Integruotos veiklos ir projektai

Integruoto ugdymo pagrindinis išskirtinumas yra mokomųjų dalykų dermė, mokymasis temomis, per kurias susiejami visi mokomieji dalykai, dažnai atsisakant net atskirų pamokų, jas visas integruojant į nenutrūkstamą, vientisą procesą. Integruotas ugdymas nėra kažkas naujo, o tik ugdymo būdas, kuris iš esmės turėtų būti ir yra taikomas daugelyje mokyklų. Tą rekomenduoja ir Lietuvos švietimo ir mokslo ministerija, tačiau nuo idėjos iki jos realaus pritaikymo yra ilgas kelias. Norint visus ugdomuosius dalykus sujungti į visumą ir mokymąsi padaryti organišką, patyriminį, reikia ne tik tinkamos aplinkos, priemonių, bet ir mokyklos bei mokytojo atvirumo idėjoms, noro ir gebėjimo keistis, taikyti ugdymą prie besikeičiančio pasaulio ir vaikų poreikių. Atnaujintose Bendrosiose programose teigiama, kad tinkama ugdymo turinio integracija sudaro daugiau galimybių priartinti mokymąsi prie gyvenimo, plėtoti bendrąsias mokinių kompetencijas, pritaikyti užduotis pagal mokinių poreikius, polinkius ir galias, išvengti kartojimosi ir didelių mokymosi krūvių. Mokytojams rekomenduojama susipažinti su kitų ugdymo srities dalykų programomis, ieškoti galimybių integruoti ugdymo turinį pirmiausia ugdymo srityje ir su kitų ugdymo sričių dalykais. Vienas iš ugdymo turinio integravimo būdų siekiant sėkmingai ugdyti bendrąsias ir dalykines kompetencijas – integruojamųjų programų įgyvendinimas. Praktiškai naudojami keturi šių programų įgyvendinimo modeliai: integruojant į vieną dalyką; jungiant kelių mokomųjų dalykų temas; jungiant kelis dalykus ir parengiant atskirą kursą (modulį); įtraukiant į visus dalykus ir daugelį mokyklos gyvenimo sričių. Turinio integravimas, problemų sprendimas, tyrinėjimai sudaro sąlygas mokiniams parodyti ir plėtoti visas bendrąsias kompetencijas: kartu planuoti ir veikti, bendradarbiauti, aktyviai klausytis ir siūlyti idėjas, jas įgyvendinti, valdyti emocijas ir jausmus, reflektuoti veiklą ir jos rezultatus, numatyti tobulintinas sritis ir t.t. Darbas tuo pačiu metu su įvairių sričių žiniomis padeda giliau suprasti kalbą, simbolius, tekstus, kuriais tos žinios išreiškiamos. Integravimo dėka mokinys įgyja ir plėtoja holistinį požiūrį į tai, ko mokosi, ir kiekvienos temos nagrinėjimas jam įgauna didesnę prasmę. Ugdymo turinys yra sukonstruotas remiantis integruoto ugdymo pagrindu. Šiandien mūsų šalyje pasirinkta integruoto ugdymo forma veikia labiau kaip siekis sudominti, retais atvejais toks mokymosi būdas organizuojamas visos bendruomenės, o ne pavienių mokytojų, iniciatyva. Pradinio ir pagrindinio ugdymo lygmenyse ši praktika yra paremta gerosiomis užsienio šalių patirtimis, tačiau jos pritaikymas išlieka gana fragmentuotas, trūksta sistemingumo ir integralumo. Norint tikrų kokybiškų pokyčių, visa ugdymo įstaigos bendruomenė turėtų siekti tarpusavio sutarimo, ugdymo veiklas planuoti kolegiškai, jog tiek vaikai galėtų gerai jaustis pas kiekvieną mokytoją matydami tuos pačius integruoto ugdymo būdus, tiek patiems pedagogams būtų lengviau atrasti prieigos tašką ir susitarti dėl turinio. Įvairių dalykų integracijai mokyklose labai palanku rengti ir įgyvendinti projektus, kurių metu mokiniai išmoksta atlikti įdomius tyrimus ir plėsti žinias apie tiriamus objektus, įsitraukti į praktinę kūrybinę veiklą, bendradarbiauti su socialiniais partneriais ir savo mokyklos bendraminčiais, patirti atradimo ir kūrybingumo skleidimosi džiaugsmą, ugdytis gebėjimą viešai pristatyti atliktą projektą.