DĖMESIO: Ši Švietimo portalo versija neatnaujinama nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. Nauja informacija pateikiama atnaujintame Švietimo portale.
hero

Tarpdalykinės temos

Mokymasis visą gyvenimą

Parsisiųsti sąrašą:

image Mokymasis visą gyvenimą

Mokymasis visą gyvenimą

Mokymasis visą gyvenimą yra nuolatinis mokymosi procesas, kurio metu asmenys siekia tobulėti, įgyti naujų žinių, įgūdžių ir kompetencijų. Žinių, įgūdžių ir kompetencijų, kurios įgyjamos mokykloje ar kitoje mokymo įstaigoje, neužtenka visam gyvenimui, todėl nuolatinis mokymasis ir kompetencijų tobulinimas yra būtina sėkmingo profesinio ir socialinio gyvenimo sąlyga. Mokymosi visą gyvenimą samprata apima ypač platų mokymosi veiklų diapazoną, tačiau pagrindinis bruožas yra besimokančiojo asmeninės, pilietinės, socialinės ir profesinės kompetencijos tobulinimas bet kuriame amžiaus tarpsnyje. 

Mokymasis suteikia galimybę asmeniui tobulinti save, ugdyti kritinį mąstymą, plėsti pasaulėžiūrą ir įgyti pasitikėjimo savimi, nes tai skatina asmeninę raidą ir savigarbą.

Dėl sparčių technologijų ir darbo rinkos pokyčių, būtina nuolat atnaujinti savo žinias ir įgūdžius, kad galėtumėte sėkmingai prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų ir išlikti konkurencingi darbo rinkoje.

Nuolatinis mokymasis skatina naujoves ir atradimus, nes žmonės, įgiję daug žinių, gali sugalvoti kūrybiškus sprendimus ir prisidėti prie socialinio progreso.

Mokymasis gali būti formalus, neformalus ir savaiminis, kai naujų dalykų išmokstama tiesiog atliekant užduotis, sprendžiant problemas ar ieškant informacijos bei sprendimo būdų internete. 

Šia tema siekiama sudaryti sąlygas mokiniui pažinti įvairias mokymosi strategijas, ugdytis nuostatą nuolat mokytis ir pažinimo kompetenciją. 

Katalikų tikyba

5–6 klasių koncentras
Malda Šventajame Rašte ir su Šventuoju Raštu.

Malda Šventajame Rašte ir su Šventuoju Raštu. Kaip žmogui ateina į galvą mintis melstis? (Per maldą Dievas dovanoja savo artumą). Ar nelaimė išmoko melstis? (Malda kritinėse situacijose, Jėzaus malda mirties akivaizdoje). Ar žmogus gali būti kurčias Dievui? (Vidinė laikysena: „Kalbėk, Viešpatie”, pvz., Samuelio pašaukimas). Ar malda gali įkyrėti Dievui? (Ištverminga malda, pvz., Abraomo užtarimo malda). Ką kalbėčiau, jeigu būčiau prie stalo su Jėzumi? (Eucharistijos įsteigimo tekstų supratimas ir (ar) meditacija). Kaip Jėzus meldėsi? (dykumoje, nuošalioje vietoje, šventykloje, kreipinys į Tėvą).

7–8 klasių koncentras
Bažnyčios misija ir vaidmuo pasaulyje.

Bažnyčios misija ir vaidmuo pasaulyje. […]Kokia mano vieta bendruomenėje? (Katalikiškų organizacijų įvairovė, jų veikla, tikslai, pasirinktinai: ateitininkai, skautai, parapijos jaunimo grupės ir t. t.).

III–IV gimnazijos klasių koncentras
Proto ir širdies malda.

Proto ir širdies malda. [...]Ar visos maldos veda link Dievo? (Maldos ir dvasingumo formos, religinės praktikos, maldos autentiškumas, kristocentriškumas). Ar žinome, ko deramai melsti? (Malda Biblijoje, šventųjų pavyzdžiai, Bažnyčios tėvų mokymas).

Malda Šventajame Rašte ir su Šventuoju Raštu. Kaip žmogui ateina į galvą mintis melstis? (Per maldą Dievas dovanoja savo artumą). Ar nelaimė išmoko melstis? (Malda kritinėse situacijose, Jėzaus malda mirties akivaizdoje). Ar žmogus gali būti kurčias Dievui? (Vidinė laikysena: „Kalbėk, Viešpatie”, pvz., Samuelio pašaukimas). Ar malda gali įkyrėti Dievui? (Ištverminga malda, pvz., Abraomo užtarimo malda). Ką kalbėčiau, jeigu būčiau prie stalo su Jėzumi? (Eucharistijos įsteigimo tekstų supratimas ir (ar) meditacija). Kaip Jėzus meldėsi? (dykumoje, nuošalioje vietoje, šventykloje, kreipinys į Tėvą).

Bažnyčios misija ir vaidmuo pasaulyje. […]Kokia mano vieta bendruomenėje? (Katalikiškų organizacijų įvairovė, jų veikla, tikslai, pasirinktinai: ateitininkai, skautai, parapijos jaunimo grupės ir t. t.).

Proto ir širdies malda. [...]Ar visos maldos veda link Dievo? (Maldos ir dvasingumo formos, religinės praktikos, maldos autentiškumas, kristocentriškumas). Ar žinome, ko deramai melsti? (Malda Biblijoje, šventųjų pavyzdžiai, Bažnyčios tėvų mokymas).

Lietuvių kalba ir literatūra

1–2 klasių koncentras
Kalbėjimo ir klausymosi veiklos pobūdis

Kalbėjimo ir klausymosi veiklos pobūdis.  
[...] Aptariama kalbėjimo turinys ir forma, mokomasi apmąstyti, ką atliko gerai, kas nepasisekė, kaip kitą kartą galėtų pagerinti savo kalbėjimą. [...]

Rekomenduojama literatūra.

Rekomenduojama literatūra
[...] Pratinamasi rasti reikiamą informaciją šio amžiaus vaikams skirtuose žodynuose, enciklopedijose, internete ir kitur. [...]

Literatūros ir kultūros pažinimo pradmenys.

Literatūros ir kultūros pažinimo pradmenys
[...] Mokomasi orientuotis knygų įvairovėje, pasirinkti savo amžiui ir skaitymo gebėjimams tinkamą knygą, periodinį leidinį, tinkamai elgtis su knyga, pasidomėti, kas yra knygos autorius, dailininkas, pratinamasi vertinti leidinio išvaizdą ir turinį, naudotis skaitmeninių išteklių paieška [...]

3–4 klasių koncentras
Tekstų atranka.

Tekstų atranka
[...] Mokomasi savarankiškai rasti reikiamą informaciją savarankiškai pasirinktuose įvairiuose informacijos šaltiniuose. 

Literatūros ir kultūros pažinimo pradmenys.

Literatūros ir kultūros pažinimo pradmenys
[...] Mokosi kaupti literatūrinę patirtį [...]

Teksto kūrimas.

Teksto kūrimas
[...] dėmesio skiriama sukurtam ranka rašytam arba skaitmeniniam tekstui tobulinti. [...]

5–6 klasių koncentras
Kalbėjimo ir klausymosi veiklos pobūdis

Kalbėjimo ir klausymosi veiklos pobūdis
[...] mokomasi įvairiais būdais pasižymėti informaciją, ją apmąstyti, klausti. [...]

Skaitymo strategijos.

Skaitymo strategijos
Mokomasi skaityti įvairiais būdais: atidžiuoju (įdėmiuoju) skaitymu [...]; pažintiniu (apžvalginiu) skaitymu [...]; ieškomuoju skaitymu [...]; tikslingu skaitymu iš naujo; raiškiuoju skaitymu. [...] Mokomasi planuoti skaitymo veiklą, ją apmąstyti ir įsivertinti. [...]

Rašymo veiklos pobūdis.

Rašymo veiklos pobūdis
[...] Prisimenamos žinomos rašymo strategijos ir mokomasi taikyti naujas strategijas [...]

Kalbėjimo ir klausymo paskirtis ir svarba.

Kalbėjimo ir klausymo paskirtis ir svarba
[...] Mokomasi suprasti, kad kalbėjimas ir klausymas yra svarbus visų dalykų mokymosi įrankis. Aptariama, kokią reikšmę turi informacijos tikslumas, aiškumas.

Kalba kaip socialinis, kultūrinis ir istorinis reiškinys.

Kalba kaip socialinis, kultūrinis ir istorinis reiškinys
[...] Mokomasi naudotis enciklopedijomis, jose rasti reikiamą informaciją.

7–8 klasių koncentras
Kalbėjimo ir klausymo veiklos pobūdis.

Kalbėjimo ir klausymo veiklos pobūdis
[...] Mokomasi pasirinkti tinkamas klausymo ir kalbėjimo strategijas. [...] Kuriami įprasti ir skaitmeniniai (pvz., garso ar vaizdo įrašas) sakytiniai tekstai, naudojamasi įvairiomis komunikavimo situacijomis ar jos imituojamos (pvz., tinklalaidės, vaizdo konferencijos, radijo ar televizijos laidos).

Skaitymo strategijos.

Skaitymo strategijos
[...] Skaitant tekstą, mokomasi kelti hipotezes, esminius klausimus (kodėl, kaip?), remiantis papildomais šaltiniais, aiškintis nesuprantamus teksto žodžius. [...]

Rašymo veiklos pobūdis.

Rašymo veiklos pobūdis
[...] Mokomasi taikyti jau žinomas ir naujas rašymo strategijas. [...] Mokiniai mokosi planuoti veiklas savo rašymo gebėjimams tobulinti.  

9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras
Kalbėjimo ir klausymosi veiklos pobūdis.

Kalbėjimo ir klausymosi veiklos pobūdis
[...] Mokomasi pasirinkti raiškos priemones konkretiems tikslams ir adresatams bei situacijoms, taip pat bendraujant elektroninėmis priemonėmis. [...]

Skaitymo strategijos.

Skaitymo strategijos
Taikomos skaitymo strategijos, padedančios suprasti grožinius ir negrožinius, medijų kūrinius, juos analizuoti, interpretuoti, lyginti; planuoti skaitymo veiklą.

Rašymo veiklos pobūdis.

Rašymo veiklos pobūdis
[...] Mokomasi taikyti jau žinomas ir naujas rašymo strategijas. Ieškoma asmeniškai tinkamiausių planavimo, rašymo ir redagavimo strategijų. Mokiniai mokosi reflektuoti savo rašymą ir planuoti veiklas rašymo gebėjimams tobulinti. 

III–IV gimnazijos klasių koncentras
Sakytinių tekstų kūrimas.

Sakytinių tekstų kūrimas
[...] Mokomasi tinkamai ir tikslingai pasirinkti ir naudotis planavimo, pasirengimo ir kalbėjimo strategijomis. [...]

Skaitymo strategijos.

Skaitymo strategijos
Taikomos skaitymo strategijos, padedančios suprasti grožinius ir negrožinius, medijų kūrinius, juos analizuoti, interpretuoti, lyginti; planuoti skaitymo veiklą.

Rašymo veiklos pobūdis.

Rašymo veiklos pobūdis
[...] Mokomasi taikyti asmeniškai tinkamiausias planavimo, rašymo ir redagavimo strategijas. [...] reflektuoti savo rašymą [...] Kuriant tekstus, mokomasi pritaikyti gebėjimus, įgytus atliekant kitų kalbinės veiklos rūšių veiklas.

Sakytinių tekstų klausymas, nagrinėjimas ir vertinimas.

Sakytinių tekstų klausymas, nagrinėjimas ir vertinimas
[...] Mokomasi apmąstyti savo ir kitų tekstus, siekiant įvertinti, kaip skirtingi tekstai skirtingai reprezentuoja panašias idėjas, [...] mokomasi kvestionuoti tekstų požiūrius ir vertybes.

Kalbėjimo ir klausymosi veiklos pobūdis.  
[...] Aptariama kalbėjimo turinys ir forma, mokomasi apmąstyti, ką atliko gerai, kas nepasisekė, kaip kitą kartą galėtų pagerinti savo kalbėjimą. [...]

Rekomenduojama literatūra
[...] Pratinamasi rasti reikiamą informaciją šio amžiaus vaikams skirtuose žodynuose, enciklopedijose, internete ir kitur. [...]

Literatūros ir kultūros pažinimo pradmenys
[...] Mokomasi orientuotis knygų įvairovėje, pasirinkti savo amžiui ir skaitymo gebėjimams tinkamą knygą, periodinį leidinį, tinkamai elgtis su knyga, pasidomėti, kas yra knygos autorius, dailininkas, pratinamasi vertinti leidinio išvaizdą ir turinį, naudotis skaitmeninių išteklių paieška [...]

Tekstų atranka
[...] Mokomasi savarankiškai rasti reikiamą informaciją savarankiškai pasirinktuose įvairiuose informacijos šaltiniuose. 

Literatūros ir kultūros pažinimo pradmenys
[...] Mokosi kaupti literatūrinę patirtį [...]

Teksto kūrimas
[...] dėmesio skiriama sukurtam ranka rašytam arba skaitmeniniam tekstui tobulinti. [...]

Kalbėjimo ir klausymosi veiklos pobūdis
[...] mokomasi įvairiais būdais pasižymėti informaciją, ją apmąstyti, klausti. [...]

Skaitymo strategijos
Mokomasi skaityti įvairiais būdais: atidžiuoju (įdėmiuoju) skaitymu [...]; pažintiniu (apžvalginiu) skaitymu [...]; ieškomuoju skaitymu [...]; tikslingu skaitymu iš naujo; raiškiuoju skaitymu. [...] Mokomasi planuoti skaitymo veiklą, ją apmąstyti ir įsivertinti. [...]

Rašymo veiklos pobūdis
[...] Prisimenamos žinomos rašymo strategijos ir mokomasi taikyti naujas strategijas [...]

Kalbėjimo ir klausymo paskirtis ir svarba
[...] Mokomasi suprasti, kad kalbėjimas ir klausymas yra svarbus visų dalykų mokymosi įrankis. Aptariama, kokią reikšmę turi informacijos tikslumas, aiškumas.

Kalba kaip socialinis, kultūrinis ir istorinis reiškinys
[...] Mokomasi naudotis enciklopedijomis, jose rasti reikiamą informaciją.

Kalbėjimo ir klausymo veiklos pobūdis
[...] Mokomasi pasirinkti tinkamas klausymo ir kalbėjimo strategijas. [...] Kuriami įprasti ir skaitmeniniai (pvz., garso ar vaizdo įrašas) sakytiniai tekstai, naudojamasi įvairiomis komunikavimo situacijomis ar jos imituojamos (pvz., tinklalaidės, vaizdo konferencijos, radijo ar televizijos laidos).

Skaitymo strategijos
[...] Skaitant tekstą, mokomasi kelti hipotezes, esminius klausimus (kodėl, kaip?), remiantis papildomais šaltiniais, aiškintis nesuprantamus teksto žodžius. [...]

Rašymo veiklos pobūdis
[...] Mokomasi taikyti jau žinomas ir naujas rašymo strategijas. [...] Mokiniai mokosi planuoti veiklas savo rašymo gebėjimams tobulinti.  

Kalbėjimo ir klausymosi veiklos pobūdis
[...] Mokomasi pasirinkti raiškos priemones konkretiems tikslams ir adresatams bei situacijoms, taip pat bendraujant elektroninėmis priemonėmis. [...]

Skaitymo strategijos
Taikomos skaitymo strategijos, padedančios suprasti grožinius ir negrožinius, medijų kūrinius, juos analizuoti, interpretuoti, lyginti; planuoti skaitymo veiklą.

Rašymo veiklos pobūdis
[...] Mokomasi taikyti jau žinomas ir naujas rašymo strategijas. Ieškoma asmeniškai tinkamiausių planavimo, rašymo ir redagavimo strategijų. Mokiniai mokosi reflektuoti savo rašymą ir planuoti veiklas rašymo gebėjimams tobulinti. 

Sakytinių tekstų kūrimas
[...] Mokomasi tinkamai ir tikslingai pasirinkti ir naudotis planavimo, pasirengimo ir kalbėjimo strategijomis. [...]

Skaitymo strategijos
Taikomos skaitymo strategijos, padedančios suprasti grožinius ir negrožinius, medijų kūrinius, juos analizuoti, interpretuoti, lyginti; planuoti skaitymo veiklą.

Rašymo veiklos pobūdis
[...] Mokomasi taikyti asmeniškai tinkamiausias planavimo, rašymo ir redagavimo strategijas. [...] reflektuoti savo rašymą [...] Kuriant tekstus, mokomasi pritaikyti gebėjimus, įgytus atliekant kitų kalbinės veiklos rūšių veiklas.

Sakytinių tekstų klausymas, nagrinėjimas ir vertinimas
[...] Mokomasi apmąstyti savo ir kitų tekstus, siekiant įvertinti, kaip skirtingi tekstai skirtingai reprezentuoja panašias idėjas, [...] mokomasi kvestionuoti tekstų požiūrius ir vertybes.

Lenkų tautinės mažumos gimtoji kalba ir literatūra

1–2 klasių koncentras
Sakytinio teksto pristatymas.

Sakytinio teksto pristatymas.  Mokomasi taikyti kalbėjimo strategijas: pristatyti tekstą žodžiu, naudotis planu ar vaizdine medžiaga. Mokomasi aptarti savo kalbėjimą ir atsižvelgti į kitų suteiktą grįžtamąją informaciją.

Skaitymo technika ir teksto supratimo strategijos.

Skaitymo technika ir teksto supratimo strategijos. Mokomasi taikyti skaitymo strategijas: aiškinti pavadinimą; klausinėti kitų; iliustruoti; sieti žodinę ir nežodinę informaciją; išskirti knygos struktūros elementus (autorius, pavadinimas, sutartiniai ženklai vadovėlyje, puslapiai, iliustracijos).

Teksto kūrimas ir redagavimas.

Strategijos. Mokomasi pasakoti pagal planą, perskaitytą tekstą ir paveikslėlių seką. Mokomasi redaguoti kvietimą, rašyti laišką pagal pavyzdį (kreipinys, vietovė, data, atsisveikinimas, parašas). Formuojamas įgūdis dar kartą skaityti parašytą tekstą, mokomasi taisyti jį pagal nesudėtingą nurodymą.

3–4 klasių koncentras
Sakytinio teksto pristatymas.

Sakytinio teksto pristatymas. Mokomasi taikyti kalbėjimo strategijas: pristatyti tekstą žodžiu, naudotis planu, pateiktais žodžiais ar vaizdine medžiaga. Mokomasi aptarti savo kalbėjimą ir atsižvelgti į kitų suteiktą grįžtamąją informaciją.

Skaitymo technika ir teksto suvokimo strategijos.

Skaitymo technika ir teksto suvokimo strategijos. Mokomasi taikyti skaitymo strategijas: peržvelgia į akis krintančią informaciją (iliustracijas, antraštes ir kt.); sieja tekstą su jau žinoma informacija; klausinėja kitų ir savęs; pasitikslina žodžių reikšmes (klausdami mokytojo, žodynuose); savo įspūdžius pasižymi simboliais.

Teksto kūrimas ir redagavimas.

Strategijos. Mokomasi kurti aiškinamąjį tekstą pagal modelį: klausimas – atsakymas; kelti klausimus (pasirengti interviu), atsakyti į klausimą keliais sakiniais. Tobulinamas įgūdis dar kartą skaityti parašytą tekstą, mokomasi taisyti jį pagal nurodymus.

Įvairių tekstų klausymas ir supratimas.

Įvairių tekstų klausymas ir supratimas. Mokomasi taikyti aktyvaus klausymosi strategijas: nusiteikti klausytis, suprasti, daryti išvadas. Naudojamasi paprasčiausiomis kompensavimo strategijomis: prašoma patikslinti informaciją, kalbą papildyti neverbalinėmis priemonėmis.

Skaitymo technika ir teksto supratimo strategijos.

Skaitymo technika ir teksto supratimo strategijos. Mokomasi taikyti skaitymo strategijas: kelia hipotezes, apie ką gali būti tekstas; nuolat apmąsto, ar supranta prasmę; randa ir pasižymi reikšmingus žodžius ir mintis. 

Teksto kūrimas ir redagavimas

Strategijos. Mokomasi kurti aiškinamąjį tekstą pagal modelius: klausimas – atsakymas, teiginys – pavyzdys. Tobulinamas įgūdis dar kartą skaityti parašytą tekstą, mokomasi taisyti jį pagal iš anksto susitartus kriterijus. Mokomasi tikrinti rašybą naudojantis rašybos žodynu.

5–6 klasių koncentras
Rašymo technika ir rašyba, teksto pateikimas.

Strategijos. 
Mokomasi kurti aiškinamąjį tekstą pagal modelius: žinoma – nežinoma, neigimas – teigimas ir anksčiau pažintus modelius. Mokomasi pasiruošti kurti tekstą: atrinkti medžiagą, parinkti informaciją ir pavyzdžius. Mokomasi taikyti rašymo ir redagavimo strategijas (temos analizavimas, „minčių lietus“, planavimas, pasinaudojimas kitu šaltiniu temai plėtoti ir tekstui struktūruoti, naudojimasis rašybos žodynu, kitais žodynais). Tobulinamas įgūdis dar kartą skaityti parašytą tekstą, mokomasi taisyti jį pagal iš anksto susitartus kriterijus.

Sakytinio teksto pristatymas.

Įvairių tekstų klausymas ir supratimas. 
Mokomasi taikyti aktyvaus klausymosi strategijas: nusiteikti klausyti, suprasti, išskirti nurodytą informaciją, daryti išvadas, remtis situacijos kontekstu.

Skaitymo technika ir teksto suvokimo strategijos.

Skaitymo technika ir teksto supratimo strategijos. 
Mokomasi taikyti skaitymo strategijas: aiškinasi pavadinimą, kelia (kuria) hipotezes, apie ką gali būti tekstas; nuolat apmąsto, ar supranta prasmę; randa ir pasižymi reikšmingus žodžius ir mintis; pasitikslina žodžių reikšmes (klausdami mokytojo, tradiciniuose ir skaitmeniniuose žodynuose); savo nuomonę ir įspūdžius pasižymi simboliais, sieja žodinę ir nežodinę informaciją; aiškinasi knygos sandarą.

Tekstų atranka.

Skaitymo technika ir teksto supratimo strategijos. 
Mokomasi taikyti skaitymo strategijas: kelia hipotezes, apie ką gali būti tekstas, ieško būdų jas patikrinti; kartoja žemesnių klasių žinias ir sieja su nauja informacija; randa reikšmingus žodžius, pasižymi mintis, rašo komentarus.

7–8 klasių koncentras
Sakytinio teksto pristatymas.

Sakytinio teksto pristatymas. Mokomasi taikyti kalbėjimo strategijas: pristatyti tekstą žodžiu, naudotis planu, užrašais ar vaizdine medžiaga. Aptarti savo ir kitų kalbėtojų pranešimus, turinį ir raiškos privalumus ir trūkumus, atsižvelgti į suteiktą grįžtamąją informaciją, panaudoti ją tobulinant pranešimą.

Skaitymo technika ir teksto supratimo strategijos.

Skaitymo technika ir teksto supratimo strategijos. Mokomasi taikyti skaitymo strategijas: pasirinkti skaitymo rūšį (apžvalginis, atrenkamasis, analitinis), pasižymėti svarbią informaciją, reikšmingus žodžius, rasti svarbiausią informaciją ir detales (išrašyti mintis, pabraukti reikiamą informaciją, formuluoti tezes), sudaryti įvairias schemas.

Teksto kūrimas ir redagavimas.

Strategijos. Pratinamasi taikyti išmoktas teksto kūrimo strategijas. Mokomasi redaguoti tekstą taikant įgytas kalbos žinias ir naudojantis įvairiais elektroniniais ir neelektroniniais žodynais ir kitais informacijos šaltiniais.

Įvairių tekstų klausymas ir supratimas.

Įvairių tekstų klausymas ir supratimas. Mokomasi taikyti aktyvaus klausymosi strategijas: nusiteikti klausyti, suprasti, išskirti reikšmingą informaciją, daryti išvadas, kelti klausimus tikslinant, aiškinantis kontekstą.

9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras
Sakytinio teksto pristatymas.

Sakytinio teksto pristatymas. Mokomasi taikyti kalbėjimo strategijas: pristatyti tekstą žodžiu, naudotis planu, vaizdine medžiaga. Aptarti savo ir kitų kalbėtojų pranešimus, turinį ir raiškos privalumus ir trūkumus, poveikį klausytojui, sutelkti dėmesį į pagrindinę mintį ir ją pagrindžiančius teiginius. Mokomasi atsižvelgti į suteiktą grįžtamąją informaciją, panaudoti ją pranešimui tobulinti.

Skaitymo technika ir teksto supratimo strategijos.

Skaitymo technika ir teksto supratimo strategijos. Mokiniai tobulina skaitymo technikas ir taiko pažintas žemesnėse klasėse strategijas įvairiuose naujuose kontekstuose (pvz., konspektuoja, sudaro schemas, kelia ir tikrina hipotezes, aptaria teksto suvokimą ir kt.).

Teksto kūrimas ir redagavimas.

Strategijos. Pratinamasi taikyti pažintas strategijas, redaguoti tekstą taikant įgytas kalbos žinias ir tikslingai naudojantis įvairiais elektroniniais ir neelektroniniais žodynais ir kitais informacijos šaltiniais.

Įvairių tekstų klausymas ir supratimas.

Įvairių tekstų klausymas ir supratimas. Mokomasi taikyti aktyvaus klausymosi strategijas: nusiteikti klausyti, suprasti, išskirti reikšmingą informaciją, svarbiausius teiginius, daryti išvadas, kelti klausimus tikslinant ir aiškinantis kontekstą.

Rišlaus teksto kūrimas ir redagavimas.

Strategijos. Gilinami gebėjimai taikyti pažintas strategijas ir principus, redaguoti savo ir kitų autorių tekstus tikslingai naudojantis įvairiais elektroniniais ir neelektroniniais žodynais ir kitais informacijos šaltiniais.

III–IV gimnazijos klasių koncentras
Sakytinio teksto pristatymas.

Sakytinio teksto pristatymas. Mokomasi aptarti savo ir kitų kalbėtojų pranešimus, turinį ir raišką, poveikį klausytojui, sutelkti dėmesį į sąsajas tarp pagrindinės minties, argumentų ir išvadų. Mokomasi atsižvelgti į suteiktą grįžtamąją informaciją, panaudoti ją pranešimui tobulinti.

Rišlaus teksto kūrimas ir redagavimas.

Strategijos. Mokomasi pasirinkti teksto kūrimo, rašymo ir tobulinimo strategiją ir principus ir juos taikyti. Tobulinami gebėjimai redaguoti savo ir kitų autorių tekstus tikslingai naudojantis įvairiais elektroniniais ir neelektroniniais žodynais ir kitais informacijos šaltiniais.

Sakytinio teksto pristatymas.  Mokomasi taikyti kalbėjimo strategijas: pristatyti tekstą žodžiu, naudotis planu ar vaizdine medžiaga. Mokomasi aptarti savo kalbėjimą ir atsižvelgti į kitų suteiktą grįžtamąją informaciją.

Skaitymo technika ir teksto supratimo strategijos. Mokomasi taikyti skaitymo strategijas: aiškinti pavadinimą; klausinėti kitų; iliustruoti; sieti žodinę ir nežodinę informaciją; išskirti knygos struktūros elementus (autorius, pavadinimas, sutartiniai ženklai vadovėlyje, puslapiai, iliustracijos).

Strategijos. Mokomasi pasakoti pagal planą, perskaitytą tekstą ir paveikslėlių seką. Mokomasi redaguoti kvietimą, rašyti laišką pagal pavyzdį (kreipinys, vietovė, data, atsisveikinimas, parašas). Formuojamas įgūdis dar kartą skaityti parašytą tekstą, mokomasi taisyti jį pagal nesudėtingą nurodymą.

Sakytinio teksto pristatymas. Mokomasi taikyti kalbėjimo strategijas: pristatyti tekstą žodžiu, naudotis planu, pateiktais žodžiais ar vaizdine medžiaga. Mokomasi aptarti savo kalbėjimą ir atsižvelgti į kitų suteiktą grįžtamąją informaciją.

Skaitymo technika ir teksto suvokimo strategijos. Mokomasi taikyti skaitymo strategijas: peržvelgia į akis krintančią informaciją (iliustracijas, antraštes ir kt.); sieja tekstą su jau žinoma informacija; klausinėja kitų ir savęs; pasitikslina žodžių reikšmes (klausdami mokytojo, žodynuose); savo įspūdžius pasižymi simboliais.

Strategijos. Mokomasi kurti aiškinamąjį tekstą pagal modelį: klausimas – atsakymas; kelti klausimus (pasirengti interviu), atsakyti į klausimą keliais sakiniais. Tobulinamas įgūdis dar kartą skaityti parašytą tekstą, mokomasi taisyti jį pagal nurodymus.

Įvairių tekstų klausymas ir supratimas. Mokomasi taikyti aktyvaus klausymosi strategijas: nusiteikti klausytis, suprasti, daryti išvadas. Naudojamasi paprasčiausiomis kompensavimo strategijomis: prašoma patikslinti informaciją, kalbą papildyti neverbalinėmis priemonėmis.

Skaitymo technika ir teksto supratimo strategijos. Mokomasi taikyti skaitymo strategijas: kelia hipotezes, apie ką gali būti tekstas; nuolat apmąsto, ar supranta prasmę; randa ir pasižymi reikšmingus žodžius ir mintis. 

Strategijos. Mokomasi kurti aiškinamąjį tekstą pagal modelius: klausimas – atsakymas, teiginys – pavyzdys. Tobulinamas įgūdis dar kartą skaityti parašytą tekstą, mokomasi taisyti jį pagal iš anksto susitartus kriterijus. Mokomasi tikrinti rašybą naudojantis rašybos žodynu.

Strategijos. 
Mokomasi kurti aiškinamąjį tekstą pagal modelius: žinoma – nežinoma, neigimas – teigimas ir anksčiau pažintus modelius. Mokomasi pasiruošti kurti tekstą: atrinkti medžiagą, parinkti informaciją ir pavyzdžius. Mokomasi taikyti rašymo ir redagavimo strategijas (temos analizavimas, „minčių lietus“, planavimas, pasinaudojimas kitu šaltiniu temai plėtoti ir tekstui struktūruoti, naudojimasis rašybos žodynu, kitais žodynais). Tobulinamas įgūdis dar kartą skaityti parašytą tekstą, mokomasi taisyti jį pagal iš anksto susitartus kriterijus.

Įvairių tekstų klausymas ir supratimas. 
Mokomasi taikyti aktyvaus klausymosi strategijas: nusiteikti klausyti, suprasti, išskirti nurodytą informaciją, daryti išvadas, remtis situacijos kontekstu.

Skaitymo technika ir teksto supratimo strategijos. 
Mokomasi taikyti skaitymo strategijas: aiškinasi pavadinimą, kelia (kuria) hipotezes, apie ką gali būti tekstas; nuolat apmąsto, ar supranta prasmę; randa ir pasižymi reikšmingus žodžius ir mintis; pasitikslina žodžių reikšmes (klausdami mokytojo, tradiciniuose ir skaitmeniniuose žodynuose); savo nuomonę ir įspūdžius pasižymi simboliais, sieja žodinę ir nežodinę informaciją; aiškinasi knygos sandarą.

Skaitymo technika ir teksto supratimo strategijos. 
Mokomasi taikyti skaitymo strategijas: kelia hipotezes, apie ką gali būti tekstas, ieško būdų jas patikrinti; kartoja žemesnių klasių žinias ir sieja su nauja informacija; randa reikšmingus žodžius, pasižymi mintis, rašo komentarus.

Sakytinio teksto pristatymas. Mokomasi taikyti kalbėjimo strategijas: pristatyti tekstą žodžiu, naudotis planu, užrašais ar vaizdine medžiaga. Aptarti savo ir kitų kalbėtojų pranešimus, turinį ir raiškos privalumus ir trūkumus, atsižvelgti į suteiktą grįžtamąją informaciją, panaudoti ją tobulinant pranešimą.

Skaitymo technika ir teksto supratimo strategijos. Mokomasi taikyti skaitymo strategijas: pasirinkti skaitymo rūšį (apžvalginis, atrenkamasis, analitinis), pasižymėti svarbią informaciją, reikšmingus žodžius, rasti svarbiausią informaciją ir detales (išrašyti mintis, pabraukti reikiamą informaciją, formuluoti tezes), sudaryti įvairias schemas.

Strategijos. Pratinamasi taikyti išmoktas teksto kūrimo strategijas. Mokomasi redaguoti tekstą taikant įgytas kalbos žinias ir naudojantis įvairiais elektroniniais ir neelektroniniais žodynais ir kitais informacijos šaltiniais.

Įvairių tekstų klausymas ir supratimas. Mokomasi taikyti aktyvaus klausymosi strategijas: nusiteikti klausyti, suprasti, išskirti reikšmingą informaciją, daryti išvadas, kelti klausimus tikslinant, aiškinantis kontekstą.

Sakytinio teksto pristatymas. Mokomasi taikyti kalbėjimo strategijas: pristatyti tekstą žodžiu, naudotis planu, vaizdine medžiaga. Aptarti savo ir kitų kalbėtojų pranešimus, turinį ir raiškos privalumus ir trūkumus, poveikį klausytojui, sutelkti dėmesį į pagrindinę mintį ir ją pagrindžiančius teiginius. Mokomasi atsižvelgti į suteiktą grįžtamąją informaciją, panaudoti ją pranešimui tobulinti.

Skaitymo technika ir teksto supratimo strategijos. Mokiniai tobulina skaitymo technikas ir taiko pažintas žemesnėse klasėse strategijas įvairiuose naujuose kontekstuose (pvz., konspektuoja, sudaro schemas, kelia ir tikrina hipotezes, aptaria teksto suvokimą ir kt.).

Strategijos. Pratinamasi taikyti pažintas strategijas, redaguoti tekstą taikant įgytas kalbos žinias ir tikslingai naudojantis įvairiais elektroniniais ir neelektroniniais žodynais ir kitais informacijos šaltiniais.

Įvairių tekstų klausymas ir supratimas. Mokomasi taikyti aktyvaus klausymosi strategijas: nusiteikti klausyti, suprasti, išskirti reikšmingą informaciją, svarbiausius teiginius, daryti išvadas, kelti klausimus tikslinant ir aiškinantis kontekstą.

Strategijos. Gilinami gebėjimai taikyti pažintas strategijas ir principus, redaguoti savo ir kitų autorių tekstus tikslingai naudojantis įvairiais elektroniniais ir neelektroniniais žodynais ir kitais informacijos šaltiniais.

Sakytinio teksto pristatymas. Mokomasi aptarti savo ir kitų kalbėtojų pranešimus, turinį ir raišką, poveikį klausytojui, sutelkti dėmesį į sąsajas tarp pagrindinės minties, argumentų ir išvadų. Mokomasi atsižvelgti į suteiktą grįžtamąją informaciją, panaudoti ją pranešimui tobulinti.

Strategijos. Mokomasi pasirinkti teksto kūrimo, rašymo ir tobulinimo strategiją ir principus ir juos taikyti. Tobulinami gebėjimai redaguoti savo ir kitų autorių tekstus tikslingai naudojantis įvairiais elektroniniais ir neelektroniniais žodynais ir kitais informacijos šaltiniais.

Baltarusių tautinės mažumos gimtoji kalba ir literatūra

1–2 klasių koncentras
Įvairių tekstų klausymas ir supratimas.

Įvairių tekstų klausymas ir supratimas. 

Mokomasi taikyti kalbėjimo strategijas: pristatyti tekstą žodžiu, naudotis vaizdine medžiaga. Mokomasi aptarti savo kalbėjimą ir nusakyti, kas pasisekė ar nepasiekė, ką kitąkart reikėtų daryti kitaip.

Tekstų atranka.

Sakytinio teksto pristatymas. 

Mokomasi taikyti skaitymo strategijas: skaityti dar kartą; atsakinėti į klausimus; patikslinti neaiškių žodžių reikšmes; suvokti teksto ir iliustracijų ryšį.

Sakytinio teksto pristatymas.

Sakytinio teksto pristatymas. 

Mokomasi taikyti kalbėjimo strategijas: pristatyti tekstą žodžiu, naudotis planu ar vaizdine medžiaga. Mokomasi aptarti savo kalbėjimą ir atsižvelgti į kitų suteiktą grįžtamąją informaciją.

Skaitymo technika ir teksto supratimo strategijos.

Skaitymo technika ir teksto supratimo strategijos.

Mokomasi taikyti skaitymo strategijas: aiškinti pavadinimą; klausinėti kitų; iliustruoti; sieti žodinę ir nežodinę informaciją; išskirti knygos struktūros elementus (autorius, pavadinimas, sutartiniai ženklai vadovėlyje, puslapiai, iliustracijos).

Teksto kūrimas ir redagavimas.

Strategijos. 

Formuojamas įgūdis dar kartą skaityti parašytą tekstą, mokomasi taisyti jį pagal nesudėtingą nurodymą.

3–4 klasių koncentras
Dalyvavimas įvairiose komunikavimo situacijose.

Sakytinio teksto pristatymas. 

Mokomasi taikyti kalbėjimo strategijas: pristatyti tekstą žodžiu, naudotis planu, pateiktais žodžiais ar vaizdine medžiaga. Mokomasi aptarti savo kalbėjimą ir atsižvelgti į kitų suteiktą grįžtamąją informaciją.

Skaitymo technika ir teksto supratimo strategijos.

Skaitymo technika ir teksto supratimo strategijos. 

Mokomasi taikyti skaitymo strategijas: kelia hipotezes, apie ką gali būti tekstas; nuolat apmąsto, ar supranta prasmę; randa ir pasižymi reikšmingus žodžius ir mintis. 

Teksto kūrimas ir redagavimas.

Strategijos.

Mokomasi kurti aiškinamąjį tekstą pagal modelius: klausimas – atsakymas, teiginys – pavyzdys. Tobulinamas įgūdis dar kartą skaityti parašytą tekstą, mokomasi taisyti jį pagal iš anksto susitartus kriterijus. Mokomasi tikrinti rašybą naudojantis rašybos žodynu.

Įvairių tekstų klausymas ir supratimas.

Įvairių tekstų klausymas ir supratimas. 

Mokomasi taikyti aktyvaus klausymosi strategijas: nusiteikti klausytis, suprasti, daryti išvadas. Naudojamasi paprasčiausiomis kompensavimo strategijomis: prašoma patikslinti informaciją, kalbą papildyti neverbalinėmis priemonėmis.

5–6 klasių koncentras
Sakytinio teksto pristatymas.

Sakytinio teksto pristatymas.

Mokomasi taikyti kalbėjimo strategijas: pristatyti tekstą žodžiu, naudotis planu, užrašais ar vaizdine medžiaga. Aptarti savo ir kitų kalbėjimą, atsižvelgti į suteiktą grįžtamąją informaciją, panaudoti ją pranešimui tobulinti.

Skaitymo technika ir teksto supratimo strategijos.

Skaitymo technika ir teksto supratimo strategijos. 

Mokomasi taikyti skaitymo strategijas: kelia hipotezes, apie ką gali būti tekstas, ieško būdų jas patikrinti; kartoja žemesnių klasių žinias ir sieja su nauja informacija; randa reikšmingus žodžius, pasižymi mintis, rašo komentarus.

Teksto kūrimas ir redagavimas.

Strategijos. 

Mokomasi kurti aiškinamąjį tekstą pagal modelius: žinoma – nežinoma, neigimas – teigimas, taip pat anksčiau pažintus modelius. Mokomasi pasiruošti teksto kūrimui, atrinkti medžiagą, parinkti informaciją ir pavyzdžius. Mokomasi taikyti rašymo ir redagavimo strategijas (temos analizavimas, „minčių lietus“, planavimas, pasinaudojimas kitu šaltiniu temai plėtoti ir tekstui struktūruoti, naudojimasis rašybos žodynu, kitais žodynais). Tobulinamas įgūdis dar kartą skaityti parašytą tekstą, mokomasi taisyti jį pagal iš anksto susitartus kriterijus.

Įvairių tekstų klausymas ir supratimas.

Įvairių tekstų klausymas ir supratimas. 

Mokomasi taikyti aktyvaus klausymosi strategijas: nusiteikti klausyti, suprasti, išskirti nurodytą informaciją, daryti išvadas, remtis situacijos kontekstu.

7–8 klasių koncentras
Sakytinio teksto pristatymas.

Sakytinio teksto pristatymas.

Mokomasi taikyti kalbėjimo strategijas: pristatyti tekstą žodžiu, naudotis planu, užrašais ar vaizdine medžiaga. Aptarti savo ir kitų kalbėtojų pranešimus, turinį ir raiškos privalumus ir trūkumus, atsižvelgti į suteiktą grįžtamąją informaciją, panaudoti ją tobulinant pranešimą.

Skaitymo technika ir teksto supratimo strategijos.

Skaitymo technika ir teksto supratimo strategijos. 

Mokomasi taikyti skaitymo strategijas: pasirinkti skaitymo rūšį (apžvalginis, atrenkamasis, analitinis), pasižymėti svarbią informaciją, reikšmingus žodžius, rasti svarbiausią informaciją ir detales (išrašyti mintis, pabraukti reikiamą informaciją, formuluoti tezes), sudaryti įvairias schemas.

Teksto kūrimas ir redagavimas.

Strategijos. 

Pratinamasi taikyti išmoktas teksto kūrimo strategijas. Mokomasi redaguoti tekstą taikant įgytas kalbos žinias ir naudojantis įvairiais elektroniniais ir neelektroniniais žodynais ir kitais informacijos šaltiniais.

Įvairių tekstų klausymas ir supratimas.

Įvairių tekstų klausymas ir supratimas. 

Mokomasi taikyti aktyvaus klausymosi strategijas: nusiteikti klausyti, suprasti, išskirti reikšmingą informaciją, daryti išvadas, kelti klausimus tikslinant, aiškinantis kontekstą.

9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras
Sakytinio teksto pristatymas.

Sakytinio teksto pristatymas. 

Mokomasi taikyti kalbėjimo strategijas: pristatyti tekstą žodžiu, naudotis planu, vaizdine medžiaga. Aptarti savo ir kitų kalbėtojų pranešimus, turinį ir raiškos privalumus ir trūkumus, poveikį klausytojui, sutelkti dėmesį į pagrindinę mintį ir ją pagrindžiančius teiginius. Mokomasi atsižvelgti į suteiktą grįžtamąją informaciją, panaudoti ją pranešimui tobulinti.

Skaitymo technika ir teksto supratimo strategijos.

Skaitymo technika ir teksto supratimo strategijos. 

Mokiniai tobulina skaitymo technikas ir taiko pažintas žemesnėse klasėse strategijas įvairiuose naujuose kontekstuose (pvz., konspektuoja, sudaro schemas, kelia ir tikrina hipotezes, aptaria teksto suvokimą ir kt.).

Teksto kūrimas ir redagavimas.

Strategijos. 

Pratinamasi taikyti pažintas strategijas, redaguoti tekstą taikant įgytas kalbos žinias ir tikslingai naudojantis įvairiais elektroniniais ir neelektroniniais žodynais ir kitais informacijos šaltiniais.

Įvairių tekstų klausymas ir supratimas.

Įvairių tekstų klausymas ir supratimas. 

Mokomasi taikyti aktyvaus klausymosi strategijas: nusiteikti klausyti, suprasti, išskirti reikšmingą informaciją, svarbiausius teiginius, daryti išvadas, kelti klausimus tikslinant ir aiškinantis kontekstą.

Rišlaus teksto kūrimas ir redagavimas.

Strategijos. 

Gilinami gebėjimai taikyti pažintas strategijas ir principus, redaguoti savo ir kitų autorių tekstus tikslingai naudojantis įvairiais elektroniniais ir neelektroniniais žodynais ir kitais informacijos šaltiniais.

III–IV gimnazijos klasių koncentras
Sakytinio teksto pristatymas.

Sakytinio teksto pristatymas. 

Mokomasi aptarti savo ir kitų kalbėtojų pranešimus, turinį ir raišką, poveikį klausytojui, sutelkti dėmesį į sąsajas tarp pagrindinės minties, argumentų ir išvadų. Mokomasi atsižvelgti į suteiktą grįžtamąją informaciją, panaudoti ją pranešimui tobulinti.

Rišlaus teksto kūrimas ir redagavimas.

Strategijos. 

Mokomasi pasirinkti teksto kūrimo, rašymo ir tobulinimo strategiją ir principus ir juos taikyti. Tobulinami gebėjimai redaguoti savo ir kitų autorių tekstus tikslingai naudojantis įvairiais elektroniniais ir neelektroniniais žodynais ir kitais informacijos šaltiniais.

Įvairių tekstų klausymas ir supratimas. 

Mokomasi taikyti kalbėjimo strategijas: pristatyti tekstą žodžiu, naudotis vaizdine medžiaga. Mokomasi aptarti savo kalbėjimą ir nusakyti, kas pasisekė ar nepasiekė, ką kitąkart reikėtų daryti kitaip.

Sakytinio teksto pristatymas. 

Mokomasi taikyti skaitymo strategijas: skaityti dar kartą; atsakinėti į klausimus; patikslinti neaiškių žodžių reikšmes; suvokti teksto ir iliustracijų ryšį.

Sakytinio teksto pristatymas. 

Mokomasi taikyti kalbėjimo strategijas: pristatyti tekstą žodžiu, naudotis planu ar vaizdine medžiaga. Mokomasi aptarti savo kalbėjimą ir atsižvelgti į kitų suteiktą grįžtamąją informaciją.

Skaitymo technika ir teksto supratimo strategijos.

Mokomasi taikyti skaitymo strategijas: aiškinti pavadinimą; klausinėti kitų; iliustruoti; sieti žodinę ir nežodinę informaciją; išskirti knygos struktūros elementus (autorius, pavadinimas, sutartiniai ženklai vadovėlyje, puslapiai, iliustracijos).

Strategijos. 

Formuojamas įgūdis dar kartą skaityti parašytą tekstą, mokomasi taisyti jį pagal nesudėtingą nurodymą.

Sakytinio teksto pristatymas. 

Mokomasi taikyti kalbėjimo strategijas: pristatyti tekstą žodžiu, naudotis planu, pateiktais žodžiais ar vaizdine medžiaga. Mokomasi aptarti savo kalbėjimą ir atsižvelgti į kitų suteiktą grįžtamąją informaciją.

Skaitymo technika ir teksto supratimo strategijos. 

Mokomasi taikyti skaitymo strategijas: kelia hipotezes, apie ką gali būti tekstas; nuolat apmąsto, ar supranta prasmę; randa ir pasižymi reikšmingus žodžius ir mintis. 

Strategijos.

Mokomasi kurti aiškinamąjį tekstą pagal modelius: klausimas – atsakymas, teiginys – pavyzdys. Tobulinamas įgūdis dar kartą skaityti parašytą tekstą, mokomasi taisyti jį pagal iš anksto susitartus kriterijus. Mokomasi tikrinti rašybą naudojantis rašybos žodynu.

Įvairių tekstų klausymas ir supratimas. 

Mokomasi taikyti aktyvaus klausymosi strategijas: nusiteikti klausytis, suprasti, daryti išvadas. Naudojamasi paprasčiausiomis kompensavimo strategijomis: prašoma patikslinti informaciją, kalbą papildyti neverbalinėmis priemonėmis.

Sakytinio teksto pristatymas.

Mokomasi taikyti kalbėjimo strategijas: pristatyti tekstą žodžiu, naudotis planu, užrašais ar vaizdine medžiaga. Aptarti savo ir kitų kalbėjimą, atsižvelgti į suteiktą grįžtamąją informaciją, panaudoti ją pranešimui tobulinti.

Skaitymo technika ir teksto supratimo strategijos. 

Mokomasi taikyti skaitymo strategijas: kelia hipotezes, apie ką gali būti tekstas, ieško būdų jas patikrinti; kartoja žemesnių klasių žinias ir sieja su nauja informacija; randa reikšmingus žodžius, pasižymi mintis, rašo komentarus.

Strategijos. 

Mokomasi kurti aiškinamąjį tekstą pagal modelius: žinoma – nežinoma, neigimas – teigimas, taip pat anksčiau pažintus modelius. Mokomasi pasiruošti teksto kūrimui, atrinkti medžiagą, parinkti informaciją ir pavyzdžius. Mokomasi taikyti rašymo ir redagavimo strategijas (temos analizavimas, „minčių lietus“, planavimas, pasinaudojimas kitu šaltiniu temai plėtoti ir tekstui struktūruoti, naudojimasis rašybos žodynu, kitais žodynais). Tobulinamas įgūdis dar kartą skaityti parašytą tekstą, mokomasi taisyti jį pagal iš anksto susitartus kriterijus.

Įvairių tekstų klausymas ir supratimas. 

Mokomasi taikyti aktyvaus klausymosi strategijas: nusiteikti klausyti, suprasti, išskirti nurodytą informaciją, daryti išvadas, remtis situacijos kontekstu.

Sakytinio teksto pristatymas.

Mokomasi taikyti kalbėjimo strategijas: pristatyti tekstą žodžiu, naudotis planu, užrašais ar vaizdine medžiaga. Aptarti savo ir kitų kalbėtojų pranešimus, turinį ir raiškos privalumus ir trūkumus, atsižvelgti į suteiktą grįžtamąją informaciją, panaudoti ją tobulinant pranešimą.

Skaitymo technika ir teksto supratimo strategijos. 

Mokomasi taikyti skaitymo strategijas: pasirinkti skaitymo rūšį (apžvalginis, atrenkamasis, analitinis), pasižymėti svarbią informaciją, reikšmingus žodžius, rasti svarbiausią informaciją ir detales (išrašyti mintis, pabraukti reikiamą informaciją, formuluoti tezes), sudaryti įvairias schemas.

Strategijos. 

Pratinamasi taikyti išmoktas teksto kūrimo strategijas. Mokomasi redaguoti tekstą taikant įgytas kalbos žinias ir naudojantis įvairiais elektroniniais ir neelektroniniais žodynais ir kitais informacijos šaltiniais.

Įvairių tekstų klausymas ir supratimas. 

Mokomasi taikyti aktyvaus klausymosi strategijas: nusiteikti klausyti, suprasti, išskirti reikšmingą informaciją, daryti išvadas, kelti klausimus tikslinant, aiškinantis kontekstą.

Sakytinio teksto pristatymas. 

Mokomasi taikyti kalbėjimo strategijas: pristatyti tekstą žodžiu, naudotis planu, vaizdine medžiaga. Aptarti savo ir kitų kalbėtojų pranešimus, turinį ir raiškos privalumus ir trūkumus, poveikį klausytojui, sutelkti dėmesį į pagrindinę mintį ir ją pagrindžiančius teiginius. Mokomasi atsižvelgti į suteiktą grįžtamąją informaciją, panaudoti ją pranešimui tobulinti.

Skaitymo technika ir teksto supratimo strategijos. 

Mokiniai tobulina skaitymo technikas ir taiko pažintas žemesnėse klasėse strategijas įvairiuose naujuose kontekstuose (pvz., konspektuoja, sudaro schemas, kelia ir tikrina hipotezes, aptaria teksto suvokimą ir kt.).

Strategijos. 

Pratinamasi taikyti pažintas strategijas, redaguoti tekstą taikant įgytas kalbos žinias ir tikslingai naudojantis įvairiais elektroniniais ir neelektroniniais žodynais ir kitais informacijos šaltiniais.

Įvairių tekstų klausymas ir supratimas. 

Mokomasi taikyti aktyvaus klausymosi strategijas: nusiteikti klausyti, suprasti, išskirti reikšmingą informaciją, svarbiausius teiginius, daryti išvadas, kelti klausimus tikslinant ir aiškinantis kontekstą.

Strategijos. 

Gilinami gebėjimai taikyti pažintas strategijas ir principus, redaguoti savo ir kitų autorių tekstus tikslingai naudojantis įvairiais elektroniniais ir neelektroniniais žodynais ir kitais informacijos šaltiniais.

Sakytinio teksto pristatymas. 

Mokomasi aptarti savo ir kitų kalbėtojų pranešimus, turinį ir raišką, poveikį klausytojui, sutelkti dėmesį į sąsajas tarp pagrindinės minties, argumentų ir išvadų. Mokomasi atsižvelgti į suteiktą grįžtamąją informaciją, panaudoti ją pranešimui tobulinti.

Strategijos. 

Mokomasi pasirinkti teksto kūrimo, rašymo ir tobulinimo strategiją ir principus ir juos taikyti. Tobulinami gebėjimai redaguoti savo ir kitų autorių tekstus tikslingai naudojantis įvairiais elektroniniais ir neelektroniniais žodynais ir kitais informacijos šaltiniais.

Rusų tautinės mažumos gimtoji kalba ir literatūra

1–2 klasių koncentras
Įvairių tekstų klausymas ir supratimas.

Sakytinio teksto pristatymas. 

Mokomasi taikyti kalbėjimo strategijas: pristatyti tekstą žodžiu, naudotis vaizdine medžiaga. Mokomasi aptarti savo kalbėjimą ir nusakyti, kas pasisekė ar nepasiekė, ką kitąkart reikėtų daryti kitaip.

Skaitymo technika ir teksto supratimo strategijos.

Skaitymo technika ir teksto supratimo strategijos. 

Mokomasi taikyti skaitymo strategijas: aiškinti pavadinimą; klausinėti kitų; iliustruoti; sieti žodinę ir nežodinę informaciją; išskirti knygos struktūros elementus (autorius, pavadinimas, sutartiniai ženklai vadovėlyje, puslapiai, iliustracijos).

Sakytinio teksto pristatymas.

Sakytinio teksto pristatymas. 

Mokomasi taikyti kalbėjimo strategijas: pristatyti tekstą žodžiu, naudotis planu ar vaizdine medžiaga. Mokomasi aptarti savo kalbėjimą ir atsižvelgti į kitų suteiktą grįžtamąją informaciją.

Teksto kūrimas ir redagavimas.

Strategijos.

Formuojamas įgūdis dar kartą skaityti parašytą tekstą, mokomasi taisyti jį pagal nesudėtingą nurodymą.

3–4 klasių koncentras
Sakytinio teksto pristatymas.

Sakytinio teksto pristatymas. 

Mokomasi taikyti kalbėjimo strategijas: pristatyti tekstą žodžiu, naudotis planu, pateiktais žodžiais ar vaizdine medžiaga. Mokomasi aptarti savo kalbėjimą ir atsižvelgti į kitų suteiktą grįžtamąją informaciją.

Skaitymo technika ir teksto suvokimo strategijos.

Skaitymo technika ir teksto suvokimo strategijos. 

Mokomasi taikyti skaitymo strategijas: peržvelgia į akis krintančią informaciją (iliustracijas, antraštes ir kt.); sieja tekstą su jau žinoma informacija; klausinėja kitų ir savęs; pasitikslina žodžių reikšmes (klausdami mokytojo, žodynuose); savo įspūdžius pasižymi simboliais.

Teksto kūrimas ir redagavimas.

 Strategijos. 

Mokomasi kurti aiškinamąjį tekstą pagal modelius: klausimas – atsakymas, teiginys – pavyzdys. Tobulinamas įgūdis dar kartą skaityti parašytą tekstą, mokomasi taisyti jį pagal iš anksto susitartus kriterijus. Mokomasi tikrinti rašybą naudojantis rašybos žodynu.

Įvairių tekstų klausymas ir supratimas.

Įvairių tekstų klausymas ir supratimas. 

Mokomasi taikyti aktyvaus klausymosi strategijas: nusiteikti klausytis, suprasti, daryti išvadas. Naudojamasi paprasčiausiomis kompensavimo strategijomis: prašoma patikslinti informaciją, kalbą papildyti neverbalinėmis priemonėmis.

Skaitymo technika ir teksto supratimo strategijos.

Skaitymo technika ir teksto suvokimo strategijos.

Mokomasi taikyti skaitymo strategijas: kelia hipotezes, apie ką gali būti tekstas; nuolat apmąsto, ar supranta prasmę; randa ir pasižymi reikšmingus žodžius ir mintis. 

5–6 klasių koncentras
Sakytinio teksto pristatymas.

Sakytinio teksto pristatymas.

Mokomasi taikyti kalbėjimo strategijas: pristatyti tekstą žodžiu, naudotis planu, užrašais ar vaizdine medžiaga. Aptarti savo ir kitų kalbėjimą, atsižvelgti į suteiktą grįžtamąją informaciją, panaudoti ją pranešimui tobulinti.

Skaitymo technika ir teksto supratimo strategijos.

Skaitymo technika ir teksto suvokimo strategijos. 

Mokomasi taikyti skaitymo strategijas: kelia hipotezes, apie ką gali būti tekstas, ieško būdų jas patikrinti; kartoja žemesnių klasių žinias ir sieja su nauja informacija; randa reikšmingus žodžius, pasižymi mintis, rašo komentarus.

Teksto kūrimas ir redagavimas.

Strategijos. 

Mokomasi kurti aiškinamąjį tekstą pagal modelius: žinoma – nežinoma, neigimas – teigimas, ir anksčiau pažintus modelius. Mokomasi pasiruošti teksto kūrimui, atrinkti medžiagą, parinkti informaciją ir pavyzdžius. Mokomasi taikyti rašymo ir redagavimo strategijas (temos analizavimas, „minčių lietus“, planavimas, pasinaudojimas kitu šaltiniu temos plėtojimui ir teksto struktūravimui, naudojimasis rašybos žodynu, kitais žodynais). Tobulinamas įgūdis dar kartą skaityti parašytą tekstą, mokomasi taisyti jį pagal iš anksto susitartus kriterijus.

Įvairių tekstų klausymas ir supratimas.

Įvairių tekstų klausymas ir supratimas. 

Mokomasi taikyti aktyvaus klausymosi strategijas: nusiteikti klausyti, suprasti, išskirti nurodytą informaciją, daryti išvadas, remtis situacijos kontekstu.

7–8 klasių koncentras
Sakytinio teksto pristatymas.

Sakytinio teksto pristatymas.

Mokomasi taikyti kalbėjimo strategijas: pristatyti tekstą žodžiu, naudotis planu, užrašais ar vaizdine medžiaga. Aptarti savo ir kitų kalbėtojų pranešimus, turinį ir raiškos privalumus ir trūkumus, atsižvelgti į suteiktą grįžtamąją informaciją, panaudoti ją tobulinant pranešimą.

Skaitymo technika ir teksto supratimo strategijos.

Skaitymo technika ir teksto suvokimo strategijos. 

Mokomasi taikyti skaitymo strategijas: pasirinkti skaitymo rūšį (apžvalginis, atrenkamasis, analitinis), pasižymėti svarbią informaciją, reikšmingus žodžius, rasti svarbiausią informaciją ir detales (išrašyti mintis, pabraukti reikiamą informaciją, formuluoti tezes), sudaryti įvairias schemas.

Teksto kūrimas ir redagavimas.

Strategijos.

Pratinamasi taikyti išmoktas teksto kūrimo strategijas. Mokomasi redaguoti tekstą taikant įgytas kalbos žinias ir naudojantis įvairiais elektroniniais ir neelektroniniais žodynais ir kitais informacijos šaltiniais.

Įvairių tekstų klausymas ir supratimas.

Įvairių tekstų klausymas ir supratimas. 

Mokomasi taikyti aktyvaus klausymosi strategijas: nusiteikti klausyti, suprasti, išskirti reikšmingą informaciją, daryti išvadas, kelti klausimus tikslinant, aiškinantis kontekstą.

9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras
Sakytinio teksto pristatymas.

Sakytinio teksto pristatymas. 

Mokomasi taikyti kalbėjimo strategijas: pristatyti tekstą žodžiu, naudotis planu, vaizdine medžiaga. Aptarti savo ir kitų kalbėtojų pranešimus, turinį ir raiškos privalumus ir trūkumus, poveikį klausytojui, sutelkti dėmesį į pagrindinę mintį ir ją pagrindžiančius teiginius. Mokomasi atsižvelgti į suteiktą grįžtamąją informaciją, panaudoti ją pranešimui tobulinti.

Skaitymo technika ir teksto supratimo strategijos.

Skaitymo technika ir teksto suvokimo strategijos. 

Mokiniai tobulina skaitymo technikas ir taiko pažintas žemesnėse klasėse strategijas įvairiuose naujuose kontekstuose (pvz., konspektuoja, sudaro schemas, kelia ir tikrina hipotezes, aptaria teksto suvokimą ir kt.).

Teksto kūrimas ir redagavimas.

Strategijos.

Pratinamasi taikyti pažintas strategijas, redaguoti tekstą taikant įgytas kalbos žinias ir tikslingai naudojantis įvairiais elektroniniais ir neelektroniniais žodynais ir kitais informacijos šaltiniais.

Įvairių tekstų klausymas ir supratimas.

Įvairių tekstų klausymas ir supratimas. 

Mokomasi taikyti aktyvaus klausymosi strategijas: nusiteikti klausyti, suprasti, išskirti reikšmingą informaciją, svarbiausius teiginius, daryti išvadas, kelti klausimus tikslinant ir aiškinantis kontekstą.

Rišlaus teksto kūrimas ir redagavimas.

Strategijos. 

Gilinami gebėjimai taikyti pažintas strategijas ir principus, redaguoti savo ir kitų autorių tekstus tikslingai naudojantis įvairiais elektroniniais ir neelektroniniais žodynais ir kitais informacijos šaltiniais.

III–IV gimnazijos klasių koncentras
Sakytinio teksto pristatymas.

Sakytinio teksto pristatymas.

Mokomasi aptarti savo ir kitų kalbėtojų pranešimus, turinį ir raišką, poveikį klausytojui, sutelkti dėmesį į sąsajas tarp pagrindinės minties, argumentų ir išvadų. Mokomasi atsižvelgti į suteiktą grįžtamąją informaciją, panaudoti ją pranešimui tobulinti.

Skaitymo technika ir teksto supratimo strategijos.

Skaitymo technika ir teksto suvokimo strategijos.

Mokiniai taiko pažintas žemesnėse klasėse strategijas įvairiuose naujuose mokymosi kontekstuose.

Rišlaus teksto kūrimas ir redagavimas.

Strategijos. 

Mokomasi pasirinkti teksto kūrimo, rašymo ir tobulinimo strategiją ir principus ir juos taikyti. Tobulinami gebėjimai redaguoti savo ir kitų autorių tekstus tikslingai naudojantis įvairiais elektroniniais ir neelektroniniais žodynais ir kitais informacijos šaltiniais.

Sakytinio teksto pristatymas. 

Mokomasi taikyti kalbėjimo strategijas: pristatyti tekstą žodžiu, naudotis vaizdine medžiaga. Mokomasi aptarti savo kalbėjimą ir nusakyti, kas pasisekė ar nepasiekė, ką kitąkart reikėtų daryti kitaip.

Skaitymo technika ir teksto supratimo strategijos. 

Mokomasi taikyti skaitymo strategijas: aiškinti pavadinimą; klausinėti kitų; iliustruoti; sieti žodinę ir nežodinę informaciją; išskirti knygos struktūros elementus (autorius, pavadinimas, sutartiniai ženklai vadovėlyje, puslapiai, iliustracijos).

Sakytinio teksto pristatymas. 

Mokomasi taikyti kalbėjimo strategijas: pristatyti tekstą žodžiu, naudotis planu ar vaizdine medžiaga. Mokomasi aptarti savo kalbėjimą ir atsižvelgti į kitų suteiktą grįžtamąją informaciją.

Strategijos.

Formuojamas įgūdis dar kartą skaityti parašytą tekstą, mokomasi taisyti jį pagal nesudėtingą nurodymą.

Sakytinio teksto pristatymas. 

Mokomasi taikyti kalbėjimo strategijas: pristatyti tekstą žodžiu, naudotis planu, pateiktais žodžiais ar vaizdine medžiaga. Mokomasi aptarti savo kalbėjimą ir atsižvelgti į kitų suteiktą grįžtamąją informaciją.

Skaitymo technika ir teksto suvokimo strategijos. 

Mokomasi taikyti skaitymo strategijas: peržvelgia į akis krintančią informaciją (iliustracijas, antraštes ir kt.); sieja tekstą su jau žinoma informacija; klausinėja kitų ir savęs; pasitikslina žodžių reikšmes (klausdami mokytojo, žodynuose); savo įspūdžius pasižymi simboliais.

 Strategijos. 

Mokomasi kurti aiškinamąjį tekstą pagal modelius: klausimas – atsakymas, teiginys – pavyzdys. Tobulinamas įgūdis dar kartą skaityti parašytą tekstą, mokomasi taisyti jį pagal iš anksto susitartus kriterijus. Mokomasi tikrinti rašybą naudojantis rašybos žodynu.

Įvairių tekstų klausymas ir supratimas. 

Mokomasi taikyti aktyvaus klausymosi strategijas: nusiteikti klausytis, suprasti, daryti išvadas. Naudojamasi paprasčiausiomis kompensavimo strategijomis: prašoma patikslinti informaciją, kalbą papildyti neverbalinėmis priemonėmis.

Skaitymo technika ir teksto suvokimo strategijos.

Mokomasi taikyti skaitymo strategijas: kelia hipotezes, apie ką gali būti tekstas; nuolat apmąsto, ar supranta prasmę; randa ir pasižymi reikšmingus žodžius ir mintis. 

Sakytinio teksto pristatymas.

Mokomasi taikyti kalbėjimo strategijas: pristatyti tekstą žodžiu, naudotis planu, užrašais ar vaizdine medžiaga. Aptarti savo ir kitų kalbėjimą, atsižvelgti į suteiktą grįžtamąją informaciją, panaudoti ją pranešimui tobulinti.

Skaitymo technika ir teksto suvokimo strategijos. 

Mokomasi taikyti skaitymo strategijas: kelia hipotezes, apie ką gali būti tekstas, ieško būdų jas patikrinti; kartoja žemesnių klasių žinias ir sieja su nauja informacija; randa reikšmingus žodžius, pasižymi mintis, rašo komentarus.

Strategijos. 

Mokomasi kurti aiškinamąjį tekstą pagal modelius: žinoma – nežinoma, neigimas – teigimas, ir anksčiau pažintus modelius. Mokomasi pasiruošti teksto kūrimui, atrinkti medžiagą, parinkti informaciją ir pavyzdžius. Mokomasi taikyti rašymo ir redagavimo strategijas (temos analizavimas, „minčių lietus“, planavimas, pasinaudojimas kitu šaltiniu temos plėtojimui ir teksto struktūravimui, naudojimasis rašybos žodynu, kitais žodynais). Tobulinamas įgūdis dar kartą skaityti parašytą tekstą, mokomasi taisyti jį pagal iš anksto susitartus kriterijus.

Įvairių tekstų klausymas ir supratimas. 

Mokomasi taikyti aktyvaus klausymosi strategijas: nusiteikti klausyti, suprasti, išskirti nurodytą informaciją, daryti išvadas, remtis situacijos kontekstu.

Sakytinio teksto pristatymas.

Mokomasi taikyti kalbėjimo strategijas: pristatyti tekstą žodžiu, naudotis planu, užrašais ar vaizdine medžiaga. Aptarti savo ir kitų kalbėtojų pranešimus, turinį ir raiškos privalumus ir trūkumus, atsižvelgti į suteiktą grįžtamąją informaciją, panaudoti ją tobulinant pranešimą.

Skaitymo technika ir teksto suvokimo strategijos. 

Mokomasi taikyti skaitymo strategijas: pasirinkti skaitymo rūšį (apžvalginis, atrenkamasis, analitinis), pasižymėti svarbią informaciją, reikšmingus žodžius, rasti svarbiausią informaciją ir detales (išrašyti mintis, pabraukti reikiamą informaciją, formuluoti tezes), sudaryti įvairias schemas.

Strategijos.

Pratinamasi taikyti išmoktas teksto kūrimo strategijas. Mokomasi redaguoti tekstą taikant įgytas kalbos žinias ir naudojantis įvairiais elektroniniais ir neelektroniniais žodynais ir kitais informacijos šaltiniais.

Įvairių tekstų klausymas ir supratimas. 

Mokomasi taikyti aktyvaus klausymosi strategijas: nusiteikti klausyti, suprasti, išskirti reikšmingą informaciją, daryti išvadas, kelti klausimus tikslinant, aiškinantis kontekstą.

Sakytinio teksto pristatymas. 

Mokomasi taikyti kalbėjimo strategijas: pristatyti tekstą žodžiu, naudotis planu, vaizdine medžiaga. Aptarti savo ir kitų kalbėtojų pranešimus, turinį ir raiškos privalumus ir trūkumus, poveikį klausytojui, sutelkti dėmesį į pagrindinę mintį ir ją pagrindžiančius teiginius. Mokomasi atsižvelgti į suteiktą grįžtamąją informaciją, panaudoti ją pranešimui tobulinti.

Skaitymo technika ir teksto suvokimo strategijos. 

Mokiniai tobulina skaitymo technikas ir taiko pažintas žemesnėse klasėse strategijas įvairiuose naujuose kontekstuose (pvz., konspektuoja, sudaro schemas, kelia ir tikrina hipotezes, aptaria teksto suvokimą ir kt.).

Strategijos.

Pratinamasi taikyti pažintas strategijas, redaguoti tekstą taikant įgytas kalbos žinias ir tikslingai naudojantis įvairiais elektroniniais ir neelektroniniais žodynais ir kitais informacijos šaltiniais.

Įvairių tekstų klausymas ir supratimas. 

Mokomasi taikyti aktyvaus klausymosi strategijas: nusiteikti klausyti, suprasti, išskirti reikšmingą informaciją, svarbiausius teiginius, daryti išvadas, kelti klausimus tikslinant ir aiškinantis kontekstą.

Strategijos. 

Gilinami gebėjimai taikyti pažintas strategijas ir principus, redaguoti savo ir kitų autorių tekstus tikslingai naudojantis įvairiais elektroniniais ir neelektroniniais žodynais ir kitais informacijos šaltiniais.

Sakytinio teksto pristatymas.

Mokomasi aptarti savo ir kitų kalbėtojų pranešimus, turinį ir raišką, poveikį klausytojui, sutelkti dėmesį į sąsajas tarp pagrindinės minties, argumentų ir išvadų. Mokomasi atsižvelgti į suteiktą grįžtamąją informaciją, panaudoti ją pranešimui tobulinti.

Skaitymo technika ir teksto suvokimo strategijos.

Mokiniai taiko pažintas žemesnėse klasėse strategijas įvairiuose naujuose mokymosi kontekstuose.

Strategijos. 

Mokomasi pasirinkti teksto kūrimo, rašymo ir tobulinimo strategiją ir principus ir juos taikyti. Tobulinami gebėjimai redaguoti savo ir kitų autorių tekstus tikslingai naudojantis įvairiais elektroniniais ir neelektroniniais žodynais ir kitais informacijos šaltiniais.

Vokiečių tautinės mažumos gimtoji kalba ir literatūra

1–2 klasių koncentras
Sakytinio teksto pristatymas.

Sakytinio teksto pristatymas
Mokomasi taikyti kalbėjimo strategijas: pristatyti tekstą žodžiu, naudotis planu ar vaizdine medžiaga. Mokomasi aptarti savo kalbėjimą ir atsižvelgti į kitų suteiktą grįžtamąją informaciją.

Skaitymo technika ir teksto supratimo strategijos.

Skaitymo technika ir teksto supratimo strategijos. 
Mokomasi taikyti skaitymo strategijas: aiškinti pavadinimą; klausinėti kitų; iliustruoti; sieti žodinę ir nežodinę informaciją; išskirti knygos struktūros elementus (autorius, pavadinimas, sutartiniai ženklai vadovėlyje, puslapiai, iliustracijos).

Teksto kūrimas ir redagavimas.

Strategijos.
Mokomasi pasakoti pagal planą, perskaitytą tekstą ir paveikslėlių seką. Mokomasi redaguoti kvietimą, rašyti laišką pagal pavyzdį (kreipinys, vietovė, data, atsisveikinimas, parašas). Formuojamas įgūdis dar kartą skaityti parašytą tekstą, mokomasi taisyti jį pagal nesudėtingą nurodymą.

3–4 klasių koncentras
Sakytinio teksto pristatymas.

Sakytinio teksto pristatymas. 
[...] Mokomasi taikyti kalbėjimo strategijas: pristatyti tekstą žodžiu, naudotis planu, pateiktais žodžiais ar vaizdine medžiaga. Mokomasi aptarti savo kalbėjimą ir atsižvelgti į kitų suteiktą grįžtamąją informaciją.

Skaitymo technika ir teksto supratimo strategijos.

Skaitymo technika ir teksto supratimo strategijos. 
[...] Mokomasi taikyti skaitymo strategijas: kelia hipotezes, apie ką gali būti tekstas; nuolat apmąsto, ar supranta prasmę; randa ir pasižymi reikšmingus žodžius ir mintis. [...]

Teksto kūrimas ir redagavimas.

Strategijos. 
Mokomasi kurti aiškinamąjį tekstą pagal modelius: klausimas – atsakymas, teiginys – pavyzdys. Tobulinamas įgūdis dar kartą skaityti parašytą tekstą, mokomasi taisyti jį pagal iš anksto susitartus kriterijus. Mokomasi tikrinti rašybą naudojantis rašybos žodynu.

Įvairių tekstų klausymas ir supratimas.

Įvairių tekstų klausymas ir supratimas.  
[...] Mokomasi taikyti aktyvaus klausymosi strategijas: nusiteikti klausytis, suprasti, daryti išvadas. Naudojamasi paprasčiausiomis kompensavimo strategijomis: prašoma patikslinti informaciją, kalbą papildyti neverbalinėmis priemonėmis.

5–6 klasių koncentras
Sakytinio teksto pristatymas.

Sakytinio teksto pristatymas.
[...] Mokomasi taikyti kalbėjimo strategijas: pristatyti tekstą žodžiu, naudotis planu, užrašais ar vaizdine medžiaga. Aptarti savo ir kitų kalbėjimą, atsižvelgti į suteiktą grįžtamąją informaciją, panaudoti ją pranešimui tobulinti.

Skaitymo technika ir teksto supratimo strategijos.

Skaitymo technika ir teksto supratimo strategijos
[...] Mokomasi taikyti skaitymo strategijas: kelia hipotezes, apie ką gali būti tekstas, ieško būdų jas patikrinti; kartoja žemesnių klasių žinias ir sieja su nauja informacija; randa reikšmingus žodžius, pasižymi mintis, rašo komentarus.

Teksto kūrimas ir redagavimas.

Strategijos
Mokomasi kurti aiškinamąjį tekstą pagal modelius: žinoma – nežinoma, neigimas – teigimas ir anksčiau pažintus modelius. Mokomasi pasiruošti kurti tekstą: atrinkti medžiagą, parinkti informaciją ir pavyzdžius. Mokomasi taikyti rašymo ir redagavimo strategijas (temos analizavimas, „minčių lietus“, planavimas, pasinaudojimas kitu šaltiniu temai plėtoti ir tekstui struktūruoti, naudojimasis rašybos žodynu, kitais žodynais). Tobulinamas įgūdis dar kartą skaityti parašytą tekstą, mokomasi taisyti jį pagal iš anksto susitartus kriterijus.

Įvairių tekstų klausymas ir supratimas.

Įvairių tekstų klausymas ir supratimas
[...] Mokomasi taikyti aktyvaus klausymosi strategijas: nusiteikti klausyti, suprasti, išskirti nurodytą informaciją, daryti išvadas, remtis situacijos kontekstu.

7–8 klasių koncentras
Sakytinio teksto pristatymas.

Sakytinio teksto pristatymas.
[...] Mokomasi taikyti kalbėjimo strategijas: pristatyti tekstą žodžiu, naudotis planu, užrašais ar vaizdine medžiaga. Aptarti savo ir kitų kalbėtojų pranešimus, turinį ir raiškos privalumus ir trūkumus, atsižvelgti į suteiktą grįžtamąją informaciją, panaudoti ją tobulinant pranešimą. [...]

Skaitymo technika ir teksto supratimo strategijos.

Skaitymo technika ir teksto supratimo strategijos
[...] Mokomasi taikyti skaitymo strategijas: pasirinkti skaitymo rūšį (apžvalginis, atrenkamasis, analitinis), pasižymėti svarbią informaciją, reikšmingus žodžius, rasti svarbiausią informaciją ir detales (išrašyti mintis, pabraukti reikiamą informaciją, formuluoti tezes), sudaryti įvairias schemas.

Teksto kūrimas ir redagavimas.

Strategijos. 
Pratinamasi taikyti išmoktas teksto kūrimo strategijas. Mokomasi redaguoti tekstą taikant įgytas kalbos žinias ir naudojantis įvairiais elektroniniais ir neelektroniniais žodynais ir kitais informacijos šaltiniais.

Įvairių tekstų klausymas ir supratimas.

Įvairių tekstų klausymas ir supratimas
[...] Mokomasi taikyti aktyvaus klausymosi strategijas: nusiteikti klausyti, suprasti, išskirti reikšmingą informaciją, daryti išvadas, kelti klausimus tikslinant, aiškinantis kontekstą. [...]

9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras
Sakytinio teksto pristatymas.

Sakytinio teksto pristatymas. 
[...] Mokomasi taikyti kalbėjimo strategijas: pristatyti tekstą žodžiu, naudotis planu, vaizdine medžiaga. Aptarti savo ir kitų kalbėtojų pranešimus, turinį ir raiškos privalumus ir trūkumus, poveikį klausytojui, sutelkti dėmesį į pagrindinę mintį ir ją pagrindžiančius teiginius. Mokomasi atsižvelgti į suteiktą grįžtamąją informaciją, panaudoti ją pranešimui tobulinti. 

Skaitymo technika ir teksto supratimo strategijos.

Skaitymo technika ir teksto supratimo strategijos
Mokiniai tobulina skaitymo technikas ir taiko pažintas žemesnėse klasėse strategijas įvairiuose naujuose kontekstuose (pvz., konspektuoja, sudaro schemas, kelia ir tikrina hipotezes, aptaria teksto suvokimą ir kt.).

Teksto kūrimas ir redagavimas.

Strategijos
Pratinamasi taikyti pažintas strategijas, redaguoti tekstą taikant įgytas kalbos žinias ir tikslingai naudojantis įvairiais elektroniniais ir neelektroniniais žodynais ir kitais informacijos šaltiniais.

Įvairių tekstų klausymas ir supratimas.

Įvairių tekstų klausymas ir supratimas
[...] Mokomasi taikyti aktyvaus klausymosi strategijas: nusiteikti klausyti, suprasti, išskirti reikšmingą informaciją, svarbiausius teiginius, daryti išvadas, kelti klausimus tikslinant ir aiškinantis kontekstą.

Rišlaus teksto kūrimas ir redagavimas.

Strategijos. 
Gilinami gebėjimai taikyti pažintas strategijas ir principus, redaguoti savo ir kitų autorių tekstus tikslingai naudojantis įvairiais elektroniniais ir neelektroniniais žodynais ir kitais informacijos šaltiniais.

III–IV gimnazijos klasių koncentras
Sakytinio teksto pristatymas.

Sakytinio teksto pristatymas.
[...] Mokomasi aptarti savo ir kitų kalbėtojų pranešimus, turinį ir raišką, poveikį klausytojui, sutelkti dėmesį į sąsajas tarp pagrindinės minties, argumentų ir išvadų. Mokomasi atsižvelgti į suteiktą grįžtamąją informaciją, panaudoti ją pranešimui tobulinti.

Rišlaus teksto kūrimas ir redagavimas.

Strategijos
Mokomasi pasirinkti teksto kūrimo, rašymo ir tobulinimo strategiją ir principus ir juos taikyti. Tobulinami gebėjimai redaguoti savo ir kitų autorių tekstus tikslingai naudojantis įvairiais elektroniniais ir neelektroniniais žodynais ir kitais informacijos šaltiniais.

Sakytinio teksto pristatymas
Mokomasi taikyti kalbėjimo strategijas: pristatyti tekstą žodžiu, naudotis planu ar vaizdine medžiaga. Mokomasi aptarti savo kalbėjimą ir atsižvelgti į kitų suteiktą grįžtamąją informaciją.

Skaitymo technika ir teksto supratimo strategijos. 
Mokomasi taikyti skaitymo strategijas: aiškinti pavadinimą; klausinėti kitų; iliustruoti; sieti žodinę ir nežodinę informaciją; išskirti knygos struktūros elementus (autorius, pavadinimas, sutartiniai ženklai vadovėlyje, puslapiai, iliustracijos).

Strategijos.
Mokomasi pasakoti pagal planą, perskaitytą tekstą ir paveikslėlių seką. Mokomasi redaguoti kvietimą, rašyti laišką pagal pavyzdį (kreipinys, vietovė, data, atsisveikinimas, parašas). Formuojamas įgūdis dar kartą skaityti parašytą tekstą, mokomasi taisyti jį pagal nesudėtingą nurodymą.

Sakytinio teksto pristatymas. 
[...] Mokomasi taikyti kalbėjimo strategijas: pristatyti tekstą žodžiu, naudotis planu, pateiktais žodžiais ar vaizdine medžiaga. Mokomasi aptarti savo kalbėjimą ir atsižvelgti į kitų suteiktą grįžtamąją informaciją.

Skaitymo technika ir teksto supratimo strategijos. 
[...] Mokomasi taikyti skaitymo strategijas: kelia hipotezes, apie ką gali būti tekstas; nuolat apmąsto, ar supranta prasmę; randa ir pasižymi reikšmingus žodžius ir mintis. [...]

Strategijos. 
Mokomasi kurti aiškinamąjį tekstą pagal modelius: klausimas – atsakymas, teiginys – pavyzdys. Tobulinamas įgūdis dar kartą skaityti parašytą tekstą, mokomasi taisyti jį pagal iš anksto susitartus kriterijus. Mokomasi tikrinti rašybą naudojantis rašybos žodynu.

Įvairių tekstų klausymas ir supratimas.  
[...] Mokomasi taikyti aktyvaus klausymosi strategijas: nusiteikti klausytis, suprasti, daryti išvadas. Naudojamasi paprasčiausiomis kompensavimo strategijomis: prašoma patikslinti informaciją, kalbą papildyti neverbalinėmis priemonėmis.

Sakytinio teksto pristatymas.
[...] Mokomasi taikyti kalbėjimo strategijas: pristatyti tekstą žodžiu, naudotis planu, užrašais ar vaizdine medžiaga. Aptarti savo ir kitų kalbėjimą, atsižvelgti į suteiktą grįžtamąją informaciją, panaudoti ją pranešimui tobulinti.

Skaitymo technika ir teksto supratimo strategijos
[...] Mokomasi taikyti skaitymo strategijas: kelia hipotezes, apie ką gali būti tekstas, ieško būdų jas patikrinti; kartoja žemesnių klasių žinias ir sieja su nauja informacija; randa reikšmingus žodžius, pasižymi mintis, rašo komentarus.

Strategijos
Mokomasi kurti aiškinamąjį tekstą pagal modelius: žinoma – nežinoma, neigimas – teigimas ir anksčiau pažintus modelius. Mokomasi pasiruošti kurti tekstą: atrinkti medžiagą, parinkti informaciją ir pavyzdžius. Mokomasi taikyti rašymo ir redagavimo strategijas (temos analizavimas, „minčių lietus“, planavimas, pasinaudojimas kitu šaltiniu temai plėtoti ir tekstui struktūruoti, naudojimasis rašybos žodynu, kitais žodynais). Tobulinamas įgūdis dar kartą skaityti parašytą tekstą, mokomasi taisyti jį pagal iš anksto susitartus kriterijus.

Įvairių tekstų klausymas ir supratimas
[...] Mokomasi taikyti aktyvaus klausymosi strategijas: nusiteikti klausyti, suprasti, išskirti nurodytą informaciją, daryti išvadas, remtis situacijos kontekstu.

Sakytinio teksto pristatymas.
[...] Mokomasi taikyti kalbėjimo strategijas: pristatyti tekstą žodžiu, naudotis planu, užrašais ar vaizdine medžiaga. Aptarti savo ir kitų kalbėtojų pranešimus, turinį ir raiškos privalumus ir trūkumus, atsižvelgti į suteiktą grįžtamąją informaciją, panaudoti ją tobulinant pranešimą. [...]

Skaitymo technika ir teksto supratimo strategijos
[...] Mokomasi taikyti skaitymo strategijas: pasirinkti skaitymo rūšį (apžvalginis, atrenkamasis, analitinis), pasižymėti svarbią informaciją, reikšmingus žodžius, rasti svarbiausią informaciją ir detales (išrašyti mintis, pabraukti reikiamą informaciją, formuluoti tezes), sudaryti įvairias schemas.

Strategijos. 
Pratinamasi taikyti išmoktas teksto kūrimo strategijas. Mokomasi redaguoti tekstą taikant įgytas kalbos žinias ir naudojantis įvairiais elektroniniais ir neelektroniniais žodynais ir kitais informacijos šaltiniais.

Įvairių tekstų klausymas ir supratimas
[...] Mokomasi taikyti aktyvaus klausymosi strategijas: nusiteikti klausyti, suprasti, išskirti reikšmingą informaciją, daryti išvadas, kelti klausimus tikslinant, aiškinantis kontekstą. [...]

Sakytinio teksto pristatymas. 
[...] Mokomasi taikyti kalbėjimo strategijas: pristatyti tekstą žodžiu, naudotis planu, vaizdine medžiaga. Aptarti savo ir kitų kalbėtojų pranešimus, turinį ir raiškos privalumus ir trūkumus, poveikį klausytojui, sutelkti dėmesį į pagrindinę mintį ir ją pagrindžiančius teiginius. Mokomasi atsižvelgti į suteiktą grįžtamąją informaciją, panaudoti ją pranešimui tobulinti. 

Skaitymo technika ir teksto supratimo strategijos
Mokiniai tobulina skaitymo technikas ir taiko pažintas žemesnėse klasėse strategijas įvairiuose naujuose kontekstuose (pvz., konspektuoja, sudaro schemas, kelia ir tikrina hipotezes, aptaria teksto suvokimą ir kt.).

Strategijos
Pratinamasi taikyti pažintas strategijas, redaguoti tekstą taikant įgytas kalbos žinias ir tikslingai naudojantis įvairiais elektroniniais ir neelektroniniais žodynais ir kitais informacijos šaltiniais.

Įvairių tekstų klausymas ir supratimas
[...] Mokomasi taikyti aktyvaus klausymosi strategijas: nusiteikti klausyti, suprasti, išskirti reikšmingą informaciją, svarbiausius teiginius, daryti išvadas, kelti klausimus tikslinant ir aiškinantis kontekstą.

Strategijos. 
Gilinami gebėjimai taikyti pažintas strategijas ir principus, redaguoti savo ir kitų autorių tekstus tikslingai naudojantis įvairiais elektroniniais ir neelektroniniais žodynais ir kitais informacijos šaltiniais.

Sakytinio teksto pristatymas.
[...] Mokomasi aptarti savo ir kitų kalbėtojų pranešimus, turinį ir raišką, poveikį klausytojui, sutelkti dėmesį į sąsajas tarp pagrindinės minties, argumentų ir išvadų. Mokomasi atsižvelgti į suteiktą grįžtamąją informaciją, panaudoti ją pranešimui tobulinti.

Strategijos
Mokomasi pasirinkti teksto kūrimo, rašymo ir tobulinimo strategiją ir principus ir juos taikyti. Tobulinami gebėjimai redaguoti savo ir kitų autorių tekstus tikslingai naudojantis įvairiais elektroniniais ir neelektroniniais žodynais ir kitais informacijos šaltiniais.

Lietuvių gestų kalba

1–2 klasių koncentras
Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos.

Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]

Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.

Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys. [...] Kalbamasi apie lietuvių gestų kalbą ir apie tai, kodėl reikia mokytis lietuvių kalbos ir lietuvių gestų kalbos. [...]

3–4 klasių koncentras
Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos.

Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]

5–6 klasių koncentras
Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos.

Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]

Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas.

Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. Informacijos perdavimas [...]. Rengiamas pristatymas. [...] Kalbiniai žaidimai, eksperimentai [...]. Inscenizuojamos, vaidinamos įvairios situacijos (pagal galimybes įrašant). Dalyvaujama pokalbiuose [...] (pasakojama, aiškinama, reiškiama nuomonė). Aiškinamasi dažniau vartojamų sąvokų (ir iš kitų dalykų turinio) prasmė. Nagrinėjama savo raiška lietuvių gestų kalba, ieškoma sėkmės ar nesėkmės priežasčių ir numatomi tolesnio kalbos tobulinimo būdai.

7–8 klasių koncentras
Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos.

Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]

Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas.

Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. Gaunama, renkama ir pristatoma informacija nurodytais tikslais [...]. Vertinamas pristatymas. Kritiškas klausymasis. Informacija iš lietuvių gestų kalbos šaltinių. [...] Monologinis kalbėjimas pagal įvestis. Analizuojami ir vertinami įvairūs vaizdo įrašai. Diskutuojama [...] aktualiomis temomis [...]. Interviu pagal pateiktus klausimus. Dalyvaujama viešuose pokalbiuose ar diskusijose. [...]

9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras
Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas.

Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. Viešasis kalbėjimas. [...] Rengiamas ir pristatomas projektas mažai pažįstamiems adresatams. Diskutuojama įvairiomis temomis [...]. Išsakomos nuomonės, požiūriai, argumentuojama. [...] Interviu pasirinkta tema. Rengiami klausimai, imamas, apibendrinamas ir įvertinamas interviu. Stebimi filmai, bendruomenės renginiai, dokumentinės ir diskusinės televizijos laidos (ar vaizdo įrašai su vertimu) [...]. Kuriami ir skelbiami gestų kalbos tekstai (pavyzdžiui, vaizdo laiškai kitoms mokykloms, interneto svetainėms ar pan.). [...]

Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos.

Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]

III–IV gimnazijos klasių koncentras
Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas.

Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. Viešasis kalbėjimas. Monologinė kalba. Rengiama kalba. Dalykinis pasisakymas. Diskutuojama socialinėmis ir kultūrinėmis temomis.

Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]

Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys. [...] Kalbamasi apie lietuvių gestų kalbą ir apie tai, kodėl reikia mokytis lietuvių kalbos ir lietuvių gestų kalbos. [...]

Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]

Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]

Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. Informacijos perdavimas [...]. Rengiamas pristatymas. [...] Kalbiniai žaidimai, eksperimentai [...]. Inscenizuojamos, vaidinamos įvairios situacijos (pagal galimybes įrašant). Dalyvaujama pokalbiuose [...] (pasakojama, aiškinama, reiškiama nuomonė). Aiškinamasi dažniau vartojamų sąvokų (ir iš kitų dalykų turinio) prasmė. Nagrinėjama savo raiška lietuvių gestų kalba, ieškoma sėkmės ar nesėkmės priežasčių ir numatomi tolesnio kalbos tobulinimo būdai.

Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]

Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. Gaunama, renkama ir pristatoma informacija nurodytais tikslais [...]. Vertinamas pristatymas. Kritiškas klausymasis. Informacija iš lietuvių gestų kalbos šaltinių. [...] Monologinis kalbėjimas pagal įvestis. Analizuojami ir vertinami įvairūs vaizdo įrašai. Diskutuojama [...] aktualiomis temomis [...]. Interviu pagal pateiktus klausimus. Dalyvaujama viešuose pokalbiuose ar diskusijose. [...]

Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. Viešasis kalbėjimas. [...] Rengiamas ir pristatomas projektas mažai pažįstamiems adresatams. Diskutuojama įvairiomis temomis [...]. Išsakomos nuomonės, požiūriai, argumentuojama. [...] Interviu pasirinkta tema. Rengiami klausimai, imamas, apibendrinamas ir įvertinamas interviu. Stebimi filmai, bendruomenės renginiai, dokumentinės ir diskusinės televizijos laidos (ar vaizdo įrašai su vertimu) [...]. Kuriami ir skelbiami gestų kalbos tekstai (pavyzdžiui, vaizdo laiškai kitoms mokykloms, interneto svetainėms ar pan.). [...]

Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]

Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. Viešasis kalbėjimas. Monologinė kalba. Rengiama kalba. Dalykinis pasisakymas. Diskutuojama socialinėmis ir kultūrinėmis temomis.

Užsienio kalba (pirmoji)

7–8 klasių koncentras
Kasdienė veikla: mokymasis, popamokinė veikla, namų ruoša, pramogos.

Kasdienė veikla: mokymasis, popamokinė veikla, namų ruoša, pramogos.

Potemės: mokyklos gyvenimas, mokomieji dalykai. Popamokinė veikla, savanorystė. Užsienio kalbų mokymasis. Dienotvarkė, namų ruoša. Žaidimai, protų kovos, pramogos ir pan.

9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras
Kasdienė veikla: mokymasis, popamokinė veikla, namų ruoša, pramogos.

Kasdienė veikla: mokymasis, popamokinė veikla, namų ruoša, pramogos.

Potemės: formalus ir neformalus mokymasis. Mokyklos bendruomenės projektai, savanorystė. Užsienio kalbų mokymasis. Dienotvarkė, namų ruoša. Žaidimai, protų kovos, pramogos ir pan.

III–IV gimnazijos klasių koncentras
Mokymasis visą gyvenimą, išsilavinimas, profesija, darbas.

Mokymasis visą gyvenimą, išsilavinimas, profesija, darbas.

Potemės: mokykla, mokomieji dalykai, užsienio kalbos, interesai, ateities planai, studijos, specializacija, karjera ir pan.

Kasdienė veikla: mokymasis, popamokinė veikla, namų ruoša, pramogos.

Potemės: mokyklos gyvenimas, mokomieji dalykai. Popamokinė veikla, savanorystė. Užsienio kalbų mokymasis. Dienotvarkė, namų ruoša. Žaidimai, protų kovos, pramogos ir pan.

Kasdienė veikla: mokymasis, popamokinė veikla, namų ruoša, pramogos.

Potemės: formalus ir neformalus mokymasis. Mokyklos bendruomenės projektai, savanorystė. Užsienio kalbų mokymasis. Dienotvarkė, namų ruoša. Žaidimai, protų kovos, pramogos ir pan.

Mokymasis visą gyvenimą, išsilavinimas, profesija, darbas.

Potemės: mokykla, mokomieji dalykai, užsienio kalbos, interesai, ateities planai, studijos, specializacija, karjera ir pan.

Užsienio kalba (antroji)

5–6 klasių koncentras
Mokymasis, kasdienė veikla.

Mokymasis, kasdienė veikla (mokykliniai dalykai, reikmenys, pamokų tvarkaraštis ir kt.).

7–8 klasių koncentras
Mokymasis, kasdienė veikla.

Mokymasis, kasdienė veikla (mokyklos gyvenimas, mokyklinės šventės, popamokinė veikla, profesijos, darbai ir vietos, kur atliekami įvairūs darbai ir kt.)

III–IV gimnazijos klasių koncentras
Mokymasis visą gyvenimą.

Mokymasis visą gyvenimą (išsilavinimas, pvz., mokykla, ateities planai, profesija, profesinė praktika, karjera, mainai, kalbos šalies ir (arba) šalių švietimo sistema).

Mokymasis, kasdienė veikla (mokykliniai dalykai, reikmenys, pamokų tvarkaraštis ir kt.).

Mokymasis, kasdienė veikla (mokyklos gyvenimas, mokyklinės šventės, popamokinė veikla, profesijos, darbai ir vietos, kur atliekami įvairūs darbai ir kt.)

Mokymasis visą gyvenimą (išsilavinimas, pvz., mokykla, ateities planai, profesija, profesinė praktika, karjera, mainai, kalbos šalies ir (arba) šalių švietimo sistema).

Matematika

1–2 klasių koncentras
Natūralieji ir sveikieji skaičiai.

Natūralieji ir sveikieji skaičiai.

[...] Aptariamos ir praktikuojamos įvairios skaičiavimo strategijos (būdai), kaip greičiau, mintyse skaičiuoti nuo 1 iki 20 imtinai (pavyzdžiui, ieškant trūkstamo skaičiaus iki 10; perstatant, grupuojant skaičius ir pan.). [...]

Sudėtis, atimtis, daugyba, dalyba.

Sudėtis, atimtis, daugyba, dalyba.

[...] Mokomasi taikyti mintinio skaičiavimo strategijas sudėties ir atimties veiksmams, kai yra apvalios dešimčių, šimtų reikšmės. [...] Mokomasi uždavinio sprendimą užrašyti kaip klausimų ir atsakymų seką. [...]

3–4 klasių koncentras
Natūralieji ir sveikieji skaičiai.

Sudėtis, atimtis, daugyba, dalyba.

Praktikuojamasi taikyti mintinio skaičiavimo strategijas. [...] Mokomasi, ieškant atsakymų į klausimus, iš perteklinės informacijos turinčio pranešimo atsirinkti reikiamą informaciją. Mokomasi kelti, kurti prasmingus klausimus, į kuriuos būtų galima atsakyti, remiantis matematiniame pranešime slypinčia informacija. Sprendžiami kelių žingsnių uždaviniai, kuomet reikia atsakyti į netiesioginį klausimą, [...].

Algoritmai ir programavimas.

Algoritmai ir programavimas.

[...] Susipažįstama su uždavinio skaidymo į dalis strategija, mokomasi ją įgyvendinti, kuriant pasirinkimo ir kartojimo komandų sekas.

5–6 klasių koncentras
Natūralieji ir sveikieji skaičiai.

Veiksmai su natūraliaisiais skaičiais.

[...] Praktikuojamasi naudotis patogiais skaičiavimo metodais (mintinio skaičiavimo strategijomis), siekiant palengvinti skaičiavimus. Sprendžiami įvairaus konteksto probleminiai uždaviniai, kuomet reikia surasti, atsirinkti skaitinę informaciją, išskaidyti uždavinį į dalis, performuluoti uždavinį, taikyti kelis veiksmus, sudaryti skaitinį reiškinį. Mokomasi įvardyti atliekamų veiksmų komponentus. [...]

Figūros.

Figūros. Plokščiosios figūros.

[...] Paaiškinama, kad teiginį galima pagrįsti įvairiai ir kad ne kiekvieną teiginio pagrindimą galime laikyti matematiniu įrodymu. [...]

7–8 klasių koncentras
Tiesiniai ir netiesiniai sąryšiai.

Tiesiniai ir netiesiniai sąryšiai.

[...] Formuojami grafiko skaitymo ir braižymo įgūdžiai. [...]

Figūros.

Figūros. Plokščiosios figūros.

Aiškinamasi, kuo matematinis įrodymas skiriasi nuo empirinių pastebėjimų. Pastebima, kad tą patį teiginį galima įrodyti keliais būdais. [...] Paaiškinama, kuo tiesioginis įrodymas skiriasi nuo įrodymo prieštaros būdu [...]

III–IV gimnazijos klasių koncentras
Funkcijos.

Funkcijos. Funkcijos samprata. 

[...] Mokomasi atpažinti funkcijas iš jų grafikų eskizų, rasti nurodytas sąlygas, atitinkančias argumento ir funkcijos reikšmes (pavyzdžiui, didžiausią funkcijos reikšmę nurodytame intervale). Praktikuojamasi, naudojantis grafiko eskizu, užrašyti visas argumento reikšmes, su kuriomis funkcija įgyja tam tikrą reikšmę, didėja ar mažėja, yra teigiama ar neigiama. 

Natūralieji ir sveikieji skaičiai.

[...] Aptariamos ir praktikuojamos įvairios skaičiavimo strategijos (būdai), kaip greičiau, mintyse skaičiuoti nuo 1 iki 20 imtinai (pavyzdžiui, ieškant trūkstamo skaičiaus iki 10; perstatant, grupuojant skaičius ir pan.). [...]

Sudėtis, atimtis, daugyba, dalyba.

[...] Mokomasi taikyti mintinio skaičiavimo strategijas sudėties ir atimties veiksmams, kai yra apvalios dešimčių, šimtų reikšmės. [...] Mokomasi uždavinio sprendimą užrašyti kaip klausimų ir atsakymų seką. [...]

Sudėtis, atimtis, daugyba, dalyba.

Praktikuojamasi taikyti mintinio skaičiavimo strategijas. [...] Mokomasi, ieškant atsakymų į klausimus, iš perteklinės informacijos turinčio pranešimo atsirinkti reikiamą informaciją. Mokomasi kelti, kurti prasmingus klausimus, į kuriuos būtų galima atsakyti, remiantis matematiniame pranešime slypinčia informacija. Sprendžiami kelių žingsnių uždaviniai, kuomet reikia atsakyti į netiesioginį klausimą, [...].

Algoritmai ir programavimas.

[...] Susipažįstama su uždavinio skaidymo į dalis strategija, mokomasi ją įgyvendinti, kuriant pasirinkimo ir kartojimo komandų sekas.

Veiksmai su natūraliaisiais skaičiais.

[...] Praktikuojamasi naudotis patogiais skaičiavimo metodais (mintinio skaičiavimo strategijomis), siekiant palengvinti skaičiavimus. Sprendžiami įvairaus konteksto probleminiai uždaviniai, kuomet reikia surasti, atsirinkti skaitinę informaciją, išskaidyti uždavinį į dalis, performuluoti uždavinį, taikyti kelis veiksmus, sudaryti skaitinį reiškinį. Mokomasi įvardyti atliekamų veiksmų komponentus. [...]

Figūros. Plokščiosios figūros.

[...] Paaiškinama, kad teiginį galima pagrįsti įvairiai ir kad ne kiekvieną teiginio pagrindimą galime laikyti matematiniu įrodymu. [...]

Tiesiniai ir netiesiniai sąryšiai.

[...] Formuojami grafiko skaitymo ir braižymo įgūdžiai. [...]

Figūros. Plokščiosios figūros.

Aiškinamasi, kuo matematinis įrodymas skiriasi nuo empirinių pastebėjimų. Pastebima, kad tą patį teiginį galima įrodyti keliais būdais. [...] Paaiškinama, kuo tiesioginis įrodymas skiriasi nuo įrodymo prieštaros būdu [...]

Funkcijos. Funkcijos samprata. 

[...] Mokomasi atpažinti funkcijas iš jų grafikų eskizų, rasti nurodytas sąlygas, atitinkančias argumento ir funkcijos reikšmes (pavyzdžiui, didžiausią funkcijos reikšmę nurodytame intervale). Praktikuojamasi, naudojantis grafiko eskizu, užrašyti visas argumento reikšmes, su kuriomis funkcija įgyja tam tikrą reikšmę, didėja ar mažėja, yra teigiama ar neigiama. 

Informatika

9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras
Vieno ciklo algoritmai.

Problemų sprendimo automatizavimas. [...] Mokomasi kritiškai vertinti norimų spręsti problemų formuluotes, ieškoti ir šalinti netikslumus, daugiaprasmiškumą, pertekliškumą.

Skaitmeninių gebėjimų spragų nustatymas ir savarankiškas mokymasis.

Skaitmeninių gebėjimų spragų nustatymas ir savarankiškas mokymasis. Mokytojui padedant mokiniai išsiaiškina ir nusistato, kuriuos gebėjimus reikėtų tobulinti arba atnaujinti. [...] Mokomasi susirasti ir organizuoti mokymąsi skaitmeninėje erdvėje [...] Siekiama įprasti nebijoti naudotis naujausiomis skaitmeninėmis technologijomis, jas išbandyti, susipažinti su jų naudojimosi instrukcijomis, aprašymais, pagalbos vedliu, informacija gamintojo interneto svetainėje.

Tinklinis bendradarbiavimas.

Tinklinis bendradarbiavimas. [...] Aptariamos ir grupuojamos virtualiosioss sinchroninio ir asinchroninio bendravimo ir bendravimo priemonės: elektroninis paštas, pokalbių programos, virtualusis diskas, skaitmeninio turinio dalijimosi saugyklos, dokumentų kūrimas internete, konferencijos programos ir kt. Skatinama tikslingai rinktis komunikavimo ir bendradarbiavimo priemones mokymuisi.

III–IV gimnazijos klasių koncentras
Virtualaus bendravimo priemonių pasirinkimas.

Skaitmeninių komunikavimo ir bendradarbiavimo technologijų įvairovė ir svarba. [...] Aptariama „hibridinio (mišraus)“ darbo, mokymo(si) samprata, naudojami skaitmeniniai komunikavimo įrankiai, iškylančios problemos ir galimi būdai jų išvengti.

Problemų sprendimo automatizavimas. [...] Mokomasi kritiškai vertinti norimų spręsti problemų formuluotes, ieškoti ir šalinti netikslumus, daugiaprasmiškumą, pertekliškumą.

Skaitmeninių gebėjimų spragų nustatymas ir savarankiškas mokymasis. Mokytojui padedant mokiniai išsiaiškina ir nusistato, kuriuos gebėjimus reikėtų tobulinti arba atnaujinti. [...] Mokomasi susirasti ir organizuoti mokymąsi skaitmeninėje erdvėje [...] Siekiama įprasti nebijoti naudotis naujausiomis skaitmeninėmis technologijomis, jas išbandyti, susipažinti su jų naudojimosi instrukcijomis, aprašymais, pagalbos vedliu, informacija gamintojo interneto svetainėje.

Tinklinis bendradarbiavimas. [...] Aptariamos ir grupuojamos virtualiosioss sinchroninio ir asinchroninio bendravimo ir bendravimo priemonės: elektroninis paštas, pokalbių programos, virtualusis diskas, skaitmeninio turinio dalijimosi saugyklos, dokumentų kūrimas internete, konferencijos programos ir kt. Skatinama tikslingai rinktis komunikavimo ir bendradarbiavimo priemones mokymuisi.

Skaitmeninių komunikavimo ir bendradarbiavimo technologijų įvairovė ir svarba. [...] Aptariama „hibridinio (mišraus)“ darbo, mokymo(si) samprata, naudojami skaitmeniniai komunikavimo įrankiai, iškylančios problemos ir galimi būdai jų išvengti.

Biologija

7–8 klasių koncentras
Biologijos mokslo pasiekimai.

E4.3. Reflektuoja asmeninę pažangą mokantis biologijos, įvardija savo stiprybes ir tobulintinas sritis, kelia tolesnius mokymosi tikslus.

Evoliucijos įrodymai.

E4.3. Reflektuoja asmeninę pažangą mokantis biologijos, įvardija savo stiprybes ir tobulintinas sritis, kelia tolesnius mokymosi tikslus.

Augalai.

E4.3. Reflektuoja asmeninę pažangą mokantis biologijos, įvardija savo stiprybes ir tobulintinas sritis, kelia tolesnius mokymosi tikslus.

Ekosistema.

E4.3. Reflektuoja asmeninę pažangą mokantis biologijos, įvardija savo stiprybes ir tobulintinas sritis, kelia tolesnius mokymosi tikslus.

9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras
Žmogaus organizmas kaip įvairių mokslų tyrimo objektas.

E4.3. Reflektuoja asmeninę pažangą mokantis biologijos, įvardija savo stiprybes ir tobulintinas sritis, nurodo ir apibūdina galimus savo pasiekimų gerinimo būdus.

Genetika.

E4.3. Reflektuoja asmeninę pažangą mokantis biologijos, įvardija savo stiprybes ir tobulintinas sritis, nurodo ir apibūdina galimus savo pasiekimų gerinimo būdus.

III–IV gimnazijos klasių koncentras
Ląstelės sandara.

E4.3. Reflektuoja asmeninę pažangą mokantis biologijos, įvardija ir plėtoja savo stiprybes, apmąsto tobulintinas sritis, nurodo ir apibūdina galimus savo pasiekimų gerinimo būdus.

Žmogaus veiklos įtaka aplinkai.

E4.3. Reflektuoja asmeninę pažangą mokantis biologijos, įvardija ir plėtoja savo stiprybes, apmąsto tobulintinas sritis, nurodo ir apibūdina galimus savo pasiekimų gerinimo būdus.

E4.3. Reflektuoja asmeninę pažangą mokantis biologijos, įvardija savo stiprybes ir tobulintinas sritis, kelia tolesnius mokymosi tikslus.

E4.3. Reflektuoja asmeninę pažangą mokantis biologijos, įvardija savo stiprybes ir tobulintinas sritis, kelia tolesnius mokymosi tikslus.

E4.3. Reflektuoja asmeninę pažangą mokantis biologijos, įvardija savo stiprybes ir tobulintinas sritis, kelia tolesnius mokymosi tikslus.

E4.3. Reflektuoja asmeninę pažangą mokantis biologijos, įvardija savo stiprybes ir tobulintinas sritis, kelia tolesnius mokymosi tikslus.

E4.3. Reflektuoja asmeninę pažangą mokantis biologijos, įvardija savo stiprybes ir tobulintinas sritis, nurodo ir apibūdina galimus savo pasiekimų gerinimo būdus.

E4.3. Reflektuoja asmeninę pažangą mokantis biologijos, įvardija savo stiprybes ir tobulintinas sritis, nurodo ir apibūdina galimus savo pasiekimų gerinimo būdus.

E4.3. Reflektuoja asmeninę pažangą mokantis biologijos, įvardija ir plėtoja savo stiprybes, apmąsto tobulintinas sritis, nurodo ir apibūdina galimus savo pasiekimų gerinimo būdus.

E4.3. Reflektuoja asmeninę pažangą mokantis biologijos, įvardija ir plėtoja savo stiprybes, apmąsto tobulintinas sritis, nurodo ir apibūdina galimus savo pasiekimų gerinimo būdus.

Astronomija

E4.3. Reflektuoja asmeninę pažangą mokantis astronomijos, įvardija savo stiprybes ir tobulintinas sritis, kritiškai vertina savo pasiekimų priežasties-pasekmės ryšius, kelia tolesnius mokymosi tikslus. 

E4.3. Reflektuoja asmeninę pažangą mokantis astronomijos, įvardija savo stiprybes ir tobulintinas sritis, kritiškai vertina savo pasiekimų priežasties-pasekmės ryšius, kelia tolesnius mokymosi tikslus. 

E4.3. Reflektuoja asmeninę pažangą mokantis astronomijos, įvardija savo stiprybes ir tobulintinas sritis, kritiškai vertina savo pasiekimų priežasties-pasekmės ryšius, kelia tolesnius mokymosi tikslus. 

E4.3. Reflektuoja asmeninę pažangą mokantis astronomijos, įvardija savo stiprybes ir tobulintinas sritis, kritiškai vertina savo pasiekimų priežasties-pasekmės ryšius, kelia tolesnius mokymosi tikslus. 

E4.3. Reflektuoja asmeninę pažangą mokantis astronomijos, įvardija savo stiprybes ir tobulintinas sritis, kritiškai vertina savo pasiekimų priežasties-pasekmės ryšius, kelia tolesnius mokymosi tikslus. 

E4.3. Reflektuoja asmeninę pažangą mokantis astronomijos, įvardija savo stiprybes ir tobulintinas sritis, kritiškai vertina savo pasiekimų priežasties-pasekmės ryšius, kelia tolesnius mokymosi tikslus. 

E4.3. Reflektuoja asmeninę pažangą mokantis astronomijos, įvardija savo stiprybes ir tobulintinas sritis, kritiškai vertina savo pasiekimų priežasties-pasekmės ryšius, kelia tolesnius mokymosi tikslus. 

E4.3. Reflektuoja asmeninę pažangą mokantis astronomijos, įvardija savo stiprybes ir tobulintinas sritis, kritiškai vertina savo pasiekimų priežasties-pasekmės ryšius, kelia tolesnius mokymosi tikslus. 

E4.3. Reflektuoja asmeninę pažangą mokantis astronomijos, įvardija savo stiprybes ir tobulintinas sritis, kritiškai vertina savo pasiekimų priežasties-pasekmės ryšius, kelia tolesnius mokymosi tikslus. 

E4.3. Reflektuoja asmeninę pažangą mokantis astronomijos, įvardija savo stiprybes ir tobulintinas sritis, kritiškai vertina savo pasiekimų priežasties-pasekmės ryšius, kelia tolesnius mokymosi tikslus. 

E4.3. Reflektuoja asmeninę pažangą mokantis astronomijos, įvardija savo stiprybes ir tobulintinas sritis, kritiškai vertina savo pasiekimų priežasties-pasekmės ryšius, kelia tolesnius mokymosi tikslus. 

E4.3. Reflektuoja asmeninę pažangą mokantis astronomijos, įvardija savo stiprybes ir tobulintinas sritis, kritiškai vertina savo pasiekimų priežasties-pasekmės ryšius, kelia tolesnius mokymosi tikslus. 

E4.3. Reflektuoja asmeninę pažangą mokantis astronomijos, įvardija savo stiprybes ir tobulintinas sritis, kritiškai vertina savo pasiekimų priežasties-pasekmės ryšius, kelia tolesnius mokymosi tikslus. 

E4.3. Reflektuoja asmeninę pažangą mokantis astronomijos, įvardija savo stiprybes ir tobulintinas sritis, kritiškai vertina savo pasiekimų priežasties-pasekmės ryšius, kelia tolesnius mokymosi tikslus. 

E4.3. Reflektuoja asmeninę pažangą mokantis astronomijos, įvardija savo stiprybes ir tobulintinas sritis, kritiškai vertina savo pasiekimų priežasties-pasekmės ryšius, kelia tolesnius mokymosi tikslus. 

E4.3. Reflektuoja asmeninę pažangą mokantis astronomijos, įvardija savo stiprybes ir tobulintinas sritis, kritiškai vertina savo pasiekimų priežasties-pasekmės ryšius, kelia tolesnius mokymosi tikslus. 

E4.3. Reflektuoja asmeninę pažangą mokantis astronomijos, įvardija savo stiprybes ir tobulintinas sritis, kritiškai vertina savo pasiekimų priežasties-pasekmės ryšius, kelia tolesnius mokymosi tikslus. 

E4.3. Reflektuoja asmeninę pažangą mokantis astronomijos, įvardija savo stiprybes ir tobulintinas sritis, kritiškai vertina savo pasiekimų priežasties-pasekmės ryšius, kelia tolesnius mokymosi tikslus.

E4.3. Reflektuoja asmeninę pažangą mokantis astronomijos, įvardija savo stiprybes ir tobulintinas sritis, kritiškai vertina savo pasiekimų priežasties-pasekmės ryšius, kelia tolesnius mokymosi tikslus. 

Gamtos mokslai

E4.3. Įvardija savo stiprybes ir tobulintinas sritis mokantis gamtos mokslų ir atsakydamas į pateiktus klausimus nurodo veiksmus, kurie pagerintų jo mokymąsi. 

Sveikas gyvenimas. Aiškinamasi, kodėl svarbu kasdien [...] laikytis poilsio ir mokymosi režimo. [...]

E4.3. Įvardija savo stiprybes ir tobulintinas sritis mokantis gamtos mokslų ir atsakydamas į pateiktus klausimus nurodo veiksmus, kurie pagerintų jo mokymąsi. 

Judėjimas. [...] Tyrinėjant paprasto objekto (pavyzdžiui, kamuoliuko, mašinytės) judėjimą mokomasi matuoti kelią ir laiką, daryti išvadas apie judėjimo greitį. [...]

E4.3. Įvardija savo stiprybes ir tobulintinas sritis mokantis gamtos mokslų ir atsakydamas į pateiktus klausimus nurodo veiksmus, kurie pagerintų jo mokymąsi.

Augalai. [...] Tyrinėjamas augalų augimas, aiškinamasi, kokių aplinkos sąlygų reikia, kad augalas augtų. Mokomasi atpažinti artimiausius aplinkos krūmus (pavyzdžiui, lazdyną, alyvą, ievą ir 2–3 kitus iš savo aplinkos) ir pievų bei dekoratyvines žoles (kiaulpienę, dobilą, žibuoklę, gyslotį, narcizą, tulpę, kardelį, jurginą ir 2–3 kitus iš savo aplinkos).

Inžinerinės technologijos

Nagrinėjamos metalų savybės [...].

Modeliuojami, prototipuojami, tyrinėjami inžinerinių sistemų, jų elementų pavyzdžiai, testuojamos ir analizuojamos jų funkcijos, parametrai.

[...] Atliekami mechanizmų parametrų, savybių skaičiavimai (greitis, mechaninis našumas, krumplinės ir (ar) diržinės pavaros perdavimo skaičius, greičio santykis, jėgos momentas); elektros arba elektronikos parametrų, savybių skaičiavimai (varžos skaičiavimai, taikant Omo dėsnis, rezistorius jungiant nuosekliai ir lygiagrečiai, elektrinės talpos skaičiavimai, kondensatorius jungiant nuosekliai ir lygiagrečiai); hidraulikos parametrų, savybių skaičiavimai (slėgio, slėgio jėgos skaičiavimas). 

Taikant pasirinktas gamybos technologijas (įskaitant ir skaitmenines), įrankius ir įrangą, medžiagas, komponentus, saugiai kuriamas, testuojamas ir tobulinamas pasirinkto produkto prototipas ar modelis.

Atliekamas sukurto prototipo ar modelio testavimas ir tyrimas, rezultato pagrindimas gautais duomenimis, jų analize, parametrų skaičiavimais (taikomais matematiniais ir fizikiniais dėsniais, ryšiais, modeliais) [...].

Analizuojamos statinius, jų konstrukcijas veikiančios jėgos, apkrovos. 

Analizuojamos krumpliaratinės, grandininės, diržinės pavaros; kumšteliniai svirtiniai mechanizmai; alkūninis skriejiko ir slankiklio mechanizmas; guoliai ir jų panaudojimas. 

Aptariami mechanikoje taikomų matematinių ir fizikinių sąvokų, modelių, metodų ir ryšių pavyzdžiai, atliekama jų analizė, skaičiavimai. 

Nagrinėjamas mechaninių sistemų projektavimas ir modeliavimas, jų funkcijų pritaikymas kuriamuose produktuose; kuriami transporto priemonių, jų sistemų modeliai, išbandomos jų funkcijos, atliekami skaičiavimai, rezultatų analizė, pagrindimas.

Analizuojama kintamoji ir nuolatinė elektros srovė, elektros energijos šaltiniai (galvaniniai elementai, akumuliatoriai, generatoriai), transformatoriai, kintamosios srovės lygintuvai, elektros energijos perdavimo sistemos, jų panaudojimo pavyzdžiai; sistemos įvesties prietaisai (jungikliai, rėlės ir pan.); išvesties prietaisai (pavyzdžiui, lemputės, skambučiai ar signalizatoriai, varikliai, solenoidai). 

Konstruojami ir programuojami robotai, jų elementai, modeliuojami robotų judėjimo principai, nustatomi jų parametrai, atliekami skaičiavimai, duomenų analizė.

Aptariami energijos matavimo metodai, prietaisai, jų veikimo principai, atliekami tyrimai. Energijos mainų dėsningumai ir praktinis jų taikymas inžinerijoje.

Parenkamos ir (ar) derinamos darbo priemonės, įrankiai, įranga (įskaitant ir skaitmenines), inžinerinės medžiagos, komponentai, jų savybės ir (ar) charakteristikos, atsižvelgiant į paskirtį, gaminimo arba apdirbimo technologijas, gamintojo, vartotojų poreikius, tvarumą, turimus išteklius.

Taikant pasirinktas gamybos technologijas (įskaitant ir skaitmenines), įrankius ir įrangą, inžinerines medžiagas, komponentus, saugiai kuriamas, testuojamas ir tobulinamas pasirinkto produkto prototipas ar modelis. 

Atliekamas sukurto prototipo ar modelio testavimas ir tyrimas, rezultato pagrindimas gautais duomenimis, jų analize, parametrų skaičiavimais (taikomais matematiniais ir fizikiniais dėsniais, ryšiais, modeliais); parodomas ekonominis sprendimo pagrįstumas.

Technologijos

7–8 klasių koncentras
Konstravimo ir gamybos technologijos.

[...] Įvairių konstrukcijų, jų elementų kūrimas, tyrinėjimas ir taikymas (pavyzdžiui, tiltų bandymai, judančių elementų panaudojimas, paprastieji mechanizmai), gamybos procesų, sekų planavimas. Taikomas mechaninis medžiagų apdirbimas [...].

 Elektronikos elementai ir (ar) komponentai elektros grandinėse.

Nagrinėjami elektronikos elementai (pavyzdžiui, rezistoriai, kondensatoriai, diodai, šviesos diodai, tranzistoriai), apibūdinamos jų pagrindinės savybės ir charakteristikos, taikymo elektros grandinėse būdai.

Matavimai elektros grandinėse.

Elektros dydžių: srovės stiprio (amperai, A); elektrinės įtampos (voltai, V); elektros varžos (omai, ?) matavimai multimetru.

Mikrovaldiklių elektronika.

Analizuojami ir išbandomi elektronikos elementų ir komponentų (pavyzdžiui, šviesos diodai, mygtukai, garso signalizatoriai) programavimo pavyzdžiai [...].

Elektrinių ir elektroninių projektų kūrimas ir jų technologijos.

Taikomos pagrindinės elektrotechnikos ir elektronikos gamybos technologijos, medžiagos, priemonės [...].

9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras
Konstravimo ir gamybos technologijos.

[...] Išbandomi ir kuriamuose gaminiuose pritaikomi paprastų ir sudėtingų mechanizmų veikimo principai.

[...] Įvairių konstrukcijų, jų elementų kūrimas, tyrinėjimas ir taikymas (pavyzdžiui, tiltų bandymai, judančių elementų panaudojimas, paprastieji mechanizmai), gamybos procesų, sekų planavimas. Taikomas mechaninis medžiagų apdirbimas [...].

Nagrinėjami elektronikos elementai (pavyzdžiui, rezistoriai, kondensatoriai, diodai, šviesos diodai, tranzistoriai), apibūdinamos jų pagrindinės savybės ir charakteristikos, taikymo elektros grandinėse būdai.

Elektros dydžių: srovės stiprio (amperai, A); elektrinės įtampos (voltai, V); elektros varžos (omai, ?) matavimai multimetru.

Analizuojami ir išbandomi elektronikos elementų ir komponentų (pavyzdžiui, šviesos diodai, mygtukai, garso signalizatoriai) programavimo pavyzdžiai [...].

Taikomos pagrindinės elektrotechnikos ir elektronikos gamybos technologijos, medžiagos, priemonės [...].

[...] Išbandomi ir kuriamuose gaminiuose pritaikomi paprastų ir sudėtingų mechanizmų veikimo principai.

Muzika

1–2 klasių koncentras
Ritmo dariniai

A2.3. Pasako atliekamą kūrinį. Kūrinį atlieka ritmingai, siekia intonuoti. Muzikuodamas grupėje derinasi prie kitų. Paskatintas išvardija muzikavimo sėkmes ir sunkumus.

Ritmo dariniai. Mokomasi atlikti elementarius ritmo darinius. Tyrinėjamos kūno perkusijos galimybės, jų pritaikomumas muzikuojant. Išbandomi mokykliniai mušamieji instrumentai. Atliekant ritmo pajautos pratimus, mokomasi atlikti sutartą (pasirinktą) vaidmenį.

Melodinė kombinatorika.

B1.3. Improvizuoja muzikinius darinius pagal sąlygą (pvz., dermę, ritmą). Sukuria nuotaiką pasirinkdamas priemones.

Melodinė kombinatorika. Išbandomi paprasti melodinės kombinatorikos atvejai (pvz., žaidimai, dėlionės, įvairūs dariniai iš trijų skirtingų gaidų, klausimo-atsakymo motyvų simetrija), bandoma juos taikyti praktikoje.

Rankų ženklai

C1.3. Savais žodžiais nusako arba judesiu perteikia klausomo kūrinio muzikines savybes.

Rankų ženklai. Mokomasi skaityti ir užrašyti elementarius natų pavyzdžius su dviejų–keturių gaidų junginiais (pvz., sol-mi, re-mi-sol; fa-mi-re-do). Mokomasi pamėgdžioti iš klausos, solfedžiuoti pagal rankų ženklus. Susipažįstama su natų skaitymo elementais (naudojant supaprastintą natų rašybą ar simbolius).

Muzikos žanrai.

D3.3. Dalinasi įspūdžiais apie aplinkos muzikinį gyvenimą. Nusako savo muzikinius pomėgius, mėgstamą muziką.

Muzikos žanrai. Aptariama mus supanti muzika, pateikiami muzikos pavydžiai (liaudies, klasikinė, bažnytinė, populiari muzika). Išvardijami muzikos žanrai (daina, šokis, maršas).

3–4 klasių koncentras
Pritarimas dainai.

A1.3. Apibūdina atliekamus kūrinius; parodo muzikos kalbos ir išraiškos priemonių (pvz., ritmas ir metras, melodija ir dermė, dinamika) ir struktūrų supratimą.

Pritarimas dainai. Tyrinėjamos įvairios galimybės pritarti dainai naudojant kūno perkusiją ar ritminius instrumentus, skandavimą; naudojant ostinato, burdoną ar akordus (pvz., Orfo instrumentais, ukulėle, virtualia klaviatūra).

Ritminės struktūros

B1.3. Improvizuoja muzikinius darinius pagal sąlygą (pvz., dermę, ritmą). Sukuria nuotaiką pasirinkdamas priemones.

Ritminės struktūros.  Ritminių struktūrų improvizavimas ir kūryba panaudojant kūno perkusiją, ritminius instrumentus. Mokomasi sukurti nuotaiką pasirenkant įvairias priemones.

Alteracijos ženklai.

C2.3. Apibūdina skirtingo pobūdžio muzikos kūrinių bruožus. Patirtą įspūdį sieja su muzikinėmis
išraiškos priemonėmis.

Alteracijos ženklai. Mokomasi skaityti alteracijos ženklus (diezą, bemolį, bekarą). Išbandomos mažoro ir minoro dermės. Pasirinktu būdu perteikiamas klausomos muzikos pobūdis.

Muzikos klausymas.

 C2.3. Apibūdina skirtingo pobūdžio muzikos kūrinių bruožus. Patirtą įspūdį sieja su muzikinėmis
išraiškos priemonėmis.

Muzikos klausymas. Klausomasi skirtingo pobūdžio muzikos kūrinių. Patirtas įspūdis siejamas su asmenine patirtimi, tyrinėjamos muzikos išraiškos priemonės; ieškoma tarpdalykinių sąsajų. 

5–6 klasių koncentras
Sceninės muzikos žanrai.

D3.3. Išvardija ir apibūdina aktualius Lietuvos, Europos ar pasaulio muzikos įvykius ir reiškinius; juos vertina remdamasis mokytojo siūlomais kriterijais. Pasako ir pagrindžia savo muzikinius pasirinkimus bei pomėgius, diskutuoja apie žiūrovų (klausytojų) elgesį muzikos renginiuose.

Sceninės muzikos žanrai. Apibrėžiami sceninės muzikos žanrai (opera, baletas). Nagrinėjamas kultūrinės aplinkos poveikis, istorinis kontekstas, muzikos industrija ir pan.; operos dainininkų balsai; kitų kultūrų muzikinis teatras (pvz., kinų opera Kun Qu, indų Kathakali).

7–8 klasių koncentras
Ansamblis.

A2.3. Pristato atliekamą kūrinį, nurodo žanrą ar kultūrą. Atlieka kūrinį tiksliai ir išraiškingai, taiko tam tikros kultūros (subkultūros) muzikai būdingas priemones. Muzikuodamas grupėje atlieka ritmines ar
harmonines pritarimo partijas. Atlikimo kokybei į(si)vertinti taiko
susikurtus ir aptartus kriterijus.

Ansamblis. Aptariama ansamblio sąvoka. Demostruojami ir išbandomi vokalinės, instrumentinės muzikos pavyzdžiai.

Pritarimas dainai.

(B1.3). Improvizuoja ritminius, melodinius ar harmoninius darinius pagal sąlygą. Panaudoja žanrui ar subkultūrai būdingas priemones (pvz., repą, svingo ritmą ar kt.).

 Pritarimas dainai. Aptariami ir išbandomi įvairūs pritarimo ir aranžavimo būdai (pvz., ostinato ir burdonas, būdinga akordų seka, antrasis balsas).

Dermės.

C3.3. Iš skirtingų perspektyvų palygina įvairių žanrų stilių ir subkultūrų muzikos reiškinius. Įžvelgia sąsajas su kitais menais ir dalykais.

Dermės. Aptariama pasaulio muzikos dermių įvairovė. Nagrinėjamos ir išmėginamos įvairios pasaulio muzikoje naudojamos dermės [...] stengiantis į tai pažvelgti per mokymo(si) visą gyvenimą prizmę.

Įvairių žanrų stilių ir subkultūrų muzikos reiškiniai.

C3.3. Iš skirtingų perspektyvų palygina įvairių žanrų stilių ir subkultūrų muzikos reiškinius. Įžvelgia sąsajas su kitais menais ir dalykais.

Įvairių žanrų, stilių ir subkultūrų muzikos reiškiniai. Iš skirtingų perspektyvų (atliekamų funkcijų, muzikos kalbos, kultūrinių) palyginami įvairių žanrų stilių ir subkultūrų muzikos reiškiniai. Įžvelgiamos sąsajos su kitais menais ir dalykais.

9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras
Populiari klasika.

A1.3. Analizuoja ir palygina atliekamus skirtingų stilių kūrinius. Išvardija stilistinės išraiškos priemones,
paaiškina, kaip jos padeda atskleisti tam tikro stiliaus (istorinio, kultūrinio) muzikos atlikimo ypatumus.

Populiari klasika. Atliekami ir analizuojami originalūs ir (ar) aranžuoti klasikinių kūrinių fragmentai, populiariosios klasikos pavyzdžiai.

Meninė idėja.

B2.3. Įgyvendina muzikinę idėją pasirinktomis priemonėmis. Pritaiko tradicines ar šiuolaikines kūrybos technikas. Kūrinį užfiksuoja įprastine ar simboline notacija; įrašo ar užrašo
pasirinktais įrankiais.

Meninė idėja. Individualiai arba bendradarbiaujant, palyginama ir įvertinama įvairių stilių ir kultūrų, pasirinktų žymiausių kompozitorių ir atlikėjų muzika, skirtingos jos interpretacijos. Pritaikant muzikines žinias mokomasi generuoti meninę idėją ir ją įgyvendinti įvairiais būdais ir (ar) technikomis. Numatoma kūrybinio proceso eiga.

Muzikos kūrinių savybės ir meninis įspūdis.

C2.3. Analizuoja įvairių žanrų, stilių muzikos kūrinių savybes ir meninį įspūdį. Jį interpretuoja pagal objektyvius ir subjektyvius kriterijus.

Muzikos kūrinių savybės ir meninis įspūdis. Analizuojamos įvairių žanrų, stilių muzikos kūrinių savybės ir meninis įspūdis. Jis interpretuojamas pagal objektyvius ir subjektyvius kriterijus.

III–IV gimnazijos klasių koncentras
Kino filmų, spektaklių, kompiuterinių žaidimų muzika.

C2.3. Pristato kritiniu mąstymu ir vertinimo kriterijais pagrįstą nuomonę apie analizuojamą kūrinį, savo estetinę patirtį, polinkius, prasmės įžvalgas. 

Kino filmų, spektaklių, kompiuterinių žaidimų muzika. Domimasi ir pristatoma kino filmų, spektaklių, kompiuterinių žaidimų muzika, atrandami dėsningumai. Apibūdinamos efektyviausias muzikines išraiškos priemones.

Asmeninis dalyvavimas kultūriniame gyvenime ir dalijimasis patirtimi.

D3.3. Dalyvauja muzikiniame gyvenime ugdydamas savo estetinius interesus ir skonį, rodo iniciatyvą organizuodamas renginius. Dalijasi savo muzikine patirtimi. Išreiškia savo santykį su muzikinės kultūros
reiškiniais. 

Asmeninis dalyvavimas kultūriniame gyvenime ir dalijimasis patirtimi. Dalyvaujama muzikiniame kultūriniame gyvenime, jis apibūdinamas, reflektuojamos asmeninė ir socialinėkultūrinė patirtis. 

Kūrinio giluminės prasmės atskleidimas, jo analizavimas iš skirtingų perspektyvų.

C2.3. Pristato kritiniu mąstymu ir vertinimo kriterijais pagrįstą nuomonę apie analizuojamą kūrinį, savo estetinę patirtį, polinkius, prasmės įžvalgas. 

Kūrinio giluminės prasmės atskleidimas, jo analizavimas iš skirtingų perspektyvų. Tyrinėjama įvairi muzika iš skirtingų perspektyvų, vertinamas poveikis klausytojui, sąsajos su įvairiomis gyvenimo sritimis, asmenine patirtimi.

 

Muzika mūsų gyvenime: paskirties ir funkcijų įvairovės sąsajos su asmenine patirtimi.

D3.3. Dalyvauja muzikiniame gyvenime ugdydamas savo estetinius interesus ir skonį, rodo iniciatyvą organizuodamas renginius. Dalijasi savo muzikine patirtimi. Išreiškia savo santykį su muzikinės kultūros reiškiniais. 

Muzika mūsų gyvenime: paskirties ir funkcijų įvairovės sąsajos su asmenine patirtimi. Tyrinėjama muzikos paskirtis ir funkcijų įvairovė, keliami probleminiai klausimai. Atrandami įvairūs muzikos pavyzdžiai, jie kritiškai vertinami, siejami su asmenine patirtimi, pateikiamos įžvalgos.

A2.3. Pasako atliekamą kūrinį. Kūrinį atlieka ritmingai, siekia intonuoti. Muzikuodamas grupėje derinasi prie kitų. Paskatintas išvardija muzikavimo sėkmes ir sunkumus.

Ritmo dariniai. Mokomasi atlikti elementarius ritmo darinius. Tyrinėjamos kūno perkusijos galimybės, jų pritaikomumas muzikuojant. Išbandomi mokykliniai mušamieji instrumentai. Atliekant ritmo pajautos pratimus, mokomasi atlikti sutartą (pasirinktą) vaidmenį.

B1.3. Improvizuoja muzikinius darinius pagal sąlygą (pvz., dermę, ritmą). Sukuria nuotaiką pasirinkdamas priemones.

Melodinė kombinatorika. Išbandomi paprasti melodinės kombinatorikos atvejai (pvz., žaidimai, dėlionės, įvairūs dariniai iš trijų skirtingų gaidų, klausimo-atsakymo motyvų simetrija), bandoma juos taikyti praktikoje.

C1.3. Savais žodžiais nusako arba judesiu perteikia klausomo kūrinio muzikines savybes.

Rankų ženklai. Mokomasi skaityti ir užrašyti elementarius natų pavyzdžius su dviejų–keturių gaidų junginiais (pvz., sol-mi, re-mi-sol; fa-mi-re-do). Mokomasi pamėgdžioti iš klausos, solfedžiuoti pagal rankų ženklus. Susipažįstama su natų skaitymo elementais (naudojant supaprastintą natų rašybą ar simbolius).

D3.3. Dalinasi įspūdžiais apie aplinkos muzikinį gyvenimą. Nusako savo muzikinius pomėgius, mėgstamą muziką.

Muzikos žanrai. Aptariama mus supanti muzika, pateikiami muzikos pavydžiai (liaudies, klasikinė, bažnytinė, populiari muzika). Išvardijami muzikos žanrai (daina, šokis, maršas).

A1.3. Apibūdina atliekamus kūrinius; parodo muzikos kalbos ir išraiškos priemonių (pvz., ritmas ir metras, melodija ir dermė, dinamika) ir struktūrų supratimą.

Pritarimas dainai. Tyrinėjamos įvairios galimybės pritarti dainai naudojant kūno perkusiją ar ritminius instrumentus, skandavimą; naudojant ostinato, burdoną ar akordus (pvz., Orfo instrumentais, ukulėle, virtualia klaviatūra).

B1.3. Improvizuoja muzikinius darinius pagal sąlygą (pvz., dermę, ritmą). Sukuria nuotaiką pasirinkdamas priemones.

Ritminės struktūros.  Ritminių struktūrų improvizavimas ir kūryba panaudojant kūno perkusiją, ritminius instrumentus. Mokomasi sukurti nuotaiką pasirenkant įvairias priemones.

C2.3. Apibūdina skirtingo pobūdžio muzikos kūrinių bruožus. Patirtą įspūdį sieja su muzikinėmis
išraiškos priemonėmis.

Alteracijos ženklai. Mokomasi skaityti alteracijos ženklus (diezą, bemolį, bekarą). Išbandomos mažoro ir minoro dermės. Pasirinktu būdu perteikiamas klausomos muzikos pobūdis.

 C2.3. Apibūdina skirtingo pobūdžio muzikos kūrinių bruožus. Patirtą įspūdį sieja su muzikinėmis
išraiškos priemonėmis.

Muzikos klausymas. Klausomasi skirtingo pobūdžio muzikos kūrinių. Patirtas įspūdis siejamas su asmenine patirtimi, tyrinėjamos muzikos išraiškos priemonės; ieškoma tarpdalykinių sąsajų. 

D3.3. Išvardija ir apibūdina aktualius Lietuvos, Europos ar pasaulio muzikos įvykius ir reiškinius; juos vertina remdamasis mokytojo siūlomais kriterijais. Pasako ir pagrindžia savo muzikinius pasirinkimus bei pomėgius, diskutuoja apie žiūrovų (klausytojų) elgesį muzikos renginiuose.

Sceninės muzikos žanrai. Apibrėžiami sceninės muzikos žanrai (opera, baletas). Nagrinėjamas kultūrinės aplinkos poveikis, istorinis kontekstas, muzikos industrija ir pan.; operos dainininkų balsai; kitų kultūrų muzikinis teatras (pvz., kinų opera Kun Qu, indų Kathakali).

A2.3. Pristato atliekamą kūrinį, nurodo žanrą ar kultūrą. Atlieka kūrinį tiksliai ir išraiškingai, taiko tam tikros kultūros (subkultūros) muzikai būdingas priemones. Muzikuodamas grupėje atlieka ritmines ar
harmonines pritarimo partijas. Atlikimo kokybei į(si)vertinti taiko
susikurtus ir aptartus kriterijus.

Ansamblis. Aptariama ansamblio sąvoka. Demostruojami ir išbandomi vokalinės, instrumentinės muzikos pavyzdžiai.

(B1.3). Improvizuoja ritminius, melodinius ar harmoninius darinius pagal sąlygą. Panaudoja žanrui ar subkultūrai būdingas priemones (pvz., repą, svingo ritmą ar kt.).

 Pritarimas dainai. Aptariami ir išbandomi įvairūs pritarimo ir aranžavimo būdai (pvz., ostinato ir burdonas, būdinga akordų seka, antrasis balsas).

C3.3. Iš skirtingų perspektyvų palygina įvairių žanrų stilių ir subkultūrų muzikos reiškinius. Įžvelgia sąsajas su kitais menais ir dalykais.

Dermės. Aptariama pasaulio muzikos dermių įvairovė. Nagrinėjamos ir išmėginamos įvairios pasaulio muzikoje naudojamos dermės [...] stengiantis į tai pažvelgti per mokymo(si) visą gyvenimą prizmę.

C3.3. Iš skirtingų perspektyvų palygina įvairių žanrų stilių ir subkultūrų muzikos reiškinius. Įžvelgia sąsajas su kitais menais ir dalykais.

Įvairių žanrų, stilių ir subkultūrų muzikos reiškiniai. Iš skirtingų perspektyvų (atliekamų funkcijų, muzikos kalbos, kultūrinių) palyginami įvairių žanrų stilių ir subkultūrų muzikos reiškiniai. Įžvelgiamos sąsajos su kitais menais ir dalykais.

A1.3. Analizuoja ir palygina atliekamus skirtingų stilių kūrinius. Išvardija stilistinės išraiškos priemones,
paaiškina, kaip jos padeda atskleisti tam tikro stiliaus (istorinio, kultūrinio) muzikos atlikimo ypatumus.

Populiari klasika. Atliekami ir analizuojami originalūs ir (ar) aranžuoti klasikinių kūrinių fragmentai, populiariosios klasikos pavyzdžiai.

B2.3. Įgyvendina muzikinę idėją pasirinktomis priemonėmis. Pritaiko tradicines ar šiuolaikines kūrybos technikas. Kūrinį užfiksuoja įprastine ar simboline notacija; įrašo ar užrašo
pasirinktais įrankiais.

Meninė idėja. Individualiai arba bendradarbiaujant, palyginama ir įvertinama įvairių stilių ir kultūrų, pasirinktų žymiausių kompozitorių ir atlikėjų muzika, skirtingos jos interpretacijos. Pritaikant muzikines žinias mokomasi generuoti meninę idėją ir ją įgyvendinti įvairiais būdais ir (ar) technikomis. Numatoma kūrybinio proceso eiga.

C2.3. Analizuoja įvairių žanrų, stilių muzikos kūrinių savybes ir meninį įspūdį. Jį interpretuoja pagal objektyvius ir subjektyvius kriterijus.

Muzikos kūrinių savybės ir meninis įspūdis. Analizuojamos įvairių žanrų, stilių muzikos kūrinių savybės ir meninis įspūdis. Jis interpretuojamas pagal objektyvius ir subjektyvius kriterijus.

C2.3. Pristato kritiniu mąstymu ir vertinimo kriterijais pagrįstą nuomonę apie analizuojamą kūrinį, savo estetinę patirtį, polinkius, prasmės įžvalgas. 

Kino filmų, spektaklių, kompiuterinių žaidimų muzika. Domimasi ir pristatoma kino filmų, spektaklių, kompiuterinių žaidimų muzika, atrandami dėsningumai. Apibūdinamos efektyviausias muzikines išraiškos priemones.

D3.3. Dalyvauja muzikiniame gyvenime ugdydamas savo estetinius interesus ir skonį, rodo iniciatyvą organizuodamas renginius. Dalijasi savo muzikine patirtimi. Išreiškia savo santykį su muzikinės kultūros
reiškiniais. 

Asmeninis dalyvavimas kultūriniame gyvenime ir dalijimasis patirtimi. Dalyvaujama muzikiniame kultūriniame gyvenime, jis apibūdinamas, reflektuojamos asmeninė ir socialinėkultūrinė patirtis. 

C2.3. Pristato kritiniu mąstymu ir vertinimo kriterijais pagrįstą nuomonę apie analizuojamą kūrinį, savo estetinę patirtį, polinkius, prasmės įžvalgas. 

Kūrinio giluminės prasmės atskleidimas, jo analizavimas iš skirtingų perspektyvų. Tyrinėjama įvairi muzika iš skirtingų perspektyvų, vertinamas poveikis klausytojui, sąsajos su įvairiomis gyvenimo sritimis, asmenine patirtimi.

 

D3.3. Dalyvauja muzikiniame gyvenime ugdydamas savo estetinius interesus ir skonį, rodo iniciatyvą organizuodamas renginius. Dalijasi savo muzikine patirtimi. Išreiškia savo santykį su muzikinės kultūros reiškiniais. 

Muzika mūsų gyvenime: paskirties ir funkcijų įvairovės sąsajos su asmenine patirtimi. Tyrinėjama muzikos paskirtis ir funkcijų įvairovė, keliami probleminiai klausimai. Atrandami įvairūs muzikos pavyzdžiai, jie kritiškai vertinami, siejami su asmenine patirtimi, pateikiamos įžvalgos.

Dailė

1–2 klasių koncentras
Meninės išraiškos bruožai.

Meninės išraiškos bruožai. 

Per patrauklią kūrybinę veiklą įtvirtinamos dailės sąvokos: simetrija, ritmas, dailės kūrinys, dailininkas, paroda, paveikslas, muziejus ir kt.

7–8 klasių koncentras
Projektai. Integruota veikla.

Projektai. Integruota veikla. 

[...].  Bendradarbiaujant su vietos bendruomenėmis kuriami darbai viešose erdvėse (dekoruojamos sienos apleistose pramoninėse, gyvenamosiose patalpose ir kt.).

III–IV gimnazijos klasių koncentras
Meninės idėjos.

Meninės idėjos.

 Architektūros ir dizaino idėjų estetinis įprasminimas artimiausioje aplinkoje.

Meninės išraiškos bruožai. 

Per patrauklią kūrybinę veiklą įtvirtinamos dailės sąvokos: simetrija, ritmas, dailės kūrinys, dailininkas, paroda, paveikslas, muziejus ir kt.

Projektai. Integruota veikla. 

[...].  Bendradarbiaujant su vietos bendruomenėmis kuriami darbai viešose erdvėse (dekoruojamos sienos apleistose pramoninėse, gyvenamosiose patalpose ir kt.).

Meninės idėjos.

 Architektūros ir dizaino idėjų estetinis įprasminimas artimiausioje aplinkoje.

Teatras

3–4 klasių koncentras
Kaukė siužeto kontekstuose.

C3.3. Išsako teatro įspūdžius, pasirenka teatro elementus mokydamasis, laisvalaikiu. 

Kaukė siužeto kontekstuose. [...] kaip kaukės gali būti naudojamos kasdieniame gyvenime, kada ir kaip mokiniai patys pasinaudoja kaukėmis. Stengiamasi į tai pažvelgti per mokymosi visą gyvenimą prizmę

5–6 klasių koncentras
Interpretacijos.

B2.3. Aptaria matytą teatrinį kūrinį, interpretuoja temą ir idėją.

Interpretacijos. Pasinaudodami įgytomis žiniomis mokiniai interpretuoja spektaklį, [...]. Stengiamasi į tai pažvelgti per mokymosi visą gyvenimą prizmę.

Teatro formų aptarimas.

C1.3. Palygina klasikinio ir šiuolaikinio teatro pavyzdžius, aptaria žiūrovo vaidmenį juose.

Teatro formų aptarimas. Pagal pateiktus pavyzdžius [...] mokiniai, ugdydami savo kultūrinę ir estetinę nuovoką, lygina tradicines ir netradicines [...] teatro formas, teatralizuotus renginius, apibūdina jų žiūrovus.

7–8 klasių koncentras
Socialinio teatro kontekstai.

B1.3. Skiria ir palygina stebėtų teatrinių pavyzdžių formas ir žanrus.

Socialinio teatro kontekstai. Aptariami A. Boalio Forumo teatro, aktualias visuomenines problemas keliantys taikomojo teatro modeliai, jų atsiradimo ir poveikio kontekstas; išsiaiškinamas meninių ir nemeninių priemonių tikslingumas, atranka, savitas naudojimas spektaklyje.

9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras
Prasmingi siekiai.

A4.3. Analizuoja ir įsivertina savo teatrinius polinkius bei poreikius, įsivardija asmeninio tobulėjimo tikslus.

Prasmingi siekiai. Diskutuoja apie lyderystės, bendramintiškumo ir bendrų tikslų siekimo reikšmę įgyvendinant kūrybinius sumanymus [...] Analizuojamas kryptingas asmenybės vystymosi siekis, mokymasis visą gyvenimą.

III–IV gimnazijos klasių koncentras
Virtualus teatras.

C3.3. Įsivertina teatrinės patirties reikšmę bei poveikį asmeninei brandai, dalyvaujant kultūriniame ir (ar) socialiniame mokyklos, bendruomenės gyvenime.

Virtualus teatras. Aptariami skaitmeninių (nuotolinių) spektaklių ypatumai, mokiniai pristato pasirinktus pavyzdžius. Analizuojama stengiantis pažvelgti per mokymosi visą gyvenimą prizmę.

C3.3. Išsako teatro įspūdžius, pasirenka teatro elementus mokydamasis, laisvalaikiu. 

Kaukė siužeto kontekstuose. [...] kaip kaukės gali būti naudojamos kasdieniame gyvenime, kada ir kaip mokiniai patys pasinaudoja kaukėmis. Stengiamasi į tai pažvelgti per mokymosi visą gyvenimą prizmę

B2.3. Aptaria matytą teatrinį kūrinį, interpretuoja temą ir idėją.

Interpretacijos. Pasinaudodami įgytomis žiniomis mokiniai interpretuoja spektaklį, [...]. Stengiamasi į tai pažvelgti per mokymosi visą gyvenimą prizmę.

C1.3. Palygina klasikinio ir šiuolaikinio teatro pavyzdžius, aptaria žiūrovo vaidmenį juose.

Teatro formų aptarimas. Pagal pateiktus pavyzdžius [...] mokiniai, ugdydami savo kultūrinę ir estetinę nuovoką, lygina tradicines ir netradicines [...] teatro formas, teatralizuotus renginius, apibūdina jų žiūrovus.

B1.3. Skiria ir palygina stebėtų teatrinių pavyzdžių formas ir žanrus.

Socialinio teatro kontekstai. Aptariami A. Boalio Forumo teatro, aktualias visuomenines problemas keliantys taikomojo teatro modeliai, jų atsiradimo ir poveikio kontekstas; išsiaiškinamas meninių ir nemeninių priemonių tikslingumas, atranka, savitas naudojimas spektaklyje.

A4.3. Analizuoja ir įsivertina savo teatrinius polinkius bei poreikius, įsivardija asmeninio tobulėjimo tikslus.

Prasmingi siekiai. Diskutuoja apie lyderystės, bendramintiškumo ir bendrų tikslų siekimo reikšmę įgyvendinant kūrybinius sumanymus [...] Analizuojamas kryptingas asmenybės vystymosi siekis, mokymasis visą gyvenimą.

C3.3. Įsivertina teatrinės patirties reikšmę bei poveikį asmeninei brandai, dalyvaujant kultūriniame ir (ar) socialiniame mokyklos, bendruomenės gyvenime.

Virtualus teatras. Aptariami skaitmeninių (nuotolinių) spektaklių ypatumai, mokiniai pristato pasirinktus pavyzdžius. Analizuojama stengiantis pažvelgti per mokymosi visą gyvenimą prizmę.

Šokis

1–2 klasių koncentras
Šokio raiškos refleksija.

Šokio raiškos refleksija.

Mokiniai [...] mokosi nusakyti mokymo(si) proceso etapus (pvz., naują pamačiau, sužinojau, bandau, pakartoju, apsvarstau, kaip sekėsi) ir savo pasiekimus [...].

3–4 klasių koncentras
Šokio raiškos refleksija.

Šokio raiškos refleksija.

Pagal pateiktus kriterijus [...] mokosi nusakyti savo pasiekimus (pvz., man labai gerai sekasi atlikti šokio žingsnius lėtai, bet nesiseka, kai reikia šokti greitai). 

5–6 klasių koncentras
Šokio raiškos pristatymas.

Šokio raiškos pristatymas. 

Aptaria klasės ir pamokos šokio veiklą, mokosi pasirinkti funkciją klasės ar mokyklos šokio projekte. [...].

Šokio reiškinių ir kontekstų pažinimas.

Šokio reiškinių ir kontekstų pažinimas.

Aptaria šokio reikšmę asmeninei patirčiai.  

7–8 klasių koncentras
Šokio raiškos refleksija.

Šokio raiškos refleksija. 

Svarsto apie dalyvavimo kultūriniuose renginiuose reikšmę savo gyvenime (pvz., galimybė susirasti draugų, išmanyti naujausias šokio meno tendencijas ir madas, išlavinti savo meninį skonį).

9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras
Šokio raiškos refleksija.

Šokio raiškos refleksija.

Mokosi analizuoti šokio ir kitų dalykų mokymo(si) ypatumus, naudotis įgyta mokymo(si) patirtimi kasdieniame gyvenime (kūrybingai spręsti kasdienes problemas, konfliktus, savarankiškai tobulėti ir siekti naujų žinių ir patirčių išbandant naują veiklą). [...]. 

III–IV gimnazijos klasių koncentras
Šokio raiškos refleksija.

Šokio raiškos refleksija.

 Mokosi [...]. išsikelti šokio mokymo(si) tikslus, išskirti mokymo(si) prioritetus ir pasirinkti tvarią, t. y. geriausiai tinkančią ir ilgalaikius rezultatus užtikrinančią šokio mokymo(si) strategiją.

Šokio supratimas ir vertinimas.

Šokio supratimas ir vertinimas. 

Mokosi analizuoti ir palyginti suvoktas stebėto, atlikto ar sukurto šokio prasmes ir pagrįsti savo įžvalgas. [...]. 

Šokio raiškos refleksija.

Mokiniai [...] mokosi nusakyti mokymo(si) proceso etapus (pvz., naują pamačiau, sužinojau, bandau, pakartoju, apsvarstau, kaip sekėsi) ir savo pasiekimus [...].

Šokio raiškos refleksija.

Pagal pateiktus kriterijus [...] mokosi nusakyti savo pasiekimus (pvz., man labai gerai sekasi atlikti šokio žingsnius lėtai, bet nesiseka, kai reikia šokti greitai). 

Šokio raiškos pristatymas. 

Aptaria klasės ir pamokos šokio veiklą, mokosi pasirinkti funkciją klasės ar mokyklos šokio projekte. [...].

Šokio reiškinių ir kontekstų pažinimas.

Aptaria šokio reikšmę asmeninei patirčiai.  

Šokio raiškos refleksija. 

Svarsto apie dalyvavimo kultūriniuose renginiuose reikšmę savo gyvenime (pvz., galimybė susirasti draugų, išmanyti naujausias šokio meno tendencijas ir madas, išlavinti savo meninį skonį).

Šokio raiškos refleksija.

Mokosi analizuoti šokio ir kitų dalykų mokymo(si) ypatumus, naudotis įgyta mokymo(si) patirtimi kasdieniame gyvenime (kūrybingai spręsti kasdienes problemas, konfliktus, savarankiškai tobulėti ir siekti naujų žinių ir patirčių išbandant naują veiklą). [...]. 

Šokio raiškos refleksija.

 Mokosi [...]. išsikelti šokio mokymo(si) tikslus, išskirti mokymo(si) prioritetus ir pasirinkti tvarią, t. y. geriausiai tinkančią ir ilgalaikius rezultatus užtikrinančią šokio mokymo(si) strategiją.

Šokio supratimas ir vertinimas. 

Mokosi analizuoti ir palyginti suvoktas stebėto, atlikto ar sukurto šokio prasmes ir pagrįsti savo įžvalgas. [...]. 

Medijų menas

A3. Analizuoja, apibūdina medijų meno technologijų ir raiškos priemonių raidą. 

Fotografijos procesai, fotografinės raiškos pagrindai. [...] Išmokstama taikyti fotografijos technologijas meninėje raiškoje [...]. 

B1. Analizuoja medijų meno raiškos elementus ir priemones.

Medijų, medijų meno teorija ir trumpa istorija. [...] Analizuojama medijų, medijų meno teorija, medijų ekologija, technologijų ir žmonijos kūrybinių pradų jungtys.

C2. Nagrinėja medijų meno ir medijų kūrybos kontekstus. 

Medijų kultūra – nuo medijų meno iki medijų produkcijos.  Mokamasi atskleisti socialinius ir kultūrinius medijų meno kūrinių aspektus. Išmokstama skirti, paaiškinti medijų meno ir komercinės medijų produkcijos kūrinius, išsiaiškinami pagrindiniai jų bruožai ir taikymo sritys. 

A4. Apmąsto, vertina medijų meno praeities, dabarties ir ateities reiškinius.

Medijų dizainas. [...] Sužinoma apie robotų, biomeno, tinklo meno, medijų performancų, projekcijų meno (3D mapping), kitų avangardinių medijų meno formų technologijomis ir jų taikymu medijų meno raiškoje ir kūryboje. 

B1. Analizuoja medijų meno raiškos elementus ir priemones.

Medijų meno kūrinių vertinimas. [...] Išmokstama išsamiai, pagrįstai analizuoti medijų meno kūrinius, pažinti jų atlikimo technologijas, tyrinėti, interpretuoti medijų meno raiškos priemones ir galutinį kūrybinį sprendimą.  

D1. Kelia kūrybines idėjas, planuoja, numato reikiamus resursus, randa tinkamas raiškos priemones idėjai (-joms) įgyvendinti.

Medijų vadyba. [...] Analizuojami ir paaiškinami medijų vadybos procesai, jų taikymas realiose gyvenimo situacijose [...].

Menų istorija

C2. Žino pagrindinius menininko gyvenimo bruožus, [...], pastebi ryškiausius savitumus ir jų vertę meninės epochos ar visos meno istorijos kontekste.

Klasicizmas. [...] Analizuojami Šviečiamojo amžiaus ypatumai, apibrėžiami jam būdingi bruožai, stengiantis į juos pažvelgti per mokymosi visą gyvenimą prizmę.

Taikomosios technologijos

Maisto įrankių, įrangos, priemonių dizainas. [...] Atlieka kūrybinius maisto dizaino projektus, eksperimentuoja, pateikia maistą estetiškai, patraukliai ir nekasdieniškai.