Visuomeninė geografija. Geografijos vadovėlis. XI–XII kl. (serija „ Gaublys“)

Vadovėlio „Visuomeninė geografija” koncepcija.

1. Pavadinimas.

Mokymo priemonių serija „Gaublys“ 11–12 kl. Geografijos vadovėlis „Visuomeninė geografija”. Tai – antrasis tęstinio geografijos mokymo priemonių projekto „Gaublys“ vadovėlis.

2. Tikslai ir uždaviniai.

Gaublys yra baigiamosios geografijos mokymosi pakopos vadovėlis.

Geografijos turinio tęstinumas.

Iki 11 klasės mokiniai, atsižvelgiant į ankstesnių koncentrų geografijos programose įvardytą geografijos turinį ir nurodomus pasiekimus, turėtų būti įgiję gana brandų pasaulio vaizdo suvokimą. Iš esmės 11–12 klasių turinys yra paskutinė pakopa, kurioje mokoma daugelio žemesnėse klasėse žemesniu lygiu jau išeitų dalykų, tačiau 11–12 klasės vadovėlyje jau keliama pastebimai aukštesnių reikalavimų. Taigi iki Vidurinės mokyklos įgytos žinios plečiamos, gilinamos, toliau ugdomas geografinės erdvės supratimas. Taip pat galima teigti, kad 11–12 geografija tarsi įrėmina Pagrindinėje mokykloje įgytas geografijos žinias ir artina mokinį prie Geografijos egzamino.

Vertikalioji geografijos medžiagos integracija.

Daugeliui geografijos besimokančių moksleivių sunkumų kelia sąvokų ir faktų gausybė. Mokinio gebėjimas abstrakčiai mąstyti ir intelektinis brandumas priklauso nuo amžiaus, todėl, perteikiant programoje numatytus dalykus, vadovėlyje „Gaublys“ atsižvelgiama į žemesnėse pakopose įgytas geografijos žinias, sukauptą patirtį ir brandumą. Praktika rodo, kad vienuoliktokai–dvyliktokai, kurie jau penkerius metus mokėsi geografijos, įgyja labai nevienodų geografinio komunikavimo įgūdžių. Todėl sąvokinei medžiagai bei svarbiausiems teiginiams, išryškinantiems mokomosios medžiagos esmę ir kuri yra šnekamosios geografijos kalbos pagrindas, vadovėlyje skiriamas padidintas dėmesys. Kiekvienam skyriui keliamais tikslais ir uždaviniais siekiama, kad mokiniai plėstų bei turtintų geografijos žodyną, gebėtų tinkamai parinkti sąvokas. Kadangi nei Vidurinio ugdymo bendrojoje geografijos mokymo programoje, nei Geografijos brandos egzamino programoje konkrečių sąvokų sąvado nėra, autoriai stengėsi laikytis per daugelį metų susiklosčiusios tradicijos. Reikia pastebėti, kad dalies geografijos sąvokų vartojimas Lietuvoje nėra nusistovėjęs. Autoriai naudojosi naujausiais leidiniais, daug kartų konsultavosi su Valstybinės lietuvių kalbos komisijos bei atskirų mokslo sričių specialistais, todėl, jų rekomendacijomis sekant, į vadovėlį pateko tokių sąvokų, kurių ankstesnė vartosena buvo ne visiškai tiksli, nesuderinta su pasauline praktika, nepagrįsta aiškiais argumentais. Sparčiai kintant visuomeninės geografijos ugdymo turiniui, į vadovėlį įtraukta ir visiškai naujų sąvokų, kurios jau gana plačiai naudojamos kitų šalių mokyklinėje geografijoje.

Dalis sąvokinės medžiagos mokiniams jau bus girdėta žemesnėse klasėse, tačiau šiame vadovėlyje nesibaiminama jų pakartoti, taip akcentuojant dėmesį ne tik į gilinamą ir sisteminamą turinį, bet ir tuos dalykus, kurių mokiniai galbūt žemesnėse klasėse nepakankamai įsisavino. Tad mokytojams atsiranda galimybė įtvirtinti kai kurias sąvokas, kurių dėl amžiaus tarpsnio ar sudėtingumo mokiniai neišmoko Pagrindinėje mokykloje.

Ugdymo turinys ir jo ypatumai.

Vadovėlis parengtas pagal naująją Vidurinio ugdymo bendrąją programą. Taip pat mokymo turinys derintas su geografijos valstybinio brandos egzamino jau patvirtinta programa.

Sudarant vadovėlio turinį bei rašant mokymo priemonę, stengtasi turinį pateikti naujoviškai. Todėl šiame vadovėlyje pasirinktas savitas mokomosios medžiagos pateikimas. Mokytojų ir mokinių apklausos rodo, jog didelės apimties rišlus, mažai skaidytas autorinis tekstas nėra toks paveikus, greičiau ar lengviau suvokiamas, nei aiškūs, logiški teiginiai. Tuo remiantis autoriai nemažą dalį autorinio teksto pateikia vadinamaisiais aiškinamaisiais, išvadiniais ar apibendrinamaisiais teiginiais. Jie leidžia iš karto atkreipti dėmesį į esminius dalykus. Mokytojams tokia sistema naudinga tuo, kad, atsižvelgiant į mokinių lygį, galima lengviau atlikti turinio atranką, akcentuoti dėmesį į konkrečias turinio vietas. Tai pasitarnauja ir galimybei lengviau diferencijuoti mokymą. Mokytojui bus lengviau atsirinkti medžiagą įvairiais lygiais besimokantiems mokiniams. Iš esmės patyrę mokytojai, intuityviai jausdami mokinių poreikius, medžiagą konspektuoja, vadinasi, skaido į esminius teiginius. Taigi šis vadovėlio aspektas atliepia mokytojų lūkesčius.

Atsižvelgiant į mokytojų nuomonę, siūlymus, mokomoji medžiaga vadovėlyje „Gaublys“ parengta taip, kad mokytojai galėtų laikytis nusistovėjusių dėstymo metodikos tradicijų ir drauge būtų raginami dirbti naujoviškiau.

Vadovėlio konstravimo principai, loginė sistema.

Vadovėlis „Gaublys“ sudarytas taip, kad atliktų dvejopą funkciją: būtų kaip pagrindinis informacijos šaltinis ir kartu darbo priemonė. Mokomoji dalis neatskirta nuo praktinės, abu šie elementai susiję funkciniu požiūriu. Taigi vadovėlis tampa mokomojo proceso organizavimo šaltiniu.

Kad vadovėlis būtų kuo universalesnis, autorinius tekstus, kad ir būtų sudėtingas turinys, autoriai stengėsi rašyti aiškiais sakiniais, temos medžiagą išdėstyti logiškai ir nuosekliai.

Temos medžiagos apimtis nėra griežtai reglamentuota, nes vyresnėse klasėse mokytojai linkę planuoti kursą laisviau. Vadinamųjų temų apimtis nereglamentuota ir gali stipriai svyruoti, paliekant mokytojui pasirinkimą skirti vienokią ar kitokią trukmę. Tekstas suskaidytas į potemius, o tai leidžia dirbti nuosekliau, organizuočiau, diferencijuoti ugdymą.

Visos naujos arba esminės iš anksčiau žinomos sąvokos bei kai kurie ypač svarbūs teiginiai tekste išryškinti tamsesniu šriftu. Mokytojų nuomone, šis vadovėlio ypatumas ypač svarbus mokiniams, nes šie gana dažnai negali atsirinkti svarbiausių dalykų.

Vadovėlio funkcionalumą didins nuorodos tekste. Jos nukreips mokinį į tuos vadovėlio puslapius (aukštyn, žemyn, pirmyn, atgal), kur pateikiama aiškinamoji arba gilinamoji informacija. Galutinai nuorodos bus sutvarkytos vėliau.

Kiekvienas iš aštuonių vadovėlio skyrių pradedamas bendraisiais į programos turinį orientuotais tikslais. Jie padės mokytojams apibrėžti mokymosi turinį, priminti jau žinomus dalykus. Tikslai ypač bus naudingi savarankiškai besimokantiems mokiniams.

Baigiamas kiekvienas skyrius vadinamąja metodine sistema. Ji daugiafunkcinė, todėl sudaro įvairias taikymo galimybes. Ją stengtąsi suderinti su Bendrąja vidurinio ugdymo programa. Paskutiniuose skyriaus puslapiuose esančiose užduotyse akcentuojamas dėmesys į sąvokas, jų lyginimą. Išryškinta tai, ką mokiniai turėtų žinoti, suprasti, vertinti arba apibūdinti. Atskirą grupę sudaro praktiniai įgūdžiai ir informacijos šaltiniai. Klausimų ir užduočių dalis apima kiekvieną skyriaus temą. Šią medžiagą galima panaudoti patemiui arba kompleksinio apibendrinimo metu. Prie kai kurių klausimų ir užduočių bus pridėti informacijos šaltiniai.

Vadovėlį užbaigs išsami geografinių sąvokų rodyklė.

Visų išvardytų struktūrinių bei didaktinių vadovėlio dalių funkcijos bus vaizdžiai aiškinamos vadovėlio įvade.

Vaizdinės ir žodinės informacijos dermė.

Svarbus vadovėlio „Gaublys“ didaktinės bei metodinės koncepcijos principų – skatinti moksleivius sąmoningai gilintis į geografijos turinį. Šiam tikslui siekti nepakanka gerai parengto autorinio teksto. Atsižvelgiant į mokymo priemonių kokybės tyrimų rezultatus, vadovėlyje „Gaublys“ numatoma gausi iliustracinė mokomoji medžiaga. Kiekvienos temos iliustracijos numeruojamos, į daugelį iš jų bus nuorodos. Šis vadovėliui keliamas reikalavimas palengvina darbą su juo mokymo ir mokymosi procese. Visa iliustracijų numeracija bus sutvarkyta galutiniame makete.

Iiliustracijos papildo tekstą, pagilina ir išplečia suvokimą. Autoriai neabejoja, kad, nepaisant, jog vadovėlis skiriamas vyresniųjų klasių moksleiviams, iliustracinės medžiagos vaidmuo atlieka labai svarbu vaidmenį.

Neatsiejama vaizdinės medžiagos dalis – teminiai žemėlapiai ir kartoschemos. Neperkrauti, saikingai generalizuoti žemėlapiai tinka ir darbui pamokoje, ir savarankiškam domėjimuisi.

Nemažai iliustracijų bus naujų, niekuomet anksčiau nenaudotų šio kurso geografijos vadovėliuose. Tai neturėtų mažinti teksto vertės. Jam, kaip ir anksčiau, skiriamas didelis dėmesys. Juk viena iš svarbiausių teksto savybių yra ta, kad jis reikalauja daugiau pastangų dalykui suprasti, todėl ugdo darbštumą, valią, lavina raštingumą ir geografinę iškalbą.

Papildomos mokymo priemonės.

Vadovėlį svariai papildys pratybų sąsiuvinis, kuriame bus pateikta įtvirtinančių sąvokinę medžiagą, skatinančių kūrybingumą, ugdančių bendruosius ir geografinius gebėjimus užduočių.

Prie šio vadovėlio bus parengta USB atmintinė „Šaltinių knyga” mokytojams. Šioje metodinėje priemonėje bus skaitmeninis vadovėlis, visos vadovėlyje naudojamos iliustracinės medžiagos rinkinys, papildomų iliustracijų bankas, patikros testai word ir skaitmeninėje aplinkoje, papildomos užduotys.

„Šaltinių knyga” sudaro galimybę mokytojams geografijos ugdymą kilstelėti į naują lygį, kai multimedia įranga, interaktyvioji lenta gali būti naudojama kiekvieną pamoką.

Netradicinius sprendimus bei kiekvieną vadovėlio struktūrinį elementą autoriai ir leidykla gali nuodugniau pagrįsti.

Iš anksto dėkojame už geranoriškas pastabas ir konstruktyvius siūlymus.

Daugiau informacijos apie šį vadovėlį