Matematikos uždavinių analizė ir sprendimas

2018 m. PISA tyrimo išvados parodė, kad ženkliai skiriasi Lietuvos didmiesčių ir kaimo mokyklų mokinių gamtamokslio raštingumo, skaitymo gebėjimų ir matematinio raštingumo rezultatai (62 taškais). Todėl ir tolimesnės mokinių mokymosi pasitrinkimo galimybės yra menkesnės. Įvardintų problemų sprendimui Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 998 patvirtino 2021–2030 metų nacionalinį pažangos planą, kurio 3 strateginio tikslo „Didinti švietimo įtrauktį ir veiksmingumą, siekiant atitikties asmens ir visuomenės poreikiams“ 3.1 uždavinys - „Pagerinti ugdymosi rezultatus ir sumažinti jų atotrūkį“ (Kelmės rajono savivaldybės švietimo pažangos plano 39 veikla). Rajone nepakankamai geri matematikos mokinių pasiekimai (2023 m. valstybinį matematikos egzaminą išlaikė 80,22%, 49,45% pasiekė patenkinamą lygį, 29,67% pasiekė pagrindinį lygį ir ir tik 1,1% - aukštesnįjį pasiekimų lygį. Siekiant įtvirtinti sąsajas tarp pakopų, ugdymo sričių ir dalykų, užtikrinti ugdymo tikslų, turinio įgyvendinimo ir pasiekimų vertinimo dermę, svarbu sutelkti su skirtingo amžiaus mokiniais dirbančius mokytojus, skatinti taikyti veiksmingus šiuolaikiškus individualią pažangą skatinančius mokymo(si) ir vertinimo metodus padedančius spręsti šią sudėtingą matematinio ugdymo (si) situaciją rajone. Šios programos metu matematikos mokytojai tobulins ugdymo praktikos ir didaktikos kompetenciją (4 prioritetas), kuri apima aktyvių ugdymo metodų taikymo stiprinimą, tyrimais grįstos ugdymo(si) praktikos plėtrą pedagogikoje, savireguliacinio mokymosi gebėjimų stiprinimą, mokinių vertinimo ir pažangos analizės stiprinimą, mokymo plano modeliavimo ir lankstumo tobulinimą. Siekiami rezultatai: mokytojai pagilins teorines žinias, praktinius įgūdžius, tobulins metodiką, kaip sėkmingai mokyti mokinius analizuoti ir spręsti įvairaus lygmens uždavinius, atlikti tiriamuosius, praktinius darbus, motyvuoti mokinius sėkmei mokantis matematikos. Bus organizuojami praktiniai mokymai, o pasinaudoję gauta informaciją pedagogai galės tobulinti ugdymo procesą ir siekti geresnių rezultatų. Programos trukmė – 60 akademinių valandų. Programos turinys ir metodologija pritaikytas bendrojo ugdymo matematikos mokytojams, kurį sudaro 52 kontaktinės akademinės valandos ir 8 akademinės val. savarankiško darbo. Baigusiesiems programą dalyviams bus išduoti kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimai, liudijantys, kad programos metu dalyvis patobulino dalykines kompetencijas, kurios padės mokytojams sėkmingai planuoti pamoką, kūrybiškai pasirinkti veiklas, įtraukiančias mokinius į aktyvų mokymąsi. Tikslas - 2018 m. PISA tyrimo išvados parodė, kad ženkliai skiriasi Lietuvos didmiesčių ir kaimo mokyklų mokinių gamtamokslio raštingumo, skaitymo gebėjimų ir matematinio raštingumo rezultatai (62 taškais). Todėl ir tolimesnės mokinių mokymosi pasitrinkimo galimybės yra menkesnės. Įvardintų problemų sprendimui Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 998 patvirtino 2021–2030 metų nacionalinį pažangos planą, kurio 3 strateginio tikslo „Didinti švietimo įtrauktį ir veiksmingumą, siekiant atitikties asmens ir visuomenės poreikiams“ 3.1 uždavinys - „Pagerinti ugdymosi rezultatus ir sumažinti jų atotrūkį“ (Kelmės rajono savivaldybės švietimo pažangos plano 39 veikla). Rajone nepakankamai geri matematikos mokinių pasiekimai (2023 m. valstybinį matematikos egzaminą išlaikė 80,22%, 49,45% pasiekė patenkinamą lygį, 29,67% pasiekė pagrindinį lygį ir ir tik 1,1% - aukštesnįjį pasiekimų lygį. Siekiant įtvirtinti sąsajas tarp pakopų, ugdymo sričių ir dalykų, užtikrinti ugdymo tikslų, turinio įgyvendinimo ir pasiekimų vertinimo dermę, svarbu sutelkti su skirtingo amžiaus mokiniais dirbančius mokytojus, skatinti taikyti veiksmingus šiuolaikiškus individualią pažangą skatinančius mokymo(si) ir vertinimo metodus padedančius spręsti šią sudėtingą matematinio ugdymo (si) situaciją rajone. Šios programos metu matematikos mokytojai tobulins ugdymo praktikos ir didaktikos kompetenciją (4 prioritetas), kuri apima aktyvių ugdymo metodų taikymo stiprinimą, tyrimais grįstos ugdymo(si) praktikos plėtrą pedagogikoje, savireguliacinio mokymosi gebėjimų stiprinimą, mokinių vertinimo ir pažangos analizės stiprinimą, mokymo plano modeliavimo ir lankstumo tobulinimą. Siekiami rezultatai: mokytojai pagilins teorines žinias, praktinius įgūdžius, tobulins metodiką, kaip sėkmingai mokyti mokinius analizuoti ir spręsti įvairaus lygmens uždavinius, atlikti tiriamuosius, praktinius darbus, motyvuoti mokinius sėkmei mokantis matematikos. Bus organizuojami praktiniai mokymai, o pasinaudoję gauta informaciją pedagogai galės tobulinti ugdymo procesą ir siekti geresnių rezultatų. Programos trukmė – 60 akademinių valandų. Programos turinys ir metodologija pritaikytas bendrojo ugdymo matematikos mokytojams, kurį sudaro 52 kontaktinės akademinės valandos ir 8 akademinės val. savarankiško darbo. Baigusiesiems programą dalyviams bus išduoti kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimai, liudijantys, kad programos metu dalyvis patobulino dalykines kompetencijas, kurios padės mokytojams sėkmingai planuoti pamoką, kūrybiškai pasirinkti veiklas, įtraukiančias mokinius į aktyvų mokymąsi. 2018 m. PISA tyrimo išvados parodė, kad ženkliai skiriasi Lietuvos didmiesčių ir kaimo mokyklų mokinių gamtamokslio raštingumo, skaitymo gebėjimų ir matematinio raštingumo rezultatai (62 taškais). Todėl ir tolimesnės mokinių mokymosi pasitrinkimo galimybės yra menkesnės. Įvardintų problemų sprendimui Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 998 patvirtino 2021–2030 metų nacionalinį pažangos planą, kurio 3 strateginio tikslo „Didinti švietimo įtrauktį ir veiksmingumą, siekiant atitikties asmens ir visuomenės poreikiams“ 3.1 uždavinys - „Pagerinti ugdymosi rezultatus ir sumažinti jų atotrūkį“ (Kelmės rajono savivaldybės švietimo pažangos plano 39 veikla). Rajone nepakankamai geri matematikos mokinių pasiekimai (2023 m. valstybinį matematikos egzaminą išlaikė 80,22%, 49,45% pasiekė patenkinamą lygį, 29,67% pasiekė pagrindinį lygį ir ir tik 1,1% - aukštesnįjį pasiekimų lygį. Siekiant įtvirtinti sąsajas tarp pakopų, ugdymo sričių ir dalykų, užtikrinti ugdymo tikslų, turinio įgyvendinimo ir pasiekimų vertinimo dermę, svarbu sutelkti su skirtingo amžiaus mokiniais dirbančius mokytojus, skatinti taikyti veiksmingus šiuolaikiškus individualią pažangą skatinančius mokymo(si) ir vertinimo metodus padedančius spręsti šią sudėtingą matematinio ugdymo (si) situaciją rajone. Šios programos metu matematikos mokytojai tobulins ugdymo praktikos ir didaktikos kompetenciją (4 prioritetas), kuri apima aktyvių ugdymo metodų taikymo stiprinimą, tyrimais grįstos ugdymo(si) praktikos plėtrą pedagogikoje, savireguliacinio mokymosi gebėjimų stiprinimą, mokinių vertinimo ir pažangos analizės stiprinimą, mokymo plano modeliavimo ir lankstumo tobulinimą. Siekiami rezultatai: mokytojai pagilins teorines žinias, praktinius įgūdžius, tobulins metodiką, kaip sėkmingai mokyti mokinius analizuoti ir spręsti įvairaus lygmens uždavinius, atlikti tiriamuosius, praktinius darbus, motyvuoti mokinius sėkmei mokantis matematikos. Bus organizuojami praktiniai mokymai, o pasinaudoję gauta informaciją pedagogai galės tobulinti ugdymo procesą ir siekti geresnių rezultatų. Programos trukmė – 60 akademinių valandų. Programos turinys ir metodologija pritaikytas bendrojo ugdymo matematikos mokytojams, kurį sudaro 52 kontaktinės akademinės valandos ir 8 akademinės val. savarankiško darbo. Baigusiesiems programą dalyviams bus išduoti kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimai, liudijantys, kad programos metu dalyvis patobulino dalykines kompetencijas, kurios padės mokytojams sėkmingai planuoti pamoką, kūrybiškai pasirinkti veiklas, įtraukiančias mokinius į aktyvų mokymąsi. Tikslas - Padėti matematikos mokytojams gilinti savo teorines žinias, tobulinti praktinius įgūdžius ir kompetencijas mokant mokinius spręsti bei analizuoti matematikos uždavinius, atlikti tiriamuosius ir praktikos darbus, motyvuojant mokinius sėkmei mokantis matematikos. Uždaviniai: 1. Supažindinti ir mokyti mokytojus, kaip sėkmingai ugdyti mokinių matematikos gebėjimus sprendžiant įvairaus lygmens uždavinius. 2. Numatyti ugdymo(si) galimybes įvairiuose kontekstuose (tiriamieji ir praktiniai darbai). 3. Įtvirtinti sąsajas tarp pakopų, ugdymo sričių ir dalykų. 4. Supažindinti su naujos temos „Statistinė duomenų analizė“ mokymo galimybėmis. 5. Aptarti, kaip skatinti mokinių motyvaciją ir pasiekti sėkmės mokant(-is) matematikos.