbos tarties normų. Suteikus pagalbą tinkamai intonuoja sakinius ir daro pauzes, pabrėžia svarbiausius žodžius (A3.2.1).

Pristatydamas kelių sakinių tekstą žodžiu pratinasi naudotis aptartu iš anksto planu ar (ir) vaizdine medžiaga. Pasako kas pasisekė, atsižvelgia į kitų suteiktą grįžtamąją informaciją (A3.3.1).

Atsižvelgdamas į komunikavimo situaciją pristato žodžiu parengtą aiškų ir rišlų tekstą žinoma arba nauja tema, dauguma atvejų paiso trinarės struktūros. Iš dalies plėtoja konkrečią temą ir mintį (A3.1.2).

Kalba raiškiai, garsiai, tinkamu tempu, taisyklingai taria garsus ir kirčiuoja dažniausiai vartojamus žodžius, iš dalies paisydamas taisyklingos bendrinės kalbos tarties normų. Pagal pavyzdį tinkamai intonuoja sakinius, daro pauzes, pabrėžia svarbiausius žodžius (A3.2.2).

Pristatydamas tekstą žodžiu iš dalies tinkamai naudojasi planu, raktiniais žodžiais ir (ar) vaizdine medžiaga. Apmąsto savo kalbėjimą, atsižvelgia į kitų suteiktą grįžtamąją informaciją (A3.3.2).

Atsižvelgdamas į komunikavimo situaciją pristato žodžiu parengtą aiškų ir rišlų tekstą žinoma arba nauja tema, paiso trinarės struktūros. Plėtoja konkrečią temą ir mintį, kartais pasirinkdamas tinkamą kalbinę raišką (A3.1.3).

Kalba raiškiai, garsiai, tinkamu tempu, taisyklingai taria garsų junginius ir kirčiuoja dažnai vartojamus žodžius, paisydamas taisyklingos bendrinės kalbos tarties normų. Iš esmės tinkamai intonuoja sakinius ir daro pauzes, pabrėždamas svarbiausią prasminę sakinio vietą (A3.2.3).

Pristatydamas tekstą žodžiu tinkamai naudojasi planu, raktiniais žodžiais ir (ar) vaizdine medžiaga teksto elementams iliustruoti. Aptaria savo kalbėjimą, pasinaudoja kitų suteiktą grįžtamąją informaciją (A3.3.3).

Atsižvelgdamas į komunikavimo situaciją pristato žodžiu parengtą aiškų ir rišlų tekstą žinoma arba nauja tema, paiso trinarės struktūros. Išsamiai plėtoja konkrečią temą ir mintį, pasirinkdamas tinkamą kalbinę raišką (A3.1.4).

Kalba raiškiai, garsiai, tinkamu tempu, taisyklingai taria garsų junginius ir kirčiuoja vartojamus žodžius, paisydamas taisyklingos bendrinės kalbos tarties normų. Tinkamai intonuoja sakinius ir daro pauzes, pabrėždamas svarbiausią prasminę sakinio vietą (A3.2.4).

Pristatydamas tekstą žodžiu tinkamai naudojasi planu, raktiniais žodžiais ir (ar) vaizdine medžiaga teksto elementams iliustruoti, pasitelkdamas internetą ir kitas technologijas. Aptaria ir vertina savo kalbėjimą, pasinaudoja kitų suteikta grįžtamąja informacija (A3.3.4).

Sakytinio teksto pristatymas. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Sakytinio teksto pristatymas. Pratinamasi kalbėti raiškiai, garsiai, tinkamu tempu. Mokomasi taisyklingos tarties, žodžių kirčiavimo ir sakinių intonavimo (pvz., taikant greitakalbes, raiškų mįslių minimą, žaidimą patarlėmis ir priežodžiais, poezijos ir prozos tekstų skaitymą įvairiu tempu). Mokomasi pabrėžti svarbiausią prasminę sakinio vietą. Mokomasi pristatyti žodžiu parengtą aiškų ir rišlų tekstą, plėtoti temą, paisyti trinarės struktūros. Formuojami įgūdžiai papildyti pristatymą vaizdine medžiaga iliustruojant teksto elementus, pasitelkti technologijas ir interneto išteklius. Mokomasi derinti verbalines ir neverbalines kalbos priemones. Mokomasi taikyti kalbėjimo strategijas: pristatyti tekstą žodžiu, naudotis planu, pateiktais žodžiais ar vaizdine medžiaga. Mokomasi aptarti savo kalbėjimą ir atsižvelgti į kitų suteiktą grįžtamąją informaciją.

Fonetika. Įtvirtinami taisyklingo ir raiškaus balsių ir priebalsių tarimo ir žodžių kirčiavimo įgūdžiai. Mokytojui padedant mokomasi taisyklingo skaitvardžių (pvz. 15, 19, 12, 20, 30, 40, 50 ir pan.) tarimo.

4 klasė

Sakytinio teksto pristatymas. Mokomasi kalbėti raiškiai, garsiai, tinkamu tempu. Mokomasi taisyklingos tarties, žodžių kirčiavimo ir sakinių intonavimo (pvz., taikant greitakalbes, raiškų mįslių minimą, žaidimą patarlėmis ir priežodžiais, poezijos ir prozos tekstų skaitymą įvairiu tempu). Mokomasi pabrėžti svarbiausią prasminę sakinio vietą. Mokomasi pristatyti žodžiu parengtą aiškų ir rišlų tekstą, plėtoti temą ir mintį, paisyti trinarės struktūros. Mokomasi papildyti pristatymą vaizdine medžiaga teksto elementams iliustruoti, pasitelkti technologijas ir interneto išteklius. Mokomasi derinti verbalines ir neverbalines kalbos priemones. Mokomasi taikyti kalbėjimo strategijas: pristatyti tekstą žodžiu, naudotis planu, pateiktais žodžiais ar vaizdine medžiaga. Mokomasi aptarti savo kalbėjimą ir atsižvelgti į kitų suteiktą grįžtamąją informaciją.

Fonetika. Mokomasi pažinti ir skirti kalbą ir raštą. Susipažįstama su raidės „i“ skirtingomis funkcijomis. Susipažįstama su priebalsių supanašėjimo reiškiniu, mokomasi atpažinti skardžiųjų priebalsių suduslėjimo atvejus. Mokomasi taisyklingai kirčiuoti įvairius žodžius ir morfologines formas (pvz., prielinksnių aukštesniojo laipsnio formą).
5–6 klasių koncentras

Atsižvelgdamas į komunikavimo situaciją pristato žodžiu pagal pateiktą išdėstymo struktūra parengtą aiškų tekstą pasirinkta ar pasiūlyta tema, dauguma atvejų paiso trinarės struktūros. Fragmentiškai plėtoja temą ir mintį. Kai yra suteikiama pagalba, pasirenka tinkamą kalbinę raišką (A3.1.1).

Atsižvelgdamas į kalbėjimo situaciją kalba raiškiai, garsiai, tinkamu tempu, taisyklingai taria garsų junginius, kirčiuoja dažniausiai vartojamus žodžius, iš dalies paisydamas taisyklingos bendrinės kalbos tarties normų. Pagal pavyzdį tinkamai intonuoja sakinius ir daro pauzes, pabrėždamas svarbiausią prasminę sakinio vietą (A3.2.1).

Pristatydamas tekstą žodžiu iš dalies tinkamai naudojasi planu, raktiniais žodžiais ir (ar) vaizdine medžiaga teksto elementų iliustravimui. Aptaria savo kalbėjimą, atsižvelgia į kitų suteiktą grįžtamąją informaciją (A3.3.1).

Atsižvelgdamas į komunikavimo situaciją pristato žodžiu parengtą aiškų ir rišlų tekstą pasirinkta ar pasiūlyta tema, dauguma atvejų paiso trinarės struktūros. Iš dalies logiškai plėtoja temą ir mintį, iš dalies pasirenka tinkamą kalbinę raišką (A3.1.2).

Atsižvelgdamas į kalbėjimo situaciją, kalba raiškiai, garsiai, tinkamu tempu, taisyklingai taria garsų junginius ir kirčiuoja dažnai vartojamus žodžius, paisydamas taisyklingos bendrinės kalbos tarties normų. Iš esmės tinkamai intonuoja sakinius ir daro pauzes, pabrėždamas svarbiausią prasminę sakinio vietą (A3.2.2).

Pristatydamas tekstą žodžiu tinkamai naudojasi planu ar užrašais. Papildo pristatymą vaizdine medžiaga teksto elementų iliustravimui pagal aiškiai nurodytus kriterijus, pasitelkdamas technologijas ir internetinius išteklius. Aptaria savo kalbėjimą, pasinaudoja kitų suteiktą grįžtamąja informacija (A3.3.2).

Atsižvelgdamas į komunikavimo situaciją pristato žodžiu parengtą aiškų, rišlų ir vaizdingą tekstą pasirinkta ar pasiūlyta tema, paiso trinarės struktūros. Iš esmės logiškai plėtoja temą ir mintį. Daugeliu atvejų pasirenka tinkamą kalbinę raišką (A3.1.3).

Atsižvelgdamas į kalbėjimo situaciją, kalba raiškiai ir girdimai, tinkamu tempu, taisyklingai taria garsų junginius, kirčiuoja naujai pažintus žodžius, frazes, paisydamas taisyklingos bendrinės kalbos tarties normų. Tinkamai intonuoja sakinius, daro pauzes, pabrėždamas svarbiausią prasminę sakinio vietą (A3.2.3).

Pristatydamas tekstą žodžiu tinkamai naudojasi planu ar užrašais. Kartais papildo pristatymą vaizdine medžiaga teksto elementų iliustravimui pasitelkdamas technologijas ir internetinius išteklius. Aptaria savo ir kitų kalbėtojų pranešimus. Atsižvelgia į kitų suteiktą grįžtamąją informaciją, ją panaudoja pranešimui tobulinti (A3.3.3).

Atsižvelgdamas į komunikavimo situaciją pristato žodžiu parengtą aiškų, rišlų ir vaizdingą tekstą pasirinkta ar pasiūlyta tema, nuosekliai paiso trinarės struktūros. Logiškai plėtoja temą ir mintį. Pasirenka tinkamą kalbinę raišką (A3.1.4).

Atsižvelgdamas į kalbėjimo situaciją, kalba raiškiai ir girdimai, tinkamu tempu, taisyklingai taria garsų junginius, kirčiuoja naujai pažintus žodžius ir gramatines formas, paisydamas taisyklingos bendrinės kalbos tarties normų. Deda loginius kirčius sakiniuose, daro pauzes (A3.2.4).

Pristatydamas tekstą žodžiu tinkamai naudojasi planu ar užrašais. Papildo pristatymą vaizdine medžiaga teksto elementų iliustravimui pasitelkdamas technologijas ir internetinius išteklius. Aptaria savo ir kitų kalbėtojų pranešimus, dažniausiai įžvelgia jų privalumus ir trūkumus. Atsižvelgia į kitų suteiktą grįžtamąją informaciją, ją panaudoja tobulindamas pranešimą (A3.3.4).

Sakytinio teksto pristatymas. 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

Sakytinio teksto pristatymas. Mokomasi kalbėti raiškiai, girdimai, tinkamu tempu. Mokomasi taisyklingos tarties, naujai pažintų žodžių, gramatinių formų kirčiavimo ir sakinių intonavimo (pvz., taikant greitakalbes, raiškų mįslių minimą, žaidimą patarlėmis ir priežodžiais, poezijos ir prozos tekstų skaitymą įvairiu tempu). Mokomasi pabrėžti svarbiausią prasminę sakinio vietą. Mokomasi pristatyti žodžiu parengtą aiškų, rišlų ir vaizdingą tekstą, logiškai plėtoti temą ir mintį, paisyti trinarės struktūros. Mokomasi papildyti pristatymą vaizdine medžiaga, iliustruojančia teksto elementus, pasitelkiant technologijas ir internetinius išteklius. Mokomasi derinti verbalines ir neverbalines kalbos priemones. Mokomasi taikyti kalbėjimo strategijas: pristatyti tekstą žodžiu, naudotis planu, užrašais ar vaizdine medžiaga. Aptarti savo ir kitų kalbėjimą, atsižvelgti į suteiktą grįžtamąją informaciją, panaudoti ją pranešimui tobulinti.

Fonetika. Mokomasi klasifikuoti balsius ir priebalsius. Mokomasi aptarti priebalsių supanašėjimo atvejus ir pateikti pavyzdžių. Mokomasi priebalsių grupių raiškaus tarimo, bendraties ir kitų veiksmažodžių gramatinių formų taisyklingo nosinių balsių tarimo (pvz., „sprzątać, zdążać, włączać, urządzać“ ir prieš „l, ł“, pvz., „płynął, płynęli“ ir pan.). Mokomasi oficialiose situacijose taisyklingai ir raiškiai tarti žodžius (lenk. wymowa staranna). Atliekami dikcijos lavinimo pratimai. Mokomasi atpažinti kirčiuotą skiemenį ir taisyklingai kirčiuoti būdvardžių ir prieveiksmių formas, trumpąsias asmeninių įvardžių formas, vienskiemenius žodžius su prielinksniais ir dalelyte „nie“, veiksmažodžių liepiamosios nuosakos formas.

6 klasė

Sakytinio teksto pristatymas. Mokomasi kalbėti raiškiai, girdimai, tinkamu tempu. Mokomasi taisyklingos tarties, naujai pažintų žodžių, gramatinių formų kirčiavimo ir sakinių intonavimo (pvz., taikant švariakalbes ir greitakalbes, raiškų mįslių minimą, žaidimą patarlėmis ir priežodžiais, poezijos ir prozos tekstų skaitymą įvairiu tempu). Mokomasi pabrėžti svarbiausią prasminę sakinio vietą. Mokomasi pristatyti žodžiu parengtą aiškų, rišlų ir vaizdingą tekstą, logiškai plėtoti temą ir mintį, paisyti trinarės struktūros. Mokomasi papildyti pristatymą vaizdine medžiaga, iliustruojančia teksto elementus, naudotis technologijomis ir internetiniais ištekliais. Mokomasi derinti verbalines ir neverbalines kalbos priemones. Mokomasi taikyti kalbėjimo strategijas: pristatyti tekstą žodžiu, naudotis planu, užrašais ar vaizdine medžiaga. Aptarti savo ir kitų kalbėjimą, atsižvelgti į suteiktą grįžtamąją informaciją, panaudoti ją tobulinant pranešimą.

Fonetika. Mokomasi taisyklingai tarti balsius ir (ar) priebalsius įvairiose žodžio pozicijose, priebalsių junginiuose. Mokomasi taisyklingai tarti ir kirčiuoti skolinius. Lavinami taisyklingo bendrinės kalbos tarimo įgūdžiai.
7–8 klasių koncentras

Atsižvelgdamas į komunikavimo situaciją pristato žodžiu parengtą rišlų tekstą literatūros ar visuomenės ar kultūrinio gyvenimo tema, fragmentiškai paiso trinarės struktūros. Iš dalies logiškai plėtoja konkrečią temą ir mintį, naudoja kai kurias kalbinės raiškos priemones (A3.1.1).

Dalyvaudamas įvairiose komunikavimo situacijose, laikosi kai kurių taisyklingos bendrinės kalbos tarimo, kirčiavimo, intonavimo normų (A3.2.1).

Pristatydamas tekstą žodžiu tinkamai naudojasi planu ar užrašais. Papildo pristatymą vaizdine medžiaga teksto elementams iliustruoti pagal aiškiai nurodytus kriterijus, pasitelkdamas technologijas ir internetinius išteklius. Aptaria savo kalbėjimą, tobulina jį, atsižvelgdamas į kitų suteiktą grįžtamąją informaciją (A3.3.1).

Atsižvelgdamas į komunikavimo situaciją pristato žodžiu parengtą rišlų ir vaizdingą tekstą literatūros ar visuomenės ar kultūrinio gyvenimo tema, dauguma atvejų paiso trinarės struktūros. Iš dalies logiškai plėtoja konkrečią temą ir mintį, iš dalies tinkamai naudoja kalbinės raiškos priemones (A3.1.2).

Dalyvaudamas įvairiose komunikavimo situacijose iš dalies laikosi taisyklingos bendrinės kalbos tarimo, kirčiavimo, intonavimo normų (A3.2.2).

Pristatydamas tekstą žodžiu tinkamai naudojasi planu ar užrašais. Papildo pristatymą vaizdine medžiaga teksto elementams iliustruoti pasitelkdamas technologijas ir internetinius išteklius. Aptaria savo ir kitų kalbėtojų pranešimus, dažniausiai įžvelgia jų privalumus ir trūkumus. Atsižvelgia į kitų suteiktą grįžtamąją informaciją, ją panaudoja tobulindamas pranešimą (A3.3.2).

Atsižvelgdamas į komunikavimo situaciją pristato žodžiu parengtą rišlų ir vaizdingą tekstą literatūros ar visuomenės ar kultūrinio gyvenimo tema, paiso trinarės struktūros. Iš esmės logiškai plėtoja temą ir mintį. Tinkamai naudoja meninės raiškos priemones (A3.1.3).

Dalyvaudamas įvairiose komunikavimo situacijose, daugeliu atvejų laikosi taisyklingos bendrinės kalbos tarimo, kirčiavimo normų. Tinkamai intonuoja atsižvelgdamas į kalbėjimo turinį (A3.2.3).

Pristatydamas tekstą žodžiu tinkamai naudojasi planu ar užrašais. Derina jį su iliustracine medžiaga, siekdamas pranešimo aiškumo. Aptaria savo ir kitų kalbėtojų pranešimo turinį, įžvelgia raiškos privalumus ir trūkumus. Atsižvelgia į kitų suteiktą grįžtamąją informaciją, tinkamai ją panaudoja tobulindamas pranešimą (A3.3.3).

Atsižvelgdamas į komunikavimo situaciją pristato žodžiu parengtą rišlų ir vaizdingą tekstą literatūros ar visuomenės ar kultūrinio gyvenimo tema, paiso trinarės struktūros. Logiškai plėtoja temą ir mintį. Tikslingai naudoja meninės raiškos priemones (A3.1.4).

Dalyvaudamas įvairiose komunikavimo situacijose laikosi taisyklingos bendrinės kalbos tarimo, kirčiavimo normų. Tinkamai intonuoja atsižvelgdamas į kalbėjimo turinį (A3.2.4).

Pristatydamas tekstą žodžiu tinkamai naudojasi planu ar užrašais. Derina tekstą su iliustracine medžiaga, siekdamas pranešimo aiškumo. Aptaria savo ir kitų kalbėtojų pranešimo turinį, įžvelgia raiškos privalumus ir trūkumus, sutelkia dėmesį į pagrindinę mintį ir ją pagrindžiančius teiginius. Atsižvelgia į kitų suteiktą grįžtamąją informaciją, tikslingai ją panaudoja tobulindamas pranešimą (A3.3.4).

Sakytinio teksto pristatymas. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Sakytinio teksto pristatymas. Mokomasi taisyklingos bendrinės kalbos tarimo, kirčiavimo, intonavimo normų. Mokomasi pristatyti žodžiu parengtą rišlų ir vaizdingą tekstą, logiškai plėtoti temą ir mintį, paisyti trinarės struktūros, vartoti retorines ir neverbalinės raiškos priemones. Mokomasi derinti tekstą su iliustracine medžiaga, naudojantis technologijomis ir internetiniais ištekliais. Mokomasi informacinės kalbos specifikos: formuojami įgūdžiai parengti (planuoti, rengti ir sakyti) viešosios kalbos tekstą atsižvelgiant į temos pobūdį, tikslus ir poveikį klausytojui, tikslingai vartoti retorines (leksines, sintaksines) ir neverbalines raiškos priemones, paremti pristatymą vaizdine medžiaga. Pratinamasi žymėti pastabas klausantis pranešimo. Pratinamasi užduoti klausimus pristatančiam, užsirašyti reikalingą informaciją ir pasižymėti šaltinius (klausantis pristatymo), apibendrinti ir interpretuoti (žodžiu) išklausytą pristatymą (kalbą). Mokomasi taikyti kalbėjimo strategijas: pristatyti tekstą žodžiu, naudotis planu, užrašais ar vaizdine medžiaga. Aptarti savo ir kitų kalbėtojų pranešimus, turinį ir raiškos privalumus ir trūkumus, atsižvelgti į suteiktą grįžtamąją informaciją, panaudoti ją tobulinant pranešimą.

Fonetika. Susipažįstama su sąvokomis: kalbos padargai, garsų asimiliacija. Mokomasi balsių ir priebalsių klasifikacijos. Atliekami tarties, kirčiavimo ir dikcijos pratimai.

8 klasė

Sakytinio teksto pristatymas. Mokomasi taisyklingos bendrinės kalbos tarimo, kirčiavimo, intonavimo normų. Mokomasi pristatyti žodžiu parengtą rišlų ir vaizdingą tekstą, logiškai plėtoti temą ir mintį, paisyti trinarės struktūros, vartoti retorines ir neverbalinės raiškos priemones. Mokomasi derinti tekstą su iliustracine medžiaga, naudotis technologijomis ir internetiniais ištekliais. Mokomasi informacinės kalbos specifikos: parengti (planuoti, rengti ir sakyti) viešosios kalbos tekstą atsižvelgiant į temos pobūdį, tikslus ir poveikį klausytojui, tikslingai vartoti retorines (leksines, sintaksines) ir neverbalines raiškos priemones, paremti pristatymą vaizdine medžiaga. Mokomasi žymėti pastabas klausantis pranešimo. Mokomasi užduoti klausimus pristatančiam, užsirašyti reikalingą informaciją ir pasižymėti šaltinius (klausantis pristatymo), apibendrinti ir interpretuoti (žodžiu) išklausytą pristatymą (kalbą). Mokomasi taikyti kalbėjimo strategijas: pristatyti tekstą žodžiu, naudotis planu, užrašais ar vaizdine medžiaga. Aptarti savo ir kitų kalbėtojų pranešimus, turinį ir raiškos privalumus ir trūkumus, atsižvelgti į suteiktą grįžtamąją informaciją, panaudoti ją tobulinant pranešimą. 

Fonetika. Kartojamos ir gilinamos įgytos žemesnėse klasėse žinios, mokomasi taikyti ir tobulinti įgūdžius naujuose kalbos vartojimo kontekstuose.
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Atsižvelgdamas į komunikavimo situaciją pristato žodžiu parengtą rišlų tekstą įvairiomis temomis. Fragmentiškai paiso minčių dėstymo logikos, trinarės struktūros. Plėtoja temą ir mintį. Iš dalies atsižvelgia į daromą poveikį klausytojui. Tinkamai naudoja kai kurias meninės raiškos priemones (A3.1.1).

Laikosi kai kurių išmoktų taisyklingos bendrinės kalbos tarimo, kirčiavimo, intonavimo normų, dalyvaudamas įvairiose komunikavimo situacijose. Nežinomus atvejus tikrina nurodytuose šaltiniuose (A3.2.1).

Pristatydamas tekstą žodžiu tinkamai naudojasi planu ar užrašais, įvairiomis technologijomis siekdamas pranešimo aiškumo. Aptaria savo ir kitų kalbėtojų pranešimo turinį, raišką, poveikį klausytojui. Atsižvelgia į kitų suteiktą grįžtamąją informaciją, iš dalies tinkamai ją panaudoja pranešimui tobulinti (A3.3.1).

Atsižvelgdamas į komunikavimo situaciją pristato žodžiu parengtą rišlų ir vaizdingą tekstą įvairiomis temomis. Dalinai paiso minčių dėstymo logikos, trinarės struktūros. Plėtoja temą ir mintį. Iš esmės atsižvelgia į daromą poveikį klausytojui. Tinkamai naudoja meninės raiškos priemones (A3.1.2).

Iš esmės laikosi taisyklingos bendrinės kalbos tarimo, kirčiavimo, intonavimo normų, dalyvaudamas įvairiose komunikavimo situacijose. Nežinomus atvejus tikrina nurodytuose šaltiniuose (A3.2.2).

Pristatydamas tekstą žodžiu naudojasi įvairiomis technologijomis siekdamas pranešimo aiškumo. Aptaria savo ir kitų kalbėtojų pranešimo turinį, raišką, poveikį klausytojui, sutelkia dėmesį į pagrindinę mintį, plėtojamą tekste. Atsižvelgia į kitų suteiktą grįžtamąją informaciją, tinkamai ją panaudoja tobulindamas pranešimą (A3.3.2).

Atsižvelgdamas į komunikavimo situaciją pristato žodžiu parengtą rišlų ir vaizdingą tekstą įvairiomis temomis. Daugeliu atvejų paiso minčių dėstymo logikos, trinarės struktūros. Teiginius iliustruoja pavyzdžiais, tinkamai įterpia citatas. Nuosekliai plėtoja temą ir mintį. Atsižvelgia į daromą poveikį klausytojui. Tikslingai naudoja meninės raiškos priemones (A3.1.3).

Laikosi taisyklingos bendrinės kalbos tarties normų, nežinomus atvejus tikrina pasirinktuose šaltiniuose. Kalba tinkama intonacija (pvz., iškilmingai, neutraliai) atsižvelgdamas į kalbėjimo tikslą (A3.2.3).

Pristatydamas tekstą žodžiu naudojasi įvairiomis technologijomis siekdamas pranešimo aiškumo ir įtaigumo. Detaliai aptaria savo ir kitų kalbėtojų pranešimo turinį, raišką, poveikį klausytojui, sutelkia dėmesį į pagrindinę mintį ir ją pagrindžiančius teiginius. Atsižvelgia į kitų suteiktą grįžtamąją informaciją, tinkamai ją panaudoja tobulindamas pranešimą (A3.3.3).

Atsižvelgdamas į komunikavimo situaciją gali pristatyti žodžiu parengtą rišlų ir vaizdingą tekstą įvairiomis temomis. Naudojasi sukauptomis žiniomis ir patirtimi. Teiginius iliustruoja pavyzdžiais, tinkamai įterpia citatas. Daugeliu atvejų paiso minčių dėstymo logikos, trinarės struktūros. Nuosekliai plėtoja temą ir mintį. Atsižvelgia į daromą poveikį klausytojui. Tikslingai naudoja meninės raiškos priemones (A3.1.4).

Laikosi taisyklingos bendrinės kalbos tarties normų, nežinomus atvejus tikrina pasirinktuose šaltiniuose. Tikslingai derina kalbėjimo intonaciją atsižvelgdamas į kalbėjimo tikslą ir situaciją (A3.2.4).

Pristatydamas tekstą žodžiu naudojasi įvairiomis technologijomis siekdamas pranešimo aiškumo ir įtaigumo. Detaliai aptaria savo ir kitų kalbėtojų pranešimo turinį, raišką, poveikį klausytojui, sutelkia dėmesį į sąsajas tarp pagrindinės minties, argumentų ir išvadų. Atsižvelgia į kitų suteiktą grįžtamąją informaciją, tikslingai ją panaudoja tobulindamas pranešimą (A3.3.4).

Sakytinio teksto pristatymas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Sakytinio teksto pristatymas. Mokomasi taisyklingos bendrinės kalbos tarimo, kirčiavimo, intonavimo normų. Mokomasi pristatyti žodžiu parengtą rišlų ir vaizdingą tekstą, paisyti minčių dėstymo logikos, trinarės struktūros, vartoti retorines ir neverbalinės raiškos priemones. Mokomasi derinti tekstą su iliustracine medžiaga, naudotis technologijomis ir internetiniais ištekliais. Mokomasi įtikinamos kalbos specifikos: parengti (planuoti, rengti ir sakyti) viešosios kalbos tekstą atsižvelgiant į temos pobūdį, tikslus ir poveikį klausytojui, tikslingai vartoti retorines (leksines, sintaksines) ir neverbalines raiškos priemones, paremti pristatymą vaizdine medžiaga. Mokomasi žymėti pastabas klausantis pranešimo. Mokomasi užduoti klausimus pristatančiam, užsirašyti reikalingą informaciją ir pasižymėti šaltinius (klausantis pristatymo), apibendrinti ir interpretuoti (žodžiu) išklausytą pristatymą (kalbą). Mokomasi taikyti kalbėjimo strategijas: pristatyti tekstą žodžiu, naudotis planu, vaizdine medžiaga. Aptarti savo ir kitų kalbėtojų pranešimus, turinį ir raiškos privalumus ir trūkumus, poveikį klausytojui, sutelkti dėmesį į pagrindinę mintį ir ją pagrindžiančius teiginius. Mokomasi atsižvelgti į suteiktą grįžtamąją informaciją, panaudoti ją pranešimui tobulinti.

Fonetika. Kartojamos ir gilinamos įgytos žemesnėse klasėse žinios, mokomasi taikyti ir tobulinti įgūdžius naujuose kalbos vartojimo kontekstuose.

10 (II gimnazijos klasė)

Sakytinio teksto pristatymas. Mokomasi taisyklingos bendrinės kalbos tarimo, kirčiavimo, intonavimo normų. Mokomasi pristatyti žodžiu parengtą rišlų ir vaizdingą tekstą, paisyti minčių dėstymo logikos, trinarės struktūros, vartoti retorines ir neverbalinės raiškos priemones. Mokomasi derinti tekstą su iliustracine medžiaga, pasitelkti technologijas ir internetiniais išteklius. Mokomasi įtikinamos kalbos specifikos: parengti (planuoti, rengti ir sakyti) viešosios kalbos tekstą atsižvelgiant į temos pobūdį, tikslus ir poveikį klausytojui, tikslingai vartoti retorines (leksines, sintaksines) ir neverbalines raiškos priemones, paremti pristatymą vaizdine medžiaga. Mokomasi žymėti pastabas klausantis pranešimo. Mokomasi užduoti klausimus pristatančiam, užsirašyti reikalingą informaciją ir pasižymėti šaltinius (klausantis pristatymo), apibendrinti ir interpretuoti (žodžiu) išklausytą pristatymą (kalbą). Mokomasi taikyti kalbėjimo strategijas: pristatyti tekstą žodžiu, naudotis planu, vaizdine medžiaga. Aptarti savo ir kitų kalbėtojų pranešimus, turinį ir raiškos privalumus ir trūkumus, poveikį klausytojui, sutelkti dėmesį į pagrindinę mintį ir ją pagrindžiančius teiginius. Mokomasi atsižvelgti į suteiktą grįžtamąją informaciją, panaudoti ją pranešimui tobulinti.

Fonetika. Kartojamos ir gilinamos įgytos žemesnėse klasėse žinios, mokomasi taikyti ir tobulinti įgūdžius naujuose kalbos vartojimo kontekstuose.
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Atsižvelgdamas į komunikavimo situaciją pristato žodžiu parengtą rišlų ir vaizdingą tekstą įvairiomis temomis. Daugeliu atvejų paiso minčių dėstymo logikos, trinarės struktūros. Plėtoja temą ir mintį. Iš dalies atsižvelgia į daromą poveikį klausytojui. Tinkamai naudoja kai kurias meninės raiškos priemones (A3.1.1).

Siekdamas komunikavimo tikslų, paiso esminių bendrųjų stiliaus reikalavimų. Laikosi bendrinės kalbos tarimo, kirčiavimo, intonavimo normų (A3.2.1).

Pasirenka išmoktas strategijas iš pasiūlytų rengdamasis kalbėti ir kalbėdamas (A3.3.1).

Atsižvelgdamas į komunikavimo situaciją pristato žodžiu parengtą trinarės struktūros rišlų tekstą. Iš dalies logiškai ir nuosekliai plėtoja temą ir mintį, naudojasi sukauptomis žiniomis ir patirtimi. Fragmentiškai teiginius iliustruoja pavyzdžiais, įterpia citatas. Tinkamai naudoja meninės raiškos priemones. Iš esmės atsižvelgia į daromą poveikį klausytojui (A3.1.2).

Siekdamas komunikavimo tikslų, iš dalies paiso bendrųjų stiliaus reikalavimų. Laikosi bendrinės kalbos tarimo, kirčiavimo, intonavimo normų (A3.2.2).

Pasirenka iš pasiūlytų tinkamas strategijas rengdamasis kalbėti ir kalbėdamas (A3.3.2).

Atsižvelgdamas į komunikavimo situaciją pristato žodžiu parengtą trinarės struktūros rišlų tekstą. Dažniausiai logiškai ir nuosekliai plėtoja temą ir mintį, naudojasi sukauptomis žiniomis ir patirtimi. Teiginius iliustruoja pavyzdžiais, tinkamai įterpia citatas. Tikslingai naudoja meninės raiškos priemones. Atsižvelgia į daromą poveikį klausytojui, prisitaiko prie kintančios komunikavimo situacijos (A3.1.3).

Siekdamas komunikavimo tikslų, paiso bendrųjų stiliaus reikalavimų. Laikosi bendrinės kalbos tarimo, kirčiavimo, intonavimo normų (A3.2.3).

Pasirenka ir taiko tinkamas strategijas rengdamasis kalbėti ir kalbėdamas (A3.3.3).

Atsižvelgdamas į komunikavimo situaciją pristato žodžiu parengtą trinarės struktūros rišlų tekstą. Logiškai ir nuosekliai plėtoja temą ir mintį, naudojasi įvairių sričių žiniomis ir patirtimi. Teiginius iliustruoja pavyzdžiais, tinkamai ir pagrįstai įterpia citatas, kitų autorių mintis. Tikslingai naudoja meninės raiškos priemones. Atsižvelgia į daromą poveikį klausytojui, prisitaiko prie kintančios komunikavimo situacijos (A3.1.4).

Siekdamas įvairių komunikavimo tikslų, tikslingai paiso bendrųjų stiliaus reikalavimų, stiliaus vientisumo. Laikosi bendrinės kalbos tarimo, kirčiavimo, intonavimo normų (A3.2.4).

Tikslingai pasirenka, derina ir taiko strategijas rengdamasis kalbėti ir kalbėdamas (A3.3.4).

Sakytinio teksto pristatymas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Sakytinio teksto pristatymas. Mokomasi taisyklingos bendrinės kalbos tarimo, kirčiavimo, intonavimo normų. Tobulinami įgūdžiai pristatyti žodžiu parengtą trinarės struktūros rišlų tekstą, plėtoti temą ir mintį, remiantis sukauptomis žiniomis ir patirtimi. Mokomasi teiginius iliustruoti pavyzdžiais, citatomis, kitų autorių mintimis. Mokomasi vartoti retorines ir neverbalinės raiškos priemones, atsižvelgiant į daromą poveikį klausytojui. Mokomasi prisitaikyti prie kintančios komunikavimo situacijos. Tobulinami įgūdžiai derinti tekstą su iliustracine medžiaga, pasitelkti technologijas ir internetinius išteklius. Mokomasi proginės kalbos specifikos: parengti (planuoti, rengti ir sakyti) viešosios kalbos tekstą atsižvelgiant į temos pobūdį, tikslus ir poveikį klausytojui, tikslingai vartoti retorines (leksines, sintaksines) ir neverbalines raiškos priemones, paremti pristatymą vaizdine medžiaga. Tobulinami įtikinamos kalbos rengimo ir pristatymo įgūdžiai. Mokomasi oratorystės meno. Mokomasi atsižvelgti į retorinės situacijos veiksnius (pvz., kalbėtojas, klausytojas, įvykis, kalba), panaudoti šią informaciją rengiant ir pristatant kalbą skirtingose socialinio gyvenimo situacijose. Mokomasi taikyti kalbėjimo strategijas: pristatyti tekstą žodžiu, naudotis planu, įvairiomis technologijomis, siekti pranešimo aiškumo ir įtaigumo. Mokomasi aptarti savo ir kitų kalbėtojų pranešimus, turinį ir raišką, poveikį klausytojui, sutelkti dėmesį į sąsajas tarp pagrindinės minties, argumentų ir išvadų. Mokomasi atsižvelgti į suteiktą grįžtamąją informaciją, panaudoti ją pranešimui tobulinti.

Fonetika. Kartojamos ir gilinamos įgytos žemesnėse klasėse žinios, mokomasi taikyti ir tobulinti įgūdžius naujuose kalbos vartojimo kontekstuose.

IV gimnazijos klasė

Sakytinio teksto pristatymas. Mokomasi taisyklingos bendrinės kalbos tarimo, kirčiavimo, intonavimo normų. Įtvirtinami įgūdžiai pristatyti žodžiu parengtą trinarės struktūros rišlų tekstą, plėtoti temą ir mintį, remiantis sukauptomis žiniomis ir patirtimi. Mokomasi teiginius iliustruoti pavyzdžiais, citatomis, kitų autorių mintimis. Mokomasi vartoti retorines ir neverbalinės raiškos priemones, atsižvelgiant į daromą poveikį klausytojui. Mokomasi prisitaikyti prie kintančios komunikavimo situacijos. Įtvirtinami įgūdžiai derinti tekstą su iliustracine medžiaga, pasinaudoti technologijomis ir interneto ištekliais. Mokomasi proginės kalbos specifikos: parengti (planuoti, rengti ir sakyti) viešosios kalbos tekstą atsižvelgiant į temos pobūdį, tikslus ir poveikį klausytojui, tikslingai vartoti retorines (leksines, sintaksines) ir neverbalines raiškos priemones, paremti pristatymą vaizdine medžiaga. Įtvirtinami įtikinamos kalbos rengimo ir pristatymo įgūdžiai. Mokomasi oratorystės meno. Mokomasi atsižvelgti į retorinės situacijos veiksnius (pvz., kalbėtojas, klausytojas, įvykis, kalba), panaudoti šią informaciją rengiant ir pristatant kalbą skirtingose socialinio gyvenimo situacijose. Įtvirtinami įgūdžiai kalbėjimo strategijų: pristatyti tekstą žodžiu, naudotis planu, įvairiomis technologijomis, siekti pranešimo aiškumo ir įtaigumo. Mokomasi aptarti savo ir kitų kalbėtojų pranešimus, turinį ir raišką, poveikį klausytojui, sutelkti dėmesį į sąsajas tarp pagrindinės minties, argumentų ir išvadų. Mokomasi atsižvelgti į suteiktą grįžtamąją informaciją, panaudoti ją pranešimui tobulinti.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Klausydamas tekstų bendrine sakytine kalba, perteikiamų natūraliu tempu, girdimą gyvai ar medijose, nusako teksto temą tik suteikus pagalbą (A1.1.1).

Nukreipiamųjų klausimų padedamas įžvelgia tekste aiškiai pateiktą informaciją. Sieja ją su asmenine patirtimi (A1.2.1).

Klausydamas teksto nusiteikia suprasti, prašo pakartoti, jeigu ko nors nesuprato (A1.3.1).

Klausydamas tekstų bendrine sakytine kalba, perteikiamų natūraliu tempu, girdimą gyvai ar medijose, kartais gali prireikti pagalbos nusakant teksto temą ar esminę informaciją (A1.1.2).

Tikslingai klausdamas įžvelgia tekste aiškiai pateiktą informaciją. Iš dalies pasako savo nuomonę apie ją remdamasis asmenine patirtimi. Atkreipia dėmesį į kai kuriuos raiškos elementus (A1.2.2).

Klausydamas teksto nusiteikia suprasti, patikslina, jeigu ko nors nesuprato (A1.3.2).

Klausydamas tekstų bendrine sakytine kalba, perteikiamų natūraliu tempu, girdimą gyvai ar medijose, nusako teksto temą, išskiria esminę informaciją pagal nurodytus kriterijus (A1.1.3).

Įžvelgia tekste aiškiai pateiktą informaciją. Pasako savo nuomonę apie ją remdamasis asmenine patirtimi. Atkreipia dėmesį į raiškos elementus (A1.2.3).

Klausydamas teksto nusiteikia suprasti, patikslina ar gerai suprato (A1.3.3).

Klausydamas tekstų bendrine sakytine kalba, perteikiamų natūraliu tempu, girdimą gyvai ar medijose, nusako teksto temą, išskiria esminę informaciją (A1.1.4).

Įžvelgia tekste aiškiai pateiktą informaciją. Pasako savo nuomonę pateikdamas pavyzdžių iš asmeninės patirties. Atkreipia dėmesį į įvairius raiškos elementus (A1.2.4).

Klausydamas teksto nusiteikia suprasti, kelia vieną kitą klausimą (A1.3.4).

Įvairių tekstų klausymas ir supratimas. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

Įvairių tekstų klausymas ir supratimas. Mokomasi aktyviai klausytis įvairių garsų (gamtos, aplinkos, muzikos), amžiaus tarpsnį atitinkančių tekstų bendrine sakytine kalba, girdimų gyvai ar medijose, kurių temos ir turinys artimas mokinių patirčiai. Mokomasi perteikti turinį (informaciją) savais žodžiais, pasakyti savo nuomonę, susieti su savo patirtimi. Mokomasi taikyti aktyvaus klausymosi strategijas: nusiteikti klausyti, suprasti, pasakyti mintį kitais žodžiais, kalbą papildyti gestais, pakartoti.

2 klasė

Įvairių tekstų klausymas ir supratimas. Mokomasi aktyviai klausytis įvairių garsų (gamtos, aplinkos, muzikos), amžiaus tarpsnį atitinkančių tekstų bendrine sakytine kalba, girdimų gyvai ar medijose, kurių temos ir turinys artimas mokinių patirčiai. Mokomasi nusakyti teksto temą, perteikti turinį (informaciją) savais žodžiais, pasakyti savo nuomonę, susieti su savo patirtimi. Mokomasi sieti skirtingos raiškos informacijos elementus. Mokomasi taikyti aktyvaus klausymosi strategijas: nusiteikti klausytis, suprasti, daryti išvadas.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Dalyvauja dialoge, trumpais sakiniais atsako į pašnekovo klausimus ir pasisakymus. Intuityviai vartoja kai kurias neverbalines kalbos priemones (pvz., veido išraiška, žvilgsnis) (A2.1.1).

Bendraudamas neoficialiose komunikavimo situacijose atsižvelgia į adresatą (bendraamžiai, artimieji, mokytojai) ir nurodytą tikslą, kai yra suteikiama pagalba. Pagal vieną iš nurodytų kriterijų laikosi mandagaus bendravimo susitarimų, saugaus bendravimo virtualioje erdvėje (A2.2.1).

Dalyvauja dialoge, reaguoja į pašnekovo klausimus ir pasisakymus. Papasakoja esminę informaciją, pasako, apie ką buvo kalbama. Vartoja kai kurias neverbalines kalbos priemones (pvz., veido išraiška, žvilgsnis, gestai) (A2.1.2).

Bendraudamas neoficialiose komunikavimo situacijose iš dalies atsižvelgia į adresatą (bendraamžiai, artimieji, mokytojai) ir nurodytą tikslą. Laikosi elementarių mandagaus bendravimo susitarimų, saugaus bendravimo virtualioje erdvėje (A2.2.2).

Dalyvauja dialoge, reaguoja į pašnekovo klausimus ir pasisakymus. Papasakoja, paaiškina ir išsako savo nuomonę. Vartoja neverbalines kalbos priemones (pvz., veido išraiška, žvilgsnis, gestai) (A2.1.3).

Bendraudamas neoficialiose komunikavimo situacijose atsižvelgia į adresatą (bendraamžiai, artimieji, mokytojai) ir nurodytą tikslą. Laikosi elementarių mandagaus bendravimo susitarimų, saugaus bendravimo virtualioje erdvėje (A2.2.3).

Dalyvauja dialoge, reaguoja į pašnekovo klausimus ir pasisakymus. Išsamiai papasakoja, paaiškina ir išsako savo nuomonę. Tinkamai vartoja neverbalines kalbos priemones (pvz., veido išraiška, žvilgsnis, gestai, balso kokybė) (A2.1.4).

Bendraudamas neoficialiose komunikavimo situacijose beveik visada atsižvelgia į adresatą (bendraamžiai, artimieji, mokytojai) ir nurodytą tikslą. Nuosekliai laikosi elementarių mandagaus bendravimo susitarimų, saugaus bendravimo virtualioje erdvėje (A2.2.4).

Dalyvavimas įvairiose komunikavimo situacijose. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

Dalyvavimas įvairiose komunikavimo situacijose. Mokomasi dalyvauti dialoge, atsižvelgti į kalbėjimo adresatą: papasakoti, paaiškinti, išsakyti savo nuomonę, atsakyti į klausimus, klausti. Formuojami įgūdžiai saugiai bendrauti telefonu, virtualioje erdvėje, laikytis bendradarbiavimo susitarimų (pvz., dialoge, komandiniame darbe).

2 klasė

Dalyvavimas įvairiose komunikavimo situacijose. Mokomasi dalyvauti dialoge, atsižvelgti į kalbėjimo tikslą ir adresatą: papasakoti, informuoti, paaiškinti, išsakyti savo nuomonę, atsakyti į klausimus, klausti, reikšti mintis ir jausmus. Formuojami įgūdžiai saugiai bendrauti telefonu, virtualioje erdvėje, laikytis bendradarbiavimo susitarimų (pvz., dialoge, komandiniame darbe). 
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Atsižvelgdamas į adresatą žodžiu pristato pagal pateiktus klausimus ir remdamasis iliustracijomis parengtą kelių sakinių tekstą artima tema (A.3.1.1).

Naudodamasis pagalba taisyklingai kalba tinkamu tempu, taisyklingai taria garsus ir kirčiuoja žinomus žodžius (A3.2.1).

Pagal pateiktą modelį pristato parengtą kelių sakinių tekstą, kartais papildo jį vaizdine medžiaga (A3.3.1).

Atsižvelgdamas į adresatą pagal pateiktą pavyzdį žodžiu pristato kelių sakinių tekstą artima ar kasdiene tema, laikydamasis kai kurių užduoties reikalavimų. Remiasi iliustracijomis, nuotraukomis (A3.1.2).

Remdamasis pavyzdžiais kalba tinkamu tempu, taisyklingai taria garsus ir kirčiuoja dažniausiai vartojamus žodžius (A3.2.2).

Pristatydamas kelių sakinių tekstą žodžiu pratinasi naudotis aptartu iš anksto planu ar (ir) vaizdine medžiaga. Įvardija, kas pasisekė, atsižvelgia į kitų suteiktą grįžtamąją informaciją (A3.3.2).

Atsižvelgdamas į adresatą žodžiu pristato parengtą trumpą tekstą artima ar kasdiene tema, laikydamasis išvardytų užduoties reikalavimų. Remiasi iliustracijomis, nuotraukomis (A3.1.3).

Kalba raiškiai, garsiai, tinkamu tempu, taisyklingai taria garsus ir kirčiuoja dažniausiai vartojamus žodžius. Pagal pavyzdį tinkamai intonuoja sakinius ir daro pauzes (A3.2.3).

Pristatydamas trumpą tekstą žodžiu pratinasi naudotis planu ar (ir) vaizdine medžiaga. Apmąsto savo kalbėjimą, atsižvelgia į kitų suteiktą grįžtamąją informaciją (A3.3.3).

Atsižvelgdamas į adresatą žodžiu pristato parengtą trumpą ir aiškų tekstą artima ar kasdiene tema, laikydamasis išvardytų užduoties reikalavimų. Remiasi iliustracijomis, nuotraukomis (A3.1.4).

Kalba raiškiai, garsiai, tinkamu tempu, taisyklingai taria garsus ir kirčiuoja dažniausiai vartojamus žodžius, paisydamas taisyklingos bendrinės kalbos tarties normų. Tinkamai intonuoja sakinius ir daro pauzes (A3.2.4).

Pristatydamas tekstą žodžiu naudojasi planu ar (ir) vaizdine medžiaga. Išsamiai apmąsto savo kalbėjimą, atsižvelgia į kitų suteiktą grįžtamąją informaciją (A3.3.4).

Sakytinio teksto pristatymas. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

Sakytinio teksto pristatymas. Pratinamasi kalbėti raiškiai, tinkamu tempu. Mokomasi taisyklingos tarties garsų, žodžių kirčiavimo ir sakinių intonavimo (pvz., taikant greitakalbes). Pratinamasi pristatyti žodžiu parengtą trumpą tekstą, remiantis iliustracijomis. Mokomasi derinti verbalines ir neverbalines kalbos priemones. Mokomasi taikyti kalbėjimo strategijas: pristatyti tekstą žodžiu, naudotis vaizdine medžiaga. Mokomasi aptarti savo kalbėjimą ir nusakyti, kas pasisekė ar nepasiekė, ką kitąkart reikėtų daryti kitaip.

Fonetika. [...] Mokomasi abėcėlės, raidžių pavadinimų. Mokomasi atpažinti ir atskirti balsius ir priebalsius. Mokomasi taisyklingai tarti lenkų kalbos žodžiuose ir žodžių junginiuose, sprogstamuosius priebalsius („b, p, g, k, d, t“) ir afrikatas („dz, c, dż, cz“), minkštuosius priebalsius („ć, ź, ś, dź“). Mokomasi tarti ir kirčiuoti žinomus ir vartojamus žodžius. Praktiškai susipažįstama su žodžio skirstymu į skiemenis. Mokomasi suvokti ir atpažinti skirtumus tarp tarimo ir rašybos. 

2 klasė

Sakytinio teksto pristatymas. Pratinamasi kalbėti raiškiai, garsiai, tinkamu tempu. Mokomasi taisyklingos tarties garsų, žodžių kirčiavimo ir sakinių intonavimo (pvz., taikant greitakalbes). Pratinamasi pristatyti žodžiu parengtą trumpą tekstą, remiantis iliustracijomis. Mokomasi plėtoti temą, laikytis užduoties reikalavimų. Mokomasi derinti verbalines ir neverbalines kalbos priemones. Mokomasi taikyti kalbėjimo strategijas: pristatyti tekstą žodžiu, naudotis planu ar vaizdine medžiaga. Mokomasi aptarti savo kalbėjimą ir atsižvelgti į kitų suteiktą grįžtamąją informaciją.

Fonetika, Mokomasi taisyklingo ir raiškaus nosinių balsių, skardžiųjų ir dusliųjų, kietųjų ir minkštųjų priebalsių, priebalsių junginių (lenk. „drz-, trz-, strz-, szcz-, -nk, -ńcz-“ ir pan.) ir garsų žodžio gale raiškaus tarimo. Mokomasi žodžio skirstymo į skiemenis ir žodžių kirčiavimo viename žodyje ir žodžių junginyje.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
3–4 klasių koncentras

Klausydamas teksto bendrine sakytine kalba, girdima gyvai ar medijose, perteikiama natūraliu tempu, tembru, padedamas nusako teksto temą ir esminę informaciją. Pagal nukreipiamuosius klausimus formuluoja aiškiai išreikštą pagrindinę mintį (A1.1.1).

Pagal nurodytus kriterijus įžvelgia tekste tiesiogiai pateiktą informaciją. Sieja ją su asmenine patirtimi ir iš dalies su tekstu. Supranta kai kuriuos pažintus raiškos elementus (A1.2.1).

Nusiteikia atidžiai klausytis ir suprasti nurodytą informaciją. Pagal nurodytus kriterijus kelia vieną kitą klausimą (A1.3.1).

Klausydamas teksto bendrine sakytine kalba, girdima gyvai ar medijose, perteikiama natūraliu tempu, tembru, nusako teksto temą ir esminę informaciją, pagal nurodytus kriterijus formuluoja aiškiai išreikštą pagrindinę mintį (A1.1.2).

Pagal nurodytus kriterijus įžvelgia tekste tiesiogiai pateiktą informaciją, priežasties ir pasekmės ryšius. Išgirstą informaciją sieja su asmenine patirtimi ir iš dalies su tekstu. Supranta kai kurių pažintų raiškos elementų svarbą (A1.2.2).

Nusiteikia suprasti ir domėtis, išsiaiškina tikslą, naudodamasis netiesiogine pagalba pasižymi informaciją. Kelia vieną kitą klausimą (A1.3.2).

Klausydamas tekstų bendrine sakytine kalba, girdimų gyvai ar medijose, perteikiamų natūraliu tempu, tembru, nusako teksto temą, formuluoja aiškiai išreikštą pagrindinę mintį ar (ir) keletą minčių apie teksto visumą (A1.1.3).

Įžvelgia tekste tiesiogiai pateiktą informaciją, priežasties ir pasekmės ryšius. Išgirstą informaciją sieja su asmenine patirtimi ir tekstu. Supranta pažintų raiškos elementų svarbą (A1.2.3).

Nusiteikia suprasti ir domėtis, išsiaiškina tikslą, tikslingai klausdamas pasižymi informaciją. Kelia vieną kitą klausimą, daro išvadas (A1.3.3).

Klausydamas tekstų bendrine sakytine kalba, girdimų gyvai ar medijose, perteikiamų natūraliu tempu, tembru, nusako ir aptaria teksto temą, tiksliai formuluoja pagrindinę mintį ir keletą minčių apie teksto visumą (A1.1.4).

Įžvelgia tekste tiesiogiai pateiktą informaciją, priežasties ir pasekmės ryšius. Išgirstą informaciją sieja tekstu ir lygina su asmenine patirtimi. Supranta raiškos elementų svarbą (A1.2.4).

Nusiteikia suprasti ir domėtis, išsiaiškina tikslą, pasižymi informaciją ir (arba)raktinius žodžius. Kelia klausimus, daro išvadas (A1.3.4).

Įvairių tekstų klausymas ir supratimas. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Įvairių tekstų klausymas ir supratimas. Mokomasi aktyviai klausytis amžiaus tarpsnį atitinkančių tekstų bendrine sakytine kalba, kurių temos ir turinys artimas mokinių patirčiai (pvz., vaizdo ir garso įrašų); aptarti, išsakyti savo nuomonę apie išgirstą informaciją. Mokomasi suprasti ir perteikti turinį (informaciją) savais žodžiais, naudojant tinkamą raišką. Pratinamasi įžvelgti tekste tiesiogiai ir netiesiogiai pateiktą informaciją, priežasties ir pasekmės ryšius. Mokomasi įvardyti pagrindinę temą, keletą minčių apie teksto visumą, išsakyti emocijas, susieti su savo patirtimi. Mokomasi lyginti skirtingos raiškos elementus. Mokomasi taikyti aktyvaus klausymosi strategijas: nusiteikti klausytis, suprasti, daryti išvadas. Pratinamasi naudotis paprasčiausiomis kompensavimo strategijomis: prašoma patikslinti informaciją, kalbą papildyti neverbalinėmis priemonėmis.

4 klasė

Įvairių tekstų klausymas ir supratimas. Mokomasi aktyviai klausytis amžiaus tarpsnį atitinkančių tekstų bendrine sakytine kalba, kurių temos ir turinys artimas mokinių patirčiai (pvz., vaizdo ir garso įrašų ar transliacijų); aptarti, nurodyti paskirtį, išsakyti ir pagrįsti savo nuomonę apie išgirstą informaciją. Mokomasi suprasti ir perteikti turinį (informaciją) savais žodžiais, naudojant tinkamą raišką. Mokomasi įžvelgti tekste tiesiogiai ir netiesiogiai pateiktą informaciją, priežasties ir pasekmės ryšius. Mokomasi įvardyti pagrindinę temą, mintį, keletą minčių apie teksto visumą, intenciją, išsakyti emocijas, susieti su savo patirtimi. Mokomasi sieti ir lyginti skirtingos raiškos elementus. Mokomasi taikyti aktyvaus klausymosi strategijas: nusiteikti klausytis, suprasti, daryti išvadas. Naudojamasi paprasčiausiomis kompensavimo strategijomis: prašoma patikslinti informaciją, kalbą papildyti neverbalinėmis priemonėmis.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
3–4 klasių koncentras

Dalyvauja dialoge ar pokalbyje, atsako į klausimus ir pats klausia, pritaria ar prieštarauja. Vartoja kai kurias neverbalines (pvz., veido išraiška, balso kokybė, kūno kalba) kalbos priemones (A2.1.1).

Bendraudamas neoficialiose arba oficialiose komunikavimo situacijose fragmentiškai atsižvelgia į adresatą (bendraamžiai, suaugusieji), kitus situacijos elementus (kasdienė ar artima aplinka) ir nurodytą tikslą. Laikosi elementarių mandagaus bendravimo susitarimų, saugaus ir etiško bendravimo virtualioje erdvėje (A2.2.1).

Dalyvauja dialoge ar pokalbyje, palaiko jį, išreiškia požiūrį, pritaria ar prieštarauja. Parenka ir vartoja kai kurias verbalines ir neverbalines (pvz., veido išraiška, balso kokybė, kūno kalba) kalbos priemones (A2.1.2).

Bendraudamas neoficialiose arba oficialiose komunikavimo situacijose iš dalies atsižvelgia į adresatą (bendraamžiai, suaugusieji), kitus situacijos elementus (kasdienė ar artima aplinka) ir nurodytą tikslą. Laikosi pagrindinių mandagaus bendravimo taisyklių, saugaus ir etiško bendravimo virtualioje erdvėje (A2.2.2).

Dalyvauja dialoge ar pokalbyje, palaiko ir plėtoja jį, išreiškia ir pagrindžia požiūrį pagal vieną kitą aspektą iš pateiktų, pritaria ar prieštarauja. Parenka ir vartoja verbalines ir neverbalines (pvz., veido išraiška, balso kokybė, kūno kalba) kalbos priemones (A2.1.3).

Bendraudamas neoficialiose arba oficialiose komunikavimo situacijose atsižvelgia į adresatą (bendraamžiai, suaugusieji), kitus situacijos elementus (kasdienė ar artima aplinka) ir nurodytą tikslą. Laikosi pagrindinių mandagaus bendravimo taisyklių, saugaus ir etiško bendravimo virtualioje erdvėje (A2.2.3).

Dalyvauja dialoge ar pokalbyje, inicijuoja ir plėtoja jį, išreiškia ir pagrindžia požiūrį pagal kelis aspektus iš pateiktų, pritaria ar prieštarauja. Tikslingai parenka ir vartoja verbalines ir neverbalines (pvz., veido išraiška, balso kokybė, kūno kalba) kalbos priemones (A2.1.4).

Bendraudamas neoficialiose arba oficialiose komunikavimo situacijose atsižvelgia į adresatą (bendraamžiai, suaugusieji), kitus situacijos elementus (kasdienė ar artima aplinka) ir nurodytą tikslą. Nuosekliai laikosi pagrindinių mandagaus bendravimo taisyklių, saugaus ir etiško bendravimo virtualioje erdvėje (A2.2.4).

Dalyvavimas įvairiose komunikavimo situacijose. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Dalyvavimas įvairiose komunikavimo situacijose. Mokomasi plėtoti dialogą ir pokalbį, kultūringai pertraukti, išsakyti savo nuomonę, pritarti ar prieštarauti, komentuoti išgirstą informaciją, pasirinkti tinkamą kalbinę raišką. Mokomasi pokalbio pradžios ir pabaigos etiketo (kreipimasis, sveikinimasis), laikysenos etiketo (pvz., veido išraiška, gestai). Pratinamasi etiškai ir saugiai bendrauti telefonu, virtualioje erdvėje, laikytis bendradarbiavimo principų (pvz., pokalbyje, komandiniame darbe).

4 klasė

Dalyvavimas įvairiose komunikavimo situacijose. Mokomasi inicijuoti ir plėtoti dialogą ir pokalbį, kultūringai pertraukti, išsakyti ir pagrįsti savo nuomonę, pritarti ar prieštarauti, komentuoti išgirstą informaciją, pasirinkti tinkamą kalbinę raišką. Mokomasi pokalbio pradžios ir pabaigos etiketo (kreipimasis, sveikinimasis), laikysenos etiketo (pvz., veido išraiška, gestai). Mokomasi etiškai ir saugiai bendrauti telefonu, virtualioje erdvėje, laikytis bendradarbiavimo principų (pvz., pokalbyje, komandiniame darbe).
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
3–4 klasių koncentras

Atsižvelgdamas į komunikavimo situaciją pristato trumpą žodžiu parengtą aiškų tekstą žinoma arba nauja tema, kartais paiso trinarės struktūros. Fragmentiškai plėtoja konkrečią temą (A3.1.1).

Kai yra suteikiama pagalba, kalba pakankamai raiškiai, taisyklingai taria garsus ir kirčiuoja dažniausiai vartojamus žodžius, fragmentiškai paisydamas taisyklingos bendrinės kalbos tarties normų. Suteikus pagalbą tinkamai intonuoja sakinius ir daro pauzes, pabrėžia svarbiausius žodžius (A3.2.1).

Pristatydamas kelių sakinių tekstą žodžiu pratinasi naudotis aptartu iš anksto planu ar (ir) vaizdine medžiaga. Pasako kas pasisekė, atsižvelgia į kitų suteiktą grįžtamąją informaciją (A3.3.1).

Atsižvelgdamas į komunikavimo situaciją pristato žodžiu parengtą aiškų ir rišlų tekstą žinoma arba nauja tema, dauguma atvejų paiso trinarės struktūros. Iš dalies plėtoja konkrečią temą ir mintį (A3.1.2).

Kalba raiškiai, garsiai, tinkamu tempu, taisyklingai taria garsus ir kirčiuoja dažniausiai vartojamus žodžius, iš dalies paisydamas taisyklingos bendrinės kalbos tarties normų. Pagal pavyzdį tinkamai intonuoja sakinius, daro pauzes, pabrėžia svarbiausius žodžius (A3.2.2).

Pristatydamas tekstą žodžiu iš dalies tinkamai naudojasi planu, raktiniais žodžiais ir (ar) vaizdine medžiaga. Apmąsto savo kalbėjimą, atsižvelgia į kitų suteiktą grįžtamąją informaciją (A3.3.2).

Atsižvelgdamas į komunikavimo situaciją pristato žodžiu parengtą aiškų ir rišlų tekstą žinoma arba nauja tema, paiso trinarės struktūros. Plėtoja konkrečią temą ir mintį, kartais pasirinkdamas tinkamą kalbinę raišką (A3.1.3).

Kalba raiškiai, garsiai, tinkamu tempu, taisyklingai taria garsų junginius ir kirčiuoja dažnai vartojamus žodžius, paisydamas taisyklingos bendrinės kalbos tarties normų. Iš esmės tinkamai intonuoja sakinius ir daro pauzes, pabrėždamas svarbiausią prasminę sakinio vietą (A3.2.3).

Pristatydamas tekstą žodžiu tinkamai naudojasi planu, raktiniais žodžiais ir (ar) vaizdine medžiaga teksto elementams iliustruoti. Aptaria savo kalbėjimą, pasinaudoja kitų suteiktą grįžtamąją informaciją (A3.3.3).

Atsižvelgdamas į komunikavimo situaciją pristato žodžiu parengtą aiškų ir rišlų tekstą žinoma arba nauja tema, paiso trinarės struktūros. Išsamiai plėtoja konkrečią temą ir mintį, pasirinkdamas tinkamą kalbinę raišką (A3.1.4).

Kalba raiškiai, garsiai, tinkamu tempu, taisyklingai taria garsų junginius ir kirčiuoja vartojamus žodžius, paisydamas taisyklingos bendrinės kalbos tarties normų. Tinkamai intonuoja sakinius ir daro pauzes, pabrėždamas svarbiausią prasminę sakinio vietą (A3.2.4).

Pristatydamas tekstą žodžiu tinkamai naudojasi planu, raktiniais žodžiais ir (ar) vaizdine medžiaga teksto elementams iliustruoti, pasitelkdamas internetą ir kitas technologijas. Aptaria ir vertina savo kalbėjimą, pasinaudoja kitų suteikta grįžtamąja informacija (A3.3.4).

Sakytinio teksto pristatymas. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Sakytinio teksto pristatymas. Pratinamasi kalbėti raiškiai, garsiai, tinkamu tempu. Mokomasi taisyklingos tarties, žodžių kirčiavimo ir sakinių intonavimo (pvz., taikant greitakalbes, raiškų mįslių minimą, žaidimą patarlėmis ir priežodžiais, poezijos ir prozos tekstų skaitymą įvairiu tempu). Mokomasi pabrėžti svarbiausią prasminę sakinio vietą. Mokomasi pristatyti žodžiu parengtą aiškų ir rišlų tekstą, plėtoti temą, paisyti trinarės struktūros. Formuojami įgūdžiai papildyti pristatymą vaizdine medžiaga iliustruojant teksto elementus, pasitelkti technologijas ir interneto išteklius. Mokomasi derinti verbalines ir neverbalines kalbos priemones. Mokomasi taikyti kalbėjimo strategijas: pristatyti tekstą žodžiu, naudotis planu, pateiktais žodžiais ar vaizdine medžiaga. Mokomasi aptarti savo kalbėjimą ir atsižvelgti į kitų suteiktą grįžtamąją informaciją.

Fonetika. Įtvirtinami taisyklingo ir raiškaus balsių ir priebalsių tarimo ir žodžių kirčiavimo įgūdžiai. Mokytojui padedant mokomasi taisyklingo skaitvardžių (pvz. 15, 19, 12, 20, 30, 40, 50 ir pan.) tarimo.

4 klasė

Sakytinio teksto pristatymas. Mokomasi kalbėti raiškiai, garsiai, tinkamu tempu. Mokomasi taisyklingos tarties, žodžių kirčiavimo ir sakinių intonavimo (pvz., taikant greitakalbes, raiškų mįslių minimą, žaidimą patarlėmis ir priežodžiais, poezijos ir prozos tekstų skaitymą įvairiu tempu). Mokomasi pabrėžti svarbiausią prasminę sakinio vietą. Mokomasi pristatyti žodžiu parengtą aiškų ir rišlų tekstą, plėtoti temą ir mintį, paisyti trinarės struktūros. Mokomasi papildyti pristatymą vaizdine medžiaga teksto elementams iliustruoti, pasitelkti technologijas ir interneto išteklius. Mokomasi derinti verbalines ir neverbalines kalbos priemones. Mokomasi taikyti kalbėjimo strategijas: pristatyti tekstą žodžiu, naudotis planu, pateiktais žodžiais ar vaizdine medžiaga. Mokomasi aptarti savo kalbėjimą ir atsižvelgti į kitų suteiktą grįžtamąją informaciją.

Fonetika. Mokomasi pažinti ir skirti kalbą ir raštą. Susipažįstama su raidės „i“ skirtingomis funkcijomis. Susipažįstama su priebalsių supanašėjimo reiškiniu, mokomasi atpažinti skardžiųjų priebalsių suduslėjimo atvejus. Mokomasi taisyklingai kirčiuoti įvairius žodžius ir morfologines formas (pvz., prielinksnių aukštesniojo laipsnio formą).
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
5–6 klasių koncentras

Klausydamas tekstų bendrine sakytine kalba, perteikiamų įvairių kalbėtojų skirtingu tempu, tembru, nusako ir aptaria teksto temą. Atsakydamas į nukreipiamuosius klausimus formuluoja aiškiai išreikštą pagrindinę mintį (A1.1.1).

Įžvelgia tekste tiesiogiai pateiktą informaciją, priežasties ir pasekmės ryšius. Padedamas atskleidžia aiškiai išreikštus požiūrius. Kartais išsako savo nuomonę ir komentuoja ją remdamasis asmenine patirtimi, tekstu, žiniomis iš kitų šaltinių. Pagal aptartus kriterijus sieja ir lygina raiškos elementus (A1.2.1).

Nusiteikia aktyviai klausytis, išsiaiškina klausymo tikslą, pasižymi nurodytą informaciją. Kelia vieną kitą klausimą, daro išvadas (A1.3.1).

Klausydamas tekstų bendrine sakytine kalba, perteikiamų įvairių kalbėtojų skirtingu tempu, tembru, nusako ir aptaria teksto temą. Vadovaudamasis nukreipiamaisiais klausimais formuluoja teksto tikslą ir pagrindinę mintį (A1.1.2).

Naudodamasis netiesiogine pagalba atskleidžia tekste aiškiai išreikštus požiūrius, nagrinėja netiesiogiai išreikštas mintis, susieja teksto dalis pagal vieną kitą kriterijų. Išsako savo nuomonę ir apibendrina ją remdamasis asmenine patirtimi, tekstu, žiniomis iš kitų šaltinių. Iš dalies sieja ir lygina raiškos elementus (A1.2.2).

Nusiteikia aktyviai klausytis, išsiaiškina klausymo tikslą, pasižymi didžiąją dalį nurodytos informacijos. Kelia klausimus, daro išvadas (A1.3.2).

Klausydamas tekstų bendrine sakytine kalba, perteikiamų įvairių kalbėtojų skirtingu tempu, tembru, nusako ir aptaria teksto temą, tikslą, tiksliai formuluoja pagrindinę mintį, kelia vieną kitą probleminį klausimą tekstui (A1.1.3).

Atskleidžia tekste aiškiai išreikštus požiūrius, nagrinėja netiesiogiai išreikštas mintis, susieja teksto dalis. Išsako ir pagrindžia savo nuomonę apie išgirstą informaciją remdamasis asmenine patirtimi, tekstu, žiniomis iš kitų šaltinių. Sieja ir lygina raiškos elementus (A1.2.3).

Nusiteikia aktyviai klausytis, išsiaiškina klausymo tikslą, pasižymi esminę informaciją, vartoja pritarimo teiginius. Kelia klausimus, daro išvadas, remiasi situacijos kontekstu (A1.3.3).

Klausydamas tekstų bendrine sakytine kalba, perteikiamų įvairių kalbėtojų skirtingu tempu, tembru, nusako ir aptaria teksto temą, tikslą, tiksliai formuluoja pagrindinę mintį, kelia probleminius klausimus tekstui, išsiaiškina nesuprastas sąvokas (A1.1.4).

Atskleidžia tekste aiškiai išreikštus požiūrius, nagrinėja netiesiogiai išreikštas mintis, susieja teksto dalis. Išsako ir pagrindžia savo nuomonę apie išgirstą informaciją remdamasis asmenine patirtimi, tekstu, žiniomis iš kitų šaltinių. Kritiškai vertina ją pagal sutartus kriterijus. Sieja ir lygina raiškos elementus (A1.2.4).

Nusiteikia aktyviai klausytis, išsiaiškina klausymo tikslą, tikslingai pasižymi reikšmingą informaciją, remiantis situacijos kontekstu vartoja pritarimo ar neigimo teiginius. Kelia klausimus, daro išvadas (A1.3.4).

Įvairių tekstų klausymas ir supratimas. 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

Įvairių tekstų klausymas ir supratimas. Mokomasi aktyviai klausytis amžiaus tarpsnį atitinkančių įvairių negrožinių (informacinių, publicistinių, praktinių: receptai, instrukcijos ir pan.), tautosakos ir grožinės vaikų literatūros tekstų, pokalbių (girdimų tiesiogiai arba iš vaizdo ir garso įrašų), perteikiamų įvairių kalbėtojų skirtingu tembru ir skirtingomis intonacijomis. Mokomasi nusakyti ir aptarti teksto temą, tikslą, formuluoti aiškiai išreikštą pagrindinę mintį.

Mokomasi suprasti ir nuosekliai perteikti turinį (informaciją), atskleisti aiškiai išreikštus požiūrius, teksto kalbinės raiškos elementus. Pratinamasi įžvelgti ir nagrinėti netiesiogiai išreikštas mintis. Mokomasi išsakyti ir pagrįsti savo nuomonę apie išgirstą informaciją, remtis asmenine patirtimi, tekstu. Mokomasi lyginti skirtingos raiškos elementus. Mokomasi taikyti aktyvaus klausymosi strategijas: nusiteikti klausytis, suprasti, išskirti nurodytą informaciją, daryti išvadas, remtis situacijos kontekstu.

6 klasė

Įvairių tekstų klausymas ir supratimas. Mokomasi aktyviai klausytis amžiaus tarpsnį atitinkančių įvairių negrožinių (informacinių, dalykinių, publicistinių, praktinių (receptai, instrukcijos ir pan.)), tautosakos ir grožinės vaikų literatūros tekstų, pokalbių (girdimų tiesiogiai arba iš vaizdo ir garso įrašų), perteikiamų įvairių kalbėtojų skirtingu tembru ir skirtingomis intonacijomis. Mokomasi nusakyti ir aptarti teksto temą, tikslą, formuluoti aiškiai išreikštą pagrindinę mintį, kelti probleminius klausimus tekstui. Mokomasi suprasti, išsamiai ir nuosekliai perteikti turinį (informaciją), atskleisti aiškiai išreikštus požiūrius, nagrinėti netiesiogiai išreikštas mintis, teksto kalbinės raiškos elementus.

Mokomasi išsakyti ir pagrįsti savo nuomonę apie išgirstą informaciją, remtis asmenine patirtimi, tekstu, žiniomis iš kitų šaltinių. Mokomasi lyginti skirtingos raiškos elementus. Mokomasi taikyti aktyvaus klausymosi strategijas: nusiteikti klausyti, suprasti, išskirti nurodytą informaciją, daryti išvadas, remtis situacijos kontekstu.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
5–6 klasių koncentras

Dalyvauja įvairaus pobūdžio pokalbiuose. Remdamasis asmenine patirtimi inicijuoja ir plėtoja pokalbį artima tema, išreiškia ir pagrindžia požiūrį pagal nurodytą aspektą, pritaria ar prieštarauja. Derina kai kurias verbalines ir neverbalines (pvz., veido išraiška, balso kokybė, kūno kalba) kalbos priemones (A2.1.1).

Bendraudamas neoficialiose ar oficialiose komunikavimo situacijose atsižvelgia į adresatą (bendraamžiai, mažai pažįstami suaugusieji), kitus situacijos elementus (viešoji ar asmeninė erdvė) ir nurodytą tikslą, siekdamas paaiškinti. Laikosi jam žinomų mandagaus bendravimo principų, pažintų saugaus ir etiško bendravimo virtualioje erdvėje taisyklių (A2.2.1).

Dalyvauja įvairaus pobūdžio pokalbiuose remdamasis asmenine patirtimi. Inicijuoja ir plėtoja pokalbį žinoma tema, išreiškia ir pagrindžia požiūrį pagal vieną kitą aspektą iš pateiktų, pritaria ar prieštarauja. Derina kai kurias verbalines ir neverbalines (pvz., veido išraiška, balso kokybė, kūno kalba, laiko paskirstymas) kalbos priemones (A2.1.2).

Bendraudamas neoficialiose ar oficialiose komunikavimo situacijose atsižvelgia į adresatą (bendraamžiai, mažai pažįstami suaugusieji), kitus situacijos elementus (viešoji ar asmeninė erdvė) ir nurodytą tikslą, siekdamas gauti informacijos ar ją perduoti. Pasirenka keletą pažintų mandagaus bendravimo principų. Laikosi saugaus ir etiško bendravimo virtualioje erdvėje reikalavimų (A2.2.2).

Dalyvauja įvairaus pobūdžio pokalbiuose remdamasis asmenine patirtimi, žiniomis iš kitų šaltinių. Inicijuoja ir plėtoja pokalbį mažai žinoma tema, išreiškia ir pagrindžia požiūrį pagal kelis aspektus iš pateiktų, pritaria ir prieštarauja. Tinkamai derina verbalines ir neverbalines kalbos priemones (pvz., veido išraiška, balso kokybė, kūno kalba, laiko paskirstymas) (A2.1.3).

Bendraudamas neoficialiose ar oficialiose komunikavimo situacijose atsižvelgia į adresatą (bendraamžiai, mažai pažįstami suaugusieji), kitus situacijos elementus (viešoji ar asmeninė erdvė) ir nurodytą tikslą, siekdamas apsikeisti informacija. Laikosi mandagaus bendravimo ar bendradarbiavimo principų, saugaus ir etiško bendravimo virtualioje erdvėje reikalavimų (A2.2.3).

Dalyvauja įvairaus pobūdžio pokalbiuose remdamasis asmenine patirtimi, žiniomis iš kitų šaltinių. Inicijuoja ir plėtoja pokalbį žinoma ar nežinoma tema, išreiškia ir pagrindžia požiūrį pagal kelis aspektus iš pateiktų, pritaria, argumentuotai prieštarauja. Tinkamai naudojasi neverbalinės kalbos priemonėmis (pvz., veido išraiška, balso kokybė, kūno kalba, laiko paskirstymas) (A2.1.4).

Bendraudamas neoficialiose ar oficialiose komunikavimo situacijose atsižvelgia į adresatą (bendraamžiai, mažai pažįstami suaugusieji), kitus situacijos elementus (viešoji ar asmeninė erdvė) ir nurodytą tikslą, siekdamas apsikeisti informacija, sudominti, įtikinti. Tikslingai laikosi mandagaus bendravimo ar bendradarbiavimo principų, saugaus ir etiško bendravimo virtualioje erdvėje reikalavimų (A2.2.4).

Dalyvavimas įvairiose komunikavimo situacijose. 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

Dalyvavimas įvairiose komunikavimo situacijose. Mokomasi inicijuoti ir plėtoti pokalbį, išreikšti ir pagrįsti požiūrius, pritarti ar prieštarauti, pasirinkti tinkamą kalbinę raišką. Pratinamasi rengti interviu: apibrėžti tikslą, temą ir pasirinkti respondentą, susisiekti su pašnekovu, pasirinkti vietą, laiką ir formą (pvz., interviu-dialogas), išstudijuoti medžiagą pasirinkta tema ir apie respondentą iš įvairių šaltinių, paruošti klausimus; žodinį interviu užrašyti raštu, redaguoti, iliustruoti (pvz., nuotraukos, vaizdai, iliustracijos), derinti tekstą su kalbintu asmeniu. Mokomasi laikytis kalbos ir laikysenos etiketo (pvz., veido išraiška, gestai). Mokomasi etiškai ir saugiai bendrauti telefonu, virtualioje erdvėje, laikytis bendradarbiavimo principų (pvz., pokalbyje, interviu, komandiniame darbe).

Įvardžiai. Mokomasi vartoti formaliai bendraujant mandagumo įvardžius „pan“ ar „pani“.

6 klasė

Dalyvavimas įvairiose komunikavimo situacijose. Mokomasi inicijuoti ir plėtoti pokalbį, išreikšti ir pagrįsti požiūrius, pritarti ar prieštarauti, pasirinkti tinkamą kalbinę raišką. Mokomasi rengti interviu: apibrėžti tikslą, temą ir pasirinkti respondentą, susisiekti su pašnekovu, pasirinkti vietą, laiką ir formą (pvz., interviu-dialogas, interviu-pasakojimas), išstudijuoti medžiagą pasirinkta tema ir apie respondentą iš įvairių šaltinių, paruošti klausimus; žodinį interviu užrašyti, redaguoti, iliustruoti (pvz., nuotraukos, vaizdai, iliustracijos), derinti tekstą su kalbintu asmeniu. 

Įvardžiai. Mokomasi vartoti mandagumo įvardžius „pan“ ar „pani“ ir tinkamai juos derinti su veiksmažodžių formomis.

Leksika ir žodžių daryba. [...] Mokomasi suvokti ir atpažinti šnekamosios kalbos leksikos ypatumus (lenk. słownictwo potoczne) pagal jos pagrindinius požymius. Vengiama jos formaliai bendraujant. 
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
5–6 klasių koncentras

Atsižvelgdamas į komunikavimo situaciją pristato žodžiu pagal pateiktą išdėstymo struktūra parengtą aiškų tekstą pasirinkta ar pasiūlyta tema, dauguma atvejų paiso trinarės struktūros. Fragmentiškai plėtoja temą ir mintį. Kai yra suteikiama pagalba, pasirenka tinkamą kalbinę raišką (A3.1.1).

Atsižvelgdamas į kalbėjimo situaciją kalba raiškiai, garsiai, tinkamu tempu, taisyklingai taria garsų junginius, kirčiuoja dažniausiai vartojamus žodžius, iš dalies paisydamas taisyklingos bendrinės kalbos tarties normų. Pagal pavyzdį tinkamai intonuoja sakinius ir daro pauzes, pabrėždamas svarbiausią prasminę sakinio vietą (A3.2.1).

Pristatydamas tekstą žodžiu iš dalies tinkamai naudojasi planu, raktiniais žodžiais ir (ar) vaizdine medžiaga teksto elementų iliustravimui. Aptaria savo kalbėjimą, atsižvelgia į kitų suteiktą grįžtamąją informaciją (A3.3.1).

Atsižvelgdamas į komunikavimo situaciją pristato žodžiu parengtą aiškų ir rišlų tekstą pasirinkta ar pasiūlyta tema, dauguma atvejų paiso trinarės struktūros. Iš dalies logiškai plėtoja temą ir mintį, iš dalies pasirenka tinkamą kalbinę raišką (A3.1.2).

Atsižvelgdamas į kalbėjimo situaciją, kalba raiškiai, garsiai, tinkamu tempu, taisyklingai taria garsų junginius ir kirčiuoja dažnai vartojamus žodžius, paisydamas taisyklingos bendrinės kalbos tarties normų. Iš esmės tinkamai intonuoja sakinius ir daro pauzes, pabrėždamas svarbiausią prasminę sakinio vietą (A3.2.2).

Pristatydamas tekstą žodžiu tinkamai naudojasi planu ar užrašais. Papildo pristatymą vaizdine medžiaga teksto elementų iliustravimui pagal aiškiai nurodytus kriterijus, pasitelkdamas technologijas ir internetinius išteklius. Aptaria savo kalbėjimą, pasinaudoja kitų suteiktą grįžtamąja informacija (A3.3.2).

Atsižvelgdamas į komunikavimo situaciją pristato žodžiu parengtą aiškų, rišlų ir vaizdingą tekstą pasirinkta ar pasiūlyta tema, paiso trinarės struktūros. Iš esmės logiškai plėtoja temą ir mintį. Daugeliu atvejų pasirenka tinkamą kalbinę raišką (A3.1.3).

Atsižvelgdamas į kalbėjimo situaciją, kalba raiškiai ir girdimai, tinkamu tempu, taisyklingai taria garsų junginius, kirčiuoja naujai pažintus žodžius, frazes, paisydamas taisyklingos bendrinės kalbos tarties normų. Tinkamai intonuoja sakinius, daro pauzes, pabrėždamas svarbiausią prasminę sakinio vietą (A3.2.3).

Pristatydamas tekstą žodžiu tinkamai naudojasi planu ar užrašais. Kartais papildo pristatymą vaizdine medžiaga teksto elementų iliustravimui pasitelkdamas technologijas ir internetinius išteklius. Aptaria savo ir kitų kalbėtojų pranešimus. Atsižvelgia į kitų suteiktą grįžtamąją informaciją, ją panaudoja pranešimui tobulinti (A3.3.3).

Atsižvelgdamas į komunikavimo situaciją pristato žodžiu parengtą aiškų, rišlų ir vaizdingą tekstą pasirinkta ar pasiūlyta tema, nuosekliai paiso trinarės struktūros. Logiškai plėtoja temą ir mintį. Pasirenka tinkamą kalbinę raišką (A3.1.4).

Atsižvelgdamas į kalbėjimo situaciją, kalba raiškiai ir girdimai, tinkamu tempu, taisyklingai taria garsų junginius, kirčiuoja naujai pažintus žodžius ir gramatines formas, paisydamas taisyklingos bendrinės kalbos tarties normų. Deda loginius kirčius sakiniuose, daro pauzes (A3.2.4).

Pristatydamas tekstą žodžiu tinkamai naudojasi planu ar užrašais. Papildo pristatymą vaizdine medžiaga teksto elementų iliustravimui pasitelkdamas technologijas ir internetinius išteklius. Aptaria savo ir kitų kalbėtojų pranešimus, dažniausiai įžvelgia jų privalumus ir trūkumus. Atsižvelgia į kitų suteiktą grįžtamąją informaciją, ją panaudoja tobulindamas pranešimą (A3.3.4).

Sakytinio teksto pristatymas. 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

Sakytinio teksto pristatymas. Mokomasi kalbėti raiškiai, girdimai, tinkamu tempu. Mokomasi taisyklingos tarties, naujai pažintų žodžių, gramatinių formų kirčiavimo ir sakinių intonavimo (pvz., taikant greitakalbes, raiškų mįslių minimą, žaidimą patarlėmis ir priežodžiais, poezijos ir prozos tekstų skaitymą įvairiu tempu). Mokomasi pabrėžti svarbiausią prasminę sakinio vietą. Mokomasi pristatyti žodžiu parengtą aiškų, rišlų ir vaizdingą tekstą, logiškai plėtoti temą ir mintį, paisyti trinarės struktūros. Mokomasi papildyti pristatymą vaizdine medžiaga, iliustruojančia teksto elementus, pasitelkiant technologijas ir internetinius išteklius. Mokomasi derinti verbalines ir neverbalines kalbos priemones. Mokomasi taikyti kalbėjimo strategijas: pristatyti tekstą žodžiu, naudotis planu, užrašais ar vaizdine medžiaga. Aptarti savo ir kitų kalbėjimą, atsižvelgti į suteiktą grįžtamąją informaciją, panaudoti ją pranešimui tobulinti.

Fonetika. Mokomasi klasifikuoti balsius ir priebalsius. Mokomasi aptarti priebalsių supanašėjimo atvejus ir pateikti pavyzdžių. Mokomasi priebalsių grupių raiškaus tarimo, bendraties ir kitų veiksmažodžių gramatinių formų taisyklingo nosinių balsių tarimo (pvz., „sprzątać, zdążać, włączać, urządzać“ ir prieš „l, ł“, pvz., „płynął, płynęli“ ir pan.). Mokomasi oficialiose situacijose taisyklingai ir raiškiai tarti žodžius (lenk. wymowa staranna). Atliekami dikcijos lavinimo pratimai. Mokomasi atpažinti kirčiuotą skiemenį ir taisyklingai kirčiuoti būdvardžių ir prieveiksmių formas, trumpąsias asmeninių įvardžių formas, vienskiemenius žodžius su prielinksniais ir dalelyte „nie“, veiksmažodžių liepiamosios nuosakos formas.

6 klasė

Sakytinio teksto pristatymas. Mokomasi kalbėti raiškiai, girdimai, tinkamu tempu. Mokomasi taisyklingos tarties, naujai pažintų žodžių, gramatinių formų kirčiavimo ir sakinių intonavimo (pvz., taikant švariakalbes ir greitakalbes, raiškų mįslių minimą, žaidimą patarlėmis ir priežodžiais, poezijos ir prozos tekstų skaitymą įvairiu tempu). Mokomasi pabrėžti svarbiausią prasminę sakinio vietą. Mokomasi pristatyti žodžiu parengtą aiškų, rišlų ir vaizdingą tekstą, logiškai plėtoti temą ir mintį, paisyti trinarės struktūros. Mokomasi papildyti pristatymą vaizdine medžiaga, iliustruojančia teksto elementus, naudotis technologijomis ir internetiniais ištekliais. Mokomasi derinti verbalines ir neverbalines kalbos priemones. Mokomasi taikyti kalbėjimo strategijas: pristatyti tekstą žodžiu, naudotis planu, užrašais ar vaizdine medžiaga. Aptarti savo ir kitų kalbėjimą, atsižvelgti į suteiktą grįžtamąją informaciją, panaudoti ją tobulinant pranešimą.

Fonetika. Mokomasi taisyklingai tarti balsius ir (ar) priebalsius įvairiose žodžio pozicijose, priebalsių junginiuose. Mokomasi taisyklingai tarti ir kirčiuoti skolinius. Lavinami taisyklingo bendrinės kalbos tarimo įgūdžiai.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Klausydamas tekstų, bendrine sakytine kalba perteikiamų įvairių kalbėtojų ir skirtingomis intonacijomis, padedamas formuluoja teksto temą, tikslą, pagrindinę mintį. Aptaria išgirstą informaciją, aiškinasi nesuprastas sąvokas (A1.1.1).

Nukreipiamųjų klausimų pagalba įžvelgia tekste tiesiogiai ir netiesiogiai pateiktą informaciją, teksto autoriaus intenciją. Pagal aptartus kriterijus sieja ir lygina raiškos elementus. Išsako savo nuomonę ir komentuoja ją remdamasis tekstu ir specifinėmis žiniomis (A1.2.1).

Aktyviai klausydamas teksto išskiria didžiąją dalį nurodytos informacijos. Vartoja pritarimo ar neigimo teiginius. Pateikia vieną kitą klausimą kontekstui aiškintis (A1.3.1).

Klausydamas tekstų bendrine sakytine kalba, perteikiamų įvairių kalbėtojų skirtingomis intonacijomis, formuluoja teksto temą, tikslą, pagrindinę mintį. Kelia vieną kitą probleminį klausimą tekstui, aiškinasi nesuprastas sąvokas (A1.1.2).

Įžvelgia ir fragmentiškai apibendrina tekste pateiktą informaciją, teksto autoriaus intenciją. Pagal pateiktą modelį vertina turinį ir raišką, dalinai pagrindžia savo nuomonę apie išgirstą informaciją remdamasis tekstu ir specifinėmis žiniomis (A1.2.2).

Aktyviai ir dėmesingai klausydamas teksto išskiria esminę informaciją. Remiantis situacijos kontekstu vartoja pritarimo ar neigimo teiginius. Pateikia keletą klausimų reikalingų kontekstui tikslinti, aiškinti (A1.3.2).

Klausydamas tekstų bendrine sakytine kalba, perteikiamų įvairių kalbėtojų skirtingomis intonacijomis, tiksliai formuluoja teksto temą, tikslą, pagrindinę mintį, kelia vieną kitą hipotezę, aiškinasi nesuprastas sąvokas, mintis (A1.1.3).

Įžvelgia ir apibendrina tekste pateiktą informaciją, teksto autoriaus intenciją. Daugeliu atvejų kritiškai vertina turinį ir raišką, pagrindžia savo nuomonę apie išgirstą informaciją remdamasis tekstu ir specifinėmis žiniomis (A1.2.3).

Aktyviai ir dėmesingai klausydamas teksto išskiria reikšmingą informaciją. Remiantis situacijos kontekstu vartoja pritarimo ar neigimo teiginius. Kelia klausimus tikslindamas, aiškindamasis kontekstą (A1.3.3).

Klausydamas tekstų bendrine sakytine kalba, perteikiamų įvairių kalbėtojų skirtingomis intonacijomis, formuluoja ir aptaria teksto temą, tikslą, pagrindinę mintį, kelia hipotezes, aiškinasi nesuprastas sąvokas, idėjas (A1.1.4).

Įžvelgia, išsako savo požiūrį apie tekste pateiktą informaciją, teksto autoriaus intenciją ir raišką, argumentuotai pagrindžia savo nuomonę apie išgirstą informaciją remdamasis tekstu ir specifinėmis žiniomis (A1.2.4).

Aktyviai ir dėmesingai klausydamas teksto išskiria reikšmingą informaciją, supranta minčių logiką. Pagal pateiktą grafinį modelį pavaizduoja keletą teksto tezių. Remdamasis situacijos kontekstu vartoja pritarimo ar neigimo teiginius. Kūrybiškai kelia klausimus tikslindamas, aiškindamasis kontekstą (A1.3.4).

Įvairių tekstų klausymas ir supratimas. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Įvairių tekstų klausymas ir supratimas. Mokomasi aktyviai klausytis amžiaus tarpsnį atitinkančių grožinių ir negrožinių tekstų iš įvairių šaltinių (pvz., televizijos ir radijo laidų), perteikiamų įvairių kalbėtojų natūraliu tempu, tembru, skirtingomis intonacijomis, formuluoti teksto temą, tikslą, pagrindinę mintį. Mokomasi suprasti, išsamiai ir nuosekliai perteikti turinį (informaciją), teksto autoriaus intenciją. Mokomasi atskleisti išreikštus požiūrius, nagrinėti netiesiogiai išreikštas mintis, kalbinės raiškos elementus. Mokomasi kritiškai vertinti informaciją, išsakyti ir pagrįsti savo nuomonę apie išgirstą informaciją, remtis asmenine patirtimi, tekstu, specifinėmis žiniomis. Mokomasi lyginti ir vertinti skirtingos raiškos elementus. Mokomasi taikyti aktyvaus klausymosi strategijas: nusiteikti klausyti, suprasti, išskirti reikšmingą informaciją, daryti išvadas, kelti kontekstą tikslinančius klausimus.

8 klasė

Įvairių tekstų klausymas ir supratimas Mokomasi aktyviai klausytis amžiaus tarpsnį atitinkančių grožinių ir negrožinių tekstų iš įvairių šaltinių (pvz., televizijos ir radijo laidų), perteikiamų įvairių kalbėtojų natūraliu tempu, tembru ir skirtingomis intonacijomis, formuluoti teksto temą, tikslą, pagrindinę mintį, kelti hipotezes. Mokomasi suprasti, išsamiai ir nuosekliai perteikti turinį (informaciją), teksto autoriaus intenciją. Mokomasi atskleisti išreikštus požiūrius, nagrinėti netiesiogiai išreikštą informaciją ir mintis, kalbinės raiškos ir stiliaus elementus. Įtvirtinami įgūdžiai kritiškai vertinti informaciją, išsakyti ir pagrįsti savo nuomonę apie išgirstą informaciją, remtis asmenine patirtimi, tekstu, specifinėmis žiniomis. Mokomasi lyginti ir vertinti skirtingos raiškos elementus. Mokomasi taikyti aktyvaus klausymosi strategijas: nusiteikti klausyti, suprasti, išskirti reikšmingą informaciją, daryti išvadas, kelti klausimus tikslinant, aiškinantis kontekstą.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Iš anksto pasirengęs dalyvauja įvairaus pobūdžio pokalbiuose ar diskusijose remdamasis asmenine, socialine patirtimi. Pasako keletą susijusių sakinių apie tekstą žinoma tema, išreiškia ir paaiškina savo nuomonę, remdamasis vienos dviejų sričių žiniomis, prieštarauja. Tinkamai naudojasi neverbalinės kalbos priemonėmis (A2.1.1).

Bendraudamas neoficialiose ar oficialiose komunikavimo situacijose atsižvelgia į adresatą (bendraamžiai, mažai pažįstami ir nepažįstami žmonės), kitus situacijos elementus (viešoji ar kasdienė erdvė) ir nurodytą tikslą, siekdamas apsikeisti informaciją, išsakyti savo nuomonę. Kurdamas teigiamus tarpusavio santykius daugeliu atvejų pasirenka tinkamus mandagaus bendravimo principus. Laikosi saugaus ir etiško bendravimo virtualioje erdvėje reikalavimų (A2.2.1).

Iš anksto pasirengęs dalyvauja įvairaus pobūdžio. Pokalbiuose ar diskusijose remdamasis asmenine, socialine patirtimi. Diskutuoja artimos aplinkos temomis, išreiškia ir paaiškina savo nuomonę, remdamasis įvairių sričių žiniomis, prieštarauja. Tinkamai naudojasi neverbalinės kalbos priemonėmis (A2.1.2).

Bendraudamas neoficialiose ar oficialiose komunikavimo situacijose atsižvelgia į adresatą (bendraamžiai, mažai pažįstami ir nepažįstami žmonės), kitus situacijos elementus (viešoji ar už mokyklos ribų erdvė) ir nurodytą tikslą, siekdamas, įtikinti, išreikšti savo nuomonę. Kurdamas teigiamus tarpusavio santykius pasirenka tinkamus mandagaus bendravimo principus. Laikosi saugaus ir etiško bendravimo virtualioje erdvėje reikalavimų (A2.2.2).

Dalyvauja įvairaus pobūdžio pokalbiuose ar diskusijose remdamasis asmenine, socialine patirtimi. Diskutuoja įvairiomis temomis, išreiškia ir paaiškina savo nuomonę, remdamasis įvairių sričių žiniomis, argumentuotai prieštarauja. Tikslingai naudojasi neverbalinės kalbos priemonėmis (A2.1.3).

Bendraudamas neoficialiose ar oficialiose komunikavimo situacijose atsižvelgia į adresatą (bendraamžiai, mažai pažįstami ir nepažįstami žmonės), kitus situacijos elementus (viešoji ar už mokyklos ribų erdvė) ir nurodytą tikslą, siekdamas reikšti ir pagrįsti požiūrį, priimti bendrus sprendimus. Kurdamas teigiamus tarpusavio santykius laikosi mandagaus bendravimo principų, saugaus ir etiško bendravimo virtualioje erdvėje reikalavimų (A2.2.3).

Dalyvauja įvairaus pobūdžio pokalbiuose ar diskusijose remdamasis socialine, kultūrine patirtimi. Diskutuoja įvairiomis temomis, kelia problemas, išreiškia ir paaiškina savo nuomonę, remdamasis įvairių sričių žiniomis, argumentuotai prieštarauja, apibendrina. Pagrįstai naudojasi neverbalinės kalbos priemonėmis (A2.1.4).

Bendraudamas neoficialiose ar oficialiose komunikavimo situacijose atsižvelgia į adresatą (bendraamžiai, mažai pažįstami ir nepažįstami žmonės), kitus situacijos elementus (viešoji ar už mokyklos ribų erdvė) ir nurodytą tikslą, siekdamas argumentuotai išreikšti savo nuomonę, priimti bendrus sprendimus. Kurdamas teigiamus tarpusavio santykius tikslingai laikosi mandagaus bendravimo principų, saugaus ir etiško bendravimo virtualioje erdvėje reikalavimų (A2.2.4).

Dalyvavimas įvairiose komunikavimo situacijose. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Dalyvavimas įvairiose komunikavimo situacijose. Mokomasi inicijuoti, palaikyti ir plėtoti pokalbį, remiantis asmenine, kultūrine patirtimi. Mokomasi išreikšti ir paaiškinti savo nuomonę, pritarti ar prieštarauti, pasirinkti tinkamą kalbinę raišką. Pratinamasi aktyviai dalyvauti diskusijoje, siekti tiesos, išskirti konkrečią temą (objektą), prieštarauti, sutarti, reikšti ir pagrįsti savo nuomonę (poziciją). Mokomasi žodinės diskusijos teiginius pasižymėti raštu, apibendrinti, kas buvo išgirsta, tinkamai kelti klausimus. Mokomasi ginčo taisyklių, išreikšti ir paaiškinti savo nuomonę, pritarti ar prieštarauti, tinkamai laikantis kalbos ir laikysenos (pvz., veido išraiškos, gestų) etiketo, priimti bendrą sprendimą. Mokomasi laikytis mandagaus bendravimo principų, kurti teigiamus tarpusavio santykius. Mokomasi etiškai ir saugiai bendrauti oficialioje ir neoficialioje komunikacinėje situacijoje, virtualioje erdvėje, laikytis bendradarbiavimo principų (pvz., pokalbyje, diskusijoje, ginče, komandiniame darbe).

8 klasė

Dalyvavimas įvairiose komunikavimo situacijose. Mokomasi inicijuoti, palaikyti ir plėtoti pokalbį, remiantis asmenine, socialine, kultūrine patirtimi. Įtvirtinami įgūdžiai išreikšti ir paaiškinti savo nuomonę, pritarti ar prieštarauti, pasirinkti tinkamą kalbinę raišką. Mokomasi aktyviai dalyvauti diskusijoje, siekti tiesos, išskirti konkrečią temą (objektą), prieštarauti, sutarti, reikšti ir pagrįsti savo nuomonę (poziciją). Mokomasi žodinės diskusijos teiginius pasižymėti raštu, apibendrinti, kas buvo išgirsta, tinkamai iškelti klausimus. Mokomasi paisyti ginčo taisyklių, išreikšti ir paaiškinti savo nuomonę, pritarti ar prieštarauti, tinkamai laikantis kalbos ir laikysenos (pvz., veido išraiškos, gestų) etiketo, priimti bendrą sprendimą. Mokomasi laikytis mandagaus bendravimo principų, kurti teigiamus tarpusavio santykius. Mokomasi etiškai ir saugiai bendrauti oficialioje ir neoficialioje komunikacinėje situacijoje, virtualioje erdvėje, laikytis bendradarbiavimo principų (pvz., pokalbyje, diskusijoje, ginče, komandiniame darbe).
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Atsižvelgdamas į komunikavimo situaciją pristato žodžiu parengtą rišlų tekstą literatūros ar visuomenės ar kultūrinio gyvenimo tema, fragmentiškai paiso trinarės struktūros. Iš dalies logiškai plėtoja konkrečią temą ir mintį, naudoja kai kurias kalbinės raiškos priemones (A3.1.1).

Dalyvaudamas įvairiose komunikavimo situacijose, laikosi kai kurių taisyklingos bendrinės kalbos tarimo, kirčiavimo, intonavimo normų (A3.2.1).

Pristatydamas tekstą žodžiu tinkamai naudojasi planu ar užrašais. Papildo pristatymą vaizdine medžiaga teksto elementams iliustruoti pagal aiškiai nurodytus kriterijus, pasitelkdamas technologijas ir internetinius išteklius. Aptaria savo kalbėjimą, tobulina jį, atsižvelgdamas į kitų suteiktą grįžtamąją informaciją (A3.3.1).

Atsižvelgdamas į komunikavimo situaciją pristato žodžiu parengtą rišlų ir vaizdingą tekstą literatūros ar visuomenės ar kultūrinio gyvenimo tema, dauguma atvejų paiso trinarės struktūros. Iš dalies logiškai plėtoja konkrečią temą ir mintį, iš dalies tinkamai naudoja kalbinės raiškos priemones (A3.1.2).

Dalyvaudamas įvairiose komunikavimo situacijose iš dalies laikosi taisyklingos bendrinės kalbos tarimo, kirčiavimo, intonavimo normų (A3.2.2).

Pristatydamas tekstą žodžiu tinkamai naudojasi planu ar užrašais. Papildo pristatymą vaizdine medžiaga teksto elementams iliustruoti pasitelkdamas technologijas ir internetinius išteklius. Aptaria savo ir kitų kalbėtojų pranešimus, dažniausiai įžvelgia jų privalumus ir trūkumus. Atsižvelgia į kitų suteiktą grįžtamąją informaciją, ją panaudoja tobulindamas pranešimą (A3.3.2).

Atsižvelgdamas į komunikavimo situaciją pristato žodžiu parengtą rišlų ir vaizdingą tekstą literatūros ar visuomenės ar kultūrinio gyvenimo tema, paiso trinarės struktūros. Iš esmės logiškai plėtoja temą ir mintį. Tinkamai naudoja meninės raiškos priemones (A3.1.3).

Dalyvaudamas įvairiose komunikavimo situacijose, daugeliu atvejų laikosi taisyklingos bendrinės kalbos tarimo, kirčiavimo normų. Tinkamai intonuoja atsižvelgdamas į kalbėjimo turinį (A3.2.3).

Pristatydamas tekstą žodžiu tinkamai naudojasi planu ar užrašais. Derina jį su iliustracine medžiaga, siekdamas pranešimo aiškumo. Aptaria savo ir kitų kalbėtojų pranešimo turinį, įžvelgia raiškos privalumus ir trūkumus. Atsižvelgia į kitų suteiktą grįžtamąją informaciją, tinkamai ją panaudoja tobulindamas pranešimą (A3.3.3).

Atsižvelgdamas į komunikavimo situaciją pristato žodžiu parengtą rišlų ir vaizdingą tekstą literatūros ar visuomenės ar kultūrinio gyvenimo tema, paiso trinarės struktūros. Logiškai plėtoja temą ir mintį. Tikslingai naudoja meninės raiškos priemones (A3.1.4).

Dalyvaudamas įvairiose komunikavimo situacijose laikosi taisyklingos bendrinės kalbos tarimo, kirčiavimo normų. Tinkamai intonuoja atsižvelgdamas į kalbėjimo turinį (A3.2.4).

Pristatydamas tekstą žodžiu tinkamai naudojasi planu ar užrašais. Derina tekstą su iliustracine medžiaga, siekdamas pranešimo aiškumo. Aptaria savo ir kitų kalbėtojų pranešimo turinį, įžvelgia raiškos privalumus ir trūkumus, sutelkia dėmesį į pagrindinę mintį ir ją pagrindžiančius teiginius. Atsižvelgia į kitų suteiktą grįžtamąją informaciją, tikslingai ją panaudoja tobulindamas pranešimą (A3.3.4).

Sakytinio teksto pristatymas. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Sakytinio teksto pristatymas. Mokomasi taisyklingos bendrinės kalbos tarimo, kirčiavimo, intonavimo normų. Mokomasi pristatyti žodžiu parengtą rišlų ir vaizdingą tekstą, logiškai plėtoti temą ir mintį, paisyti trinarės struktūros, vartoti retorines ir neverbalinės raiškos priemones. Mokomasi derinti tekstą su iliustracine medžiaga, naudojantis technologijomis ir internetiniais ištekliais. Mokomasi informacinės kalbos specifikos: formuojami įgūdžiai parengti (planuoti, rengti ir sakyti) viešosios kalbos tekstą atsižvelgiant į temos pobūdį, tikslus ir poveikį klausytojui, tikslingai vartoti retorines (leksines, sintaksines) ir neverbalines raiškos priemones, paremti pristatymą vaizdine medžiaga. Pratinamasi žymėti pastabas klausantis pranešimo. Pratinamasi užduoti klausimus pristatančiam, užsirašyti reikalingą informaciją ir pasižymėti šaltinius (klausantis pristatymo), apibendrinti ir interpretuoti (žodžiu) išklausytą pristatymą (kalbą). Mokomasi taikyti kalbėjimo strategijas: pristatyti tekstą žodžiu, naudotis planu, užrašais ar vaizdine medžiaga. Aptarti savo ir kitų kalbėtojų pranešimus, turinį ir raiškos privalumus ir trūkumus, atsižvelgti į suteiktą grįžtamąją informaciją, panaudoti ją tobulinant pranešimą.

Fonetika. Susipažįstama su sąvokomis: kalbos padargai, garsų asimiliacija. Mokomasi balsių ir priebalsių klasifikacijos. Atliekami tarties, kirčiavimo ir dikcijos pratimai.

8 klasė

Sakytinio teksto pristatymas. Mokomasi taisyklingos bendrinės kalbos tarimo, kirčiavimo, intonavimo normų. Mokomasi pristatyti žodžiu parengtą rišlų ir vaizdingą tekstą, logiškai plėtoti temą ir mintį, paisyti trinarės struktūros, vartoti retorines ir neverbalinės raiškos priemones. Mokomasi derinti tekstą su iliustracine medžiaga, naudotis technologijomis ir internetiniais ištekliais. Mokomasi informacinės kalbos specifikos: parengti (planuoti, rengti ir sakyti) viešosios kalbos tekstą atsižvelgiant į temos pobūdį, tikslus ir poveikį klausytojui, tikslingai vartoti retorines (leksines, sintaksines) ir neverbalines raiškos priemones, paremti pristatymą vaizdine medžiaga. Mokomasi žymėti pastabas klausantis pranešimo. Mokomasi užduoti klausimus pristatančiam, užsirašyti reikalingą informaciją ir pasižymėti šaltinius (klausantis pristatymo), apibendrinti ir interpretuoti (žodžiu) išklausytą pristatymą (kalbą). Mokomasi taikyti kalbėjimo strategijas: pristatyti tekstą žodžiu, naudotis planu, užrašais ar vaizdine medžiaga. Aptarti savo ir kitų kalbėtojų pranešimus, turinį ir raiškos privalumus ir trūkumus, atsižvelgti į suteiktą grįžtamąją informaciją, panaudoti ją tobulinant pranešimą. 

Fonetika. Kartojamos ir gilinamos įgytos žemesnėse klasėse žinios, mokomasi taikyti ir tobulinti įgūdžius naujuose kalbos vartojimo kontekstuose.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Klausydamas įvairių tekstų, bendrine sakytine kalba perteikiamų įvairių kalbėtojų, formuluoja teksto temą, tikslą, pagrindinę mintį, atsakydamas į nukreipiamuosius klausimus kelia hipotezes, aptaria vieno kito argumento tinkamumą (A1.1.1).

Samprotauja apie tekste keliamas problemas ir jų sprendimo būdus, pateikiamus argumentus, remdamasis tekstu, specifinėmis žiniomis, sociokultūriniu kontekstu. Atsakydamas į nukreipiamuosius klausimus aptaria kalbinės raiškos ir stiliaus elementus, atpažįsta kalbėtojo intencijas (A1.2.1).

Aktyviai ir dėmesingai klausydamas teksto išskiria esminę informaciją, pagal pateiktą grafinį modelį pavaizduoja vieną kitą teksto tezę, užsirašo kelis raktinius žodžius. Kelia vieną kitą klausimą tikslindamas ir , aiškindamasis kontekstą (A1.3.1).

Klausydamas įvairių tekstų, bendrine sakytine kalba perteikiamų įvairių kalbėtojų, formuluoja teksto temą, tikslą, pagrindinę mintį. Pagal pateiktą pavyzdį kelia hipotezes, aptaria argumentų tinkamumą. Padedamas atpažįsta įprastus stilistinio registro pokyčius (A1.1.2).

Samprotauja apie tekste keliamas problemas ir jų sprendimo būdus, pateikiamus argumentus, remdamasis tekstu, specifinėmis žiniomis, sociokultūriniu kontekstu. Pagal nurodymus aptaria kalbinės raiškos ir stiliaus elementus, jų funkcijas, įžvelgia kalbėtojo intencijas (A1.2.2).

Aktyviai ir dėmesingai klausydamas teksto išskiria esminę informaciją, grafine forma pavaizduoja keletą teksto tezių, užsirašo kelis raktinius žodžius. Kelia vieną kitą klausimą tikslindamas, aiškindamasis kontekstą, pasinaudodamas bendra teksto logika (A1.3.2).

Klausydamas įvairių tekstų, bendrine sakytine kalba perteikiamų įvairių kalbėtojų, tikslingai klausdamas formuluoja ir aptaria teksto temą, tikslą, pagrindinę mintį, kelia hipotezes, analizuoja argumentų tinkamumą. Pagal nurodytus kriterijus atpažįsta įprastus stilistinio registro pokyčius (A1.1.3).

Samprotauja (interpretuoja ir apibendrina) apie tekste keliamų problemų ir sprendimo būdų pagrįstumą, remdamasis tekstu, specifinėmis žiniomis, sociokultūriniu kontekstu. Aptaria kalbinės raiškos ir stiliaus elementus, jų funkcijas, įžvelgia teksto nevienareikšmiškumo apraiškas (A1.2.3).

Aktyviai ir dėmesingai klausydamas teksto išskiria reikšmingą informaciją, grafine forma pavaizduoja teksto tezes, užsirašo raktinius žodžius, svarbiausius teiginius. Kelia klausimus kontekstui tikslinti, aiškintis, pasinaudodamas bendra teksto logika (A1.3.3).

Klausydamas įvairių tekstų, bendrine sakytine kalba perteikiamų įvairių kalbėtojų, apibendrina išgirstą informaciją, aptaria temą, tikslą, pagrindinę mintį, kelia hipotezes, analizuoja argumentų tinkamumą ir adresatui daromą poveikį. Atpažįsta stilistinio registro pokyčius (A1.1.4).

Samprotauja (interpretuoja, apibendrina, grupuoja) apie tekste keliamų problemų ir sprendimo būdų pagrįstumą, remdamasis tekstu, specifinėmis žiniomis, sociokultūriniu kontekstu. Aptaria kalbinės raiškos ir stiliaus elementus, jų funkcijas, komentuoja jų pagrįstumą. Įžvelgia teksto nevienareikšmiškumo apraiškas (A1.2.4).

Aktyviai ir dėmesingai klausydamas teksto išskiria reikšmingą informaciją, grafine forma pavaizduoja teksto tezių ir jas pagrindžiančių minčių ryšį, užsirašo raktinius žodžius, svarbiausius teiginius ir pasižymi jų ryšį. Kelia konteksto tikslinimo, aiškinimo klausimus, pasinaudodamas bendra teksto logika (A1.3.4).

Įvairių tekstų klausymas ir supratimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Įvairių tekstų klausymas ir supratimas. Plėtojami įgūdžiai aktyviai klausytis amžiaus tarpsnį atitinkančių grožinių ir negrožinių tekstų iš įvairių šaltinių (pvz., televizijos ir radijo laidų), perteikiamų įvairių kalbėtojų skirtingu tempu, tembru ir skirtingomis intonacijomis, formuluoti teksto temą, tikslą, pagrindinę mintį, kelti hipotezes, analizuoti argumentų tinkamumą. Mokomasi atpažinti stilistinio registro pokyčius. Pratinamasi samprotauti apie tekste keliamas problemas ir sprendimo būdus, interpretuoti ir apibendrinti. Mokomasi atskleisti kalbinės raiškos ir stiliaus elementus, jų funkcijas, pratinamasi įžvelgti teksto nevienareikšmiškumo apraiškas. Mokomasi kritiškai vertinti informaciją (įvertinti informacijos patikimumą), pratinamasi pagrįsti savo nuomonę tinkamais argumentais, remtis asmenine patirtimi, tekstu, specifinėmis žiniomis, sociokultūriniu kontekstu. Mokomasi taikyti aktyvaus klausymosi strategijas: nusiteikti klausyti, suprasti, išskirti reikšmingą informaciją, svarbiausius teiginius, daryti išvadas, kelti klausimus tikslinant, aiškinantis kontekstą.

10 (II gimnazijos) klasė

Įvairių tekstų klausymas ir supratimas. Tobulinami įgūdžiai aktyviai klausytis amžiaus tarpsnį atitinkančių grožinių ir negrožinių tekstų iš įvairių šaltinių (pvz., televizijos ir radijo laidų), perteikiamų įvairių kalbėtojų skirtingu tempu, tembru ir skirtingomis intonacijomis, formuluoti teksto temą, tikslą, pagrindinę mintį, kelti hipotezes, analizuoti argumentų tinkamumą. Mokomasi atpažinti stilistinio registro pokyčius. Mokomasi samprotauti apie tekste keliamas problemas ir sprendimo būdus, interpretuoti ir apibendrinti. Mokomasi atskleisti kalbinės raiškos ir stiliaus elementus, jų funkcijas, įžvelgti teksto nevienareikšmiškumo apraiškas. Mokomas kritiškai vertinti informaciją (patikimumo aspektu), pagrįsti savo nuomonę tinkamais argumentais, remtis asmenine patirtimi, tekstu, specifinėmis žiniomis, sociokultūriniu kontekstu. Mokomasi taikyti aktyvaus klausymosi strategijas: nusiteikti klausyti, suprasti, išskirti reikšmingą informaciją, svarbiausius teiginius, daryti išvadas, kelti klausimus tikslinant ir aiškinantis kontekstą.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Iš anksto pasirengęs dalyvauja įvairaus pobūdžio pokalbiuose, diskusijose, debatuose remdamasis socialine, kultūrine, patirtimi. Diskutuoja ar debatuoja aktualiomis temomis, išsako savo požiūrį, pateikia vieną kitą argumentą, apibendrina pagal nurodytus aspektus. Tinkamai naudojasi neverbalinės kalbos priemonėmis (A2.1.1).

Bendraudamas įvairiose komunikavimo situacijose atsižvelgia į adresatą (mažai pažįstami ir nepažįstami žmonės), oficialios ir neoficialios situacijos ypatumus ir nurodytą tikslą, siekdamas įtikinti, išreikšti savo nuomonę, pagrįsti požiūrį. Kurdamas teigiamus tarpusavio santykius daugeliu atvejų laikosi mandagaus bendravimo principų, saugaus ir etiško bendravimo virtualioje erdvėje (A2.2.1).

Iš anksto pasirengęs dalyvauja įvairaus pobūdžio pokalbiuose, diskusijose, debatuose remdamasis socialine, kultūrine, patirtimi. Diskutuoja ar debatuoja aktualiomis temomis, kultūringai kelia problemas, išsako savo požiūrį, pateikia argumentus, apibendrina. Tinkamai naudojasi neverbalinės kalbos priemonėmis (A2.1.2).

Bendraudamas įvairiose komunikavimo situacijose atsižvelgia į adresatą (mažai pažįstami ir nepažįstami žmonės), oficialios ir neoficialios situacijos ypatumus, intenciją ( reikšti ir pagrįsti požiūrį, priimti sprendimus). Kurdamas teigiamus tarpusavio santykius iš esmės laikosi mandagaus bendravimo principų, saugaus ir etiško bendravimo virtualioje erdvėje (A2.2.2).

Dalyvauja įvairaus pobūdžio pokalbiuose, diskusijose, debatuose remdamasis socialine, kultūrine, literatūrine patirtimi. Diskutuoja ar debatuoja aktualiomis temomis, kelia problemas, plėtoja mintis ar idėjas, išsako savo požiūrį, argumentuoja, pateikia vieną kitą kontrargumentą, apibendrina, vertina. Tikslingai naudojasi neverbalinės kalbos ir kitomis priemonėmis (A2.1.3).

Bendraudamas įvairiose komunikavimo situacijose atsižvelgia į adresatą (mažai pažįstami ir nepažįstami žmonės), oficialios ir neoficialios situacijos ypatumus, intenciją (svarstyti, argumentuoti, prieštarauti, apibendrinti požiūrius). Kurdamas teigiamus tarpusavio santykius tikslingai laikosi mandagaus bendravimo principų, saugaus ir etiško bendravimo virtualioje erdvėje (A2.2.3).

Dalyvauja įvairaus pobūdžio pokalbiuose, diskusijose, debatuose remdamasis socialine, kultūrine, literatūrine patirtimi. Diskutuoja ar debatuoja aktualiomis temomis, kelia problemas, plėtoja mintis ar idėjas, išsako savo požiūrį, pateikia kelis argumentus ar kontrargumentus, apibendrina, vertina. Pagrįstai naudojasi neverbalinės kalbos ir kitomis priemonėmis (A2.1.4).

Bendraudamas įvairiose komunikavimo situacijose atsižvelgia į adresatą (mažai pažįstami ir nepažįstami žmonės), oficialios ir neoficialios situacijos ypatumus, intenciją (kelti problemas, svarstyti, argumentuoti, prieštarauti, apibendrinti požiūrius). Kurdamas teigiamus tarpusavio santykius tikslingai laikosi mandagaus bendravimo principų, saugaus ir etiško bendravimo virtualioje erdvėje (A2.2.4).

Dalyvavimas įvairiose komunikavimo situacijose. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Dalyvavimas įvairiose komunikavimo situacijose. Mokomasi palaikyti ir plėtoti pokalbį, dalyvauti diskusijoje remiantis asmenine, socialine, kultūrine patirtimi. Mokomasi išsakyti savo požiūrį ir pagrįsti nuomonę, pateikti kontrargumentus, pasirinkti tinkamą kalbinę raišką. Mokomasi debatų taisyklių: diskutuoti konkrečia tema, išsakyti savo požiūrį, pagrįsti nuomonę faktais, duomenimis, gyvenimo pavyzdžiais, tinkamai iškelti klausimus, atremti argumentus. Mokomasi žodinės diskusijos teiginius pasižymėti raštu, konkrečiai, nuosekliai ir logiškai apibendrinti, kas buvo išgirsta, įtikinti savo pozicijos teisumu. Mokomasi laikytis mandagaus bendravimo principų, kurti teigiamus tarpusavio santykius. Mokomasi etiškai ir saugiai bendrauti oficialioje ir neoficialioje komunikacinėje situacijoje, virtualioje erdvėje, laikytis bendradarbiavimo principų (pvz., pokalbyje, diskusijoje, debatuose, komandiniame darbe).

10 (II gimnazijos) klasė

Dalyvavimas įvairiose komunikavimo situacijose. Įtvirtinami įgūdžiai palaikyti ir plėtoti pokalbį, dalyvauti diskusijoje remiantis asmenine, socialine, kultūrine patirtimi. Mokomasi išsakyti savo požiūrį ir pagrįsti nuomonę, pateikti kontrargumentus, pasirinkti tinkamą kalbinę raišką. Mokomasi paisyti debatų taisyklių: diskutuoti konkrečia tema, išsakyti savo požiūrį, pagrįsti nuomonę faktais, duomenimis, gyvenimo pavyzdžiais, tinkamai iškelti klausimus, atremti argumentus. Mokomasi žodinės diskusijos teiginius pasižymėti raštu, konkrečiai, nuosekliai ir logiškai apibendrinti, kas buvo išgirsta, įtikinti savo pozicijos teisumu. 
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Atsižvelgdamas į komunikavimo situaciją pristato žodžiu parengtą rišlų tekstą įvairiomis temomis. Fragmentiškai paiso minčių dėstymo logikos, trinarės struktūros. Plėtoja temą ir mintį. Iš dalies atsižvelgia į daromą poveikį klausytojui. Tinkamai naudoja kai kurias meninės raiškos priemones (A3.1.1).

Laikosi kai kurių išmoktų taisyklingos bendrinės kalbos tarimo, kirčiavimo, intonavimo normų, dalyvaudamas įvairiose komunikavimo situacijose. Nežinomus atvejus tikrina nurodytuose šaltiniuose (A3.2.1).

Pristatydamas tekstą žodžiu tinkamai naudojasi planu ar užrašais, įvairiomis technologijomis siekdamas pranešimo aiškumo. Aptaria savo ir kitų kalbėtojų pranešimo turinį, raišką, poveikį klausytojui. Atsižvelgia į kitų suteiktą grįžtamąją informaciją, iš dalies tinkamai ją panaudoja pranešimui tobulinti (A3.3.1).

Atsižvelgdamas į komunikavimo situaciją pristato žodžiu parengtą rišlų ir vaizdingą tekstą įvairiomis temomis. Dalinai paiso minčių dėstymo logikos, trinarės struktūros. Plėtoja temą ir mintį. Iš esmės atsižvelgia į daromą poveikį klausytojui. Tinkamai naudoja meninės raiškos priemones (A3.1.2).

Iš esmės laikosi taisyklingos bendrinės kalbos tarimo, kirčiavimo, intonavimo normų, dalyvaudamas įvairiose komunikavimo situacijose. Nežinomus atvejus tikrina nurodytuose šaltiniuose (A3.2.2).

Pristatydamas tekstą žodžiu naudojasi įvairiomis technologijomis siekdamas pranešimo aiškumo. Aptaria savo ir kitų kalbėtojų pranešimo turinį, raišką, poveikį klausytojui, sutelkia dėmesį į pagrindinę mintį, plėtojamą tekste. Atsižvelgia į kitų suteiktą grįžtamąją informaciją, tinkamai ją panaudoja tobulindamas pranešimą (A3.3.2).

Atsižvelgdamas į komunikavimo situaciją pristato žodžiu parengtą rišlų ir vaizdingą tekstą įvairiomis temomis. Daugeliu atvejų paiso minčių dėstymo logikos, trinarės struktūros. Teiginius iliustruoja pavyzdžiais, tinkamai įterpia citatas. Nuosekliai plėtoja temą ir mintį. Atsižvelgia į daromą poveikį klausytojui. Tikslingai naudoja meninės raiškos priemones (A3.1.3).

Laikosi taisyklingos bendrinės kalbos tarties normų, nežinomus atvejus tikrina pasirinktuose šaltiniuose. Kalba tinkama intonacija (pvz., iškilmingai, neutraliai) atsižvelgdamas į kalbėjimo tikslą (A3.2.3).

Pristatydamas tekstą žodžiu naudojasi įvairiomis technologijomis siekdamas pranešimo aiškumo ir įtaigumo. Detaliai aptaria savo ir kitų kalbėtojų pranešimo turinį, raišką, poveikį klausytojui, sutelkia dėmesį į pagrindinę mintį ir ją pagrindžiančius teiginius. Atsižvelgia į kitų suteiktą grįžtamąją informaciją, tinkamai ją panaudoja tobulindamas pranešimą (A3.3.3).

Atsižvelgdamas į komunikavimo situaciją gali pristatyti žodžiu parengtą rišlų ir vaizdingą tekstą įvairiomis temomis. Naudojasi sukauptomis žiniomis ir patirtimi. Teiginius iliustruoja pavyzdžiais, tinkamai įterpia citatas. Daugeliu atvejų paiso minčių dėstymo logikos, trinarės struktūros. Nuosekliai plėtoja temą ir mintį. Atsižvelgia į daromą poveikį klausytojui. Tikslingai naudoja meninės raiškos priemones (A3.1.4).

Laikosi taisyklingos bendrinės kalbos tarties normų, nežinomus atvejus tikrina pasirinktuose šaltiniuose. Tikslingai derina kalbėjimo intonaciją atsižvelgdamas į kalbėjimo tikslą ir situaciją (A3.2.4).

Pristatydamas tekstą žodžiu naudojasi įvairiomis technologijomis siekdamas pranešimo aiškumo ir įtaigumo. Detaliai aptaria savo ir kitų kalbėtojų pranešimo turinį, raišką, poveikį klausytojui, sutelkia dėmesį į sąsajas tarp pagrindinės minties, argumentų ir išvadų. Atsižvelgia į kitų suteiktą grįžtamąją informaciją, tikslingai ją panaudoja tobulindamas pranešimą (A3.3.4).

Sakytinio teksto pristatymas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Sakytinio teksto pristatymas. Mokomasi taisyklingos bendrinės kalbos tarimo, kirčiavimo, intonavimo normų. Mokomasi pristatyti žodžiu parengtą rišlų ir vaizdingą tekstą, paisyti minčių dėstymo logikos, trinarės struktūros, vartoti retorines ir neverbalinės raiškos priemones. Mokomasi derinti tekstą su iliustracine medžiaga, naudotis technologijomis ir internetiniais ištekliais. Mokomasi įtikinamos kalbos specifikos: parengti (planuoti, rengti ir sakyti) viešosios kalbos tekstą atsižvelgiant į temos pobūdį, tikslus ir poveikį klausytojui, tikslingai vartoti retorines (leksines, sintaksines) ir neverbalines raiškos priemones, paremti pristatymą vaizdine medžiaga. Mokomasi žymėti pastabas klausantis pranešimo. Mokomasi užduoti klausimus pristatančiam, užsirašyti reikalingą informaciją ir pasižymėti šaltinius (klausantis pristatymo), apibendrinti ir interpretuoti (žodžiu) išklausytą pristatymą (kalbą). Mokomasi taikyti kalbėjimo strategijas: pristatyti tekstą žodžiu, naudotis planu, vaizdine medžiaga. Aptarti savo ir kitų kalbėtojų pranešimus, turinį ir raiškos privalumus ir trūkumus, poveikį klausytojui, sutelkti dėmesį į pagrindinę mintį ir ją pagrindžiančius teiginius. Mokomasi atsižvelgti į suteiktą grįžtamąją informaciją, panaudoti ją pranešimui tobulinti.

Fonetika. Kartojamos ir gilinamos įgytos žemesnėse klasėse žinios, mokomasi taikyti ir tobulinti įgūdžius naujuose kalbos vartojimo kontekstuose.

10 (II gimnazijos klasė)

Sakytinio teksto pristatymas. Mokomasi taisyklingos bendrinės kalbos tarimo, kirčiavimo, intonavimo normų. Mokomasi pristatyti žodžiu parengtą rišlų ir vaizdingą tekstą, paisyti minčių dėstymo logikos, trinarės struktūros, vartoti retorines ir neverbalinės raiškos priemones. Mokomasi derinti tekstą su iliustracine medžiaga, pasitelkti technologijas ir internetiniais išteklius. Mokomasi įtikinamos kalbos specifikos: parengti (planuoti, rengti ir sakyti) viešosios kalbos tekstą atsižvelgiant į temos pobūdį, tikslus ir poveikį klausytojui, tikslingai vartoti retorines (leksines, sintaksines) ir neverbalines raiškos priemones, paremti pristatymą vaizdine medžiaga. Mokomasi žymėti pastabas klausantis pranešimo. Mokomasi užduoti klausimus pristatančiam, užsirašyti reikalingą informaciją ir pasižymėti šaltinius (klausantis pristatymo), apibendrinti ir interpretuoti (žodžiu) išklausytą pristatymą (kalbą). Mokomasi taikyti kalbėjimo strategijas: pristatyti tekstą žodžiu, naudotis planu, vaizdine medžiaga. Aptarti savo ir kitų kalbėtojų pranešimus, turinį ir raiškos privalumus ir trūkumus, poveikį klausytojui, sutelkti dėmesį į pagrindinę mintį ir ją pagrindžiančius teiginius. Mokomasi atsižvelgti į suteiktą grįžtamąją informaciją, panaudoti ją pranešimui tobulinti.

Fonetika. Kartojamos ir gilinamos įgytos žemesnėse klasėse žinios, mokomasi taikyti ir tobulinti įgūdžius naujuose kalbos vartojimo kontekstuose.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Klausydamas įvairių tekstų (monologo, dialogo, polilogo) bendrine sakytine kalba, apibendrina išgirstą informaciją, aptaria temą, tikslą, pagrindinę mintį, kelia hipotezes, analizuoja argumentų tinkamumą. Pagal nurodytus kriterijus atpažįsta įprastus stilistinio registro pokyčius (A1.1.1).

Samprotauja apie tekste keliamas problemas ir sprendimo būdus, interpretuoja ir apibendrina. Aptaria teksto turinį, skiria faktus, nuomones. Padedamas įžvelgia, kaip kalbinės raiškos priemonės veikia kito žmogaus ir visuomenės nuomones, jų vertybines nuostatas (A1.2.1).

Pasirenka tinkamas teksto klausymo strategijas iš pasiūlytų (A1.3.1).

Klausydamas įvairių tekstų (monologo, dialogo, polilogo) bendrine sakytine kalba, nurodo tikslo, konteksto ir adresato ryšį, kelia hipotezes, analizuoja argumentų tinkamumą. Pagal nurodytus kriterijus atpažįsta įprastus stilistinio registro pokyčius, elementariai aptardamas juos (A1.1.2).

Samprotauja apie tekste keliamas problemas, sprendimo būdus ir išvadas. Aptaria teksto turinį, skiria faktus, nuomones. Įžvelgia, kaip kalbinės raiškos priemonės veikia kito žmogaus ir visuomenės nuomones, jų vertybines nuostatas (A1.2.2).

Pasirenka tinkamiausias teksto klausymo strategijas iš pasiūlytų (A1.3.2).

Klausydamas įvairių tekstų (monologo, dialogo, polilogo) bendrine sakytine kalba, nurodo ir paaiškina tikslo, konteksto ir adresato ryšį, kelia hipotezes, analizuoja argumentų tinkamumą. Pagal nurodytus kriterijus atpažįsta ir apibūdina stilistinio registro pokyčius (A1.1.3).

Samprotauja apie tekste keliamų problemų, sprendimo būdų ir išvadų pagrįstumą. Vertina teksto turinį, faktų ir (ar) nuomonės daroma įtaką. Paaiškina, kaip kalbinės raiškos priemonės veikia kito žmogaus ir visuomenės nuomones, jų vertybines nuostatas (A1.2.3).

Pasirenka ir derina tinkamas teksto klausymo strategijas (A1.3.3).

Klausydamas įvairių tekstų (monologo, dialogo, polilogo) bendrine sakytine kalba, nurodo ir paaiškina tikslo, konteksto ir adresato ryšį, kūrybiškai kelia hipotezes, analizuoja ir pagrindžia argumentų tinkamumą. Atpažįsta ir apibūdina stilistinio registro pokyčius (A1.1.4).

Samprotauja apie tekste keliamų problemų, sprendimo būdų ir išvadų pagrįstumą. Argumentuotai vertina teksto turinį, faktų ir (ar) nuomonės daroma įtaką. Paaiškina, kaip kalbinės raiškos priemonės veikia kito žmogaus ir visuomenės nuomones, jų vertybines nuostatas (A1.2.4).

Tikslingai pasirenka ir derina tinkamas teksto klausymo strategijas (A1.3.4).

Įvairių tekstų klausymas ir supratimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Įvairių tekstų klausymas ir supratimas. Įtvirtinami įgūdžiai aktyviai klausytis amžiaus tarpsnį atitinkančių grožinių ir negrožinių tekstų iš įvairių šaltinių (pvz., televizijos ir radijo laidų), perteikiamų įvairių kalbėtojų skirtingu tempu, tembru ir skirtingomis intonacijomis, formuluoti teksto temą, tikslą, pagrindinę mintį, kelti hipotezes, analizuoti argumentų tinkamumą. Mokomasi atpažinti ir apibūdinti stilistinio registro pokyčius. Mokomasi samprotauti apie tekste keliamas problemas ir sprendimo būdus, interpretuoti ir apibendrinti. Mokomasi išskirti iš teksto prielaidas, tinkamai įvertinti argumentų ir išvadų pagrįstumą, skirti faktus, nuomonę, refleksiją. Mokomasi atpažinti argumentavimo tipus (faktiniai, loginiai ir emociniai argumentai). Mokomasi atskleisti, kaip kalbinės raiškos priemonės veikia kito žmogaus, visuomenės nuomones ir jų vertybines nuostatas. Mokomasi gautą informaciją panaudoti įvairiais komunikacijos tikslais. Mokomasi taikyti aktyvaus klausymosi strategijas: nusiteikti klausyti, suprasti ir domėtis, išskirti reikšmingą informaciją. Mokomasi grafine forma pavaizduoti teksto tezes ir jas pagrindžiančių minčių ryšį, užsirašyti esminius žodžius, kelti klausimus tikslinantis ir aiškinantis kontekstą.

IV gimnazijos klasė

Įvairių tekstų klausymas ir supratimas. Įtvirtinami įgūdžiai aktyviai klausytis amžiaus tarpsnį atitinkančių grožinių ir negrožinių tekstų iš įvairių šaltinių (pvz., televizijos ir radijo laidų), perteikiamų įvairių kalbėtojų skirtingu tempu, tembru ir skirtingomis intonacijomis, formuluoti teksto temą, tikslą, pagrindinę mintį, kelti hipotezes, analizuoti argumentų tinkamumą. Mokomasi atpažinti ir apibūdinti stilistinio registro pokyčius. Mokomasi samprotauti apie tekste keliamas problemas ir sprendimo būdus, įtvirtinami teksto interpretavimo ir apibendrinimo įgūdžiai. Mokomasi išskirti iš teksto prielaidas, tinkamai įvertinti argumentų ir išvadų pagrįstumą, skirti faktus, nuomonę, refleksiją. Mokomasi atpažinti argumentavimo tipus (faktiniai, loginiai ir emociniai argumentai). Mokomasi atskleisti, kaip kalbinės raiškos priemonės veikia kito žmogaus, visuomenės nuomonę ir jų vertybines nuostatas. Įtvirtinami įgūdžiai gautą informaciją panaudoti įvairiems komunikavimo tikslams. Įtvirtinami įgūdžiai aktyvaus klausymosi strategijų: nusiteikti klausytis, suprasti ir domėtis, išskirti reikšmingą informaciją, grafine forma pavaizduoti teksto tezes ir jas pagrindžiančių minčių ryšį, užsirašyti esminius žodžius, kelti klausimus kontekstą tikslinant, aiškinantis.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Iš anksto pasirengęs dalyvauja įvairaus pobūdžio pokalbiuose, diskusijose, debatuose, remdamasis vienos srities kontekstu. Diskutuoja, samprotauja apie literatūros istorijos reiškinius, medijų įvairovę. Pagrindžia savo nuomonę vieno tipo argumentais, apibendrina pagal nurodytus aspektus. Tinkamai naudojasi neverbalinės kalbos priemonėmis (A2.1.1).

Bendraudamas įvairiose komunikavimo situacijose atsižvelgia į vieną kitą reikšmingą situacijos elementą. Atpažįsta tiesiogiai išreikštas pašnekovo intencijas. Nagrinėja komunikacijos etikos kalbinį elgesį pagal nurodytus aspektus. Laikosi saugaus ir etiško bendravimo virtualioje erdvėje (A2.2.1).

Iš anksto pasirengęs dalyvauja įvairaus pobūdžio pokalbiuose, diskusijose, debatuose remdamasis kelių sričių kontekstais. Diskutuoja, samprotauja apie literatūros istorijos reiškinius, medijų įvairovę. Pagrindžia savo nuomonę kelių tipų argumentais, apibendrina. Tinkamai naudojasi neverbalinės kalbos priemonėmis (A2.1.2).

Bendraudamas įvairiose komunikavimo situacijose atsižvelgia į kelis reikšmingus situacijos elementus. Tikslingai klausdamas supranta tiesiogiai ir netiesiogiai išreikštas pašnekovo intencijas. Nagrinėja komunikacijos etikos kalbinį elgesį pagal nurodytus aspektus. Laikosi saugaus ir etiško bendravimo virtualioje erdvėje (A2.2.2).

Dalyvauja įvairaus pobūdžio pokalbiuose, diskusijose, debatuose remdamasis įvairių sričių kontekstais. Diskutuoja, samprotauja apie literatūros istorijos reiškinius, medijų įvairovę. Pagrindžia savo nuomonę kelių tipų argumentais, apibendrina, vertina. Tikslingai naudojasi neverbalinės kalbos ir kitomis priemonėmis (A2.1.3).

Bendraudamas įvairiose komunikavimo situacijose atsižvelgia į daugumą reikšmingų situacijos elementų. Supranta tiesiogiai ir netiesiogiai išreikštas pašnekovo intencijas. Nagrinėja komunikacijos etikos kalbinį elgesį pagal vieną kitą aspektą iš pateiktų. Laikosi saugaus ir etiško bendravimo virtualioje erdvėje (A2.2.3).

Dalyvauja įvairaus pobūdžio pokalbiuose, diskusijose, debatuose remdamasis įvairių sričių kontekstais. Diskutuoja, polemizuoja, samprotauja apie literatūros istorijos reiškinius, medijų įvairovę. Pagrindžia savo nuomonę kelių tipų argumentais, apibendrina, vertina. Pagrįstai naudojasi neverbalinės kalbos ir kitomis priemonėmis (A2.1.4).

Bendraudamas įvairiose komunikavimo situacijose atsižvelgia į visus reikšmingus situacijos elementus. Supranta ir analizuoja tiesiogiai ir netiesiogiai išreikštas pašnekovo intencijas. Nagrinėja komunikacijos etikos kalbinį elgesį pagal kelis aspektus iš pateiktų. Laikosi saugaus ir etiško bendravimo virtualioje erdvėje (A2.2.4).

Dalyvavimas įvairiose komunikavimo situacijose. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Dalyvavimas įvairiose komunikavimo situacijose. Įtvirtinami įgūdžiai palaikyti ir plėtoti pokalbį, dalyvauti diskusijoje ir debatuose remiantis įvairių sričių žiniomis. Mokomasi polemizuoti, samprotauti apie įvykius, reiškinius ir tekstus, pasirinkti tinkamą kalbinę raišką. Įtvirtinami įgūdžiai tinkamai taikyti pokalbio, diskusijos ir debatų taisykles. Mokomasi analizuoti tiesiogiai ir netiesiogiai išreikštas pašnekovo intencijas, nagrinėti kalbinį elgesį komunikacijos etikos aspektu. Įtvirtina įgūdžius etiško ir saugaus bendravimo oficialioje ir neoficialioje komunikacinėje situacijoje, virtualioje erdvėje.

IV gimnazijos klasė

Dalyvavimas įvairiose komunikavimo situacijose. Įtvirtinami įgūdžiai palaikyti ir plėtoti pokalbį, dalyvauti diskusijoje ir debatuose remiantis įvairių sričių žiniomis. Mokomasi polemizuoti, samprotauti apie įvykius, reiškinius ir tekstus, pasirinkti tinkamą kalbinę raišką. Įtvirtinami įgūdžiai tinkamai taikyti pokalbio, diskusijos ir debatų taisykles. Mokomasi analizuoti tiesiogiai ir netiesiogiai išreikštas pašnekovo intencijas, nagrinėti kalbinį elgesį komunikacijos etikos aspektu. Įtvirtinami įgūdžiai etiško ir saugaus bendravimo oficialioje ir neoficialioje komunikacinėje situacijoje, virtualioje erdvėje.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Atsižvelgdamas į komunikavimo situaciją pristato žodžiu parengtą rišlų ir vaizdingą tekstą įvairiomis temomis. Daugeliu atvejų paiso minčių dėstymo logikos, trinarės struktūros. Plėtoja temą ir mintį. Iš dalies atsižvelgia į daromą poveikį klausytojui. Tinkamai naudoja kai kurias meninės raiškos priemones (A3.1.1).

Siekdamas komunikavimo tikslų, paiso esminių bendrųjų stiliaus reikalavimų. Laikosi bendrinės kalbos tarimo, kirčiavimo, intonavimo normų (A3.2.1).

Pasirenka išmoktas strategijas iš pasiūlytų rengdamasis kalbėti ir kalbėdamas (A3.3.1).

Atsižvelgdamas į komunikavimo situaciją pristato žodžiu parengtą trinarės struktūros rišlų tekstą. Iš dalies logiškai ir nuosekliai plėtoja temą ir mintį, naudojasi sukauptomis žiniomis ir patirtimi. Fragmentiškai teiginius iliustruoja pavyzdžiais, įterpia citatas. Tinkamai naudoja meninės raiškos priemones. Iš esmės atsižvelgia į daromą poveikį klausytojui (A3.1.2).

Siekdamas komunikavimo tikslų, iš dalies paiso bendrųjų stiliaus reikalavimų. Laikosi bendrinės kalbos tarimo, kirčiavimo, intonavimo normų (A3.2.2).

Pasirenka iš pasiūlytų tinkamas strategijas rengdamasis kalbėti ir kalbėdamas (A3.3.2).

Atsižvelgdamas į komunikavimo situaciją pristato žodžiu parengtą trinarės struktūros rišlų tekstą. Dažniausiai logiškai ir nuosekliai plėtoja temą ir mintį, naudojasi sukauptomis žiniomis ir patirtimi. Teiginius iliustruoja pavyzdžiais, tinkamai įterpia citatas. Tikslingai naudoja meninės raiškos priemones. Atsižvelgia į daromą poveikį klausytojui, prisitaiko prie kintančios komunikavimo situacijos (A3.1.3).

Siekdamas komunikavimo tikslų, paiso bendrųjų stiliaus reikalavimų. Laikosi bendrinės kalbos tarimo, kirčiavimo, intonavimo normų (A3.2.3).

Pasirenka ir taiko tinkamas strategijas rengdamasis kalbėti ir kalbėdamas (A3.3.3).

Atsižvelgdamas į komunikavimo situaciją pristato žodžiu parengtą trinarės struktūros rišlų tekstą. Logiškai ir nuosekliai plėtoja temą ir mintį, naudojasi įvairių sričių žiniomis ir patirtimi. Teiginius iliustruoja pavyzdžiais, tinkamai ir pagrįstai įterpia citatas, kitų autorių mintis. Tikslingai naudoja meninės raiškos priemones. Atsižvelgia į daromą poveikį klausytojui, prisitaiko prie kintančios komunikavimo situacijos (A3.1.4).

Siekdamas įvairių komunikavimo tikslų, tikslingai paiso bendrųjų stiliaus reikalavimų, stiliaus vientisumo. Laikosi bendrinės kalbos tarimo, kirčiavimo, intonavimo normų (A3.2.4).

Tikslingai pasirenka, derina ir taiko strategijas rengdamasis kalbėti ir kalbėdamas (A3.3.4).

Sakytinio teksto pristatymas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Sakytinio teksto pristatymas. Mokomasi taisyklingos bendrinės kalbos tarimo, kirčiavimo, intonavimo normų. Tobulinami įgūdžiai pristatyti žodžiu parengtą trinarės struktūros rišlų tekstą, plėtoti temą ir mintį, remiantis sukauptomis žiniomis ir patirtimi. Mokomasi teiginius iliustruoti pavyzdžiais, citatomis, kitų autorių mintimis. Mokomasi vartoti retorines ir neverbalinės raiškos priemones, atsižvelgiant į daromą poveikį klausytojui. Mokomasi prisitaikyti prie kintančios komunikavimo situacijos. Tobulinami įgūdžiai derinti tekstą su iliustracine medžiaga, pasitelkti technologijas ir internetinius išteklius. Mokomasi proginės kalbos specifikos: parengti (planuoti, rengti ir sakyti) viešosios kalbos tekstą atsižvelgiant į temos pobūdį, tikslus ir poveikį klausytojui, tikslingai vartoti retorines (leksines, sintaksines) ir neverbalines raiškos priemones, paremti pristatymą vaizdine medžiaga. Tobulinami įtikinamos kalbos rengimo ir pristatymo įgūdžiai. Mokomasi oratorystės meno. Mokomasi atsižvelgti į retorinės situacijos veiksnius (pvz., kalbėtojas, klausytojas, įvykis, kalba), panaudoti šią informaciją rengiant ir pristatant kalbą skirtingose socialinio gyvenimo situacijose. Mokomasi taikyti kalbėjimo strategijas: pristatyti tekstą žodžiu, naudotis planu, įvairiomis technologijomis, siekti pranešimo aiškumo ir įtaigumo. Mokomasi aptarti savo ir kitų kalbėtojų pranešimus, turinį ir raišką, poveikį klausytojui, sutelkti dėmesį į sąsajas tarp pagrindinės minties, argumentų ir išvadų. Mokomasi atsižvelgti į suteiktą grįžtamąją informaciją, panaudoti ją pranešimui tobulinti.

Fonetika. Kartojamos ir gilinamos įgytos žemesnėse klasėse žinios, mokomasi taikyti ir tobulinti įgūdžius naujuose kalbos vartojimo kontekstuose.

IV gimnazijos klasė

Sakytinio teksto pristatymas. Mokomasi taisyklingos bendrinės kalbos tarimo, kirčiavimo, intonavimo normų. Įtvirtinami įgūdžiai pristatyti žodžiu parengtą trinarės struktūros rišlų tekstą, plėtoti temą ir mintį, remiantis sukauptomis žiniomis ir patirtimi. Mokomasi teiginius iliustruoti pavyzdžiais, citatomis, kitų autorių mintimis. Mokomasi vartoti retorines ir neverbalinės raiškos priemones, atsižvelgiant į daromą poveikį klausytojui. Mokomasi prisitaikyti prie kintančios komunikavimo situacijos. Įtvirtinami įgūdžiai derinti tekstą su iliustracine medžiaga, pasinaudoti technologijomis ir interneto ištekliais. Mokomasi proginės kalbos specifikos: parengti (planuoti, rengti ir sakyti) viešosios kalbos tekstą atsižvelgiant į temos pobūdį, tikslus ir poveikį klausytojui, tikslingai vartoti retorines (leksines, sintaksines) ir neverbalines raiškos priemones, paremti pristatymą vaizdine medžiaga. Įtvirtinami įtikinamos kalbos rengimo ir pristatymo įgūdžiai. Mokomasi oratorystės meno. Mokomasi atsižvelgti į retorinės situacijos veiksnius (pvz., kalbėtojas, klausytojas, įvykis, kalba), panaudoti šią informaciją rengiant ir pristatant kalbą skirtingose socialinio gyvenimo situacijose. Įtvirtinami įgūdžiai kalbėjimo strategijų: pristatyti tekstą žodžiu, naudotis planu, įvairiomis technologijomis, siekti pranešimo aiškumo ir įtaigumo. Mokomasi aptarti savo ir kitų kalbėtojų pranešimus, turinį ir raišką, poveikį klausytojui, sutelkti dėmesį į sąsajas tarp pagrindinės minties, argumentų ir išvadų. Mokomasi atsižvelgti į suteiktą grįžtamąją informaciją, panaudoti ją pranešimui tobulinti.

Ši sritis apima mokinio gebėjimą rasti informaciją, tikslingai ir atsakingai naudotis įvairiais šaltiniais ir technologijomis, kritiškai vertinti vaizdinės ir tekstinės informacijos šaltinių patikimumą, daryti išvadas, ištirti ir įvertinti skirtingų tipų ir funkcinių stilių tekstų turinį, kalbą bei teksto elementus, atpažinti autoriaus intencijas. Skaitymo sritį sudaro verbalinio ir neverbalinio teksto skaitymo veiklos ir pasiekimai. Skaitymo veiklos ir pasiekimai apima dalykinio teksto specifikos, temos, idėjų, teksto parašymo ir skaitymo tikslų, informacijos pateikimo būdų supratimą, susiejimą su jau turimomis žiniomis ir jų panaudojimą, vizualios informacijos svarbos supratimą ir gebėjimą ja naudotis, mokėjimą lyginti iš kelių šaltinių gautą informaciją, atpažinti manipuliaciją ir įtakos darymo būdus. Šios pasiekimų srities mokinių pasiekimai: B1–B3.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Skaito trumpus ir nesudėtingus tekstus skiemenimis, žodžiais, trumpais sakiniais balsu ar garsiai ir tyliai ir supranta, ką perskaitė (B1.1.1).

Dažniausiai taisyklingai taria garsus, kirčiuoja žinomus žodžius ir pagal pateiktą pavyzdį intonuoja sakinius (B1.2.1).

Padedamas taiko bent vieną mokymosi turinyje nurodytą skaitymo strategiją (B1.3.1).

Skaito trumpus ir nesudėtingus tekstus skiemenimis, žodžiais, trumpais sakiniais balsu ir tyliai, supranta, ką perskaitė. Skatinamas skaito vaidmenimis trumpus tekstus, jeigu vaidmenys yra aiškiai išskirti (B1.1.2).

Dažniausiai taisyklingai taria garsus, kirčiuoja žodžius ir intonuoja sakinius atsižvelgdamas į skyrybos ženklus (B1.2.2).

Naudodamasis pagalba taiko kai kurias mokymosi turinyje nurodytas skaitymo strategijas (B1.3.2).

Sklandžiai ir sąmoningai skaito balsu ir tyliai trumpus ir nesudėtingus tekstus. Skaito vaidmenimis trumpus tekstus, jeigu vaidmenys yra aiškiai išskirti (B1.1.3).

Taisyklingai taria garsus, kirčiuoja žodžius ir intonuoja sakinius, daro pauzes atsižvelgdamas į skyrybos ženklus (B1.2.3).

Pasinaudodamas patarimais taiko daugumą mokymosi turinyje nurodytų skaitymo strategijų (B1.3.3).

Sklandžiai ir sąmoningai skaito balsu ir tyliai nesudėtingus tekstus. Skaito vaidmenimis trumpus tekstus (B1.1.4).

Taisyklingai taria garsus ir tinkamai kirčiuoja žodžius. Tinkamai intonuoja sakinius, daro pauzes atsižvelgdamas į skyrybos ženklus (B1.2.4).

Savarankiškai taiko mokymosi turinyje nurodytas skaitymo strategijas (B1.3.4).

Skaitymo technika ir teksto supratimo strategijos. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

Mokomasi taikyti skaitymo strategijas: skaityti dar kartą; atsakinėti į klausimus; patikslinti neaiškių žodžių reikšmes; suvokti teksto ir iliustracijų ryšį.

Fonetika. [...] Mokomasi taisyklingai tarti lenkų kalbos žodžiuose ir žodžių junginiuose, sprogstamuosius priebalsius („b, p, g, k, d, t“) ir afrikatas („dz, c, dż, cz“), minkštuosius priebalsius („ć, ź, ś, dź“). Mokomasi tarti ir kirčiuoti žinomus ir vartojamus žodžius. Praktiškai susipažįstama su žodžio skirstymu į skiemenis. Mokomasi suvokti ir atpažinti skirtumus tarp tarimo ir rašybos.

2 klasė

Mokomasi skaityti trumpus ir nesudėtingus tekstus balsu ir tyliai; intonuoti sakinius, skaityti vaidmenimis trumpus tekstus. Mokomasi taikyti skaitymo strategijas: aiškinti pavadinimą; klausinėti kitų; iliustruoti; sieti žodinę ir nežodinę informaciją; išskirti knygos struktūros elementus (autorius, pavadinimas, sutartiniai ženklai vadovėlyje, puslapiai, iliustracijos).

Fonetika. Mokomasi taisyklingo ir raiškaus nosinių balsių, skardžiųjų ir dusliųjų, kietųjų ir minkštųjų priebalsių, priebalsių junginių (lenk. „drz-, trz-, strz-, szcz-, -nk, -ńcz-“ ir pan.) ir garsų žodžio gale raiškaus tarimo. Mokomasi žodžio skirstymo į skiemenis ir žodžių kirčiavimo viename žodyje ir žodžių junginyje.
3–4 klasių koncentras

Skaito sklandžiai ir sąmoningai žinomą tekstą (B1.1.1).

Skaitydamas balsu taisyklingai taria daugumą garsų junginių ir skatinamas intonuoja sakinius (B1.2.1).

Pasinaudodamas pateiktų modeliu taiko kai kurias mokymosi turinyje nurodytas skaitymo strategijas (B1.3.1).

Skaito sklandžiai ir sąmoningai žinomą tekstą. Atsižvelgdamas į pateiktą modelį derina skaitymo tempą (B1.1.2).

Skaitydamas balsu taisyklingai taria garsų junginius, tinkamai kirčiuoja žodžius ir intonuoja sakinius pagal pateiktą modelį (B1.2.2).

Taiko kai kurias mokymosi turinyje nurodytas skaitymo strategijas (B1.3.2).

Skaito sklandžiai, sąmoningai, įvairiais būdais (pvz., garsiai, tyliai). Pasirenka tinkamą skaitymo tempą (B1.1.3).

Skaitydamas balsu taisyklingai taria garsų junginius, tinkamai kirčiuoja žodžius ir intonuoja sakinius, pabrėžia svarbiausią prasminę sakinio vietą (B1.2.3).

Taiko daugumą mokymosi turinyje nurodytų skaitymo strategijų, derina jas su skaitymo tikslu (B1.3.3).

Skaito sklandžiai, sąmoningai, įvairiais būdais (pvz., garsiai, tyliai, peržvelgdamas akimis). Tikslingai pasirenka skaitymo tempą (B1.1.4).

Raiškiai skaitydamas balsu taisyklingai taria garsų junginius, tinkamai kirčiuoja žodžius ir tikslingai intonuoja sakinius, pabrėžia svarbiausią prasminę sakinio vietą (B1.2.4).

Savarankiškai taiko mokymosi turinyje nurodytas skaitymo strategijas derindamas jas su skaitymo tikslu (B1.3.4).

Sakytinio teksto pristatymas. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Skaitymo technika ir teksto supratimo strategijos. Mokomasi pasirinkti skaitymo tempą, taisyklingai tarti garsų junginius, tinkamai kirčiuoti žodžius, intonuoti sakinius. Mokomasi raiškiojo grožinio teksto skaitymo, skyrybos ženklų paisymo. Atliekami dikcijos lavinimo pratimai. Mokomasi taikyti skaitymo strategijas: peržvelgia į akis krintančią informaciją (iliustracijas, antraštes ir kt.); sieja tekstą su jau žinoma informacija; klausinėja kitų ir savęs; pasitikslina žodžių reikšmes (klausdami mokytojo, žodynuose); savo įspūdžius pasižymi simboliais. Aiškinamasi, kokie yra knygos struktūros elementai (autorius, pavadinimas, sutartiniai ženklai vadovėlyje, puslapiai, iliustracijos, antraštinis lapas, dailininkas).

Fonetika. Įtvirtinami taisyklingo ir raiškaus balsių ir priebalsių tarimo ir žodžių kirčiavimo įgūdžiai. Mokytojui padedant mokomasi taisyklingo skaitvardžių (pvz. 15, 19, 12, 20, 30, 40, 50 ir pan.) tarimo.

4 klasė

Skaitymo technika ir teksto supratimo strategijos. Toliau tobulinami sklandaus skaitymo gebėjimai, mokomasi pasirinkti skaitymo būdą ir tempą atsižvelgiant į situaciją ir skaitomą tekstą, naudojamas technologijas; daryti pauzes, skaityti ir deklamuoti raiškiai. Mokomasi taikyti skaitymo strategijas: kelia hipotezes, apie ką gali būti tekstas; nuolat apmąsto, ar supranta prasmę; randa ir pasižymi reikšmingus žodžius ir mintis. Aiškinamasi, kokie yra knygos struktūros elementai (autorius, pavadinimas, sutartiniai ženklai vadovėlyje, puslapiai, iliustracijos, antraštinis lapas, dailininkas, turinys, leidimo metai).

Fonetika. Mokomasi pažinti ir skirti kalbą ir raštą. Susipažįstama su raidės „i“ skirtingomis funkcijomis. Susipažįstama su priebalsių supanašėjimo reiškiniu, mokomasi atpažinti skardžiųjų priebalsių suduslėjimo atvejus. Mokomasi taisyklingai kirčiuoti įvairius žodžius ir morfologines formas (pvz., prielinksnių aukštesniojo laipsnio formą).
5–6 klasių koncentras

Skaito sklandžiai ir sąmoningai žinomą tekstą. Atsižvelgdamas į pateiktą modelį derina skaitymo tempą (B1.1.1).

Skaitydamas balsu daro logines pauzes pagal pateiktą modelį (B1.2.1).

Naudodamasis pagalba taiko kai kurias mokymosi turinyje nurodytas skaitymo strategijas (B1.3.1).

Skaito sklandžiai, sąmoningai (pvz. garsiai, tyliai). Pasirenka tinkamą skaitymo tempą (B1.1.2).

Skaitydamas balsu daro logines pauzes pagal pateiktą modelį, stengdamasis intonacija perteikti teksto prasmę (B1.2.2).

Taiko daugumą mokymosi turinyje nurodytų skaitymo strategijų derindamas jas su skaitymo tikslu (B1.3.2).

Sklandžiai, sąmoningai, tinkamu tempu skaito tekstą balsu, tyliai, peržvelgdamas akimis (B1.1.3).

Raiškiai skaitydamas balsu daro logines pauzes. Intonacija perteikia teksto prasmę (B1.2.3).

Pasirenka iš mokymosi turinyje nurodytų skaitymo strategijų tinkamiausią skaitymo tikslui (B1.3.3).

Sklandžiai, sąmoningai, tinkamu tempu skaito tekstą balsu, tyliai, peržvelgdamas akimis (B1.1.4).

Raiškiai skaitydamas balsu daro logines pauzes ir kūrybiškai perteikia teksto prasmę (B1.2.4).

Savarankiškai pasirenka iš mokymosi turinyje nurodytų skaitymo strategijų tinkamiausias skaitymo tikslams (B1.3.4).

Skaitymo technika ir teksto supratimo strategijos. 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

Skaitymo technika ir teksto supratimo strategijos. Mokomasi taisyklingai tarti garsus, kirčiuoti, intonuoti sakinius, pasirinkti skaitymo būdą ir tempą, daryti logines pauzes, intonacija perteikti teksto prasmę, skaityti vaidmenimis. Mokomasi taikyti skaitymo strategijas: aiškinasi pavadinimą, kelia (kuria) hipotezes, apie ką gali būti tekstas; nuolat apmąsto, ar supranta prasmę; randa ir pasižymi reikšmingus žodžius ir mintis; pasitikslina žodžių reikšmes (klausdami mokytojo, tradiciniuose ir skaitmeniniuose žodynuose); savo nuomonę ir įspūdžius pasižymi simboliais, sieja žodinę ir nežodinę informaciją; aiškinasi knygos sandarą.

Tekstų atranka. Skaitomi mokinių suvokimo galimybes ir jų, kaip skaitytojų, įvairius poreikius atitinkantys, asmenybei ugdytis ir kultūrai pažinti svarbūs tekstai knygose, periodiniuose leidiniuose, internete ir viešojoje erdvėje: publicistiniai, dalykiniai, informaciniai ir medijų [...].

Fonetika. Mokomasi priebalsių grupių raiškaus tarimo, bendraties ir kitų veiksmažodžių gramatinių formų taisyklingo nosinių balsių tarimo (pvz., „sprzątać, zdążać, włączać, urządzać“ ir prieš „l, ł“, pvz., „płynął, płynęli“ ir pan.). Mokomasi oficialiose situacijose taisyklingai ir raiškiai tarti žodžius (lenk. wymowa staranna). Atliekami dikcijos lavinimo pratimai. Mokomasi atpažinti kirčiuotą skiemenį ir taisyklingai kirčiuoti būdvardžių ir prieveiksmių formas, trumpąsias asmeninių įvardžių formas, vienskiemenius žodžius su prielinksniais ir dalelyte „nie“, veiksmažodžių liepiamosios nuosakos formas.

6 klasė

Skaitymo technika ir teksto supratimo strategijos. Mokomasi taisyklingai tarti garsus, kirčiuoti, intonuoti sakinius, pasirinkti skaitymo būdą ir tempą, daryti logines pauzes, tinkamai dėti loginius kirčius, intonacija perteikti teksto prasmę, skaityti vaidmenimis. Mokomasi taikyti skaitymo strategijas: kelia hipotezes, apie ką gali būti tekstas, ieško būdų jas patikrinti; kartoja žemesnių klasių žinias ir sieja su nauja informacija; randa reikšmingus žodžius, pasižymi mintis, rašo komentarus.

Tekstų atranka. Skaitomi asmenybei ugdytis ir kultūrai pažinti mokinių suvokimo galimybes ir jų, kaip skaitytojų, įvairius poreikius atitinkantys tekstai knygose, periodiniuose leidiniuose, internete: publicistiniai, dalykiniai, informaciniai ir medijų (pvz., filmas, reklama, komiksai, interviu, reportažas, elektroninis tekstas, dainovaizdis, vaikų literatūros ekranizacijos, spektakliai, žemėlapis, nesudėtingos schemos). Naudojamasi biblioteka už mokyklos ribų.

Fonetika. Mokomasi taisyklingai tarti balsius ir (ar) priebalsius įvairiose žodžio pozicijose, priebalsių junginiuose. Mokomasi taisyklingai tarti ir kirčiuoti skolinius. Lavinami taisyklingo bendrinės kalbos tarimo įgūdžiai.
7–8 klasių koncentras

Skaito sklandžiai, sąmoningai (pvz. garsiai, tyliai). Pasirenka tinkamą skaitymo tempą (B1.1.1).

Skaitydamas balsu daro logines pauzes pagal pateiktą modelį, stengdamasis intonacija perteikti teksto prasmę (B1.2.1).

Pasitardamas taiko kai kurias mokymosi turinyje nurodytas skaitymo strategijas (B1.3.1).

Sklandžiai, sąmoningai, tinkamu tempu skaito tekstą balsu, tyliai, peržvelgdamas akimis (B1.1.2).

Raiškiai skaitydamas balsu daro logines pauzes. Siekia intonacija perteikti teksto prasmę ir nuotaiką (B1.2.2).

Pasirenka iš mokymosi turinyje nurodytų skaitymo strategijų tinkamiausią skaitymo tikslui (B1.3.2).

Sąmoningai skaito skirtingais būdais įvairius tekstus (B1.1.3).

Raiškiai skaitydamas balsu įvairių tipų tekstus perteikia teksto prasmę ir nuotaiką (B1.2.3).

Pasirenka iš mokymosi turinyje nurodytų skaitymo strategijų tinkamiausias skaitymo tikslams (B1.3.3).

Sąmoningai ir kūrybiškai skaito skirtingais būdais įvairius tekstus (B1.1.4).

Raiškiai skaitydamas balsu įvairių tipų tekstus kūrybiškai perteikia teksto prasmę ir nuotaiką (B1.2.4).

Savarankiškai pasirenka iš mokymosi turinyje nurodytų skaitymo strategijų tinkamiausias skaitymo tikslams ir kūrybiškai jas taiko (B1.3.4).

Skaitymo technika ir teksto supratimo strategijos. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Skaitymo technika ir teksto supratimo strategijos. Mokomasi sklandžiai ir sąmoningai skaityti skirtingais būdais įvairius tekstus, intonacija perteikti teksto prasmę ir nuotaiką. Mokomasi taikyti skaitymo strategijas: pasirinkti skaitymo rūšį (apžvalginis, atrenkamasis), pasižymėti svarbią informaciją, pasitikslinti žodžių reikšmę tradiciniuose ir skaitmeniniuose žodynuose, žinynuose.

Tekstų atranka. Skaitomi platesnį socialinį kultūrinį kontekstą apimantys įvairios paskirties ir įvairiems adresatams (jaunimui ir plačiajai visuomenei) skirti tekstai knygose, periodiniuose leidiniuose, internete (publicistiniai, dalykiniai, informaciniai) ir kitose medijose (pvz., anketa, interviu, enciklopedijų, žinynų straipsniai, dienoraščiai, atsiminimai; reklama, nesudėtingos schemos, elektroninis tekstas, periodikos leidiniai, televizijos ir radijo laidos, filmai, spektakliai). Mokomasi naudotis skaitmenine biblioteka.

Fonetika. [...] Atliekami tarties, kirčiavimo ir dikcijos pratimai.

8 klasė

Skaitymo technika ir teksto supratimo strategijos. Mokomasi sklandžiai ir sąmoningai skaityti skirtingais būdais įvairius tekstus, intonacija perteikti teksto prasmę ir nuotaiką. Mokomasi taikyti skaitymo strategijas: pasirinkti skaitymo rūšį (apžvalginis, atrenkamasis, analitinis), pasižymėti svarbią informaciją, reikšmingus žodžius, rasti svarbiausią informaciją ir detales (išrašyti mintis, pabraukti reikiamą informaciją, formuluoti tezes), sudaryti įvairias schemas.

Tekstų atranka. Skaitomi platesnį socialinį kultūrinį kontekstą apimantys įvairios paskirties ir įvairiems adresatams (jaunimui ir plačiajai visuomenei) skirti tekstai knygose, periodiniuose leidiniuose, internete (publicistiniai, dalykiniai, informaciniai) ir kitose medijose 

Fonetika. Kartojamos ir gilinamos įgytos žemesnėse klasėse žinios, mokomasi taikyti ir tobulinti įgūdžius naujuose kalbos vartojimo kontekstuose.
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

– (B1.1.1).

Skaitydamas balsu nežinomus tekstus daro logines pauzes, stengdamasis intonacija perteikti teksto prasmę. (B1.2.1).

Pasitardamas pasirenka iš mokymosi turinyje nurodytų skaitymo strategijų tinkamiausią skaitymo tikslui. (B1.3.1).

– (B1.1.2).

Raiškiai skaitydamas balsu nežinomus tekstus daro logines pauzes. Intonacija perteikia teksto prasmę ir nuotaiką (B1.2.2).

Pasirenka iš mokymosi turinyje nurodytų skaitymo strategijų tinkamiausias skaitymo tikslams (B1.3.2).

– (B1.1.3).

Raiškiai skaitydamas balsu įvairių epochų tekstus perteikia teksto prasmę ir nuotaiką (B1.2.3).

Taiko skirtingas mokymosi turinyje nurodytas skaitymo strategijas derindamas jas su skaitymo tikslais (B1.3.3).

– (B1.1.4).

Raiškiai skaitydamas balsu įvairių epochų tekstus kūrybiškai perteikia teksto prasmę ir nuotaiką (B1.2.4).

Savarankiškai taiko skirtingas mokymosi turinyje nurodytas skaitymo strategijas derindamas jas su skaitymo tikslais (B1.3.4).

Skaitymo technika ir teksto supratimo strategijos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Skaitymo technika ir teksto supratimo strategijos. Mokomasi susieti žodinę ir vaizdinę, grafinę medžiagą. Mokiniai tobulina skaitymo technikas ir taiko pažintas žemesnėse klasėse strategijas įvairiuose naujuose kontekstuose (pvz., konspektuoja, sudaro schemas, kelia ir tikrina hipotezes, aptaria teksto suvokimą ir kt.).

Tekstų atranka. Skaitomi įvairų socialinį kultūrinį kontekstą apimantys įvairaus pobūdžio tekstai knygose, periodiniuose leidiniuose, internete: publicistiniai, dalykiniai, informaciniai ir medijų (...).

Kultūros tekstų atranka. Skaityti ir nagrinėti pasirenkami grožinės literatūros ir įvairūs kultūros tekstai: jų problematika atspindi Antikos, Viduramžių, Renesanso, Baroko, Šviečiamojo amžiaus idėjas, Romantizmo tematiką ir vertybes; lenkų ir kai kurie kiti visuotinės literatūros kūriniai, kurie padeda suvokti literatūros istoriškumą, sudaryti gimtosios literatūros raidos vaizdą; įvairių rūšių ir žanrų; autorių, kurių kūryba ar biografija susijusi su Lietuva; įvairūs šiuolaikinės literatūros ir kultūros tekstai, kuriuose atsispindi antikos, viduramžių, renesanso, baroko, Šviečiamojo amžiaus idėjos, romantizmo tematika ar vertybės; aukštosios, populiariosios, masinės kultūros pavyzdžiai.

Fonetika. Kartojamos ir gilinamos įgytos žemesnėse klasėse žinios, mokomasi taikyti ir tobulinti įgūdžius naujuose kalbos vartojimo kontekstuose.

10 (II gimnazijos) klasė

Skaitymo technika ir teksto supratimo strategijos. Mokiniai tobulina skaitymo technikas ir taiko pažintas žemesnėse klasėse strategijas įvairiuose naujuose kontekstuose (pvz., konspektuoja, sudaro schemas, kelia ir tikrina hipotezes, aptaria teksto suvokimą ir kt.).

Fonetika. Kartojamos ir gilinamos įgytos žemesnėse klasėse žinios, mokomasi taikyti ir tobulinti įgūdžius naujuose kalbos vartojimo kontekstuose.

Tekstų atranka. Skaitomi įvairų socialinį kultūrinį kontekstą apimantys gana abstrakčios tematikos įvairaus pobūdžio tekstai knygose, periodiniuose leidiniuose, internete: publicistiniai, dalykiniai, informaciniai ir medijų (pvz., anketa, interviu, enciklopedijų, žinynų straipsniai, diskusiniai, poleminiai ir mokslo populiarieji straipsniai, viešosios kalbos, dienoraščiai, atsiminimai, laiškai, įvairūs skaitmeniniai žodynai; reklama, schemos, elektroninis tekstas, periodikos leidiniai, internetinių diskusijų forumai, televizijos ir radijo laidos, filmai, spektakliai).

Kultūros tekstų atranka. Skaityti ir nagrinėti pasirenkami grožinės literatūros ir kultūros tekstai: atspindintys XIX ir XX a. literatūros epochų idėjas, tematiką ir vertybes; lenkų ir kai kurie kiti visuotinės literatūros kūriniai, kurie padeda suvokti literatūros istoriškumą, sudaryti gimtosios literatūros raidos vaizdą; įvairių rūšių ir žanrų; autorių, kurių kūryba ar kultūrinė veikla susijusi su Lietuva; aukštosios, populiariosios, masinės kultūros pavyzdžiai.
III–IV gimnazijos klasių koncentras

– (B1.1.1).

Skaitydamas balsu nežinomus tekstus daro logines pauzes. Intonacija perteikia teksto prasmę ir nuotaiką (B1.2.1).

Pasirenka iš mokymosi turinyje nurodytų skaitymo strategijų tinkamiausią skaitymo tikslui ir ją taiko (B1.3.1).

– (B1.1.2).

Raiškiai skaitydamas balsu įvairių epochų tekstus perteikia teksto prasmę ir nuotaiką (B1.2.2).

Taiko skirtingas mokymosi turinyje nurodytas skaitymo strategijas derindamas jas su skaitymo tikslais (B1.3.2).

– (B1.1.3).

Raiškiai skaitydamas balsu įvairius tekstus perteikia teksto prasmę, nuotaiką ir savo interpretaciją (B1.2.3).

Tikslingai parenka skaitymo strategijas ir kūrybiškai jas taiko (B1.3.3).

– (B1.1.4).

Raiškiai ir meniškai skaitydamas balsu įvairius tekstus perteikia teksto prasmę, nuotaiką ir savo interpretaciją (B1.2.4).

Tikslingai parenka skaitymo strategijas ir kūrybiškai jas taiko atsižvelgdamas į besikeičiančius tikslus (B1.3.4).

Skaitymo technika ir teksto supratimo strategijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Skaitymo technika ir teksto supratimo strategijos. Mokiniai taiko pažintas žemesnėse klasėse strategijas įvairiuose naujuose mokymosi kontekstuose.

Literatūros ir kitų kultūros tekstų atranka. Atsižvelgiant į pateiktą problematiką, skaityti ir nagrinėti pasirenkami kūriniai (arba jų ištraukos) iš privalomų ir rekomenduojamų autorių ir kūrinių sąrašo: įvairių rūšių ir žanrų; klasikinių ir šiuolaikinių autorių; žymiausių lenkų ir užsienio literatūros atstovų; autorių, kurių kūryba ar biografija susijusi su Lietuva; priskiriami kitiems kultūros tekstams (pvz., spektakliai, filmai, publicistika, muzikos kūriniai, televizijos laidos, dailė ir grafika, komiksai, reklama ir pan.).

Tekstų atranka. Parenkami įvairų socialinį kultūrinį kontekstą apimantys gana abstrakčios tematikos įvairaus pobūdžio tekstai knygose, periodiniuose leidiniuose, internete ir kitose medijose: publicistiniai, dalykiniai, informaciniai (pvz., interviu, enciklopedijų, žinynų straipsniai, publicistiniai ir mokslo populiarieji straipsniai, viešosios kalbos, dienoraščiai, atsiminimai, laiškai, įvairūs žodynai; reklama, schemos, internetinių diskusijų forumai, televizijos ir radijo laidos, filmai, spektakliai). Mokomasi rinkti informaciją atsižvelgiant į savo poreikius, interesus, gebėjimus ir įvairius sociokultūrinius kontekstus.

IV gimnazijos klasė

Skaitymo technika ir teksto supratimo strategijos. Mokiniai taiko pažintas žemesnėse klasėse strategijas įvairiuose naujuose mokymosi kontekstuose.

Tekstų atranka. Parenkami įvairų socialinį kultūrinį kontekstą apimantys gana abstrakčios tematikos įvairaus pobūdžio tekstai knygose, periodiniuose leidiniuose, internete ir kitose medijose: publicistiniai, dalykiniai, informaciniai (pvz., interviu, enciklopedijų, žinynų straipsniai, publicistiniai ir mokslo populiarieji straipsniai, viešosios kalbos, dienoraščiai, atsiminimai, laiškai, įvairūs žodynai; reklama, schemos, internetinių diskusijų forumai, televizijos ir radijo laidos, filmai, spektakliai).

Literatūros ir kitų kultūros tekstų atranka. Atsižvelgiant į pateiktą problematiką, skaityti ir nagrinėti pasirenkami kūriniai (arba jų ištraukos) iš privalomų ir rekomenduojamų autorių ir kūrinių sąrašo; įvairių rūšių ir žanrų; klasikinių ir šiuolaikinių autorių; žymiausių lenkų ir užsienio literatūros atstovų; autorių, kurių kūryba ar biografija susijusi su Lietuva; priskiriami kitiems kultūros tekstams (pvz., spektakliai, filmai, publicistika, muzikos kūriniai, televizijos laidos, dailė ir grafika, komiksai, reklama ir pan.).
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Padedamas randa aiškiai pateiktą informaciją (B2.1.1).

– (B2.2.1)

Pagal pateiktą pavyzdį nusako tekste aiškiai išreikštą temą. Naudodamasis pagalbą randa pažįstamame tekste įvykių sekos chronologinius ryšius (B2.3.1).

Atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus randa aiškiai pateiktą informaciją ir aptaria nurodytus esminius žodžius. Sieja skirtingos raiškos informacijos elementus pagal pateiktą pavyzdį (B2.1.2).

– (B2.2.2)

Pagal pateiktą pavyzdį nusako teksto temą. Pagal pateiktą modelį randa pažįstamame tekste įvykių sekos chronologinius ryšius (B2.3.2).

Randa aiškiai pateiktą informaciją. Aptaria nurodytus esminius žodžius, kuriais perteikiama informacija. Pasinaudodamas patarimais sieja skirtingos raiškos informacijos elementus (B2.1.3).

– (B2.2.3)

Atsakinėdamas į nukreipiančius klausimus nusako teksto temą. Randa pažįstamame tekste įvykių sekos chronologinius ryšius (B2.3.3).

Randa aiškiai pateiktą informaciją (pvz., tekste ir iliustracijose). Aptaria, kokiais žodžiais ir iliustracijomis perteikiama informacija ir prasmė. Sieja skirtingos raiškos informacijos elementus (B2.1.4).

– (B2.2.4)

Nusako teksto temą. Randa tekste įvykių sekos chronologinius ryšius (B2.3.4).

Teksto analizė, interpretacija ir vertinimas. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

Mokomasi rasti tiesioginę informaciją, teksto temą, įvykių sekos chronologinius ryšius, susieti informaciją tekste su bendro pobūdžio kasdienėmis žiniomis ir asmenine patirtimi; išreikšti ir pagrįsti nuomonę apie perskaitytą informaciją.

2 klasė

Mokomasi rasti aiškiai pateiktą informaciją, teksto temą, raktinius žodžius, nurodyti svarbiausias detales, faktus, veiksmų seką; susieti informaciją tekste su bendro pobūdžio kasdienėmis žiniomis ir asmenine patirtimi. Mokomasi išreikšti ir pagrįsti nuomonę apie tekstą remiantis asmenine patirtimi.
3–4 klasių koncentras

Atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus randa aiškiai pateiktą informaciją ir aptaria nurodytus esminius žodžius. Sieja skirtingos raiškos informacijos elementus pagal pateiktą pavyzdį (B2.1.1).Padedamas randa tekste netiesiogiai išreikštą informaciją (B2.2.1).

Pasinaudodamas pagalba nusako teksto temą ir pasidalina įspūdžiais apie teksto visumą. Pagal pateiktą planą atpasakoja tekstą pagal įvykių chronologiją (B2.3.1).

Pagal pateiktą modelį sieja tekste esančią informaciją su bendro pobūdžio kasdieninėmis žiniomis ir asmenine patirtimi. Atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus pasako savo nuomonę apie tekstą ir perskaitytą informaciją (B2.4.1).

Randa aiškiai pateiktą informaciją. aptaria nurodytus esminius žodžius, kuriais perteikiama informacija. Pasinaudodamas patarimais sieja skirtingos raiškos informacijos elementus (B2.1.2).

Pagal pateiktą modelį randa tekste netiesiogiai išreikštą informaciją (B2.2.2).

Atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus nusako teksto temą, aiškiai išreikštą pagrindinę mintį ir pasidalina įspūdžiais apie teksto visumą. Pagal sudarytą planą atpasakoja tekstą pagal įvykių chronologiją, padedamas randa tekste priežasties ir pasekmės ryšius (B2.3.2).

Atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus sieja ir lygina tekste esančią informaciją su įgytomis žiniomis ir informacija iš kito šaltinio. Remdamasis asmenine patirtimi išsako savo nuomonę apie perskaitytą informaciją (B2.4.2).

Randa tekste tiesiogiai pateiktą informaciją, grupuoja ją. Išskiria ir aptaria esminius žodžius ir sakinius, kuriais perteikiama informacija. Pagal pateiktą modelį sieja ir palygina skirtingos raiškos informacijos fragmentus (B2.1.3).

Randa tekste netiesiogiai išreikštą informaciją ir atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus paaiškina (B2.2.3).

Nusako teksto temą, formuluoja aiškiai išreikštą pagrindinę mintį ir keletą minčių apie teksto visumą. Atpasakoja tekstą pagal įvykių chronologiją, pagal pateiktą modelį randa tekste priežasties ir pasekmės ryšius. Taiko mąstymo operacijas: analizuoja ir lygina (B2.3.3).

Sieja ir lygina tekste esančią informaciją su įgytomis žiniomis ir informacija iš kito šaltinio. Remdamasis asmenine patirtimi ir tekstu išsako ir pagrindžia savo nuomonę apie perskaitytą informaciją (B2.4.3).

Savarankiškai randa tekste tiesiogiai pateiktą informaciją, grupuoja ją. Išskiria ir aptaria esminius žodžius ir sakinius, kuriais perteikiama informacija. Sieja ir palygina skirtingos raiškos informacijos fragmentus (B2.1.4).

Randa ir paaiškina tekste netiesiogiai išreikštą informaciją (B2.2.4).

Nusako teksto temą, tinkamai formuluoja aiškiai išreikštą pagrindinę mintį ir keletą minčių apie teksto visumą. Nuosekliai atpasakoja tekstą pagal įvykių chronologiją, randa tekste priežasties ir pasekmės ryšius. Taiko mąstymo operacijas: analizuoja, lygina ir daro išvadas (B2.3.4).

Sieja ir lygina tekste esančią informaciją su įgytomis žiniomis ir informacija iš kitų šaltinių. Remdamasis asmenine patirtimi ir tekstu išsako ir sąmoningai pagrindžia savo nuomonę apie perskaitytą informaciją (B2.4.4).

Teksto analizė, interpretacija ir vertinimas. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Teksto analizė, interpretacija ir vertinimas. Mokomasi atpažinti tiesioginę informaciją; sieti ir lyginti skirtingos raiškos informaciją; įvardyti teksto temą, raktinius žodžius, aiškiai išsakytą pagrindinę mintį; svarbiausias detales, faktus, veiksmų seką; teksto prasmines dalis; sieti tekstą su turimomis žiniomis ir informacija iš kito šaltinio, išreikšti ir pagrįsti nuomonę apie tekstą remiantis asmenine patirtimi.

4 klasė

Teksto analizė, interpretacija ir vertinimas. Mokomasi rasti tiesioginę ir netiesioginę informaciją, grupuoti ją; sieti ir lyginti skirtingos raiškos informacijos fragmentus; įvardyti teksto temą, raktinius žodžius, aiškiai pasakytą pagrindinę mintį; svarbiausias detales, faktus, atskleisti veiksmų seką, priežasties ir pasekmės ryšius; sudaryti planą; sieti ir lyginti tekste esančią informaciją su įgytomis žiniomis ir informacija iš kito šaltinio; išreikšti ir pagrįsti nuomonę apie tekstą remiantis asmenine patirtimi ir tekstu, sieti ir lyginti informaciją iš dviejų skirtingų šaltinių.
5–6 klasių koncentras

Randa aiškiai pateiktą informaciją. aptaria nurodytus esminius žodžius, kuriais perteikiama informacija. Pasinaudodamas patarimais sieja skirtingos raiškos informacijos elementus (B2.1.1).

Pagal pateiktą modelį randa netiesiogiai išreikštą tekste informaciją (B2.2.1).

Atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus nusako teksto temą, aiškiai išreikštą pagrindinę mintį ir pasidalina įspūdžiais apie teksto visumą. Pagal sudarytą planą atpasakoja tekstą pagal įvykių chronologiją, padedamas randa tekste priežasties ir pasekmės ryšius (B2.3.1).

Atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus sieja ir lygina tekste esančią informaciją su įgytomis žiniomis ir informacija iš kito šaltinio. Skatinamas išsako savo nuomonę apie perskaitytą informaciją remdamasis asmenine patirtimi (B2.4.1).

Randa tekste tiesiogiai pateiktą informaciją, grupuoja ją. Pagal pateiktą pavyzdį aptaria kai kuriuos teksto kalbinės raiškos elementus. Pagal pateiktą pavyzdį sieja ir palygina skirtingos raiškos informacijos fragmentus (B2.1.2).

Randa netiesiogiai išreikštą tekste informaciją ir atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus jas paaiškina (B2.2.2).

Nusako teksto temą, formuluoja aiškiai išreikštą pagrindinę mintį ir keletą minčių apie teksto visumą. Atpasakoja tekstą pagal įvykių chronologiją, pagal pateiktą modelį randa tekste priežasties ir pasekmės ryšius. Taiko mąstymo operacijas: analizuoja ir lygina (B2.3.2).

Sieja ir lygina tekste esančią informaciją su įgytomis žiniomis ir informacija iš kito šaltinio. Išsako ir dalinai pagrindžia savo nuomonę apie perskaitytą informaciją remdamasis asmenine patirtimi ir tekstu (B2.4.2).

Randa, grupuoja ir lygina tekste tiesiogiai pateiktą informaciją, aiškiai išreikštą požiūrį. Aptaria daugumą teksto kalbinės raiškos elementų. Sieja, palygina ir atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus apibendrina skirtingos raiškos informacijos fragmentus (B2.1.3).

Randa netiesiogiai išreikštą tekste informaciją, atpažįsta kai kurias netiesiogiai pasakytas mintis ir pagal pateiktą pavyzdį jas paaiškina (B2.2.3).

Formuluoja ir aptaria teksto temą, tikslą, pagrindinę mintį, pagal pateiktą modelį kelia probleminius klausimus. Įžvelgia ryšius tarp teksto dalių: atpasakoja tekstą pagal įvykių chronologiją, randa tekste priežasties ir pasekmės ryšius. Interpretuodamas taiko mąstymo operacijas: analizuoja, lygina, daro išvadas (B2.3.3).

Sieja ir lygina tekste esančią informaciją su žiniomis iš kitų šaltinių. Išsako ir pagrindžia savo nuomonę apie perskaitytą tekstą ar jo elementus remdamasis asmenine patirtimi ir tekstu. Lygina tekstą su kitu tekstu nurodytu aspektu (B2.4.3).

Randa, grupuoja ir tinkamai lygina tekste tiesiogiai pateiktą informaciją, aiškiai išreikštus požiūrius. Aptaria teksto kalbinės raiškos elementus. Sieja, palygina ir apibendrina skirtingos raiškos informacijos fragmentus (B2.1.4).

Randa netiesiogiai išreikštą tekste informaciją, atpažįsta netiesiogiai pasakytas mintis ir jas paaiškina (B2.2.4).

Formuluoja ir aptaria teksto temą, tikslą, pagrindinę mintį, kelia probleminius klausimus. Įžvelgia ryšius tarp teksto dalių: nuosekliai atpasakoja tekstą pagal įvykių chronologiją, randa tekste priežasties ir pasekmės ryšius ir juos aptaria. Interpretuodamas taiko mąstymo operacijas: analizuoja, lygina, daro išvadas (B2.3.4).

Sieja ir lygina tekste esančią informaciją su žiniomis iš kitų šaltinių. Tinkamai pagrindžia savo nuomonę apie perskaitytą tekstą ar jo elementus tikslingai remdamasis asmenine patirtimi ir tekstu. Lygina tekstą su kitu tekstu nurodytais aspektais (B2.4.4).

Teksto analizė, interpretacija ir vertinimas. 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

Teksto analizė, interpretacija ir vertinimas. Mokomasi atpažinti tiesioginę ir netiesioginę informaciją; sieti, lyginti ir grupuoti skirtingos raiškos informaciją (iš kelių skirtingų šaltinių); mokomasi įvardyti teksto temą, raktinius žodžius, pagrindinę mintį; svarbiausias detales, faktus, atskleisti veiksmų seką, priežasties ir pasekmės ryšius. Mokomasi atpažinti raiškos priemones, paaiškinti jų kuriamą prasmę; išreikšti ir pagrįsti nuomonę apie tekstą; sudaryti planą (paprastą ir sudėtinį ar išplėstinį).

6 klasė

Teksto analizė, interpretacija ir vertinimas . Mokomasi atpažinti tiesioginę ir netiesioginę informaciją; sieti, lyginti ir grupuoti skirtingos raiškos informaciją (iš kelių skirtingų šaltinių). Mokomasi nurodyti esmines ir neesmines detales, faktus, sudėlioti veiksmų seką, nurodyti priežasties ir pasekmės ryšius, įvardyti teksto temą, problemą ir vertybes, išreikšti ir pagrįsti nuomonę apie tekstą. Mokomasi atpažinti raiškos priemones, paaiškinti jų kuriamą prasmę. Mokomasi sudaryti planą (paprastą ir sudėtinį ar išplėstinį); palyginti tekstą, dailininkų iliustracijas, spektaklį, filmą.
7–8 klasių koncentras

Randa tekste tiesiogiai pateiktą informaciją, grupuoja ją. Pagal pateiktą pavyzdį aptaria kai kuriuos teksto kalbinės raiškos elementus. Pagal pateiktą pavyzdį sieja ir palygina skirtingos raiškos informacijos fragmentus (B2.1.1).

Randa netiesiogiai išreikštą tekste informaciją ir atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus paaiškina (B2.2.1).

Nusako teksto temą, formuluoja aiškiai išreikštą pagrindinę mintį ir keletą minčių apie teksto visumą. Atpasakoja tekstą pagal įvykių chronologiją, pagal pateiktą modelį randa tekste priežasties ir pasekmės ryšius. Taiko mąstymo operacijas: analizuoja ir lygina (B2.3.1).

Sieja ir lygina tekste esančią informaciją su įgytomis žiniomis ir informacija iš kito šaltinio. Skatinamas išsako ir dalinai pagrindžia savo nuomonę apie perskaitytą informaciją remdamasis asmenine patirtimi ir tekstu (B2.4.1).

Randa, grupuoja ir lygina tekste tiesiogiai pateiktą informaciją, aiškiai išreikštą požiūrį. Aptaria daugumą teksto kalbinės raiškos elementų. Sieja, palygina ir atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus apibendrina skirtingos raiškos informacijos fragmentus (B2.1.2).

Randa netiesiogiai išreikštą tekste informaciją, atpažįsta kai kurias netiesiogiai pasakytas mintis ir pagal pateiktą pavyzdį jas paaiškina (B2.2.2).

Pagal pateiktą modelį formuluoja ir aptaria teksto temą, tikslą, pagrindinę mintį, kelia bent vieną probleminį klausimą. Įžvelgia ryšius tarp teksto dalių: atpasakoja tekstą pagal įvykių chronologiją, randa tekste priežasties ir pasekmės ryšius. Interpretuodamas taiko mąstymo operacijas: analizuoja, lygina, daro nesudėtingas išvadas (B2.3.2).

Sieja ir lygina tekste esančią informaciją su žiniomis iš kitų šaltinių. Išsako ir dalinai pagrindžia savo nuomonę apie perskaitytą tekstą ar jo elementus remdamasis asmenine patirtimi ir tekstu. Lygina tekstą su kitu tekstu nurodytu aspektu (B2.4.2).

Randa, grupuoja, lygina ir apibendrina tekste tiesiogiai pateiktą informaciją ir išreikštus požiūrius. Pagal pateiktą modelį aptaria teksto kalbinės raiškos ir stiliaus elementus. Sieja, palygina ir apibendrina skirtingos raiškos informacijos fragmentus (B2.1.3).

Randa ir paaiškina netiesiogiai išreikštą tekste informaciją ir mintis, atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus įžvelgia teksto autoriaus intencijas (B2.2.3).

Formuluoja ir aptaria teksto temą, tikslą, pagrindinę mintį, kelia hipotezes. Įžvelgia įvairius ryšius tarp teksto dalių. Interpretuodamas taiko mąstymo operacijas: analizuoja, sintezuoja, lygina, argumentuoja ir daro išvadas (B2.3.3).

Sieja ir lygina tekste esančią informaciją su žiniomis iš įvairių šaltinių. Atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus kritiškai vertina tekstą, pagrindžia savo nuomonę apie nagrinėjamą tekstą, remdamasis asmenine patirtimi, tekstu ir specifinėmis žiniomis. Lygina tekstą su kitais tekstais nurodytais aspektais (B2.4.3).

Randa, grupuoja, lygina ir tinkamai apibendrina tekste tiesiogiai pateiktą informaciją ir išreikštus požiūrius. Aptaria teksto kalbinės raiškos ir stiliaus elementus. Tinkamai sieja, palygina ir išsamiai apibendrina skirtingos raiškos informacijos fragmentus (B2.1.4).

Randa ir paaiškina netiesiogiai išreikštą tekste informaciją ir mintis, įžvelgia teksto autoriaus intencijas (B2.2.4).

Formuluoja ir išsamiai aptaria teksto temą, tikslą, pagrindinę mintį, kelia hipotezes. Įžvelgia įvairius ryšius tarp teksto dalių. Interpretuodamas taiko mąstymo operacijas: analizuoja, sintezuoja, lygina, argumentuoja, abstrahuoja ir daro išvadas (B2.3.4).

Sieja ir lygina tekste esančią informaciją su žiniomis iš įvairių šaltinių. Kritiškai vertina tekstą, tinkamai pagrindžia savo nuomonę apie nagrinėjamą tekstą, tikslingai remdamasis asmenine patirtimi, tekstu ir specifinėmis žiniomis. Lygina tekstą su kitais tekstais keliais aspektais (B2.4.4).

Teksto analizė, interpretacija ir vertinimas. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Teksto analizė, interpretacija ir vertinimas. Mokomasi atpažinti tiesioginę ir netiesioginę informaciją, suprasti teksto autoriaus intenciją, susieti, palyginti, grupuoti ir apibendrinti skirtingos raiškos informaciją iš kelių įvairių šaltinių, įvertinti šaltinio patikimumą. Mokomasi nurodyti esmines ir neesmines detales, faktus, sudėlioti veiksmų seką, nurodyti priežasties ir pasekmės ryšius, įvardyti teksto temą, problemą, idėjas ir vertybes, kelti hipotezes, atpažinti raiškos priemones, paaiškinti jų prasmę ir tikslingumą; aptarti teksto vertę, problemas; išreikšti ir pagrįsti savo nuomonę apie tekstą.

Tekstų atranka. Skaitomi platesnį socialinį kultūrinį kontekstą apimantys įvairios paskirties ir įvairiems adresatams (jaunimui ir plačiajai visuomenei) skirti tekstai knygose, periodiniuose leidiniuose, internete (publicistiniai, dalykiniai, informaciniai) ir kitose medijose (pvz., anketa, interviu, enciklopedijų, žinynų straipsniai, dienoraščiai, atsiminimai; reklama, nesudėtingos schemos, elektroninis tekstas, periodikos leidiniai, televizijos ir radijo laidos, filmai, spektakliai). Mokomasi naudotis skaitmenine biblioteka.

8 klasė

Teksto analizė, interpretacija ir vertinimas. Mokomasi atpažinti tiesioginę ir netiesioginę informaciją, suprasti teksto autoriaus intenciją; susieti, palyginti, grupuoti ir apibendrinti skirtingos raiškos informaciją iš kelių įvairių šaltinių. Mokomasi įvardyti teksto temą, problemą, idėjas ir vertybes, nurodyti esmines ir neesmines detales, faktus, atpažinti raiškos priemones, paaiškinti jų prasmę ir tikslingumą; aptarti teksto vertę, problemas, idėjas, vertybes, išreikšti savo nuomonę apie tekstą; įvertinti informacijos šaltinio patikimumą, informacijos objektyvumą ir subjektyvumą.

Tekstų atranka. Skaitomi platesnį socialinį kultūrinį kontekstą apimantys įvairios paskirties ir įvairiems adresatams (jaunimui ir plačiajai visuomenei) skirti tekstai knygose, periodiniuose leidiniuose, internete (publicistiniai, dalykiniai, informaciniai) ir kitose medijose (pvz., anketa, interviu, enciklopedijų, žinynų straipsniai, diskusiniai ir mokslo populiarieji straipsniai, dienoraščiai, atsiminimai; reklama, nesudėtingos schemos, elektroninis tekstas, periodikos leidiniai, internetinių diskusijų forumai, televizijos ir radijo laidos, filmai, spektakliai).
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Fragmentiškai aptaria teksto kalbinės raiškos ir stiliaus elementus. Sieja, palygina ir atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus apibendrina skirtingos raiškos informacijos fragmentus (B2.1.1).

Randa netiesiogiai išreikštą tekste informaciją, atpažįsta kai kurias netiesiogiai pasakytas mintis ir pagal pateiktą pavyzdį jas paaiškina (B2.2.1).

Pagal pateiktą modelį formuluoja ir aptaria teksto temą, tikslą, pagrindinę mintį, kelia bent vieną probleminį klausimą. Įžvelgia ryšius tarp teksto dalių: atpasakoja tekstą pagal įvykių chronologiją, randa tekste priežasties ir pasekmės ryšius. Interpretuodamas taiko mąstymo operacijas: analizuoja, lygina, daro nesudėtingas išvadas (B2.3.1).

Sieja ir lygina tekste esančią informaciją su žiniomis iš kitų šaltinių. Atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus išsako ir iš dalies pagrindžia savo nuomonę apie perskaitytą tekstą ar jo elementus remdamasis asmenine patirtimi ir tekstu. Lygina tekstą su kitu tekstu nurodytu aspektu (B2.4.1).

Iš dalies aptaria teksto kalbinės raiškos ir stiliaus elementus, jų funkcijas. Sieja, palygina ir apibendrina skirtingos raiškos informacijos fragmentus (B2.1.2).

Randa ir paaiškina netiesiogiai išreikštą tekste informaciją ir mintis, atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus įžvelgia teksto autoriaus intencijas (B2.2.2).

Pagal pateiktą modelį formuluoja ir aptaria teksto temą, tikslą, pagrindinę mintį, kelia bent vieną ar dvi hipotezes. Įžvelgia ryšius tarp teksto dalių. Interpretuodamas taiko mąstymo operacijas: analizuoja, lygina, argumentuoja ir daro išvadas (B2.3.2).

Sieja ir lygina tekste esančią informaciją su žiniomis iš įvairių šaltinių. Atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus kritiškai vertina tekstą, iš dalies pagrindžia savo nuomonę apie nagrinėjamą tekstą, remdamasis asmenine patirtimi, tekstu ir specifinėmis žiniomis. Lygina tekstą su kitais tekstais nurodytu aspektu (B2.4.2).

Aptaria teksto kalbinės raiškos ir stiliaus elementus, jų funkcijas. Sieja, palygina, apibendrina ir atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus kritiškai vertina skirtingos raiškos informacijos fragmentus (B2.1.3).

Randa ir paaiškina netiesiogiai išreikštą tekste informaciją, mintis ir požiūrius, įžvelgia teksto autoriaus intencijas. Įžvelgia ir atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus aptaria teksto nevienareikšmiškumo apraiškas (B2.2.3).

Formuluoja ir aptaria teksto temą, tikslą, pagrindinę mintį, kelia hipotezes. Aptaria įvairius ryšius tarp teksto dalių. Pagal pateiktą modelį daro teksto visumą apibendrinančias įžvalgas. Interpretuodamas taiko mąstymo operacijas: analizuoja, sintezuoja, lygina, argumentuoja, daro išvadas, apibendrina (B2.3.3).

Sieja ir lygina tekste esančią informaciją su žiniomis iš įvairių šaltinių, su sociokultūriniu ar (ir) istoriniu kontekstu. Kritiškai vertina tekstą, argumentuotai išsako savo nuomonę apie nagrinėjamą tekstą, remdamasis tekstu, specifinėmis žiniomis ir viešai prieinama informacija. Lygina tekstą su kitais tekstais nurodytai keliais aspektais (B2.4.3).

Tinkamai aptaria teksto kalbinės raiškos ir stiliaus elementus, jų funkcijas ir galimas alternatyvas. Sieja, palygina, apibendrina ir kritiškai vertina skirtingos raiškos informacijos fragmentus (B2.1.4).

Randa ir išsamiai paaiškina netiesiogiai išreikštą tekste informaciją, mintis ir požiūrius, įžvelgia teksto autoriaus intencijas. Įžvelgia ir aptaria teksto nevienareikšmiškumo apraiškas (B2.2.4).

Formuluoja ir išsamiai aptaria teksto temą, tikslą, pagrindinę mintį, tikslingai kelia hipotezes. Išsamiai aptaria įvairius ryšius tarp teksto dalių. Daro teksto visumą apibendrinančias įžvalgas. Interpretuodamas taiko mąstymo operacijas: analizuoja, sintezuoja, apibendrina prasminius ryšius, lygina, argumentuoja, abstrahuoja, daro išvadas, apibendrina (B2.3.4).

Sieja ir lygina tekste esančią informaciją su žiniomis iš įvairių šaltinių, su sociokultūriniu, istoriniu kontekstu. Kritiškai vertina tekstą, argumentuotai išsako savo nuomonę apie nagrinėjamą tekstą, remdamasis tekstu, specifinėmis žiniomis ir viešai prieinama informacija. Lygina tekstą su kitais tekstais įvairiais aspektais (B2.4.4).

Teksto analizė, interpretacija ir vertinimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Teksto analizė, interpretacija ir vertinimas. Mokomasi atpažinti tiesioginę ir netiesioginę informaciją; sieti, lyginti, grupuoti, kritiškai vertinti ir apibendrinti skirtingos raiškos informaciją iš kelių įvairių šaltinių. Skaitant sudėtingesnius tekstus mokomasi įvardyti teksto temą, problemą, nurodyti esmines ir neesmines detales, faktus, aptarti teksto vertę, problemas, idėjas, vertybes, išreikšti savo nuomonę apie tekstą. Mokomasi atpažinti tekstų tipus ir žanrus. Mokomasi jų atpažinti raiškos priemones, paaiškinti prasmę ir tikslingumą; įvertinti informacijos šaltinio patikimumą, informacijos objektyvumą ir subjektyvumą, teksto nevienareikšmiškumą; atpažįsti manipuliacijos ir propagandos apraiškas.

10 (II gimnazijos) klasė

Teksto analizė, interpretacija ir vertinimas. Mokomasi atpažinti tiesioginę ir netiesioginę informaciją; sieti, lyginti, grupuoti, kritiškai vertinti ir apibendrinti skirtingos raiškos informaciją iš kelių įvairių šaltinių. Skaitant sudėtingesnius tekstus mokomasi įvardyti teksto temą, problemą, nurodyti esmines ir neesmines detales, faktus, atpažinti raiškos priemones, paaiškinti jų prasmę ir tikslingumą; aptarti teksto vertę, problemas, idėjas, vertybes, išreikšti savo nuomonę apie tekstą. Mokomasi atpažinti tekstų tipus ir žanrus. Mokomasi atpažinti raiškos priemones, paaiškinti jų prasmę ir tikslingumą; išreikšti savo nuomonę apie tekstą; įvertinti informacijos šaltinio patikimumą, informacijos objektyvumą ir subjektyvumą, atpažinti manipuliacijų ir propagandos apraiškas. Diskutuojama apie žiniasklaidos paskirtį ir poveikį.
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Pagal pateiktą modelį aptaria teksto kalbinės raiškos ir stiliaus elementus, jų funkcijas. Sieja, palygina ir apibendrina skirtingos raiškos informacijos fragmentus (B2.1.1).

Randa ir paaiškina netiesiogiai išreikštą tekste informaciją ir mintis, atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus įžvelgia teksto autoriaus intencijas, padedamas aptaria teksto nevienareikšmiškumo apraiškas (B2.2.1).

Pagal pateiktą pavyzdį įvardija ir nagrinėja teksto problemą, analizuoja argumentų tinkamumą. Pagal pavyzdį skiria faktus ir nuomonę. Interpretuodamas taiko mąstymo operacijas: analizuoja, lygina, argumentuoja ir daro išvadas. Vertina tekstą pagal bent vieną iš pateiktų vertinimo kriterijų (B2.3.1).

Sieja ir lygina tekste esančią informaciją su žiniomis iš kitų šaltinių. Atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus išsako ir pagrindžia savo nuomonę apie perskaitytą tekstą ar jo elementus remdamasis asmenine patirtimi ir tekstu. Lygina tekstą su kitu tekstu nurodytu aspektu (B2.4.1).

Aptaria teksto kalbinės raiškos ir stiliaus elementus, jų funkcijas. Sieja, palygina, apibendrina ir atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus kritiškai vertina skirtingos raiškos informacijos fragmentus (B2.1.2).

Randa ir paaiškina netiesiogiai išreikštą tekste informaciją ir požiūrius, įžvelgia teksto autoriaus intencijas. Įžvelgia ir atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus aptaria teksto nevienareikšmiškumo apraiškas, atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus atpažįsta kalbinę manipuliaciją (B2.2.2).

Atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus įvardija ir nagrinėja teksto problemą, analizuoja argumentų tinkamumą. Pagal pateiktą modelį skiria faktus, nuomonę, refleksiją. Aptaria įvairius ryšius tarp teksto dalių. Pagal pateiktą modelį daro teksto visumą apibendrinančias įžvalgas. Interpretuodamas taiko kai kurias mąstymo operacijas. Vertina tekstą pagal kai kuriuos pateiktus vertinimo kriterijus (B2.3.2).

Sieja ir lygina tekste esančią informaciją su žiniomis iš įvairių šaltinių. Atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus kritiškai vertina tekstą, pagrindžia savo nuomonę apie nagrinėjamą tekstą, remdamasis asmenine patirtimi, tekstu ir specifinėmis žiniomis. Lygina tekstą su kitais tekstais nurodytu aspektu (B2.4.2).

Aptaria teksto stilių ir kitus kalbinės raiškos elementus, jų funkcijas. Atpažįsta ir aptaria įvairių tekstų žanrų ypatumus; nagrinėja konkrečių pranešimų funkcijas pagal nurodytus kriterijus. Paaiškina, kaip kalbinės raiškos priemonės veikia kito žmogaus ir visuomenės nuomones ir vertybines nuostatas. Sieja, palygina, apibendrina ir kritiškai vertina skirtingos raiškos informacijos fragmentus (B2.1.3).

Randa ir paaiškina netiesiogiai pateiktą tekste informaciją, išreikštus požiūrius, aptaria teksto autoriaus intencijas. Įžvelgia ir aptaria teksto nevienareikšmiškumo apraiškas ir kalbines manipuliacijas (B2.2.3).

Įvardija ir nagrinėja teksto problemą ir jos sprendimo būdus, analizuoja argumentų tinkamumą. Skiria faktus, nuomonę, refleksiją. Aptaria įvairius ryšius tarp teksto dalių. Daro teksto visumą apibendrinančias įžvalgas. Interpretuodamas taiko įvairias mąstymo operacijas. Vertina tekstą pagal nurodytus vertinimo kriterijus (B2.3.3).

Sieja, lygina ir aptaria tekste esančią informaciją su žiniomis iš įvairių šaltinių. Kritiškai vertina tekstą, argumentuotai išsako savo nuomonę apie nagrinėjamą tekstą, remdamasis savo išmanymu, tekstu, specifinėmis žiniomis ir viešai prieinama informacija. Lygina tekstą su kitais tekstais pasirinktu aspektu (B2.4.3).

Išsamiai aptaria teksto stilių ir kitus kalbinės raiškos elementus, jų funkcijas ir galimas alternatyvas. Savarankiškai atpažįsta ir aptaria įvairių tekstų žanrų ypatumus; nagrinėja konkrečių pranešimų funkcijas. Išsamiai paaiškina, kaip kalbinės raiškos priemonės veikia kito žmogaus ir visuomenės nuomones ir vertybines nuostatas. Sieja, palygina, apibendrina ir kritiškai vertina skirtingos raiškos informacijos fragmentus, aptaria jų poveikį (B2.1.4).

Randa ir paaiškina netiesiogiai pateiktą tekste informaciją, išreikštus požiūrius, išsamiai aptaria teksto autoriaus intencijas. Įžvelgia ir aptaria teksto nevienareikšmiškumo apraiškas ir kalbines manipuliacijas, aptaria jų poveikį ir numato grėsmes (B2.2.4).

Įvardija ir nagrinėja teksto problemą ir jos sprendimo būdus, išsamiai analizuoja argumentų tinkamumą. Savarankiškai skiria faktus, nuomonę, refleksiją. Išsamiai aptaria įvairius ryšius tarp teksto dalių. Tinkamai daro teksto visumą apibendrinančias įžvalgas. Interpretuodamas tikslingai taiko įvairias mąstymo operacijas. Vertindamas tekstą taiko įvairius vertinimo kriterijus (B2.3.4).

Sieja, lygina ir išsamiai aptaria tekste esančią informaciją su žiniomis iš įvairių šaltinių, su įvairiais kontekstais. Kritiškai vertina tekstą, argumentuotai išsako savo nuomonę apie nagrinėjamą tekstą, remdamasis savo išprusimu ir išmanymu, tekstu, specifinėmis žiniomis ir viešai prieinama informacija. Lygina tekstą su kitais tekstais pasirinktai aspektais (B2.4.4).

Teksto analizė, interpretacija ir vertinimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Teksto analizė, interpretacija ir vertinimas. Mokomasi atpažinti tiesioginę ir netiesioginę informaciją; sieti, lyginti, grupuoti, kritiškai vertinti ir apibendrinti skirtingos raiškos informaciją iš kelių įvairių šaltinių. Mokomasi įžvelgti teksto nevienareikšmiškumo apraiškas ir kalbines manipuliacijas. Skaitant sudėtingesnius tekstus mokomasi įvardyti teksto temą, problemą, nurodyti esmines ir neesmines detales, faktus, atpažinti raiškos priemones, paaiškinti jų prasmę ir tikslingumą; aptarti teksto vertę, problemas, idėjas, vertybes, išreikšti savo nuomonę apie tekstą. Mokomasi nagrinėti teksto problemą ir jos sprendimo būdus, analizuoti argumentų tinkamumą, skirti faktus, nuomonę, refleksiją, aptarti pranešimo funkcijas (informacinę, ekspresinę, įtikinamąją, poetinę). Mokomasi atpažinti ir aptarti įvairių tekstų žanrus: moksliniai tekstai (pvz., paskaita, referatas, mokslinis straipsnis); administraciniai tekstai (pvz., gyvenimo aprašymas, motyvacinis laiškas, protokolas, prašymas). Mokomasi atpažinti ir aptarti elektroninių tekstų žanrų ypatumus (elektroninis laiškas, tinklaraštis, internetinės diskusijos, komentarai, klausimais ir atsakymai FAQ, pokalbis “chat“ ir kt). Mokomasi atpažinti raiškos priemones, paaiškinti jų prasmę ir tikslingumą, išreikšti savo nuomonę apie raiškos priemonių funkcionalumą. Mokomasi taikyti įvairius kriterijus vertinant tekstą: informatyvumas, aktualumas, estetiškumas, originalumas. Mokomasi įvertinti informacijos šaltinio patikimumą, informacijos objektyvumą ir subjektyvumą, teisingumą ir „melagingumą“; atpažinti manipuliacijų ir propagandos apraiškas. Diskutuojama apie žiniasklaidos paskirtį ir poveikį.

IV gimnazijos klasė

Teksto analizė, interpretacija ir vertinimas. Mokomasi įžvelgti teksto nevienareikšmiškumo apraiškas, atpažinti tiesioginę ir netiesioginę informaciją; sieti, lyginti, grupuoti, kritiškai vertinti ir apibendrinti skirtingos raiškos informaciją iš kelių įvairių šaltinių. Skaitant sudėtingesnius tekstus mokomasi įvardyti teksto temą, problemą, nurodyti esmines ir neesmines detales, faktus, atpažinti raiškos priemones, paaiškinti jų prasmę ir tikslingumą; aptarti teksto vertę, problemas, idėjas, vertybes, išreikšti savo nuomonę apie tekstą. Mokomasi nagrinėti teksto problemą ir jos sprendimo būdus, analizuoti argumentų tinkamumą, skirti faktus, nuomonę, refleksiją, tiesiogines ir netiesiogines komunikacijos dalyvių intencijas (pvz., ironija, sarkazmas, agresija, provokacija, įtaiga). Mokomasi atpažinti įvairių tekstų žanrus: žurnalistinius informacinius tekstus, pvz., pranešimas, interviu; publicistinius, pvz., reportažas, recenzija, feljetonas, komentaras; reklaminius tekstus (komercinė ir socialinė reklama). Mokomasi atpažinti raiškos priemones, paaiškinti jų prasmę ir tikslingumą, išreikšti savo nuomonę apie raiškos priemonių funkcionalumą. Mokomasi taikyti įvairius kriterijus vertinant tekstą: informatyvumas, aktualumas, estetiškumas, originalumas. Mokomasi paaiškinti, kaip tekstas susijęs su jį lydinčiu vaizdu, garsu. Mokomasi įvertinti informacijos šaltinio patikimumą, informacijos objektyvumą ir subjektyvumą, teisingumą ir „melagingumą“, kalbines manipuliacijas ir propagandos apraiškas. Mokomasi atpažinti, kaip naujosios medijos įvairiomis priemonėmis paveikia vartotojus. Diskutuojama apie žiniasklaidos paskirtį ir poveikį. Mokomasi įžvelgti teksto santykį su kitais kultūros objektais.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Pagal pateiktą pavyzdį randa informaciją nurodytame šaltinyje (B3.1.1).

– (B3.2.1)

Naudodamasis patarimais randa informaciją nurodytame šaltinyje randa informaciją (B3.1.2).

Naudodamasis pagalbą paaiškina atrinktos informacijos reikalingumą užduoties įvykdymui (B3.2.2).

Nurodytame šaltinyje randa informaciją, kuri yra svarbi konkrečiam tikslui (B3.1.3).

Atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus paaiškina atrinktos informacijos reikalingumą užduoties įvykdymui (B3.2.3).

Nurodytame šaltinyje savarankiškai randa informaciją, kuri yra svarbi konkrečiam tikslui (B3.1.4).

Paaiškina atrinktos informacijos reikalingumą užduoties įvykdymui (B3.2.4).

Tekstų atranka. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

Tekstų atranka. Skaitomi mokinių suvokimo galimybes ir jų kaip skaitytojų įvairius poreikius ir interesus atitinkantys negrožiniai tekstai: informaciniai ir medijų tekstai (pvz., skelbimai, instrukcijos, tvarkaraštis, filmas, paveikslėlių istorija, animacija, enciklopedijos). Mokomasi orientuotis knygų ir tekstų įvairovėje, naudotis namų ir klasės biblioteka.

2 klasė

Tekstų atranka. Skaitomi mokinių suvokimo galimybes ir jų, kaip skaitytojų, įvairius poreikius ir interesus atitinkantys negrožiniai tekstai: informaciniai ir medijų tekstai (pvz., atsiminimai, laiškai, filmai, paveikslėlių istorijos, elektroniniai tekstai, animacijos, enciklopedijos). Mokomasi orientuotis knygų ir tekstų įvairovėje, naudotis namų ir klasės biblioteka. Nurodytame šaltinyje rasti informaciją, kuri yra svarbi konkrečiam tikslui, paaiškinti atrinktos informacijos reikalingumą užduočiai įvykdyti.
3–4 klasių koncentras

Naudodamasis patarimais randa informaciją nurodytame šaltinyje (B3.1.1).

Naudodamasis pagalbą paaiškina atrinktos informacijos reikalingumą užduočiai įvykdyti (B3.2.1).

Nurodytame šaltinyje randa informaciją, kuri yra svarbi konkrečiam tikslui (B3.1.2).

Atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus paaiškina atrinktos informacijos reikalingumą užduočiai įvykdyti (B3.2.2).

Nurodytuose keliuose šaltiniuose randa ir atrenka aiškiai įvardytą informaciją, kuri yra svarbi konkrečiam tikslui. Sieja ir palygina informaciją iš dviejų skirtingų šaltinių (B3.1.3).

Įžvelgia ir paaiškina atrinktos informacijos tinkamumą užduočiai įvykdyti (B3.2.3).

Nurodytuose įvairiuose šaltiniuose savarankiškai ieško, randa ir tinkamai atrenka aiškiai įvardytą informaciją, kuri yra svarbi konkrečiam tikslui. Tinkamai sieja ir palygina informaciją iš dviejų skirtingų šaltinių (B3.1.4).

Savarankiškai įžvelgia ir išsamiai paaiškina atrinktos informacijos tinkamumą užduočiai įvykdyti (B3.2.4).

Tekstų atranka. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Tekstų atranka. Skaitomi mokinių suvokimo galimybes ir jų, kaip skaitytojų, įvairius poreikius atitinkantys, asmenybei ugdytis ir kultūrai pažinti svarbūs negrožiniai tekstai knygose, periodiniuose leidiniuose, internete: dalykiniai, informaciniai ir medijų tekstai (pvz., filmas, reklama, skelbimas, sveikinimai, spaudos straipsniai, komiksai, elektroninis tekstas, animacija, žemėlapis, nesudėtingos schemos, instrukcijos). Mokomasi naudotis mokyklos biblioteka.

4 klasė

Tekstų atranka. Skaitomi mokinių suvokimo galimybes ir jų, kaip skaitytojų, įvairius poreikius atitinkantys, asmenybei ugdytis ir kultūrai pažinti svarbūs negrožiniai tekstai knygose, periodiniuose leidiniuose, internete: publicistiniai, dalykiniai, informaciniai ir medijų tekstai (pvz., filmas, reklama, skelbimas, komiksai, spaudos straipsniai, elektroninis tekstas, animacija, žemėlapis, nesudėtingos schemos, instrukcijos). Pratinamasi naudotis biblioteka už mokyklos ribų.
5–6 klasių koncentras

Nurodytame šaltinyje dažniausiai randa informaciją, kuri yra svarbi konkrečiam tikslui (B3.1.1).

Atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus paaiškina atrinktos informacijos reikalingumą užduoties įvykdymui (B3.2.1).

Nurodytuose keliuose šaltiniuose randa ir atrenka aiškiai įvardintą informaciją, kuri yra svarbi konkrečiam tikslui. Sieja ir palygina informaciją iš dviejų skirtingų šaltinių (B3.1.2).

Naudodamasis pagalba vertina ir dažniausiai argumentuoja atrinktos informacijos tinkamumą užduoties įvykdymui (B3.2.2).

Nurodytuose įvairiuose šaltiniuose ieško, randa ir atrenka informaciją, kuri yra svarbi konkrečiam tikslui. Sieja, palygina ir pagal nurodytą kriterijų grupuoja informaciją iš kelių šaltinių (B3.1.3).

Pagal pateiktą modelį vertina ir dažniausiai argumentuoja atrinktos informacijos tinkamumą užduoties įvykdymui (B3.2.3).

Nurodytuose įvairiuose šaltiniuose ieško, randa ir tinkamai atrenka informaciją, kuri yra svarbi konkrečiam tikslui. Sieja, palygina ir pagal nurodytą kriterijų tinkamai grupuoja informaciją iš kelių skirtingų šaltinių (B3.1.4).

Vertina ir argumentuoja atrinktos informacijos tinkamumą užduoties įvykdymui (B3.2.4).

Kultūros tekstų atranka. 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

Tekstų atranka. Skaitomi mokinių suvokimo galimybes ir jų, kaip skaitytojų, įvairius poreikius atitinkantys, asmenybei ugdytis ir kultūrai pažinti svarbūs tekstai knygose, periodiniuose leidiniuose, internete ir viešojoje erdvėje: publicistiniai, dalykiniai, informaciniai ir medijų (pvz., filmas, reklama, komiksai, interviu, elektroninis tekstas, dainovaizdis, vaikų literatūros ekranizacijos, žemėlapis, nesudėtingos schemos). Naudojamasi biblioteka už mokyklos ribų.

6 klasė

Tekstų atranka. Skaitomi asmenybei ugdytis ir kultūrai pažinti mokinių suvokimo galimybes ir jų, kaip skaitytojų, įvairius poreikius atitinkantys tekstai knygose, periodiniuose leidiniuose, internete: publicistiniai, dalykiniai, informaciniai ir medijų (pvz., filmas, reklama, komiksai, interviu, reportažas, elektroninis tekstas, dainovaizdis, vaikų literatūros ekranizacijos, spektakliai, žemėlapis, nesudėtingos schemos). Naudojamasi biblioteka už mokyklos ribų.
7–8 klasių koncentras

Nurodytuose keliuose šaltiniuose randa ir atrenka aiškiai įvardytą informaciją, kuri yra svarbi konkrečiam tikslui. Palygina informaciją iš dviejų skirtingų šaltinių (B3.1.1).

Naudodamasis pagalba vertina ir dažniausiai argumentuoja atrinktos informacijos tinkamumą užduoties įvykdymui (B3.2.1).

Nurodytuose įvairiuose šaltiniuose ieško, randa ir atrenka informaciją, kuri yra svarbi konkrečiam tikslui. Palygina ir pagal nurodytą kriterijų grupuoja informaciją iš kelių šaltinių (B3.1.2).

Pagal pateiktą modelį vertina ir dažniausiai argumentuoja atrinktos informacijos tinkamumą užduoties įvykdymui (B3.2.2).

Pasirinktuose šaltiniuose ieško, randa ir atrenka informaciją, kuri yra svarbi konkrečiam tikslui. Palygina, grupuoja ir apibendrina informaciją iš kelių skirtingų šaltinių (B3.1.3).

Atsižvelgdamas į pateiktus kriterijus vertina ir argumentuoja atrinktos informacijos tinkamumą; vertindamas šaltinio informacinį patikimumą pritaiko bent porą kriterijų. Atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus skiria objektyvią ir subjektyvią informaciją (B3.2.3).

Pasirinktuose šaltiniuose ieško, randa ir atrenka informaciją, kuri yra svarbi konkrečiam tikslui. Tinkamai palygina, grupuoja ir apibendrina informaciją iš kelių skirtingų šaltinių (B3.1.4).

Vertina ir argumentuoja atrinktos informacijos tinkamumą; vertindamas šaltinio informacinį patikimumą pritaiko bent keletą kriterijų. Skiria objektyvią ir subjektyvią informaciją, kritiškai vertina ją (B3.2.4).

Kultūros tekstų atranka. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Tekstų atranka. Skaitomi platesnį socialinį kultūrinį kontekstą apimantys įvairios paskirties ir įvairiems adresatams (jaunimui ir plačiajai visuomenei) skirti tekstai knygose, periodiniuose leidiniuose, internete (publicistiniai, dalykiniai, informaciniai) ir kitose medijose (pvz., anketa, interviu, enciklopedijų, žinynų straipsniai, dienoraščiai, atsiminimai; reklama, nesudėtingos schemos, elektroninis tekstas, periodikos leidiniai, televizijos ir radijo laidos, filmai, spektakliai). Mokomasi naudotis skaitmenine biblioteka.

8 klasė

Tekstų atranka. Skaitomi platesnį socialinį kultūrinį kontekstą apimantys įvairios paskirties ir įvairiems adresatams (jaunimui ir plačiajai visuomenei) skirti tekstai knygose, periodiniuose leidiniuose, internete (publicistiniai, dalykiniai, informaciniai) ir kitose medijose (pvz., anketa, interviu, enciklopedijų, žinynų straipsniai, diskusiniai ir mokslo populiarieji straipsniai, dienoraščiai, atsiminimai; reklama, nesudėtingos schemos, elektroninis tekstas, periodikos leidiniai, internetinių diskusijų forumai, televizijos ir radijo laidos, filmai, spektakliai).
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Nurodytuose įvairiuose šaltiniuose ieško, randa ir atrenka informaciją, kuri yra svarbi konkrečiam tikslui. Sieja, palygina ir pagal nurodytą kriterijų grupuoja informaciją iš kelių šaltinių (B3.1.1).

Pagal pateiktą modelį vertina ir dažniausiai argumentuoja atrinktos informacijos tinkamumą užduoties įvykdymui. Pagal pavyzdį skiria objektyvią ir subjektyvią informaciją (B3.2.1).

Pasitardamas tikslingai pasirenka informacijos šaltinius, randa, atrenka ir vertina informaciją. Palygina, grupuoja ir apibendrina informaciją iš kelių skirtingų šaltinių (B3.1.2).

Atsižvelgdamas į pateiktus kriterijus vertina ir argumentuoja atrinktos informacijos tinkamumą; vertindamas šaltinio informacinį patikimumą pritaiko bent porą kriterijų. Atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus skiria objektyvią ir subjektyvią informaciją (B3.2.2).

Tikslingai pasirenka informacijos šaltinius, randa, atrenka ir vertina informaciją. Palygina, klasifikuoja ir apibendrina informaciją iš kelių skirtingų šaltinių (B3.1.3).

Vertina ir argumentuoja atrinktos informacijos tinkamumą; vertindamas šaltinio informacinį patikimumą pritaiko bent keletą kriterijų. Skiria objektyvią ir subjektyvią informaciją, kritiškai vertina ją. Pagal pateiktus kriterijus atpažįsta akivaizdžias manipuliacijos apraiškas, įžvelgia ir aptaria medijų poveikį vartotojams (B3.2.3).

Tikslingai pasirenka informacijos šaltinius, randa, atrenka ir tinkamai vertina informaciją. Tinkamai palygina, klasifikuoja ir apibendrina informaciją iš kelių skirtingų šaltinių (B3.1.4).

Vertina ir išsamiai argumentuoja atrinktos informacijos tinkamumą; vertina šaltinio informacinį patikimumą skirtingais kriterijais. Skiria objektyvią ir subjektyvią informaciją, kritiškai vertina ją. Atpažįsta akivaizdžias manipuliacijos ir propagandos apraiškas, įžvelgia ir aptaria medijų poveikį vartotojams (B3.2.4).

Tekstų atranka. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Tekstų atranka. Skaitomi įvairų socialinį kultūrinį kontekstą apimantys įvairaus pobūdžio tekstai knygose, periodiniuose leidiniuose, internete: publicistiniai, dalykiniai, informaciniai ir medijų (pvz., anketa, interviu, enciklopedijų, žinynų straipsniai, diskusiniai, poleminiai ir mokslo populiarieji straipsniai, viešosios kalbos, dienoraščiai, atsiminimai, laiškai, įvairūs skaitmeniniai žodynai; reklama, schemos, elektroninis tekstas, periodikos leidiniai, internetinių diskusijų forumai, televizijos ir radijo laidos, filmai, spektakliai).

Teksto analizė, interpretacija ir vertinimas. Mokomasi jų atpažinti raiškos priemones, paaiškinti prasmę ir tikslingumą; įvertinti informacijos šaltinio patikimumą, informacijos objektyvumą ir subjektyvumą, teksto nevienareikšmiškumą; atpažįsti manipuliacijos ir propagandos apraiškas.

10 (II gimnazijos) klasė

Tekstų atranka. Skaitomi įvairų socialinį kultūrinį kontekstą apimantys gana abstrakčios tematikos įvairaus pobūdžio tekstai knygose, periodiniuose leidiniuose, internete: publicistiniai, dalykiniai, informaciniai ir medijų (pvz., anketa, interviu, enciklopedijų, žinynų straipsniai, diskusiniai, poleminiai ir mokslo populiarieji straipsniai, viešosios kalbos, dienoraščiai, atsiminimai, laiškai, įvairūs skaitmeniniai žodynai; reklama, schemos, elektroninis tekstas, periodikos leidiniai, internetinių diskusijų forumai, televizijos ir radijo laidos, filmai, spektakliai).
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Pasitardamas tikslingai pasirenka informacijos šaltinius, randa, atrenka ir vertina informaciją. Palygina, grupuoja ir apibendrina informaciją iš kelių skirtingų šaltinių (B3.1.1).

Atsižvelgdamas į pateiktus kriterijus vertina ir argumentuoja atrinktos informacijos tinkamumą; vertindamas šaltinio informacijos patikimumą pritaiko bent porą kriterijų. Atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus skiria objektyvią ir subjektyvią informaciją. Pagal pateiktus kriterijus atpažįsta akivaizdžias manipuliacijos apraiškas (B3.2.1).

Pagal pateiktus kriterijus pasirinktuose šaltiniuose randa, atrenka ir vertina informaciją, reikalingą konkrečiai problemai spręsti. Palygina, klasifikuoja ir apibendrina informaciją iš kelių skirtingų šaltinių (B3.1.2).

Vertina ir argumentuoja atrinktos informacijos tinkamumą; vertindamas šaltinio informacijos patikimumą pritaiko bent keletą kriterijų. Skiria objektyvią ir subjektyvią informaciją, pasitardamas kritiškai vertina ją. Pagal pateiktus kriterijus atpažįsta akivaizdžias manipuliacijos apraiškas, įžvelgia ir aptaria medijų poveikį vartotojams (B3.2.2).

Pasirinktuose šaltiniuose randa, atrenka ir vertina informaciją, reikalingą konkrečiai problemai spręsti. Palygina, sistemina ir apibendrina informaciją iš kelių skirtingų šaltinių (B3.1.3).

Kritiškai vertina skirtingų šaltinių informacijos patikimumą, skiria objektyvią ir subjektyvią informaciją, kritiškai vertina ją. Atpažįsta ir analizuoja manipuliacijos ir propagandos apraiškas. Paaiškina žiniasklaidos reikšmę pilietinei visuomenei ir aptaria, kaip medijos įvairiomis priemonėmis paveikia vartotojus (B3.2.3).

Įvairiuose šaltiniuose randa, atrenka ir vertina informaciją, reikalingą konkrečiai problemai spręsti. Tinkamai palygina, sistemina ir apibendrina informaciją iš kelių skirtingų šaltinių (B3.1.4).

Kritiškai vertina skirtingų šaltinių informacijos patikimumą, skiria objektyvią ir subjektyvią informaciją, kritiškai vertina ją. Atpažįsta ir išsamiai analizuoja manipuliacijos ir propagandos apraiškas. Išsamiai ir argumentuotai paaiškina žiniasklaidos reikšmę pilietinei visuomenei ir aptaria, kaip medijos įvairiomis priemonėmis paveikia vartotojus, numato pasekmes (B3.2.4).

Tekstų atranka. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Tekstų atranka. Parenkami įvairų socialinį kultūrinį kontekstą apimantys gana abstrakčios tematikos įvairaus pobūdžio tekstai knygose, periodiniuose leidiniuose, internete ir kitose medijose: publicistiniai, dalykiniai, informaciniai (pvz., interviu, enciklopedijų, žinynų straipsniai, publicistiniai ir mokslo populiarieji straipsniai, viešosios kalbos, dienoraščiai, atsiminimai, laiškai, įvairūs žodynai; reklama, schemos, internetinių diskusijų forumai, televizijos ir radijo laidos, filmai, spektakliai). Mokomasi rinkti informaciją atsižvelgiant į savo poreikius, interesus, gebėjimus ir įvairius sociokultūrinius kontekstus.

IV gimnazijos klasė

Tekstų atranka. Parenkami įvairų socialinį kultūrinį kontekstą apimantys gana abstrakčios tematikos įvairaus pobūdžio tekstai knygose, periodiniuose leidiniuose, internete ir kitose medijose: publicistiniai, dalykiniai, informaciniai (pvz., interviu, enciklopedijų, žinynų straipsniai, publicistiniai ir mokslo populiarieji straipsniai, viešosios kalbos, dienoraščiai, atsiminimai, laiškai, įvairūs žodynai; reklama, schemos, internetinių diskusijų forumai, televizijos ir radijo laidos, filmai, spektakliai). Mokomasi rinkti informaciją atsižvelgiant į poreikius, interesus, gebėjimus ir įvairius sociokultūrinius kontekstus. Aptariami informacijos atrankos, sisteminimo ir apibendrinimo principai. Mokomasi sisteminti ir apibendrinti informaciją iš kelių skirtingų šaltinių.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Skaito trumpus ir nesudėtingus tekstus skiemenimis, žodžiais, trumpais sakiniais balsu ar garsiai ir tyliai ir supranta, ką perskaitė (B1.1.1).

Dažniausiai taisyklingai taria garsus, kirčiuoja žinomus žodžius ir pagal pateiktą pavyzdį intonuoja sakinius (B1.2.1).

Padedamas taiko bent vieną mokymosi turinyje nurodytą skaitymo strategiją (B1.3.1).

Skaito trumpus ir nesudėtingus tekstus skiemenimis, žodžiais, trumpais sakiniais balsu ir tyliai, supranta, ką perskaitė. Skatinamas skaito vaidmenimis trumpus tekstus, jeigu vaidmenys yra aiškiai išskirti (B1.1.2).

Dažniausiai taisyklingai taria garsus, kirčiuoja žodžius ir intonuoja sakinius atsižvelgdamas į skyrybos ženklus (B1.2.2).

Naudodamasis pagalba taiko kai kurias mokymosi turinyje nurodytas skaitymo strategijas (B1.3.2).

Sklandžiai ir sąmoningai skaito balsu ir tyliai trumpus ir nesudėtingus tekstus. Skaito vaidmenimis trumpus tekstus, jeigu vaidmenys yra aiškiai išskirti (B1.1.3).

Taisyklingai taria garsus, kirčiuoja žodžius ir intonuoja sakinius, daro pauzes atsižvelgdamas į skyrybos ženklus (B1.2.3).

Pasinaudodamas patarimais taiko daugumą mokymosi turinyje nurodytų skaitymo strategijų (B1.3.3).

Sklandžiai ir sąmoningai skaito balsu ir tyliai nesudėtingus tekstus. Skaito vaidmenimis trumpus tekstus (B1.1.4).

Taisyklingai taria garsus ir tinkamai kirčiuoja žodžius. Tinkamai intonuoja sakinius, daro pauzes atsižvelgdamas į skyrybos ženklus (B1.2.4).

Savarankiškai taiko mokymosi turinyje nurodytas skaitymo strategijas (B1.3.4).

Skaitymo technika ir teksto supratimo strategijos. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

Mokomasi taikyti skaitymo strategijas: skaityti dar kartą; atsakinėti į klausimus; patikslinti neaiškių žodžių reikšmes; suvokti teksto ir iliustracijų ryšį.

Fonetika. [...] Mokomasi taisyklingai tarti lenkų kalbos žodžiuose ir žodžių junginiuose, sprogstamuosius priebalsius („b, p, g, k, d, t“) ir afrikatas („dz, c, dż, cz“), minkštuosius priebalsius („ć, ź, ś, dź“). Mokomasi tarti ir kirčiuoti žinomus ir vartojamus žodžius. Praktiškai susipažįstama su žodžio skirstymu į skiemenis. Mokomasi suvokti ir atpažinti skirtumus tarp tarimo ir rašybos.

2 klasė

Mokomasi skaityti trumpus ir nesudėtingus tekstus balsu ir tyliai; intonuoti sakinius, skaityti vaidmenimis trumpus tekstus. Mokomasi taikyti skaitymo strategijas: aiškinti pavadinimą; klausinėti kitų; iliustruoti; sieti žodinę ir nežodinę informaciją; išskirti knygos struktūros elementus (autorius, pavadinimas, sutartiniai ženklai vadovėlyje, puslapiai, iliustracijos).

Fonetika. Mokomasi taisyklingo ir raiškaus nosinių balsių, skardžiųjų ir dusliųjų, kietųjų ir minkštųjų priebalsių, priebalsių junginių (lenk. „drz-, trz-, strz-, szcz-, -nk, -ńcz-“ ir pan.) ir garsų žodžio gale raiškaus tarimo. Mokomasi žodžio skirstymo į skiemenis ir žodžių kirčiavimo viename žodyje ir žodžių junginyje.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Padedamas randa aiškiai pateiktą informaciją (B2.1.1).

– (B2.2.1)

Pagal pateiktą pavyzdį nusako tekste aiškiai išreikštą temą. Naudodamasis pagalbą randa pažįstamame tekste įvykių sekos chronologinius ryšius (B2.3.1).

Atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus randa aiškiai pateiktą informaciją ir aptaria nurodytus esminius žodžius. Sieja skirtingos raiškos informacijos elementus pagal pateiktą pavyzdį (B2.1.2).

– (B2.2.2)

Pagal pateiktą pavyzdį nusako teksto temą. Pagal pateiktą modelį randa pažįstamame tekste įvykių sekos chronologinius ryšius (B2.3.2).

Randa aiškiai pateiktą informaciją. Aptaria nurodytus esminius žodžius, kuriais perteikiama informacija. Pasinaudodamas patarimais sieja skirtingos raiškos informacijos elementus (B2.1.3).

– (B2.2.3)

Atsakinėdamas į nukreipiančius klausimus nusako teksto temą. Randa pažįstamame tekste įvykių sekos chronologinius ryšius (B2.3.3).

Randa aiškiai pateiktą informaciją (pvz., tekste ir iliustracijose). Aptaria, kokiais žodžiais ir iliustracijomis perteikiama informacija ir prasmė. Sieja skirtingos raiškos informacijos elementus (B2.1.4).

– (B2.2.4)

Nusako teksto temą. Randa tekste įvykių sekos chronologinius ryšius (B2.3.4).

Teksto analizė, interpretacija ir vertinimas. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

Mokomasi rasti tiesioginę informaciją, teksto temą, įvykių sekos chronologinius ryšius, susieti informaciją tekste su bendro pobūdžio kasdienėmis žiniomis ir asmenine patirtimi; išreikšti ir pagrįsti nuomonę apie perskaitytą informaciją.

2 klasė

Mokomasi rasti aiškiai pateiktą informaciją, teksto temą, raktinius žodžius, nurodyti svarbiausias detales, faktus, veiksmų seką; susieti informaciją tekste su bendro pobūdžio kasdienėmis žiniomis ir asmenine patirtimi. Mokomasi išreikšti ir pagrįsti nuomonę apie tekstą remiantis asmenine patirtimi.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Pagal pateiktą pavyzdį randa informaciją nurodytame šaltinyje (B3.1.1).

– (B3.2.1)

Naudodamasis patarimais randa informaciją nurodytame šaltinyje randa informaciją (B3.1.2).

Naudodamasis pagalbą paaiškina atrinktos informacijos reikalingumą užduoties įvykdymui (B3.2.2).

Nurodytame šaltinyje randa informaciją, kuri yra svarbi konkrečiam tikslui (B3.1.3).

Atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus paaiškina atrinktos informacijos reikalingumą užduoties įvykdymui (B3.2.3).

Nurodytame šaltinyje savarankiškai randa informaciją, kuri yra svarbi konkrečiam tikslui (B3.1.4).

Paaiškina atrinktos informacijos reikalingumą užduoties įvykdymui (B3.2.4).

Tekstų atranka. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

Tekstų atranka. Skaitomi mokinių suvokimo galimybes ir jų kaip skaitytojų įvairius poreikius ir interesus atitinkantys negrožiniai tekstai: informaciniai ir medijų tekstai (pvz., skelbimai, instrukcijos, tvarkaraštis, filmas, paveikslėlių istorija, animacija, enciklopedijos). Mokomasi orientuotis knygų ir tekstų įvairovėje, naudotis namų ir klasės biblioteka.

2 klasė

Tekstų atranka. Skaitomi mokinių suvokimo galimybes ir jų, kaip skaitytojų, įvairius poreikius ir interesus atitinkantys negrožiniai tekstai: informaciniai ir medijų tekstai (pvz., atsiminimai, laiškai, filmai, paveikslėlių istorijos, elektroniniai tekstai, animacijos, enciklopedijos). Mokomasi orientuotis knygų ir tekstų įvairovėje, naudotis namų ir klasės biblioteka. Nurodytame šaltinyje rasti informaciją, kuri yra svarbi konkrečiam tikslui, paaiškinti atrinktos informacijos reikalingumą užduočiai įvykdyti.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
3–4 klasių koncentras

Skaito sklandžiai ir sąmoningai žinomą tekstą (B1.1.1).

Skaitydamas balsu taisyklingai taria daugumą garsų junginių ir skatinamas intonuoja sakinius (B1.2.1).

Pasinaudodamas pateiktų modeliu taiko kai kurias mokymosi turinyje nurodytas skaitymo strategijas (B1.3.1).

Skaito sklandžiai ir sąmoningai žinomą tekstą. Atsižvelgdamas į pateiktą modelį derina skaitymo tempą (B1.1.2).

Skaitydamas balsu taisyklingai taria garsų junginius, tinkamai kirčiuoja žodžius ir intonuoja sakinius pagal pateiktą modelį (B1.2.2).

Taiko kai kurias mokymosi turinyje nurodytas skaitymo strategijas (B1.3.2).

Skaito sklandžiai, sąmoningai, įvairiais būdais (pvz., garsiai, tyliai). Pasirenka tinkamą skaitymo tempą (B1.1.3).

Skaitydamas balsu taisyklingai taria garsų junginius, tinkamai kirčiuoja žodžius ir intonuoja sakinius, pabrėžia svarbiausią prasminę sakinio vietą (B1.2.3).

Taiko daugumą mokymosi turinyje nurodytų skaitymo strategijų, derina jas su skaitymo tikslu (B1.3.3).

Skaito sklandžiai, sąmoningai, įvairiais būdais (pvz., garsiai, tyliai, peržvelgdamas akimis). Tikslingai pasirenka skaitymo tempą (B1.1.4).

Raiškiai skaitydamas balsu taisyklingai taria garsų junginius, tinkamai kirčiuoja žodžius ir tikslingai intonuoja sakinius, pabrėžia svarbiausią prasminę sakinio vietą (B1.2.4).

Savarankiškai taiko mokymosi turinyje nurodytas skaitymo strategijas derindamas jas su skaitymo tikslu (B1.3.4).

Sakytinio teksto pristatymas. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Skaitymo technika ir teksto supratimo strategijos. Mokomasi pasirinkti skaitymo tempą, taisyklingai tarti garsų junginius, tinkamai kirčiuoti žodžius, intonuoti sakinius. Mokomasi raiškiojo grožinio teksto skaitymo, skyrybos ženklų paisymo. Atliekami dikcijos lavinimo pratimai. Mokomasi taikyti skaitymo strategijas: peržvelgia į akis krintančią informaciją (iliustracijas, antraštes ir kt.); sieja tekstą su jau žinoma informacija; klausinėja kitų ir savęs; pasitikslina žodžių reikšmes (klausdami mokytojo, žodynuose); savo įspūdžius pasižymi simboliais. Aiškinamasi, kokie yra knygos struktūros elementai (autorius, pavadinimas, sutartiniai ženklai vadovėlyje, puslapiai, iliustracijos, antraštinis lapas, dailininkas).

Fonetika. Įtvirtinami taisyklingo ir raiškaus balsių ir priebalsių tarimo ir žodžių kirčiavimo įgūdžiai. Mokytojui padedant mokomasi taisyklingo skaitvardžių (pvz. 15, 19, 12, 20, 30, 40, 50 ir pan.) tarimo.

4 klasė

Skaitymo technika ir teksto supratimo strategijos. Toliau tobulinami sklandaus skaitymo gebėjimai, mokomasi pasirinkti skaitymo būdą ir tempą atsižvelgiant į situaciją ir skaitomą tekstą, naudojamas technologijas; daryti pauzes, skaityti ir deklamuoti raiškiai. Mokomasi taikyti skaitymo strategijas: kelia hipotezes, apie ką gali būti tekstas; nuolat apmąsto, ar supranta prasmę; randa ir pasižymi reikšmingus žodžius ir mintis. Aiškinamasi, kokie yra knygos struktūros elementai (autorius, pavadinimas, sutartiniai ženklai vadovėlyje, puslapiai, iliustracijos, antraštinis lapas, dailininkas, turinys, leidimo metai).

Fonetika. Mokomasi pažinti ir skirti kalbą ir raštą. Susipažįstama su raidės „i“ skirtingomis funkcijomis. Susipažįstama su priebalsių supanašėjimo reiškiniu, mokomasi atpažinti skardžiųjų priebalsių suduslėjimo atvejus. Mokomasi taisyklingai kirčiuoti įvairius žodžius ir morfologines formas (pvz., prielinksnių aukštesniojo laipsnio formą).
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
3–4 klasių koncentras

Atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus randa aiškiai pateiktą informaciją ir aptaria nurodytus esminius žodžius. Sieja skirtingos raiškos informacijos elementus pagal pateiktą pavyzdį (B2.1.1).Padedamas randa tekste netiesiogiai išreikštą informaciją (B2.2.1).

Pasinaudodamas pagalba nusako teksto temą ir pasidalina įspūdžiais apie teksto visumą. Pagal pateiktą planą atpasakoja tekstą pagal įvykių chronologiją (B2.3.1).

Pagal pateiktą modelį sieja tekste esančią informaciją su bendro pobūdžio kasdieninėmis žiniomis ir asmenine patirtimi. Atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus pasako savo nuomonę apie tekstą ir perskaitytą informaciją (B2.4.1).

Randa aiškiai pateiktą informaciją. aptaria nurodytus esminius žodžius, kuriais perteikiama informacija. Pasinaudodamas patarimais sieja skirtingos raiškos informacijos elementus (B2.1.2).

Pagal pateiktą modelį randa tekste netiesiogiai išreikštą informaciją (B2.2.2).

Atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus nusako teksto temą, aiškiai išreikštą pagrindinę mintį ir pasidalina įspūdžiais apie teksto visumą. Pagal sudarytą planą atpasakoja tekstą pagal įvykių chronologiją, padedamas randa tekste priežasties ir pasekmės ryšius (B2.3.2).

Atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus sieja ir lygina tekste esančią informaciją su įgytomis žiniomis ir informacija iš kito šaltinio. Remdamasis asmenine patirtimi išsako savo nuomonę apie perskaitytą informaciją (B2.4.2).

Randa tekste tiesiogiai pateiktą informaciją, grupuoja ją. Išskiria ir aptaria esminius žodžius ir sakinius, kuriais perteikiama informacija. Pagal pateiktą modelį sieja ir palygina skirtingos raiškos informacijos fragmentus (B2.1.3).

Randa tekste netiesiogiai išreikštą informaciją ir atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus paaiškina (B2.2.3).

Nusako teksto temą, formuluoja aiškiai išreikštą pagrindinę mintį ir keletą minčių apie teksto visumą. Atpasakoja tekstą pagal įvykių chronologiją, pagal pateiktą modelį randa tekste priežasties ir pasekmės ryšius. Taiko mąstymo operacijas: analizuoja ir lygina (B2.3.3).

Sieja ir lygina tekste esančią informaciją su įgytomis žiniomis ir informacija iš kito šaltinio. Remdamasis asmenine patirtimi ir tekstu išsako ir pagrindžia savo nuomonę apie perskaitytą informaciją (B2.4.3).

Savarankiškai randa tekste tiesiogiai pateiktą informaciją, grupuoja ją. Išskiria ir aptaria esminius žodžius ir sakinius, kuriais perteikiama informacija. Sieja ir palygina skirtingos raiškos informacijos fragmentus (B2.1.4).

Randa ir paaiškina tekste netiesiogiai išreikštą informaciją (B2.2.4).

Nusako teksto temą, tinkamai formuluoja aiškiai išreikštą pagrindinę mintį ir keletą minčių apie teksto visumą. Nuosekliai atpasakoja tekstą pagal įvykių chronologiją, randa tekste priežasties ir pasekmės ryšius. Taiko mąstymo operacijas: analizuoja, lygina ir daro išvadas (B2.3.4).

Sieja ir lygina tekste esančią informaciją su įgytomis žiniomis ir informacija iš kitų šaltinių. Remdamasis asmenine patirtimi ir tekstu išsako ir sąmoningai pagrindžia savo nuomonę apie perskaitytą informaciją (B2.4.4).

Teksto analizė, interpretacija ir vertinimas. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Teksto analizė, interpretacija ir vertinimas. Mokomasi atpažinti tiesioginę informaciją; sieti ir lyginti skirtingos raiškos informaciją; įvardyti teksto temą, raktinius žodžius, aiškiai išsakytą pagrindinę mintį; svarbiausias detales, faktus, veiksmų seką; teksto prasmines dalis; sieti tekstą su turimomis žiniomis ir informacija iš kito šaltinio, išreikšti ir pagrįsti nuomonę apie tekstą remiantis asmenine patirtimi.

4 klasė

Teksto analizė, interpretacija ir vertinimas. Mokomasi rasti tiesioginę ir netiesioginę informaciją, grupuoti ją; sieti ir lyginti skirtingos raiškos informacijos fragmentus; įvardyti teksto temą, raktinius žodžius, aiškiai pasakytą pagrindinę mintį; svarbiausias detales, faktus, atskleisti veiksmų seką, priežasties ir pasekmės ryšius; sudaryti planą; sieti ir lyginti tekste esančią informaciją su įgytomis žiniomis ir informacija iš kito šaltinio; išreikšti ir pagrįsti nuomonę apie tekstą remiantis asmenine patirtimi ir tekstu, sieti ir lyginti informaciją iš dviejų skirtingų šaltinių.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
3–4 klasių koncentras

Naudodamasis patarimais randa informaciją nurodytame šaltinyje (B3.1.1).

Naudodamasis pagalbą paaiškina atrinktos informacijos reikalingumą užduočiai įvykdyti (B3.2.1).

Nurodytame šaltinyje randa informaciją, kuri yra svarbi konkrečiam tikslui (B3.1.2).

Atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus paaiškina atrinktos informacijos reikalingumą užduočiai įvykdyti (B3.2.2).

Nurodytuose keliuose šaltiniuose randa ir atrenka aiškiai įvardytą informaciją, kuri yra svarbi konkrečiam tikslui. Sieja ir palygina informaciją iš dviejų skirtingų šaltinių (B3.1.3).

Įžvelgia ir paaiškina atrinktos informacijos tinkamumą užduočiai įvykdyti (B3.2.3).

Nurodytuose įvairiuose šaltiniuose savarankiškai ieško, randa ir tinkamai atrenka aiškiai įvardytą informaciją, kuri yra svarbi konkrečiam tikslui. Tinkamai sieja ir palygina informaciją iš dviejų skirtingų šaltinių (B3.1.4).

Savarankiškai įžvelgia ir išsamiai paaiškina atrinktos informacijos tinkamumą užduočiai įvykdyti (B3.2.4).

Tekstų atranka. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Tekstų atranka. Skaitomi mokinių suvokimo galimybes ir jų, kaip skaitytojų, įvairius poreikius atitinkantys, asmenybei ugdytis ir kultūrai pažinti svarbūs negrožiniai tekstai knygose, periodiniuose leidiniuose, internete: dalykiniai, informaciniai ir medijų tekstai (pvz., filmas, reklama, skelbimas, sveikinimai, spaudos straipsniai, komiksai, elektroninis tekstas, animacija, žemėlapis, nesudėtingos schemos, instrukcijos). Mokomasi naudotis mokyklos biblioteka.

4 klasė

Tekstų atranka. Skaitomi mokinių suvokimo galimybes ir jų, kaip skaitytojų, įvairius poreikius atitinkantys, asmenybei ugdytis ir kultūrai pažinti svarbūs negrožiniai tekstai knygose, periodiniuose leidiniuose, internete: publicistiniai, dalykiniai, informaciniai ir medijų tekstai (pvz., filmas, reklama, skelbimas, komiksai, spaudos straipsniai, elektroninis tekstas, animacija, žemėlapis, nesudėtingos schemos, instrukcijos). Pratinamasi naudotis biblioteka už mokyklos ribų.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
5–6 klasių koncentras

Skaito sklandžiai ir sąmoningai žinomą tekstą. Atsižvelgdamas į pateiktą modelį derina skaitymo tempą (B1.1.1).

Skaitydamas balsu daro logines pauzes pagal pateiktą modelį (B1.2.1).

Naudodamasis pagalba taiko kai kurias mokymosi turinyje nurodytas skaitymo strategijas (B1.3.1).

Skaito sklandžiai, sąmoningai (pvz. garsiai, tyliai). Pasirenka tinkamą skaitymo tempą (B1.1.2).

Skaitydamas balsu daro logines pauzes pagal pateiktą modelį, stengdamasis intonacija perteikti teksto prasmę (B1.2.2).

Taiko daugumą mokymosi turinyje nurodytų skaitymo strategijų derindamas jas su skaitymo tikslu (B1.3.2).

Sklandžiai, sąmoningai, tinkamu tempu skaito tekstą balsu, tyliai, peržvelgdamas akimis (B1.1.3).

Raiškiai skaitydamas balsu daro logines pauzes. Intonacija perteikia teksto prasmę (B1.2.3).

Pasirenka iš mokymosi turinyje nurodytų skaitymo strategijų tinkamiausią skaitymo tikslui (B1.3.3).

Sklandžiai, sąmoningai, tinkamu tempu skaito tekstą balsu, tyliai, peržvelgdamas akimis (B1.1.4).

Raiškiai skaitydamas balsu daro logines pauzes ir kūrybiškai perteikia teksto prasmę (B1.2.4).

Savarankiškai pasirenka iš mokymosi turinyje nurodytų skaitymo strategijų tinkamiausias skaitymo tikslams (B1.3.4).

Skaitymo technika ir teksto supratimo strategijos. 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

Skaitymo technika ir teksto supratimo strategijos. Mokomasi taisyklingai tarti garsus, kirčiuoti, intonuoti sakinius, pasirinkti skaitymo būdą ir tempą, daryti logines pauzes, intonacija perteikti teksto prasmę, skaityti vaidmenimis. Mokomasi taikyti skaitymo strategijas: aiškinasi pavadinimą, kelia (kuria) hipotezes, apie ką gali būti tekstas; nuolat apmąsto, ar supranta prasmę; randa ir pasižymi reikšmingus žodžius ir mintis; pasitikslina žodžių reikšmes (klausdami mokytojo, tradiciniuose ir skaitmeniniuose žodynuose); savo nuomonę ir įspūdžius pasižymi simboliais, sieja žodinę ir nežodinę informaciją; aiškinasi knygos sandarą.

Tekstų atranka. Skaitomi mokinių suvokimo galimybes ir jų, kaip skaitytojų, įvairius poreikius atitinkantys, asmenybei ugdytis ir kultūrai pažinti svarbūs tekstai knygose, periodiniuose leidiniuose, internete ir viešojoje erdvėje: publicistiniai, dalykiniai, informaciniai ir medijų [...].

Fonetika. Mokomasi priebalsių grupių raiškaus tarimo, bendraties ir kitų veiksmažodžių gramatinių formų taisyklingo nosinių balsių tarimo (pvz., „sprzątać, zdążać, włączać, urządzać“ ir prieš „l, ł“, pvz., „płynął, płynęli“ ir pan.). Mokomasi oficialiose situacijose taisyklingai ir raiškiai tarti žodžius (lenk. wymowa staranna). Atliekami dikcijos lavinimo pratimai. Mokomasi atpažinti kirčiuotą skiemenį ir taisyklingai kirčiuoti būdvardžių ir prieveiksmių formas, trumpąsias asmeninių įvardžių formas, vienskiemenius žodžius su prielinksniais ir dalelyte „nie“, veiksmažodžių liepiamosios nuosakos formas.

6 klasė

Skaitymo technika ir teksto supratimo strategijos. Mokomasi taisyklingai tarti garsus, kirčiuoti, intonuoti sakinius, pasirinkti skaitymo būdą ir tempą, daryti logines pauzes, tinkamai dėti loginius kirčius, intonacija perteikti teksto prasmę, skaityti vaidmenimis. Mokomasi taikyti skaitymo strategijas: kelia hipotezes, apie ką gali būti tekstas, ieško būdų jas patikrinti; kartoja žemesnių klasių žinias ir sieja su nauja informacija; randa reikšmingus žodžius, pasižymi mintis, rašo komentarus.

Tekstų atranka. Skaitomi asmenybei ugdytis ir kultūrai pažinti mokinių suvokimo galimybes ir jų, kaip skaitytojų, įvairius poreikius atitinkantys tekstai knygose, periodiniuose leidiniuose, internete: publicistiniai, dalykiniai, informaciniai ir medijų (pvz., filmas, reklama, komiksai, interviu, reportažas, elektroninis tekstas, dainovaizdis, vaikų literatūros ekranizacijos, spektakliai, žemėlapis, nesudėtingos schemos). Naudojamasi biblioteka už mokyklos ribų.

Fonetika. Mokomasi taisyklingai tarti balsius ir (ar) priebalsius įvairiose žodžio pozicijose, priebalsių junginiuose. Mokomasi taisyklingai tarti ir kirčiuoti skolinius. Lavinami taisyklingo bendrinės kalbos tarimo įgūdžiai.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
5–6 klasių koncentras

Randa aiškiai pateiktą informaciją. aptaria nurodytus esminius žodžius, kuriais perteikiama informacija. Pasinaudodamas patarimais sieja skirtingos raiškos informacijos elementus (B2.1.1).

Pagal pateiktą modelį randa netiesiogiai išreikštą tekste informaciją (B2.2.1).

Atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus nusako teksto temą, aiškiai išreikštą pagrindinę mintį ir pasidalina įspūdžiais apie teksto visumą. Pagal sudarytą planą atpasakoja tekstą pagal įvykių chronologiją, padedamas randa tekste priežasties ir pasekmės ryšius (B2.3.1).

Atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus sieja ir lygina tekste esančią informaciją su įgytomis žiniomis ir informacija iš kito šaltinio. Skatinamas išsako savo nuomonę apie perskaitytą informaciją remdamasis asmenine patirtimi (B2.4.1).

Randa tekste tiesiogiai pateiktą informaciją, grupuoja ją. Pagal pateiktą pavyzdį aptaria kai kuriuos teksto kalbinės raiškos elementus. Pagal pateiktą pavyzdį sieja ir palygina skirtingos raiškos informacijos fragmentus (B2.1.2).

Randa netiesiogiai išreikštą tekste informaciją ir atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus jas paaiškina (B2.2.2).

Nusako teksto temą, formuluoja aiškiai išreikštą pagrindinę mintį ir keletą minčių apie teksto visumą. Atpasakoja tekstą pagal įvykių chronologiją, pagal pateiktą modelį randa tekste priežasties ir pasekmės ryšius. Taiko mąstymo operacijas: analizuoja ir lygina (B2.3.2).

Sieja ir lygina tekste esančią informaciją su įgytomis žiniomis ir informacija iš kito šaltinio. Išsako ir dalinai pagrindžia savo nuomonę apie perskaitytą informaciją remdamasis asmenine patirtimi ir tekstu (B2.4.2).

Randa, grupuoja ir lygina tekste tiesiogiai pateiktą informaciją, aiškiai išreikštą požiūrį. Aptaria daugumą teksto kalbinės raiškos elementų. Sieja, palygina ir atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus apibendrina skirtingos raiškos informacijos fragmentus (B2.1.3).

Randa netiesiogiai išreikštą tekste informaciją, atpažįsta kai kurias netiesiogiai pasakytas mintis ir pagal pateiktą pavyzdį jas paaiškina (B2.2.3).

Formuluoja ir aptaria teksto temą, tikslą, pagrindinę mintį, pagal pateiktą modelį kelia probleminius klausimus. Įžvelgia ryšius tarp teksto dalių: atpasakoja tekstą pagal įvykių chronologiją, randa tekste priežasties ir pasekmės ryšius. Interpretuodamas taiko mąstymo operacijas: analizuoja, lygina, daro išvadas (B2.3.3).

Sieja ir lygina tekste esančią informaciją su žiniomis iš kitų šaltinių. Išsako ir pagrindžia savo nuomonę apie perskaitytą tekstą ar jo elementus remdamasis asmenine patirtimi ir tekstu. Lygina tekstą su kitu tekstu nurodytu aspektu (B2.4.3).

Randa, grupuoja ir tinkamai lygina tekste tiesiogiai pateiktą informaciją, aiškiai išreikštus požiūrius. Aptaria teksto kalbinės raiškos elementus. Sieja, palygina ir apibendrina skirtingos raiškos informacijos fragmentus (B2.1.4).

Randa netiesiogiai išreikštą tekste informaciją, atpažįsta netiesiogiai pasakytas mintis ir jas paaiškina (B2.2.4).

Formuluoja ir aptaria teksto temą, tikslą, pagrindinę mintį, kelia probleminius klausimus. Įžvelgia ryšius tarp teksto dalių: nuosekliai atpasakoja tekstą pagal įvykių chronologiją, randa tekste priežasties ir pasekmės ryšius ir juos aptaria. Interpretuodamas taiko mąstymo operacijas: analizuoja, lygina, daro išvadas (B2.3.4).

Sieja ir lygina tekste esančią informaciją su žiniomis iš kitų šaltinių. Tinkamai pagrindžia savo nuomonę apie perskaitytą tekstą ar jo elementus tikslingai remdamasis asmenine patirtimi ir tekstu. Lygina tekstą su kitu tekstu nurodytais aspektais (B2.4.4).

Teksto analizė, interpretacija ir vertinimas. 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

Teksto analizė, interpretacija ir vertinimas. Mokomasi atpažinti tiesioginę ir netiesioginę informaciją; sieti, lyginti ir grupuoti skirtingos raiškos informaciją (iš kelių skirtingų šaltinių); mokomasi įvardyti teksto temą, raktinius žodžius, pagrindinę mintį; svarbiausias detales, faktus, atskleisti veiksmų seką, priežasties ir pasekmės ryšius. Mokomasi atpažinti raiškos priemones, paaiškinti jų kuriamą prasmę; išreikšti ir pagrįsti nuomonę apie tekstą; sudaryti planą (paprastą ir sudėtinį ar išplėstinį).

6 klasė

Teksto analizė, interpretacija ir vertinimas . Mokomasi atpažinti tiesioginę ir netiesioginę informaciją; sieti, lyginti ir grupuoti skirtingos raiškos informaciją (iš kelių skirtingų šaltinių). Mokomasi nurodyti esmines ir neesmines detales, faktus, sudėlioti veiksmų seką, nurodyti priežasties ir pasekmės ryšius, įvardyti teksto temą, problemą ir vertybes, išreikšti ir pagrįsti nuomonę apie tekstą. Mokomasi atpažinti raiškos priemones, paaiškinti jų kuriamą prasmę. Mokomasi sudaryti planą (paprastą ir sudėtinį ar išplėstinį); palyginti tekstą, dailininkų iliustracijas, spektaklį, filmą.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
5–6 klasių koncentras

Nurodytame šaltinyje dažniausiai randa informaciją, kuri yra svarbi konkrečiam tikslui (B3.1.1).

Atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus paaiškina atrinktos informacijos reikalingumą užduoties įvykdymui (B3.2.1).

Nurodytuose keliuose šaltiniuose randa ir atrenka aiškiai įvardintą informaciją, kuri yra svarbi konkrečiam tikslui. Sieja ir palygina informaciją iš dviejų skirtingų šaltinių (B3.1.2).

Naudodamasis pagalba vertina ir dažniausiai argumentuoja atrinktos informacijos tinkamumą užduoties įvykdymui (B3.2.2).

Nurodytuose įvairiuose šaltiniuose ieško, randa ir atrenka informaciją, kuri yra svarbi konkrečiam tikslui. Sieja, palygina ir pagal nurodytą kriterijų grupuoja informaciją iš kelių šaltinių (B3.1.3).

Pagal pateiktą modelį vertina ir dažniausiai argumentuoja atrinktos informacijos tinkamumą užduoties įvykdymui (B3.2.3).

Nurodytuose įvairiuose šaltiniuose ieško, randa ir tinkamai atrenka informaciją, kuri yra svarbi konkrečiam tikslui. Sieja, palygina ir pagal nurodytą kriterijų tinkamai grupuoja informaciją iš kelių skirtingų šaltinių (B3.1.4).

Vertina ir argumentuoja atrinktos informacijos tinkamumą užduoties įvykdymui (B3.2.4).

Kultūros tekstų atranka. 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

Tekstų atranka. Skaitomi mokinių suvokimo galimybes ir jų, kaip skaitytojų, įvairius poreikius atitinkantys, asmenybei ugdytis ir kultūrai pažinti svarbūs tekstai knygose, periodiniuose leidiniuose, internete ir viešojoje erdvėje: publicistiniai, dalykiniai, informaciniai ir medijų (pvz., filmas, reklama, komiksai, interviu, elektroninis tekstas, dainovaizdis, vaikų literatūros ekranizacijos, žemėlapis, nesudėtingos schemos). Naudojamasi biblioteka už mokyklos ribų.

6 klasė

Tekstų atranka. Skaitomi asmenybei ugdytis ir kultūrai pažinti mokinių suvokimo galimybes ir jų, kaip skaitytojų, įvairius poreikius atitinkantys tekstai knygose, periodiniuose leidiniuose, internete: publicistiniai, dalykiniai, informaciniai ir medijų (pvz., filmas, reklama, komiksai, interviu, reportažas, elektroninis tekstas, dainovaizdis, vaikų literatūros ekranizacijos, spektakliai, žemėlapis, nesudėtingos schemos). Naudojamasi biblioteka už mokyklos ribų.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Skaito sklandžiai, sąmoningai (pvz. garsiai, tyliai). Pasirenka tinkamą skaitymo tempą (B1.1.1).

Skaitydamas balsu daro logines pauzes pagal pateiktą modelį, stengdamasis intonacija perteikti teksto prasmę (B1.2.1).

Pasitardamas taiko kai kurias mokymosi turinyje nurodytas skaitymo strategijas (B1.3.1).

Sklandžiai, sąmoningai, tinkamu tempu skaito tekstą balsu, tyliai, peržvelgdamas akimis (B1.1.2).

Raiškiai skaitydamas balsu daro logines pauzes. Siekia intonacija perteikti teksto prasmę ir nuotaiką (B1.2.2).

Pasirenka iš mokymosi turinyje nurodytų skaitymo strategijų tinkamiausią skaitymo tikslui (B1.3.2).

Sąmoningai skaito skirtingais būdais įvairius tekstus (B1.1.3).

Raiškiai skaitydamas balsu įvairių tipų tekstus perteikia teksto prasmę ir nuotaiką (B1.2.3).

Pasirenka iš mokymosi turinyje nurodytų skaitymo strategijų tinkamiausias skaitymo tikslams (B1.3.3).

Sąmoningai ir kūrybiškai skaito skirtingais būdais įvairius tekstus (B1.1.4).

Raiškiai skaitydamas balsu įvairių tipų tekstus kūrybiškai perteikia teksto prasmę ir nuotaiką (B1.2.4).

Savarankiškai pasirenka iš mokymosi turinyje nurodytų skaitymo strategijų tinkamiausias skaitymo tikslams ir kūrybiškai jas taiko (B1.3.4).

Skaitymo technika ir teksto supratimo strategijos. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Skaitymo technika ir teksto supratimo strategijos. Mokomasi sklandžiai ir sąmoningai skaityti skirtingais būdais įvairius tekstus, intonacija perteikti teksto prasmę ir nuotaiką. Mokomasi taikyti skaitymo strategijas: pasirinkti skaitymo rūšį (apžvalginis, atrenkamasis), pasižymėti svarbią informaciją, pasitikslinti žodžių reikšmę tradiciniuose ir skaitmeniniuose žodynuose, žinynuose.

Tekstų atranka. Skaitomi platesnį socialinį kultūrinį kontekstą apimantys įvairios paskirties ir įvairiems adresatams (jaunimui ir plačiajai visuomenei) skirti tekstai knygose, periodiniuose leidiniuose, internete (publicistiniai, dalykiniai, informaciniai) ir kitose medijose (pvz., anketa, interviu, enciklopedijų, žinynų straipsniai, dienoraščiai, atsiminimai; reklama, nesudėtingos schemos, elektroninis tekstas, periodikos leidiniai, televizijos ir radijo laidos, filmai, spektakliai). Mokomasi naudotis skaitmenine biblioteka.

Fonetika. [...] Atliekami tarties, kirčiavimo ir dikcijos pratimai.

8 klasė

Skaitymo technika ir teksto supratimo strategijos. Mokomasi sklandžiai ir sąmoningai skaityti skirtingais būdais įvairius tekstus, intonacija perteikti teksto prasmę ir nuotaiką. Mokomasi taikyti skaitymo strategijas: pasirinkti skaitymo rūšį (apžvalginis, atrenkamasis, analitinis), pasižymėti svarbią informaciją, reikšmingus žodžius, rasti svarbiausią informaciją ir detales (išrašyti mintis, pabraukti reikiamą informaciją, formuluoti tezes), sudaryti įvairias schemas.

Tekstų atranka. Skaitomi platesnį socialinį kultūrinį kontekstą apimantys įvairios paskirties ir įvairiems adresatams (jaunimui ir plačiajai visuomenei) skirti tekstai knygose, periodiniuose leidiniuose, internete (publicistiniai, dalykiniai, informaciniai) ir kitose medijose 

Fonetika. Kartojamos ir gilinamos įgytos žemesnėse klasėse žinios, mokomasi taikyti ir tobulinti įgūdžius naujuose kalbos vartojimo kontekstuose.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Randa tekste tiesiogiai pateiktą informaciją, grupuoja ją. Pagal pateiktą pavyzdį aptaria kai kuriuos teksto kalbinės raiškos elementus. Pagal pateiktą pavyzdį sieja ir palygina skirtingos raiškos informacijos fragmentus (B2.1.1).

Randa netiesiogiai išreikštą tekste informaciją ir atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus paaiškina (B2.2.1).

Nusako teksto temą, formuluoja aiškiai išreikštą pagrindinę mintį ir keletą minčių apie teksto visumą. Atpasakoja tekstą pagal įvykių chronologiją, pagal pateiktą modelį randa tekste priežasties ir pasekmės ryšius. Taiko mąstymo operacijas: analizuoja ir lygina (B2.3.1).

Sieja ir lygina tekste esančią informaciją su įgytomis žiniomis ir informacija iš kito šaltinio. Skatinamas išsako ir dalinai pagrindžia savo nuomonę apie perskaitytą informaciją remdamasis asmenine patirtimi ir tekstu (B2.4.1).

Randa, grupuoja ir lygina tekste tiesiogiai pateiktą informaciją, aiškiai išreikštą požiūrį. Aptaria daugumą teksto kalbinės raiškos elementų. Sieja, palygina ir atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus apibendrina skirtingos raiškos informacijos fragmentus (B2.1.2).

Randa netiesiogiai išreikštą tekste informaciją, atpažįsta kai kurias netiesiogiai pasakytas mintis ir pagal pateiktą pavyzdį jas paaiškina (B2.2.2).

Pagal pateiktą modelį formuluoja ir aptaria teksto temą, tikslą, pagrindinę mintį, kelia bent vieną probleminį klausimą. Įžvelgia ryšius tarp teksto dalių: atpasakoja tekstą pagal įvykių chronologiją, randa tekste priežasties ir pasekmės ryšius. Interpretuodamas taiko mąstymo operacijas: analizuoja, lygina, daro nesudėtingas išvadas (B2.3.2).

Sieja ir lygina tekste esančią informaciją su žiniomis iš kitų šaltinių. Išsako ir dalinai pagrindžia savo nuomonę apie perskaitytą tekstą ar jo elementus remdamasis asmenine patirtimi ir tekstu. Lygina tekstą su kitu tekstu nurodytu aspektu (B2.4.2).

Randa, grupuoja, lygina ir apibendrina tekste tiesiogiai pateiktą informaciją ir išreikštus požiūrius. Pagal pateiktą modelį aptaria teksto kalbinės raiškos ir stiliaus elementus. Sieja, palygina ir apibendrina skirtingos raiškos informacijos fragmentus (B2.1.3).

Randa ir paaiškina netiesiogiai išreikštą tekste informaciją ir mintis, atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus įžvelgia teksto autoriaus intencijas (B2.2.3).

Formuluoja ir aptaria teksto temą, tikslą, pagrindinę mintį, kelia hipotezes. Įžvelgia įvairius ryšius tarp teksto dalių. Interpretuodamas taiko mąstymo operacijas: analizuoja, sintezuoja, lygina, argumentuoja ir daro išvadas (B2.3.3).

Sieja ir lygina tekste esančią informaciją su žiniomis iš įvairių šaltinių. Atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus kritiškai vertina tekstą, pagrindžia savo nuomonę apie nagrinėjamą tekstą, remdamasis asmenine patirtimi, tekstu ir specifinėmis žiniomis. Lygina tekstą su kitais tekstais nurodytais aspektais (B2.4.3).

Randa, grupuoja, lygina ir tinkamai apibendrina tekste tiesiogiai pateiktą informaciją ir išreikštus požiūrius. Aptaria teksto kalbinės raiškos ir stiliaus elementus. Tinkamai sieja, palygina ir išsamiai apibendrina skirtingos raiškos informacijos fragmentus (B2.1.4).

Randa ir paaiškina netiesiogiai išreikštą tekste informaciją ir mintis, įžvelgia teksto autoriaus intencijas (B2.2.4).

Formuluoja ir išsamiai aptaria teksto temą, tikslą, pagrindinę mintį, kelia hipotezes. Įžvelgia įvairius ryšius tarp teksto dalių. Interpretuodamas taiko mąstymo operacijas: analizuoja, sintezuoja, lygina, argumentuoja, abstrahuoja ir daro išvadas (B2.3.4).

Sieja ir lygina tekste esančią informaciją su žiniomis iš įvairių šaltinių. Kritiškai vertina tekstą, tinkamai pagrindžia savo nuomonę apie nagrinėjamą tekstą, tikslingai remdamasis asmenine patirtimi, tekstu ir specifinėmis žiniomis. Lygina tekstą su kitais tekstais keliais aspektais (B2.4.4).

Teksto analizė, interpretacija ir vertinimas. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Teksto analizė, interpretacija ir vertinimas. Mokomasi atpažinti tiesioginę ir netiesioginę informaciją, suprasti teksto autoriaus intenciją, susieti, palyginti, grupuoti ir apibendrinti skirtingos raiškos informaciją iš kelių įvairių šaltinių, įvertinti šaltinio patikimumą. Mokomasi nurodyti esmines ir neesmines detales, faktus, sudėlioti veiksmų seką, nurodyti priežasties ir pasekmės ryšius, įvardyti teksto temą, problemą, idėjas ir vertybes, kelti hipotezes, atpažinti raiškos priemones, paaiškinti jų prasmę ir tikslingumą; aptarti teksto vertę, problemas; išreikšti ir pagrįsti savo nuomonę apie tekstą.

Tekstų atranka. Skaitomi platesnį socialinį kultūrinį kontekstą apimantys įvairios paskirties ir įvairiems adresatams (jaunimui ir plačiajai visuomenei) skirti tekstai knygose, periodiniuose leidiniuose, internete (publicistiniai, dalykiniai, informaciniai) ir kitose medijose (pvz., anketa, interviu, enciklopedijų, žinynų straipsniai, dienoraščiai, atsiminimai; reklama, nesudėtingos schemos, elektroninis tekstas, periodikos leidiniai, televizijos ir radijo laidos, filmai, spektakliai). Mokomasi naudotis skaitmenine biblioteka.

8 klasė

Teksto analizė, interpretacija ir vertinimas. Mokomasi atpažinti tiesioginę ir netiesioginę informaciją, suprasti teksto autoriaus intenciją; susieti, palyginti, grupuoti ir apibendrinti skirtingos raiškos informaciją iš kelių įvairių šaltinių. Mokomasi įvardyti teksto temą, problemą, idėjas ir vertybes, nurodyti esmines ir neesmines detales, faktus, atpažinti raiškos priemones, paaiškinti jų prasmę ir tikslingumą; aptarti teksto vertę, problemas, idėjas, vertybes, išreikšti savo nuomonę apie tekstą; įvertinti informacijos šaltinio patikimumą, informacijos objektyvumą ir subjektyvumą.

Tekstų atranka. Skaitomi platesnį socialinį kultūrinį kontekstą apimantys įvairios paskirties ir įvairiems adresatams (jaunimui ir plačiajai visuomenei) skirti tekstai knygose, periodiniuose leidiniuose, internete (publicistiniai, dalykiniai, informaciniai) ir kitose medijose (pvz., anketa, interviu, enciklopedijų, žinynų straipsniai, diskusiniai ir mokslo populiarieji straipsniai, dienoraščiai, atsiminimai; reklama, nesudėtingos schemos, elektroninis tekstas, periodikos leidiniai, internetinių diskusijų forumai, televizijos ir radijo laidos, filmai, spektakliai).
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Nurodytuose keliuose šaltiniuose randa ir atrenka aiškiai įvardytą informaciją, kuri yra svarbi konkrečiam tikslui. Palygina informaciją iš dviejų skirtingų šaltinių (B3.1.1).

Naudodamasis pagalba vertina ir dažniausiai argumentuoja atrinktos informacijos tinkamumą užduoties įvykdymui (B3.2.1).

Nurodytuose įvairiuose šaltiniuose ieško, randa ir atrenka informaciją, kuri yra svarbi konkrečiam tikslui. Palygina ir pagal nurodytą kriterijų grupuoja informaciją iš kelių šaltinių (B3.1.2).

Pagal pateiktą modelį vertina ir dažniausiai argumentuoja atrinktos informacijos tinkamumą užduoties įvykdymui (B3.2.2).

Pasirinktuose šaltiniuose ieško, randa ir atrenka informaciją, kuri yra svarbi konkrečiam tikslui. Palygina, grupuoja ir apibendrina informaciją iš kelių skirtingų šaltinių (B3.1.3).

Atsižvelgdamas į pateiktus kriterijus vertina ir argumentuoja atrinktos informacijos tinkamumą; vertindamas šaltinio informacinį patikimumą pritaiko bent porą kriterijų. Atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus skiria objektyvią ir subjektyvią informaciją (B3.2.3).

Pasirinktuose šaltiniuose ieško, randa ir atrenka informaciją, kuri yra svarbi konkrečiam tikslui. Tinkamai palygina, grupuoja ir apibendrina informaciją iš kelių skirtingų šaltinių (B3.1.4).

Vertina ir argumentuoja atrinktos informacijos tinkamumą; vertindamas šaltinio informacinį patikimumą pritaiko bent keletą kriterijų. Skiria objektyvią ir subjektyvią informaciją, kritiškai vertina ją (B3.2.4).

Kultūros tekstų atranka. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Tekstų atranka. Skaitomi platesnį socialinį kultūrinį kontekstą apimantys įvairios paskirties ir įvairiems adresatams (jaunimui ir plačiajai visuomenei) skirti tekstai knygose, periodiniuose leidiniuose, internete (publicistiniai, dalykiniai, informaciniai) ir kitose medijose (pvz., anketa, interviu, enciklopedijų, žinynų straipsniai, dienoraščiai, atsiminimai; reklama, nesudėtingos schemos, elektroninis tekstas, periodikos leidiniai, televizijos ir radijo laidos, filmai, spektakliai). Mokomasi naudotis skaitmenine biblioteka.

8 klasė

Tekstų atranka. Skaitomi platesnį socialinį kultūrinį kontekstą apimantys įvairios paskirties ir įvairiems adresatams (jaunimui ir plačiajai visuomenei) skirti tekstai knygose, periodiniuose leidiniuose, internete (publicistiniai, dalykiniai, informaciniai) ir kitose medijose (pvz., anketa, interviu, enciklopedijų, žinynų straipsniai, diskusiniai ir mokslo populiarieji straipsniai, dienoraščiai, atsiminimai; reklama, nesudėtingos schemos, elektroninis tekstas, periodikos leidiniai, internetinių diskusijų forumai, televizijos ir radijo laidos, filmai, spektakliai).
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

– (B1.1.1).

Skaitydamas balsu nežinomus tekstus daro logines pauzes, stengdamasis intonacija perteikti teksto prasmę. (B1.2.1).

Pasitardamas pasirenka iš mokymosi turinyje nurodytų skaitymo strategijų tinkamiausią skaitymo tikslui. (B1.3.1).

– (B1.1.2).

Raiškiai skaitydamas balsu nežinomus tekstus daro logines pauzes. Intonacija perteikia teksto prasmę ir nuotaiką (B1.2.2).

Pasirenka iš mokymosi turinyje nurodytų skaitymo strategijų tinkamiausias skaitymo tikslams (B1.3.2).

– (B1.1.3).

Raiškiai skaitydamas balsu įvairių epochų tekstus perteikia teksto prasmę ir nuotaiką (B1.2.3).

Taiko skirtingas mokymosi turinyje nurodytas skaitymo strategijas derindamas jas su skaitymo tikslais (B1.3.3).

– (B1.1.4).

Raiškiai skaitydamas balsu įvairių epochų tekstus kūrybiškai perteikia teksto prasmę ir nuotaiką (B1.2.4).

Savarankiškai taiko skirtingas mokymosi turinyje nurodytas skaitymo strategijas derindamas jas su skaitymo tikslais (B1.3.4).

Skaitymo technika ir teksto supratimo strategijos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Skaitymo technika ir teksto supratimo strategijos. Mokomasi susieti žodinę ir vaizdinę, grafinę medžiagą. Mokiniai tobulina skaitymo technikas ir taiko pažintas žemesnėse klasėse strategijas įvairiuose naujuose kontekstuose (pvz., konspektuoja, sudaro schemas, kelia ir tikrina hipotezes, aptaria teksto suvokimą ir kt.).

Tekstų atranka. Skaitomi įvairų socialinį kultūrinį kontekstą apimantys įvairaus pobūdžio tekstai knygose, periodiniuose leidiniuose, internete: publicistiniai, dalykiniai, informaciniai ir medijų (...).

Kultūros tekstų atranka. Skaityti ir nagrinėti pasirenkami grožinės literatūros ir įvairūs kultūros tekstai: jų problematika atspindi Antikos, Viduramžių, Renesanso, Baroko, Šviečiamojo amžiaus idėjas, Romantizmo tematiką ir vertybes; lenkų ir kai kurie kiti visuotinės literatūros kūriniai, kurie padeda suvokti literatūros istoriškumą, sudaryti gimtosios literatūros raidos vaizdą; įvairių rūšių ir žanrų; autorių, kurių kūryba ar biografija susijusi su Lietuva; įvairūs šiuolaikinės literatūros ir kultūros tekstai, kuriuose atsispindi antikos, viduramžių, renesanso, baroko, Šviečiamojo amžiaus idėjos, romantizmo tematika ar vertybės; aukštosios, populiariosios, masinės kultūros pavyzdžiai.

Fonetika. Kartojamos ir gilinamos įgytos žemesnėse klasėse žinios, mokomasi taikyti ir tobulinti įgūdžius naujuose kalbos vartojimo kontekstuose.

10 (II gimnazijos) klasė

Skaitymo technika ir teksto supratimo strategijos. Mokiniai tobulina skaitymo technikas ir taiko pažintas žemesnėse klasėse strategijas įvairiuose naujuose kontekstuose (pvz., konspektuoja, sudaro schemas, kelia ir tikrina hipotezes, aptaria teksto suvokimą ir kt.).

Fonetika. Kartojamos ir gilinamos įgytos žemesnėse klasėse žinios, mokomasi taikyti ir tobulinti įgūdžius naujuose kalbos vartojimo kontekstuose.

Tekstų atranka. Skaitomi įvairų socialinį kultūrinį kontekstą apimantys gana abstrakčios tematikos įvairaus pobūdžio tekstai knygose, periodiniuose leidiniuose, internete: publicistiniai, dalykiniai, informaciniai ir medijų (pvz., anketa, interviu, enciklopedijų, žinynų straipsniai, diskusiniai, poleminiai ir mokslo populiarieji straipsniai, viešosios kalbos, dienoraščiai, atsiminimai, laiškai, įvairūs skaitmeniniai žodynai; reklama, schemos, elektroninis tekstas, periodikos leidiniai, internetinių diskusijų forumai, televizijos ir radijo laidos, filmai, spektakliai).

Kultūros tekstų atranka. Skaityti ir nagrinėti pasirenkami grožinės literatūros ir kultūros tekstai: atspindintys XIX ir XX a. literatūros epochų idėjas, tematiką ir vertybes; lenkų ir kai kurie kiti visuotinės literatūros kūriniai, kurie padeda suvokti literatūros istoriškumą, sudaryti gimtosios literatūros raidos vaizdą; įvairių rūšių ir žanrų; autorių, kurių kūryba ar kultūrinė veikla susijusi su Lietuva; aukštosios, populiariosios, masinės kultūros pavyzdžiai.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Fragmentiškai aptaria teksto kalbinės raiškos ir stiliaus elementus. Sieja, palygina ir atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus apibendrina skirtingos raiškos informacijos fragmentus (B2.1.1).

Randa netiesiogiai išreikštą tekste informaciją, atpažįsta kai kurias netiesiogiai pasakytas mintis ir pagal pateiktą pavyzdį jas paaiškina (B2.2.1).

Pagal pateiktą modelį formuluoja ir aptaria teksto temą, tikslą, pagrindinę mintį, kelia bent vieną probleminį klausimą. Įžvelgia ryšius tarp teksto dalių: atpasakoja tekstą pagal įvykių chronologiją, randa tekste priežasties ir pasekmės ryšius. Interpretuodamas taiko mąstymo operacijas: analizuoja, lygina, daro nesudėtingas išvadas (B2.3.1).

Sieja ir lygina tekste esančią informaciją su žiniomis iš kitų šaltinių. Atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus išsako ir iš dalies pagrindžia savo nuomonę apie perskaitytą tekstą ar jo elementus remdamasis asmenine patirtimi ir tekstu. Lygina tekstą su kitu tekstu nurodytu aspektu (B2.4.1).

Iš dalies aptaria teksto kalbinės raiškos ir stiliaus elementus, jų funkcijas. Sieja, palygina ir apibendrina skirtingos raiškos informacijos fragmentus (B2.1.2).

Randa ir paaiškina netiesiogiai išreikštą tekste informaciją ir mintis, atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus įžvelgia teksto autoriaus intencijas (B2.2.2).

Pagal pateiktą modelį formuluoja ir aptaria teksto temą, tikslą, pagrindinę mintį, kelia bent vieną ar dvi hipotezes. Įžvelgia ryšius tarp teksto dalių. Interpretuodamas taiko mąstymo operacijas: analizuoja, lygina, argumentuoja ir daro išvadas (B2.3.2).

Sieja ir lygina tekste esančią informaciją su žiniomis iš įvairių šaltinių. Atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus kritiškai vertina tekstą, iš dalies pagrindžia savo nuomonę apie nagrinėjamą tekstą, remdamasis asmenine patirtimi, tekstu ir specifinėmis žiniomis. Lygina tekstą su kitais tekstais nurodytu aspektu (B2.4.2).

Aptaria teksto kalbinės raiškos ir stiliaus elementus, jų funkcijas. Sieja, palygina, apibendrina ir atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus kritiškai vertina skirtingos raiškos informacijos fragmentus (B2.1.3).

Randa ir paaiškina netiesiogiai išreikštą tekste informaciją, mintis ir požiūrius, įžvelgia teksto autoriaus intencijas. Įžvelgia ir atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus aptaria teksto nevienareikšmiškumo apraiškas (B2.2.3).

Formuluoja ir aptaria teksto temą, tikslą, pagrindinę mintį, kelia hipotezes. Aptaria įvairius ryšius tarp teksto dalių. Pagal pateiktą modelį daro teksto visumą apibendrinančias įžvalgas. Interpretuodamas taiko mąstymo operacijas: analizuoja, sintezuoja, lygina, argumentuoja, daro išvadas, apibendrina (B2.3.3).

Sieja ir lygina tekste esančią informaciją su žiniomis iš įvairių šaltinių, su sociokultūriniu ar (ir) istoriniu kontekstu. Kritiškai vertina tekstą, argumentuotai išsako savo nuomonę apie nagrinėjamą tekstą, remdamasis tekstu, specifinėmis žiniomis ir viešai prieinama informacija. Lygina tekstą su kitais tekstais nurodytai keliais aspektais (B2.4.3).

Tinkamai aptaria teksto kalbinės raiškos ir stiliaus elementus, jų funkcijas ir galimas alternatyvas. Sieja, palygina, apibendrina ir kritiškai vertina skirtingos raiškos informacijos fragmentus (B2.1.4).

Randa ir išsamiai paaiškina netiesiogiai išreikštą tekste informaciją, mintis ir požiūrius, įžvelgia teksto autoriaus intencijas. Įžvelgia ir aptaria teksto nevienareikšmiškumo apraiškas (B2.2.4).

Formuluoja ir išsamiai aptaria teksto temą, tikslą, pagrindinę mintį, tikslingai kelia hipotezes. Išsamiai aptaria įvairius ryšius tarp teksto dalių. Daro teksto visumą apibendrinančias įžvalgas. Interpretuodamas taiko mąstymo operacijas: analizuoja, sintezuoja, apibendrina prasminius ryšius, lygina, argumentuoja, abstrahuoja, daro išvadas, apibendrina (B2.3.4).

Sieja ir lygina tekste esančią informaciją su žiniomis iš įvairių šaltinių, su sociokultūriniu, istoriniu kontekstu. Kritiškai vertina tekstą, argumentuotai išsako savo nuomonę apie nagrinėjamą tekstą, remdamasis tekstu, specifinėmis žiniomis ir viešai prieinama informacija. Lygina tekstą su kitais tekstais įvairiais aspektais (B2.4.4).

Teksto analizė, interpretacija ir vertinimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Teksto analizė, interpretacija ir vertinimas. Mokomasi atpažinti tiesioginę ir netiesioginę informaciją; sieti, lyginti, grupuoti, kritiškai vertinti ir apibendrinti skirtingos raiškos informaciją iš kelių įvairių šaltinių. Skaitant sudėtingesnius tekstus mokomasi įvardyti teksto temą, problemą, nurodyti esmines ir neesmines detales, faktus, aptarti teksto vertę, problemas, idėjas, vertybes, išreikšti savo nuomonę apie tekstą. Mokomasi atpažinti tekstų tipus ir žanrus. Mokomasi jų atpažinti raiškos priemones, paaiškinti prasmę ir tikslingumą; įvertinti informacijos šaltinio patikimumą, informacijos objektyvumą ir subjektyvumą, teksto nevienareikšmiškumą; atpažįsti manipuliacijos ir propagandos apraiškas.

10 (II gimnazijos) klasė

Teksto analizė, interpretacija ir vertinimas. Mokomasi atpažinti tiesioginę ir netiesioginę informaciją; sieti, lyginti, grupuoti, kritiškai vertinti ir apibendrinti skirtingos raiškos informaciją iš kelių įvairių šaltinių. Skaitant sudėtingesnius tekstus mokomasi įvardyti teksto temą, problemą, nurodyti esmines ir neesmines detales, faktus, atpažinti raiškos priemones, paaiškinti jų prasmę ir tikslingumą; aptarti teksto vertę, problemas, idėjas, vertybes, išreikšti savo nuomonę apie tekstą. Mokomasi atpažinti tekstų tipus ir žanrus. Mokomasi atpažinti raiškos priemones, paaiškinti jų prasmę ir tikslingumą; išreikšti savo nuomonę apie tekstą; įvertinti informacijos šaltinio patikimumą, informacijos objektyvumą ir subjektyvumą, atpažinti manipuliacijų ir propagandos apraiškas. Diskutuojama apie žiniasklaidos paskirtį ir poveikį.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Nurodytuose įvairiuose šaltiniuose ieško, randa ir atrenka informaciją, kuri yra svarbi konkrečiam tikslui. Sieja, palygina ir pagal nurodytą kriterijų grupuoja informaciją iš kelių šaltinių (B3.1.1).

Pagal pateiktą modelį vertina ir dažniausiai argumentuoja atrinktos informacijos tinkamumą užduoties įvykdymui. Pagal pavyzdį skiria objektyvią ir subjektyvią informaciją (B3.2.1).

Pasitardamas tikslingai pasirenka informacijos šaltinius, randa, atrenka ir vertina informaciją. Palygina, grupuoja ir apibendrina informaciją iš kelių skirtingų šaltinių (B3.1.2).

Atsižvelgdamas į pateiktus kriterijus vertina ir argumentuoja atrinktos informacijos tinkamumą; vertindamas šaltinio informacinį patikimumą pritaiko bent porą kriterijų. Atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus skiria objektyvią ir subjektyvią informaciją (B3.2.2).

Tikslingai pasirenka informacijos šaltinius, randa, atrenka ir vertina informaciją. Palygina, klasifikuoja ir apibendrina informaciją iš kelių skirtingų šaltinių (B3.1.3).

Vertina ir argumentuoja atrinktos informacijos tinkamumą; vertindamas šaltinio informacinį patikimumą pritaiko bent keletą kriterijų. Skiria objektyvią ir subjektyvią informaciją, kritiškai vertina ją. Pagal pateiktus kriterijus atpažįsta akivaizdžias manipuliacijos apraiškas, įžvelgia ir aptaria medijų poveikį vartotojams (B3.2.3).

Tikslingai pasirenka informacijos šaltinius, randa, atrenka ir tinkamai vertina informaciją. Tinkamai palygina, klasifikuoja ir apibendrina informaciją iš kelių skirtingų šaltinių (B3.1.4).

Vertina ir išsamiai argumentuoja atrinktos informacijos tinkamumą; vertina šaltinio informacinį patikimumą skirtingais kriterijais. Skiria objektyvią ir subjektyvią informaciją, kritiškai vertina ją. Atpažįsta akivaizdžias manipuliacijos ir propagandos apraiškas, įžvelgia ir aptaria medijų poveikį vartotojams (B3.2.4).

Tekstų atranka. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Tekstų atranka. Skaitomi įvairų socialinį kultūrinį kontekstą apimantys įvairaus pobūdžio tekstai knygose, periodiniuose leidiniuose, internete: publicistiniai, dalykiniai, informaciniai ir medijų (pvz., anketa, interviu, enciklopedijų, žinynų straipsniai, diskusiniai, poleminiai ir mokslo populiarieji straipsniai, viešosios kalbos, dienoraščiai, atsiminimai, laiškai, įvairūs skaitmeniniai žodynai; reklama, schemos, elektroninis tekstas, periodikos leidiniai, internetinių diskusijų forumai, televizijos ir radijo laidos, filmai, spektakliai).

Teksto analizė, interpretacija ir vertinimas. Mokomasi jų atpažinti raiškos priemones, paaiškinti prasmę ir tikslingumą; įvertinti informacijos šaltinio patikimumą, informacijos objektyvumą ir subjektyvumą, teksto nevienareikšmiškumą; atpažįsti manipuliacijos ir propagandos apraiškas.

10 (II gimnazijos) klasė

Tekstų atranka. Skaitomi įvairų socialinį kultūrinį kontekstą apimantys gana abstrakčios tematikos įvairaus pobūdžio tekstai knygose, periodiniuose leidiniuose, internete: publicistiniai, dalykiniai, informaciniai ir medijų (pvz., anketa, interviu, enciklopedijų, žinynų straipsniai, diskusiniai, poleminiai ir mokslo populiarieji straipsniai, viešosios kalbos, dienoraščiai, atsiminimai, laiškai, įvairūs skaitmeniniai žodynai; reklama, schemos, elektroninis tekstas, periodikos leidiniai, internetinių diskusijų forumai, televizijos ir radijo laidos, filmai, spektakliai).
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

– (B1.1.1).

Skaitydamas balsu nežinomus tekstus daro logines pauzes. Intonacija perteikia teksto prasmę ir nuotaiką (B1.2.1).

Pasirenka iš mokymosi turinyje nurodytų skaitymo strategijų tinkamiausią skaitymo tikslui ir ją taiko (B1.3.1).

– (B1.1.2).

Raiškiai skaitydamas balsu įvairių epochų tekstus perteikia teksto prasmę ir nuotaiką (B1.2.2).

Taiko skirtingas mokymosi turinyje nurodytas skaitymo strategijas derindamas jas su skaitymo tikslais (B1.3.2).

– (B1.1.3).

Raiškiai skaitydamas balsu įvairius tekstus perteikia teksto prasmę, nuotaiką ir savo interpretaciją (B1.2.3).

Tikslingai parenka skaitymo strategijas ir kūrybiškai jas taiko (B1.3.3).

– (B1.1.4).

Raiškiai ir meniškai skaitydamas balsu įvairius tekstus perteikia teksto prasmę, nuotaiką ir savo interpretaciją (B1.2.4).

Tikslingai parenka skaitymo strategijas ir kūrybiškai jas taiko atsižvelgdamas į besikeičiančius tikslus (B1.3.4).

Skaitymo technika ir teksto supratimo strategijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Skaitymo technika ir teksto supratimo strategijos. Mokiniai taiko pažintas žemesnėse klasėse strategijas įvairiuose naujuose mokymosi kontekstuose.

Literatūros ir kitų kultūros tekstų atranka. Atsižvelgiant į pateiktą problematiką, skaityti ir nagrinėti pasirenkami kūriniai (arba jų ištraukos) iš privalomų ir rekomenduojamų autorių ir kūrinių sąrašo: įvairių rūšių ir žanrų; klasikinių ir šiuolaikinių autorių; žymiausių lenkų ir užsienio literatūros atstovų; autorių, kurių kūryba ar biografija susijusi su Lietuva; priskiriami kitiems kultūros tekstams (pvz., spektakliai, filmai, publicistika, muzikos kūriniai, televizijos laidos, dailė ir grafika, komiksai, reklama ir pan.).

Tekstų atranka. Parenkami įvairų socialinį kultūrinį kontekstą apimantys gana abstrakčios tematikos įvairaus pobūdžio tekstai knygose, periodiniuose leidiniuose, internete ir kitose medijose: publicistiniai, dalykiniai, informaciniai (pvz., interviu, enciklopedijų, žinynų straipsniai, publicistiniai ir mokslo populiarieji straipsniai, viešosios kalbos, dienoraščiai, atsiminimai, laiškai, įvairūs žodynai; reklama, schemos, internetinių diskusijų forumai, televizijos ir radijo laidos, filmai, spektakliai). Mokomasi rinkti informaciją atsižvelgiant į savo poreikius, interesus, gebėjimus ir įvairius sociokultūrinius kontekstus.

IV gimnazijos klasė

Skaitymo technika ir teksto supratimo strategijos. Mokiniai taiko pažintas žemesnėse klasėse strategijas įvairiuose naujuose mokymosi kontekstuose.

Tekstų atranka. Parenkami įvairų socialinį kultūrinį kontekstą apimantys gana abstrakčios tematikos įvairaus pobūdžio tekstai knygose, periodiniuose leidiniuose, internete ir kitose medijose: publicistiniai, dalykiniai, informaciniai (pvz., interviu, enciklopedijų, žinynų straipsniai, publicistiniai ir mokslo populiarieji straipsniai, viešosios kalbos, dienoraščiai, atsiminimai, laiškai, įvairūs žodynai; reklama, schemos, internetinių diskusijų forumai, televizijos ir radijo laidos, filmai, spektakliai).

Literatūros ir kitų kultūros tekstų atranka. Atsižvelgiant į pateiktą problematiką, skaityti ir nagrinėti pasirenkami kūriniai (arba jų ištraukos) iš privalomų ir rekomenduojamų autorių ir kūrinių sąrašo; įvairių rūšių ir žanrų; klasikinių ir šiuolaikinių autorių; žymiausių lenkų ir užsienio literatūros atstovų; autorių, kurių kūryba ar biografija susijusi su Lietuva; priskiriami kitiems kultūros tekstams (pvz., spektakliai, filmai, publicistika, muzikos kūriniai, televizijos laidos, dailė ir grafika, komiksai, reklama ir pan.).
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Pagal pateiktą modelį aptaria teksto kalbinės raiškos ir stiliaus elementus, jų funkcijas. Sieja, palygina ir apibendrina skirtingos raiškos informacijos fragmentus (B2.1.1).

Randa ir paaiškina netiesiogiai išreikštą tekste informaciją ir mintis, atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus įžvelgia teksto autoriaus intencijas, padedamas aptaria teksto nevienareikšmiškumo apraiškas (B2.2.1).

Pagal pateiktą pavyzdį įvardija ir nagrinėja teksto problemą, analizuoja argumentų tinkamumą. Pagal pavyzdį skiria faktus ir nuomonę. Interpretuodamas taiko mąstymo operacijas: analizuoja, lygina, argumentuoja ir daro išvadas. Vertina tekstą pagal bent vieną iš pateiktų vertinimo kriterijų (B2.3.1).

Sieja ir lygina tekste esančią informaciją su žiniomis iš kitų šaltinių. Atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus išsako ir pagrindžia savo nuomonę apie perskaitytą tekstą ar jo elementus remdamasis asmenine patirtimi ir tekstu. Lygina tekstą su kitu tekstu nurodytu aspektu (B2.4.1).

Aptaria teksto kalbinės raiškos ir stiliaus elementus, jų funkcijas. Sieja, palygina, apibendrina ir atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus kritiškai vertina skirtingos raiškos informacijos fragmentus (B2.1.2).

Randa ir paaiškina netiesiogiai išreikštą tekste informaciją ir požiūrius, įžvelgia teksto autoriaus intencijas. Įžvelgia ir atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus aptaria teksto nevienareikšmiškumo apraiškas, atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus atpažįsta kalbinę manipuliaciją (B2.2.2).

Atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus įvardija ir nagrinėja teksto problemą, analizuoja argumentų tinkamumą. Pagal pateiktą modelį skiria faktus, nuomonę, refleksiją. Aptaria įvairius ryšius tarp teksto dalių. Pagal pateiktą modelį daro teksto visumą apibendrinančias įžvalgas. Interpretuodamas taiko kai kurias mąstymo operacijas. Vertina tekstą pagal kai kuriuos pateiktus vertinimo kriterijus (B2.3.2).

Sieja ir lygina tekste esančią informaciją su žiniomis iš įvairių šaltinių. Atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus kritiškai vertina tekstą, pagrindžia savo nuomonę apie nagrinėjamą tekstą, remdamasis asmenine patirtimi, tekstu ir specifinėmis žiniomis. Lygina tekstą su kitais tekstais nurodytu aspektu (B2.4.2).

Aptaria teksto stilių ir kitus kalbinės raiškos elementus, jų funkcijas. Atpažįsta ir aptaria įvairių tekstų žanrų ypatumus; nagrinėja konkrečių pranešimų funkcijas pagal nurodytus kriterijus. Paaiškina, kaip kalbinės raiškos priemonės veikia kito žmogaus ir visuomenės nuomones ir vertybines nuostatas. Sieja, palygina, apibendrina ir kritiškai vertina skirtingos raiškos informacijos fragmentus (B2.1.3).

Randa ir paaiškina netiesiogiai pateiktą tekste informaciją, išreikštus požiūrius, aptaria teksto autoriaus intencijas. Įžvelgia ir aptaria teksto nevienareikšmiškumo apraiškas ir kalbines manipuliacijas (B2.2.3).

Įvardija ir nagrinėja teksto problemą ir jos sprendimo būdus, analizuoja argumentų tinkamumą. Skiria faktus, nuomonę, refleksiją. Aptaria įvairius ryšius tarp teksto dalių. Daro teksto visumą apibendrinančias įžvalgas. Interpretuodamas taiko įvairias mąstymo operacijas. Vertina tekstą pagal nurodytus vertinimo kriterijus (B2.3.3).

Sieja, lygina ir aptaria tekste esančią informaciją su žiniomis iš įvairių šaltinių. Kritiškai vertina tekstą, argumentuotai išsako savo nuomonę apie nagrinėjamą tekstą, remdamasis savo išmanymu, tekstu, specifinėmis žiniomis ir viešai prieinama informacija. Lygina tekstą su kitais tekstais pasirinktu aspektu (B2.4.3).

Išsamiai aptaria teksto stilių ir kitus kalbinės raiškos elementus, jų funkcijas ir galimas alternatyvas. Savarankiškai atpažįsta ir aptaria įvairių tekstų žanrų ypatumus; nagrinėja konkrečių pranešimų funkcijas. Išsamiai paaiškina, kaip kalbinės raiškos priemonės veikia kito žmogaus ir visuomenės nuomones ir vertybines nuostatas. Sieja, palygina, apibendrina ir kritiškai vertina skirtingos raiškos informacijos fragmentus, aptaria jų poveikį (B2.1.4).

Randa ir paaiškina netiesiogiai pateiktą tekste informaciją, išreikštus požiūrius, išsamiai aptaria teksto autoriaus intencijas. Įžvelgia ir aptaria teksto nevienareikšmiškumo apraiškas ir kalbines manipuliacijas, aptaria jų poveikį ir numato grėsmes (B2.2.4).

Įvardija ir nagrinėja teksto problemą ir jos sprendimo būdus, išsamiai analizuoja argumentų tinkamumą. Savarankiškai skiria faktus, nuomonę, refleksiją. Išsamiai aptaria įvairius ryšius tarp teksto dalių. Tinkamai daro teksto visumą apibendrinančias įžvalgas. Interpretuodamas tikslingai taiko įvairias mąstymo operacijas. Vertindamas tekstą taiko įvairius vertinimo kriterijus (B2.3.4).

Sieja, lygina ir išsamiai aptaria tekste esančią informaciją su žiniomis iš įvairių šaltinių, su įvairiais kontekstais. Kritiškai vertina tekstą, argumentuotai išsako savo nuomonę apie nagrinėjamą tekstą, remdamasis savo išprusimu ir išmanymu, tekstu, specifinėmis žiniomis ir viešai prieinama informacija. Lygina tekstą su kitais tekstais pasirinktai aspektais (B2.4.4).

Teksto analizė, interpretacija ir vertinimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Teksto analizė, interpretacija ir vertinimas. Mokomasi atpažinti tiesioginę ir netiesioginę informaciją; sieti, lyginti, grupuoti, kritiškai vertinti ir apibendrinti skirtingos raiškos informaciją iš kelių įvairių šaltinių. Mokomasi įžvelgti teksto nevienareikšmiškumo apraiškas ir kalbines manipuliacijas. Skaitant sudėtingesnius tekstus mokomasi įvardyti teksto temą, problemą, nurodyti esmines ir neesmines detales, faktus, atpažinti raiškos priemones, paaiškinti jų prasmę ir tikslingumą; aptarti teksto vertę, problemas, idėjas, vertybes, išreikšti savo nuomonę apie tekstą. Mokomasi nagrinėti teksto problemą ir jos sprendimo būdus, analizuoti argumentų tinkamumą, skirti faktus, nuomonę, refleksiją, aptarti pranešimo funkcijas (informacinę, ekspresinę, įtikinamąją, poetinę). Mokomasi atpažinti ir aptarti įvairių tekstų žanrus: moksliniai tekstai (pvz., paskaita, referatas, mokslinis straipsnis); administraciniai tekstai (pvz., gyvenimo aprašymas, motyvacinis laiškas, protokolas, prašymas). Mokomasi atpažinti ir aptarti elektroninių tekstų žanrų ypatumus (elektroninis laiškas, tinklaraštis, internetinės diskusijos, komentarai, klausimais ir atsakymai FAQ, pokalbis “chat“ ir kt). Mokomasi atpažinti raiškos priemones, paaiškinti jų prasmę ir tikslingumą, išreikšti savo nuomonę apie raiškos priemonių funkcionalumą. Mokomasi taikyti įvairius kriterijus vertinant tekstą: informatyvumas, aktualumas, estetiškumas, originalumas. Mokomasi įvertinti informacijos šaltinio patikimumą, informacijos objektyvumą ir subjektyvumą, teisingumą ir „melagingumą“; atpažinti manipuliacijų ir propagandos apraiškas. Diskutuojama apie žiniasklaidos paskirtį ir poveikį.

IV gimnazijos klasė

Teksto analizė, interpretacija ir vertinimas. Mokomasi įžvelgti teksto nevienareikšmiškumo apraiškas, atpažinti tiesioginę ir netiesioginę informaciją; sieti, lyginti, grupuoti, kritiškai vertinti ir apibendrinti skirtingos raiškos informaciją iš kelių įvairių šaltinių. Skaitant sudėtingesnius tekstus mokomasi įvardyti teksto temą, problemą, nurodyti esmines ir neesmines detales, faktus, atpažinti raiškos priemones, paaiškinti jų prasmę ir tikslingumą; aptarti teksto vertę, problemas, idėjas, vertybes, išreikšti savo nuomonę apie tekstą. Mokomasi nagrinėti teksto problemą ir jos sprendimo būdus, analizuoti argumentų tinkamumą, skirti faktus, nuomonę, refleksiją, tiesiogines ir netiesiogines komunikacijos dalyvių intencijas (pvz., ironija, sarkazmas, agresija, provokacija, įtaiga). Mokomasi atpažinti įvairių tekstų žanrus: žurnalistinius informacinius tekstus, pvz., pranešimas, interviu; publicistinius, pvz., reportažas, recenzija, feljetonas, komentaras; reklaminius tekstus (komercinė ir socialinė reklama). Mokomasi atpažinti raiškos priemones, paaiškinti jų prasmę ir tikslingumą, išreikšti savo nuomonę apie raiškos priemonių funkcionalumą. Mokomasi taikyti įvairius kriterijus vertinant tekstą: informatyvumas, aktualumas, estetiškumas, originalumas. Mokomasi paaiškinti, kaip tekstas susijęs su jį lydinčiu vaizdu, garsu. Mokomasi įvertinti informacijos šaltinio patikimumą, informacijos objektyvumą ir subjektyvumą, teisingumą ir „melagingumą“, kalbines manipuliacijas ir propagandos apraiškas. Mokomasi atpažinti, kaip naujosios medijos įvairiomis priemonėmis paveikia vartotojus. Diskutuojama apie žiniasklaidos paskirtį ir poveikį. Mokomasi įžvelgti teksto santykį su kitais kultūros objektais.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Pasitardamas tikslingai pasirenka informacijos šaltinius, randa, atrenka ir vertina informaciją. Palygina, grupuoja ir apibendrina informaciją iš kelių skirtingų šaltinių (B3.1.1).

Atsižvelgdamas į pateiktus kriterijus vertina ir argumentuoja atrinktos informacijos tinkamumą; vertindamas šaltinio informacijos patikimumą pritaiko bent porą kriterijų. Atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus skiria objektyvią ir subjektyvią informaciją. Pagal pateiktus kriterijus atpažįsta akivaizdžias manipuliacijos apraiškas (B3.2.1).

Pagal pateiktus kriterijus pasirinktuose šaltiniuose randa, atrenka ir vertina informaciją, reikalingą konkrečiai problemai spręsti. Palygina, klasifikuoja ir apibendrina informaciją iš kelių skirtingų šaltinių (B3.1.2).

Vertina ir argumentuoja atrinktos informacijos tinkamumą; vertindamas šaltinio informacijos patikimumą pritaiko bent keletą kriterijų. Skiria objektyvią ir subjektyvią informaciją, pasitardamas kritiškai vertina ją. Pagal pateiktus kriterijus atpažįsta akivaizdžias manipuliacijos apraiškas, įžvelgia ir aptaria medijų poveikį vartotojams (B3.2.2).

Pasirinktuose šaltiniuose randa, atrenka ir vertina informaciją, reikalingą konkrečiai problemai spręsti. Palygina, sistemina ir apibendrina informaciją iš kelių skirtingų šaltinių (B3.1.3).

Kritiškai vertina skirtingų šaltinių informacijos patikimumą, skiria objektyvią ir subjektyvią informaciją, kritiškai vertina ją. Atpažįsta ir analizuoja manipuliacijos ir propagandos apraiškas. Paaiškina žiniasklaidos reikšmę pilietinei visuomenei ir aptaria, kaip medijos įvairiomis priemonėmis paveikia vartotojus (B3.2.3).

Įvairiuose šaltiniuose randa, atrenka ir vertina informaciją, reikalingą konkrečiai problemai spręsti. Tinkamai palygina, sistemina ir apibendrina informaciją iš kelių skirtingų šaltinių (B3.1.4).

Kritiškai vertina skirtingų šaltinių informacijos patikimumą, skiria objektyvią ir subjektyvią informaciją, kritiškai vertina ją. Atpažįsta ir išsamiai analizuoja manipuliacijos ir propagandos apraiškas. Išsamiai ir argumentuotai paaiškina žiniasklaidos reikšmę pilietinei visuomenei ir aptaria, kaip medijos įvairiomis priemonėmis paveikia vartotojus, numato pasekmes (B3.2.4).

Tekstų atranka. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Tekstų atranka. Parenkami įvairų socialinį kultūrinį kontekstą apimantys gana abstrakčios tematikos įvairaus pobūdžio tekstai knygose, periodiniuose leidiniuose, internete ir kitose medijose: publicistiniai, dalykiniai, informaciniai (pvz., interviu, enciklopedijų, žinynų straipsniai, publicistiniai ir mokslo populiarieji straipsniai, viešosios kalbos, dienoraščiai, atsiminimai, laiškai, įvairūs žodynai; reklama, schemos, internetinių diskusijų forumai, televizijos ir radijo laidos, filmai, spektakliai). Mokomasi rinkti informaciją atsižvelgiant į savo poreikius, interesus, gebėjimus ir įvairius sociokultūrinius kontekstus.

IV gimnazijos klasė

Tekstų atranka. Parenkami įvairų socialinį kultūrinį kontekstą apimantys gana abstrakčios tematikos įvairaus pobūdžio tekstai knygose, periodiniuose leidiniuose, internete ir kitose medijose: publicistiniai, dalykiniai, informaciniai (pvz., interviu, enciklopedijų, žinynų straipsniai, publicistiniai ir mokslo populiarieji straipsniai, viešosios kalbos, dienoraščiai, atsiminimai, laiškai, įvairūs žodynai; reklama, schemos, internetinių diskusijų forumai, televizijos ir radijo laidos, filmai, spektakliai). Mokomasi rinkti informaciją atsižvelgiant į poreikius, interesus, gebėjimus ir įvairius sociokultūrinius kontekstus. Aptariami informacijos atrankos, sisteminimo ir apibendrinimo principai. Mokomasi sisteminti ir apibendrinti informaciją iš kelių skirtingų šaltinių.

Ši sritis apima nuoseklų mokinių teksto kūrimo (žodžiu ir raštu), redagavimo ir pateikimo raštu gebėjimų ugdymą. Siekiama išugdyti mokinio gebėjimus kurti rišlų tekstą, atitinkantį žanro reikalavimus ir komunikacinę situaciją, suprasti skirtingų tipų ir žanrų tekstų kūrimo ir redagavimo etapus ir principus ir sėkmingai taikyti savo žinias praktinėje veikloje. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad sukurtą tekstą būtina redaguoti kalbos taisyklingumo ir kalbinės raiškos priemonių tinkamumo, formalaus ir semantinio rišlumo atžvilgiu; taip pat būtina sukurtą tekstą suprantamai, taisyklingai ir estetiškai pateikti adresatui, parenkant tinkamiausią formą, derinant tekstą, grafines priemones ir vaizdinę medžiagą. Šios pasiekimų srities mokinių pasiekimai: C1–C3.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Pagal pateiktą pavyzdį ir iliustraciją kuria trumpą konkretaus turinio tekstą laikydamasis detalizuotų nurodymų ir kai kurių užduoties reikalavimų (C1.1.1).

Kurdamas tekstą fragmentiškai sieja jį su tema. Dažnai nepagrįstai kartoja tuos pačius žodžius (C1.2.1).

Vartoja vieną kitą naujai pažintą žodį ir posakį (C1.3.1).

Pagal bendrus nurodymus, pateiktą pavyzdį ir iliustraciją kuria trumpą konkretaus turinio tekstą iš dalies laikydamasis užduoties reikalavimų (C1.1.2).

Kurdamas tekstą iš dalies sieja jį su tema. Nepagrįstai kartoja tuos pačius žodžius (C1.2.2).

Vartoja kai kuriuos naujai pažintus žodžius ir posakius (C1.3.2).

Pagal bendrus nurodymus, pavyzdį ir iliustracijas kuria trumpą konkretaus turinio tekstą iš esmės laikydamasis užduoties ir mokymosi turinyje nurodytų žanro reikalavimų (C1.1.3).

Kurdamas tekstą iš esmės sieja jį su tema. Vartoja žinomus sinonimus ar įvardžius vengdamas tų pačių žodžių kartojimo tekste (C1.2.3).

Siekdamas aiškumo vartoja daugumą naujai pažintų žodžių ir posakių (C1.3.3).

Pagal bendrus nurodymus, pavyzdį ir iliustracijas kuria trumpą konkretaus turinio tekstą laikydamasis užduoties ir mokymosi turinyje nurodytų žanro reikalavimų (C1.1.4).

Kurdamas tekstą laikosi temos. Vartoja žinomus sinonimus ar įvardžius vengdamas tų pačių žodžių kartojimo tekste (C1.2.4).

Siekdamas aiškumo nuosekliai vartoja naujai pažintus žodžius ir posakius (C1.3.4).

Tekstų tipai ir žanrai. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

Teksto kūrimas ir redagavimas. Mokomasi paaiškinti, kas pavaizduota paveikslėlyje. Mokomasi kurti trumpą tekstą pagal pavyzdį, pagal kelių paveikslėlių seką, pasirinkti tinkamus žodžius. Mokomasi sieti sakinius su tema, sieti vieną sakinį su kitu pagal prasmę.

Tekstų tipai ir žanrai. Mokomasi atsakyti į klausimą pilnu sakiniu, kurti trumpą informacinį tekstą (žodžiu), trumpą pasakojimą (žodžiu) pagal kelių paveikslėlių seką.

Leksika ir žodžių daryba. Mokomasi plėtoti žodyną pagal nurodytas kalbinės veiklos temas. [...]

2 klasė

Teksto kūrimas ir redagavimas. Mokomasi kurti trumpą tekstą žodžiu ir raštu pagal užduotį, pavyzdį, laikantis temos. Mokomasi pradėti tekstą įžanginiu sakiniu. Mokomasi tinkamai vartoti žodžius, padedančius išreikšti įvykių seką, laiką ir vietą. Mokomasi užrašyti informaciją apie daiktų ypatybes (pasirengiant aprašymui). Mokomasi tinkamai pasirinkti žodžius, vengti jų nepagrįsto kartojimo.

Tekstų tipai ir žanrai. Mokomasi kurti įvairaus pobūdžio tekstus, paisant žanro reikalavimų: trumpas informacinis tekstas (žodžiu ir raštu), pasakojimas, trumpas laiškas, kvietimas, sveikinimai (lenk. życzenia), kūrybiniai bandymai pagal pavyzdį (pvz., pasaka, eilėraštis).

Leksika ir žodžių daryba. Mokomasi plėtoti žodyną pagal kalbinės veiklos temas. Mokomasi teisingai vartoti sinonimus ir antonimus (be terminų vartojimo). [...]
3–4 klasių koncentras

Pagal bendrus nurodymus, tipinį pavyzdį, pateiktą planą, iliustracijas kuria trumpą konkretaus turinio tekstą, fragmentiškai atitinkantį mokymosi turinyje nurodytus žanro reikalavimus, iš dalies atsižvelgdamas į adresatą artimoje ir kasdienėje aplinkoje (C1.1.1).

Pagal konkrečius nurodymus plėtoja teksto temą. Iš dalies paiso trinarės teksto struktūros. Pagal konkrečius nurodymus išskiria pastraipas. Vienu kitu atveju pagal prasmę sieja sakinius tekste. Kartais nepagrįstai kartoja tuos pačius žodžius (C1.2.1).

Fragmentiškai vartoja naujai pažintą leksiką, pagal konkrečius nurodymus vartoja vieną kitą epitetą (C1.3.1).

Pagal bendrus nurodymus, tipinį pavyzdį, pateiktą planą ir vaizdinę medžiagą kuria konkretaus turinio tekstą, iš dalies atitinkantį mokymosi turinyje nurodytus žanro reikalavimus, iš esmės atsižvelgdamas į adresatą artimoje ir kasdienėje aplinkoje (C1.1.2).

Pagal nurodymus plėtoja teksto temą. Iš esmės paiso trinarės teksto struktūros, formuluoja trumpą įžanginį ir baigiamąjį sakinį. Iš dalies pagal prasmę sieja sakinius ir pagal nurodymus išskiria pastraipas. Iš dalies vartoja žinomus sinonimus ar įvardžius vengdamas žodžių kartojimo tekste (C1.2.2).

Siekdamas aiškumo iš dalies tinkamai vartoja žinomus žodžius ir dalį naujai pažintos leksikos. Pagal konkrečius nurodymus vartoja kai kuriuos vaizdingus žodžius: palyginimus, epitetus (C1.3.2).

Pagal bendrus nurodymus, pavyzdį, planą, vaizdinę medžiagą ir esminius žodžius kuria tekstą, daugeliu atvejų atitinkantį mokymosi turinyje nurodytus žanro reikalavimus, atsižvelgdamas į adresatą ir komunikavimo situaciją artimoje ir kasdienėje aplinkoje (C1.1.3).

Pagal aptartą planą plėtoja teksto temą. Paiso trinarės teksto struktūros, formuluoja įžanginį ir baigiamąjį sakinį. Iš esmės pagal prasmę išskiria pastraipas ir sieja sakinius. Vartoja žinomus sinonimus ir įvardžius, praleidžia kai kuriuos žodžius, vengdamas jų kartojimo tekste (C1.2.3).

Siekdamas aiškumo ir teksto estetikos daugeliu atvejų tinkamai vartoja žinomą ir naujai pažintą leksiką. Vartoja vaizdingus žodžius: perkeltinės reikšmės žodžius ir posakius, palyginimus, epitetus (C1.3.3).

Pagal nurodymus, pavyzdį, planą, vaizdinę medžiagą ir esminius žodžius kuria tekstą, atitinkantį beveik visus mokymosi turinyje nurodytus žanro reikalavimus, atsižvelgdamas į adresatą ir komunikavimo situaciją artimoje ir kasdienėje aplinkoje (C1.1.4).

Savarankiškai plėtoja teksto temą. Paiso trinarės teksto struktūros, formuluoja tinkamą trumpą įžangą ir pabaigą. Pagal prasmę išskiria pastraipas ir sieja sakinius. Vartoja žinomus sinonimus ir įvardžius, praleidžia kai kuriuos žodžius, vengdamas jų kartojimo tekste (C1.2.4).

Siekdamas aiškumo ir teksto estetikos tikslingai vartoja žinomą ir naujai pažintą leksiką, vaizdingus žodžius: perkeltinės reikšmės žodžius ir posakius, palyginimus, epitetus (C1.3.4).

Teksto kūrimas ir redagavimas 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Teksto kūrimas ir redagavimas. Mokomasi kurti tekstą žodžiu ir raštu laikantis temos, pagal užduotį, sudarytą planą, pavyzdį, vaizdinę medžiagą. Mokomasi paisyti trinarės pasakojimo struktūros: kurti trumpą įžangą (užuomazgą), dėstymą (veiksmo vystymąsi, kulminaciją), pabaigą (atomazgą) ir trinarės aprašymo struktūros: trumpa įžanga, dėstymas, pabaiga. Mokomasi sieti sakinius su teksto tema, sieti vieną sakinį su kitu. Siekiant teksto rišlumo mokomasi vengti žodžių kartojimo, vartojant sinonimus, įvardžius ir kt. Mokomasi pasirinkti tinkamus žodžius, išreiškiančius aprašymo vietą, erdvę, erdvės tvarką; aptarti ir grupuoti objektų ypatingus bruožus ir detales. Siekiant teksto aiškumo, mokomasi taisyklingai vartoti žodžius ir jų gramatines formas, perkeltinės reikšmės žodžius, epitetus.

Tekstų tipai ir žanrai. Mokomasi kurti įvairaus pobūdžio tekstus, paisant žanro reikalavimų, adresato ir komunikavimo situacijos: pasakojimas, konkretaus objekto aprašymas, trumpas aiškinamasis tekstas, užrašas (lenk. notatka), elektroninis laiškas, sveikinimai (lenk. życzenia i gratulacje), skelbimas, kūrybiniai bandymai (pvz., dienoraštis, eilėraštis ir pan.).

Leksika ir žodžių daryba. Mokomasi plėtoti žodyną pagal kalbinės veiklos temas. Mokomasi atpažinti ir aptarti daugiareikšmius žodžius, nusakyti jų tiesioginę ir perkeltinę reikšmę (be terminų vartojimo), aptarti perkeltinės prasmės vaizdingumą. Aptariama aiškinamojo lenkų kalbos žodyno (lenk. „Słownik języka polskiego“) struktūra. Aiškinamasi, kad jis sudarytas abėcėline žodžių tvarka. Supažindinama su sąvokomis: priešdėlis, šaknis, priesaga, galūnė. Mokytojui padedant mokomasi sudaryti naujus priešdėlinius, priesaginius žodžius pagal pavyzdį, juos tinkamai vartoti tekste.

Meninė kalba ir jos funkcijos. [...] Mokomasi atpažinti [...] tekste epitetą, perkeltinės reikšmės žodžius, pakartojimą, [...] aptarti jų funkcijas. [...]

4 klasė

Teksto kūrimas ir redagavimas .Mokomasi kurti tekstą žodžiu ir raštu laikantis temos, pagal užduotį, sudarytą planą, pavyzdį, vaizdinę medžiagą, pateiktus esminius žodžius; išreikšti ir paaiškinti nuomonę. Mokomasi paisyti trinarės teksto struktūros. Mokomasi išskirti tekste pastraipas pagal prasmę, nusakyti pastraipos mintį, jos ryšį su teksto tema. Mokomasi sieti vieną sakinį su kitu pastraipoje; siekiant teksto rišlumo vengti žodžių kartojimo, vartojant sinonimus, antonimus, įvardžius ir kt., pasirinkti tinkamus žodžius ir gramatines formas. Siekiant teksto aiškumo, mokomasi taisyklingai vartoti žodžius ir jų gramatines formas, perkeltinės reikšmės žodžius ir posakius, epitetus, palyginimus. Mokomasi išskirti aprašymo dominuojantį elementą ir detales.

Tekstų tipai ir žanrai. Mokomasi kurti įvairaus pobūdžio tekstus, paisant žanro reikalavimų, atsižvelgiant į adresatą ir komunikavimo situaciją: paveikslo, žmogaus aprašymas, aiškinamasis tekstas, žinutė, neoficialus laiškas, sveikinimai, linkėjimai (lenk. życzenia i gratulacje, pozdrowienia), kūrybiniai bandymai (pvz., eilėraštis, dienoraštis, pasakojimas ir pan.).

Leksika ir žodžių daryba. Mokomasi plėtoti žodyną pagal kalbinės veiklos temas, mokomasi atitinkamų semantinių grupių žodžių darybos. Mokomasi atpažinti vaizdingus žodžius ir žodžių junginius, aptarti jų reikšmę, atpažinti ir vartoti sinonimus, antonimus (be termino vartojimo), pateikti jų pavyzdžių. Įtvirtinama giminiškų žodžių sąvoka. Susipažįstama su balsių ir priebalsių kaita giminiškuose žodžiuose. Mokomasi atpažinti priešdėlinius ir priesaginius vedinius, sudaryti pagal jų modelius naujus žodžius.

Meninė kalba ir jos funkcijos. Mokomasi atpažinti tekste epitetą, perkeltinės reikšmės žodžius, pakartojimą, garsų pamėgdžiojimą (...) kalbines formules ir aptarti jų funkcijas.
5–6 klasių koncentras

Pagal nurodymus, pavyzdį, planą, vaizdinę medžiagą ir esminius žodžius kuria tekstą, fragmentiškai atitinkantį mokymosi turinyje nurodytus teksto žanrų reikalavimus. Pasirenka vieną kitą raiškos elementą, atitinkantį teksto žanrą ir adresatą artimoje ir kasdienėje aplinkoje (C1.1.1).

Pagal aptartą planą plėtoja teksto temą. Iš esmės paiso trinarės struktūros, formuluoja įžanginį ir baigiamąjį sakinį. Dėstyme pagal prasmę išskiria bent dvi pastraipas. Iš dalies sieja sakinius pastraipoje kartais vartodamas rišlumo priemones. Dažnai kartoja tuos pačius žodžius (C1.2.1).

Siekdamas aiškumo ir teksto estetikos pagal nurodymus vartoja žinomą leksiką ir vieną kitą naujai pažintą žodį, kai kurias gramatines konstrukcijas, atsitiktinai vartoja palyginimus, epitetus (C1.3.1).

Pagal nurodymus, pavyzdį, planą, vaizdinę medžiagą ir esminius žodžius kuria tekstus su abstrahavimo elementais, iš dalies atitinkančius mokymosi turinyje nurodytus teksto tipų ir žanrų reikalavimus. Iš dalies pasirenka raiškos elementus, atitinkančius teksto žanrą, turinį, tikslą, adresatą ir komunikavimo situaciją artimoje ir kasdienėje aplinkoje (C1.1.2).

Iš dalies logiškai plėtoja teksto temą. Iš esmės paiso trinarės struktūros, formuluoja įžanginį ir baigiamąjį sakinį. Iš dalies pagal prasmę išskiria pastraipas. Sieja sakinius pastraipoje vartodamas kai kurias rišlumo priemones. Vartoja kai kuriuos žinomus sinonimus ir įvardžius, vengdamas žodžių kartojimo tekste (C1.2.2).

Siekdamas aiškumo ir teksto estetikos iš dalies tinkamai vartoja žinomą leksiką ir kai kuriuos naujai pažintus žodžius, dalį išmoktų gramatinių konstrukcijų, kartais vartoja vaizdingus žodžius: perkeltinės reikšmės žodžius, epitetus, palyginimus, patarles (C1.3.2).

Pagal bendrus nurodymus, modelį, susidarytą planą, įvairią vaizdinę medžiagą ir esminius žodžius kuria tekstus su abstraktaus turinio elementais, iš esmės atitinkančius mokymosi turinyje nurodytus teksto tipų ir žanrų reikalavimus. Vartoja pagrindinius raiškos elementus, atitinkančius teksto žanrą, turinį, tikslą, adresatą ir komunikavimo situaciją įprastame kontekste (C1.1.3).

Logiškai plėtoja teksto temą. Paiso trinarės struktūros, formuluoja trumpą įžangą ir pabaigą. Pagal prasmę išskiria pastraipas. Sieja sakinius pastraipoje vartodamas rišlumo priemones. Iš esmės tinkamai vartoja žinomus sinonimus ir įvardžius, praleidžia kai kuriuos žodžius, vengdamas jų kartojimo tekste (C1.2.3).

Siekdamas aiškumo ir teksto estetikos iš esmės tinkamai vartoja žinomą ir naujai pažintą leksiką, daugumą išmoktų gramatinių konstrukcijų, vaizdingus žodžius: perkeltinės reikšmės žodžius, epitetus, palyginimus, patarles (C1.3.3).

Pagal bendrus nurodymus, modelį, susidarytą planą, įvairią vaizdinę medžiagą ir esminius žodžius kuria tekstus su abstraktaus turinio elementais, atitinkančius mokymosi turinyje nurodytus teksto tipų ir žanrų reikalavimus. Pasirenka raišką, atitinkančią teksto žanrą, turinį, tikslą, adresatą ir komunikavimo situaciją įprastame kontekste (C1.1.4).

Logiškai ir nuosekliai plėtoja ir detalizuoja teksto temą. Paiso trinarės struktūros, formuluoja tinkamą trumpą įžangą ir pabaigą. Pagal prasmę logiškai išskiria pastraipas. Sieja sakinius pastraipoje vartodamas rišlumo priemones. Nepagrįstai nekartoja tų pačių žodžių, savarankiškai pasirenka jiems tinkamas alternatyvas: vartoja žinomus sinonimus ir įvardžius, tikslingai praleidžia kai kuriuos žodžius (C1.2.4).

Siekdamas aiškumo ir teksto estetikos tinkamai vartoja žinomą ir naujai pažintą leksiką, išmoktas gramatines konstrukcijas, vaizdingus žodžius: perkeltinės reikšmės žodžius, epitetus, vaizdingas frazes, palyginimus, patarles (C1.3.4).

Teksto kūrimas ir redagavimas. 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

Teksto kūrimas ir redagavimas. Mokomasi kurti rišlų tekstą, plėtojant temą, paisant žanro reikalavimų, trinarės struktūros, atsižvelgiant į adresatą ir komunikavimo situaciją. Tobulinami įgūdžiai kurti rišlų tekstą pagal planą, iliustraciją, lentelę ir pan. Mokomasi išskirti pastraipas, nusakyti pastraipos temą ir jos ryšį su teksto tema. Siekiant teksto rišlumo mokomasi pasirinkti tinkamus žodžius. Mokomasi kurti pasakojimą pirmuoju ir trečiuoju asmeniu. Mokomasi kurti aiškinamąjį tekstą pagal anksčiau pažintus modelius; išskirti dominuojantį elementą ir detales aprašyme, tinkamai jas parenkant. Siekiant teksto aiškumo, mokomasi taisyklingai vartoti žodžius ir jų gramatines formas, epitetus, perkeltinės reikšmės žodžius, vaizdingas frazes, palyginimus, patarles.

Tekstų tipai ir žanrai. Mokomasi kurti įvairaus pobūdžio tekstus, paisant žanro reikalavimų, adresato ir komunikavimo situacijos: iliustracijos, paveikslo, gamtos reiškinio, aplinkos aprašymas; pranešimas apie įvykius, atpasakojimas, instrukcija, kvietimas, skelbimas, kūrybiniai bandymai (pvz., pasakojimas, eilėraštis, afiša, scenarijus, dienoraštis ir kt.).

Įvardžiai. Skiriami asmeniniai, savybiniai, parodomieji įvardžiai. Mokomasi taisyklingai vartoti ilgąsias ir trumpąsias asmeninių įvardžių formas (kai kurie linksniai), paisyti daugiskaitos vyriškojo ir nevyriškojo asmens giminės vardininko formų. Mokomasi vartoti formaliai bendraujant mandagumo įvardžius „pan“ ar „pani“.

Leksika ir žodžių daryba. Mokomasi plėtoti žodyną pagal kalbinės veiklos temas, mokomasi atitinkamų semantinių grupių žodžių darybos. Mokomasi atpažinti vaizdingus žodžius ir žodžių junginius, paaiškinti jų reikšmę ir funkciją, vartoti sinonimus ir antonimus, apibūdinti juos ir pateikti jų pavyzdžių, naudotis sinonimų žodynais. 

Meninė kalba ir jos funkcijos. Mokomasi atpažinti tekste […] epitetą, palyginimą, apostrofą arba kreipinį, perkeltinės reikšmės žodžius, mažybinius žodžius, pakartojimą […] ir tipiškas pasakoms kalbines formules ir aptarti jų funkcijas.

6 klasė

Teksto kūrimas ir redagavimas. Mokomasi kurti tekstą, nuosekliai plėtojant temą, paisant žanro reikalavimų, trinarės struktūros. Tobulinami įgūdžiai kurti rišlų tekstą remiantis planu, iliustracija, schema, minčių žemėlapiu, lentele ir pan. Tobulinami gebėjimai išskirti pastraipas, nusakyti pastraipos temą ir jos ryšį su teksto tema. Siekiant teksto rišlumo mokomasi vartoti tinkamus žodžius. Mokomasi kurti tekstą su tiesiogine ir netiesiogine kalba. Mokomasi išskirti dominuojantį elementą ir detales aprašyme, tinkamai jas parenkant ir grupuojant. Mokomasi formuluoti apibrėžimus pagal pavyzdį. Siekiant teksto aiškumo, mokomasi taisyklingai vartoti žodžius ir jų gramatines formas, epitetus, perkeltinės reikšmės žodžius, vaizdingas frazes, palyginimus, patarles, trumpas citatas.

Tekstų tipai ir žanrai. Mokomasi kurti įvairaus pobūdžio tekstus, paisant žanro reikalavimų, atsižvelgiant į adresatą ir komunikavimo situaciją: pasakojimas su tiesioginės ir netiesioginės kalbos elementais, žmogaus aprašymas pasirinktame fone (aplinkoje), charakteristika, aiškinamasis tekstas, sveikinimai, linkėjimai, dedikacija, padėka, instrukcija, ataskaita (perskaitytos knygos, dalyvavimo įvykyje ir pan.), kūrybiniai bandymai.

Įvardžiai. Mokomasi priskirti įvardžius atitinkamoms grupėms pagal reikšmę ir atpažinti juos tekste, taisyklingai linksniuoti įvairius įvardžius ir tinkamai vartoti jų formas sakinyje. […]
Meninė kalba ir jos funkcijos
Mokomasi atpažinti tekste epitetą, palyginimą, retorinį kreipinį, klausimą, perkeltinės reikšmės žodžius, mažybinius žodžius, pakartojimą, [...] retorinius klausimus ir nustatyti jų funkcijas.

Leksika ir žodžių daryba. Mokomasi plėtoti žodyną pagal kalbinės veiklos temas, mokomasi atitinkamų semantinių grupių žodžių darybos. Susipažįstama su daugiareikšmių žodžių sąvoka (vartoja terminą), mokomasi apibūdinti jų reikšmes, pateikti pavyzdžių. Atpažįstama perkeltinė žodžio reikšmė, paaiškinamas jos atsiradimo mechanizmas. Mokomasi atpažinti, apibūdinti ir vartoti frazeologizmus kalbinėje veikloje. Mokomasi naudotis aiškinamuoju lenkų kalbos žodynu, rasti jame žodžio ir frazeologizmo reikšmę (reikšmes). 
Mokomasi atpažinti, apibūdinti skolinius, pateikti pavyzdžių. Susipažįstama su skolinių žodynu (lenk. „Słownik wyrazów obcych“), mokomasi juo naudotis. Mokomasi suvokti ir atpažinti šnekamosios kalbos leksikos ypatumus (lenk. słownictwo potoczne) pagal jos pagrindinius požymius. Vengiama jos formaliai bendraujant.
7–8 klasių koncentras

Kuria žodžiu ir raštu skirtingos paskirties ir turinio tekstus, fragmentiškai atitinkančius mokymosi turinyje nurodytus teksto žanrų reikalavimus. Iš dalies pasirenka kalbinę raišką, atsižvelgdamas į žanrą, adresatą ir komunikavimo situacijos kai kuriuos elementus įprastame kontekste (C1.1.1).

Fragmentiškai plėtoja probleminę teksto temą ir mintį. Iš esmės paiso trinarės teksto struktūros, dėstyme pagal prasmę išskiria dvi tris pastraipas. Fragmentiškai vartoja teksto rišlumo leksines ir gramatines priemones (C1.2.1).

Siekdamas aiškumo ir teksto estetikos pagal nurodymus vartoja žinomą leksiką ir kai kuriuos naujai pažintus žodžius, dalį išmoktų gramatinių konstrukcijų, kartais vartoja epitetus, palyginimus, patarles, kai kuriuos vaizdingus žodžius (C1.3.1).

Kuria žodžiu ir raštu skirtingos paskirties ir turinio tekstus, iš dalies atitinkančius mokymosi turinyje nurodytus teksto tipų ir žanrų reikalavimus. Iš dalies pasirenka atitinkamą kalbinę raišką, atsižvelgdamas į žanrą, temą, adresatą ir komunikavimo situacijos kai kuriuos elementus įprastame kontekste (C1.1.2).

Iš dalies logiškai plėtoja probleminę teksto temą ir mintį. Plėtodamas mintį formuluoja bent du teiginius, bent vieną iš jų detalizuoja. Iš esmės paiso trinarės teksto struktūros. Iš dalies pagrįstai išskiria pastraipas. Fragmentiškai paiso pastraipos logikos; iš dalies tinkamai vartoja kai kurias teksto rišlumo leksines ir gramatines priemones (C1.2.2).

Siekdamas aiškumo, vaizdingumo ir teksto estetikos pagal nurodymus vartoja žinomą ir naujai pažintą leksiką, dalį išmoktų gramatinių konstrukcijų, iš dalies vartoja epitetus ir palyginimus, kartais vartoja vaizdingus žodžius ir frazes (C1.3.2).

Kuria žodžiu ir raštu skirtingos paskirties ir turinio tekstus, atitinkančius daugumą mokymosi turinyje nurodytų teksto tipų ir žanrų reikalavimų. Dažniausiai pasirenka atitinkamą kalbinę raišką, atsižvelgdamas į žanrą, temą, tikslą, adresatą ir komunikavimo situaciją įprastame kontekste ir už mokyklos ribų (C1.1.3).

Logiškai plėtoja probleminę teksto temą ir mintį. Gana aiškiai formuluoja pagrindinę teksto mintį, suskirsto ją į teiginius, bent du teiginius pakankamai detalizuoja. Paiso trinarės teksto struktūros. Iš esmės pagrįstai išskiria pastraipas, laikosi pastraipos logikos; tinkamai vartoja kai kurias teksto rišlumo leksines ir gramatines priemones (C1.2.3).

Siekdamas aiškumo, vaizdingumo ir teksto estetikos iš esmės tinkamai vartoja žinomą ir naujai pažintą leksiką, daugumą išmoktų gramatinių konstrukcijų, daugeliu atvejų vartoja vaizdingus žodžius ir frazes, citatas, meninės kalbos priemones (C1.3.3).

Kuria žodžiu ir raštu skirtingos paskirties ir turinio tekstus, atitinkančius beveik visus mokymosi turinyje nurodytus teksto tipų ir žanrų reikalavimus. Pasirenka atitinkamą kalbinę raišką, atsižvelgdamas į žanrą, temą, tikslą, adresatą ir komunikavimo situaciją įprastame kontekste ir už mokyklos ribų (C1.1.4).

Logiškai ir nuosekliai plėtoja probleminę teksto temą ir mintį. Aiškiai formuluoja pagrindinę teksto mintį, suskirsto ją į teiginius, teiginius detalizuoja. Paiso trinarės teksto struktūros. Pagrįstai išskiria pastraipas, laikosi pastraipos logikos; tinkamai vartoja teksto rišlumo leksines ir gramatines priemones (C1.2.4).

Siekdamas aiškumo, vaizdingumo ir teksto estetikos tinkamai vartoja žinomus ir naujai pažintus žodžius, gramatines konstrukcijas, vaizdingus žodžius ir frazes, citatas, meninės kalbos priemones (C1.3.4).

Tekstų tipai ir žanrai. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Tekstų tipai ir žanrai. Mokomasi kurti įvairaus pobūdžio tekstus, paisant žanro reikalavimų, atsižvelgiant į adresatą ir komunikavimo situaciją: teksto ir filmo atpasakojimas, paveikslo aprašymas ir interpretavimas, vidinių išgyvenimų, situacijos aprašymas, literatūrinio veikėjo charakteristika, trumpas samprotavimo rašinys, trumpa viešoji kalba, informacinis užrašas, asmeninis laiškas, elektroninis laiškas, kūrybiniai bandymai.

Leksika ir žodžių daryba. Mokomasi plėtoti žodyną pagal kalbinės veiklos temas, aiškinama atitinkamų semantinių grupių žodžių daryba. [...] Mokomasi naudotis spausdintiniais ir skaitmeniniais žodynais, rasti juose homonimus. [...] Mokomasi vartoti frazeologizmus atsižvelgiant į jų stilistinį atspalvį. Mokomasi atpažinti ekspresyviąją leksiką, jos stilistinius (lenk. podniosły, potoczny) ir emocinius atspalvius, vartoti ją atitinkamame bendravimo kontekste.

Teksto kūrimas ir redagavimas. Mokomasi atrinkti medžiagą, parinkti ir pateikti pavyzdžius, argumentus. Mokomasi komentuoti loginius ryšius tarp teksto dalių. Tobulinami gebėjimai motyvuotai išskirti pastraipas. Mokomasi naudotis grafinėmis teksto rišlumo priemonėmis. Mokomasi rašyti logiškos trinarės struktūros samprotaujamąjį rašinį nesudėtinga problemine tema. Mokomasi aptarti viešosios kalbos tikslą, temą ir suplanuoti jos struktūrą. Mokomasi kurti žodžiu ir raštu glaustąjį ir detalųjį pasakojimo ir aprašymo tipo teksto atpasakojimą. Siekiant teksto (sakinių ar teksto fragmentų ar pastraipų) rišlumo mokomasi pasirinkti tinkamas leksikos ir gramatikos formas (pvz., sinonimus, antonimus, įvardžius, jungtukus).

Meninė kalba ir jos funkcijos. Mokomasi atpažinti tekste epitetą, palyginimą, retorinį kreipinį, perkeltinės reikšmės žodžius, mažybinius žodžius, pakartojimą, (...) retorinius klausimus (...) ir nustatyti jų funkcijas.

Leksika ir žodžių daryba. Mokomasi plėtoti žodyną pagal kalbinės veiklos temas, aiškinama atitinkamų semantinių grupių žodžių daryba. [...] Mokomasi naudotis spausdintiniais ir skaitmeniniais žodynais, rasti juose homonimus. [...] Mokomasi vartoti frazeologizmus atsižvelgiant į jų stilistinį atspalvį. Mokomasi atpažinti ekspresyviąją leksiką, jos stilistinius (lenk. podniosły, potoczny) ir emocinius atspalvius, vartoti ją atitinkamame bendravimo kontekste.

Sudėtiniai sakiniai ir skyryba. [...] Mokomasi teisingai keisti tiesioginę kalbą netiesiogine kalba. Mokomasi apibūdinti citatų pateikimo būdus, citatų skyrybos. Mokomasi atpažinti ir nusakyti kabučių naudojimo atvejus skirtinguose sakinių tipuose, praktiškai naudoti kabutes.

8 klasė

Tekstų tipai ir žanrai. Mokomasi kurti įvairaus pobūdžio tekstus, paisant žanro reikalavimų: skulptūros, fotografijos aprašymą, lyginamąją charakteristiką, anotaciją, recenziją, trumpą samprotavimo rašinį, trumpą viešąją kalbą, prašymą, gyvenimo aprašymą (CV), asmeninį laišką, elektroninį laišką, kūrybinius bandymus.

Teksto kūrimas ir redagavimas. Gilinami gebėjimai nagrinėti samprotaujamojo rašinio temą, mokomasi išlaikyti ir aptarti kuriamo teksto temos vientisumą. Mokomasi formuluoti kuriamo teksto pagrindinę mintį, tezę ar hipotezę. Mokomasi plėtoti mintį, suskirstyti pagrindinę mintį į teiginius. Mokomasi teksto planavimo ir argumentavimo struktūros. Mokomasi parinkti ir pateikti argumentus, reikšti mintis ir nuomones rišliu tekstu. Mokomasi motyvuotai išskirti pastraipas. Pratinamasi siekiant teksto (sakinių ar teksto fragmentų ar pastraipų) rišlumo tinkamai vartoti leksines ir gramatines konstrukcijas (pvz., sinonimus, antonimus, įvardžius, prieveiksmius, jungtukus, žodžių tvarką sakinyje), redaguoti tekstą pagal kriterijus.

Meninė kalba ir jos funkcijos. Mokomasi atpažinti žemesnėse klasėse pažintas meninės (kalbinės) raiškos priemones, susipažįstama su naujomis (meniniu neologizmu, ekspresyviąja leksika), mokomasi atpažinti jas tekste ir nusakyti jų funkcijas. [...]

Leksika ir žodžių daryba. Mokomasi plėtoti žodyną pagal nurodytas kalbinės veiklos temas, aiškinama atitinkamų semantinių grupių žodžių daryba. Mokomasi sudaryti vedinius (daiktavardžius ir būdvardžius) iš prielinksninių konstrukcijų (pvz., „międzyszkolny“). [...] Supažindinama su sąvoka hiperonimai (lenk. wyrazy o znaczeniu ogólnym). Mokomasi paaiškinti jų stilistinę funkciją, pateikti pavyzdžių, vartoti kalbinėje veikloje. Frazeologizmai skiriami pagal sintaksinę struktūrą (lenk. wyrażenia, zwroty, porównania i frazy), mokomasi kaupti ir tinkamai vartoti naujus frazeologizmus ir sustabarėjusius žodžių junginius (lenk. związki łączliwe). Naudojamasi įvairiais frazeologijos ir kitais žodynais.
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Pagal detalizuotą įvestį kuria tekstus, iš dalies atsižvelgdamas į temą, tikslą, komunikavimo situacijos kai kuriuos elementus, adresatą, fragmentiškai atitinkančius mokymosi turinyje nurodytus teksto žanrų reikalavimus. Iš dalies pasirenka tinkamą kalbinę raišką (C1.1.1).

Iš dalies logiškai plėtoja teksto temą ir mintį. Pagrindinė teksto mintis iš dalies aiški, bent vienas teiginys detalizuojamas. Iš esmės laikosi trinarės teksto struktūros, iš dalies išskiria pastraipas. Spontaniškai vartoja teksto rišlumo priemones (C1.2.1).

Siekdamas aiškumo ir teksto estetikos iš dalies tinkamai vartoja žinomą leksiką ir kai kuriuos naujai pažintus žodžius, gramatines konstrukcijas. Kartais vartoja vaizdingus žodžius ar frazes, citatas, epitetus ir palyginimus (C1.3.1).

Pagal įvestį kuria tekstus, iš dalies atsižvelgdamas į temą, tikslą, komunikavimo situaciją, adresatą, atitinkančius mokymosi turinyje nurodytus teksto tipų ir žanrų reikalavimus. Iš dalies pasirenka tinkamą kalbinę raišką (C1.1.2).

Iš esmės motyvuotai plėtoja teksto temą ir mintį. Kartais įterpia citatas į savo kuriamą tekstą. Laikosi logiškos, trinarės teksto struktūros, dalinai motyvuotai išskiria pastraipas. Iš dalies laikosi teksto ir pastraipos logiškos struktūros. Vartoja kai kurias žinomas teksto rišlumo priemones (C1.2.2).

Siekdamas aiškumo, vaizdingumo ir teksto estetikos iš dalies tinkamai vartoja žinomus ir naujai pažintus žodžius, gramatines konstrukcijas, citatas. Kartais vartoja specifinę leksiką, vaizdingus žodžius ir frazes, kai kurias meninės kalbos priemones (C1.3.2).

Pagal įvestį kuria tekstus, iš esmės atsižvelgdamas į temą, tikslą, komunikavimo situaciją, adresatą, atitinkančius mokymosi turinyje nurodytus teksto tipų ir žanrų reikalavimus. Pasirenka iš esmės tinkamą kalbinę raišką (C1.1.3).

Motyvuotai plėtoja probleminę teksto temą ir mintį. Įterpia citatas į savo kuriamą tekstą. Laikosi logiškos, trinarės teksto struktūros, iš esmės motyvuotai išskiria pastraipas. Pastraipoje dažniausiai laikosi minčių dėstymo logikos. Tinkamai vartoja daugumą žinomų teksto rišlumo priemonių (C1.2.3).

Siekdamas preciziškumo, vaizdingumo ir teksto estetikos iš esmės tinkamai vartoja žinomus ir naujai pažintus žodžius, specifinę leksiką, gramatines konstrukcijas, vaizdingus žodžius ir frazes, citatas, meninės kalbos priemones (C1.3.3).

Atsižvelgdamas į temą, tikslą, komunikavimo situaciją, adresatą kuria tekstus, atitinkančius beveik visus mokymosi turinyje nurodytus teksto tipų ir žanrų reikalavimus. Pasirenka tinkamą kalbinę raišką (C1.1.4).

Motyvuotai ir nuosekliai plėtoja probleminę teksto temą ir mintį. Tinkamai įterpia citatas į savo kuriamą tekstą ir jas komentuoja. Laikosi logiškos, trinarės teksto struktūros, motyvuotai išskiria pastraipas. Pastraipoje laikosi minčių dėstymo logikos. Vartoja teksto rišlumo priemones (C1.2.4).

Siekdamas preciziškumo, vaizdingumo ir teksto estetikos tinkamai vartoja žinomus ir naujai pažintus žodžius, specifinę leksiką, gramatines konstrukcijas, vaizdingus žodžius ir frazes, citatas, meninės kalbos priemones (C1.3.4).

Rišlaus teksto kūrimas ir redagavimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Teksto kūrimas ir redagavimas. Nagrinėjama kuriamo teksto forma ar žanras, tikslas, adresatas, temos vientisumas, medžiagos atranka. Tobulinami gebėjimai plėtoti mintį, motyvuotai atskirti pastraipas. Susipažįstama su argumentavimo ir įtikinimo būdais, argumentų tipais, kontrargumentų funkcija. Mokomasi tinkamai parinkti ir išreikšti argumentus ir kontrargumentus. Mokomasi aiškiai perteikti kitų žmonių nuomones, pateikti ir argumentuoti savo nuomonę. Mokomasi tikslingai vartoti aprašymo, pasakojimo elementus ir citatas samprotavimo tekste ir viešojoje kalboje. Taisant ir tobulinant tekstą, siekiant teksto taisyklingumo, aiškumo, rišlumo mokomasi tinkamai vartoti leksines ir gramatines konstrukcijas.

Tekstų tipai ir žanrai. Mokomasi kurti įvairaus pobūdžio tekstus, paisant žanro reikalavimų ir atsižvelgiant į komunikacinę situaciją: samprotavimo rašinį, viešąją kalbą, anotaciją (knygos, kito kūrinio), biografinę žinutę (lenk. biogram), nesudėtingo mokslo populiarinimo teksto santrauką, asmeninį laišką, elektroninį laišką, motyvacinį laišką, kūrybinius bandymus (pvz., straipsnis, scenarijus, dienoraštis, tinklaraštis, eilėraščiai, dainų tekstai ir pan.).

Leksika ir žodžių daryba. Mokomasi plėtoti žodyną, ypač vartojant abstrakcinę ir specifinę leksiką, susijusią su literatūros ir kultūros raida, naudotis įvairiais žodynais ir žinynais; vartojami įvairūs vedinių ir dūrinių darybos modeliai. [...]

Meninė kalba ir jos funkcijos. Mokomasi atpažinti meninės (kalbinės) raiškos priemones ir nusakyti jų funkcijas tekste (antitezė, paralelizmas, oksimoronas, hiperbolė, epitetas, palyginimas, [...] mažybiniai žodžiai, [...] retorinis kreipinys, kartojimas, perkeltinės reikšmės žodžiai, anafora, retorinis klausimas, parafrazė, ekspresyvioji leksika).

10 (II gimnazijos) klasė

Teksto kūrimas ir redagavimas. Kartojamas ir gilinamas 9 klasės mokymosi turinys. Mokomasi loginių ryšių tarp teksto dalių (chronologinis, priežasties – pasekmės, situacija – vertinimas, epizodas – refleksija, bendra – detalu). Aptariama argumentų ir kontrargumentų seka kuriamame tekste. Mokomasi tikslingai vartoti aprašymo, pasakojimo, atpasakojimo, charakteristikos elementus ir citatas samprotavimo tekste ir viešojoje kalboje. Tobulinami gebėjimai redaguoti, taisyti ir tobulinti tekstą, siekiant teksto taisyklingumo, aiškumo, rišlumo, taikyti kalbos žinias, tinkamai vartoti leksines ir gramatines konstrukcijas.

Tekstų tipai ir žanrai. Mokomasi kurti įvairaus pobūdžio tekstus, paisant žanro reikalavimų ir atsižvelgiant į komunikacinę situaciją: samprotavimo rašinį, straipsnį, recenziją, nesudėtingo mokslo populiarinimo teksto santrauką, viešąją kalbą, anotaciją, kūrybinius bandymus.

Leksika ir žodžių daryba. Mokomasi plėtoti žodyną, ypač vartojant abstrakcinę ir specifinę leksiką, susijusią su literatūros ir kultūros raida, naudotis įvairiais žodynais ir žinynais; vartojami įvairūs vedinių ir dūrinių darybos modeliai. [...]

Meninė kalba ir jos funkcijos. Mokomasi atpažinti meninės (kalbinės) raiškos priemones, ir nusakyti jų funkcijas tekste (antitezė, paralelizmas, hiperbolė, epitetas, palyginimas, mažybiniai žodžiai, retorinis kreipinys, kartojimas, perkeltinės reikšmės žodžiai, anafora, retorinis klausimas, parafrazė, meninis neologizmas, ekspresyvioji leksika).
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Kuria tekstus, iš dalies atsižvelgdamas į temą, nesudėtingą problemą, tikslą, komunikavimo situaciją, adresatą. Iš dalies laikosi nurodyto teksto žanro pagrindinių reikalavimų, pasirenka tinkamą raišką (C1.1.1).

Iš dalies logiškai plėtoja probleminę teksto temą, naudodamasis sukauptomis žiniomis ir patirtimi. Iš dalies tinkamai įterpia citatas ir kitų autorių mintis į savo kuriamą tekstą. Iš dalies motyvuotai išskiria pastraipas, laikosi teksto loginės struktūros. Iš dalies paiso rišlumo (formaliojo ir semantinio) reikalavimų (C1.2.1).

Siekdamas aiškumo ir teksto estetikos iš dalies tinkamai vartoja žinomus ir naujai pažintus žodžius, gramatines konstrukcijas, kartais tinkamai vartoja specifinę arba abstrakčią leksiką, vaizdingus žodžius ir frazes, citatas, kai kurias meninės kalbos priemones (C1.3.1).

Kuria tekstus, iš dalies atsižvelgdamas į temą, problemą, tikslą, komunikavimo situaciją, adresatą. Laikosi nurodyto teksto žanro pagrindinių reikalavimų. Iš esmės pasirenka tinkamą raišką (C1.1.2).

Iš esmės logiškai plėtoja probleminę teksto temą ir mintį, naudodamasis sukauptomis žiniomis ir patirtimi. Iš esmės tinkamai įterpia citatas ir kitų autorių mintis į savo kuriamą tekstą. Iš esmės motyvuotai išskiria pastraipas, laikosi teksto loginės struktūros. Pastraipoje iš dalies laikosi minčių dėstymo logikos, iš dalies paiso rišlumo (formaliojo ir semantinio) reikalavimų (C1.2.2).

Siekdamas aiškumo, vaizdingumo ir teksto estetikos iš dalies tinkamai vartoja abstrakčią ar specifinę leksiką, gramatines konstrukcijas, vaizdingus žodžius ir frazes, citatas, kai kurias meninės kalbos priemones (C1.3.2).

Kuria tekstus, iš esmės atsižvelgdamas į temą, problemą, tikslą, komunikavimo situaciją, adresatą. Pasirenka atitinkamą teksto žanrą ir tipą, laikosi jo pagrindinių reikalavimų. Pasirenka tinkamą raišką, iš dalies laikosi kalbos stiliaus reikalavimų (C1.1.3).

Logiškai ir nuosekliai plėtoja probleminę teksto temą ir mintį, naudodamasis sukauptomis žiniomis ir patirtimi. Tinkamai ir pagrįstai įterpia citatas ir kitų autorių mintis į savo kuriamą tekstą. Iš esmės motyvuotai išskiria pastraipas, laikosi teksto loginės struktūros. Daugeliu atvejų pastraipoje laikosi minčių dėstymo logikos, iš esmės paiso rišlumo (formaliojo ir semantinio) reikalavimų (C1.2.3).

Siekdamas vienareikšmiškumo, preciziškumo, vaizdingumo ir teksto estetikos iš esmės tinkamai ir tikslingai vartoja abstrakčią ir specifinę leksiką, gramatines konstrukcijas, vaizdingus žodžius ir frazes, citatas, meninės kalbos priemones (C1.3.3).

Kuria tekstus, atsižvelgdamas į temą, probleminę situaciją, tikslą, komunikavimo situaciją, adresatą. Pasirenka atitinkamą teksto žanrą ir tipą, laikosi jo reikalavimų. Pasirenka tinkamą raišką, iš esmės laikosi kalbos stiliaus reikalavimų (C1.1.4).

Logiškai, nuosekliai ir išsamiai plėtoja teksto temą ir mintį, naudodamasis sukauptomis žiniomis ir patirtimi. Tinkamai įterpia citatas ir kitų autorių mintis į savo kuriamą tekstą, paaiškina jų pagrįstumą. Nuosekliai ir motyvuotai išskiria pastraipas, laikosi teksto loginės struktūros. Laikosi minčių dėstymo logikos pastraipoje, paiso rišlumo (formaliojo ir semantinio) reikalavimų (C1.2.4).

Siekdamas vienareikšmiškumo, preciziškumo, vaizdingumo ir teksto estetikos beveik visada tinkamai ir tikslingai vartoja abstrakčią ir specifinę leksiką, gramatines konstrukcijas, vaizdingus žodžius ir frazes, citatas, meninės kalbos priemones (C1.3.4).

Rišlaus teksto kūrimas ir redagavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Rišlaus teksto kūrimas ir redagavimas. Kartojamas ir gilinamas pagrindinio ugdymo mokymosi turinys. Mokomasi tikslingai vartoti formaliojo (paviršinės struktūros) rišlumo priemones: jungtukus ir kitus žodžius ir posakius, signalizuojančius perėjimą nuo vienos minties prie kitos. Mokomasi tikslingai vartoti semantinio rišlumo priemones: temos pasikartojimas / kartojimas visame tekste; ryšių tarp atskirų teksto dalių signalizavimas (priežastis ir pasekmė, problema ir sprendimas, tezė ir įrodymas, argumentas ir kontrargumentas, keli vienarūšiai pavyzdžiai ir apibendrinimas ir t.t.). Redaguojant, taisant ir tobulinant tekstą mokomasi teksto taisyklingumo, aiškumo, rišlumo, tinkamai vartojamos leksinės ir gramatinės konstrukcijos. Mokomasi tinkamai vartoti kuriamame tekste abstrakcinę leksiką ir svetimžodžius.

Tekstų tipai ir žanrai. Mokomasi kurti įvairaus pobūdžio tekstus, paisant žanro reikalavimų ir atsižvelgiant į komunikacinę situaciją: samprotavimo rašinį problemine tema, literatūrinio ar kito kultūros teksto interpretaciją, mokslo populiarinimo teksto santrauką, referatą, viešąją kalbą, oficialų laišką, kūrybinius bandymus (pvz., straipsnis, reportažas, feljetonas, interviu ir t.t.).

IV gimnazijos klasė

Rišlaus teksto kūrimas ir redagavimas. Kartojamas ir gilinamas III gimnazijos klasės ugdymo mokymosi turinys. Mokomasi tikslingai vartoti formaliojo (paviršinės struktūros) rišlumo priemones: pasikartojimus (pažodinius, ne pažodinius ar netikslius leksinius ir gramatinius), motyvuotai parinkti žodžių tvarką sakinyje. Mokomasi naudotis semantinio rišlumo priemonėmis: paslėptu autoriaus ir skaitytojo dialogu (klausimas – atsakymas).

Tekstų tipai ir žanrai. Tobulinami gebėjimai kurti įvairaus pobūdžio tekstus, paisant žanro reikalavimų: samprotavimo rašinį, literatūrinio teksto interpretaciją, viešąją kalbą.

Kalbinė komunikacija ir kalbos kultūra. Plėtojama abstrakcinė ir specifinė leksika, susijusi su literatūros ir kultūros probleminėmis temomis. Gilinami įgūdžiai rūpintis kalbos taisyklingumu ir teksto estetika. Mokomasi parinkti tinkamą žodžių tvarką sakinyje, siekiant rišlumo. Mokomasi redaguojant savo tekstą atpažinti ir taisyti tipines klaidas. Mokomasi suvokti kalbos etiketą kaip tautos kultūros dalį, įžvelgti ir aptarti lenkų kalbos etiketo savitumą lyginant su kitomis kalbomis.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Rašo aiškiai daugumą raidžių, žodžių ir sakinių. Iš dalies paiso linijų ir paraščių, pagal nurodymą išdėsto puslapyje trumpą tekstą ir jo pavadinimą (C2.1.1).

Iš dalies taisyklingai rašo dažnai vartojamus įsimintus žodžius, fragmentiškai paiso rašybos ir skyrybos pagrindinių taisyklių, nurodytų mokymosi turinyje. Pagal nurodymus iš dalies tinkamai vartoja savo amžiaus tarpsnį atitinkančią bendrinės kalbos leksiką. Dažnai pasitaiko rašybos, gramatikos ir leksikos klaidų, bet pagrindinė informacija suprantama (C2.2.1).

Pagal konkrečius nurodymus ir pavyzdį panaudoja vaizdinę medžiagą teksto konkretaus pobūdžio elementams iliustruoti (C2.3.1).

Rašo aiškiai daugumą raidžių, žodžių, sakinių ir žinomų skyrybos ženklų. Dažniausiai paiso linijų ir paraščių, tinkamai išdėsto puslapyje trumpą tekstą ir jo pavadinimą (C2.1.2).

Iš dalies taisyklingai rašo įsimintus žodžius, paiso dalies rašybos ir skyrybos pagrindinių taisyklių, nurodytų mokymosi turinyje. Iš dalies tinkamai vartoja savo amžiaus tarpsnį atitinkančią bendrinės kalbos leksiką. Dažnai pasitaiko rašybos, gramatikos ir leksikos klaidų, bet teksto prasmė suprantama (C2.2.2).

Pagal konkrečius nurodymus panaudoja vaizdinę medžiagą teksto konkretaus pobūdžio elementams iliustruoti (C2.3.2).

Rašo aiškiai raides, žodžius, sakinius ir žinomus skyrybos ženklus, paiso linijų ir paraščių, tinkamai išdėsto puslapyje tekstą ir jo pavadinimą (C2.1.3).

Rašo taisyklingai daugumą įsimintų žodžių, iš esmės paiso rašybos ir skyrybos pagrindinių taisyklių, nurodytų mokymosi turinyje Daugeliu atvejų tinkamai vartoja savo amžiaus tarpsnį atitinkančią bendrinės kalbos leksiką. Atsitiktinės rašybos, gramatikos ir leksikos klaidos netrukdo suprasti teksto prasmę (C2.2.3).

Pagal bendrus nurodymus panaudoja vaizdinę medžiagą teksto konkretaus pobūdžio elementams iliustruoti (C2.3.3).

Rašo aiškiai ir dailiai raides, žodžius, sakinius ir žinomus skyrybos ženklus, paiso linijų ir paraščių, tinkamai išdėsto puslapyje tekstą ir jo pavadinimą (C2.1.4).

Rašo taisyklingai įsimintus žodžius, paiso rašybos ir skyrybos pagrindinių taisyklių, nurodytų mokymosi turinyje. Tinkamai vartoja savo amžiaus tarpsnį atitinkančią bendrinės kalbos leksiką. Kartais pasitaiko viena kita rašybos, gramatikos ir leksikos klaida (C2.2.4).

Savarankiškai panaudoja vaizdinę medžiagą teksto konkretaus pobūdžio elementams iliustruoti (C2.3.4).

Rašymo technika ir rašyba, teksto pateikimas. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

Rašymo technika ir rašyba, teksto pateikimas. Mokomasi taisyklingai ir dailiai rašyti rašytinės abėcėlės raides ir jas jungti žodžiuose. Mokomasi ir pratinamasi rašyti žinomus ir vartojamus žodžius, kurių rašyba nesiskiria nuo tarimo. Mokomasi taisyklingai užrašyti įsidėmėtinos rašybos žodžius. Mokomasi rašyti vardus, pavardes ir vietovardžius didžiąja raide. Mokomasi rašyti trumpus sakinius, pratinamasi rašyti didžiąją raidę sakinio pradžioje.

Sintaksė ir skyryba. Mokomasi atpažinti ir vartoti savo kalboje vientisinius sakinius. Mokomasi atpažinti sakinio perteikiamą prasmę ir intenciją, skirti tiesioginius, klausiamuosius, šaukiamuosius sakinius (be terminų vartojimo) [...]. Mokomasi rašyti didžiąją raidę sakinio pradžioje ir taisyklingai vartoti skyrybos ženklus sakinio gale: tašką, klaustuką, šauktuką. 

2 klasė

Rašymo technika ir rašyba, teksto pateikimas. Pratinamasi aiškiai ir taisyklingai rašyti žodžius ir sakinius. Nagrinėjamos pagrindinės rašybos taisyklės: didžiosios ar mažosios raidės rašymas varduose, pavardėse, geografiniuose pavadinimuose, šalių gyventojų ir tautybių pavadinimuose, įstaigų, švenčių pavadinimuose, laiško mandagumo formulėse. Mokomasi užrašyti adresą, dažniausiai vartojamus sutrumpinimus, kūrinio arba rašomo teksto pavadinimą, skaičius žodžiais. Plėtojant žodyną mokomasi naujų žodžių rašybos. Mokomasi taisyklingai užrašyti įsidėmėtinos rašybos žodžius. Mokomasi taisyklingai perkelti žodį į kitą eilutę.

Rašyba. Formuojami įgūdžiai taisyklingai rašyti dalelytę „nie“ su veiksmažodžiais ir būdvardžiais. Formuojami įgūdžiai taisyklingai rašyti žodžius su minkštaisiais, dusliaisias priebalsiais (paprastieji atvejai), žodžius su specifiniais kalbos rašto ženklais (lenk. „ę“, „ą“; „ó“ niewymienne oraz wymienne na „o, e, a“, w zakończeniach „–ówka“; „u“ w zakończeniach „–uje“; „ż”; „rz“ wymienne na „r“, w zakończeniach „–arz, -erz“, po spółgłoskach „b, p, d, t, g, k, ch, w, j“).

Sintaksė ir skyryba. Mokomasi pagal sakymo tikslą sudaryti tiesioginius, klausiamuosius, skatinamuosius sakinius. Susipažįstama su veiksmažodžio kaip pagrindinio sakinio žodžio funkcija. Mokomasi kelti klausimus sakinio žodžiams, derinti būdvardžius ir daiktavardžius pagal giminę ir skaičių, derinti veiksmažodžius ir daiktavardžius. Mokomasi vientisinių ir išplėstinių sakinių sudarymo vartojant klausimus.

Teksto grafinis apipavidalinimas. Mokomasi parinkti arba nupiešti iliustraciją kuriamam tekstui, paaiškinti jos ryšį su tekstu.
3–4 klasių koncentras

Iš dalies aiškiai rašo ranka žodžius, trumpus sakinius ir trumpus tekstus. Pagal konkrečius nurodymus rašo kelių sakinių tekstus mobiliųjų įrenginių ir kompiuterio klaviatūra (C2.1.1).

Fragmentiškai laikosi kai kurių gramatikos, rašybos ir skyrybos pagrindinių taisyklių, nurodytų mokymosi turinyje. Iš dalies tinkamai vartoja savo amžiaus tarpsnį atitinkančią dažnai vartojamą bendrinės kalbos leksiką. Pasitaiko daug rašybos, skyrybos, gramatikos ir leksikos klaidų, bet teksto prasmė suprantama (C2.2.1).

Pagal konkrečius nurodymus panaudoja vaizdinę medžiagą teksto elementams iliustruoti pasitelkdamas internetą bei kitas technologijas, atsakydamas į konkrečius klausimus fragmentiškai nurodo šaltinį ar autorių (C2.3.1).

Pakankamai aiškiai rašo ranka žodžius, sakinius ir tekstus. Pagal nurodymus rašo kelių sakinių tekstus mobiliųjų įrenginių ir kompiuterio klaviatūra (C2.1.2).

Iš dalies laikosi gramatikos, rašybos ir skyrybos pagrindinių taisyklių, nurodytų mokymosi turinyje. Daugeliu atvejų tinkamai vartoja savo amžiaus tarpsnį atitinkančią dažnai vartojamą bendrinės kalbos leksiką. Dažnai pasitaiko rašybos ir skyrybos, gramatikos ir leksikos klaidų, bet teksto prasmė suprantama (C2.2.2).

Pagal nurodymus panaudoja vaizdinę medžiagą teksto elementams iliustruoti, pasitelkdamas internetą bei kitas technologijas, atsakydamas į klausimus nurodo šaltinį ar autorių (C2.3.2).

Rašo aiškiai ir sklandžiai ranka žodžius, sakinius ir tekstus. Rašo vienos arba dviejų pastraipų trumpus tekstus mobiliųjų įrenginių ir kompiuterio klaviatūra (C2.1.3).

Laikosi daugumos gramatikos, rašybos ir skyrybos pagrindinių taisyklių, nurodytų mokymosi turinyje. Daugeliu atvejų tinkamai vartoja savo amžiaus tarpsnį atitinkančią bendrinės kalbos leksiką. Kartais pasitaikančios sudėtingesnės rašybos ir skyrybos klaidos, gramatikos ir leksikos klaidos netrukdo suprasti teksto prasmę (C2.2.3).

Panaudoja vaizdinę medžiagą teksto elementams iliustruoti, pasitelkdamas internetą bei kitas technologijas, iš dalies nurodo šaltinį ar autorių (C2.3.3).

Rašo aiškiai, dailiai ir sklandžiai ranka. Rašo kelių pastraipų trumpus tekstus mobiliųjų įrenginių ir kompiuterio klaviatūra (C2.1.4).

Laikosi gramatikos, rašybos ir skyrybos pagrindinių taisyklių, nurodytų mokymosi turinyje. Tinkamai vartoja savo amžiaus tarpsnį atitinkančią bendrinės kalbos leksiką. Atsitiktinės rašybos ir skyrybos, gramatikos ar leksikos klaidos netrukdo suprasti teksto prasmę (C2.2.4).

Tinkamai panaudoja vaizdinę medžiagą teksto elementams iliustruoti, pasitelkdamas internetą bei kitas technologijas iš esmės nurodo šaltinį ar autorių (C2.3.4).

Rašymo technika ir rašyba, teksto pateikimas. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Rašymas ir rašyba. Mokomasi aiškiai rašyti žodžius ranka, trumpus tekstus klaviatūra (telefonu, kompiuteriu), lygiuoti tekstą pagal paraštes. Rašant sakinį ir trumpą tekstą taikyti pagrindines rašybos taisykles, įskaitant dažnai vartojamų sudurtinių žodžių rašybą. Mokomasi užrašyti datą, sutrumpinimus. Plėtojant žodyną ir mokantis gramatikos pagrindų mokomasi naujų žodžių ir jų gramatinių formų rašybos.

Kalbos dalys ir žodžių kaityba. Mokomasi atpažinti daiktavardžių ir būdvardžių formas. Mokomasi linksnių pavadinimų ir klausimų. Mokomasi atskirti kamieną ir galūnę. Susipažįstama su veiksmažodžių bendraties forma ir veiksmažodžių laikais. Mokomasi asmenuoti taisyklingas ir netaisyklingas, bet dažnai vartojamas (pvz., być, iść) veiksmažodžių esamojo, būtojo ir būsimojo laiko formas. Mokomasi atpažinti asmeninius įvardžius ir vartoti mandagumo įvardžius, atpažinti skaitvardžius (skaičiai ir datos) ir prieveiksmius. Mokomasi taisyklingai vartoti prielinksnius.

Sintaksė ir skyryba. Mokomasi sudaryti vientisinius ir sudėtinius, tiesioginius, klausiamuosius, skatinamuosius ir šaukiamuosius išplėstinius sakinius. Mokomasi derinti būdvardžius ir daiktavardžius pagal giminę, skaičių, linksnį. Susipažįstama su tarinio (kaip pagrindinės sakinio dalies, veiksmą reiškiančio žodžio, „ką veikia?“) ir veiksnio (kaip daiktavardžio, atsakančio į klausimą „kas tai daro?“) samprata (be terminų). Mokomasi nagrinėti nesudėtingus trumpus sakinius, nurodyti tarinį ir veiksnį. Mokomasi derinti veiksmažodžio (tarinio) ir daiktavardžio (veiksnio) formas. Mokomasi nusakyti kreipinį, atpažinti jo formą ir skyrybos būdus (kablelis, šauktukas).

Teksto grafinis apipavidalinimas. Mokomasi parinkti iliustraciją teksto fragmentui, parengti teksto pristatymą su atitinkančiomis iliustracijomis; pateikti informaciją lentelės forma ir kt. Mokomasi nurodyti iliustracinės medžiagos autorių ir šaltinį.

4 klasė

Rašymas ir rašyba. Mokomasi aiškiai ir sklandžiai rašyti ranka, klaviatūra (telefonu, kompiuteriu); rašant tekstą taikyti pagrindines rašybos taisykles. Tobulinami ir automatizuojami rašymo įgūdžiai. Plėtojant žodyną ir mokantis gramatikos pagrindų mokomasi naujų žodžių ir jų gramatinių formų rašybos.

Leksika ir žodžių daryba. Mokomasi plėtoti žodyną pagal kalbinės veiklos temas, mokomasi atitinkamų semantinių grupių žodžių darybos. Mokomasi atpažinti vaizdingus žodžius ir žodžių junginius, aptarti jų reikšmę, atpažinti ir vartoti sinonimus, antonimus (be termino vartojimo), pateikti jų pavyzdžių. Įtvirtinama giminiškų žodžių sąvoka. Susipažįstama su balsių ir priebalsių kaita giminiškuose žodžiuose. Mokomasi atpažinti priešdėlinius ir priesaginius vedinius, sudaryti pagal jų modelius naujus žodžius.

Kalbos dalys ir žodžių kaityba. Mokomasi skirti savarankiškas kalbos dalis (daiktavardį, būdvardį, veiksmažodį, įvardį, prieveiksmį); mokomasi atpažinti semantinius ir (ar) gramatinius kalbos dalių požymius. Mokomasi taisyklingai linksniuoti daiktavardžius ir būdvardžius. Susipažįstama su vyriškojo ir nevyriškojo asmens giminės daiktavardžių ir būdvardžių daugiskaitos vardininku (lenk. formy męskoosobowe i niemęskoosobowe). Susipažįstama su asmeniniais įvardžiais (išrinkti linksniai), ilgųjų ir trumpųjų įvardžių formomis ir jų vartojimo taisyklėmis. Mokomasi asmenuoti dažniausiai vartojamus veiksmažodžius esamuoju, būtuoju ir būsimuoju laiku, paisyti asmens galūnių, vyriškojo ir nevyriškojo asmens giminės formų. Mokomasi atpažinti ir teisingai vartoti prielinksnius ir jungtukus.

Sintaksė ir skyryba. Mokomasi atpažinti sakinį ir sakinio atitikmenį (lenk. zdanie i równoważnik zdania). Mokomasi atpažinti žodžius, apibrėžiančius veiksnį ir tarinį. Mokomasi kelti klausimus kitiems sakinio žodžiams. Mokomasi derinti žodžius sakinyje gimine, skaičiumi ir linksniu. Mokomasi dažniau vartojamų veiksmažodžių ir būdvardžių valdymo, tinkamai vartoti linksnį arba linksnį su prielinksniu (pvz., lenk. przyglądać się czemu, dziękować komu, martwić się czym, chorować na co, zadzwonić do kogo, wiedzieć o czym/co, znać kogo/co, korzystać z czego ir pan.). Mokomasi sudaryti vientisinius ir sudėtinius sakinius. Susipažįstama su sudėtinių sujungiamųjų ir prijungiamųjų sakinių (be termino) pagrindiniams santykiams (pvz., priešinimo, įvykio sekos, priežasties, pasekmės) išreikšti tipais, mokomasi vartoti tinkamus jungtukus ir skyrybos ženklus.

Teksto grafinis apipavidalinimas. Mokomasi parinkti iliustraciją tekstui; pateikti informaciją lentelės arba kita grafine forma. Formuojami įgūdžiai nurodyti iliustracijos autorių ir šaltinį.
5–6 klasių koncentras

Iš dalies aiškiai rašo ranka, mobiliųjų įrenginių ir kompiuterio klaviatūra (C2.1.1).

Taiko pagal nurodymus kai kurias gramatikos, rašybos ir skyrybos taisykles, nurodytas mokymosi turinyje. Pagal nurodymus taisyklingai tinkamai vartoja amžiaus tarpsnį atitinkančią bendrinės kalbos leksiką. Raštingumas yra pakankamas, kad iš dalies galima būtų suprasti tekstą (C2.2.1).

Pagal nurodymą panaudoja iš dalies tinkamą vaizdinę medžiagą teksto elementams iliustruoti pasitelkdamas technologijas ir internetinius išteklius, kartais nurodo šaltinį ar autorių (C2.3.1).

Pakankamai aiškiai ir sklandžiai rašo ranka, mobiliųjų įrenginių ir kompiuterio klaviatūra (C2.1.2).

Iš dalies taiko gramatikos, rašybos ir skyrybos taisykles, nurodytas mokymosi turinyje. Iš dalies tinkamai vartoja amžiaus tarpsnį atitinkančią bendrinės kalbos leksiką. Raštingumas yra pakankamas, kad galima būtų suprasti tekstą (C2.2.2).

Pagal nurodymą panaudoja iš dalies tinkamą vaizdinę medžiagą teksto elementams iliustruoti pasitelkdamas technologijas ir internetinius išteklius, skatinamas nurodo šaltinį ar autorių. Pagal užduotį kartais pateikia vaizdinės medžiagos pavadinimą (C2.3.2).

Aiškiai ir sklandžiai rašo ranka, mobiliųjų įrenginių ir kompiuterio klaviatūra (C2.1.3).

Taiko daugumą gramatikos, rašybos ir skyrybos taisyklių, nurodytų mokymosi turinyje. Daugeliu atvejų tinkamai vartoja amžiaus tarpsnį atitinkančią bendrinės kalbos leksiką. Atsitiktinės klaidos netrukdo perteikti teksto prasmę (C2.2.3).

Panaudoja vaizdinę medžiagą teksto elementams iliustruoti pasitelkdamas technologijas ir internetinius išteklius. Nurodo šaltinį ar autorių. Daugeliu atvejų pateikia vaizdinės medžiagos pavadinimą (C2.3.3).

Aiškiai, sklandžiai rašo ranka, mobiliųjų įrenginių ir kompiuterio klaviatūra (C2.1.4).

Taiko gramatikos, rašybos ir skyrybos taisykles, nurodytas mokymosi turinyje. Nuosekliai ir tinkamai vartoja amžiaus tarpsnį atitinkančią bendrinės kalbos leksiką. Atsitiktinai daro vieną kitą klaidą (C2.2.4).

Savarankiškai tinkamai panaudoja vaizdinę medžiagą teksto elementams iliustruoti pasitelkdamas technologijas ir internetinius išteklius. Nurodo šaltinį ar autorių. Daugeliu atvejų savarankiškai pateikia vaizdinės medžiagos pavadinimą (C2.3.4).

Rašymo technika ir rašyba, teksto pateikimas. 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

Rašymo technika ir rašyba, teksto pateikimas. Rašoma sklandžiai, aiškiai ir taisyklingai, taikant rašybos taisykles, estetiškai ir logiškai išdėstant tekstą puslapyje. Rašoma klaviatūra (telefonu, kompiuteriu). […]

Rašyba. Tobulinami ir automatizuojami įgūdžiai taisyklingai rašyti žodžius mažąja ir didžiąja raide, žodžius, kurių rašyba skiriasi nuo tarimo, žodžius su minkštaisiais, dusliaisiais priebalsiais, žodžius su „-i, -j“; žodžius su specifiniais kalbos rašto ženklais („ę, ą“; „ó“, „u“; „ż“, „rz“ „h“, „ch“), įsidėmėtinos rašybos žodžius, taisyklingai rašyti daiktavardžius su prielinksniais, dalelytę „–by, –bym, - byś“, dalelytę „nie“ su veiksmažodžiais, daiktavardžiais, būdvardžiais, prieveiksmiais; žodžius su priešdėliais „roz-, bez-, z-, s-, wz-, ws-, od-“, su priesagomis „-ski, -cki, -dzki“.

Rašymas ir rašyba. Plėtojant žodyną ir mokantis gramatikos pagrindų mokomasi naujų žodžių ir jų gramatinių formų rašybos. Mokomasi įterpti pavienes citatas į tekstą. Gramatikos ir skyrybos taisyklių žiūrėti Mokymo(si) turinio dalyse: Kalbos dalys ir žodžių kaityba, Sintaksė ir skyryba, Kalba kaip socialinis reiškinys. 

Teksto grafinis apipavidalinimas. Mokomasi parinkti iliustraciją tekstui, pateikti informaciją grafine forma. Formuojami įgūdžiai nurodyti pateikiamos informacijos ar vaizdo medžiagos autorių ir šaltinį. Tobulinami įgūdžiai nurodyti vaizdinės medžiagos ir citatos autorių ir šaltinį.

6 klasė

Rašymo technika ir rašyba, teksto pateikimas. Rašoma sklandžiai, aiškiai ir taisyklingai, taikant rašybos ir kalbos kultūros taisykles, estetiškai ir logiškai išdėstant tekstą puslapyje. Mokomasi naudotis grafinėmis teksto rišlumo priemonėmis (pavadinimo užrašymas, pastraipos, skyrybos ženklai: dvitaškis, brūkšnys, skliausteliai). Mokomasi sklandžiai rašyti klaviatūra (telefonu, kompiuteriu). Plėtojant žodyną ir mokantis gramatikos pagrindų mokomasi naujų žodžių ir jų gramatinių formų rašybos. [...] Mokomasi vartoti ir taisyklingai užrašyti sutrumpinimus. Mokomasi įterpti trumpas citatas į tekstą.

Rašyba. Tobulinami ir automatizuojami įgūdžiai taisyklingai rašyti žodžius ir žodžių junginius. Mokomasi taisyklingai rašyti žodžius su priešdėliais, priesagomis „-stwo, -ctwo, -dztwo“ ir kt. Mokomasi rašyti skaitvardžius žodžiais. Gramatikos ir skyrybos taisyklių žiūrėti Mokymo(si) turinio dalyse: Leksika ir žodžių daryba, Kalbos dalys ir žodžių kaityba, Sintaksė ir skyryba, Kalba kaip socialinis reiškinys.

Teksto grafinis apipavidalinimas. Mokomasi parinkti iliustraciją teksto fragmentui; pateikti informaciją ir pavaizduoti jos elementų ryšius minčių žemėlapio, lentelės, schemos forma. Tobulinami įgūdžiai nurodyti vaizdinės medžiagos ir citatos autorių ir šaltinį.
7–8 klasių koncentras

Rašo aiškiai ir pakankamai sklandžiai ranka, mobiliųjų įrenginių ir kompiuterio klaviatūra. Rašydamas klaviatūra fragmentiškai formatuoja tekstą, pasirenka šriftą, jo dydį, paraštes, tarpus tarp eilučių. Pagal nurodymus išdėsto tekstą ir iliustracinę medžiagą puslapyje, vizualizacijai skirtoje priemonėje (C2.1.1).

Taiko kai kurias gramatikos, rašybos ir skyrybos taisykles, nurodytas mokymosi turinyje. Fragmentiškai tinkamai vartoja amžiaus tarpsnį atitinkančią bendrinės kalbos leksiką. Dažnai daro klaidų, bet raštingumas pakankamas, kad galima būtų suprasti tekstą (C2.2.1).

Pagal nurodymus panaudoja vaizdinę medžiagą teksto elementams iliustruoti, pasitelkdamas technologijas ir internetinius išteklius, kartais suderina tekstą su iliustracine medžiaga. Pagal nurodymus nurodo šaltinį ar autorių, užrašo vaizdinės medžiagos pavadinimą (C2.3.1).

Rašo aiškiai ir sklandžiai ranka, mobiliųjų įrenginių ir kompiuterio klaviatūra. Rašydamas klaviatūra iš dalies formatuoja tekstą, pasirinkdamas pagrindinius nustatymus: šriftą, jo dydį, tarpus tarp eilučių. Iš dalies tinkamai išdėsto tekstą ir iliustracinę medžiagą puslapyje, vizualizacijai skirtoje priemonėje (C2.1.2).

Iš dalies taiko gramatikos, rašybos ir skyrybos taisykles, nurodytas mokymosi turinyje. Iš dalies tinkamai vartoja amžiaus tarpsnį atitinkančią bendrinės kalbos leksiką. Dažnai daro klaidų, bet raštingumas pakankamas, kad galima būtų suprasti visą tekste išsakytą informaciją ir mintis (C2.2.2).

Iš dalies tinkamai panaudoja vaizdinę medžiagą teksto elementams iliustruoti, pasitelkdamas technologijas ir internetinius išteklius, iš dalies suderina tekstą su iliustracine medžiaga. Iš dalies nurodo šaltinį ar autorių, užrašo vaizdinės medžiagos pavadinimą (C2.3.2).

Rašo aiškiai ir sklandžiai ranka, mobiliųjų įrenginių ir kompiuterio klaviatūra. Rašydamas klaviatūra formatuoja tekstą, pasirinkdamas šriftą, jo dydį, paraštes, pastraipas, tarpus tarp eilučių. Daugeliu atvejų tinkamai išdėsto tekstą ir iliustracinę medžiagą puslapyje, vizualizacijai skirtoje priemonėje (C2.1.3).

Taiko daugumą gramatikos, rašybos ir skyrybos taisyklių, nurodytų mokymosi turinyje. Daugeliu atvejų tinkamai vartoja amžiaus tarpsnį atitinkančią bendrinės kalbos leksiką. Kartais daro klaidas, bet raštingumas pakankamas, kad galima būtų suprasti visą tekste išsakytą informaciją, mintis ir teksto logiką (C2.2.3).

Tinkamai panaudoja vaizdinę medžiagą teksto elementams iliustruoti, pasitelkdamas technologijas ir internetinius išteklius, dažniausiai suderina tekstą su iliustracine medžiaga. Daugeliu atvejų nurodo šaltinį ar autorių, kuria ir užrašo vaizdinės medžiagos pavadinimą (C2.3.3).

Rašo aiškiai, sklandžiai ranka, mobiliųjų įrenginių ir kompiuterio klaviatūra. Rašydamas klaviatūra formatuoja tekstą, nuosekliai pasirinkdamas šriftą, jo dydį, paraštes, pastraipas, tarpus tarp eilučių. Tinkamai išdėsto tekstą ir iliustracinę medžiagą puslapyje, vizualizacijai skirtoje priemonėje (C2.1.4).

Taiko gramatikos, rašybos ir skyrybos taisykles, nurodytas mokymosi turinyje. Tinkamai vartoja amžiaus tarpsnį atitinkančią bendrinės kalbos leksiką. Viena kita klaida netrukdo suprasti visą tekste išsakytą informaciją, mintis ir teksto logiką (C2.2.4).

Nuosekliai ir tinkamai panaudoja vaizdinę medžiagą teksto elementams iliustruoti, pasitelkdamas technologijas ir internetinius išteklius, suderina tekstą su iliustracine medžiaga. Nurodo šaltinį ar autorių, kuria ir užrašo vaizdinės medžiagos pavadinimą (C2.3.4).

Rašymo technika ir rašyba, teksto pateikimas. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Rašymo technika ir rašyba, teksto pateikimas. Rašoma sklandžiai, aiškiai ir taisyklingai taikant rašybos ir kalbos kultūros taisykles, estetiškai ir logiškai išdėstant tekstą puslapyje. Sklandžiai rašoma kompiuterio ar telefono klaviatūra. Mokomasi formatuoti kompiuterinį tekstą (šrifto dydis ir tipas, šriftų tipai, tarpai tarp eilučių, tarpas ir t.t.). Tobulinami įgūdžiai taikyti rašybos taisykles. Plėtojant žodyną ir mokantis gramatikos pagrindų mokomasi naujų žodžių ir jų gramatinių formų, priešdėlių, priesagų rašybos. Mokomasi rašyti paveikslo, filmo bibliografinį aprašymą. Mokomasi tinkamai įterpti citatas į tekstą.

Rašyba. Mokomasi rašyti sutrumpinimus ir santrumpas, dalelytę „nie“ su skirtingomis kalbos dalimis, sudėtinius žodžius ir sudėtinius pavadinimus. Tobulinami taisyklingos rašybos įgūdžiai. Gramatikos ir skyrybos taisyklių žiūrėti Mokymo(si) turinio dalys: Leksika ir žodžių daryba, Kalbos dalys ir žodžių kaityba, Sintaksė ir skyryba, Kalba kaip socialinis reiškinys.

Teksto grafinis apipavidalinimas. Mokomasi parinkti įvairią iliustracinę medžiagą teksto fragmentams, aptarti vaizdinės medžiagos ryšį su tekstu.

8 klasė

Rašymas ir rašyba. Rašoma sklandžiai, aiškiai ir taisyklingai taikant rašybos ir kalbos kultūros taisykles, estetiškai ir logiškai išdėstant tekstą puslapyje. Sklandžiai rašoma kompiuterio klaviatūra. Mokomasi redaguoti kompiuterinį tekstą. Mokomasi taikyti rašybos taisykles. Mokomasi naujų žodžių, pavadinimų ir jų gramatinių formų rašybos. Mokomasi rašyti elektroninio ištekliaus, skulptūros, fotografijos bibliografinį aprašymą, sutrumpinimus ir santrumpas, svetimžodžius. Rašant informacinį tekstą, mokomasi rašyti greitai, taikant santrumpas ir sutrumpinimus, simbolius ir kitas strategijas. Gramatikos ir skyrybos taisyklių žiūrėti Mokymo(si) turinio dalyse: Kalbos dalys ir žodžių kaityba, Sintaksė ir skyryba, Kalba kaip socialinis reiškinys. 

Teksto grafinis apipavidalinimas. Mokomasi naudoti įvairią iliustracinę medžiagą, pasitelkiant technologijas ir internetinius išteklius, mokomasi derinti verbalinę ir iliustracinę medžiagą. Mokomasi tinkamai išdėstyti tekstą ir iliustracijas puslapyje.
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Rašydamas klaviatūra pagal nurodymus iš dalies formatuoja tekstą. Pagal nurodymus išdėsto tekstą ir iliustracinę medžiagą puslapyje, vizualizacijai skirtoje priemonėje (C2.1.1).

Fragmentiškai taiko gramatikos, rašybos ir skyrybos taisykles, nurodytas pagrindinio ugdymo mokymosi turinyje. Iš dalies tinkamai vartoja bendrinės kalbos leksiką. Fragmentiškai paiso rašytinės kalbos reikalavimų (C2.2.1).

Pagal konkrečią užduotį pristato pasirinktos temos vaizdinę medžiagą: pateikia informaciją, fragmentiškai derina tekstą su nesudėtinga iliustracine medžiaga. Fragmentiškai kuria ir užrašo vaizdinės medžiagos ir jos dalių (pvz., skaidrių) pavadinimus, kartais nurodo šaltinius ar autorius (C2.3.1).

Rašydamas klaviatūra iš dalies formatuoja ir maketuoja tekstą. Iš dalies tinkamai išdėsto tekstą ir iliustracinę medžiagą puslapyje, vizualizacijai skirtoje priemonėje (C2.1.2).

Iš dalies taiko gramatikos, rašybos ir skyrybos taisykles, nurodytas pagrindinio ugdymo mokymosi turinyje. Dažniausiai tinkamai vartoja bendrinės kalbos leksiką. Iš dalies paiso rašytinės kalbos reikalavimų (C2.2.2).

Pagal užduotį pristato pasirinktos temos vaizdinę medžiagą: pateikia informaciją ir kartais ją grupuoja, iš dalies derina tekstą su nesudėtinga iliustracine medžiaga. Iš dalies kuria ir užrašo vaizdinės medžiagos ir jos kai kurių dalių (pvz., skaidrių) pavadinimus, iš dalies nurodo šaltinius ar autorius (C2.3.2).

Rašydamas klaviatūra formatuoja ir maketuoja tekstą. Daugeli atvejų tinkamai išdėsto tekstą ir iliustracinę medžiagą puslapyje, vizualizacijai skirtoje priemonėje (C2.1.3).

Taiko daugumą gramatikos, rašybos ir skyrybos taisyklių, nurodytų pagrindinio ugdymo mokymosi turinyje. Beveik visada tinkamai vartoja bendrinės kalbos leksiką. Dažniausiai paiso rašytinės kalbos reikalavimų (C2.2.3).

Pristato pasirinktos temos vaizdinę medžiagą: iš dalies grupuoja ir pateikia informaciją, pavaizduoja kai kurių jos elementų santykius grafine forma, iš esmės derina tekstą su dviejų rūšių iliustracine medžiaga. Dažniausiai kuria ir užrašo vaizdinės medžiagos ir jos dalių (pvz., skaidrių) pavadinimus, daugeliu atvejų nurodo šaltinius ar autorius (C2.3.3).

Rašydamas klaviatūra formatuoja ir maketuoja tekstą. Tinkamai išdėsto tekstą, iliustracinę ir papildomą medžiagą puslapyje, vizualizacijai skirtoje priemonėje (C2.1.4).

Taiko gramatikos, rašybos ir skyrybos taisykles, nurodytas pagrindinio ugdymo mokymosi turinyje. Tinkamai vartoja bendrinės kalbos leksiką. Paiso rašytinės kalbos reikalavimų (C2.2.4).

Pristato pasirinktos temos vaizdinę medžiagą: dažniausiai grupuoja ir pateikia informaciją, iš dalies pavaizduoja jos elementų santykius grafine forma, derindamas tekstą su dviejų – trijų rūšių iliustracine medžiaga. Kuria ir užrašo vaizdinės medžiagos ir jos dalių (pvz., skaidrių) pavadinimus, nurodo šaltinius ar autorius (C2.3.4).

Rašymo technika ir rašyba, teksto pateikimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Rašymo technika ir rašyba, teksto pateikimas. Tobulinami įgūdžiai rašyti sklandžiai, aiškiai ir taisyklingai, sklandžiai rašyti kompiuterio ar telefono klaviatūra. Mokomasi rašyti greitai, taikant planą, santrumpas, sutrumpinimus, simbolius ir kitas strategijas. Pagal pateiktus pavyzdžius mokomasi šaltinių bibliografinio aprašo. Tobulinami įgūdžiai taikyti rašybos, skyrybos ir kalbos kultūros taisykles, naudojantis tinkamais šaltiniais.  Gramatikos ir skyrybos taisyklių žiūrėti Mokymo(si) turinio dalyse: Leksika ir žodžių daryba, Kalbos dalys ir žodžių kaityba, Sintaksė ir skyryba.

Teksto grafinis apipavidalinimas. Mokomasi formatuoti kompiuterinį tekstą, panaudoti įvairią iliustracinę medžiagą, tinkamai išdėstyti tekstą ir iliustracinę medžiagą puslapyje ar skaidrėje. Mokomasi grupuoti ir nuosekliai pateikti pasirinktos temos informaciją skaidrėse, pavaizduoti jos elementų tarpusavio ryšius neverbaline forma (pvz., lentelės, schemos ir pan.). Mokomasi tikslingai naudoti informacines technologijas ir internetinius išteklius, derinti verbalinę ir iliustracinę medžiagą.

10 (II gimnazijos) klasė

Rašymo technika ir rašyba, teksto pateikimas. Tobulinami žemesnių klasių gebėjimai.

Teksto kūrimas ir redagavimas. Tobulinami gebėjimai redaguoti, taisyti ir tobulinti tekstą, siekiant teksto taisyklingumo, aiškumo, rišlumo, taikyti kalbos žinias, tinkamai vartoti leksines ir gramatines konstrukcijas. 

Teksto grafinis apipavidalinimas. Tobulinami žemesnių klasių gebėjimai.
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Rašydamas klaviatūra iš dalies tinkamai formatuoja ir maketuoja tekstą. Kartais išdėsto tekstą ir iliustracinę medžiagą puslapyje, vizualizacijai skirtoje priemonėje (C2.1.1).

Iš dalies taiko gramatikos, rašybos ir skyrybos taisykles. Pakankamai tinkamai vartoja dažniau vartojamą tipinę bendrinės kalbos leksiką, fragmentiškai paiso stiliaus reikalavimų (C2.2.1).

Fragmentiškai atsižvelgdamas į probleminę situaciją, paruošia ir pristato pasirinktos temos vaizdinę medžiagą: pateikia informaciją ir kartais ją grupuoja, fragmentiškai derina tekstą su iliustracine medžiaga. Iš dalies kuria ir užrašo vaizdinės medžiagos ir jos dalių (pvz., skaidrių) pavadinimus, nurodo šaltinius ar autorius (C2.3.1).

Rašydamas klaviatūra iš esmės formatuoja ir maketuoja tekstą. Iš dalies tinkamai išdėsto tekstą ir iliustracinę medžiagą puslapyje, vizualizacijai skirtoje priemonėje (C2.1.2).

Taiko pagrindines gramatikos, rašybos ir skyrybos taisykles. Dažniausiai tinkamai vartoja dažniau vartojamą tipinę bendrinės kalbos leksiką, iš dalies paiso stiliaus reikalavimų (C2.2.2).

Iš dalies atsižvelgdamas į probleminę situaciją paruošia ir pristato pasirinktos temos vaizdinę medžiagą: iš dalies grafine forma struktūruoja pateikiamą informaciją, atsitiktinai pavaizduoja jos elementų santykius, iš dalies derina tekstą su iliustracine medžiaga. Dažniausiai kuria ir užrašo vaizdinės medžiagos ir jos dalių (pvz., skaidrių) pavadinimus, nurodo šaltinius ar autorius (C2.3.2).

Rašydamas klaviatūra formatuoja ir maketuoja tekstą. Tinkamai išdėsto tekstą ir iliustracinę medžiagą puslapyje, vizualizacijai skirtoje priemonėje (C2.1.3).

Taiko daugumą rašybos, gramatikos ir skyrybos taisyklių. Tinkamai vartoja bendrinės kalbos leksiką, daugeliu atvejų paiso stiliaus reikalavimų (C2.2.3).

Atsižvelgdamas į probleminę situaciją paruošia ir pristato pasirinktos temos vaizdinę medžiagą: grafine forma struktūruoja dalį pateikiamos informacijos, pavaizduoja jos kai kurių elementų santykius, derindamas tekstą su dviejų trijų rūšių iliustracine medžiaga. Kuria ir užrašo vaizdinės medžiagos ir jos dalių (pvz., skaidrių) pavadinimus, nurodo šaltinius ar autorius (C2.3.3).

Rašydamas klaviatūra tinkamai formatuoja ir maketuoja tekstą. Išdėsto tekstą ir iliustracinę medžiagą puslapyje, vizualizacijai skirtoje priemonėje, kūrybiškai atlikdamas užduotį (C2.1.4).

Taiko gramatikos, rašybos ir skyrybos taisykles. Tinkamai vartoja bendrinės kalbos leksiką, paiso stiliaus reikalavimų (C2.2.4).

Atsižvelgdamas į probleminę situaciją tinkamai paruošia ir pristato pasirinktos temos vaizdinę medžiagą: grafine forma struktūruoja pateikiamą informaciją, pavaizduoja jos elementų santykius, derindamas tekstą su kelių rūšių iliustracine medžiaga. Tikslingai kuria ir užrašo vaizdinės medžiagos ir jos dalių (pvz., skaidrių) pavadinimus, nurodo šaltinius ar autorius (C2.3.4).

Rašymo technika ir rašyba, teksto pateikimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Rašymo technika ir rašyba, teksto pateikimas. Tobulinami pagrindinio ugdymo programos pakopoje įgyti gebėjimai.

Rišlaus teksto kūrimas ir redagavimas. [...] Redaguojant, taisant ir tobulinant tekstą mokomasi teksto taisyklingumo, aiškumo, rišlumo, tinkamai vartojamos leksinės ir gramatinės konstrukcijos. 

Kalbinė komunikacija ir kalbos kultūra. Susipažįstama su kalbos kultūros sąvoka, su dviem bendrinės kalbos normos lygmenimis, jų taikymo sritimis (lenk. norma wzorcowa i norma potoczna). Plėtojama abstrakcinė ir specifinė leksika, susijusi su literatūros ir kultūros probleminėmis temomis. Gilinami įgūdžiai rūpintis kalbos taisyklingumu. Mokomasi vertinti ir redaguoti tekstus stilistiniu (parinkti tinkamą leksiką ir gramatines konstrukcijas, vengti leksinių ir gramatinių pasikartojimų) ir estetiniu (kūrybiškai vartoti palyginimus, epitetus, metaforas, perifrazes ir kitas stilistines kalbos priemones) atžvilgiais. Gilinami įgūdžiai teksto rišlumui pasiekti. Mokomasi įžvelgti ir aptarti formaliojo ir semantinio rišlumo apraiškas. Mokomasi suvokti kalbos etiketą kaip kiekvieno žmogaus vidinės kultūros raišką, įžvelgti ir aptarti kalbos etiketo elementus. Mokomasi taikyti atitinkamas kalbos etiketo priemones ir vartoti tinkamus kreipinius į adresatą įvairiose (oficialiose ir neoficialiose) komunikacinėse situacijose.

IV gimnazijos klasė

Rašymo technika ir rašyba, teksto pateikimas. Tobulinami įgyti įgūdžiai.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Kuria tekstą pagal pavyzdį, pateiktą trumpą planą ar paveikslėlių seką. Skatinamas tobulina kuriamą tekstą: dar kartą jį skaito, taiso pagal pavyzdį ar konkretų nurodymą (C3.1.1).

Kuria tekstą pagal pavyzdį, pateiktą planą ar paveikslėlių seką. Skatinamas tobulina kuriamą tekstą: dar kartą jį skaito, taiso pagal konkretų nurodymą (C3.1.2).

Kuria tekstą pagal pavyzdį, pateiktą planą ar paveikslėlių seką. Tobulina kuriamą tekstą: dar kartą jį skaito, taiso pagal nurodymą (C3.1.3).

Kuria tekstą pagal pavyzdį, sudarytą planą ar paveikslėlių seką. Savarankiškai tobulina kuriamą tekstą: dar kartą jį skaito, taiso pagal nurodymą (C3.1.4).

Teksto kūrimas ir redagavimas. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

Teksto kūrimas ir redagavimas. [...] Mokomasi kurti trumpą tekstą pagal pavyzdį, pagal kelių paveikslėlių seką, pasirinkti tinkamus žodžius. [...]

2 klasė

Strategijos. Mokomasi pasakoti pagal planą, perskaitytą tekstą ir paveikslėlių seką. Mokomasi redaguoti kvietimą, rašyti laišką pagal pavyzdį (kreipinys, vietovė, data, atsisveikinimas, parašas). Formuojamas įgūdis dar kartą skaityti parašytą tekstą, mokomasi taisyti jį pagal nesudėtingą nurodymą.
3–4 klasių koncentras

Kuria tekstą pagal pavyzdį, pateiktą planą, vaizdinę medžiagą, pateiktus žodžius. Siekdamas tobulinti kuriamą tekstą skatinamas dar kartą jį fragmentiškai skaito, taiso pagal susitartą vieną kriterijų (C3.1.1).

Kuria tekstą pagal pavyzdį, sudarytą planą, vaizdinę medžiagą, pateiktus esminius žodžius. Siekdamas tobulinti kuriamą tekstą dar kartą jį iš dalies skaito, taiso pagal susitartus vieną ar du kriterijus (C3.1.2).

Kuria tekstą pagal pavyzdį, sudarytą planą, vaizdinę medžiagą, pateiktus esminius žodžius. Siekdamas tobulinti kuriamą tekstą dar kartą jį skaito, taiso pagal susitartus kriterijus (C3.1.3).

Savarankiškai kuria tekstą pagal pavyzdį, sudarytą planą, vaizdinę medžiagą, esminius žodžius. Siekdamas tobulinti kuriamą tekstą dar kartą jį skaito, nuosekliai taiso pagal susitartus kriterijus (C3.1.4).

Rašymo technika ir rašyba, teksto pateikimas. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Strategijos. Mokomasi kurti aiškinamąjį tekstą pagal modelį: klausimas – atsakymas; kelti klausimus (pasirengti interviu), atsakyti į klausimą keliais sakiniais. Tobulinamas įgūdis dar kartą skaityti parašytą tekstą, mokomasi taisyti jį pagal nurodymus.

4 klasė

Strategijos. Mokomasi kurti aiškinamąjį tekstą pagal modelius: klausimas – atsakymas, teiginys – pavyzdys. Tobulinamas įgūdis dar kartą skaityti parašytą tekstą, mokomasi taisyti jį pagal iš anksto susitartus kriterijus. Mokomasi tikrinti rašybą naudojantis rašybos žodynu.
5–6 klasių koncentras

Taiko konkrečiai nurodytą teksto kūrimo ar tobulinimo strategiją. Fragmentiškai naudojasi nurodytu informacijos šaltiniu plėtodamas temą ar redaguodamas tekstą, įskaitant spausdintinius ir elektroninius šaltinius. Saugodamas autorių teises skatinamas kartais nurodo perteikiamos informacijos ir vaizdinės medžiagos šaltinį (C3.1.1).

Iš dalies taiko nurodytas teksto kūrimo ir tobulinimo strategijas. Dalinai naudojasi nurodytais informacijos šaltiniais plėtodamas temą ar redaguodamas tekstą, įskaitant spausdintinius ir elektroninius šaltinius. Saugodamas autorių teises skatinamas iš dalies nurodo perteikiamos informacijos ir vaizdinės medžiagos šaltinį (C3.1.2).

Taiko nurodytas teksto kūrimo ir tobulinimo strategijas. Daugeliu atvejų naudojasi nurodytais informacijos šaltiniais plėtodamas temą ir redaguodamas tekstą, įskaitant spausdintinius ir elektroninius šaltinius. Saugodamas autorių teises iš esmės nurodo perteikiamos informacijos ir vaizdinės medžiagos šaltinį (C3.1.3).

Savarankiškai taiko nurodytas teksto kūrimo ir tobulinimo strategijas. Naudojasi nurodytais informacijos šaltiniais plėtodamas temą ir redaguodamas tekstą, įskaitant spausdintinius ir elektroninius šaltinius. Saugodamas autorių teises nurodo perteikiamos informacijos ir vaizdinės medžiagos šaltinį (C3.1.4).

Skaitymo technika ir teksto supratimo strategijos. 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

Strategijos. Mokomasi nagrinėti teksto temą, parinkti temą atitinkančią informaciją, plėtojant temą pasinaudoti nurodytu informacijos šaltiniu, planuoti tekstą, rašyti pagal planą. Tobulinamas įgūdis dar kartą skaityti parašytą tekstą, mokomasi taisyti jį pagal iš anksto susitartus kriterijus.

6 klasė

Strategijos. Mokomasi kurti aiškinamąjį tekstą pagal modelius: žinoma – nežinoma, neigimas – teigimas ir anksčiau pažintus modelius. Mokomasi pasiruošti kurti tekstą: atrinkti medžiagą, parinkti informaciją ir pavyzdžius. Mokomasi taikyti rašymo ir redagavimo strategijas (temos analizavimas, „minčių lietus“, planavimas, pasinaudojimas kitu šaltiniu temai plėtoti ir tekstui struktūruoti, naudojimasis rašybos žodynu, kitais žodynais). Tobulinamas įgūdis dar kartą skaityti parašytą tekstą, mokomasi taisyti jį pagal iš anksto susitartus kriterijus.

Rašymas ir rašyba. [...] Mokomasi kurti knygos bibliografinį aprašymą. Mokomasi vartoti ir taisyklingai užrašyti sutrumpinimus. Mokomasi įterpti trumpas citatas į tekstą.
7–8 klasių koncentras

Fragmentiškai taiko nurodytą teksto kūrimo ir tobulinimo strategiją. Naudojasi pasirinktu informacijos šaltiniu plėtodamas temą ir redaguodamas tekstą, įskaitant spausdintinius ir elektroninius šaltinius. Saugodamas autorių teises kartais nurodo perteikiamos informacijos ir vaizdinės medžiagos šaltinį (C3.1.1).

Iš dalies taiko nurodytą teksto kūrimo ir tobulinimo strategiją. Naudojasi iš dalies tinkamu informacijos šaltiniu temai plėtoti ir tekstui redaguoti, įskaitant spausdintinius ir elektroninius šaltinius. Saugodamas autorių teises iš dalies nurodo perteikiamos informacijos ir vaizdinės medžiagos šaltinį (C3.1.2).

Taiko pasirinktą teksto kūrimo ir tobulinimo strategiją. Naudojasi iš esmės tinkamais informacijos šaltiniais plėtodamas temą ir redaguodamas tekstą, įskaitant spausdintinius ir elektroninius šaltinius. Saugodamas autorių teises dažniausiai nurodo perteikiamos informacijos ir vaizdinės medžiagos šaltinį (C3.1.3).

Taiko pasirinktas teksto kūrimo ir tobulinimo strategijas. Naudojasi tinkamais informacijos šaltiniais plėtodamas temą ir redaguodamas tekstą, įskaitant spausdintinius ir elektroninius šaltinius. Saugodamas autorių teises nurodo perteikiamos informacijos ir vaizdinės medžiagos šaltinį (C3.1.4).

Skaitymo technika ir teksto supratimo strategijos. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Strategijos. Mokomasi nagrinėti temą, išskirti potemes, pagrindinę mintį ir jos sudedamąsias dalis, planuoti teksto struktūrą. Mokomasi kurti samprotavimo tekstą remiantis analize, lyginimu, klasifikacija ar (ir) pagal anksčiau pažintus aiškinimo modelius. Mokomasi naudotis ankščiau pažintomis ir naujomis teksto kūrimo strategijomis (naudojimasis kompiuterių programomis rašybai tikrinti, planavimo ir dėstymo strategijos, informacijos radimas ir atranka ir pan.). Mokomasi redaguoti tekstą pagal pateiktus kriterijus.

8 klasė

Strategijos. Pratinamasi taikyti išmoktas teksto kūrimo strategijas. Mokomasi redaguoti tekstą taikant įgytas kalbos žinias ir naudojantis įvairiais elektroniniais ir neelektroniniais žodynais ir kitais informacijos šaltiniais.
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Iš dalies taiko išmoktą teksto kūrimo ir tobulinimo strategiją. Fragmentiškai naudojasi nurodytais šaltiniais temai plėtoti ir teiginiams argumentuoti. Redaguodamas tekstus iš dalies taiko įgytas kalbos žinias, kartais naudojasi pasirinktu informacijos šaltiniu. Skatinamas iš dalies nurodo perteikiamos informacijos ir vaizdinės medžiagos šaltinį (C3.1.1).

Iš dalies taiko išmoktas teksto kūrimo ir tobulinimo strategijas. Iš dalies tinkamai naudojasi pasirinktais šaltiniais plėtodamas temą ir argumentuodamas teiginius. Redaguodamas tekstus iš dalies taiko įgytas kalbos žinias, iš dalies naudojasi pasirinktu informacijos šaltiniu. Saugodamas autorių teises iš dalies nurodo perteikiamos informacijos ir vaizdinės medžiagos šaltinį (C3.1.2).

Taiko išmoktas teksto kūrimo ir tobulinimo strategijas. Iš esmės tinkamai naudojasi pasirinktais šaltiniais plėtodamas temą ir argumentuodamas teiginius. Redaguodamas tekstus taiko įgytas kalbos žinias, daugeliu atvejų naudojasi įvairiais informacijos šaltiniais. Saugodamas autorių teises dažniausiai nurodo perteikiamos informacijos ir vaizdinės medžiagos šaltinį (C3.1.3).

Savarankiškai taiko išmoktas teksto kūrimo ir tobulinimo strategijas. Tinkamai naudojasi pasirinktais šaltiniais temai plėtoti ir teiginiams argumentuoti. Redaguodamas tekstus visada taiko įgytas kalbos žinias, naudojasi įvairiais informacijos šaltiniais. Saugodamas autorių teises nurodo perteikiamos informacijos ir vaizdinės medžiagos šaltinį (C3.1.4).

Skaitymo technika ir teksto supratimo strategijos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Strategijos. Pratinamasi taikyti pažintas strategijas, redaguoti tekstą taikant įgytas kalbos žinias ir tikslingai naudojantis įvairiais elektroniniais ir neelektroniniais žodynais ir kitais informacijos šaltiniais.

Rašymas ir rašyba. Pagal pateiktus pavyzdžius mokomasi šaltinių bibliografinio aprašo.

10 (II gimnazijos) klasė

Strategijos. Gilinami gebėjimai taikyti pažintas strategijas ir principus, redaguoti savo ir kitų autorių tekstus tikslingai naudojantis įvairiais elektroniniais ir neelektroniniais žodynais ir kitais informacijos šaltiniais.
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Taiko vieną kitą išmoktą teksto kūrimo ir tobulinimo strategiją. Iš dalies tinkamai naudojasi pasirinktu šaltiniu temai plėtoti ir teiginiams argumentuoti. Redaguodamas tekstus dažniausiai taiko sukauptas kalbos žinias, iš dalies naudojasi pasirinktu informacijos šaltiniu. Saugodamas autorių teises iš dalies nurodo perteikiamos informacijos ir vaizdinės medžiagos šaltinį (C3.1.1).

Iš dalies tikslingai parenka ir taiko sakytinio ir rašytinio teksto kūrimo ir tobulinimo strategijas. Naudojasi iš esmės tinkamais šaltiniais plėtodamas temą ir argumentuodamas teiginius. Redaguodamas tekstus dažniausiai taiko sukauptas kalbos žinias, iš dalies naudojasi įvairiais informacijos šaltiniais. Saugodamas autorių teises dažnai nurodo perteikiamos informacijos ir vaizdinės medžiagos šaltinį (C3.1.2).

Dažniausiai tikslingai pasirenka ir taiko sakytinio ir rašytinio teksto kūrimo ir tobulinimo strategijas. Naudojasi įvairiais šaltiniais plėtodamas temą ir argumentuodamas teiginius. Redaguodamas tekstus taiko sukauptas kalbos žinias, daugeliu atvejų naudojasi įvairiais informacijos šaltiniais. Saugodamas autorių teises daugeliu atvejų nurodo perteikiamos informacijos ir vaizdinės medžiagos šaltinį (C3.1.3).

Tikslingai pasirenka ir taiko sakytinio ir rašytinio teksto kūrimo ir tobulinimo strategijas. Naudojasi įvairiais tinkamais šaltiniais temai plėtoti, pasirinkdamas problemos sprendimo būdą ir argumentuodamas teiginius. Redaguodamas tekstus taiko sukauptas kalbos žinias, naudojasi įvairiais informacijos šaltiniais. Saugodamas autorių teises nurodo perteikiamos informacijos ir vaizdinės medžiagos šaltinį (C3.1.4).

Skaitymo technika ir teksto supratimo strategijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Strategijos. Mokomasi pasirinkti teksto kūrimo, rašymo ir tobulinimo strategiją ir principus ir juos taikyti. Tobulinami gebėjimai redaguoti savo ir kitų autorių tekstus tikslingai naudojantis įvairiais elektroniniais ir neelektroniniais žodynais ir kitais informacijos šaltiniais.

IV gimnazijos klasė

Strategijos. Mokomasi pasirinkti teksto kūrimo, rašymo ir tobulinimo strategiją ir principus ir juos taikyti. Tobulinami gebėjimai redaguoti savo ir kitų autorių tekstus tikslingai naudojantis įvairiais elektroniniais ir neelektroniniais žodynais ir kitais informacijos šaltiniais.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Pagal pateiktą pavyzdį ir iliustraciją kuria trumpą konkretaus turinio tekstą laikydamasis detalizuotų nurodymų ir kai kurių užduoties reikalavimų (C1.1.1).

Kurdamas tekstą fragmentiškai sieja jį su tema. Dažnai nepagrįstai kartoja tuos pačius žodžius (C1.2.1).

Vartoja vieną kitą naujai pažintą žodį ir posakį (C1.3.1).

Pagal bendrus nurodymus, pateiktą pavyzdį ir iliustraciją kuria trumpą konkretaus turinio tekstą iš dalies laikydamasis užduoties reikalavimų (C1.1.2).

Kurdamas tekstą iš dalies sieja jį su tema. Nepagrįstai kartoja tuos pačius žodžius (C1.2.2).

Vartoja kai kuriuos naujai pažintus žodžius ir posakius (C1.3.2).

Pagal bendrus nurodymus, pavyzdį ir iliustracijas kuria trumpą konkretaus turinio tekstą iš esmės laikydamasis užduoties ir mokymosi turinyje nurodytų žanro reikalavimų (C1.1.3).

Kurdamas tekstą iš esmės sieja jį su tema. Vartoja žinomus sinonimus ar įvardžius vengdamas tų pačių žodžių kartojimo tekste (C1.2.3).

Siekdamas aiškumo vartoja daugumą naujai pažintų žodžių ir posakių (C1.3.3).

Pagal bendrus nurodymus, pavyzdį ir iliustracijas kuria trumpą konkretaus turinio tekstą laikydamasis užduoties ir mokymosi turinyje nurodytų žanro reikalavimų (C1.1.4).

Kurdamas tekstą laikosi temos. Vartoja žinomus sinonimus ar įvardžius vengdamas tų pačių žodžių kartojimo tekste (C1.2.4).

Siekdamas aiškumo nuosekliai vartoja naujai pažintus žodžius ir posakius (C1.3.4).

Tekstų tipai ir žanrai. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

Teksto kūrimas ir redagavimas. Mokomasi paaiškinti, kas pavaizduota paveikslėlyje. Mokomasi kurti trumpą tekstą pagal pavyzdį, pagal kelių paveikslėlių seką, pasirinkti tinkamus žodžius. Mokomasi sieti sakinius su tema, sieti vieną sakinį su kitu pagal prasmę.

Tekstų tipai ir žanrai. Mokomasi atsakyti į klausimą pilnu sakiniu, kurti trumpą informacinį tekstą (žodžiu), trumpą pasakojimą (žodžiu) pagal kelių paveikslėlių seką.

Leksika ir žodžių daryba. Mokomasi plėtoti žodyną pagal nurodytas kalbinės veiklos temas. [...]

2 klasė

Teksto kūrimas ir redagavimas. Mokomasi kurti trumpą tekstą žodžiu ir raštu pagal užduotį, pavyzdį, laikantis temos. Mokomasi pradėti tekstą įžanginiu sakiniu. Mokomasi tinkamai vartoti žodžius, padedančius išreikšti įvykių seką, laiką ir vietą. Mokomasi užrašyti informaciją apie daiktų ypatybes (pasirengiant aprašymui). Mokomasi tinkamai pasirinkti žodžius, vengti jų nepagrįsto kartojimo.

Tekstų tipai ir žanrai. Mokomasi kurti įvairaus pobūdžio tekstus, paisant žanro reikalavimų: trumpas informacinis tekstas (žodžiu ir raštu), pasakojimas, trumpas laiškas, kvietimas, sveikinimai (lenk. życzenia), kūrybiniai bandymai pagal pavyzdį (pvz., pasaka, eilėraštis).

Leksika ir žodžių daryba. Mokomasi plėtoti žodyną pagal kalbinės veiklos temas. Mokomasi teisingai vartoti sinonimus ir antonimus (be terminų vartojimo). [...]
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Rašo aiškiai daugumą raidžių, žodžių ir sakinių. Iš dalies paiso linijų ir paraščių, pagal nurodymą išdėsto puslapyje trumpą tekstą ir jo pavadinimą (C2.1.1).

Iš dalies taisyklingai rašo dažnai vartojamus įsimintus žodžius, fragmentiškai paiso rašybos ir skyrybos pagrindinių taisyklių, nurodytų mokymosi turinyje. Pagal nurodymus iš dalies tinkamai vartoja savo amžiaus tarpsnį atitinkančią bendrinės kalbos leksiką. Dažnai pasitaiko rašybos, gramatikos ir leksikos klaidų, bet pagrindinė informacija suprantama (C2.2.1).

Pagal konkrečius nurodymus ir pavyzdį panaudoja vaizdinę medžiagą teksto konkretaus pobūdžio elementams iliustruoti (C2.3.1).

Rašo aiškiai daugumą raidžių, žodžių, sakinių ir žinomų skyrybos ženklų. Dažniausiai paiso linijų ir paraščių, tinkamai išdėsto puslapyje trumpą tekstą ir jo pavadinimą (C2.1.2).

Iš dalies taisyklingai rašo įsimintus žodžius, paiso dalies rašybos ir skyrybos pagrindinių taisyklių, nurodytų mokymosi turinyje. Iš dalies tinkamai vartoja savo amžiaus tarpsnį atitinkančią bendrinės kalbos leksiką. Dažnai pasitaiko rašybos, gramatikos ir leksikos klaidų, bet teksto prasmė suprantama (C2.2.2).

Pagal konkrečius nurodymus panaudoja vaizdinę medžiagą teksto konkretaus pobūdžio elementams iliustruoti (C2.3.2).

Rašo aiškiai raides, žodžius, sakinius ir žinomus skyrybos ženklus, paiso linijų ir paraščių, tinkamai išdėsto puslapyje tekstą ir jo pavadinimą (C2.1.3).

Rašo taisyklingai daugumą įsimintų žodžių, iš esmės paiso rašybos ir skyrybos pagrindinių taisyklių, nurodytų mokymosi turinyje Daugeliu atvejų tinkamai vartoja savo amžiaus tarpsnį atitinkančią bendrinės kalbos leksiką. Atsitiktinės rašybos, gramatikos ir leksikos klaidos netrukdo suprasti teksto prasmę (C2.2.3).

Pagal bendrus nurodymus panaudoja vaizdinę medžiagą teksto konkretaus pobūdžio elementams iliustruoti (C2.3.3).

Rašo aiškiai ir dailiai raides, žodžius, sakinius ir žinomus skyrybos ženklus, paiso linijų ir paraščių, tinkamai išdėsto puslapyje tekstą ir jo pavadinimą (C2.1.4).

Rašo taisyklingai įsimintus žodžius, paiso rašybos ir skyrybos pagrindinių taisyklių, nurodytų mokymosi turinyje. Tinkamai vartoja savo amžiaus tarpsnį atitinkančią bendrinės kalbos leksiką. Kartais pasitaiko viena kita rašybos, gramatikos ir leksikos klaida (C2.2.4).

Savarankiškai panaudoja vaizdinę medžiagą teksto konkretaus pobūdžio elementams iliustruoti (C2.3.4).

Rašymo technika ir rašyba, teksto pateikimas. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

Rašymo technika ir rašyba, teksto pateikimas. Mokomasi taisyklingai ir dailiai rašyti rašytinės abėcėlės raides ir jas jungti žodžiuose. Mokomasi ir pratinamasi rašyti žinomus ir vartojamus žodžius, kurių rašyba nesiskiria nuo tarimo. Mokomasi taisyklingai užrašyti įsidėmėtinos rašybos žodžius. Mokomasi rašyti vardus, pavardes ir vietovardžius didžiąja raide. Mokomasi rašyti trumpus sakinius, pratinamasi rašyti didžiąją raidę sakinio pradžioje.

Sintaksė ir skyryba. Mokomasi atpažinti ir vartoti savo kalboje vientisinius sakinius. Mokomasi atpažinti sakinio perteikiamą prasmę ir intenciją, skirti tiesioginius, klausiamuosius, šaukiamuosius sakinius (be terminų vartojimo) [...]. Mokomasi rašyti didžiąją raidę sakinio pradžioje ir taisyklingai vartoti skyrybos ženklus sakinio gale: tašką, klaustuką, šauktuką. 

2 klasė

Rašymo technika ir rašyba, teksto pateikimas. Pratinamasi aiškiai ir taisyklingai rašyti žodžius ir sakinius. Nagrinėjamos pagrindinės rašybos taisyklės: didžiosios ar mažosios raidės rašymas varduose, pavardėse, geografiniuose pavadinimuose, šalių gyventojų ir tautybių pavadinimuose, įstaigų, švenčių pavadinimuose, laiško mandagumo formulėse. Mokomasi užrašyti adresą, dažniausiai vartojamus sutrumpinimus, kūrinio arba rašomo teksto pavadinimą, skaičius žodžiais. Plėtojant žodyną mokomasi naujų žodžių rašybos. Mokomasi taisyklingai užrašyti įsidėmėtinos rašybos žodžius. Mokomasi taisyklingai perkelti žodį į kitą eilutę.

Rašyba. Formuojami įgūdžiai taisyklingai rašyti dalelytę „nie“ su veiksmažodžiais ir būdvardžiais. Formuojami įgūdžiai taisyklingai rašyti žodžius su minkštaisiais, dusliaisias priebalsiais (paprastieji atvejai), žodžius su specifiniais kalbos rašto ženklais (lenk. „ę“, „ą“; „ó“ niewymienne oraz wymienne na „o, e, a“, w zakończeniach „–ówka“; „u“ w zakończeniach „–uje“; „ż”; „rz“ wymienne na „r“, w zakończeniach „–arz, -erz“, po spółgłoskach „b, p, d, t, g, k, ch, w, j“).

Sintaksė ir skyryba. Mokomasi pagal sakymo tikslą sudaryti tiesioginius, klausiamuosius, skatinamuosius sakinius. Susipažįstama su veiksmažodžio kaip pagrindinio sakinio žodžio funkcija. Mokomasi kelti klausimus sakinio žodžiams, derinti būdvardžius ir daiktavardžius pagal giminę ir skaičių, derinti veiksmažodžius ir daiktavardžius. Mokomasi vientisinių ir išplėstinių sakinių sudarymo vartojant klausimus.

Teksto grafinis apipavidalinimas. Mokomasi parinkti arba nupiešti iliustraciją kuriamam tekstui, paaiškinti jos ryšį su tekstu.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Kuria tekstą pagal pavyzdį, pateiktą trumpą planą ar paveikslėlių seką. Skatinamas tobulina kuriamą tekstą: dar kartą jį skaito, taiso pagal pavyzdį ar konkretų nurodymą (C3.1.1).

Kuria tekstą pagal pavyzdį, pateiktą planą ar paveikslėlių seką. Skatinamas tobulina kuriamą tekstą: dar kartą jį skaito, taiso pagal konkretų nurodymą (C3.1.2).

Kuria tekstą pagal pavyzdį, pateiktą planą ar paveikslėlių seką. Tobulina kuriamą tekstą: dar kartą jį skaito, taiso pagal nurodymą (C3.1.3).

Kuria tekstą pagal pavyzdį, sudarytą planą ar paveikslėlių seką. Savarankiškai tobulina kuriamą tekstą: dar kartą jį skaito, taiso pagal nurodymą (C3.1.4).

Teksto kūrimas ir redagavimas. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

Teksto kūrimas ir redagavimas. [...] Mokomasi kurti trumpą tekstą pagal pavyzdį, pagal kelių paveikslėlių seką, pasirinkti tinkamus žodžius. [...]

2 klasė

Strategijos. Mokomasi pasakoti pagal planą, perskaitytą tekstą ir paveikslėlių seką. Mokomasi redaguoti kvietimą, rašyti laišką pagal pavyzdį (kreipinys, vietovė, data, atsisveikinimas, parašas). Formuojamas įgūdis dar kartą skaityti parašytą tekstą, mokomasi taisyti jį pagal nesudėtingą nurodymą.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
3–4 klasių koncentras

Pagal bendrus nurodymus, tipinį pavyzdį, pateiktą planą, iliustracijas kuria trumpą konkretaus turinio tekstą, fragmentiškai atitinkantį mokymosi turinyje nurodytus žanro reikalavimus, iš dalies atsižvelgdamas į adresatą artimoje ir kasdienėje aplinkoje (C1.1.1).

Pagal konkrečius nurodymus plėtoja teksto temą. Iš dalies paiso trinarės teksto struktūros. Pagal konkrečius nurodymus išskiria pastraipas. Vienu kitu atveju pagal prasmę sieja sakinius tekste. Kartais nepagrįstai kartoja tuos pačius žodžius (C1.2.1).

Fragmentiškai vartoja naujai pažintą leksiką, pagal konkrečius nurodymus vartoja vieną kitą epitetą (C1.3.1).

Pagal bendrus nurodymus, tipinį pavyzdį, pateiktą planą ir vaizdinę medžiagą kuria konkretaus turinio tekstą, iš dalies atitinkantį mokymosi turinyje nurodytus žanro reikalavimus, iš esmės atsižvelgdamas į adresatą artimoje ir kasdienėje aplinkoje (C1.1.2).

Pagal nurodymus plėtoja teksto temą. Iš esmės paiso trinarės teksto struktūros, formuluoja trumpą įžanginį ir baigiamąjį sakinį. Iš dalies pagal prasmę sieja sakinius ir pagal nurodymus išskiria pastraipas. Iš dalies vartoja žinomus sinonimus ar įvardžius vengdamas žodžių kartojimo tekste (C1.2.2).

Siekdamas aiškumo iš dalies tinkamai vartoja žinomus žodžius ir dalį naujai pažintos leksikos. Pagal konkrečius nurodymus vartoja kai kuriuos vaizdingus žodžius: palyginimus, epitetus (C1.3.2).

Pagal bendrus nurodymus, pavyzdį, planą, vaizdinę medžiagą ir esminius žodžius kuria tekstą, daugeliu atvejų atitinkantį mokymosi turinyje nurodytus žanro reikalavimus, atsižvelgdamas į adresatą ir komunikavimo situaciją artimoje ir kasdienėje aplinkoje (C1.1.3).

Pagal aptartą planą plėtoja teksto temą. Paiso trinarės teksto struktūros, formuluoja įžanginį ir baigiamąjį sakinį. Iš esmės pagal prasmę išskiria pastraipas ir sieja sakinius. Vartoja žinomus sinonimus ir įvardžius, praleidžia kai kuriuos žodžius, vengdamas jų kartojimo tekste (C1.2.3).

Siekdamas aiškumo ir teksto estetikos daugeliu atvejų tinkamai vartoja žinomą ir naujai pažintą leksiką. Vartoja vaizdingus žodžius: perkeltinės reikšmės žodžius ir posakius, palyginimus, epitetus (C1.3.3).

Pagal nurodymus, pavyzdį, planą, vaizdinę medžiagą ir esminius žodžius kuria tekstą, atitinkantį beveik visus mokymosi turinyje nurodytus žanro reikalavimus, atsižvelgdamas į adresatą ir komunikavimo situaciją artimoje ir kasdienėje aplinkoje (C1.1.4).

Savarankiškai plėtoja teksto temą. Paiso trinarės teksto struktūros, formuluoja tinkamą trumpą įžangą ir pabaigą. Pagal prasmę išskiria pastraipas ir sieja sakinius. Vartoja žinomus sinonimus ir įvardžius, praleidžia kai kuriuos žodžius, vengdamas jų kartojimo tekste (C1.2.4).

Siekdamas aiškumo ir teksto estetikos tikslingai vartoja žinomą ir naujai pažintą leksiką, vaizdingus žodžius: perkeltinės reikšmės žodžius ir posakius, palyginimus, epitetus (C1.3.4).

Teksto kūrimas ir redagavimas 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Teksto kūrimas ir redagavimas. Mokomasi kurti tekstą žodžiu ir raštu laikantis temos, pagal užduotį, sudarytą planą, pavyzdį, vaizdinę medžiagą. Mokomasi paisyti trinarės pasakojimo struktūros: kurti trumpą įžangą (užuomazgą), dėstymą (veiksmo vystymąsi, kulminaciją), pabaigą (atomazgą) ir trinarės aprašymo struktūros: trumpa įžanga, dėstymas, pabaiga. Mokomasi sieti sakinius su teksto tema, sieti vieną sakinį su kitu. Siekiant teksto rišlumo mokomasi vengti žodžių kartojimo, vartojant sinonimus, įvardžius ir kt. Mokomasi pasirinkti tinkamus žodžius, išreiškiančius aprašymo vietą, erdvę, erdvės tvarką; aptarti ir grupuoti objektų ypatingus bruožus ir detales. Siekiant teksto aiškumo, mokomasi taisyklingai vartoti žodžius ir jų gramatines formas, perkeltinės reikšmės žodžius, epitetus.

Tekstų tipai ir žanrai. Mokomasi kurti įvairaus pobūdžio tekstus, paisant žanro reikalavimų, adresato ir komunikavimo situacijos: pasakojimas, konkretaus objekto aprašymas, trumpas aiškinamasis tekstas, užrašas (lenk. notatka), elektroninis laiškas, sveikinimai (lenk. życzenia i gratulacje), skelbimas, kūrybiniai bandymai (pvz., dienoraštis, eilėraštis ir pan.).

Leksika ir žodžių daryba. Mokomasi plėtoti žodyną pagal kalbinės veiklos temas. Mokomasi atpažinti ir aptarti daugiareikšmius žodžius, nusakyti jų tiesioginę ir perkeltinę reikšmę (be terminų vartojimo), aptarti perkeltinės prasmės vaizdingumą. Aptariama aiškinamojo lenkų kalbos žodyno (lenk. „Słownik języka polskiego“) struktūra. Aiškinamasi, kad jis sudarytas abėcėline žodžių tvarka. Supažindinama su sąvokomis: priešdėlis, šaknis, priesaga, galūnė. Mokytojui padedant mokomasi sudaryti naujus priešdėlinius, priesaginius žodžius pagal pavyzdį, juos tinkamai vartoti tekste.

Meninė kalba ir jos funkcijos. [...] Mokomasi atpažinti [...] tekste epitetą, perkeltinės reikšmės žodžius, pakartojimą, [...] aptarti jų funkcijas. [...]

4 klasė

Teksto kūrimas ir redagavimas .Mokomasi kurti tekstą žodžiu ir raštu laikantis temos, pagal užduotį, sudarytą planą, pavyzdį, vaizdinę medžiagą, pateiktus esminius žodžius; išreikšti ir paaiškinti nuomonę. Mokomasi paisyti trinarės teksto struktūros. Mokomasi išskirti tekste pastraipas pagal prasmę, nusakyti pastraipos mintį, jos ryšį su teksto tema. Mokomasi sieti vieną sakinį su kitu pastraipoje; siekiant teksto rišlumo vengti žodžių kartojimo, vartojant sinonimus, antonimus, įvardžius ir kt., pasirinkti tinkamus žodžius ir gramatines formas. Siekiant teksto aiškumo, mokomasi taisyklingai vartoti žodžius ir jų gramatines formas, perkeltinės reikšmės žodžius ir posakius, epitetus, palyginimus. Mokomasi išskirti aprašymo dominuojantį elementą ir detales.

Tekstų tipai ir žanrai. Mokomasi kurti įvairaus pobūdžio tekstus, paisant žanro reikalavimų, atsižvelgiant į adresatą ir komunikavimo situaciją: paveikslo, žmogaus aprašymas, aiškinamasis tekstas, žinutė, neoficialus laiškas, sveikinimai, linkėjimai (lenk. życzenia i gratulacje, pozdrowienia), kūrybiniai bandymai (pvz., eilėraštis, dienoraštis, pasakojimas ir pan.).

Leksika ir žodžių daryba. Mokomasi plėtoti žodyną pagal kalbinės veiklos temas, mokomasi atitinkamų semantinių grupių žodžių darybos. Mokomasi atpažinti vaizdingus žodžius ir žodžių junginius, aptarti jų reikšmę, atpažinti ir vartoti sinonimus, antonimus (be termino vartojimo), pateikti jų pavyzdžių. Įtvirtinama giminiškų žodžių sąvoka. Susipažįstama su balsių ir priebalsių kaita giminiškuose žodžiuose. Mokomasi atpažinti priešdėlinius ir priesaginius vedinius, sudaryti pagal jų modelius naujus žodžius.

Meninė kalba ir jos funkcijos. Mokomasi atpažinti tekste epitetą, perkeltinės reikšmės žodžius, pakartojimą, garsų pamėgdžiojimą (...) kalbines formules ir aptarti jų funkcijas.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
3–4 klasių koncentras

Iš dalies aiškiai rašo ranka žodžius, trumpus sakinius ir trumpus tekstus. Pagal konkrečius nurodymus rašo kelių sakinių tekstus mobiliųjų įrenginių ir kompiuterio klaviatūra (C2.1.1).

Fragmentiškai laikosi kai kurių gramatikos, rašybos ir skyrybos pagrindinių taisyklių, nurodytų mokymosi turinyje. Iš dalies tinkamai vartoja savo amžiaus tarpsnį atitinkančią dažnai vartojamą bendrinės kalbos leksiką. Pasitaiko daug rašybos, skyrybos, gramatikos ir leksikos klaidų, bet teksto prasmė suprantama (C2.2.1).

Pagal konkrečius nurodymus panaudoja vaizdinę medžiagą teksto elementams iliustruoti pasitelkdamas internetą bei kitas technologijas, atsakydamas į konkrečius klausimus fragmentiškai nurodo šaltinį ar autorių (C2.3.1).

Pakankamai aiškiai rašo ranka žodžius, sakinius ir tekstus. Pagal nurodymus rašo kelių sakinių tekstus mobiliųjų įrenginių ir kompiuterio klaviatūra (C2.1.2).

Iš dalies laikosi gramatikos, rašybos ir skyrybos pagrindinių taisyklių, nurodytų mokymosi turinyje. Daugeliu atvejų tinkamai vartoja savo amžiaus tarpsnį atitinkančią dažnai vartojamą bendrinės kalbos leksiką. Dažnai pasitaiko rašybos ir skyrybos, gramatikos ir leksikos klaidų, bet teksto prasmė suprantama (C2.2.2).

Pagal nurodymus panaudoja vaizdinę medžiagą teksto elementams iliustruoti, pasitelkdamas internetą bei kitas technologijas, atsakydamas į klausimus nurodo šaltinį ar autorių (C2.3.2).

Rašo aiškiai ir sklandžiai ranka žodžius, sakinius ir tekstus. Rašo vienos arba dviejų pastraipų trumpus tekstus mobiliųjų įrenginių ir kompiuterio klaviatūra (C2.1.3).

Laikosi daugumos gramatikos, rašybos ir skyrybos pagrindinių taisyklių, nurodytų mokymosi turinyje. Daugeliu atvejų tinkamai vartoja savo amžiaus tarpsnį atitinkančią bendrinės kalbos leksiką. Kartais pasitaikančios sudėtingesnės rašybos ir skyrybos klaidos, gramatikos ir leksikos klaidos netrukdo suprasti teksto prasmę (C2.2.3).

Panaudoja vaizdinę medžiagą teksto elementams iliustruoti, pasitelkdamas internetą bei kitas technologijas, iš dalies nurodo šaltinį ar autorių (C2.3.3).

Rašo aiškiai, dailiai ir sklandžiai ranka. Rašo kelių pastraipų trumpus tekstus mobiliųjų įrenginių ir kompiuterio klaviatūra (C2.1.4).

Laikosi gramatikos, rašybos ir skyrybos pagrindinių taisyklių, nurodytų mokymosi turinyje. Tinkamai vartoja savo amžiaus tarpsnį atitinkančią bendrinės kalbos leksiką. Atsitiktinės rašybos ir skyrybos, gramatikos ar leksikos klaidos netrukdo suprasti teksto prasmę (C2.2.4).

Tinkamai panaudoja vaizdinę medžiagą teksto elementams iliustruoti, pasitelkdamas internetą bei kitas technologijas iš esmės nurodo šaltinį ar autorių (C2.3.4).

Rašymo technika ir rašyba, teksto pateikimas. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Rašymas ir rašyba. Mokomasi aiškiai rašyti žodžius ranka, trumpus tekstus klaviatūra (telefonu, kompiuteriu), lygiuoti tekstą pagal paraštes. Rašant sakinį ir trumpą tekstą taikyti pagrindines rašybos taisykles, įskaitant dažnai vartojamų sudurtinių žodžių rašybą. Mokomasi užrašyti datą, sutrumpinimus. Plėtojant žodyną ir mokantis gramatikos pagrindų mokomasi naujų žodžių ir jų gramatinių formų rašybos.

Kalbos dalys ir žodžių kaityba. Mokomasi atpažinti daiktavardžių ir būdvardžių formas. Mokomasi linksnių pavadinimų ir klausimų. Mokomasi atskirti kamieną ir galūnę. Susipažįstama su veiksmažodžių bendraties forma ir veiksmažodžių laikais. Mokomasi asmenuoti taisyklingas ir netaisyklingas, bet dažnai vartojamas (pvz., być, iść) veiksmažodžių esamojo, būtojo ir būsimojo laiko formas. Mokomasi atpažinti asmeninius įvardžius ir vartoti mandagumo įvardžius, atpažinti skaitvardžius (skaičiai ir datos) ir prieveiksmius. Mokomasi taisyklingai vartoti prielinksnius.

Sintaksė ir skyryba. Mokomasi sudaryti vientisinius ir sudėtinius, tiesioginius, klausiamuosius, skatinamuosius ir šaukiamuosius išplėstinius sakinius. Mokomasi derinti būdvardžius ir daiktavardžius pagal giminę, skaičių, linksnį. Susipažįstama su tarinio (kaip pagrindinės sakinio dalies, veiksmą reiškiančio žodžio, „ką veikia?“) ir veiksnio (kaip daiktavardžio, atsakančio į klausimą „kas tai daro?“) samprata (be terminų). Mokomasi nagrinėti nesudėtingus trumpus sakinius, nurodyti tarinį ir veiksnį. Mokomasi derinti veiksmažodžio (tarinio) ir daiktavardžio (veiksnio) formas. Mokomasi nusakyti kreipinį, atpažinti jo formą ir skyrybos būdus (kablelis, šauktukas).

Teksto grafinis apipavidalinimas. Mokomasi parinkti iliustraciją teksto fragmentui, parengti teksto pristatymą su atitinkančiomis iliustracijomis; pateikti informaciją lentelės forma ir kt. Mokomasi nurodyti iliustracinės medžiagos autorių ir šaltinį.

4 klasė

Rašymas ir rašyba. Mokomasi aiškiai ir sklandžiai rašyti ranka, klaviatūra (telefonu, kompiuteriu); rašant tekstą taikyti pagrindines rašybos taisykles. Tobulinami ir automatizuojami rašymo įgūdžiai. Plėtojant žodyną ir mokantis gramatikos pagrindų mokomasi naujų žodžių ir jų gramatinių formų rašybos.

Leksika ir žodžių daryba. Mokomasi plėtoti žodyną pagal kalbinės veiklos temas, mokomasi atitinkamų semantinių grupių žodžių darybos. Mokomasi atpažinti vaizdingus žodžius ir žodžių junginius, aptarti jų reikšmę, atpažinti ir vartoti sinonimus, antonimus (be termino vartojimo), pateikti jų pavyzdžių. Įtvirtinama giminiškų žodžių sąvoka. Susipažįstama su balsių ir priebalsių kaita giminiškuose žodžiuose. Mokomasi atpažinti priešdėlinius ir priesaginius vedinius, sudaryti pagal jų modelius naujus žodžius.

Kalbos dalys ir žodžių kaityba. Mokomasi skirti savarankiškas kalbos dalis (daiktavardį, būdvardį, veiksmažodį, įvardį, prieveiksmį); mokomasi atpažinti semantinius ir (ar) gramatinius kalbos dalių požymius. Mokomasi taisyklingai linksniuoti daiktavardžius ir būdvardžius. Susipažįstama su vyriškojo ir nevyriškojo asmens giminės daiktavardžių ir būdvardžių daugiskaitos vardininku (lenk. formy męskoosobowe i niemęskoosobowe). Susipažįstama su asmeniniais įvardžiais (išrinkti linksniai), ilgųjų ir trumpųjų įvardžių formomis ir jų vartojimo taisyklėmis. Mokomasi asmenuoti dažniausiai vartojamus veiksmažodžius esamuoju, būtuoju ir būsimuoju laiku, paisyti asmens galūnių, vyriškojo ir nevyriškojo asmens giminės formų. Mokomasi atpažinti ir teisingai vartoti prielinksnius ir jungtukus.

Sintaksė ir skyryba. Mokomasi atpažinti sakinį ir sakinio atitikmenį (lenk. zdanie i równoważnik zdania). Mokomasi atpažinti žodžius, apibrėžiančius veiksnį ir tarinį. Mokomasi kelti klausimus kitiems sakinio žodžiams. Mokomasi derinti žodžius sakinyje gimine, skaičiumi ir linksniu. Mokomasi dažniau vartojamų veiksmažodžių ir būdvardžių valdymo, tinkamai vartoti linksnį arba linksnį su prielinksniu (pvz., lenk. przyglądać się czemu, dziękować komu, martwić się czym, chorować na co, zadzwonić do kogo, wiedzieć o czym/co, znać kogo/co, korzystać z czego ir pan.). Mokomasi sudaryti vientisinius ir sudėtinius sakinius. Susipažįstama su sudėtinių sujungiamųjų ir prijungiamųjų sakinių (be termino) pagrindiniams santykiams (pvz., priešinimo, įvykio sekos, priežasties, pasekmės) išreikšti tipais, mokomasi vartoti tinkamus jungtukus ir skyrybos ženklus.

Teksto grafinis apipavidalinimas. Mokomasi parinkti iliustraciją tekstui; pateikti informaciją lentelės arba kita grafine forma. Formuojami įgūdžiai nurodyti iliustracijos autorių ir šaltinį.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
3–4 klasių koncentras

Kuria tekstą pagal pavyzdį, pateiktą planą, vaizdinę medžiagą, pateiktus žodžius. Siekdamas tobulinti kuriamą tekstą skatinamas dar kartą jį fragmentiškai skaito, taiso pagal susitartą vieną kriterijų (C3.1.1).

Kuria tekstą pagal pavyzdį, sudarytą planą, vaizdinę medžiagą, pateiktus esminius žodžius. Siekdamas tobulinti kuriamą tekstą dar kartą jį iš dalies skaito, taiso pagal susitartus vieną ar du kriterijus (C3.1.2).

Kuria tekstą pagal pavyzdį, sudarytą planą, vaizdinę medžiagą, pateiktus esminius žodžius. Siekdamas tobulinti kuriamą tekstą dar kartą jį skaito, taiso pagal susitartus kriterijus (C3.1.3).

Savarankiškai kuria tekstą pagal pavyzdį, sudarytą planą, vaizdinę medžiagą, esminius žodžius. Siekdamas tobulinti kuriamą tekstą dar kartą jį skaito, nuosekliai taiso pagal susitartus kriterijus (C3.1.4).

Rašymo technika ir rašyba, teksto pateikimas. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Strategijos. Mokomasi kurti aiškinamąjį tekstą pagal modelį: klausimas – atsakymas; kelti klausimus (pasirengti interviu), atsakyti į klausimą keliais sakiniais. Tobulinamas įgūdis dar kartą skaityti parašytą tekstą, mokomasi taisyti jį pagal nurodymus.

4 klasė

Strategijos. Mokomasi kurti aiškinamąjį tekstą pagal modelius: klausimas – atsakymas, teiginys – pavyzdys. Tobulinamas įgūdis dar kartą skaityti parašytą tekstą, mokomasi taisyti jį pagal iš anksto susitartus kriterijus. Mokomasi tikrinti rašybą naudojantis rašybos žodynu.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
5–6 klasių koncentras

Pagal nurodymus, pavyzdį, planą, vaizdinę medžiagą ir esminius žodžius kuria tekstą, fragmentiškai atitinkantį mokymosi turinyje nurodytus teksto žanrų reikalavimus. Pasirenka vieną kitą raiškos elementą, atitinkantį teksto žanrą ir adresatą artimoje ir kasdienėje aplinkoje (C1.1.1).

Pagal aptartą planą plėtoja teksto temą. Iš esmės paiso trinarės struktūros, formuluoja įžanginį ir baigiamąjį sakinį. Dėstyme pagal prasmę išskiria bent dvi pastraipas. Iš dalies sieja sakinius pastraipoje kartais vartodamas rišlumo priemones. Dažnai kartoja tuos pačius žodžius (C1.2.1).

Siekdamas aiškumo ir teksto estetikos pagal nurodymus vartoja žinomą leksiką ir vieną kitą naujai pažintą žodį, kai kurias gramatines konstrukcijas, atsitiktinai vartoja palyginimus, epitetus (C1.3.1).

Pagal nurodymus, pavyzdį, planą, vaizdinę medžiagą ir esminius žodžius kuria tekstus su abstrahavimo elementais, iš dalies atitinkančius mokymosi turinyje nurodytus teksto tipų ir žanrų reikalavimus. Iš dalies pasirenka raiškos elementus, atitinkančius teksto žanrą, turinį, tikslą, adresatą ir komunikavimo situaciją artimoje ir kasdienėje aplinkoje (C1.1.2).

Iš dalies logiškai plėtoja teksto temą. Iš esmės paiso trinarės struktūros, formuluoja įžanginį ir baigiamąjį sakinį. Iš dalies pagal prasmę išskiria pastraipas. Sieja sakinius pastraipoje vartodamas kai kurias rišlumo priemones. Vartoja kai kuriuos žinomus sinonimus ir įvardžius, vengdamas žodžių kartojimo tekste (C1.2.2).

Siekdamas aiškumo ir teksto estetikos iš dalies tinkamai vartoja žinomą leksiką ir kai kuriuos naujai pažintus žodžius, dalį išmoktų gramatinių konstrukcijų, kartais vartoja vaizdingus žodžius: perkeltinės reikšmės žodžius, epitetus, palyginimus, patarles (C1.3.2).

Pagal bendrus nurodymus, modelį, susidarytą planą, įvairią vaizdinę medžiagą ir esminius žodžius kuria tekstus su abstraktaus turinio elementais, iš esmės atitinkančius mokymosi turinyje nurodytus teksto tipų ir žanrų reikalavimus. Vartoja pagrindinius raiškos elementus, atitinkančius teksto žanrą, turinį, tikslą, adresatą ir komunikavimo situaciją įprastame kontekste (C1.1.3).

Logiškai plėtoja teksto temą. Paiso trinarės struktūros, formuluoja trumpą įžangą ir pabaigą. Pagal prasmę išskiria pastraipas. Sieja sakinius pastraipoje vartodamas rišlumo priemones. Iš esmės tinkamai vartoja žinomus sinonimus ir įvardžius, praleidžia kai kuriuos žodžius, vengdamas jų kartojimo tekste (C1.2.3).

Siekdamas aiškumo ir teksto estetikos iš esmės tinkamai vartoja žinomą ir naujai pažintą leksiką, daugumą išmoktų gramatinių konstrukcijų, vaizdingus žodžius: perkeltinės reikšmės žodžius, epitetus, palyginimus, patarles (C1.3.3).

Pagal bendrus nurodymus, modelį, susidarytą planą, įvairią vaizdinę medžiagą ir esminius žodžius kuria tekstus su abstraktaus turinio elementais, atitinkančius mokymosi turinyje nurodytus teksto tipų ir žanrų reikalavimus. Pasirenka raišką, atitinkančią teksto žanrą, turinį, tikslą, adresatą ir komunikavimo situaciją įprastame kontekste (C1.1.4).

Logiškai ir nuosekliai plėtoja ir detalizuoja teksto temą. Paiso trinarės struktūros, formuluoja tinkamą trumpą įžangą ir pabaigą. Pagal prasmę logiškai išskiria pastraipas. Sieja sakinius pastraipoje vartodamas rišlumo priemones. Nepagrįstai nekartoja tų pačių žodžių, savarankiškai pasirenka jiems tinkamas alternatyvas: vartoja žinomus sinonimus ir įvardžius, tikslingai praleidžia kai kuriuos žodžius (C1.2.4).

Siekdamas aiškumo ir teksto estetikos tinkamai vartoja žinomą ir naujai pažintą leksiką, išmoktas gramatines konstrukcijas, vaizdingus žodžius: perkeltinės reikšmės žodžius, epitetus, vaizdingas frazes, palyginimus, patarles (C1.3.4).

Teksto kūrimas ir redagavimas. 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

Teksto kūrimas ir redagavimas. Mokomasi kurti rišlų tekstą, plėtojant temą, paisant žanro reikalavimų, trinarės struktūros, atsižvelgiant į adresatą ir komunikavimo situaciją. Tobulinami įgūdžiai kurti rišlų tekstą pagal planą, iliustraciją, lentelę ir pan. Mokomasi išskirti pastraipas, nusakyti pastraipos temą ir jos ryšį su teksto tema. Siekiant teksto rišlumo mokomasi pasirinkti tinkamus žodžius. Mokomasi kurti pasakojimą pirmuoju ir trečiuoju asmeniu. Mokomasi kurti aiškinamąjį tekstą pagal anksčiau pažintus modelius; išskirti dominuojantį elementą ir detales aprašyme, tinkamai jas parenkant. Siekiant teksto aiškumo, mokomasi taisyklingai vartoti žodžius ir jų gramatines formas, epitetus, perkeltinės reikšmės žodžius, vaizdingas frazes, palyginimus, patarles.

Tekstų tipai ir žanrai. Mokomasi kurti įvairaus pobūdžio tekstus, paisant žanro reikalavimų, adresato ir komunikavimo situacijos: iliustracijos, paveikslo, gamtos reiškinio, aplinkos aprašymas; pranešimas apie įvykius, atpasakojimas, instrukcija, kvietimas, skelbimas, kūrybiniai bandymai (pvz., pasakojimas, eilėraštis, afiša, scenarijus, dienoraštis ir kt.).

Įvardžiai. Skiriami asmeniniai, savybiniai, parodomieji įvardžiai. Mokomasi taisyklingai vartoti ilgąsias ir trumpąsias asmeninių įvardžių formas (kai kurie linksniai), paisyti daugiskaitos vyriškojo ir nevyriškojo asmens giminės vardininko formų. Mokomasi vartoti formaliai bendraujant mandagumo įvardžius „pan“ ar „pani“.

Leksika ir žodžių daryba. Mokomasi plėtoti žodyną pagal kalbinės veiklos temas, mokomasi atitinkamų semantinių grupių žodžių darybos. Mokomasi atpažinti vaizdingus žodžius ir žodžių junginius, paaiškinti jų reikšmę ir funkciją, vartoti sinonimus ir antonimus, apibūdinti juos ir pateikti jų pavyzdžių, naudotis sinonimų žodynais. 

Meninė kalba ir jos funkcijos. Mokomasi atpažinti tekste […] epitetą, palyginimą, apostrofą arba kreipinį, perkeltinės reikšmės žodžius, mažybinius žodžius, pakartojimą […] ir tipiškas pasakoms kalbines formules ir aptarti jų funkcijas.

6 klasė

Teksto kūrimas ir redagavimas. Mokomasi kurti tekstą, nuosekliai plėtojant temą, paisant žanro reikalavimų, trinarės struktūros. Tobulinami įgūdžiai kurti rišlų tekstą remiantis planu, iliustracija, schema, minčių žemėlapiu, lentele ir pan. Tobulinami gebėjimai išskirti pastraipas, nusakyti pastraipos temą ir jos ryšį su teksto tema. Siekiant teksto rišlumo mokomasi vartoti tinkamus žodžius. Mokomasi kurti tekstą su tiesiogine ir netiesiogine kalba. Mokomasi išskirti dominuojantį elementą ir detales aprašyme, tinkamai jas parenkant ir grupuojant. Mokomasi formuluoti apibrėžimus pagal pavyzdį. Siekiant teksto aiškumo, mokomasi taisyklingai vartoti žodžius ir jų gramatines formas, epitetus, perkeltinės reikšmės žodžius, vaizdingas frazes, palyginimus, patarles, trumpas citatas.

Tekstų tipai ir žanrai. Mokomasi kurti įvairaus pobūdžio tekstus, paisant žanro reikalavimų, atsižvelgiant į adresatą ir komunikavimo situaciją: pasakojimas su tiesioginės ir netiesioginės kalbos elementais, žmogaus aprašymas pasirinktame fone (aplinkoje), charakteristika, aiškinamasis tekstas, sveikinimai, linkėjimai, dedikacija, padėka, instrukcija, ataskaita (perskaitytos knygos, dalyvavimo įvykyje ir pan.), kūrybiniai bandymai.

Įvardžiai. Mokomasi priskirti įvardžius atitinkamoms grupėms pagal reikšmę ir atpažinti juos tekste, taisyklingai linksniuoti įvairius įvardžius ir tinkamai vartoti jų formas sakinyje. […]
Meninė kalba ir jos funkcijos
Mokomasi atpažinti tekste epitetą, palyginimą, retorinį kreipinį, klausimą, perkeltinės reikšmės žodžius, mažybinius žodžius, pakartojimą, [...] retorinius klausimus ir nustatyti jų funkcijas.

Leksika ir žodžių daryba. Mokomasi plėtoti žodyną pagal kalbinės veiklos temas, mokomasi atitinkamų semantinių grupių žodžių darybos. Susipažįstama su daugiareikšmių žodžių sąvoka (vartoja terminą), mokomasi apibūdinti jų reikšmes, pateikti pavyzdžių. Atpažįstama perkeltinė žodžio reikšmė, paaiškinamas jos atsiradimo mechanizmas. Mokomasi atpažinti, apibūdinti ir vartoti frazeologizmus kalbinėje veikloje. Mokomasi naudotis aiškinamuoju lenkų kalbos žodynu, rasti jame žodžio ir frazeologizmo reikšmę (reikšmes). 
Mokomasi atpažinti, apibūdinti skolinius, pateikti pavyzdžių. Susipažįstama su skolinių žodynu (lenk. „Słownik wyrazów obcych“), mokomasi juo naudotis. Mokomasi suvokti ir atpažinti šnekamosios kalbos leksikos ypatumus (lenk. słownictwo potoczne) pagal jos pagrindinius požymius. Vengiama jos formaliai bendraujant.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
5–6 klasių koncentras

Iš dalies aiškiai rašo ranka, mobiliųjų įrenginių ir kompiuterio klaviatūra (C2.1.1).

Taiko pagal nurodymus kai kurias gramatikos, rašybos ir skyrybos taisykles, nurodytas mokymosi turinyje. Pagal nurodymus taisyklingai tinkamai vartoja amžiaus tarpsnį atitinkančią bendrinės kalbos leksiką. Raštingumas yra pakankamas, kad iš dalies galima būtų suprasti tekstą (C2.2.1).

Pagal nurodymą panaudoja iš dalies tinkamą vaizdinę medžiagą teksto elementams iliustruoti pasitelkdamas technologijas ir internetinius išteklius, kartais nurodo šaltinį ar autorių (C2.3.1).

Pakankamai aiškiai ir sklandžiai rašo ranka, mobiliųjų įrenginių ir kompiuterio klaviatūra (C2.1.2).

Iš dalies taiko gramatikos, rašybos ir skyrybos taisykles, nurodytas mokymosi turinyje. Iš dalies tinkamai vartoja amžiaus tarpsnį atitinkančią bendrinės kalbos leksiką. Raštingumas yra pakankamas, kad galima būtų suprasti tekstą (C2.2.2).

Pagal nurodymą panaudoja iš dalies tinkamą vaizdinę medžiagą teksto elementams iliustruoti pasitelkdamas technologijas ir internetinius išteklius, skatinamas nurodo šaltinį ar autorių. Pagal užduotį kartais pateikia vaizdinės medžiagos pavadinimą (C2.3.2).

Aiškiai ir sklandžiai rašo ranka, mobiliųjų įrenginių ir kompiuterio klaviatūra (C2.1.3).

Taiko daugumą gramatikos, rašybos ir skyrybos taisyklių, nurodytų mokymosi turinyje. Daugeliu atvejų tinkamai vartoja amžiaus tarpsnį atitinkančią bendrinės kalbos leksiką. Atsitiktinės klaidos netrukdo perteikti teksto prasmę (C2.2.3).

Panaudoja vaizdinę medžiagą teksto elementams iliustruoti pasitelkdamas technologijas ir internetinius išteklius. Nurodo šaltinį ar autorių. Daugeliu atvejų pateikia vaizdinės medžiagos pavadinimą (C2.3.3).

Aiškiai, sklandžiai rašo ranka, mobiliųjų įrenginių ir kompiuterio klaviatūra (C2.1.4).

Taiko gramatikos, rašybos ir skyrybos taisykles, nurodytas mokymosi turinyje. Nuosekliai ir tinkamai vartoja amžiaus tarpsnį atitinkančią bendrinės kalbos leksiką. Atsitiktinai daro vieną kitą klaidą (C2.2.4).

Savarankiškai tinkamai panaudoja vaizdinę medžiagą teksto elementams iliustruoti pasitelkdamas technologijas ir internetinius išteklius. Nurodo šaltinį ar autorių. Daugeliu atvejų savarankiškai pateikia vaizdinės medžiagos pavadinimą (C2.3.4).

Rašymo technika ir rašyba, teksto pateikimas. 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

Rašymo technika ir rašyba, teksto pateikimas. Rašoma sklandžiai, aiškiai ir taisyklingai, taikant rašybos taisykles, estetiškai ir logiškai išdėstant tekstą puslapyje. Rašoma klaviatūra (telefonu, kompiuteriu). […]

Rašyba. Tobulinami ir automatizuojami įgūdžiai taisyklingai rašyti žodžius mažąja ir didžiąja raide, žodžius, kurių rašyba skiriasi nuo tarimo, žodžius su minkštaisiais, dusliaisiais priebalsiais, žodžius su „-i, -j“; žodžius su specifiniais kalbos rašto ženklais („ę, ą“; „ó“, „u“; „ż“, „rz“ „h“, „ch“), įsidėmėtinos rašybos žodžius, taisyklingai rašyti daiktavardžius su prielinksniais, dalelytę „–by, –bym, - byś“, dalelytę „nie“ su veiksmažodžiais, daiktavardžiais, būdvardžiais, prieveiksmiais; žodžius su priešdėliais „roz-, bez-, z-, s-, wz-, ws-, od-“, su priesagomis „-ski, -cki, -dzki“.

Rašymas ir rašyba. Plėtojant žodyną ir mokantis gramatikos pagrindų mokomasi naujų žodžių ir jų gramatinių formų rašybos. Mokomasi įterpti pavienes citatas į tekstą. Gramatikos ir skyrybos taisyklių žiūrėti Mokymo(si) turinio dalyse: Kalbos dalys ir žodžių kaityba, Sintaksė ir skyryba, Kalba kaip socialinis reiškinys. 

Teksto grafinis apipavidalinimas. Mokomasi parinkti iliustraciją tekstui, pateikti informaciją grafine forma. Formuojami įgūdžiai nurodyti pateikiamos informacijos ar vaizdo medžiagos autorių ir šaltinį. Tobulinami įgūdžiai nurodyti vaizdinės medžiagos ir citatos autorių ir šaltinį.

6 klasė

Rašymo technika ir rašyba, teksto pateikimas. Rašoma sklandžiai, aiškiai ir taisyklingai, taikant rašybos ir kalbos kultūros taisykles, estetiškai ir logiškai išdėstant tekstą puslapyje. Mokomasi naudotis grafinėmis teksto rišlumo priemonėmis (pavadinimo užrašymas, pastraipos, skyrybos ženklai: dvitaškis, brūkšnys, skliausteliai). Mokomasi sklandžiai rašyti klaviatūra (telefonu, kompiuteriu). Plėtojant žodyną ir mokantis gramatikos pagrindų mokomasi naujų žodžių ir jų gramatinių formų rašybos. [...] Mokomasi vartoti ir taisyklingai užrašyti sutrumpinimus. Mokomasi įterpti trumpas citatas į tekstą.

Rašyba. Tobulinami ir automatizuojami įgūdžiai taisyklingai rašyti žodžius ir žodžių junginius. Mokomasi taisyklingai rašyti žodžius su priešdėliais, priesagomis „-stwo, -ctwo, -dztwo“ ir kt. Mokomasi rašyti skaitvardžius žodžiais. Gramatikos ir skyrybos taisyklių žiūrėti Mokymo(si) turinio dalyse: Leksika ir žodžių daryba, Kalbos dalys ir žodžių kaityba, Sintaksė ir skyryba, Kalba kaip socialinis reiškinys.

Teksto grafinis apipavidalinimas. Mokomasi parinkti iliustraciją teksto fragmentui; pateikti informaciją ir pavaizduoti jos elementų ryšius minčių žemėlapio, lentelės, schemos forma. Tobulinami įgūdžiai nurodyti vaizdinės medžiagos ir citatos autorių ir šaltinį.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
5–6 klasių koncentras

Taiko konkrečiai nurodytą teksto kūrimo ar tobulinimo strategiją. Fragmentiškai naudojasi nurodytu informacijos šaltiniu plėtodamas temą ar redaguodamas tekstą, įskaitant spausdintinius ir elektroninius šaltinius. Saugodamas autorių teises skatinamas kartais nurodo perteikiamos informacijos ir vaizdinės medžiagos šaltinį (C3.1.1).

Iš dalies taiko nurodytas teksto kūrimo ir tobulinimo strategijas. Dalinai naudojasi nurodytais informacijos šaltiniais plėtodamas temą ar redaguodamas tekstą, įskaitant spausdintinius ir elektroninius šaltinius. Saugodamas autorių teises skatinamas iš dalies nurodo perteikiamos informacijos ir vaizdinės medžiagos šaltinį (C3.1.2).

Taiko nurodytas teksto kūrimo ir tobulinimo strategijas. Daugeliu atvejų naudojasi nurodytais informacijos šaltiniais plėtodamas temą ir redaguodamas tekstą, įskaitant spausdintinius ir elektroninius šaltinius. Saugodamas autorių teises iš esmės nurodo perteikiamos informacijos ir vaizdinės medžiagos šaltinį (C3.1.3).

Savarankiškai taiko nurodytas teksto kūrimo ir tobulinimo strategijas. Naudojasi nurodytais informacijos šaltiniais plėtodamas temą ir redaguodamas tekstą, įskaitant spausdintinius ir elektroninius šaltinius. Saugodamas autorių teises nurodo perteikiamos informacijos ir vaizdinės medžiagos šaltinį (C3.1.4).

Skaitymo technika ir teksto supratimo strategijos. 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

Strategijos. Mokomasi nagrinėti teksto temą, parinkti temą atitinkančią informaciją, plėtojant temą pasinaudoti nurodytu informacijos šaltiniu, planuoti tekstą, rašyti pagal planą. Tobulinamas įgūdis dar kartą skaityti parašytą tekstą, mokomasi taisyti jį pagal iš anksto susitartus kriterijus.

6 klasė

Strategijos. Mokomasi kurti aiškinamąjį tekstą pagal modelius: žinoma – nežinoma, neigimas – teigimas ir anksčiau pažintus modelius. Mokomasi pasiruošti kurti tekstą: atrinkti medžiagą, parinkti informaciją ir pavyzdžius. Mokomasi taikyti rašymo ir redagavimo strategijas (temos analizavimas, „minčių lietus“, planavimas, pasinaudojimas kitu šaltiniu temai plėtoti ir tekstui struktūruoti, naudojimasis rašybos žodynu, kitais žodynais). Tobulinamas įgūdis dar kartą skaityti parašytą tekstą, mokomasi taisyti jį pagal iš anksto susitartus kriterijus.

Rašymas ir rašyba. [...] Mokomasi kurti knygos bibliografinį aprašymą. Mokomasi vartoti ir taisyklingai užrašyti sutrumpinimus. Mokomasi įterpti trumpas citatas į tekstą.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Kuria žodžiu ir raštu skirtingos paskirties ir turinio tekstus, fragmentiškai atitinkančius mokymosi turinyje nurodytus teksto žanrų reikalavimus. Iš dalies pasirenka kalbinę raišką, atsižvelgdamas į žanrą, adresatą ir komunikavimo situacijos kai kuriuos elementus įprastame kontekste (C1.1.1).

Fragmentiškai plėtoja probleminę teksto temą ir mintį. Iš esmės paiso trinarės teksto struktūros, dėstyme pagal prasmę išskiria dvi tris pastraipas. Fragmentiškai vartoja teksto rišlumo leksines ir gramatines priemones (C1.2.1).

Siekdamas aiškumo ir teksto estetikos pagal nurodymus vartoja žinomą leksiką ir kai kuriuos naujai pažintus žodžius, dalį išmoktų gramatinių konstrukcijų, kartais vartoja epitetus, palyginimus, patarles, kai kuriuos vaizdingus žodžius (C1.3.1).

Kuria žodžiu ir raštu skirtingos paskirties ir turinio tekstus, iš dalies atitinkančius mokymosi turinyje nurodytus teksto tipų ir žanrų reikalavimus. Iš dalies pasirenka atitinkamą kalbinę raišką, atsižvelgdamas į žanrą, temą, adresatą ir komunikavimo situacijos kai kuriuos elementus įprastame kontekste (C1.1.2).

Iš dalies logiškai plėtoja probleminę teksto temą ir mintį. Plėtodamas mintį formuluoja bent du teiginius, bent vieną iš jų detalizuoja. Iš esmės paiso trinarės teksto struktūros. Iš dalies pagrįstai išskiria pastraipas. Fragmentiškai paiso pastraipos logikos; iš dalies tinkamai vartoja kai kurias teksto rišlumo leksines ir gramatines priemones (C1.2.2).

Siekdamas aiškumo, vaizdingumo ir teksto estetikos pagal nurodymus vartoja žinomą ir naujai pažintą leksiką, dalį išmoktų gramatinių konstrukcijų, iš dalies vartoja epitetus ir palyginimus, kartais vartoja vaizdingus žodžius ir frazes (C1.3.2).

Kuria žodžiu ir raštu skirtingos paskirties ir turinio tekstus, atitinkančius daugumą mokymosi turinyje nurodytų teksto tipų ir žanrų reikalavimų. Dažniausiai pasirenka atitinkamą kalbinę raišką, atsižvelgdamas į žanrą, temą, tikslą, adresatą ir komunikavimo situaciją įprastame kontekste ir už mokyklos ribų (C1.1.3).

Logiškai plėtoja probleminę teksto temą ir mintį. Gana aiškiai formuluoja pagrindinę teksto mintį, suskirsto ją į teiginius, bent du teiginius pakankamai detalizuoja. Paiso trinarės teksto struktūros. Iš esmės pagrįstai išskiria pastraipas, laikosi pastraipos logikos; tinkamai vartoja kai kurias teksto rišlumo leksines ir gramatines priemones (C1.2.3).

Siekdamas aiškumo, vaizdingumo ir teksto estetikos iš esmės tinkamai vartoja žinomą ir naujai pažintą leksiką, daugumą išmoktų gramatinių konstrukcijų, daugeliu atvejų vartoja vaizdingus žodžius ir frazes, citatas, meninės kalbos priemones (C1.3.3).

Kuria žodžiu ir raštu skirtingos paskirties ir turinio tekstus, atitinkančius beveik visus mokymosi turinyje nurodytus teksto tipų ir žanrų reikalavimus. Pasirenka atitinkamą kalbinę raišką, atsižvelgdamas į žanrą, temą, tikslą, adresatą ir komunikavimo situaciją įprastame kontekste ir už mokyklos ribų (C1.1.4).

Logiškai ir nuosekliai plėtoja probleminę teksto temą ir mintį. Aiškiai formuluoja pagrindinę teksto mintį, suskirsto ją į teiginius, teiginius detalizuoja. Paiso trinarės teksto struktūros. Pagrįstai išskiria pastraipas, laikosi pastraipos logikos; tinkamai vartoja teksto rišlumo leksines ir gramatines priemones (C1.2.4).

Siekdamas aiškumo, vaizdingumo ir teksto estetikos tinkamai vartoja žinomus ir naujai pažintus žodžius, gramatines konstrukcijas, vaizdingus žodžius ir frazes, citatas, meninės kalbos priemones (C1.3.4).

Tekstų tipai ir žanrai. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Tekstų tipai ir žanrai. Mokomasi kurti įvairaus pobūdžio tekstus, paisant žanro reikalavimų, atsižvelgiant į adresatą ir komunikavimo situaciją: teksto ir filmo atpasakojimas, paveikslo aprašymas ir interpretavimas, vidinių išgyvenimų, situacijos aprašymas, literatūrinio veikėjo charakteristika, trumpas samprotavimo rašinys, trumpa viešoji kalba, informacinis užrašas, asmeninis laiškas, elektroninis laiškas, kūrybiniai bandymai.

Leksika ir žodžių daryba. Mokomasi plėtoti žodyną pagal kalbinės veiklos temas, aiškinama atitinkamų semantinių grupių žodžių daryba. [...] Mokomasi naudotis spausdintiniais ir skaitmeniniais žodynais, rasti juose homonimus. [...] Mokomasi vartoti frazeologizmus atsižvelgiant į jų stilistinį atspalvį. Mokomasi atpažinti ekspresyviąją leksiką, jos stilistinius (lenk. podniosły, potoczny) ir emocinius atspalvius, vartoti ją atitinkamame bendravimo kontekste.

Teksto kūrimas ir redagavimas. Mokomasi atrinkti medžiagą, parinkti ir pateikti pavyzdžius, argumentus. Mokomasi komentuoti loginius ryšius tarp teksto dalių. Tobulinami gebėjimai motyvuotai išskirti pastraipas. Mokomasi naudotis grafinėmis teksto rišlumo priemonėmis. Mokomasi rašyti logiškos trinarės struktūros samprotaujamąjį rašinį nesudėtinga problemine tema. Mokomasi aptarti viešosios kalbos tikslą, temą ir suplanuoti jos struktūrą. Mokomasi kurti žodžiu ir raštu glaustąjį ir detalųjį pasakojimo ir aprašymo tipo teksto atpasakojimą. Siekiant teksto (sakinių ar teksto fragmentų ar pastraipų) rišlumo mokomasi pasirinkti tinkamas leksikos ir gramatikos formas (pvz., sinonimus, antonimus, įvardžius, jungtukus).

Meninė kalba ir jos funkcijos. Mokomasi atpažinti tekste epitetą, palyginimą, retorinį kreipinį, perkeltinės reikšmės žodžius, mažybinius žodžius, pakartojimą, (...) retorinius klausimus (...) ir nustatyti jų funkcijas.

Leksika ir žodžių daryba. Mokomasi plėtoti žodyną pagal kalbinės veiklos temas, aiškinama atitinkamų semantinių grupių žodžių daryba. [...] Mokomasi naudotis spausdintiniais ir skaitmeniniais žodynais, rasti juose homonimus. [...] Mokomasi vartoti frazeologizmus atsižvelgiant į jų stilistinį atspalvį. Mokomasi atpažinti ekspresyviąją leksiką, jos stilistinius (lenk. podniosły, potoczny) ir emocinius atspalvius, vartoti ją atitinkamame bendravimo kontekste.

Sudėtiniai sakiniai ir skyryba. [...] Mokomasi teisingai keisti tiesioginę kalbą netiesiogine kalba. Mokomasi apibūdinti citatų pateikimo būdus, citatų skyrybos. Mokomasi atpažinti ir nusakyti kabučių naudojimo atvejus skirtinguose sakinių tipuose, praktiškai naudoti kabutes.

8 klasė

Tekstų tipai ir žanrai. Mokomasi kurti įvairaus pobūdžio tekstus, paisant žanro reikalavimų: skulptūros, fotografijos aprašymą, lyginamąją charakteristiką, anotaciją, recenziją, trumpą samprotavimo rašinį, trumpą viešąją kalbą, prašymą, gyvenimo aprašymą (CV), asmeninį laišką, elektroninį laišką, kūrybinius bandymus.

Teksto kūrimas ir redagavimas. Gilinami gebėjimai nagrinėti samprotaujamojo rašinio temą, mokomasi išlaikyti ir aptarti kuriamo teksto temos vientisumą. Mokomasi formuluoti kuriamo teksto pagrindinę mintį, tezę ar hipotezę. Mokomasi plėtoti mintį, suskirstyti pagrindinę mintį į teiginius. Mokomasi teksto planavimo ir argumentavimo struktūros. Mokomasi parinkti ir pateikti argumentus, reikšti mintis ir nuomones rišliu tekstu. Mokomasi motyvuotai išskirti pastraipas. Pratinamasi siekiant teksto (sakinių ar teksto fragmentų ar pastraipų) rišlumo tinkamai vartoti leksines ir gramatines konstrukcijas (pvz., sinonimus, antonimus, įvardžius, prieveiksmius, jungtukus, žodžių tvarką sakinyje), redaguoti tekstą pagal kriterijus.

Meninė kalba ir jos funkcijos. Mokomasi atpažinti žemesnėse klasėse pažintas meninės (kalbinės) raiškos priemones, susipažįstama su naujomis (meniniu neologizmu, ekspresyviąja leksika), mokomasi atpažinti jas tekste ir nusakyti jų funkcijas. [...]

Leksika ir žodžių daryba. Mokomasi plėtoti žodyną pagal nurodytas kalbinės veiklos temas, aiškinama atitinkamų semantinių grupių žodžių daryba. Mokomasi sudaryti vedinius (daiktavardžius ir būdvardžius) iš prielinksninių konstrukcijų (pvz., „międzyszkolny“). [...] Supažindinama su sąvoka hiperonimai (lenk. wyrazy o znaczeniu ogólnym). Mokomasi paaiškinti jų stilistinę funkciją, pateikti pavyzdžių, vartoti kalbinėje veikloje. Frazeologizmai skiriami pagal sintaksinę struktūrą (lenk. wyrażenia, zwroty, porównania i frazy), mokomasi kaupti ir tinkamai vartoti naujus frazeologizmus ir sustabarėjusius žodžių junginius (lenk. związki łączliwe). Naudojamasi įvairiais frazeologijos ir kitais žodynais.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Rašo aiškiai ir pakankamai sklandžiai ranka, mobiliųjų įrenginių ir kompiuterio klaviatūra. Rašydamas klaviatūra fragmentiškai formatuoja tekstą, pasirenka šriftą, jo dydį, paraštes, tarpus tarp eilučių. Pagal nurodymus išdėsto tekstą ir iliustracinę medžiagą puslapyje, vizualizacijai skirtoje priemonėje (C2.1.1).

Taiko kai kurias gramatikos, rašybos ir skyrybos taisykles, nurodytas mokymosi turinyje. Fragmentiškai tinkamai vartoja amžiaus tarpsnį atitinkančią bendrinės kalbos leksiką. Dažnai daro klaidų, bet raštingumas pakankamas, kad galima būtų suprasti tekstą (C2.2.1).

Pagal nurodymus panaudoja vaizdinę medžiagą teksto elementams iliustruoti, pasitelkdamas technologijas ir internetinius išteklius, kartais suderina tekstą su iliustracine medžiaga. Pagal nurodymus nurodo šaltinį ar autorių, užrašo vaizdinės medžiagos pavadinimą (C2.3.1).

Rašo aiškiai ir sklandžiai ranka, mobiliųjų įrenginių ir kompiuterio klaviatūra. Rašydamas klaviatūra iš dalies formatuoja tekstą, pasirinkdamas pagrindinius nustatymus: šriftą, jo dydį, tarpus tarp eilučių. Iš dalies tinkamai išdėsto tekstą ir iliustracinę medžiagą puslapyje, vizualizacijai skirtoje priemonėje (C2.1.2).

Iš dalies taiko gramatikos, rašybos ir skyrybos taisykles, nurodytas mokymosi turinyje. Iš dalies tinkamai vartoja amžiaus tarpsnį atitinkančią bendrinės kalbos leksiką. Dažnai daro klaidų, bet raštingumas pakankamas, kad galima būtų suprasti visą tekste išsakytą informaciją ir mintis (C2.2.2).

Iš dalies tinkamai panaudoja vaizdinę medžiagą teksto elementams iliustruoti, pasitelkdamas technologijas ir internetinius išteklius, iš dalies suderina tekstą su iliustracine medžiaga. Iš dalies nurodo šaltinį ar autorių, užrašo vaizdinės medžiagos pavadinimą (C2.3.2).

Rašo aiškiai ir sklandžiai ranka, mobiliųjų įrenginių ir kompiuterio klaviatūra. Rašydamas klaviatūra formatuoja tekstą, pasirinkdamas šriftą, jo dydį, paraštes, pastraipas, tarpus tarp eilučių. Daugeliu atvejų tinkamai išdėsto tekstą ir iliustracinę medžiagą puslapyje, vizualizacijai skirtoje priemonėje (C2.1.3).

Taiko daugumą gramatikos, rašybos ir skyrybos taisyklių, nurodytų mokymosi turinyje. Daugeliu atvejų tinkamai vartoja amžiaus tarpsnį atitinkančią bendrinės kalbos leksiką. Kartais daro klaidas, bet raštingumas pakankamas, kad galima būtų suprasti visą tekste išsakytą informaciją, mintis ir teksto logiką (C2.2.3).

Tinkamai panaudoja vaizdinę medžiagą teksto elementams iliustruoti, pasitelkdamas technologijas ir internetinius išteklius, dažniausiai suderina tekstą su iliustracine medžiaga. Daugeliu atvejų nurodo šaltinį ar autorių, kuria ir užrašo vaizdinės medžiagos pavadinimą (C2.3.3).

Rašo aiškiai, sklandžiai ranka, mobiliųjų įrenginių ir kompiuterio klaviatūra. Rašydamas klaviatūra formatuoja tekstą, nuosekliai pasirinkdamas šriftą, jo dydį, paraštes, pastraipas, tarpus tarp eilučių. Tinkamai išdėsto tekstą ir iliustracinę medžiagą puslapyje, vizualizacijai skirtoje priemonėje (C2.1.4).

Taiko gramatikos, rašybos ir skyrybos taisykles, nurodytas mokymosi turinyje. Tinkamai vartoja amžiaus tarpsnį atitinkančią bendrinės kalbos leksiką. Viena kita klaida netrukdo suprasti visą tekste išsakytą informaciją, mintis ir teksto logiką (C2.2.4).

Nuosekliai ir tinkamai panaudoja vaizdinę medžiagą teksto elementams iliustruoti, pasitelkdamas technologijas ir internetinius išteklius, suderina tekstą su iliustracine medžiaga. Nurodo šaltinį ar autorių, kuria ir užrašo vaizdinės medžiagos pavadinimą (C2.3.4).

Rašymo technika ir rašyba, teksto pateikimas. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Rašymo technika ir rašyba, teksto pateikimas. Rašoma sklandžiai, aiškiai ir taisyklingai taikant rašybos ir kalbos kultūros taisykles, estetiškai ir logiškai išdėstant tekstą puslapyje. Sklandžiai rašoma kompiuterio ar telefono klaviatūra. Mokomasi formatuoti kompiuterinį tekstą (šrifto dydis ir tipas, šriftų tipai, tarpai tarp eilučių, tarpas ir t.t.). Tobulinami įgūdžiai taikyti rašybos taisykles. Plėtojant žodyną ir mokantis gramatikos pagrindų mokomasi naujų žodžių ir jų gramatinių formų, priešdėlių, priesagų rašybos. Mokomasi rašyti paveikslo, filmo bibliografinį aprašymą. Mokomasi tinkamai įterpti citatas į tekstą.

Rašyba. Mokomasi rašyti sutrumpinimus ir santrumpas, dalelytę „nie“ su skirtingomis kalbos dalimis, sudėtinius žodžius ir sudėtinius pavadinimus. Tobulinami taisyklingos rašybos įgūdžiai. Gramatikos ir skyrybos taisyklių žiūrėti Mokymo(si) turinio dalys: Leksika ir žodžių daryba, Kalbos dalys ir žodžių kaityba, Sintaksė ir skyryba, Kalba kaip socialinis reiškinys.

Teksto grafinis apipavidalinimas. Mokomasi parinkti įvairią iliustracinę medžiagą teksto fragmentams, aptarti vaizdinės medžiagos ryšį su tekstu.

8 klasė

Rašymas ir rašyba. Rašoma sklandžiai, aiškiai ir taisyklingai taikant rašybos ir kalbos kultūros taisykles, estetiškai ir logiškai išdėstant tekstą puslapyje. Sklandžiai rašoma kompiuterio klaviatūra. Mokomasi redaguoti kompiuterinį tekstą. Mokomasi taikyti rašybos taisykles. Mokomasi naujų žodžių, pavadinimų ir jų gramatinių formų rašybos. Mokomasi rašyti elektroninio ištekliaus, skulptūros, fotografijos bibliografinį aprašymą, sutrumpinimus ir santrumpas, svetimžodžius. Rašant informacinį tekstą, mokomasi rašyti greitai, taikant santrumpas ir sutrumpinimus, simbolius ir kitas strategijas. Gramatikos ir skyrybos taisyklių žiūrėti Mokymo(si) turinio dalyse: Kalbos dalys ir žodžių kaityba, Sintaksė ir skyryba, Kalba kaip socialinis reiškinys. 

Teksto grafinis apipavidalinimas. Mokomasi naudoti įvairią iliustracinę medžiagą, pasitelkiant technologijas ir internetinius išteklius, mokomasi derinti verbalinę ir iliustracinę medžiagą. Mokomasi tinkamai išdėstyti tekstą ir iliustracijas puslapyje.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Fragmentiškai taiko nurodytą teksto kūrimo ir tobulinimo strategiją. Naudojasi pasirinktu informacijos šaltiniu plėtodamas temą ir redaguodamas tekstą, įskaitant spausdintinius ir elektroninius šaltinius. Saugodamas autorių teises kartais nurodo perteikiamos informacijos ir vaizdinės medžiagos šaltinį (C3.1.1).

Iš dalies taiko nurodytą teksto kūrimo ir tobulinimo strategiją. Naudojasi iš dalies tinkamu informacijos šaltiniu temai plėtoti ir tekstui redaguoti, įskaitant spausdintinius ir elektroninius šaltinius. Saugodamas autorių teises iš dalies nurodo perteikiamos informacijos ir vaizdinės medžiagos šaltinį (C3.1.2).

Taiko pasirinktą teksto kūrimo ir tobulinimo strategiją. Naudojasi iš esmės tinkamais informacijos šaltiniais plėtodamas temą ir redaguodamas tekstą, įskaitant spausdintinius ir elektroninius šaltinius. Saugodamas autorių teises dažniausiai nurodo perteikiamos informacijos ir vaizdinės medžiagos šaltinį (C3.1.3).

Taiko pasirinktas teksto kūrimo ir tobulinimo strategijas. Naudojasi tinkamais informacijos šaltiniais plėtodamas temą ir redaguodamas tekstą, įskaitant spausdintinius ir elektroninius šaltinius. Saugodamas autorių teises nurodo perteikiamos informacijos ir vaizdinės medžiagos šaltinį (C3.1.4).

Skaitymo technika ir teksto supratimo strategijos. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Strategijos. Mokomasi nagrinėti temą, išskirti potemes, pagrindinę mintį ir jos sudedamąsias dalis, planuoti teksto struktūrą. Mokomasi kurti samprotavimo tekstą remiantis analize, lyginimu, klasifikacija ar (ir) pagal anksčiau pažintus aiškinimo modelius. Mokomasi naudotis ankščiau pažintomis ir naujomis teksto kūrimo strategijomis (naudojimasis kompiuterių programomis rašybai tikrinti, planavimo ir dėstymo strategijos, informacijos radimas ir atranka ir pan.). Mokomasi redaguoti tekstą pagal pateiktus kriterijus.

8 klasė

Strategijos. Pratinamasi taikyti išmoktas teksto kūrimo strategijas. Mokomasi redaguoti tekstą taikant įgytas kalbos žinias ir naudojantis įvairiais elektroniniais ir neelektroniniais žodynais ir kitais informacijos šaltiniais.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Pagal detalizuotą įvestį kuria tekstus, iš dalies atsižvelgdamas į temą, tikslą, komunikavimo situacijos kai kuriuos elementus, adresatą, fragmentiškai atitinkančius mokymosi turinyje nurodytus teksto žanrų reikalavimus. Iš dalies pasirenka tinkamą kalbinę raišką (C1.1.1).

Iš dalies logiškai plėtoja teksto temą ir mintį. Pagrindinė teksto mintis iš dalies aiški, bent vienas teiginys detalizuojamas. Iš esmės laikosi trinarės teksto struktūros, iš dalies išskiria pastraipas. Spontaniškai vartoja teksto rišlumo priemones (C1.2.1).

Siekdamas aiškumo ir teksto estetikos iš dalies tinkamai vartoja žinomą leksiką ir kai kuriuos naujai pažintus žodžius, gramatines konstrukcijas. Kartais vartoja vaizdingus žodžius ar frazes, citatas, epitetus ir palyginimus (C1.3.1).

Pagal įvestį kuria tekstus, iš dalies atsižvelgdamas į temą, tikslą, komunikavimo situaciją, adresatą, atitinkančius mokymosi turinyje nurodytus teksto tipų ir žanrų reikalavimus. Iš dalies pasirenka tinkamą kalbinę raišką (C1.1.2).

Iš esmės motyvuotai plėtoja teksto temą ir mintį. Kartais įterpia citatas į savo kuriamą tekstą. Laikosi logiškos, trinarės teksto struktūros, dalinai motyvuotai išskiria pastraipas. Iš dalies laikosi teksto ir pastraipos logiškos struktūros. Vartoja kai kurias žinomas teksto rišlumo priemones (C1.2.2).

Siekdamas aiškumo, vaizdingumo ir teksto estetikos iš dalies tinkamai vartoja žinomus ir naujai pažintus žodžius, gramatines konstrukcijas, citatas. Kartais vartoja specifinę leksiką, vaizdingus žodžius ir frazes, kai kurias meninės kalbos priemones (C1.3.2).

Pagal įvestį kuria tekstus, iš esmės atsižvelgdamas į temą, tikslą, komunikavimo situaciją, adresatą, atitinkančius mokymosi turinyje nurodytus teksto tipų ir žanrų reikalavimus. Pasirenka iš esmės tinkamą kalbinę raišką (C1.1.3).

Motyvuotai plėtoja probleminę teksto temą ir mintį. Įterpia citatas į savo kuriamą tekstą. Laikosi logiškos, trinarės teksto struktūros, iš esmės motyvuotai išskiria pastraipas. Pastraipoje dažniausiai laikosi minčių dėstymo logikos. Tinkamai vartoja daugumą žinomų teksto rišlumo priemonių (C1.2.3).

Siekdamas preciziškumo, vaizdingumo ir teksto estetikos iš esmės tinkamai vartoja žinomus ir naujai pažintus žodžius, specifinę leksiką, gramatines konstrukcijas, vaizdingus žodžius ir frazes, citatas, meninės kalbos priemones (C1.3.3).

Atsižvelgdamas į temą, tikslą, komunikavimo situaciją, adresatą kuria tekstus, atitinkančius beveik visus mokymosi turinyje nurodytus teksto tipų ir žanrų reikalavimus. Pasirenka tinkamą kalbinę raišką (C1.1.4).

Motyvuotai ir nuosekliai plėtoja probleminę teksto temą ir mintį. Tinkamai įterpia citatas į savo kuriamą tekstą ir jas komentuoja. Laikosi logiškos, trinarės teksto struktūros, motyvuotai išskiria pastraipas. Pastraipoje laikosi minčių dėstymo logikos. Vartoja teksto rišlumo priemones (C1.2.4).

Siekdamas preciziškumo, vaizdingumo ir teksto estetikos tinkamai vartoja žinomus ir naujai pažintus žodžius, specifinę leksiką, gramatines konstrukcijas, vaizdingus žodžius ir frazes, citatas, meninės kalbos priemones (C1.3.4).

Rišlaus teksto kūrimas ir redagavimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Teksto kūrimas ir redagavimas. Nagrinėjama kuriamo teksto forma ar žanras, tikslas, adresatas, temos vientisumas, medžiagos atranka. Tobulinami gebėjimai plėtoti mintį, motyvuotai atskirti pastraipas. Susipažįstama su argumentavimo ir įtikinimo būdais, argumentų tipais, kontrargumentų funkcija. Mokomasi tinkamai parinkti ir išreikšti argumentus ir kontrargumentus. Mokomasi aiškiai perteikti kitų žmonių nuomones, pateikti ir argumentuoti savo nuomonę. Mokomasi tikslingai vartoti aprašymo, pasakojimo elementus ir citatas samprotavimo tekste ir viešojoje kalboje. Taisant ir tobulinant tekstą, siekiant teksto taisyklingumo, aiškumo, rišlumo mokomasi tinkamai vartoti leksines ir gramatines konstrukcijas.

Tekstų tipai ir žanrai. Mokomasi kurti įvairaus pobūdžio tekstus, paisant žanro reikalavimų ir atsižvelgiant į komunikacinę situaciją: samprotavimo rašinį, viešąją kalbą, anotaciją (knygos, kito kūrinio), biografinę žinutę (lenk. biogram), nesudėtingo mokslo populiarinimo teksto santrauką, asmeninį laišką, elektroninį laišką, motyvacinį laišką, kūrybinius bandymus (pvz., straipsnis, scenarijus, dienoraštis, tinklaraštis, eilėraščiai, dainų tekstai ir pan.).

Leksika ir žodžių daryba. Mokomasi plėtoti žodyną, ypač vartojant abstrakcinę ir specifinę leksiką, susijusią su literatūros ir kultūros raida, naudotis įvairiais žodynais ir žinynais; vartojami įvairūs vedinių ir dūrinių darybos modeliai. [...]

Meninė kalba ir jos funkcijos. Mokomasi atpažinti meninės (kalbinės) raiškos priemones ir nusakyti jų funkcijas tekste (antitezė, paralelizmas, oksimoronas, hiperbolė, epitetas, palyginimas, [...] mažybiniai žodžiai, [...] retorinis kreipinys, kartojimas, perkeltinės reikšmės žodžiai, anafora, retorinis klausimas, parafrazė, ekspresyvioji leksika).

10 (II gimnazijos) klasė

Teksto kūrimas ir redagavimas. Kartojamas ir gilinamas 9 klasės mokymosi turinys. Mokomasi loginių ryšių tarp teksto dalių (chronologinis, priežasties – pasekmės, situacija – vertinimas, epizodas – refleksija, bendra – detalu). Aptariama argumentų ir kontrargumentų seka kuriamame tekste. Mokomasi tikslingai vartoti aprašymo, pasakojimo, atpasakojimo, charakteristikos elementus ir citatas samprotavimo tekste ir viešojoje kalboje. Tobulinami gebėjimai redaguoti, taisyti ir tobulinti tekstą, siekiant teksto taisyklingumo, aiškumo, rišlumo, taikyti kalbos žinias, tinkamai vartoti leksines ir gramatines konstrukcijas.

Tekstų tipai ir žanrai. Mokomasi kurti įvairaus pobūdžio tekstus, paisant žanro reikalavimų ir atsižvelgiant į komunikacinę situaciją: samprotavimo rašinį, straipsnį, recenziją, nesudėtingo mokslo populiarinimo teksto santrauką, viešąją kalbą, anotaciją, kūrybinius bandymus.

Leksika ir žodžių daryba. Mokomasi plėtoti žodyną, ypač vartojant abstrakcinę ir specifinę leksiką, susijusią su literatūros ir kultūros raida, naudotis įvairiais žodynais ir žinynais; vartojami įvairūs vedinių ir dūrinių darybos modeliai. [...]

Meninė kalba ir jos funkcijos. Mokomasi atpažinti meninės (kalbinės) raiškos priemones, ir nusakyti jų funkcijas tekste (antitezė, paralelizmas, hiperbolė, epitetas, palyginimas, mažybiniai žodžiai, retorinis kreipinys, kartojimas, perkeltinės reikšmės žodžiai, anafora, retorinis klausimas, parafrazė, meninis neologizmas, ekspresyvioji leksika).
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Rašydamas klaviatūra pagal nurodymus iš dalies formatuoja tekstą. Pagal nurodymus išdėsto tekstą ir iliustracinę medžiagą puslapyje, vizualizacijai skirtoje priemonėje (C2.1.1).

Fragmentiškai taiko gramatikos, rašybos ir skyrybos taisykles, nurodytas pagrindinio ugdymo mokymosi turinyje. Iš dalies tinkamai vartoja bendrinės kalbos leksiką. Fragmentiškai paiso rašytinės kalbos reikalavimų (C2.2.1).

Pagal konkrečią užduotį pristato pasirinktos temos vaizdinę medžiagą: pateikia informaciją, fragmentiškai derina tekstą su nesudėtinga iliustracine medžiaga. Fragmentiškai kuria ir užrašo vaizdinės medžiagos ir jos dalių (pvz., skaidrių) pavadinimus, kartais nurodo šaltinius ar autorius (C2.3.1).

Rašydamas klaviatūra iš dalies formatuoja ir maketuoja tekstą. Iš dalies tinkamai išdėsto tekstą ir iliustracinę medžiagą puslapyje, vizualizacijai skirtoje priemonėje (C2.1.2).

Iš dalies taiko gramatikos, rašybos ir skyrybos taisykles, nurodytas pagrindinio ugdymo mokymosi turinyje. Dažniausiai tinkamai vartoja bendrinės kalbos leksiką. Iš dalies paiso rašytinės kalbos reikalavimų (C2.2.2).

Pagal užduotį pristato pasirinktos temos vaizdinę medžiagą: pateikia informaciją ir kartais ją grupuoja, iš dalies derina tekstą su nesudėtinga iliustracine medžiaga. Iš dalies kuria ir užrašo vaizdinės medžiagos ir jos kai kurių dalių (pvz., skaidrių) pavadinimus, iš dalies nurodo šaltinius ar autorius (C2.3.2).

Rašydamas klaviatūra formatuoja ir maketuoja tekstą. Daugeli atvejų tinkamai išdėsto tekstą ir iliustracinę medžiagą puslapyje, vizualizacijai skirtoje priemonėje (C2.1.3).

Taiko daugumą gramatikos, rašybos ir skyrybos taisyklių, nurodytų pagrindinio ugdymo mokymosi turinyje. Beveik visada tinkamai vartoja bendrinės kalbos leksiką. Dažniausiai paiso rašytinės kalbos reikalavimų (C2.2.3).

Pristato pasirinktos temos vaizdinę medžiagą: iš dalies grupuoja ir pateikia informaciją, pavaizduoja kai kurių jos elementų santykius grafine forma, iš esmės derina tekstą su dviejų rūšių iliustracine medžiaga. Dažniausiai kuria ir užrašo vaizdinės medžiagos ir jos dalių (pvz., skaidrių) pavadinimus, daugeliu atvejų nurodo šaltinius ar autorius (C2.3.3).

Rašydamas klaviatūra formatuoja ir maketuoja tekstą. Tinkamai išdėsto tekstą, iliustracinę ir papildomą medžiagą puslapyje, vizualizacijai skirtoje priemonėje (C2.1.4).

Taiko gramatikos, rašybos ir skyrybos taisykles, nurodytas pagrindinio ugdymo mokymosi turinyje. Tinkamai vartoja bendrinės kalbos leksiką. Paiso rašytinės kalbos reikalavimų (C2.2.4).

Pristato pasirinktos temos vaizdinę medžiagą: dažniausiai grupuoja ir pateikia informaciją, iš dalies pavaizduoja jos elementų santykius grafine forma, derindamas tekstą su dviejų – trijų rūšių iliustracine medžiaga. Kuria ir užrašo vaizdinės medžiagos ir jos dalių (pvz., skaidrių) pavadinimus, nurodo šaltinius ar autorius (C2.3.4).

Rašymo technika ir rašyba, teksto pateikimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Rašymo technika ir rašyba, teksto pateikimas. Tobulinami įgūdžiai rašyti sklandžiai, aiškiai ir taisyklingai, sklandžiai rašyti kompiuterio ar telefono klaviatūra. Mokomasi rašyti greitai, taikant planą, santrumpas, sutrumpinimus, simbolius ir kitas strategijas. Pagal pateiktus pavyzdžius mokomasi šaltinių bibliografinio aprašo. Tobulinami įgūdžiai taikyti rašybos, skyrybos ir kalbos kultūros taisykles, naudojantis tinkamais šaltiniais.  Gramatikos ir skyrybos taisyklių žiūrėti Mokymo(si) turinio dalyse: Leksika ir žodžių daryba, Kalbos dalys ir žodžių kaityba, Sintaksė ir skyryba.

Teksto grafinis apipavidalinimas. Mokomasi formatuoti kompiuterinį tekstą, panaudoti įvairią iliustracinę medžiagą, tinkamai išdėstyti tekstą ir iliustracinę medžiagą puslapyje ar skaidrėje. Mokomasi grupuoti ir nuosekliai pateikti pasirinktos temos informaciją skaidrėse, pavaizduoti jos elementų tarpusavio ryšius neverbaline forma (pvz., lentelės, schemos ir pan.). Mokomasi tikslingai naudoti informacines technologijas ir internetinius išteklius, derinti verbalinę ir iliustracinę medžiagą.

10 (II gimnazijos) klasė

Rašymo technika ir rašyba, teksto pateikimas. Tobulinami žemesnių klasių gebėjimai.

Teksto kūrimas ir redagavimas. Tobulinami gebėjimai redaguoti, taisyti ir tobulinti tekstą, siekiant teksto taisyklingumo, aiškumo, rišlumo, taikyti kalbos žinias, tinkamai vartoti leksines ir gramatines konstrukcijas. 

Teksto grafinis apipavidalinimas. Tobulinami žemesnių klasių gebėjimai.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Iš dalies taiko išmoktą teksto kūrimo ir tobulinimo strategiją. Fragmentiškai naudojasi nurodytais šaltiniais temai plėtoti ir teiginiams argumentuoti. Redaguodamas tekstus iš dalies taiko įgytas kalbos žinias, kartais naudojasi pasirinktu informacijos šaltiniu. Skatinamas iš dalies nurodo perteikiamos informacijos ir vaizdinės medžiagos šaltinį (C3.1.1).

Iš dalies taiko išmoktas teksto kūrimo ir tobulinimo strategijas. Iš dalies tinkamai naudojasi pasirinktais šaltiniais plėtodamas temą ir argumentuodamas teiginius. Redaguodamas tekstus iš dalies taiko įgytas kalbos žinias, iš dalies naudojasi pasirinktu informacijos šaltiniu. Saugodamas autorių teises iš dalies nurodo perteikiamos informacijos ir vaizdinės medžiagos šaltinį (C3.1.2).

Taiko išmoktas teksto kūrimo ir tobulinimo strategijas. Iš esmės tinkamai naudojasi pasirinktais šaltiniais plėtodamas temą ir argumentuodamas teiginius. Redaguodamas tekstus taiko įgytas kalbos žinias, daugeliu atvejų naudojasi įvairiais informacijos šaltiniais. Saugodamas autorių teises dažniausiai nurodo perteikiamos informacijos ir vaizdinės medžiagos šaltinį (C3.1.3).

Savarankiškai taiko išmoktas teksto kūrimo ir tobulinimo strategijas. Tinkamai naudojasi pasirinktais šaltiniais temai plėtoti ir teiginiams argumentuoti. Redaguodamas tekstus visada taiko įgytas kalbos žinias, naudojasi įvairiais informacijos šaltiniais. Saugodamas autorių teises nurodo perteikiamos informacijos ir vaizdinės medžiagos šaltinį (C3.1.4).

Skaitymo technika ir teksto supratimo strategijos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Strategijos. Pratinamasi taikyti pažintas strategijas, redaguoti tekstą taikant įgytas kalbos žinias ir tikslingai naudojantis įvairiais elektroniniais ir neelektroniniais žodynais ir kitais informacijos šaltiniais.

Rašymas ir rašyba. Pagal pateiktus pavyzdžius mokomasi šaltinių bibliografinio aprašo.

10 (II gimnazijos) klasė

Strategijos. Gilinami gebėjimai taikyti pažintas strategijas ir principus, redaguoti savo ir kitų autorių tekstus tikslingai naudojantis įvairiais elektroniniais ir neelektroniniais žodynais ir kitais informacijos šaltiniais.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Kuria tekstus, iš dalies atsižvelgdamas į temą, nesudėtingą problemą, tikslą, komunikavimo situaciją, adresatą. Iš dalies laikosi nurodyto teksto žanro pagrindinių reikalavimų, pasirenka tinkamą raišką (C1.1.1).

Iš dalies logiškai plėtoja probleminę teksto temą, naudodamasis sukauptomis žiniomis ir patirtimi. Iš dalies tinkamai įterpia citatas ir kitų autorių mintis į savo kuriamą tekstą. Iš dalies motyvuotai išskiria pastraipas, laikosi teksto loginės struktūros. Iš dalies paiso rišlumo (formaliojo ir semantinio) reikalavimų (C1.2.1).

Siekdamas aiškumo ir teksto estetikos iš dalies tinkamai vartoja žinomus ir naujai pažintus žodžius, gramatines konstrukcijas, kartais tinkamai vartoja specifinę arba abstrakčią leksiką, vaizdingus žodžius ir frazes, citatas, kai kurias meninės kalbos priemones (C1.3.1).

Kuria tekstus, iš dalies atsižvelgdamas į temą, problemą, tikslą, komunikavimo situaciją, adresatą. Laikosi nurodyto teksto žanro pagrindinių reikalavimų. Iš esmės pasirenka tinkamą raišką (C1.1.2).

Iš esmės logiškai plėtoja probleminę teksto temą ir mintį, naudodamasis sukauptomis žiniomis ir patirtimi. Iš esmės tinkamai įterpia citatas ir kitų autorių mintis į savo kuriamą tekstą. Iš esmės motyvuotai išskiria pastraipas, laikosi teksto loginės struktūros. Pastraipoje iš dalies laikosi minčių dėstymo logikos, iš dalies paiso rišlumo (formaliojo ir semantinio) reikalavimų (C1.2.2).

Siekdamas aiškumo, vaizdingumo ir teksto estetikos iš dalies tinkamai vartoja abstrakčią ar specifinę leksiką, gramatines konstrukcijas, vaizdingus žodžius ir frazes, citatas, kai kurias meninės kalbos priemones (C1.3.2).

Kuria tekstus, iš esmės atsižvelgdamas į temą, problemą, tikslą, komunikavimo situaciją, adresatą. Pasirenka atitinkamą teksto žanrą ir tipą, laikosi jo pagrindinių reikalavimų. Pasirenka tinkamą raišką, iš dalies laikosi kalbos stiliaus reikalavimų (C1.1.3).

Logiškai ir nuosekliai plėtoja probleminę teksto temą ir mintį, naudodamasis sukauptomis žiniomis ir patirtimi. Tinkamai ir pagrįstai įterpia citatas ir kitų autorių mintis į savo kuriamą tekstą. Iš esmės motyvuotai išskiria pastraipas, laikosi teksto loginės struktūros. Daugeliu atvejų pastraipoje laikosi minčių dėstymo logikos, iš esmės paiso rišlumo (formaliojo ir semantinio) reikalavimų (C1.2.3).

Siekdamas vienareikšmiškumo, preciziškumo, vaizdingumo ir teksto estetikos iš esmės tinkamai ir tikslingai vartoja abstrakčią ir specifinę leksiką, gramatines konstrukcijas, vaizdingus žodžius ir frazes, citatas, meninės kalbos priemones (C1.3.3).

Kuria tekstus, atsižvelgdamas į temą, probleminę situaciją, tikslą, komunikavimo situaciją, adresatą. Pasirenka atitinkamą teksto žanrą ir tipą, laikosi jo reikalavimų. Pasirenka tinkamą raišką, iš esmės laikosi kalbos stiliaus reikalavimų (C1.1.4).

Logiškai, nuosekliai ir išsamiai plėtoja teksto temą ir mintį, naudodamasis sukauptomis žiniomis ir patirtimi. Tinkamai įterpia citatas ir kitų autorių mintis į savo kuriamą tekstą, paaiškina jų pagrįstumą. Nuosekliai ir motyvuotai išskiria pastraipas, laikosi teksto loginės struktūros. Laikosi minčių dėstymo logikos pastraipoje, paiso rišlumo (formaliojo ir semantinio) reikalavimų (C1.2.4).

Siekdamas vienareikšmiškumo, preciziškumo, vaizdingumo ir teksto estetikos beveik visada tinkamai ir tikslingai vartoja abstrakčią ir specifinę leksiką, gramatines konstrukcijas, vaizdingus žodžius ir frazes, citatas, meninės kalbos priemones (C1.3.4).

Rišlaus teksto kūrimas ir redagavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Rišlaus teksto kūrimas ir redagavimas. Kartojamas ir gilinamas pagrindinio ugdymo mokymosi turinys. Mokomasi tikslingai vartoti formaliojo (paviršinės struktūros) rišlumo priemones: jungtukus ir kitus žodžius ir posakius, signalizuojančius perėjimą nuo vienos minties prie kitos. Mokomasi tikslingai vartoti semantinio rišlumo priemones: temos pasikartojimas / kartojimas visame tekste; ryšių tarp atskirų teksto dalių signalizavimas (priežastis ir pasekmė, problema ir sprendimas, tezė ir įrodymas, argumentas ir kontrargumentas, keli vienarūšiai pavyzdžiai ir apibendrinimas ir t.t.). Redaguojant, taisant ir tobulinant tekstą mokomasi teksto taisyklingumo, aiškumo, rišlumo, tinkamai vartojamos leksinės ir gramatinės konstrukcijos. Mokomasi tinkamai vartoti kuriamame tekste abstrakcinę leksiką ir svetimžodžius.

Tekstų tipai ir žanrai. Mokomasi kurti įvairaus pobūdžio tekstus, paisant žanro reikalavimų ir atsižvelgiant į komunikacinę situaciją: samprotavimo rašinį problemine tema, literatūrinio ar kito kultūros teksto interpretaciją, mokslo populiarinimo teksto santrauką, referatą, viešąją kalbą, oficialų laišką, kūrybinius bandymus (pvz., straipsnis, reportažas, feljetonas, interviu ir t.t.).

IV gimnazijos klasė

Rišlaus teksto kūrimas ir redagavimas. Kartojamas ir gilinamas III gimnazijos klasės ugdymo mokymosi turinys. Mokomasi tikslingai vartoti formaliojo (paviršinės struktūros) rišlumo priemones: pasikartojimus (pažodinius, ne pažodinius ar netikslius leksinius ir gramatinius), motyvuotai parinkti žodžių tvarką sakinyje. Mokomasi naudotis semantinio rišlumo priemonėmis: paslėptu autoriaus ir skaitytojo dialogu (klausimas – atsakymas).

Tekstų tipai ir žanrai. Tobulinami gebėjimai kurti įvairaus pobūdžio tekstus, paisant žanro reikalavimų: samprotavimo rašinį, literatūrinio teksto interpretaciją, viešąją kalbą.

Kalbinė komunikacija ir kalbos kultūra. Plėtojama abstrakcinė ir specifinė leksika, susijusi su literatūros ir kultūros probleminėmis temomis. Gilinami įgūdžiai rūpintis kalbos taisyklingumu ir teksto estetika. Mokomasi parinkti tinkamą žodžių tvarką sakinyje, siekiant rišlumo. Mokomasi redaguojant savo tekstą atpažinti ir taisyti tipines klaidas. Mokomasi suvokti kalbos etiketą kaip tautos kultūros dalį, įžvelgti ir aptarti lenkų kalbos etiketo savitumą lyginant su kitomis kalbomis.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Rašydamas klaviatūra iš dalies tinkamai formatuoja ir maketuoja tekstą. Kartais išdėsto tekstą ir iliustracinę medžiagą puslapyje, vizualizacijai skirtoje priemonėje (C2.1.1).

Iš dalies taiko gramatikos, rašybos ir skyrybos taisykles. Pakankamai tinkamai vartoja dažniau vartojamą tipinę bendrinės kalbos leksiką, fragmentiškai paiso stiliaus reikalavimų (C2.2.1).

Fragmentiškai atsižvelgdamas į probleminę situaciją, paruošia ir pristato pasirinktos temos vaizdinę medžiagą: pateikia informaciją ir kartais ją grupuoja, fragmentiškai derina tekstą su iliustracine medžiaga. Iš dalies kuria ir užrašo vaizdinės medžiagos ir jos dalių (pvz., skaidrių) pavadinimus, nurodo šaltinius ar autorius (C2.3.1).

Rašydamas klaviatūra iš esmės formatuoja ir maketuoja tekstą. Iš dalies tinkamai išdėsto tekstą ir iliustracinę medžiagą puslapyje, vizualizacijai skirtoje priemonėje (C2.1.2).

Taiko pagrindines gramatikos, rašybos ir skyrybos taisykles. Dažniausiai tinkamai vartoja dažniau vartojamą tipinę bendrinės kalbos leksiką, iš dalies paiso stiliaus reikalavimų (C2.2.2).

Iš dalies atsižvelgdamas į probleminę situaciją paruošia ir pristato pasirinktos temos vaizdinę medžiagą: iš dalies grafine forma struktūruoja pateikiamą informaciją, atsitiktinai pavaizduoja jos elementų santykius, iš dalies derina tekstą su iliustracine medžiaga. Dažniausiai kuria ir užrašo vaizdinės medžiagos ir jos dalių (pvz., skaidrių) pavadinimus, nurodo šaltinius ar autorius (C2.3.2).

Rašydamas klaviatūra formatuoja ir maketuoja tekstą. Tinkamai išdėsto tekstą ir iliustracinę medžiagą puslapyje, vizualizacijai skirtoje priemonėje (C2.1.3).

Taiko daugumą rašybos, gramatikos ir skyrybos taisyklių. Tinkamai vartoja bendrinės kalbos leksiką, daugeliu atvejų paiso stiliaus reikalavimų (C2.2.3).

Atsižvelgdamas į probleminę situaciją paruošia ir pristato pasirinktos temos vaizdinę medžiagą: grafine forma struktūruoja dalį pateikiamos informacijos, pavaizduoja jos kai kurių elementų santykius, derindamas tekstą su dviejų trijų rūšių iliustracine medžiaga. Kuria ir užrašo vaizdinės medžiagos ir jos dalių (pvz., skaidrių) pavadinimus, nurodo šaltinius ar autorius (C2.3.3).

Rašydamas klaviatūra tinkamai formatuoja ir maketuoja tekstą. Išdėsto tekstą ir iliustracinę medžiagą puslapyje, vizualizacijai skirtoje priemonėje, kūrybiškai atlikdamas užduotį (C2.1.4).

Taiko gramatikos, rašybos ir skyrybos taisykles. Tinkamai vartoja bendrinės kalbos leksiką, paiso stiliaus reikalavimų (C2.2.4).

Atsižvelgdamas į probleminę situaciją tinkamai paruošia ir pristato pasirinktos temos vaizdinę medžiagą: grafine forma struktūruoja pateikiamą informaciją, pavaizduoja jos elementų santykius, derindamas tekstą su kelių rūšių iliustracine medžiaga. Tikslingai kuria ir užrašo vaizdinės medžiagos ir jos dalių (pvz., skaidrių) pavadinimus, nurodo šaltinius ar autorius (C2.3.4).

Rašymo technika ir rašyba, teksto pateikimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Rašymo technika ir rašyba, teksto pateikimas. Tobulinami pagrindinio ugdymo programos pakopoje įgyti gebėjimai.

Rišlaus teksto kūrimas ir redagavimas. [...] Redaguojant, taisant ir tobulinant tekstą mokomasi teksto taisyklingumo, aiškumo, rišlumo, tinkamai vartojamos leksinės ir gramatinės konstrukcijos. 

Kalbinė komunikacija ir kalbos kultūra. Susipažįstama su kalbos kultūros sąvoka, su dviem bendrinės kalbos normos lygmenimis, jų taikymo sritimis (lenk. norma wzorcowa i norma potoczna). Plėtojama abstrakcinė ir specifinė leksika, susijusi su literatūros ir kultūros probleminėmis temomis. Gilinami įgūdžiai rūpintis kalbos taisyklingumu. Mokomasi vertinti ir redaguoti tekstus stilistiniu (parinkti tinkamą leksiką ir gramatines konstrukcijas, vengti leksinių ir gramatinių pasikartojimų) ir estetiniu (kūrybiškai vartoti palyginimus, epitetus, metaforas, perifrazes ir kitas stilistines kalbos priemones) atžvilgiais. Gilinami įgūdžiai teksto rišlumui pasiekti. Mokomasi įžvelgti ir aptarti formaliojo ir semantinio rišlumo apraiškas. Mokomasi suvokti kalbos etiketą kaip kiekvieno žmogaus vidinės kultūros raišką, įžvelgti ir aptarti kalbos etiketo elementus. Mokomasi taikyti atitinkamas kalbos etiketo priemones ir vartoti tinkamus kreipinius į adresatą įvairiose (oficialiose ir neoficialiose) komunikacinėse situacijose.

IV gimnazijos klasė

Rašymo technika ir rašyba, teksto pateikimas. Tobulinami įgyti įgūdžiai.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Taiko vieną kitą išmoktą teksto kūrimo ir tobulinimo strategiją. Iš dalies tinkamai naudojasi pasirinktu šaltiniu temai plėtoti ir teiginiams argumentuoti. Redaguodamas tekstus dažniausiai taiko sukauptas kalbos žinias, iš dalies naudojasi pasirinktu informacijos šaltiniu. Saugodamas autorių teises iš dalies nurodo perteikiamos informacijos ir vaizdinės medžiagos šaltinį (C3.1.1).

Iš dalies tikslingai parenka ir taiko sakytinio ir rašytinio teksto kūrimo ir tobulinimo strategijas. Naudojasi iš esmės tinkamais šaltiniais plėtodamas temą ir argumentuodamas teiginius. Redaguodamas tekstus dažniausiai taiko sukauptas kalbos žinias, iš dalies naudojasi įvairiais informacijos šaltiniais. Saugodamas autorių teises dažnai nurodo perteikiamos informacijos ir vaizdinės medžiagos šaltinį (C3.1.2).

Dažniausiai tikslingai pasirenka ir taiko sakytinio ir rašytinio teksto kūrimo ir tobulinimo strategijas. Naudojasi įvairiais šaltiniais plėtodamas temą ir argumentuodamas teiginius. Redaguodamas tekstus taiko sukauptas kalbos žinias, daugeliu atvejų naudojasi įvairiais informacijos šaltiniais. Saugodamas autorių teises daugeliu atvejų nurodo perteikiamos informacijos ir vaizdinės medžiagos šaltinį (C3.1.3).

Tikslingai pasirenka ir taiko sakytinio ir rašytinio teksto kūrimo ir tobulinimo strategijas. Naudojasi įvairiais tinkamais šaltiniais temai plėtoti, pasirinkdamas problemos sprendimo būdą ir argumentuodamas teiginius. Redaguodamas tekstus taiko sukauptas kalbos žinias, naudojasi įvairiais informacijos šaltiniais. Saugodamas autorių teises nurodo perteikiamos informacijos ir vaizdinės medžiagos šaltinį (C3.1.4).

Skaitymo technika ir teksto supratimo strategijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Strategijos. Mokomasi pasirinkti teksto kūrimo, rašymo ir tobulinimo strategiją ir principus ir juos taikyti. Tobulinami gebėjimai redaguoti savo ir kitų autorių tekstus tikslingai naudojantis įvairiais elektroniniais ir neelektroniniais žodynais ir kitais informacijos šaltiniais.

IV gimnazijos klasė

Strategijos. Mokomasi pasirinkti teksto kūrimo, rašymo ir tobulinimo strategiją ir principus ir juos taikyti. Tobulinami gebėjimai redaguoti savo ir kitų autorių tekstus tikslingai naudojantis įvairiais elektroniniais ir neelektroniniais žodynais ir kitais informacijos šaltiniais.

Ši sritis apima mokinio gebėjimus tinkamai vartoti kalbos sąvokas nagrinėjant kalbinius reiškinius ir tekstų kalbinę raišką, nuosekliai taikyti kalbinėje veikloje gimtosios kalbos fonetikos, gramatikos, skyrybos, leksikos ir stilistikos žinias, paisyti kalbos taisyklingumo ir plėtoti žodyną. Mokiniai ugdomi taikyti įvairias kalbos pažinimo strategijas. Siekiama ugdyti sąmoningą kalbinių reiškinių, vykstančių šiuolaikinėje visuomenėje, daugiakalbėje ir daugiakultūrėje aplinkoje, stebėtoją, kuris geba juos aiškinti ir analizuoti. Skiriamas dėmesys tam, kad mokiniai suvoktų gimtosios kalbos kūrybines galias, jos reikšmę asmens tapatybei ir pasaulėvaizdžiui. Šios pasiekimų srities mokinių pasiekimai: D1–D4.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Išskiria dalį pagrindinių kalbos elementų: raides, garsus, žodžius, pagrindines kalbos dalis, sakinius. Kai yra suteikiama pagalba, atpažįsta giminingus žodžius (D1.1.1).

Išskiria daugumą pagrindinių kalbos elementų: raides, garsus, žodžius, pagrindines kalbos dalis, sakinius. Pagal nurodytus kriterijus atpažįsta giminingus žodžius (D1.1.2).

Išskiria pagrindinius kalbos elementus: raides, garsus, žodžius, pagrindines kalbos dalis, sakinius. Atpažįsta giminingus žodžius, pateikia pavyzdžių (D1.1.3).

Išskiria ir aptaria pagrindinius kalbos elementus: raides, garsus, žodžius, pagrindines kalbos dalis, sakinius. Atpažįsta giminingus žodžius, pateikia ir nagrinėja įvairius pavyzdžius (D1.1.4).

Fonetika. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

Fonetika. Mokomasi abėcėlės, raidžių pavadinimų. Mokomasi atpažinti ir atskirti balsius ir priebalsius.: Mokomasi taisyklingai tarti lenkų kalbos žodžiuose ir žodžių junginiuose, sprogstamuosius priebalsius („b, p, g, k, d, t“) ir afrikatas („dz, c, dż, cz“), minkštuosius priebalsius („ć, ź, ś, dź“). (...) Praktiškai susipažįstama su žodžio skirstymu į skiemenis. 

Kalbos dalys ir žodžių kaityba. Praktiškai susipažįstama su žodžiais, reiškiančiais daiktų, asmenų, veiksmų ir požymių pavadinimus.

Sintaksė ir skyryba. Mokomasi atpažinti sakinio perteikiamą prasmę ir intenciją, skirti tiesioginius, klausiamuosius, šaukiamuosius sakinius (be terminų vartojimo) [...]

2 klasė

Fonetika. Susipažįstama su balsių ir priebalsių skirstymu (paprasti ir nosiniai balsiai, skardieji ir duslieji, kietieji ir minkštieji priebalsiai). Mokomasi taisyklingo ir raiškaus nosinių balsių, skardžiųjų ir dusliųjų, kietųjų ir minkštųjų priebalsių, priebalsių junginių (lenk. „drz-, trz-, strz-, szcz-, -nk, -ńcz-“ ir pan.) ir garsų žodžio gale raiškaus tarimo. [...]

Kalbos dalys ir žodžių kaityba. Mokomasi atpažinti daiktavardžio reikšmę ir gramatines kategorijas: giminę, vienaskaitą ir daugiskaitą. Mokomasi atpažinti būdvardžio ir veiksmažodžio reikšmę.

Sintaksė ir skyryba. Mokomasi pagal sakymo tikslą sudaryti tiesioginius, klausiamuosius, skatinamuosius sakinius. Susipažįstama su veiksmažodžio kaip pagrindinio sakinio žodžio funkcija. Mokomasi kelti klausimus sakinio žodžiams, derinti būdvardžius ir daiktavardžius pagal giminę ir skaičių, derinti veiksmažodžius ir daiktavardžius. Mokomasi vientisinių ir išplėstinių sakinių sudarymo vartojant klausimus.
3–4 klasių koncentras

Kai yra suteikiama pagalba, išskiria daugumą kalbos vienetų: balsius ir priebalsius, žodžius ir jų reikšmę, žodžių dalis, kalbos dalis, sakinių rūšis, nurodo vieną kitą jų požymį (D1.1.1).

Pagal pavyzdį išskiria daugumą kalbos vienetų: balsius ir priebalsius, žodžius ir jų reikšmę, žodžių dalis, kalbos dalis, sakinių rūšis, ir aptaria juos nurodydamas vieną kitą jų požymį (D1.1.2).

Išskiria daugumą kalbos vienetų: balsius ir priebalsius, žodžius ir jų reikšmę, žodžių dalis, kalbos dalis, sakinių rūšis, ir aptaria juos nurodydamas jų pagrindinius požymius (D1.1.3).

Išskiria daugumą kalbos vienetų: balsius ir priebalsius, žodžius ir jų reikšmę, žodžių dalis, kalbos dalis, sakinių rūšis, ir išsamiai apibūdina jų požymius (D1.1.4).

Fonetika. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Fonetika. Įtvirtinami taisyklingo ir raiškaus balsių ir priebalsių tarimo ir žodžių kirčiavimo įgūdžiai. Mokytojui padedant mokomasi taisyklingo skaitvardžių (pvz. 15, 19, 12, 20, 30, 40, 50 ir pan.) tarimo.

Kalbos dalys ir žodžių kaityba. Mokomasi atpažinti daiktavardžių ir būdvardžių formas. Mokomasi linksnių pavadinimų ir klausimų. Mokomasi atskirti kamieną ir galūnę. Susipažįstama su veiksmažodžių bendraties forma ir veiksmažodžių laikais. Mokomasi asmenuoti taisyklingas ir netaisyklingas, bet dažnai vartojamas (pvz., być, iść) veiksmažodžių esamojo, būtojo ir būsimojo laiko formas. Mokomasi atpažinti asmeninius įvardžius ir vartoti mandagumo įvardžius, atpažinti skaitvardžius (skaičiai ir datos) ir prieveiksmius. Mokomasi taisyklingai vartoti prielinksnius.

Sintaksė ir skyryba. Mokomasi sudaryti vientisinius ir sudėtinius, tiesioginius, klausiamuosius, skatinamuosius ir šaukiamuosius išplėstinius sakinius. Mokomasi derinti būdvardžius ir daiktavardžius pagal giminę, skaičių, linksnį. Susipažįstama su tarinio (kaip pagrindinės sakinio dalies, veiksmą reiškiančio žodžio, „ką veikia?“) ir veiksnio (kaip daiktavardžio, atsakančio į klausimą „kas tai daro?“) samprata (be terminų). Mokomasi nagrinėti nesudėtingus trumpus sakinius, nurodyti tarinį ir veiksnį. Mokomasi derinti veiksmažodžio (tarinio) ir daiktavardžio (veiksnio) formas. Mokomasi nusakyti kreipinį, atpažinti jo formą ir skyrybos būdus (kablelis, šauktukas).

4 klasė

Fonetika. Mokomasi pažinti ir skirti kalbą ir raštą. Susipažįstama su raidės „i“ skirtingomis funkcijomis. Susipažįstama su priebalsių supanašėjimo reiškiniu, mokomasi atpažinti skardžiųjų priebalsių suduslėjimo atvejus. Mokomasi taisyklingai kirčiuoti įvairius žodžius ir morfologines formas (pvz., prielinksnių aukštesniojo laipsnio formą).

Leksika ir žodžių daryba. Mokomasi plėtoti žodyną pagal kalbinės veiklos temas, mokomasi atitinkamų semantinių grupių žodžių darybos. Mokomasi atpažinti vaizdingus žodžius ir žodžių junginius, aptarti jų reikšmę, atpažinti ir vartoti sinonimus, antonimus (be termino vartojimo), pateikti jų pavyzdžių. Įtvirtinama giminiškų žodžių sąvoka. Susipažįstama su balsių ir priebalsių kaita giminiškuose žodžiuose. Mokomasi atpažinti priešdėlinius ir priesaginius vedinius, sudaryti pagal jų modelius naujus žodžius.

Kalbos dalys ir žodžių kaityba. Mokomasi skirti savarankiškas kalbos dalis (daiktavardį, būdvardį, veiksmažodį, įvardį, prieveiksmį); mokomasi atpažinti semantinius ir (ar) gramatinius kalbos dalių požymius. Mokomasi taisyklingai linksniuoti daiktavardžius ir būdvardžius. Susipažįstama su vyriškojo ir nevyriškojo asmens giminės daiktavardžių ir būdvardžių daugiskaitos vardininku (lenk. formy męskoosobowe i niemęskoosobowe). Susipažįstama su asmeniniais įvardžiais (išrinkti linksniai), ilgųjų ir trumpųjų įvardžių formomis ir jų vartojimo taisyklėmis. Mokomasi asmenuoti dažniausiai vartojamus veiksmažodžius esamuoju, būtuoju ir būsimuoju laiku, paisyti asmens galūnių, vyriškojo ir nevyriškojo asmens giminės formų. Mokomasi atpažinti ir teisingai vartoti prielinksnius ir jungtukus.

Sintaksė ir skyryba. Mokomasi atpažinti sakinį ir sakinio atitikmenį (lenk. zdanie i równoważnik zdania). Mokomasi atpažinti žodžius, apibrėžiančius veiksnį ir tarinį. Mokomasi kelti klausimus kitiems sakinio žodžiams. Mokomasi derinti žodžius sakinyje gimine, skaičiumi ir linksniu. Mokomasi dažniau vartojamų veiksmažodžių ir būdvardžių valdymo, tinkamai vartoti linksnį arba linksnį su prielinksniu (pvz., lenk. przyglądać się czemu, dziękować komu, martwić się czym, chorować na co, zadzwonić do kogo, wiedzieć o czym/co, znać kogo/co, korzystać z czego ir pan.). Mokomasi sudaryti vientisinius ir sudėtinius sakinius. Susipažįstama su sudėtinių sujungiamųjų ir prijungiamųjų sakinių (be termino) pagrindiniams santykiams (pvz., priešinimo, įvykio sekos, priežasties, pasekmės) išreikšti tipais, mokomasi vartoti tinkamus jungtukus ir skyrybos ženklus.
5–6 klasių koncentras

Vartoja dalį terminų, numatytų 5–6 klasės mokymosi turinyje. Atpažįsta esminius balsių ir priebalsių požymius. Remdamasis pateiktais klausimais atpažįsta žodžių dalis, kalbos dalis. Pagal pateiktą modelį skiria vientisinius ir sudėtinius sujungiamuosius sakinius, nurodo pagrindines sakinio dalis, jeigu jų raiška yra labai aiški (D1.1.1).

Vartoja daugumą terminų, numatytų 5–6 klasės mokymosi turinyje. Skiria esminius balsių ir priebalsių požymius. Atpažįsta žodžių dalis, kalbos dalis, nurodo vieną kitą esminį jų požymį. Pagal pateiktą modelį aptaria vientisinių ir sudėtinių sujungiamųjų sakinių struktūrą, nurodo pagrindines sakinio dalis, iš dalies nusako jų raišką (D1.1.2).

Vartoja terminus, numatytus 5–6 klasės mokymosi turinyje. Skiria balsių ir priebalsių požymius. Atpažįsta žodžių dalis, kalbos dalis, nurodo ir aptaria esminius jų požymius, apibūdina vientisinių ir sudėtinių sujungiamųjų sakinių struktūrą, nurodo pagrindines sakinio dalis, nusako jų raišką (D1.1.3).

Vartoja terminus, numatytus 5–6 klasės mokymosi turinyje. Skiria balsių ir priebalsių požymius. Atpažįsta žodžių dalis, kalbos dalis, nurodo ir aptaria esminius jų požymius, apibūdina vientisinių ir sudėtinių sujungiamųjų sakinių struktūrą, nurodo pagrindines sakinio dalis, nusako jų raišką (D1.1.4).

Fonetika. 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

Fonetika. Mokomasi klasifikuoti balsius ir priebalsius. Mokomasi aptarti priebalsių supanašėjimo atvejus ir pateikti pavyzdžių.

Leksika ir žodžių daryba. [...] mokomasi atitinkamų semantinių grupių žodžių darybos. […] Mokomasi nurodyti giminiškų žodžių semantinius ryšius, skirti paprastuosius žodžius ir vedinius, sudaryti naujus žodžius su priešdėliais, priesagomis ir galūnėmis.

Daiktavardžiai. Skiriami tikriniai ir bendriniai daiktavardžius. Mokomasi atpažinti daiktavardžių giminę ir priskirti juos atitinkamam linksniavimo modeliui, išskirti linksnių galūnes ir taisyklingai sudaryti daugiskaitos vyriškojo asmens giminės (lenk. rodzaj męskoosobowy) formas. Mokomasi vartoti tinkamas šauksmininko ir vyriškosios giminės vienaskaitos naudininko formas.

Būdvardžiai. Skiriamos būdvardžių giminės, vienaskaita ir daugiskaita. Mokomasi taisyklingai sudaryti daugiskaitos vyriškojo asmens giminės formas. Mokomasi laipsniuoti būdvardžius ir prieveiksmius, vartojant tinkamas priesagas. 

Veiksmažodžiai. Skiriami eigos ir įvykio veiksmažodžiai pagal klausimus. Mokomasi nusakyti veiksmažodžio asmenį ir laiką. Mokomasi esamajame laike priskirti dažnai vartojamus veiksmažodžius atitinkamam asmenavimo modeliui, būtajame laike vartoti tinkamas asmens galūnes. Taisyklingai taikomos vyriškojo ir nevyriškojo asmens giminės formos. Skiriamos veiksmažodžio nuosakos, mokomasi taisyklingai sudaryti ir vartoti liepiamosios nuosakos formas neformaliai ir formaliai bendraujant.

Įvardžiai. Skiriami asmeniniai, savybiniai, parodomieji įvardžiai. Mokomasi taisyklingai vartoti ilgąsias ir trumpąsias asmeninių įvardžių formas (kai kurie linksniai), paisyti daugiskaitos vyriškojo ir nevyriškojo asmens giminės vardininko formų. […]

Nesavarankiškos kalbos dalys. Mokomasi atpažinti jaustukus ir ištiktukus (lenk. wyrazy dźwiękonaśladowcze), paaiškinti jų vaidmenį sakinyje.

Pagrindinės sakinio dalys. Mokomasi atpažinti pagrindines sakinio dalis: tarinį ir veiksnį. Mokomasi nustatyti veiksnio reiškimo būdus (veiksnys reiškiamas daiktavardžio arba įvardžio vardininku). Mokomasi veiksnio ir tarinio formų derinimo. Mokomasi atpažinti neišplėstinį ir išplėstinį sakinį. Mokomasi atpažinti veiksnio grupę ir tarinio grupę sakinyje. Susipažįstama su vientisinio sakinio struktūros schema. Mokomasi žodžių junginių: pagrindinis ir priklausomasis žodis, klausimų kėlimas sakinio žodžiams.

Antrininkės sakinio dalys. Susipažįstama su terminu antrininkės sakinio dalys (lenk. określenia); mokomasi nusakyti pažyminį kaip daiktavardžio apibūdinimą, o aplinkybes ir papildinį kaip veiksmažodžio apibūdinimą. Mokomasi taisyklingai derinti dažniausiai vartojamų veiksmažodžių ir papildinių formas (taip pat su prielinksniais).

6 klasė

Leksika ir žodžių daryba. Susipažįstama su daugiareikšmių žodžių sąvoka (vartoja terminą), mokomasi apibūdinti jų reikšmes, pateikti pavyzdžių. Atpažįstama perkeltinė žodžio reikšmė, paaiškinamas jos atsiradimo mechanizmas. Mokomasi atpažinti, apibūdinti ir vartoti frazeologizmus kalbinėje veikloje. Mokomasi atpažinti, apibūdinti skolinius, pateikti pavyzdžių.

Būdvardžiai. Atpažįstami laipsniuojamieji ir nelaipsniuojamieji būdvardžiai. [...]

Skaitvardžiai. Skiriami kiekiniai, kuopiniai, trupmeniniai ir kelintiniai skaitvardžiai. [...]

Įvardžiai. Mokomasi priskirti įvardžius atitinkamoms grupėms pagal reikšmę ir atpažinti juos tekste […]

Prieveiksmiai. Skiriami prieveiksmiai pagal reikšmę ir struktūrą.

Nekaitomos kalbos dalys. Skiriamos visos kitos nekaitomos kalbos dalys (prielinksnis, jungtukas, jaustukas ir ištiktukas, dalelytė) [...]

Sakinio dalys. Toliau gilinamos žinios apie pagrindines vientisinio sakinio dalis – tarinį ir veiksnį. Mokomasi nustatyti tarinio ir veiksnio rūšis ir reiškimo būdus. Susipažįstama su sąvoka „sakiniai be veiksnio“. Toliau gilinamos žinios apie antrininkes sakinio dalis: pažyminį, aplinkybę, papildinį. Susipažįstama su pažyminio rūšimis, reiškimo būdais ir tvarka sakinyje, tiesioginiu ir netiesioginiu papildiniu. [...] Mokamasi nurodyti vienarūšes sakinio dalis. [...] Susipažįstama su žodžiais ir posakiais, nesusijusiais su sakiniais (jaustukai ar ištiktukai, kreipiniai, įterpiniai) ir jų skyryba.

Vientisiniai ir sudėtiniai sakiniai. Skiriamos sakinių rūšys priklausomai nuo tarinio, tikslo, jausmų raiškos, antrininkių sakinio dalių. Mokomasi sudėtinių sujungiamųjų sakinių, jų jungimo būdų ir skyrybos. Susipažįstama su sujungiamųjų jungtukų klasifikacija. Aptariami dažnai vartojami sudėtiniai prijungiamieji sakiniai, jų skyryba ir jungiamieji žodžiai (pvz., „że, żeby, aby, który, ponieważ, bo, gdyż, gdy“ ir pan.).
7–8 klasių koncentras

Vartoja dalį terminų, numatytų 5–8 klasės mokymosi turinyje. Pagal nurodytus kriterijus formuluoja žinomų kalbos sąvokų apibrėžimus. Remdamasis pateiktais modeliais aptaria nesudėtingų žodžių, vientisinių ir sudėtinių sakinių struktūrą, skiria sakinio dalis, jeigu jų raiška yra labai aiški (D1.1.1).

Vartoja daugumą terminų, numatytų 5–8 klasės mokymosi turinyje. Pagal nurodytus kriterijus formuluoja žinomų kalbos sąvokų apibrėžimus, pateikia vieną kitą pavyzdį. Remdamasis pateiktais modeliais aptaria nesudėtingų žodžių, vientisinių ir sudėtinių sujungiamųjų ir prijungiamųjų sakinių struktūrą, skiria sakinio dalis, iš dalies apibūdina jų raiškos būdus (D1.1.2).

Vartoja terminus, numatytus 5–8 klasės mokymosi turinyje. Formuluoja žinomų kalbos sąvokų apibrėžimus pateikdamas esminius jų požymius ir pavyzdžius. Nagrinėja žodžių, vientisinių ir sudėtinių sujungiamųjų ir prijungiamųjų sakinių struktūrą, skiria sakinio dalis, apibūdina jų raiškos būdus (D1.1.3).

Nuosekliai vartoja terminus, numatytus 5–8 klasės mokymosi turinyje. Formuluoja žinomų kalbos sąvokų apibrėžimus pateikdamas jų požymius ir įvairius pavyzdžius. Nagrinėja žodžių, vientisinių ir sudėtinių sujungiamųjų ir prijungiamųjų sakinių struktūrą, kūrybiškai sprendžia sudėtingus atvejus, skiria sakinio dalis, išsamiai apibūdina jų raiškos būdus (D1.1.4).

Fonetika. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Fonetika. Susipažįstama su sąvokomis: kalbos padargai, garsų asimiliacija. Mokomasi balsių ir priebalsių klasifikacijos. Atliekami tarties, kirčiavimo ir dikcijos pratimai.

Leksika ir žodžių daryba. [...] aiškinama atitinkamų semantinių grupių žodžių daryba. Paaiškinama sudurtinių žodžių struktūra, skiriamos jų rūšys (lenk. zrosty, złożenia właściwe, złożenia z cząstkami obcego pochodzenia typu multi-, hiper-) [...]. Susipažįstama su homonimais, mokomasi juos apibūdinti, pateikti pavyzdžių. Aptariami tarpkalbiniai homonimai (pvz., lenk. zakazać – rus. заказать). [...] Frazeologizmai skiriami pagal reikšmę (lenk. idiomy i frazemy). Mokomasi atpažinti ir apibūdinti frazeologizmus, aptarti jų kilmę. [...]

Kalbos dalys ir žodžių kaityba. Kartojamos, gilinamos ir taikomos naujuose kontekstuose įgytos 5–6 klasėse žinios apie kalbos dalis ir tobulinami jų kaitybos įgūdžiai. [...]

Sakinio dalys. Mokomasi atpažinti ir nusakyti sakinio dalių reiškimą įvairiomis kalbos dalimis. [...]

Žodžių junginiai. Mokomasi atpažinti žodžių junginių rūšis (derinimas, valdymas, šliejimas). Susipažįstama su tam tikrų veiksmažodžių ir būdvardžių valdymo ypatumais […]

Sudėtiniai sakiniai ir skyryba. Mokomasi atpažinti ir nusakyti pusdalyvinį ar padalyvinį sakinio atitikmenį (lenk. imiesłowowy równoważnik zdania) […]

8 klasė

Fonetika. Kartojamos ir gilinamos įgytos žemesnėse klasėse žinios […]

Leksika ir žodžių daryba. Kartojamos ir gilinamos įgytos žemesnėse klasėse žinios […] Supažindinama su sąvoka hiperonimai (lenk. wyrazy o znaczeniu ogólnym). [...] Frazeologizmai skiriami pagal sintaksinę struktūrą (lenk. wyrażenia, zwroty, porównania i frazy) […].

Kalbos dalys ir žodžių kaityba. Kartojamos, gilinamos ir taikomos naujuose kontekstuose įgytos 5–7 klasėse žinios apie kalbos dalis ir tobulinami jų kaitybos įgūdžiai.

Veiksmažodžiai. Mokomasi skirti veikiamąją ir neveikiamąją veiksmažodžio rūšis […]

Nekaitomos kalbos dalys. Klasifikuojami ir aptariami sujungiamieji ir prijungiamieji jungtukai. [...] Klasifikuojami ir aptariami sujungiamieji ir prijungiamieji jungtukai. Mokomasi atpažinti dalelytes […]

Sintaksė ir skyryba. Mokomasi sieti kalbos dalis su jų sintaksine funkcija sakinyje. Mokomasi atpažinti ir aptarti įvairių rūšių sudėtinius sujungiamuosius ir prijungiamuosius sakinius […]
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Vartoja dalį kalbos terminų, numatytų pagrindinio ugdymo mokymosi turinyje, aptardamas pranešimų kalbinę raišką ir kalbinius reiškinius. Remdamasis nukreipiamaisiais klausimais kalbos dalis susieja su jų sintaksine funkcija (D1.1.1).

Vartoja daugumą kalbos terminų, numatytų pagrindinio ugdymo mokymosi turinyje, aptardamas pranešimų kalbinę raišką ir kalbinius reiškinius. Remdamasis nukreipiamaisiais klausimais kalbos dalis susieja su jų sintaksine funkcija ir stilistine teksto raiška (D1.1.2).

Vartoja kalbos terminus, numatytus pagrindinio ugdymo mokymosi turinyje, nagrinėdamas pranešimų kalbinę raišką ir aptardamas kalbinius reiškinius. Kalbos dalis sieja su jų sintaksine funkcija ir stilistine teksto raiška (D1.1.3).

Vartoja beveik visus kalbos terminus, numatytus pagrindinio ugdymo mokymosi turinyje, nagrinėdamas pranešimų kalbinę raišką ir aptardamas kalbinius reiškinius. Kalbos dalis sieja su jų sintaksine funkcija ir stilistine teksto raiška (D1.1.4).

Fonetika. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Fonetika. Kartojamos ir gilinamos įgytos žemesnėse klasėse žinios, mokomasi taikyti ir tobulinti įgūdžius naujuose kalbos vartojimo kontekstuose.

Leksika ir žodžių daryba. Mokomasi plėtoti žodyną, ypač vartojant abstrakcinę ir specifinę leksiką, susijusią su literatūros ir kultūros raida […]

Kalbos dalys ir žodžių kaityba. Kalbos dalys siejamos su jų sintaksiniu vaidmeniu sakinyje ir stilistine teksto raiška. Mokomasi atpažinti kalbos dalis, jų gramatinius požymius sintaksinėje sakinio struktūroje ir meninės raiškos priemonėse. [...]

Sintaksė ir skyryba. Mokamasi sintaksės žinias susieti su teksto stiliaus ir rišlumo reikalavimais. [...]

10 (II gimnazijos) klasė

Fonetika. Kartojamos ir gilinamos įgytos žemesnėse klasėse žinios, mokomasi taikyti ir tobulinti įgūdžius naujuose kalbos vartojimo kontekstuose.

Kalbos dalys ir žodžių kaityba. Mokomasi nagrinėjant kalbinę raišką nusakyti kalbos dalių ir jų gramatinių požymių stilistinę funkciją, o nagrinėjant sakinių struktūrą – sintaksinę. 
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Vartoja dalį skirtingų kalbos lygmenų ir kalbotyros terminus, numatytus pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokymosi turinyje, nagrinėdamas kalbinę raišką ir aptardamas kalbinius reiškinius. Remdamasis nukreipiamaisiais klausimais atpažįsta ir iš dalies aptaria kalbos funkcinius stilius, nurodo tipiškus jų kalbinės raiškos elementus (D1.1.1).

Vartoja daugumą skirtingų kalbos lygmenų ir kalbotyros terminus, numatytus pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokymosi turinyje, nagrinėdamas kalbinę raišką ir aptardamas kalbinius reiškinius. Remdamasis pateiktais modeliais atpažįsta ir iš dalies aptaria kalbos funkcinius stilius, nurodo jų vartojimo sritį ir tipiškus kalbinės raiškos elementus (D1.1.2).

Vartoja kalbos ir kalbotyros terminus, numatytus pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokymosi turinyje, nagrinėdamas pranešimų kalbinę raišką ir aptardamas kalbinius reiškinius. Atpažįsta ir apibūdina kalbos funkcinius stilius, remdamasis jų funkcija, vartojimo sritimi ir būdingais kalbinės raiškos elementais (D1.1.3).

Tikslingai vartoja skirtingų kalbos lygmenų ir kalbotyros terminus, numatytus pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokymosi turinyje, išsamiai nagrinėdamas pranešimų kalbinę raišką ir diskutuodamas apie kalbinius reiškinius. Atpažįsta ir išsamiai apibūdina kalbos funkcinius stilius, remdamasis įvairiais kriterijais. Aptaria ir vertina jų būdingus kalbinės raiškos elementus (D1.1.4).

Kalbos atmainų ir tekstų įvairovė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Kalbos atmainų ir tekstų įvairovė. Mokomasi atpažinti ir aptarti tekstų kalbinės (leksines, gramatines) raiškos priemones įvairiuose tekstų žanruose. [...] Mokomasi skirti kalbos funkcinius stilius (šnekamasis, kanceliarinis ar administracinis, mokslinis), aptarti jų kalbinę raišką ir vartojimo sritis. Mokomasi skirti žodžių bei gramatinių formų ir konstrukcijų stilistinius atspalvius, nurodyti jų vartojimo sritį. Mokomasi nurodyti ir apibūdinti sakytinės ir rašytinės kalbos skirtumus. Susipažįstama su bendrinės kalbos sąvoka ir arealine (lenk. terytorialna) lenkų kalbos diferenciacija. Mokomasi atpažinti ir aptarti lenkų kalbos regioninius fonetikos, gramatikos ir leksikos ypatumus Lietuvoje, nurodyti bendrinio ir regioninio kalbos variantų vartojimo sritis. Mokomasi nurodyti tekste ir aptarti tarmės stilizacijos atvejus.

IV gimnazijos klasė

Kalbos atmainų ir tekstų įvairovė. Tobulinami gebėjimai atpažinti ir aptarti tekstų kalbinės (leksinės, gramatinės) raiškos priemones įvairiuose tekstų žanruose, verbalinės ir neverbalinės raiškos priemonių dermę. Mokomasi skirti kalbos funkcinius stilius (grožinis, publicistinis), aptarti jų kalbinę raišką ir vartojimo sritis. Susipažįstama su socialine dabartinės lenkų kalbos diferenciacija (pvz., profesinių ir socialinių grupių žargonas). Mokomasi įžvelgti ir aptarti jaunimo kalbos ypatumus ir nurodyti jos vartojimo sritis. Mokomasi nurodyti tekste ir aptarti kalbinės stilizacijos (archaizacijos, šnekamosios kalbos, tarmės, žargono stilizacijos) atvejus.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Remdamasis mokytojo nurodymais tipiškais atvejais kalbinėje veikloje taiko daugumą pagrindini gramatikos, tarimo ir skyrybos taisyklių, numatytų 1–2 klasės mokymosi turinyje. Daromos klaidos netrukdo suprasti pranešimą (D2.1.1).

Skatinamas plėtoja žodyną, reikalingą dalyvauti kalbinėje veiklose (D2.2.1).

Skatinamas vartoja tipiškus vientisinius išplėstinius sakinius, pagal pateiktą pavyzdį taisyklingai sieja žodžius sakinyje (D2.3.1).

Remdamasis pateiktais modeliais tipiškais atvejais kalbinėje veikloje taiko pagrindines gramatikos, tarimo ir skyrybos taisykles, numatytas 1–2 klasės mokymosi turinyje. Daromos klaidos leidžia suprasti pranešimą (D2.1.2).

Skatinamas plėtoja žodyną atsižvelgdamas į kalbinės veiklos temas (D2.2.2).

Vartoja tipiškus vientisinius išplėstinius sakinius, remdamasis pateiktais modeliais taisyklingai sieja žodžius sakinyje (D2.3.2).

Kalbinėje veikloje taiko pagrindines gramatikos, tarimo ir skyrybos taisykles, numatytas 1–2 klasės mokymosi turinyje (D2.1.3).

Plėtoja žodyną atsižvelgdamas į kalbinės veiklos temas (D2.2.3).

Vartoja įvairių rūšių vientisinius išplėstinius sakinius, taisyklingai sieja žodžius sakinyje (D2.3.3).

Kalbinėje veikloje nuosekliai taiko pagrindines gramatikos, tarimo ir skyrybos taisykles, numatytas 1–2 klasės mokymosi turinyje, randa sprendimą sudėtingesniais atvejais (D2.1.4).

Nuosekliai plėtoja žodyną atsižvelgdamas į kalbinės veiklos temas (D2.2.4).

Tikslingai vartoja įvairių rūšių vientisinius išplėstinius sakinius, taisyklingai sieja žodžius sakinyje (D2.3.4).

Fonetika. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

Fonetika. Mokomasi taisyklingai tarti lenkų kalbos žodžiuose ir žodžių junginiuose, sprogstamuosius priebalsius („b, p, g, k, d, t“) ir afrikatas („dz, c, dż, cz“), minkštuosius priebalsius („ć, ź, ś, dź“). Mokomasi tarti ir kirčiuoti žinomus ir vartojamus žodžius. Praktiškai susipažįstama su žodžio skirstymu į skiemenis. Mokomasi suvokti ir atpažinti skirtumus tarp tarimo ir rašybos. 

Leksika ir žodžių daryba. Mokomasi plėtoti žodyną pagal nurodytas kalbinės veiklos temas.

2 klasė

Fonetika. Mokomasi taisyklingo ir raiškaus nosinių balsių, skardžiųjų ir dusliųjų, kietųjų ir minkštųjų priebalsių, priebalsių junginių (lenk. „drz-, trz-, strz-, szcz-, -nk, -ńcz-“ ir pan.) ir garsų žodžio gale raiškaus tarimo. Mokomasi žodžio skirstymo į skiemenis ir žodžių kirčiavimo viename žodyje ir žodžių junginyje.

Leksika ir žodžių daryba. Mokomasi plėtoti žodyną pagal kalbinės veiklos temas. Mokomasi teisingai vartoti sinonimus ir antonimus (be terminų vartojimo). [...]

Sintaksė ir skyryba. Mokomasi pagal sakymo tikslą sudaryti tiesioginius, klausiamuosius, skatinamuosius sakinius. Susipažįstama su veiksmažodžio kaip pagrindinio sakinio žodžio funkcija. Mokomasi kelti klausimus sakinio žodžiams, derinti būdvardžius ir daiktavardžius pagal giminę ir skaičių, derinti veiksmažodžius ir daiktavardžius. Mokomasi vientisinių ir išplėstinių sakinių sudarymo vartojant klausimus. 
3–4 klasių koncentras

Remdamasis mokytojo nurodymais tipiniais atvejais kalbinėje veikloje taiko daugumą gramatikos, tarimo ir skyrybos taisyklių, numatytų 3–4 klasės mokymosi turinyje. Daromos klaidos leidžia suprasti pranešimą. Pagal pateiktą pavyzdį linksniuoja ir asmenuoja žodžius taikydamas taisyklingus kaitybos modelius. Taisyklingai derina daugumą dažnai vartojamų žodžių formų sakinyje (D2.1.1).

Skatinamas plėtoja žodyną, atsižvelgdamas į kalbinės veiklos temas. Atpažįsta pažįstamų žodžių pagrindinę ir perkeltinę reikšmę (D2.2.1).

Vartoja išplėstinius ir remdamasis pateiktais modeliais tipinius sudėtinius sakinius. Konsultuodamasis taiko taisyklingas gramatines konstrukcijas (D2.3.1).

Remdamasis pateiktais modeliais tipiniais atvejais kalbinėje veikloje taiko gramatikos, tarimo ir skyrybos taisykles, numatytas 3–4 klasės mokymosi turinyje. Daromos klaidos leidžia suprasti pranešimą. Linksniuoja ir asmenuoja žodžius taikydamas taisyklingus kaitybos modelius. Taisyklingai derina daugumą žinomų žodžių formų sakinyje (D2.1.2).

Plėtoja žodyną, daugelių atvejų atsižvelgdamas į kalbinės veiklos temas. Iš dalies atpažįsta dažniau vartojamų žodžių pagrindinę ir perkeltinę reikšmę (D2.2.2).

Vartoja įvairių rūšių išplėstinius ir tipinius sudėtinius sakinius. Konsultuodamasis taiko taisyklingas gramatines konstrukcijas, pavartoja vieną kitą žinomą vaizdingą žodį (D2.3.2).

Kalbinėje veikloje taiko daugumą gramatikos, tarimo ir skyrybos taisyklių, numatytų 3–4 klasės mokymosi turinyje. Linksniuoja ir asmenuoja žodžius taikydamas taisyklingus kaitybos modelius. Taisyklingai derina žinomų žodžių formas sakinyje (D2.1.3).

Plėtoja žodyną, atsižvelgdamas į kalbinės veiklos temas. Atpažįsta žodžių pagrindinę ir perkeltinę reikšmę (D2.2.3).

Vartoja įvairių rūšių išplėstinius ir sudėtinius sakinius, taiko taisyklingas gramatines konstrukcijas, dažnai vartojamus vaizdingus žodžius ir posakius (D2.3.3).

Kalbinėje veikloje nuosekliai taiko gramatikos, tarimo ir skyrybos taisykles, numatytas 3–4 klasės mokymosi turinyje, ieško sprendimo sudėtingais atvejais. Linksniuoja ir asmenuoja žodžius taikydamas taisyklingus ir netaisyklingus kaitybos modelius. Taisyklingai derina žinomų ir naujų žodžių formas sakinyje (D2.1.4).

Nuosekliai plėtoja žodyną, atsižvelgdamas į kalbinės veiklos temas. Atpažįsta ir aptaria žodžių pagrindinę ir perkeltinę reikšmę (D2.2.4).

Tikslingai pasirenka įvairių rūšių išplėstinius ir sudėtinius sakinius, taiko taisyklingas gramatines konstrukcijas, įvairius vaizdingus žodžius ir posakius (D2.3.4).

Fonetika. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Fonetika. Įtvirtinami taisyklingo ir raiškaus balsių ir priebalsių tarimo ir žodžių kirčiavimo įgūdžiai. Mokytojui padedant mokomasi taisyklingo skaitvardžių (pvz. 15, 19, 12, 20, 30, 40, 50 ir pan.) tarimo.

Kalbos dalys ir žodžių kaityba. Mokomasi atpažinti daiktavardžių ir būdvardžių formas. Mokomasi linksnių pavadinimų ir klausimų. Mokomasi atskirti kamieną ir galūnę. Susipažįstama su veiksmažodžių bendraties forma ir veiksmažodžių laikais. Mokomasi asmenuoti taisyklingas ir netaisyklingas, bet dažnai vartojamas (pvz., być, iść) veiksmažodžių esamojo, būtojo ir būsimojo laiko formas. Mokomasi atpažinti asmeninius įvardžius ir vartoti mandagumo įvardžius, atpažinti skaitvardžius (skaičiai ir datos) ir prieveiksmius. Mokomasi taisyklingai vartoti prielinksnius.

Leksika ir žodžių daryba. Mokomasi plėtoti žodyną pagal kalbinės veiklos temas. Mokomasi atpažinti ir aptarti daugiareikšmius žodžius, nusakyti jų tiesioginę ir perkeltinę reikšmę (be terminų vartojimo), aptarti perkeltinės prasmės vaizdingumą. 

Sintaksė ir skyryba
Mokomasi sudaryti vientisinius ir sudėtinius, tiesioginius, klausiamuosius, skatinamuosius ir šaukiamuosius išplėstinius sakinius. Mokomasi derinti būdvardžius ir daiktavardžius pagal giminę, skaičių, linksnį. Susipažįstama su tarinio (kaip pagrindinės sakinio dalies, veiksmą reiškiančio žodžio, „ką veikia?“) ir veiksnio (kaip daiktavardžio, atsakančio į klausimą „kas tai daro?“) samprata (be terminų). Mokomasi nagrinėti nesudėtingus trumpus sakinius, nurodyti tarinį ir veiksnį. Mokomasi derinti veiksmažodžio (tarinio) ir daiktavardžio (veiksnio) formas. Mokomasi nusakyti kreipinį, atpažinti jo formą ir skyrybos būdus (kablelis, šauktukas).

4 klasė

Fonetika. [...] Susipažįstama su raidės „i“ skirtingomis funkcijomis. Susipažįstama su priebalsių supanašėjimo reiškiniu, mokomasi atpažinti skardžiųjų priebalsių suduslėjimo atvejus. Mokomasi taisyklingai kirčiuoti įvairius žodžius ir morfologines formas (pvz., prielinksnių aukštesniojo laipsnio formą).

Kalbos dalys ir žodžių kaityba. [...] Mokomasi taisyklingai linksniuoti daiktavardžius ir būdvardžius. Susipažįstama su vyriškojo ir nevyriškojo asmens giminės daiktavardžių ir būdvardžių daugiskaitos vardininku (lenk. formy męskoosobowe i niemęskoosobowe). Susipažįstama su asmeniniais įvardžiais (išrinkti linksniai), ilgųjų ir trumpųjų įvardžių formomis ir jų vartojimo taisyklėmis. Mokomasi asmenuoti dažniausiai vartojamus veiksmažodžius esamuoju, būtuoju ir būsimuoju laiku, paisyti asmens galūnių, vyriškojo ir nevyriškojo asmens giminės formų. Mokomasi atpažinti ir teisingai vartoti prielinksnius ir jungtukus.

Sintaksė ir skyryba. [...] Mokomasi derinti žodžius sakinyje gimine, skaičiumi ir linksniu. Mokomasi dažniau vartojamų veiksmažodžių ir būdvardžių valdymo, tinkamai vartoti linksnį arba linksnį su prielinksniu (pvz., lenk. przyglądać się czemu, dziękować komu, martwić się czym, chorować na co, zadzwonić do kogo, wiedzieć o czym/co, znać kogo/co, korzystać z czego ir pan.). Mokomasi sudaryti vientisinius ir sudėtinius sakinius. Susipažįstama su sudėtinių sujungiamųjų ir prijungiamųjų sakinių (be termino) pagrindiniams santykiams (pvz., priešinimo, įvykio sekos, priežasties, pasekmės) išreikšti tipais, mokomasi vartoti tinkamus jungtukus ir skyrybos ženklus.

Leksika ir žodžių daryba. Mokomasi plėtoti žodyną pagal kalbinės veiklos temas, mokomasi atitinkamų semantinių grupių žodžių darybos. Mokomasi atpažinti vaizdingus žodžius ir žodžių junginius, aptarti jų reikšmę, atpažinti ir vartoti sinonimus, antonimus (be termino vartojimo), pateikti jų pavyzdžių. Įtvirtinama giminiškų žodžių sąvoka. Susipažįstama su balsių ir priebalsių kaita giminiškuose žodžiuose. Mokomasi atpažinti priešdėlinius ir priesaginius vedinius, sudaryti pagal jų modelius naujus žodžius.
5–6 klasių koncentras

Remdamasis mokytojo nurodymais tipiniais atvejais kalbinėje veikloje taiko daugumą fonetikos, leksikos, gramatikos ir skyrybos taisyklių, numatytų 5–6 klasės mokymosi turinyje. Pasitaikančios klaidos netrukdo komunikacijai. Pagal pateiktą pavyzdį linksniuoja ir asmenuoja žodžius, turinčius netaisyklingų formų. Daugeliu atvejų taisyklingai suderina dažnai vartojamų žodžių formas derinimo ir valdymo junginiuose. Sudėtiniuose sakiniuose vartoja tipinius jungtukus (D2.1.1).

Plėtoja žodyną, iš dalies atsižvelgdamas į kalbinės veiklos temas, pagal pateiktą pavyzdį sudaro nesudėtingus vedinius. Atpažįsta daugiareikšmius žodžius (D2.2.1).

Skatinamas vartoja įvairių rūšių sakinius ir gramatines konstrukcijas, pagal pateiktą pavyzdį taiko nurodytus vaizdingus žodžius ir sinonimus (D2.3.1).

Remdamasis pateiktais modeliais tipiniais atvejais kalbinėje veikloje taiko daugumą fonetikos, leksikos, morfologijos, gramatikos ir skyrybos taisyklių, numatytų 5–6 klasės mokymosi turinyje. Pasitaikančios klaidos netrukdo komunikacijai. Pagal pateiktą pavyzdį linksniuoja ir asmenuoja žodžius, turinčius netaisyklingų formų. Daugeliu atvejų taisyklingai suderina žinomų žodžių formas derinimo ir valdymo junginiuose. Sudėtiniuose sakiniuose vartoja ne tik tipinius, bet ir kai kuriuos rašytinei kalbai būdingus jungtukus (D2.1.2).

Plėtoja žodyną daugeliu atvejų atsižvelgdamas į kalbinės veiklos temas, pagal pateiktą pavyzdį sudaro įvairius vedinius. Atpažįsta ir iš dalies aptaria daugiareikšmius žodžius (D2.2.2).

Konsultuodamasis vartoja įvairių rūšių sakinius ir gramatines konstrukcijas, taiko nurodytus vaizdingus žodžius ir posakius, pagal pateiktą pavyzdį vartoja sinonimus (D2.3.2).

Kalbinėje veikloje taiko daugumą fonetikos, leksikos, gramatikos ir skyrybos taisyklių, numatytų 5–6 klasės mokymosi turinyje. Linksniuoja ir asmenuoja žodžius, turinčius netaisyklingų formų. Taisyklingai suderina žinomų žodžių formas derinimo ir valdymo junginiuose. Sudėtiniuose sakiniuose vartoja įvairius jungtukus (D2.1.3).

Plėtoja žodyną, atsižvelgdamas į kalbinės veiklos temas, sudaro įvairius vedinius. Atpažįsta ir aptaria daugiareikšmius žodžius (D2.2.3).

Vartoja įvairių rūšių sakinius ir gramatines konstrukcijas, sinonimus, vaizdingus žodžius ir posakius (D2.3.3).

Kalbinėje veikloje nuosekliai taiko fonetikos, leksikos, gramatikos ir skyrybos taisykles, numatytas 5–6 klasės mokymosi turinyje, ieško sprendimų sudėtingais atvejais. Linksniuoja ir asmenuoja žodžius, turinčius netaisyklingų formų. Taisyklingai suderina žinomų ir naujų žodžių formas derinimo ir valdymo junginiuose. Sudėtiniuose sakiniuose vartoja įvairius jungtukus (D2.1.4).

Plėtoja žodyną, atsižvelgdamas į kalbinės veiklos temas, sudaro įvairius vedinius. Atpažįsta ir aptaria daugiareikšmius žodžius (D2.2.4).

Tikslingai pasirenka įvairių rūšių sakinius ir gramatines konstrukcijas, kūrybiškai vartoja sinonimus, vaizdingus žodžius ir posakius (D2.3.4).

Fonetika. 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

Fonetika. [...] Mokomasi priebalsių grupių raiškaus tarimo, bendraties ir kitų veiksmažodžių gramatinių formų taisyklingo nosinių balsių tarimo (pvz., „sprzątać, zdążać, włączać, urządzać“ ir prieš „l, ł“, pvz., „płynął, płynęli“ ir pan.). Mokomasi oficialiose situacijose taisyklingai ir raiškiai tarti žodžius (lenk. wymowa staranna). Atliekami dikcijos lavinimo pratimai. Mokomasi atpažinti kirčiuotą skiemenį ir taisyklingai kirčiuoti būdvardžių ir prieveiksmių formas, trumpąsias asmeninių įvardžių formas, vienskiemenius žodžius su prielinksniais ir dalelyte „nie“, veiksmažodžių liepiamosios nuosakos formas.

Daiktavardžiai. Mokomasi atpažinti daiktavardžių giminę ir priskirti juos atitinkamam linksniavimo modeliui, išskirti linksnių galūnes ir taisyklingai sudaryti daugiskaitos vyriškojo asmens giminės (lenk. rodzaj męskoosobowy) formas. Mokomasi vartoti tinkamas šauksmininko ir vyriškosios giminės vienaskaitos naudininko formas.

Būdvardžiai. [...] Mokomasi taisyklingai sudaryti daugiskaitos vyriškojo asmens giminės formas. Mokomasi laipsniuoti būdvardžius ir prieveiksmius, vartojant tinkamas priesagas. 

Veiksmažodžiai. [...] Mokomasi esamajame laike priskirti dažnai vartojamus veiksmažodžius atitinkamam asmenavimo modeliui, būtajame laike vartoti tinkamas asmens galūnes. Taisyklingai taikomos vyriškojo ir nevyriškojo asmens giminės formos. Skiriamos veiksmažodžio nuosakos, mokomasi taisyklingai sudaryti ir vartoti liepiamosios nuosakos formas neformaliai ir formaliai bendraujant.

Įvardžiai. [...] Mokomasi taisyklingai vartoti ilgąsias ir trumpąsias asmeninių įvardžių formas (kai kurie linksniai), paisyti daugiskaitos vyriškojo ir nevyriškojo asmens giminės vardininko formų. Mokomasi vartoti formaliai bendraujant mandagumo įvardžius „pan“ ar „pani“.

Nesavarankiškos kalbos dalys. Mokomasi atpažinti jaustukus ir ištiktukus (lenk. wyrazy dźwiękonaśladowcze), paaiškinti jų vaidmenį sakinyje.

Sintaksė ir skyryba. Mokomasi vienarūšių sakinio dalių, jų skyrybos (kablelis ir dvitaškis). Mokomasi taisyklingai taikyti tiesioginės kalbos (citatų) skyrybos ženklus (brūkšnys, dvitaškis, kabutės).

Leksika ir žodžių daryba. [...] Mokomasi atpažinti vaizdingus žodžius ir žodžių junginius, paaiškinti jų reikšmę ir funkciją, vartoti sinonimus ir antonimus, apibūdinti juos ir pateikti jų pavyzdžių, naudotis sinonimų žodynais. Susipažįstama su neologizmais, mokomasi pateikti jų pavyzdžių, nusakyti jų atsiradimo priežastis. Mokomasi nurodyti giminiškų žodžių semantinius ryšius, skirti paprastuosius žodžius ir vedinius, sudaryti naujus žodžius su priešdėliais, priesagomis ir galūnėmis.

Sintaksė ir skyryba. Mokomasi atpažinti pagrindines sakinio dalis: tarinį ir veiksnį. Mokomasi nustatyti veiksnio reiškimo būdus (veiksnys reiškiamas daiktavardžio arba įvardžio vardininku). Mokomasi veiksnio ir tarinio formų derinimo. Mokomasi atpažinti neišplėstinį ir išplėstinį sakinį. Mokomasi atpažinti veiksnio grupę ir tarinio grupę sakinyje. Susipažįstama su vientisinio sakinio struktūros schema. Mokomasi žodžių junginių: pagrindinis ir priklausomasis žodis, klausimų kėlimas sakinio žodžiams. [...] Susipažįstama su terminu antrininkės sakinio dalys (lenk. określenia); mokomasi nusakyti pažyminį kaip daiktavardžio apibūdinimą, o aplinkybes ir papildinį kaip veiksmažodžio apibūdinimą. Mokomasi taisyklingai derinti dažniausiai vartojamų veiksmažodžių ir papildinių formas (taip pat su prielinksniais). [...] Mokomasi vienarūšių sakinio dalių, jų skyrybos (kablelis ir dvitaškis). [...] Mokomasi taisyklingai taikyti tiesioginės kalbos (citatų) skyrybos ženklus (brūkšnys, dvitaškis, kabutės).

Leksika ir žodžių daryba. Mokomasi atpažinti vaizdingus žodžius ir žodžių junginius, paaiškinti jų reikšmę ir funkciją, vartoti sinonimus ir antonimus, apibūdinti juos ir pateikti jų pavyzdžių, naudotis sinonimų žodynais. 

6 klasė

Fonetika. Mokomasi taisyklingai tarti balsius ir (ar) priebalsius įvairiose žodžio pozicijose, priebalsių junginiuose. Mokomasi taisyklingai tarti ir kirčiuoti skolinius. Lavinami taisyklingo bendrinės kalbos tarimo įgūdžiai.

Leksika ir žodžių daryba. [...] Mokomasi atpažinti, apibūdinti ir vartoti frazeologizmus kalbinėje veikloje. Mokomasi naudotis aiškinamuoju lenkų kalbos žodynu, rasti jame žodžio ir frazeologizmo reikšmę (reikšmes). Susipažįstama su skolinių žodynu (lenk. „Słownik wyrazów obcych“), mokomasi juo naudotis. Mokomasi suvokti ir atpažinti šnekamosios kalbos leksikos ypatumus (lenk. słownictwo potoczne) pagal jos pagrindinius požymius. Vengiama jos formaliai bendraujant.

Daiktavardžiai. Mokomasi vartoti tinkamas netaisyklingų daiktavardžių (pvz., „przyjaciel“, „książę“, „sędzia“) formas, taisyklingai taikyti sudėtingesnių linksnių (pvz., skirtingų giminių daiktavardžių daugiskaitos kilmininko) galūnes.

Būdvardžiai. Atpažįstami laipsniuojamieji ir nelaipsniuojamieji būdvardžiai. Mokomasi taisyklingai laipsniuoti būdvardžius ir prieveiksmius sintetiniu ir analitiniu būdu.

Veiksmažodžiai. Mokomasi vartoti tinkamas veiksmažodžių, kuriuose vyksta balsių ir priebalsių kaita (pvz., „wziął – wzięli, piekę – pieczesz“), formas. Naudojamasi norminiu lenkų kalbos žodynu (lenk. „Słownik poprawnej polszczyzny“).

Skaitvardžiai. [...] Mokomasi taisyklingai linksniuoti kelintinius skaitvardžius, tinkamai sudaryti ir vartoti kiekinių skaitvardžių vyriškojo asmens giminės formas vardininko ir galininko linksnyje. Mokomasi taisyklingai linksniuoti ir vartoti skaitvardžius „dwa“, „trzy“, „cztery“.

Įvardžiai. Mokomasi priskirti įvardžius atitinkamoms grupėms pagal reikšmę ir atpažinti juos tekste, taisyklingai linksniuoti įvairius įvardžius ir tinkamai vartoti jų formas sakinyje. Mokomasi vartoti mandagumo įvardžius „pan“ ar „pani“ ir tinkamai juos derinti su veiksmažodžių formomis.

Prieveiksmiai. Skiriami prieveiksmiai pagal reikšmę ir struktūrą.

Nekaitomos kalbos dalys. Skiriamos visos kitos nekaitomos kalbos dalys (prielinksnis, jungtukas, jaustukas ir ištiktukas, dalelytė), mokomasi paaiškinti jų vaidmenį sakinyje.

Sakinio dalys. Mokomasi nustatyti tarinio ir veiksnio rūšis ir reiškimo būdus. Susipažįstama su sąvoka „sakiniai be veiksnio“. Toliau gilinamos žinios apie antrininkes sakinio dalis: pažyminį, aplinkybę, papildinį. Susipažįstama su pažyminio rūšimis, reiškimo būdais ir tvarka sakinyje, tiesioginiu ir netiesioginiu papildiniu. Mokomasi derinti skaitvardžio ir daiktavardžio gimines ir linksnius. Mokamasi nurodyti vienarūšes sakinio dalis, vartoti jungtukus, skyrybos ženklus (kablelis ir dvitaškis). Susipažįstama su žodžiais ir posakiais, nesusijusiais su sakiniais (jaustukai ar ištiktukai, kreipiniai, įterpiniai) ir jų skyryba.

Vientisiniai ir sudėtiniai sakiniai. [...] Mokomasi sudėtinių sujungiamųjų sakinių, jų jungimo būdų ir skyrybos. Susipažįstama su sujungiamųjų jungtukų klasifikacija. Aptariami dažnai vartojami sudėtiniai prijungiamieji sakiniai, jų skyryba ir jungiamieji žodžiai (pvz., „że, żeby, aby, który, ponieważ, bo, gdyż, gdy“ ir pan.). Mokomasi vartoti kablelį, brūkšnį, skliaustelius (dažniausi atvejai).

Leksika ir žodžių daryba. Mokomasi plėtoti žodyną pagal kalbinės veiklos temas, mokomasi atitinkamų semantinių grupių žodžių darybos. Susipažįstama su daugiareikšmių žodžių sąvoka (vartoja terminą), mokomasi apibūdinti jų reikšmes, pateikti pavyzdžių. Atpažįstama perkeltinė žodžio reikšmė, paaiškinamas jos atsiradimo mechanizmas. Mokomasi atpažinti, apibūdinti ir vartoti frazeologizmus kalbinėje veikloje. Mokomasi naudotis aiškinamuoju lenkų kalbos žodynu, rasti jame žodžio ir frazeologizmo reikšmę (reikšmes). 

Vientisiniai ir sudėtiniai sakiniai. [...] Mokomasi sudėtinių sujungiamųjų sakinių, jų jungimo būdų ir skyrybos. [...]
7–8 klasių koncentras

Remdamasis nurodymais kalbinėje veikloje taiko dalį gramatikos, fonetikos, leksikos ir skyrybos taisyklių, numatytų 5–8 klasės mokymosi turinyje, siekia vengti tipinių klaidų. Pagal pateiktą pavyzdį sudėtingesnius žodžius priskiria atitinkamiems linksniavimo ir asmenavimo modeliams. Iš dalies taisyklingai vartoja įprastus jungtukus ir jungiamuosius žodžius sudėtiniuose sakiniuose (D2.1.1).

Plėtoja žodyną kartais vartodamas specifinę leksiką, susijusią su kalbinės veiklos temomis, atpažįsta gerai žinomus žodžius su ryškiu stilistiniu atspalviu. Pagal pateiktus pavyzdžius sudaro vedinius ir sudurtinius žodžius. Atpažįsta dažnai vartojamus frazeologizmus (D2.2.1).

Remdamasis pavyzdžiais vartoja įvairių rūšių sudėtinius sakinius, remdamasis pateiktais modeliais keičia nesudėtingas sintaksines konstrukcijas. Skatinamas taiko dažnai vartojamus sinonimus ir nurodytus frazeologizmus (D2.3.1).

Konsultuodamasis kalbinėje veikloje taiko daugumą gramatikos, fonetikos, leksikos ir skyrybos taisyklių, numatytų 5–8 klasės mokymosi turinyje, vengia tipinių klaidų. Vadovaudamasis pateiktais modeliais sudėtingesnius žodžius priskiria atitinkamiems linksniavimo ir asmenavimo modeliams. Taisyklingai vartoja įprastus jungtukus ir jungiamuosius žodžius sudėtiniuose sakiniuose (D2.1.2).

Plėtoja žodyną iš dalies vartodamas specifinę leksiką, susijusią su kalbinės veiklos temomis, atpažįsta žodžius su ryškiu stilistiniu atspalviu, nurodo jų vartojimo kontekstą. Remdamasis pateiktais modeliais sudaro vedinius ir sudurtinius žodžius. Atpažįsta ir aptaria dažnai vartojamus frazeologizmus (D2.2.2).

Konsultuodamasis vartoja įvairių rūšių sudėtinius sakinius, remdamasis pateiktais modeliais keičia sintaksines konstrukcijas. Taiko dažnai vartojamus sinonimus, sustabarėjusius žodžių junginius, vaizdingus žodžius ir nurodytus frazeologizmus (D2.3.2).

Kalbinėje veikloje taiko daugumą gramatikos, fonetikos, leksikos ir skyrybos taisykles, numatytas 5–8 klasės mokymosi turinyje. Sudėtingesnius žodžius priskiria atitinkamiems linksniavimo ir asmenavimo modeliams. Taisyklingai vartoja jungtukus ir jungiamuosius žodžius sudėtiniuose sakiniuose (D2.1.3).

Plėtoja žodyną vartodamas specifinę leksiką, susijusią su kalbinės veiklos temomis, atpažįsta žodžių stilistinius atspalvius, nurodo jų vartojimo kontekstą. Sudaro įvairius vedinius ir sudurtinius žodžius. Atpažįsta ir aptaria žinomus frazeologizmus (D2.2.3).

Vartoja įvairių rūšių sudėtinius sakinius, pagal nuorodą keičia sintaksines konstrukcijas. Vartoja sinonimus, sustabarėjusius žodžių junginius, frazeologizmus ir kitus vaizdingus žodžius (D2.3.3).

Kalbinėje veikloje nuosekliai taiko gramatikos, fonetikos, leksikos ir skyrybos taisykles, numatytas 5–8 klasės mokymosi turinyje. Sudėtingesnius žodžius priskiria atitinkamiems linksniavimo ir asmenavimo modeliams. Taisyklingai vartoja įvairius jungtukus ir jungiamuosius žodžius sudėtiniuose sakiniuose (D2.1.4).

Plėtoja žodyną nuosekliai vartodamas specifinę leksiką, susijusią su kalbinės veiklos temomis, atpažįsta žodžių stilistinius atspalvius, sieja jų vartojimą su atitinkamu kontekstu. Pasirikdamas tinkamiausius darybos būdus sudaro įvairius vedinius ir sudurtinius žodžius. Atpažįsta ir aptaria žinomus ir naujus frazeologizmus (D2.2.4).

Tikslingai pasirenka įvairių rūšių sudėtinius sakinius, pagal nuorodą keičia sintaksines konstrukcijas. Siekdamas estetiško rezultato vartoja sinonimus, sustabarėjusius žodžių junginius, frazeologizmus ir kitus vaizdingus žodžius (D2.3.4).

Fonetika. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Fonetika. [...] Atliekami tarties, kirčiavimo ir dikcijos pratimai.

Daiktavardžiai. Mokomasi vartoti tinkamas daiktavardžių, turinčių sudėtingesnius linksniavimo modelius (pvz., „wilnianin“, „muzeum“), formas.

Skaitvardžiai. Mokomasi linksniuoti visus kelintinius skaitvardžius ir taikyti tinkamas jų formas sakinyje; taisyklingai linksniuoti konstrukcijas, susidedančias iš kelių skaitvardžių. Mokomasi tinkamai vartoti kuopinius skaitvardžius ir taisyklingai juos linksniuoti.

Veiksmažodžiai. Mokomasi taisyklingai sudaryti veiksmažodžių tariamosios nuosakos formas, vartoti atitinkamas asmenų galūnes, giminės formas. Mokomasi tinkamai vartoti jas sudėtiniuose aplinkybės sakiniuose ir prašymuose. Mokomasi atpažinti, apibūdinti neasmenuojamas veiksmažodžio formas (bendratis, dalyvis, beasmenės formos su priesagomis „-no“, „-to“ ir sangrąžos dalele „się“) ir tinkamai jas vartoti. Mokomasi taisyklingai sudaryti skirtingas dalyvių rūšis ir tikslingai vartoti juos sakinyje.

Sakinio dalys. Mokomasi vientisinio sakinio struktūros schemos. Laikomasi taisyklingos žodžių, ypač pažyminio, tvarkos sakinyje.

Žodžių junginiai. Susipažįstama su tam tikrų veiksmažodžių ir būdvardžių valdymo ypatumais, mokomasi vartoti taisyklingas papildinio formas (pvz., bendratį ar veiksmažodinį daiktavardį).
Sudėtiniai sakiniai ir skyryba
Mokomasi atpažinti ir nusakyti pusdalyvinį ar padalyvinį sakinio atitikmenį (lenk. imiesłowowy równoważnik zdania), teisingai vartoti jo skyrybos taisykles. Mokomasi taisyklingai vartoti tiesioginės ir netiesioginės kalbos skyrybą. [...] Mokomasi teisingai keisti tiesioginę kalbą netiesiogine kalba. [...]

Leksika ir žodžių daryba. Mokomasi plėtoti žodyną pagal kalbinės veiklos temas, aiškinama atitinkamų semantinių grupių žodžių daryba. [...] pagal tam tikrus modelius mokomasi sudaryti sudurtinius daiktavardžius ir būdvardžius. [...] Frazeologizmai skiriami pagal reikšmę (lenk. idiomy i frazemy). Mokomasi atpažinti ir apibūdinti frazeologizmus, aptarti jų kilmę. Mokomasi vartoti frazeologizmus atsižvelgiant į jų stilistinį atspalvį. Mokomasi atpažinti ekspresyviąją leksiką, jos stilistinius (lenk. podniosły, potoczny) ir emocinius atspalvius, vartoti ją atitinkamame bendravimo kontekste.

Sintaksė ir skyryba. Mokomasi taisyklingai vartoti tiesioginės ir netiesioginės kalbos skyrybą.
Mokomasi teisingai keisti tiesioginę kalbą netiesiogine kalba. [...] Mokomasi atpažinti ir nusakyti kabučių naudojimo atvejus skirtinguose sakinių tipuose, praktiškai naudoti kabutes.

8 klasė

Kalbos dalys ir žodžių kaityba. Kartojamos, gilinamos ir taikomos naujuose kontekstuose įgytos 5–7 klasėse žinios apie kalbos dalis ir tobulinami jų kaitybos įgūdžiai.

Daiktavardžiai. Mokomasi vartoti tinkamas daiktavardžių galūnes, taikomi tam tikri galūnių pasirinkimo kriterijai (pvz., vyriškosios giminės vienaskaitos kilmininko linksnio). Mokomasi taisyklingai linksniuoti tikrinius daiktavardžius (asmenvardžius ir vietovardžius) ir vartoti juos sakinyje. Mokomasi nusakyti linksniuojamas ir nelinksniuojamas santrumpas ir skolinius, priskirti juos atitinkamiems linksniavimo modeliams.

Įvardis. Mokomasi vartoti mandagumo įvardį „państwo“ ir tinkamai jį derinti su veiksmažodžių formomis.

Veiksmažodžiai. Mokomasi skirti veikiamąją ir neveikiamąją veiksmažodžio rūšis, taisyklingai sudaryti neveikiamosios rūšies formas, vartoti tinkamus pagalbinius veiksmažodžius (lenk. być, zostać). Mokomasi keisti sakinius su veikiamosios rūšies veiksmažodžių formomis į sakinius su neveikiamosios rūšies veiksmažodžių formomis.

Nekaitomos kalbos dalys. [...] Mokomasi atpažinti dalelytes, paaiškinti jų vaidmenį sakinyje. [...] Mokomasi atpažinti dalelytes, paaiškinti jų vaidmenį sakinyje.

Sintaksė ir skyryba.  [...] Mokomasi aptarti įvairių rūšių sudėtinius sujungiamuosius ir prijungiamuosius sakinius, jų jungimo būdus, mokomasi taisyklingos jų skyrybos. Mokomasi taisyklingai vartoti jungtukus [...] Mokomasi taisyklingo kablelio, brūkšnio, kabliataškio, skliaustelių vartojimo.

Leksika ir žodžių daryba. [...] Mokomasi sudaryti vedinius (daiktavardžius ir būdvardžius) iš prielinksninių konstrukcijų (pvz., „międzyszkolny“). Supažindinama su sąvoka hiperonimai (lenk. wyrazy o znaczeniu ogólnym). Mokomasi paaiškinti jų stilistinę funkciją, pateikti pavyzdžių, vartoti kalbinėje veikloje. [...] mokomasi kaupti ir tinkamai vartoti naujus frazeologizmus ir sustabarėjusius žodžių junginius (lenk. związki łączliwe). 

Sintaksė ir skyryba. Mokomasi sieti kalbos dalis su jų sintaksine funkcija sakinyje. Mokomasi atpažinti ir aptarti įvairių rūšių sudėtinius sujungiamuosius ir prijungiamuosius sakinius, jų jungimo būdus, mokomasi taisyklingos jų skyrybos. Mokomasi taisyklingai vartoti jungtukus ir atpažinti jų stilistinius atspalvius. Mokomasi taisyklingo kablelio, brūkšnio, kabliataškio, skliaustelių vartojimo.
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Konsultuodamasis kalbinėje veikloje tikslingai taiko dalį kalbos žinių, numatytų pagrindinio ugdymo mokymosi turinyje, siekdamas kalbos taisyklingumo, vengia tipinių klaidų (D2.1.1).

Plėtoja žodyną epizodiškai vartodamas abstrakcinę ir specifinę leksiką, susijusią su literatūros ir kultūros raida. Vadovaudamasis pateiktais modeliais naudoja naujų žodžių darybos būdus. Atpažįsta žinomus skolinius (D2.2.1).

Iš dalies pasirenka tinkamas leksines ir gramatines kalbinės raiškos priemones, pagal pateiktą pavyzdį keičia sintaksines konstrukcijas. Vartoja sudėtinius sakinius su tipiniais jungtukais ir jungiamaisiais žodžiais. Taiso tekstą pagal kitų išsakytas pastabas (D2.3.1).

Kalbinėje veikloje iš dalies tikslingai taiko kalbos žinias, numatytas pagrindinio ugdymo mokymosi turinyje, siekdamas kalbos ir stiliaus taisyklingumo, vengia tipinių klaidų (D2.1.2).

Plėtoja žodyną iš dalies vartodamas abstrakcinę ir specifinę leksiką, susijusią su literatūros ir kultūros raida. Naudoja tipinius naujų žodžių darybos būdus. Atpažįsta žinomus skolinius, iš dalies juos aptaria (D2.2.2).

Iš dalies pasirenka tinkamas leksines ir gramatines kalbinės raiškos priemones, pagal pateiktą nuorodą keičia sintaksines konstrukcijas. Siekdamas pranešimo logikos, vartoja sudėtinius sakinius su tipiniais jungtukais ir jungiamaisiais žodžiais. Atpažįsta ir taiso nurodytame tekste dalį tipinių klaidų (D2.3.2).

Kalbinėje veikloje tikslingai taiko kalbos žinias, numatytas pagrindinio ugdymo mokymosi turinyje, siekdamas kalbos ir stiliaus taisyklingumo (D2.1.3).

Plėtoja žodyną vartodamas abstrakcinę ir specifinę leksiką, susijusią su literatūros ir kultūros raida. Naudoja įvairius naujų žodžių darybos būdus. Atpažįsta ir aptaria skolinius (D2.2.3).

Pasirenka tinkamas leksines ir gramatines kalbinės raiškos priemones, keičia sintaksines konstrukcijas atsižvelgdamas į stiliaus reikalavimus. Siekdamas pranešimo logikos vartoja įvairių rūšių sudėtinius sakinius. Atpažįsta ir taiso nurodytame tekste daugumą tipinių klaidų (D2.3.3).

Kalbinėje veikloje tikslingai taiko kalbos žinias, numatytas pagrindinio ugdymo mokymosi turinyje, laikosi kalbos taisyklingumo, sąmoningai pasirenka tinkamas stilistines raiškos priemones (D2.1.4).

Plėtoja žodyną nuosekliai vartodamas abstrakcinę ir specifinę leksiką, susijusią su literatūros ir kultūros raida. Tinkamai pasirenka įvairius naujų žodžių darybos būdus. Atpažįsta, aptaria ir grupuoja skolinius (D2.2.4).

Siekdamas estetiško ir užbaigto rezultato pasirenka tinkamas leksines ir gramatines kalbinės raiškos priemones, kūrybiškai keičia sintaksines konstrukcijas atsižvelgdamas į stiliaus reikalavimus. Siekdamas pranešimo logikos tikslingai vartoja įvairių rūšių sudėtinius sakinius. Atpažįsta, aptaria ir taiso nurodytame tekste tipines klaidas (D2.3.4).

Kalbos dalys ir žodžių kaityba. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Kalbos dalys ir žodžių kaityba. [...] Mokomasi tobulinti jų [kalbos dalių] taisyklingų gramatinių formų vartojimą. Naudojantis įvairiomis vaizdinėmis formomis (pvz., lentelės, žemėlapio), mokomasi sisteminti žinias ir taisyklingų gramatinių formų vartojimo principus. Mokomasi atpažinti tipines žodžių kaitybos klaidas ir taisyti jas nurodytuose tekstuose. [...]

Sintaksė ir skyryba. Mokamasi sintaksės žinias susieti su teksto stiliaus ir rišlumo reikalavimais. [...] Siekiant teksto rišlumo, mokomasi žodžių tvarkos sakinyje ir jos svarbos. Mokomasi nusakyti pagrindinių skyrybos ženklų (taško, klaustuko, šauktuko, kablelio, brūkšnio, dvitaškio, daugtaškio, skliaustų, kabučių, kabliataškio) funkcijas ir vartojimo taisykles. 

Leksika ir žodžių daryba. Mokomasi plėtoti žodyną, ypač vartojant abstrakcinę ir specifinę leksiką, susijusią su literatūros ir kultūros raida, naudotis įvairiais žodynais ir žinynais; vartojami įvairūs vedinių ir dūrinių darybos modeliai. Mokomasi skirti įvairius frazeologizmų šaltinius (mitologija, Biblija, literatūra, kasdienis gyvenimas) ir paaiškinti gerai žinomų frazeologizmų kilmę. Mokomasi paaiškinti, kaip leksiniai skoliniai iš kitų kalbų yra susiję su tarpkultūriniais ryšiais, pateikti skolinių pavyzdžių iš skirtingų kalbų.

10 (II gimnazijos) klasė

Leksika ir žodžių daryba. Mokomasi plėtoti žodyną, ypač vartojant abstrakcinę ir specifinę leksiką, susijusią su literatūros ir kultūros raida, naudotis įvairiais žodynais ir žinynais; vartojami įvairūs vedinių ir dūrinių darybos modeliai. Aptariama, kokią įtaką globalizacijos procesai ir civilizacinės permainos daro naujos leksikos atsiradimui, remiantis konkrečiais pavyzdžiais. Mokomasi paaiškinti, kokiose gyvenimo srityse atsiranda naujausi skoliniai, pateikti pavyzdžių. Skiriami įvairūs skolinių adaptavimo būdai (lenk. kalki słowotwórcze i zapożyczenia leksykalne, zapożyczenia adaptowane i nieadaptowane), įsimenama skolinių rašyba.

Sintaksė ir skyryba. Mokomasi taikyti įvairias sinonimines sintaksines konstrukcijas, siekiant stiliaus aiškumo ir žanro tikslumo. Mokomasi vartoti būdingas dalykinei kalbai konstrukcijas (pvz., beasmenius sakinius su neveikiamosios rūšies dalyvių formomis). Siekiant teksto rišlumo, mokomasi žodžių tvarkos sakinyje ir jos reikšmės supratimo. Mokomasi nusakyti pagrindinių skyrybos ženklų (taško, klaustuko, šauktuko, kablelio, brūkšnio, dvitaškio, daugtaškio, skliaustų, kabučių, kabliataškio) vartojimo skirtumus lenkų ir lietuvių kalbose.
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Konsultuodamasis kalbinėje veikloje iš dalies taiko kalbos žinias, siekdamas kalbos taisyklingumo, vengia tipinių stiliaus klaidų. Atpažįsta skirtingus bendrinės kalbos normos variantus, nurodo įprastas jų taikymo sritis, siekia paisyti jų pagrindinių reikalavimų. Tinkamai vartoja pagrindines lenkų kalbos mandagumo formules ir kreipinius įprastame kontekste (D2.1.1).

Plėtoja žodyną epizodiškai vartodamas abstrakcinę ir specifinę leksiką, susijusią su literatūros ir kultūros probleminėmis temomis. Pagal nurodytus kriterijus nurodo leksikos plėtotės būdus ir paaiškina vieno kito žodžio atsiradimo priežastis (D2.2.1).

Iš dalies pasirenka leksines ir gramatines kalbinės raiškos priemones, atsižvelgdamas į aiškiai nurodytus stiliaus reikalavimus. Remdamasis aiškiai pateiktais kriterijais redaguoja ir taiso savo tekstą (D2.3.1).

Kalbinėje veikloje iš dalies taiko kalbos žinias, siekdamas kalbos ir stiliaus taisyklingumo ir sklandumo, vengia tipinių stiliaus klaidų. Atpažįsta ir aptaria skirtingus bendrinės kalbos normos variantus, nurodo įprastas jų taikymo sritis ir paiso jų pagrindinių reikalavimų. Tinkamai vartoja pagrindines lenkų kalbos mandagumo formules ir kreipinius įprastame ir naujame kontekste (D2.1.2).

Plėtoja žodyną iš dalies vartodamas abstrakcinę ir specifinę leksiką, susijusią su literatūros ir kultūros probleminėmis temomis. Pagal nurodytus kriterijus nurodo leksikos plėtotės būdus ir iš dalies paaiškina naujų žodžių atsiradimo priežastis, pateikia vieną kitą pavyzdį (D2.2.2).

Iš dalies pasirenka leksines ir gramatines kalbinės raiškos priemones, atsižvelgdamas į nurodytus stiliaus reikalavimus. Remdamasis pateiktais kriterijais redaguoja savo tekstą, atpažįsta ir taiso dalį tipinių klaidų (D2.3.2).

Kalbinėje veikloje tikslingai taiko kalbos žinias, siekdamas kalbos ir stiliaus taisyklingumo, sklandumo ir estetikos. Apibrėžia skirtingus bendrinės kalbos normos variantus, nurodo jų taikymo sritis ir paiso jų reikalavimų. Tinkamai vartoja lenkų kalbos mandagumo formules ir kreipinius, tinkamai derindamas jas prie konteksto (D2.1.3).

Plėtoja žodyną vartodamas abstrakcinę ir specifinę leksiką, susijusią su literatūros ir kultūros probleminėmis temomis. Aptaria leksikos plėtotės būdus ir naujų žodžių atsiradimo priežastis, pateikia pavyzdžių (D2.2.3).

Tikslingai pasirenka leksines ir gramatines kalbinės raiškos priemones, atsižvelgdamas į stiliaus reikalavimus. Redaguodamas savo tekstą atpažįsta ir taiso daugumą tipinių klaidų (D2.3.3).

Kalbinėje veikloje tikslingai taiko kalbos žinias, laikosi kalbos ir stiliaus taisyklingumo, sąmoningai pasirenka ir įvertina raiškos priemones, siekdamas stiliaus sklandumo ir estetikos. Apibrėžia skirtingus bendrinės kalbos normos variantus, įvertina jų taikymo tinkamumą skirtinguose kontekstuose ir paiso jų reikalavimų. Tinkamai vartoja lenkų kalbos mandagumo formules ir kreipinius, derindamas jas prie įvairių formalių kontekstų (D2.1.4).

Nuosekliai plėtoja žodyną vartodamas abstrakcinę ir specifinę leksiką, susijusią su literatūros ir kultūros probleminėmis temomis. Išsamiai aptaria leksikos plėtotės būdus ir naujų žodžių atsiradimo priežastis, remdamasis įvairių sričių žiniomis ir asmenine patirtimi ir atitinkamais pavyzdžiais (D2.2.4).

Tikslingai ir kūrybiškai pasirenka leksines ir gramatines kalbinės raiškos priemones, siekdamas stiliaus vientisumo. Redaguodamas savo tekstą atpažįsta ir taiso klaidas, ieško tinkamesnių žodžių ir gramatinių konstrukcijų (D2.3.4).

Kalbinė komunikacija ir kalbos kultūra. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Kalbinė komunikacija ir kalbos kultūra. Susipažįstama su kalbos kultūros sąvoka, su dviem bendrinės kalbos normos lygmenimis, jų taikymo sritimis (lenk. norma wzorcowa i norma potoczna). Plėtojama abstrakcinė ir specifinė leksika, susijusi su literatūros ir kultūros probleminėmis temomis. Gilinami įgūdžiai rūpintis kalbos taisyklingumu. Mokomasi vertinti ir redaguoti tekstus stilistiniu (parinkti tinkamą leksiką ir gramatines konstrukcijas, vengti leksinių ir gramatinių pasikartojimų) ir estetiniu (kūrybiškai vartoti palyginimus, epitetus, metaforas, perifrazes ir kitas stilistines kalbos priemones) atžvilgiais. Gilinami įgūdžiai teksto rišlumui pasiekti. Mokomasi įžvelgti ir aptarti formaliojo ir semantinio rišlumo apraiškas. Mokomasi suvokti kalbos etiketą kaip kiekvieno žmogaus vidinės kultūros raišką, įžvelgti ir aptarti kalbos etiketo elementus. Mokomasi taikyti atitinkamas kalbos etiketo priemones ir vartoti tinkamus kreipinius į adresatą įvairiose (oficialiose ir neoficialiose) komunikacinėse situacijose.

Lenkų kalbos raida ir jos sąsajos su kitomis kalbomis. Mokomasi suprasti kalbą kaip dinamišką reiškinį, susijusį su tarpkultūriniais ryšiais. Chronologiškai aptariami leksiniai skoliniai lenkų kalboje, atsižvelgiant į jų šaltinį, istorines ir kultūrines jų atsiradimo aplinkybes. Supažindinama su archaizmo sąvoka, mokomasi atpažinti archaizmus ankstesnių epochų tekstuose (pvz., dokumentuose, laiškuose, grožiniuose tekstuose ir pan.). [...]

IV gimnazijos klasė

Kalbinė komunikacija ir kalbos kultūra. Plėtojama abstrakcinė ir specifinė leksika, susijusi su literatūros ir kultūros probleminėmis temomis. Gilinami įgūdžiai rūpintis kalbos taisyklingumu ir teksto estetika. Mokomasi parinkti tinkamą žodžių tvarką sakinyje, siekiant rišlumo. Mokomasi redaguojant savo tekstą atpažinti ir taisyti tipines klaidas. Mokomasi suvokti kalbos etiketą kaip tautos kultūros dalį, įžvelgti ir aptarti lenkų kalbos etiketo savitumą lyginant su kitomis kalbomis.

Lenkų kalbos raida ir jos sąsajos su kitomis kalbomis. Mokomasi suprasti ir aptarti lenkų kalbos leksikos plėtotės būdus: žodžių darinius, semantinius naujadarus ir skolinius, pateikti jų pavyzdžių. [...]
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Skatinamas atpažįsta savo aplinkoje skirtingas kalbas. Remdamasis nukreipiamaisiais klausimais palygina jų leksiką (D3.1.1).

Iš dalies atpažįsta artimiausioje aplinkoje gimtosios kalbos bendrinį ir regioninį variantą, remdamasis nukreipiamaisiais klausimais atpažįsta ryškius jų skirtumus (D3.2.1).

Atpažįsta savo aplinkoje skirtingas kalbas. Pagal pateiktą pavyzdį palygina jų leksiką (D3.1.2).

Iš dalies atpažįsta artimiausioje aplinkoje gimtosios kalbos bendrinį ir regioninį variantą, remdamasis pavyzdžiais nurodo kelis ryškius jų skirtumus (D3.2.2).

Atpažįsta savo aplinkoje skirtingas kalbas ir palygina jų leksiką (D3.1.3).

Atpažįsta artimiausioje aplinkoje gimtosios kalbos bendrinį ir regioninį variantą, nurodo kelis ryškius jų skirtumus (D3.2.3).

Atpažįsta savo aplinkoje skirtingas kalbas, aptaria jas, palygina jų leksiką nurodydamas panašumus ir skirtumus (D3.1.4).

Atpažįsta artimiausioje aplinkoje gimtosios kalbos bendrinį ir regioninį variantą, nurodo ir aptaria jų tarimo, leksikos ir gramatikos skirtumus (D3.2.4).

Kalba kaip socialinis reiškinys. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

Kalba kaip socialinis reiškinys. Aptariamos vartojamos Lietuvoje kalbos, mokomasi gretinti jų leksikos ir rašto skirtumus.

2 klasė

Kalba kaip socialinis reiškinys. Susipažįstama su lenkų bendrine kalba ir regioniniu gimtosios kalbos variantu. Aptariami leksikos skirtumų pavyzdžiai. Aptariami leksikos skirtumų pavyzdžiai.
3–4 klasių koncentras

Skatinamas stebi įvairias kalbas savo aplinkoje. Pagal pateiktą pavyzdį palygina skirtingų kalbų leksikos ar gramatikos elementus (D3.1.1).

Iš dalies atpažįsta artimiausioje aplinkoje gimtosios kalbos bendrinį ir regioninį variantą, remdamasis pateiktais pavyzdžiais palygina ryškius jų leksikos ar gramatikos skirtumus (D3.2.1).

Stebi įvairias kalbas savo aplinkoje. Pagal pateiktą modelį palygina ir iš dalies aptaria skirtingų kalbų leksikos ir gramatikos elementus (D3.1.2).

Atpažįsta artimiausioje aplinkoje gimtosios kalbos bendrinį ir regioninį variantą, remdamasis pateiktais modeliais palygina ryškius jų tarimo, leksikos, gramatikos skirtumus (D3.2.2).

Stebi įvairias kalbas savo aplinkoje. Palygina ir aptaria skirtingų kalbų leksikos ir gramatikos elementus (D3.1.3).

Atpažįsta artimiausioje aplinkoje gimtosios kalbos bendrinį ir regioninį variantą, palygina jų tarimo, leksikos, gramatikos skirtumus (D3.2.3).

Domisi įvairiomis kalbomis savo aplinkoje. Palygina ir aptaria skirtingų kalbų leksikos ir gramatikos elementus, nurodydamas panašumus ir skirtumus (D3.1.4).

Atpažįsta artimiausioje aplinkoje gimtosios kalbos bendrinį ir regioninį variantą, nurodo jų vartojimo sritis, palygina ir aptaria jų tarimo, leksikos, gramatikos skirtumus (D3.2.4).

Kalba kaip socialinis reiškinys. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Kalba kaip socialinis reiškinys. Susipažįstama su lenkų bendrine kalba ir regioniniu lenkų kalbos variantu. Aptariami leksikos, tarimo ir gramatikos (pvz., giminės) skirtumų pavyzdžiai.

4 klasė

Kalba kaip socialinis reiškinys. Susipažįstama su Europos kalbomis, mokomasi atpažinti skirtingas kalbas, vartojamas savo aplinkoje. Susipažįstama su žinomų kalbų leksikos ir gramatikos (pvz., veiksmažodžių asmenavimo) panašumais ir skirtumais. Mokomasi apibūdinti dvikalbystę (daugiakalbystę), aptarti jos naudą ir kalbų sąveiką.
5–6 klasių koncentras

Skatinamas stebi ir aptaria ryškius kalbos reiškinius, vykstančius daugiakalbėje aplinkoje, remdamasis nukreipiamaisiais klausimais atpažįsta kalbų kontaktų poveikio atvejus gimtosios kalbos leksikai ir morfologijai (D3.1.1).

Remdamasis nukreipiamaisiais klausimais atpažįsta ir nurodo kai kuriuos šnekamosios kalbos požymius (D3.2.1).

Stebi ir aptaria ryškius kalbos reiškinius, vykstančius daugiakalbėje aplinkoje, pagal pateiktas nuorodas atpažįsta kalbų kontaktų poveikio atvejus gimtosios kalbos leksikai ir morfologijai (D3.1.2).

Atpažįsta ir pagal pateiktus kriterijus aptaria dalį šnekamosios kalbos požymių, nurodo jos vartojimo sritis (D3.2.2).

Stebi ir aptaria kalbos reiškinius, vykstančius daugiakalbėje aplinkoje, pagal pateiktas nuorodas atpažįsta ir aptaria kalbų kontaktų poveikį gimtosios kalbos leksikai ir morfologijai (D3.1.3).

Atpažįsta ir aptaria daugumą šnekamosios kalbos požymių, nurodo jos vartojimo sritis (D3.2.3).

Domisi kalbos reiškiniais, vykstančiais daugiakalbėje aplinkoje, aptaria juos, nurodo ir aptaria kalbų kontaktų poveikį gimtosios kalbos leksikai ir morfologijai, pateikia pavyzdžių (D3.1.4).

Atpažįsta ir aptaria šnekamosios kalbos požymius, nurodo jos vartojimo sritis, palygina su rašytine kalba (D3.2.4).

Kalba kaip socialinis reiškinys. 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

Kalba kaip socialinis reiškinys. Susipažįstama su vartojamos Lietuvoje lenkų kalbos specifika, nurodomi lenkų bendrinio ir regioninio variantų skirtumai fonetikoje, leksikoje ir gramatikoje. Aptariama kitų kalbų įtaka Vilniaus krašto lenkų kalbos leksikai ir gramatikai (pvz., daiktavardžių giminės keitimas). Susipažįstama su įvairių asmenvardžių ir vietovardžių kilme, jų liaudies etimologija.

6 klasė

Kalba kaip socialinis reiškinys. Mokomasi atpažinti buitinio (lenk. potoczny) stiliaus elementus, jo svarbiausius požymius ir vartojimo sritis. Mokomasi apibūdinti Vilniaus krašto lenkų kalbos buitinio stiliaus ypatumus ir jų priežastis. Mokomasi nurodyti ir paaiškinti kitų kalbų įtakos padarinius Vilniaus krašto lenkų kalbos vartosenai (pvz., daiktavardžių linksniavimo, žodžių derinimo formos).

Leksika ir žodžių daryba. [...] Mokomasi suvokti ir atpažinti šnekamosios kalbos leksikos ypatumus (lenk. słownictwo potoczne) pagal jos pagrindinius požymius. Vengiama jos formaliai bendraujant.
7–8 klasių koncentras

Stebi ir remdamasis nukreipiamaisiais klausimais nagrinėja akivaizdžius kalbos reiškinius, vykstančius daugiakalbėje aplinkoje, pagal pateiktą pavyzdį atpažįsta kalbų kontaktų poveikio atvejus gimtajai kalbai žodžių semantikoje ar žodžių junginių struktūroje (D3.1.1).

Iš dalies atpažįsta pagrindines gimtosios kalbos atmainas, remdamasis nurodytu kriterijumi nurodo ryškius tarmių ir žargono požymius (D3.2.1).

Stebi ir remiantis nukreipiamaisiais klausimais nagrinėja kalbos reiškinius, vykstančius daugiakalbėje aplinkoje, pagal pateiktas nuorodas atpažįsta kalbų kontaktų poveikio atvejus gimtajai kalbai žodžių semantikoje ir žodžių junginių struktūroje (D3.1.2).

Iš dalies atpažįsta įvairias gimtosios kalbos atmainas ir pagal pateiktus kriterijus aptaria pagrindinius tarmių ir žargono požymius, nurodo jų vartojimo sritis (D3.2.2).

Stebi ir nagrinėja kalbos reiškinius, vykstančius daugiakalbėje aplinkoje, pagal pateiktas nuorodas atpažįsta ir aptaria kalbų kontaktų poveikį gimtajai kalbai žodžių semantikoje ir žodžių junginių struktūroje (D3.1.3).

Atpažįsta įvairias gimtosios kalbos atmainas, aptaria pagrindinius tarmių ir žargono požymius, nurodo jų vartojimo sritis (D3.2.3).

Domisi kalbos reiškiniais, vykstančiais daugiakalbėje aplinkoje, tyrinėja ir nagrinėja juos, nurodo ir aptaria kalbų kontaktų poveikį gimtajai kalbai žodžių semantikoje ir žodžių junginių struktūroje, analizuoja pavyzdžius (D3.1.4).

Atpažįsta įvairias gimtosios kalbos atmainas, aptaria tarmių ir žargono požymius, remdamasis pavyzdžiais, nurodo jų paskirtį ir vartojimo sritis (D3.2.4).

Kalba kaip socialinis reiškinys. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Kalba kaip socialinis reiškinys. Mokomasi nurodyti Lietuvoje vartojamų kalbų poveikį lenkų kalbos žodžių reikšmei, žodžių junginių struktūrai (pvz., linksnio forma, prielinksninė konstrukcija) ir žodžių tvarkai sakinyje.

Leksika ir žodžių daryba. Mokomasi atpažinti ekspresyviąją leksiką, jos stilistinius (lenk. podniosły, potoczny) ir emocinius atspalvius, vartoti ją atitinkamame bendravimo kontekste.

8 klasė

Kalba kaip socialinis reiškinys. Aptariami dalykinio stiliaus kalbos ypatumai ir pasirinkti dalykinių tekstų žanrai. Aptariamos skirtingos lenkų kalbos atmainos: bendrinė kalba, tarmės ir žargonas (pvz., jaunimo). Nagrinėjama lenkų jaunimo žargono specifika Lietuvoje, pateikiama žargoninės leksikos pavyzdžių. Aptariamas kitų Lietuvoje vartojamų kalbų poveikis lenkų kalbos sintaksinėms konstrukcijoms (pvz., „u mnie jest“) ir žodžių tvarkai sakinyje.
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Remdamasis nukreipiamaisiais klausimais tyrinėja kalbos reiškinius, vykstančius daugiakalbėje aplinkoje, atpažįsta ryškius kalbų kontaktų poveikio gimtajai kalbai atvejus. Iš dalies atpažįsta globalizacijos procesų poveikį gimtajai kalbai. Remdamasis nukreipiamaisiais klausimais aptaria lenkų kalbos giminystės ryšius, pateikia vieną kitą panašumo ar skirtumo pavyzdį (D3.1.1).

Pagal pateiktus kriterijus nurodo lenkų kalbos ryškius požymius, išskiriančius ją iš kitų kalbų. Remdamasis nukreipiamaisiais klausimais atpažįsta ankstesnių epochų tekstuose pasenusius žodžius (D3.2.1).

Sekdamas mokytojo nurodymus tyrinėja kalbos reiškinius, vykstančius daugiakalbėje aplinkoje, atpažįsta ir aptaria ryškius kalbų kontaktų poveikio gimtajai kalbai atvejus įvairiuose kalbos lygmenyse. Iš dalies atpažįsta globalizacijos procesų poveikį gimtajai kalbai, pateikia vieną kitą pavyzdį. Pagal pateiktą modelį aptaria lenkų kalbos giminystės ryšius su kitomis kalbomis, pateikia panašumų ar skirtumų pavyzdžių (D3.1.2).

Pagal pateiktus kriterijus nurodo lenkų kalbos unikalius požymius, išskiriančius ją iš kitų kalbų, pateikia pavyzdžių. Remdamasis pateiktais pavyzdžiais įžvelgia kalboje istoriškai kintančius elementus, iš dalies atpažįsta ankstesnių epochų tekstuose pasenusius žodžius (D3.2.2).

Tyrinėja kalbos reiškinius, vykstančius daugiakalbėje aplinkoje, atpažįsta ir aptaria kalbų kontaktų poveikį lenkų kalbai įvairiuose kalbos lygmenyse, pateikia pavyzdžių. Aptaria globalizacijos procesų poveikį gimtajai kalbai, remdamasis ryškiais pavyzdžiais. Apibūdina lenkų kalbos giminystės ryšius su kitomis kalbomis, nurodo panašumus ir skirtumus (D3.1.3).

Nurodo lenkų kalbos unikalius požymius, išskiriančius ją iš kitų kalbų, pateikia pavyzdžių. Įžvelgia kalboje istoriškai kintančius elementus, atpažįsta ankstesnių epochų tekstuose pasenusius žodžius (D3.2.3).

Tyrinėja kalbos reiškinius, vykstančius daugiakalbėje aplinkoje, diskutuoja apie jas, atpažįsta ir nagrinėja kalbų kontaktų poveikį gimtajai kalbai įvairiuose kalbos lygmenyse, pateikia ir analizuoja įvairius pavyzdžius. Domisi globalizacijos procesų poveikiu gimtajai kalbai, diskutuoja, pagrindžia savo nuomonę pavyzdžiais. Išsamiai apibūdina lenkų kalbos giminystės ryšius su kitomis kalbomis, remiasi pavyzdžiais. Palygina kalbas, nagrinėja panašumus ir skirtumus (D3.1.4).

Nurodo ir aptaria lenkų kalbos unikalius požymius, išskiriančius ją iš kitų kalbų, palygina su kitomis kalbomis. Įžvelgia kalboje istoriškai kintančius elementus, aptaria šio proceso priežastis, atpažįsta ankstesnių epochų tekstuose pasenusius žodžius ir gramatines formas (D3.2.4).

Kalba kaip socialinis reiškinys. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Kalba kaip socialinis reiškinys. [...] Mokomasi skirti indoeuropiečių kalbų svarbiausias grupes (slavų, baltų, germanų, romanų). Susipažįstama su slavų kalbomis ir jų giminystės ryšiais, mokomasi atpažinti panašumus ir skirtumus tarp mokamų slavų kalbų, nusakyti lenkų kalbos leksinius ir gramatinius ypatumus, palyginti su lietuvių kalba. Mokomasi aptarti kitų Lietuvoje vartojamų kalbų poveikį lenkų kalbai, atpažinti šio poveikio pasekmes.

10 (II gimnazijos) klasė

Kalba kaip socialinis reiškinys. Aptariami globalizacijos procesai, jų poveikis tautinėms kalboms. Aiškinamasi, kokia yra anglų kalbos įtaka. Susipažįstama su sąvoka leksikos internacionalizacija, nagrinėjami jos pavyzdžiai. Mokomasi apibūdinti lenkų ir lietuvių kalbų giminystės ryšius, leksikos ir gramatikos panašumus. Mokomasi naudotis dvikalbiais lietuvių–lenkų ir lenkų–lietuvių kalbų žodynais ir atlikti nesudėtingus vertimus iš lietuvių į lenkų kalbą. Mokomasi aptarti kitų Lietuvoje vartojamų kalbų poveikį lenkų kalbai, atpažinti tipines šio poveikio nulemtas klaidas ir taisyti jas.
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Remdamasis pateiktais pavyzdžiais aptaria ryškius lenkų kalbos ir kitų kalbų panašumus ir skirtumus. Pagal pateiktus nurodymus atpažįsta leksinius skolinius kalboje, aptaria jų atsiradimą remdamasis nurodytu kontekstu (D3.1.1).

Pagal pateiktus kriterijus įvardija bendrinės kalbos bruožus. Nurodo lenkų kalbos arealinės ir socialinės diferenciacijos pavyzdžius. Nurodo regioninio varianto vartojimo sritis, pateikia tipinių jo ypatumų pavyzdžių. Sekdamas mokytojo nurodymus randa tekstuose ryškiai skiriantis ankstesnių epochų kalbinius ypatumus; iš dalies paaiškina archaizmo sampratą. Remdamasis nukreipiamaisiais klausimais randa tekste ryškius kalbinės stilizacijos atvejus (D3.2.1).

Remdamasis pateiktais modeliais tyrinėja ir aptaria ryškius lenkų kalbos ir kitų kalbų panašumus ir skirtumus. Atpažįsta leksinius skolinius kalboje, aptaria jų atsiradimą remdamasis nurodytais aspektais, pateikia skolinių iš įvairių kalbų pavyzdžių (D3.1.2).

Pagal pateiktus kriterijus įvardija bendrinės kalbos bruožus. Nurodo lenkų kalbos arealinės ir socialinės diferenciacijos pavyzdžius. Nurodo regioninio varianto vartojimo sritis, pateikia tipinių jo ypatumų pavyzdžių. Sekdamas mokytojo nurodymus randa tekstuose ryškiai skiriantis ankstesnių epochų kalbinius ypatumus; iš dalies paaiškina archaizmo sampratą. Remdamasis nukreipiamaisiais klausimais randa tekste ryškius kalbinės stilizacijos atvejus (D3.2.2).

Tyrinėja, palygina ir aptaria lenkų kalbos ir kitų kalbų panašumus ir skirtumus įvairiuose kalbos lygmenyse. Aptaria leksinius skolinius kalboje, siedamas jų atsiradimą su istoriniu kontekstu ir tarpkultūriniais kontaktais, pateikia skolinių iš įvairių kalbų pavyzdžių (D3.1.3).

Paaiškina bendrinės kalbos sąvoką. Aptaria lenkų kalbos arealinę ir socialinę diferenciaciją, remdamasis pavyzdžiais. Nurodo regioninio varianto vartojimo sritis, įvardija ir aptaria jo ypatumus, pateikia pavyzdžių. Atpažįsta tekstuose ir aptaria ankstesnių epochų kalbinius ypatumus; paaiškina archaizmo sampratą, pateikia pavyzdžių. Randa tekste ir aptaria ryškius kalbinės stilizacijos atvejus, paaiškina jų taikymo tikslingumą (D3.2.3).

Pasirinkdamas tinkamiausius būdus tyrinėja, palygina ir nagrinėja lenkų kalbos ir kitų kalbų panašumus ir skirtumus įvairiuose kalbos lygmenyse. Nagrinėja leksinius skolinius kalboje, pagrindžia jų atsiradimą istoriniu kontekstu ir tarpkultūriniais kontaktais, remdamasis tinkamais skolinių iš įvairių kalbų pavyzdžiais (D3.1.4).

Išsamiai paaiškina bendrinės kalbos sąvoką. Apibūdina lenkų kalbos arealinę ir socialinę diferenciaciją, remdamasis įvairiais pavyzdžiais. Nurodo regioninio varianto vartojimo sritis, įvardija ir aptaria daugumą jo ypatumų, siekia paaiškinti jų priežastis. Aptaria kalbos kaitos priežastis, randa tekstuose ir nagrinėja ankstesnių epochų kalbinius ypatumus, paaiškina archaizmo sampratą, pateikia įvairių archaizmų rūšių pavyzdžių. Atpažįsta tekste ir aptaria įvairius kalbinės stilizacijos atvejus, paaiškina ir įvertina jų taikymo tikslingumą (D3.2.4).

Lenkų kalbos raida ir jos sąsajos su kitomis kalbomis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Lenkų kalbos raida ir jos sąsajos su kitomis kalbomis. Mokomasi suprasti kalbą kaip dinamišką reiškinį, susijusį su tarpkultūriniais ryšiais. [...] Supažindinama su archaizmo sąvoka, mokomasi atpažinti archaizmus ankstesnių epochų tekstuose (pvz., dokumentuose, laiškuose, grožiniuose tekstuose ir pan.). Aptariami kalbų kontaktai daugiakultūrėje aplinkoje. Mokomasi įžvelgti ir aptarti lenkų kalbos regioninius ypatumus Lietuvoje, kitų kalbų įtaką (interferenciją) lenkų kalbai, pvz., skolinius ir vertinius leksikos ir gramatikos lygmenyje. 

Kalbos atmainų ir tekstų įvairovė. Mokomasi nurodyti ir apibūdinti sakytinės ir rašytinės kalbos skirtumus. Susipažįstama su bendrinės kalbos sąvoka ir arealine (lenk. terytorialna) lenkų kalbos diferenciacija. Mokomasi atpažinti ir aptarti lenkų kalbos regioninius fonetikos, gramatikos ir leksikos ypatumus Lietuvoje, nurodyti bendrinio ir regioninio kalbos variantų vartojimo sritis. Mokomasi nurodyti tekste ir aptarti tarmės stilizacijos atvejus.

IV gimnazijos klasė

Lenkų kalbos raida ir jos sąsajos su kitomis kalbomis. Mokomasi suprasti ir aptarti lenkų kalbos leksikos plėtotės būdus: žodžių darinius, semantinius naujadarus ir skolinius, pateikti jų pavyzdžių. Aptariamas globalizacijos procesų poveikis lenkų kalbos leksikos raidai, remiantis konkrečiais pavyzdžiais. Gretinami lenkų ir kitos kalbos tekstai ir jų kalbinės raiškos (leksikos ir gramatikos lygmenyje) elementai.

Kalbos atmainų ir tekstų įvairovė. Kartojamos, gilinamos ir taikomos naujuose kontekstuose įgytos III gimnazijos klasėje. [...] Mokomasi nurodyti tekste ir aptarti kalbinės stilizacijos (archaizacijos, šnekamosios kalbos, tarmės, žargono stilizacijos) atvejus.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Sekdamas mokytojo nurodymus iš dalies taiko kartojimą kaip pagrindinę įsiminimo strategiją. Grupuoja kalbos elementus pagal nesudėtingą kriterijų (D4.1.1).

Skatinamas naudojasi vadovėliu ir iš dalies nurodytomis skaitmeninėmis mokymosi priemonėmis (D4.2.1).

Sekdamas mokytojo nurodymus taiko kartojimą kaip pagrindinę įsiminimo strategiją. Grupuoja skirtingus kalbos elementus pagal nurodytą kriterijų (D4.1.2).

Naudojasi vadovėliu ir iš dalies nurodytomis skaitmeninėmis mokymosi priemonėmis (D4.2.2).

Taiko kartojimą kaip pagrindinę įsiminimo strategiją. Grupuoja, palygina skirtingus kalbos elementus pagal nurodytą kriterijų (D4.1.3).

Naudojasi vadovėliu ir nurodytomis skaitmeninėmis mokymosi priemonėmis (D4.2.3).

Sumaniai taiko kartojimą kaip pagrindinę įsiminimo strategiją. Pasirenka tinkamiausią kriterijų, pagal kurį galima grupuoti, palyginti skirtingus kalbos elementus (D4.1.4).

Naudojasi vadovėliu, nurodytomis skaitmeninėmis mokymosi priemonėmis ir žinynais (D4.2.4).

Tekstų atranka. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

Apima visą Kalbos pažinimo turinį. 

Tekstų atranka. Skaitomi mokinių suvokimo galimybes ir jų kaip skaitytojų įvairius poreikius ir interesus atitinkantys negrožiniai tekstai: informaciniai ir medijų tekstai (pvz., skelbimai, instrukcijos, tvarkaraštis, filmas, paveikslėlių istorija, animacija, enciklopedijos). Mokomasi orientuotis knygų ir tekstų įvairovėje, naudotis namų ir klasės biblioteka.

2 klasė

Apima visą Kalbos pažinimo turinį.
3–4 klasių koncentras

Sekdamas mokytojo nurodymus taiko kartojimą atsižvelgdamas į informacijos sudėtingumą. Grupuoja kalbos elementus pagal nurodytus kriterijus (D4.1.1).

Naudojasi vadovėliu ir nurodytomis skaitmeninėmis mokymosi priemonėmis (D4.2.1).

Skatinamas taiko kartojimą atsižvelgdamas į informacijos sudėtingumą. Grupuoja ir palygina kalbos elementus pagal nurodytus kriterijus (D4.1.2).

Naudojasi vadovėliu ir nurodytomis skaitmeninėmis mokymosi priemonėmis, remdamasis mokytojo nurodymais, taip pat aiškinamaisiais žodynais (D4.2.2).

Taiko kartojimą atsižvelgdamas į informacijos sudėtingumą. Grupuoja, palygina ir pertvarko kalbos elementus pagal nurodytus kriterijus (D4.1.3).

Naudojasi vadovėliu, aiškinamaisiais žodynais ir skaitmeninėmis mokymosi priemonėmis (D4.2.3).

Sumaniai taiko kartojimą atsižvelgdamas į informacijos sudėtingumą. Pasirenka tinkamiausius kriterijus, pagal kuriuos galima grupuoti, palyginti ir pertvarkyti kalbos elementus (D4.1.4).

Naudojasi vadovėliu, įvairiais žodynais ir žinynais, skaitmeninėmis mokymosi priemonėmis (D4.2.4).

Sakytinio teksto pristatymas. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Apima visą Kalbos pažinimo turinį.

Skaitymo technika ir teksto suvokimo strategijos. Aiškinamasi, kokie yra knygos struktūros elementai (autorius, pavadinimas, sutartiniai ženklai vadovėlyje, puslapiai, iliustracijos, antraštinis lapas, dailininkas).

Leksika ir žodžių daryba. Aptariama aiškinamojo lenkų kalbos žodyno (lenk. „Słownik języka polskiego“) struktūra. Aiškinamasi, kad jis sudarytas abėcėline žodžių tvarka. 

4 klasė

Apima visą Kalbos pažinimo turinį. 
5–6 klasių koncentras

Remdamasis pateiktu modeliu iš dalies sieja naujas kalbos žinias ir gebėjimus su jau žinomomis, pagal pateiktą pavyzdį grupuoja informaciją. Sekdamas mokytojo nurodymus pastebi tam tikrus kalbos reiškinių dėsningumus (D4.1.1).

Sekdamas mokytojo nurodymus naudojasi nurodytais spausdintiniais ir skaitmeniniais kalbos žodynais ir mokymosi priemonėmis (D4.2.1).

Remdamasis pateiktu modeliu sieja naujas kalbos žinias ir gebėjimus su jau žinomomis, pagal pateiktą pavyzdį grupuoja ir tvarko informaciją. Skatinamas stebi kalbos reiškinius, pastebi tam tikrus jų dėsningumus, iš dalies daro nesudėtingas išvadas (D4.1.2).

Skatinamas naudojasi nurodytais spausdintiniais ir skaitmeniniais kalbos žodynais ir mokymosi priemonėmis (D4.2.2).

Sieja naujas kalbos žinias ir gebėjimus su jau žinomomis, grupuoja ir tvarko informaciją. Stebi kalbos reiškinius, pastebi daugumą jų dėsningumų, daro nesudėtingas išvadas (D4.1.3).

Naudojasi nurodytais spausdintiniais ir skaitmeniniais kalbos žodynais ir mokymosi priemonėmis (D4.2.3).

Kūrybiškai sieja naujas kalbos žinias ir gebėjimus su jau žinomomis. Pasirenka tinkamiausius kriterijus, pagal kuriuos galima tvarkyti informaciją. Tyrinėja kalbos reiškinius, pastebi ir aptaria daugumą jų dėsningumų, daro išvadas (D4.1.4).

Sumaniai naudojasi nurodytais spausdintiniais ir skaitmeniniais kalbos žodynais ir mokymosi priemonėmis, ieško informacijos savarankiškai (D4.2.4).

Kultūros tekstų atranka. 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

Tekstų atranka. Skaitomi mokinių suvokimo galimybes ir jų, kaip skaitytojų, įvairius poreikius atitinkantys, asmenybei ugdytis ir kultūrai pažinti svarbūs tekstai knygose, periodiniuose leidiniuose, internete ir viešojoje erdvėje: publicistiniai, dalykiniai, informaciniai ir medijų (pvz., filmas, reklama, komiksai, interviu, elektroninis tekstas, dainovaizdis, vaikų literatūros ekranizacijos, žemėlapis, nesudėtingos schemos). Naudojamasi biblioteka už mokyklos ribų.

Kalbos pažinimas. Apima visą Kalbos pažinimo turinį.

6 klasė

Tekstų atranka. Skaitomi asmenybei ugdytis ir kultūrai pažinti mokinių suvokimo galimybes ir jų, kaip skaitytojų, įvairius poreikius atitinkantys tekstai knygose, periodiniuose leidiniuose, internete: publicistiniai, dalykiniai, informaciniai ir medijų (pvz., filmas, reklama, komiksai, interviu, reportažas, elektroninis tekstas, dainovaizdis, vaikų literatūros ekranizacijos, spektakliai, žemėlapis, nesudėtingos schemos). Naudojamasi biblioteka už mokyklos ribų.

Kalbos pažinimas. [...] Mokomasi naudotis aiškinamuoju lenkų kalbos žodynu, rasti jame žodžio ir frazeologizmo reikšmę (reikšmes). […] Susipažįstama su skolinių žodynu (lenk. „Słownik wyrazów obcych“), mokomasi juo naudotis. […] Naudojamasi norminiu lenkų kalbos žodynu (lenk. „Słownik poprawnej polszczyzny“).

Kalbos pažinimas. Apima visą Kalbos pažinimo turinį.
7–8 klasių koncentras

Remdamasis pateiktu modeliu iš dalies sieja naujas kalbos žinias ir gebėjimus su jau žinomomis, sekdamas mokytojo nurodymus sistemina informaciją pagal vieną kriterijų. Skatinamas stebi kalbos reiškinius, iš dalies juos aptaria, remdamasis nukreipiamaisiais klausimais pateikia argumentus (D4.1.1).

Skatinamas iš dalies naudojasi nurodytais spausdintiniais ir skaitmeniniais kalbos žodynais, kitais šaltiniais ir mokymosi priemonėmis (D4.2.1).

Iš dalies sieja naujas kalbos žinias ir gebėjimus su jau žinomomis, sistemina informaciją pagal vieną nurodytą kriterijų. Stebi ir iš dalies nagrinėja kalbos reiškinius, pagal pateiktą pavyzdį kelia klausimą, pateikia argumentus (D4.1.2).

Naudojasi nurodytais spausdintiniais ir skaitmeniniais kalbos žodynais, kitais šaltiniais ir mokymosi priemonėmis (D4.2.2).

Sieja naujas kalbos žinias ir gebėjimus su jau žinomomis, sistemina informaciją pagal nurodytus kriterijus. Tyrinėja ir nagrinėja kalbos reiškinius, pagal pateiktą pavyzdį kelia klausimą, pateikia argumentus, daro išvadas (D4.1.3).

Naudojasi įvairiais spausdintiniais ir skaitmeniniais kalbos žodynais, kitais šaltiniais ir mokymosi priemonėmis (D4.2.3).

Kūrybiškai sieja naujas kalbos žinias ir gebėjimus su jau žinomomis. Pasirenka tinkamiausius kriterijus informacijai sisteminti. Domisi kalbos reiškiniais, tyrinėja ir nagrinėja juos, kelia klausimą, pateikia tinkamus argumentus, daro išvadas (D4.1.4).

Tikslingai naudojasi įvairiais spausdintiniais ir skaitmeniniais kalbos žodynais, kitais šaltiniais ir mokymosi priemonėmis (D4.2.4).

Tekstų atranka. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė   

Apima visą Kalbos pažinimo turinį.

Tekstų atranka. Skaitomi platesnį socialinį kultūrinį kontekstą apimantys įvairios paskirties ir įvairiems adresatams (jaunimui ir plačiajai visuomenei) skirti tekstai knygose, periodiniuose leidiniuose, internete (publicistiniai, dalykiniai, informaciniai) ir kitose medijose (pvz., anketa, interviu, enciklopedijų, žinynų straipsniai, dienoraščiai, atsiminimai; reklama, nesudėtingos schemos, elektroninis tekstas, periodikos leidiniai, televizijos ir radijo laidos, filmai, spektakliai). Mokomasi naudotis skaitmenine biblioteka.

Leksika ir žodžių daryba. Mokomasi naudotis spausdintiniais ir skaitmeniniais žodynais, rasti juose homonimus.

8 klasė

Apima visą Kalbos pažinimo turinį.

Tekstų atranka. Skaitomi platesnį socialinį kultūrinį kontekstą apimantys įvairios paskirties ir įvairiems adresatams (jaunimui ir plačiajai visuomenei) skirti tekstai knygose, periodiniuose leidiniuose, internete (publicistiniai, dalykiniai, informaciniai) ir kitose medijose (pvz., anketa, interviu, enciklopedijų, žinynų straipsniai, diskusiniai ir mokslo populiarieji straipsniai, dienoraščiai, atsiminimai; reklama, nesudėtingos schemos, elektroninis tekstas, periodikos leidiniai, internetinių diskusijų forumai, televizijos ir radijo laidos, filmai, spektakliai).

Leksika ir žodžių daryba. Naudojamasi įvairiais frazeologijos ir kitais žodynais.
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Sekdamas mokytojo nurodymus sistemina įgytas žinias. Skatinamas tyrinėja kalbos reiškinius, remdamasis nukreipiamaisiais klausimais kelia klausimą, pasinaudoja pasiūlytu sprendimo būdu (D4.1.1).

Skatinamas naudojasi nurodytais spausdintiniais ir skaitmeniniais kalbos žodynais, kitais šaltiniais ir mokymosi priemonėmis (D4.2.1).

Remdamasis pateiktu modeliu sistemina įgytas žinias, iš dalies taiko jų vartojimo strategijas. Skatinamas tyrinėja kalbos reiškinius, remdamasis pateiktu modeliu kelia klausimą, pasirenka vieną iš pasiūlytų sprendimo būdų ir daro išvadas (D4.1.2).

Tikslingai naudojasi įvairiais nurodytais spausdintiniais ir skaitmeniniais kalbos žodynais, kitais šaltiniais ir mokymosi priemonėmis (D4.2.2).

Sistemina įgytas žinias, taiko jų vartojimo strategijas. Tyrinėdamas kalbos reiškinius kelia klausimą, randa ir įvertina tinkamus sprendimo būdus, daro išvadas (D4.1.3).

Tikslingai naudojasi įvairiais spausdintiniais ir skaitmeniniais kalbos žodynais, kitais šaltiniais ir mokymosi priemonėmis (D4.2.3).

Pasirinkdamas tinkamiausius būdus sistemina įgytas žinias, sumaniai taiko jų vartojimo strategijas. Tyrinėdamas kalbos reiškinius kelia klausimą, kūrybiškai ieško tinkamiausių sprendimo būdų, daro išvadas (D4.1.4).

Tikslingai pasirenka ir naudojasi įvairiais spausdintiniais ir skaitmeniniais kalbos žodynais, kitais šaltiniais ir mokymosi priemonėmis (D4.2.4).

Tekstų atranka. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė  

Tekstų atranka. Skaitomi įvairų socialinį kultūrinį kontekstą apimantys įvairaus pobūdžio tekstai knygose, periodiniuose leidiniuose, internete: publicistiniai, dalykiniai, informaciniai ir medijų [...]

Kalbos dalys ir žodžių kaityba. Mokomasi naudotis įvairiais norminiais šaltiniais.

Apima visą Kalbos pažinimo turinį.

10 (II gimnazijos) klasė

Tekstų atranka. Skaitomi įvairų socialinį kultūrinį kontekstą apimantys gana abstrakčios tematikos įvairaus pobūdžio tekstai knygose, periodiniuose leidiniuose, internete: publicistiniai, dalykiniai, informaciniai ir medijų.

Kalbos dalys ir žodžių kaityba. Mokomasi naudotis įvairiais norminiais šaltinais.

Apima visą Kalbos pažinimo turinį.
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Remdamasis pateiktu modeliu taiko pagrindines kalbos žinių kaupimo, sisteminimo ir vartojimo strategijas. Pagal pavyzdį atlieka nesudėtingus tiriamuosius darbus: konsultuodamasis kelia probleminius klausimus, stebi ir iš dalies analizuoja kalbos reiškinius, daro išvadas (D4.1.1).

Naudojasi nurodytais ir kitų pasiūlytais spausdintiniais ir skaitmeniniais žodynais, šaltiniais ir mokymo priemonėmis (D4.2.1).

Remdamasis pateiktais modeliais taiko kalbos žinių kaupimo iš įvairių šaltinių, jų sisteminimo ir vartojimo strategijas. Pagal nurodymus atlieka nesudėtingus tiriamuosius darbus: konsultuodamasis kelia probleminius klausimus, stebi ir iš dalies analizuoja kalbos reiškinius, daro išvadas ir apibendrina (D4.1.2).

Tikslingai naudojasi nurodytais ir kitų pasiūlytais spausdintiniais ir skaitmeniniais žodynais, šaltiniais ir mokymo priemonėmis. Kartais rekomenduoja juos kitiems (D4.2.2).

Taiko kalbos žinių kaupimo iš įvairių šaltinių, jų sisteminimo ir vartojimo strategijas. Atlieka tiriamuosius darbus: kelia nesudėtingus probleminius klausimus, tyrinėja ir analizuoja kalbos reiškinius, daro išvadas ir apibendrina (D4.1.3).

Tikslingai naudojasi pasirinktais spausdintiniais ir skaitmeniniais žodynais, šaltiniais ir mokymo priemonėmis. Atsižvelgdamas į poreikį rekomenduoja juos kitiems (D4.2.3).

Nuosekliai taiko kalbos žinių kaupimo iš įvairių šaltinių, jų sisteminimo ir vartojimo strategijas. Atlieka tiriamuosius darbus: kelia probleminius klausimus, kūrybiškai atlieka tyrimus ir analizuoja kalbos reiškinius, tinkamai daro išvadas ir apibendrina (D4.1.4).

Domisi naujovėmis. Tikslingai naudojasi įvairiais spausdintiniais ir skaitmeniniais žodynais, šaltiniais ir mokymo priemonėmis. Rekomenduoja juos kitiems atsižvelgdamas į tikslą ir poreikį (D4.2.4).

Tekstų atranka. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Tekstų atranka. Parenkami įvairų socialinį kultūrinį kontekstą apimantys gana abstrakčios tematikos įvairaus pobūdžio tekstai knygose, periodiniuose leidiniuose, internete ir kitose medijose: publicistiniai, dalykiniai, informaciniai [...] Mokomasi rinkti informaciją atsižvelgiant į savo poreikius, interesus, gebėjimus ir įvairius sociokultūrinius kontekstus.

Apima visą Kalbos pažinimo turinį.

IV gimnazijos klasė

Tekstų atranka. Parenkami įvairų socialinį kultūrinį kontekstą apimantys gana abstrakčios tematikos įvairaus pobūdžio tekstai knygose, periodiniuose leidiniuose, internete ir kitose medijose: publicistiniai, dalykiniai, informaciniai [...]. Mokomasi rinkti informaciją atsižvelgiant į poreikius, interesus, gebėjimus ir įvairius sociokultūrinius kontekstus. Aptariami informacijos atrankos, sisteminimo ir apibendrinimo principai. Mokomasi sisteminti ir apibendrinti informaciją iš kelių skirtingų šaltinių.

Apima visą Kalbos pažinimo turinį.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Išskiria dalį pagrindinių kalbos elementų: raides, garsus, žodžius, pagrindines kalbos dalis, sakinius. Kai yra suteikiama pagalba, atpažįsta giminingus žodžius (D1.1.1).

Išskiria daugumą pagrindinių kalbos elementų: raides, garsus, žodžius, pagrindines kalbos dalis, sakinius. Pagal nurodytus kriterijus atpažįsta giminingus žodžius (D1.1.2).

Išskiria pagrindinius kalbos elementus: raides, garsus, žodžius, pagrindines kalbos dalis, sakinius. Atpažįsta giminingus žodžius, pateikia pavyzdžių (D1.1.3).

Išskiria ir aptaria pagrindinius kalbos elementus: raides, garsus, žodžius, pagrindines kalbos dalis, sakinius. Atpažįsta giminingus žodžius, pateikia ir nagrinėja įvairius pavyzdžius (D1.1.4).

Fonetika. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

Fonetika. Mokomasi abėcėlės, raidžių pavadinimų. Mokomasi atpažinti ir atskirti balsius ir priebalsius.: Mokomasi taisyklingai tarti lenkų kalbos žodžiuose ir žodžių junginiuose, sprogstamuosius priebalsius („b, p, g, k, d, t“) ir afrikatas („dz, c, dż, cz“), minkštuosius priebalsius („ć, ź, ś, dź“). (...) Praktiškai susipažįstama su žodžio skirstymu į skiemenis. 

Kalbos dalys ir žodžių kaityba. Praktiškai susipažįstama su žodžiais, reiškiančiais daiktų, asmenų, veiksmų ir požymių pavadinimus.

Sintaksė ir skyryba. Mokomasi atpažinti sakinio perteikiamą prasmę ir intenciją, skirti tiesioginius, klausiamuosius, šaukiamuosius sakinius (be terminų vartojimo) [...]

2 klasė

Fonetika. Susipažįstama su balsių ir priebalsių skirstymu (paprasti ir nosiniai balsiai, skardieji ir duslieji, kietieji ir minkštieji priebalsiai). Mokomasi taisyklingo ir raiškaus nosinių balsių, skardžiųjų ir dusliųjų, kietųjų ir minkštųjų priebalsių, priebalsių junginių (lenk. „drz-, trz-, strz-, szcz-, -nk, -ńcz-“ ir pan.) ir garsų žodžio gale raiškaus tarimo. [...]

Kalbos dalys ir žodžių kaityba. Mokomasi atpažinti daiktavardžio reikšmę ir gramatines kategorijas: giminę, vienaskaitą ir daugiskaitą. Mokomasi atpažinti būdvardžio ir veiksmažodžio reikšmę.

Sintaksė ir skyryba. Mokomasi pagal sakymo tikslą sudaryti tiesioginius, klausiamuosius, skatinamuosius sakinius. Susipažįstama su veiksmažodžio kaip pagrindinio sakinio žodžio funkcija. Mokomasi kelti klausimus sakinio žodžiams, derinti būdvardžius ir daiktavardžius pagal giminę ir skaičių, derinti veiksmažodžius ir daiktavardžius. Mokomasi vientisinių ir išplėstinių sakinių sudarymo vartojant klausimus.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Remdamasis mokytojo nurodymais tipiškais atvejais kalbinėje veikloje taiko daugumą pagrindini gramatikos, tarimo ir skyrybos taisyklių, numatytų 1–2 klasės mokymosi turinyje. Daromos klaidos netrukdo suprasti pranešimą (D2.1.1).

Skatinamas plėtoja žodyną, reikalingą dalyvauti kalbinėje veiklose (D2.2.1).

Skatinamas vartoja tipiškus vientisinius išplėstinius sakinius, pagal pateiktą pavyzdį taisyklingai sieja žodžius sakinyje (D2.3.1).

Remdamasis pateiktais modeliais tipiškais atvejais kalbinėje veikloje taiko pagrindines gramatikos, tarimo ir skyrybos taisykles, numatytas 1–2 klasės mokymosi turinyje. Daromos klaidos leidžia suprasti pranešimą (D2.1.2).

Skatinamas plėtoja žodyną atsižvelgdamas į kalbinės veiklos temas (D2.2.2).

Vartoja tipiškus vientisinius išplėstinius sakinius, remdamasis pateiktais modeliais taisyklingai sieja žodžius sakinyje (D2.3.2).

Kalbinėje veikloje taiko pagrindines gramatikos, tarimo ir skyrybos taisykles, numatytas 1–2 klasės mokymosi turinyje (D2.1.3).

Plėtoja žodyną atsižvelgdamas į kalbinės veiklos temas (D2.2.3).

Vartoja įvairių rūšių vientisinius išplėstinius sakinius, taisyklingai sieja žodžius sakinyje (D2.3.3).

Kalbinėje veikloje nuosekliai taiko pagrindines gramatikos, tarimo ir skyrybos taisykles, numatytas 1–2 klasės mokymosi turinyje, randa sprendimą sudėtingesniais atvejais (D2.1.4).

Nuosekliai plėtoja žodyną atsižvelgdamas į kalbinės veiklos temas (D2.2.4).

Tikslingai vartoja įvairių rūšių vientisinius išplėstinius sakinius, taisyklingai sieja žodžius sakinyje (D2.3.4).

Fonetika. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

Fonetika. Mokomasi taisyklingai tarti lenkų kalbos žodžiuose ir žodžių junginiuose, sprogstamuosius priebalsius („b, p, g, k, d, t“) ir afrikatas („dz, c, dż, cz“), minkštuosius priebalsius („ć, ź, ś, dź“). Mokomasi tarti ir kirčiuoti žinomus ir vartojamus žodžius. Praktiškai susipažįstama su žodžio skirstymu į skiemenis. Mokomasi suvokti ir atpažinti skirtumus tarp tarimo ir rašybos. 

Leksika ir žodžių daryba. Mokomasi plėtoti žodyną pagal nurodytas kalbinės veiklos temas.

2 klasė

Fonetika. Mokomasi taisyklingo ir raiškaus nosinių balsių, skardžiųjų ir dusliųjų, kietųjų ir minkštųjų priebalsių, priebalsių junginių (lenk. „drz-, trz-, strz-, szcz-, -nk, -ńcz-“ ir pan.) ir garsų žodžio gale raiškaus tarimo. Mokomasi žodžio skirstymo į skiemenis ir žodžių kirčiavimo viename žodyje ir žodžių junginyje.

Leksika ir žodžių daryba. Mokomasi plėtoti žodyną pagal kalbinės veiklos temas. Mokomasi teisingai vartoti sinonimus ir antonimus (be terminų vartojimo). [...]

Sintaksė ir skyryba. Mokomasi pagal sakymo tikslą sudaryti tiesioginius, klausiamuosius, skatinamuosius sakinius. Susipažįstama su veiksmažodžio kaip pagrindinio sakinio žodžio funkcija. Mokomasi kelti klausimus sakinio žodžiams, derinti būdvardžius ir daiktavardžius pagal giminę ir skaičių, derinti veiksmažodžius ir daiktavardžius. Mokomasi vientisinių ir išplėstinių sakinių sudarymo vartojant klausimus. 
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Skatinamas atpažįsta savo aplinkoje skirtingas kalbas. Remdamasis nukreipiamaisiais klausimais palygina jų leksiką (D3.1.1).

Iš dalies atpažįsta artimiausioje aplinkoje gimtosios kalbos bendrinį ir regioninį variantą, remdamasis nukreipiamaisiais klausimais atpažįsta ryškius jų skirtumus (D3.2.1).

Atpažįsta savo aplinkoje skirtingas kalbas. Pagal pateiktą pavyzdį palygina jų leksiką (D3.1.2).

Iš dalies atpažįsta artimiausioje aplinkoje gimtosios kalbos bendrinį ir regioninį variantą, remdamasis pavyzdžiais nurodo kelis ryškius jų skirtumus (D3.2.2).

Atpažįsta savo aplinkoje skirtingas kalbas ir palygina jų leksiką (D3.1.3).

Atpažįsta artimiausioje aplinkoje gimtosios kalbos bendrinį ir regioninį variantą, nurodo kelis ryškius jų skirtumus (D3.2.3).

Atpažįsta savo aplinkoje skirtingas kalbas, aptaria jas, palygina jų leksiką nurodydamas panašumus ir skirtumus (D3.1.4).

Atpažįsta artimiausioje aplinkoje gimtosios kalbos bendrinį ir regioninį variantą, nurodo ir aptaria jų tarimo, leksikos ir gramatikos skirtumus (D3.2.4).

Kalba kaip socialinis reiškinys. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

Kalba kaip socialinis reiškinys. Aptariamos vartojamos Lietuvoje kalbos, mokomasi gretinti jų leksikos ir rašto skirtumus.

2 klasė

Kalba kaip socialinis reiškinys. Susipažįstama su lenkų bendrine kalba ir regioniniu gimtosios kalbos variantu. Aptariami leksikos skirtumų pavyzdžiai. Aptariami leksikos skirtumų pavyzdžiai.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Sekdamas mokytojo nurodymus iš dalies taiko kartojimą kaip pagrindinę įsiminimo strategiją. Grupuoja kalbos elementus pagal nesudėtingą kriterijų (D4.1.1).

Skatinamas naudojasi vadovėliu ir iš dalies nurodytomis skaitmeninėmis mokymosi priemonėmis (D4.2.1).

Sekdamas mokytojo nurodymus taiko kartojimą kaip pagrindinę įsiminimo strategiją. Grupuoja skirtingus kalbos elementus pagal nurodytą kriterijų (D4.1.2).

Naudojasi vadovėliu ir iš dalies nurodytomis skaitmeninėmis mokymosi priemonėmis (D4.2.2).

Taiko kartojimą kaip pagrindinę įsiminimo strategiją. Grupuoja, palygina skirtingus kalbos elementus pagal nurodytą kriterijų (D4.1.3).

Naudojasi vadovėliu ir nurodytomis skaitmeninėmis mokymosi priemonėmis (D4.2.3).

Sumaniai taiko kartojimą kaip pagrindinę įsiminimo strategiją. Pasirenka tinkamiausią kriterijų, pagal kurį galima grupuoti, palyginti skirtingus kalbos elementus (D4.1.4).

Naudojasi vadovėliu, nurodytomis skaitmeninėmis mokymosi priemonėmis ir žinynais (D4.2.4).

Tekstų atranka. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

Apima visą Kalbos pažinimo turinį. 

Tekstų atranka. Skaitomi mokinių suvokimo galimybes ir jų kaip skaitytojų įvairius poreikius ir interesus atitinkantys negrožiniai tekstai: informaciniai ir medijų tekstai (pvz., skelbimai, instrukcijos, tvarkaraštis, filmas, paveikslėlių istorija, animacija, enciklopedijos). Mokomasi orientuotis knygų ir tekstų įvairovėje, naudotis namų ir klasės biblioteka.

2 klasė

Apima visą Kalbos pažinimo turinį.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
3–4 klasių koncentras

Kai yra suteikiama pagalba, išskiria daugumą kalbos vienetų: balsius ir priebalsius, žodžius ir jų reikšmę, žodžių dalis, kalbos dalis, sakinių rūšis, nurodo vieną kitą jų požymį (D1.1.1).

Pagal pavyzdį išskiria daugumą kalbos vienetų: balsius ir priebalsius, žodžius ir jų reikšmę, žodžių dalis, kalbos dalis, sakinių rūšis, ir aptaria juos nurodydamas vieną kitą jų požymį (D1.1.2).

Išskiria daugumą kalbos vienetų: balsius ir priebalsius, žodžius ir jų reikšmę, žodžių dalis, kalbos dalis, sakinių rūšis, ir aptaria juos nurodydamas jų pagrindinius požymius (D1.1.3).

Išskiria daugumą kalbos vienetų: balsius ir priebalsius, žodžius ir jų reikšmę, žodžių dalis, kalbos dalis, sakinių rūšis, ir išsamiai apibūdina jų požymius (D1.1.4).

Fonetika. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Fonetika. Įtvirtinami taisyklingo ir raiškaus balsių ir priebalsių tarimo ir žodžių kirčiavimo įgūdžiai. Mokytojui padedant mokomasi taisyklingo skaitvardžių (pvz. 15, 19, 12, 20, 30, 40, 50 ir pan.) tarimo.

Kalbos dalys ir žodžių kaityba. Mokomasi atpažinti daiktavardžių ir būdvardžių formas. Mokomasi linksnių pavadinimų ir klausimų. Mokomasi atskirti kamieną ir galūnę. Susipažįstama su veiksmažodžių bendraties forma ir veiksmažodžių laikais. Mokomasi asmenuoti taisyklingas ir netaisyklingas, bet dažnai vartojamas (pvz., być, iść) veiksmažodžių esamojo, būtojo ir būsimojo laiko formas. Mokomasi atpažinti asmeninius įvardžius ir vartoti mandagumo įvardžius, atpažinti skaitvardžius (skaičiai ir datos) ir prieveiksmius. Mokomasi taisyklingai vartoti prielinksnius.

Sintaksė ir skyryba. Mokomasi sudaryti vientisinius ir sudėtinius, tiesioginius, klausiamuosius, skatinamuosius ir šaukiamuosius išplėstinius sakinius. Mokomasi derinti būdvardžius ir daiktavardžius pagal giminę, skaičių, linksnį. Susipažįstama su tarinio (kaip pagrindinės sakinio dalies, veiksmą reiškiančio žodžio, „ką veikia?“) ir veiksnio (kaip daiktavardžio, atsakančio į klausimą „kas tai daro?“) samprata (be terminų). Mokomasi nagrinėti nesudėtingus trumpus sakinius, nurodyti tarinį ir veiksnį. Mokomasi derinti veiksmažodžio (tarinio) ir daiktavardžio (veiksnio) formas. Mokomasi nusakyti kreipinį, atpažinti jo formą ir skyrybos būdus (kablelis, šauktukas).

4 klasė

Fonetika. Mokomasi pažinti ir skirti kalbą ir raštą. Susipažįstama su raidės „i“ skirtingomis funkcijomis. Susipažįstama su priebalsių supanašėjimo reiškiniu, mokomasi atpažinti skardžiųjų priebalsių suduslėjimo atvejus. Mokomasi taisyklingai kirčiuoti įvairius žodžius ir morfologines formas (pvz., prielinksnių aukštesniojo laipsnio formą).

Leksika ir žodžių daryba. Mokomasi plėtoti žodyną pagal kalbinės veiklos temas, mokomasi atitinkamų semantinių grupių žodžių darybos. Mokomasi atpažinti vaizdingus žodžius ir žodžių junginius, aptarti jų reikšmę, atpažinti ir vartoti sinonimus, antonimus (be termino vartojimo), pateikti jų pavyzdžių. Įtvirtinama giminiškų žodžių sąvoka. Susipažįstama su balsių ir priebalsių kaita giminiškuose žodžiuose. Mokomasi atpažinti priešdėlinius ir priesaginius vedinius, sudaryti pagal jų modelius naujus žodžius.

Kalbos dalys ir žodžių kaityba. Mokomasi skirti savarankiškas kalbos dalis (daiktavardį, būdvardį, veiksmažodį, įvardį, prieveiksmį); mokomasi atpažinti semantinius ir (ar) gramatinius kalbos dalių požymius. Mokomasi taisyklingai linksniuoti daiktavardžius ir būdvardžius. Susipažįstama su vyriškojo ir nevyriškojo asmens giminės daiktavardžių ir būdvardžių daugiskaitos vardininku (lenk. formy męskoosobowe i niemęskoosobowe). Susipažįstama su asmeniniais įvardžiais (išrinkti linksniai), ilgųjų ir trumpųjų įvardžių formomis ir jų vartojimo taisyklėmis. Mokomasi asmenuoti dažniausiai vartojamus veiksmažodžius esamuoju, būtuoju ir būsimuoju laiku, paisyti asmens galūnių, vyriškojo ir nevyriškojo asmens giminės formų. Mokomasi atpažinti ir teisingai vartoti prielinksnius ir jungtukus.

Sintaksė ir skyryba. Mokomasi atpažinti sakinį ir sakinio atitikmenį (lenk. zdanie i równoważnik zdania). Mokomasi atpažinti žodžius, apibrėžiančius veiksnį ir tarinį. Mokomasi kelti klausimus kitiems sakinio žodžiams. Mokomasi derinti žodžius sakinyje gimine, skaičiumi ir linksniu. Mokomasi dažniau vartojamų veiksmažodžių ir būdvardžių valdymo, tinkamai vartoti linksnį arba linksnį su prielinksniu (pvz., lenk. przyglądać się czemu, dziękować komu, martwić się czym, chorować na co, zadzwonić do kogo, wiedzieć o czym/co, znać kogo/co, korzystać z czego ir pan.). Mokomasi sudaryti vientisinius ir sudėtinius sakinius. Susipažįstama su sudėtinių sujungiamųjų ir prijungiamųjų sakinių (be termino) pagrindiniams santykiams (pvz., priešinimo, įvykio sekos, priežasties, pasekmės) išreikšti tipais, mokomasi vartoti tinkamus jungtukus ir skyrybos ženklus.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
3–4 klasių koncentras

Remdamasis mokytojo nurodymais tipiniais atvejais kalbinėje veikloje taiko daugumą gramatikos, tarimo ir skyrybos taisyklių, numatytų 3–4 klasės mokymosi turinyje. Daromos klaidos leidžia suprasti pranešimą. Pagal pateiktą pavyzdį linksniuoja ir asmenuoja žodžius taikydamas taisyklingus kaitybos modelius. Taisyklingai derina daugumą dažnai vartojamų žodžių formų sakinyje (D2.1.1).

Skatinamas plėtoja žodyną, atsižvelgdamas į kalbinės veiklos temas. Atpažįsta pažįstamų žodžių pagrindinę ir perkeltinę reikšmę (D2.2.1).

Vartoja išplėstinius ir remdamasis pateiktais modeliais tipinius sudėtinius sakinius. Konsultuodamasis taiko taisyklingas gramatines konstrukcijas (D2.3.1).

Remdamasis pateiktais modeliais tipiniais atvejais kalbinėje veikloje taiko gramatikos, tarimo ir skyrybos taisykles, numatytas 3–4 klasės mokymosi turinyje. Daromos klaidos leidžia suprasti pranešimą. Linksniuoja ir asmenuoja žodžius taikydamas taisyklingus kaitybos modelius. Taisyklingai derina daugumą žinomų žodžių formų sakinyje (D2.1.2).

Plėtoja žodyną, daugelių atvejų atsižvelgdamas į kalbinės veiklos temas. Iš dalies atpažįsta dažniau vartojamų žodžių pagrindinę ir perkeltinę reikšmę (D2.2.2).

Vartoja įvairių rūšių išplėstinius ir tipinius sudėtinius sakinius. Konsultuodamasis taiko taisyklingas gramatines konstrukcijas, pavartoja vieną kitą žinomą vaizdingą žodį (D2.3.2).

Kalbinėje veikloje taiko daugumą gramatikos, tarimo ir skyrybos taisyklių, numatytų 3–4 klasės mokymosi turinyje. Linksniuoja ir asmenuoja žodžius taikydamas taisyklingus kaitybos modelius. Taisyklingai derina žinomų žodžių formas sakinyje (D2.1.3).

Plėtoja žodyną, atsižvelgdamas į kalbinės veiklos temas. Atpažįsta žodžių pagrindinę ir perkeltinę reikšmę (D2.2.3).

Vartoja įvairių rūšių išplėstinius ir sudėtinius sakinius, taiko taisyklingas gramatines konstrukcijas, dažnai vartojamus vaizdingus žodžius ir posakius (D2.3.3).

Kalbinėje veikloje nuosekliai taiko gramatikos, tarimo ir skyrybos taisykles, numatytas 3–4 klasės mokymosi turinyje, ieško sprendimo sudėtingais atvejais. Linksniuoja ir asmenuoja žodžius taikydamas taisyklingus ir netaisyklingus kaitybos modelius. Taisyklingai derina žinomų ir naujų žodžių formas sakinyje (D2.1.4).

Nuosekliai plėtoja žodyną, atsižvelgdamas į kalbinės veiklos temas. Atpažįsta ir aptaria žodžių pagrindinę ir perkeltinę reikšmę (D2.2.4).

Tikslingai pasirenka įvairių rūšių išplėstinius ir sudėtinius sakinius, taiko taisyklingas gramatines konstrukcijas, įvairius vaizdingus žodžius ir posakius (D2.3.4).

Fonetika. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Fonetika. Įtvirtinami taisyklingo ir raiškaus balsių ir priebalsių tarimo ir žodžių kirčiavimo įgūdžiai. Mokytojui padedant mokomasi taisyklingo skaitvardžių (pvz. 15, 19, 12, 20, 30, 40, 50 ir pan.) tarimo.

Kalbos dalys ir žodžių kaityba. Mokomasi atpažinti daiktavardžių ir būdvardžių formas. Mokomasi linksnių pavadinimų ir klausimų. Mokomasi atskirti kamieną ir galūnę. Susipažįstama su veiksmažodžių bendraties forma ir veiksmažodžių laikais. Mokomasi asmenuoti taisyklingas ir netaisyklingas, bet dažnai vartojamas (pvz., być, iść) veiksmažodžių esamojo, būtojo ir būsimojo laiko formas. Mokomasi atpažinti asmeninius įvardžius ir vartoti mandagumo įvardžius, atpažinti skaitvardžius (skaičiai ir datos) ir prieveiksmius. Mokomasi taisyklingai vartoti prielinksnius.

Leksika ir žodžių daryba. Mokomasi plėtoti žodyną pagal kalbinės veiklos temas. Mokomasi atpažinti ir aptarti daugiareikšmius žodžius, nusakyti jų tiesioginę ir perkeltinę reikšmę (be terminų vartojimo), aptarti perkeltinės prasmės vaizdingumą. 

Sintaksė ir skyryba
Mokomasi sudaryti vientisinius ir sudėtinius, tiesioginius, klausiamuosius, skatinamuosius ir šaukiamuosius išplėstinius sakinius. Mokomasi derinti būdvardžius ir daiktavardžius pagal giminę, skaičių, linksnį. Susipažįstama su tarinio (kaip pagrindinės sakinio dalies, veiksmą reiškiančio žodžio, „ką veikia?“) ir veiksnio (kaip daiktavardžio, atsakančio į klausimą „kas tai daro?“) samprata (be terminų). Mokomasi nagrinėti nesudėtingus trumpus sakinius, nurodyti tarinį ir veiksnį. Mokomasi derinti veiksmažodžio (tarinio) ir daiktavardžio (veiksnio) formas. Mokomasi nusakyti kreipinį, atpažinti jo formą ir skyrybos būdus (kablelis, šauktukas).

4 klasė

Fonetika. [...] Susipažįstama su raidės „i“ skirtingomis funkcijomis. Susipažįstama su priebalsių supanašėjimo reiškiniu, mokomasi atpažinti skardžiųjų priebalsių suduslėjimo atvejus. Mokomasi taisyklingai kirčiuoti įvairius žodžius ir morfologines formas (pvz., prielinksnių aukštesniojo laipsnio formą).

Kalbos dalys ir žodžių kaityba. [...] Mokomasi taisyklingai linksniuoti daiktavardžius ir būdvardžius. Susipažįstama su vyriškojo ir nevyriškojo asmens giminės daiktavardžių ir būdvardžių daugiskaitos vardininku (lenk. formy męskoosobowe i niemęskoosobowe). Susipažįstama su asmeniniais įvardžiais (išrinkti linksniai), ilgųjų ir trumpųjų įvardžių formomis ir jų vartojimo taisyklėmis. Mokomasi asmenuoti dažniausiai vartojamus veiksmažodžius esamuoju, būtuoju ir būsimuoju laiku, paisyti asmens galūnių, vyriškojo ir nevyriškojo asmens giminės formų. Mokomasi atpažinti ir teisingai vartoti prielinksnius ir jungtukus.

Sintaksė ir skyryba. [...] Mokomasi derinti žodžius sakinyje gimine, skaičiumi ir linksniu. Mokomasi dažniau vartojamų veiksmažodžių ir būdvardžių valdymo, tinkamai vartoti linksnį arba linksnį su prielinksniu (pvz., lenk. przyglądać się czemu, dziękować komu, martwić się czym, chorować na co, zadzwonić do kogo, wiedzieć o czym/co, znać kogo/co, korzystać z czego ir pan.). Mokomasi sudaryti vientisinius ir sudėtinius sakinius. Susipažįstama su sudėtinių sujungiamųjų ir prijungiamųjų sakinių (be termino) pagrindiniams santykiams (pvz., priešinimo, įvykio sekos, priežasties, pasekmės) išreikšti tipais, mokomasi vartoti tinkamus jungtukus ir skyrybos ženklus.

Leksika ir žodžių daryba. Mokomasi plėtoti žodyną pagal kalbinės veiklos temas, mokomasi atitinkamų semantinių grupių žodžių darybos. Mokomasi atpažinti vaizdingus žodžius ir žodžių junginius, aptarti jų reikšmę, atpažinti ir vartoti sinonimus, antonimus (be termino vartojimo), pateikti jų pavyzdžių. Įtvirtinama giminiškų žodžių sąvoka. Susipažįstama su balsių ir priebalsių kaita giminiškuose žodžiuose. Mokomasi atpažinti priešdėlinius ir priesaginius vedinius, sudaryti pagal jų modelius naujus žodžius.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
3–4 klasių koncentras

Skatinamas stebi įvairias kalbas savo aplinkoje. Pagal pateiktą pavyzdį palygina skirtingų kalbų leksikos ar gramatikos elementus (D3.1.1).

Iš dalies atpažįsta artimiausioje aplinkoje gimtosios kalbos bendrinį ir regioninį variantą, remdamasis pateiktais pavyzdžiais palygina ryškius jų leksikos ar gramatikos skirtumus (D3.2.1).

Stebi įvairias kalbas savo aplinkoje. Pagal pateiktą modelį palygina ir iš dalies aptaria skirtingų kalbų leksikos ir gramatikos elementus (D3.1.2).

Atpažįsta artimiausioje aplinkoje gimtosios kalbos bendrinį ir regioninį variantą, remdamasis pateiktais modeliais palygina ryškius jų tarimo, leksikos, gramatikos skirtumus (D3.2.2).

Stebi įvairias kalbas savo aplinkoje. Palygina ir aptaria skirtingų kalbų leksikos ir gramatikos elementus (D3.1.3).

Atpažįsta artimiausioje aplinkoje gimtosios kalbos bendrinį ir regioninį variantą, palygina jų tarimo, leksikos, gramatikos skirtumus (D3.2.3).

Domisi įvairiomis kalbomis savo aplinkoje. Palygina ir aptaria skirtingų kalbų leksikos ir gramatikos elementus, nurodydamas panašumus ir skirtumus (D3.1.4).

Atpažįsta artimiausioje aplinkoje gimtosios kalbos bendrinį ir regioninį variantą, nurodo jų vartojimo sritis, palygina ir aptaria jų tarimo, leksikos, gramatikos skirtumus (D3.2.4).

Kalba kaip socialinis reiškinys. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Kalba kaip socialinis reiškinys. Susipažįstama su lenkų bendrine kalba ir regioniniu lenkų kalbos variantu. Aptariami leksikos, tarimo ir gramatikos (pvz., giminės) skirtumų pavyzdžiai.

4 klasė

Kalba kaip socialinis reiškinys. Susipažįstama su Europos kalbomis, mokomasi atpažinti skirtingas kalbas, vartojamas savo aplinkoje. Susipažįstama su žinomų kalbų leksikos ir gramatikos (pvz., veiksmažodžių asmenavimo) panašumais ir skirtumais. Mokomasi apibūdinti dvikalbystę (daugiakalbystę), aptarti jos naudą ir kalbų sąveiką.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
3–4 klasių koncentras

Sekdamas mokytojo nurodymus taiko kartojimą atsižvelgdamas į informacijos sudėtingumą. Grupuoja kalbos elementus pagal nurodytus kriterijus (D4.1.1).

Naudojasi vadovėliu ir nurodytomis skaitmeninėmis mokymosi priemonėmis (D4.2.1).

Skatinamas taiko kartojimą atsižvelgdamas į informacijos sudėtingumą. Grupuoja ir palygina kalbos elementus pagal nurodytus kriterijus (D4.1.2).

Naudojasi vadovėliu ir nurodytomis skaitmeninėmis mokymosi priemonėmis, remdamasis mokytojo nurodymais, taip pat aiškinamaisiais žodynais (D4.2.2).

Taiko kartojimą atsižvelgdamas į informacijos sudėtingumą. Grupuoja, palygina ir pertvarko kalbos elementus pagal nurodytus kriterijus (D4.1.3).

Naudojasi vadovėliu, aiškinamaisiais žodynais ir skaitmeninėmis mokymosi priemonėmis (D4.2.3).

Sumaniai taiko kartojimą atsižvelgdamas į informacijos sudėtingumą. Pasirenka tinkamiausius kriterijus, pagal kuriuos galima grupuoti, palyginti ir pertvarkyti kalbos elementus (D4.1.4).

Naudojasi vadovėliu, įvairiais žodynais ir žinynais, skaitmeninėmis mokymosi priemonėmis (D4.2.4).

Sakytinio teksto pristatymas. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Apima visą Kalbos pažinimo turinį.

Skaitymo technika ir teksto suvokimo strategijos. Aiškinamasi, kokie yra knygos struktūros elementai (autorius, pavadinimas, sutartiniai ženklai vadovėlyje, puslapiai, iliustracijos, antraštinis lapas, dailininkas).

Leksika ir žodžių daryba. Aptariama aiškinamojo lenkų kalbos žodyno (lenk. „Słownik języka polskiego“) struktūra. Aiškinamasi, kad jis sudarytas abėcėline žodžių tvarka. 

4 klasė

Apima visą Kalbos pažinimo turinį. 
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
5–6 klasių koncentras

Vartoja dalį terminų, numatytų 5–6 klasės mokymosi turinyje. Atpažįsta esminius balsių ir priebalsių požymius. Remdamasis pateiktais klausimais atpažįsta žodžių dalis, kalbos dalis. Pagal pateiktą modelį skiria vientisinius ir sudėtinius sujungiamuosius sakinius, nurodo pagrindines sakinio dalis, jeigu jų raiška yra labai aiški (D1.1.1).

Vartoja daugumą terminų, numatytų 5–6 klasės mokymosi turinyje. Skiria esminius balsių ir priebalsių požymius. Atpažįsta žodžių dalis, kalbos dalis, nurodo vieną kitą esminį jų požymį. Pagal pateiktą modelį aptaria vientisinių ir sudėtinių sujungiamųjų sakinių struktūrą, nurodo pagrindines sakinio dalis, iš dalies nusako jų raišką (D1.1.2).

Vartoja terminus, numatytus 5–6 klasės mokymosi turinyje. Skiria balsių ir priebalsių požymius. Atpažįsta žodžių dalis, kalbos dalis, nurodo ir aptaria esminius jų požymius, apibūdina vientisinių ir sudėtinių sujungiamųjų sakinių struktūrą, nurodo pagrindines sakinio dalis, nusako jų raišką (D1.1.3).

Vartoja terminus, numatytus 5–6 klasės mokymosi turinyje. Skiria balsių ir priebalsių požymius. Atpažįsta žodžių dalis, kalbos dalis, nurodo ir aptaria esminius jų požymius, apibūdina vientisinių ir sudėtinių sujungiamųjų sakinių struktūrą, nurodo pagrindines sakinio dalis, nusako jų raišką (D1.1.4).

Fonetika. 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

Fonetika. Mokomasi klasifikuoti balsius ir priebalsius. Mokomasi aptarti priebalsių supanašėjimo atvejus ir pateikti pavyzdžių.

Leksika ir žodžių daryba. [...] mokomasi atitinkamų semantinių grupių žodžių darybos. […] Mokomasi nurodyti giminiškų žodžių semantinius ryšius, skirti paprastuosius žodžius ir vedinius, sudaryti naujus žodžius su priešdėliais, priesagomis ir galūnėmis.

Daiktavardžiai. Skiriami tikriniai ir bendriniai daiktavardžius. Mokomasi atpažinti daiktavardžių giminę ir priskirti juos atitinkamam linksniavimo modeliui, išskirti linksnių galūnes ir taisyklingai sudaryti daugiskaitos vyriškojo asmens giminės (lenk. rodzaj męskoosobowy) formas. Mokomasi vartoti tinkamas šauksmininko ir vyriškosios giminės vienaskaitos naudininko formas.

Būdvardžiai. Skiriamos būdvardžių giminės, vienaskaita ir daugiskaita. Mokomasi taisyklingai sudaryti daugiskaitos vyriškojo asmens giminės formas. Mokomasi laipsniuoti būdvardžius ir prieveiksmius, vartojant tinkamas priesagas. 

Veiksmažodžiai. Skiriami eigos ir įvykio veiksmažodžiai pagal klausimus. Mokomasi nusakyti veiksmažodžio asmenį ir laiką. Mokomasi esamajame laike priskirti dažnai vartojamus veiksmažodžius atitinkamam asmenavimo modeliui, būtajame laike vartoti tinkamas asmens galūnes. Taisyklingai taikomos vyriškojo ir nevyriškojo asmens giminės formos. Skiriamos veiksmažodžio nuosakos, mokomasi taisyklingai sudaryti ir vartoti liepiamosios nuosakos formas neformaliai ir formaliai bendraujant.

Įvardžiai. Skiriami asmeniniai, savybiniai, parodomieji įvardžiai. Mokomasi taisyklingai vartoti ilgąsias ir trumpąsias asmeninių įvardžių formas (kai kurie linksniai), paisyti daugiskaitos vyriškojo ir nevyriškojo asmens giminės vardininko formų. […]

Nesavarankiškos kalbos dalys. Mokomasi atpažinti jaustukus ir ištiktukus (lenk. wyrazy dźwiękonaśladowcze), paaiškinti jų vaidmenį sakinyje.

Pagrindinės sakinio dalys. Mokomasi atpažinti pagrindines sakinio dalis: tarinį ir veiksnį. Mokomasi nustatyti veiksnio reiškimo būdus (veiksnys reiškiamas daiktavardžio arba įvardžio vardininku). Mokomasi veiksnio ir tarinio formų derinimo. Mokomasi atpažinti neišplėstinį ir išplėstinį sakinį. Mokomasi atpažinti veiksnio grupę ir tarinio grupę sakinyje. Susipažįstama su vientisinio sakinio struktūros schema. Mokomasi žodžių junginių: pagrindinis ir priklausomasis žodis, klausimų kėlimas sakinio žodžiams.

Antrininkės sakinio dalys. Susipažįstama su terminu antrininkės sakinio dalys (lenk. określenia); mokomasi nusakyti pažyminį kaip daiktavardžio apibūdinimą, o aplinkybes ir papildinį kaip veiksmažodžio apibūdinimą. Mokomasi taisyklingai derinti dažniausiai vartojamų veiksmažodžių ir papildinių formas (taip pat su prielinksniais).

6 klasė

Leksika ir žodžių daryba. Susipažįstama su daugiareikšmių žodžių sąvoka (vartoja terminą), mokomasi apibūdinti jų reikšmes, pateikti pavyzdžių. Atpažįstama perkeltinė žodžio reikšmė, paaiškinamas jos atsiradimo mechanizmas. Mokomasi atpažinti, apibūdinti ir vartoti frazeologizmus kalbinėje veikloje. Mokomasi atpažinti, apibūdinti skolinius, pateikti pavyzdžių.

Būdvardžiai. Atpažįstami laipsniuojamieji ir nelaipsniuojamieji būdvardžiai. [...]

Skaitvardžiai. Skiriami kiekiniai, kuopiniai, trupmeniniai ir kelintiniai skaitvardžiai. [...]

Įvardžiai. Mokomasi priskirti įvardžius atitinkamoms grupėms pagal reikšmę ir atpažinti juos tekste […]

Prieveiksmiai. Skiriami prieveiksmiai pagal reikšmę ir struktūrą.

Nekaitomos kalbos dalys. Skiriamos visos kitos nekaitomos kalbos dalys (prielinksnis, jungtukas, jaustukas ir ištiktukas, dalelytė) [...]

Sakinio dalys. Toliau gilinamos žinios apie pagrindines vientisinio sakinio dalis – tarinį ir veiksnį. Mokomasi nustatyti tarinio ir veiksnio rūšis ir reiškimo būdus. Susipažįstama su sąvoka „sakiniai be veiksnio“. Toliau gilinamos žinios apie antrininkes sakinio dalis: pažyminį, aplinkybę, papildinį. Susipažįstama su pažyminio rūšimis, reiškimo būdais ir tvarka sakinyje, tiesioginiu ir netiesioginiu papildiniu. [...] Mokamasi nurodyti vienarūšes sakinio dalis. [...] Susipažįstama su žodžiais ir posakiais, nesusijusiais su sakiniais (jaustukai ar ištiktukai, kreipiniai, įterpiniai) ir jų skyryba.

Vientisiniai ir sudėtiniai sakiniai. Skiriamos sakinių rūšys priklausomai nuo tarinio, tikslo, jausmų raiškos, antrininkių sakinio dalių. Mokomasi sudėtinių sujungiamųjų sakinių, jų jungimo būdų ir skyrybos. Susipažįstama su sujungiamųjų jungtukų klasifikacija. Aptariami dažnai vartojami sudėtiniai prijungiamieji sakiniai, jų skyryba ir jungiamieji žodžiai (pvz., „że, żeby, aby, który, ponieważ, bo, gdyż, gdy“ ir pan.).
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
5–6 klasių koncentras

Remdamasis mokytojo nurodymais tipiniais atvejais kalbinėje veikloje taiko daugumą fonetikos, leksikos, gramatikos ir skyrybos taisyklių, numatytų 5–6 klasės mokymosi turinyje. Pasitaikančios klaidos netrukdo komunikacijai. Pagal pateiktą pavyzdį linksniuoja ir asmenuoja žodžius, turinčius netaisyklingų formų. Daugeliu atvejų taisyklingai suderina dažnai vartojamų žodžių formas derinimo ir valdymo junginiuose. Sudėtiniuose sakiniuose vartoja tipinius jungtukus (D2.1.1).

Plėtoja žodyną, iš dalies atsižvelgdamas į kalbinės veiklos temas, pagal pateiktą pavyzdį sudaro nesudėtingus vedinius. Atpažįsta daugiareikšmius žodžius (D2.2.1).

Skatinamas vartoja įvairių rūšių sakinius ir gramatines konstrukcijas, pagal pateiktą pavyzdį taiko nurodytus vaizdingus žodžius ir sinonimus (D2.3.1).

Remdamasis pateiktais modeliais tipiniais atvejais kalbinėje veikloje taiko daugumą fonetikos, leksikos, morfologijos, gramatikos ir skyrybos taisyklių, numatytų 5–6 klasės mokymosi turinyje. Pasitaikančios klaidos netrukdo komunikacijai. Pagal pateiktą pavyzdį linksniuoja ir asmenuoja žodžius, turinčius netaisyklingų formų. Daugeliu atvejų taisyklingai suderina žinomų žodžių formas derinimo ir valdymo junginiuose. Sudėtiniuose sakiniuose vartoja ne tik tipinius, bet ir kai kuriuos rašytinei kalbai būdingus jungtukus (D2.1.2).

Plėtoja žodyną daugeliu atvejų atsižvelgdamas į kalbinės veiklos temas, pagal pateiktą pavyzdį sudaro įvairius vedinius. Atpažįsta ir iš dalies aptaria daugiareikšmius žodžius (D2.2.2).

Konsultuodamasis vartoja įvairių rūšių sakinius ir gramatines konstrukcijas, taiko nurodytus vaizdingus žodžius ir posakius, pagal pateiktą pavyzdį vartoja sinonimus (D2.3.2).

Kalbinėje veikloje taiko daugumą fonetikos, leksikos, gramatikos ir skyrybos taisyklių, numatytų 5–6 klasės mokymosi turinyje. Linksniuoja ir asmenuoja žodžius, turinčius netaisyklingų formų. Taisyklingai suderina žinomų žodžių formas derinimo ir valdymo junginiuose. Sudėtiniuose sakiniuose vartoja įvairius jungtukus (D2.1.3).

Plėtoja žodyną, atsižvelgdamas į kalbinės veiklos temas, sudaro įvairius vedinius. Atpažįsta ir aptaria daugiareikšmius žodžius (D2.2.3).

Vartoja įvairių rūšių sakinius ir gramatines konstrukcijas, sinonimus, vaizdingus žodžius ir posakius (D2.3.3).

Kalbinėje veikloje nuosekliai taiko fonetikos, leksikos, gramatikos ir skyrybos taisykles, numatytas 5–6 klasės mokymosi turinyje, ieško sprendimų sudėtingais atvejais. Linksniuoja ir asmenuoja žodžius, turinčius netaisyklingų formų. Taisyklingai suderina žinomų ir naujų žodžių formas derinimo ir valdymo junginiuose. Sudėtiniuose sakiniuose vartoja įvairius jungtukus (D2.1.4).

Plėtoja žodyną, atsižvelgdamas į kalbinės veiklos temas, sudaro įvairius vedinius. Atpažįsta ir aptaria daugiareikšmius žodžius (D2.2.4).

Tikslingai pasirenka įvairių rūšių sakinius ir gramatines konstrukcijas, kūrybiškai vartoja sinonimus, vaizdingus žodžius ir posakius (D2.3.4).

Fonetika. 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

Fonetika. [...] Mokomasi priebalsių grupių raiškaus tarimo, bendraties ir kitų veiksmažodžių gramatinių formų taisyklingo nosinių balsių tarimo (pvz., „sprzątać, zdążać, włączać, urządzać“ ir prieš „l, ł“, pvz., „płynął, płynęli“ ir pan.). Mokomasi oficialiose situacijose taisyklingai ir raiškiai tarti žodžius (lenk. wymowa staranna). Atliekami dikcijos lavinimo pratimai. Mokomasi atpažinti kirčiuotą skiemenį ir taisyklingai kirčiuoti būdvardžių ir prieveiksmių formas, trumpąsias asmeninių įvardžių formas, vienskiemenius žodžius su prielinksniais ir dalelyte „nie“, veiksmažodžių liepiamosios nuosakos formas.

Daiktavardžiai. Mokomasi atpažinti daiktavardžių giminę ir priskirti juos atitinkamam linksniavimo modeliui, išskirti linksnių galūnes ir taisyklingai sudaryti daugiskaitos vyriškojo asmens giminės (lenk. rodzaj męskoosobowy) formas. Mokomasi vartoti tinkamas šauksmininko ir vyriškosios giminės vienaskaitos naudininko formas.

Būdvardžiai. [...] Mokomasi taisyklingai sudaryti daugiskaitos vyriškojo asmens giminės formas. Mokomasi laipsniuoti būdvardžius ir prieveiksmius, vartojant tinkamas priesagas. 

Veiksmažodžiai. [...] Mokomasi esamajame laike priskirti dažnai vartojamus veiksmažodžius atitinkamam asmenavimo modeliui, būtajame laike vartoti tinkamas asmens galūnes. Taisyklingai taikomos vyriškojo ir nevyriškojo asmens giminės formos. Skiriamos veiksmažodžio nuosakos, mokomasi taisyklingai sudaryti ir vartoti liepiamosios nuosakos formas neformaliai ir formaliai bendraujant.

Įvardžiai. [...] Mokomasi taisyklingai vartoti ilgąsias ir trumpąsias asmeninių įvardžių formas (kai kurie linksniai), paisyti daugiskaitos vyriškojo ir nevyriškojo asmens giminės vardininko formų. Mokomasi vartoti formaliai bendraujant mandagumo įvardžius „pan“ ar „pani“.

Nesavarankiškos kalbos dalys. Mokomasi atpažinti jaustukus ir ištiktukus (lenk. wyrazy dźwiękonaśladowcze), paaiškinti jų vaidmenį sakinyje.

Sintaksė ir skyryba. Mokomasi vienarūšių sakinio dalių, jų skyrybos (kablelis ir dvitaškis). Mokomasi taisyklingai taikyti tiesioginės kalbos (citatų) skyrybos ženklus (brūkšnys, dvitaškis, kabutės).

Leksika ir žodžių daryba. [...] Mokomasi atpažinti vaizdingus žodžius ir žodžių junginius, paaiškinti jų reikšmę ir funkciją, vartoti sinonimus ir antonimus, apibūdinti juos ir pateikti jų pavyzdžių, naudotis sinonimų žodynais. Susipažįstama su neologizmais, mokomasi pateikti jų pavyzdžių, nusakyti jų atsiradimo priežastis. Mokomasi nurodyti giminiškų žodžių semantinius ryšius, skirti paprastuosius žodžius ir vedinius, sudaryti naujus žodžius su priešdėliais, priesagomis ir galūnėmis.

Sintaksė ir skyryba. Mokomasi atpažinti pagrindines sakinio dalis: tarinį ir veiksnį. Mokomasi nustatyti veiksnio reiškimo būdus (veiksnys reiškiamas daiktavardžio arba įvardžio vardininku). Mokomasi veiksnio ir tarinio formų derinimo. Mokomasi atpažinti neišplėstinį ir išplėstinį sakinį. Mokomasi atpažinti veiksnio grupę ir tarinio grupę sakinyje. Susipažįstama su vientisinio sakinio struktūros schema. Mokomasi žodžių junginių: pagrindinis ir priklausomasis žodis, klausimų kėlimas sakinio žodžiams. [...] Susipažįstama su terminu antrininkės sakinio dalys (lenk. określenia); mokomasi nusakyti pažyminį kaip daiktavardžio apibūdinimą, o aplinkybes ir papildinį kaip veiksmažodžio apibūdinimą. Mokomasi taisyklingai derinti dažniausiai vartojamų veiksmažodžių ir papildinių formas (taip pat su prielinksniais). [...] Mokomasi vienarūšių sakinio dalių, jų skyrybos (kablelis ir dvitaškis). [...] Mokomasi taisyklingai taikyti tiesioginės kalbos (citatų) skyrybos ženklus (brūkšnys, dvitaškis, kabutės).

Leksika ir žodžių daryba. Mokomasi atpažinti vaizdingus žodžius ir žodžių junginius, paaiškinti jų reikšmę ir funkciją, vartoti sinonimus ir antonimus, apibūdinti juos ir pateikti jų pavyzdžių, naudotis sinonimų žodynais. 

6 klasė

Fonetika. Mokomasi taisyklingai tarti balsius ir (ar) priebalsius įvairiose žodžio pozicijose, priebalsių junginiuose. Mokomasi taisyklingai tarti ir kirčiuoti skolinius. Lavinami taisyklingo bendrinės kalbos tarimo įgūdžiai.

Leksika ir žodžių daryba. [...] Mokomasi atpažinti, apibūdinti ir vartoti frazeologizmus kalbinėje veikloje. Mokomasi naudotis aiškinamuoju lenkų kalbos žodynu, rasti jame žodžio ir frazeologizmo reikšmę (reikšmes). Susipažįstama su skolinių žodynu (lenk. „Słownik wyrazów obcych“), mokomasi juo naudotis. Mokomasi suvokti ir atpažinti šnekamosios kalbos leksikos ypatumus (lenk. słownictwo potoczne) pagal jos pagrindinius požymius. Vengiama jos formaliai bendraujant.

Daiktavardžiai. Mokomasi vartoti tinkamas netaisyklingų daiktavardžių (pvz., „przyjaciel“, „książę“, „sędzia“) formas, taisyklingai taikyti sudėtingesnių linksnių (pvz., skirtingų giminių daiktavardžių daugiskaitos kilmininko) galūnes.

Būdvardžiai. Atpažįstami laipsniuojamieji ir nelaipsniuojamieji būdvardžiai. Mokomasi taisyklingai laipsniuoti būdvardžius ir prieveiksmius sintetiniu ir analitiniu būdu.

Veiksmažodžiai. Mokomasi vartoti tinkamas veiksmažodžių, kuriuose vyksta balsių ir priebalsių kaita (pvz., „wziął – wzięli, piekę – pieczesz“), formas. Naudojamasi norminiu lenkų kalbos žodynu (lenk. „Słownik poprawnej polszczyzny“).

Skaitvardžiai. [...] Mokomasi taisyklingai linksniuoti kelintinius skaitvardžius, tinkamai sudaryti ir vartoti kiekinių skaitvardžių vyriškojo asmens giminės formas vardininko ir galininko linksnyje. Mokomasi taisyklingai linksniuoti ir vartoti skaitvardžius „dwa“, „trzy“, „cztery“.

Įvardžiai. Mokomasi priskirti įvardžius atitinkamoms grupėms pagal reikšmę ir atpažinti juos tekste, taisyklingai linksniuoti įvairius įvardžius ir tinkamai vartoti jų formas sakinyje. Mokomasi vartoti mandagumo įvardžius „pan“ ar „pani“ ir tinkamai juos derinti su veiksmažodžių formomis.

Prieveiksmiai. Skiriami prieveiksmiai pagal reikšmę ir struktūrą.

Nekaitomos kalbos dalys. Skiriamos visos kitos nekaitomos kalbos dalys (prielinksnis, jungtukas, jaustukas ir ištiktukas, dalelytė), mokomasi paaiškinti jų vaidmenį sakinyje.

Sakinio dalys. Mokomasi nustatyti tarinio ir veiksnio rūšis ir reiškimo būdus. Susipažįstama su sąvoka „sakiniai be veiksnio“. Toliau gilinamos žinios apie antrininkes sakinio dalis: pažyminį, aplinkybę, papildinį. Susipažįstama su pažyminio rūšimis, reiškimo būdais ir tvarka sakinyje, tiesioginiu ir netiesioginiu papildiniu. Mokomasi derinti skaitvardžio ir daiktavardžio gimines ir linksnius. Mokamasi nurodyti vienarūšes sakinio dalis, vartoti jungtukus, skyrybos ženklus (kablelis ir dvitaškis). Susipažįstama su žodžiais ir posakiais, nesusijusiais su sakiniais (jaustukai ar ištiktukai, kreipiniai, įterpiniai) ir jų skyryba.

Vientisiniai ir sudėtiniai sakiniai. [...] Mokomasi sudėtinių sujungiamųjų sakinių, jų jungimo būdų ir skyrybos. Susipažįstama su sujungiamųjų jungtukų klasifikacija. Aptariami dažnai vartojami sudėtiniai prijungiamieji sakiniai, jų skyryba ir jungiamieji žodžiai (pvz., „że, żeby, aby, który, ponieważ, bo, gdyż, gdy“ ir pan.). Mokomasi vartoti kablelį, brūkšnį, skliaustelius (dažniausi atvejai).

Leksika ir žodžių daryba. Mokomasi plėtoti žodyną pagal kalbinės veiklos temas, mokomasi atitinkamų semantinių grupių žodžių darybos. Susipažįstama su daugiareikšmių žodžių sąvoka (vartoja terminą), mokomasi apibūdinti jų reikšmes, pateikti pavyzdžių. Atpažįstama perkeltinė žodžio reikšmė, paaiškinamas jos atsiradimo mechanizmas. Mokomasi atpažinti, apibūdinti ir vartoti frazeologizmus kalbinėje veikloje. Mokomasi naudotis aiškinamuoju lenkų kalbos žodynu, rasti jame žodžio ir frazeologizmo reikšmę (reikšmes). 

Vientisiniai ir sudėtiniai sakiniai. [...] Mokomasi sudėtinių sujungiamųjų sakinių, jų jungimo būdų ir skyrybos. [...]
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
5–6 klasių koncentras

Skatinamas stebi ir aptaria ryškius kalbos reiškinius, vykstančius daugiakalbėje aplinkoje, remdamasis nukreipiamaisiais klausimais atpažįsta kalbų kontaktų poveikio atvejus gimtosios kalbos leksikai ir morfologijai (D3.1.1).

Remdamasis nukreipiamaisiais klausimais atpažįsta ir nurodo kai kuriuos šnekamosios kalbos požymius (D3.2.1).

Stebi ir aptaria ryškius kalbos reiškinius, vykstančius daugiakalbėje aplinkoje, pagal pateiktas nuorodas atpažįsta kalbų kontaktų poveikio atvejus gimtosios kalbos leksikai ir morfologijai (D3.1.2).

Atpažįsta ir pagal pateiktus kriterijus aptaria dalį šnekamosios kalbos požymių, nurodo jos vartojimo sritis (D3.2.2).

Stebi ir aptaria kalbos reiškinius, vykstančius daugiakalbėje aplinkoje, pagal pateiktas nuorodas atpažįsta ir aptaria kalbų kontaktų poveikį gimtosios kalbos leksikai ir morfologijai (D3.1.3).

Atpažįsta ir aptaria daugumą šnekamosios kalbos požymių, nurodo jos vartojimo sritis (D3.2.3).

Domisi kalbos reiškiniais, vykstančiais daugiakalbėje aplinkoje, aptaria juos, nurodo ir aptaria kalbų kontaktų poveikį gimtosios kalbos leksikai ir morfologijai, pateikia pavyzdžių (D3.1.4).

Atpažįsta ir aptaria šnekamosios kalbos požymius, nurodo jos vartojimo sritis, palygina su rašytine kalba (D3.2.4).

Kalba kaip socialinis reiškinys. 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

Kalba kaip socialinis reiškinys. Susipažįstama su vartojamos Lietuvoje lenkų kalbos specifika, nurodomi lenkų bendrinio ir regioninio variantų skirtumai fonetikoje, leksikoje ir gramatikoje. Aptariama kitų kalbų įtaka Vilniaus krašto lenkų kalbos leksikai ir gramatikai (pvz., daiktavardžių giminės keitimas). Susipažįstama su įvairių asmenvardžių ir vietovardžių kilme, jų liaudies etimologija.

6 klasė

Kalba kaip socialinis reiškinys. Mokomasi atpažinti buitinio (lenk. potoczny) stiliaus elementus, jo svarbiausius požymius ir vartojimo sritis. Mokomasi apibūdinti Vilniaus krašto lenkų kalbos buitinio stiliaus ypatumus ir jų priežastis. Mokomasi nurodyti ir paaiškinti kitų kalbų įtakos padarinius Vilniaus krašto lenkų kalbos vartosenai (pvz., daiktavardžių linksniavimo, žodžių derinimo formos).

Leksika ir žodžių daryba. [...] Mokomasi suvokti ir atpažinti šnekamosios kalbos leksikos ypatumus (lenk. słownictwo potoczne) pagal jos pagrindinius požymius. Vengiama jos formaliai bendraujant.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
5–6 klasių koncentras

Remdamasis pateiktu modeliu iš dalies sieja naujas kalbos žinias ir gebėjimus su jau žinomomis, pagal pateiktą pavyzdį grupuoja informaciją. Sekdamas mokytojo nurodymus pastebi tam tikrus kalbos reiškinių dėsningumus (D4.1.1).

Sekdamas mokytojo nurodymus naudojasi nurodytais spausdintiniais ir skaitmeniniais kalbos žodynais ir mokymosi priemonėmis (D4.2.1).

Remdamasis pateiktu modeliu sieja naujas kalbos žinias ir gebėjimus su jau žinomomis, pagal pateiktą pavyzdį grupuoja ir tvarko informaciją. Skatinamas stebi kalbos reiškinius, pastebi tam tikrus jų dėsningumus, iš dalies daro nesudėtingas išvadas (D4.1.2).

Skatinamas naudojasi nurodytais spausdintiniais ir skaitmeniniais kalbos žodynais ir mokymosi priemonėmis (D4.2.2).

Sieja naujas kalbos žinias ir gebėjimus su jau žinomomis, grupuoja ir tvarko informaciją. Stebi kalbos reiškinius, pastebi daugumą jų dėsningumų, daro nesudėtingas išvadas (D4.1.3).

Naudojasi nurodytais spausdintiniais ir skaitmeniniais kalbos žodynais ir mokymosi priemonėmis (D4.2.3).

Kūrybiškai sieja naujas kalbos žinias ir gebėjimus su jau žinomomis. Pasirenka tinkamiausius kriterijus, pagal kuriuos galima tvarkyti informaciją. Tyrinėja kalbos reiškinius, pastebi ir aptaria daugumą jų dėsningumų, daro išvadas (D4.1.4).

Sumaniai naudojasi nurodytais spausdintiniais ir skaitmeniniais kalbos žodynais ir mokymosi priemonėmis, ieško informacijos savarankiškai (D4.2.4).

Kultūros tekstų atranka. 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

Tekstų atranka. Skaitomi mokinių suvokimo galimybes ir jų, kaip skaitytojų, įvairius poreikius atitinkantys, asmenybei ugdytis ir kultūrai pažinti svarbūs tekstai knygose, periodiniuose leidiniuose, internete ir viešojoje erdvėje: publicistiniai, dalykiniai, informaciniai ir medijų (pvz., filmas, reklama, komiksai, interviu, elektroninis tekstas, dainovaizdis, vaikų literatūros ekranizacijos, žemėlapis, nesudėtingos schemos). Naudojamasi biblioteka už mokyklos ribų.

Kalbos pažinimas. Apima visą Kalbos pažinimo turinį.

6 klasė

Tekstų atranka. Skaitomi asmenybei ugdytis ir kultūrai pažinti mokinių suvokimo galimybes ir jų, kaip skaitytojų, įvairius poreikius atitinkantys tekstai knygose, periodiniuose leidiniuose, internete: publicistiniai, dalykiniai, informaciniai ir medijų (pvz., filmas, reklama, komiksai, interviu, reportažas, elektroninis tekstas, dainovaizdis, vaikų literatūros ekranizacijos, spektakliai, žemėlapis, nesudėtingos schemos). Naudojamasi biblioteka už mokyklos ribų.

Kalbos pažinimas. [...] Mokomasi naudotis aiškinamuoju lenkų kalbos žodynu, rasti jame žodžio ir frazeologizmo reikšmę (reikšmes). […] Susipažįstama su skolinių žodynu (lenk. „Słownik wyrazów obcych“), mokomasi juo naudotis. […] Naudojamasi norminiu lenkų kalbos žodynu (lenk. „Słownik poprawnej polszczyzny“).

Kalbos pažinimas. Apima visą Kalbos pažinimo turinį.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Vartoja dalį terminų, numatytų 5–8 klasės mokymosi turinyje. Pagal nurodytus kriterijus formuluoja žinomų kalbos sąvokų apibrėžimus. Remdamasis pateiktais modeliais aptaria nesudėtingų žodžių, vientisinių ir sudėtinių sakinių struktūrą, skiria sakinio dalis, jeigu jų raiška yra labai aiški (D1.1.1).

Vartoja daugumą terminų, numatytų 5–8 klasės mokymosi turinyje. Pagal nurodytus kriterijus formuluoja žinomų kalbos sąvokų apibrėžimus, pateikia vieną kitą pavyzdį. Remdamasis pateiktais modeliais aptaria nesudėtingų žodžių, vientisinių ir sudėtinių sujungiamųjų ir prijungiamųjų sakinių struktūrą, skiria sakinio dalis, iš dalies apibūdina jų raiškos būdus (D1.1.2).

Vartoja terminus, numatytus 5–8 klasės mokymosi turinyje. Formuluoja žinomų kalbos sąvokų apibrėžimus pateikdamas esminius jų požymius ir pavyzdžius. Nagrinėja žodžių, vientisinių ir sudėtinių sujungiamųjų ir prijungiamųjų sakinių struktūrą, skiria sakinio dalis, apibūdina jų raiškos būdus (D1.1.3).

Nuosekliai vartoja terminus, numatytus 5–8 klasės mokymosi turinyje. Formuluoja žinomų kalbos sąvokų apibrėžimus pateikdamas jų požymius ir įvairius pavyzdžius. Nagrinėja žodžių, vientisinių ir sudėtinių sujungiamųjų ir prijungiamųjų sakinių struktūrą, kūrybiškai sprendžia sudėtingus atvejus, skiria sakinio dalis, išsamiai apibūdina jų raiškos būdus (D1.1.4).

Fonetika. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Fonetika. Susipažįstama su sąvokomis: kalbos padargai, garsų asimiliacija. Mokomasi balsių ir priebalsių klasifikacijos. Atliekami tarties, kirčiavimo ir dikcijos pratimai.

Leksika ir žodžių daryba. [...] aiškinama atitinkamų semantinių grupių žodžių daryba. Paaiškinama sudurtinių žodžių struktūra, skiriamos jų rūšys (lenk. zrosty, złożenia właściwe, złożenia z cząstkami obcego pochodzenia typu multi-, hiper-) [...]. Susipažįstama su homonimais, mokomasi juos apibūdinti, pateikti pavyzdžių. Aptariami tarpkalbiniai homonimai (pvz., lenk. zakazać – rus. заказать). [...] Frazeologizmai skiriami pagal reikšmę (lenk. idiomy i frazemy). Mokomasi atpažinti ir apibūdinti frazeologizmus, aptarti jų kilmę. [...]

Kalbos dalys ir žodžių kaityba. Kartojamos, gilinamos ir taikomos naujuose kontekstuose įgytos 5–6 klasėse žinios apie kalbos dalis ir tobulinami jų kaitybos įgūdžiai. [...]

Sakinio dalys. Mokomasi atpažinti ir nusakyti sakinio dalių reiškimą įvairiomis kalbos dalimis. [...]

Žodžių junginiai. Mokomasi atpažinti žodžių junginių rūšis (derinimas, valdymas, šliejimas). Susipažįstama su tam tikrų veiksmažodžių ir būdvardžių valdymo ypatumais […]

Sudėtiniai sakiniai ir skyryba. Mokomasi atpažinti ir nusakyti pusdalyvinį ar padalyvinį sakinio atitikmenį (lenk. imiesłowowy równoważnik zdania) […]

8 klasė

Fonetika. Kartojamos ir gilinamos įgytos žemesnėse klasėse žinios […]

Leksika ir žodžių daryba. Kartojamos ir gilinamos įgytos žemesnėse klasėse žinios […] Supažindinama su sąvoka hiperonimai (lenk. wyrazy o znaczeniu ogólnym). [...] Frazeologizmai skiriami pagal sintaksinę struktūrą (lenk. wyrażenia, zwroty, porównania i frazy) […].

Kalbos dalys ir žodžių kaityba. Kartojamos, gilinamos ir taikomos naujuose kontekstuose įgytos 5–7 klasėse žinios apie kalbos dalis ir tobulinami jų kaitybos įgūdžiai.

Veiksmažodžiai. Mokomasi skirti veikiamąją ir neveikiamąją veiksmažodžio rūšis […]

Nekaitomos kalbos dalys. Klasifikuojami ir aptariami sujungiamieji ir prijungiamieji jungtukai. [...] Klasifikuojami ir aptariami sujungiamieji ir prijungiamieji jungtukai. Mokomasi atpažinti dalelytes […]

Sintaksė ir skyryba. Mokomasi sieti kalbos dalis su jų sintaksine funkcija sakinyje. Mokomasi atpažinti ir aptarti įvairių rūšių sudėtinius sujungiamuosius ir prijungiamuosius sakinius […]
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Remdamasis nurodymais kalbinėje veikloje taiko dalį gramatikos, fonetikos, leksikos ir skyrybos taisyklių, numatytų 5–8 klasės mokymosi turinyje, siekia vengti tipinių klaidų. Pagal pateiktą pavyzdį sudėtingesnius žodžius priskiria atitinkamiems linksniavimo ir asmenavimo modeliams. Iš dalies taisyklingai vartoja įprastus jungtukus ir jungiamuosius žodžius sudėtiniuose sakiniuose (D2.1.1).

Plėtoja žodyną kartais vartodamas specifinę leksiką, susijusią su kalbinės veiklos temomis, atpažįsta gerai žinomus žodžius su ryškiu stilistiniu atspalviu. Pagal pateiktus pavyzdžius sudaro vedinius ir sudurtinius žodžius. Atpažįsta dažnai vartojamus frazeologizmus (D2.2.1).

Remdamasis pavyzdžiais vartoja įvairių rūšių sudėtinius sakinius, remdamasis pateiktais modeliais keičia nesudėtingas sintaksines konstrukcijas. Skatinamas taiko dažnai vartojamus sinonimus ir nurodytus frazeologizmus (D2.3.1).

Konsultuodamasis kalbinėje veikloje taiko daugumą gramatikos, fonetikos, leksikos ir skyrybos taisyklių, numatytų 5–8 klasės mokymosi turinyje, vengia tipinių klaidų. Vadovaudamasis pateiktais modeliais sudėtingesnius žodžius priskiria atitinkamiems linksniavimo ir asmenavimo modeliams. Taisyklingai vartoja įprastus jungtukus ir jungiamuosius žodžius sudėtiniuose sakiniuose (D2.1.2).

Plėtoja žodyną iš dalies vartodamas specifinę leksiką, susijusią su kalbinės veiklos temomis, atpažįsta žodžius su ryškiu stilistiniu atspalviu, nurodo jų vartojimo kontekstą. Remdamasis pateiktais modeliais sudaro vedinius ir sudurtinius žodžius. Atpažįsta ir aptaria dažnai vartojamus frazeologizmus (D2.2.2).

Konsultuodamasis vartoja įvairių rūšių sudėtinius sakinius, remdamasis pateiktais modeliais keičia sintaksines konstrukcijas. Taiko dažnai vartojamus sinonimus, sustabarėjusius žodžių junginius, vaizdingus žodžius ir nurodytus frazeologizmus (D2.3.2).

Kalbinėje veikloje taiko daugumą gramatikos, fonetikos, leksikos ir skyrybos taisykles, numatytas 5–8 klasės mokymosi turinyje. Sudėtingesnius žodžius priskiria atitinkamiems linksniavimo ir asmenavimo modeliams. Taisyklingai vartoja jungtukus ir jungiamuosius žodžius sudėtiniuose sakiniuose (D2.1.3).

Plėtoja žodyną vartodamas specifinę leksiką, susijusią su kalbinės veiklos temomis, atpažįsta žodžių stilistinius atspalvius, nurodo jų vartojimo kontekstą. Sudaro įvairius vedinius ir sudurtinius žodžius. Atpažįsta ir aptaria žinomus frazeologizmus (D2.2.3).

Vartoja įvairių rūšių sudėtinius sakinius, pagal nuorodą keičia sintaksines konstrukcijas. Vartoja sinonimus, sustabarėjusius žodžių junginius, frazeologizmus ir kitus vaizdingus žodžius (D2.3.3).

Kalbinėje veikloje nuosekliai taiko gramatikos, fonetikos, leksikos ir skyrybos taisykles, numatytas 5–8 klasės mokymosi turinyje. Sudėtingesnius žodžius priskiria atitinkamiems linksniavimo ir asmenavimo modeliams. Taisyklingai vartoja įvairius jungtukus ir jungiamuosius žodžius sudėtiniuose sakiniuose (D2.1.4).

Plėtoja žodyną nuosekliai vartodamas specifinę leksiką, susijusią su kalbinės veiklos temomis, atpažįsta žodžių stilistinius atspalvius, sieja jų vartojimą su atitinkamu kontekstu. Pasirikdamas tinkamiausius darybos būdus sudaro įvairius vedinius ir sudurtinius žodžius. Atpažįsta ir aptaria žinomus ir naujus frazeologizmus (D2.2.4).

Tikslingai pasirenka įvairių rūšių sudėtinius sakinius, pagal nuorodą keičia sintaksines konstrukcijas. Siekdamas estetiško rezultato vartoja sinonimus, sustabarėjusius žodžių junginius, frazeologizmus ir kitus vaizdingus žodžius (D2.3.4).

Fonetika. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Fonetika. [...] Atliekami tarties, kirčiavimo ir dikcijos pratimai.

Daiktavardžiai. Mokomasi vartoti tinkamas daiktavardžių, turinčių sudėtingesnius linksniavimo modelius (pvz., „wilnianin“, „muzeum“), formas.

Skaitvardžiai. Mokomasi linksniuoti visus kelintinius skaitvardžius ir taikyti tinkamas jų formas sakinyje; taisyklingai linksniuoti konstrukcijas, susidedančias iš kelių skaitvardžių. Mokomasi tinkamai vartoti kuopinius skaitvardžius ir taisyklingai juos linksniuoti.

Veiksmažodžiai. Mokomasi taisyklingai sudaryti veiksmažodžių tariamosios nuosakos formas, vartoti atitinkamas asmenų galūnes, giminės formas. Mokomasi tinkamai vartoti jas sudėtiniuose aplinkybės sakiniuose ir prašymuose. Mokomasi atpažinti, apibūdinti neasmenuojamas veiksmažodžio formas (bendratis, dalyvis, beasmenės formos su priesagomis „-no“, „-to“ ir sangrąžos dalele „się“) ir tinkamai jas vartoti. Mokomasi taisyklingai sudaryti skirtingas dalyvių rūšis ir tikslingai vartoti juos sakinyje.

Sakinio dalys. Mokomasi vientisinio sakinio struktūros schemos. Laikomasi taisyklingos žodžių, ypač pažyminio, tvarkos sakinyje.

Žodžių junginiai. Susipažįstama su tam tikrų veiksmažodžių ir būdvardžių valdymo ypatumais, mokomasi vartoti taisyklingas papildinio formas (pvz., bendratį ar veiksmažodinį daiktavardį).
Sudėtiniai sakiniai ir skyryba
Mokomasi atpažinti ir nusakyti pusdalyvinį ar padalyvinį sakinio atitikmenį (lenk. imiesłowowy równoważnik zdania), teisingai vartoti jo skyrybos taisykles. Mokomasi taisyklingai vartoti tiesioginės ir netiesioginės kalbos skyrybą. [...] Mokomasi teisingai keisti tiesioginę kalbą netiesiogine kalba. [...]

Leksika ir žodžių daryba. Mokomasi plėtoti žodyną pagal kalbinės veiklos temas, aiškinama atitinkamų semantinių grupių žodžių daryba. [...] pagal tam tikrus modelius mokomasi sudaryti sudurtinius daiktavardžius ir būdvardžius. [...] Frazeologizmai skiriami pagal reikšmę (lenk. idiomy i frazemy). Mokomasi atpažinti ir apibūdinti frazeologizmus, aptarti jų kilmę. Mokomasi vartoti frazeologizmus atsižvelgiant į jų stilistinį atspalvį. Mokomasi atpažinti ekspresyviąją leksiką, jos stilistinius (lenk. podniosły, potoczny) ir emocinius atspalvius, vartoti ją atitinkamame bendravimo kontekste.

Sintaksė ir skyryba. Mokomasi taisyklingai vartoti tiesioginės ir netiesioginės kalbos skyrybą.
Mokomasi teisingai keisti tiesioginę kalbą netiesiogine kalba. [...] Mokomasi atpažinti ir nusakyti kabučių naudojimo atvejus skirtinguose sakinių tipuose, praktiškai naudoti kabutes.

8 klasė

Kalbos dalys ir žodžių kaityba. Kartojamos, gilinamos ir taikomos naujuose kontekstuose įgytos 5–7 klasėse žinios apie kalbos dalis ir tobulinami jų kaitybos įgūdžiai.

Daiktavardžiai. Mokomasi vartoti tinkamas daiktavardžių galūnes, taikomi tam tikri galūnių pasirinkimo kriterijai (pvz., vyriškosios giminės vienaskaitos kilmininko linksnio). Mokomasi taisyklingai linksniuoti tikrinius daiktavardžius (asmenvardžius ir vietovardžius) ir vartoti juos sakinyje. Mokomasi nusakyti linksniuojamas ir nelinksniuojamas santrumpas ir skolinius, priskirti juos atitinkamiems linksniavimo modeliams.

Įvardis. Mokomasi vartoti mandagumo įvardį „państwo“ ir tinkamai jį derinti su veiksmažodžių formomis.

Veiksmažodžiai. Mokomasi skirti veikiamąją ir neveikiamąją veiksmažodžio rūšis, taisyklingai sudaryti neveikiamosios rūšies formas, vartoti tinkamus pagalbinius veiksmažodžius (lenk. być, zostać). Mokomasi keisti sakinius su veikiamosios rūšies veiksmažodžių formomis į sakinius su neveikiamosios rūšies veiksmažodžių formomis.

Nekaitomos kalbos dalys. [...] Mokomasi atpažinti dalelytes, paaiškinti jų vaidmenį sakinyje. [...] Mokomasi atpažinti dalelytes, paaiškinti jų vaidmenį sakinyje.

Sintaksė ir skyryba.  [...] Mokomasi aptarti įvairių rūšių sudėtinius sujungiamuosius ir prijungiamuosius sakinius, jų jungimo būdus, mokomasi taisyklingos jų skyrybos. Mokomasi taisyklingai vartoti jungtukus [...] Mokomasi taisyklingo kablelio, brūkšnio, kabliataškio, skliaustelių vartojimo.

Leksika ir žodžių daryba. [...] Mokomasi sudaryti vedinius (daiktavardžius ir būdvardžius) iš prielinksninių konstrukcijų (pvz., „międzyszkolny“). Supažindinama su sąvoka hiperonimai (lenk. wyrazy o znaczeniu ogólnym). Mokomasi paaiškinti jų stilistinę funkciją, pateikti pavyzdžių, vartoti kalbinėje veikloje. [...] mokomasi kaupti ir tinkamai vartoti naujus frazeologizmus ir sustabarėjusius žodžių junginius (lenk. związki łączliwe). 

Sintaksė ir skyryba. Mokomasi sieti kalbos dalis su jų sintaksine funkcija sakinyje. Mokomasi atpažinti ir aptarti įvairių rūšių sudėtinius sujungiamuosius ir prijungiamuosius sakinius, jų jungimo būdus, mokomasi taisyklingos jų skyrybos. Mokomasi taisyklingai vartoti jungtukus ir atpažinti jų stilistinius atspalvius. Mokomasi taisyklingo kablelio, brūkšnio, kabliataškio, skliaustelių vartojimo.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Stebi ir remdamasis nukreipiamaisiais klausimais nagrinėja akivaizdžius kalbos reiškinius, vykstančius daugiakalbėje aplinkoje, pagal pateiktą pavyzdį atpažįsta kalbų kontaktų poveikio atvejus gimtajai kalbai žodžių semantikoje ar žodžių junginių struktūroje (D3.1.1).

Iš dalies atpažįsta pagrindines gimtosios kalbos atmainas, remdamasis nurodytu kriterijumi nurodo ryškius tarmių ir žargono požymius (D3.2.1).

Stebi ir remiantis nukreipiamaisiais klausimais nagrinėja kalbos reiškinius, vykstančius daugiakalbėje aplinkoje, pagal pateiktas nuorodas atpažįsta kalbų kontaktų poveikio atvejus gimtajai kalbai žodžių semantikoje ir žodžių junginių struktūroje (D3.1.2).

Iš dalies atpažįsta įvairias gimtosios kalbos atmainas ir pagal pateiktus kriterijus aptaria pagrindinius tarmių ir žargono požymius, nurodo jų vartojimo sritis (D3.2.2).

Stebi ir nagrinėja kalbos reiškinius, vykstančius daugiakalbėje aplinkoje, pagal pateiktas nuorodas atpažįsta ir aptaria kalbų kontaktų poveikį gimtajai kalbai žodžių semantikoje ir žodžių junginių struktūroje (D3.1.3).

Atpažįsta įvairias gimtosios kalbos atmainas, aptaria pagrindinius tarmių ir žargono požymius, nurodo jų vartojimo sritis (D3.2.3).

Domisi kalbos reiškiniais, vykstančiais daugiakalbėje aplinkoje, tyrinėja ir nagrinėja juos, nurodo ir aptaria kalbų kontaktų poveikį gimtajai kalbai žodžių semantikoje ir žodžių junginių struktūroje, analizuoja pavyzdžius (D3.1.4).

Atpažįsta įvairias gimtosios kalbos atmainas, aptaria tarmių ir žargono požymius, remdamasis pavyzdžiais, nurodo jų paskirtį ir vartojimo sritis (D3.2.4).

Kalba kaip socialinis reiškinys. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Kalba kaip socialinis reiškinys. Mokomasi nurodyti Lietuvoje vartojamų kalbų poveikį lenkų kalbos žodžių reikšmei, žodžių junginių struktūrai (pvz., linksnio forma, prielinksninė konstrukcija) ir žodžių tvarkai sakinyje.

Leksika ir žodžių daryba. Mokomasi atpažinti ekspresyviąją leksiką, jos stilistinius (lenk. podniosły, potoczny) ir emocinius atspalvius, vartoti ją atitinkamame bendravimo kontekste.

8 klasė

Kalba kaip socialinis reiškinys. Aptariami dalykinio stiliaus kalbos ypatumai ir pasirinkti dalykinių tekstų žanrai. Aptariamos skirtingos lenkų kalbos atmainos: bendrinė kalba, tarmės ir žargonas (pvz., jaunimo). Nagrinėjama lenkų jaunimo žargono specifika Lietuvoje, pateikiama žargoninės leksikos pavyzdžių. Aptariamas kitų Lietuvoje vartojamų kalbų poveikis lenkų kalbos sintaksinėms konstrukcijoms (pvz., „u mnie jest“) ir žodžių tvarkai sakinyje.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Remdamasis pateiktu modeliu iš dalies sieja naujas kalbos žinias ir gebėjimus su jau žinomomis, sekdamas mokytojo nurodymus sistemina informaciją pagal vieną kriterijų. Skatinamas stebi kalbos reiškinius, iš dalies juos aptaria, remdamasis nukreipiamaisiais klausimais pateikia argumentus (D4.1.1).

Skatinamas iš dalies naudojasi nurodytais spausdintiniais ir skaitmeniniais kalbos žodynais, kitais šaltiniais ir mokymosi priemonėmis (D4.2.1).

Iš dalies sieja naujas kalbos žinias ir gebėjimus su jau žinomomis, sistemina informaciją pagal vieną nurodytą kriterijų. Stebi ir iš dalies nagrinėja kalbos reiškinius, pagal pateiktą pavyzdį kelia klausimą, pateikia argumentus (D4.1.2).

Naudojasi nurodytais spausdintiniais ir skaitmeniniais kalbos žodynais, kitais šaltiniais ir mokymosi priemonėmis (D4.2.2).

Sieja naujas kalbos žinias ir gebėjimus su jau žinomomis, sistemina informaciją pagal nurodytus kriterijus. Tyrinėja ir nagrinėja kalbos reiškinius, pagal pateiktą pavyzdį kelia klausimą, pateikia argumentus, daro išvadas (D4.1.3).

Naudojasi įvairiais spausdintiniais ir skaitmeniniais kalbos žodynais, kitais šaltiniais ir mokymosi priemonėmis (D4.2.3).

Kūrybiškai sieja naujas kalbos žinias ir gebėjimus su jau žinomomis. Pasirenka tinkamiausius kriterijus informacijai sisteminti. Domisi kalbos reiškiniais, tyrinėja ir nagrinėja juos, kelia klausimą, pateikia tinkamus argumentus, daro išvadas (D4.1.4).

Tikslingai naudojasi įvairiais spausdintiniais ir skaitmeniniais kalbos žodynais, kitais šaltiniais ir mokymosi priemonėmis (D4.2.4).

Tekstų atranka. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė   

Apima visą Kalbos pažinimo turinį.

Tekstų atranka. Skaitomi platesnį socialinį kultūrinį kontekstą apimantys įvairios paskirties ir įvairiems adresatams (jaunimui ir plačiajai visuomenei) skirti tekstai knygose, periodiniuose leidiniuose, internete (publicistiniai, dalykiniai, informaciniai) ir kitose medijose (pvz., anketa, interviu, enciklopedijų, žinynų straipsniai, dienoraščiai, atsiminimai; reklama, nesudėtingos schemos, elektroninis tekstas, periodikos leidiniai, televizijos ir radijo laidos, filmai, spektakliai). Mokomasi naudotis skaitmenine biblioteka.

Leksika ir žodžių daryba. Mokomasi naudotis spausdintiniais ir skaitmeniniais žodynais, rasti juose homonimus.

8 klasė

Apima visą Kalbos pažinimo turinį.

Tekstų atranka. Skaitomi platesnį socialinį kultūrinį kontekstą apimantys įvairios paskirties ir įvairiems adresatams (jaunimui ir plačiajai visuomenei) skirti tekstai knygose, periodiniuose leidiniuose, internete (publicistiniai, dalykiniai, informaciniai) ir kitose medijose (pvz., anketa, interviu, enciklopedijų, žinynų straipsniai, diskusiniai ir mokslo populiarieji straipsniai, dienoraščiai, atsiminimai; reklama, nesudėtingos schemos, elektroninis tekstas, periodikos leidiniai, internetinių diskusijų forumai, televizijos ir radijo laidos, filmai, spektakliai).

Leksika ir žodžių daryba. Naudojamasi įvairiais frazeologijos ir kitais žodynais.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Vartoja dalį kalbos terminų, numatytų pagrindinio ugdymo mokymosi turinyje, aptardamas pranešimų kalbinę raišką ir kalbinius reiškinius. Remdamasis nukreipiamaisiais klausimais kalbos dalis susieja su jų sintaksine funkcija (D1.1.1).

Vartoja daugumą kalbos terminų, numatytų pagrindinio ugdymo mokymosi turinyje, aptardamas pranešimų kalbinę raišką ir kalbinius reiškinius. Remdamasis nukreipiamaisiais klausimais kalbos dalis susieja su jų sintaksine funkcija ir stilistine teksto raiška (D1.1.2).

Vartoja kalbos terminus, numatytus pagrindinio ugdymo mokymosi turinyje, nagrinėdamas pranešimų kalbinę raišką ir aptardamas kalbinius reiškinius. Kalbos dalis sieja su jų sintaksine funkcija ir stilistine teksto raiška (D1.1.3).

Vartoja beveik visus kalbos terminus, numatytus pagrindinio ugdymo mokymosi turinyje, nagrinėdamas pranešimų kalbinę raišką ir aptardamas kalbinius reiškinius. Kalbos dalis sieja su jų sintaksine funkcija ir stilistine teksto raiška (D1.1.4).

Fonetika. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Fonetika. Kartojamos ir gilinamos įgytos žemesnėse klasėse žinios, mokomasi taikyti ir tobulinti įgūdžius naujuose kalbos vartojimo kontekstuose.

Leksika ir žodžių daryba. Mokomasi plėtoti žodyną, ypač vartojant abstrakcinę ir specifinę leksiką, susijusią su literatūros ir kultūros raida […]

Kalbos dalys ir žodžių kaityba. Kalbos dalys siejamos su jų sintaksiniu vaidmeniu sakinyje ir stilistine teksto raiška. Mokomasi atpažinti kalbos dalis, jų gramatinius požymius sintaksinėje sakinio struktūroje ir meninės raiškos priemonėse. [...]

Sintaksė ir skyryba. Mokamasi sintaksės žinias susieti su teksto stiliaus ir rišlumo reikalavimais. [...]

10 (II gimnazijos) klasė

Fonetika. Kartojamos ir gilinamos įgytos žemesnėse klasėse žinios, mokomasi taikyti ir tobulinti įgūdžius naujuose kalbos vartojimo kontekstuose.

Kalbos dalys ir žodžių kaityba. Mokomasi nagrinėjant kalbinę raišką nusakyti kalbos dalių ir jų gramatinių požymių stilistinę funkciją, o nagrinėjant sakinių struktūrą – sintaksinę. 
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Konsultuodamasis kalbinėje veikloje tikslingai taiko dalį kalbos žinių, numatytų pagrindinio ugdymo mokymosi turinyje, siekdamas kalbos taisyklingumo, vengia tipinių klaidų (D2.1.1).

Plėtoja žodyną epizodiškai vartodamas abstrakcinę ir specifinę leksiką, susijusią su literatūros ir kultūros raida. Vadovaudamasis pateiktais modeliais naudoja naujų žodžių darybos būdus. Atpažįsta žinomus skolinius (D2.2.1).

Iš dalies pasirenka tinkamas leksines ir gramatines kalbinės raiškos priemones, pagal pateiktą pavyzdį keičia sintaksines konstrukcijas. Vartoja sudėtinius sakinius su tipiniais jungtukais ir jungiamaisiais žodžiais. Taiso tekstą pagal kitų išsakytas pastabas (D2.3.1).

Kalbinėje veikloje iš dalies tikslingai taiko kalbos žinias, numatytas pagrindinio ugdymo mokymosi turinyje, siekdamas kalbos ir stiliaus taisyklingumo, vengia tipinių klaidų (D2.1.2).

Plėtoja žodyną iš dalies vartodamas abstrakcinę ir specifinę leksiką, susijusią su literatūros ir kultūros raida. Naudoja tipinius naujų žodžių darybos būdus. Atpažįsta žinomus skolinius, iš dalies juos aptaria (D2.2.2).

Iš dalies pasirenka tinkamas leksines ir gramatines kalbinės raiškos priemones, pagal pateiktą nuorodą keičia sintaksines konstrukcijas. Siekdamas pranešimo logikos, vartoja sudėtinius sakinius su tipiniais jungtukais ir jungiamaisiais žodžiais. Atpažįsta ir taiso nurodytame tekste dalį tipinių klaidų (D2.3.2).

Kalbinėje veikloje tikslingai taiko kalbos žinias, numatytas pagrindinio ugdymo mokymosi turinyje, siekdamas kalbos ir stiliaus taisyklingumo (D2.1.3).

Plėtoja žodyną vartodamas abstrakcinę ir specifinę leksiką, susijusią su literatūros ir kultūros raida. Naudoja įvairius naujų žodžių darybos būdus. Atpažįsta ir aptaria skolinius (D2.2.3).

Pasirenka tinkamas leksines ir gramatines kalbinės raiškos priemones, keičia sintaksines konstrukcijas atsižvelgdamas į stiliaus reikalavimus. Siekdamas pranešimo logikos vartoja įvairių rūšių sudėtinius sakinius. Atpažįsta ir taiso nurodytame tekste daugumą tipinių klaidų (D2.3.3).

Kalbinėje veikloje tikslingai taiko kalbos žinias, numatytas pagrindinio ugdymo mokymosi turinyje, laikosi kalbos taisyklingumo, sąmoningai pasirenka tinkamas stilistines raiškos priemones (D2.1.4).

Plėtoja žodyną nuosekliai vartodamas abstrakcinę ir specifinę leksiką, susijusią su literatūros ir kultūros raida. Tinkamai pasirenka įvairius naujų žodžių darybos būdus. Atpažįsta, aptaria ir grupuoja skolinius (D2.2.4).

Siekdamas estetiško ir užbaigto rezultato pasirenka tinkamas leksines ir gramatines kalbinės raiškos priemones, kūrybiškai keičia sintaksines konstrukcijas atsižvelgdamas į stiliaus reikalavimus. Siekdamas pranešimo logikos tikslingai vartoja įvairių rūšių sudėtinius sakinius. Atpažįsta, aptaria ir taiso nurodytame tekste tipines klaidas (D2.3.4).

Kalbos dalys ir žodžių kaityba. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Kalbos dalys ir žodžių kaityba. [...] Mokomasi tobulinti jų [kalbos dalių] taisyklingų gramatinių formų vartojimą. Naudojantis įvairiomis vaizdinėmis formomis (pvz., lentelės, žemėlapio), mokomasi sisteminti žinias ir taisyklingų gramatinių formų vartojimo principus. Mokomasi atpažinti tipines žodžių kaitybos klaidas ir taisyti jas nurodytuose tekstuose. [...]

Sintaksė ir skyryba. Mokamasi sintaksės žinias susieti su teksto stiliaus ir rišlumo reikalavimais. [...] Siekiant teksto rišlumo, mokomasi žodžių tvarkos sakinyje ir jos svarbos. Mokomasi nusakyti pagrindinių skyrybos ženklų (taško, klaustuko, šauktuko, kablelio, brūkšnio, dvitaškio, daugtaškio, skliaustų, kabučių, kabliataškio) funkcijas ir vartojimo taisykles. 

Leksika ir žodžių daryba. Mokomasi plėtoti žodyną, ypač vartojant abstrakcinę ir specifinę leksiką, susijusią su literatūros ir kultūros raida, naudotis įvairiais žodynais ir žinynais; vartojami įvairūs vedinių ir dūrinių darybos modeliai. Mokomasi skirti įvairius frazeologizmų šaltinius (mitologija, Biblija, literatūra, kasdienis gyvenimas) ir paaiškinti gerai žinomų frazeologizmų kilmę. Mokomasi paaiškinti, kaip leksiniai skoliniai iš kitų kalbų yra susiję su tarpkultūriniais ryšiais, pateikti skolinių pavyzdžių iš skirtingų kalbų.

10 (II gimnazijos) klasė

Leksika ir žodžių daryba. Mokomasi plėtoti žodyną, ypač vartojant abstrakcinę ir specifinę leksiką, susijusią su literatūros ir kultūros raida, naudotis įvairiais žodynais ir žinynais; vartojami įvairūs vedinių ir dūrinių darybos modeliai. Aptariama, kokią įtaką globalizacijos procesai ir civilizacinės permainos daro naujos leksikos atsiradimui, remiantis konkrečiais pavyzdžiais. Mokomasi paaiškinti, kokiose gyvenimo srityse atsiranda naujausi skoliniai, pateikti pavyzdžių. Skiriami įvairūs skolinių adaptavimo būdai (lenk. kalki słowotwórcze i zapożyczenia leksykalne, zapożyczenia adaptowane i nieadaptowane), įsimenama skolinių rašyba.

Sintaksė ir skyryba. Mokomasi taikyti įvairias sinonimines sintaksines konstrukcijas, siekiant stiliaus aiškumo ir žanro tikslumo. Mokomasi vartoti būdingas dalykinei kalbai konstrukcijas (pvz., beasmenius sakinius su neveikiamosios rūšies dalyvių formomis). Siekiant teksto rišlumo, mokomasi žodžių tvarkos sakinyje ir jos reikšmės supratimo. Mokomasi nusakyti pagrindinių skyrybos ženklų (taško, klaustuko, šauktuko, kablelio, brūkšnio, dvitaškio, daugtaškio, skliaustų, kabučių, kabliataškio) vartojimo skirtumus lenkų ir lietuvių kalbose.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Remdamasis nukreipiamaisiais klausimais tyrinėja kalbos reiškinius, vykstančius daugiakalbėje aplinkoje, atpažįsta ryškius kalbų kontaktų poveikio gimtajai kalbai atvejus. Iš dalies atpažįsta globalizacijos procesų poveikį gimtajai kalbai. Remdamasis nukreipiamaisiais klausimais aptaria lenkų kalbos giminystės ryšius, pateikia vieną kitą panašumo ar skirtumo pavyzdį (D3.1.1).

Pagal pateiktus kriterijus nurodo lenkų kalbos ryškius požymius, išskiriančius ją iš kitų kalbų. Remdamasis nukreipiamaisiais klausimais atpažįsta ankstesnių epochų tekstuose pasenusius žodžius (D3.2.1).

Sekdamas mokytojo nurodymus tyrinėja kalbos reiškinius, vykstančius daugiakalbėje aplinkoje, atpažįsta ir aptaria ryškius kalbų kontaktų poveikio gimtajai kalbai atvejus įvairiuose kalbos lygmenyse. Iš dalies atpažįsta globalizacijos procesų poveikį gimtajai kalbai, pateikia vieną kitą pavyzdį. Pagal pateiktą modelį aptaria lenkų kalbos giminystės ryšius su kitomis kalbomis, pateikia panašumų ar skirtumų pavyzdžių (D3.1.2).

Pagal pateiktus kriterijus nurodo lenkų kalbos unikalius požymius, išskiriančius ją iš kitų kalbų, pateikia pavyzdžių. Remdamasis pateiktais pavyzdžiais įžvelgia kalboje istoriškai kintančius elementus, iš dalies atpažįsta ankstesnių epochų tekstuose pasenusius žodžius (D3.2.2).

Tyrinėja kalbos reiškinius, vykstančius daugiakalbėje aplinkoje, atpažįsta ir aptaria kalbų kontaktų poveikį lenkų kalbai įvairiuose kalbos lygmenyse, pateikia pavyzdžių. Aptaria globalizacijos procesų poveikį gimtajai kalbai, remdamasis ryškiais pavyzdžiais. Apibūdina lenkų kalbos giminystės ryšius su kitomis kalbomis, nurodo panašumus ir skirtumus (D3.1.3).

Nurodo lenkų kalbos unikalius požymius, išskiriančius ją iš kitų kalbų, pateikia pavyzdžių. Įžvelgia kalboje istoriškai kintančius elementus, atpažįsta ankstesnių epochų tekstuose pasenusius žodžius (D3.2.3).

Tyrinėja kalbos reiškinius, vykstančius daugiakalbėje aplinkoje, diskutuoja apie jas, atpažįsta ir nagrinėja kalbų kontaktų poveikį gimtajai kalbai įvairiuose kalbos lygmenyse, pateikia ir analizuoja įvairius pavyzdžius. Domisi globalizacijos procesų poveikiu gimtajai kalbai, diskutuoja, pagrindžia savo nuomonę pavyzdžiais. Išsamiai apibūdina lenkų kalbos giminystės ryšius su kitomis kalbomis, remiasi pavyzdžiais. Palygina kalbas, nagrinėja panašumus ir skirtumus (D3.1.4).

Nurodo ir aptaria lenkų kalbos unikalius požymius, išskiriančius ją iš kitų kalbų, palygina su kitomis kalbomis. Įžvelgia kalboje istoriškai kintančius elementus, aptaria šio proceso priežastis, atpažįsta ankstesnių epochų tekstuose pasenusius žodžius ir gramatines formas (D3.2.4).

Kalba kaip socialinis reiškinys. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Kalba kaip socialinis reiškinys. [...] Mokomasi skirti indoeuropiečių kalbų svarbiausias grupes (slavų, baltų, germanų, romanų). Susipažįstama su slavų kalbomis ir jų giminystės ryšiais, mokomasi atpažinti panašumus ir skirtumus tarp mokamų slavų kalbų, nusakyti lenkų kalbos leksinius ir gramatinius ypatumus, palyginti su lietuvių kalba. Mokomasi aptarti kitų Lietuvoje vartojamų kalbų poveikį lenkų kalbai, atpažinti šio poveikio pasekmes.

10 (II gimnazijos) klasė

Kalba kaip socialinis reiškinys. Aptariami globalizacijos procesai, jų poveikis tautinėms kalboms. Aiškinamasi, kokia yra anglų kalbos įtaka. Susipažįstama su sąvoka leksikos internacionalizacija, nagrinėjami jos pavyzdžiai. Mokomasi apibūdinti lenkų ir lietuvių kalbų giminystės ryšius, leksikos ir gramatikos panašumus. Mokomasi naudotis dvikalbiais lietuvių–lenkų ir lenkų–lietuvių kalbų žodynais ir atlikti nesudėtingus vertimus iš lietuvių į lenkų kalbą. Mokomasi aptarti kitų Lietuvoje vartojamų kalbų poveikį lenkų kalbai, atpažinti tipines šio poveikio nulemtas klaidas ir taisyti jas.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Sekdamas mokytojo nurodymus sistemina įgytas žinias. Skatinamas tyrinėja kalbos reiškinius, remdamasis nukreipiamaisiais klausimais kelia klausimą, pasinaudoja pasiūlytu sprendimo būdu (D4.1.1).

Skatinamas naudojasi nurodytais spausdintiniais ir skaitmeniniais kalbos žodynais, kitais šaltiniais ir mokymosi priemonėmis (D4.2.1).

Remdamasis pateiktu modeliu sistemina įgytas žinias, iš dalies taiko jų vartojimo strategijas. Skatinamas tyrinėja kalbos reiškinius, remdamasis pateiktu modeliu kelia klausimą, pasirenka vieną iš pasiūlytų sprendimo būdų ir daro išvadas (D4.1.2).

Tikslingai naudojasi įvairiais nurodytais spausdintiniais ir skaitmeniniais kalbos žodynais, kitais šaltiniais ir mokymosi priemonėmis (D4.2.2).

Sistemina įgytas žinias, taiko jų vartojimo strategijas. Tyrinėdamas kalbos reiškinius kelia klausimą, randa ir įvertina tinkamus sprendimo būdus, daro išvadas (D4.1.3).

Tikslingai naudojasi įvairiais spausdintiniais ir skaitmeniniais kalbos žodynais, kitais šaltiniais ir mokymosi priemonėmis (D4.2.3).

Pasirinkdamas tinkamiausius būdus sistemina įgytas žinias, sumaniai taiko jų vartojimo strategijas. Tyrinėdamas kalbos reiškinius kelia klausimą, kūrybiškai ieško tinkamiausių sprendimo būdų, daro išvadas (D4.1.4).

Tikslingai pasirenka ir naudojasi įvairiais spausdintiniais ir skaitmeniniais kalbos žodynais, kitais šaltiniais ir mokymosi priemonėmis (D4.2.4).

Tekstų atranka. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė  

Tekstų atranka. Skaitomi įvairų socialinį kultūrinį kontekstą apimantys įvairaus pobūdžio tekstai knygose, periodiniuose leidiniuose, internete: publicistiniai, dalykiniai, informaciniai ir medijų [...]

Kalbos dalys ir žodžių kaityba. Mokomasi naudotis įvairiais norminiais šaltiniais.

Apima visą Kalbos pažinimo turinį.

10 (II gimnazijos) klasė

Tekstų atranka. Skaitomi įvairų socialinį kultūrinį kontekstą apimantys gana abstrakčios tematikos įvairaus pobūdžio tekstai knygose, periodiniuose leidiniuose, internete: publicistiniai, dalykiniai, informaciniai ir medijų.

Kalbos dalys ir žodžių kaityba. Mokomasi naudotis įvairiais norminiais šaltinais.

Apima visą Kalbos pažinimo turinį.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Vartoja dalį skirtingų kalbos lygmenų ir kalbotyros terminus, numatytus pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokymosi turinyje, nagrinėdamas kalbinę raišką ir aptardamas kalbinius reiškinius. Remdamasis nukreipiamaisiais klausimais atpažįsta ir iš dalies aptaria kalbos funkcinius stilius, nurodo tipiškus jų kalbinės raiškos elementus (D1.1.1).

Vartoja daugumą skirtingų kalbos lygmenų ir kalbotyros terminus, numatytus pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokymosi turinyje, nagrinėdamas kalbinę raišką ir aptardamas kalbinius reiškinius. Remdamasis pateiktais modeliais atpažįsta ir iš dalies aptaria kalbos funkcinius stilius, nurodo jų vartojimo sritį ir tipiškus kalbinės raiškos elementus (D1.1.2).

Vartoja kalbos ir kalbotyros terminus, numatytus pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokymosi turinyje, nagrinėdamas pranešimų kalbinę raišką ir aptardamas kalbinius reiškinius. Atpažįsta ir apibūdina kalbos funkcinius stilius, remdamasis jų funkcija, vartojimo sritimi ir būdingais kalbinės raiškos elementais (D1.1.3).

Tikslingai vartoja skirtingų kalbos lygmenų ir kalbotyros terminus, numatytus pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokymosi turinyje, išsamiai nagrinėdamas pranešimų kalbinę raišką ir diskutuodamas apie kalbinius reiškinius. Atpažįsta ir išsamiai apibūdina kalbos funkcinius stilius, remdamasis įvairiais kriterijais. Aptaria ir vertina jų būdingus kalbinės raiškos elementus (D1.1.4).

Kalbos atmainų ir tekstų įvairovė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Kalbos atmainų ir tekstų įvairovė. Mokomasi atpažinti ir aptarti tekstų kalbinės (leksines, gramatines) raiškos priemones įvairiuose tekstų žanruose. [...] Mokomasi skirti kalbos funkcinius stilius (šnekamasis, kanceliarinis ar administracinis, mokslinis), aptarti jų kalbinę raišką ir vartojimo sritis. Mokomasi skirti žodžių bei gramatinių formų ir konstrukcijų stilistinius atspalvius, nurodyti jų vartojimo sritį. Mokomasi nurodyti ir apibūdinti sakytinės ir rašytinės kalbos skirtumus. Susipažįstama su bendrinės kalbos sąvoka ir arealine (lenk. terytorialna) lenkų kalbos diferenciacija. Mokomasi atpažinti ir aptarti lenkų kalbos regioninius fonetikos, gramatikos ir leksikos ypatumus Lietuvoje, nurodyti bendrinio ir regioninio kalbos variantų vartojimo sritis. Mokomasi nurodyti tekste ir aptarti tarmės stilizacijos atvejus.

IV gimnazijos klasė

Kalbos atmainų ir tekstų įvairovė. Tobulinami gebėjimai atpažinti ir aptarti tekstų kalbinės (leksinės, gramatinės) raiškos priemones įvairiuose tekstų žanruose, verbalinės ir neverbalinės raiškos priemonių dermę. Mokomasi skirti kalbos funkcinius stilius (grožinis, publicistinis), aptarti jų kalbinę raišką ir vartojimo sritis. Susipažįstama su socialine dabartinės lenkų kalbos diferenciacija (pvz., profesinių ir socialinių grupių žargonas). Mokomasi įžvelgti ir aptarti jaunimo kalbos ypatumus ir nurodyti jos vartojimo sritis. Mokomasi nurodyti tekste ir aptarti kalbinės stilizacijos (archaizacijos, šnekamosios kalbos, tarmės, žargono stilizacijos) atvejus.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Konsultuodamasis kalbinėje veikloje iš dalies taiko kalbos žinias, siekdamas kalbos taisyklingumo, vengia tipinių stiliaus klaidų. Atpažįsta skirtingus bendrinės kalbos normos variantus, nurodo įprastas jų taikymo sritis, siekia paisyti jų pagrindinių reikalavimų. Tinkamai vartoja pagrindines lenkų kalbos mandagumo formules ir kreipinius įprastame kontekste (D2.1.1).

Plėtoja žodyną epizodiškai vartodamas abstrakcinę ir specifinę leksiką, susijusią su literatūros ir kultūros probleminėmis temomis. Pagal nurodytus kriterijus nurodo leksikos plėtotės būdus ir paaiškina vieno kito žodžio atsiradimo priežastis (D2.2.1).

Iš dalies pasirenka leksines ir gramatines kalbinės raiškos priemones, atsižvelgdamas į aiškiai nurodytus stiliaus reikalavimus. Remdamasis aiškiai pateiktais kriterijais redaguoja ir taiso savo tekstą (D2.3.1).

Kalbinėje veikloje iš dalies taiko kalbos žinias, siekdamas kalbos ir stiliaus taisyklingumo ir sklandumo, vengia tipinių stiliaus klaidų. Atpažįsta ir aptaria skirtingus bendrinės kalbos normos variantus, nurodo įprastas jų taikymo sritis ir paiso jų pagrindinių reikalavimų. Tinkamai vartoja pagrindines lenkų kalbos mandagumo formules ir kreipinius įprastame ir naujame kontekste (D2.1.2).

Plėtoja žodyną iš dalies vartodamas abstrakcinę ir specifinę leksiką, susijusią su literatūros ir kultūros probleminėmis temomis. Pagal nurodytus kriterijus nurodo leksikos plėtotės būdus ir iš dalies paaiškina naujų žodžių atsiradimo priežastis, pateikia vieną kitą pavyzdį (D2.2.2).

Iš dalies pasirenka leksines ir gramatines kalbinės raiškos priemones, atsižvelgdamas į nurodytus stiliaus reikalavimus. Remdamasis pateiktais kriterijais redaguoja savo tekstą, atpažįsta ir taiso dalį tipinių klaidų (D2.3.2).

Kalbinėje veikloje tikslingai taiko kalbos žinias, siekdamas kalbos ir stiliaus taisyklingumo, sklandumo ir estetikos. Apibrėžia skirtingus bendrinės kalbos normos variantus, nurodo jų taikymo sritis ir paiso jų reikalavimų. Tinkamai vartoja lenkų kalbos mandagumo formules ir kreipinius, tinkamai derindamas jas prie konteksto (D2.1.3).

Plėtoja žodyną vartodamas abstrakcinę ir specifinę leksiką, susijusią su literatūros ir kultūros probleminėmis temomis. Aptaria leksikos plėtotės būdus ir naujų žodžių atsiradimo priežastis, pateikia pavyzdžių (D2.2.3).

Tikslingai pasirenka leksines ir gramatines kalbinės raiškos priemones, atsižvelgdamas į stiliaus reikalavimus. Redaguodamas savo tekstą atpažįsta ir taiso daugumą tipinių klaidų (D2.3.3).

Kalbinėje veikloje tikslingai taiko kalbos žinias, laikosi kalbos ir stiliaus taisyklingumo, sąmoningai pasirenka ir įvertina raiškos priemones, siekdamas stiliaus sklandumo ir estetikos. Apibrėžia skirtingus bendrinės kalbos normos variantus, įvertina jų taikymo tinkamumą skirtinguose kontekstuose ir paiso jų reikalavimų. Tinkamai vartoja lenkų kalbos mandagumo formules ir kreipinius, derindamas jas prie įvairių formalių kontekstų (D2.1.4).

Nuosekliai plėtoja žodyną vartodamas abstrakcinę ir specifinę leksiką, susijusią su literatūros ir kultūros probleminėmis temomis. Išsamiai aptaria leksikos plėtotės būdus ir naujų žodžių atsiradimo priežastis, remdamasis įvairių sričių žiniomis ir asmenine patirtimi ir atitinkamais pavyzdžiais (D2.2.4).

Tikslingai ir kūrybiškai pasirenka leksines ir gramatines kalbinės raiškos priemones, siekdamas stiliaus vientisumo. Redaguodamas savo tekstą atpažįsta ir taiso klaidas, ieško tinkamesnių žodžių ir gramatinių konstrukcijų (D2.3.4).

Kalbinė komunikacija ir kalbos kultūra. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Kalbinė komunikacija ir kalbos kultūra. Susipažįstama su kalbos kultūros sąvoka, su dviem bendrinės kalbos normos lygmenimis, jų taikymo sritimis (lenk. norma wzorcowa i norma potoczna). Plėtojama abstrakcinė ir specifinė leksika, susijusi su literatūros ir kultūros probleminėmis temomis. Gilinami įgūdžiai rūpintis kalbos taisyklingumu. Mokomasi vertinti ir redaguoti tekstus stilistiniu (parinkti tinkamą leksiką ir gramatines konstrukcijas, vengti leksinių ir gramatinių pasikartojimų) ir estetiniu (kūrybiškai vartoti palyginimus, epitetus, metaforas, perifrazes ir kitas stilistines kalbos priemones) atžvilgiais. Gilinami įgūdžiai teksto rišlumui pasiekti. Mokomasi įžvelgti ir aptarti formaliojo ir semantinio rišlumo apraiškas. Mokomasi suvokti kalbos etiketą kaip kiekvieno žmogaus vidinės kultūros raišką, įžvelgti ir aptarti kalbos etiketo elementus. Mokomasi taikyti atitinkamas kalbos etiketo priemones ir vartoti tinkamus kreipinius į adresatą įvairiose (oficialiose ir neoficialiose) komunikacinėse situacijose.

Lenkų kalbos raida ir jos sąsajos su kitomis kalbomis. Mokomasi suprasti kalbą kaip dinamišką reiškinį, susijusį su tarpkultūriniais ryšiais. Chronologiškai aptariami leksiniai skoliniai lenkų kalboje, atsižvelgiant į jų šaltinį, istorines ir kultūrines jų atsiradimo aplinkybes. Supažindinama su archaizmo sąvoka, mokomasi atpažinti archaizmus ankstesnių epochų tekstuose (pvz., dokumentuose, laiškuose, grožiniuose tekstuose ir pan.). [...]

IV gimnazijos klasė

Kalbinė komunikacija ir kalbos kultūra. Plėtojama abstrakcinė ir specifinė leksika, susijusi su literatūros ir kultūros probleminėmis temomis. Gilinami įgūdžiai rūpintis kalbos taisyklingumu ir teksto estetika. Mokomasi parinkti tinkamą žodžių tvarką sakinyje, siekiant rišlumo. Mokomasi redaguojant savo tekstą atpažinti ir taisyti tipines klaidas. Mokomasi suvokti kalbos etiketą kaip tautos kultūros dalį, įžvelgti ir aptarti lenkų kalbos etiketo savitumą lyginant su kitomis kalbomis.

Lenkų kalbos raida ir jos sąsajos su kitomis kalbomis. Mokomasi suprasti ir aptarti lenkų kalbos leksikos plėtotės būdus: žodžių darinius, semantinius naujadarus ir skolinius, pateikti jų pavyzdžių. [...]
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Remdamasis pateiktais pavyzdžiais aptaria ryškius lenkų kalbos ir kitų kalbų panašumus ir skirtumus. Pagal pateiktus nurodymus atpažįsta leksinius skolinius kalboje, aptaria jų atsiradimą remdamasis nurodytu kontekstu (D3.1.1).

Pagal pateiktus kriterijus įvardija bendrinės kalbos bruožus. Nurodo lenkų kalbos arealinės ir socialinės diferenciacijos pavyzdžius. Nurodo regioninio varianto vartojimo sritis, pateikia tipinių jo ypatumų pavyzdžių. Sekdamas mokytojo nurodymus randa tekstuose ryškiai skiriantis ankstesnių epochų kalbinius ypatumus; iš dalies paaiškina archaizmo sampratą. Remdamasis nukreipiamaisiais klausimais randa tekste ryškius kalbinės stilizacijos atvejus (D3.2.1).

Remdamasis pateiktais modeliais tyrinėja ir aptaria ryškius lenkų kalbos ir kitų kalbų panašumus ir skirtumus. Atpažįsta leksinius skolinius kalboje, aptaria jų atsiradimą remdamasis nurodytais aspektais, pateikia skolinių iš įvairių kalbų pavyzdžių (D3.1.2).

Pagal pateiktus kriterijus įvardija bendrinės kalbos bruožus. Nurodo lenkų kalbos arealinės ir socialinės diferenciacijos pavyzdžius. Nurodo regioninio varianto vartojimo sritis, pateikia tipinių jo ypatumų pavyzdžių. Sekdamas mokytojo nurodymus randa tekstuose ryškiai skiriantis ankstesnių epochų kalbinius ypatumus; iš dalies paaiškina archaizmo sampratą. Remdamasis nukreipiamaisiais klausimais randa tekste ryškius kalbinės stilizacijos atvejus (D3.2.2).

Tyrinėja, palygina ir aptaria lenkų kalbos ir kitų kalbų panašumus ir skirtumus įvairiuose kalbos lygmenyse. Aptaria leksinius skolinius kalboje, siedamas jų atsiradimą su istoriniu kontekstu ir tarpkultūriniais kontaktais, pateikia skolinių iš įvairių kalbų pavyzdžių (D3.1.3).

Paaiškina bendrinės kalbos sąvoką. Aptaria lenkų kalbos arealinę ir socialinę diferenciaciją, remdamasis pavyzdžiais. Nurodo regioninio varianto vartojimo sritis, įvardija ir aptaria jo ypatumus, pateikia pavyzdžių. Atpažįsta tekstuose ir aptaria ankstesnių epochų kalbinius ypatumus; paaiškina archaizmo sampratą, pateikia pavyzdžių. Randa tekste ir aptaria ryškius kalbinės stilizacijos atvejus, paaiškina jų taikymo tikslingumą (D3.2.3).

Pasirinkdamas tinkamiausius būdus tyrinėja, palygina ir nagrinėja lenkų kalbos ir kitų kalbų panašumus ir skirtumus įvairiuose kalbos lygmenyse. Nagrinėja leksinius skolinius kalboje, pagrindžia jų atsiradimą istoriniu kontekstu ir tarpkultūriniais kontaktais, remdamasis tinkamais skolinių iš įvairių kalbų pavyzdžiais (D3.1.4).

Išsamiai paaiškina bendrinės kalbos sąvoką. Apibūdina lenkų kalbos arealinę ir socialinę diferenciaciją, remdamasis įvairiais pavyzdžiais. Nurodo regioninio varianto vartojimo sritis, įvardija ir aptaria daugumą jo ypatumų, siekia paaiškinti jų priežastis. Aptaria kalbos kaitos priežastis, randa tekstuose ir nagrinėja ankstesnių epochų kalbinius ypatumus, paaiškina archaizmo sampratą, pateikia įvairių archaizmų rūšių pavyzdžių. Atpažįsta tekste ir aptaria įvairius kalbinės stilizacijos atvejus, paaiškina ir įvertina jų taikymo tikslingumą (D3.2.4).

Lenkų kalbos raida ir jos sąsajos su kitomis kalbomis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Lenkų kalbos raida ir jos sąsajos su kitomis kalbomis. Mokomasi suprasti kalbą kaip dinamišką reiškinį, susijusį su tarpkultūriniais ryšiais. [...] Supažindinama su archaizmo sąvoka, mokomasi atpažinti archaizmus ankstesnių epochų tekstuose (pvz., dokumentuose, laiškuose, grožiniuose tekstuose ir pan.). Aptariami kalbų kontaktai daugiakultūrėje aplinkoje. Mokomasi įžvelgti ir aptarti lenkų kalbos regioninius ypatumus Lietuvoje, kitų kalbų įtaką (interferenciją) lenkų kalbai, pvz., skolinius ir vertinius leksikos ir gramatikos lygmenyje. 

Kalbos atmainų ir tekstų įvairovė. Mokomasi nurodyti ir apibūdinti sakytinės ir rašytinės kalbos skirtumus. Susipažįstama su bendrinės kalbos sąvoka ir arealine (lenk. terytorialna) lenkų kalbos diferenciacija. Mokomasi atpažinti ir aptarti lenkų kalbos regioninius fonetikos, gramatikos ir leksikos ypatumus Lietuvoje, nurodyti bendrinio ir regioninio kalbos variantų vartojimo sritis. Mokomasi nurodyti tekste ir aptarti tarmės stilizacijos atvejus.

IV gimnazijos klasė

Lenkų kalbos raida ir jos sąsajos su kitomis kalbomis. Mokomasi suprasti ir aptarti lenkų kalbos leksikos plėtotės būdus: žodžių darinius, semantinius naujadarus ir skolinius, pateikti jų pavyzdžių. Aptariamas globalizacijos procesų poveikis lenkų kalbos leksikos raidai, remiantis konkrečiais pavyzdžiais. Gretinami lenkų ir kitos kalbos tekstai ir jų kalbinės raiškos (leksikos ir gramatikos lygmenyje) elementai.

Kalbos atmainų ir tekstų įvairovė. Kartojamos, gilinamos ir taikomos naujuose kontekstuose įgytos III gimnazijos klasėje. [...] Mokomasi nurodyti tekste ir aptarti kalbinės stilizacijos (archaizacijos, šnekamosios kalbos, tarmės, žargono stilizacijos) atvejus.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Remdamasis pateiktu modeliu taiko pagrindines kalbos žinių kaupimo, sisteminimo ir vartojimo strategijas. Pagal pavyzdį atlieka nesudėtingus tiriamuosius darbus: konsultuodamasis kelia probleminius klausimus, stebi ir iš dalies analizuoja kalbos reiškinius, daro išvadas (D4.1.1).

Naudojasi nurodytais ir kitų pasiūlytais spausdintiniais ir skaitmeniniais žodynais, šaltiniais ir mokymo priemonėmis (D4.2.1).

Remdamasis pateiktais modeliais taiko kalbos žinių kaupimo iš įvairių šaltinių, jų sisteminimo ir vartojimo strategijas. Pagal nurodymus atlieka nesudėtingus tiriamuosius darbus: konsultuodamasis kelia probleminius klausimus, stebi ir iš dalies analizuoja kalbos reiškinius, daro išvadas ir apibendrina (D4.1.2).

Tikslingai naudojasi nurodytais ir kitų pasiūlytais spausdintiniais ir skaitmeniniais žodynais, šaltiniais ir mokymo priemonėmis. Kartais rekomenduoja juos kitiems (D4.2.2).

Taiko kalbos žinių kaupimo iš įvairių šaltinių, jų sisteminimo ir vartojimo strategijas. Atlieka tiriamuosius darbus: kelia nesudėtingus probleminius klausimus, tyrinėja ir analizuoja kalbos reiškinius, daro išvadas ir apibendrina (D4.1.3).

Tikslingai naudojasi pasirinktais spausdintiniais ir skaitmeniniais žodynais, šaltiniais ir mokymo priemonėmis. Atsižvelgdamas į poreikį rekomenduoja juos kitiems (D4.2.3).

Nuosekliai taiko kalbos žinių kaupimo iš įvairių šaltinių, jų sisteminimo ir vartojimo strategijas. Atlieka tiriamuosius darbus: kelia probleminius klausimus, kūrybiškai atlieka tyrimus ir analizuoja kalbos reiškinius, tinkamai daro išvadas ir apibendrina (D4.1.4).

Domisi naujovėmis. Tikslingai naudojasi įvairiais spausdintiniais ir skaitmeniniais žodynais, šaltiniais ir mokymo priemonėmis. Rekomenduoja juos kitiems atsižvelgdamas į tikslą ir poreikį (D4.2.4).

Tekstų atranka. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Tekstų atranka. Parenkami įvairų socialinį kultūrinį kontekstą apimantys gana abstrakčios tematikos įvairaus pobūdžio tekstai knygose, periodiniuose leidiniuose, internete ir kitose medijose: publicistiniai, dalykiniai, informaciniai [...] Mokomasi rinkti informaciją atsižvelgiant į savo poreikius, interesus, gebėjimus ir įvairius sociokultūrinius kontekstus.

Apima visą Kalbos pažinimo turinį.

IV gimnazijos klasė

Tekstų atranka. Parenkami įvairų socialinį kultūrinį kontekstą apimantys gana abstrakčios tematikos įvairaus pobūdžio tekstai knygose, periodiniuose leidiniuose, internete ir kitose medijose: publicistiniai, dalykiniai, informaciniai [...]. Mokomasi rinkti informaciją atsižvelgiant į poreikius, interesus, gebėjimus ir įvairius sociokultūrinius kontekstus. Aptariami informacijos atrankos, sisteminimo ir apibendrinimo principai. Mokomasi sisteminti ir apibendrinti informaciją iš kelių skirtingų šaltinių.

Apima visą Kalbos pažinimo turinį.

Ši sritis apima mokinio gebėjimus skaityti, nagrinėti, interpretuoti, lyginti ir vertinti įvairių tipų, rūšių ir žanrų, įvairių laikotarpių gimtosios bei visuotinės literatūros kūrinius; pasiekimus suprasti literatūros paskirtį ir knygos vertę žmogaus gyvenime; pažinti kultūrai svarbius tekstus ir reiškinius, iškilias kultūros asmenybes; stebėti ir vertinti šiuolaikines literatūrines ir kultūrines aktualijas; domėtis lietuvių, lenkų kultūra, tradicijomis ir šiuolaikiniu gyvenimu. Įžvelgti lietuvių ir lenkų literatūros ir kultūros sąsajas, gerbti kultūrų įvairovę. Taip pat svarbu realizuoti savo talentus, literatūrinius ir kitus meninius polinkius, kultūrinius interesus; dalyvauti kultūriniame bei visuomeniniame gyvenime. Šios pasiekimų srities mokinių pasiekimai: E1–E4
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Skaito ir atsakydamas į nukreipiamuosius klausimus aptaria nedidelės apimties tautosakos, vaikų literatūros kūrinius (E1.1.1).

Skaito ir pagal pavyzdį aptaria nedidelės apimties tautosakos, vaikų literatūros kūrinius atsižvelgdamas į vieną iš pateiktų aspektų. Atsakydamas į nukreipiamuosius klausimus pasako bent vieną autorių, su kuriuo susipažino ugdymo procese, ir sieja jį su kūriniais (E1.1.2).

Skaito ir pagal pavyzdį aptaria nedidelės apimties tautosakos, vaikų literatūros kūrinius atsižvelgdamas į du aspektus iš kelių pateiktų. Išvardija bent du autorius, su kuriais susipažino ugdymo procese, ir sieja juos su kūriniais (E1.1.3).

Skaito ir aptaria nedidelės apimties tautosakos, vaikų literatūros kūrinius pagal nurodytus aspektus. Išvardija bent kelis autorius, su kuriais susipažino ugdymo procese, ir sieja juos su kūriniais (E1.1.4).

Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka. Mokomasi nagrinėti temas įvairiais aspektais pasirenkant grožinės literatūros kūrinius ir įvairius kultūros tekstus. Kultūros tekstai atrenkami atsižvelgiant į mokinių amžių ir jų interesus, pateiktą nagrinėjamų kūrinių tematiką, skaityti ir nagrinėti pasirenkami kūriniai arba jų ištraukos:

  • įvairių literatūros rūšių, tautosakos;
  • žymiausių lenkų ir užsienio vaikų literatūros autorių;
  • autorių, kurių kūryba ar biografija susijusi su Lietuva;
  • vaikų žurnalai, internetiniai puslapiai ir kt.

Rekomenduojamų autorių ir kūrinių sąrašas: H. Bechlerowa „Kręć się, koło“ (inscenizacija), M. Grądzka „O smoku wawelskim“ (iš knygos „Legendy polskie“), M. Jaworczakowa „Jacek, Wacek i Pankracek“, J. Papuzińska „Nasza mama czarodziejka“, J. Porazińska „Szewczyk Dratewka“, „Pamiętnik Czarnego Noska“, A. Stelmaszyk knygos iš serijos „Już czytam“, R. Witek „Pierwszaki z kosmosu“ (arba kita pasirinkta knyga), W. Zahorski „Podanie o żelaznym wilku“, „Legenda o Wilczej Łapie“ (iš knygos „Podania i legendy wileńskie“) ir kt.
Šiuolaikinių ir klasikinių autorių vaikams eilėraščiai pasirinktinai: W. Bełza, J. Brzechwa „Brzechwa dzieciom“, W. Chotomska „Wanda Chotomska dla najmłodszych“, Cz. Miłosz „Przy piwoniach“, B. Sidorowicz (eilėraščiai), J. Tuwim „Wiersze dla dzieci“ ir kt.

2 klasė

Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka. Mokomasi nagrinėti temas įvairiais aspektais pasirenkant grožinės literatūros kūrinius ir įvairius kultūros tekstus. Atsižvelgiant į mokinių amžių ir jų interesus, pateiktą nagrinėjamų kūrinių tematiką, skaityti ir nagrinėti pasirenkami kūriniai arba jų ištraukos:

  • įvairių literatūros rūšių, tautosakos;
  • žymiausių lenkų ir užsienio vaikų literatūros autorių;
  • autorių, kurių kūryba ar biografija susijusi su Lietuva;
  • vaikų žurnalai, interneto puslapiai ir kt.

Rekomenduojamų autorių ir kūrinių sąrašas: H. Ch. Andersen „Baśnie“, A. i Cz. Centkiewiczowie „Zaczarowana zagroda“, W. Cichoń „Cukierku, ty łobuzie!“, W. Chotomska (pasirinktas apsakymas), M. Grądzka „O Lechu, Czechu i Rusie“ (iš knygos „Legendy polskie“), H. Lofting „Doktor Dolittle i jego zwierzęta“, J. Bednarek „Niesamowite przygody dziesięciu skarpetek“, M. Krüger „Karolcia“, D. Parlak „Kapelusz Pani Wrony“ (arba kita pasirinkta knyga), M. Prześluga „Dziób w dziób“, M. Strzałkowska „Dobre rady na odpady, czyli ratujmy Ziemię przed zanieczyszczeniem“ (inscenizacija), W. Zahorski „Obraz trójręki św. Kazimierza“, „Słowik i róża“ (iš knygos „Podania i legendy wileńskie“) ir kt.
Eilėraščiai vaikams klasikinių ir šiuolaikinių autorių pasirinktinai: pvz., A. Fredro „Paweł i Gaweł“ i in., M. Konopnicka („Zosia Samosia“, „Stefek Burczymucha“), A. Mickiewicz (eilėraščiai), Cz. Miłosz „Królestwo ptaków“, J. Tuwim „Wiersze dla dzieci“ ir kt.
3–4 klasių koncentras

Skaito ir pagal pavyzdį aptaria nedidelės apimties tautosakos, vaikų literatūros kūrinius atsižvelgdamas į bent vieną aspektą iš pateiktų. Atsakydamas į nukreipiamuosius klausimus išvardija bent du autorius, su kuriais susipažino ugdymo procese, ir sieja juos su kūriniais (E1.1.1).

Skaito ir pagal pavyzdį aptaria tautosakos, vaikų literatūros kūrinius, atsižvelgdamas į du aspektus iš pateiktų. Išvardija bent du autorius, su kuriais susipažino ugdymo procese, ir sieja juos su kūriniais (E1.1.2).

Skaito ir pagal nurodytus aspektus aptaria tautosakos, vaikų literatūros kūrinius. Sieja kelis autorius, su kuriais susipažino ugdymo procese, su kūriniais (E1.1.3).

Skaito ir savarankiškai aptaria tautosakos, vaikų literatūros kūrinius pagal nurodytus aspektus. Sieja autorius, su kuriais susipažino ugdymo procese, su kūriniais (E1.1.4).

Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka. Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka. Mokomasi nagrinėti įvairiais aspektais temas pasirinktuose grožinės literatūros kūriniuose ir įvairiuose kultūros tekstuose. Atsižvelgiant į mokinių amžių ir jų interesus, pateiktą nagrinėjamų kūrinių tematiką, skaityti ir nagrinėti pasirenkami kūriniai arba jų ištraukos:

  • įvairių literatūros rūšių, tautosakos;
  • klasikinių ir šiuolaikinių autorių;
  • žymiausių lenkų ir užsienio vaikų literatūros autorių;
  • autorių, kurių kūryba ar biografija susijusi su Lietuva;
  • vaikų žurnalai, internetiniai puslapiai ir kt.

Rekomenduojamų autorių ir kūrinių sąrašas: H. J. Chmielewski „Tytus, Romek i Atomek“ (pasirinktas komiksas), René Goscinny „Mikołajek“, A. Frączek „Rany Julek! O tym, jak Julian Tuwim został poetą“, J. Holewińska „Skarpety i papiloty“, M. Jaworczakowa „Oto jest Kasia“, G. Kasdepke „Kacperiada“, B. Kosmowska (pasirinkta knyga), A. Lindgren „Fizia pończoszanka“ (arba kita pasirinkta knyga), S. Marciniak „Legenda o Piaście Kołodzieju“ (iš knygos „Historia Polski dla Piotrka“), B. Ostrowska „Opowieść o Januszu Korczaku“, R. Pisarski „O psie, który jeździł koleją“, G. Rodari „Bajki przez telefon“, A. Stelmaszyk knygos iš serijos apie gyvūnus, M. Strzałkowska „Karnawał z Karnawałem“ (inscenizacja), M. Terlikowska „Drzewo do samego nieba“, W. Zahorski „Bazyliszek“, „Legenda o Puntukasie“ (iš knygos „Podania i legendy wileńskie“) ir kt.
Pasirinkti klasikinių ir šiuolaikinių autorių eilėraščiai vaikams: L. J. Kern (eilėraščiai), M. Konopnicka (eilėraščiai), A. Mickiewicz (eilėraščiai, baladės), Cz. Miłosz „Słońce“, D. Wawiłow „Najpiękniejsze wiersze“ ir kt.

4 klasė

Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka. Mokomasi nagrinėti temas įvairiais aspektais pasirinktuose grožinės literatūros kūriniuose ir įvairiuose kultūros tekstuose. Atsižvelgiant į mokinių amžių ir jų interesus, pateiktą nagrinėjamų kūrinių tematiką, skaityti ir nagrinėti pasirenkami kūriniai arba jų ištraukos:

  • įvairių literatūros rūšių, tautosakos;
  • klasikinių ir šiuolaikinių autorių;
  • žymiausių lenkų ir užsienio vaikų ir jaunimo literatūros autorių;
  • autorių, kurių kūryba ar biografija susijusi su Lietuva;
  • vaikų žurnalai, interneto puslapiai ir kt.

Rekomenduojamų autorių ir kūrinių sąrašas: pvz., J. Brzechwa „Akademia pana Kleksa“, J. Christy „Kajko i Kokosz“ (pasirinktas komiksas), B. Gawryluk (pasirinktas apsakymas), J. Korczakowska „Spotkanie nad morzem“, N. Kucharska „Legenda o toruńskich piernikach“, Inscenizacija „Kopciuszek, czyli szklany pantofelek“ pagal Ch. Perrault, „Legenda o Juracie i Kastytisie“ pagal L. A. Jucewicz, C. S. Lewis „Opowieści z Narnii. Lew, czarownica i stara szafa“, S. Lebeau „Olbrzymek“, A. Lindgren „Dzieci z Bullerbyn“, K. Makuszyński „Awantura o Basię“, A. Maleszka pasirinkta knyga iš serijos „Magiczne drzewo“, A. A. Milne „Kubuś Puchatek“, A. Onichimowska (pasirinkta knyga), A. Stelmaszyk „Komnata szeptów“ (arba kita pasirinkta knyga iš serijos „Kroniki Archeo“), M. Szczygielski (pasirinkta knyga), Ł. Wierzbicki „Afryka Kazika“, W. Zahorski „Pan Twardowski“ (iš knygos „Podania i legendy wileńskie“) ir kt.
Šiuolaikinių ir klasikinių autorių eilėraščiai pasirinktinai: J. Kulmowa (eilėraščiai), A. Mickiewicz (1–2 eilėraščiai ir 1–2 baladės), Cz. Miłosz „Wyprawa do lasu“, M. Rusinek „Wierszyki domowe“, J. Twardowski (eilėraščiai) ir kt.
5–6 klasių koncentras

Skaito ir pagal pavyzdį aptaria tautosakos, literatūros kūrinius, atsižvelgdamas į bent du aspektus iš nurodytų. Sieja bent du autorius, su kuriais susipažino ugdymo procese, su kūriniais ir aptaria jų biografijos bent vieną elementą (E1.1.1).

Skaito ir aptaria tautosakos, literatūros kūrinius, atpažįsta jų istorinio konteksto bent du elementus iš pateiktų. Sieja bent tris autorius, su kuriais susipažino ugdymo procese, su kūriniais ir aptaria jų biografijos vieną kitą elementą (E1.1.2).

Skaito ir aptaria tautosakos, literatūros kūrinius, atpažįsta nurodytus jų istorinio konteksto elementus. Sieja dauguma autorių, su kuriais susipažino ugdymo procese, su kūriniais ir aptaria jų biografijos elementus (E1.1.3).

Skaito ir savarankiškai aptaria tautosakos, literatūros kūrinius, atpažįsta jų istorinio konteksto elementus. Sieja kūrinius su autoriais ir aptaria rašytojų biografijos elementus (E1.1.4).

Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka. Mokomasi įvairiais aspektais nagrinėti pateiktas privalomas temas pasirinktuose grožinės literatūros kūriniuose ir įvairiuose kultūros tekstuose.

  • Vaikystės pasaulis: emocijos, jausmai, patirtis, svajonės ir pomėgiai.
  • Namai. Šeima. Vaikų ir suaugusiųjų pasaulis.
  • Čia mūsų gimtinė, čia mūsų namai.
  • Senųjų laikų atgarsiai: tikrovė ir legendos.
  • Kasdienybės stebuklai, svajonės, vaizduotė. 
  • Kelionė po meno pasaulį.

Kultūros tekstų atranka. Atsižvelgiant į mokinių amžių ir jų interesus, pateiktą nagrinėjamų kūrinių problematiką, skaityti ir nagrinėti pasirenkami kūriniai arba jų ištraukos: įvairių rūšių ir žanrų; klasikinių ir šiuolaikinių autorių; žymiausių lenkų ir užsienio literatūros atstovų; autorių, kurių kūryba ar biografija susijusi su Lietuva; įvairių literatūros tipų: nuotykių, fantastinės; bibliniai pasakojimai ir mitai (adaptuoti vaikams), regiono legendos; dainos ir dainelės, skaičiuotės, mįslės, patarlės. Rinkdamasis tekstus, mokytojas atsižvelgia į tai, kad mokiniai perskaitytų ir aptartų bent 4 stambesnės formos kūrinius (romanus, apysakas, dramas) ir keletą smulkesnių žanrų kūrinių (pasakų, legendų, apsakymų, eilėraščių).

Rekomenduojamų autorių ir kūrinių sąrašas: pvz., A. Bahdaj „Wakacje z duchami“, I. Chmielewska „Pamiętnik Blumki“, A. Dziewit-Meller „Damy, dziewuchy, dziewczyny. Historia w spódnicy“, M. Grądzka „Legendy polskie“ (1–2 legendos, neskaitytos pradinėse klasėse), M. Kamiński „Razem na bieguny“, B. Kosmowska „Kolorowy szalik“, I. Krasicki (pasirinktos pasakėčios), B. Leśmian „Przygody Sindbada Żeglarza“, K. Makuszyński (pasirinktas romanas), S. Marciniak „Historia Polski dla Piotrka“, A. Mickiewicz (pasirinktos pasakėčios), „Pan Tadeusz“ (ištraukos pasirinktinai), L. M. Montgomery „Ania z Zielonego Wzgórza“, F. Molnar „Chłopcy z Placu Broni“, A. Murdzek „Demeter i Kora“, B. Prus „Katarynka“, H. Sienkiewicz „W pustyni i w puszczy“, M. Szczygielski „Czarownica piętro niżej“ arba kita pasirinkta knyga, M. Twain „Przygody Tomka Sawyera“, W. Zahorski „Podania i legendy wileńskie“ (1–2 legendos, neskaitytos pradinėse klasėse) ir kt.
Biblijos fragmentai: pvz., „O stworzeniu świata i człowieka“, „Przypowieść o miłosiernym Samarytaninie“.

Mitai: pvz., „Prometeusz“, „Demeter i Kora“, „Herakles“, „Tułaczka Odyseusza“.
Šiuolaikinių ir klasikinių autorių eilėraščiai pasirinktinai: K. I. Gałczyński, K. Iłłakowiczówna, H. Januszewska, V. Kudirka „Tautiška giesmė“ (vertimas į lenkų kalbą), J. Kulmowa, A. Mickiewicz, Cz. Miłosz, J. Słowacki, J. Tuwim, J. Twardowski, D. Wawiłow ir kt.

6 klasė

Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka. Mokomasi įvairiais aspektais nagrinėti pateiktas privalomas temas pasirinktuose grožinės literatūros kūriniuose ir įvairiuose kultūros tekstuose.

  • Savęs pažinimas ir asmenybės tobulinimas. Draugystės stebuklas.
  • Tarp vaikystės ir suaugusiųjų pasaulio. 
  • Tradicijos – kartų jungtis.
  • Vaizduotės galia. Tikrovės ir fantastikos pasaulis.
  • Legendos, mitai ir tikrovė. Savo šaknų paieška.

Kultūros tekstų atranka. Atsižvelgiant į mokinių amžių ir jų interesus, pateiktą nagrinėjamų kūrinių problematiką, skaityti ir nagrinėti pasirenkami kūriniai arba jų ištraukos: įvairių rūšių ir žanrų; klasikinių ir šiuolaikinių autorių; žymiausių lenkų ir užsienio literatūros atstovų; autorių, kurių kūryba ar biografija susijusi su Lietuva; įvairių literatūros – nuotykių, fantastinės – tipų; populiariosios literatūros kūrinių pavyzdžių; bibliniai pasakojimai ir mitai (adaptuoti vaikams), legendos; kiti kultūros tekstai (pvz., spektakliai, filmai, publicistika, muzikos kūriniai, televizijos laidos, dailė ir grafika, komiksai, reklama ir pan.). Rinkdamasis tekstus, mokytojas atsižvelgia į tai, kad mokiniai turėtų perskaityti ir aptarti bent 5 stambesnės formos kūrinius (romanus, apysakas, dramas) ir keletą smulkesnių žanrų kūrinių (pasakų, legendų, apsakymų, eilėraščių).

Rekomenduojamų autorių ir kūrinių sąrašas: pvz., F. H. Burnett, „Tajemniczy ogród“, A. Dziewit-Meller „Damy, dziewuchy, dziewczyny. Podróże w spódnicy“, K. I. Gałczyński „Teatrzyk Zielona Gęś“, R. Kosik (pasirinkta knyga), S. Marciniak „Historia Polski dla Piotrka“, A. Mickiewicz „Pan Tadeusz“ (fragmenty sceny z koncertem Wojskiego, polowanie), R. Mieczkowski (1–2 apysakos), E. Niziurski (pasirinkta knyga), K. Paterson „Most do Terabithii“, J. R. R. Tolkien „Hobbit, czyli tam i z powrotem“, J. Podsiadło „Czerwona kartka dla Sprężyny“ (arba kita pasirinkta knyga), H. Sienkiewicz „Janko Muzykant“ (arba kita pasirinkta novelė), W. Syrokomla „Gawędy“ (1-2), J. Styszyńska „Idol. Maria Skłodowska-Curie“, S. Szmaglewska „Czarne stopy“, D. Terakowska „Córka Czarownic“ arba „Lustro pana Grymsa“ ir kt.
Biblijos fragmentai: pvz. „Przypowieść o siewcy“, „Przypowieść o talentach“.
Mitai: pvz. „Tezeusz i Ariadna“, „Orfeusz i Eurydyka“, „Dedal i Ikar“.

Šiuolaikinių ir klasikinių autorių eilėraščiai pasirinktinai: K. Iłłakowiczówna, K. I. Gałczyński, H. Januszewska, J. Kochanowski, J. Kofta, J. Kulmowa, A. Mickiewicz, Cz. Miłosz, A. Rybałko, J. Słowacki, W. Szymborska, D. Wawiłow ir kt.
7–8 klasių koncentras

Skaito ir aptaria tautosakos, literatūros kūrinius, atpažįsta jų istorinio konteksto bent du elementus iš pateiktų. Sieja bent tris autorius, su kuriais susipažino ugdymo procese, su kūriniais ir aptaria jų vieną kitą biografijos elementą. Padedamas pasirenka literatūros kūrinį atsižvelgdamas į tematiką (E1.1.1).

Skaito ir aptaria literatūros kūrinius, jų istorinio konteksto bent tris elementus, atsakydamas į klausimus išreiškia nuomonę apie kūrinį. Sieja daugumą perskaitytų kūrinių su autoriais, jų biografijos ryškiausiais elementais ir su kitais kūriniais pagal nurodytą aspektą. Atsakydamas į nukreipiamuosius klausimus pasirenka literatūros kūrinį atsižvelgdamas į tematiką ir autorių (E1.1.2).

Skaito ir aptaria literatūros kūrinius, jų istorinio konteksto elementus pagal daugumą nurodytų aspektų. Atsakydamas į nukreipiamuosius klausimus aptaria kūrinių vertę bent dviem aspektais iš pateiktų. Sieja daugumą perskaitytų kūrinių su autoriais, jų biografijos elementais ir su kitais kūriniais pagal nurodytus aspektus. Iš esmės orientuojasi tekstų ir autorių įvairovėje ir pasirenka literatūros kūrinį atsižvelgdamas į tematiką ir autorių (E1.1.3).

Skaito ir savarankiškai aptaria literatūros kūrinius, jų istorinio konteksto elementus, aptaria kūrinių vertę. Sieja perskaitytus kūrinius su autoriais, jų biografijos elementais ir kitais kūriniais. Orientuojasi tekstų ir autorių įvairovėje ir pasirenka literatūros kūrinį atsižvelgdamas į tematiką, žanrą ir autorių (E1.1.4).

Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka. Mokomasi įvairiais aspektais nagrinėti pateiktas privalomas temas pasirinktuose grožinės literatūros kūriniuose ir įvairiuose kultūros tekstuose.

  • Jausmų sūkuryje.
  • Pasaulėžiūra. Mano ir kitų žmonių pasauliai.
  • Idealai. Autoritetai. Jauno žmogaus vertybių ugdymas.
  • Menas ir menininkai. Kūrėjas ir jo darbas.

Kultūros tekstų atranka. Atsižvelgiant į mokinių amžių ir jų interesus, pateiktą nagrinėjamų kūrinių problematiką, skaityti ir nagrinėti pasirenkami kūriniai arba jų ištraukos: įvairių rūšių ir žanrų; klasikinių ir šiuolaikinių autorių; žymiausių lenkų ir užsienio literatūros atstovų; autorių, kurių kūryba ar biografija susijusi su Lietuva; įvairių literatūros tipų – istorinio, nuotykių, komiškosios, fantastinės; kiti kultūros tekstai (pvz., spektakliai, filmai, publicistika, muzikos kūriniai, televizijos laidos, dailė ir grafika, komiksai, reklama ir pan.). Rinkdamasis tekstus, mokytojas atsižvelgia, kad mokiniai turėtų perskaityti ir aptarti bent 6 stambesnės formos kūrinius (romanus, apysakas, dramas) ir keletą smulkesnių žanrų kūrinių (apsakymų, eilėraščių ir pan.).

Rekomenduojamų autorių ir kūrinių sąrašas: pvz., D. Defoe „Przypadki Robinsona Kruzoe“, Ch. Dickens „Opowieść wigilijna“, A. Domańska „Historia żółtej ciżemki“ (fragmentas „Święty Kazimierz“), A. de Saint-Exupery „Mały Książę“, I. Jurgielewiczowa „Ten obcy“ (arba kitas pasirinktas romanas), K. I. Gałczyński „Teatrzyk Zielona Gęś“, J. Kochanowski, pasirinkta giesmė, „Treny“ (2–3 pasirinktinai), I. Krasicki „Żona modna“, J. I. Kraszewski „Kunigas“, S. Lem (1–2 apsakymai) K. Makuszyński „Szatan z siódmej klasy“, A. Mickiewicz „Świtezianka“ (ir kt.), „Grażyna“, W. Piotrowicz 1–2 apsakymai (iš tomo „Moja czasoprzestrzeń“), A. Mickiewicz „Dziady cz. II“, S. Mrożek „Lew“, M. Musierowicz (pasirinkta knyga), A. Onichimowska (1–2 apsakymai), B. Prus „Z legend dawnego Egiptu“ ir pasirinkta novelė („Sen“ ir (arba) „Omyłka“), K. Pranić „Ela-Sanela“, W. S. Reymont „Chłopi“ (fragmentas „Wigilia u Boryny“), H. Sienkiewicz „Latarnik“, W. Syrokomla „Margier“ (fragmentai), M. Szczygielski „Serce Neftydy“, S. Żeromski „Syzyfowe prace“ (ištrauka Zygier recytuje „Redutę Ordona”) ir kt.

Šiuolaikinių ir klasikinių autorių eilėraščiai pasirinktinai: R. Brandstaetter, K. Iłłakowiczówna, A. Mickiewicz, Cz. Miłosz, J. Lec, A. Rybałko, J. Słowacki, W. Szymborska, M. Świetlicki, J. Twardowski ir kt.

8 klasė

Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka. Pasirinktuose grožinės literatūros kūriniuose ir įvairiuose kultūros tekstuose mokomasi nagrinėti įvairiais aspektais pateiktas privalomas temas.

  • Jaunystė ir branda. Tikrovė ir svajonės.
  • Konfliktai ir jų sprendimo būdai.
  • Gyvenimo modeliai. Egzistencijos džiaugsmas.
  • Tradicinės vertybės šiuolaikinio žmogaus akimis.
  • Tapatybės paieškos.
  • Literatūra ir menas.

Kultūros tekstų atranka. Atsižvelgiant į mokinių amžių ir jų interesus, pateiktą nagrinėjamų kūrinių tematiką, skaityti ir nagrinėti pasirenkami kūriniai arba jų ištraukos: įvairių rūšių ir žanrų; klasikinių ir šiuolaikinių autorių; žymiausių lenkų ir užsienio literatūros atstovų; autorių, kurių kūryba ar biografija susijusi su Lietuva; įvairių literatūros tipų – istorinės, nuotykių ar detektyvinės, komiškosios, fantastinės, populiariosios literatūros; priskiriami kitiems kultūros tekstams (pvz., spektakliai, filmai, publicistika, muzikos kūriniai, televizijos laidos, dailė ir grafika, komiksai, reklama ir pan.). Rinkdamasis tekstus, mokytojas atsižvelgia į tai, kad mokiniai turėtų perskaityti ir aptarti bent 6 stambesnės formos kūrinius (romanus, apysakas, dramas) ir keletą smulkesnių žanrų kūrinių (pvz., apsakymų, eilėraščių ir pan.).

Rekomenduojamų autorių ir kūrinių sąrašas: pvz., M. Białoszewski „Pamiętnik z powstania warszawskiego“, A. C. Doyle „Sherlock Holmes“, M. Hemar (fragmenty tekstów do kabaretów), J. Green „Gwiazd naszych wina“, E. Hemingway „Stary człowiek i morze“, A. Fredro „Zemsta“, A. Kamiński „Kamienie na szaniec“, R. Kapuściński (pasirinkti reportažai) T. Konwicki „Dziura w niebie“, I. Krasicki „Człowiek i zdrowie“, S. Lem (apsakymai pasirinktinai), H. Lee „Zabić drozda“, A. Mickiewicz „Pan Tadeusz“ (Spowiedź Jacka Soplica), S. Mrożek „Artysta“, E. Nowak (pasirinkta knyga), E. Orzeszkowa (pasirinkta novelė, pvz. „Daj kwiatek“), S. Piasecki „Zapiski oficera Armii Czerwonej“, B. Prus „Na wakacjach“, A. Sapkowski „Opowieści o Wiedźminie“ (pasirinkta apysaka), J. Słowacki „Balladyna“, W. Szekspir „Romeo i Julia“, D. Terakowska „Tam, gdzie spadają anioły“, O. Tokarczuk (pasirinktas apsakymas), M. Wańkowicz „Ziele na kraterze“ ir kt.

Eilėraščiai klasikinių ir šiuolaikinių autorių pasirinktinai: pvz. K. K. Baczyński, S. Baliński, K. Iłłakowiczówna, K. I. Gałczyński, Z. Herbert, W. Hulewicz, E. Lipska, H. Mażul, A. Mickiewicz, Cz. Miłosz, T. Różewicz, A. Rybałko, J. Słowacki, E. Stachura, W. Szymborska, J. Sztaudynger, J. Twardowski ir kt.
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Skaito ir pagal modelį aptaria kūrinius literatūros proceso kontekste. Sieja kai kuriuos aptartus kūrinius su autoriais, jų biografijos bent dviem elementais ir su kitais kūriniais pagal nurodytą aspektą. Atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus apibūdina literatūros raidą kaip istorinio proceso dalį, atpažįsta bent vieną istorinio konteksto elementą. Atsakydamas į nukreipiamuosius klausimus pasirenka literatūros kūrinį atsižvelgdamas į tematiką (E1.1.1).

Skaito ir atsakydamas į nukreipiamuosius klausimus aptaria kūrinius literatūros proceso kontekste. Sieja daugumą aptartų kūrinių su autoriais, jų biografijos ryškiausiais elementais ir kitais kūriniais. Atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus apibūdina literatūros raidą kaip istorinio proceso dalį, atpažįsta bent du istorinio konteksto elementus. Orientuojasi tekstų ir autorių įvairovėje ir pasirenka literatūros kūrinį atsižvelgdamas į tematiką (E1.1.2).

Skaito ir aptaria kūrinius literatūros proceso kontekste. Sieja nagrinėtus kūrinius su autoriais, jų biografijos elementais ir kitais kūriniais. Apibūdina literatūros raidą kaip istorinio proceso dalį, atpažįsta istorinio konteksto elementus ir pagal pavyzdį aptaria. Orientuojasi tekstų ir autorių įvairovėje ir pasirenka literatūros kūrinį atsižvelgdamas į tematiką, žanrą ir autorių (E1.1.3).

Skaito ir savarankiškai aptaria kūrinius literatūros proceso kontekste. Sieja nagrinėtus kūrinius su autoriais, jų biografijos elementais ir kitais kūriniais. Savarankiškai apibūdina literatūros raidą kaip istorinio proceso dalį, atpažįsta ir aptaria istorinio konteksto elementus. Orientuojasi tekstų ir autorių įvairovėje ir tikslingai pasirenka literatūros kūrinį atsižvelgdamas į tematiką, žanrą ir autorių (E1.1.4).

Grožinės literatūros raida (problematika ir autoriai). 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Grožinės literatūros raida (problematika ir autoriai). Mokomasi suvokti grožinės literatūros epochų (Antikos, Viduramžių, Renesanso, Baroko, Šviečiamojo amžiaus ir Romantizmo) ir krypčių esminius ypatumus, aptarti jų idėjas skirtinguose kontekstuose. Mokomasi gretinti aptarinėjamos epochos kūrinius su skirtingais kultūros tekstais. Aptariama įvardytų epochų idėjų ir motyvų įtaka šiuolaikinei kultūrai. Mokomasi nagrinėti įvairiais aspektais pateiktas privalomas temas pasirenkant grožinės literatūros kūrinius ir įvairius kultūros tekstus. Skaityti pasirenkami kūriniai arba jų ištraukos. Kiekvienos epochos užsienio literatūros 1 ar 2 kūrinių arba jų ištraukų parinkimas, atsižvelgiant į mokinių amžių ir gebėjimų lygį, integravimo galimybėmis su užsienio kalbomis ir siekiant išvengti kartojimo su lietuvių kalbos ir literatūros dalyko programa.

Biblija ir jos tradicija. Senojo ir Naujojo Testamentų vaizdiniai, herojai ir siužetai: jų interpretacija literatūroje, pvz., krikščioniškoji meilės samprata, auka ir aukojimasis. Bibliniai motyvai literatūros kūriniuose ir įvairiuose kultūros tekstuose.

Antika. Mitų reikšmė antikos ir dabarties žmogaus gyvenimui. Epas – tautinę bendruomenę vaizduojantis, ugdantis ir telkiantis pasakojimas. Epo herojus ir jo kovos prasmė. Epinio pasakojimo poetika. Antikinė drama ir jos reikšmė. Antikiniai motyvai literatūros kūriniuose ir įvairiuose kultūros tekstuose. Garbės ir šlovės sampratos atsispindėjimas įvairiuose literatūros žanruose. Autoriai ir kūriniai pasirinktinai.

Viduramžiai ir jų vaizdavimas literatūroje. Viduramžių žmogaus ir pasaulio samprata. Religinis menas: ištikimybė, garbė, pamaldumas, šventumas, asketizmas, mirties šokis („danse macabre“). Riterių literatūros vaizdiniai, siužetai klasikinėje ir šiuolaikinėje literatūroje. Valdovo vaizdavimas. Valdovo idealas ir jo atsakomybė. Pirmieji religiniai ir pasaulietiški kūriniai lenkų kalba. Šiuolaikinio žmogaus polemika su viduramžių vertybėmis ir idealais. Autoriai ir kūriniai pasirinktinai.

Renesanso kultūra. Renesansas – tai atradimų epocha. Humanistinės vertybės: pasaulio grožis, tikėjimas, garbė, sąžinės ramybė, gėris, darbas, kūrybiškumas, asmenybės harmonija, draugystė, meilė. Renesanso žmogaus bruožai. Tėvynės samprata. Tarnyba Tėvynei. Abiejų Tautų Respublika, jos reikšmė ir kultūrinis gyvenimas. Literatūros kūriniai gimtąja kalba. Jano Kochanovskio literatūros fenomenas. Šekspyro dramaturgijos reikšmė teatro istorijoje. Renesanso bruožai ir humanistinės vertybės šiuolaikinėje kultūroje. Autoriai ir kūriniai: pvz., M. Rej. Jo reikšmė gimtosios kalbos raidai. J. Kochanowski „Pieśni“ (1 ar 2 pasirinkti kūriniai); himnas „Czego chcesz od nas Panie“, „Treny“ (pasirinktinai), P. Skarga „Kazanie o miłości ku ojczyźnie“, M. Dauksza „Katechizm“ (ištraukos) ir kt.

Barokas. Žmogaus ir pasaulio prieštaringumas. Kova tarp gėrio ir blogio. Barokinis konceptizmas ir jo raiška įvairiuose kultūros tekstuose. Sarmatizmo fenomenas lenkų kultūroje. Nuo epistolografijos ir atsiminimų iki šiuolaikinio laiško ir interneto tinklaraščio. Barokinio meno savitumas ir jo atspindys šiuolaikinėje kultūroje. Autoriai ir kūriniai: pvz., A. Morsztyn (eilėraščiai), J. Ch. Pasek „Pamiętniki“, M. Sarbiewski (jo asmenybė ir reikšmė kultūrai), Jan III Sobieski „Listy do Marysieńki“, M. Sęp-Szarzyński (eilėraščiai), Z. Morsztyn (eilėraščiai), D. Naborowski (eilėraščiai) ir kt.

Šviečiamasis amžius. Apšvietos epochos vertybės: mokslas, išsilavinimas, proto ir patirties iškėlimas. Viešųjų ir privačių reikalų, pareigos ir jausmo konfliktas. Tautos, pilietybės ir pareigos supratimas. Juoko, ironijos ir kritikos galia. Šviečiamojo amžiaus temų atspindys ir žanrų įvairovė I. Krasickio kūryboje. Tarp racionalizmo ir sentimentalizmo. Abiejų Tautų Respublikos kultūrinis palikimas. Šviečiamojo amžiaus įtaka šiuolaikinei kultūrai. Autoriai ir kūriniai: pvz., I. Krasicki „Bajki“ (pasirinktinai) „Do króla“, „Monachomachia“, M. F. Karpiński „Laura i Filon“, „Bóg się rodzi“, J. Wybicki „Pieśń Legionów Polskich we Włoszech“, A. Naruszewicz (eilėraščiai) ir kt.

Romantizmo tradicijos. Romantinis maištas ir individualizmas, tragizmas. Išorinis ir vidinis konfliktas. Psichologinis veikėjų dramatizmas. Gėrio ir blogio kova pasaulyje ir žmoguje. Moters ir meilės idealizavimas. Gamtos ir žmogaus jausmų pasaulio sąveika. Kova už laisvę, patriotizmas. Domėjimasis tautosaka, praeitimi. Menininko kaip pranašo vaidmuo. Dvaras – kultūrinio gyvenimo centras, tradicijos puoselėtojas. Jo išlikimo svarba. Vilniaus romantizmo mokykla. Šiuolaikinio žmogaus polemika su romantizmo idealais ir pasaulėjauta. Autoriai ir kūriniai: pvz. A. Fredro (pasirinktos dramos ištraukos), J. I. Kraszewski „Powieść bez tytułu“, A. Mickiewicz (eilėraščiai), „Ballady i romanse“ (pvz. „Romantyczność“, „Lilie“), „Dziady cz. II“, „Konrad Wallenrod“, „Pan Tadeusz“, C. K. Norwid (eilėraščiai), J. Słowacki „Pieśń legionów litewskich”, (eilėraščiai), W. Syrokomla (jo asmenybė ir reikšmė kultūroje) ir kt.

Kultūros tekstų atranka. Skaityti ir nagrinėti pasirenkami grožinės literatūros ir įvairūs kultūros tekstai: jų problematika atspindi Antikos, Viduramžių, Renesanso, Baroko, Šviečiamojo amžiaus idėjas, Romantizmo tematiką ir vertybes; lenkų ir kai kurie kiti visuotinės literatūros kūriniai, kurie padeda suvokti literatūros istoriškumą, sudaryti gimtosios literatūros raidos vaizdą; įvairių rūšių ir žanrų; autorių, kurių kūryba ar biografija susijusi su Lietuva; įvairūs šiuolaikinės literatūros ir kultūros tekstai, kuriuose atsispindi antikos, viduramžių, renesanso, baroko, Šviečiamojo amžiaus idėjos, romantizmo tematika ar vertybės; aukštosios, populiariosios, masinės kultūros pavyzdžiai.

10 (II gimnazijos) klasė

Grožinės literatūros raida (problematika ir autoriai). Mokomasi suvokti grožinės literatūros epochų (XIX a. antrosios pusės, XX a. ir XXI a.) ir krypčių esminius ypatumus, aptarti jų idėjas skirtinguose kontekstuose. Mokosi gretinti aptariamos epochos kūrinius su skirtingais kultūros tekstais. Mokomasi atpažinti įvardytų epochų idėjų ir motyvų įtaką šiuolaikinei kultūrai. Mokomasi įvairiais aspektais nagrinėti pateiktas privalomas temas pasirenkant grožinės literatūros kūrinius ir įvairius kultūros tekstus. Skaityti pasirenkami kūriniai arba jų ištraukos. Kiekvienos epochos užsienio literatūros 1 ar 2 kūriniai arba jų ištraukos parenkamos, atsižvelgiant į mokinių amžių ir gebėjimų lygį, integravimo galimybes su užsienio kalbų mokymo turiniu ir siekiant išvengti kartojimo su lietuvių kalbos ir literatūros dalyko programa.

Pozityvistinė literatūra. Lenkų pozityvizmo idealai. Žmogus ir visuomenė. Kova dėl visuomenės atnaujinimo. Naujas patriotizmo supratimas. Kartų konfliktas kūryboje ir gyvenime. Sukilimo Lenkijoje ir Lietuvoje atspindžiai literatūroje ir kultūroje. Literatūrinė istorinių įvykių interpretacija. Tolerancijos ir antisemitizmo problematika. Žmogus ir pinigai, materialinės vertybės, socialinė padėtis. Literatūrinis ir kultūrinis gyvenimas XIX a. 2-oje pusėje. Lietuviškieji motyvai XIX a. lenkų literatūroje ir kultūroje. Pozityvistinė literatūra šiuolaikinio skaitytojo akimis. Autoriai ir kūriniai: pvz., B. Prus (feljetonai arba novelės), H. Sienkiewicz (novelės), „Quo vadis“, „Potop“, E. Orzeszkowa (novelės), M. Konopnicka „Mendel Gdański“ ir pasirinkti eilėraščiai, A. Asnyk (eilėraščiai) ir kt.

Modernizmas (Młoda Polska). Nusivylimas pozityvistiniais idealais. Visuomeninės antagonizmaas. Dekadentizmas. Kartų konfliktas. Visuomeninių luomų (buržuazijos) pasaulėžiūros kritika. Modernizmo literatūros principai: menas menui, estetizmas, individualizmas, nuotaikingumas. Meninių krypčių įvairovė skirtinguose kultūros tekstuose (impresionizmas, simbolizmas, natūralizmas). Šiuolaikinio žmogaus polemika su modernizmo idealais ir pasaulėjauta. Autoriai ir kūriniai: pvz., K. Przerwa-Tetmajer (eilėraščiai), J. Kasprowicz (eilėraščiai), L. Staff (eilėraščiai), S. Żeromski „Siłaczka“, „Wierna rzeka“, G. Zapolska „Moralność pani Dulskiej“ ir kt.

Tarpukario dvidešimtmetis. Nepriklausomybės atgavimo džiaugsmas ir nauji literatūros uždaviniai. Tarp tradicionalizmo, avangardizmo ir katastrofizmo. Poetinių grupių – „Skamander“, „Żagary“ – atstovai ir jų kūryba. Literatūrinis ir kultūrinis gyvenimas XX a. pradžioje Vilniuje. Autoriai ir kūriniai: pvz., J. Tuwim (eilėraščiai), K. Wierzyński (eilėraščiai), Cz. Miłosz (eilėraščiai), T. Bujnicki (eilėraščiai), M. Pawlikowska-Jasnorzewska (eilėraščiai), M. Dąbrowska „Marcin Kozera“, K. I. Gałczyński (eilėraščiai), B. Leśmian (eilėraščiai) ir kt.

Literatūra nuo 1939 m. Antrasis pasaulinis karas literatūroje. Holokaustas. Totalitarizmo patirtis. Vertybių krizė XX a. II pusėje pakitusiame pasaulyje. Literatūra – vertybių gynėja. Literatūros amžinosios temos ir motyvai: humanizmas, empatija, gyvenimo prasmės ieškojimas, meilės siekimas, individualizmas, patriotizmas, garbė, maištas ir kt. Šiuolaikinės literatūros ir kultūros temos, idėjos, formos. Šiuolaikinių Vilniaus poetų kūryba. Autoriai ir kūriniai: pvz.. K. K. Baczyński (eilėraščiai), S. Barańczak (eilėraščiai), Z. Herbert (eilėraščiai), R. Kapuściński (reportažai), T. Konwicki (pasirinktas romanas), L. Kruczkowski „Niemcy“, Cz. Miłosz (eilėraščiai), Z. Nałkowska „Medaliony“, J. Iwaszkiewicz „Ikar“, W. Piotrowicz (apsakymai), T. Różewicz (eilėraščiai), A. Rybałko (eilėraščiai), J. Twardowski (eilėraščiai), J. Szostakowski (eilėraščiai), W. Szymborska (eilėraščiai), O. Tokarczuk (apysakos) ir kt.

Kultūros tekstų atranka. Skaityti ir nagrinėti pasirenkami grožinės literatūros ir kultūros tekstai: atspindintys XIX ir XX a. literatūros epochų idėjas, tematiką ir vertybes; lenkų ir kai kurie kiti visuotinės literatūros kūriniai, kurie padeda suvokti literatūros istoriškumą, sudaryti gimtosios literatūros raidos vaizdą; įvairių rūšių ir žanrų; autorių, kurių kūryba ar kultūrinė veikla susijusi su Lietuva; aukštosios, populiariosios, masinės kultūros pavyzdžiai.
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Skaito ir aptaria kūrinį remdamasis literatūros raidos žiniomis pagal du aspektus iš pateiktų. Aptaria rašytojo iš privalomų kūrinių sąrašo kūrybos vertę pagal nurodytą aspektą. Konsultuodamasis pasirenka kūrinį atsižvelgdamas į tematiką ir autorių (E1.1.1).

Skaito ir aptaria kūrinį remdamasis literatūros raidos žiniomis pagal bent tris aspektus iš pateiktų, įžvelgia vieną kitą bruožą, būdingą epochai, kurioje kūrinys atsirado (pvz., problematiką, tradicijas). Aptaria kai kurių rašytojų iš privalomų kūrinių sąrašo kūrybos vertę literatūros kontekste pagal bent du aspektus iš pateiktų. Pasirenka kūrinį atsižvelgdamas į tematiką, žanrą ir autorių (E1.1.2).

Skaito ir aptaria kūrinį remdamasis literatūros raidos žiniomis, įžvelgia bruožus, būdingus epochai, kurioje kūrinys atsirado (pvz., problematiką, stilių ar kalbą, tradicijas). Aptaria rašytojų iš privalomų kūrinių sąrašo kūrybos vertę literatūros istorijos kontekste pagal nurodytus aspektus. Pasirenka kūrinį atsižvelgdamas į tematiką, žanrą, autorių ir problematiką (E1.1.3).

Skaito ir aptaria kūrinį remdamasis literatūros raidos žiniomis, įžvelgia bruožus būdingus epochai, kurioje kūrinys atsirado (problematiką, stilių, kalbą ir tradicijas). Aptaria rašytojų iš privalomų kūrinių sąrašo kūrybos vertę istorijos ir platesniame kultūros kontekste. Tikslingai pasirenką kūrinį atsižvelgdamas į tematiką, žanrą, autorių ir problematiką (E1.1.4).

Nagrinėjama problematika. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Nagrinėjama problematika. Mokomasi įvairiais aspektais nagrinėti pateiktas privalomas problemines temas pasirenkant ir gretinant grožinės literatūros kūrinius ir kitus įvairius kultūros tekstus. Aptariama skaitomų skirtingų epochų kūrinių idėjų ir motyvų įtaka šiuolaikinei kultūrai. Skaityti pasirenkami kūriniai arba jų ištraukos iš privalomų ir rekomenduojamų kūrinių sąrašų atsižvelgiant į tekstų atrankos kriterijus.

  • Žmogus istorijos sūkuryje. Individo vaidmuo istorijoje: kova ir bejėgystė prieš istorijos mechanizmus. Tautos likimo dramatizmas. Tautinio išsivadavimo kova. Santvarkos kaita. Valdžia ir žmogus. Istorinės tiesos ir meninės išmonės santykis.
  • Žmogus ir tradicija. Antikinės kultūros atspindžiai literatūroje ir menuose. Krikščionybės tradicijos Europos ir lenkų kultūroje. Tautinės tradicijos ir kultūros ženklai literatūroje. Šeimos vaidmuo pažįstant ir tęsiant tradicijas. Kūrėjų ir jų kartų dialogas literatūroje.
  • Žmogus tarp kitų žmonių. Individo laisvė ir atsakomybė. Žmogaus teisė į laimę ir pareiga artimiesiems, visuomenei ir tautai. Socialinė hierarchija ir antagonizmai visuomenėje: jų priežastis ir pasekmės. Jaunystė – branda – senatvė: žmogiškosios būties tarpsniai. Savigarba ir pagarba kitiems. Nesitaikstančios su pasauliu asmenybės.
  • Žmogus vertybių pasaulyje. Universaliosios vertybės ir jų reikšmė žmogaus gyvenime. Žmogus tarp gėrio ir blogio. Žmogaus ryšys su gamta. Gyvenimo prasmės ir savo vietos gyvenime ieškojimas.
  • Žmogaus tapatybės apraiškos. Tautinės tapatybės elementai: kalba, kultūra, religija, tradicijos. Jų vaidmuo globalizacijos laikais. Kosmopolitizmas. Tolerancija kitoms kultūroms, kalboms, papročiams.

Žmogus istorijos sūkuryje. Individo vaidmuo istorijoje: kova ir bejėgystė prieš istorijos mechanizmus. Tautos likimo dramatizmas. Tautinio išsivadavimo kova. Santvarkos kaita. Valdžia ir žmogus. Istorinės tiesos ir meninės išmonės santykis.

Žmogus ir tradicija. Antikinės kultūros atspindžiai literatūroje ir menuose. Krikščionybės tradicijos Europos ir lenkų kultūroje. Tautinės tradicijos ir kultūros ženklai literatūroje. Šeimos vaidmuo pažįstant ir tęsiant tradicijas. Kūrėjų ir jų kartų dialogas literatūroje.

Žmogus tarp kitų žmonių. Individo laisvė ir atsakomybė. Žmogaus teisė į laimę ir pareiga artimiesiems, visuomenei ir tautai. Socialinė hierarchija ir antagonizmai visuomenėje: jų priežastis ir pasekmės. Jaunystė – branda – senatvė: žmogiškosios būties tarpsniai. Savigarba ir pagarba kitiems. Nesitaikstančios su pasauliu asmenybės.

Žmogus vertybių pasaulyje. Universaliosios vertybės ir jų reikšmė žmogaus gyvenime. Žmogus tarp gėrio ir blogio. Žmogaus ryšys su gamta. Gyvenimo prasmės ir savo vietos gyvenime ieškojimas.

Žmogaus tapatybės apraiškos. Tautinės tapatybės elementai: kalba, kultūra, religija, tradicijos. Jų vaidmuo globalizacijos laikais. Kosmopolitizmas. Tolerancija kitoms kultūroms, kalboms, papročiams.

Literatūros ir kitų kultūros tekstų atranka. Atsižvelgiant į pateiktą problematiką, skaityti ir nagrinėti pasirenkami kūriniai (arba jų ištraukos) iš privalomų ir rekomenduojamų autorių ir kūrinių sąrašo: įvairių rūšių ir žanrų; klasikinių ir šiuolaikinių autorių; žymiausių lenkų ir užsienio literatūros atstovų; autorių, kurių kūryba ar biografija susijusi su Lietuva; priskiriami kitiems kultūros tekstams (pvz., spektakliai, filmai, publicistika, muzikos kūriniai, televizijos laidos, dailė ir grafika, komiksai, reklama ir pan.). Privalomų kūrinių sąraše pateikti kūriniai, kuriuos reikia perskaityti ir išsamiai išnagrinėti. Kitiems (rekomenduojamiems) autoriams ir kūriniams skiriama žymiai mažiau laiko, jie gali būti naudojami kaip kontekstai privalomų kūrinių interpretacijai ir nagrinėjamos problematikos aptarimui. Kūrinių nagrinėjimo tvarką, atsižvelgdamas į individualiąją programą, nustato pats mokytojas. Mokytojas taip pat savo nuožiūra gali pasirinkti, kokius kūrinius arba jų ištraukas iš privalomų ir rekomenduojamų kūrinių sąrašo tikslinga pasirinkti nurodytoms problemoms nagrinėti. Rekomenduojamas kūrinių sąrašas gali būti koreguojamas mokytojo atsižvelgiant į mokinių pasiūlymus, poreikius ir kitas aplinkybes.

Privalomų kūrinių sąrašas: Sofokles „Antygona“, W. Szekspir „Hamlet“, A. Mickiewicz „Dziady, cz. III“, A. Mickiewicz „Pan Tadeusz“, E. Orzeszkowa „Nad Niemnem“, B. Prus „Lalka“, S. Wyspiański „Wesele“, S. Żeromski „Ludzie bezdomni“.

Rekomenduojamų kūrinių sąrašas: Biblia (ištraukos), Ajschylos „Prometeusz skowany“, N. Machiavelli „Książę“, Dante „Boska komedia“, J. W. Goethe „Faust“, A. Mickiewicz „Dziady, cz. IV“ J. Słowacki „Kordian“, H. Balzak „Ojciec Goriot“, G. Flaubert „Pani Bovary“, H. Sienkiewicz „Trylogia“, W. S. Reymont „Chłopi“, F. Dostojewski „Zbrodnia i kara“, M. Dąbrowska „Noce i dnie“, S. Żeromski „Przedwiośnie“, W. Gombrowicz „Ferdydurke“, M. Bułhakow „Mistrz i Małgorzata“, J. Iwaszkiewicz (opowiadania do wyboru), J. Conrad „Jądro ciemności“, B. Schulz „Sklepy cynamonowe“, Z. Kuncewiczowa „Cudzoziemka“, J. Mackiewicz „Droga donikąd“, S. Piasecki (wybrana powieść), M. Białoszewski „Pamiętnik z powstania warszawskiego“, Cz. Miłosz „Rodzinna Europa“, „Zniewolony umysł“, G. Orwell „Rok 1984“, G. Herling-Grudziński „Inny świat“, „Wieża“, T. Różewicz „Kartoteka“, T. Konwicki „Bohiń“, „Kronika wypadków miłosnych“, W. Szymborska „Lektury nadobowiązkowe“, R. Kapuściński (wybrane reportaże), D. Terakowska „Poczwarka“, Jan Paweł II „Pamięć i tożsamość“, P. Huelle „Opowiadania na czas przeprowadzki“, W. Piotrowicz „Moja czasoprzestrzeń“, K. Sabaliauskaitė (wybrana powieść) ir kt.

Rekomenduojamų autorių eilėraščiai pasirinktinai: J. Kochanowski, J. A. Morsztyn, I. Krasicki, A. Mickiewicz, J. Słowacki, C. K. Norwid, L. Staff, K. Przerwa-Tetmajer, J. Kasprowicz, B. Leśmian, J. Liebert, J. Lechoń, J. Tuwim, K. Wierzyński, K. I. Gałczyński, J. Czechowicz, K. K. Baczyński, Wł. Broniewski, S. Grochowiak, M. Białoszewski, T. Różewicz, Cz. Miłosz, T. Bujnicki, K. Iłłakowiczówna, Z. Herbert, H. Poświatowska, W. Szymborska, J. Twardowski, S. Barańczak, J. Polkowski, E. Stachura, E. Lipska, A. Zagajewski, J. Podsiadło, N. Kulesza, A. Kamieńska, J. Hartwig, U. Kozioł, B. Maj, A. Świetlicki, S. Worotyński, H. Mażul, A. Rybałko ir kt.

IV gimnazijos klasė

Nagrinėjama problematika. Mokomasi įvairiais aspektais nagrinėti pateiktas privalomas temas pasirenkant ir gretinant grožinės literatūros kūrinius ir įvairius kultūros tekstus. Skaitomi XX ir XXI a. kūriniai; aptariama jų problematika; įžvelgiamos jų sąsajos su kitų epochų kūriniais ir kultūros tekstais. Skaityti pasirenkami kūriniai arba jų ištraukos iš privalomų ir rekomenduojamų kūrinių sąrašų atsižvelgiant į tekstų atrankos kriterijus.

  • Istoriniai įvykiai ir atskiro asmens išgyvenimai. Asmens ir jo vertybių išbandymas.
  • Tradicija ir naujos paieškos. Prisirišimas prie tradicijos ir jos “laužymas”. Kūrėjų dialogas su literatūrine tradicija. Aukštoji ir masinė kultūra. Populiariosios kultūros apraiška ir jų vertinimas.
  • Žmogus – sociali būtybė. Žmogus kitų žmonių kančios ir nelaimių akivaizdoje. Normos ir stereotipai tarpasmeniniuose santykiuose. Tapatinimasis su savąja karta. Kartų polilogas. Žmogiškumas kaip dovana ir įpareigojimas. Pilietiškumo nuostata.
  • Vertybių universalumas ir kaita. Vertybės ir antivertybės. Dvasingumas, idealizmas ir materialiosios vertybės. Laisvas vertybių pasirinkimas: šiuolaikinio žmogaus orientyrai. Skirtingi gyvenimo modeliai. Žmogiškumas kaip vienijanti vertybė.
  • Tapatybės paieškos daugiakultūriniame pasaulyje. Tolerancijos idėjos sklaida. Lietuviškieji motyvai lenkų literatūroje.

Istoriniai įvykiai ir atskiro asmens išgyvenimai. Asmens ir jo vertybių išbandymas.

Žmogus – sociali būtybė. Žmogus kitų žmonių kančios ir nelaimių akivaizdoje. Normos ir stereotipai tarpasmeniniuose santykiuose. Tapatinimasis su savąja karta. Kartų polilogas. Žmogiškumas kaip dovana ir įpareigojimas. Pilietiškumo nuostata.

Vertybių universalumas ir kaita. Vertybės ir antivertybės. Dvasingumas, idealizmas ir materialiosios vertybės. Laisvas vertybių pasirinkimas: šiuolaikinio žmogaus orientyrai. Skirtingi gyvenimo modeliai. Žmogiškumas kaip vienijanti vertybė.

Tapatybės paieškos daugiakultūriniame pasaulyje. Tolerancijos idėjos sklaida. Lietuviškieji motyvai lenkų literatūroje.

Literatūros ir kitų kultūros tekstų atranka. Atsižvelgiant į pateiktą problematiką, skaityti ir nagrinėti pasirenkami kūriniai (arba jų ištraukos) iš privalomų ir rekomenduojamų autorių ir kūrinių sąrašo; įvairių rūšių ir žanrų; klasikinių ir šiuolaikinių autorių; žymiausių lenkų ir užsienio literatūros atstovų; autorių, kurių kūryba ar biografija susijusi su Lietuva; priskiriami kitiems kultūros tekstams (pvz., spektakliai, filmai, publicistika, muzikos kūriniai, televizijos laidos, dailė ir grafika, komiksai, reklama ir pan.). Privalomų kūrinių sąraše pateikti kūriniai, kuriuos reikia perskaityti ir išsamiai išnagrinėti. Kitiems (rekomenduojamiems) autoriams ir kūriniams skiriama žymiai mažiau laiko, jie gali būti naudojami kaip kontekstai privalomų kūrinių interpretacijai ir nagrinėjamos problematikos aptarimui. Kūrinių nagrinėjimo tvarką, atsižvelgdamas į individualiąją programą, nustato pats mokytojas. Mokytojas taip pat savo nuožiūra gali pasirinkti, kokius kūrinius arba jų ištraukas iš privalomų ir rekomenduojamų kūrinių sąrašo tikslinga pasirinkti nurodytoms problemoms nagrinėti. Rekomenduojamas kūrinių sąrašas gali būti koreguojamas mokytojo atsižvelgiant į mokinių pasiūlymus, poreikius ir kitas aplinkybes.

Privalomų kūrinių sąrašas: Z. Nałkowska „Granica“, T. Borowski (opowiadania do wyboru), Cz. Miłosz „Dolina Issy“, A. Camus „Dżuma“, S. Mrożek „Tango“, O. Tokarczuk „Prawiek i inne czasy“.

Rekomenduojamų kūrinių sąrašas: Biblia (ištraukos), Ajschylos „Prometeusz skowany“, N. Machiavelli „Książę“, Dante „Boska komedia“, J. W. Goethe „Faust“, A. Mickiewicz „Dziady, cz. IV“ J. Słowacki „Kordian“, H. Balzak „Ojciec Goriot“, G. Flaubert „Pani Bovary“, H. Sienkiewicz „Trylogia“, W. S. Reymont „Chłopi“, F. Dostojewski „Zbrodnia i kara“, M. Dąbrowska „Noce i dnie“, S. Żeromski „Przedwiośnie“, W. Gombrowicz „Ferdydurke“, M. Bułhakow „Mistrz i Małgorzata“, J. Iwaszkiewicz (opowiadania do wyboru), J. Conrad „Jądro ciemności“, B. Schulz „Sklepy cynamonowe“, Z. Kuncewiczowa „Cudzoziemka“, J. Mackiewicz „Droga donikąd“, S. Piasecki (wybrana powieść), M. Białoszewski „Pamiętnik z powstania warszawskiego“, Cz. Miłosz „Rodzinna Europa“, „Zniewolony umysł“, G. Orwell „Rok 1984“, G. Herling-Grudziński „Inny świat“, „Wieża“, T. Różewicz „Kartoteka“, T. Konwicki „Bohiń“, „Kronika wypadków miłosnych“, W. Szymborska „Lektury nadobowiązkowe“, R. Kapuściński (wybrane reportaże), D. Terakowska „Poczwarka“, Jan Paweł II „Pamięć i tożsamość“, P. Huelle „Opowiadania na czas przeprowadzki“, W. Piotrowicz „Moja czasoprzestrzeń“, K. Sabaliauskaitė (wybrana powieść) ir kt.

Rekomenduojamų autorių eilėraščiai pasirinktinai: F. Petrarca, J. Kochanowski, J. A. Morsztyn, I. Krasicki, A. Puszkin, A. Mickiewicz, J. Słowacki, C. K. Norwid, L. Staff, Ch. Baudelaire, K. Przerwa – Tetmajer, J. Kasprowicz, B. Leśmian, J. Liebert, J. Lechoń, J. Tuwim, K. Wierzyński, K. I. Gałczyński, J. Czechowicz, K. K. Baczyński, Wł. Broniewski, S. Grochowiak, M. Białoszewski, T. Różewicz, Cz. Miłosz, T. Bujnicki, K. Iłłakowiczówna, Z. Herbert, H. Poświatowska, W. Szymborska, J. Twardowski, S. Barańczak, J. Polkowski, E. Stachura, E. Lipska, A. Zagajewski, J. Podsiadło, N. Kulesza, A. Kamieńska, J. Hartwig, U. Kozioł, B. Maj, A. Świetlicki, S. Worotyński, H. Mażul, A. Rybałko ir kt.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Nusako bent dviejų įvykių seką; atsakinėdamas į klausimus trumpai apibūdina pagrindinį kūrinio veikėją, nurodydamas bent du esminės informacijos elementus. Pagal pateiktą pavyzdį randa bent dvi vaizdingas frazes. Padedamas paaiškina iliustracijos sąsają su tekstu. Formuluoja aiškiai išreikštą grožinio teksto temą, kai suteikiama tiesioginė pagalba; atsakinėdamas į pateiktus klausimus pasidalina įspūdžiais apie kūrinį (E2.1.1).

– (E2.2.1)

Nusako bent trijų įvykių seką; atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus trumpai apibūdina pagrindinį kūrinio veikėją, kartais paaiškina jo veiksmus. Pagal pateiktą pavyzdį randa bent po du vaizdingus žodžius ir frazes. Atsakinėdamas į klausimus paaiškina iliustracijų sąsajas su tekstu. Pagal pateiktą pavyzdį formuluoja aiškiai išreikštą grožinio teksto temą; atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus išsako savo įspūdį (E2.1.2).

– (E2.2.2)

Nusako kelių įvykių seką; trumpai apibūdina pagrindinius kūrinio veikėjus, atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus paaiškina jų veiksmus. Randa daugumą vaizdingų žodžių ir frazių. Paaiškina iliustracijų sąsajas su tekstu. Pagal pateiktą pavyzdį formuluoja aiškiai išreikštą grožinio teksto temą, išsako savo įspūdį, aptaria kūrinio nuotaiką (E2.1.3).

Skiria poeziją nuo prozos pagal nurodytą kriterijų (E2.2.3).

Nusako įvykių seką; trumpai apibūdina pagrindinius kūrinio veikėjus, paaiškina jų veiksmus. Savarankiškai randa vaizdingus žodžius ir frazes. Išsamiai paaiškina iliustracijų sąsajas su tekstu. Formuluoja aiškiai išreikštą grožinio teksto temą, išsako įspūdį, aptaria kūrinio nuotaiką (E2.1.4).

Skiria poeziją nuo prozos pagal du iš nurodytų kriterijų (E2.2.4).

Teksto analizė, interpretacija ir vertinimas. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

Teksto analizė, interpretacija ir vertinimas. Mokomasi rasti tiesioginę informaciją, teksto temą, įvykių sekos chronologinius ryšius, susieti informaciją tekste su bendro pobūdžio kasdienėmis žiniomis ir asmenine patirtimi; išreikšti ir pagrįsti nuomonę apie perskaitytą informaciją.

Grožinio teksto interpretavimas ir vertinimas. Mokomasi interpretuoti ir vertinti grožinį tekstą: atpažinti ir paaiškinti netiesiogiai pasakytas mintis, kai yra suteikiama pagalba; išsakyti įspūdžius, patirtus skaitant kūrinį; nusakyti grožinio teksto nuotaiką (linksmus, liūdnus, juokingus kūrinius ar epizodus); nurodyti labiausiai patikusią (vaizdingiausią, įdomiausią, juokingiausią ar pan.) teksto vietą; išsakyti savo nuomonę apie perskaitytą tekstą, remiantis iliustracijomis, asmenine patirtimi; nusakyti, ar įvykiai yra išgalvoti.

Meninė kalba ir jos funkcijos. Mokomasi atpažinti grožinę (meninę) kalbą ir šnekamąją kalbą. Mokomasi atpažinti literatūros tekste pakartojimą, garsų pamėgdžiojimą ir tipiškas pasakos kalbines formules, aptarti jų funkcijas.

Kitų kultūros tekstų analizė ir interpretavimas. Mokomasi aptarti filmus, animaciją, spektaklius vaikams, pasakyti savo įspūdį ir nuomonę.

Lyrikos analizė. Analizuojant lyrikos tekstą mokomasi nusakyti temą, atpažinti eilėraščio elementus (eilutę, strofą).

Epikos analizė. Analizuojant epikos tekstą mokomasi aptarti vaizduojamo pasaulio elementus (laiką, vietą, įvykį), nusakyti temą.

Dramos analizė. Skaitant vaidmenimis ar vaidinant dramos kūrinio ištrauką mokomasi suprasti dramos kūrinio savitumą. Mokomasi suvokti eiliuoto ir prozos kūrinio pagrindinius skirtumus.

Literatūros žanrų atpažinimas. Mokomasi atpažinti skaitomo kūrinio žanrą (mįslės, patarlės, skaičiuotės, pasakos, dainos, eilėraščio, spektaklio).

2 klasė

Teksto analizė, interpretacija ir vertinimas. Mokomasi rasti aiškiai pateiktą informaciją, teksto temą, raktinius žodžius, nurodyti svarbiausias detales, faktus, veiksmų seką; susieti informaciją tekste su bendro pobūdžio kasdienėmis žiniomis ir asmenine patirtimi. Mokomasi išreikšti ir pagrįsti nuomonę apie tekstą remiantis asmenine patirtimi.

Grožinio teksto interpretavimas ir vertinimas. Mokomasi interpretuoti ir vertinti grožinį tekstą: atpažinti ir paaiškinti netiesiogiai pasakytas mintis, kai yra suteikiama pagalba; išsakyti įspūdžius, patirtus skaitant kūrinį; nusakyti grožinio teksto nuotaiką (linksmus, liūdnus, juokingus kūrinius ar epizodus); nurodyti labiausiai patikusią (vaizdingiausią, įdomiausią, juokingiausią ar pan.) teksto vietą; aptarti veikėjus, paaiškinti jų veiksmus ir poelgius; išsakyti savo nuomonę apie perskaitytą tekstą, remiantis iliustracijomis, asmenine patirtimi; nusakyti, ar įvykiai yra išgalvoti.

Meninė kalba ir jos funkcijos. Mokomasi atpažinti grožinę (meninę) kalbą ir šnekamąją kalbą. Mokomasi atpažinti pakartojimą, garsų pamėgdžiojimą ir tipiškas pasakos kalbines formules literatūros tekste, aptarti jų funkcijas.

Kitų kultūros tekstų analizė ir interpretavimas. Mokomasi aptarti filmus, animaciją, spektaklius vaikams, pasakyti savo įspūdį ir nuomonę.

Lyrikos analizė. Analizuojant lyrikos tekstą mokomasi nusakyti temą, atpažinti eilėraščio elementus (eilutę, strofą).

Epikos analizė. Analizuojant epikos tekstą mokomasi aptarti aiškiai išreikštus vaizduojamo pasaulio elementus (veikėją, vietą, įvykį), nusakyti temą.

Dramos analizė. Skaitant vaidmenimis ar vaidinant dramos kūrinio ištrauką mokomasi suprasti dramos kūrinio savitumą.

Literatūros žanrų atpažinimas. Mokomasi atpažinti skaitomo kūrinio žanrą (mįslės, patarlės, skaičiuotės, pasakos, legendos, dainos, eilėraščio, spektaklio).
3–4 klasių koncentras

Nusako bent trijų įvykių seką; atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus trumpai apibūdina pagrindinį kūrinio veikėją, paaiškina jo veiksmus. Pagal pateiktą pavyzdį randa bent po du vaizdingus žodžius ir frazes. Atsakinėdamas į klausimus paaiškina iliustracijų sąsajas su tekstu. Pagal pateiktą pavyzdį formuluoja aiškiai išreikštą grožinio teksto temą; atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus išsako įspūdį (E2.1.1).

Skiria poeziją nuo prozos pagal nurodytą kriterijų (E2.2.1).

Nusako kelių įvykių seką; pagal pateiktą pavyzdį randa priežasties ir pasekmės ryšius; atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus aptaria kūrinio veikėjus, jų veiksmus ir jausmus. Randa daugumą vaizdingų žodžių ir frazių. Paaiškina iliustracijų sąsajas su tekstu. Pagal pateiktą pavyzdį formuluoja aiškiai išreikštą grožinio teksto temą, išsako įspūdį, aptaria kūrinio nuotaiką (E2.1.2).

Skiria grožinį ir negrožinį tekstą pagal nurodytą kriterijų. Skiria poeziją nuo prozos (E2.2.2).

Nusako įvykių seką ir pagal pateiktą pavyzdį randa priežasties ir pasekmės ryšius; atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus aptaria kūrinio veikėjus, jų veiksmus, santykius, jausmus ir mintis. Randa daugumą vaizdingų žodžių ir frazių ir pagal pateiktą pavyzdį paaiškina jų reikšmę. Paaiškina iliustracijų sąsajas su tekstu. Atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus formuluoja grožinio teksto temą, aiškiai išreikštą pagrindinę mintį ir aptaria vertybes; išsako įspūdį; aptaria kūrinio nuotaiką (E2.1.3).

Skiria grožinį ir negrožinį tekstą. Skiria poeziją ir prozą, atpažįsta dramą pagal nurodytą kriterijų (E2.2.3).

Nusako įvykių seką ir randa priežasties ir pasekmės ryšius; aptaria kūrinio veikėjus, jų veiksmus, santykius, jausmus ir mintis. Randa vaizdingus žodžius ir frazes ir atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus paaiškina jų reikšmę. Išsamiai paaiškina iliustracijų sąsajas su tekstu. Savarankiškai formuluoja grožinio teksto temą, aiškiai išreikštą pagrindinę mintį ir vertybes; išsako įspūdį; išsamiai aptaria kūrinio nuotaiką (E2.1.4).

Skiria grožinį ir negrožinį tekstą. Skiria poeziją ir prozą, atpažįsta dramą (E2.2.4).

Teksto analizė, interpretacija ir vertinimas. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Teksto analizė, interpretacija ir vertinimas. Mokomasi atpažinti tiesioginę informaciją; sieti ir lyginti skirtingos raiškos informaciją; įvardyti teksto temą, raktinius žodžius, aiškiai išsakytą pagrindinę mintį; svarbiausias detales, faktus, veiksmų seką; teksto prasmines dalis; sieti tekstą su turimomis žiniomis ir informacija iš kito šaltinio, išreikšti ir pagrįsti nuomonę apie tekstą remiantis asmenine patirtimi.

Grožinio teksto interpretavimas ir vertinimas. Mokomasi interpretuoti ir vertinti grožinį tekstą: nusakyti ir aptarti įvykių seką, priežasties ir pasekmės ryšį; apibūdinti kūrinio pagrindinius ir antraeilius veikėjus, jų veiksmus, santykius, jausmus ir mintis; formuluoti grožinio teksto temą, pagrindinę mintį ir aptarti išreikštas vertybes; paaiškinti netiesiogiai pasakytas mintis remiantis savo žinojimu ir vertybėmis; išsakyti įspūdį, aptarti grožiniame kūrinyje vaizduojamas situacijas; apibūdinti grožinio teksto nuotaiką ir išsakyti savo nuomonę.

Meninė kalba ir jos funkcijos. Mokomasi atpažinti grožinę (meninę) kalbą ir šnekamąją kalbą. Mokomasi atpažinti literatūros tekste epitetą, perkeltinės reikšmės žodžius, pakartojimą, garsų pamėgdžiojimą ir tipiškas pasakos kalbines formules, aptarti jų funkcijas.

Kitų kultūros tekstų analizė ir interpretavimas. Kitų kultūros tekstų analizė ir interpretavimas. Mokomasi interpretuoti kitus kultūros tekstus: aptarti filmus, animaciją, spektaklius vaikams; išsakyti savo įspūdį ir nuomonę.

Lyrikos analizė. Analizuojant lyrikos tekstą mokomasi aptarti lyrinį subjektą; nusakyti temą, teksto nuotaiką; atpažinti eilėraščio elementus: eilutę, strofą, rimą, ritmą, priedainį. 

Epikos analizė
Analizuojant epikos tekstą mokomasi aptarti vaizduojamo pasaulio elementus (veikėją, laiką, vietą, įvykį); nusakyti temą ir pagrindinę teksto mintį; nurodyti pagrindinius kūrinio veikėjus.

Dramos analizė. Analizuojant dramos tekstą mokomasi atpažinti dramos elementus (dialogą, sceną, veikėją); skaitant vaidmenimis ar vaidinant dramos kūrinio ištrauką mokomasi suprasti dramos kūrinio savitumą.

4 klasė

Teksto analizė, interpretacija ir vertinimas. Mokomasi rasti tiesioginę ir netiesioginę informaciją, grupuoti ją; sieti ir lyginti skirtingos raiškos informacijos fragmentus; įvardyti teksto temą, raktinius žodžius, aiškiai pasakytą pagrindinę mintį; svarbiausias detales, faktus, atskleisti veiksmų seką, priežasties ir pasekmės ryšius; sudaryti planą; sieti ir lyginti tekste esančią informaciją su įgytomis žiniomis ir informacija iš kito šaltinio; išreikšti ir pagrįsti nuomonę apie tekstą remiantis asmenine patirtimi ir tekstu, sieti ir lyginti informaciją iš dviejų skirtingų šaltinių.

Grožinio teksto interpretavimas ir vertinimas. Mokomasi interpretuoti ir vertinti grožinį tekstą: nusakyti ir aptarti įvykių seką, priežasties ir pasekmės ryšį; apibūdinti kūrinio pagrindinius ir antraeilius veikėjus, jų veiksmus, santykius, jausmus ir mintis; formuluoti grožinio teksto temą, pagrindinę mintį ir aptarti išreikštas vertybes; paaiškinti netiesiogiai pasakytas mintis remiantis savo žinojimu ir vertybėmis; apibūdinti grožinio teksto nuotaiką ir išsakyti savo nuomonę.

Meninė kalba ir jos funkcijos. Mokomasi atpažinti tekste epitetą, perkeltinės reikšmės žodžius, pakartojimą, garsų pamėgdžiojimą bei tipiškas pasakoms kalbines formules ir aptarti jų funkcijas.
Kitų kultūros tekstų analizė ir interpretavimas
Mokomasi interpretuoti kitus kultūros tekstus: sąmoningai ir dėmesingai žiūrėti filmus, koncertus, spektaklius vaikams ir aptarti juos.

Lyrikos analizė. Analizuojant lyrikos tekstą mokomasi aptarti lyrinį subjektą, adresatą; nusakyti temą, nuotaiką, pagrindinę teksto mintį; atpažinti eilėraščio elementus: eilutę, strofą, rimą, ritmą, priedainį. 

Epikos analizė. Epikos tekstą mokomasi analizuoti pagal veiksmo nuoseklumą; aptarti vaizduojamo pasaulio elementus (veikėją, laiką, vietą, įvykį); nusakyti temą ir pagrindinę teksto mintį; nurodyti pagrindinius ir antraeilius kūrinio veikėjus.

Dramos analizė. Analizuojant dramos tekstą mokomasi atpažinti dramos elementus (dialogus, sceną, veikėjus).

Literatūros žanrų atpažinimas. Mokomasi atpažinti skaitomo kūrinio žanrą (mįslės, patarlės, skaičiuotės, pasakos, legendos, dainos, apsakymo, eilėraščio, dramos, komikso).
5–6 klasių koncentras

Nusako įvykių seką ir pagal pateiktą pavyzdį randa priežasties ir pasekmės ryšius; atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus aptaria kūrinio veikėjus, jų veiksmus, santykius ir jausmus. Randa tekste bent dvi iš nurodytų meninės kalbos priemonių. Atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus formuluoja grožinio teksto temą, įvardija aiškiai išreikštą pagrindinę mintį (E2.1.1).

Skiria grožinį ir negrožinį tekstą. Skiria poeziją, prozą ir dramą (E2.2.1).

Remdamasis pateiktu pavyzdžiu aptaria vaizduojamojo pasaulio elementus, nusako įvykių seką ir aptaria priežasties ir pasekmės ryšius; apibūdina veikėjus bent dviem aspektais iš pateiktų, atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus vertina jų poelgius. Randa tekste vieną kitą iš nurodytų meninės kalbos priemonių ir atsakinėdamas į klausimus pasako jų funkciją. Atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus formuluoja grožinio teksto temą, įvardija aiškiai išreikštą pagrindinę mintį ir vertybes (E2.1.2).

Pagal pateiktą schemą skiria literatūros rūšis, priskiria bent po vieną būdingą joms žanrą iš išvardytų mokymosi turinyje. Atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus įžvelgia sąsajas su bent vienu kultūros tekstu (pvz. filmu, daile, muzika) (E2.2.2).

Remdamasis sudarytu modeliu aptaria vaizduojamojo pasaulio elementus, nusako įvykių seką ir aptaria priežasties ir pasekmės ryšius; apibūdina veikėjus nurodytais aspektais, atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus vertina jų charakterį ir poelgius. Randa tekste daugumą iš nurodytų meninės kalbos priemonių ir pagal pavyzdį aptaria jų funkciją. Formuluoja grožinio teksto temą, mintį, nusako nuotaiką; pagal pateiktą pavyzdį aptaria aiškiai išreikštas vertybes, problemas (E2.1.3).

Pagal pateiktą schemą skiria literatūros rūšis ir joms būdingus žanrus, išvardytus mokymosi turinyje. Atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus įžvelgia sąsajas su kitais kultūros tekstais (E2.2.3).

Remdamasis savarankiškai sudaryta schema aptaria vaizduojamo pasaulio elementus, nusako įvykių seką ir aptaria priežasties ir pasekmės ryšius; apibūdina veikėjus, vertina jų charakterį ir poelgius. Randa tekste nurodytas meninės kalbos priemones ir atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus aptaria jų funkciją. Formuluoja grožinio teksto temą, mintį, nusako nuotaiką; įžvelgia ir aptaria aiškiai išreikštas vertybes, problemas (E2.1.4).

Pagal sudarytą schemą skiria literatūros rūšis ir joms būdingus žanrus, išvardytus mokymosi turinyje. Įžvelgia sąsajas su kitais kultūros tekstais (E2.2.4).

Grožinio teksto analizė, interpretacija, vertinimas ir kontekstai. 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

Lyrikos analizė. Analizuojant lyrikos tekstą mokomasi aptarti lyrinį subjektą, adresatą; nusakyti temą, nuotaiką, pagrindinę teksto mintį, išskirti poetinius vaizdus.

Epikos analizė. Analizuojant epikos tekstą mokomasi aptarti vaizduojamo pasaulio elementus (veikėją, laiką, įvykį, siužetą); atpažinti pasakojimą pirmuoju ir trečiuoju asmeniu ir nurodyti jo funkcijas kūrinyje; nurodyti pagrindinį ir kitus kūrinio veikėjus, apibūdinti jų ypatybes ir poelgius; nusakyti temą ir pagrindinę teksto mintį; išskirti ir paaiškinti realistinius ir fantastinius elementus; aptarti kūrinio konstrukcijos elementų funkcijas (ekspoziciją, veiksmo užuomazgą, vyksmą, kulminaciją ir atomazgą).

Dramos analizė. Analizuojant dramos tekstą mokomasi atpažinti dramos elementus (aktą, sceną, veikėją, dialogą, remarką). Mokomasi suvokti pagrindinius poezijos, prozos ir dramos kūrinio skirtumus.

Meninė kalba ir jos funkcijos. Mokomasi atpažinti tekste alegoriją, epitetą, palyginimą, apostrofą arba kreipinį, perkeltinės reikšmės žodžius, mažybinius žodžius, pakartojimą, garsų pamėgdžiojimą ir tipiškas pasakoms kalbines formules ir aptarti jų funkcijas.

Grožinio teksto interpretavimas ir vertinimas. Mokomasi interpretuoti ir vertinti grožinį tekstą: paaiškinti netiesiogiai pasakytas mintis remiantis savo žinojimu ir vertybėmis; išsakyti įspūdį, aptarti grožiniame kūrinyje vaizduojamas situacijas; apibūdinti grožinio teksto nuotaiką ir išsakyti savo nuomonę; palyginti du panašios tematikos tekstus pagal nurodytus lengvai atpažįstamus kriterijus.

Literatūros žanrų atpažinimas. Mokomasi atpažinti skaitomo kūrinio žanrą ir nurodyti žanro – apsakymas, dienoraštis ar memuarai (lenk. dziennik albo pamiętnik), legenda, mitas, pasakėčia – ypatybes.

Kitų kultūros tekstų analizė ir interpretavimas. Mokomasi interpretuoti kitus kultūros tekstus skiriant daugiau dėmesio spektaklio ar filmo interpretavimui: išskirti spektaklio elementus (režisierių, aktorių, vaidmenį, sceną, dekoraciją, kostiumą); išskirti filmo elementus (aktorių, scenarijaus autorių, režisierių, kadrą).

6 klasė

Lyrikos analizė. Analizuojant lyrikos tekstą mokomasi apibūdinti lyrinį subjektą, adresatą; nusakyti temą, nuotaiką, pagrindinę teksto mintį ir prasmę; išskirti poetinius vaizdus; atpažinti eilėdaros elementus (eilutę, strofą, rimą, ritmą).

Epikos analizė. Analizuojant epikos tekstą mokomasi aptarti vaizduojamo pasaulio elementus (veikėją, laiką, įvykį, siužetą); nusakyti pasakojimą pirmuoju ar trečiuoju asmeniu ir nurodyti jo funkcijas kūrinyje; nurodyti pagrindinį ir kitus kūrinio veikėjus ir apibūdinti jų ypatybes ir poelgius; nusakyti temą ir pagrindinę teksto mintį; išskirti ir paaiškinti realistinius ir fantastinius elementus; aptarti kūrinio konstrukcijos elementų funkcijas (ekspoziciją, veiksmo užuomazgą, vyksmą, kulminaciją ir atomazgą).

Dramos analizė. Analizuojant dramos tekstą mokomasi atpažinti dramos elementus (aktą, sceną, veikėją, dialogą, remarką). Mokosi suvokti poezijos, prozos ir dramos kūrinio pagrindinius skirtumus.

Meninė kalba ir jos funkcijos. Mokomasi atpažinti tekste epitetą, palyginimą, retorinį kreipinį, klausimą, perkeltinės reikšmės žodžius, mažybinius žodžius, pakartojimą, garsų pamėgdžiojimą, anaforą, retorinius klausimus ir nustatyti jų funkcijas.

Grožinio teksto interpretavimas ir vertinimas. Mokomasi interpretuoti ir vertinti grožinį tekstą: paaiškinti netiesiogiai pasakytas mintis remiantis savo žinojimu ir vertybėmis; išsakyti įspūdį, aptarti grožiniame kūrinyje vaizduojamas situacijas; apibūdinti grožinio teksto nuotaiką ir išsakyti savo nuomonę; palyginti du panašios tematikos tekstus pagal nurodytus lengvai atpažįstamus kriterijus.

Literatūros žanrų atpažinimas. Mokomasi atpažinti skaitomo kūrinio žanrą ir nurodyti žanro – apsakymas, baladė, legenda, mitas, romanas – ypatybes.

Kitų kultūros tekstų interpretavimas ir vertinimas. Mokomasi interpretuoti kitus kultūros tekstus skiriant daugiau dėmesio spektaklio ar filmo interpretavimui: išskirti spektaklio elementus (režisierių, aktorių, vaidmenį, sceną, dekoraciją, kostiumą, muziką); suprasti, kas yra literatūros kūrinio adaptavimas, atskleisti literatūrinio teksto ir jo adaptavimo skirtumus.
7–8 klasių koncentras

Pasinaudodamas pateiktu modeliu fragmentiškai analizuoja, interpretuoja ir vertina lyrikos, epikos ir dramos kūrinius remdamasis pateiktomis literatūros teorijos sąvokomis ir nurodytų kontekstu (pvz., socialiniu, istoriniu, kultūriniu). Atsakinėdamas į pateiktus klausimus analizuoja ir fragmentiškai vertina grožinio kūrinio kalbinę raišką (E2.1.1).

Pagal pateiktą schemą skiria literatūros rūšis ir joms būdingus žanrus, išvardytus mokymosi turinyje. Atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus įžvelgia sąsajas su kitais kultūros tekstais (E2.2.1).

Pasinaudodamas pateiktu modeliu analizuoja, interpretuoja ir vertina lyrikos, epikos ir dramos kūrinius remdamasis literatūros teorija ir nurodytų kontekstu (pvz., socialiniu, istoriniu, kultūriniu). Atsakinėdamas į pateiktus klausimus analizuoja ir vertina grožinio kūrinio kalbinę raišką (E2.1.2).

Atsakinėdamas į pateiktus klausimus skiria literatūros rūšis ir joms būdingus žanrus, išvardytus mokymosi turinyje. Palygina panašios tematikos kultūros tekstus bent dviem aspektais (E2.2.2).

Analizuoja, interpretuoja, lygina ir vertina lyrikos, epikos ir dramos kūrinius, remdamasis literatūros teorija ir savarankiškai pasirinktu kontekstu (pvz., socialiniu, istoriniu, kultūriniu). Analizuoja ir vertina grožinio kūrinio kalbinę raišką ir atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus paaiškina jos funkciją kūrinyje (E2.1.3).

Skiria ir apibūdina literatūros rūšis ir joms būdingus žanrus, išvardytus mokymosi turinyje. Lygina skirtingus kultūros tekstus (E2.2.3).

Savarankiškai analizuoja, interpretuoja, lygina ir vertina lyrikos, epikos ir dramos kūrinius, remdamasis literatūros teorija ir tikslingai pasirinktais kontekstais (pvz., socialiniu, istoriniu, kultūriniu). Analizuoja ir vertina grožinio kūrinio kalbinę raišką ir paaiškina jos funkciją kūrinyje (E2.1.4).

Skiria ir apibūdina literatūros rūšis ir joms būdingus žanrus, išvardytus mokymosi turinyje. Lygina skirtingus kultūros tekstus savarankiškai pasirinktais aspektais (E2.2.4).

Grožinio teksto analizė, interpretacija, vertinimas ir kontekstai. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Lyrikos analizė. Analizuojant lyrikos tekstą mokomasi apibūdinti lyrinį subjektą, adresatą; atpažinti eilėdaros elementus (eilutę, strofą, rimą); nusakyti eilėraščio vyksmo sudedamąsias dalis (situacijos pradžią, kas vyksta, lyrinio subjekto nuotaikas, jausmų ir minčių apibūdinimą, poetinius vaizdus).

Epikos analizė. Analizuojant epikos tekstą mokomasi aptarti vaizduojamo pasaulio elementus (laiką, vietą, įvykį, siužetą); palyginti veikėjus, jų santykius, nuotaikas, jausmus, mintis; aptarti tiesioginę, netiesioginę veikėjo charakteristiką; atpažinti pasakojimą pirmuoju ir trečiuoju asmeniu ir nurodyti jo funkciją kūrinyje; nurodyti pagrindinį ir kitus kūrinio veikėjus ir apibūdinti jų ypatybes; nusakyti temą ir pagrindinę teksto mintį; aptarti kūrinio konstrukcijos elementų funkcijas (ekspoziciją, veiksmo užuomazgą, vyksmą, kulminaciją ir atomazgą).

Dramos analizė. Analizuojant dramos tekstą mokomasi nurodyti ir aptarti dramos elementus (aktą, sceną, siužetą, veikėją, remarką, monologą, dialogą); paaiškinti motyvą ir veiksmus; analizuoti veikėjų charakterius ir elgesio priežastis, palyginti charakterius.

Meninė kalba ir jos funkcijos. Mokomasi atpažinti tekste epitetą, palyginimą, retorinį kreipinį, perkeltinės reikšmės žodžius, mažybinius žodžius, pakartojimą, garsų pamėgdžiojimą, retorinius klausimus, simbolius ir nustatyti jų funkcijas.

Grožinio teksto interpretavimas ir vertinimas. Mokomasi interpretuoti ir vertinti grožinį tekstą: pateikti savo supratimą apie kūrinį ir jį pagrįsti; aptarti aktualias paaugliams problemas skaitomuose tekstuose; nagrinėti literatūros kūrinius remiantis visuotinėmis vertybėmis; taikant istorijos ir kultūros žinias; interpretuoti literatūros kūrinius taikant būtinąjį kontekstą, pvz., biografinį, kultūrinį, socialinį; palyginti panašios tematikos tekstus.

Literatūros žanrų atpažinimas. Mokomasi atpažinti skaitomo kūrinio žanrą ir nurodyti žanro – baladė, novelė, rauda (tren), romanas, satyra, sonetas – ypatybes.

Kitų kultūros tekstų interpretavimas ir vertinimas. Mokomasi interpretuoti kitus kultūros tekstus skiriant daugiau dėmesio paveikslo ir grafikos interpretavimui: suprasti vaizduojamojo meno specifiką; nurodyti pagrindinę meno kūrinio informaciją (autorių kilmę, kūrinio sukūrimo datą, vietą, kur eksponuojamas); nusakyti temą, situaciją, kompoziciją, šviesą, spalvas; aptarti personažą / veikėją; interpretuojant kūrinį pateikti savo įspūdį, nuomonę, refleksiją; apibūdinti nagrinėjamų kultūros tekstų estetinę vertę.

8 klasė

Lyrikos analizė. Analizuojant lyrikos tekstą mokomasi apibūdinti lyrinį subjektą, adresatą; atpažinti eilėdaros elementus (eilutę, strofą, rimą); nusakyti eilėraščio vyksmo sudedamąsias dalis (situacijos pradžią, kas vyksta, lyrinio subjekto nuotaikas, jausmų ir minčių apibūdinimą, poetinius vaizdus).

Epikos analizė. Analizuojant epikos tekstą mokomasi aptarti vaizduojamo pasaulio elementus (laiką, vietą, įvykį, siužetą); palyginti veikėjus, jų santykius, nuotaikas, jausmus, mintis; aptarti tiesioginę, netiesioginę veikėjo charakteristiką; atpažinti pasakojimą pirmuoju ir trečiuoju asmeniu ir nurodyti jo funkciją kūrinyje; nurodyti pagrindinį ir kitus kūrinio veikėjus ir apibūdinti jų ypatybes; nusakyti temą ir pagrindinę teksto mintį; aptarti kūrinio konstrukcinių elementų funkcijas (ekspoziciją, veiksmo užuomazgą, vyksmą, kulminaciją ir atomazgą).

Dramos analizė. Analizuojant dramos tekstą mokomasi nurodyti ir aptarti dramos elementus (siužetą, veikėją, sceną, aktą, remarką, repliką, monologą, dialogą, prologą); apibrėžti komedijos ir tragedijos sąvokas; paaiškinti motyvą ir veiksmus; analizuoti veikėjų charakterius ir elgesio priežastis, palyginti charakterius.

Meninė kalba ir jos funkcijos. Mokomasi atpažinti žemesnėse klasėse pažintas meninės (kalbinės) raiškos priemones, susipažįstama su naujomis (meniniu neologizmu, ekspresyviąja leksika), mokomasi atpažinti jas tekste ir nusakyti jų funkcijas. Mokomasi analizuoti kūrinį, remiantis dominuojančiais jo konstrukcijos elementais.

Grožinio teksto interpretavimas ir vertinimas. Mokomasi interpretuoti ir vertinti grožinį tekstą: pateikti savo supratimą apie kūrinį ir jį pagrįsti; aptarti aktualias paaugliams problemas skaitomuose tekstuose; nagrinėti literatūros kūrinius remiantis visuotinėmis vertybėmis; taikant istorijos ir kultūros žinias; interpretuoti literatūros kūrinius taikant būtinąjį kontekstą, pvz., biografinį, istorinį, kultūrinį, filosofinį, socialinį; palyginti panašios tematikos tekstus.

Literatūros žanrų atpažinimas. Mokomasi atpažinti skaityto kūrinio žanrą – apsakymas, dienoraštis, komedija, memuarai, parabolė, reportažas, romanas, tragedija, sonetas – ir nurodyti jų ypatybes.

Kitų kultūros tekstų interpretavimas ir vertinimas. Mokomasi interpretuoti kitus kultūros tekstus (pavyzdžiui, grafiką, skulptūrą, fotografiją): suprasti vaizduojamojo meno specifiką; nurodyti pagrindinę meno kūrinio informaciją (autorių, kūrinio sukūrimo datą, vietą, kur eksponuojamas); nusakyti temą, situaciją, kompoziciją, šviesą, spalvas; aptarti personažą / veikėją; interpretuojant kūrinį pateikti savo įspūdį, nuomonę, refleksiją; apibūdinti nagrinėjamų kultūros tekstų estetinę vertę.
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Pasinaudodamas pateiktu modeliu fragmentiškai analizuoja, interpretuoja ir vertina lyrikos, epikos ir dramos kūrinius remdamasis pateiktomis literatūros teorijos sąvokomis ir nurodytu kontekstu (pvz., socialiniu, istoriniu, kultūriniu). Atsakinėdamas į pateiktus klausimus analizuoja ir fragmentiškai vertina grožinio kūrinio kalbinę raišką (E2.1.1).

Pagal pateiktą schemą skiria literatūros rūšis ir joms būdingus žanrus, išvardytus mokymosi turinyje. Atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus įžvelgia sąsajas su kitais kultūros tekstais (E2.2.1).

Pasinaudodamas pateiktu modeliu analizuoja, interpretuoja ir vertina lyrikos, epikos ir dramos kūrinius remdamasis literatūros teorija ir nurodytu kontekstu (pvz., socialiniu, istoriniu, kultūriniu). Atsakinėdamas į pateiktus klausimus analizuoja ir vertina grožinio kūrinio kalbinę raišką (E2.1.2).

Atsakinėdamas į pateiktus klausimus skiria literatūros rūšis ir joms būdingus žanrus, išvardytus mokymosi turinyje. Palygina panašios tematikos kultūros tekstus bent dviem aspektais (E2.2.2).

Analizuoja, interpretuoja, lygina ir vertina lyrikos, epikos ir dramos kūrinius, remdamasis literatūros teorija ir savarankiškai pasirinktu kontekstu (pvz., socialiniu, istoriniu, kultūriniu). Analizuoja ir vertina grožinio kūrinio kalbinę raišką ir atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus paaiškina jos funkciją kūrinyje (E2.1.3).

Skiria ir apibūdina literatūros rūšis ir joms būdingus žanrus, išvardytus mokymosi turinyje. Lygina skirtingus kultūros tekstus (E2.2.3).

Savarankiškai analizuoja, interpretuoja, lygina ir vertina lyrikos, epikos ir dramos kūrinius, remdamasis literatūros teorija ir tikslingai pasirinktais kontekstais (pvz., socialiniu, istoriniu, kultūriniu). Analizuoja ir vertina grožinio kūrinio kalbinę raišką ir paaiškina jos funkciją kūrinyje (E2.1.4).

Skiria ir apibūdina literatūros rūšis ir joms būdingus žanrus, išvardytus mokymosi turinyje. Lygina skirtingus kultūros tekstus savarankiškai pasirinktais aspektais (E2.2.4).

Grožinio teksto analizė, interpretacija, vertinimas ir kontekstai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Lyrikos analizė. Analizuojant lyrikos tekstą mokomasi apibūdinti (tiesioginį ir netiesioginį) lyrinį subjektą, adresatą; atpažinti eilėdaros elementus (eilutę, strofą, rimą); nusakyti eilėraščio vyksmo sudedamąsias dalis (situacijos pradžią, kas vyksta, lyrinio subjekto nuotaikas, jausmus ir mintis, poetinius vaizdus).

Epikos analizė. Analizuojant epikos tekstą mokomasi nagrinėti temą ir problematiką bei jų ryšį su literatūros epocha; aptarti kūrimo būdus, nagrinėjamą pasaulį, laiką, vietą, įvykį, siužetą; palyginti veikėjus, jų santykius, nuotaikas, jausmus, mintis; aptarti tiesioginę, netiesioginę veikėjo charakteristiką; atpažinti pasakojimą pirmuoju ir trečiuoju asmeniu ir nurodyti jo funkciją kūrinyje; nurodyti pagrindinį ir kitus kūrinio veikėjus ir apibūdinti jų ypatybes; nusakyti temą ir pagrindinę teksto mintį; aptarti kūrinio konstrukcinių elementų funkcijas (ekspoziciją, veiksmo užuomazgą, vyksmą, kulminaciją ir atomazgą).

Dramos analizė. Analizuojant dramos tekstą mokomasi nurodyti ir aptarti dramos elementus (siužetą, veikėją, sceną, aktą, remarką, chorą, repliką, monologą, dialogą); paaiškinti motyvą ir veiksmus; analizuoti veikėjų charakterius ir elgesio priežastis, palyginti charakterius.

Meninė kalba ir jos funkcijos. Mokomasi atpažinti meninės (kalbinės) raiškos priemones ir nusakyti jų funkcijas tekste (antitezė, paralelizmas, oksimoronas, hiperbolė, epitetas, palyginimas, garsų pamėgdžiojimas, mažybiniai žodžiai, personifikacija, animizacija, retorinis kreipinys, kartojimas, perkeltinės reikšmės žodžiai, anafora, retorinis klausimas, alegorija, parafrazė, simbolis, meninis neologizmas, ekspresyvioji leksika).

Grožinio teksto interpretavimas ir vertinimas. Mokomasi interpretuoti ir vertinti grožinį tekstą: aiškinti alegorinį ir simbolinį literatūros kūrinio turinį; atpažinti literatūros tekstuose ironiją, humorą, patosą; apibūdinti jų funkcijas tekste; interpretuoti literatūros kūrinius taikant būtinąjį kontekstą, pvz., istorinį, socialinį, politinį, filosofinį, biografinį, kultūrinį, literatūrinį, mitologinį, biblinį ir egzistencinį; atpažinti žmogaus vertybių svarbą visuotinės ir tautinės literatūros kūriniuose ir nusakyti jų vaidmenį veikėjo poelgiuose.

Literatūros žanrų atpažinimas. Įtvirtinamos žemesnėse klasėse įgytos žinios apie literatūros žanrus ir nagrinėjami nauji žanrai – epas, epinė poema, kronika, odė, raudos (lenk. treny), sonetas, tragedija, komedija, mokomasi nusakyti jų pagrindines ypatybes.

Kitų kultūros tekstų interpretavimas ir vertinimas. Mokomasi interpretuoti kitus kultūros tekstus: apibūdinti pagrindines filosofines tendencijas ir jų įtaką epochos kultūrai; interpretuoti ir palyginti skirtingus kultūros tekstus; apibūdinti aukštosios, populiariosios, masinės kultūros tekstus.

10 (II gimnazijos) klasė

Lyrikos analizė. Analizuojant lyrikos tekstą mokomasi apibūdinti (tiesioginį ir netiesioginį) lyrinį subjektą, adresatą; atpažinti eilėdaros elementus (eilutę, strofą, rimą); nusakyti eilėraščio vyksmo sudedamąsias dalis (situacijos pradžią, kas vyksta, lyrinio subjekto nuotaikas, jausmus ir mintis, poetinius vaizdus).

Epikos analizė. Analizuojant epikos tekstą mokomasi nagrinėti temą ir problematiką bei jų ryšį su literatūros epocha; aptarti kūrimo būdus, nagrinėjamą pasaulį, laiką, vietą, įvykį, siužetą; palyginti veikėjus, jų santykius, nuotaikas, jausmus, mintis; aptarti tiesioginę, netiesioginę veikėjo charakteristiką; atpažinti pasakojimą pirmuoju ir trečiuoju asmeniu, nurodyti pasakotojo funkciją kūrinyje; nurodyti pagrindinį ir kitus kūrinio veikėjus ir apibūdinti jų ypatybes; nusakyti temą ir pagrindinę teksto mintį; aptarti kūrinio konstrukcinių elementų funkcijas (ekspoziciją, veiksmo užuomazgą, vyksmą, kulminaciją ir atomazgą).

Dramos analizė. Analizuojant dramos tekstą mokomasi nurodyti ir aptarti dramos elementus (siužetą, veikėją, sceną, aktą, remarką, repliką, monologą, dialogą, veiksmą); paaiškinti motyvą ir veiksmus; analizuoti veikėjų charakterius ir elgesio priežastis, palyginti charakterius.

Meninė kalba ir jos funkcijos. Mokomasi atpažinti meninės (kalbinės) raiškos priemones, ir nusakyti jų funkcijas tekste (antitezė, paralelizmas, oksimoronas, hiperbolė, epitetas, palyginimas, garsų pamėgdžiojimas, mažybiniai žodžiai, personifikacija, animizacija, retorinis kreipinys, kartojimas, perkeltinės reikšmės žodžiai, anafora, retorinis klausimas, alegorija, parafrazė, simbolis, meninis neologizmas, ekspresyvioji leksika).

Grožinio teksto interpretavimas ir vertinimas. Mokomasi interpretuoti ir vertinti grožinį tekstą: aiškinti alegorinį ir simbolinį literatūros kūrinio turinį; atpažinti literatūros tekstuose ironiją, satyrą, humorą, patosą; apibūdinti jų funkcijas tekste; interpretuoti literatūros kūrinius taikant būtinąjį kontekstą, pvz., istorinį, literatūrinį, politinį, kultūrinį, filosofinį, biografinį, mitologinį, biblinį ir egzistencinį; atpažinti žmogaus vertybių svarbą visuotinės ir tautinės literatūros kūriniuose ir nusakyti jų vaidmenį veikėjo poelgiuose.

Literatūros žanrų atpažinimas. Įtvirtinamos žemesnėse klasėse įgytos žinios apie literatūros žanrus, mokomasi nusakyti jų pagrindines ypatybes.

Kitų kultūros tekstų interpretavimas ir vertinimas. Mokomasi interpretuoti kitus kultūros tekstus: apibūdinti pagrindines filosofines tendencijas ir apibūdinti jų įtaką epochos kultūrai; interpretuoti ir palyginti skirtingus kultūros tekstus; apibūdinti aukštosios, populiariosios, masinės kultūros tekstus.
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus analizuoja, interpretuoja ir vertina lyrikos, epikos ir dramos kūrinius remdamasis literatūros teorija ir nurodytų kontekstu (pvz., socialiniu, istoriniu, kultūriniu). Atsakinėdamas į pateiktus klausimus analizuoja ir vertina grožinio kūrinio kalbinę raišką (E2.1.1).

Skiria literatūros rūšis ir joms būdingus žanrus, išvardytus mokymosi turinyje. Palygina panašios tematikos kultūros tekstus bent dviem aspektais (E2.2.1).

Analizuoja, interpretuoja, lygina ir vertina lyrikos, epikos ir dramos kūrinius, remdamasis literatūros teorija ir savarankiškai pasirinktu kontekstu (pvz., socialiniu, istoriniu, kultūriniu). Analizuoja ir vertina grožinio kūrinio kalbinę raišką ir atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus paaiškina jos funkciją kūrinyje. Grožiniuose kūriniuose atpažįsta bent vieną iš pateiktų kalbinės stilizacijos tipą (E2.1.2).

Skiria ir apibūdina literatūros rūšis ir joms būdingus žanrus, išvardytus mokymosi turinyje. Lygina bent dviem aspektais literatūros kūrinius su kitais literatūros kūriniais ir su kitais kultūros tekstais (E2.2.2).

Analizuoja, interpretuoja, lygina ir vertina lyrikos, epikos ir dramos kūrinius, remdamasis literatūros teorija, kontekstų (pvz., socialinio, istorinio, biografinio, filosofinio) išmanymu ir savo (kaip skaitytojo ir kultūros vartotojo) patirtimi. Paaiškina, kaip interpretacija priklauso nuo pasirinkto analizės aspekto, skaitytojo literatūrinės ir gyvenimo patirties. Analizuoja ir vertina grožinio kūrinio kalbinę raišką ir paaiškina jos funkciją kūrinyje. Atpažįsta ir aptaria grožiniuose kūriniuose kalbinės stilizacijos tipus (E2.1.3).

Skiria ir apibūdina literatūros rūšis ir joms būdingus žanrus, aptaria jų meninės raiškos ir stiliaus ypatumus. Įžvelgia ir aptaria literatūros kūrinio intertekstualumą. Lygina vienus literatūros kūrinius su kitais literatūros kūriniais ir su kitais kultūros tekstais (E2.2.3).

Savarankiškai analizuoja, interpretuoja, lygina ir vertina lyrikos, epikos ir dramos kūrinius, remdamasis literatūros teorija, įvairių kontekstų išmanymu ir savo (kaip skaitytojo ir kultūros vartotojo) patirtimi. Išsamiai paaiškina, kaip interpretacija priklauso nuo pasirinkto analizės aspekto, skaitytojo literatūrinės ir gyvenimo patirties. Savarankiškai analizuoja ir vertina grožinio kūrinio kalbinę raišką ir išsamiai paaiškina jos funkciją kūrinyje. Atpažįsta ir aptaria grožiniuose kūriniuose įvairius kalbinės stilizacijos tipus (E2.1.4).

Savarankiškai skiria ir apibūdina literatūros rūšis ir joms būdingus žanrus, aptaria jų meninės raiškos ir stiliaus ypatumus. Išsamiai aptaria literatūros kūrinio intertekstualumą. Lygina skirtingais aspektais vienus literatūros kūrinius su kitais literatūros kūriniais ir su kitais kultūros tekstais (E2.2.4).

Grožinio teksto analizė, interpretacija, kontekstai ir vertinimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Analizė ir interpretacija. Analizuojant ir interpretuojant kūrinį mokomasi remtis literatūros teorijos išmanymu, įgytu pagrindinėje mokykloje, ir savo (kaip skaitytojo ir kultūros vartotojo) patirtimi. Nagrinėjant epikos, dramos, lyrikos kūrinį mokomasi tinkamai vartoti literatūrologijos sąvokas, pažintas pagrindinėje mokykloje. Mokomasi sieti interpretaciją su analize pasirinktu analizės aspektu, skaitytojo kultūrine, literatūrine ir gyvenimo patirtimi. Mokomasi atpažinti ir aptarti literatūros kūrinyje išreikštas vertybes. Mokomasi aptarti raiškos priemonių ir meninių detalių funkcijas tekste. Mokomasi analizuoti epikos / lyrikos / dramos kūrinius žanro, tematikos, problematikos, kalbinės raiškos ir kt. aspektais, pasirinkti tinkamą kūrinio analizės aspektą, kryptingai vedantį prie interpretacijos. Mokomasi lyginti skirtingus kūrinius. Mokomasi atpažinti ir aptarti kalbinę stilizaciją literatūros kūriniuose, nusakyti jos tipus. Mokomasi apibūdinti romano kaip žanro ypatumus, išskirti romano rūšis – epinį, socialinį, psichologinį – įvardyti jų ypatumus. Mokomasi nusakyti ir apibrėžti klasikinio pasakojimo specifiką ir autoriaus pozicijos išreiškimo būdus. Remiantis dramos analizės išmanymu, mokomasi apibūdinti klasikinės dramos kūrinių ypatumus, įžvelgti pagrindinius dramos kaitos etapus ir palyginti pasikeitimus su klasikine drama.

Interpretacija ir kontekstai. Mokomasi interpretuoti kūrinį literatūros raidos, kultūros, istorijos, filosofijos idėjų ir kt. kontekstuose. Mokomasi atpažinti kūrinyje lenkų ir užsienio kultūros ženklus, skirtingų kultūrų, epochų vertybes, požiūrius ir kitus bruožus. Interpretuojant kūrinį, mokomasi kelti ir tikrinti hipotezes remiantis tekstu ir kontekstais. Mokomasi taikyti įvairius kūrinio interpretacijos būdus, palyginti įvairių interpretacijų galimybes.

Vertinimas. Mokomasi argumentuotai vertinti ir lyginti literatūros kūrinius estetiškumo, meninės raiškos, pažinimo, aktualumo, originalumo, daugiareikšmiškumo ir kt. aspektais, panaudojant analizės ir interpretacijos išvadas. Mokomasi lyginti literatūros kūrinius su kitais kultūros tekstais (pvz., filmu, spektakliu ir kt.) įvairiais aspektais. Mokomasi paaiškinti, kaip literatūra ir menas paveikia įvairių skaitytojų, kultūros vartotojų estetinius, emocinius ir intelektualinius išgyvenimus.

Grožinio teksto analizė, interpretacija, kontekstai ir vertinimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Analizė ir interpretacija. Analizuojant ir interpretuojant kūrinį remiamasi anksčiau įgytų literatūros teorijos ir literatūros raidos išmanymu ir savo (kaip skaitytojo ir kultūros vartotojo) patirtimi. Tobulinami analizavimo ir interpretavimo įgūdžiai ar gebėjimai, numatyti 11 klasės mokymosi turinyje. Mokomasi atpažinti modernaus kūrinio ypatumus, lyginti jį su klasikinių kūrinių bruožais. Mokomasi atpažinti ir apibūdinti XX–XXI a. skirtingų poezijos krypčių naujų formų paieškas (nauji eilėdaros ypatumai, nauja poetinė kalba, klasikinių kanonų nepaisymas, žaidimai su klasikine poetine tradicija, kalbos normomis ir kt.). Mokomasi analizuoti XX–XXI a. skirtingų literatūros krypčių epikos kūrinius. Mokomasi nusakyti ir apibrėžti modernaus pasakojimo specifiką (pvz., fragmentiškumas, intertekstualumas, laiko plotmių įvairovė, pasakotojo vaidmens pasikeitimas). Mokomasi nusakyti ir apibrėžti klasikinės ir modernios dramos kūrinių panašumus ir skirtumus.

Interpretacija ir kontekstai. Interpretuojant kūrinį remiamasi literatūros raidos, kultūros, istorijos, filosofijos idėjų ir kt. kontekstais. Mokomasi įžvelgti ir aptarti literatūros kūrinio intertekstualumą turinio ir raiškos lygmenyse. Mokomasi nurodyti panašumus ir skirtumus tarp įvairių literatūros kūrinių ir aptarti juos. Mokomasi aptarti pagrindinius kūrinių motyvus ir problematiką, siejant literatūros kūrinius su įvairiais kultūros tekstais. Mokomasi palyginti savo interpretaciją su kitomis interpretacijomis (pvz., literatūros kritikoje, teatro spektaklyje, kūrinio ekranizacijoje).

Vertinimas. Literatūros kūriniai vertinami ir lyginami įvairiais aspektais, panaudojant analizės ir interpretacijos išvadas. Mokomasi apibūdinti kūrinio estetinius bruožus. Mokomasi skirti aukštosios ir populiariosios (masinės) kultūros kūrinius. Mokomasi apibūdinti literatūros ir kitų menų šedevrų savybes. Mokomasi vertinti novatoriškų sprendimų, naujų formų naudojimo pagrįstumą, vertinti kūrinius meninės vertės aspektu. Mokomasi vertinti XX–XXI a. literatūros kūrinių ir kitų kultūros tekstų įtaką šiuolaikinei visuomenei.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Atpažįsta kai kuriuos savo mokyklos, lenkų ir lietuvių tautų tradicijas, dabarties kultūros elementus (E3.1.1).

Atpažįsta vieną kitą etninės kultūros simbolį, tradiciją (E3.2.1).

Skatinamas dalyvauja savo klasės ir mokyklos bendruomenės gyvenime, atlieka užduotis, kai suteikiama pagalba (E3.3.1).

Atpažįsta daugumą savo mokyklos, lenkų ir lietuvių tautų tradicijų, dabarties kultūros elementus (E3.1.2).

Atpažįsta kai kuriuos etninės kultūros simbolius, tradicijas (E3.2.2).

Skatinamas dalyvauja savo klasės ir mokyklos bendruomenės gyvenime, atlieka skirtas užduotis (E3.3.2).

Atpažįsta ir atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus aptaria savo mokyklos, lenkų ir lietuvių tautų tradicijas, dabarties kultūros reiškinius (E3.1.3).

Atpažįsta daugumą etninės kultūros simbolių, tradicijų (E3.2.3).

Dalyvauja savo klasės ir mokyklos bendruomenės gyvenime, atlikdamas pasirinktas užduotis (E3.3.3).

Atpažįsta ir aptaria savo mokyklos, lenkų ir lietuvių tautų tradicijas, dabarties kultūros reiškinius (E3.1.4).

Atpažįsta ir aptaria etninės kultūros simbolius, tradicijas (E3.2.4).

Dalyvauja savo klasės ir mokyklos bendruomenės gyvenime, atlikdamas įvairias užduotis (E3.3.4).

Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka. Mokomasi nagrinėti temas įvairiais aspektais pasirenkant grožinės literatūros kūrinius ir įvairius kultūros tekstus. Kultūros tekstai atrenkami atsižvelgiant į mokinių amžių ir jų interesus, pateiktą nagrinėjamų kūrinių tematiką, skaityti ir nagrinėti pasirenkami kūriniai arba jų ištraukos:

  • įvairių literatūros rūšių, tautosakos;
  • žymiausių lenkų ir užsienio vaikų literatūros autorių;
  • autorių, kurių kūryba ar biografija susijusi su Lietuva;
  • vaikų žurnalai, internetiniai puslapiai ir kt.

Dalyvavimas kultūriniame gyvenime. Pateikiamos įvairios kultūrinio ugdymo formos, kurių tikslas – padėti įtvirtinti per kalbos ir literatūros pamokas įgytas žinias ir gebėjimus, tobulinti kritinio mąstymo gebėjimus, ugdyti kūrybiškumą, socialinius emocinius įgūdžius, pilietines nuostatas atliekant mokomąsias užduotis:

  • pamokos skirtingose kultūrinėse erdvėse (pvz., teminiai užsiėmimai, dirbtuvės), susietose su tam tikromis temomis;
  • mokykliniai renginiai (pvz., konkursai, festivaliai).

2 klasė

Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka. Mokomasi nagrinėti temas įvairiais aspektais pasirenkant grožinės literatūros kūrinius ir įvairius kultūros tekstus. Atsižvelgiant į mokinių amžių ir jų interesus, pateiktą nagrinėjamų kūrinių tematiką, skaityti ir nagrinėti pasirenkami kūriniai arba jų ištraukos:

  • įvairių literatūros rūšių, tautosakos;
  • žymiausių lenkų ir užsienio vaikų literatūros autorių;
  • autorių, kurių kūryba ar biografija susijusi su Lietuva;
  • vaikų žurnalai, interneto puslapiai ir kt.

Dalyvavimas kultūriniame gyvenime. Pateikiamos įvairios kultūrinio ugdymo formos, kurių tikslas – padėti įtvirtinti per kalbos ir literatūros pamokas įgytas žinias ir gebėjimus, visapusiškai plėsti savo kultūrinį akiratį, tobulinti kritinio mąstymo gebėjimus, ugdyti kūrybiškumą, socialinius emocinius įgūdžius, pilietines nuostatas atliekant mokomąsias užduotis:

  • teatro, muziejaus lankymas;
  • pamokos įvairiose kultūrinėse erdvėse (pvz., teminiai užsiėmimai, dirbtuvės), susietos su tam tikromis temomis;
  • mokykliniai renginiai (pvz., konkursai, festivaliai).
3–4 klasių koncentras

Atpažįsta kai kuriuos savo mokyklos, lenkų ir lietuvių tautų tradicijas, dabarties kultūros elementus (E3.1.1).

Atpažįsta vieną kitą etninės kultūros simbolį, tradiciją (E3.2.1).

Skatinamas dalyvauja savo klasės ir mokyklos bendruomenės gyvenime, atlikdamas užduotis, kai yra suteikiama pagalba (E3.3.1).

Atpažįsta daugumą savo mokyklos, lenkų ir lietuvių tautų tradicijų, dabarties kultūros elementus (E3.1.2).

Atpažįsta kai kuriuos etninės kultūros simbolius, tradicijas (E3.2.2).

Skatinamas dalyvauja savo klasės ir mokyklos bendruomenės gyvenime, atlikdamas skirtas užduotis (E3.3.2).

Atpažįsta ir atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus aptaria savo mokyklos, lenkų ir lietuvių tautų tradicijas, dabarties kultūros reiškinius (E3.1.3).

Atpažįsta daugumą etninės kultūros simbolių, tradicijų (E3.2.3).

Dalyvauja savo klasės ir mokyklos bendruomenės gyvenime, atlikdamas pasirinktas užduotis (E3.3.3).

Atpažįsta ir aptaria savo mokyklos, lenkų ir lietuvių tautų tradicijas, dabarties kultūros reiškinius (E3.1.4).

Atpažįsta ir aptaria etninės kultūros simbolius, tradicijas (E3.2.4).

Dalyvauja savo klasės ir mokyklos bendruomenės gyvenime, atlikdamas įvairias užduotis (E3.3.4).

Dalyvavimas kultūriniame gyvenime. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Dalyvavimas kultūriniame gyvenime. Pateikiamos įvairios kultūrinio ugdymo formos, kurių tikslas – padėti įtvirtinti per kalbos ir literatūros pamokas įgytas žinias ir gebėjimus, visapusiškai plėsti savo kultūrinį akiratį, tobulinti kritinio mąstymo gebėjimus, ugdyti kūrybiškumą, socialinius emocinius įgūdžius, pilietines nuostatas atliekant mokomąsias užduotis:

  • teatro, muziejaus, kino teatro lankymas;
  • pamokos įvairiose kultūrinėse erdvėse (pvz., edukacinės ekskursijos, teminiai užsiėmimai, dirbtuvės), susietose su tam tikromis temomis;
  • projektinė veikla (dalykiniai ir tarpdalykiniai projektai; mokykliniai ir regioniniai projektai);
  • mokykliniai ir tarpmokykliniai renginiai (pvz., konkursai, olimpiados, festivaliai).

4 klasė

Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka. Mokomasi nagrinėti temas įvairiais aspektais pasirinktuose grožinės literatūros kūriniuose ir įvairiuose kultūros tekstuose. Atsižvelgiant į mokinių amžių ir jų interesus, pateiktą nagrinėjamų kūrinių tematiką, skaityti ir nagrinėti pasirenkami kūriniai arba jų ištraukos:

  • įvairių literatūros rūšių, tautosakos;
  • klasikinių ir šiuolaikinių autorių;
  • žymiausių lenkų ir užsienio vaikų ir jaunimo literatūros autorių;
  • autorių, kurių kūryba ar biografija susijusi su Lietuva;
  • vaikų žurnalai, interneto puslapiai ir kt.

Dalyvavimas kultūriniame gyvenime. Pateikiamos įvairios kultūrinio ugdymo formos, kurių tikslas – padėti įtvirtinti per kalbos ir literatūros pamokas įgytas žinias ir gebėjimus, visapusiškai plėsti savo kultūrinį akiratį, tobulinti kritinio mąstymo gebėjimus, ugdyti kūrybiškumą, socialinius emocinius įgūdžius, pilietines nuostatas atliekant mokomąsias užduotis:

  • teatro, muziejaus, kino teatro lankymas;
  • pamokos įvairiose kultūrinėse erdvėse (pvz., edukacinės ekskursijos, teminiai užsiėmimai, dirbtuvės), susietose su tam tikromis temomis; 
  • projektinė veikla (dalykiniai ir tarpdalykiniai projektai; mokykliniai ir regioniniai projektai);
  • mokykliniai, tarpmokykliniai ir respublikiniai renginiai (pvz., konkursai, olimpiados, festivaliai).
5–6 klasių koncentras

Atpažįsta, diferencijuoja ir atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus aptaria savo mokyklos, lenkų ir lietuvių tautų tradicijas, bent du kultūros reiškinius (E3.1.1).

Skiria ir aptaria etninės kultūros simbolius, tradicijas (E3.2.1).

Skatinamas dalyvauja savo mokyklos ir bendruomenės gyvenime atlikdamas pasirinktas užduotis (E3.3.1).

Stebi, atpažįsta, diferencijuoja ir aptaria savo mokyklos, lenkų ir lietuvių tautų tradicijas, kultūros reiškinius (E3.1.2).

Skiria ir aptaria etninės kultūros simbolius, tradicijas, aptaria jų reikšmę (E3.2.2).

Dalyvauja savo mokyklos ir bendruomenės gyvenime atlikdamas pasirinktas užduotis (E3.3.2).

Diferencijuoja ir aptaria savo mokyklos, lenkų ir lietuvių tautų tradicijas, kultūros reiškinius nurodydamas panašumus ir skirtumus (E3.1.3).

Skiria ir apibūdina etninės kultūros simbolius, tradicijas ir atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus aptaria jų reikšmę (E3.2.3).

Dalyvauja savo mokyklos, bendruomenės, regiono, Lietuvos kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime, savarankiškai atlikdamas užduotis (E3.3.3).

Savarankiškai diferencijuoja ir aptaria savo mokyklos, lenkų ir lietuvių tautų tradicijas, kultūros reiškinius nurodydamas kelis panašumus ir skirtumus (E3.1.4).

Skiria ir apibūdina etninės kultūros simbolius, tradicijas, samprotauja apie jų reikšmę (E3.2.4).

Dalyvauja savo mokyklos, bendruomenės, regiono, Lietuvos kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime, kūrybiškai atlikdamas užduotis (E3.3.4).

Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka. Mokomasi įvairiais aspektais nagrinėti pateiktas privalomas temas pasirinktuose grožinės literatūros kūriniuose ir įvairiuose kultūros tekstuose.

  • Savęs pažinimas ir asmenybės tobulinimas. Draugystės stebuklas.
  • Tarp vaikystės ir suaugusiųjų pasaulio.
  • Tradicijos – kartų jungtis.
  • Vaizduotės galia. Tikrovės ir fantastikos pasaulis.
  • Legendos, mitai ir tikrovė. Savo šaknų paieška.

Dalyvavimas kultūriniame gyvenime. Pateikiamos įvairios kultūrinio ugdymo formos, kurių tikslas – padėti įtvirtinti per kalbos ir literatūros pamokas įgytas žinias ir gebėjimus, tobulinti kritinio mąstymo gebėjimus, ugdyti kūrybiškumą, socialinius emocinius įgūdžius, pilietines nuostatas atliekant mokomąsias užduotis:

  • teatro, muziejaus, kino teatro lankymas;
  • pamokos įvairiose kultūrinėse erdvėse (pvz., edukacinės ekskursijos, teminiai užsiėmimai,
  • dirbtuvės), susietos su tam tikromis temomis ir kūriniais;
  • projektinė veikla (dalykiniai ir tarpdalykiniai projektai; mokykliniai ir regioniniai projektai);
  • mokykliniai, tarpmokykliniai ir respublikiniai renginiai (pvz., konkursai, olimpiados, festivaliai);
  • bendradarbiavimas su kultūros institucijomis (pvz., bibliotekomis, muziejais, teatrais, meno mokyklomis ir kt.).
7–8 klasių koncentras

Atpažįsta, diferencijuoja ir aptaria savo mokyklos, lenkų ir lietuvių tautų tradicijas, kultūros bent du reiškinius (E3.1.1).

Skiria ir aptaria etninės kultūros simbolius, tradicijas (E3.2.1).

Dalyvauja savo mokyklos ir miesto ar regiono bendruomenės gyvenime atlikdamas skirtas užduotis (E3.3.1).

Pagal pateiktą schemą klasifikuoja kultūros reiškinius. Atsakydamas į klausimus aptaria lenkų ir lietuvių tautų kultūrą kaip svarbią bendruomenes visuomenine gyvenimo dalį (E3.1.2).

Atpažįsta kultūros ženklus ir vertybes, aptaria jų reikšmę, nurodydamas bent vieną aspektą (E3.2.2).

Dalyvauja savo mokyklos, bendruomenės, regiono, Lietuvos kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime, atlikdamas pasirinktas užduotis (E3.3.2).

Pagal pateiktą schemą klasifikuoja kultūros reiškinius. Aptaria lenkų ir lietuvių tautų kultūrą kaip svarbią bendruomenes visuomenine gyvenimo dalį (E3.1.3).

Atpažįsta ir apibūdina kultūros ženklus ir vertybes, aptaria jų reikšmę, nurodydamas du – tris aspektus (E3.2.3).

Dalyvauja savo mokyklos, bendruomenės, regiono, Lietuvos kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime, savarankiškai ir atsakingai atlikdamas užduotis (E3.3.3).

Klasifikuoja kultūros reiškinius. Aptaria lenkų ir lietuvių tautų kultūrą kaip svarbią bendruomenes visuomenine gyvenimo dalį (E3.1.4).

Savarankiškai atpažįsta ir apibūdina kultūros ženklus ir vertybes, aptaria jų reikšmę, nurodydamas kelis aspektus (E3.2.4).

Dalyvauja savo mokyklos, bendruomenės, regiono, Lietuvos kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime, savarankiškai, atsakingai atlikdamas kelias užduotis (E3.3.4).

Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka. Mokomasi įvairiais aspektais nagrinėti pateiktas privalomas temas pasirinktuose grožinės literatūros kūriniuose ir įvairiuose kultūros tekstuose.

  • Jausmų sūkuryje.
  • Pasaulėžiūra. Mano ir kitų žmonių pasauliai.
  • Idealai. Autoritetai. Jauno žmogaus vertybių ugdymas.
  • Menas ir menininkai. Kūrėjas ir jo darbas.

Dalyvavimas kultūriniame gyvenime. Pateikiamos įvairios kultūrinio ugdymo formos, kurių tikslas – padėti įtvirtinti per kalbos ir literatūros pamokas įgytas žinias ir gebėjimus, tobulinti kritinio mąstymo gebėjimus, ugdyti kūrybiškumą, socialinius emocinius įgūdžius, pilietines nuostatas atliekant mokomąsias užduotis:

  • teatro, muziejaus, kino teatro lankymas;
  •  pamokos įvairiose kultūrinėse erdvėse (pvz., edukacinės ekskursijos, teminiai užsiėmimai, dirbtuvės), susietos su tam tikrais literatūriniais kūriniais arba temomis;
  • projektinė veikla (dalykiniai ir tarpdalykiniai projektai; mokykliniai, regioniniai ir respublikiniai projektai);
  • mokykliniai, tarpmokykliniai ir respublikiniai renginiai (pvz., konkursai, olimpiados, festivaliai);
  • bendradarbiavimas su kultūros institucijomis (pvz., bibliotekomis, teatrais, kino teatrais, muziejais, galerijomis, meno mokyklomis ir kt.).

8 klasė

Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka. Pasirinktuose grožinės literatūros kūriniuose ir įvairiuose kultūros tekstuose mokomasi nagrinėti įvairiais aspektais pateiktas privalomas temas.

  • Jaunystė ir branda. Tikrovė ir svajonės.
  • Konfliktai ir jų sprendimo būdai.
  • Gyvenimo modeliai. Egzistencijos džiaugsmas.
  • Tradicinės vertybės šiuolaikinio žmogaus akimis.
  • Tapatybės paieškos.
  • Literatūra ir menas.

Dalyvavimas kultūriniame gyvenime. Pateikiamos įvairios kultūrinio ugdymo formos, kurių tikslas – padėti įtvirtinti per kalbos ir literatūros pamokas įgytas žinias ir gebėjimus, tobulinti kritinio mąstymo gebėjimus, ugdyti kūrybiškumą, socialinius emocinius įgūdžius, pilietines nuostatas atliekant mokomąsias užduotis:

  • pamokos įvairiose kultūrinėse erdvėse (pvz., edukacinės ekskursijos, teminiai užsiėmimai, dirbtuvės), susietose su tam tikrais literatūriniais kūriniais arba temomis;
  • projektinė veikla (dalykiniai ir tarpdalykiniai projektai; mokykliniai ir nacionaliniai projektai);
  • mokykliniai, tarpmokykliniai ir respublikiniai renginiai (pvz., konkursai, olimpiados, festivaliai);
  • bendradarbiavimas su kultūros institucijomis (pvz., bibliotekomis, teatrais, kino teatrais, muziejais, galerijomis, meno mokyklomis ir kt.).
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Pagal pateiktą schemą klasifikuoja kultūros reiškinius. Atsakydamas į nukreipiamuosius klausimus aptaria aukštosios ir populiariosios kultūros bent vieną – dvi apraiškas. Aptaria lenkų ir lietuvių tautų kultūrą kaip svarbią bendruomenes visuomeninio gyvenimo dalį (E3.1.1).

Aptaria bent dvi lenkų kultūros tradicijas ir vertybes ir palygina su kitų tautų tradicijomis ir vertybėmis nurodytu aspektu (E3.2.1).

Dalyvauja savo mokyklos, bendruomenės, regiono, Lietuvos kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime, atlikdamas užduotis (E3.3.1).

Pagal pateiktą schemą klasifikuoja kultūros reiškinius. Atsakydamas į nukreipiamuosius klausimus aptaria aukštosios ir populiariosios kultūros apraiškas. Aptaria lenkų ir lietuvių tautų kultūrą kaip svarbią bendruomenes visuomeninio gyvenimo dalį (E3.1.2).

Aptaria ir palygina bent dvi reikšmingiausias lenkų kultūros tradicijas ir vertybes su kitų tautų tradicijomis ir vertybėmis. Įžvelgia tradicijų kaitą (E3.2.2).

Dalyvauja savo mokyklos, bendruomenės, regiono, Lietuvos kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime, atsakingai atlikdamas užduotis (E3.3.2).

Klasifikuoja kultūros reiškinius, aptaria aukštosios ir populiariosios kultūros apraiškas pagal nurodytus kriterijus. Aptaria lenkų ir lietuvių tautų kultūros reiškinių ir asmenybių daromą įtaką vertybinių nuostatų formavimui (E3.1.3).

Aptaria ir palygina reikšmingiausias lenkų kultūros tradicijas ir vertybes su kitų tautų tradicijomis ir vertybėmis. Aptaria tradicijų kaitą (E3.2.3).

Tikslingai dalyvauja savo mokyklos, bendruomenės, regiono, Lietuvos kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime. Inicijuoja kultūrines ir (ar) visuomenines veiklas (E3.3.3).

Klasifikuoja kultūros reiškinius, išsamiai aptaria aukštosios ir populiariosios kultūros apraiškas. Nurodydamas kelis aspektus aptaria lenkų ir lietuvių tautų kultūros reiškinių ir asmenybių daromą įtaką vertybinių nuostatų formavimui (E3.1.4).

Nurodydamas kelis aspektus aptaria ir palygina reikšmingiausias lenkų kultūros tradicijas ir vertybes su kitų tautų tradicijomis ir vertybėmis. Aptaria tradicijų kaitą (E3.2.4).

Tikslingai dalyvauja savo mokyklos, bendruomenės, regiono, Lietuvos kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime. Inicijuoja ir (ar) kuria įvairias kultūrines ir (ar) visuomenines veiklas (E3.3.4).

Dalyvavimas kultūriniame gyvenime. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Dalyvavimas kultūriniame gyvenime. Pateikiamos įvairios kultūrinio ugdymo formos, kurių tikslas – padėti įtvirtinti per kalbos ir literatūros pamokas įgytas žinias ir gebėjimus, visapusiškai plėsti mokinių kultūrinį akiratį, tobulinti kritinio mąstymo gebėjimus, ugdyti kūrybiškumą, socialinius emocinius įgūdžius, pilietines nuostatas atliekant mokomąsias užduotis:

  • teatro, muziejaus, meno parodų ir pan. lankymas;
  • pamokos įvairiose kultūrinėse erdvėse (pvz., edukacinės ekskursijos, teminiai užsiėmimai, dirbtuvės), susietose su tam tikrais literatūriniais kūriniais, temomis arba literatūrinių ir istorinių epochų reiškiniais;
  • projektinė veikla (dalykiniai ir tarpdalykiniai projektai; mokykliniai, regioniniai ir respublikiniai projektai);
  • mokykliniai, tarpmokykliniai, respublikiniai ir tarptautiniai renginiai (pvz., konkursai, olimpiados, festivaliai);
  • bendradarbiavimas su kultūros institucijomis (pvz., bibliotekomis, teatrais, kino teatrais, muziejais, galerijomis, meno mokyklomis ir kt.).

10 (II gimnazijos) klasė

Dalyvavimas kultūriniame gyvenime. Pateikiamos įvairios kultūrinio ugdymo formos, kurių tikslas – padėti įtvirtinti per kalbos ir literatūros pamokas įgytas žinias ir gebėjimus, visapusiškai plėsti kultūrinį akiratį, tobulinti kritinio mąstymo gebėjimus, ugdyti kūrybiškumą, socialinius emocinius įgūdžius, pilietines nuostatas atliekant mokomąsias užduotis:

  • teatro, muziejaus, meno parodų ir pan. lankymas;
  • pamokos įvairiose kultūrinėse erdvėse (pvz., edukacinės ekskursijos, teminiai užsiėmimai, dirbtuvės), susietose su tam tikrais literatūros kūriniais, temomis arba literatūrinių ir istorinių epochų reiškiniais;
  • projektinė veikla (dalykiniai ir tarpdalykiniai projektai; mokykliniai, regioniniai ir respublikiniai projektai);
  • mokykliniai, tarpmokykliniai, respublikiniai ir tarptautiniai renginiai (pvz., konkursai, olimpiados, festivaliai);
  • bendradarbiavimas su kultūros institucijomis (pvz., bibliotekomis, teatrais, kino teatrais, muziejais, galerijomis, meno mokyklomis ir kt.).
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Stebi ir pagal pateiktą schemą aptaria nurodytu aspektu šiuolaikinės kultūros reiškinius ir tendencijas, fragmentiškai jas vertina. Atsakydamas į nukreipiamuosius klausimus aptaria ir lygina nurodytu aspektu lenkų ir lietuvių tautų kultūros reiškinių ir asmenybių daromą įtaką vertybinių nuostatų formavimui, fragmentiškai ją vertina (E3.1.1).

Aptaria reikšmingiausias lenkų tradicijas ir vertybes, palygindamas su kitų tautų kultūros reiškiniais ir tradicijomis bent vienu aspektu (E3.2.1).

Dalyvauja savo mokyklos, bendruomenės, regiono, Lietuvos kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime, atsakingai atlikdamas užduotys (E3.3.1).

Stebi ir pagal pateiktą schemą lygina, vertina ir aptaria nurodytu aspektu šiuolaikinės kultūros reiškinius ir tendencijas. Atsakydamas į nukreipiamuosius klausimus aptaria, lygina ir vertina nurodytu aspektu lenkų ir lietuvių tautų kultūros reiškinių ir asmenybių daromą įtaką vertybinių nuostatų formavimui (E3.1.2).

Aptaria reikšmingiausias lenkų tradicijas ir vertybes, palygindamas su kitų tautų kultūros reiškiniais ir tradicijomis bent vienu aspektu. Įžvelgia jų kaitą (E3.2.2).

Tikslingai dalyvauja savo mokyklos, bendruomenės, regiono, Lietuvos kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime, atsakingai atlikdamas užduotys (E3.3.2).

Stebi, lygina, vertina ir aptaria nurodytais aspektais šiuolaikinės kultūros reiškinius ir tendencijas. Aptaria, lygina ir vertina nurodytais aspektais lenkų ir lietuvių tautų kultūros reiškinių ir asmenybių daromą įtaką vertybinių nuostatų formavimui (E3.1.3).

Aptaria, palygina reikšmingiausias lenkų tradicijas ir vertybes su kitų tautų kultūros reiškiniais ir tradicijomis. Aptaria ir vertina jų kaitą (E3.2.3).

Tikslingai dalyvauja savo mokyklos, bendruomenės, regiono, Lietuvos kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime, inicijuoja ir kuria įvairias kultūrines ir (ar) visuomenines veiklas (E3.3.3).

Savarankiškai stebi, lygina, vertina ir aptaria keliais aspektais šiuolaikinės kultūros reiškinius ir tendencijas. Aptaria, lygina ir vertina keliais aspektais lenkų ir lietuvių tautų kultūros reiškinių ir asmenybių daromą įtaką vertybinių nuostatų formavimui (E3.1.4).

Savarankiškai aptaria, palygina reikšmingiausias lenkų tradicijas ir vertybes su kitų tautų kultūros reiškiniais ir tradicijomis. Išsamiai aptaria ir kritiškai vertina jų kaitą (E3.2.4).

Tikslingai dalyvauja savo mokyklos, bendruomenės, regiono, Lietuvos kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime, sąmoningai inicijuoja ir kuria įvairias kultūrines ir visuomenines veiklas (E3.3.4).

Literatūros ir kitų kultūros tekstų atranka III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Dalyvavimas kultūriniame gyvenime. Pateikiamos įvairios kultūrinio ugdymo formos, kurių tikslas – padėti įtvirtinti per kalbos ir literatūros pamokas įgytas žinias ir gebėjimus, visapusiškai plėsti savo kultūrinį akiratį, įgyvendinti savo kultūrinius interesus, tobulinti kritinio mąstymo gebėjimus, ugdyti kūrybiškumą, socialinius emocinius įgūdžius, pilietines nuostatas atliekant mokomąsias užduotis:

  • susipažinimas su aktualiais kultūriniais įvykiais ir reiškiniais naudojantis įvairiomis medijomis;
  • susipažinimas su lenkų literatūrai svarbiu istoriniu kultūriniu kontekstu;
  • susipažinimas su Lietuvos kultūra, su įvairialypės kultūrinės bendruomenės fenomenu;
  • teatro, muziejaus, meno parodų, renginių ir pan. lankymas;
  • pamokos įvairiose kultūrinėse erdvėse (pvz., edukacinės ekskursijos, teminiai užsiėmimai, dirbtuvės), susietose su tam tikrais literatūriniais kūriniais, mokymosi turinyje numatyta nagrinėjama problematika, aktualiais kultūros reiškiniais;
  • dalyvavimas projektinėje veikloje (dalykiniuose ir tarpdalykiniuose projektuose; mokykliniuose, regioniniuose ir respublikiniuose projektuose);
  • dalyvavimas mokykliniuose, tarpmokykliniuose, respublikiniuose ir tarptautiniuose renginiuose (pvz., konkursai, olimpiados, festivaliai), jų organizavimo procese;
  • bendradarbiavimas su kultūros institucijomis (pvz., bibliotekomis, teatrais, kino teatrais, muziejais, galerijomis, meno mokyklomis ir kt.).

IV gimnazijos klasė

Dalyvavimas kultūriniame gyvenime. Pateikiamos įvairios kultūrinio ugdymo formos, kurių tikslas – padėti įtvirtinti per kalbos ir literatūros pamokas įgytas žinias ir gebėjimus, visapusiškai plėsti savo kultūrinį akiratį, įgyvendinti savo kultūrinius interesus, tobulinti kritinio mąstymo gebėjimus, ugdyti kūrybiškumą, socialinius emocinius įgūdžius, pilietines nuostatas atliekant mokomąsias užduotis:

  • susipažinimas su aktualiais kultūriniais įvykiais ir reiškiniais naudojantis įvairiomis medijomis;
  • susipažinimas su svarbiausiais lenkų literatūros istoriniu kultūriniu kontekstu;
  • susipažinimas su Lietuvos kultūra, su įvairialypės kultūrinės bendruomenės fenomenu;
  • teatro, muziejaus, meno parodų, renginių ir pan. lankymas;
  • pamokos įvairiose kultūrinėse erdvėse (pvz., edukacinės ekskursijos, teminiai užsiėmimai, dirbtuvės),        * susietose su tam tikrais literatūriniais kūriniais, mokymosi turinyje numatyta nagrinėjama problematika, aktualiais kultūros reiškiniais;
  • dalyvavimas projektinėje veikloje (dalykiniuose ir tarpdalykiniuose projektuose; mokykliniuose, regioniniuose ir respublikiniuose projektuose);
  • dalyvavimas mokykliniuose, tarpmokykliniuose, respublikiniuose ir tarptautiniuose renginiuose (pvz., konkursai, olimpiados, festivaliai), jų organizavimo procese;
  • bendradarbiavimas su kultūros institucijomis (pvz., bibliotekomis, teatrais, kino teatrais, muziejais, galerijomis, meno mokyklomis ir kt.).
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Padedamas taiko kartojimą kaip pagrindinę įsiminimo strategiją (E4.1.1).

Padedamas naudojasi tradicine mokymo(si) priemone ir nurodyta skaitmenine mokymosi priemone (E4.2.1).

Naudodamasis pagalba taiko kartojimą ir iliustravimą kaip pagrindines įsiminimo strategijas (E4.1.2).

Padedamas naudojasi tradicine mokymo(si) priemone ir nurodytomis skaitmeninėmis mokymosi priemonėmis (E4.2.2).

Taiko kartojimą, iliustravimą kaip pagrindines įsiminimo strategijas (E4.1.3).

Konsultuodamasis naudojasi pasirinkta mokymo(si) priemone ir nurodytomis skaitmeninėmis priemonėmis (E4.2.3).

Savarankiškai taiko kartojimą, iliustravimą kaip pagrindines įsiminimo strategijas (E4.1.4).

Savarankiškai naudojasi pasirinktomis mokymo(si) priemonėmis ir nurodytomis skaitmeninėmis priemonėmis (E4.2.4).

Tekstų atranka. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

Apima visą Literatūros ir kultūros pažinimo turinį.

Tekstų atranka. Skaitomi mokinių suvokimo galimybes ir jų kaip skaitytojų įvairius poreikius ir interesus atitinkantys negrožiniai tekstai: informaciniai ir medijų tekstai (pvz., skelbimai, instrukcijos, tvarkaraštis, filmas, paveikslėlių istorija, animacija, enciklopedijos). Mokomasi orientuotis knygų ir tekstų įvairovėje, naudotis namų ir klasės biblioteka.

2 klasė    

Apima visą Litertaūros ir kultūros pažinimo turinį.

Tekstų atranka. Mokomasi orientuotis knygų ir tekstų įvairovėje, naudotis namų ir klasės biblioteka. Nurodytame šaltinyje rasti informaciją, kuri yra svarbi konkrečiam tikslui, paaiškinti atrinktos informacijos reikalingumą užduočiai įvykdyti.
3–4 klasių koncentras

Padedamas taiko kartojimą kaip pagrindinę įsiminimo strategiją (E4.1.1).

Padedamas naudojasi mokymo(si) priemone ir nurodyta skaitmenine mokymosi priemone (E4.2.1).

Naudodamasis pagalba taiko kartojimą ir iliustravimą kaip pagrindines įsiminimo strategijas. Kartais priskiria nurodytas mokymosi turinyje sąvokas atitinkamoms kategorijoms (E4.1.2).

Padedamas naudojasi mokymo(si) priemone ir nurodytomis skaitmeninėmis mokymosi priemonėmis (E4.2.2).

Taiko kartojimą, iliustravimą kaip pagrindines įsiminimo strategijas. Priskiria dalį nurodytų mokymosi turinyje sąvokų atitinkamoms kategorijoms (E4.1.3).

Konsultuodamasis naudojasi pasirinkta mokymo(si) priemone ir nurodytomis skaitmeninėmis priemonėmis (E4.2.3).

Savarankiškai taiko kartojimą, iliustravimą kaip pagrindines įsiminimo strategijas. Daugeliu atvejų priskiria nurodytas mokymosi turinyje sąvokas atitinkamoms kategorijoms (E4.1.4).

Savarankiškai naudojasi pasirinkta mokymo(si) priemone ir nurodytomis skaitmeninėmis priemonėmis (E4.2.4).

Tekstų atranka. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Apima visą Literatūros ir kultūros pažinimo turinį. 

4 klasė

Apima visą Literatūros ir kultūros pažinimo turinį. 

Tekstų atranka. Skaitomi mokinių suvokimo galimybes ir jų, kaip skaitytojų, įvairius poreikius atitinkantys, asmenybei ugdytis ir kultūrai pažinti svarbūs negrožiniai tekstai knygose, periodiniuose leidiniuose, internete: publicistiniai, dalykiniai, informaciniai ir medijų tekstai (pvz., filmas, reklama, skelbimas, komiksai, spaudos straipsniai, elektroninis tekstas, animacija, žemėlapis, nesudėtingos schemos, instrukcijos). Pratinamasi naudotis biblioteka už mokyklos ribų.
5–6 klasių koncentras

Padedamas sieja naujas žinias ir gebėjimus su jau įgytomis žiniomis. Pagal pateiktą schemą grupuoja informaciją (E4.1.1).

Padedamas naudojasi nurodytais žodynais, enciklopedijomis, elektroniniais šaltiniais ir skaitmeninėmis mokymosi priemonėmis, vykdydamas nesudėtingą užduotį (E4.2.1).

Konsultuodamasis sieja naujas žinias ir gebėjimus su jau įgytomis žiniomis. Pagal pateiktą schemą grupuoja informaciją (E4.1.2).

Konsultuodamasis naudojasi nurodytais žodynais, enciklopedijomis, elektroniniais šaltiniais ir skaitmeninėmis mokymosi priemonėmis, vykdydamas nesudėtingą užduotį (E4.2.2).

Sieja naujas žinias ir gebėjimus su jau įgytomis žiniomis. Pagal pateiktą schemą grupuoja informaciją, skirsto į kategorijas, daro nesudėtingas išvadas (E4.1.3).

Naudojasi nurodytais žodynais, enciklopedijomis, elektroniniais šaltiniais ir skaitmeninėmis mokymosi priemonėmis, vykdydamas užduotį (E4.2.3).

Savarankiškai sieja naujas žinias ir gebėjimus su jau įgytomis žiniomis. Pagal pateiktą schemą grupuoja informaciją, skirsto į kategorijas, daro išvadas (E4.1.4).

Tikslingai naudojasi nurodytais žodynais, enciklopedijomis, elektroniniais šaltiniais ir skaitmeninėmis mokymosi priemonėmis, vykdydamas užduotį (E4.2.4).

Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Apima visą Literatūros ir kultūros pažinimo turinį.
7–8 klasių koncentras

Aptardamas literatūros kūrinius, kitus kultūros tekstus, stebėdamas ir nagrinėdamas kultūros reiškinius pagal pateiktą modelį kaupia žinias ir iš dalies jas sistemina; padedamas daro užrašus pagal nesudėtingą pavyzdį (E4.1.1).

Padedamas naudojasi žodynais, enciklopedijomis, elektroniniais šaltiniais ir skaitmeninėmis mokymosi priemonėmis, vykdydamas nesudėtingą užduotį (E4.2.1).

Aptardamas literatūros kūrinius, kitus kultūros tekstus, stebėdamas ir nagrinėdamas kultūros reiškinius pagal pateiktą modelį kaupia žinias ir jas sistemina; padedamas daro užrašus pagal pavyzdį (E4.1.2).

Konsultuodamasis naudojasi žodynais, enciklopedijomis, elektroniniais šaltiniais ir skaitmeninėmis mokymosi priemonėmis, vykdydamas nesudėtingą užduotį (E4.2.2).

Aptardamas literatūros kūrinius, kitus kultūros tekstus, stebėdamas ir nagrinėdamas kultūros reiškinius pagal pateiktą modelį kaupia žinias ir jas sistemina; daro užrašus pagal pasiūlytą schemą (E4.1.3).

Naudojasi įvairiais žodynais, enciklopedijomis, elektroniniais šaltiniais ir skaitmeninėmis mokymosi priemonėmis, vykdydamas užduotį (E4.2.3).

Aptardamas literatūros kūrinius, kitus kultūros tekstus, stebėdamas ir nagrinėdamas kultūros reiškinius kaupia žinias ir jas sistemina; daro užrašus, pasirinkdamas asmeniškai veiksmingą ar mokymuisi naudingą formą (E4.1.4).

Savarankiškai naudojasi įvairiais žodynais, enciklopedijomis, elektroniniais šaltiniais ir skaitmeninėmis mokymosi priemonėmis, tikslingai vykdydamas užduotį (E4.2.4).

Dalyvavimas įvairiose komunikavimo situacijose. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Apima visą Literatūros ir kultūros pažinimo turinį.

8 klasė

Apima visą Literatūros ir kultūros pažinimo turinį.
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Tyrinėdamas literatūros kūrinius, kitus kultūros tekstus ir kultūros reiškinius pagal pateiktą pavyzdį kaupia žinias; daro užrašus pagal pateiktą schemą, kai yra suteikiama pagalba (E4.1.1).

Konsultuodamasis naudojasi žodynais, enciklopedijomis, elektroniniais šaltiniais ir skaitmeninėmis mokymosi priemonėmis, vykdydamas nesudėtingą užduotį (E4.2.1).

Tyrinėdamas literatūros kūrinius, kitus kultūros tekstus ir kultūros reiškinius pagal pateiktą pavyzdį kaupia žinias ir kartais jas sistemina; daro užrašus pagal pateiktą schemą (E4.1.2).

Pasirenka ir naudojasi įvairiais žodynais, enciklopedijomis, elektroniniais šaltiniais ir skaitmeninėmis mokymosi priemonėmis, vykdydamas užduotis (E4.2.2).

Tyrinėdamas literatūros kūrinius, kitus kultūros tekstus ir kultūros reiškinius kaupia žinias ir dažniausiai jas sistemina; daro užrašus pasinaudodamas pasiūlytomis schemomis (E4.1.3).

Tikslingai pasirenka ir naudojasi įvairiais žodynais, enciklopedijomis, elektroniniais šaltiniais ir skaitmeninėmis mokymosi priemonėmis, vykdydamas užduotis (E4.2.3).

Tyrinėdamas literatūros kūrinius, kitus kultūros tekstus ir kultūros reiškinius sąmoningai kaupia žinias ir jas sistemina; daro užrašus pasirinkdamas asmeniškai veiksmingą ar mokymuisi naudingą formą (E4.1.4).

Tikslingai pasirenka ir naudojasi įvairiais žodynais, enciklopedijomis, elektroniniais šaltiniais ir skaitmeninėmis mokymosi priemonėmis, kūrybiškai vykdydamas užduotis (E4.2.4).

Grožinės literatūros raida (problematika ir autoriai). 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Apima visą Literatūros ir kultūros pažinimo turinį.

10 (II gimnazijos) klasė

Apima visą Literatūros ir kultūros pažinimo turinį.
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Pagal pateiktą pavyzdį taiko žinių kaupimo iš įvairių šaltinių ir jų sisteminimo pasiūlytas strategijas. Padedamas atlieka tiriamuosius darbus: kelia hipotezes, iš dalies analizuoja literatūros kūrinius, kitus kultūros tekstus, daro fragmentiškas išvadas (E4.1.1).

Naudojasi pasiūlytais šaltiniais, atsižvelgdamas į tikslą ir poreikius (E4.2.1).

Taiko žinių kaupimo iš įvairių šaltinių ir jų sisteminimo pasiūlytas strategijas. Atlieka tiriamuosius darbus: kelia probleminius klausimus, analizuoja literatūros kūrinius, kitus kultūros tekstus, iš dalies apibendrina ir daro fragmentiškas išvadas (E4.1.2).

Pasirenka ir naudojasi keliais šaltiniais, atsižvelgdamas į tikslą ir poreikius (E4.2.2).

Taiko žinių kaupimo iš įvairių šaltinių ir jų sisteminimo asmeniškai naudingiausias strategijas. Atlieka tiriamuosius darbus: kelia probleminius klausimus, analizuoja literatūros kūrinius, kitus kultūros tekstus ir kultūros reiškinius, apibendrina ir daro išvadas (E4.1.3).

Tikslingai pasirenka ir naudojasi įvairiais šaltiniais, rekomenduoja kitiems atsižvelgdamas į tikslą ir poreikius (E4.2.3).

Taiko žinių kaupimo iš įvairių šaltinių ir jų sisteminimo strategijas, pasirinkdamas asmeniškai veiksmingą ar mokymuisi naudingą. Savarankiškai atlieka tiriamuosius darbus: kelia probleminius klausimus, analizuoja literatūros kūrinius, kitus kultūros tekstus ir kultūros reiškinius, apibendrina ir daro išsamias išvadas (E4.1.4).

Tikslingai pasirenka ir naudojasi įvairiais šaltiniais, argumentuotai rekomenduoja kitiems atsižvelgdamas į tikslą ir poreikius (E4.2.4).

Literatūros ir kitų kultūros tekstų atranka III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Apima visą Literatūros ir kultūros pažinimo turinį.

IV gimnazijos klasė

Apima visą Literatūros ir kultūros pažinimo turinį.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Skaito ir atsakydamas į nukreipiamuosius klausimus aptaria nedidelės apimties tautosakos, vaikų literatūros kūrinius (E1.1.1).

Skaito ir pagal pavyzdį aptaria nedidelės apimties tautosakos, vaikų literatūros kūrinius atsižvelgdamas į vieną iš pateiktų aspektų. Atsakydamas į nukreipiamuosius klausimus pasako bent vieną autorių, su kuriuo susipažino ugdymo procese, ir sieja jį su kūriniais (E1.1.2).

Skaito ir pagal pavyzdį aptaria nedidelės apimties tautosakos, vaikų literatūros kūrinius atsižvelgdamas į du aspektus iš kelių pateiktų. Išvardija bent du autorius, su kuriais susipažino ugdymo procese, ir sieja juos su kūriniais (E1.1.3).

Skaito ir aptaria nedidelės apimties tautosakos, vaikų literatūros kūrinius pagal nurodytus aspektus. Išvardija bent kelis autorius, su kuriais susipažino ugdymo procese, ir sieja juos su kūriniais (E1.1.4).

Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka. Mokomasi nagrinėti temas įvairiais aspektais pasirenkant grožinės literatūros kūrinius ir įvairius kultūros tekstus. Kultūros tekstai atrenkami atsižvelgiant į mokinių amžių ir jų interesus, pateiktą nagrinėjamų kūrinių tematiką, skaityti ir nagrinėti pasirenkami kūriniai arba jų ištraukos:

  • įvairių literatūros rūšių, tautosakos;
  • žymiausių lenkų ir užsienio vaikų literatūros autorių;
  • autorių, kurių kūryba ar biografija susijusi su Lietuva;
  • vaikų žurnalai, internetiniai puslapiai ir kt.

Rekomenduojamų autorių ir kūrinių sąrašas: H. Bechlerowa „Kręć się, koło“ (inscenizacija), M. Grądzka „O smoku wawelskim“ (iš knygos „Legendy polskie“), M. Jaworczakowa „Jacek, Wacek i Pankracek“, J. Papuzińska „Nasza mama czarodziejka“, J. Porazińska „Szewczyk Dratewka“, „Pamiętnik Czarnego Noska“, A. Stelmaszyk knygos iš serijos „Już czytam“, R. Witek „Pierwszaki z kosmosu“ (arba kita pasirinkta knyga), W. Zahorski „Podanie o żelaznym wilku“, „Legenda o Wilczej Łapie“ (iš knygos „Podania i legendy wileńskie“) ir kt.
Šiuolaikinių ir klasikinių autorių vaikams eilėraščiai pasirinktinai: W. Bełza, J. Brzechwa „Brzechwa dzieciom“, W. Chotomska „Wanda Chotomska dla najmłodszych“, Cz. Miłosz „Przy piwoniach“, B. Sidorowicz (eilėraščiai), J. Tuwim „Wiersze dla dzieci“ ir kt.

2 klasė

Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka. Mokomasi nagrinėti temas įvairiais aspektais pasirenkant grožinės literatūros kūrinius ir įvairius kultūros tekstus. Atsižvelgiant į mokinių amžių ir jų interesus, pateiktą nagrinėjamų kūrinių tematiką, skaityti ir nagrinėti pasirenkami kūriniai arba jų ištraukos:

  • įvairių literatūros rūšių, tautosakos;
  • žymiausių lenkų ir užsienio vaikų literatūros autorių;
  • autorių, kurių kūryba ar biografija susijusi su Lietuva;
  • vaikų žurnalai, interneto puslapiai ir kt.

Rekomenduojamų autorių ir kūrinių sąrašas: H. Ch. Andersen „Baśnie“, A. i Cz. Centkiewiczowie „Zaczarowana zagroda“, W. Cichoń „Cukierku, ty łobuzie!“, W. Chotomska (pasirinktas apsakymas), M. Grądzka „O Lechu, Czechu i Rusie“ (iš knygos „Legendy polskie“), H. Lofting „Doktor Dolittle i jego zwierzęta“, J. Bednarek „Niesamowite przygody dziesięciu skarpetek“, M. Krüger „Karolcia“, D. Parlak „Kapelusz Pani Wrony“ (arba kita pasirinkta knyga), M. Prześluga „Dziób w dziób“, M. Strzałkowska „Dobre rady na odpady, czyli ratujmy Ziemię przed zanieczyszczeniem“ (inscenizacija), W. Zahorski „Obraz trójręki św. Kazimierza“, „Słowik i róża“ (iš knygos „Podania i legendy wileńskie“) ir kt.
Eilėraščiai vaikams klasikinių ir šiuolaikinių autorių pasirinktinai: pvz., A. Fredro „Paweł i Gaweł“ i in., M. Konopnicka („Zosia Samosia“, „Stefek Burczymucha“), A. Mickiewicz (eilėraščiai), Cz. Miłosz „Królestwo ptaków“, J. Tuwim „Wiersze dla dzieci“ ir kt.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Nusako bent dviejų įvykių seką; atsakinėdamas į klausimus trumpai apibūdina pagrindinį kūrinio veikėją, nurodydamas bent du esminės informacijos elementus. Pagal pateiktą pavyzdį randa bent dvi vaizdingas frazes. Padedamas paaiškina iliustracijos sąsają su tekstu. Formuluoja aiškiai išreikštą grožinio teksto temą, kai suteikiama tiesioginė pagalba; atsakinėdamas į pateiktus klausimus pasidalina įspūdžiais apie kūrinį (E2.1.1).

– (E2.2.1)

Nusako bent trijų įvykių seką; atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus trumpai apibūdina pagrindinį kūrinio veikėją, kartais paaiškina jo veiksmus. Pagal pateiktą pavyzdį randa bent po du vaizdingus žodžius ir frazes. Atsakinėdamas į klausimus paaiškina iliustracijų sąsajas su tekstu. Pagal pateiktą pavyzdį formuluoja aiškiai išreikštą grožinio teksto temą; atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus išsako savo įspūdį (E2.1.2).

– (E2.2.2)

Nusako kelių įvykių seką; trumpai apibūdina pagrindinius kūrinio veikėjus, atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus paaiškina jų veiksmus. Randa daugumą vaizdingų žodžių ir frazių. Paaiškina iliustracijų sąsajas su tekstu. Pagal pateiktą pavyzdį formuluoja aiškiai išreikštą grožinio teksto temą, išsako savo įspūdį, aptaria kūrinio nuotaiką (E2.1.3).

Skiria poeziją nuo prozos pagal nurodytą kriterijų (E2.2.3).

Nusako įvykių seką; trumpai apibūdina pagrindinius kūrinio veikėjus, paaiškina jų veiksmus. Savarankiškai randa vaizdingus žodžius ir frazes. Išsamiai paaiškina iliustracijų sąsajas su tekstu. Formuluoja aiškiai išreikštą grožinio teksto temą, išsako įspūdį, aptaria kūrinio nuotaiką (E2.1.4).

Skiria poeziją nuo prozos pagal du iš nurodytų kriterijų (E2.2.4).

Teksto analizė, interpretacija ir vertinimas. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

Teksto analizė, interpretacija ir vertinimas. Mokomasi rasti tiesioginę informaciją, teksto temą, įvykių sekos chronologinius ryšius, susieti informaciją tekste su bendro pobūdžio kasdienėmis žiniomis ir asmenine patirtimi; išreikšti ir pagrįsti nuomonę apie perskaitytą informaciją.

Grožinio teksto interpretavimas ir vertinimas. Mokomasi interpretuoti ir vertinti grožinį tekstą: atpažinti ir paaiškinti netiesiogiai pasakytas mintis, kai yra suteikiama pagalba; išsakyti įspūdžius, patirtus skaitant kūrinį; nusakyti grožinio teksto nuotaiką (linksmus, liūdnus, juokingus kūrinius ar epizodus); nurodyti labiausiai patikusią (vaizdingiausią, įdomiausią, juokingiausią ar pan.) teksto vietą; išsakyti savo nuomonę apie perskaitytą tekstą, remiantis iliustracijomis, asmenine patirtimi; nusakyti, ar įvykiai yra išgalvoti.

Meninė kalba ir jos funkcijos. Mokomasi atpažinti grožinę (meninę) kalbą ir šnekamąją kalbą. Mokomasi atpažinti literatūros tekste pakartojimą, garsų pamėgdžiojimą ir tipiškas pasakos kalbines formules, aptarti jų funkcijas.

Kitų kultūros tekstų analizė ir interpretavimas. Mokomasi aptarti filmus, animaciją, spektaklius vaikams, pasakyti savo įspūdį ir nuomonę.

Lyrikos analizė. Analizuojant lyrikos tekstą mokomasi nusakyti temą, atpažinti eilėraščio elementus (eilutę, strofą).

Epikos analizė. Analizuojant epikos tekstą mokomasi aptarti vaizduojamo pasaulio elementus (laiką, vietą, įvykį), nusakyti temą.

Dramos analizė. Skaitant vaidmenimis ar vaidinant dramos kūrinio ištrauką mokomasi suprasti dramos kūrinio savitumą. Mokomasi suvokti eiliuoto ir prozos kūrinio pagrindinius skirtumus.

Literatūros žanrų atpažinimas. Mokomasi atpažinti skaitomo kūrinio žanrą (mįslės, patarlės, skaičiuotės, pasakos, dainos, eilėraščio, spektaklio).

2 klasė

Teksto analizė, interpretacija ir vertinimas. Mokomasi rasti aiškiai pateiktą informaciją, teksto temą, raktinius žodžius, nurodyti svarbiausias detales, faktus, veiksmų seką; susieti informaciją tekste su bendro pobūdžio kasdienėmis žiniomis ir asmenine patirtimi. Mokomasi išreikšti ir pagrįsti nuomonę apie tekstą remiantis asmenine patirtimi.

Grožinio teksto interpretavimas ir vertinimas. Mokomasi interpretuoti ir vertinti grožinį tekstą: atpažinti ir paaiškinti netiesiogiai pasakytas mintis, kai yra suteikiama pagalba; išsakyti įspūdžius, patirtus skaitant kūrinį; nusakyti grožinio teksto nuotaiką (linksmus, liūdnus, juokingus kūrinius ar epizodus); nurodyti labiausiai patikusią (vaizdingiausią, įdomiausią, juokingiausią ar pan.) teksto vietą; aptarti veikėjus, paaiškinti jų veiksmus ir poelgius; išsakyti savo nuomonę apie perskaitytą tekstą, remiantis iliustracijomis, asmenine patirtimi; nusakyti, ar įvykiai yra išgalvoti.

Meninė kalba ir jos funkcijos. Mokomasi atpažinti grožinę (meninę) kalbą ir šnekamąją kalbą. Mokomasi atpažinti pakartojimą, garsų pamėgdžiojimą ir tipiškas pasakos kalbines formules literatūros tekste, aptarti jų funkcijas.

Kitų kultūros tekstų analizė ir interpretavimas. Mokomasi aptarti filmus, animaciją, spektaklius vaikams, pasakyti savo įspūdį ir nuomonę.

Lyrikos analizė. Analizuojant lyrikos tekstą mokomasi nusakyti temą, atpažinti eilėraščio elementus (eilutę, strofą).

Epikos analizė. Analizuojant epikos tekstą mokomasi aptarti aiškiai išreikštus vaizduojamo pasaulio elementus (veikėją, vietą, įvykį), nusakyti temą.

Dramos analizė. Skaitant vaidmenimis ar vaidinant dramos kūrinio ištrauką mokomasi suprasti dramos kūrinio savitumą.

Literatūros žanrų atpažinimas. Mokomasi atpažinti skaitomo kūrinio žanrą (mįslės, patarlės, skaičiuotės, pasakos, legendos, dainos, eilėraščio, spektaklio).
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Atpažįsta kai kuriuos savo mokyklos, lenkų ir lietuvių tautų tradicijas, dabarties kultūros elementus (E3.1.1).

Atpažįsta vieną kitą etninės kultūros simbolį, tradiciją (E3.2.1).

Skatinamas dalyvauja savo klasės ir mokyklos bendruomenės gyvenime, atlieka užduotis, kai suteikiama pagalba (E3.3.1).

Atpažįsta daugumą savo mokyklos, lenkų ir lietuvių tautų tradicijų, dabarties kultūros elementus (E3.1.2).

Atpažįsta kai kuriuos etninės kultūros simbolius, tradicijas (E3.2.2).

Skatinamas dalyvauja savo klasės ir mokyklos bendruomenės gyvenime, atlieka skirtas užduotis (E3.3.2).

Atpažįsta ir atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus aptaria savo mokyklos, lenkų ir lietuvių tautų tradicijas, dabarties kultūros reiškinius (E3.1.3).

Atpažįsta daugumą etninės kultūros simbolių, tradicijų (E3.2.3).

Dalyvauja savo klasės ir mokyklos bendruomenės gyvenime, atlikdamas pasirinktas užduotis (E3.3.3).

Atpažįsta ir aptaria savo mokyklos, lenkų ir lietuvių tautų tradicijas, dabarties kultūros reiškinius (E3.1.4).

Atpažįsta ir aptaria etninės kultūros simbolius, tradicijas (E3.2.4).

Dalyvauja savo klasės ir mokyklos bendruomenės gyvenime, atlikdamas įvairias užduotis (E3.3.4).

Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka. Mokomasi nagrinėti temas įvairiais aspektais pasirenkant grožinės literatūros kūrinius ir įvairius kultūros tekstus. Kultūros tekstai atrenkami atsižvelgiant į mokinių amžių ir jų interesus, pateiktą nagrinėjamų kūrinių tematiką, skaityti ir nagrinėti pasirenkami kūriniai arba jų ištraukos:

  • įvairių literatūros rūšių, tautosakos;
  • žymiausių lenkų ir užsienio vaikų literatūros autorių;
  • autorių, kurių kūryba ar biografija susijusi su Lietuva;
  • vaikų žurnalai, internetiniai puslapiai ir kt.

Dalyvavimas kultūriniame gyvenime. Pateikiamos įvairios kultūrinio ugdymo formos, kurių tikslas – padėti įtvirtinti per kalbos ir literatūros pamokas įgytas žinias ir gebėjimus, tobulinti kritinio mąstymo gebėjimus, ugdyti kūrybiškumą, socialinius emocinius įgūdžius, pilietines nuostatas atliekant mokomąsias užduotis:

  • pamokos skirtingose kultūrinėse erdvėse (pvz., teminiai užsiėmimai, dirbtuvės), susietose su tam tikromis temomis;
  • mokykliniai renginiai (pvz., konkursai, festivaliai).

2 klasė

Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka. Mokomasi nagrinėti temas įvairiais aspektais pasirenkant grožinės literatūros kūrinius ir įvairius kultūros tekstus. Atsižvelgiant į mokinių amžių ir jų interesus, pateiktą nagrinėjamų kūrinių tematiką, skaityti ir nagrinėti pasirenkami kūriniai arba jų ištraukos:

  • įvairių literatūros rūšių, tautosakos;
  • žymiausių lenkų ir užsienio vaikų literatūros autorių;
  • autorių, kurių kūryba ar biografija susijusi su Lietuva;
  • vaikų žurnalai, interneto puslapiai ir kt.

Dalyvavimas kultūriniame gyvenime. Pateikiamos įvairios kultūrinio ugdymo formos, kurių tikslas – padėti įtvirtinti per kalbos ir literatūros pamokas įgytas žinias ir gebėjimus, visapusiškai plėsti savo kultūrinį akiratį, tobulinti kritinio mąstymo gebėjimus, ugdyti kūrybiškumą, socialinius emocinius įgūdžius, pilietines nuostatas atliekant mokomąsias užduotis:

  • teatro, muziejaus lankymas;
  • pamokos įvairiose kultūrinėse erdvėse (pvz., teminiai užsiėmimai, dirbtuvės), susietos su tam tikromis temomis;
  • mokykliniai renginiai (pvz., konkursai, festivaliai).
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Padedamas taiko kartojimą kaip pagrindinę įsiminimo strategiją (E4.1.1).

Padedamas naudojasi tradicine mokymo(si) priemone ir nurodyta skaitmenine mokymosi priemone (E4.2.1).

Naudodamasis pagalba taiko kartojimą ir iliustravimą kaip pagrindines įsiminimo strategijas (E4.1.2).

Padedamas naudojasi tradicine mokymo(si) priemone ir nurodytomis skaitmeninėmis mokymosi priemonėmis (E4.2.2).

Taiko kartojimą, iliustravimą kaip pagrindines įsiminimo strategijas (E4.1.3).

Konsultuodamasis naudojasi pasirinkta mokymo(si) priemone ir nurodytomis skaitmeninėmis priemonėmis (E4.2.3).

Savarankiškai taiko kartojimą, iliustravimą kaip pagrindines įsiminimo strategijas (E4.1.4).

Savarankiškai naudojasi pasirinktomis mokymo(si) priemonėmis ir nurodytomis skaitmeninėmis priemonėmis (E4.2.4).

Tekstų atranka. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

Apima visą Literatūros ir kultūros pažinimo turinį.

Tekstų atranka. Skaitomi mokinių suvokimo galimybes ir jų kaip skaitytojų įvairius poreikius ir interesus atitinkantys negrožiniai tekstai: informaciniai ir medijų tekstai (pvz., skelbimai, instrukcijos, tvarkaraštis, filmas, paveikslėlių istorija, animacija, enciklopedijos). Mokomasi orientuotis knygų ir tekstų įvairovėje, naudotis namų ir klasės biblioteka.

2 klasė    

Apima visą Litertaūros ir kultūros pažinimo turinį.

Tekstų atranka. Mokomasi orientuotis knygų ir tekstų įvairovėje, naudotis namų ir klasės biblioteka. Nurodytame šaltinyje rasti informaciją, kuri yra svarbi konkrečiam tikslui, paaiškinti atrinktos informacijos reikalingumą užduočiai įvykdyti.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
3–4 klasių koncentras

Skaito ir pagal pavyzdį aptaria nedidelės apimties tautosakos, vaikų literatūros kūrinius atsižvelgdamas į bent vieną aspektą iš pateiktų. Atsakydamas į nukreipiamuosius klausimus išvardija bent du autorius, su kuriais susipažino ugdymo procese, ir sieja juos su kūriniais (E1.1.1).

Skaito ir pagal pavyzdį aptaria tautosakos, vaikų literatūros kūrinius, atsižvelgdamas į du aspektus iš pateiktų. Išvardija bent du autorius, su kuriais susipažino ugdymo procese, ir sieja juos su kūriniais (E1.1.2).

Skaito ir pagal nurodytus aspektus aptaria tautosakos, vaikų literatūros kūrinius. Sieja kelis autorius, su kuriais susipažino ugdymo procese, su kūriniais (E1.1.3).

Skaito ir savarankiškai aptaria tautosakos, vaikų literatūros kūrinius pagal nurodytus aspektus. Sieja autorius, su kuriais susipažino ugdymo procese, su kūriniais (E1.1.4).

Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka. Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka. Mokomasi nagrinėti įvairiais aspektais temas pasirinktuose grožinės literatūros kūriniuose ir įvairiuose kultūros tekstuose. Atsižvelgiant į mokinių amžių ir jų interesus, pateiktą nagrinėjamų kūrinių tematiką, skaityti ir nagrinėti pasirenkami kūriniai arba jų ištraukos:

  • įvairių literatūros rūšių, tautosakos;
  • klasikinių ir šiuolaikinių autorių;
  • žymiausių lenkų ir užsienio vaikų literatūros autorių;
  • autorių, kurių kūryba ar biografija susijusi su Lietuva;
  • vaikų žurnalai, internetiniai puslapiai ir kt.

Rekomenduojamų autorių ir kūrinių sąrašas: H. J. Chmielewski „Tytus, Romek i Atomek“ (pasirinktas komiksas), René Goscinny „Mikołajek“, A. Frączek „Rany Julek! O tym, jak Julian Tuwim został poetą“, J. Holewińska „Skarpety i papiloty“, M. Jaworczakowa „Oto jest Kasia“, G. Kasdepke „Kacperiada“, B. Kosmowska (pasirinkta knyga), A. Lindgren „Fizia pończoszanka“ (arba kita pasirinkta knyga), S. Marciniak „Legenda o Piaście Kołodzieju“ (iš knygos „Historia Polski dla Piotrka“), B. Ostrowska „Opowieść o Januszu Korczaku“, R. Pisarski „O psie, który jeździł koleją“, G. Rodari „Bajki przez telefon“, A. Stelmaszyk knygos iš serijos apie gyvūnus, M. Strzałkowska „Karnawał z Karnawałem“ (inscenizacja), M. Terlikowska „Drzewo do samego nieba“, W. Zahorski „Bazyliszek“, „Legenda o Puntukasie“ (iš knygos „Podania i legendy wileńskie“) ir kt.
Pasirinkti klasikinių ir šiuolaikinių autorių eilėraščiai vaikams: L. J. Kern (eilėraščiai), M. Konopnicka (eilėraščiai), A. Mickiewicz (eilėraščiai, baladės), Cz. Miłosz „Słońce“, D. Wawiłow „Najpiękniejsze wiersze“ ir kt.

4 klasė

Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka. Mokomasi nagrinėti temas įvairiais aspektais pasirinktuose grožinės literatūros kūriniuose ir įvairiuose kultūros tekstuose. Atsižvelgiant į mokinių amžių ir jų interesus, pateiktą nagrinėjamų kūrinių tematiką, skaityti ir nagrinėti pasirenkami kūriniai arba jų ištraukos:

  • įvairių literatūros rūšių, tautosakos;
  • klasikinių ir šiuolaikinių autorių;
  • žymiausių lenkų ir užsienio vaikų ir jaunimo literatūros autorių;
  • autorių, kurių kūryba ar biografija susijusi su Lietuva;
  • vaikų žurnalai, interneto puslapiai ir kt.

Rekomenduojamų autorių ir kūrinių sąrašas: pvz., J. Brzechwa „Akademia pana Kleksa“, J. Christy „Kajko i Kokosz“ (pasirinktas komiksas), B. Gawryluk (pasirinktas apsakymas), J. Korczakowska „Spotkanie nad morzem“, N. Kucharska „Legenda o toruńskich piernikach“, Inscenizacija „Kopciuszek, czyli szklany pantofelek“ pagal Ch. Perrault, „Legenda o Juracie i Kastytisie“ pagal L. A. Jucewicz, C. S. Lewis „Opowieści z Narnii. Lew, czarownica i stara szafa“, S. Lebeau „Olbrzymek“, A. Lindgren „Dzieci z Bullerbyn“, K. Makuszyński „Awantura o Basię“, A. Maleszka pasirinkta knyga iš serijos „Magiczne drzewo“, A. A. Milne „Kubuś Puchatek“, A. Onichimowska (pasirinkta knyga), A. Stelmaszyk „Komnata szeptów“ (arba kita pasirinkta knyga iš serijos „Kroniki Archeo“), M. Szczygielski (pasirinkta knyga), Ł. Wierzbicki „Afryka Kazika“, W. Zahorski „Pan Twardowski“ (iš knygos „Podania i legendy wileńskie“) ir kt.
Šiuolaikinių ir klasikinių autorių eilėraščiai pasirinktinai: J. Kulmowa (eilėraščiai), A. Mickiewicz (1–2 eilėraščiai ir 1–2 baladės), Cz. Miłosz „Wyprawa do lasu“, M. Rusinek „Wierszyki domowe“, J. Twardowski (eilėraščiai) ir kt.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
3–4 klasių koncentras

Nusako bent trijų įvykių seką; atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus trumpai apibūdina pagrindinį kūrinio veikėją, paaiškina jo veiksmus. Pagal pateiktą pavyzdį randa bent po du vaizdingus žodžius ir frazes. Atsakinėdamas į klausimus paaiškina iliustracijų sąsajas su tekstu. Pagal pateiktą pavyzdį formuluoja aiškiai išreikštą grožinio teksto temą; atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus išsako įspūdį (E2.1.1).

Skiria poeziją nuo prozos pagal nurodytą kriterijų (E2.2.1).

Nusako kelių įvykių seką; pagal pateiktą pavyzdį randa priežasties ir pasekmės ryšius; atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus aptaria kūrinio veikėjus, jų veiksmus ir jausmus. Randa daugumą vaizdingų žodžių ir frazių. Paaiškina iliustracijų sąsajas su tekstu. Pagal pateiktą pavyzdį formuluoja aiškiai išreikštą grožinio teksto temą, išsako įspūdį, aptaria kūrinio nuotaiką (E2.1.2).

Skiria grožinį ir negrožinį tekstą pagal nurodytą kriterijų. Skiria poeziją nuo prozos (E2.2.2).

Nusako įvykių seką ir pagal pateiktą pavyzdį randa priežasties ir pasekmės ryšius; atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus aptaria kūrinio veikėjus, jų veiksmus, santykius, jausmus ir mintis. Randa daugumą vaizdingų žodžių ir frazių ir pagal pateiktą pavyzdį paaiškina jų reikšmę. Paaiškina iliustracijų sąsajas su tekstu. Atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus formuluoja grožinio teksto temą, aiškiai išreikštą pagrindinę mintį ir aptaria vertybes; išsako įspūdį; aptaria kūrinio nuotaiką (E2.1.3).

Skiria grožinį ir negrožinį tekstą. Skiria poeziją ir prozą, atpažįsta dramą pagal nurodytą kriterijų (E2.2.3).

Nusako įvykių seką ir randa priežasties ir pasekmės ryšius; aptaria kūrinio veikėjus, jų veiksmus, santykius, jausmus ir mintis. Randa vaizdingus žodžius ir frazes ir atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus paaiškina jų reikšmę. Išsamiai paaiškina iliustracijų sąsajas su tekstu. Savarankiškai formuluoja grožinio teksto temą, aiškiai išreikštą pagrindinę mintį ir vertybes; išsako įspūdį; išsamiai aptaria kūrinio nuotaiką (E2.1.4).

Skiria grožinį ir negrožinį tekstą. Skiria poeziją ir prozą, atpažįsta dramą (E2.2.4).

Teksto analizė, interpretacija ir vertinimas. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Teksto analizė, interpretacija ir vertinimas. Mokomasi atpažinti tiesioginę informaciją; sieti ir lyginti skirtingos raiškos informaciją; įvardyti teksto temą, raktinius žodžius, aiškiai išsakytą pagrindinę mintį; svarbiausias detales, faktus, veiksmų seką; teksto prasmines dalis; sieti tekstą su turimomis žiniomis ir informacija iš kito šaltinio, išreikšti ir pagrįsti nuomonę apie tekstą remiantis asmenine patirtimi.

Grožinio teksto interpretavimas ir vertinimas. Mokomasi interpretuoti ir vertinti grožinį tekstą: nusakyti ir aptarti įvykių seką, priežasties ir pasekmės ryšį; apibūdinti kūrinio pagrindinius ir antraeilius veikėjus, jų veiksmus, santykius, jausmus ir mintis; formuluoti grožinio teksto temą, pagrindinę mintį ir aptarti išreikštas vertybes; paaiškinti netiesiogiai pasakytas mintis remiantis savo žinojimu ir vertybėmis; išsakyti įspūdį, aptarti grožiniame kūrinyje vaizduojamas situacijas; apibūdinti grožinio teksto nuotaiką ir išsakyti savo nuomonę.

Meninė kalba ir jos funkcijos. Mokomasi atpažinti grožinę (meninę) kalbą ir šnekamąją kalbą. Mokomasi atpažinti literatūros tekste epitetą, perkeltinės reikšmės žodžius, pakartojimą, garsų pamėgdžiojimą ir tipiškas pasakos kalbines formules, aptarti jų funkcijas.

Kitų kultūros tekstų analizė ir interpretavimas. Kitų kultūros tekstų analizė ir interpretavimas. Mokomasi interpretuoti kitus kultūros tekstus: aptarti filmus, animaciją, spektaklius vaikams; išsakyti savo įspūdį ir nuomonę.

Lyrikos analizė. Analizuojant lyrikos tekstą mokomasi aptarti lyrinį subjektą; nusakyti temą, teksto nuotaiką; atpažinti eilėraščio elementus: eilutę, strofą, rimą, ritmą, priedainį. 

Epikos analizė
Analizuojant epikos tekstą mokomasi aptarti vaizduojamo pasaulio elementus (veikėją, laiką, vietą, įvykį); nusakyti temą ir pagrindinę teksto mintį; nurodyti pagrindinius kūrinio veikėjus.

Dramos analizė. Analizuojant dramos tekstą mokomasi atpažinti dramos elementus (dialogą, sceną, veikėją); skaitant vaidmenimis ar vaidinant dramos kūrinio ištrauką mokomasi suprasti dramos kūrinio savitumą.

4 klasė

Teksto analizė, interpretacija ir vertinimas. Mokomasi rasti tiesioginę ir netiesioginę informaciją, grupuoti ją; sieti ir lyginti skirtingos raiškos informacijos fragmentus; įvardyti teksto temą, raktinius žodžius, aiškiai pasakytą pagrindinę mintį; svarbiausias detales, faktus, atskleisti veiksmų seką, priežasties ir pasekmės ryšius; sudaryti planą; sieti ir lyginti tekste esančią informaciją su įgytomis žiniomis ir informacija iš kito šaltinio; išreikšti ir pagrįsti nuomonę apie tekstą remiantis asmenine patirtimi ir tekstu, sieti ir lyginti informaciją iš dviejų skirtingų šaltinių.

Grožinio teksto interpretavimas ir vertinimas. Mokomasi interpretuoti ir vertinti grožinį tekstą: nusakyti ir aptarti įvykių seką, priežasties ir pasekmės ryšį; apibūdinti kūrinio pagrindinius ir antraeilius veikėjus, jų veiksmus, santykius, jausmus ir mintis; formuluoti grožinio teksto temą, pagrindinę mintį ir aptarti išreikštas vertybes; paaiškinti netiesiogiai pasakytas mintis remiantis savo žinojimu ir vertybėmis; apibūdinti grožinio teksto nuotaiką ir išsakyti savo nuomonę.

Meninė kalba ir jos funkcijos. Mokomasi atpažinti tekste epitetą, perkeltinės reikšmės žodžius, pakartojimą, garsų pamėgdžiojimą bei tipiškas pasakoms kalbines formules ir aptarti jų funkcijas.
Kitų kultūros tekstų analizė ir interpretavimas
Mokomasi interpretuoti kitus kultūros tekstus: sąmoningai ir dėmesingai žiūrėti filmus, koncertus, spektaklius vaikams ir aptarti juos.

Lyrikos analizė. Analizuojant lyrikos tekstą mokomasi aptarti lyrinį subjektą, adresatą; nusakyti temą, nuotaiką, pagrindinę teksto mintį; atpažinti eilėraščio elementus: eilutę, strofą, rimą, ritmą, priedainį. 

Epikos analizė. Epikos tekstą mokomasi analizuoti pagal veiksmo nuoseklumą; aptarti vaizduojamo pasaulio elementus (veikėją, laiką, vietą, įvykį); nusakyti temą ir pagrindinę teksto mintį; nurodyti pagrindinius ir antraeilius kūrinio veikėjus.

Dramos analizė. Analizuojant dramos tekstą mokomasi atpažinti dramos elementus (dialogus, sceną, veikėjus).

Literatūros žanrų atpažinimas. Mokomasi atpažinti skaitomo kūrinio žanrą (mįslės, patarlės, skaičiuotės, pasakos, legendos, dainos, apsakymo, eilėraščio, dramos, komikso).
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
3–4 klasių koncentras

Atpažįsta kai kuriuos savo mokyklos, lenkų ir lietuvių tautų tradicijas, dabarties kultūros elementus (E3.1.1).

Atpažįsta vieną kitą etninės kultūros simbolį, tradiciją (E3.2.1).

Skatinamas dalyvauja savo klasės ir mokyklos bendruomenės gyvenime, atlikdamas užduotis, kai yra suteikiama pagalba (E3.3.1).

Atpažįsta daugumą savo mokyklos, lenkų ir lietuvių tautų tradicijų, dabarties kultūros elementus (E3.1.2).

Atpažįsta kai kuriuos etninės kultūros simbolius, tradicijas (E3.2.2).

Skatinamas dalyvauja savo klasės ir mokyklos bendruomenės gyvenime, atlikdamas skirtas užduotis (E3.3.2).

Atpažįsta ir atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus aptaria savo mokyklos, lenkų ir lietuvių tautų tradicijas, dabarties kultūros reiškinius (E3.1.3).

Atpažįsta daugumą etninės kultūros simbolių, tradicijų (E3.2.3).

Dalyvauja savo klasės ir mokyklos bendruomenės gyvenime, atlikdamas pasirinktas užduotis (E3.3.3).

Atpažįsta ir aptaria savo mokyklos, lenkų ir lietuvių tautų tradicijas, dabarties kultūros reiškinius (E3.1.4).

Atpažįsta ir aptaria etninės kultūros simbolius, tradicijas (E3.2.4).

Dalyvauja savo klasės ir mokyklos bendruomenės gyvenime, atlikdamas įvairias užduotis (E3.3.4).

Dalyvavimas kultūriniame gyvenime. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Dalyvavimas kultūriniame gyvenime. Pateikiamos įvairios kultūrinio ugdymo formos, kurių tikslas – padėti įtvirtinti per kalbos ir literatūros pamokas įgytas žinias ir gebėjimus, visapusiškai plėsti savo kultūrinį akiratį, tobulinti kritinio mąstymo gebėjimus, ugdyti kūrybiškumą, socialinius emocinius įgūdžius, pilietines nuostatas atliekant mokomąsias užduotis:

  • teatro, muziejaus, kino teatro lankymas;
  • pamokos įvairiose kultūrinėse erdvėse (pvz., edukacinės ekskursijos, teminiai užsiėmimai, dirbtuvės), susietose su tam tikromis temomis;
  • projektinė veikla (dalykiniai ir tarpdalykiniai projektai; mokykliniai ir regioniniai projektai);
  • mokykliniai ir tarpmokykliniai renginiai (pvz., konkursai, olimpiados, festivaliai).

4 klasė

Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka. Mokomasi nagrinėti temas įvairiais aspektais pasirinktuose grožinės literatūros kūriniuose ir įvairiuose kultūros tekstuose. Atsižvelgiant į mokinių amžių ir jų interesus, pateiktą nagrinėjamų kūrinių tematiką, skaityti ir nagrinėti pasirenkami kūriniai arba jų ištraukos:

  • įvairių literatūros rūšių, tautosakos;
  • klasikinių ir šiuolaikinių autorių;
  • žymiausių lenkų ir užsienio vaikų ir jaunimo literatūros autorių;
  • autorių, kurių kūryba ar biografija susijusi su Lietuva;
  • vaikų žurnalai, interneto puslapiai ir kt.

Dalyvavimas kultūriniame gyvenime. Pateikiamos įvairios kultūrinio ugdymo formos, kurių tikslas – padėti įtvirtinti per kalbos ir literatūros pamokas įgytas žinias ir gebėjimus, visapusiškai plėsti savo kultūrinį akiratį, tobulinti kritinio mąstymo gebėjimus, ugdyti kūrybiškumą, socialinius emocinius įgūdžius, pilietines nuostatas atliekant mokomąsias užduotis:

  • teatro, muziejaus, kino teatro lankymas;
  • pamokos įvairiose kultūrinėse erdvėse (pvz., edukacinės ekskursijos, teminiai užsiėmimai, dirbtuvės), susietose su tam tikromis temomis; 
  • projektinė veikla (dalykiniai ir tarpdalykiniai projektai; mokykliniai ir regioniniai projektai);
  • mokykliniai, tarpmokykliniai ir respublikiniai renginiai (pvz., konkursai, olimpiados, festivaliai).
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
3–4 klasių koncentras

Padedamas taiko kartojimą kaip pagrindinę įsiminimo strategiją (E4.1.1).

Padedamas naudojasi mokymo(si) priemone ir nurodyta skaitmenine mokymosi priemone (E4.2.1).

Naudodamasis pagalba taiko kartojimą ir iliustravimą kaip pagrindines įsiminimo strategijas. Kartais priskiria nurodytas mokymosi turinyje sąvokas atitinkamoms kategorijoms (E4.1.2).

Padedamas naudojasi mokymo(si) priemone ir nurodytomis skaitmeninėmis mokymosi priemonėmis (E4.2.2).

Taiko kartojimą, iliustravimą kaip pagrindines įsiminimo strategijas. Priskiria dalį nurodytų mokymosi turinyje sąvokų atitinkamoms kategorijoms (E4.1.3).

Konsultuodamasis naudojasi pasirinkta mokymo(si) priemone ir nurodytomis skaitmeninėmis priemonėmis (E4.2.3).

Savarankiškai taiko kartojimą, iliustravimą kaip pagrindines įsiminimo strategijas. Daugeliu atvejų priskiria nurodytas mokymosi turinyje sąvokas atitinkamoms kategorijoms (E4.1.4).

Savarankiškai naudojasi pasirinkta mokymo(si) priemone ir nurodytomis skaitmeninėmis priemonėmis (E4.2.4).

Tekstų atranka. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Apima visą Literatūros ir kultūros pažinimo turinį. 

4 klasė

Apima visą Literatūros ir kultūros pažinimo turinį. 

Tekstų atranka. Skaitomi mokinių suvokimo galimybes ir jų, kaip skaitytojų, įvairius poreikius atitinkantys, asmenybei ugdytis ir kultūrai pažinti svarbūs negrožiniai tekstai knygose, periodiniuose leidiniuose, internete: publicistiniai, dalykiniai, informaciniai ir medijų tekstai (pvz., filmas, reklama, skelbimas, komiksai, spaudos straipsniai, elektroninis tekstas, animacija, žemėlapis, nesudėtingos schemos, instrukcijos). Pratinamasi naudotis biblioteka už mokyklos ribų.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
5–6 klasių koncentras

Skaito ir pagal pavyzdį aptaria tautosakos, literatūros kūrinius, atsižvelgdamas į bent du aspektus iš nurodytų. Sieja bent du autorius, su kuriais susipažino ugdymo procese, su kūriniais ir aptaria jų biografijos bent vieną elementą (E1.1.1).

Skaito ir aptaria tautosakos, literatūros kūrinius, atpažįsta jų istorinio konteksto bent du elementus iš pateiktų. Sieja bent tris autorius, su kuriais susipažino ugdymo procese, su kūriniais ir aptaria jų biografijos vieną kitą elementą (E1.1.2).

Skaito ir aptaria tautosakos, literatūros kūrinius, atpažįsta nurodytus jų istorinio konteksto elementus. Sieja dauguma autorių, su kuriais susipažino ugdymo procese, su kūriniais ir aptaria jų biografijos elementus (E1.1.3).

Skaito ir savarankiškai aptaria tautosakos, literatūros kūrinius, atpažįsta jų istorinio konteksto elementus. Sieja kūrinius su autoriais ir aptaria rašytojų biografijos elementus (E1.1.4).

Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka. Mokomasi įvairiais aspektais nagrinėti pateiktas privalomas temas pasirinktuose grožinės literatūros kūriniuose ir įvairiuose kultūros tekstuose.

  • Vaikystės pasaulis: emocijos, jausmai, patirtis, svajonės ir pomėgiai.
  • Namai. Šeima. Vaikų ir suaugusiųjų pasaulis.
  • Čia mūsų gimtinė, čia mūsų namai.
  • Senųjų laikų atgarsiai: tikrovė ir legendos.
  • Kasdienybės stebuklai, svajonės, vaizduotė. 
  • Kelionė po meno pasaulį.

Kultūros tekstų atranka. Atsižvelgiant į mokinių amžių ir jų interesus, pateiktą nagrinėjamų kūrinių problematiką, skaityti ir nagrinėti pasirenkami kūriniai arba jų ištraukos: įvairių rūšių ir žanrų; klasikinių ir šiuolaikinių autorių; žymiausių lenkų ir užsienio literatūros atstovų; autorių, kurių kūryba ar biografija susijusi su Lietuva; įvairių literatūros tipų: nuotykių, fantastinės; bibliniai pasakojimai ir mitai (adaptuoti vaikams), regiono legendos; dainos ir dainelės, skaičiuotės, mįslės, patarlės. Rinkdamasis tekstus, mokytojas atsižvelgia į tai, kad mokiniai perskaitytų ir aptartų bent 4 stambesnės formos kūrinius (romanus, apysakas, dramas) ir keletą smulkesnių žanrų kūrinių (pasakų, legendų, apsakymų, eilėraščių).

Rekomenduojamų autorių ir kūrinių sąrašas: pvz., A. Bahdaj „Wakacje z duchami“, I. Chmielewska „Pamiętnik Blumki“, A. Dziewit-Meller „Damy, dziewuchy, dziewczyny. Historia w spódnicy“, M. Grądzka „Legendy polskie“ (1–2 legendos, neskaitytos pradinėse klasėse), M. Kamiński „Razem na bieguny“, B. Kosmowska „Kolorowy szalik“, I. Krasicki (pasirinktos pasakėčios), B. Leśmian „Przygody Sindbada Żeglarza“, K. Makuszyński (pasirinktas romanas), S. Marciniak „Historia Polski dla Piotrka“, A. Mickiewicz (pasirinktos pasakėčios), „Pan Tadeusz“ (ištraukos pasirinktinai), L. M. Montgomery „Ania z Zielonego Wzgórza“, F. Molnar „Chłopcy z Placu Broni“, A. Murdzek „Demeter i Kora“, B. Prus „Katarynka“, H. Sienkiewicz „W pustyni i w puszczy“, M. Szczygielski „Czarownica piętro niżej“ arba kita pasirinkta knyga, M. Twain „Przygody Tomka Sawyera“, W. Zahorski „Podania i legendy wileńskie“ (1–2 legendos, neskaitytos pradinėse klasėse) ir kt.
Biblijos fragmentai: pvz., „O stworzeniu świata i człowieka“, „Przypowieść o miłosiernym Samarytaninie“.

Mitai: pvz., „Prometeusz“, „Demeter i Kora“, „Herakles“, „Tułaczka Odyseusza“.
Šiuolaikinių ir klasikinių autorių eilėraščiai pasirinktinai: K. I. Gałczyński, K. Iłłakowiczówna, H. Januszewska, V. Kudirka „Tautiška giesmė“ (vertimas į lenkų kalbą), J. Kulmowa, A. Mickiewicz, Cz. Miłosz, J. Słowacki, J. Tuwim, J. Twardowski, D. Wawiłow ir kt.

6 klasė

Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka. Mokomasi įvairiais aspektais nagrinėti pateiktas privalomas temas pasirinktuose grožinės literatūros kūriniuose ir įvairiuose kultūros tekstuose.

  • Savęs pažinimas ir asmenybės tobulinimas. Draugystės stebuklas.
  • Tarp vaikystės ir suaugusiųjų pasaulio. 
  • Tradicijos – kartų jungtis.
  • Vaizduotės galia. Tikrovės ir fantastikos pasaulis.
  • Legendos, mitai ir tikrovė. Savo šaknų paieška.

Kultūros tekstų atranka. Atsižvelgiant į mokinių amžių ir jų interesus, pateiktą nagrinėjamų kūrinių problematiką, skaityti ir nagrinėti pasirenkami kūriniai arba jų ištraukos: įvairių rūšių ir žanrų; klasikinių ir šiuolaikinių autorių; žymiausių lenkų ir užsienio literatūros atstovų; autorių, kurių kūryba ar biografija susijusi su Lietuva; įvairių literatūros – nuotykių, fantastinės – tipų; populiariosios literatūros kūrinių pavyzdžių; bibliniai pasakojimai ir mitai (adaptuoti vaikams), legendos; kiti kultūros tekstai (pvz., spektakliai, filmai, publicistika, muzikos kūriniai, televizijos laidos, dailė ir grafika, komiksai, reklama ir pan.). Rinkdamasis tekstus, mokytojas atsižvelgia į tai, kad mokiniai turėtų perskaityti ir aptarti bent 5 stambesnės formos kūrinius (romanus, apysakas, dramas) ir keletą smulkesnių žanrų kūrinių (pasakų, legendų, apsakymų, eilėraščių).

Rekomenduojamų autorių ir kūrinių sąrašas: pvz., F. H. Burnett, „Tajemniczy ogród“, A. Dziewit-Meller „Damy, dziewuchy, dziewczyny. Podróże w spódnicy“, K. I. Gałczyński „Teatrzyk Zielona Gęś“, R. Kosik (pasirinkta knyga), S. Marciniak „Historia Polski dla Piotrka“, A. Mickiewicz „Pan Tadeusz“ (fragmenty sceny z koncertem Wojskiego, polowanie), R. Mieczkowski (1–2 apysakos), E. Niziurski (pasirinkta knyga), K. Paterson „Most do Terabithii“, J. R. R. Tolkien „Hobbit, czyli tam i z powrotem“, J. Podsiadło „Czerwona kartka dla Sprężyny“ (arba kita pasirinkta knyga), H. Sienkiewicz „Janko Muzykant“ (arba kita pasirinkta novelė), W. Syrokomla „Gawędy“ (1-2), J. Styszyńska „Idol. Maria Skłodowska-Curie“, S. Szmaglewska „Czarne stopy“, D. Terakowska „Córka Czarownic“ arba „Lustro pana Grymsa“ ir kt.
Biblijos fragmentai: pvz. „Przypowieść o siewcy“, „Przypowieść o talentach“.
Mitai: pvz. „Tezeusz i Ariadna“, „Orfeusz i Eurydyka“, „Dedal i Ikar“.

Šiuolaikinių ir klasikinių autorių eilėraščiai pasirinktinai: K. Iłłakowiczówna, K. I. Gałczyński, H. Januszewska, J. Kochanowski, J. Kofta, J. Kulmowa, A. Mickiewicz, Cz. Miłosz, A. Rybałko, J. Słowacki, W. Szymborska, D. Wawiłow ir kt.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
5–6 klasių koncentras

Nusako įvykių seką ir pagal pateiktą pavyzdį randa priežasties ir pasekmės ryšius; atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus aptaria kūrinio veikėjus, jų veiksmus, santykius ir jausmus. Randa tekste bent dvi iš nurodytų meninės kalbos priemonių. Atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus formuluoja grožinio teksto temą, įvardija aiškiai išreikštą pagrindinę mintį (E2.1.1).

Skiria grožinį ir negrožinį tekstą. Skiria poeziją, prozą ir dramą (E2.2.1).

Remdamasis pateiktu pavyzdžiu aptaria vaizduojamojo pasaulio elementus, nusako įvykių seką ir aptaria priežasties ir pasekmės ryšius; apibūdina veikėjus bent dviem aspektais iš pateiktų, atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus vertina jų poelgius. Randa tekste vieną kitą iš nurodytų meninės kalbos priemonių ir atsakinėdamas į klausimus pasako jų funkciją. Atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus formuluoja grožinio teksto temą, įvardija aiškiai išreikštą pagrindinę mintį ir vertybes (E2.1.2).

Pagal pateiktą schemą skiria literatūros rūšis, priskiria bent po vieną būdingą joms žanrą iš išvardytų mokymosi turinyje. Atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus įžvelgia sąsajas su bent vienu kultūros tekstu (pvz. filmu, daile, muzika) (E2.2.2).

Remdamasis sudarytu modeliu aptaria vaizduojamojo pasaulio elementus, nusako įvykių seką ir aptaria priežasties ir pasekmės ryšius; apibūdina veikėjus nurodytais aspektais, atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus vertina jų charakterį ir poelgius. Randa tekste daugumą iš nurodytų meninės kalbos priemonių ir pagal pavyzdį aptaria jų funkciją. Formuluoja grožinio teksto temą, mintį, nusako nuotaiką; pagal pateiktą pavyzdį aptaria aiškiai išreikštas vertybes, problemas (E2.1.3).

Pagal pateiktą schemą skiria literatūros rūšis ir joms būdingus žanrus, išvardytus mokymosi turinyje. Atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus įžvelgia sąsajas su kitais kultūros tekstais (E2.2.3).

Remdamasis savarankiškai sudaryta schema aptaria vaizduojamo pasaulio elementus, nusako įvykių seką ir aptaria priežasties ir pasekmės ryšius; apibūdina veikėjus, vertina jų charakterį ir poelgius. Randa tekste nurodytas meninės kalbos priemones ir atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus aptaria jų funkciją. Formuluoja grožinio teksto temą, mintį, nusako nuotaiką; įžvelgia ir aptaria aiškiai išreikštas vertybes, problemas (E2.1.4).

Pagal sudarytą schemą skiria literatūros rūšis ir joms būdingus žanrus, išvardytus mokymosi turinyje. Įžvelgia sąsajas su kitais kultūros tekstais (E2.2.4).

Grožinio teksto analizė, interpretacija, vertinimas ir kontekstai. 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

Lyrikos analizė. Analizuojant lyrikos tekstą mokomasi aptarti lyrinį subjektą, adresatą; nusakyti temą, nuotaiką, pagrindinę teksto mintį, išskirti poetinius vaizdus.

Epikos analizė. Analizuojant epikos tekstą mokomasi aptarti vaizduojamo pasaulio elementus (veikėją, laiką, įvykį, siužetą); atpažinti pasakojimą pirmuoju ir trečiuoju asmeniu ir nurodyti jo funkcijas kūrinyje; nurodyti pagrindinį ir kitus kūrinio veikėjus, apibūdinti jų ypatybes ir poelgius; nusakyti temą ir pagrindinę teksto mintį; išskirti ir paaiškinti realistinius ir fantastinius elementus; aptarti kūrinio konstrukcijos elementų funkcijas (ekspoziciją, veiksmo užuomazgą, vyksmą, kulminaciją ir atomazgą).

Dramos analizė. Analizuojant dramos tekstą mokomasi atpažinti dramos elementus (aktą, sceną, veikėją, dialogą, remarką). Mokomasi suvokti pagrindinius poezijos, prozos ir dramos kūrinio skirtumus.

Meninė kalba ir jos funkcijos. Mokomasi atpažinti tekste alegoriją, epitetą, palyginimą, apostrofą arba kreipinį, perkeltinės reikšmės žodžius, mažybinius žodžius, pakartojimą, garsų pamėgdžiojimą ir tipiškas pasakoms kalbines formules ir aptarti jų funkcijas.

Grožinio teksto interpretavimas ir vertinimas. Mokomasi interpretuoti ir vertinti grožinį tekstą: paaiškinti netiesiogiai pasakytas mintis remiantis savo žinojimu ir vertybėmis; išsakyti įspūdį, aptarti grožiniame kūrinyje vaizduojamas situacijas; apibūdinti grožinio teksto nuotaiką ir išsakyti savo nuomonę; palyginti du panašios tematikos tekstus pagal nurodytus lengvai atpažįstamus kriterijus.

Literatūros žanrų atpažinimas. Mokomasi atpažinti skaitomo kūrinio žanrą ir nurodyti žanro – apsakymas, dienoraštis ar memuarai (lenk. dziennik albo pamiętnik), legenda, mitas, pasakėčia – ypatybes.

Kitų kultūros tekstų analizė ir interpretavimas. Mokomasi interpretuoti kitus kultūros tekstus skiriant daugiau dėmesio spektaklio ar filmo interpretavimui: išskirti spektaklio elementus (režisierių, aktorių, vaidmenį, sceną, dekoraciją, kostiumą); išskirti filmo elementus (aktorių, scenarijaus autorių, režisierių, kadrą).

6 klasė

Lyrikos analizė. Analizuojant lyrikos tekstą mokomasi apibūdinti lyrinį subjektą, adresatą; nusakyti temą, nuotaiką, pagrindinę teksto mintį ir prasmę; išskirti poetinius vaizdus; atpažinti eilėdaros elementus (eilutę, strofą, rimą, ritmą).

Epikos analizė. Analizuojant epikos tekstą mokomasi aptarti vaizduojamo pasaulio elementus (veikėją, laiką, įvykį, siužetą); nusakyti pasakojimą pirmuoju ar trečiuoju asmeniu ir nurodyti jo funkcijas kūrinyje; nurodyti pagrindinį ir kitus kūrinio veikėjus ir apibūdinti jų ypatybes ir poelgius; nusakyti temą ir pagrindinę teksto mintį; išskirti ir paaiškinti realistinius ir fantastinius elementus; aptarti kūrinio konstrukcijos elementų funkcijas (ekspoziciją, veiksmo užuomazgą, vyksmą, kulminaciją ir atomazgą).

Dramos analizė. Analizuojant dramos tekstą mokomasi atpažinti dramos elementus (aktą, sceną, veikėją, dialogą, remarką). Mokosi suvokti poezijos, prozos ir dramos kūrinio pagrindinius skirtumus.

Meninė kalba ir jos funkcijos. Mokomasi atpažinti tekste epitetą, palyginimą, retorinį kreipinį, klausimą, perkeltinės reikšmės žodžius, mažybinius žodžius, pakartojimą, garsų pamėgdžiojimą, anaforą, retorinius klausimus ir nustatyti jų funkcijas.

Grožinio teksto interpretavimas ir vertinimas. Mokomasi interpretuoti ir vertinti grožinį tekstą: paaiškinti netiesiogiai pasakytas mintis remiantis savo žinojimu ir vertybėmis; išsakyti įspūdį, aptarti grožiniame kūrinyje vaizduojamas situacijas; apibūdinti grožinio teksto nuotaiką ir išsakyti savo nuomonę; palyginti du panašios tematikos tekstus pagal nurodytus lengvai atpažįstamus kriterijus.

Literatūros žanrų atpažinimas. Mokomasi atpažinti skaitomo kūrinio žanrą ir nurodyti žanro – apsakymas, baladė, legenda, mitas, romanas – ypatybes.

Kitų kultūros tekstų interpretavimas ir vertinimas. Mokomasi interpretuoti kitus kultūros tekstus skiriant daugiau dėmesio spektaklio ar filmo interpretavimui: išskirti spektaklio elementus (režisierių, aktorių, vaidmenį, sceną, dekoraciją, kostiumą, muziką); suprasti, kas yra literatūros kūrinio adaptavimas, atskleisti literatūrinio teksto ir jo adaptavimo skirtumus.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
5–6 klasių koncentras

Atpažįsta, diferencijuoja ir atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus aptaria savo mokyklos, lenkų ir lietuvių tautų tradicijas, bent du kultūros reiškinius (E3.1.1).

Skiria ir aptaria etninės kultūros simbolius, tradicijas (E3.2.1).

Skatinamas dalyvauja savo mokyklos ir bendruomenės gyvenime atlikdamas pasirinktas užduotis (E3.3.1).

Stebi, atpažįsta, diferencijuoja ir aptaria savo mokyklos, lenkų ir lietuvių tautų tradicijas, kultūros reiškinius (E3.1.2).

Skiria ir aptaria etninės kultūros simbolius, tradicijas, aptaria jų reikšmę (E3.2.2).

Dalyvauja savo mokyklos ir bendruomenės gyvenime atlikdamas pasirinktas užduotis (E3.3.2).

Diferencijuoja ir aptaria savo mokyklos, lenkų ir lietuvių tautų tradicijas, kultūros reiškinius nurodydamas panašumus ir skirtumus (E3.1.3).

Skiria ir apibūdina etninės kultūros simbolius, tradicijas ir atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus aptaria jų reikšmę (E3.2.3).

Dalyvauja savo mokyklos, bendruomenės, regiono, Lietuvos kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime, savarankiškai atlikdamas užduotis (E3.3.3).

Savarankiškai diferencijuoja ir aptaria savo mokyklos, lenkų ir lietuvių tautų tradicijas, kultūros reiškinius nurodydamas kelis panašumus ir skirtumus (E3.1.4).

Skiria ir apibūdina etninės kultūros simbolius, tradicijas, samprotauja apie jų reikšmę (E3.2.4).

Dalyvauja savo mokyklos, bendruomenės, regiono, Lietuvos kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime, kūrybiškai atlikdamas užduotis (E3.3.4).

Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka. Mokomasi įvairiais aspektais nagrinėti pateiktas privalomas temas pasirinktuose grožinės literatūros kūriniuose ir įvairiuose kultūros tekstuose.

  • Savęs pažinimas ir asmenybės tobulinimas. Draugystės stebuklas.
  • Tarp vaikystės ir suaugusiųjų pasaulio.
  • Tradicijos – kartų jungtis.
  • Vaizduotės galia. Tikrovės ir fantastikos pasaulis.
  • Legendos, mitai ir tikrovė. Savo šaknų paieška.

Dalyvavimas kultūriniame gyvenime. Pateikiamos įvairios kultūrinio ugdymo formos, kurių tikslas – padėti įtvirtinti per kalbos ir literatūros pamokas įgytas žinias ir gebėjimus, tobulinti kritinio mąstymo gebėjimus, ugdyti kūrybiškumą, socialinius emocinius įgūdžius, pilietines nuostatas atliekant mokomąsias užduotis:

  • teatro, muziejaus, kino teatro lankymas;
  • pamokos įvairiose kultūrinėse erdvėse (pvz., edukacinės ekskursijos, teminiai užsiėmimai,
  • dirbtuvės), susietos su tam tikromis temomis ir kūriniais;
  • projektinė veikla (dalykiniai ir tarpdalykiniai projektai; mokykliniai ir regioniniai projektai);
  • mokykliniai, tarpmokykliniai ir respublikiniai renginiai (pvz., konkursai, olimpiados, festivaliai);
  • bendradarbiavimas su kultūros institucijomis (pvz., bibliotekomis, muziejais, teatrais, meno mokyklomis ir kt.).
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
5–6 klasių koncentras

Padedamas sieja naujas žinias ir gebėjimus su jau įgytomis žiniomis. Pagal pateiktą schemą grupuoja informaciją (E4.1.1).

Padedamas naudojasi nurodytais žodynais, enciklopedijomis, elektroniniais šaltiniais ir skaitmeninėmis mokymosi priemonėmis, vykdydamas nesudėtingą užduotį (E4.2.1).

Konsultuodamasis sieja naujas žinias ir gebėjimus su jau įgytomis žiniomis. Pagal pateiktą schemą grupuoja informaciją (E4.1.2).

Konsultuodamasis naudojasi nurodytais žodynais, enciklopedijomis, elektroniniais šaltiniais ir skaitmeninėmis mokymosi priemonėmis, vykdydamas nesudėtingą užduotį (E4.2.2).

Sieja naujas žinias ir gebėjimus su jau įgytomis žiniomis. Pagal pateiktą schemą grupuoja informaciją, skirsto į kategorijas, daro nesudėtingas išvadas (E4.1.3).

Naudojasi nurodytais žodynais, enciklopedijomis, elektroniniais šaltiniais ir skaitmeninėmis mokymosi priemonėmis, vykdydamas užduotį (E4.2.3).

Savarankiškai sieja naujas žinias ir gebėjimus su jau įgytomis žiniomis. Pagal pateiktą schemą grupuoja informaciją, skirsto į kategorijas, daro išvadas (E4.1.4).

Tikslingai naudojasi nurodytais žodynais, enciklopedijomis, elektroniniais šaltiniais ir skaitmeninėmis mokymosi priemonėmis, vykdydamas užduotį (E4.2.4).

Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Apima visą Literatūros ir kultūros pažinimo turinį.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Skaito ir aptaria tautosakos, literatūros kūrinius, atpažįsta jų istorinio konteksto bent du elementus iš pateiktų. Sieja bent tris autorius, su kuriais susipažino ugdymo procese, su kūriniais ir aptaria jų vieną kitą biografijos elementą. Padedamas pasirenka literatūros kūrinį atsižvelgdamas į tematiką (E1.1.1).

Skaito ir aptaria literatūros kūrinius, jų istorinio konteksto bent tris elementus, atsakydamas į klausimus išreiškia nuomonę apie kūrinį. Sieja daugumą perskaitytų kūrinių su autoriais, jų biografijos ryškiausiais elementais ir su kitais kūriniais pagal nurodytą aspektą. Atsakydamas į nukreipiamuosius klausimus pasirenka literatūros kūrinį atsižvelgdamas į tematiką ir autorių (E1.1.2).

Skaito ir aptaria literatūros kūrinius, jų istorinio konteksto elementus pagal daugumą nurodytų aspektų. Atsakydamas į nukreipiamuosius klausimus aptaria kūrinių vertę bent dviem aspektais iš pateiktų. Sieja daugumą perskaitytų kūrinių su autoriais, jų biografijos elementais ir su kitais kūriniais pagal nurodytus aspektus. Iš esmės orientuojasi tekstų ir autorių įvairovėje ir pasirenka literatūros kūrinį atsižvelgdamas į tematiką ir autorių (E1.1.3).

Skaito ir savarankiškai aptaria literatūros kūrinius, jų istorinio konteksto elementus, aptaria kūrinių vertę. Sieja perskaitytus kūrinius su autoriais, jų biografijos elementais ir kitais kūriniais. Orientuojasi tekstų ir autorių įvairovėje ir pasirenka literatūros kūrinį atsižvelgdamas į tematiką, žanrą ir autorių (E1.1.4).

Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka. Mokomasi įvairiais aspektais nagrinėti pateiktas privalomas temas pasirinktuose grožinės literatūros kūriniuose ir įvairiuose kultūros tekstuose.

  • Jausmų sūkuryje.
  • Pasaulėžiūra. Mano ir kitų žmonių pasauliai.
  • Idealai. Autoritetai. Jauno žmogaus vertybių ugdymas.
  • Menas ir menininkai. Kūrėjas ir jo darbas.

Kultūros tekstų atranka. Atsižvelgiant į mokinių amžių ir jų interesus, pateiktą nagrinėjamų kūrinių problematiką, skaityti ir nagrinėti pasirenkami kūriniai arba jų ištraukos: įvairių rūšių ir žanrų; klasikinių ir šiuolaikinių autorių; žymiausių lenkų ir užsienio literatūros atstovų; autorių, kurių kūryba ar biografija susijusi su Lietuva; įvairių literatūros tipų – istorinio, nuotykių, komiškosios, fantastinės; kiti kultūros tekstai (pvz., spektakliai, filmai, publicistika, muzikos kūriniai, televizijos laidos, dailė ir grafika, komiksai, reklama ir pan.). Rinkdamasis tekstus, mokytojas atsižvelgia, kad mokiniai turėtų perskaityti ir aptarti bent 6 stambesnės formos kūrinius (romanus, apysakas, dramas) ir keletą smulkesnių žanrų kūrinių (apsakymų, eilėraščių ir pan.).

Rekomenduojamų autorių ir kūrinių sąrašas: pvz., D. Defoe „Przypadki Robinsona Kruzoe“, Ch. Dickens „Opowieść wigilijna“, A. Domańska „Historia żółtej ciżemki“ (fragmentas „Święty Kazimierz“), A. de Saint-Exupery „Mały Książę“, I. Jurgielewiczowa „Ten obcy“ (arba kitas pasirinktas romanas), K. I. Gałczyński „Teatrzyk Zielona Gęś“, J. Kochanowski, pasirinkta giesmė, „Treny“ (2–3 pasirinktinai), I. Krasicki „Żona modna“, J. I. Kraszewski „Kunigas“, S. Lem (1–2 apsakymai) K. Makuszyński „Szatan z siódmej klasy“, A. Mickiewicz „Świtezianka“ (ir kt.), „Grażyna“, W. Piotrowicz 1–2 apsakymai (iš tomo „Moja czasoprzestrzeń“), A. Mickiewicz „Dziady cz. II“, S. Mrożek „Lew“, M. Musierowicz (pasirinkta knyga), A. Onichimowska (1–2 apsakymai), B. Prus „Z legend dawnego Egiptu“ ir pasirinkta novelė („Sen“ ir (arba) „Omyłka“), K. Pranić „Ela-Sanela“, W. S. Reymont „Chłopi“ (fragmentas „Wigilia u Boryny“), H. Sienkiewicz „Latarnik“, W. Syrokomla „Margier“ (fragmentai), M. Szczygielski „Serce Neftydy“, S. Żeromski „Syzyfowe prace“ (ištrauka Zygier recytuje „Redutę Ordona”) ir kt.

Šiuolaikinių ir klasikinių autorių eilėraščiai pasirinktinai: R. Brandstaetter, K. Iłłakowiczówna, A. Mickiewicz, Cz. Miłosz, J. Lec, A. Rybałko, J. Słowacki, W. Szymborska, M. Świetlicki, J. Twardowski ir kt.

8 klasė

Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka. Pasirinktuose grožinės literatūros kūriniuose ir įvairiuose kultūros tekstuose mokomasi nagrinėti įvairiais aspektais pateiktas privalomas temas.

  • Jaunystė ir branda. Tikrovė ir svajonės.
  • Konfliktai ir jų sprendimo būdai.
  • Gyvenimo modeliai. Egzistencijos džiaugsmas.
  • Tradicinės vertybės šiuolaikinio žmogaus akimis.
  • Tapatybės paieškos.
  • Literatūra ir menas.

Kultūros tekstų atranka. Atsižvelgiant į mokinių amžių ir jų interesus, pateiktą nagrinėjamų kūrinių tematiką, skaityti ir nagrinėti pasirenkami kūriniai arba jų ištraukos: įvairių rūšių ir žanrų; klasikinių ir šiuolaikinių autorių; žymiausių lenkų ir užsienio literatūros atstovų; autorių, kurių kūryba ar biografija susijusi su Lietuva; įvairių literatūros tipų – istorinės, nuotykių ar detektyvinės, komiškosios, fantastinės, populiariosios literatūros; priskiriami kitiems kultūros tekstams (pvz., spektakliai, filmai, publicistika, muzikos kūriniai, televizijos laidos, dailė ir grafika, komiksai, reklama ir pan.). Rinkdamasis tekstus, mokytojas atsižvelgia į tai, kad mokiniai turėtų perskaityti ir aptarti bent 6 stambesnės formos kūrinius (romanus, apysakas, dramas) ir keletą smulkesnių žanrų kūrinių (pvz., apsakymų, eilėraščių ir pan.).

Rekomenduojamų autorių ir kūrinių sąrašas: pvz., M. Białoszewski „Pamiętnik z powstania warszawskiego“, A. C. Doyle „Sherlock Holmes“, M. Hemar (fragmenty tekstów do kabaretów), J. Green „Gwiazd naszych wina“, E. Hemingway „Stary człowiek i morze“, A. Fredro „Zemsta“, A. Kamiński „Kamienie na szaniec“, R. Kapuściński (pasirinkti reportažai) T. Konwicki „Dziura w niebie“, I. Krasicki „Człowiek i zdrowie“, S. Lem (apsakymai pasirinktinai), H. Lee „Zabić drozda“, A. Mickiewicz „Pan Tadeusz“ (Spowiedź Jacka Soplica), S. Mrożek „Artysta“, E. Nowak (pasirinkta knyga), E. Orzeszkowa (pasirinkta novelė, pvz. „Daj kwiatek“), S. Piasecki „Zapiski oficera Armii Czerwonej“, B. Prus „Na wakacjach“, A. Sapkowski „Opowieści o Wiedźminie“ (pasirinkta apysaka), J. Słowacki „Balladyna“, W. Szekspir „Romeo i Julia“, D. Terakowska „Tam, gdzie spadają anioły“, O. Tokarczuk (pasirinktas apsakymas), M. Wańkowicz „Ziele na kraterze“ ir kt.

Eilėraščiai klasikinių ir šiuolaikinių autorių pasirinktinai: pvz. K. K. Baczyński, S. Baliński, K. Iłłakowiczówna, K. I. Gałczyński, Z. Herbert, W. Hulewicz, E. Lipska, H. Mażul, A. Mickiewicz, Cz. Miłosz, T. Różewicz, A. Rybałko, J. Słowacki, E. Stachura, W. Szymborska, J. Sztaudynger, J. Twardowski ir kt.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Pasinaudodamas pateiktu modeliu fragmentiškai analizuoja, interpretuoja ir vertina lyrikos, epikos ir dramos kūrinius remdamasis pateiktomis literatūros teorijos sąvokomis ir nurodytų kontekstu (pvz., socialiniu, istoriniu, kultūriniu). Atsakinėdamas į pateiktus klausimus analizuoja ir fragmentiškai vertina grožinio kūrinio kalbinę raišką (E2.1.1).

Pagal pateiktą schemą skiria literatūros rūšis ir joms būdingus žanrus, išvardytus mokymosi turinyje. Atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus įžvelgia sąsajas su kitais kultūros tekstais (E2.2.1).

Pasinaudodamas pateiktu modeliu analizuoja, interpretuoja ir vertina lyrikos, epikos ir dramos kūrinius remdamasis literatūros teorija ir nurodytų kontekstu (pvz., socialiniu, istoriniu, kultūriniu). Atsakinėdamas į pateiktus klausimus analizuoja ir vertina grožinio kūrinio kalbinę raišką (E2.1.2).

Atsakinėdamas į pateiktus klausimus skiria literatūros rūšis ir joms būdingus žanrus, išvardytus mokymosi turinyje. Palygina panašios tematikos kultūros tekstus bent dviem aspektais (E2.2.2).

Analizuoja, interpretuoja, lygina ir vertina lyrikos, epikos ir dramos kūrinius, remdamasis literatūros teorija ir savarankiškai pasirinktu kontekstu (pvz., socialiniu, istoriniu, kultūriniu). Analizuoja ir vertina grožinio kūrinio kalbinę raišką ir atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus paaiškina jos funkciją kūrinyje (E2.1.3).

Skiria ir apibūdina literatūros rūšis ir joms būdingus žanrus, išvardytus mokymosi turinyje. Lygina skirtingus kultūros tekstus (E2.2.3).

Savarankiškai analizuoja, interpretuoja, lygina ir vertina lyrikos, epikos ir dramos kūrinius, remdamasis literatūros teorija ir tikslingai pasirinktais kontekstais (pvz., socialiniu, istoriniu, kultūriniu). Analizuoja ir vertina grožinio kūrinio kalbinę raišką ir paaiškina jos funkciją kūrinyje (E2.1.4).

Skiria ir apibūdina literatūros rūšis ir joms būdingus žanrus, išvardytus mokymosi turinyje. Lygina skirtingus kultūros tekstus savarankiškai pasirinktais aspektais (E2.2.4).

Grožinio teksto analizė, interpretacija, vertinimas ir kontekstai. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Lyrikos analizė. Analizuojant lyrikos tekstą mokomasi apibūdinti lyrinį subjektą, adresatą; atpažinti eilėdaros elementus (eilutę, strofą, rimą); nusakyti eilėraščio vyksmo sudedamąsias dalis (situacijos pradžią, kas vyksta, lyrinio subjekto nuotaikas, jausmų ir minčių apibūdinimą, poetinius vaizdus).

Epikos analizė. Analizuojant epikos tekstą mokomasi aptarti vaizduojamo pasaulio elementus (laiką, vietą, įvykį, siužetą); palyginti veikėjus, jų santykius, nuotaikas, jausmus, mintis; aptarti tiesioginę, netiesioginę veikėjo charakteristiką; atpažinti pasakojimą pirmuoju ir trečiuoju asmeniu ir nurodyti jo funkciją kūrinyje; nurodyti pagrindinį ir kitus kūrinio veikėjus ir apibūdinti jų ypatybes; nusakyti temą ir pagrindinę teksto mintį; aptarti kūrinio konstrukcijos elementų funkcijas (ekspoziciją, veiksmo užuomazgą, vyksmą, kulminaciją ir atomazgą).

Dramos analizė. Analizuojant dramos tekstą mokomasi nurodyti ir aptarti dramos elementus (aktą, sceną, siužetą, veikėją, remarką, monologą, dialogą); paaiškinti motyvą ir veiksmus; analizuoti veikėjų charakterius ir elgesio priežastis, palyginti charakterius.

Meninė kalba ir jos funkcijos. Mokomasi atpažinti tekste epitetą, palyginimą, retorinį kreipinį, perkeltinės reikšmės žodžius, mažybinius žodžius, pakartojimą, garsų pamėgdžiojimą, retorinius klausimus, simbolius ir nustatyti jų funkcijas.

Grožinio teksto interpretavimas ir vertinimas. Mokomasi interpretuoti ir vertinti grožinį tekstą: pateikti savo supratimą apie kūrinį ir jį pagrįsti; aptarti aktualias paaugliams problemas skaitomuose tekstuose; nagrinėti literatūros kūrinius remiantis visuotinėmis vertybėmis; taikant istorijos ir kultūros žinias; interpretuoti literatūros kūrinius taikant būtinąjį kontekstą, pvz., biografinį, kultūrinį, socialinį; palyginti panašios tematikos tekstus.

Literatūros žanrų atpažinimas. Mokomasi atpažinti skaitomo kūrinio žanrą ir nurodyti žanro – baladė, novelė, rauda (tren), romanas, satyra, sonetas – ypatybes.

Kitų kultūros tekstų interpretavimas ir vertinimas. Mokomasi interpretuoti kitus kultūros tekstus skiriant daugiau dėmesio paveikslo ir grafikos interpretavimui: suprasti vaizduojamojo meno specifiką; nurodyti pagrindinę meno kūrinio informaciją (autorių kilmę, kūrinio sukūrimo datą, vietą, kur eksponuojamas); nusakyti temą, situaciją, kompoziciją, šviesą, spalvas; aptarti personažą / veikėją; interpretuojant kūrinį pateikti savo įspūdį, nuomonę, refleksiją; apibūdinti nagrinėjamų kultūros tekstų estetinę vertę.

8 klasė

Lyrikos analizė. Analizuojant lyrikos tekstą mokomasi apibūdinti lyrinį subjektą, adresatą; atpažinti eilėdaros elementus (eilutę, strofą, rimą); nusakyti eilėraščio vyksmo sudedamąsias dalis (situacijos pradžią, kas vyksta, lyrinio subjekto nuotaikas, jausmų ir minčių apibūdinimą, poetinius vaizdus).

Epikos analizė. Analizuojant epikos tekstą mokomasi aptarti vaizduojamo pasaulio elementus (laiką, vietą, įvykį, siužetą); palyginti veikėjus, jų santykius, nuotaikas, jausmus, mintis; aptarti tiesioginę, netiesioginę veikėjo charakteristiką; atpažinti pasakojimą pirmuoju ir trečiuoju asmeniu ir nurodyti jo funkciją kūrinyje; nurodyti pagrindinį ir kitus kūrinio veikėjus ir apibūdinti jų ypatybes; nusakyti temą ir pagrindinę teksto mintį; aptarti kūrinio konstrukcinių elementų funkcijas (ekspoziciją, veiksmo užuomazgą, vyksmą, kulminaciją ir atomazgą).

Dramos analizė. Analizuojant dramos tekstą mokomasi nurodyti ir aptarti dramos elementus (siužetą, veikėją, sceną, aktą, remarką, repliką, monologą, dialogą, prologą); apibrėžti komedijos ir tragedijos sąvokas; paaiškinti motyvą ir veiksmus; analizuoti veikėjų charakterius ir elgesio priežastis, palyginti charakterius.

Meninė kalba ir jos funkcijos. Mokomasi atpažinti žemesnėse klasėse pažintas meninės (kalbinės) raiškos priemones, susipažįstama su naujomis (meniniu neologizmu, ekspresyviąja leksika), mokomasi atpažinti jas tekste ir nusakyti jų funkcijas. Mokomasi analizuoti kūrinį, remiantis dominuojančiais jo konstrukcijos elementais.

Grožinio teksto interpretavimas ir vertinimas. Mokomasi interpretuoti ir vertinti grožinį tekstą: pateikti savo supratimą apie kūrinį ir jį pagrįsti; aptarti aktualias paaugliams problemas skaitomuose tekstuose; nagrinėti literatūros kūrinius remiantis visuotinėmis vertybėmis; taikant istorijos ir kultūros žinias; interpretuoti literatūros kūrinius taikant būtinąjį kontekstą, pvz., biografinį, istorinį, kultūrinį, filosofinį, socialinį; palyginti panašios tematikos tekstus.

Literatūros žanrų atpažinimas. Mokomasi atpažinti skaityto kūrinio žanrą – apsakymas, dienoraštis, komedija, memuarai, parabolė, reportažas, romanas, tragedija, sonetas – ir nurodyti jų ypatybes.

Kitų kultūros tekstų interpretavimas ir vertinimas. Mokomasi interpretuoti kitus kultūros tekstus (pavyzdžiui, grafiką, skulptūrą, fotografiją): suprasti vaizduojamojo meno specifiką; nurodyti pagrindinę meno kūrinio informaciją (autorių, kūrinio sukūrimo datą, vietą, kur eksponuojamas); nusakyti temą, situaciją, kompoziciją, šviesą, spalvas; aptarti personažą / veikėją; interpretuojant kūrinį pateikti savo įspūdį, nuomonę, refleksiją; apibūdinti nagrinėjamų kultūros tekstų estetinę vertę.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Atpažįsta, diferencijuoja ir aptaria savo mokyklos, lenkų ir lietuvių tautų tradicijas, kultūros bent du reiškinius (E3.1.1).

Skiria ir aptaria etninės kultūros simbolius, tradicijas (E3.2.1).

Dalyvauja savo mokyklos ir miesto ar regiono bendruomenės gyvenime atlikdamas skirtas užduotis (E3.3.1).

Pagal pateiktą schemą klasifikuoja kultūros reiškinius. Atsakydamas į klausimus aptaria lenkų ir lietuvių tautų kultūrą kaip svarbią bendruomenes visuomenine gyvenimo dalį (E3.1.2).

Atpažįsta kultūros ženklus ir vertybes, aptaria jų reikšmę, nurodydamas bent vieną aspektą (E3.2.2).

Dalyvauja savo mokyklos, bendruomenės, regiono, Lietuvos kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime, atlikdamas pasirinktas užduotis (E3.3.2).

Pagal pateiktą schemą klasifikuoja kultūros reiškinius. Aptaria lenkų ir lietuvių tautų kultūrą kaip svarbią bendruomenes visuomenine gyvenimo dalį (E3.1.3).

Atpažįsta ir apibūdina kultūros ženklus ir vertybes, aptaria jų reikšmę, nurodydamas du – tris aspektus (E3.2.3).

Dalyvauja savo mokyklos, bendruomenės, regiono, Lietuvos kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime, savarankiškai ir atsakingai atlikdamas užduotis (E3.3.3).

Klasifikuoja kultūros reiškinius. Aptaria lenkų ir lietuvių tautų kultūrą kaip svarbią bendruomenes visuomenine gyvenimo dalį (E3.1.4).

Savarankiškai atpažįsta ir apibūdina kultūros ženklus ir vertybes, aptaria jų reikšmę, nurodydamas kelis aspektus (E3.2.4).

Dalyvauja savo mokyklos, bendruomenės, regiono, Lietuvos kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime, savarankiškai, atsakingai atlikdamas kelias užduotis (E3.3.4).

Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka. Mokomasi įvairiais aspektais nagrinėti pateiktas privalomas temas pasirinktuose grožinės literatūros kūriniuose ir įvairiuose kultūros tekstuose.

  • Jausmų sūkuryje.
  • Pasaulėžiūra. Mano ir kitų žmonių pasauliai.
  • Idealai. Autoritetai. Jauno žmogaus vertybių ugdymas.
  • Menas ir menininkai. Kūrėjas ir jo darbas.

Dalyvavimas kultūriniame gyvenime. Pateikiamos įvairios kultūrinio ugdymo formos, kurių tikslas – padėti įtvirtinti per kalbos ir literatūros pamokas įgytas žinias ir gebėjimus, tobulinti kritinio mąstymo gebėjimus, ugdyti kūrybiškumą, socialinius emocinius įgūdžius, pilietines nuostatas atliekant mokomąsias užduotis:

  • teatro, muziejaus, kino teatro lankymas;
  •  pamokos įvairiose kultūrinėse erdvėse (pvz., edukacinės ekskursijos, teminiai užsiėmimai, dirbtuvės), susietos su tam tikrais literatūriniais kūriniais arba temomis;
  • projektinė veikla (dalykiniai ir tarpdalykiniai projektai; mokykliniai, regioniniai ir respublikiniai projektai);
  • mokykliniai, tarpmokykliniai ir respublikiniai renginiai (pvz., konkursai, olimpiados, festivaliai);
  • bendradarbiavimas su kultūros institucijomis (pvz., bibliotekomis, teatrais, kino teatrais, muziejais, galerijomis, meno mokyklomis ir kt.).

8 klasė

Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka. Pasirinktuose grožinės literatūros kūriniuose ir įvairiuose kultūros tekstuose mokomasi nagrinėti įvairiais aspektais pateiktas privalomas temas.

  • Jaunystė ir branda. Tikrovė ir svajonės.
  • Konfliktai ir jų sprendimo būdai.
  • Gyvenimo modeliai. Egzistencijos džiaugsmas.
  • Tradicinės vertybės šiuolaikinio žmogaus akimis.
  • Tapatybės paieškos.
  • Literatūra ir menas.

Dalyvavimas kultūriniame gyvenime. Pateikiamos įvairios kultūrinio ugdymo formos, kurių tikslas – padėti įtvirtinti per kalbos ir literatūros pamokas įgytas žinias ir gebėjimus, tobulinti kritinio mąstymo gebėjimus, ugdyti kūrybiškumą, socialinius emocinius įgūdžius, pilietines nuostatas atliekant mokomąsias užduotis:

  • pamokos įvairiose kultūrinėse erdvėse (pvz., edukacinės ekskursijos, teminiai užsiėmimai, dirbtuvės), susietose su tam tikrais literatūriniais kūriniais arba temomis;
  • projektinė veikla (dalykiniai ir tarpdalykiniai projektai; mokykliniai ir nacionaliniai projektai);
  • mokykliniai, tarpmokykliniai ir respublikiniai renginiai (pvz., konkursai, olimpiados, festivaliai);
  • bendradarbiavimas su kultūros institucijomis (pvz., bibliotekomis, teatrais, kino teatrais, muziejais, galerijomis, meno mokyklomis ir kt.).
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Aptardamas literatūros kūrinius, kitus kultūros tekstus, stebėdamas ir nagrinėdamas kultūros reiškinius pagal pateiktą modelį kaupia žinias ir iš dalies jas sistemina; padedamas daro užrašus pagal nesudėtingą pavyzdį (E4.1.1).

Padedamas naudojasi žodynais, enciklopedijomis, elektroniniais šaltiniais ir skaitmeninėmis mokymosi priemonėmis, vykdydamas nesudėtingą užduotį (E4.2.1).

Aptardamas literatūros kūrinius, kitus kultūros tekstus, stebėdamas ir nagrinėdamas kultūros reiškinius pagal pateiktą modelį kaupia žinias ir jas sistemina; padedamas daro užrašus pagal pavyzdį (E4.1.2).

Konsultuodamasis naudojasi žodynais, enciklopedijomis, elektroniniais šaltiniais ir skaitmeninėmis mokymosi priemonėmis, vykdydamas nesudėtingą užduotį (E4.2.2).

Aptardamas literatūros kūrinius, kitus kultūros tekstus, stebėdamas ir nagrinėdamas kultūros reiškinius pagal pateiktą modelį kaupia žinias ir jas sistemina; daro užrašus pagal pasiūlytą schemą (E4.1.3).

Naudojasi įvairiais žodynais, enciklopedijomis, elektroniniais šaltiniais ir skaitmeninėmis mokymosi priemonėmis, vykdydamas užduotį (E4.2.3).

Aptardamas literatūros kūrinius, kitus kultūros tekstus, stebėdamas ir nagrinėdamas kultūros reiškinius kaupia žinias ir jas sistemina; daro užrašus, pasirinkdamas asmeniškai veiksmingą ar mokymuisi naudingą formą (E4.1.4).

Savarankiškai naudojasi įvairiais žodynais, enciklopedijomis, elektroniniais šaltiniais ir skaitmeninėmis mokymosi priemonėmis, tikslingai vykdydamas užduotį (E4.2.4).

Dalyvavimas įvairiose komunikavimo situacijose. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Apima visą Literatūros ir kultūros pažinimo turinį.

8 klasė

Apima visą Literatūros ir kultūros pažinimo turinį.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Skaito ir pagal modelį aptaria kūrinius literatūros proceso kontekste. Sieja kai kuriuos aptartus kūrinius su autoriais, jų biografijos bent dviem elementais ir su kitais kūriniais pagal nurodytą aspektą. Atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus apibūdina literatūros raidą kaip istorinio proceso dalį, atpažįsta bent vieną istorinio konteksto elementą. Atsakydamas į nukreipiamuosius klausimus pasirenka literatūros kūrinį atsižvelgdamas į tematiką (E1.1.1).

Skaito ir atsakydamas į nukreipiamuosius klausimus aptaria kūrinius literatūros proceso kontekste. Sieja daugumą aptartų kūrinių su autoriais, jų biografijos ryškiausiais elementais ir kitais kūriniais. Atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus apibūdina literatūros raidą kaip istorinio proceso dalį, atpažįsta bent du istorinio konteksto elementus. Orientuojasi tekstų ir autorių įvairovėje ir pasirenka literatūros kūrinį atsižvelgdamas į tematiką (E1.1.2).

Skaito ir aptaria kūrinius literatūros proceso kontekste. Sieja nagrinėtus kūrinius su autoriais, jų biografijos elementais ir kitais kūriniais. Apibūdina literatūros raidą kaip istorinio proceso dalį, atpažįsta istorinio konteksto elementus ir pagal pavyzdį aptaria. Orientuojasi tekstų ir autorių įvairovėje ir pasirenka literatūros kūrinį atsižvelgdamas į tematiką, žanrą ir autorių (E1.1.3).

Skaito ir savarankiškai aptaria kūrinius literatūros proceso kontekste. Sieja nagrinėtus kūrinius su autoriais, jų biografijos elementais ir kitais kūriniais. Savarankiškai apibūdina literatūros raidą kaip istorinio proceso dalį, atpažįsta ir aptaria istorinio konteksto elementus. Orientuojasi tekstų ir autorių įvairovėje ir tikslingai pasirenka literatūros kūrinį atsižvelgdamas į tematiką, žanrą ir autorių (E1.1.4).

Grožinės literatūros raida (problematika ir autoriai). 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Grožinės literatūros raida (problematika ir autoriai). Mokomasi suvokti grožinės literatūros epochų (Antikos, Viduramžių, Renesanso, Baroko, Šviečiamojo amžiaus ir Romantizmo) ir krypčių esminius ypatumus, aptarti jų idėjas skirtinguose kontekstuose. Mokomasi gretinti aptarinėjamos epochos kūrinius su skirtingais kultūros tekstais. Aptariama įvardytų epochų idėjų ir motyvų įtaka šiuolaikinei kultūrai. Mokomasi nagrinėti įvairiais aspektais pateiktas privalomas temas pasirenkant grožinės literatūros kūrinius ir įvairius kultūros tekstus. Skaityti pasirenkami kūriniai arba jų ištraukos. Kiekvienos epochos užsienio literatūros 1 ar 2 kūrinių arba jų ištraukų parinkimas, atsižvelgiant į mokinių amžių ir gebėjimų lygį, integravimo galimybėmis su užsienio kalbomis ir siekiant išvengti kartojimo su lietuvių kalbos ir literatūros dalyko programa.

Biblija ir jos tradicija. Senojo ir Naujojo Testamentų vaizdiniai, herojai ir siužetai: jų interpretacija literatūroje, pvz., krikščioniškoji meilės samprata, auka ir aukojimasis. Bibliniai motyvai literatūros kūriniuose ir įvairiuose kultūros tekstuose.

Antika. Mitų reikšmė antikos ir dabarties žmogaus gyvenimui. Epas – tautinę bendruomenę vaizduojantis, ugdantis ir telkiantis pasakojimas. Epo herojus ir jo kovos prasmė. Epinio pasakojimo poetika. Antikinė drama ir jos reikšmė. Antikiniai motyvai literatūros kūriniuose ir įvairiuose kultūros tekstuose. Garbės ir šlovės sampratos atsispindėjimas įvairiuose literatūros žanruose. Autoriai ir kūriniai pasirinktinai.

Viduramžiai ir jų vaizdavimas literatūroje. Viduramžių žmogaus ir pasaulio samprata. Religinis menas: ištikimybė, garbė, pamaldumas, šventumas, asketizmas, mirties šokis („danse macabre“). Riterių literatūros vaizdiniai, siužetai klasikinėje ir šiuolaikinėje literatūroje. Valdovo vaizdavimas. Valdovo idealas ir jo atsakomybė. Pirmieji religiniai ir pasaulietiški kūriniai lenkų kalba. Šiuolaikinio žmogaus polemika su viduramžių vertybėmis ir idealais. Autoriai ir kūriniai pasirinktinai.

Renesanso kultūra. Renesansas – tai atradimų epocha. Humanistinės vertybės: pasaulio grožis, tikėjimas, garbė, sąžinės ramybė, gėris, darbas, kūrybiškumas, asmenybės harmonija, draugystė, meilė. Renesanso žmogaus bruožai. Tėvynės samprata. Tarnyba Tėvynei. Abiejų Tautų Respublika, jos reikšmė ir kultūrinis gyvenimas. Literatūros kūriniai gimtąja kalba. Jano Kochanovskio literatūros fenomenas. Šekspyro dramaturgijos reikšmė teatro istorijoje. Renesanso bruožai ir humanistinės vertybės šiuolaikinėje kultūroje. Autoriai ir kūriniai: pvz., M. Rej. Jo reikšmė gimtosios kalbos raidai. J. Kochanowski „Pieśni“ (1 ar 2 pasirinkti kūriniai); himnas „Czego chcesz od nas Panie“, „Treny“ (pasirinktinai), P. Skarga „Kazanie o miłości ku ojczyźnie“, M. Dauksza „Katechizm“ (ištraukos) ir kt.

Barokas. Žmogaus ir pasaulio prieštaringumas. Kova tarp gėrio ir blogio. Barokinis konceptizmas ir jo raiška įvairiuose kultūros tekstuose. Sarmatizmo fenomenas lenkų kultūroje. Nuo epistolografijos ir atsiminimų iki šiuolaikinio laiško ir interneto tinklaraščio. Barokinio meno savitumas ir jo atspindys šiuolaikinėje kultūroje. Autoriai ir kūriniai: pvz., A. Morsztyn (eilėraščiai), J. Ch. Pasek „Pamiętniki“, M. Sarbiewski (jo asmenybė ir reikšmė kultūrai), Jan III Sobieski „Listy do Marysieńki“, M. Sęp-Szarzyński (eilėraščiai), Z. Morsztyn (eilėraščiai), D. Naborowski (eilėraščiai) ir kt.

Šviečiamasis amžius. Apšvietos epochos vertybės: mokslas, išsilavinimas, proto ir patirties iškėlimas. Viešųjų ir privačių reikalų, pareigos ir jausmo konfliktas. Tautos, pilietybės ir pareigos supratimas. Juoko, ironijos ir kritikos galia. Šviečiamojo amžiaus temų atspindys ir žanrų įvairovė I. Krasickio kūryboje. Tarp racionalizmo ir sentimentalizmo. Abiejų Tautų Respublikos kultūrinis palikimas. Šviečiamojo amžiaus įtaka šiuolaikinei kultūrai. Autoriai ir kūriniai: pvz., I. Krasicki „Bajki“ (pasirinktinai) „Do króla“, „Monachomachia“, M. F. Karpiński „Laura i Filon“, „Bóg się rodzi“, J. Wybicki „Pieśń Legionów Polskich we Włoszech“, A. Naruszewicz (eilėraščiai) ir kt.

Romantizmo tradicijos. Romantinis maištas ir individualizmas, tragizmas. Išorinis ir vidinis konfliktas. Psichologinis veikėjų dramatizmas. Gėrio ir blogio kova pasaulyje ir žmoguje. Moters ir meilės idealizavimas. Gamtos ir žmogaus jausmų pasaulio sąveika. Kova už laisvę, patriotizmas. Domėjimasis tautosaka, praeitimi. Menininko kaip pranašo vaidmuo. Dvaras – kultūrinio gyvenimo centras, tradicijos puoselėtojas. Jo išlikimo svarba. Vilniaus romantizmo mokykla. Šiuolaikinio žmogaus polemika su romantizmo idealais ir pasaulėjauta. Autoriai ir kūriniai: pvz. A. Fredro (pasirinktos dramos ištraukos), J. I. Kraszewski „Powieść bez tytułu“, A. Mickiewicz (eilėraščiai), „Ballady i romanse“ (pvz. „Romantyczność“, „Lilie“), „Dziady cz. II“, „Konrad Wallenrod“, „Pan Tadeusz“, C. K. Norwid (eilėraščiai), J. Słowacki „Pieśń legionów litewskich”, (eilėraščiai), W. Syrokomla (jo asmenybė ir reikšmė kultūroje) ir kt.

Kultūros tekstų atranka. Skaityti ir nagrinėti pasirenkami grožinės literatūros ir įvairūs kultūros tekstai: jų problematika atspindi Antikos, Viduramžių, Renesanso, Baroko, Šviečiamojo amžiaus idėjas, Romantizmo tematiką ir vertybes; lenkų ir kai kurie kiti visuotinės literatūros kūriniai, kurie padeda suvokti literatūros istoriškumą, sudaryti gimtosios literatūros raidos vaizdą; įvairių rūšių ir žanrų; autorių, kurių kūryba ar biografija susijusi su Lietuva; įvairūs šiuolaikinės literatūros ir kultūros tekstai, kuriuose atsispindi antikos, viduramžių, renesanso, baroko, Šviečiamojo amžiaus idėjos, romantizmo tematika ar vertybės; aukštosios, populiariosios, masinės kultūros pavyzdžiai.

10 (II gimnazijos) klasė

Grožinės literatūros raida (problematika ir autoriai). Mokomasi suvokti grožinės literatūros epochų (XIX a. antrosios pusės, XX a. ir XXI a.) ir krypčių esminius ypatumus, aptarti jų idėjas skirtinguose kontekstuose. Mokosi gretinti aptariamos epochos kūrinius su skirtingais kultūros tekstais. Mokomasi atpažinti įvardytų epochų idėjų ir motyvų įtaką šiuolaikinei kultūrai. Mokomasi įvairiais aspektais nagrinėti pateiktas privalomas temas pasirenkant grožinės literatūros kūrinius ir įvairius kultūros tekstus. Skaityti pasirenkami kūriniai arba jų ištraukos. Kiekvienos epochos užsienio literatūros 1 ar 2 kūriniai arba jų ištraukos parenkamos, atsižvelgiant į mokinių amžių ir gebėjimų lygį, integravimo galimybes su užsienio kalbų mokymo turiniu ir siekiant išvengti kartojimo su lietuvių kalbos ir literatūros dalyko programa.

Pozityvistinė literatūra. Lenkų pozityvizmo idealai. Žmogus ir visuomenė. Kova dėl visuomenės atnaujinimo. Naujas patriotizmo supratimas. Kartų konfliktas kūryboje ir gyvenime. Sukilimo Lenkijoje ir Lietuvoje atspindžiai literatūroje ir kultūroje. Literatūrinė istorinių įvykių interpretacija. Tolerancijos ir antisemitizmo problematika. Žmogus ir pinigai, materialinės vertybės, socialinė padėtis. Literatūrinis ir kultūrinis gyvenimas XIX a. 2-oje pusėje. Lietuviškieji motyvai XIX a. lenkų literatūroje ir kultūroje. Pozityvistinė literatūra šiuolaikinio skaitytojo akimis. Autoriai ir kūriniai: pvz., B. Prus (feljetonai arba novelės), H. Sienkiewicz (novelės), „Quo vadis“, „Potop“, E. Orzeszkowa (novelės), M. Konopnicka „Mendel Gdański“ ir pasirinkti eilėraščiai, A. Asnyk (eilėraščiai) ir kt.

Modernizmas (Młoda Polska). Nusivylimas pozityvistiniais idealais. Visuomeninės antagonizmaas. Dekadentizmas. Kartų konfliktas. Visuomeninių luomų (buržuazijos) pasaulėžiūros kritika. Modernizmo literatūros principai: menas menui, estetizmas, individualizmas, nuotaikingumas. Meninių krypčių įvairovė skirtinguose kultūros tekstuose (impresionizmas, simbolizmas, natūralizmas). Šiuolaikinio žmogaus polemika su modernizmo idealais ir pasaulėjauta. Autoriai ir kūriniai: pvz., K. Przerwa-Tetmajer (eilėraščiai), J. Kasprowicz (eilėraščiai), L. Staff (eilėraščiai), S. Żeromski „Siłaczka“, „Wierna rzeka“, G. Zapolska „Moralność pani Dulskiej“ ir kt.

Tarpukario dvidešimtmetis. Nepriklausomybės atgavimo džiaugsmas ir nauji literatūros uždaviniai. Tarp tradicionalizmo, avangardizmo ir katastrofizmo. Poetinių grupių – „Skamander“, „Żagary“ – atstovai ir jų kūryba. Literatūrinis ir kultūrinis gyvenimas XX a. pradžioje Vilniuje. Autoriai ir kūriniai: pvz., J. Tuwim (eilėraščiai), K. Wierzyński (eilėraščiai), Cz. Miłosz (eilėraščiai), T. Bujnicki (eilėraščiai), M. Pawlikowska-Jasnorzewska (eilėraščiai), M. Dąbrowska „Marcin Kozera“, K. I. Gałczyński (eilėraščiai), B. Leśmian (eilėraščiai) ir kt.

Literatūra nuo 1939 m. Antrasis pasaulinis karas literatūroje. Holokaustas. Totalitarizmo patirtis. Vertybių krizė XX a. II pusėje pakitusiame pasaulyje. Literatūra – vertybių gynėja. Literatūros amžinosios temos ir motyvai: humanizmas, empatija, gyvenimo prasmės ieškojimas, meilės siekimas, individualizmas, patriotizmas, garbė, maištas ir kt. Šiuolaikinės literatūros ir kultūros temos, idėjos, formos. Šiuolaikinių Vilniaus poetų kūryba. Autoriai ir kūriniai: pvz.. K. K. Baczyński (eilėraščiai), S. Barańczak (eilėraščiai), Z. Herbert (eilėraščiai), R. Kapuściński (reportažai), T. Konwicki (pasirinktas romanas), L. Kruczkowski „Niemcy“, Cz. Miłosz (eilėraščiai), Z. Nałkowska „Medaliony“, J. Iwaszkiewicz „Ikar“, W. Piotrowicz (apsakymai), T. Różewicz (eilėraščiai), A. Rybałko (eilėraščiai), J. Twardowski (eilėraščiai), J. Szostakowski (eilėraščiai), W. Szymborska (eilėraščiai), O. Tokarczuk (apysakos) ir kt.

Kultūros tekstų atranka. Skaityti ir nagrinėti pasirenkami grožinės literatūros ir kultūros tekstai: atspindintys XIX ir XX a. literatūros epochų idėjas, tematiką ir vertybes; lenkų ir kai kurie kiti visuotinės literatūros kūriniai, kurie padeda suvokti literatūros istoriškumą, sudaryti gimtosios literatūros raidos vaizdą; įvairių rūšių ir žanrų; autorių, kurių kūryba ar kultūrinė veikla susijusi su Lietuva; aukštosios, populiariosios, masinės kultūros pavyzdžiai.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Pasinaudodamas pateiktu modeliu fragmentiškai analizuoja, interpretuoja ir vertina lyrikos, epikos ir dramos kūrinius remdamasis pateiktomis literatūros teorijos sąvokomis ir nurodytu kontekstu (pvz., socialiniu, istoriniu, kultūriniu). Atsakinėdamas į pateiktus klausimus analizuoja ir fragmentiškai vertina grožinio kūrinio kalbinę raišką (E2.1.1).

Pagal pateiktą schemą skiria literatūros rūšis ir joms būdingus žanrus, išvardytus mokymosi turinyje. Atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus įžvelgia sąsajas su kitais kultūros tekstais (E2.2.1).

Pasinaudodamas pateiktu modeliu analizuoja, interpretuoja ir vertina lyrikos, epikos ir dramos kūrinius remdamasis literatūros teorija ir nurodytu kontekstu (pvz., socialiniu, istoriniu, kultūriniu). Atsakinėdamas į pateiktus klausimus analizuoja ir vertina grožinio kūrinio kalbinę raišką (E2.1.2).

Atsakinėdamas į pateiktus klausimus skiria literatūros rūšis ir joms būdingus žanrus, išvardytus mokymosi turinyje. Palygina panašios tematikos kultūros tekstus bent dviem aspektais (E2.2.2).

Analizuoja, interpretuoja, lygina ir vertina lyrikos, epikos ir dramos kūrinius, remdamasis literatūros teorija ir savarankiškai pasirinktu kontekstu (pvz., socialiniu, istoriniu, kultūriniu). Analizuoja ir vertina grožinio kūrinio kalbinę raišką ir atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus paaiškina jos funkciją kūrinyje (E2.1.3).

Skiria ir apibūdina literatūros rūšis ir joms būdingus žanrus, išvardytus mokymosi turinyje. Lygina skirtingus kultūros tekstus (E2.2.3).

Savarankiškai analizuoja, interpretuoja, lygina ir vertina lyrikos, epikos ir dramos kūrinius, remdamasis literatūros teorija ir tikslingai pasirinktais kontekstais (pvz., socialiniu, istoriniu, kultūriniu). Analizuoja ir vertina grožinio kūrinio kalbinę raišką ir paaiškina jos funkciją kūrinyje (E2.1.4).

Skiria ir apibūdina literatūros rūšis ir joms būdingus žanrus, išvardytus mokymosi turinyje. Lygina skirtingus kultūros tekstus savarankiškai pasirinktais aspektais (E2.2.4).

Grožinio teksto analizė, interpretacija, vertinimas ir kontekstai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Lyrikos analizė. Analizuojant lyrikos tekstą mokomasi apibūdinti (tiesioginį ir netiesioginį) lyrinį subjektą, adresatą; atpažinti eilėdaros elementus (eilutę, strofą, rimą); nusakyti eilėraščio vyksmo sudedamąsias dalis (situacijos pradžią, kas vyksta, lyrinio subjekto nuotaikas, jausmus ir mintis, poetinius vaizdus).

Epikos analizė. Analizuojant epikos tekstą mokomasi nagrinėti temą ir problematiką bei jų ryšį su literatūros epocha; aptarti kūrimo būdus, nagrinėjamą pasaulį, laiką, vietą, įvykį, siužetą; palyginti veikėjus, jų santykius, nuotaikas, jausmus, mintis; aptarti tiesioginę, netiesioginę veikėjo charakteristiką; atpažinti pasakojimą pirmuoju ir trečiuoju asmeniu ir nurodyti jo funkciją kūrinyje; nurodyti pagrindinį ir kitus kūrinio veikėjus ir apibūdinti jų ypatybes; nusakyti temą ir pagrindinę teksto mintį; aptarti kūrinio konstrukcinių elementų funkcijas (ekspoziciją, veiksmo užuomazgą, vyksmą, kulminaciją ir atomazgą).

Dramos analizė. Analizuojant dramos tekstą mokomasi nurodyti ir aptarti dramos elementus (siužetą, veikėją, sceną, aktą, remarką, chorą, repliką, monologą, dialogą); paaiškinti motyvą ir veiksmus; analizuoti veikėjų charakterius ir elgesio priežastis, palyginti charakterius.

Meninė kalba ir jos funkcijos. Mokomasi atpažinti meninės (kalbinės) raiškos priemones ir nusakyti jų funkcijas tekste (antitezė, paralelizmas, oksimoronas, hiperbolė, epitetas, palyginimas, garsų pamėgdžiojimas, mažybiniai žodžiai, personifikacija, animizacija, retorinis kreipinys, kartojimas, perkeltinės reikšmės žodžiai, anafora, retorinis klausimas, alegorija, parafrazė, simbolis, meninis neologizmas, ekspresyvioji leksika).

Grožinio teksto interpretavimas ir vertinimas. Mokomasi interpretuoti ir vertinti grožinį tekstą: aiškinti alegorinį ir simbolinį literatūros kūrinio turinį; atpažinti literatūros tekstuose ironiją, humorą, patosą; apibūdinti jų funkcijas tekste; interpretuoti literatūros kūrinius taikant būtinąjį kontekstą, pvz., istorinį, socialinį, politinį, filosofinį, biografinį, kultūrinį, literatūrinį, mitologinį, biblinį ir egzistencinį; atpažinti žmogaus vertybių svarbą visuotinės ir tautinės literatūros kūriniuose ir nusakyti jų vaidmenį veikėjo poelgiuose.

Literatūros žanrų atpažinimas. Įtvirtinamos žemesnėse klasėse įgytos žinios apie literatūros žanrus ir nagrinėjami nauji žanrai – epas, epinė poema, kronika, odė, raudos (lenk. treny), sonetas, tragedija, komedija, mokomasi nusakyti jų pagrindines ypatybes.

Kitų kultūros tekstų interpretavimas ir vertinimas. Mokomasi interpretuoti kitus kultūros tekstus: apibūdinti pagrindines filosofines tendencijas ir jų įtaką epochos kultūrai; interpretuoti ir palyginti skirtingus kultūros tekstus; apibūdinti aukštosios, populiariosios, masinės kultūros tekstus.

10 (II gimnazijos) klasė

Lyrikos analizė. Analizuojant lyrikos tekstą mokomasi apibūdinti (tiesioginį ir netiesioginį) lyrinį subjektą, adresatą; atpažinti eilėdaros elementus (eilutę, strofą, rimą); nusakyti eilėraščio vyksmo sudedamąsias dalis (situacijos pradžią, kas vyksta, lyrinio subjekto nuotaikas, jausmus ir mintis, poetinius vaizdus).

Epikos analizė. Analizuojant epikos tekstą mokomasi nagrinėti temą ir problematiką bei jų ryšį su literatūros epocha; aptarti kūrimo būdus, nagrinėjamą pasaulį, laiką, vietą, įvykį, siužetą; palyginti veikėjus, jų santykius, nuotaikas, jausmus, mintis; aptarti tiesioginę, netiesioginę veikėjo charakteristiką; atpažinti pasakojimą pirmuoju ir trečiuoju asmeniu, nurodyti pasakotojo funkciją kūrinyje; nurodyti pagrindinį ir kitus kūrinio veikėjus ir apibūdinti jų ypatybes; nusakyti temą ir pagrindinę teksto mintį; aptarti kūrinio konstrukcinių elementų funkcijas (ekspoziciją, veiksmo užuomazgą, vyksmą, kulminaciją ir atomazgą).

Dramos analizė. Analizuojant dramos tekstą mokomasi nurodyti ir aptarti dramos elementus (siužetą, veikėją, sceną, aktą, remarką, repliką, monologą, dialogą, veiksmą); paaiškinti motyvą ir veiksmus; analizuoti veikėjų charakterius ir elgesio priežastis, palyginti charakterius.

Meninė kalba ir jos funkcijos. Mokomasi atpažinti meninės (kalbinės) raiškos priemones, ir nusakyti jų funkcijas tekste (antitezė, paralelizmas, oksimoronas, hiperbolė, epitetas, palyginimas, garsų pamėgdžiojimas, mažybiniai žodžiai, personifikacija, animizacija, retorinis kreipinys, kartojimas, perkeltinės reikšmės žodžiai, anafora, retorinis klausimas, alegorija, parafrazė, simbolis, meninis neologizmas, ekspresyvioji leksika).

Grožinio teksto interpretavimas ir vertinimas. Mokomasi interpretuoti ir vertinti grožinį tekstą: aiškinti alegorinį ir simbolinį literatūros kūrinio turinį; atpažinti literatūros tekstuose ironiją, satyrą, humorą, patosą; apibūdinti jų funkcijas tekste; interpretuoti literatūros kūrinius taikant būtinąjį kontekstą, pvz., istorinį, literatūrinį, politinį, kultūrinį, filosofinį, biografinį, mitologinį, biblinį ir egzistencinį; atpažinti žmogaus vertybių svarbą visuotinės ir tautinės literatūros kūriniuose ir nusakyti jų vaidmenį veikėjo poelgiuose.

Literatūros žanrų atpažinimas. Įtvirtinamos žemesnėse klasėse įgytos žinios apie literatūros žanrus, mokomasi nusakyti jų pagrindines ypatybes.

Kitų kultūros tekstų interpretavimas ir vertinimas. Mokomasi interpretuoti kitus kultūros tekstus: apibūdinti pagrindines filosofines tendencijas ir apibūdinti jų įtaką epochos kultūrai; interpretuoti ir palyginti skirtingus kultūros tekstus; apibūdinti aukštosios, populiariosios, masinės kultūros tekstus.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Pagal pateiktą schemą klasifikuoja kultūros reiškinius. Atsakydamas į nukreipiamuosius klausimus aptaria aukštosios ir populiariosios kultūros bent vieną – dvi apraiškas. Aptaria lenkų ir lietuvių tautų kultūrą kaip svarbią bendruomenes visuomeninio gyvenimo dalį (E3.1.1).

Aptaria bent dvi lenkų kultūros tradicijas ir vertybes ir palygina su kitų tautų tradicijomis ir vertybėmis nurodytu aspektu (E3.2.1).

Dalyvauja savo mokyklos, bendruomenės, regiono, Lietuvos kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime, atlikdamas užduotis (E3.3.1).

Pagal pateiktą schemą klasifikuoja kultūros reiškinius. Atsakydamas į nukreipiamuosius klausimus aptaria aukštosios ir populiariosios kultūros apraiškas. Aptaria lenkų ir lietuvių tautų kultūrą kaip svarbią bendruomenes visuomeninio gyvenimo dalį (E3.1.2).

Aptaria ir palygina bent dvi reikšmingiausias lenkų kultūros tradicijas ir vertybes su kitų tautų tradicijomis ir vertybėmis. Įžvelgia tradicijų kaitą (E3.2.2).

Dalyvauja savo mokyklos, bendruomenės, regiono, Lietuvos kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime, atsakingai atlikdamas užduotis (E3.3.2).

Klasifikuoja kultūros reiškinius, aptaria aukštosios ir populiariosios kultūros apraiškas pagal nurodytus kriterijus. Aptaria lenkų ir lietuvių tautų kultūros reiškinių ir asmenybių daromą įtaką vertybinių nuostatų formavimui (E3.1.3).

Aptaria ir palygina reikšmingiausias lenkų kultūros tradicijas ir vertybes su kitų tautų tradicijomis ir vertybėmis. Aptaria tradicijų kaitą (E3.2.3).

Tikslingai dalyvauja savo mokyklos, bendruomenės, regiono, Lietuvos kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime. Inicijuoja kultūrines ir (ar) visuomenines veiklas (E3.3.3).

Klasifikuoja kultūros reiškinius, išsamiai aptaria aukštosios ir populiariosios kultūros apraiškas. Nurodydamas kelis aspektus aptaria lenkų ir lietuvių tautų kultūros reiškinių ir asmenybių daromą įtaką vertybinių nuostatų formavimui (E3.1.4).

Nurodydamas kelis aspektus aptaria ir palygina reikšmingiausias lenkų kultūros tradicijas ir vertybes su kitų tautų tradicijomis ir vertybėmis. Aptaria tradicijų kaitą (E3.2.4).

Tikslingai dalyvauja savo mokyklos, bendruomenės, regiono, Lietuvos kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime. Inicijuoja ir (ar) kuria įvairias kultūrines ir (ar) visuomenines veiklas (E3.3.4).

Dalyvavimas kultūriniame gyvenime. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Dalyvavimas kultūriniame gyvenime. Pateikiamos įvairios kultūrinio ugdymo formos, kurių tikslas – padėti įtvirtinti per kalbos ir literatūros pamokas įgytas žinias ir gebėjimus, visapusiškai plėsti mokinių kultūrinį akiratį, tobulinti kritinio mąstymo gebėjimus, ugdyti kūrybiškumą, socialinius emocinius įgūdžius, pilietines nuostatas atliekant mokomąsias užduotis:

  • teatro, muziejaus, meno parodų ir pan. lankymas;
  • pamokos įvairiose kultūrinėse erdvėse (pvz., edukacinės ekskursijos, teminiai užsiėmimai, dirbtuvės), susietose su tam tikrais literatūriniais kūriniais, temomis arba literatūrinių ir istorinių epochų reiškiniais;
  • projektinė veikla (dalykiniai ir tarpdalykiniai projektai; mokykliniai, regioniniai ir respublikiniai projektai);
  • mokykliniai, tarpmokykliniai, respublikiniai ir tarptautiniai renginiai (pvz., konkursai, olimpiados, festivaliai);
  • bendradarbiavimas su kultūros institucijomis (pvz., bibliotekomis, teatrais, kino teatrais, muziejais, galerijomis, meno mokyklomis ir kt.).

10 (II gimnazijos) klasė

Dalyvavimas kultūriniame gyvenime. Pateikiamos įvairios kultūrinio ugdymo formos, kurių tikslas – padėti įtvirtinti per kalbos ir literatūros pamokas įgytas žinias ir gebėjimus, visapusiškai plėsti kultūrinį akiratį, tobulinti kritinio mąstymo gebėjimus, ugdyti kūrybiškumą, socialinius emocinius įgūdžius, pilietines nuostatas atliekant mokomąsias užduotis:

  • teatro, muziejaus, meno parodų ir pan. lankymas;
  • pamokos įvairiose kultūrinėse erdvėse (pvz., edukacinės ekskursijos, teminiai užsiėmimai, dirbtuvės), susietose su tam tikrais literatūros kūriniais, temomis arba literatūrinių ir istorinių epochų reiškiniais;
  • projektinė veikla (dalykiniai ir tarpdalykiniai projektai; mokykliniai, regioniniai ir respublikiniai projektai);
  • mokykliniai, tarpmokykliniai, respublikiniai ir tarptautiniai renginiai (pvz., konkursai, olimpiados, festivaliai);
  • bendradarbiavimas su kultūros institucijomis (pvz., bibliotekomis, teatrais, kino teatrais, muziejais, galerijomis, meno mokyklomis ir kt.).
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Tyrinėdamas literatūros kūrinius, kitus kultūros tekstus ir kultūros reiškinius pagal pateiktą pavyzdį kaupia žinias; daro užrašus pagal pateiktą schemą, kai yra suteikiama pagalba (E4.1.1).

Konsultuodamasis naudojasi žodynais, enciklopedijomis, elektroniniais šaltiniais ir skaitmeninėmis mokymosi priemonėmis, vykdydamas nesudėtingą užduotį (E4.2.1).

Tyrinėdamas literatūros kūrinius, kitus kultūros tekstus ir kultūros reiškinius pagal pateiktą pavyzdį kaupia žinias ir kartais jas sistemina; daro užrašus pagal pateiktą schemą (E4.1.2).

Pasirenka ir naudojasi įvairiais žodynais, enciklopedijomis, elektroniniais šaltiniais ir skaitmeninėmis mokymosi priemonėmis, vykdydamas užduotis (E4.2.2).

Tyrinėdamas literatūros kūrinius, kitus kultūros tekstus ir kultūros reiškinius kaupia žinias ir dažniausiai jas sistemina; daro užrašus pasinaudodamas pasiūlytomis schemomis (E4.1.3).

Tikslingai pasirenka ir naudojasi įvairiais žodynais, enciklopedijomis, elektroniniais šaltiniais ir skaitmeninėmis mokymosi priemonėmis, vykdydamas užduotis (E4.2.3).

Tyrinėdamas literatūros kūrinius, kitus kultūros tekstus ir kultūros reiškinius sąmoningai kaupia žinias ir jas sistemina; daro užrašus pasirinkdamas asmeniškai veiksmingą ar mokymuisi naudingą formą (E4.1.4).

Tikslingai pasirenka ir naudojasi įvairiais žodynais, enciklopedijomis, elektroniniais šaltiniais ir skaitmeninėmis mokymosi priemonėmis, kūrybiškai vykdydamas užduotis (E4.2.4).

Grožinės literatūros raida (problematika ir autoriai). 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Apima visą Literatūros ir kultūros pažinimo turinį.

10 (II gimnazijos) klasė

Apima visą Literatūros ir kultūros pažinimo turinį.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Skaito ir aptaria kūrinį remdamasis literatūros raidos žiniomis pagal du aspektus iš pateiktų. Aptaria rašytojo iš privalomų kūrinių sąrašo kūrybos vertę pagal nurodytą aspektą. Konsultuodamasis pasirenka kūrinį atsižvelgdamas į tematiką ir autorių (E1.1.1).

Skaito ir aptaria kūrinį remdamasis literatūros raidos žiniomis pagal bent tris aspektus iš pateiktų, įžvelgia vieną kitą bruožą, būdingą epochai, kurioje kūrinys atsirado (pvz., problematiką, tradicijas). Aptaria kai kurių rašytojų iš privalomų kūrinių sąrašo kūrybos vertę literatūros kontekste pagal bent du aspektus iš pateiktų. Pasirenka kūrinį atsižvelgdamas į tematiką, žanrą ir autorių (E1.1.2).

Skaito ir aptaria kūrinį remdamasis literatūros raidos žiniomis, įžvelgia bruožus, būdingus epochai, kurioje kūrinys atsirado (pvz., problematiką, stilių ar kalbą, tradicijas). Aptaria rašytojų iš privalomų kūrinių sąrašo kūrybos vertę literatūros istorijos kontekste pagal nurodytus aspektus. Pasirenka kūrinį atsižvelgdamas į tematiką, žanrą, autorių ir problematiką (E1.1.3).

Skaito ir aptaria kūrinį remdamasis literatūros raidos žiniomis, įžvelgia bruožus būdingus epochai, kurioje kūrinys atsirado (problematiką, stilių, kalbą ir tradicijas). Aptaria rašytojų iš privalomų kūrinių sąrašo kūrybos vertę istorijos ir platesniame kultūros kontekste. Tikslingai pasirenką kūrinį atsižvelgdamas į tematiką, žanrą, autorių ir problematiką (E1.1.4).

Nagrinėjama problematika. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Nagrinėjama problematika. Mokomasi įvairiais aspektais nagrinėti pateiktas privalomas problemines temas pasirenkant ir gretinant grožinės literatūros kūrinius ir kitus įvairius kultūros tekstus. Aptariama skaitomų skirtingų epochų kūrinių idėjų ir motyvų įtaka šiuolaikinei kultūrai. Skaityti pasirenkami kūriniai arba jų ištraukos iš privalomų ir rekomenduojamų kūrinių sąrašų atsižvelgiant į tekstų atrankos kriterijus.

  • Žmogus istorijos sūkuryje. Individo vaidmuo istorijoje: kova ir bejėgystė prieš istorijos mechanizmus. Tautos likimo dramatizmas. Tautinio išsivadavimo kova. Santvarkos kaita. Valdžia ir žmogus. Istorinės tiesos ir meninės išmonės santykis.
  • Žmogus ir tradicija. Antikinės kultūros atspindžiai literatūroje ir menuose. Krikščionybės tradicijos Europos ir lenkų kultūroje. Tautinės tradicijos ir kultūros ženklai literatūroje. Šeimos vaidmuo pažįstant ir tęsiant tradicijas. Kūrėjų ir jų kartų dialogas literatūroje.
  • Žmogus tarp kitų žmonių. Individo laisvė ir atsakomybė. Žmogaus teisė į laimę ir pareiga artimiesiems, visuomenei ir tautai. Socialinė hierarchija ir antagonizmai visuomenėje: jų priežastis ir pasekmės. Jaunystė – branda – senatvė: žmogiškosios būties tarpsniai. Savigarba ir pagarba kitiems. Nesitaikstančios su pasauliu asmenybės.
  • Žmogus vertybių pasaulyje. Universaliosios vertybės ir jų reikšmė žmogaus gyvenime. Žmogus tarp gėrio ir blogio. Žmogaus ryšys su gamta. Gyvenimo prasmės ir savo vietos gyvenime ieškojimas.
  • Žmogaus tapatybės apraiškos. Tautinės tapatybės elementai: kalba, kultūra, religija, tradicijos. Jų vaidmuo globalizacijos laikais. Kosmopolitizmas. Tolerancija kitoms kultūroms, kalboms, papročiams.

Žmogus istorijos sūkuryje. Individo vaidmuo istorijoje: kova ir bejėgystė prieš istorijos mechanizmus. Tautos likimo dramatizmas. Tautinio išsivadavimo kova. Santvarkos kaita. Valdžia ir žmogus. Istorinės tiesos ir meninės išmonės santykis.

Žmogus ir tradicija. Antikinės kultūros atspindžiai literatūroje ir menuose. Krikščionybės tradicijos Europos ir lenkų kultūroje. Tautinės tradicijos ir kultūros ženklai literatūroje. Šeimos vaidmuo pažįstant ir tęsiant tradicijas. Kūrėjų ir jų kartų dialogas literatūroje.

Žmogus tarp kitų žmonių. Individo laisvė ir atsakomybė. Žmogaus teisė į laimę ir pareiga artimiesiems, visuomenei ir tautai. Socialinė hierarchija ir antagonizmai visuomenėje: jų priežastis ir pasekmės. Jaunystė – branda – senatvė: žmogiškosios būties tarpsniai. Savigarba ir pagarba kitiems. Nesitaikstančios su pasauliu asmenybės.

Žmogus vertybių pasaulyje. Universaliosios vertybės ir jų reikšmė žmogaus gyvenime. Žmogus tarp gėrio ir blogio. Žmogaus ryšys su gamta. Gyvenimo prasmės ir savo vietos gyvenime ieškojimas.

Žmogaus tapatybės apraiškos. Tautinės tapatybės elementai: kalba, kultūra, religija, tradicijos. Jų vaidmuo globalizacijos laikais. Kosmopolitizmas. Tolerancija kitoms kultūroms, kalboms, papročiams.

Literatūros ir kitų kultūros tekstų atranka. Atsižvelgiant į pateiktą problematiką, skaityti ir nagrinėti pasirenkami kūriniai (arba jų ištraukos) iš privalomų ir rekomenduojamų autorių ir kūrinių sąrašo: įvairių rūšių ir žanrų; klasikinių ir šiuolaikinių autorių; žymiausių lenkų ir užsienio literatūros atstovų; autorių, kurių kūryba ar biografija susijusi su Lietuva; priskiriami kitiems kultūros tekstams (pvz., spektakliai, filmai, publicistika, muzikos kūriniai, televizijos laidos, dailė ir grafika, komiksai, reklama ir pan.). Privalomų kūrinių sąraše pateikti kūriniai, kuriuos reikia perskaityti ir išsamiai išnagrinėti. Kitiems (rekomenduojamiems) autoriams ir kūriniams skiriama žymiai mažiau laiko, jie gali būti naudojami kaip kontekstai privalomų kūrinių interpretacijai ir nagrinėjamos problematikos aptarimui. Kūrinių nagrinėjimo tvarką, atsižvelgdamas į individualiąją programą, nustato pats mokytojas. Mokytojas taip pat savo nuožiūra gali pasirinkti, kokius kūrinius arba jų ištraukas iš privalomų ir rekomenduojamų kūrinių sąrašo tikslinga pasirinkti nurodytoms problemoms nagrinėti. Rekomenduojamas kūrinių sąrašas gali būti koreguojamas mokytojo atsižvelgiant į mokinių pasiūlymus, poreikius ir kitas aplinkybes.

Privalomų kūrinių sąrašas: Sofokles „Antygona“, W. Szekspir „Hamlet“, A. Mickiewicz „Dziady, cz. III“, A. Mickiewicz „Pan Tadeusz“, E. Orzeszkowa „Nad Niemnem“, B. Prus „Lalka“, S. Wyspiański „Wesele“, S. Żeromski „Ludzie bezdomni“.

Rekomenduojamų kūrinių sąrašas: Biblia (ištraukos), Ajschylos „Prometeusz skowany“, N. Machiavelli „Książę“, Dante „Boska komedia“, J. W. Goethe „Faust“, A. Mickiewicz „Dziady, cz. IV“ J. Słowacki „Kordian“, H. Balzak „Ojciec Goriot“, G. Flaubert „Pani Bovary“, H. Sienkiewicz „Trylogia“, W. S. Reymont „Chłopi“, F. Dostojewski „Zbrodnia i kara“, M. Dąbrowska „Noce i dnie“, S. Żeromski „Przedwiośnie“, W. Gombrowicz „Ferdydurke“, M. Bułhakow „Mistrz i Małgorzata“, J. Iwaszkiewicz (opowiadania do wyboru), J. Conrad „Jądro ciemności“, B. Schulz „Sklepy cynamonowe“, Z. Kuncewiczowa „Cudzoziemka“, J. Mackiewicz „Droga donikąd“, S. Piasecki (wybrana powieść), M. Białoszewski „Pamiętnik z powstania warszawskiego“, Cz. Miłosz „Rodzinna Europa“, „Zniewolony umysł“, G. Orwell „Rok 1984“, G. Herling-Grudziński „Inny świat“, „Wieża“, T. Różewicz „Kartoteka“, T. Konwicki „Bohiń“, „Kronika wypadków miłosnych“, W. Szymborska „Lektury nadobowiązkowe“, R. Kapuściński (wybrane reportaże), D. Terakowska „Poczwarka“, Jan Paweł II „Pamięć i tożsamość“, P. Huelle „Opowiadania na czas przeprowadzki“, W. Piotrowicz „Moja czasoprzestrzeń“, K. Sabaliauskaitė (wybrana powieść) ir kt.

Rekomenduojamų autorių eilėraščiai pasirinktinai: J. Kochanowski, J. A. Morsztyn, I. Krasicki, A. Mickiewicz, J. Słowacki, C. K. Norwid, L. Staff, K. Przerwa-Tetmajer, J. Kasprowicz, B. Leśmian, J. Liebert, J. Lechoń, J. Tuwim, K. Wierzyński, K. I. Gałczyński, J. Czechowicz, K. K. Baczyński, Wł. Broniewski, S. Grochowiak, M. Białoszewski, T. Różewicz, Cz. Miłosz, T. Bujnicki, K. Iłłakowiczówna, Z. Herbert, H. Poświatowska, W. Szymborska, J. Twardowski, S. Barańczak, J. Polkowski, E. Stachura, E. Lipska, A. Zagajewski, J. Podsiadło, N. Kulesza, A. Kamieńska, J. Hartwig, U. Kozioł, B. Maj, A. Świetlicki, S. Worotyński, H. Mażul, A. Rybałko ir kt.

IV gimnazijos klasė

Nagrinėjama problematika. Mokomasi įvairiais aspektais nagrinėti pateiktas privalomas temas pasirenkant ir gretinant grožinės literatūros kūrinius ir įvairius kultūros tekstus. Skaitomi XX ir XXI a. kūriniai; aptariama jų problematika; įžvelgiamos jų sąsajos su kitų epochų kūriniais ir kultūros tekstais. Skaityti pasirenkami kūriniai arba jų ištraukos iš privalomų ir rekomenduojamų kūrinių sąrašų atsižvelgiant į tekstų atrankos kriterijus.

  • Istoriniai įvykiai ir atskiro asmens išgyvenimai. Asmens ir jo vertybių išbandymas.
  • Tradicija ir naujos paieškos. Prisirišimas prie tradicijos ir jos “laužymas”. Kūrėjų dialogas su literatūrine tradicija. Aukštoji ir masinė kultūra. Populiariosios kultūros apraiška ir jų vertinimas.
  • Žmogus – sociali būtybė. Žmogus kitų žmonių kančios ir nelaimių akivaizdoje. Normos ir stereotipai tarpasmeniniuose santykiuose. Tapatinimasis su savąja karta. Kartų polilogas. Žmogiškumas kaip dovana ir įpareigojimas. Pilietiškumo nuostata.
  • Vertybių universalumas ir kaita. Vertybės ir antivertybės. Dvasingumas, idealizmas ir materialiosios vertybės. Laisvas vertybių pasirinkimas: šiuolaikinio žmogaus orientyrai. Skirtingi gyvenimo modeliai. Žmogiškumas kaip vienijanti vertybė.
  • Tapatybės paieškos daugiakultūriniame pasaulyje. Tolerancijos idėjos sklaida. Lietuviškieji motyvai lenkų literatūroje.

Istoriniai įvykiai ir atskiro asmens išgyvenimai. Asmens ir jo vertybių išbandymas.

Žmogus – sociali būtybė. Žmogus kitų žmonių kančios ir nelaimių akivaizdoje. Normos ir stereotipai tarpasmeniniuose santykiuose. Tapatinimasis su savąja karta. Kartų polilogas. Žmogiškumas kaip dovana ir įpareigojimas. Pilietiškumo nuostata.

Vertybių universalumas ir kaita. Vertybės ir antivertybės. Dvasingumas, idealizmas ir materialiosios vertybės. Laisvas vertybių pasirinkimas: šiuolaikinio žmogaus orientyrai. Skirtingi gyvenimo modeliai. Žmogiškumas kaip vienijanti vertybė.

Tapatybės paieškos daugiakultūriniame pasaulyje. Tolerancijos idėjos sklaida. Lietuviškieji motyvai lenkų literatūroje.

Literatūros ir kitų kultūros tekstų atranka. Atsižvelgiant į pateiktą problematiką, skaityti ir nagrinėti pasirenkami kūriniai (arba jų ištraukos) iš privalomų ir rekomenduojamų autorių ir kūrinių sąrašo; įvairių rūšių ir žanrų; klasikinių ir šiuolaikinių autorių; žymiausių lenkų ir užsienio literatūros atstovų; autorių, kurių kūryba ar biografija susijusi su Lietuva; priskiriami kitiems kultūros tekstams (pvz., spektakliai, filmai, publicistika, muzikos kūriniai, televizijos laidos, dailė ir grafika, komiksai, reklama ir pan.). Privalomų kūrinių sąraše pateikti kūriniai, kuriuos reikia perskaityti ir išsamiai išnagrinėti. Kitiems (rekomenduojamiems) autoriams ir kūriniams skiriama žymiai mažiau laiko, jie gali būti naudojami kaip kontekstai privalomų kūrinių interpretacijai ir nagrinėjamos problematikos aptarimui. Kūrinių nagrinėjimo tvarką, atsižvelgdamas į individualiąją programą, nustato pats mokytojas. Mokytojas taip pat savo nuožiūra gali pasirinkti, kokius kūrinius arba jų ištraukas iš privalomų ir rekomenduojamų kūrinių sąrašo tikslinga pasirinkti nurodytoms problemoms nagrinėti. Rekomenduojamas kūrinių sąrašas gali būti koreguojamas mokytojo atsižvelgiant į mokinių pasiūlymus, poreikius ir kitas aplinkybes.

Privalomų kūrinių sąrašas: Z. Nałkowska „Granica“, T. Borowski (opowiadania do wyboru), Cz. Miłosz „Dolina Issy“, A. Camus „Dżuma“, S. Mrożek „Tango“, O. Tokarczuk „Prawiek i inne czasy“.

Rekomenduojamų kūrinių sąrašas: Biblia (ištraukos), Ajschylos „Prometeusz skowany“, N. Machiavelli „Książę“, Dante „Boska komedia“, J. W. Goethe „Faust“, A. Mickiewicz „Dziady, cz. IV“ J. Słowacki „Kordian“, H. Balzak „Ojciec Goriot“, G. Flaubert „Pani Bovary“, H. Sienkiewicz „Trylogia“, W. S. Reymont „Chłopi“, F. Dostojewski „Zbrodnia i kara“, M. Dąbrowska „Noce i dnie“, S. Żeromski „Przedwiośnie“, W. Gombrowicz „Ferdydurke“, M. Bułhakow „Mistrz i Małgorzata“, J. Iwaszkiewicz (opowiadania do wyboru), J. Conrad „Jądro ciemności“, B. Schulz „Sklepy cynamonowe“, Z. Kuncewiczowa „Cudzoziemka“, J. Mackiewicz „Droga donikąd“, S. Piasecki (wybrana powieść), M. Białoszewski „Pamiętnik z powstania warszawskiego“, Cz. Miłosz „Rodzinna Europa“, „Zniewolony umysł“, G. Orwell „Rok 1984“, G. Herling-Grudziński „Inny świat“, „Wieża“, T. Różewicz „Kartoteka“, T. Konwicki „Bohiń“, „Kronika wypadków miłosnych“, W. Szymborska „Lektury nadobowiązkowe“, R. Kapuściński (wybrane reportaże), D. Terakowska „Poczwarka“, Jan Paweł II „Pamięć i tożsamość“, P. Huelle „Opowiadania na czas przeprowadzki“, W. Piotrowicz „Moja czasoprzestrzeń“, K. Sabaliauskaitė (wybrana powieść) ir kt.

Rekomenduojamų autorių eilėraščiai pasirinktinai: F. Petrarca, J. Kochanowski, J. A. Morsztyn, I. Krasicki, A. Puszkin, A. Mickiewicz, J. Słowacki, C. K. Norwid, L. Staff, Ch. Baudelaire, K. Przerwa – Tetmajer, J. Kasprowicz, B. Leśmian, J. Liebert, J. Lechoń, J. Tuwim, K. Wierzyński, K. I. Gałczyński, J. Czechowicz, K. K. Baczyński, Wł. Broniewski, S. Grochowiak, M. Białoszewski, T. Różewicz, Cz. Miłosz, T. Bujnicki, K. Iłłakowiczówna, Z. Herbert, H. Poświatowska, W. Szymborska, J. Twardowski, S. Barańczak, J. Polkowski, E. Stachura, E. Lipska, A. Zagajewski, J. Podsiadło, N. Kulesza, A. Kamieńska, J. Hartwig, U. Kozioł, B. Maj, A. Świetlicki, S. Worotyński, H. Mażul, A. Rybałko ir kt.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus analizuoja, interpretuoja ir vertina lyrikos, epikos ir dramos kūrinius remdamasis literatūros teorija ir nurodytų kontekstu (pvz., socialiniu, istoriniu, kultūriniu). Atsakinėdamas į pateiktus klausimus analizuoja ir vertina grožinio kūrinio kalbinę raišką (E2.1.1).

Skiria literatūros rūšis ir joms būdingus žanrus, išvardytus mokymosi turinyje. Palygina panašios tematikos kultūros tekstus bent dviem aspektais (E2.2.1).

Analizuoja, interpretuoja, lygina ir vertina lyrikos, epikos ir dramos kūrinius, remdamasis literatūros teorija ir savarankiškai pasirinktu kontekstu (pvz., socialiniu, istoriniu, kultūriniu). Analizuoja ir vertina grožinio kūrinio kalbinę raišką ir atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus paaiškina jos funkciją kūrinyje. Grožiniuose kūriniuose atpažįsta bent vieną iš pateiktų kalbinės stilizacijos tipą (E2.1.2).

Skiria ir apibūdina literatūros rūšis ir joms būdingus žanrus, išvardytus mokymosi turinyje. Lygina bent dviem aspektais literatūros kūrinius su kitais literatūros kūriniais ir su kitais kultūros tekstais (E2.2.2).

Analizuoja, interpretuoja, lygina ir vertina lyrikos, epikos ir dramos kūrinius, remdamasis literatūros teorija, kontekstų (pvz., socialinio, istorinio, biografinio, filosofinio) išmanymu ir savo (kaip skaitytojo ir kultūros vartotojo) patirtimi. Paaiškina, kaip interpretacija priklauso nuo pasirinkto analizės aspekto, skaitytojo literatūrinės ir gyvenimo patirties. Analizuoja ir vertina grožinio kūrinio kalbinę raišką ir paaiškina jos funkciją kūrinyje. Atpažįsta ir aptaria grožiniuose kūriniuose kalbinės stilizacijos tipus (E2.1.3).

Skiria ir apibūdina literatūros rūšis ir joms būdingus žanrus, aptaria jų meninės raiškos ir stiliaus ypatumus. Įžvelgia ir aptaria literatūros kūrinio intertekstualumą. Lygina vienus literatūros kūrinius su kitais literatūros kūriniais ir su kitais kultūros tekstais (E2.2.3).

Savarankiškai analizuoja, interpretuoja, lygina ir vertina lyrikos, epikos ir dramos kūrinius, remdamasis literatūros teorija, įvairių kontekstų išmanymu ir savo (kaip skaitytojo ir kultūros vartotojo) patirtimi. Išsamiai paaiškina, kaip interpretacija priklauso nuo pasirinkto analizės aspekto, skaitytojo literatūrinės ir gyvenimo patirties. Savarankiškai analizuoja ir vertina grožinio kūrinio kalbinę raišką ir išsamiai paaiškina jos funkciją kūrinyje. Atpažįsta ir aptaria grožiniuose kūriniuose įvairius kalbinės stilizacijos tipus (E2.1.4).

Savarankiškai skiria ir apibūdina literatūros rūšis ir joms būdingus žanrus, aptaria jų meninės raiškos ir stiliaus ypatumus. Išsamiai aptaria literatūros kūrinio intertekstualumą. Lygina skirtingais aspektais vienus literatūros kūrinius su kitais literatūros kūriniais ir su kitais kultūros tekstais (E2.2.4).

Grožinio teksto analizė, interpretacija, kontekstai ir vertinimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Analizė ir interpretacija. Analizuojant ir interpretuojant kūrinį mokomasi remtis literatūros teorijos išmanymu, įgytu pagrindinėje mokykloje, ir savo (kaip skaitytojo ir kultūros vartotojo) patirtimi. Nagrinėjant epikos, dramos, lyrikos kūrinį mokomasi tinkamai vartoti literatūrologijos sąvokas, pažintas pagrindinėje mokykloje. Mokomasi sieti interpretaciją su analize pasirinktu analizės aspektu, skaitytojo kultūrine, literatūrine ir gyvenimo patirtimi. Mokomasi atpažinti ir aptarti literatūros kūrinyje išreikštas vertybes. Mokomasi aptarti raiškos priemonių ir meninių detalių funkcijas tekste. Mokomasi analizuoti epikos / lyrikos / dramos kūrinius žanro, tematikos, problematikos, kalbinės raiškos ir kt. aspektais, pasirinkti tinkamą kūrinio analizės aspektą, kryptingai vedantį prie interpretacijos. Mokomasi lyginti skirtingus kūrinius. Mokomasi atpažinti ir aptarti kalbinę stilizaciją literatūros kūriniuose, nusakyti jos tipus. Mokomasi apibūdinti romano kaip žanro ypatumus, išskirti romano rūšis – epinį, socialinį, psichologinį – įvardyti jų ypatumus. Mokomasi nusakyti ir apibrėžti klasikinio pasakojimo specifiką ir autoriaus pozicijos išreiškimo būdus. Remiantis dramos analizės išmanymu, mokomasi apibūdinti klasikinės dramos kūrinių ypatumus, įžvelgti pagrindinius dramos kaitos etapus ir palyginti pasikeitimus su klasikine drama.

Interpretacija ir kontekstai. Mokomasi interpretuoti kūrinį literatūros raidos, kultūros, istorijos, filosofijos idėjų ir kt. kontekstuose. Mokomasi atpažinti kūrinyje lenkų ir užsienio kultūros ženklus, skirtingų kultūrų, epochų vertybes, požiūrius ir kitus bruožus. Interpretuojant kūrinį, mokomasi kelti ir tikrinti hipotezes remiantis tekstu ir kontekstais. Mokomasi taikyti įvairius kūrinio interpretacijos būdus, palyginti įvairių interpretacijų galimybes.

Vertinimas. Mokomasi argumentuotai vertinti ir lyginti literatūros kūrinius estetiškumo, meninės raiškos, pažinimo, aktualumo, originalumo, daugiareikšmiškumo ir kt. aspektais, panaudojant analizės ir interpretacijos išvadas. Mokomasi lyginti literatūros kūrinius su kitais kultūros tekstais (pvz., filmu, spektakliu ir kt.) įvairiais aspektais. Mokomasi paaiškinti, kaip literatūra ir menas paveikia įvairių skaitytojų, kultūros vartotojų estetinius, emocinius ir intelektualinius išgyvenimus.

Grožinio teksto analizė, interpretacija, kontekstai ir vertinimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Analizė ir interpretacija. Analizuojant ir interpretuojant kūrinį remiamasi anksčiau įgytų literatūros teorijos ir literatūros raidos išmanymu ir savo (kaip skaitytojo ir kultūros vartotojo) patirtimi. Tobulinami analizavimo ir interpretavimo įgūdžiai ar gebėjimai, numatyti 11 klasės mokymosi turinyje. Mokomasi atpažinti modernaus kūrinio ypatumus, lyginti jį su klasikinių kūrinių bruožais. Mokomasi atpažinti ir apibūdinti XX–XXI a. skirtingų poezijos krypčių naujų formų paieškas (nauji eilėdaros ypatumai, nauja poetinė kalba, klasikinių kanonų nepaisymas, žaidimai su klasikine poetine tradicija, kalbos normomis ir kt.). Mokomasi analizuoti XX–XXI a. skirtingų literatūros krypčių epikos kūrinius. Mokomasi nusakyti ir apibrėžti modernaus pasakojimo specifiką (pvz., fragmentiškumas, intertekstualumas, laiko plotmių įvairovė, pasakotojo vaidmens pasikeitimas). Mokomasi nusakyti ir apibrėžti klasikinės ir modernios dramos kūrinių panašumus ir skirtumus.

Interpretacija ir kontekstai. Interpretuojant kūrinį remiamasi literatūros raidos, kultūros, istorijos, filosofijos idėjų ir kt. kontekstais. Mokomasi įžvelgti ir aptarti literatūros kūrinio intertekstualumą turinio ir raiškos lygmenyse. Mokomasi nurodyti panašumus ir skirtumus tarp įvairių literatūros kūrinių ir aptarti juos. Mokomasi aptarti pagrindinius kūrinių motyvus ir problematiką, siejant literatūros kūrinius su įvairiais kultūros tekstais. Mokomasi palyginti savo interpretaciją su kitomis interpretacijomis (pvz., literatūros kritikoje, teatro spektaklyje, kūrinio ekranizacijoje).

Vertinimas. Literatūros kūriniai vertinami ir lyginami įvairiais aspektais, panaudojant analizės ir interpretacijos išvadas. Mokomasi apibūdinti kūrinio estetinius bruožus. Mokomasi skirti aukštosios ir populiariosios (masinės) kultūros kūrinius. Mokomasi apibūdinti literatūros ir kitų menų šedevrų savybes. Mokomasi vertinti novatoriškų sprendimų, naujų formų naudojimo pagrįstumą, vertinti kūrinius meninės vertės aspektu. Mokomasi vertinti XX–XXI a. literatūros kūrinių ir kitų kultūros tekstų įtaką šiuolaikinei visuomenei.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Stebi ir pagal pateiktą schemą aptaria nurodytu aspektu šiuolaikinės kultūros reiškinius ir tendencijas, fragmentiškai jas vertina. Atsakydamas į nukreipiamuosius klausimus aptaria ir lygina nurodytu aspektu lenkų ir lietuvių tautų kultūros reiškinių ir asmenybių daromą įtaką vertybinių nuostatų formavimui, fragmentiškai ją vertina (E3.1.1).

Aptaria reikšmingiausias lenkų tradicijas ir vertybes, palygindamas su kitų tautų kultūros reiškiniais ir tradicijomis bent vienu aspektu (E3.2.1).

Dalyvauja savo mokyklos, bendruomenės, regiono, Lietuvos kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime, atsakingai atlikdamas užduotys (E3.3.1).

Stebi ir pagal pateiktą schemą lygina, vertina ir aptaria nurodytu aspektu šiuolaikinės kultūros reiškinius ir tendencijas. Atsakydamas į nukreipiamuosius klausimus aptaria, lygina ir vertina nurodytu aspektu lenkų ir lietuvių tautų kultūros reiškinių ir asmenybių daromą įtaką vertybinių nuostatų formavimui (E3.1.2).

Aptaria reikšmingiausias lenkų tradicijas ir vertybes, palygindamas su kitų tautų kultūros reiškiniais ir tradicijomis bent vienu aspektu. Įžvelgia jų kaitą (E3.2.2).

Tikslingai dalyvauja savo mokyklos, bendruomenės, regiono, Lietuvos kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime, atsakingai atlikdamas užduotys (E3.3.2).

Stebi, lygina, vertina ir aptaria nurodytais aspektais šiuolaikinės kultūros reiškinius ir tendencijas. Aptaria, lygina ir vertina nurodytais aspektais lenkų ir lietuvių tautų kultūros reiškinių ir asmenybių daromą įtaką vertybinių nuostatų formavimui (E3.1.3).

Aptaria, palygina reikšmingiausias lenkų tradicijas ir vertybes su kitų tautų kultūros reiškiniais ir tradicijomis. Aptaria ir vertina jų kaitą (E3.2.3).

Tikslingai dalyvauja savo mokyklos, bendruomenės, regiono, Lietuvos kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime, inicijuoja ir kuria įvairias kultūrines ir (ar) visuomenines veiklas (E3.3.3).

Savarankiškai stebi, lygina, vertina ir aptaria keliais aspektais šiuolaikinės kultūros reiškinius ir tendencijas. Aptaria, lygina ir vertina keliais aspektais lenkų ir lietuvių tautų kultūros reiškinių ir asmenybių daromą įtaką vertybinių nuostatų formavimui (E3.1.4).

Savarankiškai aptaria, palygina reikšmingiausias lenkų tradicijas ir vertybes su kitų tautų kultūros reiškiniais ir tradicijomis. Išsamiai aptaria ir kritiškai vertina jų kaitą (E3.2.4).

Tikslingai dalyvauja savo mokyklos, bendruomenės, regiono, Lietuvos kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime, sąmoningai inicijuoja ir kuria įvairias kultūrines ir visuomenines veiklas (E3.3.4).

Literatūros ir kitų kultūros tekstų atranka III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Dalyvavimas kultūriniame gyvenime. Pateikiamos įvairios kultūrinio ugdymo formos, kurių tikslas – padėti įtvirtinti per kalbos ir literatūros pamokas įgytas žinias ir gebėjimus, visapusiškai plėsti savo kultūrinį akiratį, įgyvendinti savo kultūrinius interesus, tobulinti kritinio mąstymo gebėjimus, ugdyti kūrybiškumą, socialinius emocinius įgūdžius, pilietines nuostatas atliekant mokomąsias užduotis:

  • susipažinimas su aktualiais kultūriniais įvykiais ir reiškiniais naudojantis įvairiomis medijomis;
  • susipažinimas su lenkų literatūrai svarbiu istoriniu kultūriniu kontekstu;
  • susipažinimas su Lietuvos kultūra, su įvairialypės kultūrinės bendruomenės fenomenu;
  • teatro, muziejaus, meno parodų, renginių ir pan. lankymas;
  • pamokos įvairiose kultūrinėse erdvėse (pvz., edukacinės ekskursijos, teminiai užsiėmimai, dirbtuvės), susietose su tam tikrais literatūriniais kūriniais, mokymosi turinyje numatyta nagrinėjama problematika, aktualiais kultūros reiškiniais;
  • dalyvavimas projektinėje veikloje (dalykiniuose ir tarpdalykiniuose projektuose; mokykliniuose, regioniniuose ir respublikiniuose projektuose);
  • dalyvavimas mokykliniuose, tarpmokykliniuose, respublikiniuose ir tarptautiniuose renginiuose (pvz., konkursai, olimpiados, festivaliai), jų organizavimo procese;
  • bendradarbiavimas su kultūros institucijomis (pvz., bibliotekomis, teatrais, kino teatrais, muziejais, galerijomis, meno mokyklomis ir kt.).

IV gimnazijos klasė

Dalyvavimas kultūriniame gyvenime. Pateikiamos įvairios kultūrinio ugdymo formos, kurių tikslas – padėti įtvirtinti per kalbos ir literatūros pamokas įgytas žinias ir gebėjimus, visapusiškai plėsti savo kultūrinį akiratį, įgyvendinti savo kultūrinius interesus, tobulinti kritinio mąstymo gebėjimus, ugdyti kūrybiškumą, socialinius emocinius įgūdžius, pilietines nuostatas atliekant mokomąsias užduotis:

  • susipažinimas su aktualiais kultūriniais įvykiais ir reiškiniais naudojantis įvairiomis medijomis;
  • susipažinimas su svarbiausiais lenkų literatūros istoriniu kultūriniu kontekstu;
  • susipažinimas su Lietuvos kultūra, su įvairialypės kultūrinės bendruomenės fenomenu;
  • teatro, muziejaus, meno parodų, renginių ir pan. lankymas;
  • pamokos įvairiose kultūrinėse erdvėse (pvz., edukacinės ekskursijos, teminiai užsiėmimai, dirbtuvės),        * susietose su tam tikrais literatūriniais kūriniais, mokymosi turinyje numatyta nagrinėjama problematika, aktualiais kultūros reiškiniais;
  • dalyvavimas projektinėje veikloje (dalykiniuose ir tarpdalykiniuose projektuose; mokykliniuose, regioniniuose ir respublikiniuose projektuose);
  • dalyvavimas mokykliniuose, tarpmokykliniuose, respublikiniuose ir tarptautiniuose renginiuose (pvz., konkursai, olimpiados, festivaliai), jų organizavimo procese;
  • bendradarbiavimas su kultūros institucijomis (pvz., bibliotekomis, teatrais, kino teatrais, muziejais, galerijomis, meno mokyklomis ir kt.).
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Pagal pateiktą pavyzdį taiko žinių kaupimo iš įvairių šaltinių ir jų sisteminimo pasiūlytas strategijas. Padedamas atlieka tiriamuosius darbus: kelia hipotezes, iš dalies analizuoja literatūros kūrinius, kitus kultūros tekstus, daro fragmentiškas išvadas (E4.1.1).

Naudojasi pasiūlytais šaltiniais, atsižvelgdamas į tikslą ir poreikius (E4.2.1).

Taiko žinių kaupimo iš įvairių šaltinių ir jų sisteminimo pasiūlytas strategijas. Atlieka tiriamuosius darbus: kelia probleminius klausimus, analizuoja literatūros kūrinius, kitus kultūros tekstus, iš dalies apibendrina ir daro fragmentiškas išvadas (E4.1.2).

Pasirenka ir naudojasi keliais šaltiniais, atsižvelgdamas į tikslą ir poreikius (E4.2.2).

Taiko žinių kaupimo iš įvairių šaltinių ir jų sisteminimo asmeniškai naudingiausias strategijas. Atlieka tiriamuosius darbus: kelia probleminius klausimus, analizuoja literatūros kūrinius, kitus kultūros tekstus ir kultūros reiškinius, apibendrina ir daro išvadas (E4.1.3).

Tikslingai pasirenka ir naudojasi įvairiais šaltiniais, rekomenduoja kitiems atsižvelgdamas į tikslą ir poreikius (E4.2.3).

Taiko žinių kaupimo iš įvairių šaltinių ir jų sisteminimo strategijas, pasirinkdamas asmeniškai veiksmingą ar mokymuisi naudingą. Savarankiškai atlieka tiriamuosius darbus: kelia probleminius klausimus, analizuoja literatūros kūrinius, kitus kultūros tekstus ir kultūros reiškinius, apibendrina ir daro išsamias išvadas (E4.1.4).

Tikslingai pasirenka ir naudojasi įvairiais šaltiniais, argumentuotai rekomenduoja kitiems atsižvelgdamas į tikslą ir poreikius (E4.2.4).

Literatūros ir kitų kultūros tekstų atranka III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Apima visą Literatūros ir kultūros pažinimo turinį.

IV gimnazijos klasė

Apima visą Literatūros ir kultūros pažinimo turinį.

Pasiekimų raida

Mokinių pasiekimų raida aprašoma pagal pasiekimų sritis, pateikiant mokinių pagrindinio lygio pasiekimus kas dvejus metus. Lentelėje raide (pvz., A, B, ...) žymima pasiekimų sritis, raide ir skaičiumi (pvz., A1, A2, ...) žymima tos pasiekimų srities  grupė, raide ir antru skaičiumi žymimas konkretus tos grupės pasiekimas, o trečias skaičius nurodo, kad šis pasiekimas yra pagrindinio lygio (pvz., A1.1.3, A1.2.3, …).

Pasiekimas Pasiekimų raida
1–2 klasių koncentras 3–4 klasių koncentras 5–6 klasių koncentras 7–8 klasių koncentras 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras III–IV gimnazijos klasių koncentras
Kalbėjimas, klausymas ir sąveika (A)
A1. Taikydamas klausymosi strategijas, klauso įvairių tipų tekstų, analizuoja ir interpretuoja turinio elementus.

Klausydamas tekstų bendrine sakytine kalba, perteikiamų natūraliu tempu, girdimų gyvai ar medijose, nusako teksto temą, išskiria esminę informaciją pagal nurodytus kriterijus (A1.1.3).

Įžvelgia tekste aiškiai pateiktą informaciją. Pasako savo nuomonę apie ją remdamasis asmenine patirtimi. Atkreipia dėmesį į raiškos elementus (A1.2.3).

Klausydamas teksto nusiteikia suprasti, patikslina ar gerai suprato (A1.3.3).

Klausydamas tekstų bendrine sakytine kalba, girdimų gyvai ar medijose, perteikiamų natūraliu tempu, tembru, nusako teksto temą, formuluoja aiškiai išreikštą pagrindinę mintį ar (ir) keletą minčių apie teksto visumą (A1.1.3).

Įžvelgia tekste tiesiogiai pateiktą informaciją, priežasties ir pasekmės ryšius. Išgirstą informaciją sieja su asmenine patirtimi ir tekstu. Supranta pažintų raiškos elementų svarbą (A1.2.3).

Nusiteikia suprasti ir domėtis, išsiaiškina tikslą, tikslingai klausdamas pasižymi informaciją. Kelia vieną kitą klausimą, daro išvadas (A1.3.3).

Klausydamas tekstų bendrine sakytine kalba, perteikiamų įvairių kalbėtojų skirtingu tempu, tembru nusako ir aptaria teksto temą, tikslą, tiksliai formuluoja pagrindinę mintį, kelia vieną kitą probleminį klausimą tekstui (A1.1.3).

Atskleidžia tekste aiškiai išreikštus požiūrius, nagrinėja netiesiogiai išreikštas mintis, susieja teksto dalis. Išsako ir pagrindžia savo nuomonę apie išgirstą informaciją remdamasis asmenine patirtimi, tekstu, žiniomis iš kitų šaltinių. Sieja ir lygina raiškos elementus (A1.2.3).

Nusiteikia aktyviai klausytis, išsiaiškina klausymo tikslą, pasižymi esminę informaciją, vartoja pritarimo teiginius. Kelia klausimus, daro išvadas, remiasi situacijos kontekstu (A1.3.3).

Klausydamas tekstų bendrine sakytine kalba, perteikiamų įvairių kalbėtojų skirtingomis intonacijomis, tiksliai formuluoja teksto temą, tikslą, pagrindinę mintį, kelia vieną kitą hipotezę, išsiaiškina nesuprastas sąvokas, mintis (A1.1.3).

Įžvelgia ir apibendrina tekste pateiktą informaciją, teksto autoriaus intenciją. Daugeliu atvejų kritiškai vertina turinį ir raišką, pagrindžia savo nuomonę apie išgirstą informaciją remdamasis tekstu ir specifinėmis žiniomis (A1.2.3).

Aktyviai ir dėmesingai klausydamas teksto išskiria reikšmingą informaciją. Remdamasis situacijos kontekstu vartoja pritarimo ar neigimo teiginius. Kelia konteksto tikslinimo, aiškinimo klausimus (A1.3.3).

Klausydamas įvairių tekstų bendrine sakytine kalba, perteikiamų įvairių kalbėtojų, tikslingai klausdamas formuluoja ir aptaria teksto temą, tikslą, pagrindinę mintį, kelia hipotezes, analizuoja argumentų tinkamumą. Pagal nurodytus kriterijus atpažįsta įprastus stilistinio registro pokyčius (A1.1.3).

Samprotauja (interpretuoja ir apibendrina) apie tekste keliamų problemų ir sprendimo būdų pagrįstumą, remdamasis tekstu, specifinėmis žiniomis, sociokultūriniu kontekstu. Aptaria kalbinės raiškos ir stiliaus elementus, jų funkcijas, įžvelgia teksto nevienareikšmiškumo apraiškas (A1.2.3).

Aktyviai ir dėmesingai klausydamas teksto išskiria reikšmingą informaciją, grafine forma pavaizduoja teksto tezes, užsirašo raktinius žodžius, svarbiausius teiginius. Kelia konteksto tikslinimo, aiškinimo klausimus, pasinaudodamas bendra teksto logika (A1.3.3).

Klausydamas įvairių tekstų (pvz., monologo, dialogo, polilogo) bendrine sakytine kalba, nurodo ir paaiškina tikslo, konteksto ir adresato ryšį, kelia hipotezes, analizuoja argumentų tinkamumą. Pagal nurodytus kriterijus atpažįsta ir apibūdina stilistinio registro pokyčius (A1.1.3).

Samprotauja apie tekste keliamų problemų, sprendimo būdų ir išvadų pagrįstumą. Vertina teksto turinį, faktų ir (ar) nuomonės daroma įtaką. Paaiškina, kaip kalbinės raiškos priemonės veikia kito žmogaus ir visuomenės nuomones, jų vertybines nuostatas (A1.2.3).

Pasirenka ir derina tinkamas teksto klausymo strategijas (A1.3.3).
A2. Derina klausymą ir kalbėjimą bendraudamas įvairiose komunikavimo situacijose.

Dalyvauja dialoge, reaguoja į pašnekovo klausimus ir pasisakymus. Papasakoja, paaiškina ir išsako savo nuomonę. Vartoja neverbalines kalbos priemones (pvz., veido išraiška, žvilgsnis, gestai) (A2.1.3).

Bendraudamas neoficialiose situacijose atsižvelgia į adresatą (bendraamžiai, artimieji, mokytojai) ir nurodytą tikslą. Laikosi elementarių mandagaus bendravimo susitarimų, saugaus bendravimo virtualioje erdvėje (A2.2.3).

Dalyvauja dialoge ar pokalbyje, palaiko ir plėtoja jį, išreiškia ir pagrindžia požiūrį pagal vieną kitą aspektą iš pateiktų, pritaria ar prieštarauja. Parenka ir vartoja verbalines ir neverbalines (pvz., veido išraiška, balso kokybė, kūno kalba) kalbos priemones (A2.1.3).

Bendraudamas neoficialiose ar oficialiose situacijose atsižvelgia į adresatą (bendraamžiai, suaugusieji), kitus situacijos elementus (kasdienė ar artima aplinka) ir nurodytą tikslą. Laikosi pagrindinių mandagaus bendravimo taisyklių, saugaus ir etiško bendravimo virtualioje erdvėje (A2.2.3).

Dalyvauja įvairaus pobūdžio pokalbiuose remdamasis asmenine patirtimi, žiniomis iš kitų šaltinių. Inicijuoja ir plėtoja pokalbį mažai žinoma tema, išreiškia ir pagrindžia požiūrį pagal kelis aspektus iš pateiktų, pritaria ir prieštarauja. Tinkamai derina verbalines ir neverbalines kalbos priemones (pvz., veido išraiška, balso kokybė, kūno kalba, laiko paskirstymas) (A2.1.3).

Bendraudamas neoficialiose ar oficialiose situacijose atsižvelgia į adresatą (bendraamžiai, mažai pažįstami suaugusieji), kitus situacijos elementus (viešoji ar asmeninė erdvė) ir nurodytą tikslą, siekdamas apsikeisti informaciją. Laikosi mandagaus bendravimo ar bendradarbiavimo principų, saugaus ir etiško bendravimo virtualioje erdvėje reikalavimų (A2.2.3).

Dalyvauja įvairaus pobūdžio pokalbiuose ar diskusijose remdamasis asmenine, socialine patirtimi. Diskutuoja įvairiomis temomis, išreiškia ir paaiškina savo nuomonę, remdamasis įvairių sričių žiniomis, argumentuotai prieštarauja. Tikslingai naudojasi neverbalinės kalbos priemonėmis (A2.1.3).

Bendraudamas neoficialiose ar oficialiose situacijose atsižvelgia į adresatą (bendraamžiai, mažai pažįstami ir nepažįstami žmonės), kitus situacijos elementus (viešoji ar erdvė už mokyklos ribų) ir nurodytą tikslą, siekdamas reikšti ir pagrįsti požiūrį, priimti bendrus sprendimus. Kurdamas teigiamus tarpusavio santykius laikosi mandagaus bendravimo principų, saugaus ir etiško bendravimo virtualioje erdvėje reikalavimų (A2.2.3).

Dalyvauja įvairaus pobūdžio pokalbiuose, diskusijose, debatuose remdamasis socialine, kultūrine, literatūrine patirtimi. Diskutuoja, debatuoja aktualiomis temomis, kelia problemas, plėtoja mintis ar idėjas, išsako savo požiūrį, argumentuoja, pateikia vieną kitą kontrargumentą, apibendrina, vertina. Tikslingai naudojasi neverbalinės kalbos ir kitomis priemonėmis (A2.1.3).

Bendraudamas įvairiose situacijose atsižvelgia į adresatą (mažai pažįstami ir nepažįstami žmonės), oficialios ir neoficialios situacijos ypatumus, intenciją (svarstyti, argumentuoti, prieštarauti, apibendrinti požiūrius). Kurdamas teigiamus tarpusavio santykius tikslingai laikosi mandagaus bendravimo principų, saugaus ir etiško bendravimo virtualioje erdvėje (A2.2.3).

Dalyvauja įvairaus pobūdžio pokalbiuose, diskusijose, debatuose remdamasis įvairių sričių kontekstais. Diskutuoja, samprotauja apie literatūros istorijos reiškinius, medijų įvairovę. Pagrindžia savo nuomonę kelių tipų argumentais, apibendrina, vertina. Tikslingai naudojasi neverbalinės kalbos ir kitomis priemonėmis (A2.1.3).

Bendraudamas įvairiose situacijose atsižvelgia į daugumą reikšmingų situacijos elementų. Supranta tiesiogiai ir netiesiogiai išreikštas pašnekovo intencijas. Nagrinėja komunikacijos etikos kalbinį elgesį pagal vieną kitą aspektą iš pateiktų. Laikosi saugaus ir etiško bendravimo virtualioje erdvėje (A2.2.3).
A3. Pristato sakytinius tekstus, atsižvelgdamas į komunikavimo situaciją.

Atsižvelgdamas į adresatą pristato žodžiu parengtą trumpą tekstą artima ar kasdiene tema, laikydamasis išvardytų užduoties reikalavimų. Remiasi iliustracijomis, nuotraukomis (A3.1.3).

Kalba raiškiai, garsiai, tinkamu tempu, taisyklingai taria garsus ir kirčiuoja dažniausiai vartojamus žodžius. Pagal pavyzdį tinkamai intonuoja sakinius ir daro pauzes (A3.2.3).

Pristatydamas trumpą tekstą žodžiu, pratinasi naudotis planu ar (ir) vaizdine medžiaga. Apmąsto savo kalbėjimą, atsižvelgia į kitų suteiktą grįžtamąją informaciją (A3.3.3).

Atsižvelgdamas į komunikavimo situaciją pristato žodžiu parengtą aiškų ir rišlų tekstą žinoma ar nauja tema, paiso trinarės struktūros. Plėtoja konkrečią temą ir mintį, kartais pasirinkdamas tinkamą kalbinę raišką (A3.1.3).

Kalba raiškiai, garsiai, tinkamu tempu, taisyklingai taria garsų junginius ir kirčiuoja dažnai vartojamus žodžius, paisydamas taisyklingos bendrinės kalbos tarties normų. Iš esmės tinkamai intonuoja sakinius ir daro pauzes, pabrėždamas svarbiausią prasminę sakinio vietą (A3.2.3).

Pristatydamas tekstą žodžiu tinkamai naudojasi planu, raktiniais žodžiais ir (ar) vaizdine medžiaga teksto elementų iliustravimui. Aptaria savo kalbėjimą, pasinaudoja kitų suteikta grįžtamąja informacija (A3.3.3).

Atsižvelgdamas į komunikavimo situaciją pristato žodžiu parengtą aiškų, rišlų ir vaizdingą tekstą pasirinkta ar pasiūlyta tema, paiso trinarės struktūros. Iš esmės logiškai plėtoja temą ir mintį. Daugeliu atvejų pasirenka tinkamą kalbinę raišką (A3.1.3).

Atsižvelgdamas į kalbėjimo situaciją, kalba raiškiai ir girdimai, tinkamu tempu, taisyklingai taria garsų junginius, kirčiuoja naujai pažintus žodžius, frazes, paisydamas taisyklingos bendrinės kalbos tarties normų. Tinkamai intonuoja sakinius, daro pauzes, pabrėždamas svarbiausią prasminę sakinio vietą (A3.2.3).

Pristatydamas tekstą žodžiu tinkamai naudojasi planu ar užrašais. Kartais papildo pristatymą vaizdine medžiaga teksto elementų iliustravimui pasitelkdamas technologijas ir internetinius išteklius. Aptaria savo ir kitų kalbėtojų pranešimus. Atsižvelgia į kitų suteiktą grįžtamąją informaciją, ją panaudoja tobulindamas pranešimą (A3.3.3).

Atsižvelgdamas į komunikavimo situaciją pristato žodžiu parengtą rišlų ir vaizdingą tekstą literatūros ar visuomenės ar kultūrinio gyvenimo tema, paiso trinarės struktūros. Iš esmės logiškai plėtoja temą ir mintį. Tinkamai naudoja meninės raiškos priemones (A3.1.3).

Dalyvaudamas įvairiose komunikavimo situacijose, daugeliu atvejų laikosi taisyklingos bendrinės kalbos tarimo, kirčiavimo normų. Tinkamai intonuoja atsižvelgdamas į kalbėjimo turinį (A3.2.3).

Pristatydamas tekstą žodžiu tinkamai naudojasi planu ar užrašais. Derina jį su iliustracine medžiaga, siekdamas pranešimo aiškumo. Aptaria savo ir kitų kalbėtojų pranešimų turinį, įžvelgia raiškos privalumus ir trūkumus. Atsižvelgia į kitų suteiktą grįžtamąją informaciją, tinkamai ją panaudoja tobulindamas pranešimą (A3.3.3).

Atsižvelgdamas į komunikavimo situaciją pristato žodžiu parengtą rišlų ir vaizdingą tekstą įvairiomis temomis. Daugeliu atvejų paiso minčių dėstymo logikos, trinarės struktūros. Teiginius iliustruoja pavyzdžiais, tinkamai įterpia citatas. Nuosekliai plėtoja temą ir mintį. Atsižvelgia į daromą poveikį klausytojui. Tikslingai naudoja meninės raiškos priemones (A3.1.3).

Laikosi taisyklingos bendrinės kalbos tarties normų, nežinomus atvejus tikrina pasirinktuose šaltiniuose. Kalba tinkama intonacija (pvz., iškilmingai, neutraliai) atsižvelgdamas į kalbėjimo tikslą (A3.2.3).

Pristatydamas tekstą žodžiu naudojasi įvairiomis technologijomis siekdamas pranešimo aiškumo ir įtaigumo. Detaliai aptaria savo ir kitų kalbėtojų pranešimų turinį, raišką, poveikį klausytojui, sutelkia dėmesį į pagrindinę mintį ir ją pagrindžiančius teiginius. Atsižvelgia į kitų suteiktą grįžtamąją informaciją, tinkamai ją panaudoja tobulindamas pranešimą (A3.3.3).

Atsižvelgdamas į komunikavimo situaciją pristato žodžiu parengtą trinarės struktūros rišlų tekstą. Dažniausiai logiškai ir nuosekliai plėtoja temą ir mintį, naudojasi sukauptomis žiniomis ir patirtimi. Teiginius iliustruoja pavyzdžiais, tinkamai įterpia citatas. Tikslingai naudoja meninės raiškos priemones. Atsižvelgia į daromą poveikį klausytojui, prisitaiko prie kintančios komunikavimo situacijos (A3.1.3).

Siekdamas komunikavimo tikslų, paiso bendrųjų stiliaus reikalavimų. Laikosi bendrinės kalbos tarimo, kirčiavimo, intonavimo normų (A3.2.3).

Pasirenka ir taiko tinkamas strategijas rengdamasis kalbėti ir kalbėdamas (A3.3.3).
Skaitymas ir teksto supratimas (B)
B1. Skaito įvairių tipų tekstus, atsižvelgdamas į skaitymo tikslą ir taikydamas įvairias skaitymo strategijas.

Sklandžiai ir sąmoningai skaito balsu ir tyliai trumpus ir nesudėtingus tekstus. Skaito vaidmenimis trumpus tekstus, jeigu vaidmenys yra aiškiai išskirti (B1.1.3).

Taisyklingai taria garsus, kirčiuoja žodžius ir intonuoja sakinius, daro pauzes atsižvelgdamas į skyrybos ženklus (B1.2.3).

Pasinaudodamas patarimais taiko daugumą mokymosi turinyje nurodytų skaitymo strategijų (B1.3.3).

Skaito sklandžiai, sąmoningai, įvairiais būdais (pvz., garsiai, tyliai). Pasirenka tinkamą skaitymo tempą (B1.1.3).

Skaitydamas balsu taisyklingai taria garsų junginius, tinkamai kirčiuoja žodžius ir intonuoja sakinius, pabrėžia svarbiausią prasminę sakinio vietą (B1.2.3).

Taiko daugumą mokymosi turinyje nurodytų skaitymo strategijų derindamas jas su skaitymo tikslu (B1.3.3).

Sklandžiai, sąmoningai, tinkamu tempu skaito tekstą balsu, tyliai, peržvelgdamas akimis (B1.1.3).

Raiškiai skaitydamas balsu daro logines pauzes. Intonacija perteikia teksto prasmę (B1.2.3).

Pasirenka iš mokymosi turinyje nurodytų skaitymo strategijų tinkamiausią skaitymo tikslui (B1.3.3).

Sąmoningai skaito skirtingais būdais įvairius tekstus (B1.1.3).

Raiškiai skaitydamas balsu įvairių tipų tekstus perteikia teksto prasmę ir nuotaiką (B1.2.3).

Pasirenka iš mokymosi turinyje nurodytų skaitymo strategijų tinkamiausias skaitymo tikslams (B1.3.3).

– (B1.1.3)

Raiškiai skaitydamas balsu įvairių epochų tekstus perteikia teksto prasmę ir nuotaiką (B1.2.3).

Taiko skirtingas mokymosi turinyje nurodytas skaitymo strategijas derindamas jas su skaitymo tikslais (B1.3.3).

– (B1.1.3)

Raiškiai skaitydamas balsu įvairius tekstus perteikia teksto prasmę, nuotaiką ir savo interpretaciją (B1.2.3).

Tikslingai parenka skaitymo strategijas ir kūrybiškai jas taiko (B1.3.3).
B2. Įžvelgia ir aptaria skaitomų tekstų turinio ir kalbinės raiškos elementus, teksto kontekstus, intenciją.

Randa aiškiai pateiktą informaciją, aptaria nurodytus esminius žodžius, kuriais perteikiama informacija. Pasinaudodamas patarimais sieja skirtingos raiškos informacijos elementus (B2.1.3).

– (B2.2.3)

Atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus nusako teksto temą. Randa pažįstamame tekste įvykių sekos chronologinius ryšius (B2.3.3).

Pagal pateiktą modelį sieja tekste esančią informaciją su bendro pobūdžio kasdienėmis žiniomis ir asmenine patirtimi. Atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus pasako savo nuomonę apie tekstą ir perskaitytą informaciją (B2.4.3).

Randa tekste tiesiogiai pateiktą informaciją, grupuoja ją. Išskiria ir aptaria esminius žodžius ir sakinius, kuriais perteikiama informacija. Pagal pateiktą modelį sieja ir palygina skirtingos raiškos informacijos fragmentus (B2.1.3).

Randa netiesiogiai išreikštą tekste informaciją ir atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus paaiškina (B2.2.3).

Nusako teksto temą, formuluoja aiškiai išreikštą pagrindinę mintį ir keletą minčių apie teksto visumą. Atpasakoja tekstą pagal įvykių chronologiją, pagal pateiktą modelį randa tekste priežasties ir pasekmės ryšius. Taiko mąstymo operacijas: analizuoja ir lygina (B2.3.3).

Sieja ir lygina tekste esančią informaciją su įgytomis žiniomis ir informacija iš kito šaltinio. Išsako ir pagrindžia savo nuomonę apie perskaitytą informaciją remdamasis asmenine patirtimi ir tekstu (B2.4.3).

Randa, grupuoja ir lygina tekste tiesiogiai pateiktą informaciją, aiškiai išreikštą požiūrį. Aptaria daugumą teksto kalbinės raiškos elementų. Sieja, palygina ir atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus apibendrina skirtingos raiškos informacijos fragmentus (B2.1.3).

Randa netiesiogiai išreikštą tekste informaciją, atpažįsta kai kurias netiesiogiai pasakytas mintis ir pagal pateiktą pavyzdį jas paaiškina (B2.2.3).

Formuluoja ir aptaria teksto temą, tikslą, pagrindinę mintį, pagal pateiktą modelį kelia probleminius klausimus. Įžvelgia ryšius tarp teksto dalių: atpasakoja tekstą pagal įvykių chronologiją, randa tekste priežasties ir pasekmės ryšius. Interpretuodamas taiko mąstymo operacijas: analizuoja, lygina, daro išvadas (B2.3.3).

Sieja ir lygina tekste esančią informaciją su žiniomis iš kitų šaltinių. Išsako ir pagrindžia savo nuomonę apie perskaitytą tekstą ar jo elementus remdamasis asmenine patirtimi ir tekstu. Lygina tekstą su kitu tekstu nurodytu aspektu (B2.4.3).

Randa, grupuoja, lygina ir apibendrina tekste tiesiogiai pateiktą informaciją ir išreikštus požiūrius. Pagal pateiktą modelį aptaria teksto kalbinės raiškos ir stiliaus elementus. Sieja, palygina ir apibendrina skirtingos raiškos informacijos fragmentus (B2.1.3).

Randa ir paaiškina netiesiogiai išreikštą tekste informaciją ir mintis, atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus įžvelgia teksto autoriaus intencijas (B2.2.3).

Formuluoja ir aptaria teksto temą, tikslą, pagrindinę mintį, kelia hipotezes. Įžvelgia įvairius ryšius tarp teksto dalių. Interpretuodamas taiko mąstymo operacijas: analizuoja, sintezuoja, lygina, argumentuoja ir daro išvadas (B2.3.3).

Sieja ir lygina tekste esančią informaciją su žiniomis iš įvairių šaltinių. Atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus kritiškai vertina tekstą, pagrindžia savo nuomonę apie nagrinėjamą tekstą, remdamasis asmenine patirtimi, tekstu ir specifinėmis žiniomis. Lygina tekstą su kitais tekstais nurodytais aspektais (B2.4.3).

Aptaria teksto kalbinės raiškos ir stiliaus elementus, jų funkcijas. Sieja, palygina, apibendrina ir atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus kritiškai vertina skirtingos raiškos informacijos fragmentus (B2.1.3).

Randa ir paaiškina netiesiogiai išreikštą tekste informaciją, mintis ir požiūrius, įžvelgia teksto autoriaus intencijas. Įžvelgia ir atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus aptaria teksto nevienareikšmiškumo apraiškas (B2.2.3).

Formuluoja ir aptaria teksto temą, tikslą, pagrindinę mintį, kelia hipotezes. Aptaria įvairius ryšius tarp teksto dalių. Pagal pateiktą modelį daro teksto visumą apibendrinančias įžvalgas. Interpretuodamas taiko mąstymo operacijas: analizuoja, sintezuoja, lygina, argumentuoja, daro išvadas, apibendrina (B2.3.3).

Sieja ir lygina tekste esančią informaciją su žiniomis iš įvairių šaltinių, su sociokultūriniu ar (ir) istoriniu kontekstu. Kritiškai vertina tekstą, argumentuotai išsako savo nuomonę apie nagrinėjamą tekstą, remdamasis tekstu, specifinėmis žiniomis ir viešai prieinama informacija. Lygina tekstą su kitais tekstais nurodytais keliais aspektais (B2.4.3).

Aptaria teksto stilių ir kitus kalbinės raiškos elementus, jų funkcijas. Atpažįsta ir aptaria įvairių tekstų žanrų ypatumus; nagrinėja konkrečių pranešimų funkcijas pagal nurodytus kriterijus. Paaiškina, kaip kalbinės raiškos priemonės veikia kito žmogaus ir visuomenės nuomones ir vertybines nuostatas. Sieja, palygina, apibendrina ir kritiškai vertina skirtingos raiškos informacijos fragmentus (B2.1.3).

Randa ir paaiškina netiesiogiai pateiktą tekste informaciją, išreikštus požiūrius, aptaria teksto autoriaus intencijas. Įžvelgia ir aptaria teksto nevienareikšmiškumo apraiškas ir kalbines manipuliacijas (B2.2.3).

Įvardija ir nagrinėja teksto problemą ir jos sprendimo būdus, analizuoja argumentų tinkamumą. Skiria faktus, nuomonę, refleksiją. Aptaria įvairius ryšius tarp teksto dalių. Daro teksto visumą apibendrinančias įžvalgas. Interpretuodamas taiko įvairias mąstymo operacijas. Vertina tekstą pagal nurodytus vertinimo kriterijus (B2.3.3).

Sieja, lygina ir aptaria tekste esančią informaciją su žiniomis iš įvairių šaltinių. Kritiškai vertina tekstą, argumentuotai išsako savo nuomonę apie nagrinėjamą tekstą, remdamasis savo išmanymu, tekstu, specifinėmis žiniomis ir viešai prieinama informacija. Lygina tekstą su kitais tekstais pasirinktu aspektu (B2.4.3).
B3. Tikslingai ir atsakingai naudojasi įvairiais informacijos šaltiniais.

Nurodytame šaltinyje randa informaciją, kuri yra svarbi konkrečiam tikslui (B3.1.3).

Atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus paaiškina atrinktos informacijos reikalingumą užduočiai įvykdyti (B3.2.3).

Nurodytuose keliuose šaltiniuose randa ir atrenka aiškiai įvardytą informaciją, kuri yra svarbi konkrečiam tikslui. Sieja ir palygina informaciją iš dviejų skirtingų šaltinių (B3.1.3).

Įžvelgia ir paaiškina atrinktos informacijos tinkamumą užduočiai įvykdyti (B3.2.3).

Nurodytuose įvairiuose šaltiniuose ieško, randa ir atrenka informaciją, kuri yra svarbi konkrečiam tikslui. Sieja, palygina ir pagal nurodytą kriterijų grupuoja informaciją iš kelių šaltinių (B3.1.3).

Pagal pateiktą modelį vertina ir dažniausiai argumentuoja atrinktos informacijos tinkamumą užduočiai įvykdyti (B3.2.3).

Pasirinktuose šaltiniuose ieško, randa ir atrenka informaciją, kuri yra svarbi konkrečiam tikslui. Palygina, grupuoja ir apibendrina informaciją iš kelių skirtingų šaltinių (B3.1.3).

Atsižvelgdamas į pateiktus kriterijus vertina ir argumentuoja atrinktos informacijos tinkamumą; vertindamas šaltinio informacinį patikimumą pritaiko bent keletą kriterijų. Atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus skiria objektyvią ir subjektyvią informaciją (B3.2.3).

Tikslingai pasirenka informacijos šaltinius, randa, atrenka ir vertina informaciją. Palygina, klasifikuoja ir apibendrina informaciją iš kelių skirtingų šaltinių (B3.1.3).

Vertina ir argumentuoja atrinktos informacijos tinkamumą; vertindamas šaltinio informacinį patikimumą pritaiko bent keletą kriterijų. Skiria objektyvią ir subjektyvią informaciją, kritiškai vertina ją. Pagal pateiktus kriterijus atpažįsta akivaizdžias manipuliacijos apraiškas, įžvelgia ir aptaria medijų poveikį vartotojams (B3.2.3).

Pasirinktuose šaltiniuose randa, atrenka ir vertina informaciją, reikalingą konkrečiai problemai spręsti. Palygina, sistemina ir apibendrina informaciją iš kelių skirtingų šaltinių (B3.1.3).

Kritiškai vertina skirtingų šaltinių informacijos patikimumą, skiria objektyvią ir subjektyvią informaciją, kritiškai vertina ją. Atpažįsta ir analizuoja manipuliacijos ir propagandos apraiškas. Paaiškina žiniasklaidos reikšmę pilietinei visuomenei ir aptaria, kaip medijos įvairiomis priemonėmis paveikia vartotojus (B3.2.3).
Rašymas ir teksto kūrimas (C)
C1. Kuria rišlius tekstus laikydamasis žanro reikalavimų ir atsižvelgdamas į adresatą, tikslą ir komunikavimo situaciją.

Pagal bendrus nurodymus, pavyzdį ir iliustracijas kuria trumpą konkretaus turinio tekstą iš esmės laikydamasis užduoties ir mokymosi turinyje nurodytų žanro reikalavimų (C1.1.3).

Kurdamas tekstą iš esmės sieja jį su tema. Vartoja žinomus sinonimus ar įvardžius vengdamas žodžių kartojimo tekste (C1.2.3).

Siekdamas aiškumo vartoja daugumą naujai pažintų žodžių ir posakių (C1.3.3).

Pagal bendrus nurodymus, pavyzdį, planą, vaizdinę medžiagą ir esminius žodžius kuria tekstą, daugeliu atvejų atitinkantį mokymosi turinyje nurodytus žanro reikalavimus, atsižvelgdamas į adresatą ir komunikavimo situaciją artimoje ir kasdienėje aplinkoje (C1.1.3).

Pagal aptartą planą plėtoja teksto temą. Paiso trinarės teksto struktūros, formuluoja įžanginį ir baigiamąjį sakinį. Iš esmės pagal prasmę išskiria pastraipas ir sieja sakinius. Vartoja žinomus sinonimus ir įvardžius, praleidžia kai kuriuos žodžius, vengdamas jų kartojimo tekste (C1.2.3).

Siekdamas aiškumo ir teksto estetikos daugeliu atvejų tinkamai vartoja žinomą ir naujai pažintą leksiką. Vartoja vaizdingus žodžius: perkeltinės reikšmės žodžius ir posakius, palyginimus, epitetus (C1.3.3).

Pagal bendrus nurodymus, modelį, susidarytą planą, įvairią vaizdinę medžiagą ir esminius žodžius kuria tekstus su abstraktaus turinio elementais, iš esmės atitinkantį mokymosi turinyje nurodytus teksto tipų ir žanrų reikalavimus. Vartoja pagrindinius raiškos elementus, atitinkančius teksto žanrą, turinį, tikslą, adresatą ir komunikavimo situaciją įprastame kontekste (C1.1.3).

Logiškai plėtoja teksto temą. Paiso trinarės struktūros, formuluoja trumpą įžangą ir pabaigą. Pagal prasmę išskiria pastraipas. Sieja sakinius pastraipoje vartodamas rišlumo priemones. Iš esmės tinkamai vartoja žinomus sinonimus ir įvardžius, praleidžia kai kuriuos žodžius, vengdamas jų kartojimo tekste (C1.2.3).

Siekdamas aiškumo ir teksto estetikos iš esmės tinkamai vartoja žinomą ir naujai pažintą leksiką, daugumą išmoktų gramatinių konstrukcijų, vaizdingus žodžius (perkeltinės reikšmės žodžius, epitetus, palyginimus, patarles) (C1.3.3).

Kuria žodžiu ir raštu skirtingos paskirties ir turinio tekstus, atitinkančius daugumą mokymosi turinyje nurodytų teksto tipų ir žanrų reikalavimų. Dažniausiai pasirenka atitinkamą kalbinę raišką, atsižvelgdamas į žanrą, temą, tikslą, adresatą ir komunikavimo situaciją įprastame kontekste ir už mokyklos ribų (C1.1.3).

Logiškai plėtoja probleminę teksto temą ir mintį. Gana aiškiai formuluoja pagrindinę teksto mintį, suskirsto ją į teiginius, bent du teiginius pakankamai detalizuoja. Paiso trinarės teksto struktūros. Iš esmės pagrįstai išskiria pastraipas, laikosi pastraipos logikos; tinkamai vartoja kai kurias teksto rišlumo leksines ir gramatines priemones (C1.2.3).

Siekdamas aiškumo, vaizdingumo ir teksto estetikos iš esmės tinkamai vartoja žinomą ir naujai pažintą leksiką, daugumą išmoktų gramatinių konstrukcijų, daugeliu atvejų vartoja vaizdingus žodžius ir frazes, citatas, meninės kalbos priemones (C1.3.3).

Pagal įvestį kuria tekstus, iš esmės atsižvelgdamas į temą, tikslą, komunikavimo situaciją, adresatą, atitinkančius mokymosi turinyje nurodytus teksto tipų ir žanrų reikalavimus. Pasirenka iš esmės tinkamą kalbinę raišką (C1.1.3).

Motyvuotai plėtoja probleminę teksto temą ir mintį. Įterpia citatas į savo kuriamą tekstą. Laikosi logiškos, trinarės teksto struktūros, iš esmės motyvuotai išskiria pastraipas. Pastraipoje dažniausiai laikosi minčių dėstymo logikos. Tinkamai vartoja daugumą žinomų teksto rišlumo priemonių (C1.2.3).

Siekdamas preciziškumo, vaizdingumo ir teksto estetikos iš esmės tinkamai vartoja žinomus ir naujai pažintus žodžius, specifinę leksiką, gramatines konstrukcijas, vaizdingus žodžius ir frazes, citatas, meninės kalbos priemones (C1.3.3).

Kuria tekstus, iš esmės atsižvelgdami į temą, problemą, tikslą, komunikavimo situaciją, adresatą. Pasirenka atitinkamą teksto žanrą ir tipą, laikosi jo pagrindinių reikalavimų. Pasirenka tinkamą raišką, iš dalies laikosi kalbos stiliaus reikalavimų (C1.1.3).

Logiškai ir nuosekliai plėtoja probleminę teksto temą ir mintį, naudodamasis sukauptomis žiniomis ir patirtimi. Tinkamai ir pagrįstai įterpia citatas ir kitų autorių mintis į savo kuriamą tekstą. Iš esmės motyvuotai išskiria pastraipas, laikosi teksto loginės struktūros. Daugeliu atvejų pastraipoje laikosi minčių dėstymo logikos, iš esmės paiso rišlumo (formaliojo ir semantinio) reikalavimų (C1.2.3).

Siekdamas vienareikšmiškumo, preciziškumo, vaizdingumo ir teksto estetikos iš esmės tinkamai ir tikslingai vartoja abstrakčią ir specifinę leksiką, gramatines konstrukcijas, vaizdingus žodžius ir frazes, citatas, meninės kalbos priemones (C1.3.3).
C2. Tinkamai ir estetiškai pateikia ir iliustruoja savo sukurtą tekstą.

Rašo aiškiai raides, žodžius, sakinius ir žinomus skyrybos ženklus, paiso linijų ir paraščių, tinkamai išdėsto puslapyje tekstą ir jo pavadinimą (C2.1.3).

Rašo taisyklingai daugumą įsimintų žodžių, dažniausiai paiso rašybos ir skyrybos pagrindinių taisyklių, nurodytų mokymosi turinyje. Daugeliu atvejų tinkamai vartoja savo amžiaus tarpsnį atitinkančią bendrinės kalbos leksiką. Atsitiktinės rašybos, gramatikos ir leksikos klaidos netrukdo suprasti teksto prasmę (C2.2.3).

Pagal bendrus nurodymus panaudoja vaizdinę medžiagą iliustruoti teksto konkretaus pobūdžio elementams (C2.3.3).

Rašo aiškiai ir sklandžiai ranka žodžius, sakinius ir tekstus. Rašo vienos–dviejų pastraipų trumpus tekstus mobiliųjų įrenginių ir kompiuterio klaviatūra (C2.1.3).

Laikosi daugumos gramatikos, rašybos ir skyrybos pagrindinių taisyklių, nurodytų mokymosi turinyje. Daugeliu atvejų tinkamai vartoja savo amžiaus tarpsnį atitinkančią bendrinės kalbos leksiką. Kartais pasitaikančios sudėtingesnės rašybos ir skyrybos klaidos, gramatikos ir leksikos klaidos netrukdo suprasti teksto prasmę (C2.2.3).

Panaudoja vaizdinę medžiagą iliustruoti teksto elementams pasitelkdamas technologijas ir internetinius išteklius, iš dalies nurodo šaltinį ar autorių (C2.3.3).

Aiškiai ir sklandžiai rašo ranka, mobiliųjų įrenginių ir kompiuterio klaviatūra (C2.1.3).

Taiko daugumą gramatikos, rašybos ir skyrybos taisyklių, nurodytų mokymosi turinyje. Daugeliu atvejų tinkamai vartoja amžiaus tarpsnį atitinkančią bendrinės kalbos leksiką. Atsitiktinės klaidos netrukdo perteikti teksto prasmę (C2.2.3).

Panaudoja vaizdinę medžiagą iliustruoti teksto elementams pasitelkdamas technologijas ir internetinius išteklius. Nurodo šaltinį ar autorių. Daugeliu atvejų pateikia vaizdinės medžiagos pavadinimą (C2.3.3).

Rašo aiškiai ir sklandžiai ranka, mobiliųjų įrenginių ir kompiuterio klaviatūra. Rašydamas klaviatūra formatuoja tekstą, pasirinkdamas šriftą, jo dydį, paraštes, pastraipas, tarpus tarp eilučių. Daugeliu atvejų tinkamai išdėsto tekstą ir iliustracinę medžiagą puslapyje, vizualizacijai skirtoje priemonėje (C2.1.3).

Taiko daugumą gramatikos, rašybos ir skyrybos taisyklių, nurodytų mokymosi turinyje. Daugeliu atvejų tinkamai vartoja amžiaus tarpsnį atitinkančią bendrinės kalbos leksiką. Kartais daro klaidas, bet raštingumas pakankamas, kad galima būtų suprasti visą tekste išsakytą informaciją, mintis ir teksto logiką (C2.2.3).

Tinkamai panaudoja vaizdinę medžiagą iliustruoti teksto elementams, pasitelkdamas technologijas ir internetinius išteklius, dažniausiai suderina tekstą su iliustracine medžiaga. Daugeliu atvejų nurodo šaltinį ar autorių, kuria ir užrašo vaizdinės medžiagos pavadinimą (C2.3.3).

Rašydamas klaviatūra formatuoja ir maketuoja tekstą. Iš esmės tinkamai išdėsto tekstą ir iliustracinę medžiagą puslapyje, vizualizacijai skirtoje priemonėje (C2.1.3).

Taiko daugumą gramatikos, rašybos ir skyrybos taisyklių, nurodytų pagrindinio ugdymo mokymosi turinyje. Beveik visada tinkamai vartoja bendrinės kalbos leksiką. Dažniausiai paiso rašytinės kalbos reikalavimų (C2.2.3).

Pristato pasirinktos temos vaizdinę medžiagą: iš dalies grupuoja ir pateikia informaciją, pavaizduoja kai kurių jos elementų santykius grafine forma, iš esmės derina tekstą su dviejų rūšių iliustracine medžiaga. Dažniausiai kuria ir užrašo vaizdinės medžiagos ir jos dalių (pvz., skaidrių) pavadinimus, daugeliu atvejų nurodo šaltinius ar autorius (C2.3.3).

Rašydamas klaviatūra formatuoja ir maketuoja tekstą. Tinkamai išdėsto tekstą ir iliustracinę medžiagą puslapyje, vizualizacijai skirtoje priemonėje (C2.1.3).

Taiko daugumą rašybos, gramatikos ir skyrybos taisyklių. Tinkamai vartoja bendrinės kalbos leksiką, iš esmės paiso stiliaus reikalavimų (C2.2.3).

Atsižvelgdamas į probleminę situaciją paruošia ir pristato pasirinktos temos vaizdinę medžiagą: grafine forma struktūruoja dalį pateikiamos informacijos, pavaizduoja jos kai kurių elementų santykius, derindamas tekstą su dviejų – trijų rūšių iliustracine medžiaga. Kuria ir užrašo vaizdinės medžiagos ir jos dalių (pvz., skaidrių) pavadinimus, nurodo šaltinius ar autorius (C2.3.3).
C3. Taiko rašymo strategijas.

Kuria tekstą pagal pavyzdį, pateiktą planą ar paveikslėlių seką. Tobulina kuriamą tekstą: dar kartą jį skaito, taiso pagal nurodymą (C3.1.3).

Kuria tekstą pagal pavyzdį, sudarytą planą, vaizdinę medžiagą, pateiktus esminius žodžius. Siekdamas tobulinti kuriamą tekstą dar kartą jį skaito, taiso pagal susitartus kriterijus (C3.1.3).

Taiko nurodytas teksto kūrimo ir tobulinimo strategijas. Daugeliu atvejų naudojasi nurodytais informacijos šaltiniais temai plėtoti ir tekstui redaguoti, įskaitant spausdintinius ir elektroninius šaltinius. Saugodamas autorių teises iš esmės nurodo perteikiamos informacijos ir vaizdinės medžiagos šaltinį (C3.1.3).

Taiko pasirinktą teksto kūrimo ir tobulinimo strategiją. Naudojasi iš esmės tinkamais informacijos šaltiniais temai plėtoti ir tekstui redaguoti, įskaitant spausdintinius ir elektroninius šaltinius. Saugodamas autorių teises dažniausiai nurodo perteikiamos informacijos ir vaizdinės medžiagos šaltinį (C3.1.3).

Taiko išmoktas teksto kūrimo ir tobulinimo strategijas. Iš esmės tinkamai naudojasi pasirinktais šaltiniais plėtodamas temą ir argumentuodamas teiginius. Redaguodamas tekstus taiko įgytas kalbos žinias, daugeliu atvejų naudojasi įvairiais informacijos šaltiniais. Saugodamas autorių teises dažniausiai nurodo perteikiamos informacijos ir vaizdinės medžiagos šaltinį (C3.1.3).

Dažniausiai tikslingai pasirenka ir taiko sakytinio ir rašytinio teksto kūrimo ir tobulinimo strategijas. Naudojasi įvairiais šaltiniais plėtodamas temą ir argumentuodamas teiginius. Redaguodamas tekstus taiko sukauptas kalbos žinias, daugeliu atvejų naudojasi įvairiais informacijos šaltiniais. Saugodamas autorių teises daugeliu atvejų nurodo perteikiamos informacijos ir vaizdinės medžiagos šaltinį (C3.1.3).
Kalbos pažinimas (D)
D1. Atpažįsta pagrindines kalbotyros sąvokas, vartoja terminus ir taiko juos aptardamas kalbinę raišką ir kalbinės komunikacijos reiškinius.

Išskiria pagrindinius kalbos elementus: raides, garsus, žodžius, pagrindines kalbos dalis, sakinius. Atpažįsta giminingus žodžius, pateikia pavyzdžių (D1.1.3).

Išskiria daugumą kalbos vienetų: balsius ir priebalsius, žodžius ir jų reikšmę, žodžių dalis, kalbos dalis, sakinių rūšis, ir aptaria juos nurodydamas jų pagrindinius požymius (D1.1.3).

Vartoja terminus, numatytus 5–6 klasės mokymosi turinyje. Skiria balsių ir priebalsių požymius. Atpažįsta žodžių dalis, kalbos dalis, nurodo ir aptaria esminius jų požymius, apibūdina vientisinių ir sudėtinių sujungiamųjų sakinių struktūrą, nurodo pagrindines sakinio dalis, nusako jų raišką (D1.1.3).

Vartoja terminus, numatytus 5–8 klasės mokymosi turinyje. Formuluoja žinomų kalbos sąvokų apibrėžimus pateikdamas esminius jų požymius ir pavyzdžius. Nagrinėja žodžių, vientisinių ir sudėtinių sujungiamųjų ir prijungiamųjų sakinių struktūrą, skiria sakinio dalis, apibūdina jų raiškos būdus (D1.1.3).

Vartoja kalbos terminus, numatytus pagrindinio ugdymo mokymosi turinyje, nagrinėdamas pranešimų kalbinę raišką ir aptardamas kalbinius reiškinius. Kalbos dalis sieja su jų sintaksine funkcija ir stilistine teksto raiška (D1.1.3).

Vartoja kalbos ir kalbotyros terminus, numatytus pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokymosi turinyje, nagrinėdamas pranešimų kalbinę raišką ir aptardamas kalbinius reiškinius. Atpažįsta ir apibūdina kalbos funkcinius stilius, remdamasis jų funkcija, vartojimo sritimi ir būdingais kalbinės raiškos elementais (D1.1.3).
D2. Taiko gimtosios kalbos žinias, taisyklingai ir tikslingai vartodamas kalbą.

Kalbinėje veikloje taiko pagrindines gramatikos, tarimo ir skyrybos taisykles, numatytas 1–2 klasės mokymosi turinyje (D2.1.3).

Plėtoja žodyną atsižvelgdamas į kalbinės veiklos temas (D2.2.3).

Vartoja įvairių rūšių vientisinius išplėstinius sakinius, taisyklingai sieja žodžius sakinyje (D2.3.3).

Kalbinėje veikloje taiko daugumą gramatikos, tarimo ir skyrybos taisyklių, numatytų 3–4 klasės mokymosi turinyje. Linksniuoja ir asmenuoja žodžius taikydamas taisyklingus kaitybos modelius. Taisyklingai derina žinomų žodžių formas sakinyje (D2.1.3).

Plėtoja žodyną, atsižvelgdamas į kalbinės veiklos temas. Atpažįsta žodžių pagrindinę ir perkeltinę reikšmę (D2.2.3).

Vartoja įvairių rūšių išplėstinius ir sudėtinius sakinius, taiko taisyklingas gramatines konstrukcijas, dažnai vartojamus vaizdingus žodžius ir posakius (D2.3.3).

Kalbinėje veikloje taiko daugumą fonetikos, leksikos, gramatikos ir skyrybos taisyklių, numatytų 5–6 klasės mokymosi turinyje. Linksniuoja ir asmenuoja žodžius, turinčius netaisyklingų formų. Taisyklingai suderina žinomų žodžių formas derinimo ir valdymo junginiuose. Sudėtiniuose sakiniuose vartoja įvairius jungtukus (D2.1.3).

Plėtoja žodyną, atsižvelgdamas į kalbinės veiklos temas, daro įvairius vedinius. Atpažįsta ir aptaria daugiareikšmius žodžius (D2.2.3).

Vartoja įvairių rūšių sakinius, gramatines konstrukcijas, sinonimus, vaizdingus žodžius ir posakius (D2.3.3).

Kalbinėje veikloje taiko daugumą gramatikos, fonetikos, leksikos ir skyrybos taisyklių, numatytų 5–8 klasės mokymosi turinyje. Sudėtingesnius žodžius priskiria atitinkamiems linksniavimo ir asmenavimo modeliams. Taisyklingai vartoja jungtukus ir jungiamuosius žodžius sudėtiniuose sakiniuose (D2.1.3).

Plėtoja žodyną vartodamas specifinę leksiką, susijusią su kalbinės veiklos temomis, atpažįsta žodžių stilistinius atspalvius, nurodo jų vartojimo kontekstą. Daro įvairius vedinius ir sudurtinius žodžius. Atpažįsta ir aptaria žinomus frazeologizmus (D2.2.3).

Vartoja įvairių rūšių sudėtinius sakinius, pagal nuorodą keičia sintaksines konstrukcijas. Vartoja sinonimus, sustabarėjusius žodžių junginius, frazeologizmus ir kitus vaizdingus žodžius (D2.3.3).

Kalbinėje veikloje tikslingai taiko kalbos žinias, numatytas pagrindinio ugdymo mokymosi turinyje, siekdamas kalbos ir stiliaus taisyklingumo (D2.1.3).

Plėtoja žodyną vartodamas abstrakcinę ir specifinę leksiką, susijusią su literatūros ir kultūros raida. Naudoja įvairius naujų žodžių darybos būdus. Atpažįsta ir aptaria skolinius (D2.2.3).

Pasirenka tinkamas leksines ir gramatines kalbinės raiškos priemones, keičia sintaksines konstrukcijas atsižvelgdamas į stiliaus reikalavimus. Siekdamas pranešimo logikos vartoja įvairių rūšių sudėtinius sakinius. Atpažįsta ir taiso nurodytame tekste daugumą tipinių klaidų (D2.3.3).

Kalbinėje veikloje tikslingai taiko kalbos žinias, siekdamas kalbos ir stiliaus taisyklingumo, sklandumo ir estetikos. Apibrėžia skirtingus bendrinės kalbos normos variantus, nurodo jų taikymo sritis ir paiso jų reikalavimų. Tinkamai vartoja lenkų kalbos mandagumo formules ir kreipinius, tinkamai derindamas jas prie konteksto (D2.1.3).

Plėtoja žodyną vartodamas abstrakcinę ir specifinę leksiką, susijusią su literatūros ir kultūros probleminėmis temomis. Aptaria leksikos plėtotės būdus ir naujų žodžių atsiradimo priežastis, pateikia pavyzdžių (D2.2.3).

Tikslingai pasirenka leksines ir gramatines kalbinės raiškos priemones, atsižvelgdamas į stiliaus reikalavimus. Redaguodamas savo tekstą atpažįsta ir taiso daugumą tipinių klaidų (D2.3.3).
D3. Sąmoningai stebi ir reflektuoja kalbinius reiškinius visuomenėje, gretina žinomas kalbas ar jų atmainas.

Atpažįsta savo aplinkoje skirtingas kalbas ir palygina jų leksiką (D3.1.3).

Atpažįsta artimiausioje aplinkoje lenkų kalbos bendrinį ir regioninį variantą, nurodo kelis ryškius jų skirtumus (D3.2.3).

Stebi įvairias kalbas savo aplinkoje. Palygina ir aptaria skirtingų kalbų leksikos ir gramatikos elementus (D3.1.3).

Atpažįsta artimiausioje aplinkoje lenkų kalbos bendrinį ir regioninį variantą, palygina jų tarimo, leksikos, gramatikos skirtumus (D3.2.3).

Stebi ir aptaria kalbos reiškinius, vykstančius daugiakalbėje aplinkoje, pagal pateiktas nuorodas atpažįsta ir aptaria kalbų kontaktų poveikį gimtosios kalbos leksikai ir morfologijai (D3.1.3).

Atpažįsta ir aptaria daugumą šnekamosios kalbos požymių, nurodo jos vartojimo sritis (D3.2.3).

Stebi ir nagrinėja kalbos reiškinius, vykstančius daugiakalbėje aplinkoje, pagal pateiktas nuorodas atpažįsta ir aptaria kalbų kontaktų poveikį gimtosios kalbos žodžių semantikai ir žodžių junginių struktūrai (D3.1.3).

Atpažįsta įvairias lenkų kalbos atmainas, aptaria pagrindinius tarmių ir žargono požymius, nurodo jų vartojimo sritis (D3.2.3).

Tyrinėja kalbos reiškinius, vykstančius daugiakalbėje aplinkoje, atpažįsta ir aptaria kalbų kontaktų poveikį lenkų kalbai įvairiuose kalbos lygmenyse, pateikia pavyzdžių. Aptaria globalizacijos procesų poveikį gimtajai kalbai, remdamasis ryškiais pavyzdžiais. Apibūdina lenkų kalbos giminystės ryšius su kitomis kalbomis, nurodo panašumus ir skirtumus (D3.1.3).

Nurodo lenkų kalbos unikalius požymius, išskiriančius ją iš kitų kalbų, pateikia pavyzdžių. Įžvelgia kalboje istoriškai kintančius elementus, ankstesnių epochų tekstuose atpažįsta pasenusius žodžius (D3.2.3).

Tyrinėja, palygina ir aptaria lenkų kalbos ir kitų kalbų panašumus ir skirtumus įvairiuose kalbos lygmenyse. Aptaria leksinius skolinius kalboje, siedamas jų atsiradimą su istoriniu kontekstu ir tarpkultūriniais kontaktais, pateikia skolinių iš įvairių kalbų pavyzdžių (D3.1.3).

Paaiškina bendrinės kalbos sąvoką. Aptaria lenkų kalbos arealinę ir socialinę diferenciaciją, remdamasis pavyzdžiais. Nurodo regioninio varianto vartojimo sritis, įvardija ir aptaria jo ypatumus, pateikia pavyzdžių. Atpažįsta ir aptaria ankstesnių epochų tekstų kalbinius ypatumus, paaiškina archaizmo sampratą, pateikia pavyzdžių. Randa tekste ir aptaria ryškius kalbinės stilizacijos atvejus, paaiškina jų taikymo tikslingumą (D3.2.3).
D4. Taiko kalbos žinių kaupimo ir sisteminimo, taisyklingos kalbos vartojimo strategijas.

Taiko kartojimą kaip pagrindinę įsiminimo strategiją. Grupuoja, palygina skirtingus kalbos elementus pagal nurodytą kriterijų (D4.1.3).

Naudojasi vadovėliu ir nurodytomis skaitmeninėmis mokymosi priemonėmis (D4.2.3).

Taiko kartojimą atsižvelgdamas į informacijos sudėtingumą. Grupuoja, palygina ir pertvarko kalbos elementus pagal nurodytus kriterijus (D4.1.3).

Naudojasi vadovėliu, aiškinamaisiais žodynais ir skaitmeninėmis mokymosi priemonėmis (D4.2.3).

Sieja naujas kalbos žinias ir gebėjimus su jau įgytais, grupuoja ir tvarko informaciją. Stebi kalbos reiškinius, pastebi daugumą jų dėsningumų, daro nesudėtingas išvadas (D4.1.3).

Naudojasi nurodytais spausdintiniais ir skaitmeniniais kalbos žodynais ir mokymosi priemonėmis (D4.2.3).

Sieja naujas kalbos žinias ir gebėjimus su jau turimais, sistemina informaciją pagal nurodytus kriterijus. Tyrinėja ir nagrinėja kalbos reiškinius, pagal pateiktą pavyzdį kelia klausimą, pateikia argumentus, daro išvadas (D4.1.3).

Naudojasi įvairiais spausdintiniais ir skaitmeniniais kalbos žodynais, kitais šaltiniais ir mokymosi priemonėmis (D4.2.3).

Sistemina įgytas žinias, taiko jų vartojimo strategijas. Tyrinėdamas kalbos reiškinius kelia klausimą, randa ir įvertina tinkamus sprendimo būdus, daro išvadas (D4.1.3).

Tikslingai naudojasi įvairiais spausdintiniais ir skaitmeniniais kalbos žodynais, kitais šaltiniais ir mokymosi priemonėmis (D4.2.3).

Taiko kalbos žinių kaupimo iš įvairių šaltinių, jų sisteminimo ir vartojimo strategijas. Atlieka tiriamuosius darbus: kelia nesudėtingus probleminius klausimus, tyrinėja ir analizuoja kalbos reiškinius, daro išvadas ir apibendrina (D4.1.3).

Tikslingai naudojasi įvairiais spausdintiniais ir skaitmeniniais kalbos žodynais, kitais šaltiniais ir mokymosi priemonėmis (D4.2.3).
Literatūros ir kultūros pažinimas (E)
E1. Aptaria svarbiausius lenkų ir kitų tautų literatūros kūrinius, rašytojų kūrybą istorijos kontekste.

Skaito ir pagal pavyzdį aptaria nedidelės apimties tautosakos, vaikų literatūros kūrinius atsižvelgdamas į du aspektus iš pateiktų. Išvardija bent du autorius, su kuriais susipažino ugdymo procese, ir sieja juos su kūriniais (E1.1.3).

Skaito ir nurodytais aspektais aptaria tautosakos, vaikų literatūros kūrinius. Sieja kelis autorius, su kuriais susipažino ugdymo procese, su kūriniais (E1.1.3).

Skaito ir aptaria tautosakos, literatūros kūrinius, atpažįsta nurodytus jų istorinio konteksto elementus. Sieja daugumą autorių, su kuriais susipažino ugdymo procese, su kūriniais ir aptaria jų biografijų elementus (E1.1.3).

Skaito ir aptaria literatūros kūrinius, jų istorinio konteksto elementus dauguma nurodytų aspektų. Atsakydamas į nukreipiamuosius klausimus aptaria kūrinių vertę bent dviem aspektais iš pateiktų. Sieja nurodytais aspektais daugumą perskaitytų kūrinių su autoriais, jų biografijų elementais ir su kitais kūriniais. Iš esmės orientuojasi tekstų ir autorių įvairovėje ir pasirenka literatūros kūrinį atsižvelgdamas į tematiką ir autorių (E1.1.3).

Skaito ir aptaria kūrinius literatūros proceso kontekste. Sieja nagrinėtus kūrinius su autoriais, jų biografijos elementais ir kitais kūriniais. Apibūdina literatūros raidą kaip istorinio proceso dalį, atpažįsta istorinio konteksto elementus ir pagal pavyzdį aptaria. Orientuojasi tekstų ir autorių įvairovėje ir pasirenka literatūros kūrinį atsižvelgdamas į tematiką, žanrą ir autorių (E1.1.3).

Skaito ir aptaria kūrinį remdamasis literatūros raidos žiniomis, įžvelgia bruožus, būdingus epochai, kurioje kūrinys atsirado (pvz., problematiką, stilių ar kalbą, tradicijas). Nurodytais aspektais aptaria rašytojų (iš privalomų kūrinių sąrašo) kūrybos vertę literatūros istorijos kontekste. Pasirenka kūrinį atsižvelgdamas į tematiką, žanrą, autorių ir problematiką (E1.1.3).
E2. Įvairiais aspektais analizuoja, interpretuoja ir vertina literatūros ir kitus meno kūrinius.

Nusako kelių įvykių seką; trumpai apibūdina pagrindinius kūrinio veikėjus, atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus paaiškina jų veiksmus. Randa daugumą vaizdingų žodžių ir frazių. Paaiškina iliustracijų sąsajas su tekstu. Pagal pateiktą pavyzdį formuluoja aiškiai išreikštą grožinio teksto temą, išsako savo įspūdį, aptaria kūrinio nuotaiką (E2.1.3).

Skiria poeziją nuo prozos pagal nurodytą kriterijų (E2.2.3).

Nusako įvykių seką ir pagal pateiktą pavyzdį randa priežasties ir pasekmės ryšius; atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus aptaria kūrinio veikėjus, jų veiksmus, santykius, jausmus ir mintis. Randa daugumą vaizdingų žodžių ir frazių ir pagal pateiktą pavyzdį paaiškina jų reikšmę. Paaiškina iliustracijų sąsajas su tekstu. Atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus formuluoja grožinio teksto temą, aiškiai išreikštą pagrindinę mintį ir aptaria vertybes; išsako įspūdį; aptaria kūrinio nuotaiką (E2.1.3).

Skiria grožinį ir negrožinį tekstą. Skiria poeziją ir prozą, atpažįsta dramą pagal nurodytą kriterijų (E2.2.3).

Remdamasis sudarytu modeliu aptaria vaizduojamo pasaulio elementus, nusako įvykių seką ir aptaria priežasties ir pasekmės ryšius; apibūdina veikėjus nurodytais aspektais, atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus vertina jų charakterį ir poelgius. Randa tekste daugumą iš nurodytų meninės kalbos priemonių ir pagal pavyzdį aptaria jų funkciją. Formuluoja grožinio teksto temą, mintį, nusako nuotaiką; pagal pateiktą pavyzdį aptaria aiškiai išreikštas vertybes, problemas (E2.1.3).

Pagal pateiktą schemą skiria literatūros rūšis ir joms būdingus žanrus, išvardytus mokymosi turinyje. Atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus įžvelgia sąsajas su kitais kultūros tekstais (E2.2.3).

Pasinaudodamas pateiktu modeliu analizuoja lyrikos, epikos ir dramos kūrinius atsižvelgdamas į rūšies ir žanro ypatumus. Randa tekste daugumą iš mokymosi turinyje nurodytų meninės kalbos priemonių ir naudodamasis patarimais aptaria jų funkciją. Pasinaudodamas pateiktu modeliu interpretuoja ir vertina grožinį tekstą, remdamasis visuotinėmis vertybėmis ir socialiniu kontekstu, taikydamas istorijos ir kultūros žinias (E2.1.3).

Pagal sudarytą schemą skiria literatūros rūšis ir joms būdingus žanrus, išvardytus mokymosi turinyje. Įžvelgia sąsajas su kitais kultūros tekstais ir palygina panašios tematikos kultūros tekstus (E2.2.3).

Analizuoja, interpretuoja, lygina ir vertina lyrikos, epikos ir dramos kūrinius, remdamasis literatūros teorija ir savarankiškai pasirinktu kontekstu (pvz., socialiniu, istoriniu, kultūriniu). Analizuoja ir vertina grožinio kūrinio kalbinę raišką ir atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus paaiškina jos funkciją kūrinyje (E2.1.3).

Skiria ir apibūdina literatūros rūšis ir joms būdingus žanrus, išvardytus mokymosi turinyje. Lygina skirtingus kultūros tekstus (E2.2.3).

Analizuoja, interpretuoja, lygina ir vertina lyrikos, epikos ir dramos kūrinius, remdamasis literatūros teorija, kontekstų (pvz., socialinio, istorinio, biografinio, filosofinio) išmanymu ir savo (kaip skaitytojo ir kultūros vartotojo) patirtimi. Paaiškina, kaip interpretacija priklauso nuo pasirinkto analizės aspekto, skaitytojo literatūrinės ir gyvenimo patirties. Analizuoja ir vertina grožinio kūrinio kalbinę raišką ir paaiškina jos funkciją kūrinyje. Atpažįsta ir aptaria grožiniuose kūriniuose kalbinės stilizacijos tipus (E2.1.3).

Skiria ir apibūdina literatūros rūšis ir joms būdingus žanrus, aptaria jų meninės raiškos ir stiliaus ypatumus. Įžvelgia ir aptaria literatūros kūrinio intertekstualumą. Lygina literatūros kūrinius su kitais literatūros kūriniais ir su kitais kultūros tekstais (E2.2.3).
E3. Domisi lenkų ir lietuvių tautų kultūra, tradicijomis ir visuomeniniu gyvenimu, ieško tarpkultūrinių ryšių; dalyvauja kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime.

Atpažįsta ir atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus aptaria savo mokyklos, lenkų ir lietuvių tautų tradicijas, dabarties kultūros reiškinius (E3.1.3).

Atpažįsta daugumą etninės kultūros simbolių, tradicijų (E3.2.3).

Dalyvauja savo klasės ir mokyklos bendruomenės gyvenime, atlikdamas pasirinktas užduotis (E3.3.3).

Stebi, atpažįsta, diferencijuoja ir aptaria savo mokyklos, lenkų ir lietuvių tautų tradicijas, daugumą kultūros reiškinių (E3.1.3).

Skiria ir aptaria etninės kultūros simbolius, tradicijas (E3.2.3).

Dalyvauja savo klasės ir mokyklos bendruomenės gyvenime, atlikdamas pasirinktas užduotis (E3.3.3).

Diferencijuoja ir aptaria savo mokyklos, lenkų ir lietuvių tautų tradicijas, kultūros reiškinius nurodydamas panašumus ir skirtumus (E3.1.3).

Skiria ir apibūdina etninės kultūros simbolius, tradicijas ir atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus aptaria jų reikšmę (E3.2.3).

Dalyvauja savo mokyklos, bendruomenės, regiono, Lietuvos kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime, savarankiškai atlikdamas užduotis (E3.3.3).

Pagal pateiktą schemą klasifikuoja kultūros reiškinius. Aptaria lenkų ir lietuvių tautų kultūrą kaip svarbią bendruomenes visuomenine gyvenimo dalį (E3.1.3).

Atpažįsta ir apibūdina kultūros ženklus ir vertybes, aptaria jų reikšmę, nurodydamas du–tris aspektus (E3.2.3).

Dalyvauja savo mokyklos, bendruomenės, regiono, Lietuvos kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime, savarankiškai ir atsakingai atlikdamas užduotis (E3.3.3).

Klasifikuoja kultūros reiškinius, aptaria aukštosios ir populiariosios kultūros apraiškas pagal nurodytus kriterijus. Aptaria lenkų ir lietuvių tautų kultūros reiškinių ir asmenybių daromą įtaką vertybinių nuostatų formavimui (E3.1.3).

Aptaria ir palygina reikšmingiausias lenkų kultūros tradicijas ir vertybes su kitų tautų tradicijomis ir vertybėmis. Aptaria tradicijų kaitą (E3.2.3).

Tikslingai dalyvauja savo mokyklos, bendruomenės, regiono, Lietuvos kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime. Inicijuoja kultūrines ir (ar) visuomenines veiklas (E3.3.3).

Stebi, lygina, vertina ir aptaria nurodytais aspektais šiuolaikinės kultūros reiškinius ir tendencijas. Aptaria, lygina ir vertina nurodytais aspektais lenkų ir lietuvių tautų kultūros reiškinių ir asmenybių daromą įtaką vertybinių nuostatų formavimui (E3.1.3).

Aptaria, palygina reikšmingiausias lenkų tradicijas ir vertybes su kitų tautų kultūros reiškiniais ir tradicijomis. Aptaria ir vertina jų kaitą (E3.2.3).

Tikslingai dalyvauja savo mokyklos, bendruomenės, regiono, Lietuvos kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime, inicijuoja ir kuria įvairias kultūrines ir (ar) visuomenines veiklas (E3.3.3).
E4. Taiko literatūros ir kultūros žinių kaupimo, sisteminimo ir panaudojimo strategijas.

Taiko kartojimą, iliustravimą kaip pagrindines įsiminimo strategijas (E4.1.3).

Konsultuodamasis naudojasi pasirinkta mokymo(si) priemone ir nurodytomis skaitmeninėmis priemonėmis (E4.2.3).

Taiko kartojimą atsižvelgdamas į informacijos sudėtingumą. Priskiria dalį nurodytų mokymosi turinyje sąvokų atitinkamoms kategorijoms (E4.1.3).

Naudojasi mokymo(si) priemone, aiškinamaisiais žodynais ir skaitmeninėmis mokymosi priemonėmis (E4.2.3).

Sieja naujas žinias ir gebėjimus su jau įgytomis žiniomis. Pagal pateiktą schemą grupuoja informaciją, skirsto į kategorijas, daro nesudėtingas išvadas (E4.1.3).

Naudojasi nurodytais žodynais, enciklopedijomis, elektroniniais šaltiniais ir skaitmeninėmis mokymosi priemonėmis, atlikdamas užduotį (E4.2.3).

Aptardamas literatūros kūrinius, kitus kultūros tekstus, stebėdamas ir nagrinėdamas kultūros reiškinius pagal pateiktą modelį kaupia žinias ir jas sistemina; daro užrašus pagal pasiūlytą schemą (E4.1.3).

Naudojasi įvairiais žodynais, enciklopedijomis, elektroniniais šaltiniais ir skaitmeninėmis mokymosi priemonėmis, atlikdamas užduotį (E4.2.3).

Tyrinėdamas literatūros kūrinius, kitus kultūros tekstus ir kultūros reiškinius kaupia žinias ir dažniausiai jas sistemina; daro užrašus pasinaudodamas pasiūlytomis schemomis (E4.1.3).

Tikslingai pasirenka ir naudojasi įvairiais žodynais, enciklopedijomis, elektroniniais šaltiniais ir skaitmeninėmis mokymosi priemonėmis, atlikdamas užduotis (E4.2.3).

Taiko žinių kaupimo iš įvairių šaltinių ir jų sisteminimo asmeniškai naudingiausias strategijas. Atlieka tiriamuosius darbus: kelia probleminius klausimus, analizuoja literatūros kūrinius, kitus kultūros tekstus ir kultūros reiškinius, apibendrina ir daro išvadas (E4.1.3).

Tikslingai pasirenka ir naudojasi įvairiais šaltiniais, rekomenduoja kitiems atsižvelgdamas į tikslą ir poreikius (E4.2.3).

Mokymo(si) turinys

1–2 klasių koncentras
1 klasė

Mokomasi aktyviai klausytis įvairių garsų (gamtos, aplinkos, muzikos), amžiaus tarpsnį atitinkančių tekstų bendrine sakytine kalba, girdimų gyvai ar medijose, kurių temos ir turinys artimas mokinių patirčiai. Mokomasi perteikti turinį (informaciją) savais žodžiais, pasakyti savo nuomonę, susieti su savo patirtimi. Mokomasi taikyti aktyvaus klausymosi strategijas: nusiteikti klausyti, suprasti, pasakyti mintį kitais žodžiais, kalbą papildyti gestais, pakartoti.

Mokomasi dalyvauti dialoge, atsižvelgti į kalbėjimo adresatą: papasakoti, paaiškinti, išsakyti savo nuomonę, atsakyti į klausimus, klausti. Formuojami įgūdžiai saugiai bendrauti telefonu, virtualioje erdvėje, laikytis bendradarbiavimo susitarimų (pvz., dialoge, komandiniame darbe).
Pratinamasi kalbėti raiškiai, tinkamu tempu. Mokomasi taisyklingos tarties garsų, žodžių kirčiavimo ir sakinių intonavimo (pvz., taikant greitakalbes). Pratinamasi pristatyti žodžiu parengtą trumpą tekstą, remiantis iliustracijomis. Mokomasi derinti verbalines ir neverbalines kalbos priemones. Mokomasi taikyti kalbėjimo strategijas: pristatyti tekstą žodžiu, naudotis vaizdine medžiaga. Mokomasi aptarti savo kalbėjimą ir nusakyti, kas pasisekė ar nepasiekė, ką kitąkart reikėtų daryti kitaip.
Mokomasi skaityti trumpus ir nesudėtingus tekstus skiemenimis, žodžiais, trumpais sakiniais, balsu ir tyliai; tarti garsus, kirčiuoti žodžius, intonuoti sakinius, daryti pauzes atsižvelgiant į skyrybos ženklus. Mokomasi taikyti skaitymo strategijas: skaityti dar kartą; atsakinėti į klausimus; patikslinti neaiškių žodžių reikšmes; suvokti teksto ir iliustracijų ryšį.
Mokomasi rasti tiesioginę informaciją, teksto temą, įvykių sekos chronologinius ryšius, susieti informaciją tekste su bendro pobūdžio kasdienėmis žiniomis ir asmenine patirtimi; išreikšti ir pagrįsti nuomonę apie perskaitytą informaciją.
Skaitomi mokinių suvokimo galimybes ir jų kaip skaitytojų įvairius poreikius ir interesus atitinkantys negrožiniai tekstai: informaciniai ir medijų tekstai (pvz., skelbimai, instrukcijos, tvarkaraštis, filmas, paveikslėlių istorija, animacija, enciklopedijos). Mokomasi orientuotis knygų ir tekstų įvairovėje, naudotis namų ir klasės biblioteka.
Mokomasi paaiškinti, kas pavaizduota paveikslėlyje. Mokomasi kurti trumpą tekstą pagal pavyzdį, pagal kelių paveikslėlių seką, pasirinkti tinkamus žodžius. Mokomasi sieti sakinius su tema, sieti vieną sakinį su kitu pagal prasmę.
Mokomasi atsakyti į klausimą pilnu sakiniu, kurti trumpą informacinį tekstą (žodžiu), trumpą pasakojimą (žodžiu) pagal kelių paveikslėlių seką.
Mokomasi taisyklingai ir dailiai rašyti rašytinės abėcėlės raides ir jas jungti žodžiuose. Mokomasi ir pratinamasi rašyti žinomus ir vartojamus žodžius, kurių rašyba nesiskiria nuo tarimo. Mokomasi taisyklingai užrašyti įsidėmėtinos rašybos žodžius. Mokomasi rašyti vardus, pavardes ir vietovardžius didžiąja raide. Mokomasi rašyti trumpus sakinius, pratinamasi rašyti didžiąją raidę sakinio pradžioje.
Mokomasi taisyklingai žymėti garsus raidėmis. Mokomasi abėcėlės, raidžių pavadinimų. Mokomasi atpažinti ir atskirti balsius ir priebalsius.: Mokomasi taisyklingai tarti lenkų kalbos žodžiuose ir žodžių junginiuose, sprogstamuosius priebalsius („b, p, g, k, d, t“) ir afrikatas („dz, c, dż, cz“), minkštuosius priebalsius („ć, ź, ś, dź“). Mokomasi tarti ir kirčiuoti žinomus ir vartojamus žodžius. Praktiškai susipažįstama su žodžio skirstymu į skiemenis. Mokomasi suvokti ir atpažinti skirtumus tarp tarimo ir rašybos.
Mokomasi plėtoti žodyną pagal nurodytas kalbinės veiklos temas.
Praktiškai susipažįstama su žodžiais, reiškiančiais daiktų, asmenų, veiksmų ir požymių pavadinimus.
Mokomasi atpažinti ir vartoti savo kalboje vientisinius sakinius. Mokomasi atpažinti sakinio perteikiamą prasmę ir intenciją, skirti tiesioginius, klausiamuosius, šaukiamuosius sakinius (be terminų vartojimo) ir intonuoti juos. Mokomasi rašyti didžiąją raidę sakinio pradžioje ir taisyklingai vartoti skyrybos ženklus sakinio gale: tašką, klaustuką, šauktuką.
Aptariamos vartojamos Lietuvoje kalbos, mokomasi gretinti jų leksikos ir rašto skirtumus.
Mokomasi nagrinėti temas įvairiais aspektais pasirenkant grožinės literatūros kūrinius ir įvairius kultūros tekstus. Kultūros tekstai atrenkami atsižvelgiant į mokinių amžių ir jų interesus, pateiktą nagrinėjamų kūrinių tematiką, skaityti ir nagrinėti pasirenkami kūriniai arba jų ištraukos:
įvairių literatūros rūšių, tautosakos;
lenkų ir užsienio vaikų literatūros autorių;
autorių, kurių kūryba ar biografija susijusi su Lietuva;
žurnalai, internetiniai puslapiai ir kt.
H. Bechlerowa „Kręć się, koło“ (inscenizacija), M. Grądzka „O smoku wawelskim“ (iš knygos „Legendy polskie“), M. Jaworczakowa „Jacek, Wacek i Pankracek“, J. Papuzińska „Nasza mama czarodziejka“, J. Porazińska „Szewczyk Dratewka“, „Pamiętnik Czarnego Noska“, A. Stelmaszyk knygos iš serijos „Już czytam“, R. Witek „Pierwszaki z kosmosu“ (arba kita pasirinkta knyga), W. Zahorski „Podanie o żelaznym wilku“, „Legenda o Wilczej Łapie“ (iš knygos „Podania i legendy wileńskie“) ir kt.
Šiuolaikinių ir klasikinių autorių vaikams eilėraščiai pasirinktinai: W. Bełza, J. Brzechwa „Brzechwa dzieciom“, W. Chotomska „Wanda Chotomska dla najmłodszych“, Cz. Miłosz „Przy piwoniach“, B. Sidorowicz (eilėraščiai), J. Tuwim „Wiersze dla dzieci“ ir kt.
Lyrikos analizė. Analizuojant lyrikos tekstą mokomasi nusakyti temą, atpažinti eilėraščio elementus (eilutę, strofą).
Epikos analizė. Analizuojant epikos tekstą mokomasi aptarti vaizduojamo pasaulio elementus (laiką, vietą, įvykį), nusakyti temą.
Dramos analizė. Skaitant vaidmenimis ar vaidinant dramos kūrinio ištrauką mokomasi suprasti dramos kūrinio savitumą. Mokomasi suvokti eiliuoto ir prozos kūrinio pagrindinius skirtumus.
Literatūros žanrų atpažinimas. Mokomasi atpažinti skaitomo kūrinio žanrą (mįslės, patarlės, skaičiuotės, pasakos, dainos, eilėraščio, spektaklio).
Meninė kalba ir jos funkcijos. Mokomasi atpažinti grožinę (meninę) kalbą ir šnekamąją kalbą. Mokomasi atpažinti literatūros tekste pakartojimą, garsų pamėgdžiojimą ir tipiškas pasakos kalbines formules, aptarti jų funkcijas.
Grožinio teksto interpretavimas ir vertinimas. Mokomasi interpretuoti ir vertinti grožinį tekstą: atpažinti ir paaiškinti netiesiogiai pasakytas mintis, kai yra suteikiama pagalba; išsakyti įspūdžius, patirtus skaitant kūrinį; nusakyti grožinio teksto nuotaiką (linksmus, liūdnus, juokingus kūrinius ar epizodus); nurodyti labiausiai patikusią (vaizdingiausią, įdomiausią, juokingiausią ar pan.) teksto vietą; išsakyti savo nuomonę apie perskaitytą tekstą, remiantis iliustracijomis, asmenine patirtimi; nusakyti, ar įvykiai yra išgalvoti.
Kitų kultūros tekstų analizė ir interpretavimas. Mokomasi aptarti filmus, animaciją, spektaklius vaikams, pasakyti savo įspūdį ir nuomonę.
Pateikiamos įvairios kultūrinio ugdymo formos, kurių tikslas – padėti įtvirtinti per kalbos ir literatūros pamokas įgytas žinias ir gebėjimus, tobulinti kritinio mąstymo gebėjimus, ugdyti kūrybiškumą, socialinius emocinius įgūdžius, pilietines nuostatas atliekant mokomąsias užduotis:
pamokos skirtingose kultūrinėse erdvėse (pvz., teminiai užsiėmimai, dirbtuvės), susietose su tam tikromis temomis;
mokykliniai renginiai (pvz., konkursai, festivaliai).
2 klasė
Mokomasi aktyviai klausytis įvairių garsų (gamtos, aplinkos, muzikos), amžiaus tarpsnį atitinkančių tekstų bendrine sakytine kalba, girdimų gyvai ar medijose, kurių temos ir turinys artimas mokinių patirčiai. Mokomasi nusakyti teksto temą, perteikti turinį (informaciją) savais žodžiais, pasakyti savo nuomonę, susieti su savo patirtimi. Mokomasi sieti skirtingos raiškos informacijos elementus. Mokomasi taikyti aktyvaus klausymosi strategijas: nusiteikti klausytis, suprasti, daryti išvadas.
Mokomasi dalyvauti dialoge, atsižvelgti į kalbėjimo tikslą ir adresatą: papasakoti, informuoti, paaiškinti, išsakyti savo nuomonę, atsakyti į klausimus, klausti, reikšti mintis ir jausmus. Formuojami įgūdžiai saugiai bendrauti telefonu, virtualioje erdvėje, laikytis bendradarbiavimo susitarimų (pvz., dialoge, komandiniame darbe).
Pratinamasi kalbėti raiškiai, garsiai, tinkamu tempu. Mokomasi taisyklingos tarties garsų, žodžių kirčiavimo ir sakinių intonavimo (pvz., taikant greitakalbes). Pratinamasi pristatyti žodžiu parengtą trumpą tekstą, remiantis iliustracijomis. Mokomasi plėtoti temą, laikytis užduoties reikalavimų. Mokomasi derinti verbalines ir neverbalines kalbos priemones. Mokomasi taikyti kalbėjimo strategijas: pristatyti tekstą žodžiu, naudotis planu ar vaizdine medžiaga. Mokomasi aptarti savo kalbėjimą ir atsižvelgti į kitų suteiktą grįžtamąją informaciją.
Mokomasi skaityti trumpus ir nesudėtingus tekstus balsu ir tyliai; intonuoti sakinius, skaityti vaidmenimis trumpus tekstus. Mokomasi taikyti skaitymo strategijas: aiškinti pavadinimą; klausinėti kitų; iliustruoti; sieti žodinę ir nežodinę informaciją; išskirti knygos struktūros elementus (autorius, pavadinimas, sutartiniai ženklai vadovėlyje, puslapiai, iliustracijos).
Mokomasi rasti aiškiai pateiktą informaciją, teksto temą, raktinius žodžius, nurodyti svarbiausias detales, faktus, veiksmų seką; susieti informaciją tekste su bendro pobūdžio kasdienėmis žiniomis ir asmenine patirtimi. Mokomasi išreikšti ir pagrįsti nuomonę apie tekstą remiantis asmenine patirtimi.
Skaitomi mokinių suvokimo galimybes ir jų, kaip skaitytojų, įvairius poreikius ir interesus atitinkantys negrožiniai tekstai: informaciniai ir medijų tekstai (pvz., atsiminimai, laiškai, filmai, paveikslėlių istorijos, elektroniniai tekstai, animacijos, enciklopedijos). Mokomasi orientuotis knygų ir tekstų įvairovėje, naudotis namų ir klasės biblioteka. Nurodytame šaltinyje rasti informaciją, kuri yra svarbi konkrečiam tikslui, paaiškinti atrinktos informacijos reikalingumą užduočiai įvykdyti.
Teksto kūrimo gebėjimai. Mokomasi kurti trumpą tekstą žodžiu ir raštu pagal užduotį, pavyzdį, laikantis temos. Mokomasi pradėti tekstą įžanginiu sakiniu. Mokomasi tinkamai vartoti žodžius, padedančius išreikšti įvykių seką, laiką ir vietą. Mokomasi užrašyti informaciją apie daiktų ypatybes (pasirengiant aprašymui). Mokomasi tinkamai pasirinkti žodžius, vengti jų nepagrįsto kartojimo.
Strategijos. Mokomasi pasakoti pagal planą, perskaitytą tekstą ir paveikslėlių seką. Mokomasi redaguoti kvietimą, rašyti laišką pagal pavyzdį (kreipinys, vietovė, data, atsisveikinimas, parašas). Formuojamas įgūdis dar kartą skaityti parašytą tekstą, mokomasi taisyti jį pagal nesudėtingą nurodymą.
Mokomasi kurti įvairaus pobūdžio tekstus, paisant žanro reikalavimų: trumpas informacinis tekstas (žodžiu ir raštu), pasakojimas, trumpas laiškas, kvietimas, sveikinimai (lenk. życzenia), kūrybiniai bandymai pagal pavyzdį (pvz., pasaka, eilėraštis).
Rašymas ir rašyba. Pratinamasi aiškiai ir taisyklingai rašyti žodžius ir sakinius. Nagrinėjamos pagrindinės rašybos taisyklės: didžiosios ar mažosios raidės rašymas varduose, pavardėse, geografiniuose pavadinimuose, šalių gyventojų ir tautybių pavadinimuose, įstaigų, švenčių pavadinimuose, laiško mandagumo formulėse. Mokomasi užrašyti adresą, dažniausiai vartojamus sutrumpinimus, kūrinio arba rašomo teksto pavadinimą, skaičius žodžiais. Plėtojant žodyną mokomasi naujų žodžių rašybos. Mokomasi taisyklingai užrašyti įsidėmėtinos rašybos žodžius. Mokomasi taisyklingai perkelti žodį į kitą eilutę.
Teksto grafinis apipavidalinimas. Mokomasi parinkti arba nupiešti iliustraciją kuriamam tekstui, paaiškinti jos ryšį su tekstu.
Rašyba. Formuojami įgūdžiai taisyklingai rašyti dalelytę „nie“ su veiksmažodžiais ir būdvardžiais. Formuojami įgūdžiai taisyklingai rašyti žodžius su minkštaisiais, dusliaisias priebalsiais (paprastieji atvejai), žodžius su specifiniais kalbos rašto ženklais (lenk. „ę“, „ą“; „ó“ niewymienne oraz wymienne na „o, e, a“, w zakończeniach „–ówka“; „u“ w zakończeniach „–uje“; „ż”; „rz“ wymienne na „r“, w zakończeniach „–arz, -erz“, po spółgłoskach „b, p, d, t, g, k, ch, w, j“).
Susipažįstama su balsių ir priebalsių skirstymu (paprasti ir nosiniai balsiai, skardieji ir duslieji, kietieji ir minkštieji priebalsiai). Mokomasi taisyklingo ir raiškaus nosinių balsių, skardžiųjų ir dusliųjų, kietųjų ir minkštųjų priebalsių, priebalsių junginių (lenk. „drz-, trz-, strz-, szcz-, -nk, -ńcz-“ ir pan.) ir garsų žodžio gale raiškaus tarimo. Mokomasi žodžio skirstymo į skiemenis ir žodžių kirčiavimo viename žodyje ir žodžių junginyje.
Mokomasi plėtoti žodyną pagal kalbinės veiklos temas. Mokomasi teisingai vartoti sinonimus ir antonimus (be terminų vartojimo). Supažindinama su sąvokomis: giminiški žodžiai, žodžio šaknis.
Mokomasi atpažinti daiktavardžio reikšmę ir gramatines kategorijas: giminę, vienaskaitą ir daugiskaitą. Mokomasi atpažinti būdvardžio ir veiksmažodžio reikšmę.
Mokomasi pagal sakymo tikslą sudaryti tiesioginius, klausiamuosius, skatinamuosius sakinius. Susipažįstama su veiksmažodžio kaip pagrindinio sakinio žodžio funkcija. Mokomasi kelti klausimus sakinio žodžiams, derinti būdvardžius ir daiktavardžius pagal giminę ir skaičių, derinti veiksmažodžius ir daiktavardžius. Mokomasi vientisinių ir išplėstinių sakinių sudarymo vartojant klausimus.
Susipažįstama su lenkų bendrine kalba ir regioniniu gimtosios kalbos variantu. Aptariami leksikos skirtumų pavyzdžiai.
Mokomasi nagrinėti temas įvairiais aspektais pasirenkant grožinės literatūros kūrinius ir įvairius kultūros tekstus. Atsižvelgiant į mokinių amžių ir jų interesus, pateiktą nagrinėjamų kūrinių tematiką, skaityti ir nagrinėti pasirenkami kūriniai arba jų ištraukos:
įvairių literatūros rūšių, tautosakos;
žymiausių lenkų ir užsienio vaikų literatūros autorių;
autorių, kurių kūryba ar biografija susijusi su Lietuva;
vaikų žurnalai, interneto puslapiai ir kt.
H. Ch. Andersen „Baśnie“, A. i Cz. Centkiewiczowie „Zaczarowana zagroda“, W. Cichoń „Cukierku, ty łobuzie!“, W. Chotomska (pasirinktas apsakymas), M. Grądzka „O Lechu, Czechu i Rusie“ (iš knygos „Legendy polskie“), H. Lofting „Doktor Dolittle i jego zwierzęta“, J. Bednarek „Niesamowite przygody dziesięciu skarpetek“, M. Krüger „Karolcia“, D. Parlak „Kapelusz Pani Wrony“ (arba kita pasirinkta knyga), M. Prześluga „Dziób w dziób“, M. Strzałkowska „Dobre rady na odpady, czyli ratujmy Ziemię przed zanieczyszczeniem“ (inscenizacija), W. Zahorski „Obraz trójręki św. Kazimierza“, „Słowik i róża“ (iš knygos „Podania i legendy wileńskie“) ir kt.
Eilėraščiai vaikams klasikinių ir šiuolaikinių autorių pasirinktinai: pvz., A. Fredro „Paweł i Gaweł“ i in., M. Konopnicka („Zosia Samosia“, „Stefek Burczymucha“), A. Mickiewicz (eilėraščiai), Cz. Miłosz „Królestwo ptaków“, J. Tuwim „Wiersze dla dzieci“ ir kt.
Lyrikos analizė. Analizuojant lyrikos tekstą mokomasi nusakyti temą, atpažinti eilėraščio elementus (eilutę, strofą).
Epikos analizė. Analizuojant epikos tekstą mokomasi aptarti aiškiai išreikštus vaizduojamo pasaulio elementus (veikėją, vietą, įvykį), nusakyti temą.
Dramos analizė. Skaitant vaidmenimis ar vaidinant dramos kūrinio ištrauką mokomasi suprasti dramos kūrinio savitumą.
Mokomasi suvokti eiliuoto ir prozos kūrinio pagrindinius skirtumus.
Literatūros žanrų atpažinimas. Mokomasi atpažinti skaitomo kūrinio žanrą (mįslės, patarlės, skaičiuotės, pasakos, legendos, dainos, eilėraščio, spektaklio).
Meninė kalba ir jos funkcijos. Mokomasi atpažinti grožinę (meninę) kalbą ir šnekamąją kalbą. Mokomasi atpažinti pakartojimą, garsų pamėgdžiojimą ir tipiškas pasakos kalbines formules literatūros tekste, aptarti jų funkcijas.
Grožinio teksto interpretavimas ir vertinimas. Mokomasi interpretuoti ir vertinti grožinį tekstą: atpažinti ir paaiškinti netiesiogiai pasakytas mintis, kai yra suteikiama pagalba; išsakyti įspūdžius, patirtus skaitant kūrinį; nusakyti grožinio teksto nuotaiką (linksmus, liūdnus, juokingus kūrinius ar epizodus); nurodyti labiausiai patikusią (vaizdingiausią, įdomiausią, juokingiausią ar pan.) teksto vietą; aptarti veikėjus, paaiškinti jų veiksmus ir poelgius; išsakyti savo nuomonę apie perskaitytą tekstą, remiantis iliustracijomis, asmenine patirtimi; nusakyti, ar įvykiai yra išgalvoti.
Kitų kultūros tekstų analizė ir interpretavimas. Mokomasi aptarti filmus, animaciją, spektaklius vaikams, pasakyti savo įspūdį ir nuomonę.
Pateikiamos įvairios kultūrinio ugdymo formos, kurių tikslas – padėti įtvirtinti per kalbos ir literatūros pamokas įgytas žinias ir gebėjimus, visapusiškai plėsti savo kultūrinį akiratį, tobulinti kritinio mąstymo gebėjimus, ugdyti kūrybiškumą, socialinius emocinius įgūdžius, pilietines nuostatas atliekant mokomąsias užduotis:
teatro, muziejaus lankymas;
pamokos įvairiose kultūrinėse erdvėse (pvz., teminiai užsiėmimai, dirbtuvės), susietos su tam tikromis temomis;
mokykliniai renginiai (pvz., konkursai, festivaliai).
3–4 klasių koncentras
3 klasė
Mokomasi aktyviai klausytis amžiaus tarpsnį atitinkančių tekstų bendrine sakytine kalba, kurių temos ir turinys artimas mokinių patirčiai (pvz., vaizdo ir garso įrašų); aptarti, išsakyti savo nuomonę apie išgirstą informaciją. Mokomasi suprasti ir perteikti turinį (informaciją) savais žodžiais, naudojant tinkamą raišką. Pratinamasi įžvelgti tekste tiesiogiai ir netiesiogiai pateiktą informaciją, priežasties ir pasekmės ryšius. Mokomasi įvardyti pagrindinę temą, keletą minčių apie teksto visumą, išsakyti emocijas, susieti su savo patirtimi. Mokomasi lyginti skirtingos raiškos elementus. Mokomasi taikyti aktyvaus klausymosi strategijas: nusiteikti klausytis, suprasti, daryti išvadas. Pratinamasi naudotis paprasčiausiomis kompensavimo strategijomis: prašoma patikslinti informaciją, kalbą papildyti neverbalinėmis priemonėmis.
Mokomasi plėtoti dialogą ir pokalbį, kultūringai pertraukti, išsakyti savo nuomonę, pritarti ar prieštarauti, komentuoti išgirstą informaciją, pasirinkti tinkamą kalbinę raišką. Mokomasi pokalbio pradžios ir pabaigos etiketo (kreipimasis, sveikinimasis), laikysenos etiketo (pvz., veido išraiška, gestai). Pratinamasi etiškai ir saugiai bendrauti telefonu, virtualioje erdvėje, laikytis bendradarbiavimo principų (pvz., pokalbyje, komandiniame darbe).
Pratinamasi kalbėti raiškiai, garsiai, tinkamu tempu. Mokomasi taisyklingos tarties, žodžių kirčiavimo ir sakinių intonavimo (pvz., taikant greitakalbes, raiškų mįslių minimą, žaidimą patarlėmis ir priežodžiais, poezijos ir prozos tekstų skaitymą įvairiu tempu). Mokomasi pabrėžti svarbiausią prasminę sakinio vietą. Mokomasi pristatyti žodžiu parengtą aiškų ir rišlų tekstą, plėtoti temą, paisyti trinarės struktūros. Formuojami įgūdžiai papildyti pristatymą vaizdine medžiaga iliustruojant teksto elementus, pasitelkti technologijas ir interneto išteklius. Mokomasi derinti verbalines ir neverbalines kalbos priemones. Mokomasi taikyti kalbėjimo strategijas: pristatyti tekstą žodžiu, naudotis planu, pateiktais žodžiais ar vaizdine medžiaga. Mokomasi aptarti savo kalbėjimą ir atsižvelgti į kitų suteiktą grįžtamąją informaciją.
Mokomasi pasirinkti skaitymo tempą, taisyklingai tarti garsų junginius, tinkamai kirčiuoti žodžius, intonuoti sakinius. Mokomasi raiškiojo grožinio teksto skaitymo, skyrybos ženklų paisymo. Atliekami dikcijos lavinimo pratimai. Mokomasi taikyti skaitymo strategijas: peržvelgia į akis krintančią informaciją (iliustracijas, antraštes ir kt.); sieja tekstą su jau žinoma informacija; klausinėja kitų ir savęs; pasitikslina žodžių reikšmes (klausdami mokytojo, žodynuose); savo įspūdžius pasižymi simboliais. Aiškinamasi, kokie yra knygos struktūros elementai (autorius, pavadinimas, sutartiniai ženklai vadovėlyje, puslapiai, iliustracijos, antraštinis lapas, dailininkas).
Mokomasi atpažinti tiesioginę informaciją; sieti ir lyginti skirtingos raiškos informaciją; įvardyti teksto temą, raktinius žodžius, aiškiai išsakytą pagrindinę mintį; svarbiausias detales, faktus, veiksmų seką; teksto prasmines dalis; sieti tekstą su turimomis žiniomis ir informacija iš kito šaltinio, išreikšti ir pagrįsti nuomonę apie tekstą remiantis asmenine patirtimi.
Skaitomi mokinių suvokimo galimybes ir jų, kaip skaitytojų, įvairius poreikius atitinkantys, asmenybei ugdytis ir kultūrai pažinti svarbūs negrožiniai tekstai knygose, periodiniuose leidiniuose, internete: dalykiniai, informaciniai ir medijų tekstai (pvz., filmas, reklama, skelbimas, sveikinimai, spaudos straipsniai, komiksai, elektroninis tekstas, animacija, žemėlapis, nesudėtingos schemos, instrukcijos). Mokomasi naudotis mokyklos biblioteka.
Teksto kūrimo gebėjimai. Mokomasi kurti tekstą žodžiu ir raštu laikantis temos, pagal užduotį, sudarytą planą, pavyzdį, vaizdinę medžiagą. Mokomasi paisyti trinarės pasakojimo struktūros: kurti trumpą įžangą (užuomazgą), dėstymą (veiksmo vystymąsi, kulminaciją), pabaigą (atomazgą) ir trinarės aprašymo struktūros: trumpa įžanga, dėstymas, pabaiga. Mokomasi sieti sakinius su teksto tema, sieti vieną sakinį su kitu. Siekiant teksto rišlumo mokomasi vengti žodžių kartojimo, vartojant sinonimus, įvardžius ir kt. Mokomasi pasirinkti tinkamus žodžius, išreiškiančius aprašymo vietą, erdvę, erdvės tvarką; aptarti ir grupuoti objektų ypatingus bruožus ir detales. Siekiant teksto aiškumo, mokomasi taisyklingai vartoti žodžius ir jų gramatines formas, perkeltinės reikšmės žodžius, epitetus.
Strategijos. Mokomasi kurti aiškinamąjį tekstą pagal modelį: klausimas – atsakymas; kelti klausimus (pasirengti interviu), atsakyti į klausimą keliais sakiniais. Tobulinamas įgūdis dar kartą skaityti parašytą tekstą, mokomasi taisyti jį pagal nurodymus.
Mokomasi kurti įvairaus pobūdžio tekstus, paisant žanro reikalavimų, adresato ir komunikavimo situacijos: pasakojimas, konkretaus objekto aprašymas, trumpas aiškinamasis tekstas, užrašas (lenk. notatka), elektroninis laiškas, sveikinimai (lenk. życzenia i gratulacje), skelbimas, kūrybiniai bandymai (pvz., dienoraštis, eilėraštis ir pan.).
Rašymas ir rašyba. Mokomasi aiškiai rašyti žodžius ranka, trumpus tekstus klaviatūra (telefonu, kompiuteriu), lygiuoti tekstą pagal paraštes. Rašant sakinį ir trumpą tekstą taikyti pagrindines rašybos taisykles, įskaitant dažnai vartojamų sudurtinių žodžių rašybą. Mokomasi užrašyti datą, sutrumpinimus. Plėtojant žodyną ir mokantis gramatikos pagrindų mokomasi naujų žodžių ir jų gramatinių formų rašybos.
Teksto grafinis apipavidalinimas. Mokomasi parinkti iliustraciją teksto fragmentui, parengti teksto pristatymą su atitinkančiomis iliustracijomis; pateikti informaciją lentelės forma ir kt. Mokomasi nurodyti iliustracinės medžiagos autorių ir šaltinį.
Rašyba. Tobulinami įgūdžiai taisyklingai rašyti dalelytę „nie“ su daiktavardžiais, veiksmažodžiais ir būdvardžiais, taisyklingai rašyti didžiąja raide tikrinius daiktavardžius ir pavadinimus (lenk. nazwy własne). Mokomasi rašyti mažąja raide būdvardžius, sudarytus iš šalių, miestų, žemynų, tautybių pavadinimų. Tobulinami įgūdžiai taisyklingai rašyti žodžius su minkštaisiais, dusliaisiais priebalsiais, žodžius su galūne „-ia, -ja, -ii, -ji“; žodžius su specifiniais kalbos rašto ženklais (lenk. „ę, em, en, ą, om, on“; „ó“ niewymienne oraz wymienne, w zakończeniach „-ów, –ówka“; „u“ w zakończeniach „–uje, -un, -unek, -ulec“; „ż” wymienne na „g“; „rz“ wymienne na „r“, w zakończeniach „–arz, -erz, -mistrz“, po spółgłoskach), taisyklingai rašyti žodžius su „h, ch“, įsidėmėtinos rašybos žodžius. Formuojami įgūdžiai taisyklingai rašyti sudėtinius būdvardžius.
Įtvirtinami taisyklingo ir raiškaus balsių ir priebalsių tarimo ir žodžių kirčiavimo įgūdžiai. Mokytojui padedant mokomasi taisyklingo skaitvardžių (pvz. 15, 19, 12, 20, 30, 40, 50 ir pan.) tarimo.
Mokomasi plėtoti žodyną pagal kalbinės veiklos temas. Mokomasi atpažinti ir aptarti daugiareikšmius žodžius, nusakyti jų tiesioginę ir perkeltinę reikšmę (be terminų vartojimo), aptarti perkeltinės prasmės vaizdingumą. Aptariama aiškinamojo lenkų kalbos žodyno (lenk. „Słownik języka polskiego“) struktūra. Aiškinamasi, kad jis sudarytas abėcėline žodžių tvarka. Supažindinama su sąvokomis: priešdėlis, šaknis, priesaga, galūnė. Mokytojui padedant mokomasi sudaryti naujus priešdėlinius, priesaginius žodžius pagal pavyzdį, juos tinkamai vartoti tekste.
Mokomasi atpažinti daiktavardžių ir būdvardžių formas. Mokomasi linksnių pavadinimų ir klausimų. Mokomasi atskirti kamieną ir galūnę. Susipažįstama su veiksmažodžių bendraties forma ir veiksmažodžių laikais. Mokomasi asmenuoti taisyklingas ir netaisyklingas, bet dažnai vartojamas (pvz., być, iść) veiksmažodžių esamojo, būtojo ir būsimojo laiko formas. Mokomasi atpažinti asmeninius įvardžius ir vartoti mandagumo įvardžius, atpažinti skaitvardžius (skaičiai ir datos) ir prieveiksmius. Mokomasi taisyklingai vartoti prielinksnius.
Mokomasi sudaryti vientisinius ir sudėtinius, tiesioginius, klausiamuosius, skatinamuosius ir šaukiamuosius išplėstinius sakinius. Mokomasi derinti būdvardžius ir daiktavardžius pagal giminę, skaičių, linksnį. Susipažįstama su tarinio (kaip pagrindinės sakinio dalies, veiksmą reiškiančio žodžio, „ką veikia?“) ir veiksnio (kaip daiktavardžio, atsakančio į klausimą „kas tai daro?“) samprata (be terminų). Mokomasi nagrinėti nesudėtingus trumpus sakinius, nurodyti tarinį ir veiksnį. Mokomasi derinti veiksmažodžio (tarinio) ir daiktavardžio (veiksnio) formas. Mokomasi nusakyti kreipinį, atpažinti jo formą ir skyrybos būdus (kablelis, šauktukas).
Susipažįstama su lenkų bendrine kalba ir regioniniu lenkų kalbos variantu. Aptariami leksikos, tarimo ir gramatikos (pvz., giminės) skirtumų pavyzdžiai.
Mokomasi nagrinėti įvairiais aspektais temas pasirinktuose grožinės literatūros kūriniuose ir įvairiuose kultūros tekstuose. Atsižvelgiant į mokinių amžių ir jų interesus, pateiktą nagrinėjamų kūrinių tematiką, skaityti ir nagrinėti pasirenkami kūriniai arba jų ištraukos:
įvairių literatūros rūšių, tautosakos;
klasikinių ir šiuolaikinių autorių;
žymiausių lenkų ir užsienio vaikų literatūros autorių;
autorių, kurių kūryba ar biografija susijusi su Lietuva;
vaikų žurnalai, internetiniai puslapiai ir kt.
H. J. Chmielewski „Tytus, Romek i Atomek“ (pasirinktas komiksas), René Goscinny „Mikołajek“, A. Frączek „Rany Julek! O tym, jak Julian Tuwim został poetą“, J. Holewińska „Skarpety i papiloty“, M. Jaworczakowa „Oto jest Kasia“, G. Kasdepke „Kacperiada“, B. Kosmowska (pasirinkta knyga), A. Lindgren „Fizia pończoszanka“ (arba kita pasirinkta knyga), S. Marciniak „Legenda o Piaście Kołodzieju“ (iš knygos „Historia Polski dla Piotrka“), B. Ostrowska „Opowieść o Januszu Korczaku“, R. Pisarski „O psie, który jeździł koleją“, G. Rodari „Bajki przez telefon“, A. Stelmaszyk knygos iš serijos apie gyvūnus, M. Strzałkowska „Karnawał z Karnawałem“ (inscenizacja), M. Terlikowska „Drzewo do samego nieba“, W. Zahorski „Bazyliszek“, „Legenda o Puntukasie“ (iš knygos „Podania i legendy wileńskie“) ir kt.
Pasirinkti klasikinių ir šiuolaikinių autorių eilėraščiai vaikams: L. J. Kern (eilėraščiai), M. Konopnicka (eilėraščiai), A. Mickiewicz (eilėraščiai, baladės), Cz. Miłosz „Słońce“, D. Wawiłow „Najpiękniejsze wiersze“ ir kt.
Lyrikos analizė. Analizuojant lyrikos tekstą mokomasi aptarti lyrinį subjektą; nusakyti temą, teksto nuotaiką; atpažinti eilėraščio elementus: eilutę, strofą, rimą, ritmą, priedainį.
Epikos analizė. Analizuojant epikos tekstą mokomasi aptarti vaizduojamo pasaulio elementus (veikėją, laiką, vietą, įvykį); nusakyti temą ir pagrindinę teksto mintį; nurodyti pagrindinius kūrinio veikėjus.
Dramos analizė. Analizuojant dramos tekstą mokomasi atpažinti dramos elementus (dialogą, sceną, veikėją); skaitant vaidmenimis ar vaidinant dramos kūrinio ištrauką mokomasi suprasti dramos kūrinio savitumą.
Mokomasi suvokti eiliuoto, prozos ir dramos kūrinio pagrindinius skirtumus.
Literatūros žanrų atpažinimas. Mokomasi atpažinti skaitomo kūrinio žanrą (mįslės, patarlės, skaičiuotės, pasakos, legendos, dainos, apsakymo, eilėraščio, spektaklio, komikso).
Meninė kalba ir jos funkcijos. Mokomasi atpažinti grožinę (meninę) kalbą ir šnekamąją kalbą. Mokomasi atpažinti literatūros tekste epitetą, perkeltinės reikšmės žodžius, pakartojimą, garsų pamėgdžiojimą ir tipiškas pasakos kalbines formules, aptarti jų funkcijas.
Grožinio teksto interpretavimas ir vertinimas. Mokomasi interpretuoti ir vertinti grožinį tekstą: nusakyti ir aptarti įvykių seką, priežasties ir pasekmės ryšį; apibūdinti kūrinio pagrindinius ir antraeilius veikėjus, jų veiksmus, santykius, jausmus ir mintis; formuluoti grožinio teksto temą, pagrindinę mintį ir aptarti išreikštas vertybes; paaiškinti netiesiogiai pasakytas mintis remiantis savo žinojimu ir vertybėmis; išsakyti įspūdį, aptarti grožiniame kūrinyje vaizduojamas situacijas; apibūdinti grožinio teksto nuotaiką ir išsakyti savo nuomonę.
Kitų kultūros tekstų analizė ir interpretavimas. Mokomasi interpretuoti kitus kultūros tekstus: aptarti filmus, animaciją, spektaklius vaikams; išsakyti savo įspūdį ir nuomonę.
Pateikiamos įvairios kultūrinio ugdymo formos, kurių tikslas – padėti įtvirtinti per kalbos ir literatūros pamokas įgytas žinias ir gebėjimus, visapusiškai plėsti savo kultūrinį akiratį, tobulinti kritinio mąstymo gebėjimus, ugdyti kūrybiškumą, socialinius emocinius įgūdžius, pilietines nuostatas atliekant mokomąsias užduotis:
teatro, muziejaus, kino teatro lankymas;
pamokos įvairiose kultūrinėse erdvėse (pvz., edukacinės ekskursijos, teminiai užsiėmimai, dirbtuvės), susietose su tam tikromis temomis;
projektinė veikla (dalykiniai ir tarpdalykiniai projektai; mokykliniai ir regioniniai projektai);
mokykliniai ir tarpmokykliniai renginiai (pvz., konkursai, olimpiados, festivaliai).
4 klasė
Mokomasi aktyviai klausytis amžiaus tarpsnį atitinkančių tekstų bendrine sakytine kalba, kurių temos ir turinys artimas mokinių patirčiai (pvz., vaizdo ir garso įrašų ar transliacijų); aptarti, nurodyti paskirtį, išsakyti ir pagrįsti savo nuomonę apie išgirstą informaciją. Mokomasi suprasti ir perteikti turinį (informaciją) savais žodžiais, naudojant tinkamą raišką. Mokomasi įžvelgti tekste tiesiogiai ir netiesiogiai pateiktą informaciją, priežasties ir pasekmės ryšius. Mokomasi įvardyti pagrindinę temą, mintį, keletą minčių apie teksto visumą, intenciją, išsakyti emocijas, susieti su savo patirtimi. Mokomasi sieti ir lyginti skirtingos raiškos elementus. Mokomasi taikyti aktyvaus klausymosi strategijas: nusiteikti klausytis, suprasti, daryti išvadas. Naudojamasi paprasčiausiomis kompensavimo strategijomis: prašoma patikslinti informaciją, kalbą papildyti neverbalinėmis priemonėmis.
Mokomasi inicijuoti ir plėtoti dialogą ir pokalbį, kultūringai pertraukti, išsakyti ir pagrįsti savo nuomonę, pritarti ar prieštarauti, komentuoti išgirstą informaciją, pasirinkti tinkamą kalbinę raišką. Mokomasi pokalbio pradžios ir pabaigos etiketo (kreipimasis, sveikinimasis), laikysenos etiketo (pvz., veido išraiška, gestai). Mokomasi etiškai ir saugiai bendrauti telefonu, virtualioje erdvėje, laikytis bendradarbiavimo principų (pvz., pokalbyje, komandiniame darbe).
Mokomasi kalbėti raiškiai, garsiai, tinkamu tempu. Mokomasi taisyklingos tarties, žodžių kirčiavimo ir sakinių intonavimo (pvz., taikant greitakalbes, raiškų mįslių minimą, žaidimą patarlėmis ir priežodžiais, poezijos ir prozos tekstų skaitymą įvairiu tempu). Mokomasi pabrėžti svarbiausią prasminę sakinio vietą. Mokomasi pristatyti žodžiu parengtą aiškų ir rišlų tekstą, plėtoti temą ir mintį, paisyti trinarės struktūros. Mokomasi papildyti pristatymą vaizdine medžiaga teksto elementams iliustruoti, pasitelkti technologijas ir interneto išteklius. Mokomasi derinti verbalines ir neverbalines kalbos priemones. Mokomasi taikyti kalbėjimo strategijas: pristatyti tekstą žodžiu, naudotis planu, pateiktais žodžiais ar vaizdine medžiaga. Mokomasi aptarti savo kalbėjimą ir atsižvelgti į kitų suteiktą grįžtamąją informaciją.
Toliau tobulinami sklandaus skaitymo gebėjimai, mokomasi pasirinkti skaitymo būdą ir tempą atsižvelgiant į situaciją ir skaitomą tekstą, naudojamas technologijas; daryti pauzes, skaityti ir deklamuoti raiškiai. Mokomasi taikyti skaitymo strategijas: kelia hipotezes, apie ką gali būti tekstas; nuolat apmąsto, ar supranta prasmę; randa ir pasižymi reikšmingus žodžius ir mintis. Aiškinamasi, kokie yra knygos struktūros elementai (autorius, pavadinimas, sutartiniai ženklai vadovėlyje, puslapiai, iliustracijos, antraštinis lapas, dailininkas, turinys, leidimo metai).
Mokomasi rasti tiesioginę ir netiesioginę informaciją, grupuoti ją; sieti ir lyginti skirtingos raiškos informacijos fragmentus; įvardyti teksto temą, raktinius žodžius, aiškiai pasakytą pagrindinę mintį; svarbiausias detales, faktus, atskleisti veiksmų seką, priežasties ir pasekmės ryšius; sudaryti planą; sieti ir lyginti tekste esančią informaciją su įgytomis žiniomis ir informacija iš kito šaltinio; išreikšti ir pagrįsti nuomonę apie tekstą remiantis asmenine patirtimi ir tekstu, sieti ir lyginti informaciją iš dviejų skirtingų šaltinių.
Skaitomi mokinių suvokimo galimybes ir jų, kaip skaitytojų, įvairius poreikius atitinkantys, asmenybei ugdytis ir kultūrai pažinti svarbūs negrožiniai tekstai knygose, periodiniuose leidiniuose, internete: publicistiniai, dalykiniai, informaciniai ir medijų tekstai (pvz., filmas, reklama, skelbimas, komiksai, spaudos straipsniai, elektroninis tekstas, animacija, žemėlapis, nesudėtingos schemos, instrukcijos). Pratinamasi naudotis biblioteka už mokyklos ribų.
Teksto kūrimo gebėjimai. Mokomasi kurti tekstą žodžiu ir raštu laikantis temos, pagal užduotį, sudarytą planą, pavyzdį, vaizdinę medžiagą, pateiktus esminius žodžius; išreikšti ir paaiškinti nuomonę. Mokomasi paisyti trinarės teksto struktūros. Mokomasi išskirti tekste pastraipas pagal prasmę, nusakyti pastraipos mintį, jos ryšį su teksto tema. Mokomasi sieti vieną sakinį su kitu pastraipoje; siekiant teksto rišlumo vengti žodžių kartojimo, vartojant sinonimus, antonimus, įvardžius ir kt., pasirinkti tinkamus žodžius ir gramatines formas. Siekiant teksto aiškumo, mokomasi taisyklingai vartoti žodžius ir jų gramatines formas, perkeltinės reikšmės žodžius ir posakius, epitetus, palyginimus. Mokomasi išskirti aprašymo dominuojantį elementą ir detales.
Strategijos. Mokomasi kurti aiškinamąjį tekstą pagal modelius: klausimas – atsakymas, teiginys – pavyzdys. Tobulinamas įgūdis dar kartą skaityti parašytą tekstą, mokomasi taisyti jį pagal iš anksto susitartus kriterijus. Mokomasi tikrinti rašybą naudojantis rašybos žodynu.
Mokomasi kurti įvairaus pobūdžio tekstus, paisant žanro reikalavimų, atsižvelgiant į adresatą ir komunikavimo situaciją: paveikslo, žmogaus aprašymas, aiškinamasis tekstas, žinutė, neoficialus laiškas, sveikinimai, linkėjimai (lenk. życzenia i gratulacje, pozdrowienia), kūrybiniai bandymai (pvz., eilėraštis, dienoraštis, pasakojimas ir pan.).
Rašymas ir rašyba. Mokomasi aiškiai ir sklandžiai rašyti ranka, klaviatūra (telefonu, kompiuteriu); rašant tekstą taikyti pagrindines rašybos taisykles. Tobulinami ir automatizuojami rašymo įgūdžiai. Plėtojant žodyną ir mokantis gramatikos pagrindų mokomasi naujų žodžių ir jų gramatinių formų rašybos. Teksto grafinis apipavidalinimas. Mokomasi parinkti iliustraciją tekstui; pateikti informaciją lentelės arba kita grafine forma. Formuojami įgūdžiai nurodyti iliustracijos autorių ir šaltinį.
Rašyba. Tobulinami ir automatizuojami įgūdžiai taisyklingai rašyti žodžius mažąja ir didžiąja raide, žodžius, kurių rašymas skiriasi nuo tarimo, žodžius su minkštaisiais, dusliaisiais priebalsiais, žodžius su galūne „-ia, -ii, -ja, -ji“; žodžius su specifiniais kalbos rašto ženklais („ę, ą“; „ó“, „u“; „ż”, „rz“ „h“, „ch“), įsidėmėtinos rašybos žodžius, taisyklingai rašyti daiktavardžius su prielinksniais, dalelytę „nie“ su veiksmažodžiais, daiktavardžiais, būdvardžiais.
Mokomasi pažinti ir skirti kalbą ir raštą. Susipažįstama su raidės „i“ skirtingomis funkcijomis. Susipažįstama su priebalsių supanašėjimo reiškiniu, mokomasi atpažinti skardžiųjų priebalsių suduslėjimo atvejus. Mokomasi taisyklingai kirčiuoti įvairius žodžius ir morfologines formas (pvz., prielinksnių aukštesniojo laipsnio formą).
Mokomasi plėtoti žodyną pagal kalbinės veiklos temas, mokomasi atitinkamų semantinių grupių žodžių darybos. Mokomasi atpažinti vaizdingus žodžius ir žodžių junginius, aptarti jų reikšmę, atpažinti ir vartoti sinonimus, antonimus (be termino vartojimo), pateikti jų pavyzdžių. Įtvirtinama giminiškų žodžių sąvoka. Susipažįstama su balsių ir priebalsių kaita giminiškuose žodžiuose. Mokomasi atpažinti priešdėlinius ir priesaginius vedinius, sudaryti pagal jų modelius naujus žodžius.
Mokomasi skirti savarankiškas kalbos dalis (daiktavardį, būdvardį, veiksmažodį, įvardį, prieveiksmį); mokomasi atpažinti semantinius ir (ar) gramatinius kalbos dalių požymius. Mokomasi taisyklingai linksniuoti daiktavardžius ir būdvardžius. Susipažįstama su vyriškojo ir nevyriškojo asmens giminės daiktavardžių ir būdvardžių daugiskaitos vardininku (lenk. formy męskoosobowe i niemęskoosobowe). Susipažįstama su asmeniniais įvardžiais (išrinkti linksniai), ilgųjų ir trumpųjų įvardžių formomis ir jų vartojimo taisyklėmis. Mokomasi asmenuoti dažniausiai vartojamus veiksmažodžius esamuoju, būtuoju ir būsimuoju laiku, paisyti asmens galūnių, vyriškojo ir nevyriškojo asmens giminės formų. Mokomasi atpažinti ir teisingai vartoti prielinksnius ir jungtukus.
Mokomasi atpažinti sakinį ir sakinio atitikmenį (lenk. zdanie i równoważnik zdania). Mokomasi atpažinti žodžius, apibrėžiančius veiksnį ir tarinį. Mokomasi kelti klausimus kitiems sakinio žodžiams. Mokomasi derinti žodžius sakinyje gimine, skaičiumi ir linksniu. Mokomasi dažniau vartojamų veiksmažodžių ir būdvardžių valdymo, tinkamai vartoti linksnį arba linksnį su prielinksniu (pvz., lenk. przyglądać się czemu, dziękować komu, martwić się czym, chorować na co, zadzwonić do kogo, wiedzieć o czym/co, znać kogo/co, korzystać z czego ir pan.). Mokomasi sudaryti vientisinius ir sudėtinius sakinius. Susipažįstama su sudėtinių sujungiamųjų ir prijungiamųjų sakinių (be termino) pagrindiniams santykiams (pvz., priešinimo, įvykio sekos, priežasties, pasekmės) išreikšti tipais, mokomasi vartoti tinkamus jungtukus ir skyrybos ženklus.
Susipažįstama su Europos kalbomis, mokomasi atpažinti skirtingas kalbas, vartojamas savo aplinkoje. Susipažįstama su žinomų kalbų leksikos ir gramatikos (pvz., veiksmažodžių asmenavimo) panašumais ir skirtumais. Mokomasi apibūdinti dvikalbystę (daugiakalbystę), aptarti jos naudą ir kalbų sąveiką.
Mokomasi nagrinėti temas įvairiais aspektais pasirinktuose grožinės literatūros kūriniuose ir įvairiuose kultūros tekstuose. Atsižvelgiant į mokinių amžių ir jų interesus, pateiktą nagrinėjamų kūrinių tematiką, skaityti ir nagrinėti pasirenkami kūriniai arba jų ištraukos:
įvairių literatūros rūšių, tautosakos;
klasikinių ir šiuolaikinių autorių;
žymiausių lenkų ir užsienio vaikų ir jaunimo literatūros autorių;
autorių, kurių kūryba ar biografija susijusi su Lietuva
vaikų žurnalai, interneto puslapiai ir kt.
J. Brzechwa „Akademia pana Kleksa“, J. Christy „Kajko i Kokosz“ (pasirinktas komiksas), B. Gawryluk (pasirinktas apsakymas), J. Korczakowska „Spotkanie nad morzem“, N. Kucharska „Legenda o toruńskich piernikach“, Inscenizacija „Kopciuszek, czyli szklany pantofelek“ pagal Ch. Perrault, „Legenda o Juracie i Kastytisie“ pagal L. A. Jucewicz, C. S. Lewis „Opowieści z Narnii. Lew, czarownica i stara szafa“, S. Lebeau „Olbrzymek“, A. Lindgren „Dzieci z Bullerbyn“, K. Makuszyński „Awantura o Basię“, A. Maleszka pasirinkta knyga iš serijos „Magiczne drzewo“, A. A. Milne „Kubuś Puchatek“, A. Onichimowska (pasirinkta knyga), A. Stelmaszyk „Komnata szeptów“ (arba kita pasirinkta knyga iš serijos „Kroniki Archeo“), M. Szczygielski (pasirinkta knyga), Ł. Wierzbicki „Afryka Kazika“, W. Zahorski „Pan Twardowski“ (iš knygos „Podania i legendy wileńskie“) ir kt.
Šiuolaikinių ir klasikinių autorių eilėraščiai pasirinktinai: J. Kulmowa (eilėraščiai), A. Mickiewicz (1–2 eilėraščiai ir 1–2 baladės), Cz. Miłosz „Wyprawa do lasu“, M. Rusinek „Wierszyki domowe“, J. Twardowski (eilėraščiai) ir kt.
Lyrikos analizė. Analizuojant lyrikos tekstą mokomasi aptarti lyrinį subjektą, adresatą; nusakyti temą, nuotaiką, pagrindinę teksto mintį; atpažinti eilėraščio elementus: eilutę, strofą, rimą, ritmą, priedainį.
Epikos analizė. Epikos tekstą mokomasi analizuoti pagal veiksmo nuoseklumą; aptarti vaizduojamo pasaulio elementus (veikėją, laiką, vietą, įvykį); nusakyti temą ir pagrindinę teksto mintį; nurodyti pagrindinius ir antraeilius kūrinio veikėjus.
Dramos analizė. Analizuojant dramos tekstą mokomasi atpažinti dramos elementus (dialogus, sceną, veikėjus).
Mokomasi suvokti pagrindinius poezijos, prozos ir dramos kūrinio skirtumus.
Literatūros žanrų atpažinimas. Mokomasi atpažinti skaitomo kūrinio žanrą (mįslės, patarlės, skaičiuotės, pasakos, legendos, dainos, apsakymo, eilėraščio, dramos, komikso).
Meninė kalba ir jos funkcijos. Mokomasi atpažinti tekste epitetą, perkeltinės reikšmės žodžius, pakartojimą, garsų pamėgdžiojimą bei tipiškas pasakoms kalbines formules ir aptarti jų funkcijas.
Grožinio teksto interpretavimas ir vertinimas. Mokomasi interpretuoti ir vertinti grožinį tekstą: nusakyti ir aptarti įvykių seką, priežasties ir pasekmės ryšį; apibūdinti kūrinio pagrindinius ir antraeilius veikėjus, jų veiksmus, santykius, jausmus ir mintis; formuluoti grožinio teksto temą, pagrindinę mintį ir aptarti išreikštas vertybes; paaiškinti netiesiogiai pasakytas mintis remiantis savo žinojimu ir vertybėmis; apibūdinti grožinio teksto nuotaiką ir išsakyti savo nuomonę.
Kitų kultūros tekstų analizė ir interpretavimas. Mokomasi interpretuoti kitus kultūros tekstus: sąmoningai ir dėmesingai žiūrėti filmus, koncertus, spektaklius vaikams ir aptarti juos.
Pateikiamos įvairios kultūrinio ugdymo formos, kurių tikslas – padėti įtvirtinti per kalbos ir literatūros pamokas įgytas žinias ir gebėjimus, visapusiškai plėsti savo kultūrinį akiratį, tobulinti kritinio mąstymo gebėjimus, ugdyti kūrybiškumą, socialinius emocinius įgūdžius, pilietines nuostatas atliekant mokomąsias užduotis:
teatro, muziejaus, kino teatro lankymas;
pamokos įvairiose kultūrinėse erdvėse (pvz., edukacinės ekskursijos, teminiai užsiėmimai, dirbtuvės), susietose su tam tikromis temomis;
projektinė veikla (dalykiniai ir tarpdalykiniai projektai; mokykliniai ir regioniniai projektai);
mokykliniai, tarpmokykliniai ir respublikiniai renginiai (pvz., konkursai, olimpiados, festivaliai).
5–6 klasių koncentras
5 klasė
Mokomasi aktyviai klausytis amžiaus tarpsnį atitinkančių įvairių negrožinių (informacinių, publicistinių, praktinių: receptai, instrukcijos ir pan.), tautosakos ir grožinės vaikų literatūros tekstų, pokalbių (girdimų tiesiogiai arba iš vaizdo ir garso įrašų), perteikiamų įvairių kalbėtojų skirtingu tembru ir skirtingomis intonacijomis. Mokomasi nusakyti ir aptarti teksto temą, tikslą, formuluoti aiškiai išreikštą pagrindinę mintį.
Mokomasi suprasti ir nuosekliai perteikti turinį (informaciją), atskleisti aiškiai išreikštus požiūrius, teksto kalbinės raiškos elementus. Pratinamasi įžvelgti ir nagrinėti netiesiogiai išreikštas mintis. Mokomasi išsakyti ir pagrįsti savo nuomonę apie išgirstą informaciją, remtis asmenine patirtimi, tekstu. Mokomasi lyginti skirtingos raiškos elementus. Mokomasi taikyti aktyvaus klausymosi strategijas: nusiteikti klausytis, suprasti, išskirti nurodytą informaciją, daryti išvadas, remtis situacijos kontekstu.
Mokomasi inicijuoti ir plėtoti pokalbį, išreikšti ir pagrįsti požiūrius, pritarti ar prieštarauti, pasirinkti tinkamą kalbinę raišką. Pratinamasi rengti interviu: apibrėžti tikslą, temą ir pasirinkti respondentą, susisiekti su pašnekovu, pasirinkti vietą, laiką ir formą (pvz., interviu-dialogas), išstudijuoti medžiagą pasirinkta tema ir apie respondentą iš įvairių šaltinių, paruošti klausimus; žodinį interviu užrašyti raštu, redaguoti, iliustruoti (pvz., nuotraukos, vaizdai, iliustracijos), derinti tekstą su kalbintu asmeniu. Mokomasi laikytis kalbos ir laikysenos etiketo (pvz., veido išraiška, gestai). Mokomasi etiškai ir saugiai bendrauti telefonu, virtualioje erdvėje, laikytis bendradarbiavimo principų (pvz., pokalbyje, interviu, komandiniame darbe).
Mokomasi kalbėti raiškiai, girdimai, tinkamu tempu. Mokomasi taisyklingos tarties, naujai pažintų žodžių, gramatinių formų kirčiavimo ir sakinių intonavimo (pvz., taikant greitakalbes, raiškų mįslių minimą, žaidimą patarlėmis ir priežodžiais, poezijos ir prozos tekstų skaitymą įvairiu tempu). Mokomasi pabrėžti svarbiausią prasminę sakinio vietą. Mokomasi pristatyti žodžiu parengtą aiškų, rišlų ir vaizdingą tekstą, logiškai plėtoti temą ir mintį, paisyti trinarės struktūros. Mokomasi papildyti pristatymą vaizdine medžiaga, iliustruojančia teksto elementus, pasitelkiant technologijas ir internetinius išteklius. Mokomasi derinti verbalines ir neverbalines kalbos priemones. Mokomasi taikyti kalbėjimo strategijas: pristatyti tekstą žodžiu, naudotis planu, užrašais ar vaizdine medžiaga. Aptarti savo ir kitų kalbėjimą, atsižvelgti į suteiktą grįžtamąją informaciją, panaudoti ją pranešimui tobulinti.
Mokomasi taisyklingai tarti garsus, kirčiuoti, intonuoti sakinius, pasirinkti skaitymo būdą ir tempą, daryti logines pauzes, intonacija perteikti teksto prasmę, skaityti vaidmenimis. Mokomasi taikyti skaitymo strategijas: aiškinasi pavadinimą, kelia (kuria) hipotezes, apie ką gali būti tekstas; nuolat apmąsto, ar supranta prasmę; randa ir pasižymi reikšmingus žodžius ir mintis; pasitikslina žodžių reikšmes (klausdami mokytojo, tradiciniuose ir skaitmeniniuose žodynuose); savo nuomonę ir įspūdžius pasižymi simboliais, sieja žodinę ir nežodinę informaciją; aiškinasi knygos sandarą.
Mokomasi atpažinti tiesioginę ir netiesioginę informaciją; sieti, lyginti ir grupuoti skirtingos raiškos informaciją (iš kelių skirtingų šaltinių); mokomasi įvardyti teksto temą, raktinius žodžius, pagrindinę mintį; svarbiausias detales, faktus, atskleisti veiksmų seką, priežasties ir pasekmės ryšius. Mokomasi atpažinti raiškos priemones, paaiškinti jų kuriamą prasmę; išreikšti ir pagrįsti nuomonę apie tekstą; sudaryti planą (paprastą ir sudėtinį ar išplėstinį).
Skaitomi mokinių suvokimo galimybes ir jų, kaip skaitytojų, įvairius poreikius atitinkantys, asmenybei ugdytis ir kultūrai pažinti svarbūs tekstai knygose, periodiniuose leidiniuose, internete ir viešojoje erdvėje: publicistiniai, dalykiniai, informaciniai ir medijų (pvz., filmas, reklama, komiksai, interviu, elektroninis tekstas, dainovaizdis, vaikų literatūros ekranizacijos, žemėlapis, nesudėtingos schemos). Naudojamasi biblioteka už mokyklos ribų.
Teksto kūrimo gebėjimai. Mokomasi kurti rišlų tekstą, plėtojant temą, paisant žanro reikalavimų, trinarės struktūros, atsižvelgiant į adresatą ir komunikavimo situaciją. Tobulinami įgūdžiai kurti rišlų tekstą pagal planą, iliustraciją, lentelę ir pan. Mokomasi išskirti pastraipas, nusakyti pastraipos temą ir jos ryšį su teksto tema. Siekiant teksto rišlumo mokomasi pasirinkti tinkamus žodžius. Mokomasi kurti pasakojimą pirmuoju ir trečiuoju asmeniu. Mokomasi kurti aiškinamąjį tekstą pagal anksčiau pažintus modelius; išskirti dominuojantį elementą ir detales aprašyme, tinkamai jas parenkant. Siekiant teksto aiškumo, mokomasi taisyklingai vartoti žodžius ir jų gramatines formas, epitetus, perkeltinės reikšmės žodžius, vaizdingas frazes, palyginimus, patarles.
Strategijos. Mokomasi nagrinėti teksto temą, parinkti temą atitinkančią informaciją, plėtojant temą pasinaudoti nurodytu informacijos šaltiniu, planuoti tekstą, rašyti pagal planą. Tobulinamas įgūdis dar kartą skaityti parašytą tekstą, mokomasi taisyti jį pagal iš anksto susitartus kriterijus.
Mokomasi kurti įvairaus pobūdžio tekstus, paisant žanro reikalavimų, adresato ir komunikavimo situacijos: iliustracijos, paveikslo, gamtos reiškinio, aplinkos aprašymas; pranešimas apie įvykius, atpasakojimas, instrukcija, kvietimas, skelbimas, kūrybiniai bandymai (pvz., pasakojimas, eilėraštis, afiša, scenarijus, dienoraštis ir kt.).
Rašymas ir rašyba. Rašoma sklandžiai, aiškiai ir taisyklingai, taikant rašybos taisykles, estetiškai ir logiškai išdėstant tekstą puslapyje. Rašoma klaviatūra (telefonu, kompiuteriu). Plėtojant žodyną ir mokantis gramatikos pagrindų mokomasi naujų žodžių ir jų gramatinių formų rašybos. Mokomasi įterpti pavienes citatas į tekstą.
Teksto grafinis apipavidalinimas. Mokomasi parinkti iliustraciją tekstui, pateikti informaciją grafine forma. Formuojami įgūdžiai nurodyti pateikiamos informacijos ar vaizdo medžiagos autorių ir šaltinį. Tobulinami įgūdžiai nurodyti vaizdinės medžiagos ir citatos autorių ir šaltinį.
Rašyba. Tobulinami ir automatizuojami įgūdžiai taisyklingai rašyti žodžius mažąja ir didžiąja raide, žodžius, kurių rašyba skiriasi nuo tarimo, žodžius su minkštaisiais, dusliaisiais priebalsiais, žodžius su „-i, -j“; žodžius su specifiniais kalbos rašto ženklais („ę, ą“; „ó“, „u“; „ż“, „rz“ „h“, „ch“), įsidėmėtinos rašybos žodžius, taisyklingai rašyti daiktavardžius su prielinksniais, dalelytę „–by, –bym, - byś“, dalelytę „nie“ su veiksmažodžiais, daiktavardžiais, būdvardžiais, prieveiksmiais; žodžius su priešdėliais „roz-, bez-, z-, s-, wz-, ws-, od-“, su priesagomis „-ski, -cki, -dzki“.
Mokomasi klasifikuoti balsius ir priebalsius. Mokomasi aptarti priebalsių supanašėjimo atvejus ir pateikti pavyzdžių. Mokomasi priebalsių grupių raiškaus tarimo, bendraties ir kitų veiksmažodžių gramatinių formų taisyklingo nosinių balsių tarimo (pvz., „sprzątać, zdążać, włączać, urządzać“ ir prieš „l, ł“, pvz., „płynął, płynęli“ ir pan.). Mokomasi oficialiose situacijose taisyklingai ir raiškiai tarti žodžius (lenk. wymowa staranna). Atliekami dikcijos lavinimo pratimai. Mokomasi atpažinti kirčiuotą skiemenį ir taisyklingai kirčiuoti būdvardžių ir prieveiksmių formas, trumpąsias asmeninių įvardžių formas, vienskiemenius žodžius su prielinksniais ir dalelyte „nie“, veiksmažodžių liepiamosios nuosakos formas.
Mokomasi plėtoti žodyną pagal kalbinės veiklos temas, mokomasi atitinkamų semantinių grupių žodžių darybos. Mokomasi atpažinti vaizdingus žodžius ir žodžių junginius, paaiškinti jų reikšmę ir funkciją, vartoti sinonimus ir antonimus, apibūdinti juos ir pateikti jų pavyzdžių, naudotis sinonimų žodynais. Susipažįstama su neologizmais, mokomasi pateikti jų pavyzdžių, nusakyti jų atsiradimo priežastis. Mokomasi nurodyti giminiškų žodžių semantinius ryšius, skirti paprastuosius žodžius ir vedinius, sudaryti naujus žodžius su priešdėliais, priesagomis ir galūnėmis.
Daiktavardžiai. Skiriami tikriniai ir bendriniai daiktavardžius. Mokomasi atpažinti daiktavardžių giminę ir priskirti juos atitinkamam linksniavimo modeliui, išskirti linksnių galūnes ir taisyklingai sudaryti daugiskaitos vyriškojo asmens giminės (lenk. rodzaj męskoosobowy) formas. Mokomasi vartoti tinkamas šauksmininko ir vyriškosios giminės vienaskaitos naudininko formas.
Būdvardžiai. Skiriamos būdvardžių giminės, vienaskaita ir daugiskaita. Mokomasi taisyklingai sudaryti daugiskaitos vyriškojo asmens giminės formas. Mokomasi laipsniuoti būdvardžius ir prieveiksmius, vartojant tinkamas priesagas.
Veiksmažodžiai. Skiriami eigos ir įvykio veiksmažodžiai pagal klausimus. Mokomasi nusakyti veiksmažodžio asmenį ir laiką. Mokomasi esamajame laike priskirti dažnai vartojamus veiksmažodžius atitinkamam asmenavimo modeliui, būtajame laike vartoti tinkamas asmens galūnes. Taisyklingai taikomos vyriškojo ir nevyriškojo asmens giminės formos. Skiriamos veiksmažodžio nuosakos, mokomasi taisyklingai sudaryti ir vartoti liepiamosios nuosakos formas neformaliai ir formaliai bendraujant.
Įvardžiai. Skiriami asmeniniai, savybiniai, parodomieji įvardžiai. Mokomasi taisyklingai vartoti ilgąsias ir trumpąsias asmeninių įvardžių formas (kai kurie linksniai), paisyti daugiskaitos vyriškojo ir nevyriškojo asmens giminės vardininko formų. Mokomasi vartoti formaliai bendraujant mandagumo įvardžius „pan“ ar „pani“.
Nesavarankiškos kalbos dalys. Mokomasi atpažinti jaustukus ir ištiktukus (lenk. wyrazy dźwiękonaśladowcze), paaiškinti jų vaidmenį sakinyje.
Pagrindinės sakinio dalys. Mokomasi atpažinti pagrindines sakinio dalis: tarinį ir veiksnį. Mokomasi nustatyti veiksnio reiškimo būdus (veiksnys reiškiamas daiktavardžio arba įvardžio vardininku). Mokomasi veiksnio ir tarinio formų derinimo. Mokomasi atpažinti neišplėstinį ir išplėstinį sakinį. Mokomasi atpažinti veiksnio grupę ir tarinio grupę sakinyje. Susipažįstama su vientisinio sakinio struktūros schema. Mokomasi žodžių junginių: pagrindinis ir priklausomasis žodis, klausimų kėlimas sakinio žodžiams.
Antrininkės sakinio dalys. Susipažįstama su terminu antrininkės sakinio dalys (lenk. określenia); mokomasi nusakyti pažyminį kaip daiktavardžio apibūdinimą, o aplinkybes ir papildinį kaip veiksmažodžio apibūdinimą. Mokomasi taisyklingai derinti dažniausiai vartojamų veiksmažodžių ir papildinių formas (taip pat su prielinksniais).
Mokomasi vienarūšių sakinio dalių, jų skyrybos (kablelis ir dvitaškis).
Mokomasi taisyklingai taikyti tiesioginės kalbos (citatų) skyrybos ženklus (brūkšnys, dvitaškis, kabutės).
Susipažįstama su vartojamos Lietuvoje lenkų kalbos specifika, nurodomi lenkų bendrinio ir regioninio variantų skirtumai fonetikoje, leksikoje ir gramatikoje. Aptariama kitų kalbų įtaka Vilniaus krašto lenkų kalbos leksikai ir gramatikai (pvz., daiktavardžių giminės keitimas). Susipažįstama su įvairių asmenvardžių ir vietovardžių kilme, jų liaudies etimologija.
Mokomasi įvairiais aspektais nagrinėti pateiktas privalomas temas pasirinktuose grožinės literatūros kūriniuose ir įvairiuose kultūros tekstuose.
Vaikystės pasaulis: emocijos, jausmai, patirtis, svajonės ir pomėgiai.
Namai. Šeima. Vaikų ir suaugusiųjų pasaulis.
Čia mūsų gimtinė, čia mūsų namai.
Senųjų laikų atgarsiai: tikrovė ir legendos.
Kasdienybės stebuklai, svajonės, vaizduotė.
Kelionė po meno pasaulį.

Atsižvelgiant į mokinių amžių ir jų interesus, pateiktą nagrinėjamų kūrinių problematiką, skaityti ir nagrinėti pasirenkami kūriniai arba jų ištraukos: įvairių rūšių ir žanrų; klasikinių ir šiuolaikinių autorių; žymiausių lenkų ir užsienio literatūros atstovų; autorių, kurių kūryba ar biografija susijusi su Lietuva; įvairių literatūros tipų: nuotykių, fantastinės; bibliniai pasakojimai ir mitai (adaptuoti vaikams), regiono legendos; dainos ir dainelės, skaičiuotės, mįslės, patarlės. Rinkdamasis tekstus, mokytojas atsižvelgia į tai, kad mokiniai perskaitytų ir aptartų bent 4 stambesnės formos kūrinius (romanus, apysakas, dramas) ir keletą smulkesnių žanrų kūrinių (pasakų, legendų, apsakymų, eilėraščių).

A. Bahdaj „Wakacje z duchami“, I. Chmielewska „Pamiętnik Blumki“, A. Dziewit-Meller „Damy, dziewuchy, dziewczyny. Historia w spódnicy“, M. Grądzka „Legendy polskie“ (1–2 legendos, neskaitytos pradinėse klasėse), M. Kamiński „Razem na bieguny“, B. Kosmowska „Kolorowy szalik“, I. Krasicki (pasirinktos pasakėčios), B. Leśmian „Przygody Sindbada Żeglarza“, K. Makuszyński (pasirinktas romanas), S. Marciniak „Historia Polski dla Piotrka“, A. Mickiewicz (pasirinktos pasakėčios), „Pan Tadeusz“ (ištraukos pasirinktinai), L. M. Montgomery „Ania z Zielonego Wzgórza“, F. Molnar „Chłopcy z Placu Broni“, A. Murdzek „Demeter i Kora“, B. Prus „Katarynka“, H. Sienkiewicz „W pustyni i w puszczy“, M. Szczygielski „Czarownica piętro niżej“ arba kita pasirinkta knyga, M. Twain „Przygody Tomka Sawyera“, W. Zahorski „Podania i legendy wileńskie“ (1–2 legendos, neskaitytos pradinėse klasėse) ir kt.
Biblijos fragmentai: pvz., „O stworzeniu świata i człowieka“, „Przypowieść o miłosiernym Samarytaninie“.
Mitai: pvz., „Prometeusz“, „Demeter i Kora“, „Herakles“, „Tułaczka Odyseusza“.
Šiuolaikinių ir klasikinių autorių eilėraščiai pasirinktinai: K. I. Gałczyński, K. Iłłakowiczówna, H. Januszewska, V. Kudirka „Tautiška giesmė“ (vertimas į lenkų kalbą), J. Kulmowa, A. Mickiewicz, Cz. Miłosz, J. Słowacki, J. Tuwim, J. Twardowski, D. Wawiłow ir kt.
Lyrikos analizė. Analizuojant lyrikos tekstą mokomasi aptarti lyrinį subjektą, adresatą; nusakyti temą, nuotaiką, pagrindinę teksto mintį, išskirti poetinius vaizdus.
Epikos analizė. Analizuojant epikos tekstą mokomasi aptarti vaizduojamo pasaulio elementus (veikėją, laiką, įvykį, siužetą); atpažinti pasakojimą pirmuoju ir trečiuoju asmeniu ir nurodyti jo funkcijas kūrinyje; nurodyti pagrindinį ir kitus kūrinio veikėjus, apibūdinti jų ypatybes ir poelgius; nusakyti temą ir pagrindinę teksto mintį; išskirti ir paaiškinti realistinius ir fantastinius elementus; aptarti kūrinio konstrukcijos elementų funkcijas (ekspoziciją, veiksmo užuomazgą, vyksmą, kulminaciją ir atomazgą).
Dramos analizė. Analizuojant dramos tekstą mokomasi atpažinti dramos elementus (aktą, sceną, veikėją, dialogą, remarką). Mokomasi suvokti pagrindinius poezijos, prozos ir dramos kūrinio skirtumus.
Literatūros žanrų atpažinimas. Mokomasi atpažinti skaitomo kūrinio žanrą ir nurodyti žanro – apsakymas, dienoraštis ar memuarai (lenk. dziennik albo pamiętnik), legenda, mitas, pasakėčia – ypatybes.
Meninė kalba ir jos funkcijos. Mokomasi atpažinti tekste alegoriją, epitetą, palyginimą, apostrofą arba kreipinį, perkeltinės reikšmės žodžius, mažybinius žodžius, pakartojimą, garsų pamėgdžiojimą ir tipiškas pasakoms kalbines formules ir aptarti jų funkcijas.
Grožinio teksto interpretavimas ir vertinimas. Mokomasi interpretuoti ir vertinti grožinį tekstą: paaiškinti netiesiogiai pasakytas mintis remiantis savo žinojimu ir vertybėmis; išsakyti įspūdį, aptarti grožiniame kūrinyje vaizduojamas situacijas; apibūdinti grožinio teksto nuotaiką ir išsakyti savo nuomonę; palyginti du panašios tematikos tekstus pagal nurodytus lengvai atpažįstamus kriterijus.
Kitų kultūros tekstų interpretavimas ir vertinimas. Mokomasi interpretuoti kitus kultūros tekstus skiriant daugiau dėmesio spektaklio ar filmo interpretavimui: išskirti spektaklio elementus (režisierių, aktorių, vaidmenį, sceną, dekoraciją, kostiumą); išskirti filmo elementus (aktorių, scenarijaus autorių, režisierių, kadrą).
Pateikiamos įvairios kultūrinio ugdymo formos, kurių tikslas – padėti įtvirtinti per kalbos ir literatūros pamokas įgytas žinias ir gebėjimus, tobulinti kritinio mąstymo gebėjimus, ugdyti kūrybiškumą, socialinius emocinius įgūdžius, pilietines nuostatas, atliekant mokomąsias užduotis:
teatro, muziejaus, kino teatro lankymas;
pamokos įvairiose kultūrinėse erdvėse (pvz., edukacinės ekskursijos, teminiai užsiėmimai, dirbtuvės), susietos su tam tikromis temomis;
projektinė veikla (dalykiniai ir tarpdalykiniai projektai; mokykliniai ir regioniniai projektai);
mokykliniai, tarpmokykliniai ir respublikiniai renginiai (pvz., konkursai, olimpiados, festivaliai);
bendradarbiavimas su kultūros institucijomis (pvz., bibliotekomis, muziejais, meno mokyklomis ir kt.).
6 klasė
Mokomasi aktyviai klausytis amžiaus tarpsnį atitinkančių įvairių negrožinių (informacinių, dalykinių, publicistinių, praktinių (receptai, instrukcijos ir pan.)), tautosakos ir grožinės vaikų literatūros tekstų, pokalbių (girdimų tiesiogiai arba iš vaizdo ir garso įrašų), perteikiamų įvairių kalbėtojų skirtingu tembru ir skirtingomis intonacijomis. Mokomasi nusakyti ir aptarti teksto temą, tikslą, formuluoti aiškiai išreikštą pagrindinę mintį, kelti probleminius klausimus tekstui. Mokomasi suprasti, išsamiai ir nuosekliai perteikti turinį (informaciją), atskleisti aiškiai išreikštus požiūrius, nagrinėti netiesiogiai išreikštas mintis, teksto kalbinės raiškos elementus. Mokomasi išsakyti ir pagrįsti savo nuomonę apie išgirstą informaciją, remtis asmenine patirtimi, tekstu, žiniomis iš kitų šaltinių. Mokomasi lyginti skirtingos raiškos elementus. Mokomasi taikyti aktyvaus klausymosi strategijas: nusiteikti klausyti, suprasti, išskirti nurodytą informaciją, daryti išvadas, remtis situacijos kontekstu.
Mokomasi inicijuoti ir plėtoti pokalbį, išreikšti ir pagrįsti požiūrius, pritarti ar prieštarauti, pasirinkti tinkamą kalbinę raišką. Mokomasi rengti interviu: apibrėžti tikslą, temą ir pasirinkti respondentą, susisiekti su pašnekovu, pasirinkti vietą, laiką ir formą (pvz., interviu-dialogas, interviu-pasakojimas), išstudijuoti medžiagą pasirinkta tema ir apie respondentą iš įvairių šaltinių, paruošti klausimus; žodinį interviu užrašyti, redaguoti, iliustruoti (pvz., nuotraukos, vaizdai, iliustracijos), derinti tekstą su kalbintu asmeniu. Mokomasi laikytis kalbos ir laikysenos etiketo (pvz., veido išraiška, gestai). Mokomasi etiškai ir saugiai bendrauti telefonu, virtualioje erdvėje, laikytis bendradarbiavimo principų (pvz., pokalbyje, interviu, komandiniame darbe).
Mokomasi kalbėti raiškiai, girdimai, tinkamu tempu. Mokomasi taisyklingos tarties, naujai pažintų žodžių, gramatinių formų kirčiavimo ir sakinių intonavimo (pvz., taikant švariakalbes ir greitakalbes, raiškų mįslių minimą, žaidimą patarlėmis ir priežodžiais, poezijos ir prozos tekstų skaitymą įvairiu tempu). Mokomasi pabrėžti svarbiausią prasminę sakinio vietą. Mokomasi pristatyti žodžiu parengtą aiškų, rišlų ir vaizdingą tekstą, logiškai plėtoti temą ir mintį, paisyti trinarės struktūros. Mokomasi papildyti pristatymą vaizdine medžiaga, iliustruojančia teksto elementus, naudotis technologijomis ir internetiniais ištekliais. Mokomasi derinti verbalines ir neverbalines kalbos priemones. Mokomasi taikyti kalbėjimo strategijas: pristatyti tekstą žodžiu, naudotis planu, užrašais ar vaizdine medžiaga. Aptarti savo ir kitų kalbėjimą, atsižvelgti į suteiktą grįžtamąją informaciją, panaudoti ją tobulinant pranešimą.
Mokomasi taisyklingai tarti garsus, kirčiuoti, intonuoti sakinius, pasirinkti skaitymo būdą ir tempą, daryti logines pauzes, tinkamai dėti loginius kirčius, intonacija perteikti teksto prasmę, skaityti vaidmenimis. Mokomasi taikyti skaitymo strategijas: kelia hipotezes, apie ką gali būti tekstas, ieško būdų jas patikrinti; kartoja žemesnių klasių žinias ir sieja su nauja informacija; randa reikšmingus žodžius, pasižymi mintis, rašo komentarus.
Mokomasi atpažinti tiesioginę ir netiesioginę informaciją; sieti, lyginti ir grupuoti skirtingos raiškos informaciją (iš kelių skirtingų šaltinių). Mokomasi nurodyti esmines ir neesmines detales, faktus, sudėlioti veiksmų seką, nurodyti priežasties ir pasekmės ryšius, įvardyti teksto temą, problemą ir vertybes, išreikšti ir pagrįsti nuomonę apie tekstą. Mokomasi atpažinti raiškos priemones, paaiškinti jų kuriamą prasmę. Mokomasi sudaryti planą (paprastą ir sudėtinį ar išplėstinį); palyginti tekstą, dailininkų iliustracijas, spektaklį, filmą.
Skaitomi asmenybei ugdytis ir kultūrai pažinti mokinių suvokimo galimybes ir jų, kaip skaitytojų, įvairius poreikius atitinkantys tekstai knygose, periodiniuose leidiniuose, internete: publicistiniai, dalykiniai, informaciniai ir medijų (pvz., filmas, reklama, komiksai, interviu, reportažas, elektroninis tekstas, dainovaizdis, vaikų literatūros ekranizacijos, spektakliai, žemėlapis, nesudėtingos schemos). Naudojamasi biblioteka už mokyklos ribų
Teksto kūrimo gebėjimai. Mokomasi kurti tekstą, nuosekliai plėtojant temą, paisant žanro reikalavimų, trinarės struktūros. Tobulinami įgūdžiai kurti rišlų tekstą remiantis planu, iliustracija, schema, minčių žemėlapiu, lentele ir pan. Tobulinami gebėjimai išskirti pastraipas, nusakyti pastraipos temą ir jos ryšį su teksto tema. Siekiant teksto rišlumo mokomasi vartoti tinkamus žodžius. Mokomasi kurti tekstą su tiesiogine ir netiesiogine kalba. Mokomasi išskirti dominuojantį elementą ir detales aprašyme, tinkamai jas parenkant ir grupuojant. Mokomasi formuluoti apibrėžimus pagal pavyzdį. Siekiant teksto aiškumo, mokomasi taisyklingai vartoti žodžius ir jų gramatines formas, epitetus, perkeltinės reikšmės žodžius, vaizdingas frazes, palyginimus, patarles, trumpas citatas.
Strategijos. Mokomasi kurti aiškinamąjį tekstą pagal modelius: žinoma – nežinoma, neigimas – teigimas ir anksčiau pažintus modelius. Mokomasi pasiruošti kurti tekstą: atrinkti medžiagą, parinkti informaciją ir pavyzdžius. Mokomasi taikyti rašymo ir redagavimo strategijas (temos analizavimas, „minčių lietus“, planavimas, pasinaudojimas kitu šaltiniu temai plėtoti ir tekstui struktūruoti, naudojimasis rašybos žodynu, kitais žodynais). Tobulinamas įgūdis dar kartą skaityti parašytą tekstą, mokomasi taisyti jį pagal iš anksto susitartus kriterijus.
Mokomasi kurti įvairaus pobūdžio tekstus, paisant žanro reikalavimų, atsižvelgiant į adresatą ir komunikavimo situaciją: pasakojimas su tiesioginės ir netiesioginės kalbos elementais, žmogaus aprašymas pasirinktame fone (aplinkoje), charakteristika, aiškinamasis tekstas, sveikinimai, linkėjimai, dedikacija, padėka, instrukcija, ataskaita (perskaitytos knygos, dalyvavimo įvykyje ir pan.), kūrybiniai bandymai.
Rašymas ir rašyba. Rašoma sklandžiai, aiškiai ir taisyklingai, taikant rašybos ir kalbos kultūros taisykles, estetiškai ir logiškai išdėstant tekstą puslapyje. Mokomasi naudotis grafinėmis teksto rišlumo priemonėmis (pavadinimo užrašymas, pastraipos, skyrybos ženklai: dvitaškis, brūkšnys, skliausteliai). Mokomasi sklandžiai rašyti klaviatūra (telefonu, kompiuteriu). Plėtojant žodyną ir mokantis gramatikos pagrindų mokomasi naujų žodžių ir jų gramatinių formų rašybos. Mokomasi kurti knygos bibliografinį aprašymą. Mokomasi vartoti ir taisyklingai užrašyti sutrumpinimus. Mokomasi įterpti trumpas citatas į tekstą.
Teksto grafinis apipavidalinimas. Mokomasi parinkti iliustraciją teksto fragmentui; pateikti informaciją ir pavaizduoti jos elementų ryšius minčių žemėlapio, lentelės, schemos forma. Tobulinami įgūdžiai nurodyti vaizdinės medžiagos ir citatos autorių ir šaltinį.
Rašyba. Tobulinami ir automatizuojami įgūdžiai taisyklingai rašyti žodžius ir žodžių junginius. Mokomasi taisyklingai rašyti žodžius su priešdėliais, priesagomis „-stwo, -ctwo, -dztwo“ ir kt. Mokomasi rašyti skaitvardžius žodžiais.
Mokomasi taisyklingai tarti balsius ir (ar) priebalsius įvairiose žodžio pozicijose, priebalsių junginiuose. Mokomasi taisyklingai tarti ir kirčiuoti skolinius. Lavinami taisyklingo bendrinės kalbos tarimo įgūdžiai.
Mokomasi plėtoti žodyną pagal kalbinės veiklos temas, mokomasi atitinkamų semantinių grupių žodžių darybos. Susipažįstama su daugiareikšmių žodžių sąvoka (vartoja terminą), mokomasi apibūdinti jų reikšmes, pateikti pavyzdžių. Atpažįstama perkeltinė žodžio reikšmė, paaiškinamas jos atsiradimo mechanizmas. Mokomasi atpažinti, apibūdinti ir vartoti frazeologizmus kalbinėje veikloje. Mokomasi naudotis aiškinamuoju lenkų kalbos žodynu, rasti jame žodžio ir frazeologizmo reikšmę (reikšmes).
Mokomasi atpažinti, apibūdinti skolinius, pateikti pavyzdžių. Susipažįstama su skolinių žodynu (lenk. „Słownik wyrazów obcych“), mokomasi juo naudotis. Mokomasi suvokti ir atpažinti šnekamosios kalbos leksikos ypatumus (lenk. słownictwo potoczne) pagal jos pagrindinius požymius. Vengiama jos formaliai bendraujant.
Daiktavardžiai. Mokomasi vartoti tinkamas netaisyklingų daiktavardžių (pvz., „przyjaciel“, „książę“, „sędzia“) formas, taisyklingai taikyti sudėtingesnių linksnių (pvz., skirtingų giminių daiktavardžių daugiskaitos kilmininko) galūnes.
Būdvardžiai. Atpažįstami laipsniuojamieji ir nelaipsniuojamieji būdvardžiai. Mokomasi taisyklingai laipsniuoti būdvardžius ir prieveiksmius sintetiniu ir analitiniu būdu.
Veiksmažodžiai. Mokomasi vartoti tinkamas veiksmažodžių, kuriuose vyksta balsių ir priebalsių kaita (pvz., „wziął – wzięli, piekę – pieczesz“), formas. Naudojamasi norminiu lenkų kalbos žodynu (lenk. „Słownik poprawnej polszczyzny“).
Skaitvardžiai. Skiriami kiekiniai, kuopiniai, trupmeniniai ir kelintiniai skaitvardžiai. Mokomasi taisyklingai linksniuoti kelintinius skaitvardžius, tinkamai sudaryti ir vartoti kiekinių skaitvardžių vyriškojo asmens giminės formas vardininko ir galininko linksnyje. Mokomasi taisyklingai linksniuoti ir vartoti skaitvardžius „dwa“, „trzy“, „cztery“.
Įvardžiai. Mokomasi priskirti įvardžius atitinkamoms grupėms pagal reikšmę ir atpažinti juos tekste, taisyklingai linksniuoti įvairius įvardžius ir tinkamai vartoti jų formas sakinyje. Mokomasi vartoti mandagumo įvardžius „pan“ ar „pani“ ir tinkamai juos derinti su veiksmažodžių formomis.
Prieveiksmiai. Skiriami prieveiksmiai pagal reikšmę ir struktūrą.
. Nekaitomos kalbos dalys. Skiriamos visos kitos nekaitomos kalbos dalys (prielinksnis, jungtukas, jaustukas ir ištiktukas, dalelytė), mokomasi paaiškinti jų vaidmenį sakinyje.
Sakinio dalys. Toliau gilinamos žinios apie pagrindines vientisinio sakinio dalis – tarinį ir veiksnį. Mokomasi nustatyti tarinio ir veiksnio rūšis ir reiškimo būdus. Susipažįstama su sąvoka „sakiniai be veiksnio“. Toliau gilinamos žinios apie antrininkes sakinio dalis: pažyminį, aplinkybę, papildinį. Susipažįstama su pažyminio rūšimis, reiškimo būdais ir tvarka sakinyje, tiesioginiu ir netiesioginiu papildiniu. Mokomasi derinti skaitvardžio ir daiktavardžio gimines ir linksnius.
Mokamasi nurodyti vienarūšes sakinio dalis, vartoti jungtukus, skyrybos ženklus (kablelis ir dvitaškis).
Susipažįstama su žodžiais ir posakiais, nesusijusiais su sakiniais (jaustukai ar ištiktukai, kreipiniai, įterpiniai) ir jų skyryba.
Vientisiniai ir sudėtiniai sakiniai. Skiriamos sakinių rūšys priklausomai nuo tarinio, tikslo, jausmų raiškos, antrininkių sakinio dalių. Mokomasi sudėtinių sujungiamųjų sakinių, jų jungimo būdų ir skyrybos. Susipažįstama su sujungiamųjų jungtukų klasifikacija. Aptariami dažnai vartojami sudėtiniai prijungiamieji sakiniai, jų skyryba ir jungiamieji žodžiai (pvz., „że, żeby, aby, który, ponieważ, bo, gdyż, gdy“ ir pan.). Mokomasi vartoti kablelį, brūkšnį, skliaustelius (dažniausi atvejai).
Mokomasi atpažinti buitinio (lenk. potoczny) stiliaus elementus, jo svarbiausius požymius ir vartojimo sritis. Mokomasi apibūdinti Vilniaus krašto lenkų kalbos buitinio stiliaus ypatumus ir jų priežastis. Mokomasi nurodyti ir paaiškinti kitų kalbų įtakos padarinius Vilniaus krašto lenkų kalbos vartosenai (pvz., daiktavardžių linksniavimo, žodžių derinimo formos).
Mokomasi įvairiais aspektais nagrinėti pateiktas privalomas temas pasirinktuose grožinės literatūros kūriniuose ir įvairiuose kultūros tekstuose.
Savęs pažinimas ir asmenybės tobulinimas. Draugystės stebuklas.
Tarp vaikystės ir suaugusiųjų pasaulio.
Tradicijos – kartų jungtis.
Vaizduotės galia. Tikrovės ir fantastikos pasaulis.
Legendos, mitai ir tikrovė. Savo šaknų paieška.
Atsižvelgiant į mokinių amžių ir jų interesus, pateiktą nagrinėjamų kūrinių problematiką, skaityti ir nagrinėti pasirenkami kūriniai arba jų ištraukos: įvairių rūšių ir žanrų; klasikinių ir šiuolaikinių autorių; žymiausių lenkų ir užsienio literatūros atstovų; autorių, kurių kūryba ar biografija susijusi su Lietuva; įvairių literatūros – nuotykių, fantastinės – tipų; populiariosios literatūros kūrinių pavyzdžių; bibliniai pasakojimai ir mitai (adaptuoti vaikams), legendos; kiti kultūros tekstai (pvz., spektakliai, filmai, publicistika, muzikos kūriniai, televizijos laidos, dailė ir grafika, komiksai, reklama ir pan.). Rinkdamasis tekstus, mokytojas atsižvelgia į tai, kad mokiniai turėtų perskaityti ir aptarti bent 5 stambesnės formos kūrinius (romanus, apysakas, dramas) ir keletą smulkesnių žanrų kūrinių (pasakų, legendų, apsakymų, eilėraščių).
F. H. Burnett, „Tajemniczy ogród“, A. Dziewit-Meller „Damy, dziewuchy, dziewczyny. Podróże w spódnicy“, K. I. Gałczyński „Teatrzyk Zielona Gęś“, R. Kosik (pasirinkta knyga), S. Marciniak „Historia Polski dla Piotrka“, A. Mickiewicz „Pan Tadeusz“ (fragmenty sceny z koncertem Wojskiego, polowanie), R. Mieczkowski (1–2 apysakos), E. Niziurski (pasirinkta knyga), K. Paterson „Most do Terabithii“, J. R. R. Tolkien „Hobbit, czyli tam i z powrotem“, J. Podsiadło „Czerwona kartka dla Sprężyny“ (arba kita pasirinkta knyga), H. Sienkiewicz „Janko Muzykant“ (arba kita pasirinkta novelė), W. Syrokomla „Gawędy“ (1-2), J. Styszyńska „Idol. Maria Skłodowska-Curie“, S. Szmaglewska „Czarne stopy“, D. Terakowska „Córka Czarownic“ arba „Lustro pana Grymsa“ ir kt.
Biblijos fragmentai: pvz. „Przypowieść o siewcy“, „Przypowieść o talentach“.
Mitai: pvz. „Tezeusz i Ariadna“, „Orfeusz i Eurydyka“, „Dedal i Ikar“.
Šiuolaikinių ir klasikinių autorių eilėraščiai pasirinktinai: K. Iłłakowiczówna, K. I. Gałczyński, H. Januszewska, J. Kochanowski, J. Kofta, J. Kulmowa, A. Mickiewicz, Cz. Miłosz, A. Rybałko, J. Słowacki, W. Szymborska, D. Wawiłow ir kt.
Lyrikos analizė. Analizuojant lyrikos tekstą mokomasi apibūdinti lyrinį subjektą, adresatą; nusakyti temą, nuotaiką, pagrindinę teksto mintį ir prasmę; išskirti poetinius vaizdus; atpažinti eilėdaros elementus (eilutę, strofą, rimą, ritmą).
Epikos analizė. Analizuojant epikos tekstą mokomasi aptarti vaizduojamo pasaulio elementus (veikėją, laiką, įvykį, siužetą); nusakyti pasakojimą pirmuoju ar trečiuoju asmeniu ir nurodyti jo funkcijas kūrinyje; nurodyti pagrindinį ir kitus kūrinio veikėjus ir apibūdinti jų ypatybes ir poelgius; nusakyti temą ir pagrindinę teksto mintį; išskirti ir paaiškinti realistinius ir fantastinius elementus; aptarti kūrinio konstrukcijos elementų funkcijas (ekspoziciją, veiksmo užuomazgą, vyksmą, kulminaciją ir atomazgą).
Dramos analizė. Analizuojant dramos tekstą mokomasi atpažinti dramos elementus (aktą, sceną, veikėją, dialogą, remarką). Mokosi suvokti poezijos, prozos ir dramos kūrinio pagrindinius skirtumus.
Literatūros žanrų atpažinimas. Mokomasi atpažinti skaitomo kūrinio žanrą ir nurodyti žanro – apsakymas, baladė, legenda, mitas, romanas – ypatybes.
Meninė kalba ir jos funkcijos. Mokomasi atpažinti tekste epitetą, palyginimą, retorinį kreipinį, klausimą, perkeltinės reikšmės žodžius, mažybinius žodžius, pakartojimą, garsų pamėgdžiojimą, anaforą, retorinius klausimus ir nustatyti jų funkcijas.
Grožinio teksto interpretavimas ir vertinimas. Mokomasi interpretuoti ir vertinti grožinį tekstą: paaiškinti netiesiogiai pasakytas mintis remiantis savo žinojimu ir vertybėmis; išsakyti įspūdį, aptarti grožiniame kūrinyje vaizduojamas situacijas; apibūdinti grožinio teksto nuotaiką ir išsakyti savo nuomonę; palyginti du panašios tematikos tekstus pagal nurodytus lengvai atpažįstamus kriterijus.
Kitų kultūros tekstų interpretavimas ir vertinimas. Mokomasi interpretuoti kitus kultūros tekstus skiriant daugiau dėmesio spektaklio ar filmo interpretavimui: išskirti spektaklio elementus (režisierių, aktorių, vaidmenį, sceną, dekoraciją, kostiumą, muziką); suprasti, kas yra literatūros kūrinio adaptavimas, atskleisti literatūrinio teksto ir jo adaptavimo skirtumus.
Pateikiamos įvairios kultūrinio ugdymo formos, kurių tikslas – padėti įtvirtinti per kalbos ir literatūros pamokas įgytas žinias ir gebėjimus, tobulinti kritinio mąstymo gebėjimus, ugdyti kūrybiškumą, socialinius emocinius įgūdžius, pilietines nuostatas atliekant mokomąsias užduotis:
teatro, muziejaus, kino teatro lankymas;
pamokos įvairiose kultūrinėse erdvėse (pvz., edukacinės ekskursijos, teminiai užsiėmimai, dirbtuvės), susietos su tam tikromis temomis ir kūriniais;
projektinė veikla (dalykiniai ir tarpdalykiniai projektai; mokykliniai ir regioniniai projektai);
mokykliniai, tarpmokykliniai ir respublikiniai renginiai (pvz., konkursai, olimpiados, festivaliai);
bendradarbiavimas su kultūros institucijomis (pvz., bibliotekomis, muziejais, teatrais, meno mokyklomis ir kt.).
7–8 klasių koncentras
7 klasė
Mokomasi aktyviai klausytis amžiaus tarpsnį atitinkančių grožinių ir negrožinių tekstų iš įvairių šaltinių (pvz., televizijos ir radijo laidų), perteikiamų įvairių kalbėtojų natūraliu tempu, tembru, skirtingomis intonacijomis, formuluoti teksto temą, tikslą, pagrindinę mintį. Mokomasi suprasti, išsamiai ir nuosekliai perteikti turinį (informaciją), teksto autoriaus intenciją. Mokomasi atskleisti išreikštus požiūrius, nagrinėti netiesiogiai išreikštas mintis, kalbinės raiškos elementus. Mokomasi kritiškai vertinti informaciją, išsakyti ir pagrįsti savo nuomonę apie išgirstą informaciją, remtis asmenine patirtimi, tekstu, specifinėmis žiniomis. Mokomasi lyginti ir vertinti skirtingos raiškos elementus. Mokomasi taikyti aktyvaus klausymosi strategijas: nusiteikti klausyti, suprasti, išskirti reikšmingą informaciją, daryti išvadas, kelti kontekstą tikslinančius klausimus.
Mokomasi inicijuoti, palaikyti ir plėtoti pokalbį, remiantis asmenine, kultūrine patirtimi. Mokomasi išreikšti ir paaiškinti savo nuomonę, pritarti ar prieštarauti, pasirinkti tinkamą kalbinę raišką. Pratinamasi aktyviai dalyvauti diskusijoje, siekti tiesos, išskirti konkrečią temą (objektą), prieštarauti, sutarti, reikšti ir pagrįsti savo nuomonę (poziciją). Mokomasi žodinės diskusijos teiginius pasižymėti raštu, apibendrinti, kas buvo išgirsta, tinkamai kelti klausimus. Mokomasi ginčo taisyklių, išreikšti ir paaiškinti savo nuomonę, pritarti ar prieštarauti, tinkamai laikantis kalbos ir laikysenos (pvz., veido išraiškos, gestų) etiketo, priimti bendrą sprendimą. Mokomasi laikytis mandagaus bendravimo principų, kurti teigiamus tarpusavio santykius. Mokomasi etiškai ir saugiai bendrauti oficialioje ir neoficialioje komunikacinėje situacijoje, virtualioje erdvėje, laikytis bendradarbiavimo principų (pvz., pokalbyje, diskusijoje, ginče, komandiniame darbe).
Mokomasi taisyklingos bendrinės kalbos tarimo, kirčiavimo, intonavimo normų. Mokomasi pristatyti žodžiu parengtą rišlų ir vaizdingą tekstą, logiškai plėtoti temą ir mintį, paisyti trinarės struktūros, vartoti retorines ir neverbalinės raiškos priemones. Mokomasi derinti tekstą su iliustracine medžiaga, naudojantis technologijomis ir internetiniais ištekliais. Mokomasi informacinės kalbos specifikos: formuojami įgūdžiai parengti (planuoti, rengti ir sakyti) viešosios kalbos tekstą atsižvelgiant į temos pobūdį, tikslus ir poveikį klausytojui, tikslingai vartoti retorines (leksines, sintaksines) ir neverbalines raiškos priemones, paremti pristatymą vaizdine medžiaga. Pratinamasi žymėti pastabas klausantis pranešimo. Pratinamasi užduoti klausimus pristatančiam, užsirašyti reikalingą informaciją ir pasižymėti šaltinius (klausantis pristatymo), apibendrinti ir interpretuoti (žodžiu) išklausytą pristatymą (kalbą). Mokomasi taikyti kalbėjimo strategijas: pristatyti tekstą žodžiu, naudotis planu, užrašais ar vaizdine medžiaga. Aptarti savo ir kitų kalbėtojų pranešimus, turinį ir raiškos privalumus ir trūkumus, atsižvelgti į suteiktą grįžtamąją informaciją, panaudoti ją tobulinant pranešimą.
Mokomasi sklandžiai ir sąmoningai skaityti skirtingais būdais įvairius tekstus, intonacija perteikti teksto prasmę ir nuotaiką. Mokomasi taikyti skaitymo strategijas: pasirinkti skaitymo rūšį (apžvalginis, atrenkamasis), pasižymėti svarbią informaciją, pasitikslinti žodžių reikšmę tradiciniuose ir skaitmeniniuose žodynuose, žinynuose.
Mokomasi atpažinti tiesioginę ir netiesioginę informaciją, suprasti teksto autoriaus intenciją, susieti, palyginti, grupuoti ir apibendrinti skirtingos raiškos informaciją iš kelių įvairių šaltinių, įvertinti šaltinio patikimumą. Mokomasi nurodyti esmines ir neesmines detales, faktus, sudėlioti veiksmų seką, nurodyti priežasties ir pasekmės ryšius, įvardyti teksto temą, problemą, idėjas ir vertybes, kelti hipotezes, atpažinti raiškos priemones, paaiškinti jų prasmę ir tikslingumą; aptarti teksto vertę, problemas; išreikšti ir pagrįsti savo nuomonę apie tekstą.
Skaitomi platesnį socialinį kultūrinį kontekstą apimantys įvairios paskirties ir įvairiems adresatams (jaunimui ir plačiajai visuomenei) skirti tekstai knygose, periodiniuose leidiniuose, internete (publicistiniai, dalykiniai, informaciniai) ir kitose medijose (pvz., anketa, interviu, enciklopedijų, žinynų straipsniai, dienoraščiai, atsiminimai; reklama, nesudėtingos schemos, elektroninis tekstas, periodikos leidiniai, televizijos ir radijo laidos, filmai, spektakliai). Mokomasi naudotis skaitmenine biblioteka.
Teksto kūrimo gebėjimai. Mokomasi atrinkti medžiagą, parinkti ir pateikti pavyzdžius, argumentus. Mokomasi komentuoti loginius ryšius tarp teksto dalių. Tobulinami gebėjimai motyvuotai išskirti pastraipas. Mokomasi naudotis grafinėmis teksto rišlumo priemonėmis. Mokomasi rašyti logiškos trinarės struktūros samprotaujamąjį rašinį nesudėtinga problemine tema. Mokomasi aptarti viešosios kalbos tikslą, temą ir suplanuoti jos struktūrą. Mokomasi kurti žodžiu ir raštu glaustąjį ir detalųjį pasakojimo ir aprašymo tipo teksto atpasakojimą. Siekiant teksto (sakinių ar teksto fragmentų ar pastraipų) rišlumo mokomasi pasirinkti tinkamas leksikos ir gramatikos formas (pvz., sinonimus, antonimus, įvardžius, jungtukus).
Strategijos. Mokomasi nagrinėti temą, išskirti potemes, pagrindinę mintį ir jos sudedamąsias dalis, planuoti teksto struktūrą. Mokomasi kurti samprotavimo tekstą remiantis analize, lyginimu, klasifikacija ar (ir) pagal anksčiau pažintus aiškinimo modelius. Mokomasi naudotis ankščiau pažintomis ir naujomis teksto kūrimo strategijomis (naudojimasis kompiuterių programomis rašybai tikrinti, planavimo ir dėstymo strategijos, informacijos radimas ir atranka ir pan.). Mokomasi redaguoti tekstą pagal pateiktus kriterijus.
Mokomasi kurti įvairaus pobūdžio tekstus, paisant žanro reikalavimų, atsižvelgiant į adresatą ir komunikavimo situaciją: teksto ir filmo atpasakojimas, paveikslo aprašymas ir interpretavimas, vidinių išgyvenimų, situacijos aprašymas, literatūrinio veikėjo charakteristika, trumpas samprotavimo rašinys, trumpa viešoji kalba, informacinis užrašas, asmeninis laiškas, elektroninis laiškas, kūrybiniai bandymai.
Rašymas ir rašyba. Rašoma sklandžiai, aiškiai ir taisyklingai taikant rašybos ir kalbos kultūros taisykles, estetiškai ir logiškai išdėstant tekstą puslapyje. Sklandžiai rašoma kompiuterio ar telefono klaviatūra. Mokomasi formatuoti kompiuterinį tekstą (šrifto dydis ir tipas, šriftų tipai, tarpai tarp eilučių, tarpas ir t.t.). Tobulinami įgūdžiai taikyti rašybos taisykles. Plėtojant žodyną ir mokantis gramatikos pagrindų mokomasi naujų žodžių ir jų gramatinių formų, priešdėlių, priesagų rašybos. Mokomasi rašyti paveikslo, filmo bibliografinį aprašymą. Mokomasi tinkamai įterpti citatas į tekstą.
Teksto grafinis apipavidalinimas. Mokomasi parinkti įvairią iliustracinę medžiagą teksto fragmentams, aptarti vaizdinės medžiagos ryšį su tekstu.
Rašyba. Mokomasi rašyti sutrumpinimus ir santrumpas, dalelytę „nie“ su skirtingomis kalbos dalimis, sudėtinius žodžius ir sudėtinius pavadinimus. Tobulinami taisyklingos rašybos įgūdžiai.
Susipažįstama su sąvokomis: kalbos padargai, garsų asimiliacija. Mokomasi balsių ir priebalsių klasifikacijos. Atliekami tarties, kirčiavimo ir dikcijos pratimai.
Mokomasi plėtoti žodyną pagal kalbinės veiklos temas, aiškinama atitinkamų semantinių grupių žodžių daryba. Paaiškinama sudurtinių žodžių struktūra, skiriamos jų rūšys (lenk. zrosty, złożenia właściwe, złożenia z cząstkami obcego pochodzenia typu multi-, hiper-), pagal tam tikrus modelius mokomasi sudaryti sudurtinius daiktavardžius ir būdvardžius. Susipažįstama su homonimais, mokomasi juos apibūdinti, pateikti pavyzdžių. Aptariami tarpkalbiniai homonimai (pvz., lenk. zakazać – rus. заказать). Mokomasi naudotis spausdintiniais ir skaitmeniniais žodynais, rasti juose homonimus. Frazeologizmai skiriami pagal reikšmę (lenk. idiomy i frazemy). Mokomasi atpažinti ir apibūdinti frazeologizmus, aptarti jų kilmę. Mokomasi vartoti frazeologizmus atsižvelgiant į jų stilistinį atspalvį. Mokomasi atpažinti ekspresyviąją leksiką, jos stilistinius (lenk. podniosły, potoczny) ir emocinius atspalvius, vartoti ją atitinkamame bendravimo kontekste.
Kartojamos, gilinamos ir taikomos naujuose kontekstuose įgytos 5–6 klasėse žinios apie kalbos dalis ir tobulinami jų kaitybos įgūdžiai.
Daiktavardžiai. Mokomasi vartoti tinkamas daiktavardžių, turinčių sudėtingesnius linksniavimo modelius (pvz., „wilnianin“, „muzeum“), formas.
Skaitvardžiai. Mokomasi linksniuoti visus kelintinius skaitvardžius ir taikyti tinkamas jų formas sakinyje; taisyklingai linksniuoti konstrukcijas, susidedančias iš kelių skaitvardžių. Mokomasi tinkamai vartoti kuopinius skaitvardžius ir taisyklingai juos linksniuoti.
Veiksmažodžiai. Mokomasi taisyklingai sudaryti veiksmažodžių tariamosios nuosakos formas, vartoti atitinkamas asmenų galūnes, giminės formas. Mokomasi tinkamai vartoti jas sudėtiniuose aplinkybės sakiniuose ir prašymuose. Mokomasi atpažinti, apibūdinti neasmenuojamas veiksmažodžio formas (bendratis, dalyvis, beasmenės formos su priesagomis „-no“, „-to“ ir sangrąžos dalele „się“) ir tinkamai jas vartoti. Mokomasi taisyklingai sudaryti skirtingas dalyvių rūšis ir tikslingai vartoti juos sakinyje.
Sakinio dalys. Mokomasi atpažinti ir nusakyti sakinio dalių reiškimą įvairiomis kalbos dalimis. Mokomasi vientisinio sakinio struktūros schemos. Laikomasi taisyklingos žodžių, ypač pažyminio, tvarkos sakinyje.
Žodžių junginiai. Mokomasi atpažinti žodžių junginių rūšis (derinimas, valdymas, šliejimas). Susipažįstama su tam tikrų veiksmažodžių ir būdvardžių valdymo ypatumais, mokomasi vartoti taisyklingas papildinio formas (pvz., bendratį ar veiksmažodinį daiktavardį).
Sudėtiniai sakiniai ir skyryba. Mokomasi atpažinti ir nusakyti pusdalyvinį ar padalyvinį sakinio atitikmenį (lenk. imiesłowowy równoważnik zdania), teisingai vartoti jo skyrybos taisykles. Mokomasi taisyklingai vartoti tiesioginės ir netiesioginės kalbos skyrybą.
Mokomasi teisingai keisti tiesioginę kalbą netiesiogine kalba. Mokomasi apibūdinti citatų pateikimo būdus, citatų skyrybos. Mokomasi atpažinti ir nusakyti kabučių naudojimo atvejus skirtinguose sakinių tipuose, praktiškai naudoti kabutes.
Mokomasi apibūdinti mokslo populiarinimo tekstų paskirtį ir jų kalbos ypatumus. Mokomasi nurodyti Lietuvoje vartojamų kalbų poveikį lenkų kalbos žodžių reikšmei, žodžių junginių struktūrai (pvz., linksnio forma, prielinksninė konstrukcija) ir žodžių tvarkai sakinyje.
Mokomasi įvairiais aspektais nagrinėti pateiktas privalomas temas pasirinktuose grožinės literatūros kūriniuose ir įvairiuose kultūros tekstuose.
Jausmų sūkuryje.
Pasaulėžiūra. Mano ir kitų žmonių pasauliai.
Idealai. Autoritetai. Jauno žmogaus vertybių ugdymas.
Menas ir menininkai. Kūrėjas ir jo darbas.
Atsižvelgiant į mokinių amžių ir jų interesus, pateiktą nagrinėjamų kūrinių problematiką, skaityti ir nagrinėti pasirenkami kūriniai arba jų ištraukos: įvairių rūšių ir žanrų; klasikinių ir šiuolaikinių autorių; žymiausių lenkų ir užsienio literatūros atstovų; autorių, kurių kūryba ar biografija susijusi su Lietuva; įvairių literatūros tipų – istorinio, nuotykių, komiškosios, fantastinės; kiti kultūros tekstai (pvz., spektakliai, filmai, publicistika, muzikos kūriniai, televizijos laidos, dailė ir grafika, komiksai, reklama ir pan.). Rinkdamasis tekstus, mokytojas atsižvelgia, kad mokiniai turėtų perskaityti ir aptarti bent 6 stambesnės formos kūrinius (romanus, apysakas, dramas) ir keletą smulkesnių žanrų kūrinių (apsakymų, eilėraščių ir pan.).
D. Defoe „Przypadki Robinsona Kruzoe“, Ch. Dickens „Opowieść wigilijna“, A. Domańska „Historia żółtej ciżemki“ (fragmentas „Święty Kazimierz“), A. de Saint-Exupery „Mały Książę“, I. Jurgielewiczowa „Ten obcy“ (arba kitas pasirinktas romanas), K. I. Gałczyński „Teatrzyk Zielona Gęś“, J. Kochanowski, pasirinkta giesmė, „Treny“ (2–3 pasirinktinai), I. Krasicki „Żona modna“, J. I. Kraszewski „Kunigas“, S. Lem (1–2 apsakymai) K. Makuszyński „Szatan z siódmej klasy“, A. Mickiewicz „Świtezianka“ (ir kt.), „Grażyna“, W. Piotrowicz 1–2 apsakymai (iš tomo „Moja czasoprzestrzeń“), A. Mickiewicz „Dziady cz. II“, S. Mrożek „Lew“, M. Musierowicz (pasirinkta knyga), A. Onichimowska (1–2 apsakymai), B. Prus „Z legend dawnego Egiptu“ ir pasirinkta novelė („Sen“ ir (arba) „Omyłka“), K. Pranić „Ela-Sanela“, W. S. Reymont „Chłopi“ (fragmentas „Wigilia u Boryny“), H. Sienkiewicz „Latarnik“, W. Syrokomla „Margier“ (fragmentai), M. Szczygielski „Serce Neftydy“, S. Żeromski „Syzyfowe prace“ (ištrauka Zygier recytuje „Redutę Ordona”) ir kt.
Šiuolaikinių ir klasikinių autorių eilėraščiai pasirinktinai: R. Brandstaetter, K. Iłłakowiczówna, A. Mickiewicz, Cz. Miłosz, J. Lec, A. Rybałko, J. Słowacki, W. Szymborska, M. Świetlicki, J. Twardowski ir kt.
Lyrikos analizė. Analizuojant lyrikos tekstą mokomasi apibūdinti lyrinį subjektą, adresatą; atpažinti eilėdaros elementus (eilutę, strofą, rimą); nusakyti eilėraščio vyksmo sudedamąsias dalis (situacijos pradžią, kas vyksta, lyrinio subjekto nuotaikas, jausmų ir minčių apibūdinimą, poetinius vaizdus).
Epikos analizė. Analizuojant epikos tekstą mokomasi aptarti vaizduojamo pasaulio elementus (laiką, vietą, įvykį, siužetą); palyginti veikėjus, jų santykius, nuotaikas, jausmus, mintis; aptarti tiesioginę, netiesioginę veikėjo charakteristiką; atpažinti pasakojimą pirmuoju ir trečiuoju asmeniu ir nurodyti jo funkciją kūrinyje; nurodyti pagrindinį ir kitus kūrinio veikėjus ir apibūdinti jų ypatybes; nusakyti temą ir pagrindinę teksto mintį; aptarti kūrinio konstrukcijos elementų funkcijas (ekspoziciją, veiksmo užuomazgą, vyksmą, kulminaciją ir atomazgą).
Dramos analizė. Analizuojant dramos tekstą mokomasi nurodyti ir aptarti dramos elementus (aktą, sceną, siužetą, veikėją, remarką, monologą, dialogą); paaiškinti motyvą ir veiksmus; analizuoti veikėjų charakterius ir elgesio priežastis, palyginti charakterius.
Literatūros žanrų atpažinimas. Mokomasi atpažinti skaitomo kūrinio žanrą ir nurodyti žanro – baladė, novelė, rauda (tren), romanas, satyra, sonetas – ypatybes.
Meninė kalba ir jos funkcijos. Mokomasi atpažinti tekste epitetą, palyginimą, retorinį kreipinį, perkeltinės reikšmės žodžius, mažybinius žodžius, pakartojimą, garsų pamėgdžiojimą, retorinius klausimus, simbolius ir nustatyti jų funkcijas.
Grožinio teksto interpretavimas ir vertinimas. Mokomasi interpretuoti ir vertinti grožinį tekstą: pateikti savo supratimą apie kūrinį ir jį pagrįsti; aptarti aktualias paaugliams problemas skaitomuose tekstuose; nagrinėti literatūros kūrinius remiantis visuotinėmis vertybėmis; taikant istorijos ir kultūros žinias; interpretuoti literatūros kūrinius taikant būtinąjį kontekstą, pvz., biografinį, kultūrinį, socialinį; palyginti panašios tematikos tekstus.
Kitų kultūros tekstų interpretavimas ir vertinimas. Mokomasi interpretuoti kitus kultūros tekstus skiriant daugiau dėmesio paveikslo ir grafikos interpretavimui: suprasti vaizduojamojo meno specifiką; nurodyti pagrindinę meno kūrinio informaciją (autorių kilmę, kūrinio sukūrimo datą, vietą, kur eksponuojamas); nusakyti temą, situaciją, kompoziciją, šviesą, spalvas; aptarti personažą / veikėją; interpretuojant kūrinį pateikti savo įspūdį, nuomonę, refleksiją; apibūdinti nagrinėjamų kultūros tekstų estetinę vertę.
Pateikiamos įvairios kultūrinio ugdymo formos, kurių tikslas – padėti įtvirtinti per kalbos ir literatūros pamokas įgytas žinias ir gebėjimus, tobulinti kritinio mąstymo gebėjimus, ugdyti kūrybiškumą, socialinius emocinius įgūdžius, pilietines nuostatas atliekant mokomąsias užduotis:
teatro, muziejaus, kino teatro lankymas;
pamokos įvairiose kultūrinėse erdvėse (pvz., edukacinės ekskursijos, teminiai užsiėmimai, dirbtuvės), susietos su tam tikrais literatūriniais kūriniais arba temomis;
projektinė veikla (dalykiniai ir tarpdalykiniai projektai; mokykliniai, regioniniai ir respublikiniai projektai);
mokykliniai, tarpmokykliniai ir respublikiniai renginiai (pvz., konkursai, olimpiados, festivaliai);
bendradarbiavimas su kultūros institucijomis (pvz., bibliotekomis, teatrais, kino teatrais, muziejais, galerijomis, meno mokyklomis ir kt.).
8 klasė
Mokomasi aktyviai klausytis amžiaus tarpsnį atitinkančių grožinių ir negrožinių tekstų iš įvairių šaltinių (pvz., televizijos ir radijo laidų), perteikiamų įvairių kalbėtojų natūraliu tempu, tembru ir skirtingomis intonacijomis, formuluoti teksto temą, tikslą, pagrindinę mintį, kelti hipotezes. Mokomasi suprasti, išsamiai ir nuosekliai perteikti turinį (informaciją), teksto autoriaus intenciją. Mokomasi atskleisti išreikštus požiūrius, nagrinėti netiesiogiai išreikštą informaciją ir mintis, kalbinės raiškos ir stiliaus elementus. Įtvirtinami įgūdžiai kritiškai vertinti informaciją, išsakyti ir pagrįsti savo nuomonę apie išgirstą informaciją, remtis asmenine patirtimi, tekstu, specifinėmis žiniomis. Mokomasi lyginti ir vertinti skirtingos raiškos elementus. Mokomasi taikyti aktyvaus klausymosi strategijas: nusiteikti klausyti, suprasti, išskirti reikšmingą informaciją, daryti išvadas, kelti klausimus tikslinant, aiškinantis kontekstą.
Mokomasi inicijuoti, palaikyti ir plėtoti pokalbį, remiantis asmenine, socialine, kultūrine patirtimi. Įtvirtinami įgūdžiai išreikšti ir paaiškinti savo nuomonę, pritarti ar prieštarauti, pasirinkti tinkamą kalbinę raišką. Mokomasi aktyviai dalyvauti diskusijoje, siekti tiesos, išskirti konkrečią temą (objektą), prieštarauti, sutarti, reikšti ir pagrįsti savo nuomonę (poziciją). Mokomasi žodinės diskusijos teiginius pasižymėti raštu, apibendrinti, kas buvo išgirsta, tinkamai iškelti klausimus. Mokomasi paisyti ginčo taisyklių, išreikšti ir paaiškinti savo nuomonę, pritarti ar prieštarauti, tinkamai laikantis kalbos ir laikysenos (pvz., veido išraiškos, gestų) etiketo, priimti bendrą sprendimą. Mokomasi laikytis mandagaus bendravimo principų, kurti teigiamus tarpusavio santykius. Mokomasi etiškai ir saugiai bendrauti oficialioje ir neoficialioje komunikacinėje situacijoje, virtualioje erdvėje, laikytis bendradarbiavimo principų (pvz., pokalbyje, diskusijoje, ginče, komandiniame darbe).
Mokomasi taisyklingos bendrinės kalbos tarimo, kirčiavimo, intonavimo normų. Mokomasi pristatyti žodžiu parengtą rišlų ir vaizdingą tekstą, logiškai plėtoti temą ir mintį, paisyti trinarės struktūros, vartoti retorines ir neverbalinės raiškos priemones. Mokomasi derinti tekstą su iliustracine medžiaga, naudotis technologijomis ir internetiniais ištekliais. Mokomasi informacinės kalbos specifikos: parengti (planuoti, rengti ir sakyti) viešosios kalbos tekstą atsižvelgiant į temos pobūdį, tikslus ir poveikį klausytojui, tikslingai vartoti retorines (leksines, sintaksines) ir neverbalines raiškos priemones, paremti pristatymą vaizdine medžiaga. Mokomasi žymėti pastabas klausantis pranešimo. Mokomasi užduoti klausimus pristatančiam, užsirašyti reikalingą informaciją ir pasižymėti šaltinius (klausantis pristatymo), apibendrinti ir interpretuoti (žodžiu) išklausytą pristatymą (kalbą). Mokomasi taikyti kalbėjimo strategijas: pristatyti tekstą žodžiu, naudotis planu, užrašais ar vaizdine medžiaga. Aptarti savo ir kitų kalbėtojų pranešimus, turinį ir raiškos privalumus ir trūkumus, atsižvelgti į suteiktą grįžtamąją informaciją, panaudoti ją tobulinant pranešimą.
Mokomasi sklandžiai ir sąmoningai skaityti skirtingais būdais įvairius tekstus, intonacija perteikti teksto prasmę ir nuotaiką. Mokomasi taikyti skaitymo strategijas: pasirinkti skaitymo rūšį (apžvalginis, atrenkamasis, analitinis), pasižymėti svarbią informaciją, reikšmingus žodžius, rasti svarbiausią informaciją ir detales (išrašyti mintis, pabraukti reikiamą informaciją, formuluoti tezes), sudaryti įvairias schemas.
Mokomasi atpažinti tiesioginę ir netiesioginę informaciją, suprasti teksto autoriaus intenciją; susieti, palyginti, grupuoti ir apibendrinti skirtingos raiškos informaciją iš kelių įvairių šaltinių. Mokomasi įvardyti teksto temą, problemą, idėjas ir vertybes, nurodyti esmines ir neesmines detales, faktus, atpažinti raiškos priemones, paaiškinti jų prasmę ir tikslingumą; aptarti teksto vertę, problemas, idėjas, vertybes, išreikšti savo nuomonę apie tekstą; įvertinti informacijos šaltinio patikimumą, informacijos objektyvumą ir subjektyvumą.
Skaitomi platesnį socialinį kultūrinį kontekstą apimantys įvairios paskirties ir įvairiems adresatams (jaunimui ir plačiajai visuomenei) skirti tekstai knygose, periodiniuose leidiniuose, internete (publicistiniai, dalykiniai, informaciniai) ir kitose medijose (pvz., anketa, interviu, enciklopedijų, žinynų straipsniai, diskusiniai ir mokslo populiarieji straipsniai, dienoraščiai, atsiminimai; reklama, nesudėtingos schemos, elektroninis tekstas, periodikos leidiniai, internetinių diskusijų forumai, televizijos ir radijo laidos, filmai, spektakliai).
Teksto kūrimo gebėjimai. Gilinami gebėjimai nagrinėti samprotaujamojo rašinio temą, mokomasi išlaikyti ir aptarti kuriamo teksto temos vientisumą. Mokomasi formuluoti kuriamo teksto pagrindinę mintį, tezę ar hipotezę. Mokomasi plėtoti mintį, suskirstyti pagrindinę mintį į teiginius. Mokomasi teksto planavimo ir argumentavimo struktūros. Mokomasi parinkti ir pateikti argumentus, reikšti mintis ir nuomones rišliu tekstu. Mokomasi motyvuotai išskirti pastraipas. Pratinamasi siekiant teksto (sakinių ar teksto fragmentų ar pastraipų) rišlumo tinkamai vartoti leksines ir gramatines konstrukcijas (pvz., sinonimus, antonimus, įvardžius, prieveiksmius, jungtukus, žodžių tvarką sakinyje), redaguoti tekstą pagal kriterijus.
Strategijos. Pratinamasi taikyti išmoktas teksto kūrimo strategijas. Mokomasi redaguoti tekstą taikant įgytas kalbos žinias ir naudojantis įvairiais elektroniniais ir neelektroniniais žodynais ir kitais informacijos šaltiniais.
Mokomasi kurti įvairaus pobūdžio tekstus, paisant žanro reikalavimų: skulptūros, fotografijos aprašymą, lyginamąją charakteristiką, anotaciją, recenziją, trumpą samprotavimo rašinį, trumpą viešąją kalbą, prašymą, gyvenimo aprašymą (CV), asmeninį laišką, elektroninį laišką, kūrybinius bandymus.
Rašymas ir rašyba. Rašoma sklandžiai, aiškiai ir taisyklingai taikant rašybos ir kalbos kultūros taisykles, estetiškai ir logiškai išdėstant tekstą puslapyje. Sklandžiai rašoma kompiuterio klaviatūra. Mokomasi redaguoti kompiuterinį tekstą. Mokomasi taikyti rašybos taisykles. Mokomasi naujų žodžių, pavadinimų ir jų gramatinių formų rašybos. Mokomasi rašyti elektroninio ištekliaus, skulptūros, fotografijos bibliografinį aprašymą, sutrumpinimus ir santrumpas, svetimžodžius. Rašant informacinį tekstą, mokomasi rašyti greitai, taikant santrumpas ir sutrumpinimus, simbolius ir kitas strategijas.
Teksto grafinis apipavidalinimas. Mokomasi naudoti įvairią iliustracinę medžiagą, pasitelkiant technologijas ir internetinius išteklius, mokomasi derinti verbalinę ir iliustracinę medžiagą. Mokomasi tinkamai išdėstyti tekstą ir iliustracijas puslapyje.
Kartojamos ir gilinamos įgytos žemesnėse klasėse žinios, mokomasi taikyti ir tobulinti įgūdžius naujuose kalbos vartojimo kontekstuose.
Mokomasi plėtoti žodyną pagal nurodytas kalbinės veiklos temas, aiškinama atitinkamų semantinių grupių žodžių daryba. Mokomasi sudaryti vedinius (daiktavardžius ir būdvardžius) iš prielinksninių konstrukcijų (pvz., „międzyszkolny“).
Supažindinama su sutrumpinimais ir santrumpomis, pateikiami jų pavyzdžiai ir paaiškinama struktūra.
Supažindinama su sąvoka hiperonimai (lenk. wyrazy o znaczeniu ogólnym). Mokomasi paaiškinti jų stilistinę funkciją, pateikti pavyzdžių, vartoti kalbinėje veikloje.
Frazeologizmai skiriami pagal sintaksinę struktūrą (lenk. wyrażenia, zwroty, porównania i frazy), mokomasi kaupti ir tinkamai vartoti naujus frazeologizmus ir sustabarėjusius žodžių junginius (lenk. związki łączliwe). Naudojamasi įvairiais frazeologijos ir kitais žodynais.
Kartojamos, gilinamos ir taikomos naujuose kontekstuose įgytos 5–7 klasėse žinios apie kalbos dalis ir tobulinami jų kaitybos įgūdžiai.
Daiktavardžiai. Mokomasi vartoti tinkamas daiktavardžių galūnes, taikomi tam tikri galūnių pasirinkimo kriterijai (pvz., vyriškosios giminės vienaskaitos kilmininko linksnio). Mokomasi taisyklingai linksniuoti tikrinius daiktavardžius (asmenvardžius ir vietovardžius) ir vartoti juos sakinyje. Mokomasi nusakyti linksniuojamas ir nelinksniuojamas santrumpas ir skolinius, priskirti juos atitinkamiems linksniavimo modeliams.
Įvardis. Mokomasi vartoti mandagumo įvardį „państwo“ ir tinkamai jį derinti su veiksmažodžių formomis.
Veiksmažodžiai. Mokomasi skirti veikiamąją ir neveikiamąją veiksmažodžio rūšis, taisyklingai sudaryti neveikiamosios rūšies formas, vartoti tinkamus pagalbinius veiksmažodžius (lenk. być, zostać). Mokomasi keisti sakinius su veikiamosios rūšies veiksmažodžių formomis į sakinius su neveikiamosios rūšies veiksmažodžių formomis.
Nekaitomos kalbos dalys. Klasifikuojami ir aptariami sujungiamieji ir prijungiamieji jungtukai. Mokomasi atpažinti dalelytes, paaiškinti jų vaidmenį sakinyje.
Mokomasi sieti kalbos dalis su jų sintaksine funkcija sakinyje.
Mokomasi atpažinti ir aptarti įvairių rūšių sudėtinius sujungiamuosius ir prijungiamuosius sakinius, jų jungimo būdus, mokomasi taisyklingos jų skyrybos. Mokomasi taisyklingai vartoti jungtukus ir atpažinti jų stilistinius atspalvius. Mokomasi taisyklingo kablelio, brūkšnio, kabliataškio, skliaustelių vartojimo.
Aptariami dalykinio stiliaus kalbos ypatumai ir pasirinkti dalykinių tekstų žanrai. Aptariamos skirtingos lenkų kalbos atmainos: bendrinė kalba, tarmės ir žargonas (pvz., jaunimo). Nagrinėjama lenkų jaunimo žargono specifika Lietuvoje, pateikiama žargoninės leksikos pavyzdžių. Aptariamas kitų Lietuvoje vartojamų kalbų poveikis lenkų kalbos sintaksinėms konstrukcijoms (pvz., „u mnie jest“) ir žodžių tvarkai sakinyje.
Pasirinktuose grožinės literatūros kūriniuose ir įvairiuose kultūros tekstuose mokomasi nagrinėti įvairiais aspektais pateiktas privalomas temas.
Jaunystė ir branda. Tikrovė ir svajonės.
Konfliktai ir jų sprendimo būdai.
Gyvenimo modeliai. Egzistencijos džiaugsmas.
Tradicinės vertybės šiuolaikinio žmogaus akimis.
Tapatybės paieškos.
Literatūra ir menas.
Atsižvelgiant į mokinių amžių ir jų interesus, pateiktą nagrinėjamų kūrinių tematiką, skaityti ir nagrinėti pasirenkami kūriniai arba jų ištraukos: įvairių rūšių ir žanrų; klasikinių ir šiuolaikinių autorių; žymiausių lenkų ir užsienio literatūros atstovų; autorių, kurių kūryba ar biografija susijusi su Lietuva; įvairių literatūros tipų – istorinės, nuotykių ar detektyvinės, komiškosios, fantastinės, populiariosios literatūros; priskiriami kitiems kultūros tekstams (pvz., spektakliai, filmai, publicistika, muzikos kūriniai, televizijos laidos, dailė ir grafika, komiksai, reklama ir pan.). Rinkdamasis tekstus, mokytojas atsižvelgia į tai, kad mokiniai turėtų perskaityti ir aptarti bent 6 stambesnės formos kūrinius (romanus, apysakas, dramas) ir keletą smulkesnių žanrų kūrinių (pvz., apsakymų, eilėraščių ir pan.).
M. Białoszewski „Pamiętnik z powstania warszawskiego“, A. C. Doyle „Sherlock Holmes“, M. Hemar (fragmenty tekstów do kabaretów), J. Green „Gwiazd naszych wina“, E. Hemingway „Stary człowiek i morze“, A. Fredro „Zemsta“, A. Kamiński „Kamienie na szaniec“, R. Kapuściński (pasirinkti reportažai) T. Konwicki „Dziura w niebie“, I. Krasicki „Człowiek i zdrowie“, S. Lem (apsakymai pasirinktinai), H. Lee „Zabić drozda“, A. Mickiewicz „Pan Tadeusz“ (Spowiedź Jacka Soplica), S. Mrożek „Artysta“, E. Nowak (pasirinkta knyga), E. Orzeszkowa (pasirinkta novelė, pvz. „Daj kwiatek“), S. Piasecki „Zapiski oficera Armii Czerwonej“, B. Prus „Na wakacjach“, A. Sapkowski „Opowieści o Wiedźminie“ (pasirinkta apysaka), J. Słowacki „Balladyna“, W. Szekspir „Romeo i Julia“, D. Terakowska „Tam, gdzie spadają anioły“, O. Tokarczuk (pasirinktas apsakymas), M. Wańkowicz „Ziele na kraterze“ ir kt.
Eilėraščiai klasikinių ir šiuolaikinių autorių pasirinktinai: pvz. K. K. Baczyński, S. Baliński, K. Iłłakowiczówna, K. I. Gałczyński, Z. Herbert, W. Hulewicz, E. Lipska, H. Mażul, A. Mickiewicz, Cz. Miłosz, T. Różewicz, A. Rybałko, J. Słowacki, E. Stachura, W. Szymborska, J. Sztaudynger, J. Twardowski ir kt.
Lyrikos analizė. Analizuojant lyrikos tekstą mokomasi apibūdinti lyrinį subjektą, adresatą; atpažinti eilėdaros elementus (eilutę, strofą, rimą); nusakyti eilėraščio vyksmo sudedamąsias dalis (situacijos pradžią, kas vyksta, lyrinio subjekto nuotaikas, jausmų ir minčių apibūdinimą, poetinius vaizdus).
Epikos analizė. Analizuojant epikos tekstą mokomasi aptarti vaizduojamo pasaulio elementus (laiką, vietą, įvykį, siužetą); palyginti veikėjus, jų santykius, nuotaikas, jausmus, mintis; aptarti tiesioginę, netiesioginę veikėjo charakteristiką; atpažinti pasakojimą pirmuoju ir trečiuoju asmeniu ir nurodyti jo funkciją kūrinyje; nurodyti pagrindinį ir kitus kūrinio veikėjus ir apibūdinti jų ypatybes; nusakyti temą ir pagrindinę teksto mintį; aptarti kūrinio konstrukcinių elementų funkcijas (ekspoziciją, veiksmo užuomazgą, vyksmą, kulminaciją ir atomazgą).
Dramos analizė. Analizuojant dramos tekstą mokomasi nurodyti ir aptarti dramos elementus (siužetą, veikėją, sceną, aktą, remarką, repliką, monologą, dialogą, prologą); apibrėžti komedijos ir tragedijos sąvokas; paaiškinti motyvą ir veiksmus; analizuoti veikėjų charakterius ir elgesio priežastis, palyginti charakterius.
Literatūros žanrų atpažinimas. Mokomasi atpažinti skaityto kūrinio žanrą – apsakymas, dienoraštis, komedija, memuarai, parabolė, reportažas, romanas, tragedija, sonetas – ir nurodyti jų ypatybes.
Meninė kalba ir jos funkcijos. Mokomasi atpažinti žemesnėse klasėse pažintas meninės (kalbinės) raiškos priemones, susipažįstama su naujomis (meniniu neologizmu, ekspresyviąja leksika), mokomasi atpažinti jas tekste ir nusakyti jų funkcijas. Mokomasi analizuoti kūrinį, remiantis dominuojančiais jo konstrukcijos elementais.
Grožinio teksto interpretavimas ir vertinimas. Mokomasi interpretuoti ir vertinti grožinį tekstą: pateikti savo supratimą apie kūrinį ir jį pagrįsti; aptarti aktualias paaugliams problemas skaitomuose tekstuose; nagrinėti literatūros kūrinius remiantis visuotinėmis vertybėmis; taikant istorijos ir kultūros žinias; interpretuoti literatūros kūrinius taikant būtinąjį kontekstą, pvz., biografinį, istorinį, kultūrinį, filosofinį, socialinį; palyginti panašios tematikos tekstus.
Kitų kultūros tekstų interpretavimas ir vertinimas. Mokomasi interpretuoti kitus kultūros tekstus (pavyzdžiui, grafiką, skulptūrą, fotografiją): suprasti vaizduojamojo meno specifiką; nurodyti pagrindinę meno kūrinio informaciją (autorių, kūrinio sukūrimo datą, vietą, kur eksponuojamas); nusakyti temą, situaciją, kompoziciją, šviesą, spalvas; aptarti personažą / veikėją; interpretuojant kūrinį pateikti savo įspūdį, nuomonę, refleksiją; apibūdinti nagrinėjamų kultūros tekstų estetinę vertę.
Pateikiamos įvairios kultūrinio ugdymo formos, kurių tikslas – padėti įtvirtinti per kalbos ir literatūros pamokas įgytas žinias ir gebėjimus, tobulinti kritinio mąstymo gebėjimus, ugdyti kūrybiškumą, socialinius emocinius įgūdžius, pilietines nuostatas atliekant mokomąsias užduotis:
pamokos įvairiose kultūrinėse erdvėse (pvz., edukacinės ekskursijos, teminiai užsiėmimai, dirbtuvės), susietose su tam tikrais literatūriniais kūriniais arba temomis;
projektinė veikla (dalykiniai ir tarpdalykiniai projektai; mokykliniai ir nacionaliniai projektai);
mokykliniai, tarpmokykliniai ir respublikiniai renginiai (pvz., konkursai, olimpiados, festivaliai);
bendradarbiavimas su kultūros institucijomis (pvz., bibliotekomis, teatrais, kino teatrais, muziejais, galerijomis, meno mokyklomis ir kt.).
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras
9 (I gimnazijos) klasė
Plėtojami įgūdžiai aktyviai klausytis amžiaus tarpsnį atitinkančių grožinių ir negrožinių tekstų iš įvairių šaltinių (pvz., televizijos ir radijo laidų), perteikiamų įvairių kalbėtojų skirtingu tempu, tembru ir skirtingomis intonacijomis, formuluoti teksto temą, tikslą, pagrindinę mintį, kelti hipotezes, analizuoti argumentų tinkamumą. Mokomasi atpažinti stilistinio registro pokyčius. Pratinamasi samprotauti apie tekste keliamas problemas ir sprendimo būdus, interpretuoti ir apibendrinti. Mokomasi atskleisti kalbinės raiškos ir stiliaus elementus, jų funkcijas, pratinamasi įžvelgti teksto nevienareikšmiškumo apraiškas. Mokomasi kritiškai vertinti informaciją (įvertinti informacijos patikimumą), pratinamasi pagrįsti savo nuomonę tinkamais argumentais, remtis asmenine patirtimi, tekstu, specifinėmis žiniomis, sociokultūriniu kontekstu. Mokomasi taikyti aktyvaus klausymosi strategijas: nusiteikti klausyti, suprasti, išskirti reikšmingą informaciją, svarbiausius teiginius, daryti išvadas, kelti klausimus tikslinant, aiškinantis kontekstą.
Mokomasi palaikyti ir plėtoti pokalbį, dalyvauti diskusijoje remiantis asmenine, socialine, kultūrine patirtimi. Mokomasi išsakyti savo požiūrį ir pagrįsti nuomonę, pateikti kontrargumentus, pasirinkti tinkamą kalbinę raišką. Mokomasi debatų taisyklių: diskutuoti konkrečia tema, išsakyti savo požiūrį, pagrįsti nuomonę faktais, duomenimis, gyvenimo pavyzdžiais, tinkamai iškelti klausimus, atremti argumentus. Mokomasi žodinės diskusijos teiginius pasižymėti raštu, konkrečiai, nuosekliai ir logiškai apibendrinti, kas buvo išgirsta, įtikinti savo pozicijos teisumu. Mokomasi laikytis mandagaus bendravimo principų, kurti teigiamus tarpusavio santykius. Mokomasi etiškai ir saugiai bendrauti oficialioje ir neoficialioje komunikacinėje situacijoje, virtualioje erdvėje, laikytis bendradarbiavimo principų (pvz., pokalbyje, diskusijoje, debatuose, komandiniame darbe).
Mokomasi taisyklingos bendrinės kalbos tarimo, kirčiavimo, intonavimo normų. Mokomasi pristatyti žodžiu parengtą rišlų ir vaizdingą tekstą, paisyti minčių dėstymo logikos, trinarės struktūros, vartoti retorines ir neverbalinės raiškos priemones. Mokomasi derinti tekstą su iliustracine medžiaga, naudotis technologijomis ir internetiniais ištekliais. Mokomasi įtikinamos kalbos specifikos: parengti (planuoti, rengti ir sakyti) viešosios kalbos tekstą atsižvelgiant į temos pobūdį, tikslus ir poveikį klausytojui, tikslingai vartoti retorines (leksines, sintaksines) ir neverbalines raiškos priemones, paremti pristatymą vaizdine medžiaga. Mokomasi žymėti pastabas klausantis pranešimo. Mokomasi užduoti klausimus pristatančiam, užsirašyti reikalingą informaciją ir pasižymėti šaltinius (klausantis pristatymo), apibendrinti ir interpretuoti (žodžiu) išklausytą pristatymą (kalbą). Mokomasi taikyti kalbėjimo strategijas: pristatyti tekstą žodžiu, naudotis planu, vaizdine medžiaga. Aptarti savo ir kitų kalbėtojų pranešimus, turinį ir raiškos privalumus ir trūkumus, poveikį klausytojui, sutelkti dėmesį į pagrindinę mintį ir ją pagrindžiančius teiginius. Mokomasi atsižvelgti į suteiktą grįžtamąją informaciją, panaudoti ją pranešimui tobulinti.
Mokomasi susieti žodinę ir vaizdinę, grafinę medžiagą. Mokiniai tobulina skaitymo technikas ir taiko pažintas žemesnėse klasėse strategijas įvairiuose naujuose kontekstuose (pvz., konspektuoja, sudaro schemas, kelia ir tikrina hipotezes, aptaria teksto suvokimą ir kt.).
Mokomasi atpažinti tiesioginę ir netiesioginę informaciją; sieti, lyginti, grupuoti, kritiškai vertinti ir apibendrinti skirtingos raiškos informaciją iš kelių įvairių šaltinių. Skaitant sudėtingesnius tekstus mokomasi įvardyti teksto temą, problemą, nurodyti esmines ir neesmines detales, faktus, aptarti teksto vertę, problemas, idėjas, vertybes, išreikšti savo nuomonę apie tekstą. Mokomasi atpažinti tekstų tipus ir žanrus. Mokomasi jų atpažinti raiškos priemones, paaiškinti prasmę ir tikslingumą; įvertinti informacijos šaltinio patikimumą, informacijos objektyvumą ir subjektyvumą, teksto nevienareikšmiškumą; atpažįsti manipuliacijos ir propagandos apraiškas.
Skaitomi įvairų socialinį kultūrinį kontekstą apimantys įvairaus pobūdžio tekstai knygose, periodiniuose leidiniuose, internete: publicistiniai, dalykiniai, informaciniai ir medijų (pvz., anketa, interviu, enciklopedijų, žinynų straipsniai, diskusiniai, poleminiai ir mokslo populiarieji straipsniai, viešosios kalbos, dienoraščiai, atsiminimai, laiškai, įvairūs skaitmeniniai žodynai; reklama, schemos, elektroninis tekstas, periodikos leidiniai, internetinių diskusijų forumai, televizijos ir radijo laidos, filmai, spektakliai).
Teksto kūrimo gebėjimai. Nagrinėjama kuriamo teksto forma ar žanras, tikslas, adresatas, temos vientisumas, medžiagos atranka. Tobulinami gebėjimai plėtoti mintį, motyvuotai atskirti pastraipas. Susipažįstama su argumentavimo ir įtikinimo būdais, argumentų tipais, kontrargumentų funkcija. Mokomasi tinkamai parinkti ir išreikšti argumentus ir kontrargumentus. Mokomasi aiškiai perteikti kitų žmonių nuomones, pateikti ir argumentuoti savo nuomonę. Mokomasi tikslingai vartoti aprašymo, pasakojimo elementus ir citatas samprotavimo tekste ir viešojoje kalboje. Taisant ir tobulinant tekstą, siekiant teksto taisyklingumo, aiškumo, rišlumo mokomasi tinkamai vartoti leksines ir gramatines konstrukcijas.
Strategijos. Pratinamasi taikyti pažintas strategijas, redaguoti tekstą taikant įgytas kalbos žinias ir tikslingai naudojantis įvairiais elektroniniais ir neelektroniniais žodynais ir kitais informacijos šaltiniais.
Mokomasi kurti įvairaus pobūdžio tekstus, paisant žanro reikalavimų ir atsižvelgiant į komunikacinę situaciją: samprotavimo rašinį, viešąją kalbą, anotaciją (knygos, kito kūrinio), biografinę žinutę (lenk. biogram), nesudėtingo mokslo populiarinimo teksto santrauką, asmeninį laišką, elektroninį laišką, motyvacinį laišką, kūrybinius bandymus (pvz., straipsnis, scenarijus, dienoraštis, tinklaraštis, eilėraščiai, dainų tekstai ir pan.).
Rašymas ir rašyba. Tobulinami įgūdžiai rašyti sklandžiai, aiškiai ir taisyklingai, sklandžiai rašyti kompiuterio ar telefono klaviatūra. Mokomasi rašyti greitai, taikant planą, santrumpas, sutrumpinimus, simbolius ir kitas strategijas. Pagal pateiktus pavyzdžius mokomasi šaltinių bibliografinio aprašo. Tobulinami įgūdžiai taikyti rašybos, skyrybos ir kalbos kultūros taisykles, naudojantis tinkamais šaltiniais.
Teksto grafinis apipavidalinimas. Mokomasi formatuoti kompiuterinį tekstą, panaudoti įvairią iliustracinę medžiagą, tinkamai išdėstyti tekstą ir iliustracinę medžiagą puslapyje ar skaidrėje. Mokomasi grupuoti ir nuosekliai pateikti pasirinktos temos informaciją skaidrėse, pavaizduoti jos elementų tarpusavio ryšius neverbaline forma (pvz., lentelės, schemos ir pan.). Mokomasi tikslingai naudoti informacines technologijas ir internetinius išteklius, derinti verbalinę ir iliustracinę medžiagą.
Kartojamos ir gilinamos įgytos žemesnėse klasėse žinios, mokomasi taikyti ir tobulinti įgūdžius naujuose kalbos vartojimo kontekstuose.
Mokomasi plėtoti žodyną, ypač vartojant abstrakcinę ir specifinę leksiką, susijusią su literatūros ir kultūros raida, naudotis įvairiais žodynais ir žinynais; vartojami įvairūs vedinių ir dūrinių darybos modeliai. Mokomasi skirti įvairius frazeologizmų šaltinius (mitologija, Biblija, literatūra, kasdienis gyvenimas) ir paaiškinti gerai žinomų frazeologizmų kilmę. Mokomasi paaiškinti, kaip leksiniai skoliniai iš kitų kalbų yra susiję su tarpkultūriniais ryšiais, pateikti skolinių pavyzdžių iš skirtingų kalbų.
Kalbos dalys siejamos su jų sintaksiniu vaidmeniu sakinyje ir stilistine teksto raiška. Mokomasi atpažinti kalbos dalis, jų gramatinius požymius sintaksinėje sakinio struktūroje ir meninės raiškos priemonėse. Mokomasi tobulinti jų taisyklingų gramatinių formų vartojimą. Naudojantis įvairiomis vaizdinėmis formomis (pvz., lentelės, žemėlapio), mokomasi sisteminti žinias ir taisyklingų gramatinių formų vartojimo principus. Mokomasi atpažinti tipines žodžių kaitybos klaidas ir taisyti jas nurodytuose tekstuose. Mokomasi naudotis įvairiais norminiais šaltiniais.
Mokamasi sintaksės žinias susieti su teksto stiliaus ir rišlumo reikalavimais. Mokomasi keisti įvairias sintaksines konstrukcijas (pvz., vientisinį sakinį paversti sudėtiniu sakiniu), siekiant stiliaus aiškumo. Siekiant teksto rišlumo, mokomasi žodžių tvarkos sakinyje ir jos svarbos. Mokomasi nusakyti pagrindinių skyrybos ženklų (taško, klaustuko, šauktuko, kablelio, brūkšnio, dvitaškio, daugtaškio, skliaustų, kabučių, kabliataškio) funkcijas ir vartojimo taisykles. Mokomasi atpažinti tipines sintaksines ir skyrybos klaidas ir taisyti jas nurodytuose tekstuose. Mokomasi naudotis įvairiais norminiais šaltiniais.
Aptariama istorinė kalbos kaita, aiškinamasi, kodėl leksika yra greičiausiai kintanti kalbos sistemos dalis. Mokomasi ankstesnių epochų tekstuose rasti pasenusius žodžius, nusakyti jų reikšmę ir paaiškinti jų vaidmenį tekste. Mokomasi skirti indoeuropiečių kalbų svarbiausias grupes (slavų, baltų, germanų, romanų). Susipažįstama su slavų kalbomis ir jų giminystės ryšiais, mokomasi atpažinti panašumus ir skirtumus tarp mokamų slavų kalbų, nusakyti lenkų kalbos leksinius ir gramatinius ypatumus, palyginti su lietuvių kalba. Mokomasi aptarti kitų Lietuvoje vartojamų kalbų poveikį lenkų kalbai, atpažinti šio poveikio pasekmes.

Mokomasi suvokti grožinės literatūros epochų (Antikos, Viduramžių, Renesanso, Baroko, Šviečiamojo amžiaus ir Romantizmo) ir krypčių esminius ypatumus, aptarti jų idėjas skirtinguose kontekstuose. Mokomasi gretinti aptarinėjamos epochos kūrinius su skirtingais kultūros tekstais. Aptariama įvardytų epochų idėjų ir motyvų įtaka šiuolaikinei kultūrai. Mokomasi nagrinėti įvairiais aspektais pateiktas privalomas temas pasirenkant grožinės literatūros kūrinius ir įvairius kultūros tekstus. Skaityti pasirenkami kūriniai arba jų ištraukos. Kiekvienos epochos užsienio literatūros 1 ar 2 kūrinių arba jų ištraukų parinkimas, atsižvelgiant į mokinių amžių ir gebėjimų lygį, integravimo galimybėmis su užsienio kalbomis ir siekiant išvengti kartojimo su lietuvių kalbos ir literatūros dalyko programa.

Biblija ir jos tradicija. Senojo ir Naujojo Testamentų vaizdiniai, herojai ir siužetai: jų interpretacija literatūroje, pvz., krikščioniškoji meilės samprata, auka ir aukojimasis. Bibliniai motyvai literatūros kūriniuose ir įvairiuose kultūros tekstuose.

Antika. Mitų reikšmė antikos ir dabarties žmogaus gyvenimui. Epas – tautinę bendruomenę vaizduojantis, ugdantis ir telkiantis pasakojimas. Epo herojus ir jo kovos prasmė. Epinio pasakojimo poetika. Antikinė drama ir jos reikšmė. Antikiniai motyvai literatūros kūriniuose ir įvairiuose kultūros tekstuose. Garbės ir šlovės sampratos atsispindėjimas įvairiuose literatūros žanruose. Autoriai ir kūriniai pasirinktinai.

Viduramžiai ir jų vaizdavimas literatūroje. Viduramžių žmogaus ir pasaulio samprata. Religinis menas: ištikimybė, garbė, pamaldumas, šventumas, asketizmas, mirties šokis („danse macabre“). Riterių literatūros vaizdiniai, siužetai klasikinėje ir šiuolaikinėje literatūroje. Valdovo vaizdavimas. Valdovo idealas ir jo atsakomybė. Pirmieji religiniai ir pasaulietiški kūriniai lenkų kalba. Šiuolaikinio žmogaus polemika su viduramžių vertybėmis ir idealais. Autoriai ir kūriniai pasirinktinai.

Renesanso kultūra. Renesansas – tai atradimų epocha. Humanistinės vertybės: pasaulio grožis, tikėjimas, garbė, sąžinės ramybė, gėris, darbas, kūrybiškumas, asmenybės harmonija, draugystė, meilė. Renesanso žmogaus bruožai. Tėvynės samprata. Tarnyba Tėvynei. Abiejų Tautų Respublika, jos reikšmė ir kultūrinis gyvenimas. Literatūros kūriniai gimtąja kalba. Jano Kochanovskio literatūros fenomenas. Šekspyro dramaturgijos reikšmė teatro istorijoje. Renesanso bruožai ir humanistinės vertybės šiuolaikinėje kultūroje. Autoriai ir kūriniai: pvz., M. Rej. Jo reikšmė gimtosios kalbos raidai. J. Kochanowski „Pieśni“ (1 ar 2 pasirinkti kūriniai); himnas „Czego chcesz od nas Panie“, „Treny“ (pasirinktinai), P. Skarga „Kazanie o miłości ku ojczyźnie“, M. Dauksza „Katechizm“ (ištraukos) ir kt.

Barokas. Žmogaus ir pasaulio prieštaringumas. Kova tarp gėrio ir blogio. Barokinis konceptizmas ir jo raiška įvairiuose kultūros tekstuose. Sarmatizmo fenomenas lenkų kultūroje. Nuo epistolografijos ir atsiminimų iki šiuolaikinio laiško ir interneto tinklaraščio. Barokinio meno savitumas ir jo atspindys šiuolaikinėje kultūroje. Autoriai ir kūriniai: pvz., A. Morsztyn (eilėraščiai), J. Ch. Pasek „Pamiętniki“, M. Sarbiewski (jo asmenybė ir reikšmė kultūrai), Jan III Sobieski „Listy do Marysieńki“, M. Sęp-Szarzyński (eilėraščiai), Z. Morsztyn (eilėraščiai), D. Naborowski (eilėraščiai) ir kt.

Šviečiamasis amžius. Apšvietos epochos vertybės: mokslas, išsilavinimas, proto ir patirties iškėlimas. Viešųjų ir privačių reikalų, pareigos ir jausmo konfliktas. Tautos, pilietybės ir pareigos supratimas. Juoko, ironijos ir kritikos galia. Šviečiamojo amžiaus temų atspindys ir žanrų įvairovė I. Krasickio kūryboje. Tarp racionalizmo ir sentimentalizmo. Abiejų Tautų Respublikos kultūrinis palikimas. Šviečiamojo amžiaus įtaka šiuolaikinei kultūrai. Autoriai ir kūriniai: pvz., I. Krasicki „Bajki“ (pasirinktinai) „Do króla“, „Monachomachia“, F. Karpiński „Laura i Filon“, „Bóg się rodzi“, J. Wybicki „Pieśń Legionów Polskich we Włoszech“, A. Naruszewicz (eilėraščiai) ir kt.

Romantizmo tradicijos. Romantinis maištas ir individualizmas, tragizmas. Išorinis ir vidinis konfliktas. Psichologinis veikėjų dramatizmas. Gėrio ir blogio kova pasaulyje ir žmoguje. Moters ir meilės idealizavimas. Gamtos ir žmogaus jausmų pasaulio sąveika. Kova už laisvę, patriotizmas. Domėjimasis tautosaka, praeitimi. Menininko kaip pranašo vaidmuo. Dvaras – kultūrinio gyvenimo centras, tradicijos puoselėtojas. Jo išlikimo svarba. Vilniaus romantizmo mokykla. Šiuolaikinio žmogaus polemika su romantizmo idealais ir pasaulėjauta. Autoriai ir kūriniai: pvz. A. Fredro (pasirinktos dramos ištraukos), J. I. Kraszewski „Powieść bez tytułu“, A. Mickiewicz (eilėraščiai), „Ballady i romanse“ (pvz. „Romantyczność“, „Lilie“), „Dziady cz. II“, „Konrad Wallenrod“, „Pan Tadeusz“, C. K. Norwid (eilėraščiai), J. Słowacki „Pieśń legionów litewskich”, (eilėraščiai), W. Syrokomla (jo asmenybė ir reikšmė kultūroje) ir kt.

Kultūros tekstų atranka. Skaityti ir nagrinėti pasirenkami grožinės literatūros ir įvairūs kultūros tekstai: jų problematika atspindi Antikos, Viduramžių, Renesanso, Baroko, Šviečiamojo amžiaus idėjas, Romantizmo tematiką ir vertybes; lenkų ir kai kurie kiti visuotinės literatūros kūriniai, kurie padeda suvokti literatūros istoriškumą, sudaryti gimtosios literatūros raidos vaizdą; įvairių rūšių ir žanrų; autorių, kurių kūryba ar biografija susijusi su Lietuva; įvairūs šiuolaikinės literatūros ir kultūros tekstai, kuriuose atsispindi antikos, viduramžių, renesanso, baroko, Šviečiamojo amžiaus idėjos, romantizmo tematika ar vertybės; aukštosios, populiariosios, masinės kultūros pavyzdžiai.

Lyrikos analizė. Analizuojant lyrikos tekstą mokomasi apibūdinti (tiesioginį ir netiesioginį) lyrinį subjektą, adresatą; atpažinti eilėdaros elementus (eilutę, strofą, rimą); nusakyti eilėraščio vyksmo sudedamąsias dalis (situacijos pradžią, kas vyksta, lyrinio subjekto nuotaikas, jausmus ir mintis, poetinius vaizdus).
Epikos analizė. Analizuojant epikos tekstą mokomasi nagrinėti temą ir problematiką bei jų ryšį su literatūros epocha; aptarti kūrimo būdus, nagrinėjamą pasaulį, laiką, vietą, įvykį, siužetą; palyginti veikėjus, jų santykius, nuotaikas, jausmus, mintis; aptarti tiesioginę, netiesioginę veikėjo charakteristiką; atpažinti pasakojimą pirmuoju ir trečiuoju asmeniu ir nurodyti jo funkciją kūrinyje; nurodyti pagrindinį ir kitus kūrinio veikėjus ir apibūdinti jų ypatybes; nusakyti temą ir pagrindinę teksto mintį; aptarti kūrinio konstrukcinių elementų funkcijas (ekspoziciją, veiksmo užuomazgą, vyksmą, kulminaciją ir atomazgą).
Dramos analizė. Analizuojant dramos tekstą mokomasi nurodyti ir aptarti dramos elementus (siužetą, veikėją, sceną, aktą, remarką, chorą, repliką, monologą, dialogą); paaiškinti motyvą ir veiksmus; analizuoti veikėjų charakterius ir elgesio priežastis, palyginti charakterius.
Literatūros žanrų atpažinimas. Įtvirtinamos žemesnėse klasėse įgytos žinios apie literatūros žanrus ir nagrinėjami nauji žanrai – epas, epinė poema, kronika, odė, raudos (lenk. treny), sonetas, tragedija, komedija, mokomasi nusakyti jų pagrindines ypatybes.
Meninė kalba ir jos funkcijos. Mokomasi atpažinti meninės (kalbinės) raiškos priemones ir nusakyti jų funkcijas tekste (antitezė, paralelizmas, oksimoronas, hiperbolė, epitetas, palyginimas, garsų pamėgdžiojimas, mažybiniai žodžiai, personifikacija, animizacija, retorinis kreipinys, kartojimas, perkeltinės reikšmės žodžiai, anafora, retorinis klausimas, alegorija, parafrazė, simbolis, meninis neologizmas, ekspresyvioji leksika).
Grožinio teksto interpretavimas ir vertinimas. Mokomasi interpretuoti ir vertinti grožinį tekstą: aiškinti alegorinį ir simbolinį literatūros kūrinio turinį; atpažinti literatūros tekstuose ironiją, humorą, patosą; apibūdinti jų funkcijas tekste; interpretuoti literatūros kūrinius taikant būtinąjį kontekstą, pvz., istorinį, socialinį, politinį, filosofinį, biografinį, kultūrinį, literatūrinį, mitologinį, biblinį ir egzistencinį; atpažinti žmogaus vertybių svarbą visuotinės ir tautinės literatūros kūriniuose ir nusakyti jų vaidmenį veikėjo poelgiuose.
Kitų kultūros tekstų interpretavimas ir vertinimas. Mokomasi interpretuoti kitus kultūros tekstus: apibūdinti pagrindines filosofines tendencijas ir jų įtaką epochos kultūrai; interpretuoti ir palyginti skirtingus kultūros tekstus; apibūdinti aukštosios, populiariosios, masinės kultūros tekstus.
Pateikiamos įvairios kultūrinio ugdymo formos, kurių tikslas – padėti įtvirtinti per kalbos ir literatūros pamokas įgytas žinias ir gebėjimus, visapusiškai plėsti mokinių kultūrinį akiratį, tobulinti kritinio mąstymo gebėjimus, ugdyti kūrybiškumą, socialinius emocinius įgūdžius, pilietines nuostatas atliekant mokomąsias užduotis:
teatro, muziejaus, meno parodų ir pan. lankymas;
pamokos įvairiose kultūrinėse erdvėse (pvz., edukacinės ekskursijos, teminiai užsiėmimai, dirbtuvės), susietose su tam tikrais literatūriniais kūriniais, temomis arba literatūrinių ir istorinių epochų reiškiniais;
projektinė veikla (dalykiniai ir tarpdalykiniai projektai; mokykliniai, regioniniai ir respublikiniai projektai);
mokykliniai, tarpmokykliniai, respublikiniai ir tarptautiniai renginiai (pvz., konkursai, olimpiados, festivaliai);
bendradarbiavimas su kultūros institucijomis (pvz., bibliotekomis, teatrais, kino teatrais, muziejais, galerijomis, meno mokyklomis ir kt.).
10 (II gimnazijos) klasė
Tobulinami įgūdžiai aktyviai klausytis amžiaus tarpsnį atitinkančių grožinių ir negrožinių tekstų iš įvairių šaltinių (pvz., televizijos ir radijo laidų), perteikiamų įvairių kalbėtojų skirtingu tempu, tembru ir skirtingomis intonacijomis, formuluoti teksto temą, tikslą, pagrindinę mintį, kelti hipotezes, analizuoti argumentų tinkamumą. Mokomasi atpažinti stilistinio registro pokyčius. Mokomasi samprotauti apie tekste keliamas problemas ir sprendimo būdus, interpretuoti ir apibendrinti. Mokomasi atskleisti kalbinės raiškos ir stiliaus elementus, jų funkcijas, įžvelgti teksto nevienareikšmiškumo apraiškas. Mokomas kritiškai vertinti informaciją (patikimumo aspektu), pagrįsti savo nuomonę tinkamais argumentais, remtis asmenine patirtimi, tekstu, specifinėmis žiniomis, sociokultūriniu kontekstu. Mokomasi taikyti aktyvaus klausymosi strategijas: nusiteikti klausyti, suprasti, išskirti reikšmingą informaciją, svarbiausius teiginius, daryti išvadas, kelti klausimus tikslinant ir aiškinantis kontekstą.
Įtvirtinami įgūdžiai palaikyti ir plėtoti pokalbį, dalyvauti diskusijoje remiantis asmenine, socialine, kultūrine patirtimi. Mokomasi išsakyti savo požiūrį ir pagrįsti nuomonę, pateikti kontrargumentus, pasirinkti tinkamą kalbinę raišką. Mokomasi paisyti debatų taisyklių: diskutuoti konkrečia tema, išsakyti savo požiūrį, pagrįsti nuomonę faktais, duomenimis, gyvenimo pavyzdžiais, tinkamai iškelti klausimus, atremti argumentus. Mokomasi žodinės diskusijos teiginius pasižymėti raštu, konkrečiai, nuosekliai ir logiškai apibendrinti, kas buvo išgirsta, įtikinti savo pozicijos teisumu. Mokomasi laikytis mandagaus bendravimo principų, kurti teigiamus tarpusavio santykius. Mokomasi etiškai ir saugiai bendrauti oficialioje ir neoficialioje komunikacinėje situacijoje, virtualioje erdvėje, laikytis bendradarbiavimo principų (pvz., pokalbyje, diskusijoje, debatuose, komandiniame darbe).
Mokomasi taisyklingos bendrinės kalbos tarimo, kirčiavimo, intonavimo normų. Mokomasi pristatyti žodžiu parengtą rišlų ir vaizdingą tekstą, paisyti minčių dėstymo logikos, trinarės struktūros, vartoti retorines ir neverbalinės raiškos priemones. Mokomasi derinti tekstą su iliustracine medžiaga, pasitelkti technologijas ir internetiniais išteklius. Mokomasi įtikinamos kalbos specifikos: parengti (planuoti, rengti ir sakyti) viešosios kalbos tekstą atsižvelgiant į temos pobūdį, tikslus ir poveikį klausytojui, tikslingai vartoti retorines (leksines, sintaksines) ir neverbalines raiškos priemones, paremti pristatymą vaizdine medžiaga. Mokomasi žymėti pastabas klausantis pranešimo. Mokomasi užduoti klausimus pristatančiam, užsirašyti reikalingą informaciją ir pasižymėti šaltinius (klausantis pristatymo), apibendrinti ir interpretuoti (žodžiu) išklausytą pristatymą (kalbą). Mokomasi taikyti kalbėjimo strategijas: pristatyti tekstą žodžiu, naudotis planu, vaizdine medžiaga. Aptarti savo ir kitų kalbėtojų pranešimus, turinį ir raiškos privalumus ir trūkumus, poveikį klausytojui, sutelkti dėmesį į pagrindinę mintį ir ją pagrindžiančius teiginius. Mokomasi atsižvelgti į suteiktą grįžtamąją informaciją, panaudoti ją pranešimui tobulinti.
Mokiniai tobulina skaitymo technikas ir taiko pažintas žemesnėse klasėse strategijas įvairiuose naujuose kontekstuose (pvz., konspektuoja, sudaro schemas, kelia ir tikrina hipotezes, aptaria teksto suvokimą ir kt.).
Mokomasi atpažinti tiesioginę ir netiesioginę informaciją; sieti, lyginti, grupuoti, kritiškai vertinti ir apibendrinti skirtingos raiškos informaciją iš kelių įvairių šaltinių. Skaitant sudėtingesnius tekstus mokomasi įvardyti teksto temą, problemą, nurodyti esmines ir neesmines detales, faktus, atpažinti raiškos priemones, paaiškinti jų prasmę ir tikslingumą; aptarti teksto vertę, problemas, idėjas, vertybes, išreikšti savo nuomonę apie tekstą. Mokomasi atpažinti tekstų tipus ir žanrus. Mokomasi atpažinti raiškos priemones, paaiškinti jų prasmę ir tikslingumą; išreikšti savo nuomonę apie tekstą; įvertinti informacijos šaltinio patikimumą, informacijos objektyvumą ir subjektyvumą, atpažinti manipuliacijų ir propagandos apraiškas. Diskutuojama apie žiniasklaidos paskirtį ir poveikį.
Skaitomi įvairų socialinį kultūrinį kontekstą apimantys gana abstrakčios tematikos įvairaus pobūdžio tekstai knygose, periodiniuose leidiniuose, internete: publicistiniai, dalykiniai, informaciniai ir medijų (pvz., anketa, interviu, enciklopedijų, žinynų straipsniai, diskusiniai, poleminiai ir mokslo populiarieji straipsniai, viešosios kalbos, dienoraščiai, atsiminimai, laiškai, įvairūs skaitmeniniai žodynai; reklama, schemos, elektroninis tekstas, periodikos leidiniai, internetinių diskusijų forumai, televizijos ir radijo laidos, filmai, spektakliai).
Teksto kūrimo gebėjimai. Kartojamas ir gilinamas 9 klasės mokymosi turinys. Mokomasi loginių ryšių tarp teksto dalių (chronologinis, priežasties – pasekmės, situacija – vertinimas, epizodas – refleksija, bendra – detalu). Aptariama argumentų ir kontrargumentų seka kuriamame tekste. Mokomasi tikslingai vartoti aprašymo, pasakojimo, atpasakojimo, charakteristikos elementus ir citatas samprotavimo tekste ir viešojoje kalboje. Tobulinami gebėjimai redaguoti, taisyti ir tobulinti tekstą, siekiant teksto taisyklingumo, aiškumo, rišlumo, taikyti kalbos žinias, tinkamai vartoti leksines ir gramatines konstrukcijas.
Strategijos. Gilinami gebėjimai taikyti pažintas strategijas ir principus, redaguoti savo ir kitų autorių tekstus tikslingai naudojantis įvairiais elektroniniais ir neelektroniniais žodynais ir kitais informacijos šaltiniais.
Mokomasi kurti įvairaus pobūdžio tekstus, paisant žanro reikalavimų ir atsižvelgiant į komunikacinę situaciją: samprotavimo rašinį, straipsnį, recenziją, nesudėtingo mokslo populiarinimo teksto santrauką, viešąją kalbą, anotaciją, kūrybinius bandymus.
Tobulinami žemesnių klasių gebėjimai.
Kartojamos ir gilinamos įgytos žemesnėse klasėse žinios, mokomasi taikyti ir tobulinti įgūdžius naujuose kalbos vartojimo kontekstuose.
Mokomasi plėtoti žodyną, ypač vartojant abstrakcinę ir specifinę leksiką, susijusią su literatūros ir kultūros raida, naudotis įvairiais žodynais ir žinynais; vartojami įvairūs vedinių ir dūrinių darybos modeliai. Aptariama, kokią įtaką globalizacijos procesai ir civilizacinės permainos daro naujos leksikos atsiradimui, remiantis konkrečiais pavyzdžiais. Mokomasi paaiškinti, kokiose gyvenimo srityse atsiranda naujausi skoliniai, pateikti pavyzdžių. Skiriami įvairūs skolinių adaptavimo būdai (lenk. kalki słowotwórcze i zapożyczenia leksykalne, zapożyczenia adaptowane i nieadaptowane), įsimenama skolinių rašyba.
Mokomasi nagrinėjant kalbinę raišką nusakyti kalbos dalių ir jų gramatinių požymių stilistinę funkciją, o nagrinėjant sakinių struktūrą – sintaksinę. Mokomasi atpažinti tipines žodžių kaitybos klaidas ir taisyti jas redaguojant savo rašinį. Mokomasi naudotis įvairiais norminiais šaltinais.
Mokomasi taikyti įvairias sinonimines sintaksines konstrukcijas, siekiant stiliaus aiškumo ir žanro tikslumo. Mokomasi vartoti būdingas dalykinei kalbai konstrukcijas (pvz., beasmenius sakinius su neveikiamosios rūšies dalyvių formomis). Siekiant teksto rišlumo, mokomasi žodžių tvarkos sakinyje ir jos reikšmės supratimo. Mokomasi nusakyti pagrindinių skyrybos ženklų (taško, klaustuko, šauktuko, kablelio, brūkšnio, dvitaškio, daugtaškio, skliaustų, kabučių, kabliataškio) vartojimo skirtumus lenkų ir lietuvių kalbose.
Aptariami globalizacijos procesai, jų poveikis tautinėms kalboms. Aiškinamasi, kokia yra anglų kalbos įtaka. Susipažįstama su sąvoka leksikos internacionalizacija, nagrinėjami jos pavyzdžiai. Mokomasi apibūdinti lenkų ir lietuvių kalbų giminystės ryšius, leksikos ir gramatikos panašumus. Mokomasi naudotis dvikalbiais lietuvių–lenkų ir lenkų–lietuvių kalbų žodynais ir atlikti nesudėtingus vertimus iš lietuvių į lenkų kalbą. Mokomasi aptarti kitų Lietuvoje vartojamų kalbų poveikį lenkų kalbai, atpažinti tipines šio poveikio nulemtas klaidas ir taisyti jas.

Mokomasi suprasti grožinės literatūros epochų (XIX a. antrosios pusės, XX a. ir XXI a.) ir krypčių esminius ypatumus, aptarti jų idėjas skirtinguose kontekstuose. Mokosi gretinti aptariamos epochos kūrinius su skirtingais kultūros tekstais. Mokomasi atpažinti įvardytų epochų idėjų ir motyvų įtaką šiuolaikinei kultūrai. Mokomasi įvairiais aspektais nagrinėti pateiktas privalomas temas pasirenkant grožinės literatūros kūrinius ir įvairius kultūros tekstus. Skaityti pasirenkami kūriniai arba jų ištraukos. Kiekvienos epochos užsienio literatūros 1 ar 2 kūriniai arba jų ištraukos parenkamos, atsižvelgiant į mokinių amžių ir gebėjimų lygį, integravimo galimybes su užsienio kalbų mokymo turiniu ir siekiant išvengti kartojimo su lietuvių kalbos ir literatūros dalyko programa.

Kultūros tekstų atranka. Skaityti ir nagrinėti pasirenkami grožinės literatūros ir kultūros tekstai: atspindintys XIX ir XX a. literatūros epochų idėjas, tematiką ir vertybes; lenkų ir kai kurie kiti visuotinės literatūros kūriniai, kurie padeda suvokti literatūros istoriškumą, sudaryti gimtosios literatūros raidos vaizdą; įvairių rūšių ir žanrų; autorių, kurių kūryba ar kultūrinė veikla susijusi su Lietuva; aukštosios, populiariosios, masinės kultūros pavyzdžiai.

Pozityvistinė literatūra. Lenkų pozityvizmo idealai. Žmogus ir visuomenė. Kova dėl visuomenės atnaujinimo. Naujas patriotizmo supratimas. Kartų konfliktas kūryboje ir gyvenime. Sukilimo Lenkijoje ir Lietuvoje atspindžiai literatūroje ir kultūroje. Literatūrinė istorinių įvykių interpretacija. Tolerancijos ir antisemitizmo problematika. Žmogus ir pinigai, materialinės vertybės, socialinė padėtis. Literatūrinis ir kultūrinis gyvenimas XIX a. 2-oje pusėje. Lietuviškieji motyvai XIX a. lenkų literatūroje ir kultūroje. Pozityvistinė literatūra šiuolaikinio skaitytojo akimis. Autoriai ir kūriniai: pvz., B. Prus (feljetonai arba novelės), H. Sienkiewicz (novelės), „Quo vadis“, „Potop“, E. Orzeszkowa (novelės), M. Konopnicka „Mendel Gdański“ ir pasirinkti eilėraščiai, A. Asnyk (eilėraščiai) ir kt.

Modernizmas (Młoda Polska). Nusivylimas pozityvistiniais idealais. Visuomeninės antagonizmaas. Dekadentizmas. Kartų konfliktas. Visuomeninių luomų (buržuazijos) pasaulėžiūros kritika. Modernizmo literatūros principai: menas menui, estetizmas, individualizmas, nuotaikingumas. Meninių krypčių įvairovė skirtinguose kultūros tekstuose (impresionizmas, simbolizmas, natūralizmas). Šiuolaikinio žmogaus polemika su modernizmo idealais ir pasaulėjauta. Autoriai ir kūriniai: pvz., K. Przerwa-Tetmajer (eilėraščiai), J. Kasprowicz (eilėraščiai), L. Staff (eilėraščiai), S. Żeromski „Siłaczka“, „Wierna rzeka“, G. Zapolska „Moralność pani Dulskiej“ ir kt.

Tarpukario dvidešimtmetis. Nepriklausomybės atgavimo džiaugsmas ir nauji literatūros uždaviniai. Tarp tradicionalizmo, avangardizmo ir katastrofizmo. Poetinių grupių – „Skamander“, „Żagary“ – atstovai ir jų kūryba. Literatūrinis ir kultūrinis gyvenimas XX a. pradžioje Vilniuje. Autoriai ir kūriniai: pvz., J. Tuwim (eilėraščiai), K. Wierzyński (eilėraščiai), Cz. Miłosz (eilėraščiai), T. Bujnicki (eilėraščiai), M. Pawlikowska-Jasnorzewska (eilėraščiai), M. Dąbrowska „Marcin Kozera“, K. I. Gałczyński (eilėraščiai), B. Leśmian (eilėraščiai) ir kt.

Literatūra nuo 1939 m. Antrasis pasaulinis karas literatūroje. Holokaustas. Totalitarizmo patirtis. Vertybių krizė XX a. II pusėje pakitusiame pasaulyje. Literatūra – vertybių gynėja. Literatūros amžinosios temos ir motyvai: humanizmas, empatija, gyvenimo prasmės ieškojimas, meilės siekimas, individualizmas, patriotizmas, garbė, maištas ir kt. Šiuolaikinės literatūros ir kultūros temos, idėjos, formos. Šiuolaikinių Vilniaus poetų kūryba. Autoriai ir kūriniai: pvz.. K. K. Baczyński (eilėraščiai), S. Barańczak (eilėraščiai), Z. Herbert (eilėraščiai), R. Kapuściński (reportažai), T. Konwicki (pasirinktas romanas), L. Kruczkowski „Niemcy“, Cz. Miłosz (eilėraščiai), Z. Nałkowska „Medaliony“, J. Iwaszkiewicz „Ikar“, W. Piotrowicz (apsakymai), T. Różewicz (eilėraščiai), A. Rybałko (eilėraščiai), J. Twardowski (eilėraščiai), J. Szostakowski (eilėraščiai), W. Szymborska (eilėraščiai), O. Tokarczuk (apysakos) ir kt.

Skaityti ir nagrinėti pasirenkami grožinės literatūros ir kultūros tekstai: atspindintys XIX ir XX a. literatūros epochų idėjas, tematiką ir vertybes; lenkų ir kai kurie kiti visuotinės literatūros kūriniai, kurie padeda suvokti literatūros istoriškumą, sudaryti gimtosios literatūros raidos vaizdą; įvairių rūšių ir žanrų; autorių, kurių kūryba ar kultūrinė veikla susijusi su Lietuva; aukštosios, populiariosios, masinės kultūros pavyzdžiai.
Lyrikos analizė. Analizuojant lyrikos tekstą mokomasi apibūdinti (tiesioginį ir netiesioginį) lyrinį subjektą, adresatą; atpažinti eilėdaros elementus (eilutę, strofą, rimą); nusakyti eilėraščio vyksmo sudedamąsias dalis (situacijos pradžią, kas vyksta, lyrinio subjekto nuotaikas, jausmus ir mintis, poetinius vaizdus).
Epikos analizė. Analizuojant epikos tekstą mokomasi nagrinėti temą ir problematiką bei jų ryšį su literatūros epocha; aptarti kūrimo būdus, nagrinėjamą pasaulį, laiką, vietą, įvykį, siužetą; palyginti veikėjus, jų santykius, nuotaikas, jausmus, mintis; aptarti tiesioginę, netiesioginę veikėjo charakteristiką; atpažinti pasakojimą pirmuoju ir trečiuoju asmeniu, nurodyti pasakotojo funkciją kūrinyje; nurodyti pagrindinį ir kitus kūrinio veikėjus ir apibūdinti jų ypatybes; nusakyti temą ir pagrindinę teksto mintį; aptarti kūrinio konstrukcinių elementų funkcijas (ekspoziciją, veiksmo užuomazgą, vyksmą, kulminaciją ir atomazgą).
Dramos analizė. Analizuojant dramos tekstą mokomasi nurodyti ir aptarti dramos elementus (siužetą, veikėją, sceną, aktą, remarką, repliką, monologą, dialogą, veiksmą); paaiškinti motyvą ir veiksmus; analizuoti veikėjų charakterius ir elgesio priežastis, palyginti charakterius.
Literatūros žanrų atpažinimas. Įtvirtinamos žemesnėse klasėse įgytos žinios apie literatūros žanrus, mokomasi nusakyti jų pagrindines ypatybes.
Meninė kalba ir jos funkcijos. Mokomasi atpažinti meninės (kalbinės) raiškos priemones, ir nusakyti jų funkcijas tekste (antitezė, paralelizmas, oksimoronas, hiperbolė, epitetas, palyginimas, garsų pamėgdžiojimas, mažybiniai žodžiai, personifikacija, animizacija, retorinis kreipinys, kartojimas, perkeltinės reikšmės žodžiai, anafora, retorinis klausimas, alegorija, parafrazė, simbolis, meninis neologizmas, ekspresyvioji leksika).
Grožinio teksto interpretavimas ir vertinimas. Mokomasi interpretuoti ir vertinti grožinį tekstą: aiškinti alegorinį ir simbolinį literatūros kūrinio turinį; atpažinti literatūros tekstuose ironiją, satyrą, humorą, patosą; apibūdinti jų funkcijas tekste; interpretuoti literatūros kūrinius taikant būtinąjį kontekstą, pvz., istorinį, literatūrinį, politinį, kultūrinį, filosofinį, biografinį, mitologinį, biblinį ir egzistencinį; atpažinti žmogaus vertybių svarbą visuotinės ir tautinės literatūros kūriniuose ir nusakyti jų vaidmenį veikėjo poelgiuose.
Kitų kultūros tekstų interpretavimas ir vertinimas. Mokomasi interpretuoti kitus kultūros tekstus: apibūdinti pagrindines filosofines tendencijas ir apibūdinti jų įtaką epochos kultūrai; interpretuoti ir palyginti skirtingus kultūros tekstus; apibūdinti aukštosios, populiariosios, masinės kultūros tekstus.
Pateikiamos įvairios kultūrinio ugdymo formos, kurių tikslas – padėti įtvirtinti per kalbos ir literatūros pamokas įgytas žinias ir gebėjimus, visapusiškai plėsti kultūrinį akiratį, tobulinti kritinio mąstymo gebėjimus, ugdyti kūrybiškumą, socialinius emocinius įgūdžius, pilietines nuostatas atliekant mokomąsias užduotis:
teatro, muziejaus, meno parodų ir pan. lankymas;
pamokos įvairiose kultūrinėse erdvėse (pvz., edukacinės ekskursijos, teminiai užsiėmimai, dirbtuvės), susietose su tam tikrais literatūros kūriniais, temomis arba literatūrinių ir istorinių epochų reiškiniais;
projektinė veikla (dalykiniai ir tarpdalykiniai projektai; mokykliniai, regioniniai ir respublikiniai projektai);
mokykliniai, tarpmokykliniai, respublikiniai ir tarptautiniai renginiai (pvz., konkursai, olimpiados, festivaliai);
bendradarbiavimas su kultūros institucijomis (pvz., bibliotekomis, teatrais, kino teatrais, muziejais, galerijomis, meno mokyklomis ir kt.).
III–IV gimnazijos klasių koncentras
III gimnazijos klasė
Įtvirtinami įgūdžiai aktyviai klausytis amžiaus tarpsnį atitinkančių grožinių ir negrožinių tekstų iš įvairių šaltinių (pvz., televizijos ir radijo laidų), perteikiamų įvairių kalbėtojų skirtingu tempu, tembru ir skirtingomis intonacijomis, formuluoti teksto temą, tikslą, pagrindinę mintį, kelti hipotezes, analizuoti argumentų tinkamumą. Mokomasi atpažinti ir apibūdinti stilistinio registro pokyčius. Mokomasi samprotauti apie tekste keliamas problemas ir sprendimo būdus, interpretuoti ir apibendrinti. Mokomasi išskirti iš teksto prielaidas, tinkamai įvertinti argumentų ir išvadų pagrįstumą, skirti faktus, nuomonę, refleksiją. Mokomasi atpažinti argumentavimo tipus (faktiniai, loginiai ir emociniai argumentai). Mokomasi atskleisti, kaip kalbinės raiškos priemonės veikia kito žmogaus, visuomenės nuomones ir jų vertybines nuostatas. Mokomasi gautą informaciją panaudoti įvairiais komunikacijos tikslais. Mokomasi taikyti aktyvaus klausymosi strategijas: nusiteikti klausyti, suprasti ir domėtis, išskirti reikšmingą informaciją. Mokomasi grafine forma pavaizduoti teksto tezes ir jas pagrindžiančių minčių ryšį, užsirašyti esminius žodžius, kelti klausimus tikslinantis ir aiškinantis kontekstą.
Įtvirtinami įgūdžiai palaikyti ir plėtoti pokalbį, dalyvauti diskusijoje ir debatuose remiantis įvairių sričių žiniomis. Mokomasi polemizuoti, samprotauti apie įvykius, reiškinius ir tekstus, pasirinkti tinkamą kalbinę raišką. Įtvirtinami įgūdžiai tinkamai taikyti pokalbio, diskusijos ir debatų taisykles. Mokomasi analizuoti tiesiogiai ir netiesiogiai išreikštas pašnekovo intencijas, nagrinėti kalbinį elgesį komunikacijos etikos aspektu. Įtvirtina įgūdžius etiško ir saugaus bendravimo oficialioje ir neoficialioje komunikacinėje situacijoje, virtualioje erdvėje.

Sakytinio teksto pristatymas. Mokomasi taisyklingos bendrinės kalbos tarimo, kirčiavimo, intonavimo normų. Tobulinami įgūdžiai pristatyti žodžiu parengtą trinarės struktūros rišlų tekstą, plėtoti temą ir mintį, remiantis sukauptomis žiniomis ir patirtimi. Mokomasi teiginius iliustruoti pavyzdžiais, citatomis, kitų autorių mintimis. Mokomasi vartoti retorines ir neverbalinės raiškos priemones, atsižvelgiant į daromą poveikį klausytojui. Mokomasi prisitaikyti prie kintančios komunikavimo situacijos. Tobulinami įgūdžiai derinti tekstą su iliustracine medžiaga, pasitelkti technologijas ir internetinius išteklius. Mokomasi proginės kalbos specifikos: parengti (planuoti, rengti ir sakyti) viešosios kalbos tekstą atsižvelgiant į temos pobūdį, tikslus ir poveikį klausytojui, tikslingai vartoti retorines (leksines, sintaksines) ir neverbalines raiškos priemones, paremti pristatymą vaizdine medžiaga. Tobulinami įtikinamos kalbos rengimo ir pristatymo įgūdžiai. Mokomasi oratorystės meno. Mokomasi atsižvelgti į retorinės situacijos veiksnius (pvz., kalbėtojas, klausytojas, įvykis, kalba), panaudoti šią informaciją rengiant ir pristatant kalbą skirtingose socialinio gyvenimo situacijose. Mokomasi taikyti kalbėjimo strategijas: pristatyti tekstą žodžiu, naudotis planu, įvairiomis technologijomis, siekti pranešimo aiškumo ir įtaigumo. Mokomasi aptarti savo ir kitų kalbėtojų pranešimus, turinį ir raišką, poveikį klausytojui, sutelkti dėmesį į sąsajas tarp pagrindinės minties, argumentų ir išvadų. Mokomasi atsižvelgti į suteiktą grįžtamąją informaciją, panaudoti ją pranešimui tobulinti.

Mokiniai taiko pažintas žemesnėse klasėse strategijas įvairiuose naujuose mokymosi kontekstuose.
Mokomasi atpažinti tiesioginę ir netiesioginę informaciją; sieti, lyginti, grupuoti, kritiškai vertinti ir apibendrinti skirtingos raiškos informaciją iš kelių įvairių šaltinių. Mokomasi įžvelgti teksto nevienareikšmiškumo apraiškas ir kalbines manipuliacijas. Skaitant sudėtingesnius tekstus mokomasi įvardyti teksto temą, problemą, nurodyti esmines ir neesmines detales, faktus, atpažinti raiškos priemones, paaiškinti jų prasmę ir tikslingumą; aptarti teksto vertę, problemas, idėjas, vertybes, išreikšti savo nuomonę apie tekstą. Mokomasi nagrinėti teksto problemą ir jos sprendimo būdus, analizuoti argumentų tinkamumą, skirti faktus, nuomonę, refleksiją, aptarti pranešimo funkcijas (informacinę, ekspresinę, įtikinamąją, poetinę). Mokomasi atpažinti ir aptarti įvairių tekstų žanrus: moksliniai tekstai (pvz., paskaita, referatas, mokslinis straipsnis); administraciniai tekstai (pvz., gyvenimo aprašymas, motyvacinis laiškas, protokolas, prašymas). Mokomasi atpažinti ir aptarti elektroninių tekstų žanrų ypatumus (elektroninis laiškas, tinklaraštis, internetinės diskusijos, komentarai, klausimais ir atsakymai FAQ, pokalbis “chat“ ir kt). Mokomasi atpažinti raiškos priemones, paaiškinti jų prasmę ir tikslingumą, išreikšti savo nuomonę apie raiškos priemonių funkcionalumą. Mokomasi taikyti įvairius kriterijus vertinant tekstą: informatyvumas, aktualumas, estetiškumas, originalumas. Mokomasi įvertinti informacijos šaltinio patikimumą, informacijos objektyvumą ir subjektyvumą, teisingumą ir „melagingumą“; atpažinti manipuliacijų ir propagandos apraiškas. Diskutuojama apie žiniasklaidos paskirtį ir poveikį.
Parenkami įvairų socialinį kultūrinį kontekstą apimantys gana abstrakčios tematikos įvairaus pobūdžio tekstai knygose, periodiniuose leidiniuose, internete ir kitose medijose: publicistiniai, dalykiniai, informaciniai (pvz., interviu, enciklopedijų, žinynų straipsniai, publicistiniai ir mokslo populiarieji straipsniai, viešosios kalbos, dienoraščiai, atsiminimai, laiškai, įvairūs žodynai; reklama, schemos, internetinių diskusijų forumai, televizijos ir radijo laidos, filmai, spektakliai). Mokomasi rinkti informaciją atsižvelgiant į savo poreikius, interesus, gebėjimus ir įvairius sociokultūrinius kontekstus.
Teksto kūrimo gebėjimai. Kartojamas ir gilinamas pagrindinio ugdymo mokymosi turinys. Mokomasi tikslingai vartoti formaliojo (paviršinės struktūros) rišlumo priemones: jungtukus ir kitus žodžius ir posakius, signalizuojančius perėjimą nuo vienos minties prie kitos. Mokomasi tikslingai vartoti semantinio rišlumo priemones: temos pasikartojimas / kartojimas visame tekste; ryšių tarp atskirų teksto dalių signalizavimas (priežastis ir pasekmė, problema ir sprendimas, tezė ir įrodymas, argumentas ir kontrargumentas, keli vienarūšiai pavyzdžiai ir apibendrinimas ir t.t.). Redaguojant, taisant ir tobulinant tekstą mokomasi teksto taisyklingumo, aiškumo, rišlumo, tinkamai vartojamos leksinės ir gramatinės konstrukcijos. Mokomasi tinkamai vartoti kuriamame tekste abstrakcinę leksiką ir svetimžodžius.
Strategijos. Mokomasi pasirinkti teksto kūrimo, rašymo ir tobulinimo strategiją ir principus ir juos taikyti. Tobulinami gebėjimai redaguoti savo ir kitų autorių tekstus tikslingai naudojantis įvairiais elektroniniais ir neelektroniniais žodynais ir kitais informacijos šaltiniais.
Mokomasi kurti įvairaus pobūdžio tekstus, paisant žanro reikalavimų ir atsižvelgiant į komunikacinę situaciją: samprotavimo rašinį problemine tema, literatūrinio ar kito kultūros teksto interpretaciją, mokslo populiarinimo teksto santrauką, referatą, viešąją kalbą, oficialų laišką, kūrybinius bandymus (pvz., straipsnis, reportažas, feljetonas, interviu ir t.t.).
Tobulinami pagrindinio ugdymo programos pakopoje įgyti gebėjimai.
Mokomasi atpažinti ir aptarti tekstų kalbinės (leksines, gramatines) raiškos priemones įvairiuose tekstų žanruose. Mokomasi nurodyti ir aptarti elektroninių tekstų raiškos ypatumus (leksika, sutrumpinimai ir santrumpos; rašyba, skyryba, kiti grafiniai ženklai). Mokomasi skirti kalbos funkcinius stilius (šnekamasis, kanceliarinis ar administracinis, mokslinis), aptarti jų kalbinę raišką ir vartojimo sritis. Mokomasi skirti žodžių bei gramatinių formų ir konstrukcijų stilistinius atspalvius, nurodyti jų vartojimo sritį. Mokomasi nurodyti ir apibūdinti sakytinės ir rašytinės kalbos skirtumus. Susipažįstama su bendrinės kalbos sąvoka ir arealine (lenk. terytorialna) lenkų kalbos diferenciacija. Mokomasi atpažinti ir aptarti lenkų kalbos regioninius fonetikos, gramatikos ir leksikos ypatumus Lietuvoje, nurodyti bendrinio ir regioninio kalbos variantų vartojimo sritis. Mokomasi nurodyti tekste ir aptarti tarmės stilizacijos atvejus.
Susipažįstama su kalbos kultūros sąvoka, su dviem bendrinės kalbos normos lygmenimis, jų taikymo sritimis (lenk. norma wzorcowa i norma potoczna). Plėtojama abstrakcinė ir specifinė leksika, susijusi su literatūros ir kultūros probleminėmis temomis. Gilinami įgūdžiai rūpintis kalbos taisyklingumu. Mokomasi vertinti ir redaguoti tekstus stilistiniu (parinkti tinkamą leksiką ir gramatines konstrukcijas, vengti leksinių ir gramatinių pasikartojimų) ir estetiniu (kūrybiškai vartoti palyginimus, epitetus, metaforas, perifrazes ir kitas stilistines kalbos priemones) atžvilgiais. Gilinami įgūdžiai teksto rišlumui pasiekti. Mokomasi įžvelgti ir aptarti formaliojo ir semantinio rišlumo apraiškas. Mokomasi suvokti kalbos etiketą kaip kiekvieno žmogaus vidinės kultūros raišką, įžvelgti ir aptarti kalbos etiketo elementus. Mokomasi taikyti atitinkamas kalbos etiketo priemones ir vartoti tinkamus kreipinius į adresatą įvairiose (oficialiose ir neoficialiose) komunikacinėse situacijose.
Mokomasi suprasti kalbą kaip dinamišką reiškinį, susijusį su tarpkultūriniais ryšiais. Chronologiškai aptariami leksiniai skoliniai lenkų kalboje, atsižvelgiant į jų šaltinį, istorines ir kultūrines jų atsiradimo aplinkybes. Supažindinama su archaizmo sąvoka, mokomasi atpažinti archaizmus ankstesnių epochų tekstuose (pvz., dokumentuose, laiškuose, grožiniuose tekstuose ir pan.). Aptariami kalbų kontaktai daugiakultūrėje aplinkoje. Mokomasi įžvelgti ir aptarti lenkų kalbos regioninius ypatumus Lietuvoje, kitų kalbų įtaką (interferenciją) lenkų kalbai, pvz., skolinius ir vertinius leksikos ir gramatikos lygmenyje.
Mokomasi įvairiais aspektais nagrinėti pateiktas privalomas problemines temas pasirenkant ir gretinant grožinės literatūros kūrinius ir kitus įvairius kultūros tekstus. Aptariama skaitomų skirtingų epochų kūrinių idėjų ir motyvų įtaka šiuolaikinei kultūrai. Skaityti pasirenkami kūriniai arba jų ištraukos iš privalomų ir rekomenduojamų kūrinių sąrašų atsižvelgiant į tekstų atrankos kriterijus.
Žmogus istorijos sūkuryje. Individo vaidmuo istorijoje: kova ir bejėgystė prieš istorijos mechanizmus. Tautos likimo dramatizmas. Tautinio išsivadavimo kova. Santvarkos kaita. Valdžia ir žmogus. Istorinės tiesos ir meninės išmonės santykis.
Žmogus ir tradicija. Antikinės kultūros atspindžiai literatūroje ir menuose. Krikščionybės tradicijos Europos ir lenkų kultūroje. Tautinės tradicijos ir kultūros ženklai literatūroje. Šeimos vaidmuo pažįstant ir tęsiant tradicijas. Kūrėjų ir jų kartų dialogas literatūroje.
Žmogus tarp kitų žmonių. Individo laisvė ir atsakomybė. Žmogaus teisė į laimę ir pareiga artimiesiems, visuomenei ir tautai. Socialinė hierarchija ir antagonizmai visuomenėje: jų priežastis ir pasekmės. Jaunystė – branda – senatvė: žmogiškosios būties tarpsniai. Savigarba ir pagarba kitiems. Nesitaikstančios su pasauliu asmenybės.
Žmogus vertybių pasaulyje. Universaliosios vertybės ir jų reikšmė žmogaus gyvenime. Žmogus tarp gėrio ir blogio. Žmogaus ryšys su gamta. Gyvenimo prasmės ir savo vietos gyvenime ieškojimas.
Žmogaus tapatybės apraiškos. Tautinės tapatybės elementai: kalba, kultūra, religija, tradicijos. Jų vaidmuo globalizacijos laikais. Kosmopolitizmas. Tolerancija kitoms kultūroms, kalboms, papročiams.
Atsižvelgiant į pateiktą problematiką, skaityti ir nagrinėti pasirenkami kūriniai (arba jų ištraukos) iš privalomų ir rekomenduojamų autorių ir kūrinių sąrašo: įvairių rūšių ir žanrų; klasikinių ir šiuolaikinių autorių; žymiausių lenkų ir užsienio literatūros atstovų; autorių, kurių kūryba ar biografija susijusi su Lietuva; priskiriami kitiems kultūros tekstams (pvz., spektakliai, filmai, publicistika, muzikos kūriniai, televizijos laidos, dailė ir grafika, komiksai, reklama ir pan.). Privalomų kūrinių sąraše pateikti kūriniai, kuriuos reikia perskaityti ir išsamiai išnagrinėti. Kitiems (rekomenduojamiems) autoriams ir kūriniams skiriama žymiai mažiau laiko, jie gali būti naudojami kaip kontekstai privalomų kūrinių interpretacijai ir nagrinėjamos problematikos aptarimui. Kūrinių nagrinėjimo tvarką, atsižvelgdamas į individualiąją programą, nustato pats mokytojas. Mokytojas taip pat savo nuožiūra gali pasirinkti, kokius kūrinius arba jų ištraukas iš privalomų ir rekomenduojamų kūrinių sąrašo tikslinga pasirinkti nurodytoms problemoms nagrinėti. Rekomenduojamas kūrinių sąrašas gali būti koreguojamas mokytojo atsižvelgiant į mokinių pasiūlymus, poreikius ir kitas aplinkybes.
Sofokles „Antygona“, W. Szekspir „Hamlet“, A. Mickiewicz „Dziady, cz. III“, A. Mickiewicz „Pan Tadeusz“, E. Orzeszkowa „Nad Niemnem“, B. Prus „Lalka“, S. Wyspiański „Wesele“, S. Żeromski „Ludzie bezdomni“.
Biblia (ištraukos), Ajschylos „Prometeusz skowany“, N. Machiavelli „Książę“, Dante „Boska komedia“, J. W. Goethe „Faust“, A. Mickiewicz „Dziady, cz. IV“ J. Słowacki „Kordian“, H. Balzak „Ojciec Goriot“, G. Flaubert „Pani Bovary“, H. Sienkiewicz „Trylogia“, W. S. Reymont „Chłopi“, F. Dostojewski „Zbrodnia i kara“, M. Dąbrowska „Noce i dnie“, S. Żeromski „Przedwiośnie“, W. Gombrowicz „Ferdydurke“, M. Bułhakow „Mistrz i Małgorzata“, J. Iwaszkiewicz (opowiadania do wyboru), J. Conrad „Jądro ciemności“, B. Schulz „Sklepy cynamonowe“, Z. Kuncewiczowa „Cudzoziemka“, J. Mackiewicz „Droga donikąd“, S. Piasecki (wybrana powieść), M. Białoszewski „Pamiętnik z powstania warszawskiego“, Cz. Miłosz „Rodzinna Europa“, „Zniewolony umysł“, G. Orwell „Rok 1984“, G. Herling-Grudziński „Inny świat“, „Wieża“, T. Różewicz „Kartoteka“, T. Konwicki „Bohiń“, „Kronika wypadków miłosnych“, W. Szymborska „Lektury nadobowiązkowe“, R. Kapuściński (wybrane reportaże), D. Terakowska „Poczwarka“, Jan Paweł II „Pamięć i tożsamość“, P. Huelle „Opowiadania na czas przeprowadzki“, W. Piotrowicz „Moja czasoprzestrzeń“, K. Sabaliauskaitė (wybrana powieść) ir kt.
J. Kochanowski, J. A. Morsztyn, I. Krasicki, A. Mickiewicz, J. Słowacki, C. K. Norwid, L. Staff, K. Przerwa-Tetmajer, J. Kasprowicz, B. Leśmian, J. Liebert, J. Lechoń, J. Tuwim, K. Wierzyński, K. I. Gałczyński, J. Czechowicz, K. K. Baczyński, Wł. Broniewski, S. Grochowiak, M. Białoszewski, T. Różewicz, Cz. Miłosz, T. Bujnicki, K. Iłłakowiczówna, Z. Herbert, H. Poświatowska, W. Szymborska, J. Twardowski, S. Barańczak, J. Polkowski, E. Stachura, E. Lipska, A. Zagajewski, J. Podsiadło, N. Kulesza, A. Kamieńska, J. Hartwig, U. Kozioł, B. Maj, A. Świetlicki, S. Worotyński, H. Mażul, A. Rybałko ir kt.
Analizė ir interpretacija. Analizuojant ir interpretuojant kūrinį mokomasi remtis literatūros teorijos išmanymu, įgytu pagrindinėje mokykloje, ir savo (kaip skaitytojo ir kultūros vartotojo) patirtimi. Nagrinėjant epikos, dramos, lyrikos kūrinį mokomasi tinkamai vartoti literatūrologijos sąvokas, pažintas pagrindinėje mokykloje. Mokomasi sieti interpretaciją su analize pasirinktu analizės aspektu, skaitytojo kultūrine, literatūrine ir gyvenimo patirtimi. Mokomasi atpažinti ir aptarti literatūros kūrinyje išreikštas vertybes. Mokomasi aptarti raiškos priemonių ir meninių detalių funkcijas tekste. Mokomasi analizuoti epikos / lyrikos / dramos kūrinius žanro, tematikos, problematikos, kalbinės raiškos ir kt. aspektais, pasirinkti tinkamą kūrinio analizės aspektą, kryptingai vedantį prie interpretacijos. Mokomasi lyginti skirtingus kūrinius. Mokomasi atpažinti ir aptarti kalbinę stilizaciją literatūros kūriniuose, nusakyti jos tipus. Mokomasi apibūdinti romano kaip žanro ypatumus, išskirti romano rūšis – epinį, socialinį, psichologinį – įvardyti jų ypatumus. Mokomasi nusakyti ir apibrėžti klasikinio pasakojimo specifiką ir autoriaus pozicijos išreiškimo būdus. Remiantis dramos analizės išmanymu, mokomasi apibūdinti klasikinės dramos kūrinių ypatumus, įžvelgti pagrindinius dramos kaitos etapus ir palyginti pasikeitimus su klasikine drama.
Interpretacija ir kontekstai. Mokomasi interpretuoti kūrinį literatūros raidos, kultūros, istorijos, filosofijos idėjų ir kt. kontekstuose. Mokomasi atpažinti kūrinyje lenkų ir užsienio kultūros ženklus, skirtingų kultūrų, epochų vertybes, požiūrius ir kitus bruožus. Interpretuojant kūrinį, mokomasi kelti ir tikrinti hipotezes remiantis tekstu ir kontekstais. Mokomasi taikyti įvairius kūrinio interpretacijos būdus, palyginti įvairių interpretacijų galimybes.
Vertinimas. Mokomasi argumentuotai vertinti ir lyginti literatūros kūrinius estetiškumo, meninės raiškos, pažinimo, aktualumo, originalumo, daugiareikšmiškumo ir kt. aspektais, panaudojant analizės ir interpretacijos išvadas. Mokomasi lyginti literatūros kūrinius su kitais kultūros tekstais (pvz., filmu, spektakliu ir kt.) įvairiais aspektais. Mokomasi paaiškinti, kaip literatūra ir menas paveikia įvairių skaitytojų, kultūros vartotojų estetinius, emocinius ir intelektualinius išgyvenimus.
Pateikiamos įvairios kultūrinio ugdymo formos, kurių tikslas – padėti įtvirtinti per kalbos ir literatūros pamokas įgytas žinias ir gebėjimus, visapusiškai plėsti savo kultūrinį akiratį, įgyvendinti savo kultūrinius interesus, tobulinti kritinio mąstymo gebėjimus, ugdyti kūrybiškumą, socialinius emocinius įgūdžius, pilietines nuostatas atliekant mokomąsias užduotis:
susipažinimas su aktualiais kultūriniais įvykiais ir reiškiniais naudojantis įvairiomis medijomis;
susipažinimas su lenkų literatūrai svarbiu istoriniu kultūriniu kontekstu;
susipažinimas su Lietuvos kultūra, su įvairialypės kultūrinės bendruomenės fenomenu;
teatro, muziejaus, meno parodų, renginių ir pan. lankymas;
pamokos įvairiose kultūrinėse erdvėse (pvz., edukacinės ekskursijos, teminiai užsiėmimai, dirbtuvės), susietose su tam tikrais literatūriniais kūriniais, mokymosi turinyje numatyta nagrinėjama problematika, aktualiais kultūros reiškiniais;
dalyvavimas projektinėje veikloje (dalykiniuose ir tarpdalykiniuose projektuose; mokykliniuose, regioniniuose ir respublikiniuose projektuose);
dalyvavimas mokykliniuose, tarpmokykliniuose, respublikiniuose ir tarptautiniuose renginiuose (pvz., konkursai, olimpiados, festivaliai), jų organizavimo procese;
bendradarbiavimas su kultūros institucijomis (pvz., bibliotekomis, teatrais, kino teatrais, muziejais, galerijomis, meno mokyklomis ir kt.).
IV gimnazijos klasė
Įtvirtinami įgūdžiai aktyviai klausytis amžiaus tarpsnį atitinkančių grožinių ir negrožinių tekstų iš įvairių šaltinių (pvz., televizijos ir radijo laidų), perteikiamų įvairių kalbėtojų skirtingu tempu, tembru ir skirtingomis intonacijomis, formuluoti teksto temą, tikslą, pagrindinę mintį, kelti hipotezes, analizuoti argumentų tinkamumą. Mokomasi atpažinti ir apibūdinti stilistinio registro pokyčius. Mokomasi samprotauti apie tekste keliamas problemas ir sprendimo būdus, įtvirtinami teksto interpretavimo ir apibendrinimo įgūdžiai. Mokomasi išskirti iš teksto prielaidas, tinkamai įvertinti argumentų ir išvadų pagrįstumą, skirti faktus, nuomonę, refleksiją. Mokomasi atpažinti argumentavimo tipus (faktiniai, loginiai ir emociniai argumentai). Mokomasi atskleisti, kaip kalbinės raiškos priemonės veikia kito žmogaus, visuomenės nuomonę ir jų vertybines nuostatas. Įtvirtinami įgūdžiai gautą informaciją panaudoti įvairiems komunikavimo tikslams. Įtvirtinami įgūdžiai aktyvaus klausymosi strategijų: nusiteikti klausytis, suprasti ir domėtis, išskirti reikšmingą informaciją, grafine forma pavaizduoti teksto tezes ir jas pagrindžiančių minčių ryšį, užsirašyti esminius žodžius, kelti klausimus kontekstą tikslinant, aiškinantis.
Įtvirtinami įgūdžiai palaikyti ir plėtoti pokalbį, dalyvauti diskusijoje ir debatuose remiantis įvairių sričių žiniomis. Mokomasi polemizuoti, samprotauti apie įvykius, reiškinius ir tekstus, pasirinkti tinkamą kalbinę raišką.
Įtvirtinami įgūdžiai tinkamai taikyti pokalbio, diskusijos ir debatų taisykles. Mokomasi analizuoti tiesiogiai ir netiesiogiai išreikštas pašnekovo intencijas, nagrinėti kalbinį elgesį komunikacijos etikos aspektu. Įtvirtinami įgūdžiai etiško ir saugaus bendravimo oficialioje ir neoficialioje komunikacinėje situacijoje, virtualioje erdvėje.
Mokomasi taisyklingos bendrinės kalbos tarimo, kirčiavimo, intonavimo normų. Įtvirtinami įgūdžiai pristatyti žodžiu parengtą trinarės struktūros rišlų tekstą, plėtoti temą ir mintį, remiantis sukauptomis žiniomis ir patirtimi. Mokomasi teiginius iliustruoti pavyzdžiais, citatomis, kitų autorių mintimis. Mokomasi vartoti retorines ir neverbalinės raiškos priemones, atsižvelgiant į daromą poveikį klausytojui. Mokomasi prisitaikyti prie kintančios komunikavimo situacijos. Įtvirtinami įgūdžiai derinti tekstą su iliustracine medžiaga, pasinaudoti technologijomis ir interneto ištekliais. Mokomasi proginės kalbos specifikos: parengti (planuoti, rengti ir sakyti) viešosios kalbos tekstą atsižvelgiant į temos pobūdį, tikslus ir poveikį klausytojui, tikslingai vartoti retorines (leksines, sintaksines) ir neverbalines raiškos priemones, paremti pristatymą vaizdine medžiaga. Įtvirtinami įtikinamos kalbos rengimo ir pristatymo įgūdžiai. Mokomasi oratorystės meno. Mokomasi atsižvelgti į retorinės situacijos veiksnius (pvz., kalbėtojas, klausytojas, įvykis, kalba), panaudoti šią informaciją rengiant ir pristatant kalbą skirtingose socialinio gyvenimo situacijose. Įtvirtinami įgūdžiai kalbėjimo strategijų: pristatyti tekstą žodžiu, naudotis planu, įvairiomis technologijomis, siekti pranešimo aiškumo ir įtaigumo. Mokomasi aptarti savo ir kitų kalbėtojų pranešimus, turinį ir raišką, poveikį klausytojui, sutelkti dėmesį į sąsajas tarp pagrindinės minties, argumentų ir išvadų. Mokomasi atsižvelgti į suteiktą grįžtamąją informaciją, panaudoti ją pranešimui tobulinti.
Mokiniai taiko pažintas žemesnėse klasėse strategijas įvairiuose naujuose mokymosi kontekstuose.
Mokomasi įžvelgti teksto nevienareikšmiškumo apraiškas, atpažinti tiesioginę ir netiesioginę informaciją; sieti, lyginti, grupuoti, kritiškai vertinti ir apibendrinti skirtingos raiškos informaciją iš kelių įvairių šaltinių. Skaitant sudėtingesnius tekstus mokomasi įvardyti teksto temą, problemą, nurodyti esmines ir neesmines detales, faktus, atpažinti raiškos priemones, paaiškinti jų prasmę ir tikslingumą; aptarti teksto vertę, problemas, idėjas, vertybes, išreikšti savo nuomonę apie tekstą. Mokomasi nagrinėti teksto problemą ir jos sprendimo būdus, analizuoti argumentų tinkamumą, skirti faktus, nuomonę, refleksiją, tiesiogines ir netiesiogines komunikacijos dalyvių intencijas (pvz., ironija, sarkazmas, agresija, provokacija, įtaiga). Mokomasi atpažinti įvairių tekstų žanrus: žurnalistinius informacinius tekstus, pvz., pranešimas, interviu; publicistinius, pvz., reportažas, recenzija, feljetonas, komentaras; reklaminius tekstus (komercinė ir socialinė reklama). Mokomasi atpažinti raiškos priemones, paaiškinti jų prasmę ir tikslingumą, išreikšti savo nuomonę apie raiškos priemonių funkcionalumą. Mokomasi taikyti įvairius kriterijus vertinant tekstą: informatyvumas, aktualumas, estetiškumas, originalumas. Mokomasi paaiškinti, kaip tekstas susijęs su jį lydinčiu vaizdu, garsu. Mokomasi įvertinti informacijos šaltinio patikimumą, informacijos objektyvumą ir subjektyvumą, teisingumą ir „melagingumą“, kalbines manipuliacijas ir propagandos apraiškas. Mokomasi atpažinti, kaip naujosios medijos įvairiomis priemonėmis paveikia vartotojus. Diskutuojama apie žiniasklaidos paskirtį ir poveikį. Mokomasi įžvelgti teksto santykį su kitais kultūros objektais.
Parenkami įvairų socialinį kultūrinį kontekstą apimantys gana abstrakčios tematikos įvairaus pobūdžio tekstai knygose, periodiniuose leidiniuose, internete ir kitose medijose: publicistiniai, dalykiniai, informaciniai (pvz., interviu, enciklopedijų, žinynų straipsniai, publicistiniai ir mokslo populiarieji straipsniai, viešosios kalbos, dienoraščiai, atsiminimai, laiškai, įvairūs žodynai; reklama, schemos, internetinių diskusijų forumai, televizijos ir radijo laidos, filmai, spektakliai). Mokomasi rinkti informaciją atsižvelgiant į poreikius, interesus, gebėjimus ir įvairius sociokultūrinius kontekstus. Aptariami informacijos atrankos, sisteminimo ir apibendrinimo principai. Mokomasi sisteminti ir apibendrinti informaciją iš kelių skirtingų šaltinių.
Kartojamas ir gilinamas III gimnazijos klasės ugdymo mokymosi turinys. Mokomasi tikslingai vartoti formaliojo (paviršinės struktūros) rišlumo priemones: pasikartojimus (pažodinius, ne pažodinius ar netikslius leksinius ir gramatinius), motyvuotai parinkti žodžių tvarką sakinyje. Mokomasi naudotis semantinio rišlumo priemonėmis: paslėptu autoriaus ir skaitytojo dialogu (klausimas – atsakymas).
Tobulinami gebėjimai kurti įvairaus pobūdžio tekstus, paisant žanro reikalavimų: samprotavimo rašinį, literatūrinio teksto interpretaciją, viešąją kalbą.
Tobulinami įgyti įgūdžiai.
Tobulinami gebėjimai atpažinti ir aptarti tekstų kalbinės (leksinės, gramatinės) raiškos priemones įvairiuose tekstų žanruose, verbalinės ir neverbalinės raiškos priemonių dermę. Mokomasi skirti kalbos funkcinius stilius (grožinis, publicistinis), aptarti jų kalbinę raišką ir vartojimo sritis. Susipažįstama su socialine dabartinės lenkų kalbos diferenciacija (pvz., profesinių ir socialinių grupių žargonas). Mokomasi įžvelgti ir aptarti jaunimo kalbos ypatumus ir nurodyti jos vartojimo sritis. Mokomasi nurodyti tekste ir aptarti kalbinės stilizacijos (archaizacijos, šnekamosios kalbos, tarmės, žargono stilizacijos) atvejus.
Plėtojama abstrakcinė ir specifinė leksika, susijusi su literatūros ir kultūros probleminėmis temomis. Gilinami įgūdžiai rūpintis kalbos taisyklingumu ir teksto estetika. Mokomasi parinkti tinkamą žodžių tvarką sakinyje, siekiant rišlumo. Mokomasi redaguojant savo tekstą atpažinti ir taisyti tipines klaidas. Mokomasi suvokti kalbos etiketą kaip tautos kultūros dalį, įžvelgti ir aptarti lenkų kalbos etiketo savitumą lyginant su kitomis kalbomis.
Mokomasi suprasti ir aptarti lenkų kalbos leksikos plėtotės būdus: žodžių darinius, semantinius naujadarus ir skolinius, pateikti jų pavyzdžių. Aptariamas globalizacijos procesų poveikis lenkų kalbos leksikos raidai, remiantis konkrečiais pavyzdžiais. Gretinami lenkų ir kitos kalbos tekstai ir jų kalbinės raiškos (leksikos ir gramatikos lygmenyje) elementai.
Mokomasi įvairiais aspektais nagrinėti pateiktas privalomas temas pasirenkant ir gretinant grožinės literatūros kūrinius ir įvairius kultūros tekstus. Skaitomi XX ir XXI a. kūriniai; aptariama jų problematika; įžvelgiamos jų sąsajos su kitų epochų kūriniais ir kultūros tekstais. Skaityti pasirenkami kūriniai arba jų ištraukos iš privalomų ir rekomenduojamų kūrinių sąrašų atsižvelgiant į tekstų atrankos kriterijus.
Istoriniai įvykiai ir atskiro asmens išgyvenimai. Asmens ir jo vertybių išbandymas.
Tradicija ir naujos paieškos. Prisirišimas prie tradicijos ir jos “laužymas”. Kūrėjų dialogas su literatūrine tradicija. Aukštoji ir masinė kultūra. Populiariosios kultūros apraiška ir jų vertinimas.
Žmogus – sociali būtybė. Žmogus kitų žmonių kančios ir nelaimių akivaizdoje. Normos ir stereotipai tarpasmeniniuose santykiuose. Tapatinimasis su savąja karta. Kartų polilogas. Žmogiškumas kaip dovana ir įpareigojimas. Pilietiškumo nuostata.
Vertybių universalumas ir kaita. Vertybės ir antivertybės. Dvasingumas, idealizmas ir materialiosios vertybės. Laisvas vertybių pasirinkimas: šiuolaikinio žmogaus orientyrai. Skirtingi gyvenimo modeliai. Žmogiškumas kaip vienijanti vertybė.
Tapatybės paieškos daugiakultūriniame pasaulyje. Tolerancijos idėjos sklaida. Lietuviškieji motyvai lenkų literatūroje.
Atsižvelgiant į pateiktą problematiką, skaityti ir nagrinėti pasirenkami kūriniai (arba jų ištraukos) iš privalomų ir rekomenduojamų autorių ir kūrinių sąrašo; įvairių rūšių ir žanrų; klasikinių ir šiuolaikinių autorių; žymiausių lenkų ir užsienio literatūros atstovų; autorių, kurių kūryba ar biografija susijusi su Lietuva; priskiriami kitiems kultūros tekstams (pvz., spektakliai, filmai, publicistika, muzikos kūriniai, televizijos laidos, dailė ir grafika, komiksai, reklama ir pan.). Privalomų kūrinių sąraše pateikti kūriniai, kuriuos reikia perskaityti ir išsamiai išnagrinėti. Kitiems (rekomenduojamiems) autoriams ir kūriniams skiriama žymiai mažiau laiko, jie gali būti naudojami kaip kontekstai privalomų kūrinių interpretacijai ir nagrinėjamos problematikos aptarimui. Kūrinių nagrinėjimo tvarką, atsižvelgdamas į individualiąją programą, nustato pats mokytojas. Mokytojas taip pat savo nuožiūra gali pasirinkti, kokius kūrinius arba jų ištraukas iš privalomų ir rekomenduojamų kūrinių sąrašo tikslinga pasirinkti nurodytoms problemoms nagrinėti. Rekomenduojamas kūrinių sąrašas gali būti koreguojamas mokytojo atsižvelgiant į mokinių pasiūlymus, poreikius ir kitas aplinkybes.
Z. Nałkowska „Granica“, T. Borowski (opowiadania do wyboru), Cz. Miłosz „Dolina Issy“, A. Camus „Dżuma“, S. Mrożek „Tango“, O. Tokarczuk „Prawiek i inne czasy“.
Biblija (ištraukos), Ajschylos „Prometeusz skowany“, N. Machiavelli „Książę“, Dante „Boska komedia“, J. W. Goethe „Faust“, A. Mickiewicz „Dziady, cz. IV“ J. Słowacki „Kordian“, H. Balzak „Ojciec Goriot“, G. Flaubert „Pani Bovary“, H. Sienkiewicz „Trylogia“, W. S. Reymont „Chłopi“, F. Dostojewski „Zbrodnia i kara“, M. Dąbrowska „Noce i dnie“, S. Żeromski „Przedwiośnie“, W. Gombrowicz „Ferdydurke“, M. Bułhakow „Mistrz i Małgorzata“, J. Iwaszkiewicz (opowiadania do wyboru), J. Conrad „Jądro ciemności“, B. Schulz „Sklepy cynamonowe“, Z. Kuncewiczowa „Cudzoziemka“, J. Mackiewicz „Droga donikąd“, S. Piasecki (wybrana powieść), M. Białoszewski „Pamiętnik z powstania warszawskiego“, Cz. Miłosz „Rodzinna Europa“, „Zniewolony umysł“, G. Orwell „Rok 1984“, G. Herling-Grudziński „Inny świat“, „Wieża“, T. Różewicz „Kartoteka“, T. Konwicki „Bohiń“, „Kronika wypadków miłosnych“, W. Szymborska „Lektury nadobowiązkowe“, R. Kapuściński (wybrane reportaże), D. Terakowska „Poczwarka“, Jan Paweł II „Pamięć i tożsamość“, P. Huelle „Opowiadania na czas przeprowadzki“, W. Piotrowicz „Moja czasoprzestrzeń“, K. Sabaliauskaitė (wybrana powieść) ir kt.
F. Petrarca, J. Kochanowski, J. A. Morsztyn, I. Krasicki, A. Puszkin, A. Mickiewicz, J. Słowacki, C. K. Norwid, L. Staff, Ch. Baudelaire, K. Przerwa – Tetmajer, J. Kasprowicz, B. Leśmian, J. Liebert, J. Lechoń, J. Tuwim, K. Wierzyński, K. I. Gałczyński, J. Czechowicz, K. K. Baczyński, Wł. Broniewski, S. Grochowiak, M. Białoszewski, T. Różewicz, Cz. Miłosz, T. Bujnicki, K. Iłłakowiczówna, Z. Herbert, H. Poświatowska, W. Szymborska, J. Twardowski, S. Barańczak, J. Polkowski, E. Stachura, E. Lipska, A. Zagajewski, J. Podsiadło, N. Kulesza, A. Kamieńska, J. Hartwig, U. Kozioł, B. Maj, A. Świetlicki, S. Worotyński, H. Mażul, A. Rybałko ir kt.
Analizė ir interpretacija. Analizuojant ir interpretuojant kūrinį remiamasi anksčiau įgytų literatūros teorijos ir literatūros raidos išmanymu ir savo (kaip skaitytojo ir kultūros vartotojo) patirtimi. Tobulinami analizavimo ir interpretavimo įgūdžiai ar gebėjimai, numatyti 11 klasės mokymosi turinyje. Mokomasi atpažinti modernaus kūrinio ypatumus, lyginti jį su klasikinių kūrinių bruožais. Mokomasi atpažinti ir apibūdinti XX–XXI a. skirtingų poezijos krypčių naujų formų paieškas (nauji eilėdaros ypatumai, nauja poetinė kalba, klasikinių kanonų nepaisymas, žaidimai su klasikine poetine tradicija, kalbos normomis ir kt.). Mokomasi analizuoti XX–XXI a. skirtingų literatūros krypčių epikos kūrinius. Mokomasi nusakyti ir apibrėžti modernaus pasakojimo specifiką (pvz., fragmentiškumas, intertekstualumas, laiko plotmių įvairovė, pasakotojo vaidmens pasikeitimas). Mokomasi nusakyti ir apibrėžti klasikinės ir modernios dramos kūrinių panašumus ir skirtumus.
Interpretacija ir kontekstai. Interpretuojant kūrinį remiamasi literatūros raidos, kultūros, istorijos, filosofijos idėjų ir kt. kontekstais. Mokomasi įžvelgti ir aptarti literatūros kūrinio intertekstualumą turinio ir raiškos lygmenyse. Mokomasi nurodyti panašumus ir skirtumus tarp įvairių literatūros kūrinių ir aptarti juos. Mokomasi aptarti pagrindinius kūrinių motyvus ir problematiką, siejant literatūros kūrinius su įvairiais kultūros tekstais. Mokomasi palyginti savo interpretaciją su kitomis interpretacijomis (pvz., literatūros kritikoje, teatro spektaklyje, kūrinio ekranizacijoje).
Vertinimas. Literatūros kūriniai vertinami ir lyginami įvairiais aspektais, panaudojant analizės ir interpretacijos išvadas. Mokomasi apibūdinti kūrinio estetinius bruožus. Mokomasi skirti aukštosios ir populiariosios (masinės) kultūros kūrinius. Mokomasi apibūdinti literatūros ir kitų menų šedevrų savybes. Mokomasi vertinti novatoriškų sprendimų, naujų formų naudojimo pagrįstumą, vertinti kūrinius meninės vertės aspektu. Mokomasi vertinti XX–XXI a. literatūros kūrinių ir kitų kultūros tekstų įtaką šiuolaikinei visuomenei.
Pateikiamos įvairios kultūrinio ugdymo formos, kurių tikslas – padėti įtvirtinti per kalbos ir literatūros pamokas įgytas žinias ir gebėjimus, visapusiškai plėsti savo kultūrinį akiratį, įgyvendinti savo kultūrinius interesus, tobulinti kritinio mąstymo gebėjimus, ugdyti kūrybiškumą, socialinius emocinius įgūdžius, pilietines nuostatas atliekant mokomąsias užduotis:
susipažinimas su aktualiais kultūriniais įvykiais ir reiškiniais naudojantis įvairiomis medijomis;
susipažinimas su svarbiausiais lenkų literatūros istoriniu kultūriniu kontekstu;
susipažinimas su Lietuvos kultūra, su įvairialypės kultūrinės bendruomenės fenomenu;
teatro, muziejaus, meno parodų, renginių ir pan. lankymas;
pamokos įvairiose kultūrinėse erdvėse (pvz., edukacinės ekskursijos, teminiai užsiėmimai, dirbtuvės), susietose su tam tikrais literatūriniais kūriniais, mokymosi turinyje numatyta nagrinėjama problematika, aktualiais kultūros reiškiniais;
dalyvavimas projektinėje veikloje (dalykiniuose ir tarpdalykiniuose projektuose; mokykliniuose, regioniniuose ir respublikiniuose projektuose);
dalyvavimas mokykliniuose, tarpmokykliniuose, respublikiniuose ir tarptautiniuose renginiuose (pvz., konkursai, olimpiados, festivaliai), jų organizavimo procese;
bendradarbiavimas su kultūros institucijomis (pvz., bibliotekomis, teatrais, kino teatrais, muziejais, galerijomis, meno mokyklomis ir kt.).
1 klasė

Mokomasi aktyviai klausytis įvairių garsų (gamtos, aplinkos, muzikos), amžiaus tarpsnį atitinkančių tekstų bendrine sakytine kalba, girdimų gyvai ar medijose, kurių temos ir turinys artimas mokinių patirčiai. Mokomasi perteikti turinį (informaciją) savais žodžiais, pasakyti savo nuomonę, susieti su savo patirtimi. Mokomasi taikyti aktyvaus klausymosi strategijas: nusiteikti klausyti, suprasti, pasakyti mintį kitais žodžiais, kalbą papildyti gestais, pakartoti.

Mokomasi dalyvauti dialoge, atsižvelgti į kalbėjimo adresatą: papasakoti, paaiškinti, išsakyti savo nuomonę, atsakyti į klausimus, klausti. Formuojami įgūdžiai saugiai bendrauti telefonu, virtualioje erdvėje, laikytis bendradarbiavimo susitarimų (pvz., dialoge, komandiniame darbe).
Pratinamasi kalbėti raiškiai, tinkamu tempu. Mokomasi taisyklingos tarties garsų, žodžių kirčiavimo ir sakinių intonavimo (pvz., taikant greitakalbes). Pratinamasi pristatyti žodžiu parengtą trumpą tekstą, remiantis iliustracijomis. Mokomasi derinti verbalines ir neverbalines kalbos priemones. Mokomasi taikyti kalbėjimo strategijas: pristatyti tekstą žodžiu, naudotis vaizdine medžiaga. Mokomasi aptarti savo kalbėjimą ir nusakyti, kas pasisekė ar nepasiekė, ką kitąkart reikėtų daryti kitaip.
Mokomasi skaityti trumpus ir nesudėtingus tekstus skiemenimis, žodžiais, trumpais sakiniais, balsu ir tyliai; tarti garsus, kirčiuoti žodžius, intonuoti sakinius, daryti pauzes atsižvelgiant į skyrybos ženklus. Mokomasi taikyti skaitymo strategijas: skaityti dar kartą; atsakinėti į klausimus; patikslinti neaiškių žodžių reikšmes; suvokti teksto ir iliustracijų ryšį.
Mokomasi rasti tiesioginę informaciją, teksto temą, įvykių sekos chronologinius ryšius, susieti informaciją tekste su bendro pobūdžio kasdienėmis žiniomis ir asmenine patirtimi; išreikšti ir pagrįsti nuomonę apie perskaitytą informaciją.
Skaitomi mokinių suvokimo galimybes ir jų kaip skaitytojų įvairius poreikius ir interesus atitinkantys negrožiniai tekstai: informaciniai ir medijų tekstai (pvz., skelbimai, instrukcijos, tvarkaraštis, filmas, paveikslėlių istorija, animacija, enciklopedijos). Mokomasi orientuotis knygų ir tekstų įvairovėje, naudotis namų ir klasės biblioteka.
Mokomasi paaiškinti, kas pavaizduota paveikslėlyje. Mokomasi kurti trumpą tekstą pagal pavyzdį, pagal kelių paveikslėlių seką, pasirinkti tinkamus žodžius. Mokomasi sieti sakinius su tema, sieti vieną sakinį su kitu pagal prasmę.
Mokomasi atsakyti į klausimą pilnu sakiniu, kurti trumpą informacinį tekstą (žodžiu), trumpą pasakojimą (žodžiu) pagal kelių paveikslėlių seką.
Mokomasi taisyklingai ir dailiai rašyti rašytinės abėcėlės raides ir jas jungti žodžiuose. Mokomasi ir pratinamasi rašyti žinomus ir vartojamus žodžius, kurių rašyba nesiskiria nuo tarimo. Mokomasi taisyklingai užrašyti įsidėmėtinos rašybos žodžius. Mokomasi rašyti vardus, pavardes ir vietovardžius didžiąja raide. Mokomasi rašyti trumpus sakinius, pratinamasi rašyti didžiąją raidę sakinio pradžioje.
Mokomasi taisyklingai žymėti garsus raidėmis. Mokomasi abėcėlės, raidžių pavadinimų. Mokomasi atpažinti ir atskirti balsius ir priebalsius.: Mokomasi taisyklingai tarti lenkų kalbos žodžiuose ir žodžių junginiuose, sprogstamuosius priebalsius („b, p, g, k, d, t“) ir afrikatas („dz, c, dż, cz“), minkštuosius priebalsius („ć, ź, ś, dź“). Mokomasi tarti ir kirčiuoti žinomus ir vartojamus žodžius. Praktiškai susipažįstama su žodžio skirstymu į skiemenis. Mokomasi suvokti ir atpažinti skirtumus tarp tarimo ir rašybos.
Mokomasi plėtoti žodyną pagal nurodytas kalbinės veiklos temas.
Praktiškai susipažįstama su žodžiais, reiškiančiais daiktų, asmenų, veiksmų ir požymių pavadinimus.
Mokomasi atpažinti ir vartoti savo kalboje vientisinius sakinius. Mokomasi atpažinti sakinio perteikiamą prasmę ir intenciją, skirti tiesioginius, klausiamuosius, šaukiamuosius sakinius (be terminų vartojimo) ir intonuoti juos. Mokomasi rašyti didžiąją raidę sakinio pradžioje ir taisyklingai vartoti skyrybos ženklus sakinio gale: tašką, klaustuką, šauktuką.
Aptariamos vartojamos Lietuvoje kalbos, mokomasi gretinti jų leksikos ir rašto skirtumus.
Mokomasi nagrinėti temas įvairiais aspektais pasirenkant grožinės literatūros kūrinius ir įvairius kultūros tekstus. Kultūros tekstai atrenkami atsižvelgiant į mokinių amžių ir jų interesus, pateiktą nagrinėjamų kūrinių tematiką, skaityti ir nagrinėti pasirenkami kūriniai arba jų ištraukos:
įvairių literatūros rūšių, tautosakos;
lenkų ir užsienio vaikų literatūros autorių;
autorių, kurių kūryba ar biografija susijusi su Lietuva;
žurnalai, internetiniai puslapiai ir kt.
H. Bechlerowa „Kręć się, koło“ (inscenizacija), M. Grądzka „O smoku wawelskim“ (iš knygos „Legendy polskie“), M. Jaworczakowa „Jacek, Wacek i Pankracek“, J. Papuzińska „Nasza mama czarodziejka“, J. Porazińska „Szewczyk Dratewka“, „Pamiętnik Czarnego Noska“, A. Stelmaszyk knygos iš serijos „Już czytam“, R. Witek „Pierwszaki z kosmosu“ (arba kita pasirinkta knyga), W. Zahorski „Podanie o żelaznym wilku“, „Legenda o Wilczej Łapie“ (iš knygos „Podania i legendy wileńskie“) ir kt.
Šiuolaikinių ir klasikinių autorių vaikams eilėraščiai pasirinktinai: W. Bełza, J. Brzechwa „Brzechwa dzieciom“, W. Chotomska „Wanda Chotomska dla najmłodszych“, Cz. Miłosz „Przy piwoniach“, B. Sidorowicz (eilėraščiai), J. Tuwim „Wiersze dla dzieci“ ir kt.
Lyrikos analizė. Analizuojant lyrikos tekstą mokomasi nusakyti temą, atpažinti eilėraščio elementus (eilutę, strofą).
Epikos analizė. Analizuojant epikos tekstą mokomasi aptarti vaizduojamo pasaulio elementus (laiką, vietą, įvykį), nusakyti temą.
Dramos analizė. Skaitant vaidmenimis ar vaidinant dramos kūrinio ištrauką mokomasi suprasti dramos kūrinio savitumą. Mokomasi suvokti eiliuoto ir prozos kūrinio pagrindinius skirtumus.
Literatūros žanrų atpažinimas. Mokomasi atpažinti skaitomo kūrinio žanrą (mįslės, patarlės, skaičiuotės, pasakos, dainos, eilėraščio, spektaklio).
Meninė kalba ir jos funkcijos. Mokomasi atpažinti grožinę (meninę) kalbą ir šnekamąją kalbą. Mokomasi atpažinti literatūros tekste pakartojimą, garsų pamėgdžiojimą ir tipiškas pasakos kalbines formules, aptarti jų funkcijas.
Grožinio teksto interpretavimas ir vertinimas. Mokomasi interpretuoti ir vertinti grožinį tekstą: atpažinti ir paaiškinti netiesiogiai pasakytas mintis, kai yra suteikiama pagalba; išsakyti įspūdžius, patirtus skaitant kūrinį; nusakyti grožinio teksto nuotaiką (linksmus, liūdnus, juokingus kūrinius ar epizodus); nurodyti labiausiai patikusią (vaizdingiausią, įdomiausią, juokingiausią ar pan.) teksto vietą; išsakyti savo nuomonę apie perskaitytą tekstą, remiantis iliustracijomis, asmenine patirtimi; nusakyti, ar įvykiai yra išgalvoti.
Kitų kultūros tekstų analizė ir interpretavimas. Mokomasi aptarti filmus, animaciją, spektaklius vaikams, pasakyti savo įspūdį ir nuomonę.
Pateikiamos įvairios kultūrinio ugdymo formos, kurių tikslas – padėti įtvirtinti per kalbos ir literatūros pamokas įgytas žinias ir gebėjimus, tobulinti kritinio mąstymo gebėjimus, ugdyti kūrybiškumą, socialinius emocinius įgūdžius, pilietines nuostatas atliekant mokomąsias užduotis:
pamokos skirtingose kultūrinėse erdvėse (pvz., teminiai užsiėmimai, dirbtuvės), susietose su tam tikromis temomis;
mokykliniai renginiai (pvz., konkursai, festivaliai).
2 klasė
Mokomasi aktyviai klausytis įvairių garsų (gamtos, aplinkos, muzikos), amžiaus tarpsnį atitinkančių tekstų bendrine sakytine kalba, girdimų gyvai ar medijose, kurių temos ir turinys artimas mokinių patirčiai. Mokomasi nusakyti teksto temą, perteikti turinį (informaciją) savais žodžiais, pasakyti savo nuomonę, susieti su savo patirtimi. Mokomasi sieti skirtingos raiškos informacijos elementus. Mokomasi taikyti aktyvaus klausymosi strategijas: nusiteikti klausytis, suprasti, daryti išvadas.
Mokomasi dalyvauti dialoge, atsižvelgti į kalbėjimo tikslą ir adresatą: papasakoti, informuoti, paaiškinti, išsakyti savo nuomonę, atsakyti į klausimus, klausti, reikšti mintis ir jausmus. Formuojami įgūdžiai saugiai bendrauti telefonu, virtualioje erdvėje, laikytis bendradarbiavimo susitarimų (pvz., dialoge, komandiniame darbe).
Pratinamasi kalbėti raiškiai, garsiai, tinkamu tempu. Mokomasi taisyklingos tarties garsų, žodžių kirčiavimo ir sakinių intonavimo (pvz., taikant greitakalbes). Pratinamasi pristatyti žodžiu parengtą trumpą tekstą, remiantis iliustracijomis. Mokomasi plėtoti temą, laikytis užduoties reikalavimų. Mokomasi derinti verbalines ir neverbalines kalbos priemones. Mokomasi taikyti kalbėjimo strategijas: pristatyti tekstą žodžiu, naudotis planu ar vaizdine medžiaga. Mokomasi aptarti savo kalbėjimą ir atsižvelgti į kitų suteiktą grįžtamąją informaciją.
Mokomasi skaityti trumpus ir nesudėtingus tekstus balsu ir tyliai; intonuoti sakinius, skaityti vaidmenimis trumpus tekstus. Mokomasi taikyti skaitymo strategijas: aiškinti pavadinimą; klausinėti kitų; iliustruoti; sieti žodinę ir nežodinę informaciją; išskirti knygos struktūros elementus (autorius, pavadinimas, sutartiniai ženklai vadovėlyje, puslapiai, iliustracijos).
Mokomasi rasti aiškiai pateiktą informaciją, teksto temą, raktinius žodžius, nurodyti svarbiausias detales, faktus, veiksmų seką; susieti informaciją tekste su bendro pobūdžio kasdienėmis žiniomis ir asmenine patirtimi. Mokomasi išreikšti ir pagrįsti nuomonę apie tekstą remiantis asmenine patirtimi.
Skaitomi mokinių suvokimo galimybes ir jų, kaip skaitytojų, įvairius poreikius ir interesus atitinkantys negrožiniai tekstai: informaciniai ir medijų tekstai (pvz., atsiminimai, laiškai, filmai, paveikslėlių istorijos, elektroniniai tekstai, animacijos, enciklopedijos). Mokomasi orientuotis knygų ir tekstų įvairovėje, naudotis namų ir klasės biblioteka. Nurodytame šaltinyje rasti informaciją, kuri yra svarbi konkrečiam tikslui, paaiškinti atrinktos informacijos reikalingumą užduočiai įvykdyti.
Teksto kūrimo gebėjimai. Mokomasi kurti trumpą tekstą žodžiu ir raštu pagal užduotį, pavyzdį, laikantis temos. Mokomasi pradėti tekstą įžanginiu sakiniu. Mokomasi tinkamai vartoti žodžius, padedančius išreikšti įvykių seką, laiką ir vietą. Mokomasi užrašyti informaciją apie daiktų ypatybes (pasirengiant aprašymui). Mokomasi tinkamai pasirinkti žodžius, vengti jų nepagrįsto kartojimo.
Strategijos. Mokomasi pasakoti pagal planą, perskaitytą tekstą ir paveikslėlių seką. Mokomasi redaguoti kvietimą, rašyti laišką pagal pavyzdį (kreipinys, vietovė, data, atsisveikinimas, parašas). Formuojamas įgūdis dar kartą skaityti parašytą tekstą, mokomasi taisyti jį pagal nesudėtingą nurodymą.
Mokomasi kurti įvairaus pobūdžio tekstus, paisant žanro reikalavimų: trumpas informacinis tekstas (žodžiu ir raštu), pasakojimas, trumpas laiškas, kvietimas, sveikinimai (lenk. życzenia), kūrybiniai bandymai pagal pavyzdį (pvz., pasaka, eilėraštis).
Rašymas ir rašyba. Pratinamasi aiškiai ir taisyklingai rašyti žodžius ir sakinius. Nagrinėjamos pagrindinės rašybos taisyklės: didžiosios ar mažosios raidės rašymas varduose, pavardėse, geografiniuose pavadinimuose, šalių gyventojų ir tautybių pavadinimuose, įstaigų, švenčių pavadinimuose, laiško mandagumo formulėse. Mokomasi užrašyti adresą, dažniausiai vartojamus sutrumpinimus, kūrinio arba rašomo teksto pavadinimą, skaičius žodžiais. Plėtojant žodyną mokomasi naujų žodžių rašybos. Mokomasi taisyklingai užrašyti įsidėmėtinos rašybos žodžius. Mokomasi taisyklingai perkelti žodį į kitą eilutę.
Teksto grafinis apipavidalinimas. Mokomasi parinkti arba nupiešti iliustraciją kuriamam tekstui, paaiškinti jos ryšį su tekstu.
Rašyba. Formuojami įgūdžiai taisyklingai rašyti dalelytę „nie“ su veiksmažodžiais ir būdvardžiais. Formuojami įgūdžiai taisyklingai rašyti žodžius su minkštaisiais, dusliaisias priebalsiais (paprastieji atvejai), žodžius su specifiniais kalbos rašto ženklais (lenk. „ę“, „ą“; „ó“ niewymienne oraz wymienne na „o, e, a“, w zakończeniach „–ówka“; „u“ w zakończeniach „–uje“; „ż”; „rz“ wymienne na „r“, w zakończeniach „–arz, -erz“, po spółgłoskach „b, p, d, t, g, k, ch, w, j“).
Susipažįstama su balsių ir priebalsių skirstymu (paprasti ir nosiniai balsiai, skardieji ir duslieji, kietieji ir minkštieji priebalsiai). Mokomasi taisyklingo ir raiškaus nosinių balsių, skardžiųjų ir dusliųjų, kietųjų ir minkštųjų priebalsių, priebalsių junginių (lenk. „drz-, trz-, strz-, szcz-, -nk, -ńcz-“ ir pan.) ir garsų žodžio gale raiškaus tarimo. Mokomasi žodžio skirstymo į skiemenis ir žodžių kirčiavimo viename žodyje ir žodžių junginyje.
Mokomasi plėtoti žodyną pagal kalbinės veiklos temas. Mokomasi teisingai vartoti sinonimus ir antonimus (be terminų vartojimo). Supažindinama su sąvokomis: giminiški žodžiai, žodžio šaknis.
Mokomasi atpažinti daiktavardžio reikšmę ir gramatines kategorijas: giminę, vienaskaitą ir daugiskaitą. Mokomasi atpažinti būdvardžio ir veiksmažodžio reikšmę.
Mokomasi pagal sakymo tikslą sudaryti tiesioginius, klausiamuosius, skatinamuosius sakinius. Susipažįstama su veiksmažodžio kaip pagrindinio sakinio žodžio funkcija. Mokomasi kelti klausimus sakinio žodžiams, derinti būdvardžius ir daiktavardžius pagal giminę ir skaičių, derinti veiksmažodžius ir daiktavardžius. Mokomasi vientisinių ir išplėstinių sakinių sudarymo vartojant klausimus.
Susipažįstama su lenkų bendrine kalba ir regioniniu gimtosios kalbos variantu. Aptariami leksikos skirtumų pavyzdžiai.
Mokomasi nagrinėti temas įvairiais aspektais pasirenkant grožinės literatūros kūrinius ir įvairius kultūros tekstus. Atsižvelgiant į mokinių amžių ir jų interesus, pateiktą nagrinėjamų kūrinių tematiką, skaityti ir nagrinėti pasirenkami kūriniai arba jų ištraukos:
įvairių literatūros rūšių, tautosakos;
žymiausių lenkų ir užsienio vaikų literatūros autorių;
autorių, kurių kūryba ar biografija susijusi su Lietuva;
vaikų žurnalai, interneto puslapiai ir kt.
H. Ch. Andersen „Baśnie“, A. i Cz. Centkiewiczowie „Zaczarowana zagroda“, W. Cichoń „Cukierku, ty łobuzie!“, W. Chotomska (pasirinktas apsakymas), M. Grądzka „O Lechu, Czechu i Rusie“ (iš knygos „Legendy polskie“), H. Lofting „Doktor Dolittle i jego zwierzęta“, J. Bednarek „Niesamowite przygody dziesięciu skarpetek“, M. Krüger „Karolcia“, D. Parlak „Kapelusz Pani Wrony“ (arba kita pasirinkta knyga), M. Prześluga „Dziób w dziób“, M. Strzałkowska „Dobre rady na odpady, czyli ratujmy Ziemię przed zanieczyszczeniem“ (inscenizacija), W. Zahorski „Obraz trójręki św. Kazimierza“, „Słowik i róża“ (iš knygos „Podania i legendy wileńskie“) ir kt.
Eilėraščiai vaikams klasikinių ir šiuolaikinių autorių pasirinktinai: pvz., A. Fredro „Paweł i Gaweł“ i in., M. Konopnicka („Zosia Samosia“, „Stefek Burczymucha“), A. Mickiewicz (eilėraščiai), Cz. Miłosz „Królestwo ptaków“, J. Tuwim „Wiersze dla dzieci“ ir kt.
Lyrikos analizė. Analizuojant lyrikos tekstą mokomasi nusakyti temą, atpažinti eilėraščio elementus (eilutę, strofą).
Epikos analizė. Analizuojant epikos tekstą mokomasi aptarti aiškiai išreikštus vaizduojamo pasaulio elementus (veikėją, vietą, įvykį), nusakyti temą.
Dramos analizė. Skaitant vaidmenimis ar vaidinant dramos kūrinio ištrauką mokomasi suprasti dramos kūrinio savitumą.
Mokomasi suvokti eiliuoto ir prozos kūrinio pagrindinius skirtumus.
Literatūros žanrų atpažinimas. Mokomasi atpažinti skaitomo kūrinio žanrą (mįslės, patarlės, skaičiuotės, pasakos, legendos, dainos, eilėraščio, spektaklio).
Meninė kalba ir jos funkcijos. Mokomasi atpažinti grožinę (meninę) kalbą ir šnekamąją kalbą. Mokomasi atpažinti pakartojimą, garsų pamėgdžiojimą ir tipiškas pasakos kalbines formules literatūros tekste, aptarti jų funkcijas.
Grožinio teksto interpretavimas ir vertinimas. Mokomasi interpretuoti ir vertinti grožinį tekstą: atpažinti ir paaiškinti netiesiogiai pasakytas mintis, kai yra suteikiama pagalba; išsakyti įspūdžius, patirtus skaitant kūrinį; nusakyti grožinio teksto nuotaiką (linksmus, liūdnus, juokingus kūrinius ar epizodus); nurodyti labiausiai patikusią (vaizdingiausią, įdomiausią, juokingiausią ar pan.) teksto vietą; aptarti veikėjus, paaiškinti jų veiksmus ir poelgius; išsakyti savo nuomonę apie perskaitytą tekstą, remiantis iliustracijomis, asmenine patirtimi; nusakyti, ar įvykiai yra išgalvoti.
Kitų kultūros tekstų analizė ir interpretavimas. Mokomasi aptarti filmus, animaciją, spektaklius vaikams, pasakyti savo įspūdį ir nuomonę.
Pateikiamos įvairios kultūrinio ugdymo formos, kurių tikslas – padėti įtvirtinti per kalbos ir literatūros pamokas įgytas žinias ir gebėjimus, visapusiškai plėsti savo kultūrinį akiratį, tobulinti kritinio mąstymo gebėjimus, ugdyti kūrybiškumą, socialinius emocinius įgūdžius, pilietines nuostatas atliekant mokomąsias užduotis:
teatro, muziejaus lankymas;
pamokos įvairiose kultūrinėse erdvėse (pvz., teminiai užsiėmimai, dirbtuvės), susietos su tam tikromis temomis;
mokykliniai renginiai (pvz., konkursai, festivaliai).
3 klasė
Mokomasi aktyviai klausytis amžiaus tarpsnį atitinkančių tekstų bendrine sakytine kalba, kurių temos ir turinys artimas mokinių patirčiai (pvz., vaizdo ir garso įrašų); aptarti, išsakyti savo nuomonę apie išgirstą informaciją. Mokomasi suprasti ir perteikti turinį (informaciją) savais žodžiais, naudojant tinkamą raišką. Pratinamasi įžvelgti tekste tiesiogiai ir netiesiogiai pateiktą informaciją, priežasties ir pasekmės ryšius. Mokomasi įvardyti pagrindinę temą, keletą minčių apie teksto visumą, išsakyti emocijas, susieti su savo patirtimi. Mokomasi lyginti skirtingos raiškos elementus. Mokomasi taikyti aktyvaus klausymosi strategijas: nusiteikti klausytis, suprasti, daryti išvadas. Pratinamasi naudotis paprasčiausiomis kompensavimo strategijomis: prašoma patikslinti informaciją, kalbą papildyti neverbalinėmis priemonėmis.
Mokomasi plėtoti dialogą ir pokalbį, kultūringai pertraukti, išsakyti savo nuomonę, pritarti ar prieštarauti, komentuoti išgirstą informaciją, pasirinkti tinkamą kalbinę raišką. Mokomasi pokalbio pradžios ir pabaigos etiketo (kreipimasis, sveikinimasis), laikysenos etiketo (pvz., veido išraiška, gestai). Pratinamasi etiškai ir saugiai bendrauti telefonu, virtualioje erdvėje, laikytis bendradarbiavimo principų (pvz., pokalbyje, komandiniame darbe).
Pratinamasi kalbėti raiškiai, garsiai, tinkamu tempu. Mokomasi taisyklingos tarties, žodžių kirčiavimo ir sakinių intonavimo (pvz., taikant greitakalbes, raiškų mįslių minimą, žaidimą patarlėmis ir priežodžiais, poezijos ir prozos tekstų skaitymą įvairiu tempu). Mokomasi pabrėžti svarbiausią prasminę sakinio vietą. Mokomasi pristatyti žodžiu parengtą aiškų ir rišlų tekstą, plėtoti temą, paisyti trinarės struktūros. Formuojami įgūdžiai papildyti pristatymą vaizdine medžiaga iliustruojant teksto elementus, pasitelkti technologijas ir interneto išteklius. Mokomasi derinti verbalines ir neverbalines kalbos priemones. Mokomasi taikyti kalbėjimo strategijas: pristatyti tekstą žodžiu, naudotis planu, pateiktais žodžiais ar vaizdine medžiaga. Mokomasi aptarti savo kalbėjimą ir atsižvelgti į kitų suteiktą grįžtamąją informaciją.
Mokomasi pasirinkti skaitymo tempą, taisyklingai tarti garsų junginius, tinkamai kirčiuoti žodžius, intonuoti sakinius. Mokomasi raiškiojo grožinio teksto skaitymo, skyrybos ženklų paisymo. Atliekami dikcijos lavinimo pratimai. Mokomasi taikyti skaitymo strategijas: peržvelgia į akis krintančią informaciją (iliustracijas, antraštes ir kt.); sieja tekstą su jau žinoma informacija; klausinėja kitų ir savęs; pasitikslina žodžių reikšmes (klausdami mokytojo, žodynuose); savo įspūdžius pasižymi simboliais. Aiškinamasi, kokie yra knygos struktūros elementai (autorius, pavadinimas, sutartiniai ženklai vadovėlyje, puslapiai, iliustracijos, antraštinis lapas, dailininkas).
Mokomasi atpažinti tiesioginę informaciją; sieti ir lyginti skirtingos raiškos informaciją; įvardyti teksto temą, raktinius žodžius, aiškiai išsakytą pagrindinę mintį; svarbiausias detales, faktus, veiksmų seką; teksto prasmines dalis; sieti tekstą su turimomis žiniomis ir informacija iš kito šaltinio, išreikšti ir pagrįsti nuomonę apie tekstą remiantis asmenine patirtimi.
Skaitomi mokinių suvokimo galimybes ir jų, kaip skaitytojų, įvairius poreikius atitinkantys, asmenybei ugdytis ir kultūrai pažinti svarbūs negrožiniai tekstai knygose, periodiniuose leidiniuose, internete: dalykiniai, informaciniai ir medijų tekstai (pvz., filmas, reklama, skelbimas, sveikinimai, spaudos straipsniai, komiksai, elektroninis tekstas, animacija, žemėlapis, nesudėtingos schemos, instrukcijos). Mokomasi naudotis mokyklos biblioteka.
Teksto kūrimo gebėjimai. Mokomasi kurti tekstą žodžiu ir raštu laikantis temos, pagal užduotį, sudarytą planą, pavyzdį, vaizdinę medžiagą. Mokomasi paisyti trinarės pasakojimo struktūros: kurti trumpą įžangą (užuomazgą), dėstymą (veiksmo vystymąsi, kulminaciją), pabaigą (atomazgą) ir trinarės aprašymo struktūros: trumpa įžanga, dėstymas, pabaiga. Mokomasi sieti sakinius su teksto tema, sieti vieną sakinį su kitu. Siekiant teksto rišlumo mokomasi vengti žodžių kartojimo, vartojant sinonimus, įvardžius ir kt. Mokomasi pasirinkti tinkamus žodžius, išreiškiančius aprašymo vietą, erdvę, erdvės tvarką; aptarti ir grupuoti objektų ypatingus bruožus ir detales. Siekiant teksto aiškumo, mokomasi taisyklingai vartoti žodžius ir jų gramatines formas, perkeltinės reikšmės žodžius, epitetus.
Strategijos. Mokomasi kurti aiškinamąjį tekstą pagal modelį: klausimas – atsakymas; kelti klausimus (pasirengti interviu), atsakyti į klausimą keliais sakiniais. Tobulinamas įgūdis dar kartą skaityti parašytą tekstą, mokomasi taisyti jį pagal nurodymus.
Mokomasi kurti įvairaus pobūdžio tekstus, paisant žanro reikalavimų, adresato ir komunikavimo situacijos: pasakojimas, konkretaus objekto aprašymas, trumpas aiškinamasis tekstas, užrašas (lenk. notatka), elektroninis laiškas, sveikinimai (lenk. życzenia i gratulacje), skelbimas, kūrybiniai bandymai (pvz., dienoraštis, eilėraštis ir pan.).
Rašymas ir rašyba. Mokomasi aiškiai rašyti žodžius ranka, trumpus tekstus klaviatūra (telefonu, kompiuteriu), lygiuoti tekstą pagal paraštes. Rašant sakinį ir trumpą tekstą taikyti pagrindines rašybos taisykles, įskaitant dažnai vartojamų sudurtinių žodžių rašybą. Mokomasi užrašyti datą, sutrumpinimus. Plėtojant žodyną ir mokantis gramatikos pagrindų mokomasi naujų žodžių ir jų gramatinių formų rašybos.
Teksto grafinis apipavidalinimas. Mokomasi parinkti iliustraciją teksto fragmentui, parengti teksto pristatymą su atitinkančiomis iliustracijomis; pateikti informaciją lentelės forma ir kt. Mokomasi nurodyti iliustracinės medžiagos autorių ir šaltinį.
Rašyba. Tobulinami įgūdžiai taisyklingai rašyti dalelytę „nie“ su daiktavardžiais, veiksmažodžiais ir būdvardžiais, taisyklingai rašyti didžiąja raide tikrinius daiktavardžius ir pavadinimus (lenk. nazwy własne). Mokomasi rašyti mažąja raide būdvardžius, sudarytus iš šalių, miestų, žemynų, tautybių pavadinimų. Tobulinami įgūdžiai taisyklingai rašyti žodžius su minkštaisiais, dusliaisiais priebalsiais, žodžius su galūne „-ia, -ja, -ii, -ji“; žodžius su specifiniais kalbos rašto ženklais (lenk. „ę, em, en, ą, om, on“; „ó“ niewymienne oraz wymienne, w zakończeniach „-ów, –ówka“; „u“ w zakończeniach „–uje, -un, -unek, -ulec“; „ż” wymienne na „g“; „rz“ wymienne na „r“, w zakończeniach „–arz, -erz, -mistrz“, po spółgłoskach), taisyklingai rašyti žodžius su „h, ch“, įsidėmėtinos rašybos žodžius. Formuojami įgūdžiai taisyklingai rašyti sudėtinius būdvardžius.
Įtvirtinami taisyklingo ir raiškaus balsių ir priebalsių tarimo ir žodžių kirčiavimo įgūdžiai. Mokytojui padedant mokomasi taisyklingo skaitvardžių (pvz. 15, 19, 12, 20, 30, 40, 50 ir pan.) tarimo.
Mokomasi plėtoti žodyną pagal kalbinės veiklos temas. Mokomasi atpažinti ir aptarti daugiareikšmius žodžius, nusakyti jų tiesioginę ir perkeltinę reikšmę (be terminų vartojimo), aptarti perkeltinės prasmės vaizdingumą. Aptariama aiškinamojo lenkų kalbos žodyno (lenk. „Słownik języka polskiego“) struktūra. Aiškinamasi, kad jis sudarytas abėcėline žodžių tvarka. Supažindinama su sąvokomis: priešdėlis, šaknis, priesaga, galūnė. Mokytojui padedant mokomasi sudaryti naujus priešdėlinius, priesaginius žodžius pagal pavyzdį, juos tinkamai vartoti tekste.
Mokomasi atpažinti daiktavardžių ir būdvardžių formas. Mokomasi linksnių pavadinimų ir klausimų. Mokomasi atskirti kamieną ir galūnę. Susipažįstama su veiksmažodžių bendraties forma ir veiksmažodžių laikais. Mokomasi asmenuoti taisyklingas ir netaisyklingas, bet dažnai vartojamas (pvz., być, iść) veiksmažodžių esamojo, būtojo ir būsimojo laiko formas. Mokomasi atpažinti asmeninius įvardžius ir vartoti mandagumo įvardžius, atpažinti skaitvardžius (skaičiai ir datos) ir prieveiksmius. Mokomasi taisyklingai vartoti prielinksnius.
Mokomasi sudaryti vientisinius ir sudėtinius, tiesioginius, klausiamuosius, skatinamuosius ir šaukiamuosius išplėstinius sakinius. Mokomasi derinti būdvardžius ir daiktavardžius pagal giminę, skaičių, linksnį. Susipažįstama su tarinio (kaip pagrindinės sakinio dalies, veiksmą reiškiančio žodžio, „ką veikia?“) ir veiksnio (kaip daiktavardžio, atsakančio į klausimą „kas tai daro?“) samprata (be terminų). Mokomasi nagrinėti nesudėtingus trumpus sakinius, nurodyti tarinį ir veiksnį. Mokomasi derinti veiksmažodžio (tarinio) ir daiktavardžio (veiksnio) formas. Mokomasi nusakyti kreipinį, atpažinti jo formą ir skyrybos būdus (kablelis, šauktukas).
Susipažįstama su lenkų bendrine kalba ir regioniniu lenkų kalbos variantu. Aptariami leksikos, tarimo ir gramatikos (pvz., giminės) skirtumų pavyzdžiai.
Mokomasi nagrinėti įvairiais aspektais temas pasirinktuose grožinės literatūros kūriniuose ir įvairiuose kultūros tekstuose. Atsižvelgiant į mokinių amžių ir jų interesus, pateiktą nagrinėjamų kūrinių tematiką, skaityti ir nagrinėti pasirenkami kūriniai arba jų ištraukos:
įvairių literatūros rūšių, tautosakos;
klasikinių ir šiuolaikinių autorių;
žymiausių lenkų ir užsienio vaikų literatūros autorių;
autorių, kurių kūryba ar biografija susijusi su Lietuva;
vaikų žurnalai, internetiniai puslapiai ir kt.
H. J. Chmielewski „Tytus, Romek i Atomek“ (pasirinktas komiksas), René Goscinny „Mikołajek“, A. Frączek „Rany Julek! O tym, jak Julian Tuwim został poetą“, J. Holewińska „Skarpety i papiloty“, M. Jaworczakowa „Oto jest Kasia“, G. Kasdepke „Kacperiada“, B. Kosmowska (pasirinkta knyga), A. Lindgren „Fizia pończoszanka“ (arba kita pasirinkta knyga), S. Marciniak „Legenda o Piaście Kołodzieju“ (iš knygos „Historia Polski dla Piotrka“), B. Ostrowska „Opowieść o Januszu Korczaku“, R. Pisarski „O psie, który jeździł koleją“, G. Rodari „Bajki przez telefon“, A. Stelmaszyk knygos iš serijos apie gyvūnus, M. Strzałkowska „Karnawał z Karnawałem“ (inscenizacja), M. Terlikowska „Drzewo do samego nieba“, W. Zahorski „Bazyliszek“, „Legenda o Puntukasie“ (iš knygos „Podania i legendy wileńskie“) ir kt.
Pasirinkti klasikinių ir šiuolaikinių autorių eilėraščiai vaikams: L. J. Kern (eilėraščiai), M. Konopnicka (eilėraščiai), A. Mickiewicz (eilėraščiai, baladės), Cz. Miłosz „Słońce“, D. Wawiłow „Najpiękniejsze wiersze“ ir kt.
Lyrikos analizė. Analizuojant lyrikos tekstą mokomasi aptarti lyrinį subjektą; nusakyti temą, teksto nuotaiką; atpažinti eilėraščio elementus: eilutę, strofą, rimą, ritmą, priedainį.
Epikos analizė. Analizuojant epikos tekstą mokomasi aptarti vaizduojamo pasaulio elementus (veikėją, laiką, vietą, įvykį); nusakyti temą ir pagrindinę teksto mintį; nurodyti pagrindinius kūrinio veikėjus.
Dramos analizė. Analizuojant dramos tekstą mokomasi atpažinti dramos elementus (dialogą, sceną, veikėją); skaitant vaidmenimis ar vaidinant dramos kūrinio ištrauką mokomasi suprasti dramos kūrinio savitumą.
Mokomasi suvokti eiliuoto, prozos ir dramos kūrinio pagrindinius skirtumus.
Literatūros žanrų atpažinimas. Mokomasi atpažinti skaitomo kūrinio žanrą (mįslės, patarlės, skaičiuotės, pasakos, legendos, dainos, apsakymo, eilėraščio, spektaklio, komikso).
Meninė kalba ir jos funkcijos. Mokomasi atpažinti grožinę (meninę) kalbą ir šnekamąją kalbą. Mokomasi atpažinti literatūros tekste epitetą, perkeltinės reikšmės žodžius, pakartojimą, garsų pamėgdžiojimą ir tipiškas pasakos kalbines formules, aptarti jų funkcijas.
Grožinio teksto interpretavimas ir vertinimas. Mokomasi interpretuoti ir vertinti grožinį tekstą: nusakyti ir aptarti įvykių seką, priežasties ir pasekmės ryšį; apibūdinti kūrinio pagrindinius ir antraeilius veikėjus, jų veiksmus, santykius, jausmus ir mintis; formuluoti grožinio teksto temą, pagrindinę mintį ir aptarti išreikštas vertybes; paaiškinti netiesiogiai pasakytas mintis remiantis savo žinojimu ir vertybėmis; išsakyti įspūdį, aptarti grožiniame kūrinyje vaizduojamas situacijas; apibūdinti grožinio teksto nuotaiką ir išsakyti savo nuomonę.
Kitų kultūros tekstų analizė ir interpretavimas. Mokomasi interpretuoti kitus kultūros tekstus: aptarti filmus, animaciją, spektaklius vaikams; išsakyti savo įspūdį ir nuomonę.
Pateikiamos įvairios kultūrinio ugdymo formos, kurių tikslas – padėti įtvirtinti per kalbos ir literatūros pamokas įgytas žinias ir gebėjimus, visapusiškai plėsti savo kultūrinį akiratį, tobulinti kritinio mąstymo gebėjimus, ugdyti kūrybiškumą, socialinius emocinius įgūdžius, pilietines nuostatas atliekant mokomąsias užduotis:
teatro, muziejaus, kino teatro lankymas;
pamokos įvairiose kultūrinėse erdvėse (pvz., edukacinės ekskursijos, teminiai užsiėmimai, dirbtuvės), susietose su tam tikromis temomis;
projektinė veikla (dalykiniai ir tarpdalykiniai projektai; mokykliniai ir regioniniai projektai);
mokykliniai ir tarpmokykliniai renginiai (pvz., konkursai, olimpiados, festivaliai).
4 klasė
Mokomasi aktyviai klausytis amžiaus tarpsnį atitinkančių tekstų bendrine sakytine kalba, kurių temos ir turinys artimas mokinių patirčiai (pvz., vaizdo ir garso įrašų ar transliacijų); aptarti, nurodyti paskirtį, išsakyti ir pagrįsti savo nuomonę apie išgirstą informaciją. Mokomasi suprasti ir perteikti turinį (informaciją) savais žodžiais, naudojant tinkamą raišką. Mokomasi įžvelgti tekste tiesiogiai ir netiesiogiai pateiktą informaciją, priežasties ir pasekmės ryšius. Mokomasi įvardyti pagrindinę temą, mintį, keletą minčių apie teksto visumą, intenciją, išsakyti emocijas, susieti su savo patirtimi. Mokomasi sieti ir lyginti skirtingos raiškos elementus. Mokomasi taikyti aktyvaus klausymosi strategijas: nusiteikti klausytis, suprasti, daryti išvadas. Naudojamasi paprasčiausiomis kompensavimo strategijomis: prašoma patikslinti informaciją, kalbą papildyti neverbalinėmis priemonėmis.
Mokomasi inicijuoti ir plėtoti dialogą ir pokalbį, kultūringai pertraukti, išsakyti ir pagrįsti savo nuomonę, pritarti ar prieštarauti, komentuoti išgirstą informaciją, pasirinkti tinkamą kalbinę raišką. Mokomasi pokalbio pradžios ir pabaigos etiketo (kreipimasis, sveikinimasis), laikysenos etiketo (pvz., veido išraiška, gestai). Mokomasi etiškai ir saugiai bendrauti telefonu, virtualioje erdvėje, laikytis bendradarbiavimo principų (pvz., pokalbyje, komandiniame darbe).
Mokomasi kalbėti raiškiai, garsiai, tinkamu tempu. Mokomasi taisyklingos tarties, žodžių kirčiavimo ir sakinių intonavimo (pvz., taikant greitakalbes, raiškų mįslių minimą, žaidimą patarlėmis ir priežodžiais, poezijos ir prozos tekstų skaitymą įvairiu tempu). Mokomasi pabrėžti svarbiausią prasminę sakinio vietą. Mokomasi pristatyti žodžiu parengtą aiškų ir rišlų tekstą, plėtoti temą ir mintį, paisyti trinarės struktūros. Mokomasi papildyti pristatymą vaizdine medžiaga teksto elementams iliustruoti, pasitelkti technologijas ir interneto išteklius. Mokomasi derinti verbalines ir neverbalines kalbos priemones. Mokomasi taikyti kalbėjimo strategijas: pristatyti tekstą žodžiu, naudotis planu, pateiktais žodžiais ar vaizdine medžiaga. Mokomasi aptarti savo kalbėjimą ir atsižvelgti į kitų suteiktą grįžtamąją informaciją.
Toliau tobulinami sklandaus skaitymo gebėjimai, mokomasi pasirinkti skaitymo būdą ir tempą atsižvelgiant į situaciją ir skaitomą tekstą, naudojamas technologijas; daryti pauzes, skaityti ir deklamuoti raiškiai. Mokomasi taikyti skaitymo strategijas: kelia hipotezes, apie ką gali būti tekstas; nuolat apmąsto, ar supranta prasmę; randa ir pasižymi reikšmingus žodžius ir mintis. Aiškinamasi, kokie yra knygos struktūros elementai (autorius, pavadinimas, sutartiniai ženklai vadovėlyje, puslapiai, iliustracijos, antraštinis lapas, dailininkas, turinys, leidimo metai).
Mokomasi rasti tiesioginę ir netiesioginę informaciją, grupuoti ją; sieti ir lyginti skirtingos raiškos informacijos fragmentus; įvardyti teksto temą, raktinius žodžius, aiškiai pasakytą pagrindinę mintį; svarbiausias detales, faktus, atskleisti veiksmų seką, priežasties ir pasekmės ryšius; sudaryti planą; sieti ir lyginti tekste esančią informaciją su įgytomis žiniomis ir informacija iš kito šaltinio; išreikšti ir pagrįsti nuomonę apie tekstą remiantis asmenine patirtimi ir tekstu, sieti ir lyginti informaciją iš dviejų skirtingų šaltinių.
Skaitomi mokinių suvokimo galimybes ir jų, kaip skaitytojų, įvairius poreikius atitinkantys, asmenybei ugdytis ir kultūrai pažinti svarbūs negrožiniai tekstai knygose, periodiniuose leidiniuose, internete: publicistiniai, dalykiniai, informaciniai ir medijų tekstai (pvz., filmas, reklama, skelbimas, komiksai, spaudos straipsniai, elektroninis tekstas, animacija, žemėlapis, nesudėtingos schemos, instrukcijos). Pratinamasi naudotis biblioteka už mokyklos ribų.
Teksto kūrimo gebėjimai. Mokomasi kurti tekstą žodžiu ir raštu laikantis temos, pagal užduotį, sudarytą planą, pavyzdį, vaizdinę medžiagą, pateiktus esminius žodžius; išreikšti ir paaiškinti nuomonę. Mokomasi paisyti trinarės teksto struktūros. Mokomasi išskirti tekste pastraipas pagal prasmę, nusakyti pastraipos mintį, jos ryšį su teksto tema. Mokomasi sieti vieną sakinį su kitu pastraipoje; siekiant teksto rišlumo vengti žodžių kartojimo, vartojant sinonimus, antonimus, įvardžius ir kt., pasirinkti tinkamus žodžius ir gramatines formas. Siekiant teksto aiškumo, mokomasi taisyklingai vartoti žodžius ir jų gramatines formas, perkeltinės reikšmės žodžius ir posakius, epitetus, palyginimus. Mokomasi išskirti aprašymo dominuojantį elementą ir detales.
Strategijos. Mokomasi kurti aiškinamąjį tekstą pagal modelius: klausimas – atsakymas, teiginys – pavyzdys. Tobulinamas įgūdis dar kartą skaityti parašytą tekstą, mokomasi taisyti jį pagal iš anksto susitartus kriterijus. Mokomasi tikrinti rašybą naudojantis rašybos žodynu.
Mokomasi kurti įvairaus pobūdžio tekstus, paisant žanro reikalavimų, atsižvelgiant į adresatą ir komunikavimo situaciją: paveikslo, žmogaus aprašymas, aiškinamasis tekstas, žinutė, neoficialus laiškas, sveikinimai, linkėjimai (lenk. życzenia i gratulacje, pozdrowienia), kūrybiniai bandymai (pvz., eilėraštis, dienoraštis, pasakojimas ir pan.).
Rašymas ir rašyba. Mokomasi aiškiai ir sklandžiai rašyti ranka, klaviatūra (telefonu, kompiuteriu); rašant tekstą taikyti pagrindines rašybos taisykles. Tobulinami ir automatizuojami rašymo įgūdžiai. Plėtojant žodyną ir mokantis gramatikos pagrindų mokomasi naujų žodžių ir jų gramatinių formų rašybos. Teksto grafinis apipavidalinimas. Mokomasi parinkti iliustraciją tekstui; pateikti informaciją lentelės arba kita grafine forma. Formuojami įgūdžiai nurodyti iliustracijos autorių ir šaltinį.
Rašyba. Tobulinami ir automatizuojami įgūdžiai taisyklingai rašyti žodžius mažąja ir didžiąja raide, žodžius, kurių rašymas skiriasi nuo tarimo, žodžius su minkštaisiais, dusliaisiais priebalsiais, žodžius su galūne „-ia, -ii, -ja, -ji“; žodžius su specifiniais kalbos rašto ženklais („ę, ą“; „ó“, „u“; „ż”, „rz“ „h“, „ch“), įsidėmėtinos rašybos žodžius, taisyklingai rašyti daiktavardžius su prielinksniais, dalelytę „nie“ su veiksmažodžiais, daiktavardžiais, būdvardžiais.
Mokomasi pažinti ir skirti kalbą ir raštą. Susipažįstama su raidės „i“ skirtingomis funkcijomis. Susipažįstama su priebalsių supanašėjimo reiškiniu, mokomasi atpažinti skardžiųjų priebalsių suduslėjimo atvejus. Mokomasi taisyklingai kirčiuoti įvairius žodžius ir morfologines formas (pvz., prielinksnių aukštesniojo laipsnio formą).
Mokomasi plėtoti žodyną pagal kalbinės veiklos temas, mokomasi atitinkamų semantinių grupių žodžių darybos. Mokomasi atpažinti vaizdingus žodžius ir žodžių junginius, aptarti jų reikšmę, atpažinti ir vartoti sinonimus, antonimus (be termino vartojimo), pateikti jų pavyzdžių. Įtvirtinama giminiškų žodžių sąvoka. Susipažįstama su balsių ir priebalsių kaita giminiškuose žodžiuose. Mokomasi atpažinti priešdėlinius ir priesaginius vedinius, sudaryti pagal jų modelius naujus žodžius.
Mokomasi skirti savarankiškas kalbos dalis (daiktavardį, būdvardį, veiksmažodį, įvardį, prieveiksmį); mokomasi atpažinti semantinius ir (ar) gramatinius kalbos dalių požymius. Mokomasi taisyklingai linksniuoti daiktavardžius ir būdvardžius. Susipažįstama su vyriškojo ir nevyriškojo asmens giminės daiktavardžių ir būdvardžių daugiskaitos vardininku (lenk. formy męskoosobowe i niemęskoosobowe). Susipažįstama su asmeniniais įvardžiais (išrinkti linksniai), ilgųjų ir trumpųjų įvardžių formomis ir jų vartojimo taisyklėmis. Mokomasi asmenuoti dažniausiai vartojamus veiksmažodžius esamuoju, būtuoju ir būsimuoju laiku, paisyti asmens galūnių, vyriškojo ir nevyriškojo asmens giminės formų. Mokomasi atpažinti ir teisingai vartoti prielinksnius ir jungtukus.
Mokomasi atpažinti sakinį ir sakinio atitikmenį (lenk. zdanie i równoważnik zdania). Mokomasi atpažinti žodžius, apibrėžiančius veiksnį ir tarinį. Mokomasi kelti klausimus kitiems sakinio žodžiams. Mokomasi derinti žodžius sakinyje gimine, skaičiumi ir linksniu. Mokomasi dažniau vartojamų veiksmažodžių ir būdvardžių valdymo, tinkamai vartoti linksnį arba linksnį su prielinksniu (pvz., lenk. przyglądać się czemu, dziękować komu, martwić się czym, chorować na co, zadzwonić do kogo, wiedzieć o czym/co, znać kogo/co, korzystać z czego ir pan.). Mokomasi sudaryti vientisinius ir sudėtinius sakinius. Susipažįstama su sudėtinių sujungiamųjų ir prijungiamųjų sakinių (be termino) pagrindiniams santykiams (pvz., priešinimo, įvykio sekos, priežasties, pasekmės) išreikšti tipais, mokomasi vartoti tinkamus jungtukus ir skyrybos ženklus.
Susipažįstama su Europos kalbomis, mokomasi atpažinti skirtingas kalbas, vartojamas savo aplinkoje. Susipažįstama su žinomų kalbų leksikos ir gramatikos (pvz., veiksmažodžių asmenavimo) panašumais ir skirtumais. Mokomasi apibūdinti dvikalbystę (daugiakalbystę), aptarti jos naudą ir kalbų sąveiką.
Mokomasi nagrinėti temas įvairiais aspektais pasirinktuose grožinės literatūros kūriniuose ir įvairiuose kultūros tekstuose. Atsižvelgiant į mokinių amžių ir jų interesus, pateiktą nagrinėjamų kūrinių tematiką, skaityti ir nagrinėti pasirenkami kūriniai arba jų ištraukos:
įvairių literatūros rūšių, tautosakos;
klasikinių ir šiuolaikinių autorių;
žymiausių lenkų ir užsienio vaikų ir jaunimo literatūros autorių;
autorių, kurių kūryba ar biografija susijusi su Lietuva
vaikų žurnalai, interneto puslapiai ir kt.
J. Brzechwa „Akademia pana Kleksa“, J. Christy „Kajko i Kokosz“ (pasirinktas komiksas), B. Gawryluk (pasirinktas apsakymas), J. Korczakowska „Spotkanie nad morzem“, N. Kucharska „Legenda o toruńskich piernikach“, Inscenizacija „Kopciuszek, czyli szklany pantofelek“ pagal Ch. Perrault, „Legenda o Juracie i Kastytisie“ pagal L. A. Jucewicz, C. S. Lewis „Opowieści z Narnii. Lew, czarownica i stara szafa“, S. Lebeau „Olbrzymek“, A. Lindgren „Dzieci z Bullerbyn“, K. Makuszyński „Awantura o Basię“, A. Maleszka pasirinkta knyga iš serijos „Magiczne drzewo“, A. A. Milne „Kubuś Puchatek“, A. Onichimowska (pasirinkta knyga), A. Stelmaszyk „Komnata szeptów“ (arba kita pasirinkta knyga iš serijos „Kroniki Archeo“), M. Szczygielski (pasirinkta knyga), Ł. Wierzbicki „Afryka Kazika“, W. Zahorski „Pan Twardowski“ (iš knygos „Podania i legendy wileńskie“) ir kt.
Šiuolaikinių ir klasikinių autorių eilėraščiai pasirinktinai: J. Kulmowa (eilėraščiai), A. Mickiewicz (1–2 eilėraščiai ir 1–2 baladės), Cz. Miłosz „Wyprawa do lasu“, M. Rusinek „Wierszyki domowe“, J. Twardowski (eilėraščiai) ir kt.
Lyrikos analizė. Analizuojant lyrikos tekstą mokomasi aptarti lyrinį subjektą, adresatą; nusakyti temą, nuotaiką, pagrindinę teksto mintį; atpažinti eilėraščio elementus: eilutę, strofą, rimą, ritmą, priedainį.
Epikos analizė. Epikos tekstą mokomasi analizuoti pagal veiksmo nuoseklumą; aptarti vaizduojamo pasaulio elementus (veikėją, laiką, vietą, įvykį); nusakyti temą ir pagrindinę teksto mintį; nurodyti pagrindinius ir antraeilius kūrinio veikėjus.
Dramos analizė. Analizuojant dramos tekstą mokomasi atpažinti dramos elementus (dialogus, sceną, veikėjus).
Mokomasi suvokti pagrindinius poezijos, prozos ir dramos kūrinio skirtumus.
Literatūros žanrų atpažinimas. Mokomasi atpažinti skaitomo kūrinio žanrą (mįslės, patarlės, skaičiuotės, pasakos, legendos, dainos, apsakymo, eilėraščio, dramos, komikso).
Meninė kalba ir jos funkcijos. Mokomasi atpažinti tekste epitetą, perkeltinės reikšmės žodžius, pakartojimą, garsų pamėgdžiojimą bei tipiškas pasakoms kalbines formules ir aptarti jų funkcijas.
Grožinio teksto interpretavimas ir vertinimas. Mokomasi interpretuoti ir vertinti grožinį tekstą: nusakyti ir aptarti įvykių seką, priežasties ir pasekmės ryšį; apibūdinti kūrinio pagrindinius ir antraeilius veikėjus, jų veiksmus, santykius, jausmus ir mintis; formuluoti grožinio teksto temą, pagrindinę mintį ir aptarti išreikštas vertybes; paaiškinti netiesiogiai pasakytas mintis remiantis savo žinojimu ir vertybėmis; apibūdinti grožinio teksto nuotaiką ir išsakyti savo nuomonę.
Kitų kultūros tekstų analizė ir interpretavimas. Mokomasi interpretuoti kitus kultūros tekstus: sąmoningai ir dėmesingai žiūrėti filmus, koncertus, spektaklius vaikams ir aptarti juos.
Pateikiamos įvairios kultūrinio ugdymo formos, kurių tikslas – padėti įtvirtinti per kalbos ir literatūros pamokas įgytas žinias ir gebėjimus, visapusiškai plėsti savo kultūrinį akiratį, tobulinti kritinio mąstymo gebėjimus, ugdyti kūrybiškumą, socialinius emocinius įgūdžius, pilietines nuostatas atliekant mokomąsias užduotis:
teatro, muziejaus, kino teatro lankymas;
pamokos įvairiose kultūrinėse erdvėse (pvz., edukacinės ekskursijos, teminiai užsiėmimai, dirbtuvės), susietose su tam tikromis temomis;
projektinė veikla (dalykiniai ir tarpdalykiniai projektai; mokykliniai ir regioniniai projektai);
mokykliniai, tarpmokykliniai ir respublikiniai renginiai (pvz., konkursai, olimpiados, festivaliai).
5 klasė
Mokomasi aktyviai klausytis amžiaus tarpsnį atitinkančių įvairių negrožinių (informacinių, publicistinių, praktinių: receptai, instrukcijos ir pan.), tautosakos ir grožinės vaikų literatūros tekstų, pokalbių (girdimų tiesiogiai arba iš vaizdo ir garso įrašų), perteikiamų įvairių kalbėtojų skirtingu tembru ir skirtingomis intonacijomis. Mokomasi nusakyti ir aptarti teksto temą, tikslą, formuluoti aiškiai išreikštą pagrindinę mintį.
Mokomasi suprasti ir nuosekliai perteikti turinį (informaciją), atskleisti aiškiai išreikštus požiūrius, teksto kalbinės raiškos elementus. Pratinamasi įžvelgti ir nagrinėti netiesiogiai išreikštas mintis. Mokomasi išsakyti ir pagrįsti savo nuomonę apie išgirstą informaciją, remtis asmenine patirtimi, tekstu. Mokomasi lyginti skirtingos raiškos elementus. Mokomasi taikyti aktyvaus klausymosi strategijas: nusiteikti klausytis, suprasti, išskirti nurodytą informaciją, daryti išvadas, remtis situacijos kontekstu.
Mokomasi inicijuoti ir plėtoti pokalbį, išreikšti ir pagrįsti požiūrius, pritarti ar prieštarauti, pasirinkti tinkamą kalbinę raišką. Pratinamasi rengti interviu: apibrėžti tikslą, temą ir pasirinkti respondentą, susisiekti su pašnekovu, pasirinkti vietą, laiką ir formą (pvz., interviu-dialogas), išstudijuoti medžiagą pasirinkta tema ir apie respondentą iš įvairių šaltinių, paruošti klausimus; žodinį interviu užrašyti raštu, redaguoti, iliustruoti (pvz., nuotraukos, vaizdai, iliustracijos), derinti tekstą su kalbintu asmeniu. Mokomasi laikytis kalbos ir laikysenos etiketo (pvz., veido išraiška, gestai). Mokomasi etiškai ir saugiai bendrauti telefonu, virtualioje erdvėje, laikytis bendradarbiavimo principų (pvz., pokalbyje, interviu, komandiniame darbe).
Mokomasi kalbėti raiškiai, girdimai, tinkamu tempu. Mokomasi taisyklingos tarties, naujai pažintų žodžių, gramatinių formų kirčiavimo ir sakinių intonavimo (pvz., taikant greitakalbes, raiškų mįslių minimą, žaidimą patarlėmis ir priežodžiais, poezijos ir prozos tekstų skaitymą įvairiu tempu). Mokomasi pabrėžti svarbiausią prasminę sakinio vietą. Mokomasi pristatyti žodžiu parengtą aiškų, rišlų ir vaizdingą tekstą, logiškai plėtoti temą ir mintį, paisyti trinarės struktūros. Mokomasi papildyti pristatymą vaizdine medžiaga, iliustruojančia teksto elementus, pasitelkiant technologijas ir internetinius išteklius. Mokomasi derinti verbalines ir neverbalines kalbos priemones. Mokomasi taikyti kalbėjimo strategijas: pristatyti tekstą žodžiu, naudotis planu, užrašais ar vaizdine medžiaga. Aptarti savo ir kitų kalbėjimą, atsižvelgti į suteiktą grįžtamąją informaciją, panaudoti ją pranešimui tobulinti.
Mokomasi taisyklingai tarti garsus, kirčiuoti, intonuoti sakinius, pasirinkti skaitymo būdą ir tempą, daryti logines pauzes, intonacija perteikti teksto prasmę, skaityti vaidmenimis. Mokomasi taikyti skaitymo strategijas: aiškinasi pavadinimą, kelia (kuria) hipotezes, apie ką gali būti tekstas; nuolat apmąsto, ar supranta prasmę; randa ir pasižymi reikšmingus žodžius ir mintis; pasitikslina žodžių reikšmes (klausdami mokytojo, tradiciniuose ir skaitmeniniuose žodynuose); savo nuomonę ir įspūdžius pasižymi simboliais, sieja žodinę ir nežodinę informaciją; aiškinasi knygos sandarą.
Mokomasi atpažinti tiesioginę ir netiesioginę informaciją; sieti, lyginti ir grupuoti skirtingos raiškos informaciją (iš kelių skirtingų šaltinių); mokomasi įvardyti teksto temą, raktinius žodžius, pagrindinę mintį; svarbiausias detales, faktus, atskleisti veiksmų seką, priežasties ir pasekmės ryšius. Mokomasi atpažinti raiškos priemones, paaiškinti jų kuriamą prasmę; išreikšti ir pagrįsti nuomonę apie tekstą; sudaryti planą (paprastą ir sudėtinį ar išplėstinį).
Skaitomi mokinių suvokimo galimybes ir jų, kaip skaitytojų, įvairius poreikius atitinkantys, asmenybei ugdytis ir kultūrai pažinti svarbūs tekstai knygose, periodiniuose leidiniuose, internete ir viešojoje erdvėje: publicistiniai, dalykiniai, informaciniai ir medijų (pvz., filmas, reklama, komiksai, interviu, elektroninis tekstas, dainovaizdis, vaikų literatūros ekranizacijos, žemėlapis, nesudėtingos schemos). Naudojamasi biblioteka už mokyklos ribų.
Teksto kūrimo gebėjimai. Mokomasi kurti rišlų tekstą, plėtojant temą, paisant žanro reikalavimų, trinarės struktūros, atsižvelgiant į adresatą ir komunikavimo situaciją. Tobulinami įgūdžiai kurti rišlų tekstą pagal planą, iliustraciją, lentelę ir pan. Mokomasi išskirti pastraipas, nusakyti pastraipos temą ir jos ryšį su teksto tema. Siekiant teksto rišlumo mokomasi pasirinkti tinkamus žodžius. Mokomasi kurti pasakojimą pirmuoju ir trečiuoju asmeniu. Mokomasi kurti aiškinamąjį tekstą pagal anksčiau pažintus modelius; išskirti dominuojantį elementą ir detales aprašyme, tinkamai jas parenkant. Siekiant teksto aiškumo, mokomasi taisyklingai vartoti žodžius ir jų gramatines formas, epitetus, perkeltinės reikšmės žodžius, vaizdingas frazes, palyginimus, patarles.
Strategijos. Mokomasi nagrinėti teksto temą, parinkti temą atitinkančią informaciją, plėtojant temą pasinaudoti nurodytu informacijos šaltiniu, planuoti tekstą, rašyti pagal planą. Tobulinamas įgūdis dar kartą skaityti parašytą tekstą, mokomasi taisyti jį pagal iš anksto susitartus kriterijus.
Mokomasi kurti įvairaus pobūdžio tekstus, paisant žanro reikalavimų, adresato ir komunikavimo situacijos: iliustracijos, paveikslo, gamtos reiškinio, aplinkos aprašymas; pranešimas apie įvykius, atpasakojimas, instrukcija, kvietimas, skelbimas, kūrybiniai bandymai (pvz., pasakojimas, eilėraštis, afiša, scenarijus, dienoraštis ir kt.).
Rašymas ir rašyba. Rašoma sklandžiai, aiškiai ir taisyklingai, taikant rašybos taisykles, estetiškai ir logiškai išdėstant tekstą puslapyje. Rašoma klaviatūra (telefonu, kompiuteriu). Plėtojant žodyną ir mokantis gramatikos pagrindų mokomasi naujų žodžių ir jų gramatinių formų rašybos. Mokomasi įterpti pavienes citatas į tekstą.
Teksto grafinis apipavidalinimas. Mokomasi parinkti iliustraciją tekstui, pateikti informaciją grafine forma. Formuojami įgūdžiai nurodyti pateikiamos informacijos ar vaizdo medžiagos autorių ir šaltinį. Tobulinami įgūdžiai nurodyti vaizdinės medžiagos ir citatos autorių ir šaltinį.
Rašyba. Tobulinami ir automatizuojami įgūdžiai taisyklingai rašyti žodžius mažąja ir didžiąja raide, žodžius, kurių rašyba skiriasi nuo tarimo, žodžius su minkštaisiais, dusliaisiais priebalsiais, žodžius su „-i, -j“; žodžius su specifiniais kalbos rašto ženklais („ę, ą“; „ó“, „u“; „ż“, „rz“ „h“, „ch“), įsidėmėtinos rašybos žodžius, taisyklingai rašyti daiktavardžius su prielinksniais, dalelytę „–by, –bym, - byś“, dalelytę „nie“ su veiksmažodžiais, daiktavardžiais, būdvardžiais, prieveiksmiais; žodžius su priešdėliais „roz-, bez-, z-, s-, wz-, ws-, od-“, su priesagomis „-ski, -cki, -dzki“.
Mokomasi klasifikuoti balsius ir priebalsius. Mokomasi aptarti priebalsių supanašėjimo atvejus ir pateikti pavyzdžių. Mokomasi priebalsių grupių raiškaus tarimo, bendraties ir kitų veiksmažodžių gramatinių formų taisyklingo nosinių balsių tarimo (pvz., „sprzątać, zdążać, włączać, urządzać“ ir prieš „l, ł“, pvz., „płynął, płynęli“ ir pan.). Mokomasi oficialiose situacijose taisyklingai ir raiškiai tarti žodžius (lenk. wymowa staranna). Atliekami dikcijos lavinimo pratimai. Mokomasi atpažinti kirčiuotą skiemenį ir taisyklingai kirčiuoti būdvardžių ir prieveiksmių formas, trumpąsias asmeninių įvardžių formas, vienskiemenius žodžius su prielinksniais ir dalelyte „nie“, veiksmažodžių liepiamosios nuosakos formas.
Mokomasi plėtoti žodyną pagal kalbinės veiklos temas, mokomasi atitinkamų semantinių grupių žodžių darybos. Mokomasi atpažinti vaizdingus žodžius ir žodžių junginius, paaiškinti jų reikšmę ir funkciją, vartoti sinonimus ir antonimus, apibūdinti juos ir pateikti jų pavyzdžių, naudotis sinonimų žodynais. Susipažįstama su neologizmais, mokomasi pateikti jų pavyzdžių, nusakyti jų atsiradimo priežastis. Mokomasi nurodyti giminiškų žodžių semantinius ryšius, skirti paprastuosius žodžius ir vedinius, sudaryti naujus žodžius su priešdėliais, priesagomis ir galūnėmis.
Daiktavardžiai. Skiriami tikriniai ir bendriniai daiktavardžius. Mokomasi atpažinti daiktavardžių giminę ir priskirti juos atitinkamam linksniavimo modeliui, išskirti linksnių galūnes ir taisyklingai sudaryti daugiskaitos vyriškojo asmens giminės (lenk. rodzaj męskoosobowy) formas. Mokomasi vartoti tinkamas šauksmininko ir vyriškosios giminės vienaskaitos naudininko formas.
Būdvardžiai. Skiriamos būdvardžių giminės, vienaskaita ir daugiskaita. Mokomasi taisyklingai sudaryti daugiskaitos vyriškojo asmens giminės formas. Mokomasi laipsniuoti būdvardžius ir prieveiksmius, vartojant tinkamas priesagas.
Veiksmažodžiai. Skiriami eigos ir įvykio veiksmažodžiai pagal klausimus. Mokomasi nusakyti veiksmažodžio asmenį ir laiką. Mokomasi esamajame laike priskirti dažnai vartojamus veiksmažodžius atitinkamam asmenavimo modeliui, būtajame laike vartoti tinkamas asmens galūnes. Taisyklingai taikomos vyriškojo ir nevyriškojo asmens giminės formos. Skiriamos veiksmažodžio nuosakos, mokomasi taisyklingai sudaryti ir vartoti liepiamosios nuosakos formas neformaliai ir formaliai bendraujant.
Įvardžiai. Skiriami asmeniniai, savybiniai, parodomieji įvardžiai. Mokomasi taisyklingai vartoti ilgąsias ir trumpąsias asmeninių įvardžių formas (kai kurie linksniai), paisyti daugiskaitos vyriškojo ir nevyriškojo asmens giminės vardininko formų. Mokomasi vartoti formaliai bendraujant mandagumo įvardžius „pan“ ar „pani“.
Nesavarankiškos kalbos dalys. Mokomasi atpažinti jaustukus ir ištiktukus (lenk. wyrazy dźwiękonaśladowcze), paaiškinti jų vaidmenį sakinyje.
Pagrindinės sakinio dalys. Mokomasi atpažinti pagrindines sakinio dalis: tarinį ir veiksnį. Mokomasi nustatyti veiksnio reiškimo būdus (veiksnys reiškiamas daiktavardžio arba įvardžio vardininku). Mokomasi veiksnio ir tarinio formų derinimo. Mokomasi atpažinti neišplėstinį ir išplėstinį sakinį. Mokomasi atpažinti veiksnio grupę ir tarinio grupę sakinyje. Susipažįstama su vientisinio sakinio struktūros schema. Mokomasi žodžių junginių: pagrindinis ir priklausomasis žodis, klausimų kėlimas sakinio žodžiams.
Antrininkės sakinio dalys. Susipažįstama su terminu antrininkės sakinio dalys (lenk. określenia); mokomasi nusakyti pažyminį kaip daiktavardžio apibūdinimą, o aplinkybes ir papildinį kaip veiksmažodžio apibūdinimą. Mokomasi taisyklingai derinti dažniausiai vartojamų veiksmažodžių ir papildinių formas (taip pat su prielinksniais).
Mokomasi vienarūšių sakinio dalių, jų skyrybos (kablelis ir dvitaškis).
Mokomasi taisyklingai taikyti tiesioginės kalbos (citatų) skyrybos ženklus (brūkšnys, dvitaškis, kabutės).
Susipažįstama su vartojamos Lietuvoje lenkų kalbos specifika, nurodomi lenkų bendrinio ir regioninio variantų skirtumai fonetikoje, leksikoje ir gramatikoje. Aptariama kitų kalbų įtaka Vilniaus krašto lenkų kalbos leksikai ir gramatikai (pvz., daiktavardžių giminės keitimas). Susipažįstama su įvairių asmenvardžių ir vietovardžių kilme, jų liaudies etimologija.
Mokomasi įvairiais aspektais nagrinėti pateiktas privalomas temas pasirinktuose grožinės literatūros kūriniuose ir įvairiuose kultūros tekstuose.
Vaikystės pasaulis: emocijos, jausmai, patirtis, svajonės ir pomėgiai.
Namai. Šeima. Vaikų ir suaugusiųjų pasaulis.
Čia mūsų gimtinė, čia mūsų namai.
Senųjų laikų atgarsiai: tikrovė ir legendos.
Kasdienybės stebuklai, svajonės, vaizduotė.
Kelionė po meno pasaulį.

Atsižvelgiant į mokinių amžių ir jų interesus, pateiktą nagrinėjamų kūrinių problematiką, skaityti ir nagrinėti pasirenkami kūriniai arba jų ištraukos: įvairių rūšių ir žanrų; klasikinių ir šiuolaikinių autorių; žymiausių lenkų ir užsienio literatūros atstovų; autorių, kurių kūryba ar biografija susijusi su Lietuva; įvairių literatūros tipų: nuotykių, fantastinės; bibliniai pasakojimai ir mitai (adaptuoti vaikams), regiono legendos; dainos ir dainelės, skaičiuotės, mįslės, patarlės. Rinkdamasis tekstus, mokytojas atsižvelgia į tai, kad mokiniai perskaitytų ir aptartų bent 4 stambesnės formos kūrinius (romanus, apysakas, dramas) ir keletą smulkesnių žanrų kūrinių (pasakų, legendų, apsakymų, eilėraščių).

A. Bahdaj „Wakacje z duchami“, I. Chmielewska „Pamiętnik Blumki“, A. Dziewit-Meller „Damy, dziewuchy, dziewczyny. Historia w spódnicy“, M. Grądzka „Legendy polskie“ (1–2 legendos, neskaitytos pradinėse klasėse), M. Kamiński „Razem na bieguny“, B. Kosmowska „Kolorowy szalik“, I. Krasicki (pasirinktos pasakėčios), B. Leśmian „Przygody Sindbada Żeglarza“, K. Makuszyński (pasirinktas romanas), S. Marciniak „Historia Polski dla Piotrka“, A. Mickiewicz (pasirinktos pasakėčios), „Pan Tadeusz“ (ištraukos pasirinktinai), L. M. Montgomery „Ania z Zielonego Wzgórza“, F. Molnar „Chłopcy z Placu Broni“, A. Murdzek „Demeter i Kora“, B. Prus „Katarynka“, H. Sienkiewicz „W pustyni i w puszczy“, M. Szczygielski „Czarownica piętro niżej“ arba kita pasirinkta knyga, M. Twain „Przygody Tomka Sawyera“, W. Zahorski „Podania i legendy wileńskie“ (1–2 legendos, neskaitytos pradinėse klasėse) ir kt.
Biblijos fragmentai: pvz., „O stworzeniu świata i człowieka“, „Przypowieść o miłosiernym Samarytaninie“.
Mitai: pvz., „Prometeusz“, „Demeter i Kora“, „Herakles“, „Tułaczka Odyseusza“.
Šiuolaikinių ir klasikinių autorių eilėraščiai pasirinktinai: K. I. Gałczyński, K. Iłłakowiczówna, H. Januszewska, V. Kudirka „Tautiška giesmė“ (vertimas į lenkų kalbą), J. Kulmowa, A. Mickiewicz, Cz. Miłosz, J. Słowacki, J. Tuwim, J. Twardowski, D. Wawiłow ir kt.
Lyrikos analizė. Analizuojant lyrikos tekstą mokomasi aptarti lyrinį subjektą, adresatą; nusakyti temą, nuotaiką, pagrindinę teksto mintį, išskirti poetinius vaizdus.
Epikos analizė. Analizuojant epikos tekstą mokomasi aptarti vaizduojamo pasaulio elementus (veikėją, laiką, įvykį, siužetą); atpažinti pasakojimą pirmuoju ir trečiuoju asmeniu ir nurodyti jo funkcijas kūrinyje; nurodyti pagrindinį ir kitus kūrinio veikėjus, apibūdinti jų ypatybes ir poelgius; nusakyti temą ir pagrindinę teksto mintį; išskirti ir paaiškinti realistinius ir fantastinius elementus; aptarti kūrinio konstrukcijos elementų funkcijas (ekspoziciją, veiksmo užuomazgą, vyksmą, kulminaciją ir atomazgą).
Dramos analizė. Analizuojant dramos tekstą mokomasi atpažinti dramos elementus (aktą, sceną, veikėją, dialogą, remarką). Mokomasi suvokti pagrindinius poezijos, prozos ir dramos kūrinio skirtumus.
Literatūros žanrų atpažinimas. Mokomasi atpažinti skaitomo kūrinio žanrą ir nurodyti žanro – apsakymas, dienoraštis ar memuarai (lenk. dziennik albo pamiętnik), legenda, mitas, pasakėčia – ypatybes.
Meninė kalba ir jos funkcijos. Mokomasi atpažinti tekste alegoriją, epitetą, palyginimą, apostrofą arba kreipinį, perkeltinės reikšmės žodžius, mažybinius žodžius, pakartojimą, garsų pamėgdžiojimą ir tipiškas pasakoms kalbines formules ir aptarti jų funkcijas.
Grožinio teksto interpretavimas ir vertinimas. Mokomasi interpretuoti ir vertinti grožinį tekstą: paaiškinti netiesiogiai pasakytas mintis remiantis savo žinojimu ir vertybėmis; išsakyti įspūdį, aptarti grožiniame kūrinyje vaizduojamas situacijas; apibūdinti grožinio teksto nuotaiką ir išsakyti savo nuomonę; palyginti du panašios tematikos tekstus pagal nurodytus lengvai atpažįstamus kriterijus.
Kitų kultūros tekstų interpretavimas ir vertinimas. Mokomasi interpretuoti kitus kultūros tekstus skiriant daugiau dėmesio spektaklio ar filmo interpretavimui: išskirti spektaklio elementus (režisierių, aktorių, vaidmenį, sceną, dekoraciją, kostiumą); išskirti filmo elementus (aktorių, scenarijaus autorių, režisierių, kadrą).
Pateikiamos įvairios kultūrinio ugdymo formos, kurių tikslas – padėti įtvirtinti per kalbos ir literatūros pamokas įgytas žinias ir gebėjimus, tobulinti kritinio mąstymo gebėjimus, ugdyti kūrybiškumą, socialinius emocinius įgūdžius, pilietines nuostatas, atliekant mokomąsias užduotis:
teatro, muziejaus, kino teatro lankymas;
pamokos įvairiose kultūrinėse erdvėse (pvz., edukacinės ekskursijos, teminiai užsiėmimai, dirbtuvės), susietos su tam tikromis temomis;
projektinė veikla (dalykiniai ir tarpdalykiniai projektai; mokykliniai ir regioniniai projektai);
mokykliniai, tarpmokykliniai ir respublikiniai renginiai (pvz., konkursai, olimpiados, festivaliai);
bendradarbiavimas su kultūros institucijomis (pvz., bibliotekomis, muziejais, meno mokyklomis ir kt.).
6 klasė
Mokomasi aktyviai klausytis amžiaus tarpsnį atitinkančių įvairių negrožinių (informacinių, dalykinių, publicistinių, praktinių (receptai, instrukcijos ir pan.)), tautosakos ir grožinės vaikų literatūros tekstų, pokalbių (girdimų tiesiogiai arba iš vaizdo ir garso įrašų), perteikiamų įvairių kalbėtojų skirtingu tembru ir skirtingomis intonacijomis. Mokomasi nusakyti ir aptarti teksto temą, tikslą, formuluoti aiškiai išreikštą pagrindinę mintį, kelti probleminius klausimus tekstui. Mokomasi suprasti, išsamiai ir nuosekliai perteikti turinį (informaciją), atskleisti aiškiai išreikštus požiūrius, nagrinėti netiesiogiai išreikštas mintis, teksto kalbinės raiškos elementus. Mokomasi išsakyti ir pagrįsti savo nuomonę apie išgirstą informaciją, remtis asmenine patirtimi, tekstu, žiniomis iš kitų šaltinių. Mokomasi lyginti skirtingos raiškos elementus. Mokomasi taikyti aktyvaus klausymosi strategijas: nusiteikti klausyti, suprasti, išskirti nurodytą informaciją, daryti išvadas, remtis situacijos kontekstu.
Mokomasi inicijuoti ir plėtoti pokalbį, išreikšti ir pagrįsti požiūrius, pritarti ar prieštarauti, pasirinkti tinkamą kalbinę raišką. Mokomasi rengti interviu: apibrėžti tikslą, temą ir pasirinkti respondentą, susisiekti su pašnekovu, pasirinkti vietą, laiką ir formą (pvz., interviu-dialogas, interviu-pasakojimas), išstudijuoti medžiagą pasirinkta tema ir apie respondentą iš įvairių šaltinių, paruošti klausimus; žodinį interviu užrašyti, redaguoti, iliustruoti (pvz., nuotraukos, vaizdai, iliustracijos), derinti tekstą su kalbintu asmeniu. Mokomasi laikytis kalbos ir laikysenos etiketo (pvz., veido išraiška, gestai). Mokomasi etiškai ir saugiai bendrauti telefonu, virtualioje erdvėje, laikytis bendradarbiavimo principų (pvz., pokalbyje, interviu, komandiniame darbe).
Mokomasi kalbėti raiškiai, girdimai, tinkamu tempu. Mokomasi taisyklingos tarties, naujai pažintų žodžių, gramatinių formų kirčiavimo ir sakinių intonavimo (pvz., taikant švariakalbes ir greitakalbes, raiškų mįslių minimą, žaidimą patarlėmis ir priežodžiais, poezijos ir prozos tekstų skaitymą įvairiu tempu). Mokomasi pabrėžti svarbiausią prasminę sakinio vietą. Mokomasi pristatyti žodžiu parengtą aiškų, rišlų ir vaizdingą tekstą, logiškai plėtoti temą ir mintį, paisyti trinarės struktūros. Mokomasi papildyti pristatymą vaizdine medžiaga, iliustruojančia teksto elementus, naudotis technologijomis ir internetiniais ištekliais. Mokomasi derinti verbalines ir neverbalines kalbos priemones. Mokomasi taikyti kalbėjimo strategijas: pristatyti tekstą žodžiu, naudotis planu, užrašais ar vaizdine medžiaga. Aptarti savo ir kitų kalbėjimą, atsižvelgti į suteiktą grįžtamąją informaciją, panaudoti ją tobulinant pranešimą.
Mokomasi taisyklingai tarti garsus, kirčiuoti, intonuoti sakinius, pasirinkti skaitymo būdą ir tempą, daryti logines pauzes, tinkamai dėti loginius kirčius, intonacija perteikti teksto prasmę, skaityti vaidmenimis. Mokomasi taikyti skaitymo strategijas: kelia hipotezes, apie ką gali būti tekstas, ieško būdų jas patikrinti; kartoja žemesnių klasių žinias ir sieja su nauja informacija; randa reikšmingus žodžius, pasižymi mintis, rašo komentarus.
Mokomasi atpažinti tiesioginę ir netiesioginę informaciją; sieti, lyginti ir grupuoti skirtingos raiškos informaciją (iš kelių skirtingų šaltinių). Mokomasi nurodyti esmines ir neesmines detales, faktus, sudėlioti veiksmų seką, nurodyti priežasties ir pasekmės ryšius, įvardyti teksto temą, problemą ir vertybes, išreikšti ir pagrįsti nuomonę apie tekstą. Mokomasi atpažinti raiškos priemones, paaiškinti jų kuriamą prasmę. Mokomasi sudaryti planą (paprastą ir sudėtinį ar išplėstinį); palyginti tekstą, dailininkų iliustracijas, spektaklį, filmą.
Skaitomi asmenybei ugdytis ir kultūrai pažinti mokinių suvokimo galimybes ir jų, kaip skaitytojų, įvairius poreikius atitinkantys tekstai knygose, periodiniuose leidiniuose, internete: publicistiniai, dalykiniai, informaciniai ir medijų (pvz., filmas, reklama, komiksai, interviu, reportažas, elektroninis tekstas, dainovaizdis, vaikų literatūros ekranizacijos, spektakliai, žemėlapis, nesudėtingos schemos). Naudojamasi biblioteka už mokyklos ribų
Teksto kūrimo gebėjimai. Mokomasi kurti tekstą, nuosekliai plėtojant temą, paisant žanro reikalavimų, trinarės struktūros. Tobulinami įgūdžiai kurti rišlų tekstą remiantis planu, iliustracija, schema, minčių žemėlapiu, lentele ir pan. Tobulinami gebėjimai išskirti pastraipas, nusakyti pastraipos temą ir jos ryšį su teksto tema. Siekiant teksto rišlumo mokomasi vartoti tinkamus žodžius. Mokomasi kurti tekstą su tiesiogine ir netiesiogine kalba. Mokomasi išskirti dominuojantį elementą ir detales aprašyme, tinkamai jas parenkant ir grupuojant. Mokomasi formuluoti apibrėžimus pagal pavyzdį. Siekiant teksto aiškumo, mokomasi taisyklingai vartoti žodžius ir jų gramatines formas, epitetus, perkeltinės reikšmės žodžius, vaizdingas frazes, palyginimus, patarles, trumpas citatas.
Strategijos. Mokomasi kurti aiškinamąjį tekstą pagal modelius: žinoma – nežinoma, neigimas – teigimas ir anksčiau pažintus modelius. Mokomasi pasiruošti kurti tekstą: atrinkti medžiagą, parinkti informaciją ir pavyzdžius. Mokomasi taikyti rašymo ir redagavimo strategijas (temos analizavimas, „minčių lietus“, planavimas, pasinaudojimas kitu šaltiniu temai plėtoti ir tekstui struktūruoti, naudojimasis rašybos žodynu, kitais žodynais). Tobulinamas įgūdis dar kartą skaityti parašytą tekstą, mokomasi taisyti jį pagal iš anksto susitartus kriterijus.
Mokomasi kurti įvairaus pobūdžio tekstus, paisant žanro reikalavimų, atsižvelgiant į adresatą ir komunikavimo situaciją: pasakojimas su tiesioginės ir netiesioginės kalbos elementais, žmogaus aprašymas pasirinktame fone (aplinkoje), charakteristika, aiškinamasis tekstas, sveikinimai, linkėjimai, dedikacija, padėka, instrukcija, ataskaita (perskaitytos knygos, dalyvavimo įvykyje ir pan.), kūrybiniai bandymai.
Rašymas ir rašyba. Rašoma sklandžiai, aiškiai ir taisyklingai, taikant rašybos ir kalbos kultūros taisykles, estetiškai ir logiškai išdėstant tekstą puslapyje. Mokomasi naudotis grafinėmis teksto rišlumo priemonėmis (pavadinimo užrašymas, pastraipos, skyrybos ženklai: dvitaškis, brūkšnys, skliausteliai). Mokomasi sklandžiai rašyti klaviatūra (telefonu, kompiuteriu). Plėtojant žodyną ir mokantis gramatikos pagrindų mokomasi naujų žodžių ir jų gramatinių formų rašybos. Mokomasi kurti knygos bibliografinį aprašymą. Mokomasi vartoti ir taisyklingai užrašyti sutrumpinimus. Mokomasi įterpti trumpas citatas į tekstą.
Teksto grafinis apipavidalinimas. Mokomasi parinkti iliustraciją teksto fragmentui; pateikti informaciją ir pavaizduoti jos elementų ryšius minčių žemėlapio, lentelės, schemos forma. Tobulinami įgūdžiai nurodyti vaizdinės medžiagos ir citatos autorių ir šaltinį.
Rašyba. Tobulinami ir automatizuojami įgūdžiai taisyklingai rašyti žodžius ir žodžių junginius. Mokomasi taisyklingai rašyti žodžius su priešdėliais, priesagomis „-stwo, -ctwo, -dztwo“ ir kt. Mokomasi rašyti skaitvardžius žodžiais.
Mokomasi taisyklingai tarti balsius ir (ar) priebalsius įvairiose žodžio pozicijose, priebalsių junginiuose. Mokomasi taisyklingai tarti ir kirčiuoti skolinius. Lavinami taisyklingo bendrinės kalbos tarimo įgūdžiai.
Mokomasi plėtoti žodyną pagal kalbinės veiklos temas, mokomasi atitinkamų semantinių grupių žodžių darybos. Susipažįstama su daugiareikšmių žodžių sąvoka (vartoja terminą), mokomasi apibūdinti jų reikšmes, pateikti pavyzdžių. Atpažįstama perkeltinė žodžio reikšmė, paaiškinamas jos atsiradimo mechanizmas. Mokomasi atpažinti, apibūdinti ir vartoti frazeologizmus kalbinėje veikloje. Mokomasi naudotis aiškinamuoju lenkų kalbos žodynu, rasti jame žodžio ir frazeologizmo reikšmę (reikšmes).
Mokomasi atpažinti, apibūdinti skolinius, pateikti pavyzdžių. Susipažįstama su skolinių žodynu (lenk. „Słownik wyrazów obcych“), mokomasi juo naudotis. Mokomasi suvokti ir atpažinti šnekamosios kalbos leksikos ypatumus (lenk. słownictwo potoczne) pagal jos pagrindinius požymius. Vengiama jos formaliai bendraujant.
Daiktavardžiai. Mokomasi vartoti tinkamas netaisyklingų daiktavardžių (pvz., „przyjaciel“, „książę“, „sędzia“) formas, taisyklingai taikyti sudėtingesnių linksnių (pvz., skirtingų giminių daiktavardžių daugiskaitos kilmininko) galūnes.
Būdvardžiai. Atpažįstami laipsniuojamieji ir nelaipsniuojamieji būdvardžiai. Mokomasi taisyklingai laipsniuoti būdvardžius ir prieveiksmius sintetiniu ir analitiniu būdu.
Veiksmažodžiai. Mokomasi vartoti tinkamas veiksmažodžių, kuriuose vyksta balsių ir priebalsių kaita (pvz., „wziął – wzięli, piekę – pieczesz“), formas. Naudojamasi norminiu lenkų kalbos žodynu (lenk. „Słownik poprawnej polszczyzny“).
Skaitvardžiai. Skiriami kiekiniai, kuopiniai, trupmeniniai ir kelintiniai skaitvardžiai. Mokomasi taisyklingai linksniuoti kelintinius skaitvardžius, tinkamai sudaryti ir vartoti kiekinių skaitvardžių vyriškojo asmens giminės formas vardininko ir galininko linksnyje. Mokomasi taisyklingai linksniuoti ir vartoti skaitvardžius „dwa“, „trzy“, „cztery“.
Įvardžiai. Mokomasi priskirti įvardžius atitinkamoms grupėms pagal reikšmę ir atpažinti juos tekste, taisyklingai linksniuoti įvairius įvardžius ir tinkamai vartoti jų formas sakinyje. Mokomasi vartoti mandagumo įvardžius „pan“ ar „pani“ ir tinkamai juos derinti su veiksmažodžių formomis.
Prieveiksmiai. Skiriami prieveiksmiai pagal reikšmę ir struktūrą.
. Nekaitomos kalbos dalys. Skiriamos visos kitos nekaitomos kalbos dalys (prielinksnis, jungtukas, jaustukas ir ištiktukas, dalelytė), mokomasi paaiškinti jų vaidmenį sakinyje.
Sakinio dalys. Toliau gilinamos žinios apie pagrindines vientisinio sakinio dalis – tarinį ir veiksnį. Mokomasi nustatyti tarinio ir veiksnio rūšis ir reiškimo būdus. Susipažįstama su sąvoka „sakiniai be veiksnio“. Toliau gilinamos žinios apie antrininkes sakinio dalis: pažyminį, aplinkybę, papildinį. Susipažįstama su pažyminio rūšimis, reiškimo būdais ir tvarka sakinyje, tiesioginiu ir netiesioginiu papildiniu. Mokomasi derinti skaitvardžio ir daiktavardžio gimines ir linksnius.
Mokamasi nurodyti vienarūšes sakinio dalis, vartoti jungtukus, skyrybos ženklus (kablelis ir dvitaškis).
Susipažįstama su žodžiais ir posakiais, nesusijusiais su sakiniais (jaustukai ar ištiktukai, kreipiniai, įterpiniai) ir jų skyryba.
Vientisiniai ir sudėtiniai sakiniai. Skiriamos sakinių rūšys priklausomai nuo tarinio, tikslo, jausmų raiškos, antrininkių sakinio dalių. Mokomasi sudėtinių sujungiamųjų sakinių, jų jungimo būdų ir skyrybos. Susipažįstama su sujungiamųjų jungtukų klasifikacija. Aptariami dažnai vartojami sudėtiniai prijungiamieji sakiniai, jų skyryba ir jungiamieji žodžiai (pvz., „że, żeby, aby, który, ponieważ, bo, gdyż, gdy“ ir pan.). Mokomasi vartoti kablelį, brūkšnį, skliaustelius (dažniausi atvejai).
Mokomasi atpažinti buitinio (lenk. potoczny) stiliaus elementus, jo svarbiausius požymius ir vartojimo sritis. Mokomasi apibūdinti Vilniaus krašto lenkų kalbos buitinio stiliaus ypatumus ir jų priežastis. Mokomasi nurodyti ir paaiškinti kitų kalbų įtakos padarinius Vilniaus krašto lenkų kalbos vartosenai (pvz., daiktavardžių linksniavimo, žodžių derinimo formos).
Mokomasi įvairiais aspektais nagrinėti pateiktas privalomas temas pasirinktuose grožinės literatūros kūriniuose ir įvairiuose kultūros tekstuose.
Savęs pažinimas ir asmenybės tobulinimas. Draugystės stebuklas.
Tarp vaikystės ir suaugusiųjų pasaulio.
Tradicijos – kartų jungtis.
Vaizduotės galia. Tikrovės ir fantastikos pasaulis.
Legendos, mitai ir tikrovė. Savo šaknų paieška.
Atsižvelgiant į mokinių amžių ir jų interesus, pateiktą nagrinėjamų kūrinių problematiką, skaityti ir nagrinėti pasirenkami kūriniai arba jų ištraukos: įvairių rūšių ir žanrų; klasikinių ir šiuolaikinių autorių; žymiausių lenkų ir užsienio literatūros atstovų; autorių, kurių kūryba ar biografija susijusi su Lietuva; įvairių literatūros – nuotykių, fantastinės – tipų; populiariosios literatūros kūrinių pavyzdžių; bibliniai pasakojimai ir mitai (adaptuoti vaikams), legendos; kiti kultūros tekstai (pvz., spektakliai, filmai, publicistika, muzikos kūriniai, televizijos laidos, dailė ir grafika, komiksai, reklama ir pan.). Rinkdamasis tekstus, mokytojas atsižvelgia į tai, kad mokiniai turėtų perskaityti ir aptarti bent 5 stambesnės formos kūrinius (romanus, apysakas, dramas) ir keletą smulkesnių žanrų kūrinių (pasakų, legendų, apsakymų, eilėraščių).
F. H. Burnett, „Tajemniczy ogród“, A. Dziewit-Meller „Damy, dziewuchy, dziewczyny. Podróże w spódnicy“, K. I. Gałczyński „Teatrzyk Zielona Gęś“, R. Kosik (pasirinkta knyga), S. Marciniak „Historia Polski dla Piotrka“, A. Mickiewicz „Pan Tadeusz“ (fragmenty sceny z koncertem Wojskiego, polowanie), R. Mieczkowski (1–2 apysakos), E. Niziurski (pasirinkta knyga), K. Paterson „Most do Terabithii“, J. R. R. Tolkien „Hobbit, czyli tam i z powrotem“, J. Podsiadło „Czerwona kartka dla Sprężyny“ (arba kita pasirinkta knyga), H. Sienkiewicz „Janko Muzykant“ (arba kita pasirinkta novelė), W. Syrokomla „Gawędy“ (1-2), J. Styszyńska „Idol. Maria Skłodowska-Curie“, S. Szmaglewska „Czarne stopy“, D. Terakowska „Córka Czarownic“ arba „Lustro pana Grymsa“ ir kt.
Biblijos fragmentai: pvz. „Przypowieść o siewcy“, „Przypowieść o talentach“.
Mitai: pvz. „Tezeusz i Ariadna“, „Orfeusz i Eurydyka“, „Dedal i Ikar“.
Šiuolaikinių ir klasikinių autorių eilėraščiai pasirinktinai: K. Iłłakowiczówna, K. I. Gałczyński, H. Januszewska, J. Kochanowski, J. Kofta, J. Kulmowa, A. Mickiewicz, Cz. Miłosz, A. Rybałko, J. Słowacki, W. Szymborska, D. Wawiłow ir kt.
Lyrikos analizė. Analizuojant lyrikos tekstą mokomasi apibūdinti lyrinį subjektą, adresatą; nusakyti temą, nuotaiką, pagrindinę teksto mintį ir prasmę; išskirti poetinius vaizdus; atpažinti eilėdaros elementus (eilutę, strofą, rimą, ritmą).
Epikos analizė. Analizuojant epikos tekstą mokomasi aptarti vaizduojamo pasaulio elementus (veikėją, laiką, įvykį, siužetą); nusakyti pasakojimą pirmuoju ar trečiuoju asmeniu ir nurodyti jo funkcijas kūrinyje; nurodyti pagrindinį ir kitus kūrinio veikėjus ir apibūdinti jų ypatybes ir poelgius; nusakyti temą ir pagrindinę teksto mintį; išskirti ir paaiškinti realistinius ir fantastinius elementus; aptarti kūrinio konstrukcijos elementų funkcijas (ekspoziciją, veiksmo užuomazgą, vyksmą, kulminaciją ir atomazgą).
Dramos analizė. Analizuojant dramos tekstą mokomasi atpažinti dramos elementus (aktą, sceną, veikėją, dialogą, remarką). Mokosi suvokti poezijos, prozos ir dramos kūrinio pagrindinius skirtumus.
Literatūros žanrų atpažinimas. Mokomasi atpažinti skaitomo kūrinio žanrą ir nurodyti žanro – apsakymas, baladė, legenda, mitas, romanas – ypatybes.
Meninė kalba ir jos funkcijos. Mokomasi atpažinti tekste epitetą, palyginimą, retorinį kreipinį, klausimą, perkeltinės reikšmės žodžius, mažybinius žodžius, pakartojimą, garsų pamėgdžiojimą, anaforą, retorinius klausimus ir nustatyti jų funkcijas.
Grožinio teksto interpretavimas ir vertinimas. Mokomasi interpretuoti ir vertinti grožinį tekstą: paaiškinti netiesiogiai pasakytas mintis remiantis savo žinojimu ir vertybėmis; išsakyti įspūdį, aptarti grožiniame kūrinyje vaizduojamas situacijas; apibūdinti grožinio teksto nuotaiką ir išsakyti savo nuomonę; palyginti du panašios tematikos tekstus pagal nurodytus lengvai atpažįstamus kriterijus.
Kitų kultūros tekstų interpretavimas ir vertinimas. Mokomasi interpretuoti kitus kultūros tekstus skiriant daugiau dėmesio spektaklio ar filmo interpretavimui: išskirti spektaklio elementus (režisierių, aktorių, vaidmenį, sceną, dekoraciją, kostiumą, muziką); suprasti, kas yra literatūros kūrinio adaptavimas, atskleisti literatūrinio teksto ir jo adaptavimo skirtumus.
Pateikiamos įvairios kultūrinio ugdymo formos, kurių tikslas – padėti įtvirtinti per kalbos ir literatūros pamokas įgytas žinias ir gebėjimus, tobulinti kritinio mąstymo gebėjimus, ugdyti kūrybiškumą, socialinius emocinius įgūdžius, pilietines nuostatas atliekant mokomąsias užduotis:
teatro, muziejaus, kino teatro lankymas;
pamokos įvairiose kultūrinėse erdvėse (pvz., edukacinės ekskursijos, teminiai užsiėmimai, dirbtuvės), susietos su tam tikromis temomis ir kūriniais;
projektinė veikla (dalykiniai ir tarpdalykiniai projektai; mokykliniai ir regioniniai projektai);
mokykliniai, tarpmokykliniai ir respublikiniai renginiai (pvz., konkursai, olimpiados, festivaliai);
bendradarbiavimas su kultūros institucijomis (pvz., bibliotekomis, muziejais, teatrais, meno mokyklomis ir kt.).
7 klasė
Mokomasi aktyviai klausytis amžiaus tarpsnį atitinkančių grožinių ir negrožinių tekstų iš įvairių šaltinių (pvz., televizijos ir radijo laidų), perteikiamų įvairių kalbėtojų natūraliu tempu, tembru, skirtingomis intonacijomis, formuluoti teksto temą, tikslą, pagrindinę mintį. Mokomasi suprasti, išsamiai ir nuosekliai perteikti turinį (informaciją), teksto autoriaus intenciją. Mokomasi atskleisti išreikštus požiūrius, nagrinėti netiesiogiai išreikštas mintis, kalbinės raiškos elementus. Mokomasi kritiškai vertinti informaciją, išsakyti ir pagrįsti savo nuomonę apie išgirstą informaciją, remtis asmenine patirtimi, tekstu, specifinėmis žiniomis. Mokomasi lyginti ir vertinti skirtingos raiškos elementus. Mokomasi taikyti aktyvaus klausymosi strategijas: nusiteikti klausyti, suprasti, išskirti reikšmingą informaciją, daryti išvadas, kelti kontekstą tikslinančius klausimus.
Mokomasi inicijuoti, palaikyti ir plėtoti pokalbį, remiantis asmenine, kultūrine patirtimi. Mokomasi išreikšti ir paaiškinti savo nuomonę, pritarti ar prieštarauti, pasirinkti tinkamą kalbinę raišką. Pratinamasi aktyviai dalyvauti diskusijoje, siekti tiesos, išskirti konkrečią temą (objektą), prieštarauti, sutarti, reikšti ir pagrįsti savo nuomonę (poziciją). Mokomasi žodinės diskusijos teiginius pasižymėti raštu, apibendrinti, kas buvo išgirsta, tinkamai kelti klausimus. Mokomasi ginčo taisyklių, išreikšti ir paaiškinti savo nuomonę, pritarti ar prieštarauti, tinkamai laikantis kalbos ir laikysenos (pvz., veido išraiškos, gestų) etiketo, priimti bendrą sprendimą. Mokomasi laikytis mandagaus bendravimo principų, kurti teigiamus tarpusavio santykius. Mokomasi etiškai ir saugiai bendrauti oficialioje ir neoficialioje komunikacinėje situacijoje, virtualioje erdvėje, laikytis bendradarbiavimo principų (pvz., pokalbyje, diskusijoje, ginče, komandiniame darbe).
Mokomasi taisyklingos bendrinės kalbos tarimo, kirčiavimo, intonavimo normų. Mokomasi pristatyti žodžiu parengtą rišlų ir vaizdingą tekstą, logiškai plėtoti temą ir mintį, paisyti trinarės struktūros, vartoti retorines ir neverbalinės raiškos priemones. Mokomasi derinti tekstą su iliustracine medžiaga, naudojantis technologijomis ir internetiniais ištekliais. Mokomasi informacinės kalbos specifikos: formuojami įgūdžiai parengti (planuoti, rengti ir sakyti) viešosios kalbos tekstą atsižvelgiant į temos pobūdį, tikslus ir poveikį klausytojui, tikslingai vartoti retorines (leksines, sintaksines) ir neverbalines raiškos priemones, paremti pristatymą vaizdine medžiaga. Pratinamasi žymėti pastabas klausantis pranešimo. Pratinamasi užduoti klausimus pristatančiam, užsirašyti reikalingą informaciją ir pasižymėti šaltinius (klausantis pristatymo), apibendrinti ir interpretuoti (žodžiu) išklausytą pristatymą (kalbą). Mokomasi taikyti kalbėjimo strategijas: pristatyti tekstą žodžiu, naudotis planu, užrašais ar vaizdine medžiaga. Aptarti savo ir kitų kalbėtojų pranešimus, turinį ir raiškos privalumus ir trūkumus, atsižvelgti į suteiktą grįžtamąją informaciją, panaudoti ją tobulinant pranešimą.
Mokomasi sklandžiai ir sąmoningai skaityti skirtingais būdais įvairius tekstus, intonacija perteikti teksto prasmę ir nuotaiką. Mokomasi taikyti skaitymo strategijas: pasirinkti skaitymo rūšį (apžvalginis, atrenkamasis), pasižymėti svarbią informaciją, pasitikslinti žodžių reikšmę tradiciniuose ir skaitmeniniuose žodynuose, žinynuose.
Mokomasi atpažinti tiesioginę ir netiesioginę informaciją, suprasti teksto autoriaus intenciją, susieti, palyginti, grupuoti ir apibendrinti skirtingos raiškos informaciją iš kelių įvairių šaltinių, įvertinti šaltinio patikimumą. Mokomasi nurodyti esmines ir neesmines detales, faktus, sudėlioti veiksmų seką, nurodyti priežasties ir pasekmės ryšius, įvardyti teksto temą, problemą, idėjas ir vertybes, kelti hipotezes, atpažinti raiškos priemones, paaiškinti jų prasmę ir tikslingumą; aptarti teksto vertę, problemas; išreikšti ir pagrįsti savo nuomonę apie tekstą.
Skaitomi platesnį socialinį kultūrinį kontekstą apimantys įvairios paskirties ir įvairiems adresatams (jaunimui ir plačiajai visuomenei) skirti tekstai knygose, periodiniuose leidiniuose, internete (publicistiniai, dalykiniai, informaciniai) ir kitose medijose (pvz., anketa, interviu, enciklopedijų, žinynų straipsniai, dienoraščiai, atsiminimai; reklama, nesudėtingos schemos, elektroninis tekstas, periodikos leidiniai, televizijos ir radijo laidos, filmai, spektakliai). Mokomasi naudotis skaitmenine biblioteka.
Teksto kūrimo gebėjimai. Mokomasi atrinkti medžiagą, parinkti ir pateikti pavyzdžius, argumentus. Mokomasi komentuoti loginius ryšius tarp teksto dalių. Tobulinami gebėjimai motyvuotai išskirti pastraipas. Mokomasi naudotis grafinėmis teksto rišlumo priemonėmis. Mokomasi rašyti logiškos trinarės struktūros samprotaujamąjį rašinį nesudėtinga problemine tema. Mokomasi aptarti viešosios kalbos tikslą, temą ir suplanuoti jos struktūrą. Mokomasi kurti žodžiu ir raštu glaustąjį ir detalųjį pasakojimo ir aprašymo tipo teksto atpasakojimą. Siekiant teksto (sakinių ar teksto fragmentų ar pastraipų) rišlumo mokomasi pasirinkti tinkamas leksikos ir gramatikos formas (pvz., sinonimus, antonimus, įvardžius, jungtukus).
Strategijos. Mokomasi nagrinėti temą, išskirti potemes, pagrindinę mintį ir jos sudedamąsias dalis, planuoti teksto struktūrą. Mokomasi kurti samprotavimo tekstą remiantis analize, lyginimu, klasifikacija ar (ir) pagal anksčiau pažintus aiškinimo modelius. Mokomasi naudotis ankščiau pažintomis ir naujomis teksto kūrimo strategijomis (naudojimasis kompiuterių programomis rašybai tikrinti, planavimo ir dėstymo strategijos, informacijos radimas ir atranka ir pan.). Mokomasi redaguoti tekstą pagal pateiktus kriterijus.
Mokomasi kurti įvairaus pobūdžio tekstus, paisant žanro reikalavimų, atsižvelgiant į adresatą ir komunikavimo situaciją: teksto ir filmo atpasakojimas, paveikslo aprašymas ir interpretavimas, vidinių išgyvenimų, situacijos aprašymas, literatūrinio veikėjo charakteristika, trumpas samprotavimo rašinys, trumpa viešoji kalba, informacinis užrašas, asmeninis laiškas, elektroninis laiškas, kūrybiniai bandymai.
Rašymas ir rašyba. Rašoma sklandžiai, aiškiai ir taisyklingai taikant rašybos ir kalbos kultūros taisykles, estetiškai ir logiškai išdėstant tekstą puslapyje. Sklandžiai rašoma kompiuterio ar telefono klaviatūra. Mokomasi formatuoti kompiuterinį tekstą (šrifto dydis ir tipas, šriftų tipai, tarpai tarp eilučių, tarpas ir t.t.). Tobulinami įgūdžiai taikyti rašybos taisykles. Plėtojant žodyną ir mokantis gramatikos pagrindų mokomasi naujų žodžių ir jų gramatinių formų, priešdėlių, priesagų rašybos. Mokomasi rašyti paveikslo, filmo bibliografinį aprašymą. Mokomasi tinkamai įterpti citatas į tekstą.
Teksto grafinis apipavidalinimas. Mokomasi parinkti įvairią iliustracinę medžiagą teksto fragmentams, aptarti vaizdinės medžiagos ryšį su tekstu.
Rašyba. Mokomasi rašyti sutrumpinimus ir santrumpas, dalelytę „nie“ su skirtingomis kalbos dalimis, sudėtinius žodžius ir sudėtinius pavadinimus. Tobulinami taisyklingos rašybos įgūdžiai.
Susipažįstama su sąvokomis: kalbos padargai, garsų asimiliacija. Mokomasi balsių ir priebalsių klasifikacijos. Atliekami tarties, kirčiavimo ir dikcijos pratimai.
Mokomasi plėtoti žodyną pagal kalbinės veiklos temas, aiškinama atitinkamų semantinių grupių žodžių daryba. Paaiškinama sudurtinių žodžių struktūra, skiriamos jų rūšys (lenk. zrosty, złożenia właściwe, złożenia z cząstkami obcego pochodzenia typu multi-, hiper-), pagal tam tikrus modelius mokomasi sudaryti sudurtinius daiktavardžius ir būdvardžius. Susipažįstama su homonimais, mokomasi juos apibūdinti, pateikti pavyzdžių. Aptariami tarpkalbiniai homonimai (pvz., lenk. zakazać – rus. заказать). Mokomasi naudotis spausdintiniais ir skaitmeniniais žodynais, rasti juose homonimus. Frazeologizmai skiriami pagal reikšmę (lenk. idiomy i frazemy). Mokomasi atpažinti ir apibūdinti frazeologizmus, aptarti jų kilmę. Mokomasi vartoti frazeologizmus atsižvelgiant į jų stilistinį atspalvį. Mokomasi atpažinti ekspresyviąją leksiką, jos stilistinius (lenk. podniosły, potoczny) ir emocinius atspalvius, vartoti ją atitinkamame bendravimo kontekste.
Kartojamos, gilinamos ir taikomos naujuose kontekstuose įgytos 5–6 klasėse žinios apie kalbos dalis ir tobulinami jų kaitybos įgūdžiai.
Daiktavardžiai. Mokomasi vartoti tinkamas daiktavardžių, turinčių sudėtingesnius linksniavimo modelius (pvz., „wilnianin“, „muzeum“), formas.
Skaitvardžiai. Mokomasi linksniuoti visus kelintinius skaitvardžius ir taikyti tinkamas jų formas sakinyje; taisyklingai linksniuoti konstrukcijas, susidedančias iš kelių skaitvardžių. Mokomasi tinkamai vartoti kuopinius skaitvardžius ir taisyklingai juos linksniuoti.
Veiksmažodžiai. Mokomasi taisyklingai sudaryti veiksmažodžių tariamosios nuosakos formas, vartoti atitinkamas asmenų galūnes, giminės formas. Mokomasi tinkamai vartoti jas sudėtiniuose aplinkybės sakiniuose ir prašymuose. Mokomasi atpažinti, apibūdinti neasmenuojamas veiksmažodžio formas (bendratis, dalyvis, beasmenės formos su priesagomis „-no“, „-to“ ir sangrąžos dalele „się“) ir tinkamai jas vartoti. Mokomasi taisyklingai sudaryti skirtingas dalyvių rūšis ir tikslingai vartoti juos sakinyje.
Sakinio dalys. Mokomasi atpažinti ir nusakyti sakinio dalių reiškimą įvairiomis kalbos dalimis. Mokomasi vientisinio sakinio struktūros schemos. Laikomasi taisyklingos žodžių, ypač pažyminio, tvarkos sakinyje.
Žodžių junginiai. Mokomasi atpažinti žodžių junginių rūšis (derinimas, valdymas, šliejimas). Susipažįstama su tam tikrų veiksmažodžių ir būdvardžių valdymo ypatumais, mokomasi vartoti taisyklingas papildinio formas (pvz., bendratį ar veiksmažodinį daiktavardį).
Sudėtiniai sakiniai ir skyryba. Mokomasi atpažinti ir nusakyti pusdalyvinį ar padalyvinį sakinio atitikmenį (lenk. imiesłowowy równoważnik zdania), teisingai vartoti jo skyrybos taisykles. Mokomasi taisyklingai vartoti tiesioginės ir netiesioginės kalbos skyrybą.
Mokomasi teisingai keisti tiesioginę kalbą netiesiogine kalba. Mokomasi apibūdinti citatų pateikimo būdus, citatų skyrybos. Mokomasi atpažinti ir nusakyti kabučių naudojimo atvejus skirtinguose sakinių tipuose, praktiškai naudoti kabutes.
Mokomasi apibūdinti mokslo populiarinimo tekstų paskirtį ir jų kalbos ypatumus. Mokomasi nurodyti Lietuvoje vartojamų kalbų poveikį lenkų kalbos žodžių reikšmei, žodžių junginių struktūrai (pvz., linksnio forma, prielinksninė konstrukcija) ir žodžių tvarkai sakinyje.
Mokomasi įvairiais aspektais nagrinėti pateiktas privalomas temas pasirinktuose grožinės literatūros kūriniuose ir įvairiuose kultūros tekstuose.
Jausmų sūkuryje.
Pasaulėžiūra. Mano ir kitų žmonių pasauliai.
Idealai. Autoritetai. Jauno žmogaus vertybių ugdymas.
Menas ir menininkai. Kūrėjas ir jo darbas.
Atsižvelgiant į mokinių amžių ir jų interesus, pateiktą nagrinėjamų kūrinių problematiką, skaityti ir nagrinėti pasirenkami kūriniai arba jų ištraukos: įvairių rūšių ir žanrų; klasikinių ir šiuolaikinių autorių; žymiausių lenkų ir užsienio literatūros atstovų; autorių, kurių kūryba ar biografija susijusi su Lietuva; įvairių literatūros tipų – istorinio, nuotykių, komiškosios, fantastinės; kiti kultūros tekstai (pvz., spektakliai, filmai, publicistika, muzikos kūriniai, televizijos laidos, dailė ir grafika, komiksai, reklama ir pan.). Rinkdamasis tekstus, mokytojas atsižvelgia, kad mokiniai turėtų perskaityti ir aptarti bent 6 stambesnės formos kūrinius (romanus, apysakas, dramas) ir keletą smulkesnių žanrų kūrinių (apsakymų, eilėraščių ir pan.).
D. Defoe „Przypadki Robinsona Kruzoe“, Ch. Dickens „Opowieść wigilijna“, A. Domańska „Historia żółtej ciżemki“ (fragmentas „Święty Kazimierz“), A. de Saint-Exupery „Mały Książę“, I. Jurgielewiczowa „Ten obcy“ (arba kitas pasirinktas romanas), K. I. Gałczyński „Teatrzyk Zielona Gęś“, J. Kochanowski, pasirinkta giesmė, „Treny“ (2–3 pasirinktinai), I. Krasicki „Żona modna“, J. I. Kraszewski „Kunigas“, S. Lem (1–2 apsakymai) K. Makuszyński „Szatan z siódmej klasy“, A. Mickiewicz „Świtezianka“ (ir kt.), „Grażyna“, W. Piotrowicz 1–2 apsakymai (iš tomo „Moja czasoprzestrzeń“), A. Mickiewicz „Dziady cz. II“, S. Mrożek „Lew“, M. Musierowicz (pasirinkta knyga), A. Onichimowska (1–2 apsakymai), B. Prus „Z legend dawnego Egiptu“ ir pasirinkta novelė („Sen“ ir (arba) „Omyłka“), K. Pranić „Ela-Sanela“, W. S. Reymont „Chłopi“ (fragmentas „Wigilia u Boryny“), H. Sienkiewicz „Latarnik“, W. Syrokomla „Margier“ (fragmentai), M. Szczygielski „Serce Neftydy“, S. Żeromski „Syzyfowe prace“ (ištrauka Zygier recytuje „Redutę Ordona”) ir kt.
Šiuolaikinių ir klasikinių autorių eilėraščiai pasirinktinai: R. Brandstaetter, K. Iłłakowiczówna, A. Mickiewicz, Cz. Miłosz, J. Lec, A. Rybałko, J. Słowacki, W. Szymborska, M. Świetlicki, J. Twardowski ir kt.
Lyrikos analizė. Analizuojant lyrikos tekstą mokomasi apibūdinti lyrinį subjektą, adresatą; atpažinti eilėdaros elementus (eilutę, strofą, rimą); nusakyti eilėraščio vyksmo sudedamąsias dalis (situacijos pradžią, kas vyksta, lyrinio subjekto nuotaikas, jausmų ir minčių apibūdinimą, poetinius vaizdus).
Epikos analizė. Analizuojant epikos tekstą mokomasi aptarti vaizduojamo pasaulio elementus (laiką, vietą, įvykį, siužetą); palyginti veikėjus, jų santykius, nuotaikas, jausmus, mintis; aptarti tiesioginę, netiesioginę veikėjo charakteristiką; atpažinti pasakojimą pirmuoju ir trečiuoju asmeniu ir nurodyti jo funkciją kūrinyje; nurodyti pagrindinį ir kitus kūrinio veikėjus ir apibūdinti jų ypatybes; nusakyti temą ir pagrindinę teksto mintį; aptarti kūrinio konstrukcijos elementų funkcijas (ekspoziciją, veiksmo užuomazgą, vyksmą, kulminaciją ir atomazgą).
Dramos analizė. Analizuojant dramos tekstą mokomasi nurodyti ir aptarti dramos elementus (aktą, sceną, siužetą, veikėją, remarką, monologą, dialogą); paaiškinti motyvą ir veiksmus; analizuoti veikėjų charakterius ir elgesio priežastis, palyginti charakterius.
Literatūros žanrų atpažinimas. Mokomasi atpažinti skaitomo kūrinio žanrą ir nurodyti žanro – baladė, novelė, rauda (tren), romanas, satyra, sonetas – ypatybes.
Meninė kalba ir jos funkcijos. Mokomasi atpažinti tekste epitetą, palyginimą, retorinį kreipinį, perkeltinės reikšmės žodžius, mažybinius žodžius, pakartojimą, garsų pamėgdžiojimą, retorinius klausimus, simbolius ir nustatyti jų funkcijas.
Grožinio teksto interpretavimas ir vertinimas. Mokomasi interpretuoti ir vertinti grožinį tekstą: pateikti savo supratimą apie kūrinį ir jį pagrįsti; aptarti aktualias paaugliams problemas skaitomuose tekstuose; nagrinėti literatūros kūrinius remiantis visuotinėmis vertybėmis; taikant istorijos ir kultūros žinias; interpretuoti literatūros kūrinius taikant būtinąjį kontekstą, pvz., biografinį, kultūrinį, socialinį; palyginti panašios tematikos tekstus.
Kitų kultūros tekstų interpretavimas ir vertinimas. Mokomasi interpretuoti kitus kultūros tekstus skiriant daugiau dėmesio paveikslo ir grafikos interpretavimui: suprasti vaizduojamojo meno specifiką; nurodyti pagrindinę meno kūrinio informaciją (autorių kilmę, kūrinio sukūrimo datą, vietą, kur eksponuojamas); nusakyti temą, situaciją, kompoziciją, šviesą, spalvas; aptarti personažą / veikėją; interpretuojant kūrinį pateikti savo įspūdį, nuomonę, refleksiją; apibūdinti nagrinėjamų kultūros tekstų estetinę vertę.
Pateikiamos įvairios kultūrinio ugdymo formos, kurių tikslas – padėti įtvirtinti per kalbos ir literatūros pamokas įgytas žinias ir gebėjimus, tobulinti kritinio mąstymo gebėjimus, ugdyti kūrybiškumą, socialinius emocinius įgūdžius, pilietines nuostatas atliekant mokomąsias užduotis:
teatro, muziejaus, kino teatro lankymas;
pamokos įvairiose kultūrinėse erdvėse (pvz., edukacinės ekskursijos, teminiai užsiėmimai, dirbtuvės), susietos su tam tikrais literatūriniais kūriniais arba temomis;
projektinė veikla (dalykiniai ir tarpdalykiniai projektai; mokykliniai, regioniniai ir respublikiniai projektai);
mokykliniai, tarpmokykliniai ir respublikiniai renginiai (pvz., konkursai, olimpiados, festivaliai);
bendradarbiavimas su kultūros institucijomis (pvz., bibliotekomis, teatrais, kino teatrais, muziejais, galerijomis, meno mokyklomis ir kt.).
8 klasė
Mokomasi aktyviai klausytis amžiaus tarpsnį atitinkančių grožinių ir negrožinių tekstų iš įvairių šaltinių (pvz., televizijos ir radijo laidų), perteikiamų įvairių kalbėtojų natūraliu tempu, tembru ir skirtingomis intonacijomis, formuluoti teksto temą, tikslą, pagrindinę mintį, kelti hipotezes. Mokomasi suprasti, išsamiai ir nuosekliai perteikti turinį (informaciją), teksto autoriaus intenciją. Mokomasi atskleisti išreikštus požiūrius, nagrinėti netiesiogiai išreikštą informaciją ir mintis, kalbinės raiškos ir stiliaus elementus. Įtvirtinami įgūdžiai kritiškai vertinti informaciją, išsakyti ir pagrįsti savo nuomonę apie išgirstą informaciją, remtis asmenine patirtimi, tekstu, specifinėmis žiniomis. Mokomasi lyginti ir vertinti skirtingos raiškos elementus. Mokomasi taikyti aktyvaus klausymosi strategijas: nusiteikti klausyti, suprasti, išskirti reikšmingą informaciją, daryti išvadas, kelti klausimus tikslinant, aiškinantis kontekstą.
Mokomasi inicijuoti, palaikyti ir plėtoti pokalbį, remiantis asmenine, socialine, kultūrine patirtimi. Įtvirtinami įgūdžiai išreikšti ir paaiškinti savo nuomonę, pritarti ar prieštarauti, pasirinkti tinkamą kalbinę raišką. Mokomasi aktyviai dalyvauti diskusijoje, siekti tiesos, išskirti konkrečią temą (objektą), prieštarauti, sutarti, reikšti ir pagrįsti savo nuomonę (poziciją). Mokomasi žodinės diskusijos teiginius pasižymėti raštu, apibendrinti, kas buvo išgirsta, tinkamai iškelti klausimus. Mokomasi paisyti ginčo taisyklių, išreikšti ir paaiškinti savo nuomonę, pritarti ar prieštarauti, tinkamai laikantis kalbos ir laikysenos (pvz., veido išraiškos, gestų) etiketo, priimti bendrą sprendimą. Mokomasi laikytis mandagaus bendravimo principų, kurti teigiamus tarpusavio santykius. Mokomasi etiškai ir saugiai bendrauti oficialioje ir neoficialioje komunikacinėje situacijoje, virtualioje erdvėje, laikytis bendradarbiavimo principų (pvz., pokalbyje, diskusijoje, ginče, komandiniame darbe).
Mokomasi taisyklingos bendrinės kalbos tarimo, kirčiavimo, intonavimo normų. Mokomasi pristatyti žodžiu parengtą rišlų ir vaizdingą tekstą, logiškai plėtoti temą ir mintį, paisyti trinarės struktūros, vartoti retorines ir neverbalinės raiškos priemones. Mokomasi derinti tekstą su iliustracine medžiaga, naudotis technologijomis ir internetiniais ištekliais. Mokomasi informacinės kalbos specifikos: parengti (planuoti, rengti ir sakyti) viešosios kalbos tekstą atsižvelgiant į temos pobūdį, tikslus ir poveikį klausytojui, tikslingai vartoti retorines (leksines, sintaksines) ir neverbalines raiškos priemones, paremti pristatymą vaizdine medžiaga. Mokomasi žymėti pastabas klausantis pranešimo. Mokomasi užduoti klausimus pristatančiam, užsirašyti reikalingą informaciją ir pasižymėti šaltinius (klausantis pristatymo), apibendrinti ir interpretuoti (žodžiu) išklausytą pristatymą (kalbą). Mokomasi taikyti kalbėjimo strategijas: pristatyti tekstą žodžiu, naudotis planu, užrašais ar vaizdine medžiaga. Aptarti savo ir kitų kalbėtojų pranešimus, turinį ir raiškos privalumus ir trūkumus, atsižvelgti į suteiktą grįžtamąją informaciją, panaudoti ją tobulinant pranešimą.
Mokomasi sklandžiai ir sąmoningai skaityti skirtingais būdais įvairius tekstus, intonacija perteikti teksto prasmę ir nuotaiką. Mokomasi taikyti skaitymo strategijas: pasirinkti skaitymo rūšį (apžvalginis, atrenkamasis, analitinis), pasižymėti svarbią informaciją, reikšmingus žodžius, rasti svarbiausią informaciją ir detales (išrašyti mintis, pabraukti reikiamą informaciją, formuluoti tezes), sudaryti įvairias schemas.
Mokomasi atpažinti tiesioginę ir netiesioginę informaciją, suprasti teksto autoriaus intenciją; susieti, palyginti, grupuoti ir apibendrinti skirtingos raiškos informaciją iš kelių įvairių šaltinių. Mokomasi įvardyti teksto temą, problemą, idėjas ir vertybes, nurodyti esmines ir neesmines detales, faktus, atpažinti raiškos priemones, paaiškinti jų prasmę ir tikslingumą; aptarti teksto vertę, problemas, idėjas, vertybes, išreikšti savo nuomonę apie tekstą; įvertinti informacijos šaltinio patikimumą, informacijos objektyvumą ir subjektyvumą.
Skaitomi platesnį socialinį kultūrinį kontekstą apimantys įvairios paskirties ir įvairiems adresatams (jaunimui ir plačiajai visuomenei) skirti tekstai knygose, periodiniuose leidiniuose, internete (publicistiniai, dalykiniai, informaciniai) ir kitose medijose (pvz., anketa, interviu, enciklopedijų, žinynų straipsniai, diskusiniai ir mokslo populiarieji straipsniai, dienoraščiai, atsiminimai; reklama, nesudėtingos schemos, elektroninis tekstas, periodikos leidiniai, internetinių diskusijų forumai, televizijos ir radijo laidos, filmai, spektakliai).
Teksto kūrimo gebėjimai. Gilinami gebėjimai nagrinėti samprotaujamojo rašinio temą, mokomasi išlaikyti ir aptarti kuriamo teksto temos vientisumą. Mokomasi formuluoti kuriamo teksto pagrindinę mintį, tezę ar hipotezę. Mokomasi plėtoti mintį, suskirstyti pagrindinę mintį į teiginius. Mokomasi teksto planavimo ir argumentavimo struktūros. Mokomasi parinkti ir pateikti argumentus, reikšti mintis ir nuomones rišliu tekstu. Mokomasi motyvuotai išskirti pastraipas. Pratinamasi siekiant teksto (sakinių ar teksto fragmentų ar pastraipų) rišlumo tinkamai vartoti leksines ir gramatines konstrukcijas (pvz., sinonimus, antonimus, įvardžius, prieveiksmius, jungtukus, žodžių tvarką sakinyje), redaguoti tekstą pagal kriterijus.
Strategijos. Pratinamasi taikyti išmoktas teksto kūrimo strategijas. Mokomasi redaguoti tekstą taikant įgytas kalbos žinias ir naudojantis įvairiais elektroniniais ir neelektroniniais žodynais ir kitais informacijos šaltiniais.
Mokomasi kurti įvairaus pobūdžio tekstus, paisant žanro reikalavimų: skulptūros, fotografijos aprašymą, lyginamąją charakteristiką, anotaciją, recenziją, trumpą samprotavimo rašinį, trumpą viešąją kalbą, prašymą, gyvenimo aprašymą (CV), asmeninį laišką, elektroninį laišką, kūrybinius bandymus.
Rašymas ir rašyba. Rašoma sklandžiai, aiškiai ir taisyklingai taikant rašybos ir kalbos kultūros taisykles, estetiškai ir logiškai išdėstant tekstą puslapyje. Sklandžiai rašoma kompiuterio klaviatūra. Mokomasi redaguoti kompiuterinį tekstą. Mokomasi taikyti rašybos taisykles. Mokomasi naujų žodžių, pavadinimų ir jų gramatinių formų rašybos. Mokomasi rašyti elektroninio ištekliaus, skulptūros, fotografijos bibliografinį aprašymą, sutrumpinimus ir santrumpas, svetimžodžius. Rašant informacinį tekstą, mokomasi rašyti greitai, taikant santrumpas ir sutrumpinimus, simbolius ir kitas strategijas.
Teksto grafinis apipavidalinimas. Mokomasi naudoti įvairią iliustracinę medžiagą, pasitelkiant technologijas ir internetinius išteklius, mokomasi derinti verbalinę ir iliustracinę medžiagą. Mokomasi tinkamai išdėstyti tekstą ir iliustracijas puslapyje.
Kartojamos ir gilinamos įgytos žemesnėse klasėse žinios, mokomasi taikyti ir tobulinti įgūdžius naujuose kalbos vartojimo kontekstuose.
Mokomasi plėtoti žodyną pagal nurodytas kalbinės veiklos temas, aiškinama atitinkamų semantinių grupių žodžių daryba. Mokomasi sudaryti vedinius (daiktavardžius ir būdvardžius) iš prielinksninių konstrukcijų (pvz., „międzyszkolny“).
Supažindinama su sutrumpinimais ir santrumpomis, pateikiami jų pavyzdžiai ir paaiškinama struktūra.
Supažindinama su sąvoka hiperonimai (lenk. wyrazy o znaczeniu ogólnym). Mokomasi paaiškinti jų stilistinę funkciją, pateikti pavyzdžių, vartoti kalbinėje veikloje.
Frazeologizmai skiriami pagal sintaksinę struktūrą (lenk. wyrażenia, zwroty, porównania i frazy), mokomasi kaupti ir tinkamai vartoti naujus frazeologizmus ir sustabarėjusius žodžių junginius (lenk. związki łączliwe). Naudojamasi įvairiais frazeologijos ir kitais žodynais.
Kartojamos, gilinamos ir taikomos naujuose kontekstuose įgytos 5–7 klasėse žinios apie kalbos dalis ir tobulinami jų kaitybos įgūdžiai.
Daiktavardžiai. Mokomasi vartoti tinkamas daiktavardžių galūnes, taikomi tam tikri galūnių pasirinkimo kriterijai (pvz., vyriškosios giminės vienaskaitos kilmininko linksnio). Mokomasi taisyklingai linksniuoti tikrinius daiktavardžius (asmenvardžius ir vietovardžius) ir vartoti juos sakinyje. Mokomasi nusakyti linksniuojamas ir nelinksniuojamas santrumpas ir skolinius, priskirti juos atitinkamiems linksniavimo modeliams.
Įvardis. Mokomasi vartoti mandagumo įvardį „państwo“ ir tinkamai jį derinti su veiksmažodžių formomis.
Veiksmažodžiai. Mokomasi skirti veikiamąją ir neveikiamąją veiksmažodžio rūšis, taisyklingai sudaryti neveikiamosios rūšies formas, vartoti tinkamus pagalbinius veiksmažodžius (lenk. być, zostać). Mokomasi keisti sakinius su veikiamosios rūšies veiksmažodžių formomis į sakinius su neveikiamosios rūšies veiksmažodžių formomis.
Nekaitomos kalbos dalys. Klasifikuojami ir aptariami sujungiamieji ir prijungiamieji jungtukai. Mokomasi atpažinti dalelytes, paaiškinti jų vaidmenį sakinyje.
Mokomasi sieti kalbos dalis su jų sintaksine funkcija sakinyje.
Mokomasi atpažinti ir aptarti įvairių rūšių sudėtinius sujungiamuosius ir prijungiamuosius sakinius, jų jungimo būdus, mokomasi taisyklingos jų skyrybos. Mokomasi taisyklingai vartoti jungtukus ir atpažinti jų stilistinius atspalvius. Mokomasi taisyklingo kablelio, brūkšnio, kabliataškio, skliaustelių vartojimo.
Aptariami dalykinio stiliaus kalbos ypatumai ir pasirinkti dalykinių tekstų žanrai. Aptariamos skirtingos lenkų kalbos atmainos: bendrinė kalba, tarmės ir žargonas (pvz., jaunimo). Nagrinėjama lenkų jaunimo žargono specifika Lietuvoje, pateikiama žargoninės leksikos pavyzdžių. Aptariamas kitų Lietuvoje vartojamų kalbų poveikis lenkų kalbos sintaksinėms konstrukcijoms (pvz., „u mnie jest“) ir žodžių tvarkai sakinyje.
Pasirinktuose grožinės literatūros kūriniuose ir įvairiuose kultūros tekstuose mokomasi nagrinėti įvairiais aspektais pateiktas privalomas temas.
Jaunystė ir branda. Tikrovė ir svajonės.
Konfliktai ir jų sprendimo būdai.
Gyvenimo modeliai. Egzistencijos džiaugsmas.
Tradicinės vertybės šiuolaikinio žmogaus akimis.
Tapatybės paieškos.
Literatūra ir menas.
Atsižvelgiant į mokinių amžių ir jų interesus, pateiktą nagrinėjamų kūrinių tematiką, skaityti ir nagrinėti pasirenkami kūriniai arba jų ištraukos: įvairių rūšių ir žanrų; klasikinių ir šiuolaikinių autorių; žymiausių lenkų ir užsienio literatūros atstovų; autorių, kurių kūryba ar biografija susijusi su Lietuva; įvairių literatūros tipų – istorinės, nuotykių ar detektyvinės, komiškosios, fantastinės, populiariosios literatūros; priskiriami kitiems kultūros tekstams (pvz., spektakliai, filmai, publicistika, muzikos kūriniai, televizijos laidos, dailė ir grafika, komiksai, reklama ir pan.). Rinkdamasis tekstus, mokytojas atsižvelgia į tai, kad mokiniai turėtų perskaityti ir aptarti bent 6 stambesnės formos kūrinius (romanus, apysakas, dramas) ir keletą smulkesnių žanrų kūrinių (pvz., apsakymų, eilėraščių ir pan.).
M. Białoszewski „Pamiętnik z powstania warszawskiego“, A. C. Doyle „Sherlock Holmes“, M. Hemar (fragmenty tekstów do kabaretów), J. Green „Gwiazd naszych wina“, E. Hemingway „Stary człowiek i morze“, A. Fredro „Zemsta“, A. Kamiński „Kamienie na szaniec“, R. Kapuściński (pasirinkti reportažai) T. Konwicki „Dziura w niebie“, I. Krasicki „Człowiek i zdrowie“, S. Lem (apsakymai pasirinktinai), H. Lee „Zabić drozda“, A. Mickiewicz „Pan Tadeusz“ (Spowiedź Jacka Soplica), S. Mrożek „Artysta“, E. Nowak (pasirinkta knyga), E. Orzeszkowa (pasirinkta novelė, pvz. „Daj kwiatek“), S. Piasecki „Zapiski oficera Armii Czerwonej“, B. Prus „Na wakacjach“, A. Sapkowski „Opowieści o Wiedźminie“ (pasirinkta apysaka), J. Słowacki „Balladyna“, W. Szekspir „Romeo i Julia“, D. Terakowska „Tam, gdzie spadają anioły“, O. Tokarczuk (pasirinktas apsakymas), M. Wańkowicz „Ziele na kraterze“ ir kt.
Eilėraščiai klasikinių ir šiuolaikinių autorių pasirinktinai: pvz. K. K. Baczyński, S. Baliński, K. Iłłakowiczówna, K. I. Gałczyński, Z. Herbert, W. Hulewicz, E. Lipska, H. Mażul, A. Mickiewicz, Cz. Miłosz, T. Różewicz, A. Rybałko, J. Słowacki, E. Stachura, W. Szymborska, J. Sztaudynger, J. Twardowski ir kt.
Lyrikos analizė. Analizuojant lyrikos tekstą mokomasi apibūdinti lyrinį subjektą, adresatą; atpažinti eilėdaros elementus (eilutę, strofą, rimą); nusakyti eilėraščio vyksmo sudedamąsias dalis (situacijos pradžią, kas vyksta, lyrinio subjekto nuotaikas, jausmų ir minčių apibūdinimą, poetinius vaizdus).
Epikos analizė. Analizuojant epikos tekstą mokomasi aptarti vaizduojamo pasaulio elementus (laiką, vietą, įvykį, siužetą); palyginti veikėjus, jų santykius, nuotaikas, jausmus, mintis; aptarti tiesioginę, netiesioginę veikėjo charakteristiką; atpažinti pasakojimą pirmuoju ir trečiuoju asmeniu ir nurodyti jo funkciją kūrinyje; nurodyti pagrindinį ir kitus kūrinio veikėjus ir apibūdinti jų ypatybes; nusakyti temą ir pagrindinę teksto mintį; aptarti kūrinio konstrukcinių elementų funkcijas (ekspoziciją, veiksmo užuomazgą, vyksmą, kulminaciją ir atomazgą).
Dramos analizė. Analizuojant dramos tekstą mokomasi nurodyti ir aptarti dramos elementus (siužetą, veikėją, sceną, aktą, remarką, repliką, monologą, dialogą, prologą); apibrėžti komedijos ir tragedijos sąvokas; paaiškinti motyvą ir veiksmus; analizuoti veikėjų charakterius ir elgesio priežastis, palyginti charakterius.
Literatūros žanrų atpažinimas. Mokomasi atpažinti skaityto kūrinio žanrą – apsakymas, dienoraštis, komedija, memuarai, parabolė, reportažas, romanas, tragedija, sonetas – ir nurodyti jų ypatybes.
Meninė kalba ir jos funkcijos. Mokomasi atpažinti žemesnėse klasėse pažintas meninės (kalbinės) raiškos priemones, susipažįstama su naujomis (meniniu neologizmu, ekspresyviąja leksika), mokomasi atpažinti jas tekste ir nusakyti jų funkcijas. Mokomasi analizuoti kūrinį, remiantis dominuojančiais jo konstrukcijos elementais.
Grožinio teksto interpretavimas ir vertinimas. Mokomasi interpretuoti ir vertinti grožinį tekstą: pateikti savo supratimą apie kūrinį ir jį pagrįsti; aptarti aktualias paaugliams problemas skaitomuose tekstuose; nagrinėti literatūros kūrinius remiantis visuotinėmis vertybėmis; taikant istorijos ir kultūros žinias; interpretuoti literatūros kūrinius taikant būtinąjį kontekstą, pvz., biografinį, istorinį, kultūrinį, filosofinį, socialinį; palyginti panašios tematikos tekstus.
Kitų kultūros tekstų interpretavimas ir vertinimas. Mokomasi interpretuoti kitus kultūros tekstus (pavyzdžiui, grafiką, skulptūrą, fotografiją): suprasti vaizduojamojo meno specifiką; nurodyti pagrindinę meno kūrinio informaciją (autorių, kūrinio sukūrimo datą, vietą, kur eksponuojamas); nusakyti temą, situaciją, kompoziciją, šviesą, spalvas; aptarti personažą / veikėją; interpretuojant kūrinį pateikti savo įspūdį, nuomonę, refleksiją; apibūdinti nagrinėjamų kultūros tekstų estetinę vertę.
Pateikiamos įvairios kultūrinio ugdymo formos, kurių tikslas – padėti įtvirtinti per kalbos ir literatūros pamokas įgytas žinias ir gebėjimus, tobulinti kritinio mąstymo gebėjimus, ugdyti kūrybiškumą, socialinius emocinius įgūdžius, pilietines nuostatas atliekant mokomąsias užduotis:
pamokos įvairiose kultūrinėse erdvėse (pvz., edukacinės ekskursijos, teminiai užsiėmimai, dirbtuvės), susietose su tam tikrais literatūriniais kūriniais arba temomis;
projektinė veikla (dalykiniai ir tarpdalykiniai projektai; mokykliniai ir nacionaliniai projektai);
mokykliniai, tarpmokykliniai ir respublikiniai renginiai (pvz., konkursai, olimpiados, festivaliai);
bendradarbiavimas su kultūros institucijomis (pvz., bibliotekomis, teatrais, kino teatrais, muziejais, galerijomis, meno mokyklomis ir kt.).
9 (I gimnazijos) klasė
Plėtojami įgūdžiai aktyviai klausytis amžiaus tarpsnį atitinkančių grožinių ir negrožinių tekstų iš įvairių šaltinių (pvz., televizijos ir radijo laidų), perteikiamų įvairių kalbėtojų skirtingu tempu, tembru ir skirtingomis intonacijomis, formuluoti teksto temą, tikslą, pagrindinę mintį, kelti hipotezes, analizuoti argumentų tinkamumą. Mokomasi atpažinti stilistinio registro pokyčius. Pratinamasi samprotauti apie tekste keliamas problemas ir sprendimo būdus, interpretuoti ir apibendrinti. Mokomasi atskleisti kalbinės raiškos ir stiliaus elementus, jų funkcijas, pratinamasi įžvelgti teksto nevienareikšmiškumo apraiškas. Mokomasi kritiškai vertinti informaciją (įvertinti informacijos patikimumą), pratinamasi pagrįsti savo nuomonę tinkamais argumentais, remtis asmenine patirtimi, tekstu, specifinėmis žiniomis, sociokultūriniu kontekstu. Mokomasi taikyti aktyvaus klausymosi strategijas: nusiteikti klausyti, suprasti, išskirti reikšmingą informaciją, svarbiausius teiginius, daryti išvadas, kelti klausimus tikslinant, aiškinantis kontekstą.
Mokomasi palaikyti ir plėtoti pokalbį, dalyvauti diskusijoje remiantis asmenine, socialine, kultūrine patirtimi. Mokomasi išsakyti savo požiūrį ir pagrįsti nuomonę, pateikti kontrargumentus, pasirinkti tinkamą kalbinę raišką. Mokomasi debatų taisyklių: diskutuoti konkrečia tema, išsakyti savo požiūrį, pagrįsti nuomonę faktais, duomenimis, gyvenimo pavyzdžiais, tinkamai iškelti klausimus, atremti argumentus. Mokomasi žodinės diskusijos teiginius pasižymėti raštu, konkrečiai, nuosekliai ir logiškai apibendrinti, kas buvo išgirsta, įtikinti savo pozicijos teisumu. Mokomasi laikytis mandagaus bendravimo principų, kurti teigiamus tarpusavio santykius. Mokomasi etiškai ir saugiai bendrauti oficialioje ir neoficialioje komunikacinėje situacijoje, virtualioje erdvėje, laikytis bendradarbiavimo principų (pvz., pokalbyje, diskusijoje, debatuose, komandiniame darbe).
Mokomasi taisyklingos bendrinės kalbos tarimo, kirčiavimo, intonavimo normų. Mokomasi pristatyti žodžiu parengtą rišlų ir vaizdingą tekstą, paisyti minčių dėstymo logikos, trinarės struktūros, vartoti retorines ir neverbalinės raiškos priemones. Mokomasi derinti tekstą su iliustracine medžiaga, naudotis technologijomis ir internetiniais ištekliais. Mokomasi įtikinamos kalbos specifikos: parengti (planuoti, rengti ir sakyti) viešosios kalbos tekstą atsižvelgiant į temos pobūdį, tikslus ir poveikį klausytojui, tikslingai vartoti retorines (leksines, sintaksines) ir neverbalines raiškos priemones, paremti pristatymą vaizdine medžiaga. Mokomasi žymėti pastabas klausantis pranešimo. Mokomasi užduoti klausimus pristatančiam, užsirašyti reikalingą informaciją ir pasižymėti šaltinius (klausantis pristatymo), apibendrinti ir interpretuoti (žodžiu) išklausytą pristatymą (kalbą). Mokomasi taikyti kalbėjimo strategijas: pristatyti tekstą žodžiu, naudotis planu, vaizdine medžiaga. Aptarti savo ir kitų kalbėtojų pranešimus, turinį ir raiškos privalumus ir trūkumus, poveikį klausytojui, sutelkti dėmesį į pagrindinę mintį ir ją pagrindžiančius teiginius. Mokomasi atsižvelgti į suteiktą grįžtamąją informaciją, panaudoti ją pranešimui tobulinti.
Mokomasi susieti žodinę ir vaizdinę, grafinę medžiagą. Mokiniai tobulina skaitymo technikas ir taiko pažintas žemesnėse klasėse strategijas įvairiuose naujuose kontekstuose (pvz., konspektuoja, sudaro schemas, kelia ir tikrina hipotezes, aptaria teksto suvokimą ir kt.).
Mokomasi atpažinti tiesioginę ir netiesioginę informaciją; sieti, lyginti, grupuoti, kritiškai vertinti ir apibendrinti skirtingos raiškos informaciją iš kelių įvairių šaltinių. Skaitant sudėtingesnius tekstus mokomasi įvardyti teksto temą, problemą, nurodyti esmines ir neesmines detales, faktus, aptarti teksto vertę, problemas, idėjas, vertybes, išreikšti savo nuomonę apie tekstą. Mokomasi atpažinti tekstų tipus ir žanrus. Mokomasi jų atpažinti raiškos priemones, paaiškinti prasmę ir tikslingumą; įvertinti informacijos šaltinio patikimumą, informacijos objektyvumą ir subjektyvumą, teksto nevienareikšmiškumą; atpažįsti manipuliacijos ir propagandos apraiškas.
Skaitomi įvairų socialinį kultūrinį kontekstą apimantys įvairaus pobūdžio tekstai knygose, periodiniuose leidiniuose, internete: publicistiniai, dalykiniai, informaciniai ir medijų (pvz., anketa, interviu, enciklopedijų, žinynų straipsniai, diskusiniai, poleminiai ir mokslo populiarieji straipsniai, viešosios kalbos, dienoraščiai, atsiminimai, laiškai, įvairūs skaitmeniniai žodynai; reklama, schemos, elektroninis tekstas, periodikos leidiniai, internetinių diskusijų forumai, televizijos ir radijo laidos, filmai, spektakliai).
Teksto kūrimo gebėjimai. Nagrinėjama kuriamo teksto forma ar žanras, tikslas, adresatas, temos vientisumas, medžiagos atranka. Tobulinami gebėjimai plėtoti mintį, motyvuotai atskirti pastraipas. Susipažįstama su argumentavimo ir įtikinimo būdais, argumentų tipais, kontrargumentų funkcija. Mokomasi tinkamai parinkti ir išreikšti argumentus ir kontrargumentus. Mokomasi aiškiai perteikti kitų žmonių nuomones, pateikti ir argumentuoti savo nuomonę. Mokomasi tikslingai vartoti aprašymo, pasakojimo elementus ir citatas samprotavimo tekste ir viešojoje kalboje. Taisant ir tobulinant tekstą, siekiant teksto taisyklingumo, aiškumo, rišlumo mokomasi tinkamai vartoti leksines ir gramatines konstrukcijas.
Strategijos. Pratinamasi taikyti pažintas strategijas, redaguoti tekstą taikant įgytas kalbos žinias ir tikslingai naudojantis įvairiais elektroniniais ir neelektroniniais žodynais ir kitais informacijos šaltiniais.
Mokomasi kurti įvairaus pobūdžio tekstus, paisant žanro reikalavimų ir atsižvelgiant į komunikacinę situaciją: samprotavimo rašinį, viešąją kalbą, anotaciją (knygos, kito kūrinio), biografinę žinutę (lenk. biogram), nesudėtingo mokslo populiarinimo teksto santrauką, asmeninį laišką, elektroninį laišką, motyvacinį laišką, kūrybinius bandymus (pvz., straipsnis, scenarijus, dienoraštis, tinklaraštis, eilėraščiai, dainų tekstai ir pan.).
Rašymas ir rašyba. Tobulinami įgūdžiai rašyti sklandžiai, aiškiai ir taisyklingai, sklandžiai rašyti kompiuterio ar telefono klaviatūra. Mokomasi rašyti greitai, taikant planą, santrumpas, sutrumpinimus, simbolius ir kitas strategijas. Pagal pateiktus pavyzdžius mokomasi šaltinių bibliografinio aprašo. Tobulinami įgūdžiai taikyti rašybos, skyrybos ir kalbos kultūros taisykles, naudojantis tinkamais šaltiniais.
Teksto grafinis apipavidalinimas. Mokomasi formatuoti kompiuterinį tekstą, panaudoti įvairią iliustracinę medžiagą, tinkamai išdėstyti tekstą ir iliustracinę medžiagą puslapyje ar skaidrėje. Mokomasi grupuoti ir nuosekliai pateikti pasirinktos temos informaciją skaidrėse, pavaizduoti jos elementų tarpusavio ryšius neverbaline forma (pvz., lentelės, schemos ir pan.). Mokomasi tikslingai naudoti informacines technologijas ir internetinius išteklius, derinti verbalinę ir iliustracinę medžiagą.
Kartojamos ir gilinamos įgytos žemesnėse klasėse žinios, mokomasi taikyti ir tobulinti įgūdžius naujuose kalbos vartojimo kontekstuose.
Mokomasi plėtoti žodyną, ypač vartojant abstrakcinę ir specifinę leksiką, susijusią su literatūros ir kultūros raida, naudotis įvairiais žodynais ir žinynais; vartojami įvairūs vedinių ir dūrinių darybos modeliai. Mokomasi skirti įvairius frazeologizmų šaltinius (mitologija, Biblija, literatūra, kasdienis gyvenimas) ir paaiškinti gerai žinomų frazeologizmų kilmę. Mokomasi paaiškinti, kaip leksiniai skoliniai iš kitų kalbų yra susiję su tarpkultūriniais ryšiais, pateikti skolinių pavyzdžių iš skirtingų kalbų.
Kalbos dalys siejamos su jų sintaksiniu vaidmeniu sakinyje ir stilistine teksto raiška. Mokomasi atpažinti kalbos dalis, jų gramatinius požymius sintaksinėje sakinio struktūroje ir meninės raiškos priemonėse. Mokomasi tobulinti jų taisyklingų gramatinių formų vartojimą. Naudojantis įvairiomis vaizdinėmis formomis (pvz., lentelės, žemėlapio), mokomasi sisteminti žinias ir taisyklingų gramatinių formų vartojimo principus. Mokomasi atpažinti tipines žodžių kaitybos klaidas ir taisyti jas nurodytuose tekstuose. Mokomasi naudotis įvairiais norminiais šaltiniais.
Mokamasi sintaksės žinias susieti su teksto stiliaus ir rišlumo reikalavimais. Mokomasi keisti įvairias sintaksines konstrukcijas (pvz., vientisinį sakinį paversti sudėtiniu sakiniu), siekiant stiliaus aiškumo. Siekiant teksto rišlumo, mokomasi žodžių tvarkos sakinyje ir jos svarbos. Mokomasi nusakyti pagrindinių skyrybos ženklų (taško, klaustuko, šauktuko, kablelio, brūkšnio, dvitaškio, daugtaškio, skliaustų, kabučių, kabliataškio) funkcijas ir vartojimo taisykles. Mokomasi atpažinti tipines sintaksines ir skyrybos klaidas ir taisyti jas nurodytuose tekstuose. Mokomasi naudotis įvairiais norminiais šaltiniais.
Aptariama istorinė kalbos kaita, aiškinamasi, kodėl leksika yra greičiausiai kintanti kalbos sistemos dalis. Mokomasi ankstesnių epochų tekstuose rasti pasenusius žodžius, nusakyti jų reikšmę ir paaiškinti jų vaidmenį tekste. Mokomasi skirti indoeuropiečių kalbų svarbiausias grupes (slavų, baltų, germanų, romanų). Susipažįstama su slavų kalbomis ir jų giminystės ryšiais, mokomasi atpažinti panašumus ir skirtumus tarp mokamų slavų kalbų, nusakyti lenkų kalbos leksinius ir gramatinius ypatumus, palyginti su lietuvių kalba. Mokomasi aptarti kitų Lietuvoje vartojamų kalbų poveikį lenkų kalbai, atpažinti šio poveikio pasekmes.

Mokomasi suvokti grožinės literatūros epochų (Antikos, Viduramžių, Renesanso, Baroko, Šviečiamojo amžiaus ir Romantizmo) ir krypčių esminius ypatumus, aptarti jų idėjas skirtinguose kontekstuose. Mokomasi gretinti aptarinėjamos epochos kūrinius su skirtingais kultūros tekstais. Aptariama įvardytų epochų idėjų ir motyvų įtaka šiuolaikinei kultūrai. Mokomasi nagrinėti įvairiais aspektais pateiktas privalomas temas pasirenkant grožinės literatūros kūrinius ir įvairius kultūros tekstus. Skaityti pasirenkami kūriniai arba jų ištraukos. Kiekvienos epochos užsienio literatūros 1 ar 2 kūrinių arba jų ištraukų parinkimas, atsižvelgiant į mokinių amžių ir gebėjimų lygį, integravimo galimybėmis su užsienio kalbomis ir siekiant išvengti kartojimo su lietuvių kalbos ir literatūros dalyko programa.

Biblija ir jos tradicija. Senojo ir Naujojo Testamentų vaizdiniai, herojai ir siužetai: jų interpretacija literatūroje, pvz., krikščioniškoji meilės samprata, auka ir aukojimasis. Bibliniai motyvai literatūros kūriniuose ir įvairiuose kultūros tekstuose.

Antika. Mitų reikšmė antikos ir dabarties žmogaus gyvenimui. Epas – tautinę bendruomenę vaizduojantis, ugdantis ir telkiantis pasakojimas. Epo herojus ir jo kovos prasmė. Epinio pasakojimo poetika. Antikinė drama ir jos reikšmė. Antikiniai motyvai literatūros kūriniuose ir įvairiuose kultūros tekstuose. Garbės ir šlovės sampratos atsispindėjimas įvairiuose literatūros žanruose. Autoriai ir kūriniai pasirinktinai.

Viduramžiai ir jų vaizdavimas literatūroje. Viduramžių žmogaus ir pasaulio samprata. Religinis menas: ištikimybė, garbė, pamaldumas, šventumas, asketizmas, mirties šokis („danse macabre“). Riterių literatūros vaizdiniai, siužetai klasikinėje ir šiuolaikinėje literatūroje. Valdovo vaizdavimas. Valdovo idealas ir jo atsakomybė. Pirmieji religiniai ir pasaulietiški kūriniai lenkų kalba. Šiuolaikinio žmogaus polemika su viduramžių vertybėmis ir idealais. Autoriai ir kūriniai pasirinktinai.

Renesanso kultūra. Renesansas – tai atradimų epocha. Humanistinės vertybės: pasaulio grožis, tikėjimas, garbė, sąžinės ramybė, gėris, darbas, kūrybiškumas, asmenybės harmonija, draugystė, meilė. Renesanso žmogaus bruožai. Tėvynės samprata. Tarnyba Tėvynei. Abiejų Tautų Respublika, jos reikšmė ir kultūrinis gyvenimas. Literatūros kūriniai gimtąja kalba. Jano Kochanovskio literatūros fenomenas. Šekspyro dramaturgijos reikšmė teatro istorijoje. Renesanso bruožai ir humanistinės vertybės šiuolaikinėje kultūroje. Autoriai ir kūriniai: pvz., M. Rej. Jo reikšmė gimtosios kalbos raidai. J. Kochanowski „Pieśni“ (1 ar 2 pasirinkti kūriniai); himnas „Czego chcesz od nas Panie“, „Treny“ (pasirinktinai), P. Skarga „Kazanie o miłości ku ojczyźnie“, M. Dauksza „Katechizm“ (ištraukos) ir kt.

Barokas. Žmogaus ir pasaulio prieštaringumas. Kova tarp gėrio ir blogio. Barokinis konceptizmas ir jo raiška įvairiuose kultūros tekstuose. Sarmatizmo fenomenas lenkų kultūroje. Nuo epistolografijos ir atsiminimų iki šiuolaikinio laiško ir interneto tinklaraščio. Barokinio meno savitumas ir jo atspindys šiuolaikinėje kultūroje. Autoriai ir kūriniai: pvz., A. Morsztyn (eilėraščiai), J. Ch. Pasek „Pamiętniki“, M. Sarbiewski (jo asmenybė ir reikšmė kultūrai), Jan III Sobieski „Listy do Marysieńki“, M. Sęp-Szarzyński (eilėraščiai), Z. Morsztyn (eilėraščiai), D. Naborowski (eilėraščiai) ir kt.

Šviečiamasis amžius. Apšvietos epochos vertybės: mokslas, išsilavinimas, proto ir patirties iškėlimas. Viešųjų ir privačių reikalų, pareigos ir jausmo konfliktas. Tautos, pilietybės ir pareigos supratimas. Juoko, ironijos ir kritikos galia. Šviečiamojo amžiaus temų atspindys ir žanrų įvairovė I. Krasickio kūryboje. Tarp racionalizmo ir sentimentalizmo. Abiejų Tautų Respublikos kultūrinis palikimas. Šviečiamojo amžiaus įtaka šiuolaikinei kultūrai. Autoriai ir kūriniai: pvz., I. Krasicki „Bajki“ (pasirinktinai) „Do króla“, „Monachomachia“, F. Karpiński „Laura i Filon“, „Bóg się rodzi“, J. Wybicki „Pieśń Legionów Polskich we Włoszech“, A. Naruszewicz (eilėraščiai) ir kt.

Romantizmo tradicijos. Romantinis maištas ir individualizmas, tragizmas. Išorinis ir vidinis konfliktas. Psichologinis veikėjų dramatizmas. Gėrio ir blogio kova pasaulyje ir žmoguje. Moters ir meilės idealizavimas. Gamtos ir žmogaus jausmų pasaulio sąveika. Kova už laisvę, patriotizmas. Domėjimasis tautosaka, praeitimi. Menininko kaip pranašo vaidmuo. Dvaras – kultūrinio gyvenimo centras, tradicijos puoselėtojas. Jo išlikimo svarba. Vilniaus romantizmo mokykla. Šiuolaikinio žmogaus polemika su romantizmo idealais ir pasaulėjauta. Autoriai ir kūriniai: pvz. A. Fredro (pasirinktos dramos ištraukos), J. I. Kraszewski „Powieść bez tytułu“, A. Mickiewicz (eilėraščiai), „Ballady i romanse“ (pvz. „Romantyczność“, „Lilie“), „Dziady cz. II“, „Konrad Wallenrod“, „Pan Tadeusz“, C. K. Norwid (eilėraščiai), J. Słowacki „Pieśń legionów litewskich”, (eilėraščiai), W. Syrokomla (jo asmenybė ir reikšmė kultūroje) ir kt.

Kultūros tekstų atranka. Skaityti ir nagrinėti pasirenkami grožinės literatūros ir įvairūs kultūros tekstai: jų problematika atspindi Antikos, Viduramžių, Renesanso, Baroko, Šviečiamojo amžiaus idėjas, Romantizmo tematiką ir vertybes; lenkų ir kai kurie kiti visuotinės literatūros kūriniai, kurie padeda suvokti literatūros istoriškumą, sudaryti gimtosios literatūros raidos vaizdą; įvairių rūšių ir žanrų; autorių, kurių kūryba ar biografija susijusi su Lietuva; įvairūs šiuolaikinės literatūros ir kultūros tekstai, kuriuose atsispindi antikos, viduramžių, renesanso, baroko, Šviečiamojo amžiaus idėjos, romantizmo tematika ar vertybės; aukštosios, populiariosios, masinės kultūros pavyzdžiai.

Lyrikos analizė. Analizuojant lyrikos tekstą mokomasi apibūdinti (tiesioginį ir netiesioginį) lyrinį subjektą, adresatą; atpažinti eilėdaros elementus (eilutę, strofą, rimą); nusakyti eilėraščio vyksmo sudedamąsias dalis (situacijos pradžią, kas vyksta, lyrinio subjekto nuotaikas, jausmus ir mintis, poetinius vaizdus).
Epikos analizė. Analizuojant epikos tekstą mokomasi nagrinėti temą ir problematiką bei jų ryšį su literatūros epocha; aptarti kūrimo būdus, nagrinėjamą pasaulį, laiką, vietą, įvykį, siužetą; palyginti veikėjus, jų santykius, nuotaikas, jausmus, mintis; aptarti tiesioginę, netiesioginę veikėjo charakteristiką; atpažinti pasakojimą pirmuoju ir trečiuoju asmeniu ir nurodyti jo funkciją kūrinyje; nurodyti pagrindinį ir kitus kūrinio veikėjus ir apibūdinti jų ypatybes; nusakyti temą ir pagrindinę teksto mintį; aptarti kūrinio konstrukcinių elementų funkcijas (ekspoziciją, veiksmo užuomazgą, vyksmą, kulminaciją ir atomazgą).
Dramos analizė. Analizuojant dramos tekstą mokomasi nurodyti ir aptarti dramos elementus (siužetą, veikėją, sceną, aktą, remarką, chorą, repliką, monologą, dialogą); paaiškinti motyvą ir veiksmus; analizuoti veikėjų charakterius ir elgesio priežastis, palyginti charakterius.
Literatūros žanrų atpažinimas. Įtvirtinamos žemesnėse klasėse įgytos žinios apie literatūros žanrus ir nagrinėjami nauji žanrai – epas, epinė poema, kronika, odė, raudos (lenk. treny), sonetas, tragedija, komedija, mokomasi nusakyti jų pagrindines ypatybes.
Meninė kalba ir jos funkcijos. Mokomasi atpažinti meninės (kalbinės) raiškos priemones ir nusakyti jų funkcijas tekste (antitezė, paralelizmas, oksimoronas, hiperbolė, epitetas, palyginimas, garsų pamėgdžiojimas, mažybiniai žodžiai, personifikacija, animizacija, retorinis kreipinys, kartojimas, perkeltinės reikšmės žodžiai, anafora, retorinis klausimas, alegorija, parafrazė, simbolis, meninis neologizmas, ekspresyvioji leksika).
Grožinio teksto interpretavimas ir vertinimas. Mokomasi interpretuoti ir vertinti grožinį tekstą: aiškinti alegorinį ir simbolinį literatūros kūrinio turinį; atpažinti literatūros tekstuose ironiją, humorą, patosą; apibūdinti jų funkcijas tekste; interpretuoti literatūros kūrinius taikant būtinąjį kontekstą, pvz., istorinį, socialinį, politinį, filosofinį, biografinį, kultūrinį, literatūrinį, mitologinį, biblinį ir egzistencinį; atpažinti žmogaus vertybių svarbą visuotinės ir tautinės literatūros kūriniuose ir nusakyti jų vaidmenį veikėjo poelgiuose.
Kitų kultūros tekstų interpretavimas ir vertinimas. Mokomasi interpretuoti kitus kultūros tekstus: apibūdinti pagrindines filosofines tendencijas ir jų įtaką epochos kultūrai; interpretuoti ir palyginti skirtingus kultūros tekstus; apibūdinti aukštosios, populiariosios, masinės kultūros tekstus.
Pateikiamos įvairios kultūrinio ugdymo formos, kurių tikslas – padėti įtvirtinti per kalbos ir literatūros pamokas įgytas žinias ir gebėjimus, visapusiškai plėsti mokinių kultūrinį akiratį, tobulinti kritinio mąstymo gebėjimus, ugdyti kūrybiškumą, socialinius emocinius įgūdžius, pilietines nuostatas atliekant mokomąsias užduotis:
teatro, muziejaus, meno parodų ir pan. lankymas;
pamokos įvairiose kultūrinėse erdvėse (pvz., edukacinės ekskursijos, teminiai užsiėmimai, dirbtuvės), susietose su tam tikrais literatūriniais kūriniais, temomis arba literatūrinių ir istorinių epochų reiškiniais;
projektinė veikla (dalykiniai ir tarpdalykiniai projektai; mokykliniai, regioniniai ir respublikiniai projektai);
mokykliniai, tarpmokykliniai, respublikiniai ir tarptautiniai renginiai (pvz., konkursai, olimpiados, festivaliai);
bendradarbiavimas su kultūros institucijomis (pvz., bibliotekomis, teatrais, kino teatrais, muziejais, galerijomis, meno mokyklomis ir kt.).
10 (II gimnazijos) klasė
Tobulinami įgūdžiai aktyviai klausytis amžiaus tarpsnį atitinkančių grožinių ir negrožinių tekstų iš įvairių šaltinių (pvz., televizijos ir radijo laidų), perteikiamų įvairių kalbėtojų skirtingu tempu, tembru ir skirtingomis intonacijomis, formuluoti teksto temą, tikslą, pagrindinę mintį, kelti hipotezes, analizuoti argumentų tinkamumą. Mokomasi atpažinti stilistinio registro pokyčius. Mokomasi samprotauti apie tekste keliamas problemas ir sprendimo būdus, interpretuoti ir apibendrinti. Mokomasi atskleisti kalbinės raiškos ir stiliaus elementus, jų funkcijas, įžvelgti teksto nevienareikšmiškumo apraiškas. Mokomas kritiškai vertinti informaciją (patikimumo aspektu), pagrįsti savo nuomonę tinkamais argumentais, remtis asmenine patirtimi, tekstu, specifinėmis žiniomis, sociokultūriniu kontekstu. Mokomasi taikyti aktyvaus klausymosi strategijas: nusiteikti klausyti, suprasti, išskirti reikšmingą informaciją, svarbiausius teiginius, daryti išvadas, kelti klausimus tikslinant ir aiškinantis kontekstą.
Įtvirtinami įgūdžiai palaikyti ir plėtoti pokalbį, dalyvauti diskusijoje remiantis asmenine, socialine, kultūrine patirtimi. Mokomasi išsakyti savo požiūrį ir pagrįsti nuomonę, pateikti kontrargumentus, pasirinkti tinkamą kalbinę raišką. Mokomasi paisyti debatų taisyklių: diskutuoti konkrečia tema, išsakyti savo požiūrį, pagrįsti nuomonę faktais, duomenimis, gyvenimo pavyzdžiais, tinkamai iškelti klausimus, atremti argumentus. Mokomasi žodinės diskusijos teiginius pasižymėti raštu, konkrečiai, nuosekliai ir logiškai apibendrinti, kas buvo išgirsta, įtikinti savo pozicijos teisumu. Mokomasi laikytis mandagaus bendravimo principų, kurti teigiamus tarpusavio santykius. Mokomasi etiškai ir saugiai bendrauti oficialioje ir neoficialioje komunikacinėje situacijoje, virtualioje erdvėje, laikytis bendradarbiavimo principų (pvz., pokalbyje, diskusijoje, debatuose, komandiniame darbe).
Mokomasi taisyklingos bendrinės kalbos tarimo, kirčiavimo, intonavimo normų. Mokomasi pristatyti žodžiu parengtą rišlų ir vaizdingą tekstą, paisyti minčių dėstymo logikos, trinarės struktūros, vartoti retorines ir neverbalinės raiškos priemones. Mokomasi derinti tekstą su iliustracine medžiaga, pasitelkti technologijas ir internetiniais išteklius. Mokomasi įtikinamos kalbos specifikos: parengti (planuoti, rengti ir sakyti) viešosios kalbos tekstą atsižvelgiant į temos pobūdį, tikslus ir poveikį klausytojui, tikslingai vartoti retorines (leksines, sintaksines) ir neverbalines raiškos priemones, paremti pristatymą vaizdine medžiaga. Mokomasi žymėti pastabas klausantis pranešimo. Mokomasi užduoti klausimus pristatančiam, užsirašyti reikalingą informaciją ir pasižymėti šaltinius (klausantis pristatymo), apibendrinti ir interpretuoti (žodžiu) išklausytą pristatymą (kalbą). Mokomasi taikyti kalbėjimo strategijas: pristatyti tekstą žodžiu, naudotis planu, vaizdine medžiaga. Aptarti savo ir kitų kalbėtojų pranešimus, turinį ir raiškos privalumus ir trūkumus, poveikį klausytojui, sutelkti dėmesį į pagrindinę mintį ir ją pagrindžiančius teiginius. Mokomasi atsižvelgti į suteiktą grįžtamąją informaciją, panaudoti ją pranešimui tobulinti.
Mokiniai tobulina skaitymo technikas ir taiko pažintas žemesnėse klasėse strategijas įvairiuose naujuose kontekstuose (pvz., konspektuoja, sudaro schemas, kelia ir tikrina hipotezes, aptaria teksto suvokimą ir kt.).
Mokomasi atpažinti tiesioginę ir netiesioginę informaciją; sieti, lyginti, grupuoti, kritiškai vertinti ir apibendrinti skirtingos raiškos informaciją iš kelių įvairių šaltinių. Skaitant sudėtingesnius tekstus mokomasi įvardyti teksto temą, problemą, nurodyti esmines ir neesmines detales, faktus, atpažinti raiškos priemones, paaiškinti jų prasmę ir tikslingumą; aptarti teksto vertę, problemas, idėjas, vertybes, išreikšti savo nuomonę apie tekstą. Mokomasi atpažinti tekstų tipus ir žanrus. Mokomasi atpažinti raiškos priemones, paaiškinti jų prasmę ir tikslingumą; išreikšti savo nuomonę apie tekstą; įvertinti informacijos šaltinio patikimumą, informacijos objektyvumą ir subjektyvumą, atpažinti manipuliacijų ir propagandos apraiškas. Diskutuojama apie žiniasklaidos paskirtį ir poveikį.
Skaitomi įvairų socialinį kultūrinį kontekstą apimantys gana abstrakčios tematikos įvairaus pobūdžio tekstai knygose, periodiniuose leidiniuose, internete: publicistiniai, dalykiniai, informaciniai ir medijų (pvz., anketa, interviu, enciklopedijų, žinynų straipsniai, diskusiniai, poleminiai ir mokslo populiarieji straipsniai, viešosios kalbos, dienoraščiai, atsiminimai, laiškai, įvairūs skaitmeniniai žodynai; reklama, schemos, elektroninis tekstas, periodikos leidiniai, internetinių diskusijų forumai, televizijos ir radijo laidos, filmai, spektakliai).
Teksto kūrimo gebėjimai. Kartojamas ir gilinamas 9 klasės mokymosi turinys. Mokomasi loginių ryšių tarp teksto dalių (chronologinis, priežasties – pasekmės, situacija – vertinimas, epizodas – refleksija, bendra – detalu). Aptariama argumentų ir kontrargumentų seka kuriamame tekste. Mokomasi tikslingai vartoti aprašymo, pasakojimo, atpasakojimo, charakteristikos elementus ir citatas samprotavimo tekste ir viešojoje kalboje. Tobulinami gebėjimai redaguoti, taisyti ir tobulinti tekstą, siekiant teksto taisyklingumo, aiškumo, rišlumo, taikyti kalbos žinias, tinkamai vartoti leksines ir gramatines konstrukcijas.
Strategijos. Gilinami gebėjimai taikyti pažintas strategijas ir principus, redaguoti savo ir kitų autorių tekstus tikslingai naudojantis įvairiais elektroniniais ir neelektroniniais žodynais ir kitais informacijos šaltiniais.
Mokomasi kurti įvairaus pobūdžio tekstus, paisant žanro reikalavimų ir atsižvelgiant į komunikacinę situaciją: samprotavimo rašinį, straipsnį, recenziją, nesudėtingo mokslo populiarinimo teksto santrauką, viešąją kalbą, anotaciją, kūrybinius bandymus.
Tobulinami žemesnių klasių gebėjimai.
Kartojamos ir gilinamos įgytos žemesnėse klasėse žinios, mokomasi taikyti ir tobulinti įgūdžius naujuose kalbos vartojimo kontekstuose.
Mokomasi plėtoti žodyną, ypač vartojant abstrakcinę ir specifinę leksiką, susijusią su literatūros ir kultūros raida, naudotis įvairiais žodynais ir žinynais; vartojami įvairūs vedinių ir dūrinių darybos modeliai. Aptariama, kokią įtaką globalizacijos procesai ir civilizacinės permainos daro naujos leksikos atsiradimui, remiantis konkrečiais pavyzdžiais. Mokomasi paaiškinti, kokiose gyvenimo srityse atsiranda naujausi skoliniai, pateikti pavyzdžių. Skiriami įvairūs skolinių adaptavimo būdai (lenk. kalki słowotwórcze i zapożyczenia leksykalne, zapożyczenia adaptowane i nieadaptowane), įsimenama skolinių rašyba.
Mokomasi nagrinėjant kalbinę raišką nusakyti kalbos dalių ir jų gramatinių požymių stilistinę funkciją, o nagrinėjant sakinių struktūrą – sintaksinę. Mokomasi atpažinti tipines žodžių kaitybos klaidas ir taisyti jas redaguojant savo rašinį. Mokomasi naudotis įvairiais norminiais šaltinais.
Mokomasi taikyti įvairias sinonimines sintaksines konstrukcijas, siekiant stiliaus aiškumo ir žanro tikslumo. Mokomasi vartoti būdingas dalykinei kalbai konstrukcijas (pvz., beasmenius sakinius su neveikiamosios rūšies dalyvių formomis). Siekiant teksto rišlumo, mokomasi žodžių tvarkos sakinyje ir jos reikšmės supratimo. Mokomasi nusakyti pagrindinių skyrybos ženklų (taško, klaustuko, šauktuko, kablelio, brūkšnio, dvitaškio, daugtaškio, skliaustų, kabučių, kabliataškio) vartojimo skirtumus lenkų ir lietuvių kalbose.
Aptariami globalizacijos procesai, jų poveikis tautinėms kalboms. Aiškinamasi, kokia yra anglų kalbos įtaka. Susipažįstama su sąvoka leksikos internacionalizacija, nagrinėjami jos pavyzdžiai. Mokomasi apibūdinti lenkų ir lietuvių kalbų giminystės ryšius, leksikos ir gramatikos panašumus. Mokomasi naudotis dvikalbiais lietuvių–lenkų ir lenkų–lietuvių kalbų žodynais ir atlikti nesudėtingus vertimus iš lietuvių į lenkų kalbą. Mokomasi aptarti kitų Lietuvoje vartojamų kalbų poveikį lenkų kalbai, atpažinti tipines šio poveikio nulemtas klaidas ir taisyti jas.

Mokomasi suprasti grožinės literatūros epochų (XIX a. antrosios pusės, XX a. ir XXI a.) ir krypčių esminius ypatumus, aptarti jų idėjas skirtinguose kontekstuose. Mokosi gretinti aptariamos epochos kūrinius su skirtingais kultūros tekstais. Mokomasi atpažinti įvardytų epochų idėjų ir motyvų įtaką šiuolaikinei kultūrai. Mokomasi įvairiais aspektais nagrinėti pateiktas privalomas temas pasirenkant grožinės literatūros kūrinius ir įvairius kultūros tekstus. Skaityti pasirenkami kūriniai arba jų ištraukos. Kiekvienos epochos užsienio literatūros 1 ar 2 kūriniai arba jų ištraukos parenkamos, atsižvelgiant į mokinių amžių ir gebėjimų lygį, integravimo galimybes su užsienio kalbų mokymo turiniu ir siekiant išvengti kartojimo su lietuvių kalbos ir literatūros dalyko programa.

Kultūros tekstų atranka. Skaityti ir nagrinėti pasirenkami grožinės literatūros ir kultūros tekstai: atspindintys XIX ir XX a. literatūros epochų idėjas, tematiką ir vertybes; lenkų ir kai kurie kiti visuotinės literatūros kūriniai, kurie padeda suvokti literatūros istoriškumą, sudaryti gimtosios literatūros raidos vaizdą; įvairių rūšių ir žanrų; autorių, kurių kūryba ar kultūrinė veikla susijusi su Lietuva; aukštosios, populiariosios, masinės kultūros pavyzdžiai.

Pozityvistinė literatūra. Lenkų pozityvizmo idealai. Žmogus ir visuomenė. Kova dėl visuomenės atnaujinimo. Naujas patriotizmo supratimas. Kartų konfliktas kūryboje ir gyvenime. Sukilimo Lenkijoje ir Lietuvoje atspindžiai literatūroje ir kultūroje. Literatūrinė istorinių įvykių interpretacija. Tolerancijos ir antisemitizmo problematika. Žmogus ir pinigai, materialinės vertybės, socialinė padėtis. Literatūrinis ir kultūrinis gyvenimas XIX a. 2-oje pusėje. Lietuviškieji motyvai XIX a. lenkų literatūroje ir kultūroje. Pozityvistinė literatūra šiuolaikinio skaitytojo akimis. Autoriai ir kūriniai: pvz., B. Prus (feljetonai arba novelės), H. Sienkiewicz (novelės), „Quo vadis“, „Potop“, E. Orzeszkowa (novelės), M. Konopnicka „Mendel Gdański“ ir pasirinkti eilėraščiai, A. Asnyk (eilėraščiai) ir kt.

Modernizmas (Młoda Polska). Nusivylimas pozityvistiniais idealais. Visuomeninės antagonizmaas. Dekadentizmas. Kartų konfliktas. Visuomeninių luomų (buržuazijos) pasaulėžiūros kritika. Modernizmo literatūros principai: menas menui, estetizmas, individualizmas, nuotaikingumas. Meninių krypčių įvairovė skirtinguose kultūros tekstuose (impresionizmas, simbolizmas, natūralizmas). Šiuolaikinio žmogaus polemika su modernizmo idealais ir pasaulėjauta. Autoriai ir kūriniai: pvz., K. Przerwa-Tetmajer (eilėraščiai), J. Kasprowicz (eilėraščiai), L. Staff (eilėraščiai), S. Żeromski „Siłaczka“, „Wierna rzeka“, G. Zapolska „Moralność pani Dulskiej“ ir kt.

Tarpukario dvidešimtmetis. Nepriklausomybės atgavimo džiaugsmas ir nauji literatūros uždaviniai. Tarp tradicionalizmo, avangardizmo ir katastrofizmo. Poetinių grupių – „Skamander“, „Żagary“ – atstovai ir jų kūryba. Literatūrinis ir kultūrinis gyvenimas XX a. pradžioje Vilniuje. Autoriai ir kūriniai: pvz., J. Tuwim (eilėraščiai), K. Wierzyński (eilėraščiai), Cz. Miłosz (eilėraščiai), T. Bujnicki (eilėraščiai), M. Pawlikowska-Jasnorzewska (eilėraščiai), M. Dąbrowska „Marcin Kozera“, K. I. Gałczyński (eilėraščiai), B. Leśmian (eilėraščiai) ir kt.

Literatūra nuo 1939 m. Antrasis pasaulinis karas literatūroje. Holokaustas. Totalitarizmo patirtis. Vertybių krizė XX a. II pusėje pakitusiame pasaulyje. Literatūra – vertybių gynėja. Literatūros amžinosios temos ir motyvai: humanizmas, empatija, gyvenimo prasmės ieškojimas, meilės siekimas, individualizmas, patriotizmas, garbė, maištas ir kt. Šiuolaikinės literatūros ir kultūros temos, idėjos, formos. Šiuolaikinių Vilniaus poetų kūryba. Autoriai ir kūriniai: pvz.. K. K. Baczyński (eilėraščiai), S. Barańczak (eilėraščiai), Z. Herbert (eilėraščiai), R. Kapuściński (reportažai), T. Konwicki (pasirinktas romanas), L. Kruczkowski „Niemcy“, Cz. Miłosz (eilėraščiai), Z. Nałkowska „Medaliony“, J. Iwaszkiewicz „Ikar“, W. Piotrowicz (apsakymai), T. Różewicz (eilėraščiai), A. Rybałko (eilėraščiai), J. Twardowski (eilėraščiai), J. Szostakowski (eilėraščiai), W. Szymborska (eilėraščiai), O. Tokarczuk (apysakos) ir kt.

Skaityti ir nagrinėti pasirenkami grožinės literatūros ir kultūros tekstai: atspindintys XIX ir XX a. literatūros epochų idėjas, tematiką ir vertybes; lenkų ir kai kurie kiti visuotinės literatūros kūriniai, kurie padeda suvokti literatūros istoriškumą, sudaryti gimtosios literatūros raidos vaizdą; įvairių rūšių ir žanrų; autorių, kurių kūryba ar kultūrinė veikla susijusi su Lietuva; aukštosios, populiariosios, masinės kultūros pavyzdžiai.
Lyrikos analizė. Analizuojant lyrikos tekstą mokomasi apibūdinti (tiesioginį ir netiesioginį) lyrinį subjektą, adresatą; atpažinti eilėdaros elementus (eilutę, strofą, rimą); nusakyti eilėraščio vyksmo sudedamąsias dalis (situacijos pradžią, kas vyksta, lyrinio subjekto nuotaikas, jausmus ir mintis, poetinius vaizdus).
Epikos analizė. Analizuojant epikos tekstą mokomasi nagrinėti temą ir problematiką bei jų ryšį su literatūros epocha; aptarti kūrimo būdus, nagrinėjamą pasaulį, laiką, vietą, įvykį, siužetą; palyginti veikėjus, jų santykius, nuotaikas, jausmus, mintis; aptarti tiesioginę, netiesioginę veikėjo charakteristiką; atpažinti pasakojimą pirmuoju ir trečiuoju asmeniu, nurodyti pasakotojo funkciją kūrinyje; nurodyti pagrindinį ir kitus kūrinio veikėjus ir apibūdinti jų ypatybes; nusakyti temą ir pagrindinę teksto mintį; aptarti kūrinio konstrukcinių elementų funkcijas (ekspoziciją, veiksmo užuomazgą, vyksmą, kulminaciją ir atomazgą).
Dramos analizė. Analizuojant dramos tekstą mokomasi nurodyti ir aptarti dramos elementus (siužetą, veikėją, sceną, aktą, remarką, repliką, monologą, dialogą, veiksmą); paaiškinti motyvą ir veiksmus; analizuoti veikėjų charakterius ir elgesio priežastis, palyginti charakterius.
Literatūros žanrų atpažinimas. Įtvirtinamos žemesnėse klasėse įgytos žinios apie literatūros žanrus, mokomasi nusakyti jų pagrindines ypatybes.
Meninė kalba ir jos funkcijos. Mokomasi atpažinti meninės (kalbinės) raiškos priemones, ir nusakyti jų funkcijas tekste (antitezė, paralelizmas, oksimoronas, hiperbolė, epitetas, palyginimas, garsų pamėgdžiojimas, mažybiniai žodžiai, personifikacija, animizacija, retorinis kreipinys, kartojimas, perkeltinės reikšmės žodžiai, anafora, retorinis klausimas, alegorija, parafrazė, simbolis, meninis neologizmas, ekspresyvioji leksika).
Grožinio teksto interpretavimas ir vertinimas. Mokomasi interpretuoti ir vertinti grožinį tekstą: aiškinti alegorinį ir simbolinį literatūros kūrinio turinį; atpažinti literatūros tekstuose ironiją, satyrą, humorą, patosą; apibūdinti jų funkcijas tekste; interpretuoti literatūros kūrinius taikant būtinąjį kontekstą, pvz., istorinį, literatūrinį, politinį, kultūrinį, filosofinį, biografinį, mitologinį, biblinį ir egzistencinį; atpažinti žmogaus vertybių svarbą visuotinės ir tautinės literatūros kūriniuose ir nusakyti jų vaidmenį veikėjo poelgiuose.
Kitų kultūros tekstų interpretavimas ir vertinimas. Mokomasi interpretuoti kitus kultūros tekstus: apibūdinti pagrindines filosofines tendencijas ir apibūdinti jų įtaką epochos kultūrai; interpretuoti ir palyginti skirtingus kultūros tekstus; apibūdinti aukštosios, populiariosios, masinės kultūros tekstus.
Pateikiamos įvairios kultūrinio ugdymo formos, kurių tikslas – padėti įtvirtinti per kalbos ir literatūros pamokas įgytas žinias ir gebėjimus, visapusiškai plėsti kultūrinį akiratį, tobulinti kritinio mąstymo gebėjimus, ugdyti kūrybiškumą, socialinius emocinius įgūdžius, pilietines nuostatas atliekant mokomąsias užduotis:
teatro, muziejaus, meno parodų ir pan. lankymas;
pamokos įvairiose kultūrinėse erdvėse (pvz., edukacinės ekskursijos, teminiai užsiėmimai, dirbtuvės), susietose su tam tikrais literatūros kūriniais, temomis arba literatūrinių ir istorinių epochų reiškiniais;
projektinė veikla (dalykiniai ir tarpdalykiniai projektai; mokykliniai, regioniniai ir respublikiniai projektai);
mokykliniai, tarpmokykliniai, respublikiniai ir tarptautiniai renginiai (pvz., konkursai, olimpiados, festivaliai);
bendradarbiavimas su kultūros institucijomis (pvz., bibliotekomis, teatrais, kino teatrais, muziejais, galerijomis, meno mokyklomis ir kt.).
III gimnazijos klasė
Įtvirtinami įgūdžiai aktyviai klausytis amžiaus tarpsnį atitinkančių grožinių ir negrožinių tekstų iš įvairių šaltinių (pvz., televizijos ir radijo laidų), perteikiamų įvairių kalbėtojų skirtingu tempu, tembru ir skirtingomis intonacijomis, formuluoti teksto temą, tikslą, pagrindinę mintį, kelti hipotezes, analizuoti argumentų tinkamumą. Mokomasi atpažinti ir apibūdinti stilistinio registro pokyčius. Mokomasi samprotauti apie tekste keliamas problemas ir sprendimo būdus, interpretuoti ir apibendrinti. Mokomasi išskirti iš teksto prielaidas, tinkamai įvertinti argumentų ir išvadų pagrįstumą, skirti faktus, nuomonę, refleksiją. Mokomasi atpažinti argumentavimo tipus (faktiniai, loginiai ir emociniai argumentai). Mokomasi atskleisti, kaip kalbinės raiškos priemonės veikia kito žmogaus, visuomenės nuomones ir jų vertybines nuostatas. Mokomasi gautą informaciją panaudoti įvairiais komunikacijos tikslais. Mokomasi taikyti aktyvaus klausymosi strategijas: nusiteikti klausyti, suprasti ir domėtis, išskirti reikšmingą informaciją. Mokomasi grafine forma pavaizduoti teksto tezes ir jas pagrindžiančių minčių ryšį, užsirašyti esminius žodžius, kelti klausimus tikslinantis ir aiškinantis kontekstą.
Įtvirtinami įgūdžiai palaikyti ir plėtoti pokalbį, dalyvauti diskusijoje ir debatuose remiantis įvairių sričių žiniomis. Mokomasi polemizuoti, samprotauti apie įvykius, reiškinius ir tekstus, pasirinkti tinkamą kalbinę raišką. Įtvirtinami įgūdžiai tinkamai taikyti pokalbio, diskusijos ir debatų taisykles. Mokomasi analizuoti tiesiogiai ir netiesiogiai išreikštas pašnekovo intencijas, nagrinėti kalbinį elgesį komunikacijos etikos aspektu. Įtvirtina įgūdžius etiško ir saugaus bendravimo oficialioje ir neoficialioje komunikacinėje situacijoje, virtualioje erdvėje.

Sakytinio teksto pristatymas. Mokomasi taisyklingos bendrinės kalbos tarimo, kirčiavimo, intonavimo normų. Tobulinami įgūdžiai pristatyti žodžiu parengtą trinarės struktūros rišlų tekstą, plėtoti temą ir mintį, remiantis sukauptomis žiniomis ir patirtimi. Mokomasi teiginius iliustruoti pavyzdžiais, citatomis, kitų autorių mintimis. Mokomasi vartoti retorines ir neverbalinės raiškos priemones, atsižvelgiant į daromą poveikį klausytojui. Mokomasi prisitaikyti prie kintančios komunikavimo situacijos. Tobulinami įgūdžiai derinti tekstą su iliustracine medžiaga, pasitelkti technologijas ir internetinius išteklius. Mokomasi proginės kalbos specifikos: parengti (planuoti, rengti ir sakyti) viešosios kalbos tekstą atsižvelgiant į temos pobūdį, tikslus ir poveikį klausytojui, tikslingai vartoti retorines (leksines, sintaksines) ir neverbalines raiškos priemones, paremti pristatymą vaizdine medžiaga. Tobulinami įtikinamos kalbos rengimo ir pristatymo įgūdžiai. Mokomasi oratorystės meno. Mokomasi atsižvelgti į retorinės situacijos veiksnius (pvz., kalbėtojas, klausytojas, įvykis, kalba), panaudoti šią informaciją rengiant ir pristatant kalbą skirtingose socialinio gyvenimo situacijose. Mokomasi taikyti kalbėjimo strategijas: pristatyti tekstą žodžiu, naudotis planu, įvairiomis technologijomis, siekti pranešimo aiškumo ir įtaigumo. Mokomasi aptarti savo ir kitų kalbėtojų pranešimus, turinį ir raišką, poveikį klausytojui, sutelkti dėmesį į sąsajas tarp pagrindinės minties, argumentų ir išvadų. Mokomasi atsižvelgti į suteiktą grįžtamąją informaciją, panaudoti ją pranešimui tobulinti.

Mokiniai taiko pažintas žemesnėse klasėse strategijas įvairiuose naujuose mokymosi kontekstuose.
Mokomasi atpažinti tiesioginę ir netiesioginę informaciją; sieti, lyginti, grupuoti, kritiškai vertinti ir apibendrinti skirtingos raiškos informaciją iš kelių įvairių šaltinių. Mokomasi įžvelgti teksto nevienareikšmiškumo apraiškas ir kalbines manipuliacijas. Skaitant sudėtingesnius tekstus mokomasi įvardyti teksto temą, problemą, nurodyti esmines ir neesmines detales, faktus, atpažinti raiškos priemones, paaiškinti jų prasmę ir tikslingumą; aptarti teksto vertę, problemas, idėjas, vertybes, išreikšti savo nuomonę apie tekstą. Mokomasi nagrinėti teksto problemą ir jos sprendimo būdus, analizuoti argumentų tinkamumą, skirti faktus, nuomonę, refleksiją, aptarti pranešimo funkcijas (informacinę, ekspresinę, įtikinamąją, poetinę). Mokomasi atpažinti ir aptarti įvairių tekstų žanrus: moksliniai tekstai (pvz., paskaita, referatas, mokslinis straipsnis); administraciniai tekstai (pvz., gyvenimo aprašymas, motyvacinis laiškas, protokolas, prašymas). Mokomasi atpažinti ir aptarti elektroninių tekstų žanrų ypatumus (elektroninis laiškas, tinklaraštis, internetinės diskusijos, komentarai, klausimais ir atsakymai FAQ, pokalbis “chat“ ir kt). Mokomasi atpažinti raiškos priemones, paaiškinti jų prasmę ir tikslingumą, išreikšti savo nuomonę apie raiškos priemonių funkcionalumą. Mokomasi taikyti įvairius kriterijus vertinant tekstą: informatyvumas, aktualumas, estetiškumas, originalumas. Mokomasi įvertinti informacijos šaltinio patikimumą, informacijos objektyvumą ir subjektyvumą, teisingumą ir „melagingumą“; atpažinti manipuliacijų ir propagandos apraiškas. Diskutuojama apie žiniasklaidos paskirtį ir poveikį.
Parenkami įvairų socialinį kultūrinį kontekstą apimantys gana abstrakčios tematikos įvairaus pobūdžio tekstai knygose, periodiniuose leidiniuose, internete ir kitose medijose: publicistiniai, dalykiniai, informaciniai (pvz., interviu, enciklopedijų, žinynų straipsniai, publicistiniai ir mokslo populiarieji straipsniai, viešosios kalbos, dienoraščiai, atsiminimai, laiškai, įvairūs žodynai; reklama, schemos, internetinių diskusijų forumai, televizijos ir radijo laidos, filmai, spektakliai). Mokomasi rinkti informaciją atsižvelgiant į savo poreikius, interesus, gebėjimus ir įvairius sociokultūrinius kontekstus.
Teksto kūrimo gebėjimai. Kartojamas ir gilinamas pagrindinio ugdymo mokymosi turinys. Mokomasi tikslingai vartoti formaliojo (paviršinės struktūros) rišlumo priemones: jungtukus ir kitus žodžius ir posakius, signalizuojančius perėjimą nuo vienos minties prie kitos. Mokomasi tikslingai vartoti semantinio rišlumo priemones: temos pasikartojimas / kartojimas visame tekste; ryšių tarp atskirų teksto dalių signalizavimas (priežastis ir pasekmė, problema ir sprendimas, tezė ir įrodymas, argumentas ir kontrargumentas, keli vienarūšiai pavyzdžiai ir apibendrinimas ir t.t.). Redaguojant, taisant ir tobulinant tekstą mokomasi teksto taisyklingumo, aiškumo, rišlumo, tinkamai vartojamos leksinės ir gramatinės konstrukcijos. Mokomasi tinkamai vartoti kuriamame tekste abstrakcinę leksiką ir svetimžodžius.
Strategijos. Mokomasi pasirinkti teksto kūrimo, rašymo ir tobulinimo strategiją ir principus ir juos taikyti. Tobulinami gebėjimai redaguoti savo ir kitų autorių tekstus tikslingai naudojantis įvairiais elektroniniais ir neelektroniniais žodynais ir kitais informacijos šaltiniais.
Mokomasi kurti įvairaus pobūdžio tekstus, paisant žanro reikalavimų ir atsižvelgiant į komunikacinę situaciją: samprotavimo rašinį problemine tema, literatūrinio ar kito kultūros teksto interpretaciją, mokslo populiarinimo teksto santrauką, referatą, viešąją kalbą, oficialų laišką, kūrybinius bandymus (pvz., straipsnis, reportažas, feljetonas, interviu ir t.t.).
Tobulinami pagrindinio ugdymo programos pakopoje įgyti gebėjimai.
Mokomasi atpažinti ir aptarti tekstų kalbinės (leksines, gramatines) raiškos priemones įvairiuose tekstų žanruose. Mokomasi nurodyti ir aptarti elektroninių tekstų raiškos ypatumus (leksika, sutrumpinimai ir santrumpos; rašyba, skyryba, kiti grafiniai ženklai). Mokomasi skirti kalbos funkcinius stilius (šnekamasis, kanceliarinis ar administracinis, mokslinis), aptarti jų kalbinę raišką ir vartojimo sritis. Mokomasi skirti žodžių bei gramatinių formų ir konstrukcijų stilistinius atspalvius, nurodyti jų vartojimo sritį. Mokomasi nurodyti ir apibūdinti sakytinės ir rašytinės kalbos skirtumus. Susipažįstama su bendrinės kalbos sąvoka ir arealine (lenk. terytorialna) lenkų kalbos diferenciacija. Mokomasi atpažinti ir aptarti lenkų kalbos regioninius fonetikos, gramatikos ir leksikos ypatumus Lietuvoje, nurodyti bendrinio ir regioninio kalbos variantų vartojimo sritis. Mokomasi nurodyti tekste ir aptarti tarmės stilizacijos atvejus.
Susipažįstama su kalbos kultūros sąvoka, su dviem bendrinės kalbos normos lygmenimis, jų taikymo sritimis (lenk. norma wzorcowa i norma potoczna). Plėtojama abstrakcinė ir specifinė leksika, susijusi su literatūros ir kultūros probleminėmis temomis. Gilinami įgūdžiai rūpintis kalbos taisyklingumu. Mokomasi vertinti ir redaguoti tekstus stilistiniu (parinkti tinkamą leksiką ir gramatines konstrukcijas, vengti leksinių ir gramatinių pasikartojimų) ir estetiniu (kūrybiškai vartoti palyginimus, epitetus, metaforas, perifrazes ir kitas stilistines kalbos priemones) atžvilgiais. Gilinami įgūdžiai teksto rišlumui pasiekti. Mokomasi įžvelgti ir aptarti formaliojo ir semantinio rišlumo apraiškas. Mokomasi suvokti kalbos etiketą kaip kiekvieno žmogaus vidinės kultūros raišką, įžvelgti ir aptarti kalbos etiketo elementus. Mokomasi taikyti atitinkamas kalbos etiketo priemones ir vartoti tinkamus kreipinius į adresatą įvairiose (oficialiose ir neoficialiose) komunikacinėse situacijose.
Mokomasi suprasti kalbą kaip dinamišką reiškinį, susijusį su tarpkultūriniais ryšiais. Chronologiškai aptariami leksiniai skoliniai lenkų kalboje, atsižvelgiant į jų šaltinį, istorines ir kultūrines jų atsiradimo aplinkybes. Supažindinama su archaizmo sąvoka, mokomasi atpažinti archaizmus ankstesnių epochų tekstuose (pvz., dokumentuose, laiškuose, grožiniuose tekstuose ir pan.). Aptariami kalbų kontaktai daugiakultūrėje aplinkoje. Mokomasi įžvelgti ir aptarti lenkų kalbos regioninius ypatumus Lietuvoje, kitų kalbų įtaką (interferenciją) lenkų kalbai, pvz., skolinius ir vertinius leksikos ir gramatikos lygmenyje.
Mokomasi įvairiais aspektais nagrinėti pateiktas privalomas problemines temas pasirenkant ir gretinant grožinės literatūros kūrinius ir kitus įvairius kultūros tekstus. Aptariama skaitomų skirtingų epochų kūrinių idėjų ir motyvų įtaka šiuolaikinei kultūrai. Skaityti pasirenkami kūriniai arba jų ištraukos iš privalomų ir rekomenduojamų kūrinių sąrašų atsižvelgiant į tekstų atrankos kriterijus.
Žmogus istorijos sūkuryje. Individo vaidmuo istorijoje: kova ir bejėgystė prieš istorijos mechanizmus. Tautos likimo dramatizmas. Tautinio išsivadavimo kova. Santvarkos kaita. Valdžia ir žmogus. Istorinės tiesos ir meninės išmonės santykis.
Žmogus ir tradicija. Antikinės kultūros atspindžiai literatūroje ir menuose. Krikščionybės tradicijos Europos ir lenkų kultūroje. Tautinės tradicijos ir kultūros ženklai literatūroje. Šeimos vaidmuo pažįstant ir tęsiant tradicijas. Kūrėjų ir jų kartų dialogas literatūroje.
Žmogus tarp kitų žmonių. Individo laisvė ir atsakomybė. Žmogaus teisė į laimę ir pareiga artimiesiems, visuomenei ir tautai. Socialinė hierarchija ir antagonizmai visuomenėje: jų priežastis ir pasekmės. Jaunystė – branda – senatvė: žmogiškosios būties tarpsniai. Savigarba ir pagarba kitiems. Nesitaikstančios su pasauliu asmenybės.
Žmogus vertybių pasaulyje. Universaliosios vertybės ir jų reikšmė žmogaus gyvenime. Žmogus tarp gėrio ir blogio. Žmogaus ryšys su gamta. Gyvenimo prasmės ir savo vietos gyvenime ieškojimas.
Žmogaus tapatybės apraiškos. Tautinės tapatybės elementai: kalba, kultūra, religija, tradicijos. Jų vaidmuo globalizacijos laikais. Kosmopolitizmas. Tolerancija kitoms kultūroms, kalboms, papročiams.
Atsižvelgiant į pateiktą problematiką, skaityti ir nagrinėti pasirenkami kūriniai (arba jų ištraukos) iš privalomų ir rekomenduojamų autorių ir kūrinių sąrašo: įvairių rūšių ir žanrų; klasikinių ir šiuolaikinių autorių; žymiausių lenkų ir užsienio literatūros atstovų; autorių, kurių kūryba ar biografija susijusi su Lietuva; priskiriami kitiems kultūros tekstams (pvz., spektakliai, filmai, publicistika, muzikos kūriniai, televizijos laidos, dailė ir grafika, komiksai, reklama ir pan.). Privalomų kūrinių sąraše pateikti kūriniai, kuriuos reikia perskaityti ir išsamiai išnagrinėti. Kitiems (rekomenduojamiems) autoriams ir kūriniams skiriama žymiai mažiau laiko, jie gali būti naudojami kaip kontekstai privalomų kūrinių interpretacijai ir nagrinėjamos problematikos aptarimui. Kūrinių nagrinėjimo tvarką, atsižvelgdamas į individualiąją programą, nustato pats mokytojas. Mokytojas taip pat savo nuožiūra gali pasirinkti, kokius kūrinius arba jų ištraukas iš privalomų ir rekomenduojamų kūrinių sąrašo tikslinga pasirinkti nurodytoms problemoms nagrinėti. Rekomenduojamas kūrinių sąrašas gali būti koreguojamas mokytojo atsižvelgiant į mokinių pasiūlymus, poreikius ir kitas aplinkybes.
Sofokles „Antygona“, W. Szekspir „Hamlet“, A. Mickiewicz „Dziady, cz. III“, A. Mickiewicz „Pan Tadeusz“, E. Orzeszkowa „Nad Niemnem“, B. Prus „Lalka“, S. Wyspiański „Wesele“, S. Żeromski „Ludzie bezdomni“.
Biblia (ištraukos), Ajschylos „Prometeusz skowany“, N. Machiavelli „Książę“, Dante „Boska komedia“, J. W. Goethe „Faust“, A. Mickiewicz „Dziady, cz. IV“ J. Słowacki „Kordian“, H. Balzak „Ojciec Goriot“, G. Flaubert „Pani Bovary“, H. Sienkiewicz „Trylogia“, W. S. Reymont „Chłopi“, F. Dostojewski „Zbrodnia i kara“, M. Dąbrowska „Noce i dnie“, S. Żeromski „Przedwiośnie“, W. Gombrowicz „Ferdydurke“, M. Bułhakow „Mistrz i Małgorzata“, J. Iwaszkiewicz (opowiadania do wyboru), J. Conrad „Jądro ciemności“, B. Schulz „Sklepy cynamonowe“, Z. Kuncewiczowa „Cudzoziemka“, J. Mackiewicz „Droga donikąd“, S. Piasecki (wybrana powieść), M. Białoszewski „Pamiętnik z powstania warszawskiego“, Cz. Miłosz „Rodzinna Europa“, „Zniewolony umysł“, G. Orwell „Rok 1984“, G. Herling-Grudziński „Inny świat“, „Wieża“, T. Różewicz „Kartoteka“, T. Konwicki „Bohiń“, „Kronika wypadków miłosnych“, W. Szymborska „Lektury nadobowiązkowe“, R. Kapuściński (wybrane reportaże), D. Terakowska „Poczwarka“, Jan Paweł II „Pamięć i tożsamość“, P. Huelle „Opowiadania na czas przeprowadzki“, W. Piotrowicz „Moja czasoprzestrzeń“, K. Sabaliauskaitė (wybrana powieść) ir kt.
J. Kochanowski, J. A. Morsztyn, I. Krasicki, A. Mickiewicz, J. Słowacki, C. K. Norwid, L. Staff, K. Przerwa-Tetmajer, J. Kasprowicz, B. Leśmian, J. Liebert, J. Lechoń, J. Tuwim, K. Wierzyński, K. I. Gałczyński, J. Czechowicz, K. K. Baczyński, Wł. Broniewski, S. Grochowiak, M. Białoszewski, T. Różewicz, Cz. Miłosz, T. Bujnicki, K. Iłłakowiczówna, Z. Herbert, H. Poświatowska, W. Szymborska, J. Twardowski, S. Barańczak, J. Polkowski, E. Stachura, E. Lipska, A. Zagajewski, J. Podsiadło, N. Kulesza, A. Kamieńska, J. Hartwig, U. Kozioł, B. Maj, A. Świetlicki, S. Worotyński, H. Mażul, A. Rybałko ir kt.
Analizė ir interpretacija. Analizuojant ir interpretuojant kūrinį mokomasi remtis literatūros teorijos išmanymu, įgytu pagrindinėje mokykloje, ir savo (kaip skaitytojo ir kultūros vartotojo) patirtimi. Nagrinėjant epikos, dramos, lyrikos kūrinį mokomasi tinkamai vartoti literatūrologijos sąvokas, pažintas pagrindinėje mokykloje. Mokomasi sieti interpretaciją su analize pasirinktu analizės aspektu, skaitytojo kultūrine, literatūrine ir gyvenimo patirtimi. Mokomasi atpažinti ir aptarti literatūros kūrinyje išreikštas vertybes. Mokomasi aptarti raiškos priemonių ir meninių detalių funkcijas tekste. Mokomasi analizuoti epikos / lyrikos / dramos kūrinius žanro, tematikos, problematikos, kalbinės raiškos ir kt. aspektais, pasirinkti tinkamą kūrinio analizės aspektą, kryptingai vedantį prie interpretacijos. Mokomasi lyginti skirtingus kūrinius. Mokomasi atpažinti ir aptarti kalbinę stilizaciją literatūros kūriniuose, nusakyti jos tipus. Mokomasi apibūdinti romano kaip žanro ypatumus, išskirti romano rūšis – epinį, socialinį, psichologinį – įvardyti jų ypatumus. Mokomasi nusakyti ir apibrėžti klasikinio pasakojimo specifiką ir autoriaus pozicijos išreiškimo būdus. Remiantis dramos analizės išmanymu, mokomasi apibūdinti klasikinės dramos kūrinių ypatumus, įžvelgti pagrindinius dramos kaitos etapus ir palyginti pasikeitimus su klasikine drama.
Interpretacija ir kontekstai. Mokomasi interpretuoti kūrinį literatūros raidos, kultūros, istorijos, filosofijos idėjų ir kt. kontekstuose. Mokomasi atpažinti kūrinyje lenkų ir užsienio kultūros ženklus, skirtingų kultūrų, epochų vertybes, požiūrius ir kitus bruožus. Interpretuojant kūrinį, mokomasi kelti ir tikrinti hipotezes remiantis tekstu ir kontekstais. Mokomasi taikyti įvairius kūrinio interpretacijos būdus, palyginti įvairių interpretacijų galimybes.
Vertinimas. Mokomasi argumentuotai vertinti ir lyginti literatūros kūrinius estetiškumo, meninės raiškos, pažinimo, aktualumo, originalumo, daugiareikšmiškumo ir kt. aspektais, panaudojant analizės ir interpretacijos išvadas. Mokomasi lyginti literatūros kūrinius su kitais kultūros tekstais (pvz., filmu, spektakliu ir kt.) įvairiais aspektais. Mokomasi paaiškinti, kaip literatūra ir menas paveikia įvairių skaitytojų, kultūros vartotojų estetinius, emocinius ir intelektualinius išgyvenimus.
Pateikiamos įvairios kultūrinio ugdymo formos, kurių tikslas – padėti įtvirtinti per kalbos ir literatūros pamokas įgytas žinias ir gebėjimus, visapusiškai plėsti savo kultūrinį akiratį, įgyvendinti savo kultūrinius interesus, tobulinti kritinio mąstymo gebėjimus, ugdyti kūrybiškumą, socialinius emocinius įgūdžius, pilietines nuostatas atliekant mokomąsias užduotis:
susipažinimas su aktualiais kultūriniais įvykiais ir reiškiniais naudojantis įvairiomis medijomis;
susipažinimas su lenkų literatūrai svarbiu istoriniu kultūriniu kontekstu;
susipažinimas su Lietuvos kultūra, su įvairialypės kultūrinės bendruomenės fenomenu;
teatro, muziejaus, meno parodų, renginių ir pan. lankymas;
pamokos įvairiose kultūrinėse erdvėse (pvz., edukacinės ekskursijos, teminiai užsiėmimai, dirbtuvės), susietose su tam tikrais literatūriniais kūriniais, mokymosi turinyje numatyta nagrinėjama problematika, aktualiais kultūros reiškiniais;
dalyvavimas projektinėje veikloje (dalykiniuose ir tarpdalykiniuose projektuose; mokykliniuose, regioniniuose ir respublikiniuose projektuose);
dalyvavimas mokykliniuose, tarpmokykliniuose, respublikiniuose ir tarptautiniuose renginiuose (pvz., konkursai, olimpiados, festivaliai), jų organizavimo procese;
bendradarbiavimas su kultūros institucijomis (pvz., bibliotekomis, teatrais, kino teatrais, muziejais, galerijomis, meno mokyklomis ir kt.).
IV gimnazijos klasė
Įtvirtinami įgūdžiai aktyviai klausytis amžiaus tarpsnį atitinkančių grožinių ir negrožinių tekstų iš įvairių šaltinių (pvz., televizijos ir radijo laidų), perteikiamų įvairių kalbėtojų skirtingu tempu, tembru ir skirtingomis intonacijomis, formuluoti teksto temą, tikslą, pagrindinę mintį, kelti hipotezes, analizuoti argumentų tinkamumą. Mokomasi atpažinti ir apibūdinti stilistinio registro pokyčius. Mokomasi samprotauti apie tekste keliamas problemas ir sprendimo būdus, įtvirtinami teksto interpretavimo ir apibendrinimo įgūdžiai. Mokomasi išskirti iš teksto prielaidas, tinkamai įvertinti argumentų ir išvadų pagrįstumą, skirti faktus, nuomonę, refleksiją. Mokomasi atpažinti argumentavimo tipus (faktiniai, loginiai ir emociniai argumentai). Mokomasi atskleisti, kaip kalbinės raiškos priemonės veikia kito žmogaus, visuomenės nuomonę ir jų vertybines nuostatas. Įtvirtinami įgūdžiai gautą informaciją panaudoti įvairiems komunikavimo tikslams. Įtvirtinami įgūdžiai aktyvaus klausymosi strategijų: nusiteikti klausytis, suprasti ir domėtis, išskirti reikšmingą informaciją, grafine forma pavaizduoti teksto tezes ir jas pagrindžiančių minčių ryšį, užsirašyti esminius žodžius, kelti klausimus kontekstą tikslinant, aiškinantis.
Įtvirtinami įgūdžiai palaikyti ir plėtoti pokalbį, dalyvauti diskusijoje ir debatuose remiantis įvairių sričių žiniomis. Mokomasi polemizuoti, samprotauti apie įvykius, reiškinius ir tekstus, pasirinkti tinkamą kalbinę raišką.
Įtvirtinami įgūdžiai tinkamai taikyti pokalbio, diskusijos ir debatų taisykles. Mokomasi analizuoti tiesiogiai ir netiesiogiai išreikštas pašnekovo intencijas, nagrinėti kalbinį elgesį komunikacijos etikos aspektu. Įtvirtinami įgūdžiai etiško ir saugaus bendravimo oficialioje ir neoficialioje komunikacinėje situacijoje, virtualioje erdvėje.
Mokomasi taisyklingos bendrinės kalbos tarimo, kirčiavimo, intonavimo normų. Įtvirtinami įgūdžiai pristatyti žodžiu parengtą trinarės struktūros rišlų tekstą, plėtoti temą ir mintį, remiantis sukauptomis žiniomis ir patirtimi. Mokomasi teiginius iliustruoti pavyzdžiais, citatomis, kitų autorių mintimis. Mokomasi vartoti retorines ir neverbalinės raiškos priemones, atsižvelgiant į daromą poveikį klausytojui. Mokomasi prisitaikyti prie kintančios komunikavimo situacijos. Įtvirtinami įgūdžiai derinti tekstą su iliustracine medžiaga, pasinaudoti technologijomis ir interneto ištekliais. Mokomasi proginės kalbos specifikos: parengti (planuoti, rengti ir sakyti) viešosios kalbos tekstą atsižvelgiant į temos pobūdį, tikslus ir poveikį klausytojui, tikslingai vartoti retorines (leksines, sintaksines) ir neverbalines raiškos priemones, paremti pristatymą vaizdine medžiaga. Įtvirtinami įtikinamos kalbos rengimo ir pristatymo įgūdžiai. Mokomasi oratorystės meno. Mokomasi atsižvelgti į retorinės situacijos veiksnius (pvz., kalbėtojas, klausytojas, įvykis, kalba), panaudoti šią informaciją rengiant ir pristatant kalbą skirtingose socialinio gyvenimo situacijose. Įtvirtinami įgūdžiai kalbėjimo strategijų: pristatyti tekstą žodžiu, naudotis planu, įvairiomis technologijomis, siekti pranešimo aiškumo ir įtaigumo. Mokomasi aptarti savo ir kitų kalbėtojų pranešimus, turinį ir raišką, poveikį klausytojui, sutelkti dėmesį į sąsajas tarp pagrindinės minties, argumentų ir išvadų. Mokomasi atsižvelgti į suteiktą grįžtamąją informaciją, panaudoti ją pranešimui tobulinti.
Mokiniai taiko pažintas žemesnėse klasėse strategijas įvairiuose naujuose mokymosi kontekstuose.
Mokomasi įžvelgti teksto nevienareikšmiškumo apraiškas, atpažinti tiesioginę ir netiesioginę informaciją; sieti, lyginti, grupuoti, kritiškai vertinti ir apibendrinti skirtingos raiškos informaciją iš kelių įvairių šaltinių. Skaitant sudėtingesnius tekstus mokomasi įvardyti teksto temą, problemą, nurodyti esmines ir neesmines detales, faktus, atpažinti raiškos priemones, paaiškinti jų prasmę ir tikslingumą; aptarti teksto vertę, problemas, idėjas, vertybes, išreikšti savo nuomonę apie tekstą. Mokomasi nagrinėti teksto problemą ir jos sprendimo būdus, analizuoti argumentų tinkamumą, skirti faktus, nuomonę, refleksiją, tiesiogines ir netiesiogines komunikacijos dalyvių intencijas (pvz., ironija, sarkazmas, agresija, provokacija, įtaiga). Mokomasi atpažinti įvairių tekstų žanrus: žurnalistinius informacinius tekstus, pvz., pranešimas, interviu; publicistinius, pvz., reportažas, recenzija, feljetonas, komentaras; reklaminius tekstus (komercinė ir socialinė reklama). Mokomasi atpažinti raiškos priemones, paaiškinti jų prasmę ir tikslingumą, išreikšti savo nuomonę apie raiškos priemonių funkcionalumą. Mokomasi taikyti įvairius kriterijus vertinant tekstą: informatyvumas, aktualumas, estetiškumas, originalumas. Mokomasi paaiškinti, kaip tekstas susijęs su jį lydinčiu vaizdu, garsu. Mokomasi įvertinti informacijos šaltinio patikimumą, informacijos objektyvumą ir subjektyvumą, teisingumą ir „melagingumą“, kalbines manipuliacijas ir propagandos apraiškas. Mokomasi atpažinti, kaip naujosios medijos įvairiomis priemonėmis paveikia vartotojus. Diskutuojama apie žiniasklaidos paskirtį ir poveikį. Mokomasi įžvelgti teksto santykį su kitais kultūros objektais.
Parenkami įvairų socialinį kultūrinį kontekstą apimantys gana abstrakčios tematikos įvairaus pobūdžio tekstai knygose, periodiniuose leidiniuose, internete ir kitose medijose: publicistiniai, dalykiniai, informaciniai (pvz., interviu, enciklopedijų, žinynų straipsniai, publicistiniai ir mokslo populiarieji straipsniai, viešosios kalbos, dienoraščiai, atsiminimai, laiškai, įvairūs žodynai; reklama, schemos, internetinių diskusijų forumai, televizijos ir radijo laidos, filmai, spektakliai). Mokomasi rinkti informaciją atsižvelgiant į poreikius, interesus, gebėjimus ir įvairius sociokultūrinius kontekstus. Aptariami informacijos atrankos, sisteminimo ir apibendrinimo principai. Mokomasi sisteminti ir apibendrinti informaciją iš kelių skirtingų šaltinių.
Kartojamas ir gilinamas III gimnazijos klasės ugdymo mokymosi turinys. Mokomasi tikslingai vartoti formaliojo (paviršinės struktūros) rišlumo priemones: pasikartojimus (pažodinius, ne pažodinius ar netikslius leksinius ir gramatinius), motyvuotai parinkti žodžių tvarką sakinyje. Mokomasi naudotis semantinio rišlumo priemonėmis: paslėptu autoriaus ir skaitytojo dialogu (klausimas – atsakymas).
Tobulinami gebėjimai kurti įvairaus pobūdžio tekstus, paisant žanro reikalavimų: samprotavimo rašinį, literatūrinio teksto interpretaciją, viešąją kalbą.
Tobulinami įgyti įgūdžiai.
Tobulinami gebėjimai atpažinti ir aptarti tekstų kalbinės (leksinės, gramatinės) raiškos priemones įvairiuose tekstų žanruose, verbalinės ir neverbalinės raiškos priemonių dermę. Mokomasi skirti kalbos funkcinius stilius (grožinis, publicistinis), aptarti jų kalbinę raišką ir vartojimo sritis. Susipažįstama su socialine dabartinės lenkų kalbos diferenciacija (pvz., profesinių ir socialinių grupių žargonas). Mokomasi įžvelgti ir aptarti jaunimo kalbos ypatumus ir nurodyti jos vartojimo sritis. Mokomasi nurodyti tekste ir aptarti kalbinės stilizacijos (archaizacijos, šnekamosios kalbos, tarmės, žargono stilizacijos) atvejus.
Plėtojama abstrakcinė ir specifinė leksika, susijusi su literatūros ir kultūros probleminėmis temomis. Gilinami įgūdžiai rūpintis kalbos taisyklingumu ir teksto estetika. Mokomasi parinkti tinkamą žodžių tvarką sakinyje, siekiant rišlumo. Mokomasi redaguojant savo tekstą atpažinti ir taisyti tipines klaidas. Mokomasi suvokti kalbos etiketą kaip tautos kultūros dalį, įžvelgti ir aptarti lenkų kalbos etiketo savitumą lyginant su kitomis kalbomis.
Mokomasi suprasti ir aptarti lenkų kalbos leksikos plėtotės būdus: žodžių darinius, semantinius naujadarus ir skolinius, pateikti jų pavyzdžių. Aptariamas globalizacijos procesų poveikis lenkų kalbos leksikos raidai, remiantis konkrečiais pavyzdžiais. Gretinami lenkų ir kitos kalbos tekstai ir jų kalbinės raiškos (leksikos ir gramatikos lygmenyje) elementai.
Mokomasi įvairiais aspektais nagrinėti pateiktas privalomas temas pasirenkant ir gretinant grožinės literatūros kūrinius ir įvairius kultūros tekstus. Skaitomi XX ir XXI a. kūriniai; aptariama jų problematika; įžvelgiamos jų sąsajos su kitų epochų kūriniais ir kultūros tekstais. Skaityti pasirenkami kūriniai arba jų ištraukos iš privalomų ir rekomenduojamų kūrinių sąrašų atsižvelgiant į tekstų atrankos kriterijus.
Istoriniai įvykiai ir atskiro asmens išgyvenimai. Asmens ir jo vertybių išbandymas.
Tradicija ir naujos paieškos. Prisirišimas prie tradicijos ir jos “laužymas”. Kūrėjų dialogas su literatūrine tradicija. Aukštoji ir masinė kultūra. Populiariosios kultūros apraiška ir jų vertinimas.
Žmogus – sociali būtybė. Žmogus kitų žmonių kančios ir nelaimių akivaizdoje. Normos ir stereotipai tarpasmeniniuose santykiuose. Tapatinimasis su savąja karta. Kartų polilogas. Žmogiškumas kaip dovana ir įpareigojimas. Pilietiškumo nuostata.
Vertybių universalumas ir kaita. Vertybės ir antivertybės. Dvasingumas, idealizmas ir materialiosios vertybės. Laisvas vertybių pasirinkimas: šiuolaikinio žmogaus orientyrai. Skirtingi gyvenimo modeliai. Žmogiškumas kaip vienijanti vertybė.
Tapatybės paieškos daugiakultūriniame pasaulyje. Tolerancijos idėjos sklaida. Lietuviškieji motyvai lenkų literatūroje.
Atsižvelgiant į pateiktą problematiką, skaityti ir nagrinėti pasirenkami kūriniai (arba jų ištraukos) iš privalomų ir rekomenduojamų autorių ir kūrinių sąrašo; įvairių rūšių ir žanrų; klasikinių ir šiuolaikinių autorių; žymiausių lenkų ir užsienio literatūros atstovų; autorių, kurių kūryba ar biografija susijusi su Lietuva; priskiriami kitiems kultūros tekstams (pvz., spektakliai, filmai, publicistika, muzikos kūriniai, televizijos laidos, dailė ir grafika, komiksai, reklama ir pan.). Privalomų kūrinių sąraše pateikti kūriniai, kuriuos reikia perskaityti ir išsamiai išnagrinėti. Kitiems (rekomenduojamiems) autoriams ir kūriniams skiriama žymiai mažiau laiko, jie gali būti naudojami kaip kontekstai privalomų kūrinių interpretacijai ir nagrinėjamos problematikos aptarimui. Kūrinių nagrinėjimo tvarką, atsižvelgdamas į individualiąją programą, nustato pats mokytojas. Mokytojas taip pat savo nuožiūra gali pasirinkti, kokius kūrinius arba jų ištraukas iš privalomų ir rekomenduojamų kūrinių sąrašo tikslinga pasirinkti nurodytoms problemoms nagrinėti. Rekomenduojamas kūrinių sąrašas gali būti koreguojamas mokytojo atsižvelgiant į mokinių pasiūlymus, poreikius ir kitas aplinkybes.
Z. Nałkowska „Granica“, T. Borowski (opowiadania do wyboru), Cz. Miłosz „Dolina Issy“, A. Camus „Dżuma“, S. Mrożek „Tango“, O. Tokarczuk „Prawiek i inne czasy“.
Biblija (ištraukos), Ajschylos „Prometeusz skowany“, N. Machiavelli „Książę“, Dante „Boska komedia“, J. W. Goethe „Faust“, A. Mickiewicz „Dziady, cz. IV“ J. Słowacki „Kordian“, H. Balzak „Ojciec Goriot“, G. Flaubert „Pani Bovary“, H. Sienkiewicz „Trylogia“, W. S. Reymont „Chłopi“, F. Dostojewski „Zbrodnia i kara“, M. Dąbrowska „Noce i dnie“, S. Żeromski „Przedwiośnie“, W. Gombrowicz „Ferdydurke“, M. Bułhakow „Mistrz i Małgorzata“, J. Iwaszkiewicz (opowiadania do wyboru), J. Conrad „Jądro ciemności“, B. Schulz „Sklepy cynamonowe“, Z. Kuncewiczowa „Cudzoziemka“, J. Mackiewicz „Droga donikąd“, S. Piasecki (wybrana powieść), M. Białoszewski „Pamiętnik z powstania warszawskiego“, Cz. Miłosz „Rodzinna Europa“, „Zniewolony umysł“, G. Orwell „Rok 1984“, G. Herling-Grudziński „Inny świat“, „Wieża“, T. Różewicz „Kartoteka“, T. Konwicki „Bohiń“, „Kronika wypadków miłosnych“, W. Szymborska „Lektury nadobowiązkowe“, R. Kapuściński (wybrane reportaże), D. Terakowska „Poczwarka“, Jan Paweł II „Pamięć i tożsamość“, P. Huelle „Opowiadania na czas przeprowadzki“, W. Piotrowicz „Moja czasoprzestrzeń“, K. Sabaliauskaitė (wybrana powieść) ir kt.
F. Petrarca, J. Kochanowski, J. A. Morsztyn, I. Krasicki, A. Puszkin, A. Mickiewicz, J. Słowacki, C. K. Norwid, L. Staff, Ch. Baudelaire, K. Przerwa – Tetmajer, J. Kasprowicz, B. Leśmian, J. Liebert, J. Lechoń, J. Tuwim, K. Wierzyński, K. I. Gałczyński, J. Czechowicz, K. K. Baczyński, Wł. Broniewski, S. Grochowiak, M. Białoszewski, T. Różewicz, Cz. Miłosz, T. Bujnicki, K. Iłłakowiczówna, Z. Herbert, H. Poświatowska, W. Szymborska, J. Twardowski, S. Barańczak, J. Polkowski, E. Stachura, E. Lipska, A. Zagajewski, J. Podsiadło, N. Kulesza, A. Kamieńska, J. Hartwig, U. Kozioł, B. Maj, A. Świetlicki, S. Worotyński, H. Mażul, A. Rybałko ir kt.
Analizė ir interpretacija. Analizuojant ir interpretuojant kūrinį remiamasi anksčiau įgytų literatūros teorijos ir literatūros raidos išmanymu ir savo (kaip skaitytojo ir kultūros vartotojo) patirtimi. Tobulinami analizavimo ir interpretavimo įgūdžiai ar gebėjimai, numatyti 11 klasės mokymosi turinyje. Mokomasi atpažinti modernaus kūrinio ypatumus, lyginti jį su klasikinių kūrinių bruožais. Mokomasi atpažinti ir apibūdinti XX–XXI a. skirtingų poezijos krypčių naujų formų paieškas (nauji eilėdaros ypatumai, nauja poetinė kalba, klasikinių kanonų nepaisymas, žaidimai su klasikine poetine tradicija, kalbos normomis ir kt.). Mokomasi analizuoti XX–XXI a. skirtingų literatūros krypčių epikos kūrinius. Mokomasi nusakyti ir apibrėžti modernaus pasakojimo specifiką (pvz., fragmentiškumas, intertekstualumas, laiko plotmių įvairovė, pasakotojo vaidmens pasikeitimas). Mokomasi nusakyti ir apibrėžti klasikinės ir modernios dramos kūrinių panašumus ir skirtumus.
Interpretacija ir kontekstai. Interpretuojant kūrinį remiamasi literatūros raidos, kultūros, istorijos, filosofijos idėjų ir kt. kontekstais. Mokomasi įžvelgti ir aptarti literatūros kūrinio intertekstualumą turinio ir raiškos lygmenyse. Mokomasi nurodyti panašumus ir skirtumus tarp įvairių literatūros kūrinių ir aptarti juos. Mokomasi aptarti pagrindinius kūrinių motyvus ir problematiką, siejant literatūros kūrinius su įvairiais kultūros tekstais. Mokomasi palyginti savo interpretaciją su kitomis interpretacijomis (pvz., literatūros kritikoje, teatro spektaklyje, kūrinio ekranizacijoje).
Vertinimas. Literatūros kūriniai vertinami ir lyginami įvairiais aspektais, panaudojant analizės ir interpretacijos išvadas. Mokomasi apibūdinti kūrinio estetinius bruožus. Mokomasi skirti aukštosios ir populiariosios (masinės) kultūros kūrinius. Mokomasi apibūdinti literatūros ir kitų menų šedevrų savybes. Mokomasi vertinti novatoriškų sprendimų, naujų formų naudojimo pagrįstumą, vertinti kūrinius meninės vertės aspektu. Mokomasi vertinti XX–XXI a. literatūros kūrinių ir kitų kultūros tekstų įtaką šiuolaikinei visuomenei.
Pateikiamos įvairios kultūrinio ugdymo formos, kurių tikslas – padėti įtvirtinti per kalbos ir literatūros pamokas įgytas žinias ir gebėjimus, visapusiškai plėsti savo kultūrinį akiratį, įgyvendinti savo kultūrinius interesus, tobulinti kritinio mąstymo gebėjimus, ugdyti kūrybiškumą, socialinius emocinius įgūdžius, pilietines nuostatas atliekant mokomąsias užduotis:
susipažinimas su aktualiais kultūriniais įvykiais ir reiškiniais naudojantis įvairiomis medijomis;
susipažinimas su svarbiausiais lenkų literatūros istoriniu kultūriniu kontekstu;
susipažinimas su Lietuvos kultūra, su įvairialypės kultūrinės bendruomenės fenomenu;
teatro, muziejaus, meno parodų, renginių ir pan. lankymas;
pamokos įvairiose kultūrinėse erdvėse (pvz., edukacinės ekskursijos, teminiai užsiėmimai, dirbtuvės), susietose su tam tikrais literatūriniais kūriniais, mokymosi turinyje numatyta nagrinėjama problematika, aktualiais kultūros reiškiniais;
dalyvavimas projektinėje veikloje (dalykiniuose ir tarpdalykiniuose projektuose; mokykliniuose, regioniniuose ir respublikiniuose projektuose);
dalyvavimas mokykliniuose, tarpmokykliniuose, respublikiniuose ir tarptautiniuose renginiuose (pvz., konkursai, olimpiados, festivaliai), jų organizavimo procese;
bendradarbiavimas su kultūros institucijomis (pvz., bibliotekomis, teatrais, kino teatrais, muziejais, galerijomis, meno mokyklomis ir kt.).

Pasiekimų vertinimas

Vertinimas ugdymo procese.

Vertinimas – viena svarbiausių ugdymo proceso dedamųjų etapų, reikšmingas mokymosi pažangą ir kokybę skatinantis bei užtikrinantis veiksnys. Tai priemonė stebėti mokinių pasiekimus, apibendrinti daromą pažangą, planuoti bei tobulinti tolesnį ugdymo procesą ir turinį. Vertinimas turi padėti mokiniams mokytis, suprasti, ko jau išmoko ir ko dar reikės mokytis. Mokinys turi žinoti savo stipriąsias ir silpnąsias puses, jas turi žinoti ir tėvai. Remiantis vertinimo rezultatais numatoma mokymosi perspektyva, individualizuojamas ugdymo procesas. Vertinant apmąstomi ne vien ugdymo tikslai ir principai, turinys ir metodai, bet ir vertinimo bei įvertinimo poveikis vaikų motyvacijai bei savigarbai.

Vertinimas dalyko pamokose. Vertinimas lenkų kalbos ir literatūros pamokose suvokiamas kaip pagalba mokiniui sėkmingai mokytis, tobulėti ir bręsti. Planuojant mokinių vertinimą svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad būtų vertinamos visos pasiekimų sritys: kalbėjimas, klausymas ir sąveika; skaitymas ir teksto supratimas; rašymas ir teksto kūrimas; kalbos pažinimas; literatūros ir kultūros pažinimas. 

Pasiekimų lygių požymių aprašymas.

Pasiekimų lygių požymių aprašymo paskirtis. Mokinių pasiekimų lygių požymiai pateikiami klasių koncentrams ir aprašyti išskiriant keturis pasiekimų lygius: slenkstinis (1), patenkinamas (2), pagrindinis (3), aukštesnysis (4). Jie turėtų padėti mokytojui stebėti, fiksuoti, apibendrinti individualius mokinių pasiekimus ir diferencijuoti užduotis. Tuo pačiu jie turėtų skatinti mokinius siekti aukštesnių pasiekimų, padėti į(si)vertinti mokymosi pasiekimus ir daromą pažangą. Pasiekimų aprašai skirti ne vien mokytojui vertinti, bet ir patiems mokiniams įsivertinti. Pasiekimų lygiais yra vertinami tam tikro laikotarpio mokinių pasiekimai.

Pradiniame ugdyme mokinių pasiekimai nevertinami pažymiais (balais) ar jų pakaitalais (raidėmis, ženklais, simboliais, procentais ir pan.) ir viešai tarpusavyje nelyginami. Mokinių pasiekimai įvertinami pasiekimų lygiais mokymosi laikotarpio (trimestro, pusmečio ar pan.) pabaigoje apžvelgus visą laikotarpį ir įvertinus nueitą etapą.

Pagrindiniame ir viduriniame ugdyme, kai mokinių pasiekimai vertinami pažymiais, jie siejami su pasiekimų lygiais: slenkstinis lygis – 4, patenkinamas lygis – 5–6, pagrindinis lygis – 7–8, aukštesnysis lygis – 9–10.

Nurodomi pasiekimų lygių požymiai skirti vertinti mokinių pasiekimus ir stebėti daromą pažangą. Remiantis nurodytais požymiais galima spręsti apie tarpinius mokinių pasiekimus ir daryti apibendrinamuosius vertinimo aprašus pusmečio ir metų pabaigoje. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad tas pats pasiekimų lygis skirtinguose koncentruose skiriasi ir nagrinėjamos medžiagos sudėtingumu bei gilumu.

Aprašant pasiekimų lygių požymius naudojamos šios mokinių pasiekimų pažangos skalės: savarankiškumo, konteksto, apimties, sistemiškumo.

Remiantis nurodytais požymiais galima spręsti apie tarpinius mokinių pasiekimus bei pažangą ir daryti apibendrinamąjį vertinimą trimestro, pusmečio ar metų pabaigoje. Rengiant formuojamojo ar apibendrinamojo vertinimo užduotis ugdymo procese svarbu atsižvelgti į pasiekimų lygių požymius ir pateikti mokiniams skirtingus pasiekimų lygius atitinkančias užduotis, kurios turėtų būti pateiktos visiems mokiniams neribojant jų galimybių atlikti ir sudėtingesnes užduotis.

Išorinis apibendrinamasis vertinimas.

Lenkų tautinės mažumos gimtosios kalbos ir literatūros išorinio vertinimo tikslas – informuoti apie mokinių tautinių mažumų gimtosios kalbos ir literatūros pasiekimus mokytojus, mokinius ir jų tėvus (globėjus, rūpintojus), kad mokytojai galėtų tikslingiau teikti mokymo(si) pagalbą mokiniams, teikti objektyvią grįžtamojo ryšio informaciją apie mokinių pasiekimus mokyklai ir jos steigėjui. Išorinis apibendrinamasis vertinimas apima nacionalinius mokinių pasiekimų patikrinimus (toliau – NMPP), kurie vykdomi 4 ir 8 klasėse, pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą (toliau – PUPP), vykdomą 10 (II gimnazijos) klasėje, valstybinio brandos egzamino (toliau - VBE) pirmą dalį, vykdomą III gimnazijos klasėje ir VBE antrą dalį, vykdomą IV gimnazijos klasėje.

Vertinimas pradiniame ugdyme.

4 klasės NMPP užduoties struktūra.

4 kl. NMPP užduotis

Pasiekimų sritys ir mokymosi turinys

Užduoties taškų procentai

Kalbėjimas, klausymas ir sąveika

Skaitymas ir teksto supratimas

Rašymas ir teksto kūrimas

Kalbos pažinimas

Literatūros ir kultūros pažinimas

Klausomo teksto supratimas

 

 

 

 

 

20

Skaitomo teksto supratimas

 

 

 

 

 

50

Rašymas ir teksto kūrimas

 

 

 

 

 

30

Iš viso taškų procentais

15

30

15

25

15

100

Lentelėje pateikti skaičiai yra orientaciniai, užduotyje galima iki 5 procentų paklaida.

Vertinimas pagrindiniame ugdyme.

8 klasės NMPP užduoties struktūra.

8 kl. NMPP užduotis

Pasiekimų sritys ir mokymosi turinys

Užduoties taškų procentai

Kalbėjimas, klausymas ir sąveika

Skaitymas ir teksto supratimas

Rašymas ir teksto kūrimas

Kalbos pažinimas

Literatūros ir kultūros pažinimas

Klausomo teksto supratimas

 

 

 

 

 

20

Skaitomo teksto supratimas

 

 

 

 

 

40

Rašymas ir teksto kūrimas

 

 

 

 

 

40

Iš viso taškų procentais

15

20

20

25

20

100

Lentelėje pateikti skaičiai yra orientaciniai, užduotyje galima iki 5 procentų paklaida.

PUPP užduoties struktūra.

PUPP užduotis

Pasiekimų sritys ir mokymosi turinys

Užduoties taškų procentai

Kalbėjimas, klausymas ir sąveika

Skaitymas ir teksto supratimas

Rašymas ir teksto kūrimas

Kalbos pažinimas 

Literatūros ir kultūros pažinimas

Klausomo teksto supratimas

 

 

 

 

 

15

Skaitomo teksto supratimas

 

 

 

 

 

35

Teksto kūrimas

 

 

 

 

 

50

Iš viso taškų procentais

10

20

30

20

20

100

Lentelėje pateikti skaičiai yra orientaciniai, užduotyje galima iki 5 procentų paklaida.

Vertinimas viduriniame ugdyme.

Mokymosi pagal vidurinio ugdymo programą pasiekimai tikrinami:

  • brandos darbu, rengiamu III ar (ir) IV gimnazijos klasėse;
  • VBE. VBE sudaro pirma ir antra dalys.

VBE pirmos dalies užduoties struktūra.

Tarpinio vertinimo užduotis

Pasiekimų sritys ir mokymosi turinys

Užduoties taškų procentai

Kalbėjimas, klausymas ir sąveika

Skaitymas ir teksto supratimas

Rašymas ir teksto kūrimas

Kalbos pažinimas

Literatūros ir kultūros pažinimas

Klausomo teksto supratimas

 

 

 

 

 

20

Skaitomo teksto supratimas

 

 

 

 

 

40

Teksto kūrimas

 

 

 

 

 

40

Iš viso taškų procentais

10

25

25

15

25

100

Lentelėje pateikti skaičiai yra orientaciniai, užduotyje galima iki 5 procentų paklaida.

VBE antros dalies struktūra.

Egzamino dalys

Pasiekimų sritys ir mokymosi turinys

Užduoties taškų procentai

Skaitymas ir teksto supratimas

Rašymas ir teksto kūrimas

Kalbos pažinimas

Literatūros ir kultūros pažinimas

Testas (kalbos pažinimo, literatūros ir kultūros žinių taikymas teksto analizei, interpretacijai ir vertinimui)

 

 

 

 

50

Rašto darbas (rašinys arba teksto interpretacija pasirinktinai)

 

 

 

 

50

Iš viso taškų procentais

30

30

10

30

100

Lentelėje pateikti skaičiai yra orientaciniai, užduotyje galima iki 5 procentų paklaida.

Užduotis rengiama ir vertinama centralizuotai.

Ištekliai

eduka KLASĖ
eduka KLASĖ
eLKlasė
eLKlasė
„Wordwall“
„Wordwall“
mokslobaze.lt
mokslobaze.lt
Išplėsti Suskleisti
Metodinis leidinys kalbų (gimtųjų ir užsienio) mokytojų dalykinėms kompetencijoms tobulinti
Metodinis leidinys kalbų (gimtųjų ir užsienio) mokytojų dalykinėms kompetencijoms tobulinti
Vidurinio ugdymo lenkų tautinės mažumos gimtosios kalbos ir literatūros bendrosios programos įgyvendinimo rekomendacijos
Vidurinio ugdymo lenkų tautinės mažumos gimtosios kalbos ir literatūros bendrosios programos įgyvendinimo rekomendacijos
Pagrindinio ugdymo lenkų tautinės mažumos gimtosios kalbos ir literatūros bendrosios programos įgyvendinimo rekomendacijos
Pagrindinio ugdymo lenkų tautinės mažumos gimtosios kalbos ir literatūros bendrosios programos įgyvendinimo rekomendacijos
Pradinio ugdymo lenkų tautinės mažumos gimtosios kalbos ir literatūros bendrosios programos įgyvendinimo rekomendacijos
Pradinio ugdymo lenkų tautinės mažumos gimtosios kalbos ir literatūros bendrosios programos įgyvendinimo rekomendacijos
Metodinė priemonė tautinių mažumų mokyklų pradinių klasių mokytojams „Lietuvių kalbos mokymas pradinėse klasėse“
Metodinė priemonė tautinių mažumų mokyklų pradinių klasių mokytojams „Lietuvių kalbos mokymas pradinėse klasėse“
Mąstymo gebėjimų vertinimo programa
Mąstymo gebėjimų vertinimo programa
Metodinė medžiaga pagrindinio ugdymo tautinių mažumų gimtųjų kalbų programai įgyvendinti (8 klasė)
Metodinė medžiaga pagrindinio ugdymo tautinių mažumų gimtųjų kalbų programai įgyvendinti (8 klasė)
Metodinė medžiaga pagrindinio ugdymo tautinių mažumų gimtųjų kalbų programai įgyvendinti (9-10 klasė)
Metodinė medžiaga pagrindinio ugdymo tautinių mažumų gimtųjų kalbų programai įgyvendinti (9-10 klasė)
Lenkų kalbos pamokų ciklo „Kaip parašyti laišką“ pavyzdys 5 kl.
Lenkų kalbos pamokų ciklo „Kaip parašyti laišką“ pavyzdys 5 kl.
Lenkų kalbos pamokų ciklo „Mokomės rašyti personažo charakteristiką“ pavyzdys 7 kl.
Lenkų kalbos pamokų ciklo „Mokomės rašyti personažo charakteristiką“ pavyzdys 7 kl.
Skaitymo ir rašymo gebėjimų vertinimo pavyzdžiai lenkų kalbos 8 klasių pamokose
Skaitymo ir rašymo gebėjimų vertinimo pavyzdžiai lenkų kalbos 8 klasių pamokose
Rekomendacijos dėl atnaujintų bendrųjų programų pritaikymo specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams
Rekomendacijos dėl atnaujintų bendrųjų programų pritaikymo specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams
Išplėsti Suskleisti
Aprūpinimo standarto projektas
Aprūpinimo standarto projektas
Kalbų nacionalinių mokinių pasiekimų patikrinimų 8 klasėje užduočių aprašo projektas
Kalbų nacionalinių mokinių pasiekimų patikrinimų 8 klasėje užduočių aprašo projektas
Kalbų pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų užduočių aprašo projektas
Kalbų pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų užduočių aprašo projektas
Kalbų valstybinių brandos egzaminų užduočių aprašo projektas
Kalbų valstybinių brandos egzaminų užduočių aprašo projektas
Ilgalaikio plano pavyzdys 1 kl.
Ilgalaikio plano pavyzdys 1 kl.
Ilgalaikio plano pavyzdys 2 kl.
Ilgalaikio plano pavyzdys 2 kl.
Ilgalaikio plano pavyzdys 3 kl.
Ilgalaikio plano pavyzdys 3 kl.
Ilgalaikio plano pavyzdys 4 kl.
Ilgalaikio plano pavyzdys 4 kl.
Ilgalaikio plano pavyzdys 5 kl.
Ilgalaikio plano pavyzdys 5 kl.
Ilgalaikio plano pavyzdys 6 kl.
Ilgalaikio plano pavyzdys 6 kl.
Ilgalaikio plano pavyzdys 7 kl.
Ilgalaikio plano pavyzdys 7 kl.
Ilgalaikio plano pavyzdys 8 kl.
Ilgalaikio plano pavyzdys 8 kl.
Ilgalaikio plano pavyzdys 9 (I gimnazijos) kl.
Ilgalaikio plano pavyzdys 9 (I gimnazijos) kl.
Ilgalaikio plano pavyzdys 10 (II gimnazijos) kl.
Ilgalaikio plano pavyzdys 10 (II gimnazijos) kl.
Ilgalaikio plano pavyzdys III gimnazijos kl.
Ilgalaikio plano pavyzdys III gimnazijos kl.
Ilgalaikio plano pavyzdys IV gimnazijos kl.
Ilgalaikio plano pavyzdys IV gimnazijos kl.
Išplėsti Suskleisti