Universalus dizainas mokymui(si) kaip sėkmingo įtraukiojo ugdymosi sąlyga: Lietuvos ir užsienio patirtys

Ugdymo sistemos atvirumas, lygių teisių į kokybišką ugdymąsi garantavimas bei vienodų mokymosi sąlygų visiems mokiniams sudarymas yra esminis šiuolaikinės, demokratiniais pagrindais grindžiamos ugdymo sistemos siekis. Tačiau būtent šis siekis ir provokuoja klausimus: kaip reikėtų traktuoti ugdymo kokybę ir užtikrinti vienodas mokymosi sąlygas, kai mokinių interesai, poreikiai, kultūrinė, socialinė ar edukacinė patirtis yra skirtinga? Paradoksalu, tačiau būtent ugdymo sistema, organizuojama lygiavos principais, kai metodų pasirinkimą lemia išorinės sąlygos (dalykas, kurio mokomasi, mokinių amžius, pedagogo preferencijos ir kiti kriterijai), o rezultato kokybė apibrėžiama nustatytais standartais, sukuria labiausiai ribojančias ir diskriminuojančias sąlygas didelei daliai mokinių. Plėtojant vadovų, pavaduotojų, mokytojų bei specialistų kompetencijas svarbu nepamiršti, kad įtraukties ugdymo praktika turėtų aprėpti ne tik žmones, turinčius negalią, bet visus, nepriklausomai nuo amžiaus, lyties, rasės, socialinės ar etninės priklausomybės, gyvenamosios vietos, turtinės padėties, kalbos, religijos, migracijos ir kitų sąlygų. Įgyvendinant įtraukųjį ugdymą visiems yra būtina mokytis pripažinti žmonių nelygybę pabrėžiančius ženklus ir imtis priemonių juos naikinti.