Pasirengimas atnaujinto ugdymo turinio bei įtraukties įgyvendinimui švietimo įstaigoje

Šiuolaikinis mokymo ir mokymosi procesas privalo atliepti šiandienos visuomenės ir technologijų poreikius bei ugdymo tikslus. Siekiama, kad ugdymo turinys būtų parengtas pagal naujausias peda-gogines teorijas, metodus ir technologijas sparčiai prisitaikant prie kintančio pasaulio. Pasirengimo diegti atnaujintas pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrąsias programas veiklos (toliau – UTA) kelia iššūkius visai ugdymo įstaigos bendruomenei. Poteliūnienė, S., Ustilaitė, S. ir kiti tyrėjai atskleidė (2019) tyrime dalyvavusių mokytojų polinkį dažniau užimti pasyvumo arba atsitraukimo pozicija nei imtis lyderystės, diskutuojant ar inicijuojant ugdymo turinio kaitą. Atliktame mokyklų pasirengimo diegti atnaujintas pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrąsias programas veiklos tyrime (2022) rekomenduojama keisti požiūrį į mokymąsi šiuolaikinėje klasėje. Toks požiūris apimtų mokymą, pabrėžiantį aukštesnio lygio mąstymo gebėjimus, kompe-tencijomis grįstą mokymąsi ir supratimą, mokinių pasiekimų vertinimo būdų taikymą, leidžiančių mokiniams pasiekti informacija ir ją naudoti. Atnaujinant ugdymo turinį, į švietimo įstaigos kaitos procesus rekomenduojamas visuotinis įsitraukimas, numatant vieningą mokymosi kultūros kūrimą. 2024 metais švietimo įstaigos pradės taikyti įtraukųjį ugdymą. Įtraukties principas apibrėžia įvairius su ugdymosi poreikiais ir mokinių elgesiu susijusius sunkumus, bei jų įveikai svarbias mokytojų, specialistų kompetencijas, tėvų paramą, tinkamas mokykloje taikomas priemones ir aplinką. Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazijoje atliktos apklausos rodo tobulintiną tėvų (globėjų) įsitraukimą į ugdymo proceso organizavimą. Siekiant darnaus ugdymo sąveikos svarbu keisti švietimo bendruomenės nuostatas į ugdymą(si). Plėtojant šiuolaikinį ugdymo turinį būtini efektyvūs vadybiniai sprendimai: palanki mokytojo darbui aplinka ir galimybės veikti kolegialiai. Kolegialus grįžtamasis ryšys yra sudėtinė mokyklos kaip organizacijos įsivertinimo ir tobulinimo dalis, kuri apibrėžiama LR švietimo įstatymo pakeitimo įstatyme. Siekiant sklandaus UTA diegimo ir taikant kolegialaus mokymosi metodą, galima ženkliai pagerinti mokytojų profesinius gebėjimus, bei mokinių pasiekimus. Programa skirta ugdymo proceso tobulinimui, orientuojantis į subalansuotą dalyko turinio ir kompetencijų ugdymą bei laukiamus rezultatus. Dalyviai sužinos kompetencijų ir dalyko turinio (ugdymo programų) santykį, kuriuo remiantis galima analizuoti pamoką ir įvertinti joje plėtojamų kompetencijų lygį. Mokytojams pateiktos praktinio pobūdžio rekomendacijos padės pritaikyti metodus įgyvendinant atnaujintą ugdymo turinį, tobulinant pamokos planavimo, organizavimo, pagerins vadovavimo pamokai gebėjimus. Tikimąsi, kad dalyvių įgytos žinios padės jiems pasiruošti dirbti pagal atnaujintas bendrojo ugdymo programas. Pedagogai patobulins vadybines bei pamokos planavimo kompetencijas, kurios leis efektyviau organizuoti įtraukiojo ugdymo procesą bei pasiruošti darbui pagal naują ugdymo turinį. Numatomi pagrindiniai metodai: seminarai, diskusijos, seminarai-išvykos, kolegialusis mokymas(is) ir dalijimasis gerąja patirtimi, praktinis darbas, savarankiškas darbas, refleksijos.