Inovatyvus mokymas(is): vizualaus mąstymo, kūrybiškumo ir integruoto mokymo strategijos

Lietuvoje kuriama moderni kūrybingumą ir pilietiškumą ugdanti mokymosi visą gyvenimą sistema. Įvairiose mokymosi visą gyvenimą grandyse daug dėmesio skiriama kūrybingumo ir pilietiškumo ugdymui. Švietimo sistema leidžia atskleisti ir puoselėja kūrybingumą, kritinį mąstymą, verslumą ir inovatyvumą, skatina pažangą ir lyderystę, pilietinę gyvenseną. Integrali ir lanksti, nesuvaržančiu valdymu pasižyminti mokymosi visą gyvenimą sistema sukuria erdvę ugdytis atvirai, kūrybingai ir pilietiškai asmenybei (Lietuvos pažangos strategija, 2023). Šiuolaikinis švietimas susiduria su iššūkiu ugdyti mokinius, gebančius kritiškai mąstyti, kūrybiškai spręsti problemas ir efektyviai komunikuoti kompleksiškame, nuolat besikeičiančiame pasaulyje. Būtina atliepti šiuos poreikius, suteikiant mokytojams inovatyvių įrankių ir metodų, galimybę kurti kūrybišką aplinką, taip ugdyti mokinių kritinį mąstymą, kūrybiškumo kompetenciją, praplėsti arba sustiprinti savo kūrybiškumo, kritinio mąstymo, emocinio intelekto, bendravimo ir bendradarbiavimo kompetencijas. Tai ypač aktualu šiuolaikinėje švietimo sistemoje, kurioje vis dažniau pripažįstama, kad tradiciniai mokymo metodai ne visada atitinka mokinių poreikius ir lūkesčius. Integruotos mokymosi strategijos, tokios kaip vizualus mąstymas, kūrybiškumo ugdymas per judesį ir scenos kalbą, taip pat mokymasis už klasės ribų, suteikia galimybes mokiniams įsitraukti į mokymosi procesą aktyviau ir kūrybiškiau. Vizualaus mąstymo metodai padeda geriau suprasti ir įsisavinti mokomąją medžiagą, kūrybiškumo ugdymas skatina kritinį mąstymą ir problemų sprendimo įgūdžius. Integruotos pamokos ir mokymasis neformaliose aplinkose skatina bendradarbiavimą, socialinius įgūdžius ir gebėjimą prisitaikyti prie įvairių kontekstų, todėl ši programa ne tik prisideda prie mokymo kokybės gerinimo, bet ir padeda mokiniams tapti visapusiškai išsilavinusiems ir kūrybingiems asmenims, pasirengusiems šiuolaikinio pasaulio iššūkiams. Mokytojas – vienas iš svarbiausių kūrybinio mąstymo skatintojų. K. Urban (1996) teigimu, kūrybiškumą puoselėjantis mokytojas sukuria atvirumu ir laisve grįstą mokymosi aplinką, skatina lankstumą ir originalų mąstymą, sudaro sąlygas mokiniams eksperimentuoti, veikti savarankiškai ir pozityviai save vertinti. Mokymo procesas organizuojamas taip, kad mokiniai nuolat turi galimybių keistis idėjomis, vaidmenimis, problemomis. Ugdytiniai palaikomi ne tik pateikus kūrybinės veiklos rezultatus, bet skatinami ieškojimų, bandymų, tyrinėjimo, problemų sprendimo proceso metu. Vizualaus mąstymo strategijų taikymas ugdymo procese tampa vis aktualesnis. Pasak Hyerle ir Alper (2011), vizualaus mąstymo įrankiai padeda mokiniams geriau suprasti sudėtingas koncepcijas ir ryšius tarp jų. Tyrimai rodo, kad vizualaus mąstymo strategijų naudojimas gali pagerinti mokinių mokymosi rezultatus iki 40% (Marzano, 2001). Ši programos dalis skirta mokytojams, norintiems išmokti, kaip vizualizacija gali padėti geriau suprasti ir įsisavinti informaciją. Programos dalyviai bus supažindinti su įvairiomis vizualizacijos technikomis, kurios gali būti pritaikytos įvairiuose dalykuose, siekiant pagerinti mokinių supratimą ir įsitraukimą. Kūrybiškumo ugdymas per judesį ir scenos kalbą taip pat įgauna vis didesnę reikšmę. Anot Catterall (2009), menų integravimas į bendrąjį ugdymą ne tik skatina kūrybiškumą, bet ir gerina akademinius pasiekimus. Tyrimai rodo, kad mokiniai, dalyvaujantys integruotose menų programose, pasiekia 10% geresnius standartizuotų testų rezultatus, lyginant su kontroline grupe (Ruppert, 2006). Programoje akcentuojama kūrybiškumo svarba mokymo procese. Pedagogai bus mokomi, kaip judesys ir scenos kalba gali būti naudojami kaip priemonės, skatinančios mokinių kūrybiškumą ir saviraišką. Praktiniai užsiėmimai padės mokytojams įgyti įgūdžių, kaip integruoti šias strategijas į kasdienį mokymą. Integruotas mokymas ir mokymasis už mokyklos ribų taip pat įrodo savo efektyvumą. Beames, Higgins ir Nicol (2012) teigia, kad mokymasis lauke, kitoje aplinkoje pagerina mokinių fizinę ir psichinę sveikatą, didina motyvaciją ir gerina socialinius įgūdžius. Tyrimai rodo, kad integruotas ir autentiškas mokymasis gali padidinti mokinių įsitraukimą į mokymosi procesą iki 30% (Newmann et al., 2001). Tyrimai rodo, kad integruotas mokymas skatina geresnį supratimą, išlaikymą ir bendrųjų sąvokų pritaikymą, taip pat padidina mokinių motyvaciją ir bendradarbiavimo gebėjimus. Pedagogai sužinos, kaip efektyviai integruoti įvairias disciplinas, kad mokiniai galėtų matyti ryšius tarp skirtingų žinių sričių. Integruotos studijos leidžia mokiniams įgyti žinių įvairiose disciplinose ir geriau suprasti pasaulio tarpusavio sąsajas. Tai padeda ugdyti kritinį mąstymą, kūrybiškumą ir gebėjimą bendradarbiauti, kurie yra labai vertinami šiuolaikinėje visuomenėje.