DĖMESIO: Ši Švietimo portalo versija neatnaujinama nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. Nauja informacija pateikiama atnaujintame Švietimo portale.
hero

Judėjų tikyba

Parsisiųsti sąrašą:

Judėjų tikyba

Bendrosios nuostatos

Judėjų tikybos bendroji programa (toliau – Programa) apibrėžia Judėjų tikybos dalyko paskirtį, tikslą ir uždavinius, dalyku ugdomas kompetencijas, pasiekimų sritis ir pasiekimų raidą, dalyko mokymo(si) turinį, pasiekimų lygių požymius ir mokinių pasiekimų vertinimą.

Judėjų tikybos dalyku siekiama, kad mokiniai susipažintų su judaizmo ištakomis, šventaisiais raštais, judėjų kultūra, tradicijomis, Izraelio valstybės atsiradimu ir raida, šiuolaikinėmis judaizmo kryptimis.

Judėjų tikybos dalyko paskirtis – sudaryti sąlygas mokiniams kelti asmens tapatumo, etinius, egzistencinius, socialinius, kultūrinius klausimus ir ieškoti atsakymų tikėjimo ir mokslo dialogo perspektyvoje. Siekiama, kad mokiniai ugdytųsi būti kūrybingomis asmenybėmis, gebančiomis pažinti judaizmo prasmę ir tolerantiškai priimančiomis kito tikėjimo ir kito gyvenimo būdo bendruomenes.

Programoje išskirtos penkios pasiekimų sritys: Šventojo Rašto pažinimas kaip asmeninės ūgties prielaida, Tikėjimo turinio pažinimas: ryšys su Kūrėju ir santykis su kitu žmogumi, Šventės, tradicijos, ritualai, bendruomenės gyvenimas, Santykis su visuomene, Judaizmo sąsajos su žydų tautos istorija. Šios pasiekimų sritys yra bendros visoms klasėms nuo 1 iki IV gimnazijos klasės, kiekvienam koncentrui numatyti konkretūs kiekvienos srities pasiekimai, suformuluoti atsižvelgiant į vaiko raidos ypatumus ir įgytą patirtį. Tikimasi, kad jie bus pasiekti baigiant koncentrą. Pasiekimų sričių apimtys nesiskiria. Programoje aprašyti mokinių pasiekimai suprantami kaip žinių ir supratimo, gebėjimų ir nuostatų visuma. Kiekvienos pasiekimų srities pasiekimų raida atskleidžiama šešiuose ugdymo koncentruose (1–2 klasės, 3–4 klasės, 5–6 klasės, 7–8 klasės, 9–10 (I–II gimnazijos klasės) ir III–IV gimnazijos klasės). Mokymo(si) turinys nusako kontekstus, kuriuose ugdomi mokinių pasiekimai, ir mokymo(si) kontekstų pasirinkimo galimybes laipsniškam žinių ir supratimo įgijimui, gebėjimų ir vertybinių nuostatų ugdymui. Pasiekimai aprašomi keturiais pasiekimų lygiais: slenkstinis (1), patenkinamas (2), pagrindinis (3) ir aukštesnysis (4). Kiekvienas pasiekimo lygio požymis nurodo mokinio rodomus rezultatus. Aprašomos svarbiausios į(si)vertinimui reikšmingos įgytos žinios ir supratimas, išugdyti gebėjimai ir vertybinės nuostatos.

Dalyko tikslas ir uždaviniai

Tikslas

Judėjų tikybos dalyko tikslas – sudaryti galimybę judėjų tikybos pamokose mokiniams susipažinti su pamatiniais judaizmo principais, kultūra, religinėmis, istorinėmis, kalendorinėmis šventėmis, ritualais, pagrindinėmis tikėjimo doktrinomis, žydų moralės normomis, ugdytis toleranciją kitų tikėjimų žmonėms, draugiškumą ir solidarumą vienas kito ir savo bendruomenių atžvilgiu.

Uždaviniai

Pradinio ugdymo programa

Pradinio ugdymo uždaviniai. Siekdami tikslo mokiniai:

  • įgyja žinių apie pagrindines tradicines žydų šventes, valgius, apeigas;
  • atlieka tradicines žydiškas dainas hebrajų ir jidiš kalbomis;
  • apibūdina pagrindinius judaizmo simbolius;
  • susipažįsta su pagrindinėmis judaizmo moralės normomis ir pagal jas formuojasi savo elgesį (Chesed, Chevruta, Cdaka, Gevura, Tešuva ir kt., dešimt D–o įsakymų).
Pagrindinio ugdymo programa

Pagrindinio ugdymo uždaviniai. Siekdami tikslo mokiniai:

  • apibūdina gyvenimo ciklo ritualus, šeimos ir bendruomenės šventes;
  • susipažįsta su žydų maldos namais, tyrinėja skirtumus tarp Sinagogos ir kitų tikėjimų maldos namų;
  • nagrinėja skirtumus tarp Tanacho, Talmudo, Šventojo Rašto;
  • gilina pagrindinių judaizmo etikos principų suvokimą ir juos taiko;
  • tyrinėja žydų tautos istorijos laikotarpius bei seniausiųjų laikų ir viduramžių istoriją.
Vidurinio ugdymo programa

Vidurinio ugdymo uždaviniai. Siekdami tikslo mokiniai:

  • gilina ir sistemina žinias apie kultūrinių tradicijų, švenčių bei ritualų, tekstų ir jų interpretavimo tradicijų detales bei kontekstą;
  • analizuoja žydų maldos namų, religinių praktikų, religinių vaidmenų istorinę raidą ir lygina su nūdienos įvairove;
  • metodiškiau nagrinėja Tanacho ir Talmudo literatūrą bei lygina ją su kitomis religinėmis ir (ar) kultūrinėmis tradicijomis;
  • taiko ir interpretuoja esminius judaizmo etikos principus;
  • tyrinėja žydų tautos istorijos vėliausius laikotarpius, dabartį bei tolimesnės raidos perspektyvas.

Pradinio ugdymo uždaviniai. Siekdami tikslo mokiniai:

  • įgyja žinių apie pagrindines tradicines žydų šventes, valgius, apeigas;
  • atlieka tradicines žydiškas dainas hebrajų ir jidiš kalbomis;
  • apibūdina pagrindinius judaizmo simbolius;
  • susipažįsta su pagrindinėmis judaizmo moralės normomis ir pagal jas formuojasi savo elgesį (Chesed, Chevruta, Cdaka, Gevura, Tešuva ir kt., dešimt D–o įsakymų).

Pagrindinio ugdymo uždaviniai. Siekdami tikslo mokiniai:

  • apibūdina gyvenimo ciklo ritualus, šeimos ir bendruomenės šventes;
  • susipažįsta su žydų maldos namais, tyrinėja skirtumus tarp Sinagogos ir kitų tikėjimų maldos namų;
  • nagrinėja skirtumus tarp Tanacho, Talmudo, Šventojo Rašto;
  • gilina pagrindinių judaizmo etikos principų suvokimą ir juos taiko;
  • tyrinėja žydų tautos istorijos laikotarpius bei seniausiųjų laikų ir viduramžių istoriją.

Vidurinio ugdymo uždaviniai. Siekdami tikslo mokiniai:

  • gilina ir sistemina žinias apie kultūrinių tradicijų, švenčių bei ritualų, tekstų ir jų interpretavimo tradicijų detales bei kontekstą;
  • analizuoja žydų maldos namų, religinių praktikų, religinių vaidmenų istorinę raidą ir lygina su nūdienos įvairove;
  • metodiškiau nagrinėja Tanacho ir Talmudo literatūrą bei lygina ją su kitomis religinėmis ir (ar) kultūrinėmis tradicijomis;
  • taiko ir interpretuoja esminius judaizmo etikos principus;
  • tyrinėja žydų tautos istorijos vėliausius laikotarpius, dabartį bei tolimesnės raidos perspektyvas.

Kompetencijų ugdymas

Įgyvendinant Programą ugdomos šios kompetencijos: pažinimo, kūrybiškumo, komunikavimo, skaitmeninė, pilietiškumo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, kultūrinė. Jos pateiktos pagal kompetencijos ugdymo intensyvumą.

Judėjų tikybos žinios grindžiamo teologine metodologine prieiga. Gamtos mokslų formuojamas pasaulėvaizdis yra papildomas filosofiniu-teologiniu pažinimu, dalykui būdingomis žiniomis ir iš to kylančiais gebėjimais, pamokose susipažįstama su žmonijos kultūrine patirtimi. Mokiniai, vertindami ir pagrįsdami idėjas, mokosi kritinio mąstymo. Mokiniai skatinami reflektuoti savo mokymąsi, kelti naujus klausimus ir konstruoti filosofinį-teologinį pažinimą.

Judėjų tikybos pamokose ugdomas kultūrinis sąmoningumas, grindžiamas judėjų kultūros tradicija Lietuvoje, Europoje ir pasaulyje. Ugdomas judėjų meno ir muzikos estetinis pažinimas ir skonis, skatinamas meninės raiškos aktyvumas kuriant. Mokiniai susipažindami su kitomis religijomis ugdosi toleranciją, tarpkultūrinį dialogą ir supratimą. 

Judėjų tikybos pamokose mokiniai tyrinėja judėjų kultūros paveldą, identifikuoja kūrybines jo supratimo ir pritaikymo savo gyvenime galimybes. Generuoja idėjas ir problemų sprendimus etikos, moralės ir kt. pažinimo srityse. Kūrybiškai interpretuoja judėjų kultūrinį paveldą – naudodami analogines ir laisvai prieinamas naujausias interaktyvias IKT priemones, įrankius išreiškia savo santykį su paveldu, interpretuoja ir išreiškia jo vertybes, proaktyviai (prisidėdami prie sudarymo ir organizavimo) dalyvauja interaktyviuose testuose, viktorinose, kuria vaizdo ir garso, interaktyvių žaidimų kūrinius. Apmąsto savo ir kitų kūrybinius procesus ir rezultatus. 

Judėjų tikybos pamokose, nagrinėjant bendruomenės, etikos, moralės ir kitas pažinimo sritis, yra stiprinamas pilietinis tapatumas, skatinama socialinė atsakomybė ir aktyvumas. Nagrinėjamos pagarbos žmogaus teisėms ir laisvėms problemos ir ugdomas atsakingumas už bendruomenę, skatinamas socialinis aktyvumas ir bendruomeniškumas.

Judėjų tikybos pamokose mokiniai skatinami pasitikėti savo jėgomis, prisiimti atsakomybę už savo veiksmus ir įsivertinti savo bei analizuoti visuomenės poelgių pasekmes; ugdomas socialinis atsakingumas. Per savęs gilesnį pažinimą ugdoma savimonė, skatinama savitvarda ir atsakingas rūpinimasis sveikata. Judėjų tikybos pamokose mokiniai ugdosi bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius.

Judėjų tikybos pamokose mokinys supranta įvairiomis formomis perteikiamą religinę ir etinę (moralinę) žinią, ją kritiškai vertina, interpretuoja ir pats perduoda, tinkamai argumentuodamas bei paaiškindamas. Pamokose naudojamos kalbinė ir vizualinė raiškos priemonės. Pamokose mokiniams sudaromos sąlygos kurti, interpretuoti ir įgyti jų raidos lygmeniui tinkančias teologines-filosofines žinias, rasti informaciją įvairiuose informacijos šaltiniuose, ją patikrinti, skirti objektyvią informaciją nuo subjektyvios.

Judėjų tradicijų ir etikos pamokose mokiniai skatinami išsiugdyti kritinio informacijos rinkimo bei vertinimo, kritinio samprotavimo ir faktų bei jų interpretacijos lyginimo skaitmeninėje erdvėje gebėjimus, juos nuolat lavinti. Taip pat šių gebėjimų grupė nuosekliai siejama su pilietinio ugdymo programos temomis ir medžiaga, pabrėžiant medijų ir informacinio raštingumo svarbą demokratinės kultūros mūsų valstybėje plėtrai ir konstitucinės tvarkos tvermei. Tai įgalinama tiek nuosekliai kartu naudojant pačias prieinamas IKT, tiek ir analizuojant interneto medijų turinį mokymo procese. Judaizmo tematikos medžiaga taip pat perteikiama skaitmeniniu pavidalu ir, pagal aplinkybes, panaudojant prieinamus bendradarbiavimo bei mokymosi internete įrankius.

Pasiekimų sritys ir pasiekimai

Pasiekimų sritys žymimos raide (pavyzdžiui, A, B), raide ir skaičiumi (pavyzdžiui, A1, A2) žymimas tos pasiekimų srities pasiekimas. Lentelėse kiekvienam klasių koncentrui pasiekimai aprašomi keturiais pasiekimų lygiais: slenkstinis (1), patenkinamas (2), pagrindinis (3) ir aukštesnysis (4). Raidės ir skaičių junginyje (pavyzdžiui, A1.2) raide žymima pasiekimų sritis (A), pirmu skaičiumi (1) nurodomas pasiekimas, o antru skaičiumi (2) – pasiekimų lygis.

Mokiniai, skaitydami Tanachą ir nagrinėdami jo pasakojimus, susipažįsta su D–o apreiškimo šaltiniu žmonėms, atskleidžia Tanacho istorinį, kultūrinį paveldą. Šios pasiekimų srities pasiekimai: A1–A3.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras Savais žodžiais pasako Toros bendrą reikšmę ir išskirtinę svarbą (A1.1). Paaiškina, kuo Tora skiriasi nuo kitų knygų (A1.2). Įvardina, kas laikomas Toros šaltiniu ir kas perdavė Torą žydams (A1.3) Geba trumpai ir struktūruotai nusakyti svarbiausius rašytinės Toros gavimo įvykius (A1.4).

Toros gavimas. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

Kaip ir dėl ko ir kur žydai gavo Torą? Kuo Sinajaus kalnas skiriasi nuo kitų kalnų?

Toros gavimas. 1–2 klasių koncentras.

2 klasė

Kaip judėjai ruošėsi gauti Torą? Kaip jie priėmė Torą ir ko prireikė Torai tapti judėjų gyvenimo pagrindu? Kaip šiais laikais švenčiamas Toros gavimas?

3–4 klasių koncentras Paaiškina, kuo Tora ypatinga (A1.1). Išvardija, kokios Toros būna (ritiniai, knygos) (A1.2). Apibūdina Toros užrašymo būdus ir paaiškina panašumus ir skirtumus (A1.3). Nusako pagrindinius Toros perdavimo etapus nuo sakytinės tradicijos iki rašytinio teksto (A1.4).

Tora – ypatinga knyga. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Kuo išsiskiria Tora iš kitų senųjų ir šiuolaikinių knygų, tekstų (išoriniai požymiai, turinio ypatybės ir svarba, pagarbos santykis).

Tora – ypatinga knyga. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

Kokia kalba parašyta Tora (kalbų skirtumai, senoji hebrajų kalba)? Kuo skiriasi Toros knyga nuo Toros ritinio?

5–6 klasių koncentras Paaiškina sąvoką „Tora“ (A1.1). Atskiria Toros literatūrą nuo nereliginių ir mokslinių tekstų (A1.2). Paaiškina, kodėl Tora kasmet skaitoma iš naujo (A1.3). Palygina ir pristato, kuo skiriasi Alachas, Biblija ir Koranas (A1.4).

Senojo Testamento struktūra. 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

Tora anksčiau ir dabar (pergamentas, papirusas, Tora vaizduojamajame mene, spausdinta knyga, suskaitmeninta Tora). Kodėl Tora skaitoma kasmet iš naujo?

Tanacho struktūra. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Iš kokių dalių susideda Senasis Testamentas (kuo jos skiriasi). Kuo struktūriškai skiriasi Tanachas nuo krikščionių Biblijos ir musulmonų Korano?

7–8 klasių koncentras Paaiškina, kas yra Tora ir Talmudas (A1.1). Nagrinėja ir paaiškina, kuo Tora ir Talmudas reikšmingi ne tik žydams (A1.2). Pasirinktą Toros tekstą paaiškina žodine ir dvasine prasme. Atpažįsta Toroje esančią istorinę konteksto kalbą (A1.3). Pasirinktus Toros tekstus paaiškina žodine ir dvasine prasme, jas interpretuoja istoriniame kontekste. Paaiškina, kaip Torą tyrinėja empiriniai mokslai ir teologija (A1.4).

Toros pažinimo pradmenys. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Tora kaip palikimas ne vien žydams. Pagrindiniai Toros, Talmudo ir krikščionių tekstų skirtumai.

Toros pažinimo pradmenys. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Koks istorikų ir archeologų požiūris į Toros istorijas? Žmogaus santykis su D–u Toroje (Tora kaip apreiškimo tekstas, gematrija, D–o ir žmogaus dialogas).

9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras Paaiškina skirtumus ir sąsajas tarp rašytinės ir sakytinės Toros (A1.1). Savais žodžiais apibūdina Toros literatūros ir interpretavimo tradicijos reikšmę judaizmo tradicijoje (A1.2). Aiškiai ir pakankamai išsamiai įvardija ir nusako santykio su Toros ir Talmudo tekstais būdus žydų, kitų religijų bei šiuolaikinio mokslo bendruomenėse skirtumus (A1.3). Komentuoja pagrindinius Toros tekstų interpretavimo principus ir būdus Talmude (A1.4).

Toros aktualumas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Kokie yra esminiai skirtumai ir panašumai tarp Toros ir krikščionių kanono? Ar verta skaityti Torą šiandien (kultūrinis paveldas, įtraukianti knyga, tikėjimo šaltinis, maldos būdas).

Toros aktualumas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

Koks Senojo Testamento vaidmuo sinagogoje (bendruomeninio ir asmeninio dvasingumo šaltinis). Kodėl mokslininkai domisi Senuoju Testamentu (Senojo Testamento tyrinėtojų, istorikų, archeologų, kriptozoologų tyrimai).

III–IV gimnazijos klasių koncentras Apžvelgia, palygina ir vertina Tanacho bei Talmudo reikšmę pasaulio literatūros istorijoje (A1.1). Apibendrina svarbiausias etinių konfliktų, principų ir veiksenų temas, patekusias iš Toros ir Talmudo į Europos literatūrą (A1.2). Nusako pagrindines Talmudo aiškinimų strategijas ir kryptis panaudodamas Toros naratyvus. Tyrinėja pagrindinius šiuolaikinės biblistikos ir biblinės archeologijos atradimus Toros naratyvų istoriškumo klausimu (A1.3). Savarankiškai kritiškai interpretuoja Toros ir Talmudo ištraukas pasirinkto platesnio nūdienos konteksto atžvilgiu (A1.4).

Toros aktualumas šiandien. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Kokią etinę ir kultūrinę reikšmę Tanachas turi šiandien žydų ir pasaulio visuomenėse (istorinės-kultūrinės, etinės-moralinės savimonės šaltinis daugeliui pasaulio visuomenių). Kaip mokslininkai nagrinėja Tanacha ir Talmudą (literatūrologijos, istorijos, antropologijos, religijotyros požiūriai).

Toros aktualumas šiandien. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Judaizmas ir žydai ateities vizijose – mokslinės fantastikos literatūros apžvalga. Rabinistinio judaizmo ilgalaikis indėlis į žmonijos etinę-moralinę išminties tradiciją; kas yra universalios reikšmės?

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras Nusako, kuo Tora yra svarbi žydams (A2.1). Demonstruoja, kokiais veiksmais galima gerbti Toros tekstą (A2.2). Apibūdina Toros teksto sakralumo požymius (A2.3). Pateikia klausimus bendraklasiams dėl Toros šventumo ir išskirtinumo požymių (A2.4).

Kaip skaitomi šventi tekstai. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

Kuo malda skiriasi nuo įprasto pasakojimo? Ar galima Torą dainuoti?

Šventųjų tekstų skaitymas. 1–2 klasių koncentras.

2 klasė

Kaip elgiamės skaitydami šventąjį tekstą? Kaip reikia nusiteikti? Kokie D–o vardai Toroje?

3–4 klasių koncentras Pademonstruoja, kaip Tora skaitoma: pagal nuorodą, kurią sudaro knygos pavadinimas, skyrius ir eilutė(s) (A2.1). Pagal nuorodas suranda ir perskaito pateiktas Toros ištraukas (A2.2). Padedamas paaiškina, kaip nurodyta Toros ištrauka siejasi su gyvenimu (A2.3). Užrašo Toros ištraukos nuorodą (A2.4).

Toros teksto grafiniai ypatumai. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Kaip suskirstytas Toros tekstas (paragrafai, eilutės)? Ką reiškia skaičiai Toros teste?

Toros teksto grafiniai ypatumai. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

Kuo skiriasi Toros rašmenys nuo modernios hebrajų kalbos, kaip ir kiek jie keitėsi? Koks Toros teksto dalių skirstymas žydų metuose?

5–6 klasių koncentras Nurodo, kad Tora yra svarbus kultūrinis paveldas (A2.1). Nurodytuose tekstuose atpažįsta pamokančias istorijas (A2.2). Paaiškina, kuo Toros kultūrinis paveldas yra svarbus. Toroje randa pamokančius pavyzdžius ir juos paaiškina (A2.3). Toros pamokymus sieja su gyvenimu ir asmenine patirtimi, juos interpretuoja kaip literatūros ir kaip tikėjimo tekstus (A2.4).

Senojo Testamento teksto pažinimas. 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

Kaip aš jaučiuosi skaitydamas Torą ir kitas Tanacho dalis? Ką man asmeniškai kalba Toros tekstai?

Tanacho teksto pažinimas. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Kokiais būdais interpretuojame Toros tekstus? Kuo skiriasi Toroje aprašyti įvykiai nuo kituose literatūriniuose ir istoriniuose tekstuose aprašytų?

7–8 klasių koncentras Tekste atpažįsta geografines vietoves, kuriose vystėsi biblinis pasakojimas (A2.1). Atpažįsta sąsajas tarp biblinių ir istorinių įvykių, vietovių ir aplinkybių (A2.2). Gretina istorinius ir biblinius įvykius, sieja su jų geografiniu ir istoriniu kontekstu (A2.3). Atpažįsta istoriniuose įvykiuose D–o veikimą (A2.4).

Tora ir istorija. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Toros ir pasaulio istorijos sąsajos (hetitai, Egiptas, Babilonas, Asirija, Persija, Romos imperija ir t.t.). Kuo skiriasi Toros pranašas nuo rabino, nuo šiuolaikinių dvasininkų ar religinių mokytojų? Ar pranašai dabar būtų laikomi psichikos ligoniais?

Tora ir istorija. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Kuo istorijos vadovėlis skiriasi nuo pranašų tekstų (pranašų knygos Ozėjas, Jirmijahū, Amosas, Ješajahū – istorinių situacijų aiškinimas ir raginimas atsiliepti į D–o kvietimą). Ką reikštų klausytis ir išgirsti D–ą šiandien? Ar tai įmanoma? Ar mes galime klausytis vienas kito?

9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras Savais žodžiais paaiškina, kaip paprasčiausia taikyti Toros ir Talmudo tekstus savo gyvenime (A2.1). Paaiškina Toros ir Talmudo tekstų poveikį asmens ir bendruomenės sprendimams, veiksmams (A2.2). Įvairiais interpretavimo lygiais prasmingai susieja Toros naratyvus ir Talmudo aiškinimus su šiuolaikinės visuomenės patirtimi (A2.3). Kūrybiškai interpretuoja šiuolaikinių medijų, grožinės ir mokslinės literatūros tekstus remdamasis Toros ir Talmudo tekstais (A2.4).

Apreiškimo paveldėtojai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Kuo skiriasi Toros užrašytojų ir šiuolaikinė kultūros? Kaip atpažįstami Toros motyvai literatūroje ir kituose meno kūriniuose?

Apreiškimo paveldėtojai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

Kaip pritaikyti Toros tekstus savo gyvenime? Kaip suprasti ir kaip naudotis Toros intertekstualumu?

III–IV gimnazijos klasių koncentras Savais žodžiais paaiškina, kaip nuosekliai taikyti Toros ir Talmudo tekstus middot plėtrai asmens gyvenime (A2.1). Savarankiškai ir kritiškai naudoja Toros bei Talmudo tekstų interpretacijas aiškinti savos šeimos ir bendruomenės patirtį (A2.2). Savarankiškai ir kritiškai, įvairiais interpretavimo lygiais panaudoja Toros naratyvus ir Talmudo aiškinimus Lietuvos Europos ir žmonijos patirčiai paaiškinti (A2.3). Savarankiškai ir kritiškai svarsto eilę prieštaringų interpretacijų tai pačiai dilemai ar konfliktui paaiškinti panaudojant Toros ir Talmudo nuorodas (A2.4).

Apreiškimo paveldėtojai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Kaip Tanacho turiniai yra naudojami šiuolaikinėse medijose? Kaip deramai, nenuvertinant interpretuoti Tanacho ir Talmudo turinius medijų ir kasdienybės kontekste?

Apreiškimo paveldėtojai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Kaip komunikuoti Tanacho ir Talmudo išmintį šiuolaikinių medijų pagalba? Kaip jūs mokytumėte Tanacho ir Talmudo pagrindinių mokymų savo vaikus?

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras Supranta žydų pareigą skaityti ir mokytis Toros (A3.1). Palygina ir pristato, kuo žydų tradicinė apranga ir pagrindiniai papročiai skiriasi nuo ne žydų (A3.2). Nurodo, kuo žydų maldos ir maldos namai pirmiausiai skiriasi nuo kitų. Sukuria pristatymą (A3.3). Kelia klausimą sau ir kitiems bendraklasiams, kas yra 10 D–o įsakymų ir 613 micvot (A3.4).

Visi žmonės – D–o vaikai. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

Kaip parodyti, kad tu tiki D–u? Kur meldžiasi žydai? Kas yra 613 priesakų (mitzvot) ir kaip jų laikomasi kasdienybėje?

Visi žmonės – D–o vaikai. 1–2 klasių koncentras.

2 klasė

Kas yra Nojaus priesakai? Kuo įpareigoja ir kaip praktikuojami 10 įsakymų? Kaip žmonės parodo, kad jie yra žydai (dėvima atributika). Kuo skiriasi įvairių tikėjimų žmonės vieni nuo kitų.

3–4 klasių koncentras Įvardija bent dviejų tikėjimo protėvių istorijų pagrindinius veikėjus ir įvykius (A3.1). Pasakoja tikėjimo protėvių istorijas (A3.2). Pristato tikėjimo protėvių istorijas (A3.3). Sukuria pasirinkto protėvio portretą arba jo istorijos siužetą (A3.4).

Raktinės Toros istorijos. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Kaip buvo sukurtas pasaulis? Kas buvo žydų protėviai ir kuo jie svarbūs?

Raktinės Toros istorijos. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

Kaip žydai tapo tauta? Kokia Abraomo ir Mozės reikšmė žydų tautai?

5–6 klasių koncentras Nurodo, kuo ypatingi buvo Abraomas ir Mozė (A3.1). Paaiškina Mozės ir Abraomo misijas (A3.2). Interpretuoja ir aiškina, kodėl būtent Mozė buvo pasirinktas vykdyti misiją (A3.3). Naudodamas įvairias komunikavimo priemones pristato Abraomo ir Mozės dialogą (A3.4).

Judaizmas iki Toros. 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

Koks būtų Abraomo ir Mozės pokalbis? Kokia buvo Mozės misija?

Judaizmas iki Toros. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Kuo svarbūs Abraomas ir Mozė? Kodėl pasirinktas būtent Mozė?

7–8 klasių koncentras Remdamasis Toros naratyvais paaiškina Šventyklos sugriovimo ir Galuto įvykius (A3.1). Chronologinėje Toros juostoje suranda ir apibūdina svarbiausius įvykius (A3.2). Toros pasakojimus gretina su Toros chronologine juosta (A3.3). Kūrybiškai interpretuoja ir pristato pasirinktą Toros istorijos laikotarpį, jį iliustruoja to laikotarpio bibliniais tekstais ir simboliais (A3.4).

Sandoros istorija Toros panoramoje. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Kaip Išėjimo iš Egipto istoriją papasakotų Nacionalinė geografija (chronologinė seka: protėviai, išėjimas, teisėjai, karaliai, pranašai, tremtis).

Sandoros istorija Toros panoramoje. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Ką Toroje suprasti pažodžiui, o ką ne (simboliai ir perkeltinė reikšmės, pvz., atpirkimo ožys, Babelio bokštas, Noacho laivas, Sodoma ir Gomora, išmintingas kaip Šlomo, Icchako auka ir avinas).

9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras Savo kultūrinėje aplinkoje ir istoriniuose pavyzdžiuose atpažįsta Toros naratyvų, simbolių ir personažų panaudos atvejus, paaiškina pagrindines jų reikšmes (A3.1). Minimaliai paaiškina bet kuriuos Toros ir Talmudo tekstus pasitelkdamas aiškinamąją literatūrą (A3.2). Atpažįsta šiuolaikinio meno, literatūros ir mokslo tekstuose Toros ar Talmudo citatas, intarpus, nuorodas bei paaiškina etinę jų reikšmę (A3.3). Remdamasis aiškinamaisiais šaltiniais išskiria pagrindines praktines ir etines-moralines problemas, dilemas ir jų sprendimų strategijas Toros ir Talmudo tekstuose (A3.4).

Pakrikęs žmogus. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Kodėl kenčia nekaltas (kančios problema Jobo knygoje). Kur D–as, kai skauda? (Jobo knyga, Holokaustas ir Galut).

Pakrikęs žmogus. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

Ar aš esu savo brolio sargas (pavydas, pyktis, kaltė, sąžinė, Kainas ir Abelis)? Ar žmonės kada nors pastatys Babelio bokštą (puikybės pasekmė, Babelio bokštas)?

III–IV gimnazijos klasių koncentras Gali kritiškai palyginti Toros ir Talmudo naratyvų simboliką ir retoriką su duotais sekuliarių medijų pavyzdžiais (A3.1). Geba savarankiškai, nuosekliai ir kritiškai identifikuoti bei palyginti šiuolaikinėse medijose randamus Toros ir Talmudo motyvus (A3.2). Savarankiškai ir kritiškai sistemina etines dilemas ir jų siūlomus sprendimus Talmudo ir Toros tekstuose. Prosocialiai interpretuoja Toros ir Talmudo naratyvus bei pamokymus kasdienio ir (ar) modernaus gyvenimo problemų atžvilgiu (A3.3). Kritiškai ir empatiškai svarsto bei savarankiškai reaguoja į aplinkinio socialinio gyvenimo įvykius tikslingai panaudodamas Toros ir Talmudo naratyvus (A3.4).

Pakrikęs žmogus. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Altruizmo ir egoistinės agresijos perskyra Tanache (Berešito istorijų etinės pamokos šiandienai). Žmogaus valios ir gebėjimų ribų suvokimas Tanache (etinės žmogaus veiklos ribos nuo Berešito iki Išminties knygų).

Apreiškimo paveldėtojai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Kaip komunikuoti Tanacho ir Talmudo išmintį šiuolaikinių medijų pagalba? Kaip jūs mokytumėte Tanacho ir Talmudo pagrindinių mokymų savo vaikus?

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras Savais žodžiais pasako Toros bendrą reikšmę ir išskirtinę svarbą (A1.1). Paaiškina, kuo Tora skiriasi nuo kitų knygų (A1.2). Įvardina, kas laikomas Toros šaltiniu ir kas perdavė Torą žydams (A1.3) Geba trumpai ir struktūruotai nusakyti svarbiausius rašytinės Toros gavimo įvykius (A1.4).

Toros gavimas. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

Kaip ir dėl ko ir kur žydai gavo Torą? Kuo Sinajaus kalnas skiriasi nuo kitų kalnų?

Toros gavimas. 1–2 klasių koncentras.

2 klasė

Kaip judėjai ruošėsi gauti Torą? Kaip jie priėmė Torą ir ko prireikė Torai tapti judėjų gyvenimo pagrindu? Kaip šiais laikais švenčiamas Toros gavimas?

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras Nusako, kuo Tora yra svarbi žydams (A2.1). Demonstruoja, kokiais veiksmais galima gerbti Toros tekstą (A2.2). Apibūdina Toros teksto sakralumo požymius (A2.3). Pateikia klausimus bendraklasiams dėl Toros šventumo ir išskirtinumo požymių (A2.4).

Kaip skaitomi šventi tekstai. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

Kuo malda skiriasi nuo įprasto pasakojimo? Ar galima Torą dainuoti?

Šventųjų tekstų skaitymas. 1–2 klasių koncentras.

2 klasė

Kaip elgiamės skaitydami šventąjį tekstą? Kaip reikia nusiteikti? Kokie D–o vardai Toroje?

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras Supranta žydų pareigą skaityti ir mokytis Toros (A3.1). Palygina ir pristato, kuo žydų tradicinė apranga ir pagrindiniai papročiai skiriasi nuo ne žydų (A3.2). Nurodo, kuo žydų maldos ir maldos namai pirmiausiai skiriasi nuo kitų. Sukuria pristatymą (A3.3). Kelia klausimą sau ir kitiems bendraklasiams, kas yra 10 D–o įsakymų ir 613 micvot (A3.4).

Visi žmonės – D–o vaikai. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

Kaip parodyti, kad tu tiki D–u? Kur meldžiasi žydai? Kas yra 613 priesakų (mitzvot) ir kaip jų laikomasi kasdienybėje?

Visi žmonės – D–o vaikai. 1–2 klasių koncentras.

2 klasė

Kas yra Nojaus priesakai? Kuo įpareigoja ir kaip praktikuojami 10 įsakymų? Kaip žmonės parodo, kad jie yra žydai (dėvima atributika). Kuo skiriasi įvairių tikėjimų žmonės vieni nuo kitų.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
3–4 klasių koncentras Paaiškina, kuo Tora ypatinga (A1.1). Išvardija, kokios Toros būna (ritiniai, knygos) (A1.2). Apibūdina Toros užrašymo būdus ir paaiškina panašumus ir skirtumus (A1.3). Nusako pagrindinius Toros perdavimo etapus nuo sakytinės tradicijos iki rašytinio teksto (A1.4).

Tora – ypatinga knyga. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Kuo išsiskiria Tora iš kitų senųjų ir šiuolaikinių knygų, tekstų (išoriniai požymiai, turinio ypatybės ir svarba, pagarbos santykis).

Tora – ypatinga knyga. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

Kokia kalba parašyta Tora (kalbų skirtumai, senoji hebrajų kalba)? Kuo skiriasi Toros knyga nuo Toros ritinio?

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
3–4 klasių koncentras Pademonstruoja, kaip Tora skaitoma: pagal nuorodą, kurią sudaro knygos pavadinimas, skyrius ir eilutė(s) (A2.1). Pagal nuorodas suranda ir perskaito pateiktas Toros ištraukas (A2.2). Padedamas paaiškina, kaip nurodyta Toros ištrauka siejasi su gyvenimu (A2.3). Užrašo Toros ištraukos nuorodą (A2.4).

Toros teksto grafiniai ypatumai. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Kaip suskirstytas Toros tekstas (paragrafai, eilutės)? Ką reiškia skaičiai Toros teste?

Toros teksto grafiniai ypatumai. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

Kuo skiriasi Toros rašmenys nuo modernios hebrajų kalbos, kaip ir kiek jie keitėsi? Koks Toros teksto dalių skirstymas žydų metuose?

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
3–4 klasių koncentras Įvardija bent dviejų tikėjimo protėvių istorijų pagrindinius veikėjus ir įvykius (A3.1). Pasakoja tikėjimo protėvių istorijas (A3.2). Pristato tikėjimo protėvių istorijas (A3.3). Sukuria pasirinkto protėvio portretą arba jo istorijos siužetą (A3.4).

Raktinės Toros istorijos. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Kaip buvo sukurtas pasaulis? Kas buvo žydų protėviai ir kuo jie svarbūs?

Raktinės Toros istorijos. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

Kaip žydai tapo tauta? Kokia Abraomo ir Mozės reikšmė žydų tautai?

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
5–6 klasių koncentras Paaiškina sąvoką „Tora“ (A1.1). Atskiria Toros literatūrą nuo nereliginių ir mokslinių tekstų (A1.2). Paaiškina, kodėl Tora kasmet skaitoma iš naujo (A1.3). Palygina ir pristato, kuo skiriasi Alachas, Biblija ir Koranas (A1.4).

Senojo Testamento struktūra. 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

Tora anksčiau ir dabar (pergamentas, papirusas, Tora vaizduojamajame mene, spausdinta knyga, suskaitmeninta Tora). Kodėl Tora skaitoma kasmet iš naujo?

Tanacho struktūra. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Iš kokių dalių susideda Senasis Testamentas (kuo jos skiriasi). Kuo struktūriškai skiriasi Tanachas nuo krikščionių Biblijos ir musulmonų Korano?

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
5–6 klasių koncentras Nurodo, kad Tora yra svarbus kultūrinis paveldas (A2.1). Nurodytuose tekstuose atpažįsta pamokančias istorijas (A2.2). Paaiškina, kuo Toros kultūrinis paveldas yra svarbus. Toroje randa pamokančius pavyzdžius ir juos paaiškina (A2.3). Toros pamokymus sieja su gyvenimu ir asmenine patirtimi, juos interpretuoja kaip literatūros ir kaip tikėjimo tekstus (A2.4).

Senojo Testamento teksto pažinimas. 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

Kaip aš jaučiuosi skaitydamas Torą ir kitas Tanacho dalis? Ką man asmeniškai kalba Toros tekstai?

Tanacho teksto pažinimas. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Kokiais būdais interpretuojame Toros tekstus? Kuo skiriasi Toroje aprašyti įvykiai nuo kituose literatūriniuose ir istoriniuose tekstuose aprašytų?

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
5–6 klasių koncentras Nurodo, kuo ypatingi buvo Abraomas ir Mozė (A3.1). Paaiškina Mozės ir Abraomo misijas (A3.2). Interpretuoja ir aiškina, kodėl būtent Mozė buvo pasirinktas vykdyti misiją (A3.3). Naudodamas įvairias komunikavimo priemones pristato Abraomo ir Mozės dialogą (A3.4).

Judaizmas iki Toros. 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

Koks būtų Abraomo ir Mozės pokalbis? Kokia buvo Mozės misija?

Judaizmas iki Toros. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Kuo svarbūs Abraomas ir Mozė? Kodėl pasirinktas būtent Mozė?

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras Paaiškina, kas yra Tora ir Talmudas (A1.1). Nagrinėja ir paaiškina, kuo Tora ir Talmudas reikšmingi ne tik žydams (A1.2). Pasirinktą Toros tekstą paaiškina žodine ir dvasine prasme. Atpažįsta Toroje esančią istorinę konteksto kalbą (A1.3). Pasirinktus Toros tekstus paaiškina žodine ir dvasine prasme, jas interpretuoja istoriniame kontekste. Paaiškina, kaip Torą tyrinėja empiriniai mokslai ir teologija (A1.4).

Toros pažinimo pradmenys. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Tora kaip palikimas ne vien žydams. Pagrindiniai Toros, Talmudo ir krikščionių tekstų skirtumai.

Toros pažinimo pradmenys. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Koks istorikų ir archeologų požiūris į Toros istorijas? Žmogaus santykis su D–u Toroje (Tora kaip apreiškimo tekstas, gematrija, D–o ir žmogaus dialogas).

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras Tekste atpažįsta geografines vietoves, kuriose vystėsi biblinis pasakojimas (A2.1). Atpažįsta sąsajas tarp biblinių ir istorinių įvykių, vietovių ir aplinkybių (A2.2). Gretina istorinius ir biblinius įvykius, sieja su jų geografiniu ir istoriniu kontekstu (A2.3). Atpažįsta istoriniuose įvykiuose D–o veikimą (A2.4).

Tora ir istorija. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Toros ir pasaulio istorijos sąsajos (hetitai, Egiptas, Babilonas, Asirija, Persija, Romos imperija ir t.t.). Kuo skiriasi Toros pranašas nuo rabino, nuo šiuolaikinių dvasininkų ar religinių mokytojų? Ar pranašai dabar būtų laikomi psichikos ligoniais?

Tora ir istorija. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Kuo istorijos vadovėlis skiriasi nuo pranašų tekstų (pranašų knygos Ozėjas, Jirmijahū, Amosas, Ješajahū – istorinių situacijų aiškinimas ir raginimas atsiliepti į D–o kvietimą). Ką reikštų klausytis ir išgirsti D–ą šiandien? Ar tai įmanoma? Ar mes galime klausytis vienas kito?

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras Remdamasis Toros naratyvais paaiškina Šventyklos sugriovimo ir Galuto įvykius (A3.1). Chronologinėje Toros juostoje suranda ir apibūdina svarbiausius įvykius (A3.2). Toros pasakojimus gretina su Toros chronologine juosta (A3.3). Kūrybiškai interpretuoja ir pristato pasirinktą Toros istorijos laikotarpį, jį iliustruoja to laikotarpio bibliniais tekstais ir simboliais (A3.4).

Sandoros istorija Toros panoramoje. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Kaip Išėjimo iš Egipto istoriją papasakotų Nacionalinė geografija (chronologinė seka: protėviai, išėjimas, teisėjai, karaliai, pranašai, tremtis).

Sandoros istorija Toros panoramoje. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Ką Toroje suprasti pažodžiui, o ką ne (simboliai ir perkeltinė reikšmės, pvz., atpirkimo ožys, Babelio bokštas, Noacho laivas, Sodoma ir Gomora, išmintingas kaip Šlomo, Icchako auka ir avinas).

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras Paaiškina skirtumus ir sąsajas tarp rašytinės ir sakytinės Toros (A1.1). Savais žodžiais apibūdina Toros literatūros ir interpretavimo tradicijos reikšmę judaizmo tradicijoje (A1.2). Aiškiai ir pakankamai išsamiai įvardija ir nusako santykio su Toros ir Talmudo tekstais būdus žydų, kitų religijų bei šiuolaikinio mokslo bendruomenėse skirtumus (A1.3). Komentuoja pagrindinius Toros tekstų interpretavimo principus ir būdus Talmude (A1.4).

Toros aktualumas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Kokie yra esminiai skirtumai ir panašumai tarp Toros ir krikščionių kanono? Ar verta skaityti Torą šiandien (kultūrinis paveldas, įtraukianti knyga, tikėjimo šaltinis, maldos būdas).

Toros aktualumas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

Koks Senojo Testamento vaidmuo sinagogoje (bendruomeninio ir asmeninio dvasingumo šaltinis). Kodėl mokslininkai domisi Senuoju Testamentu (Senojo Testamento tyrinėtojų, istorikų, archeologų, kriptozoologų tyrimai).

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras Savais žodžiais paaiškina, kaip paprasčiausia taikyti Toros ir Talmudo tekstus savo gyvenime (A2.1). Paaiškina Toros ir Talmudo tekstų poveikį asmens ir bendruomenės sprendimams, veiksmams (A2.2). Įvairiais interpretavimo lygiais prasmingai susieja Toros naratyvus ir Talmudo aiškinimus su šiuolaikinės visuomenės patirtimi (A2.3). Kūrybiškai interpretuoja šiuolaikinių medijų, grožinės ir mokslinės literatūros tekstus remdamasis Toros ir Talmudo tekstais (A2.4).

Apreiškimo paveldėtojai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Kuo skiriasi Toros užrašytojų ir šiuolaikinė kultūros? Kaip atpažįstami Toros motyvai literatūroje ir kituose meno kūriniuose?

Apreiškimo paveldėtojai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

Kaip pritaikyti Toros tekstus savo gyvenime? Kaip suprasti ir kaip naudotis Toros intertekstualumu?

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras Savo kultūrinėje aplinkoje ir istoriniuose pavyzdžiuose atpažįsta Toros naratyvų, simbolių ir personažų panaudos atvejus, paaiškina pagrindines jų reikšmes (A3.1). Minimaliai paaiškina bet kuriuos Toros ir Talmudo tekstus pasitelkdamas aiškinamąją literatūrą (A3.2). Atpažįsta šiuolaikinio meno, literatūros ir mokslo tekstuose Toros ar Talmudo citatas, intarpus, nuorodas bei paaiškina etinę jų reikšmę (A3.3). Remdamasis aiškinamaisiais šaltiniais išskiria pagrindines praktines ir etines-moralines problemas, dilemas ir jų sprendimų strategijas Toros ir Talmudo tekstuose (A3.4).

Pakrikęs žmogus. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Kodėl kenčia nekaltas (kančios problema Jobo knygoje). Kur D–as, kai skauda? (Jobo knyga, Holokaustas ir Galut).

Pakrikęs žmogus. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

Ar aš esu savo brolio sargas (pavydas, pyktis, kaltė, sąžinė, Kainas ir Abelis)? Ar žmonės kada nors pastatys Babelio bokštą (puikybės pasekmė, Babelio bokštas)?

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras Apžvelgia, palygina ir vertina Tanacho bei Talmudo reikšmę pasaulio literatūros istorijoje (A1.1). Apibendrina svarbiausias etinių konfliktų, principų ir veiksenų temas, patekusias iš Toros ir Talmudo į Europos literatūrą (A1.2). Nusako pagrindines Talmudo aiškinimų strategijas ir kryptis panaudodamas Toros naratyvus. Tyrinėja pagrindinius šiuolaikinės biblistikos ir biblinės archeologijos atradimus Toros naratyvų istoriškumo klausimu (A1.3). Savarankiškai kritiškai interpretuoja Toros ir Talmudo ištraukas pasirinkto platesnio nūdienos konteksto atžvilgiu (A1.4).

Toros aktualumas šiandien. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Kokią etinę ir kultūrinę reikšmę Tanachas turi šiandien žydų ir pasaulio visuomenėse (istorinės-kultūrinės, etinės-moralinės savimonės šaltinis daugeliui pasaulio visuomenių). Kaip mokslininkai nagrinėja Tanacha ir Talmudą (literatūrologijos, istorijos, antropologijos, religijotyros požiūriai).

Toros aktualumas šiandien. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Judaizmas ir žydai ateities vizijose – mokslinės fantastikos literatūros apžvalga. Rabinistinio judaizmo ilgalaikis indėlis į žmonijos etinę-moralinę išminties tradiciją; kas yra universalios reikšmės?

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras Savais žodžiais paaiškina, kaip nuosekliai taikyti Toros ir Talmudo tekstus middot plėtrai asmens gyvenime (A2.1). Savarankiškai ir kritiškai naudoja Toros bei Talmudo tekstų interpretacijas aiškinti savos šeimos ir bendruomenės patirtį (A2.2). Savarankiškai ir kritiškai, įvairiais interpretavimo lygiais panaudoja Toros naratyvus ir Talmudo aiškinimus Lietuvos Europos ir žmonijos patirčiai paaiškinti (A2.3). Savarankiškai ir kritiškai svarsto eilę prieštaringų interpretacijų tai pačiai dilemai ar konfliktui paaiškinti panaudojant Toros ir Talmudo nuorodas (A2.4).

Apreiškimo paveldėtojai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Kaip Tanacho turiniai yra naudojami šiuolaikinėse medijose? Kaip deramai, nenuvertinant interpretuoti Tanacho ir Talmudo turinius medijų ir kasdienybės kontekste?

Apreiškimo paveldėtojai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Kaip komunikuoti Tanacho ir Talmudo išmintį šiuolaikinių medijų pagalba? Kaip jūs mokytumėte Tanacho ir Talmudo pagrindinių mokymų savo vaikus?

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras Gali kritiškai palyginti Toros ir Talmudo naratyvų simboliką ir retoriką su duotais sekuliarių medijų pavyzdžiais (A3.1). Geba savarankiškai, nuosekliai ir kritiškai identifikuoti bei palyginti šiuolaikinėse medijose randamus Toros ir Talmudo motyvus (A3.2). Savarankiškai ir kritiškai sistemina etines dilemas ir jų siūlomus sprendimus Talmudo ir Toros tekstuose. Prosocialiai interpretuoja Toros ir Talmudo naratyvus bei pamokymus kasdienio ir (ar) modernaus gyvenimo problemų atžvilgiu (A3.3). Kritiškai ir empatiškai svarsto bei savarankiškai reaguoja į aplinkinio socialinio gyvenimo įvykius tikslingai panaudodamas Toros ir Talmudo naratyvus (A3.4).

Pakrikęs žmogus. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Altruizmo ir egoistinės agresijos perskyra Tanache (Berešito istorijų etinės pamokos šiandienai). Žmogaus valios ir gebėjimų ribų suvokimas Tanache (etinės žmogaus veiklos ribos nuo Berešito iki Išminties knygų).

Apreiškimo paveldėtojai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Kaip komunikuoti Tanacho ir Talmudo išmintį šiuolaikinių medijų pagalba? Kaip jūs mokytumėte Tanacho ir Talmudo pagrindinių mokymų savo vaikus?

Mokiniai susipažįsta su judėjų mokomu tikėjimo turiniu. Atpažįsta asmens atsaką į D–o kvietimą santykiui ir randa tikėjimo sąsajas su asmenine patirtimi bei bendruomenės gyvenimu. Šios pasiekimų srities pasiekimai: B1–B3.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras Žodžiu ar kitomis priemonėmis pristato D–o kaip Kūrėjo vaidmenį Pradžios knygos (Kūrimo) istorijoje (B1.1). Papasakoja, kas nutiko pirmajai žmonių porai ir apibūdina to įvykio bendrą reikšmę mums visiems (B1.2). Apmąsto ir įvardina D–o bendravimo su žmonėmis pagrindinius būdus (B1.3). Apibrėžia bendrą žmonių gyvenimo uždavinį pagal Torą (pasaulio pataisa) (B1.4).

Pasaulio sukūrimas. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

Kaip D–as sukūrė pasaulį? Kas buvo pirmieji žmonės? Kas nutiko pirmiesiems žmonėms rojuje?

Pasaulio sukūrimas. 1–2 klasių koncentras.

2 klasė

Ką D–as sukūrė per 6 dienas? Ką veikė 7-tą dieną?

3–4 klasių koncentras Nusako, kaip ir kokios gyvos būtybės buvo sukurtos (B1.1). Geba paaiškinti, kuo D–as skiriasi nuo žmonių (B1.2). Išskiria dieviškumo bruožus (B1.3). Naudodamas įvairias komunikavimo priemones pristatyto D–o sukurtą pasaulį (B1.4).

D–o vaidmuo. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Pasaulio sukūrimas – kaip ir kokios gyvos būtybės buvo sukurtos? Ką aš norėčiau sukurti ir ką kurčiau kitaip D–o vietoje? Koks aš būčiau D–as?

D–o vaidmuo. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

Kodėl judaizme negalima D–o vaizduoti ir tarti jo vardo? Kas man yra D–as ir kaip aš jį patiriu?

5–6 klasių koncentras Nurodo, kuo ypatingas judaizmo D–as (B1.1). Paaiškina, kaip D–as save pristato (B1.2). Kelia klausimus ir diskutuoja klausimu „Ar D–as prisiima atsakomybę už savo tautą“ (B1.3). Paaiškina, koks šiuolaikinio mokslo ir netikinčių žmonių (ateistų, agnostikų) požiūris į D–ą ir religijas (B1.4).

D–as pristato save. 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

Koks yra judaizmo D–as? Kaip D–as pasirodo? Pranašų vaizduojamas D–as.

D–as pristato save. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Ar D–as prisiima atsakomybę už savo tautą? Kaip suprasti D–o valią? Koks šiuolaikinio mokslo ir netikinčių žmonių (ateistų, agnostikų) požiūris į D–ą ir religijas?

7–8 klasių koncentras Paprastomis kategorijomis apibūdina mirties sąvoką (B1.1). Kelia ir ieško atsakymų į pagrindinius mirties ir pomirtinio gyvenimo klausimus (B1.2). Diskutuoja pomirtinio gyvenimo klausimais ir sieja su asmeniniu gyvenimu (B1.3). Palygina pomirtinio gyvenimo suvokimą judaizme ir kitose religijose (B1.4).

D–o apsireiškimas. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Kaip Toros istorijose apsireiškia D–as? Ar lengva tikėti D–o apsireiškimu šiuolaikiniam žmogui?

D–o apsireiškimas. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Kas atsitinka, kai mirštame? Ar ir mūsų laukia gyvenimas po mirties?

9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras Išvardija Izraelio tautos išrinktumo esmines reikšmes (B1.1). Paaiškina klausymosi ir atsako (šema ir (ar) tšuva). sąvokas Toroje ir maldoje Šma Israel. Pateikia Toros tekstų nuorodas. Supratimą demonstruoja savo pavyzdžiais (B1.2). Paaiškina ir iliustruoja Toros naratyvais pagrindinius Kūrėjo santykio su kūrinija ir žmogumi atvejus ir būdus (B1.3). Kritiškai vertinai ir bendrais bruožais lygina informacijos apie D–o, žydų ir žmonijos santykius įvairovę žydų, kitų religijų, mokslinėse perspektyvose (B1.4).

D–as ir žmogus. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Ką reiškia Izraelio išrinktumas? Ar ir kaip D–as kalba su mumis? Pranašo Jonos istorija. Ar mums reikalingi šventumo potyriai ir ar jie įmanomi be santykio su D–u?

D–as ir žmogus. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

Jeigu D–as ateitų į tavo namus (Abraomo svečiai). Ar visi žmonės jaučia D–o artumą (Šechiną)? Agnostinio gyvenimo orientyrai.

III–IV gimnazijos klasių koncentras Kritiškai analizuoja pasirinkimo tapti žydu ir praktikuoti judaizmą motyvus ir palygina juos su judaizmo atsisakymo ir ateistinės gyvensenos motyvais (B1.1). Analizuoja kasdienės maldos Amida ir (ar) Šmonė Esrė dalių simbolizmą ir interpretavimo būdus asmens gyvenimui (B1.2). Palygina ir interpretuoja religinius ir mokslinius D–o apsireiškimų bei religingumo reiškinius istorinėje perspektyvoje. Panaudodamas šiuolaikinę mokslinę literatūrą analizuoja ir interpretuoja pateiktus Kabalos literatūros tekstus istorinėje perspektyvoje (B1.3). Savarankiškai ir empatiškai demonstruoja tikkun ha-olam (žmonių veiklos ir santykių pataisymo) iniciatyvas savo bendruomenėje (B1.4).

D–as ir žmogus. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Lech Lecha ir Toldot dalių etinės pamokos (Abraomo moralinė ūgtis). D–o artumos (Šechinos) samprata Tanache ir jos reikšmė šiandien.

D–as ir žmogus. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Pasitikėjimas kitais kaip kitų priėmimas ir altruistinis bendradarbiavimas (Juozapo istorija). Kaip keičiasi santykis su D–u šiandienos visuomenėse ir kokios monoteizmo perspektyvos įžvelgiamoje ateityje?

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras Reflektuoja D–o balso klausymosi svarbą judaizme (B2.1). Išvardina 2–3 pagrindinius D–o bendravimo su žydais atvejus (B2.2). Apmąsto ir pristato pagrindinį būdą, kaip atsakyti į D–o kreipimąsi judaizme (tšuva) (B2.3). Apibūdina pagrindinius veiksmus per Jom Kipur ir suvokia jų reikšmę (B2.4).

D–as kalba su žmonėmis. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

Kas padeda Mozei išvaduoti žydus iš Egipto? Kas yra pranašai (neviim) ir jų pranašystės? Kas padeda Makabėjams laimėti prieš graikus?

D–as kalba su žmonėmis. 1–2 klasių koncentras.

2 klasė

Kodėl turiu atsiprašyti D–o ir žmonių per Jom Kipur šventę? Ką D–as kalbėjo žydams per Šavuot šventę? Kokios svarbiausios pranašystės ir kodėl pranašų laikai baigėsi?

3–4 klasių koncentras Pasako Šabato maldas (B2.1). Nusako asmeninės ir bendruomeninės maldos skirtumus (B2.2). Nurodo, kas yra minjanas ir kokia jo paskirtis (B2.3). Pateikia argumentus, kodėl malda vienija.(B2.4).

Maldos paskirtis. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Kokių būna maldų (asmeninė malda (vienumoje) ir bendruomeninė malda (minjanas 10 žmonių)? Kuo ypatingos Šabato maldos?

Maldos paskirtis. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

Kokios būna asmeninės maldos? Kodėl žmonės meldžiasi ir ko jie gali prašyti D–o? Kas yra nusiteikimas melstis (kavana)?

5–6 klasių koncentras Padedamas nurodo D–o trejybiškumą, išvardija Švenčiausios Trejybės asmenis (B2.1). Aiškinasi ir diskutuoja tema „Kada žmonės kreipiasi į D–ą“ (B2.2). Paaiškina, kokia kolektyvinės maldos prasmė (B2.3). Analizuoja ir reflektuoja savo asmeninį požiūrį į D–ą ir savo santykį su malda (B2.4).

Kodėl žmonės meldžiasi. 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

Kada žmonės kreipiasi į D–ą? Kolektyvinės maldos prasmė.

Kodėl žmonės meldžiasi? 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Ar pasimeldus kas nors pasikeičia? Kodėl vyrai meldžiasi pirmame sinagogos aukšte, o moterys – antrame?

7–8 klasių koncentras Išvardina maldos D–ui pavyzdžius Toroje (B2.1). Geba įvardinti, kokiomis aplinkybėmis Toros istorijų veikėjai meldėsi D–ui (B2.2). Komentuoja, kuo skiriasi pokalbis su žmogumi nuo maldos (B2.3). Palygina judaizmo ir kitų religijų maldas (B2.4).

D–o ir žmogaus dialogas Senajame Testamente. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Kokie yra maldos pavyzdžiai Senajame Testamente? Kokiomis aplinkybėmis istorijų veikėjai meldėsi D–ui?

D–o ir žmogaus dialogas Senajame Testamente. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Kuo skiriasi pokalbis su žmogumi ir malda D–ui? Kuo skiriasi judaizmo ir kitų religijų maldos?

9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras Apibrėžia maldos esmę (B2.1). Įvardija maldos veiksmų ir formų prasmę (B2.2). Įvardija, kokius žmogaus poreikius išreiškia malda (B2.3). Paaiškina ir pagrindžia skirtumus tarp kavana ir šiuolaikinės meditacinės praktikos (B2.4).

Žmogaus pokalbis su Kūrėju. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Ką reiškia ir ko nereiškia maldos veiksmas? Kaip gyventi be maldų?

Žmogaus pokalbis su Kūrėju. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

Ar ir kokius mūsų poreikius išreiškia maldos? Ar turi prasmės maldos ir be chevrut ir kahilut? Kaip skiriasi kavana ir šiuolaikinės meditacinės praktikos?

III–IV gimnazijos klasių koncentras Nusako maldos socialinę, elgsenos ir psichologinę naudą, kritiškai palygina ją su nereliginėmis ar šiuolaikinio sinkretizmo technikomis (B2.1). Įvardija maldos kaip prasmingo ir sąmoningo veiksmo poveikius individui ir aplinkiniams (B2.2). Palygina ir interpretuoja religinio maldingumo bei modernios sinkretinio ir postreliginio dvasingumo ar askezės reiškinius. Savarankiškai pasirinkdamas adekvačią literatūrą kritiškai analizuoja duotus maldingumo pavyzdžius (B2.3). Atskiria ir kritiškai interpretuoja netradicinio religingumo ir nereliginių psichofizinių praktikų poveikį individui ir visuomenei (B2.4).

Žmogaus pokalbis su Kūrėju. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Ar maldos padeda šiuolaikiniame, moderniame, technologiniame gyvenime ir kiek? Ar skiriasi religijos praktikų ir netikinčiųjų solidarumas ir koks jis? Ar judaizmo religinės praktikos gali praturtinti ir būti naudojamos nežydų, netikinčiųjų gyvenime?

Žmogaus pokalbis su Kūrėju. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Kuo maldingumo praktika skiriasi nuo šiuolaikinės populiariosios psichologijos? Postreliginės visuomenės ir būdai būti religingiems arba etiškiems gyvenant jose.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras Palygindamas įvardija savo ir bendraklasių skirtumus ir panašumus (B3.1). Geba suprasti ir žino, kas yra pagarba skirtingam ir svetimam (B3.2). Išskiria bendraklasių gabumus, talentus ir pozityviai (pagiriančiai) juos pristato (B3.3). Paaiškina gyvenimo kaip etinio darbo (avodah) ir tako (derech) sąvokas (B.3.4).

Esame skirtingi. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

Kas atsitiktų, jeigu visi būtume vienodi (išoriniai ir vidiniai skirtumai)?. Kaip susidraugaučiau su kitokiu (tolerancija ir kitokio asmens priėmimas)? Ar yra kitas toks pat kaip aš (kiekvieno asmens unikalumas)?

Esame skirtingi. 1–2 klasių koncentras.

2 klasė

Kuo aš kaip asmuo ir mano artima aplinka esame ypatingi, o kuo panašūs į kitus (tarpusavio sąryšių ir priklausomybės daugiatautėje kultūroje su dauguma ir mažumomis supratimo, priėmimo ir puoselėjimo klausimas). Ar įmanoma nusipirkti talentą (talentai, gabumai). Kodėl ir kaip asmens gyvenimas yra asmeninis takas (Derech) ir darbas (Avoda)?

3–4 klasių koncentras Žino, kas yra 10 D–o įsakymai (B.3.1). Įvardija priežastis, kodėl žmonės laikosi 10 D–o įsakymų (B3.2). Paaiškina, kodėl sunku laikytis 10 D–o įsakymų (B3.3). Naudodamas įvairias komunikavimo priemones pristato, kaip kasdieniame gyvenime laikosi 10 D–o įsakymų (B3.4).

Dešimt D–o įsakymų. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Pagrindinės Dekalogo tiesos, paliepimai su pavaizdavimu, kas gerai ir kas blogai. Kaip paprasčiausiai galima taikyti Dekalogą kasdienybėje?

Dešimt D–o Įsakymų. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

Pilni Dešimt D–o Įsakymų tekstai, jų suskirstymas į dvi dalis – santykis su D–u ir santykis su kitais bei savimi? Kodėl sunku laikytis Dešimt D–o Įsakymų, kokie pagrindiniai sunkumai?

5–6 klasių koncentras Įvardija pagrindines didžiąsias pasaulio religijas (B3.1). Įvardija pagrindinių didžiųjų pasaulio religijų simboliką (B3.2). Analizuoja kodėl yra daug religijų (B3.3). Palygina ir pristato didžiųjų pasaulio religijų pagrindinius principus, panašumus ir skirtumus (B.3.4).

Didžiosios pasaulio religijos. 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

Didžiosios pasaulio religijos. (judaizmas, krikščionybė, islamas, budizmas, hinduizmas). Pagrindinė didžiųjų pasaulio religijų simbolika.

Didžiosios pasaulio religijos. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Kodėl yra tiek daug religijų (įgimtas D–o troškimas). Kuo tiki kitų religijų atstovai (pagrindiniai didžiųjų pasaulio religijų principai).

7–8 klasių koncentras Paaiškina, kuo skiriasi judėjų, krikščionių, musulmonų tikėjimai. Nurodo 3–5 kiekvieno tikėjimo bruožus (B3.1). Nagrinėja, kas yra tarpreliginis dialogas (B3.2). Palygina įvairias judaizmo mokyklas (B3.3). Analizuoja nesutarimo tarp religijų klausimą (B3.4).

Judaizmo religijos istorinis kontekstas. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Kodėl judaizmas tapo „rabinistinis” ir ką tai reiškia? Kuo skiriasi Hilelio ir Šamajaus požiūris į tapimą ir (ar) buvimą žydu?

Monoteizmo religijų santykis. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Judėjų, krikščionių ir musulmonų tikėjimų skirtumai (istorinės aplinkybės, chronologija, asmenybės, tikėjimo turinys ir praktika). Dėl ko kyla religiniai nesutarimai ir kas yra tarpreliginis dialogas?

9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras Apibrėžia pagrindines tarpreliginio dialogo sąvokas ir principus (B3.1). Paaiškina tarpreliginio dialogo raidos etapus (B3.2). Remdamasis aiškinamaisiais šaltiniais įvardija ir informatyviai komentuoja tarpreliginių susitikimų tikslus ir rezultatus (B3.3). Analizuoja ir pristato įvairiomis raiškos priemonėmis, įvairiais etiniais atžvilgiais idėjas apie skirtingų tautų, kultūrų, tradicijų, gyvensenų bendrystę ir konfliktų suvaldymą (B3.4).

Pasaulio taisymas: tarpreliginis dialogas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Kada ir kodėl kilo pirmieji nesutarimai dėl religijų? Kodėl šiais laikais žmonės priima, keičia arba atsisako savo religijos? Kaip kalbėtis ir bendrauti su skirtingų įsitikinimų, tikėjimo, nuostatų žmonėmis? Ką reikštų šiuolaikiniai Europos sąjungos lygių galimybių ir žmogaus teisių principai judaizmo tradicijų kontekste?

Pasaulio taisymas: tarpreliginis dialogas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

Kur gali susitikti skirtingų tikėjimų žmonės (taikus sugyvenimas, geri darbai, tarnavimas visuomenei ir žmonijos interesams). Kodėl ir kaip rabinai bendrauja su kitų religijų atstovais? Kaip įmanoma nuo priešpriešos, kovos, persekiojimo ateiti iki bendros maldos? Ką reiškia šiuolaikiniai, ES žmogaus teisių ir lygių galimybių principai tarpreliginio dialogo kontekste?

III–IV gimnazijos klasių koncentras Gerbdamas kitų žmonių religinius įsitikinimus dalyvauja tarpreliginiame dialoge mokyklos bendruomenėje (B3.1). Palygina ir sieja įvairių pasaulio religijų atstovų pozicijas Lietuvoje (B3.2). Aptaria ir palygina globalius ir lokalius religingumo bei postreligingumo reiškinius. Nusako judaizmo Lietuvoje istorijos ir pozicijų pagrindus už mokyklos bendruomenės ribų (B3.3). Visapusiškai įvertindamas religijų įvairovę empatiškai ir kritinio mąstymo pagalba inicijuoja ir plėtoja tarpreliginį ir (ar) religijos bei mokslo dialogą už mokyklos bendruomenės ribų (B3.4).

Pasaulio taisymas: tarpreliginis dialogas III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Kaip veiksmingiausia ir saugiausia bendradarbiauti skirtingų įsitikinimų, tikėjimų žmonėms Lietuvoje? Rabinistinio judaizmo vieta šiuolaikinėje Lietuvos kultūroje. ES žmogaus teisių ir lygių galimybių principų taikymo iššūkiai bei galimybės Lietuvos žydų gyvenime.

Pasaulio taisymas: tarpreliginis dialogas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Izraelio ir Lietuvos socialiniai antrepreneriai ir inovatoriai – kokie projektai padeda įveikti visuomenių gyvenimo sunkumus? Kaip įsivaizduotume geresnę Lietuvos ateities istoriją visoms Lietuvos tautoms? Kaip užtikrinti ES žmogaus teisių ir lygių galimybių principų įgyvendinimą įvairialypėje Lietuvos visuomenėje bei kuo čia gali pasitarnauti ar trukdyti judaizmas?

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras Žodžiu ar kitomis priemonėmis pristato D–o kaip Kūrėjo vaidmenį Pradžios knygos (Kūrimo) istorijoje (B1.1). Papasakoja, kas nutiko pirmajai žmonių porai ir apibūdina to įvykio bendrą reikšmę mums visiems (B1.2). Apmąsto ir įvardina D–o bendravimo su žmonėmis pagrindinius būdus (B1.3). Apibrėžia bendrą žmonių gyvenimo uždavinį pagal Torą (pasaulio pataisa) (B1.4).

Pasaulio sukūrimas. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

Kaip D–as sukūrė pasaulį? Kas buvo pirmieji žmonės? Kas nutiko pirmiesiems žmonėms rojuje?

Pasaulio sukūrimas. 1–2 klasių koncentras.

2 klasė

Ką D–as sukūrė per 6 dienas? Ką veikė 7-tą dieną?

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras Reflektuoja D–o balso klausymosi svarbą judaizme (B2.1). Išvardina 2–3 pagrindinius D–o bendravimo su žydais atvejus (B2.2). Apmąsto ir pristato pagrindinį būdą, kaip atsakyti į D–o kreipimąsi judaizme (tšuva) (B2.3). Apibūdina pagrindinius veiksmus per Jom Kipur ir suvokia jų reikšmę (B2.4).

D–as kalba su žmonėmis. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

Kas padeda Mozei išvaduoti žydus iš Egipto? Kas yra pranašai (neviim) ir jų pranašystės? Kas padeda Makabėjams laimėti prieš graikus?

D–as kalba su žmonėmis. 1–2 klasių koncentras.

2 klasė

Kodėl turiu atsiprašyti D–o ir žmonių per Jom Kipur šventę? Ką D–as kalbėjo žydams per Šavuot šventę? Kokios svarbiausios pranašystės ir kodėl pranašų laikai baigėsi?

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras Palygindamas įvardija savo ir bendraklasių skirtumus ir panašumus (B3.1). Geba suprasti ir žino, kas yra pagarba skirtingam ir svetimam (B3.2). Išskiria bendraklasių gabumus, talentus ir pozityviai (pagiriančiai) juos pristato (B3.3). Paaiškina gyvenimo kaip etinio darbo (avodah) ir tako (derech) sąvokas (B.3.4).

Esame skirtingi. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

Kas atsitiktų, jeigu visi būtume vienodi (išoriniai ir vidiniai skirtumai)?. Kaip susidraugaučiau su kitokiu (tolerancija ir kitokio asmens priėmimas)? Ar yra kitas toks pat kaip aš (kiekvieno asmens unikalumas)?

Esame skirtingi. 1–2 klasių koncentras.

2 klasė

Kuo aš kaip asmuo ir mano artima aplinka esame ypatingi, o kuo panašūs į kitus (tarpusavio sąryšių ir priklausomybės daugiatautėje kultūroje su dauguma ir mažumomis supratimo, priėmimo ir puoselėjimo klausimas). Ar įmanoma nusipirkti talentą (talentai, gabumai). Kodėl ir kaip asmens gyvenimas yra asmeninis takas (Derech) ir darbas (Avoda)?

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
3–4 klasių koncentras Nusako, kaip ir kokios gyvos būtybės buvo sukurtos (B1.1). Geba paaiškinti, kuo D–as skiriasi nuo žmonių (B1.2). Išskiria dieviškumo bruožus (B1.3). Naudodamas įvairias komunikavimo priemones pristatyto D–o sukurtą pasaulį (B1.4).

D–o vaidmuo. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Pasaulio sukūrimas – kaip ir kokios gyvos būtybės buvo sukurtos? Ką aš norėčiau sukurti ir ką kurčiau kitaip D–o vietoje? Koks aš būčiau D–as?

D–o vaidmuo. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

Kodėl judaizme negalima D–o vaizduoti ir tarti jo vardo? Kas man yra D–as ir kaip aš jį patiriu?

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
3–4 klasių koncentras Pasako Šabato maldas (B2.1). Nusako asmeninės ir bendruomeninės maldos skirtumus (B2.2). Nurodo, kas yra minjanas ir kokia jo paskirtis (B2.3). Pateikia argumentus, kodėl malda vienija.(B2.4).

Maldos paskirtis. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Kokių būna maldų (asmeninė malda (vienumoje) ir bendruomeninė malda (minjanas 10 žmonių)? Kuo ypatingos Šabato maldos?

Maldos paskirtis. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

Kokios būna asmeninės maldos? Kodėl žmonės meldžiasi ir ko jie gali prašyti D–o? Kas yra nusiteikimas melstis (kavana)?

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
3–4 klasių koncentras Žino, kas yra 10 D–o įsakymai (B.3.1). Įvardija priežastis, kodėl žmonės laikosi 10 D–o įsakymų (B3.2). Paaiškina, kodėl sunku laikytis 10 D–o įsakymų (B3.3). Naudodamas įvairias komunikavimo priemones pristato, kaip kasdieniame gyvenime laikosi 10 D–o įsakymų (B3.4).

Dešimt D–o įsakymų. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Pagrindinės Dekalogo tiesos, paliepimai su pavaizdavimu, kas gerai ir kas blogai. Kaip paprasčiausiai galima taikyti Dekalogą kasdienybėje?

Dešimt D–o Įsakymų. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

Pilni Dešimt D–o Įsakymų tekstai, jų suskirstymas į dvi dalis – santykis su D–u ir santykis su kitais bei savimi? Kodėl sunku laikytis Dešimt D–o Įsakymų, kokie pagrindiniai sunkumai?

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
5–6 klasių koncentras Nurodo, kuo ypatingas judaizmo D–as (B1.1). Paaiškina, kaip D–as save pristato (B1.2). Kelia klausimus ir diskutuoja klausimu „Ar D–as prisiima atsakomybę už savo tautą“ (B1.3). Paaiškina, koks šiuolaikinio mokslo ir netikinčių žmonių (ateistų, agnostikų) požiūris į D–ą ir religijas (B1.4).

D–as pristato save. 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

Koks yra judaizmo D–as? Kaip D–as pasirodo? Pranašų vaizduojamas D–as.

D–as pristato save. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Ar D–as prisiima atsakomybę už savo tautą? Kaip suprasti D–o valią? Koks šiuolaikinio mokslo ir netikinčių žmonių (ateistų, agnostikų) požiūris į D–ą ir religijas?

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
5–6 klasių koncentras Padedamas nurodo D–o trejybiškumą, išvardija Švenčiausios Trejybės asmenis (B2.1). Aiškinasi ir diskutuoja tema „Kada žmonės kreipiasi į D–ą“ (B2.2). Paaiškina, kokia kolektyvinės maldos prasmė (B2.3). Analizuoja ir reflektuoja savo asmeninį požiūrį į D–ą ir savo santykį su malda (B2.4).

Kodėl žmonės meldžiasi. 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

Kada žmonės kreipiasi į D–ą? Kolektyvinės maldos prasmė.

Kodėl žmonės meldžiasi? 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Ar pasimeldus kas nors pasikeičia? Kodėl vyrai meldžiasi pirmame sinagogos aukšte, o moterys – antrame?

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
5–6 klasių koncentras Įvardija pagrindines didžiąsias pasaulio religijas (B3.1). Įvardija pagrindinių didžiųjų pasaulio religijų simboliką (B3.2). Analizuoja kodėl yra daug religijų (B3.3). Palygina ir pristato didžiųjų pasaulio religijų pagrindinius principus, panašumus ir skirtumus (B.3.4).

Didžiosios pasaulio religijos. 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

Didžiosios pasaulio religijos. (judaizmas, krikščionybė, islamas, budizmas, hinduizmas). Pagrindinė didžiųjų pasaulio religijų simbolika.

Didžiosios pasaulio religijos. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Kodėl yra tiek daug religijų (įgimtas D–o troškimas). Kuo tiki kitų religijų atstovai (pagrindiniai didžiųjų pasaulio religijų principai).

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras Paprastomis kategorijomis apibūdina mirties sąvoką (B1.1). Kelia ir ieško atsakymų į pagrindinius mirties ir pomirtinio gyvenimo klausimus (B1.2). Diskutuoja pomirtinio gyvenimo klausimais ir sieja su asmeniniu gyvenimu (B1.3). Palygina pomirtinio gyvenimo suvokimą judaizme ir kitose religijose (B1.4).

D–o apsireiškimas. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Kaip Toros istorijose apsireiškia D–as? Ar lengva tikėti D–o apsireiškimu šiuolaikiniam žmogui?

D–o apsireiškimas. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Kas atsitinka, kai mirštame? Ar ir mūsų laukia gyvenimas po mirties?

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras Išvardina maldos D–ui pavyzdžius Toroje (B2.1). Geba įvardinti, kokiomis aplinkybėmis Toros istorijų veikėjai meldėsi D–ui (B2.2). Komentuoja, kuo skiriasi pokalbis su žmogumi nuo maldos (B2.3). Palygina judaizmo ir kitų religijų maldas (B2.4).

D–o ir žmogaus dialogas Senajame Testamente. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Kokie yra maldos pavyzdžiai Senajame Testamente? Kokiomis aplinkybėmis istorijų veikėjai meldėsi D–ui?

D–o ir žmogaus dialogas Senajame Testamente. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Kuo skiriasi pokalbis su žmogumi ir malda D–ui? Kuo skiriasi judaizmo ir kitų religijų maldos?

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras Paaiškina, kuo skiriasi judėjų, krikščionių, musulmonų tikėjimai. Nurodo 3–5 kiekvieno tikėjimo bruožus (B3.1). Nagrinėja, kas yra tarpreliginis dialogas (B3.2). Palygina įvairias judaizmo mokyklas (B3.3). Analizuoja nesutarimo tarp religijų klausimą (B3.4).

Judaizmo religijos istorinis kontekstas. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Kodėl judaizmas tapo „rabinistinis” ir ką tai reiškia? Kuo skiriasi Hilelio ir Šamajaus požiūris į tapimą ir (ar) buvimą žydu?

Monoteizmo religijų santykis. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Judėjų, krikščionių ir musulmonų tikėjimų skirtumai (istorinės aplinkybės, chronologija, asmenybės, tikėjimo turinys ir praktika). Dėl ko kyla religiniai nesutarimai ir kas yra tarpreliginis dialogas?

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras Išvardija Izraelio tautos išrinktumo esmines reikšmes (B1.1). Paaiškina klausymosi ir atsako (šema ir (ar) tšuva). sąvokas Toroje ir maldoje Šma Israel. Pateikia Toros tekstų nuorodas. Supratimą demonstruoja savo pavyzdžiais (B1.2). Paaiškina ir iliustruoja Toros naratyvais pagrindinius Kūrėjo santykio su kūrinija ir žmogumi atvejus ir būdus (B1.3). Kritiškai vertinai ir bendrais bruožais lygina informacijos apie D–o, žydų ir žmonijos santykius įvairovę žydų, kitų religijų, mokslinėse perspektyvose (B1.4).

D–as ir žmogus. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Ką reiškia Izraelio išrinktumas? Ar ir kaip D–as kalba su mumis? Pranašo Jonos istorija. Ar mums reikalingi šventumo potyriai ir ar jie įmanomi be santykio su D–u?

D–as ir žmogus. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

Jeigu D–as ateitų į tavo namus (Abraomo svečiai). Ar visi žmonės jaučia D–o artumą (Šechiną)? Agnostinio gyvenimo orientyrai.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras Apibrėžia maldos esmę (B2.1). Įvardija maldos veiksmų ir formų prasmę (B2.2). Įvardija, kokius žmogaus poreikius išreiškia malda (B2.3). Paaiškina ir pagrindžia skirtumus tarp kavana ir šiuolaikinės meditacinės praktikos (B2.4).

Žmogaus pokalbis su Kūrėju. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Ką reiškia ir ko nereiškia maldos veiksmas? Kaip gyventi be maldų?

Žmogaus pokalbis su Kūrėju. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

Ar ir kokius mūsų poreikius išreiškia maldos? Ar turi prasmės maldos ir be chevrut ir kahilut? Kaip skiriasi kavana ir šiuolaikinės meditacinės praktikos?

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras Apibrėžia pagrindines tarpreliginio dialogo sąvokas ir principus (B3.1). Paaiškina tarpreliginio dialogo raidos etapus (B3.2). Remdamasis aiškinamaisiais šaltiniais įvardija ir informatyviai komentuoja tarpreliginių susitikimų tikslus ir rezultatus (B3.3). Analizuoja ir pristato įvairiomis raiškos priemonėmis, įvairiais etiniais atžvilgiais idėjas apie skirtingų tautų, kultūrų, tradicijų, gyvensenų bendrystę ir konfliktų suvaldymą (B3.4).

Pasaulio taisymas: tarpreliginis dialogas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Kada ir kodėl kilo pirmieji nesutarimai dėl religijų? Kodėl šiais laikais žmonės priima, keičia arba atsisako savo religijos? Kaip kalbėtis ir bendrauti su skirtingų įsitikinimų, tikėjimo, nuostatų žmonėmis? Ką reikštų šiuolaikiniai Europos sąjungos lygių galimybių ir žmogaus teisių principai judaizmo tradicijų kontekste?

Pasaulio taisymas: tarpreliginis dialogas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

Kur gali susitikti skirtingų tikėjimų žmonės (taikus sugyvenimas, geri darbai, tarnavimas visuomenei ir žmonijos interesams). Kodėl ir kaip rabinai bendrauja su kitų religijų atstovais? Kaip įmanoma nuo priešpriešos, kovos, persekiojimo ateiti iki bendros maldos? Ką reiškia šiuolaikiniai, ES žmogaus teisių ir lygių galimybių principai tarpreliginio dialogo kontekste?

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras Kritiškai analizuoja pasirinkimo tapti žydu ir praktikuoti judaizmą motyvus ir palygina juos su judaizmo atsisakymo ir ateistinės gyvensenos motyvais (B1.1). Analizuoja kasdienės maldos Amida ir (ar) Šmonė Esrė dalių simbolizmą ir interpretavimo būdus asmens gyvenimui (B1.2). Palygina ir interpretuoja religinius ir mokslinius D–o apsireiškimų bei religingumo reiškinius istorinėje perspektyvoje. Panaudodamas šiuolaikinę mokslinę literatūrą analizuoja ir interpretuoja pateiktus Kabalos literatūros tekstus istorinėje perspektyvoje (B1.3). Savarankiškai ir empatiškai demonstruoja tikkun ha-olam (žmonių veiklos ir santykių pataisymo) iniciatyvas savo bendruomenėje (B1.4).

D–as ir žmogus. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Lech Lecha ir Toldot dalių etinės pamokos (Abraomo moralinė ūgtis). D–o artumos (Šechinos) samprata Tanache ir jos reikšmė šiandien.

D–as ir žmogus. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Pasitikėjimas kitais kaip kitų priėmimas ir altruistinis bendradarbiavimas (Juozapo istorija). Kaip keičiasi santykis su D–u šiandienos visuomenėse ir kokios monoteizmo perspektyvos įžvelgiamoje ateityje?

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras Nusako maldos socialinę, elgsenos ir psichologinę naudą, kritiškai palygina ją su nereliginėmis ar šiuolaikinio sinkretizmo technikomis (B2.1). Įvardija maldos kaip prasmingo ir sąmoningo veiksmo poveikius individui ir aplinkiniams (B2.2). Palygina ir interpretuoja religinio maldingumo bei modernios sinkretinio ir postreliginio dvasingumo ar askezės reiškinius. Savarankiškai pasirinkdamas adekvačią literatūrą kritiškai analizuoja duotus maldingumo pavyzdžius (B2.3). Atskiria ir kritiškai interpretuoja netradicinio religingumo ir nereliginių psichofizinių praktikų poveikį individui ir visuomenei (B2.4).

Žmogaus pokalbis su Kūrėju. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Ar maldos padeda šiuolaikiniame, moderniame, technologiniame gyvenime ir kiek? Ar skiriasi religijos praktikų ir netikinčiųjų solidarumas ir koks jis? Ar judaizmo religinės praktikos gali praturtinti ir būti naudojamos nežydų, netikinčiųjų gyvenime?

Žmogaus pokalbis su Kūrėju. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Kuo maldingumo praktika skiriasi nuo šiuolaikinės populiariosios psichologijos? Postreliginės visuomenės ir būdai būti religingiems arba etiškiems gyvenant jose.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras Gerbdamas kitų žmonių religinius įsitikinimus dalyvauja tarpreliginiame dialoge mokyklos bendruomenėje (B3.1). Palygina ir sieja įvairių pasaulio religijų atstovų pozicijas Lietuvoje (B3.2). Aptaria ir palygina globalius ir lokalius religingumo bei postreligingumo reiškinius. Nusako judaizmo Lietuvoje istorijos ir pozicijų pagrindus už mokyklos bendruomenės ribų (B3.3). Visapusiškai įvertindamas religijų įvairovę empatiškai ir kritinio mąstymo pagalba inicijuoja ir plėtoja tarpreliginį ir (ar) religijos bei mokslo dialogą už mokyklos bendruomenės ribų (B3.4).

Pasaulio taisymas: tarpreliginis dialogas III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Kaip veiksmingiausia ir saugiausia bendradarbiauti skirtingų įsitikinimų, tikėjimų žmonėms Lietuvoje? Rabinistinio judaizmo vieta šiuolaikinėje Lietuvos kultūroje. ES žmogaus teisių ir lygių galimybių principų taikymo iššūkiai bei galimybės Lietuvos žydų gyvenime.

Pasaulio taisymas: tarpreliginis dialogas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Izraelio ir Lietuvos socialiniai antrepreneriai ir inovatoriai – kokie projektai padeda įveikti visuomenių gyvenimo sunkumus? Kaip įsivaizduotume geresnę Lietuvos ateities istoriją visoms Lietuvos tautoms? Kaip užtikrinti ES žmogaus teisių ir lygių galimybių principų įgyvendinimą įvairialypėje Lietuvos visuomenėje bei kuo čia gali pasitarnauti ar trukdyti judaizmas?

Mokiniai randa tikėjimo sąsajų su asmenine patirtimi bei bendruomenės gyvenimu per tradicijas. Pažįsta švenčių istorinį kontekstą, istorinių įvykių ryšį su judėjų tradicijomis, jų įprasminimu kasdieniame gyvenime. Šios pasiekimų srities pasiekimai: C1–C3.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras Paaiškina, kas yra žydų kalendorius, kelinti dabar metai pagal žydų kalendorių (C1.1). Palygina, kuo judėjų kalendorius skiriasi nuo Grigaliaus kalendoriaus (C1.2). Įvardija pagrindines žydų kalendoriaus šventes (C1.3). Meldžiasi pagrindinių švenčių maldomis (C1.4).

Žydų kalendoriaus sandara. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

Kada žydų kalendorinių metų pradžia? Kaip žydai ruošiasi Naujiems metams?

Žydų kalendoriaus sandara. 1–2 klasių koncentras.

2 klasė

Kuo žydų kalendorius skiriasi nuo Grigaliaus? Kokie žydų kalendoriaus mėnesiai?

3–4 klasių koncentras Užrašo datą pagal judėjų kalendorių (C1.1). Paaiškina, kuo skiriasi monoteistinės ir politeistinės religijos (C1.2). Palygina judėjų, krikščionių, musulmonų metų skaičiavimo pradžią (C1.3). Paaiškina judėjų, krikščionių, musulmonų kalendoriaus sandaros panašumus ir skirtumus (C1.4).

Judėjų kalendorius. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Kokiu metų laiku švenčiama Roš Hašana, Chanuka, Pesach? Kaip rašoma data pagal judėjų kalendorių?

Judėjų kalendorius. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

Kodėl žydai švenčia šventes tam tikru metų laiku? Kodėl Jom Kipur laikoma svarbiausia metų švente? Nuo kokių įvykių skaičiuojami metai pagal judėjų, Grigaliaus ir musulmonų kalendorius?

5–6 klasių koncentras Paaiškina judėjų kalendoriaus ypatumus (C1.1). Apibūdina rudens ir pavasario šventes (C1.2). Apibūdina rudens ir pavasario šventes, jų sąsajas su kalendoriumi (C1.3). Palygina ir pristato judėjų kalendoriaus sandaros ypatumus, skirtumus nuo Grigaliaus kalendoriaus (C1.4).

Metų ciklas. 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

Judėjų kalendoriaus ypatumai ir struktūra.Rudens šventės ir jų sąsajos su kalendoriumi (Roš Hašana, Jom Kipur, Sukot, Simchat Tora).

Metų ciklas. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Kokie judėjų kalendoriaus ypatumai ir struktūra? Pavasario šventės ir jų sąsajos su kalendoriumi (Purim, Pesach, Šavuot).

7–8 klasių koncentras Išvardina apeigas, susijusias su pilnametyste, su malda sinagogoje (C1.1). Paaiškina apeigų, susijusių su pilnametyste, su malda sinagogoje prasmę (C1.2). Analizuoja ir paaiškina, žydiškų vardų suteikimo reikšmes ir prasmes (C1.3). Pristato savo vardą, jo atsiradimo istoriją (C1.4).

Priedermių vaidmuo. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Kokia yra priedermių (micvot) klasifikacija? Kaip priedermės lemia žmonių santykius? Ar Toros mokymasis yra didžiausia žydų tautos vertybė?

Priedermių vaidmuo. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Kas yra Bar ir bat micva (amžius, reikšmė, ceremonija)? Kas yra talit, tfilin (jų reikšmės, atsiradimo istorijos). Žydiški vardai (vardo jėga, jo įtaka žmogaus gyvenimui, vardo sąsajos su žydų tautos istorija).

9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras Nusako žydiškų, judaizmo tapatumų geografinę ir istorinę įvairovę istorijoje (C1.1). Apibūdina skirtingus geografinius bei istorinius švenčių ir tradicijų bei ritualų kontekstus (C1.2). Paaiškina tradicijų panašumus ir skirtumus Galuto (Išblaškymo) eigoje (C1.3). Analizuoja tradicijų ir švenčių reikšmę asmenų bei bendruomenių tapatumui (C1.4).

Žydų kalendoriaus išmanymas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Kokia žydų kalendoriaus struktūra, priesakas pašventinti mėnesį, pranešimas apie mėnesio pradžią, kas gali apie ją pranešti? Kokios simbolinės mėnesių reikšmės?

Žydų kalendoriaus išmanymas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

Koks Saulės ir Mėnulio kalendorių suderinimas, šiuolaikinis kalendorius – 19 metų ciklas? Pilni ir nepilni mėnesiai. Kas yra Roš Chodeš – mėnesio pradžia? Maldos ir apeigos sinagogoje per Roš Chodeš.

III–IV gimnazijos klasių koncentras Svarsto ir vertina Galuto bei Izraelio valstybės poveikį dabartinei žydų tapatybių įvairovei (C1.1). Apibūdina ir kritiškai interpretuoja skirtingus šiuolaikinius švenčių, tradicijų bei ritualų kontekstus (C1.2). Inicijuoja, struktūruoja ir interpretuoja judėjų švenčių veiklas mokyklos bendruomenėje. Paaiškina šiuolaikinio Izraelio švenčių kultūrą ir jos įtaką Lietuvos žydų bendruomenei (C1.3). Kritiškai palygina ir interpretuoja šiuolaikinių žydų bendruomenių tapatybių skirtumus (C1.4).

Žydų kalendoriaus išmanymas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Šiuolaikinių kultūrinių ir pilietinių švenčių Lietuvoje ir žydų kalendorinių švenčių skirtumai bei panašumai . Izraelio pilietinės ir religinės šventės bei jų praktika šiandien. Žydų kalendorinės šventės Europos istorijos kontekste ir dabartinėje ES.

Žydų kalendoriaus išmanymas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Ar reikėtų (ir kokių) naujų švenčių Lietuvoje, kaip judaizmo tradicija galėtų būti labiau integruota į Lietuvos švenčių kalendorių? Judaizmo kalendorinių švenčių palikimas Europos istorijoje ir dabartyje.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras Išvardina, kokiomis kalbomis kalba pasaulio žydai (C2.1). Atpažįsta, kokiomis kalbomis kalba ir meldžiasi žydai Lietuvoje (C2.2). Išvardina pagrindines su šventėmis susijusias dainas, patiekalus (C2.3). Nusako įvairovę (C2.4).

Žydų tautos kalbos. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

Kokiomis kalbomis kalba žydai pasaulyje (hebrajų k., jidiš k., ladino k.); Kokiomis kalbomis kalba žydai Lietuvoje (hebrajų k., jidiš k.)?

Žydų tautos kalbos. 1–2 klasių koncentras.

2 klasė

Kokia kalba žydai meldžiasi? Iš kur kilo hebrajų kalba? Kuo svarbi aramėjų kalba?

3–4 klasių koncentras Įvardina, kas yra micva (C2.1). Paaiškina, ar visi žmonės privalo vykdyti micvot (C2.2). Paaiškina, kas yra gematrija ir kaip ja naudotis (C2.3). Paaiškina judaizme naudojamus terminus ir jų prasmę (C2.4).

Rašmenys. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Kas yra gematrija? Kokią prasmę turi šventėse naudojami terminai (roš, amen, baruch, šalom, sela)?

D–o priesakai. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

Kodėl D–as liepė švęsti Šabatą? Kas yra micva ir kiek jų yra? Kodėl ir kaip reikia vykdyti micvot (priesakus)?

5–6 klasių koncentras Nurodo esminius rudens ir pavasario švenčių istorinio konteksto faktus (C2.1). Paaiškina rudens ir pavasario švenčių istorinį kontekstą (C2.2). Apibūdina svarbiausius švenčių įvykius, turėjusius įtakos tolimesnei judėjų istorijai (C2.3). Palygina ir kūrybiškai pristato švenčių istorinius kontekstus (C2.4).

Švenčių istorinis kontekstas. 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

Koks rudens švenčių kontekstas (Kainas ir Abelis, Pasaulinis tvanas, Babelio bokštas, Abraomas, Izaokas, Jokūbas, 12 Jokūbo sūnų, Juozapas ir Jokūbo namai).

Švenčių istorinis kontekstas. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Pavasario švenčių istorinis kontekstas (žydai Egipte – nuo laisvės prie vergovės, išėjimas iš Egipto (Pesach šventės tradicijos, Omerio skaičiavimas, Toros dovanojimas, Šavuot, pagonybė ir monoteizmas)).

7–8 klasių koncentras Apibūdina, kas yra sinagoga (C2.1). Nagrinėja sinagogos atsiradimo istoriją (C2.2). Nagrinėja sinagogos sandarą, joje dirbančius žmones ir jų pareigas (C2.3). Analizuoja ir paaiškina kasdienę religinę praktiką (košerinis maistas, rankų plovimas, mezuza, Šabato ir švenčių žvakių degimas, drabužiai) (C2.4).

Judaizmas ir kasdienybė. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Kokia yra kasdienė religinė praktika (košerinis maistas, rankų plovimas, mezuza, Šabato ir švenčių žvakių degimas, drabužiai).

Judaizmas ir kasdienybė. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Kokia sinagogos atsiradimo istorija (sinagogos sandara, žmonės, dirbantys sinagogoje, sinagoga – žydų bendruomenės centras, sinagogos šventumas).

9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras Paaiškina, kaip skirtingai judėjų tapatybė gali būti reiškiama asmens, šeimos ir bendruomenės lygmenimis (C2.1). Analizuoja istorinius ir modernius asmens, šeimos ir bendruomenės sąveikos konfliktus (C2.2). Paaiškina veiksmingiausius modernių asmens, šeimos ir bendruomenės konfliktų sprendimų būdus (C2.3). Apibūdina asmens atsakomybę už bendruomenės tvermę. Atlieka tiriamąjį darbą apie vietos bendruomenę (C2.4).

Minėjimai šiandien. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Ką reiškia Jeruzalės diena (Jeruzalės reikšmė žydų gyvenime, kaip Dovydas užkariavo Jeruzalę, Jeruzalės paminėjimas Toroje)? Koks žydų tautos ryšys su savo šalimi (ryšys tarp priedermių vykdymo ir gyvenimo Izraelyje, žydų tautos grįžimas į Izraelį, Izraelio valstybė šiuolaikiniame pasaulyje)?

Minėjimai šiandien. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

Ką reiškia Holokausto minėjimo diena (jos maldos ir tradicijos, ryšys su šventyklos sugriovimu). Ką reiškia Izraelio nepriklausomybės diena (Izraelis – pasaulinis žydų centras; tradicijos, susijusios su Izraeliu, Izraelio nepriklausomybės minėjimas)? Ką reiškia Žuvusių Izraelio karių paminėjimo diena?

III–IV gimnazijos klasių koncentras Kritiškai analizuoja ir lygina etninių, tarpetninių ir pilietinių arba kultūrinių tapatybių perspektyvas (C2.1). Kritiškai analizuoja tarpetninių ir tarpkultūrinių istorinių bei dabartinių konfliktų priežastis, aplinkybes bei pasekmes (C2.2). Paaiškina švenčių raidos ir formų įvairovę istoriniame kontekste. Nusako ir paaiškina Toros ir Talmudo siūlomus tarpetninių, pilietinių ir tarpkultūrinių konfliktų reguliavimo būdus (C2.3). Apibūdina asmens atsakomybę už taikią ir solidarią visuomenės raidą. Atlieka tiriamąjį darbą apie konfliktus ir jų sprendimus visuomenėje (C2.4).

Minėjimai šiandieną. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Kaip galime kitiems paaiškinti Holokausto minėjimo dienos reikšmę (Holokausto istorijos reikšmė dabarties Lietuvos visuomenei). Kaip minėti Izraelio nepriklausomybės dieną Lietuvoje, kuo litvakų bendruomenė prisidėjo prie Izraelio sukūrimo? Kaip minėti Žuvusių Izraelio karių paminėjimo dieną Lietuvoje ir kuo ji panaši, persipina su Lietuvos pilietinėmis šventėmis?

Minėjimai šiandieną. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Kaip minėti gausias Šoa atminties progas Lietuvoje, kad tai didintų visuomenės etinę atsakomybę ir jautrumą? Kokią Izraelio pilietinių ir religinių švenčių patirtį galėtų perimti Lietuva?

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras Nusako, kada ir kaip švenčiami žydų Naujieji metai (C3.1). Išvardina žydų švenčių pavadinimus ir kokiu metų laiku jos švenčiamos (C3.2). Paaiškina švenčių ryšį su metų laikais (C3.3). Kūrybiškai pristato pagrindines šventes ir su jomis susijusius ritualus (C3.4).

Žydų šventės. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

Kokios apeigos yra vykdomos per Roš Hašana, Chanuka, Pesach šventes? Kokias maldas sako per pagrindines šventes?

Žydų šventės. 1–2 klasių koncentras.

2 klasė

Kokia apeigų, vykdomų per Roš Hašana, Chanuką, Pesach prasmė? Kuo Šabatas skiriasi nuo kitų švenčių (yamim tovim)? Kaip aš namie švenčiu šventes?

3–4 klasių koncentras Žino, kokios apeigos vykdomos per pagrindines žydų šventes (C3.1). Skiria Šabatą (apeigas, maldas) nuo kitų švenčių (C3.2). Paaiškina per šventes vykdomų apeigų prasmę (C3.3). Kūrybiškai naudodamas įvairias komunikavimo priemones pristato, kaip namie švenčia pagrindines šventes (C3.4).

Šventės ir jų tradicijos. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Kokius patiekalus valgome per pagrindines žydų šventes? Kas turi būti padengta ant stalo per pagrindines žydų šventes?

Šventės ir jų tradicijos. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

Žydų švenčių žaidimai ir jų istorinė kilmė. Kuo panašios ir kuo skiriasi Pesach ir Velykos? Kuo panašūs ir kuo skiriasi Jom Kipur ir krikščioniškos atlaidų šventės?

5–6 klasių koncentras Išvardina rudens ir pavasario švenčių šventimo simbolius ir ženklus (C3.1). Paaiškina švenčių ryšį su Adomo ir Ievos sukūrimu (C3.2). Atpažįsta ir geba diskutuoti laisvės tema šventėse (C3.3). Kūrybiškai perteikia laisvės temą (C3.4).

Švenčių prasmės ir šventimas. 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

Kokios rudens švenčių prasmės? Jų sąsajos su Pasaulio sukūrimu (Adomas ir Ieva).

Švenčių prasmės ir šventimas. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Kokios pavasario švenčių prasmės? Sąsajos su laisvės tema (nuo vergovės prie laisvės).

7–8 klasių koncentras Aptaria ir pristato žydams švenčiausios vietos Jeruzalėje istoriją (C3.1). Analizuoja žydams švenčiausios vietos Jeruzalėje reikšmę žydų tautai (C3.2). Analizuoja ir sieja švenčių, susijusių su šventyklomis ir jų sugriovimu, istoriją (C3.3). Analizuoja ir sieja, kokią reikšmę šventyklos liekanos turi žydams šiandieną (C3.4).

Šventės pagal Torą. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Kokia Jeruzalės šventyklos istorija? (šventykla – žydų dvasinis centras, šventykla ir žydų metų gyvenimo ciklas, pirmoji ir antroji šventykla, šventyklos sugriovimas ir atstatymas, prisiminimas apie sugriautą šventyklą (9 Avo). Kokia Chanukos istorija (šventės istorija, helenizavimas, Chanukos tradicijos, tradicinė Chanukos virtuvė, moters vaidmuo žydų tradicijoje (Chana ir jos sūnūs).

Šventės pagal Torą. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Kokia Tu bi Švat istorija (žydų tauta ir Erec Israel, septynios augalų rūšys, medžių naujieji metai, šventės tradicijos, Tu bi švat šventė šiuolaikiniame Izraelyje). Kokia Purim istorija (žydų bendruomenė Persijoje, žydų tautos gyvenimas diasporoje, stebuklai žydų tautos istorijoje, Purim vakar ir šiandien).

9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras Analizuoja svarbiausius žydų kultūrines ir (ar) religines bendruomenes formuojančius bei išlaikančius principus (C3.1). Paaiškina, kaip svarbiausi kultūriniai ir (ar) religiniai bendruomeniškumo principai įgalina ir praturtina asmens gyvenimą šiais laikais (C3.2). Nusako svarbiausius iššūkius ir kliūtis asmens konstruktyviems ir empatiškiems santykiams su šeima ir bendruomene (C3.3). Analizuoja, kaip asmens charakterio savybių (middot) sisteminga plėtra prisideda prie bendruomenės tvermės ir solidarumo (C3.4).

Įvairių kultūrų švenčių tradicijos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Kokios aškenazių švenčių tradicijos (Lietuva, Lenkija, Rusija, Baltarusija, Ukraina, Vokietija). Kokios sefardų švenčių tradicijos (Ispanija, Prancūzija, Šiaurės Afrika)? Kokie skirtumai tarp tradicinių žydų ir karaimų švenčių, ką Lietuvos karaimų bendruomenė švenčia šiais laikais?

Įvairių kultūrų švenčių tradicijos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

Kokie litvakų ir lietuvių tradicijų panašumai ir skirtumai (maistas, drabužiai, šventės). Ką žydų ir lietuvių kultūros perėmė viena iš kitos? Koks litvakų kultūros santykis su kitomis regiono etninėmis kultūromis?

III–IV gimnazijos klasių koncentras Kritiškai analizuoja konkrečias žydų kultūrines ir (ar) religines bendruomenes formuojančius bei išlaikančius veiksnius (C3.1). Interpretuoja, kaip ir kurie svarbiausi kultūriniai ir (ar) religiniai bendruomeniškumo principai įgalina mokyklos ir Lietuvos žydų bendruomenę stiprinimą (C3.2). Savarankiškai demonstruoja iniciatyvas plėtoti savo ir bendramokslių konstruktyvius bei empatiškus santykius su šeimomis ir mokyklos bendruomene. Paaiškina bendrą švenčių simbolizmą ir prasmes išorinėms mokyklai bendrijoms arba asmenims (C3.3). Savarankiškai gina ir įgyvendina tikkun ha-olam vertybes platesnėje gyvenamosios vietos ar miesto bendruomenėje. Inicijuoja arba dalyvauja socialinės ir gamtos aplinkos gerinimo projektuose (C3.4).

Įvairių kultūrų švenčių tradicijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Kokios mažesnių Lietuvos etnosų – karaimų, totorių, lenkų, baltarusių – švenčių tradicijos (maistas, drabužiai, apeigos). Kuo litvakų kultūra skiriasi ir kaip susijusi su karaimų bendruomenės kultūra Lietuvoje?

Įvairių kultūrų švenčių tradicijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

W. James’o ir R. Otto aiškinimai, dėl ko bet kuri visuomenė turi šventumo bei ritualų praktikas? Koks galėtų būti multikultūrinės Lietuvos švenčių kalendorius?

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras Paaiškina, kas yra žydų kalendorius, kelinti dabar metai pagal žydų kalendorių (C1.1). Palygina, kuo judėjų kalendorius skiriasi nuo Grigaliaus kalendoriaus (C1.2). Įvardija pagrindines žydų kalendoriaus šventes (C1.3). Meldžiasi pagrindinių švenčių maldomis (C1.4).

Žydų kalendoriaus sandara. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

Kada žydų kalendorinių metų pradžia? Kaip žydai ruošiasi Naujiems metams?

Žydų kalendoriaus sandara. 1–2 klasių koncentras.

2 klasė

Kuo žydų kalendorius skiriasi nuo Grigaliaus? Kokie žydų kalendoriaus mėnesiai?

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras Išvardina, kokiomis kalbomis kalba pasaulio žydai (C2.1). Atpažįsta, kokiomis kalbomis kalba ir meldžiasi žydai Lietuvoje (C2.2). Išvardina pagrindines su šventėmis susijusias dainas, patiekalus (C2.3). Nusako įvairovę (C2.4).

Žydų tautos kalbos. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

Kokiomis kalbomis kalba žydai pasaulyje (hebrajų k., jidiš k., ladino k.); Kokiomis kalbomis kalba žydai Lietuvoje (hebrajų k., jidiš k.)?

Žydų tautos kalbos. 1–2 klasių koncentras.

2 klasė

Kokia kalba žydai meldžiasi? Iš kur kilo hebrajų kalba? Kuo svarbi aramėjų kalba?

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras Nusako, kada ir kaip švenčiami žydų Naujieji metai (C3.1). Išvardina žydų švenčių pavadinimus ir kokiu metų laiku jos švenčiamos (C3.2). Paaiškina švenčių ryšį su metų laikais (C3.3). Kūrybiškai pristato pagrindines šventes ir su jomis susijusius ritualus (C3.4).

Žydų šventės. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

Kokios apeigos yra vykdomos per Roš Hašana, Chanuka, Pesach šventes? Kokias maldas sako per pagrindines šventes?

Žydų šventės. 1–2 klasių koncentras.

2 klasė

Kokia apeigų, vykdomų per Roš Hašana, Chanuką, Pesach prasmė? Kuo Šabatas skiriasi nuo kitų švenčių (yamim tovim)? Kaip aš namie švenčiu šventes?

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
3–4 klasių koncentras Užrašo datą pagal judėjų kalendorių (C1.1). Paaiškina, kuo skiriasi monoteistinės ir politeistinės religijos (C1.2). Palygina judėjų, krikščionių, musulmonų metų skaičiavimo pradžią (C1.3). Paaiškina judėjų, krikščionių, musulmonų kalendoriaus sandaros panašumus ir skirtumus (C1.4).

Judėjų kalendorius. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Kokiu metų laiku švenčiama Roš Hašana, Chanuka, Pesach? Kaip rašoma data pagal judėjų kalendorių?

Judėjų kalendorius. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

Kodėl žydai švenčia šventes tam tikru metų laiku? Kodėl Jom Kipur laikoma svarbiausia metų švente? Nuo kokių įvykių skaičiuojami metai pagal judėjų, Grigaliaus ir musulmonų kalendorius?

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
3–4 klasių koncentras Įvardina, kas yra micva (C2.1). Paaiškina, ar visi žmonės privalo vykdyti micvot (C2.2). Paaiškina, kas yra gematrija ir kaip ja naudotis (C2.3). Paaiškina judaizme naudojamus terminus ir jų prasmę (C2.4).

Rašmenys. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Kas yra gematrija? Kokią prasmę turi šventėse naudojami terminai (roš, amen, baruch, šalom, sela)?

D–o priesakai. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

Kodėl D–as liepė švęsti Šabatą? Kas yra micva ir kiek jų yra? Kodėl ir kaip reikia vykdyti micvot (priesakus)?

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
3–4 klasių koncentras Žino, kokios apeigos vykdomos per pagrindines žydų šventes (C3.1). Skiria Šabatą (apeigas, maldas) nuo kitų švenčių (C3.2). Paaiškina per šventes vykdomų apeigų prasmę (C3.3). Kūrybiškai naudodamas įvairias komunikavimo priemones pristato, kaip namie švenčia pagrindines šventes (C3.4).

Šventės ir jų tradicijos. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Kokius patiekalus valgome per pagrindines žydų šventes? Kas turi būti padengta ant stalo per pagrindines žydų šventes?

Šventės ir jų tradicijos. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

Žydų švenčių žaidimai ir jų istorinė kilmė. Kuo panašios ir kuo skiriasi Pesach ir Velykos? Kuo panašūs ir kuo skiriasi Jom Kipur ir krikščioniškos atlaidų šventės?

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
5–6 klasių koncentras Paaiškina judėjų kalendoriaus ypatumus (C1.1). Apibūdina rudens ir pavasario šventes (C1.2). Apibūdina rudens ir pavasario šventes, jų sąsajas su kalendoriumi (C1.3). Palygina ir pristato judėjų kalendoriaus sandaros ypatumus, skirtumus nuo Grigaliaus kalendoriaus (C1.4).

Metų ciklas. 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

Judėjų kalendoriaus ypatumai ir struktūra.Rudens šventės ir jų sąsajos su kalendoriumi (Roš Hašana, Jom Kipur, Sukot, Simchat Tora).

Metų ciklas. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Kokie judėjų kalendoriaus ypatumai ir struktūra? Pavasario šventės ir jų sąsajos su kalendoriumi (Purim, Pesach, Šavuot).

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
5–6 klasių koncentras Nurodo esminius rudens ir pavasario švenčių istorinio konteksto faktus (C2.1). Paaiškina rudens ir pavasario švenčių istorinį kontekstą (C2.2). Apibūdina svarbiausius švenčių įvykius, turėjusius įtakos tolimesnei judėjų istorijai (C2.3). Palygina ir kūrybiškai pristato švenčių istorinius kontekstus (C2.4).

Švenčių istorinis kontekstas. 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

Koks rudens švenčių kontekstas (Kainas ir Abelis, Pasaulinis tvanas, Babelio bokštas, Abraomas, Izaokas, Jokūbas, 12 Jokūbo sūnų, Juozapas ir Jokūbo namai).

Švenčių istorinis kontekstas. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Pavasario švenčių istorinis kontekstas (žydai Egipte – nuo laisvės prie vergovės, išėjimas iš Egipto (Pesach šventės tradicijos, Omerio skaičiavimas, Toros dovanojimas, Šavuot, pagonybė ir monoteizmas)).

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
5–6 klasių koncentras Išvardina rudens ir pavasario švenčių šventimo simbolius ir ženklus (C3.1). Paaiškina švenčių ryšį su Adomo ir Ievos sukūrimu (C3.2). Atpažįsta ir geba diskutuoti laisvės tema šventėse (C3.3). Kūrybiškai perteikia laisvės temą (C3.4).

Švenčių prasmės ir šventimas. 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

Kokios rudens švenčių prasmės? Jų sąsajos su Pasaulio sukūrimu (Adomas ir Ieva).

Švenčių prasmės ir šventimas. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Kokios pavasario švenčių prasmės? Sąsajos su laisvės tema (nuo vergovės prie laisvės).

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras Išvardina apeigas, susijusias su pilnametyste, su malda sinagogoje (C1.1). Paaiškina apeigų, susijusių su pilnametyste, su malda sinagogoje prasmę (C1.2). Analizuoja ir paaiškina, žydiškų vardų suteikimo reikšmes ir prasmes (C1.3). Pristato savo vardą, jo atsiradimo istoriją (C1.4).

Priedermių vaidmuo. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Kokia yra priedermių (micvot) klasifikacija? Kaip priedermės lemia žmonių santykius? Ar Toros mokymasis yra didžiausia žydų tautos vertybė?

Priedermių vaidmuo. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Kas yra Bar ir bat micva (amžius, reikšmė, ceremonija)? Kas yra talit, tfilin (jų reikšmės, atsiradimo istorijos). Žydiški vardai (vardo jėga, jo įtaka žmogaus gyvenimui, vardo sąsajos su žydų tautos istorija).

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras Apibūdina, kas yra sinagoga (C2.1). Nagrinėja sinagogos atsiradimo istoriją (C2.2). Nagrinėja sinagogos sandarą, joje dirbančius žmones ir jų pareigas (C2.3). Analizuoja ir paaiškina kasdienę religinę praktiką (košerinis maistas, rankų plovimas, mezuza, Šabato ir švenčių žvakių degimas, drabužiai) (C2.4).

Judaizmas ir kasdienybė. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Kokia yra kasdienė religinė praktika (košerinis maistas, rankų plovimas, mezuza, Šabato ir švenčių žvakių degimas, drabužiai).

Judaizmas ir kasdienybė. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Kokia sinagogos atsiradimo istorija (sinagogos sandara, žmonės, dirbantys sinagogoje, sinagoga – žydų bendruomenės centras, sinagogos šventumas).

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras Aptaria ir pristato žydams švenčiausios vietos Jeruzalėje istoriją (C3.1). Analizuoja žydams švenčiausios vietos Jeruzalėje reikšmę žydų tautai (C3.2). Analizuoja ir sieja švenčių, susijusių su šventyklomis ir jų sugriovimu, istoriją (C3.3). Analizuoja ir sieja, kokią reikšmę šventyklos liekanos turi žydams šiandieną (C3.4).

Šventės pagal Torą. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Kokia Jeruzalės šventyklos istorija? (šventykla – žydų dvasinis centras, šventykla ir žydų metų gyvenimo ciklas, pirmoji ir antroji šventykla, šventyklos sugriovimas ir atstatymas, prisiminimas apie sugriautą šventyklą (9 Avo). Kokia Chanukos istorija (šventės istorija, helenizavimas, Chanukos tradicijos, tradicinė Chanukos virtuvė, moters vaidmuo žydų tradicijoje (Chana ir jos sūnūs).

Šventės pagal Torą. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Kokia Tu bi Švat istorija (žydų tauta ir Erec Israel, septynios augalų rūšys, medžių naujieji metai, šventės tradicijos, Tu bi švat šventė šiuolaikiniame Izraelyje). Kokia Purim istorija (žydų bendruomenė Persijoje, žydų tautos gyvenimas diasporoje, stebuklai žydų tautos istorijoje, Purim vakar ir šiandien).

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras Nusako žydiškų, judaizmo tapatumų geografinę ir istorinę įvairovę istorijoje (C1.1). Apibūdina skirtingus geografinius bei istorinius švenčių ir tradicijų bei ritualų kontekstus (C1.2). Paaiškina tradicijų panašumus ir skirtumus Galuto (Išblaškymo) eigoje (C1.3). Analizuoja tradicijų ir švenčių reikšmę asmenų bei bendruomenių tapatumui (C1.4).

Žydų kalendoriaus išmanymas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Kokia žydų kalendoriaus struktūra, priesakas pašventinti mėnesį, pranešimas apie mėnesio pradžią, kas gali apie ją pranešti? Kokios simbolinės mėnesių reikšmės?

Žydų kalendoriaus išmanymas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

Koks Saulės ir Mėnulio kalendorių suderinimas, šiuolaikinis kalendorius – 19 metų ciklas? Pilni ir nepilni mėnesiai. Kas yra Roš Chodeš – mėnesio pradžia? Maldos ir apeigos sinagogoje per Roš Chodeš.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras Paaiškina, kaip skirtingai judėjų tapatybė gali būti reiškiama asmens, šeimos ir bendruomenės lygmenimis (C2.1). Analizuoja istorinius ir modernius asmens, šeimos ir bendruomenės sąveikos konfliktus (C2.2). Paaiškina veiksmingiausius modernių asmens, šeimos ir bendruomenės konfliktų sprendimų būdus (C2.3). Apibūdina asmens atsakomybę už bendruomenės tvermę. Atlieka tiriamąjį darbą apie vietos bendruomenę (C2.4).

Minėjimai šiandien. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Ką reiškia Jeruzalės diena (Jeruzalės reikšmė žydų gyvenime, kaip Dovydas užkariavo Jeruzalę, Jeruzalės paminėjimas Toroje)? Koks žydų tautos ryšys su savo šalimi (ryšys tarp priedermių vykdymo ir gyvenimo Izraelyje, žydų tautos grįžimas į Izraelį, Izraelio valstybė šiuolaikiniame pasaulyje)?

Minėjimai šiandien. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

Ką reiškia Holokausto minėjimo diena (jos maldos ir tradicijos, ryšys su šventyklos sugriovimu). Ką reiškia Izraelio nepriklausomybės diena (Izraelis – pasaulinis žydų centras; tradicijos, susijusios su Izraeliu, Izraelio nepriklausomybės minėjimas)? Ką reiškia Žuvusių Izraelio karių paminėjimo diena?

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras Analizuoja svarbiausius žydų kultūrines ir (ar) religines bendruomenes formuojančius bei išlaikančius principus (C3.1). Paaiškina, kaip svarbiausi kultūriniai ir (ar) religiniai bendruomeniškumo principai įgalina ir praturtina asmens gyvenimą šiais laikais (C3.2). Nusako svarbiausius iššūkius ir kliūtis asmens konstruktyviems ir empatiškiems santykiams su šeima ir bendruomene (C3.3). Analizuoja, kaip asmens charakterio savybių (middot) sisteminga plėtra prisideda prie bendruomenės tvermės ir solidarumo (C3.4).

Įvairių kultūrų švenčių tradicijos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Kokios aškenazių švenčių tradicijos (Lietuva, Lenkija, Rusija, Baltarusija, Ukraina, Vokietija). Kokios sefardų švenčių tradicijos (Ispanija, Prancūzija, Šiaurės Afrika)? Kokie skirtumai tarp tradicinių žydų ir karaimų švenčių, ką Lietuvos karaimų bendruomenė švenčia šiais laikais?

Įvairių kultūrų švenčių tradicijos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

Kokie litvakų ir lietuvių tradicijų panašumai ir skirtumai (maistas, drabužiai, šventės). Ką žydų ir lietuvių kultūros perėmė viena iš kitos? Koks litvakų kultūros santykis su kitomis regiono etninėmis kultūromis?

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras Svarsto ir vertina Galuto bei Izraelio valstybės poveikį dabartinei žydų tapatybių įvairovei (C1.1). Apibūdina ir kritiškai interpretuoja skirtingus šiuolaikinius švenčių, tradicijų bei ritualų kontekstus (C1.2). Inicijuoja, struktūruoja ir interpretuoja judėjų švenčių veiklas mokyklos bendruomenėje. Paaiškina šiuolaikinio Izraelio švenčių kultūrą ir jos įtaką Lietuvos žydų bendruomenei (C1.3). Kritiškai palygina ir interpretuoja šiuolaikinių žydų bendruomenių tapatybių skirtumus (C1.4).

Žydų kalendoriaus išmanymas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Šiuolaikinių kultūrinių ir pilietinių švenčių Lietuvoje ir žydų kalendorinių švenčių skirtumai bei panašumai . Izraelio pilietinės ir religinės šventės bei jų praktika šiandien. Žydų kalendorinės šventės Europos istorijos kontekste ir dabartinėje ES.

Žydų kalendoriaus išmanymas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Ar reikėtų (ir kokių) naujų švenčių Lietuvoje, kaip judaizmo tradicija galėtų būti labiau integruota į Lietuvos švenčių kalendorių? Judaizmo kalendorinių švenčių palikimas Europos istorijoje ir dabartyje.