Mokytojų lyderystės įgalinimas: pokyčių mokykloje ir pamokoje inicijavimas ir įgyvendinimas

Gyvename ir veikiame didelio neapibrėžtumo ir nuolatinių pokyčių aplinkoje, kurioje vis dažniau tiek mokytojai, tiek mokiniai turi priimti sprendimus ar įgyvendinti projektus, neturėdami visos galutinės informacijos bei negalėdami tiksliai įvertinti būsimo rezultato ar poveikio suinteresuotosioms šalims. Mums reikalingos kūrybiškos ir inovatyvios idėjos, kurias per kuo trumpesnį laiką ir efektyviausiu būdu, galėtumėm ištestuoti bei paversti realiais ir veikiančiais sprendimais. Tokioje aplinkoje norint sėkmingai kurti ir mokytis tiek mokytojai, tiek mokiniai, turi turėti naujas kompetencijas ir įgūdžius: atsparumo pokyčiams (angl. resilience), kūrybiškumo, nuolatinio eksperimentavimo, inovacijų kūrimo ir verslumo. Ypatingą reikšmę šių kompetencijų įgijimui turi ugdymo procese dalyvaujančių mokytojų inovacijų lyderystės gebėjimai, kas leidžia, pamokose naudojant įvairius inovacijų kūrimo įrankius bei metodus, mokymosi procesą padaryti įtraukiantį, atvirą skirtingiems požiūriams ir nuomonėms, užtikrinantį mokinių gebėjimą analizuoti savo mokymosi progresą ir atvirai teikti bei priimti grįžtamąjį ryšį. Jei esi mokytojas – tavo atsakomybė yra tavo mokiniai. O vadovaudamas komandai esi atsakingas ne tik už rezultatą, bet ir už komandos įsitraukimą, pasitenkinimą darbu ir emocinę būklę. Tad kokios kompetencijos būtinos/reikalingos lyderiui? Įvardijamos šios: Delegavimas – pasitikėjimas savo komanda ir įkvėpimas juos savo vizija; Komunikacija – autentiškumas, ryšio sukūrimas, aiški ir glausta kalba; Entuziazmas – pozityvios atmosferos kūrimas, dalijinimasis teigiama energija, optimizmas; Atsakomybė – etiškas ir atsakingas elgesys. Žodžio laikymasis ir nežadėjimas to, ko negali ištesėt. Matome, kad šiuo metu Lietuvoje daugelis švietimo įstaigų neturi tikrų lyderių vadovų, bet dar blogiau, jei mokytojai nėra lyderiai, nes neugdomos moksleiviams kompetencijos, reikalingos lyderiams. „Mokytojų lyderystės įgalinimas: pokyčių mokykloje ir pamokoje inicijavimas ir įgyvendinimas‘‘ programos turinys grindžiamas pasauline šios srities ekspertų praktika bei įvadinių mokymų pedagogams metu surinkta gerąja patirtimi. Mokymosi procese itin reikšmingą vaidmenį vaidina mokytojų gebėjimas įtraukti, sudominti ir motyvuoti mokinius mokytis, naudojant inovatyvius ir kūrybiškus mokymosi proceso įrankius, iššūkių sprendimo, bendradarbiavimo bei bendrakūrybos su skirtingais mokyklos ekosistemos dalyviais metodus. Itin svarbu, kad ugdymosi procese šie įrankiai ir metodai būtų pradėti taikyti kuo anksčiau, kas stimuliuos inovacijų kūrimą mokyklos bendruomenėje, bet ir išmokys vaikus vizualizuoti mokymosi procesą, skatins jų kūrybiškumą, gerins komunikacijos ir savianalizės įgūdžius, leis eksperimentuoti ir įgyvendinti savo kūrybiškas idėjas saugioje mokymosi aplinkoje. Pokyčių kultūros ir įpročių ugdymo sistema suteikia mokytojams įrankius, leidžiančius sukurti socialinius santykius grįstus empatija bei sveikinančius skirtingumą ar kitokių nuomonių turėjimą bei tokiu būdu paskatinant saugią ir įtraukiančią mokymosi aplinką. Eksperimentavimo metodai ir įrankiai suteikia mokytojams gebėjimus sukurti tiek darbo, tiek mokymosi procesą, kuriame skatinamas šio proceso vizualizavimas, analizė ir savirefleksija, kuri ugdo mokinių gebėjimus įvertinti savo pažangą, pristatyti savo idėjas, atvirai diskutuoti apie pasiekimus bei gauti ir teikti grįžtamąjį ryšį. Mokytojas, naudodamas skirtingas ugdymo strategijas, plėtojančias mokinių kritinį mąstymą, problemų sprendimą ir savarankiškumą, tampa inovacijų kūrimo fasilitatoriumi. Programos įgyvendinimui skiriama 40 val. (teorijos 17, praktikos 13,5, savarankiško darbo 9,5).