STEAM ugdymo ir lyderystės įgalinimas bendruomenėje. Suomijos patirtis

Siekiant užtikrinti sėkmingą mokymo/si procesą, mokytojui jau nebeužtenka turėti vien tik dalykinių kompetencijų, jam reikalingi inovatyvūs darbo metodai, formos, nauji mokymosi pasiekimų vertinimo metodai. Nauja mokymosi paradigma kelia naujus reikalavimus mokytojui: gebėjimą dirbti įvairiose mokymosi aplinkose, naujų idėjų skleidimą, žinių ir pasiekimų vertinimą, informacinio raštingumo reikmę, inovatyvių mokymų metodų ieškojimą bei STEAM ugdymo veiklų diegimą. Pastaraisiais metais informacinės ir komunikacinės technologijos vis labiau praturtina ugdymo(si) metodus, daro įtaką ne tik visam ugdymo(si) turiniui, bet ir visam ugdymo(si) procesui. IKT ugdymo(si) aplinkoje tampa vienu iš svarbiausių elementų, leidžiančių efektyvinti ugdymo(si) procesą. IKT padeda kurti naują, patrauklią, dinamišką ugdymosi aplinką, kurioje vyrauja informacijos šaltinių ir bendravimo priemonių įvairovė. Dėl to tampa lengviau ugdyti kritinio mąstymo įgūdžius, integruoti įvairių sričių temas, taikyti aktyvius ugdymo(si) metodus, išryškinti ir lavinti individualius vaiko gebėjimus, mokyti dirbti savarankiškai ar grupėmis, gauti greitą grįžtamąjį ryšį vertinant vaikus ir jiems patiems įsivertinant. STEAM ugdymas Lietuvoje dar yra naujas tiek švietimo bendruomenei, tiek mokslininkams – apie jį viešojoje erdvėje pradėta kalbėti tik prieš kelerius metus. Naujos pažangios tarpdisciplininės metodikos elementai jau atsiranda Lietuvos ugdymo įstaigose. Mokiniai kviečiami eksperimentuoti, tyrinėti ir vieną pasirinktą temą išanalizuoti skirtingų dalykų (gamtos mokslų, matematikos, inžinerijos, technologijų ir menų) kontekste. Vaikai dažniausiai dirba grupėmis, taip galėdami pasitarti, diskutuoti, bendrai ieškoti sprendimų. STEAM ugdymas išlaisvina vaikus ir pedagogus. Tradicinė veikla grupėje yra keičiama į eksperimentų ir tyrimų užsiėmimą laboratorijoje, lauke ar muziejuje. Bandymai, eksperimentai, tyrinėjimai – tokia veikla patraukia vaikų dėmesį. Eksperimentų metu vaikai tobulina savo mąstymo įgūdžius, samprotauja, mokosi problemų sprendimo, diskutuoti, sutelkia dėmesį, lavina pagrindinius pojūčius: regėjimą, lytėjimą, klausą, uoslę, stiprina pasitikėjimo savimi jausmą. Tačiau tam, kad STEAM sėkmingai būtų įgyvendinamas bei netaptų tik maloniais žaidimais pedagogai turi tapti šio proceso lyderiais bei gebėti tinkamai procesą valdyti. Lyderystė bendrojo ugdymo mokykloje yra didelė siekiamybė ir yra laikoma vienu iš pagrindinių veiksnių lemiančių sėkmę įvairiose mokyklos srityse. Bendrojo ugdymo mokykloje lyderystė kyla ne iš vieno žmogaus, o iš grupės asmenų, kurie tiki lyderyste. Todėl didelis dėmesys skiriamas ne tik mokyklos vadovui, bet ir visai mokyklos bendruomenei, nes lyderiu gali būti kiekvienas. Šiandiena, kai vyksta dideli pokyčiai bendrajame ugdyme tapo labai svarbu rasti efektyviausią būdą, kaip vystyti ir plėtoti ugdymą. Pasaulyje vienas iš šiuolaikinių požiūrių į mokyklos valdymą yra pakeistas ir vadovo pozicija yra nukreipiama nuo vadovavimo link lyderystės. Ilgą laiką lyderystė buvo suprantama kaip geras vadovavimas, kur už viską atsako vadovas (dažniausiai direktorius), kitaip tariant ,,vertikali vadyba“, o šiandien tai bandoma pakeisti ir akcentuojama lyderystė kaip procesas ir galimybė kiekvieno saviraiškai. Mokykloje yra svarbi ir horizontalioji lyderystė, kuri nereiškia, jog visi yra lyderiai, tačiau susiklosčius tam tikroms aplinkybėms visi turi potencialo imtis lyderio darbo (Harris, 2011). Tai tarsi grandinė, kurioje kiekvienas grandinės narys yra atsakingas už bendrą rezultatą. Bradford ir Cohen (199814) teigė, jog grupei ar komandai realizuojančiai užduotį visiškai nereikia turėti vieno konkretaus lyderio. Pasidalinant darbą į etapus kiekvienas gali būti atsakingas už konkretų užduoties vykdymo etapą. Pasidalytosios lyderystės pagrindiniu bruožu įvardijo kaip gebėjimą numatyti situaciją t.y. kiekvienas turi turėti aiškius tikslus ir siekius, kuriais vadovaujasi. Kitas bruožas tai yra situacijos suvokimas, kai renkama visa informacija iš įvairių šaltinių ir analizuojama. Išradingumas taip pat buvo įvardijamas kaip horizontaliosios lyderystės bruožas, nes turint užsibrėžtus tikslus juos reikia įgyvendinti, todėl tam reikia išradingumo. Komunikavimas ir ryšių užmezgimas, tai dar vienas bruožas, kaip buvo teigiama, jog įgyvendinat siekius reikia mokėti užmegzti kontaktus. Šios programos siekis susipažinti su Suomijos patirtimi STEAM ugdymo ir lyderystės įgalinimas bendruomenėje