Tarpdalykinės temos

Malda Šventajame Rašte ir su Šventuoju Raštu. Kaip žmogui ateina į galvą mintis melstis? (Per maldą Dievas dovanoja savo artumą). Ar nelaimė išmoko melstis? (Malda kritinėse situacijose, Jėzaus malda mirties akivaizdoje). Ar žmogus gali būti kurčias Dievui? (Vidinė laikysena: „Kalbėk, Viešpatie”, pvz., Samuelio pašaukimas). Ar malda gali įkyrėti Dievui? (Ištverminga malda, pvz., Abraomo užtarimo malda). Ką kalbėčiau, jeigu būčiau prie stalo su Jėzumi? (Eucharistijos įsteigimo tekstų supratimas ir (ar) meditacija). Kaip Jėzus meldėsi? (dykumoje, nuošalioje vietoje, šventykloje, kreipinys į Tėvą).

Bažnyčios misija ir vaidmuo pasaulyje. […]Kokia mano vieta bendruomenėje? (Katalikiškų organizacijų įvairovė, jų veikla, tikslai, pasirinktinai: ateitininkai, skautai, parapijos jaunimo grupės ir t. t.).

Proto ir širdies malda. [...]Ar visos maldos veda link Dievo? (Maldos ir dvasingumo formos, religinės praktikos, maldos autentiškumas, kristocentriškumas). Ar žinome, ko deramai melsti? (Malda Biblijoje, šventųjų pavyzdžiai, Bažnyčios tėvų mokymas).

Kalbėjimo ir klausymosi veiklos pobūdis.  
[...] Aptariama kalbėjimo turinys ir forma, mokomasi apmąstyti, ką atliko gerai, kas nepasisekė, kaip kitą kartą galėtų pagerinti savo kalbėjimą. [...]

Rekomenduojama literatūra. 
[...] Pratinamasi rasti reikiamą informaciją šio amžiaus vaikams skirtuose žodynuose, enciklopedijose, internete ir kitur. [...]

Literatūros ir kultūros pažinimo pradmenys. 
[...] Mokomasi orientuotis knygų įvairovėje, pasirinkti savo amžiui ir skaitymo gebėjimams tinkamą knygą, periodinį leidinį, tinkamai elgtis su knyga, pasidomėti, kas yra knygos autorius, dailininkas, pratinamasi vertinti leidinio išvaizdą ir turinį, naudotis skaitmeninių išteklių paieška [...]

Tekstų atranka. 
[...] Mokomasi savarankiškai rasti reikiamą informaciją savarankiškai pasirinktuose įvairiuose informacijos šaltiniuose. 

Literatūros ir kultūros pažinimo pradmenys. 
[...] Mokosi kaupti literatūrinę patirtį [...]

Teksto kūrimas. 
[...] dėmesio skiriama sukurtam ranka rašytam arba skaitmeniniam tekstui tobulinti. [...]

Kalbėjimo ir klausymosi veiklos pobūdis. 
[...] mokomasi įvairiais būdais pasižymėti informaciją, ją apmąstyti, klausti. [...]

Skaitymo strategijos. 
Mokomasi skaityti įvairiais būdais: atidžiuoju (įdėmiuoju) skaitymu [...]; pažintiniu (apžvalginiu) skaitymu [...]; ieškomuoju skaitymu [...]; tikslingu skaitymu iš naujo; raiškiuoju skaitymu. [...] Mokomasi planuoti skaitymo veiklą, ją apmąstyti ir įsivertinti. [...]

Rašymo veiklos pobūdis. 
[...] Prisimenamos žinomos rašymo strategijos ir mokomasi taikyti naujas strategijas [...]

Kalbėjimo ir klausymo paskirtis ir svarba. 
[...] Mokomasi suprasti, kad kalbėjimas ir klausymas yra svarbus visų dalykų mokymosi įrankis. Aptariama, kokią reikšmę turi informacijos tikslumas, aiškumas.

Kalba kaip socialinis, kultūrinis ir istorinis reiškinys. 
[...] Mokomasi naudotis enciklopedijomis, jose rasti reikiamą informaciją.

Kalbėjimo ir klausymo veiklos pobūdis. 
[...] Mokomasi pasirinkti tinkamas klausymo ir kalbėjimo strategijas. [...] Kuriami įprasti ir skaitmeniniai (pvz., garso ar vaizdo įrašas) sakytiniai tekstai, naudojamasi įvairiomis komunikavimo situacijomis ar jos imituojamos (pvz., tinklalaidės, vaizdo konferencijos, radijo ar televizijos laidos).

Skaitymo strategijos. 
[...] Skaitant tekstą, mokomasi kelti hipotezes, esminius klausimus (kodėl, kaip?), remiantis papildomais šaltiniais, aiškintis nesuprantamus teksto žodžius. [...]

Rašymo veiklos pobūdis. 
[...] Mokomasi taikyti jau žinomas ir naujas rašymo strategijas. [...] Mokiniai mokosi planuoti veiklas savo rašymo gebėjimams tobulinti.  

Kalbėjimo ir klausymosi veiklos pobūdis. 
[...] Mokomasi pasirinkti raiškos priemones konkretiems tikslams ir adresatams bei situacijoms, taip pat bendraujant elektroninėmis priemonėmis. [...]

Skaitymo strategijos. 
Taikomos skaitymo strategijos, padedančios suprasti grožinius ir negrožinius, medijų kūrinius, juos analizuoti, interpretuoti, lyginti; planuoti skaitymo veiklą.

Rašymo veiklos pobūdis. 
[...] Mokomasi taikyti jau žinomas ir naujas rašymo strategijas. Ieškoma asmeniškai tinkamiausių planavimo, rašymo ir redagavimo strategijų. Mokiniai mokosi reflektuoti savo rašymą ir planuoti veiklas rašymo gebėjimams tobulinti. 

Sakytinių tekstų kūrimas. 
[...] Mokomasi tinkamai ir tikslingai pasirinkti ir naudotis planavimo, pasirengimo ir kalbėjimo strategijomis. [...]

Skaitymo strategijos. 
Taikomos skaitymo strategijos, padedančios suprasti grožinius ir negrožinius, medijų kūrinius, juos analizuoti, interpretuoti, lyginti; planuoti skaitymo veiklą.

Rašymo veiklos pobūdis. 
[...] Mokomasi taikyti asmeniškai tinkamiausias planavimo, rašymo ir redagavimo strategijas. [...] reflektuoti savo rašymą [...] Kuriant tekstus, mokomasi pritaikyti gebėjimus, įgytus atliekant kitų kalbinės veiklos rūšių veiklas.

Sakytinių tekstų klausymas, nagrinėjimas ir vertinimas. 
[...] Mokomasi apmąstyti savo ir kitų tekstus, siekiant įvertinti, kaip skirtingi tekstai skirtingai reprezentuoja panašias idėjas, [...] mokomasi kvestionuoti tekstų požiūrius ir vertybes.

Sakytinio teksto pristatymas.  Mokomasi taikyti kalbėjimo strategijas: pristatyti tekstą žodžiu, naudotis planu ar vaizdine medžiaga. Mokomasi aptarti savo kalbėjimą ir atsižvelgti į kitų suteiktą grįžtamąją informaciją.

Skaitymo technika ir teksto supratimo strategijos. Mokomasi taikyti skaitymo strategijas: aiškinti pavadinimą; klausinėti kitų; iliustruoti; sieti žodinę ir nežodinę informaciją; išskirti knygos struktūros elementus (autorius, pavadinimas, sutartiniai ženklai vadovėlyje, puslapiai, iliustracijos).

Strategijos. Mokomasi pasakoti pagal planą, perskaitytą tekstą ir paveikslėlių seką. Mokomasi redaguoti kvietimą, rašyti laišką pagal pavyzdį (kreipinys, vietovė, data, atsisveikinimas, parašas). Formuojamas įgūdis dar kartą skaityti parašytą tekstą, mokomasi taisyti jį pagal nesudėtingą nurodymą.

Sakytinio teksto pristatymas. Mokomasi taikyti kalbėjimo strategijas: pristatyti tekstą žodžiu, naudotis planu, pateiktais žodžiais ar vaizdine medžiaga. Mokomasi aptarti savo kalbėjimą ir atsižvelgti į kitų suteiktą grįžtamąją informaciją.

Skaitymo technika ir teksto suvokimo strategijos. Mokomasi taikyti skaitymo strategijas: peržvelgia į akis krintančią informaciją (iliustracijas, antraštes ir kt.); sieja tekstą su jau žinoma informacija; klausinėja kitų ir savęs; pasitikslina žodžių reikšmes (klausdami mokytojo, žodynuose); savo įspūdžius pasižymi simboliais.

Strategijos. Mokomasi kurti aiškinamąjį tekstą pagal modelį: klausimas – atsakymas; kelti klausimus (pasirengti interviu), atsakyti į klausimą keliais sakiniais. Tobulinamas įgūdis dar kartą skaityti parašytą tekstą, mokomasi taisyti jį pagal nurodymus.

Įvairių tekstų klausymas ir supratimas. Mokomasi taikyti aktyvaus klausymosi strategijas: nusiteikti klausytis, suprasti, daryti išvadas. Naudojamasi paprasčiausiomis kompensavimo strategijomis: prašoma patikslinti informaciją, kalbą papildyti neverbalinėmis priemonėmis.

Skaitymo technika ir teksto supratimo strategijos. Mokomasi taikyti skaitymo strategijas: kelia hipotezes, apie ką gali būti tekstas; nuolat apmąsto, ar supranta prasmę; randa ir pasižymi reikšmingus žodžius ir mintis. 

Strategijos. Mokomasi kurti aiškinamąjį tekstą pagal modelius: klausimas – atsakymas, teiginys – pavyzdys. Tobulinamas įgūdis dar kartą skaityti parašytą tekstą, mokomasi taisyti jį pagal iš anksto susitartus kriterijus. Mokomasi tikrinti rašybą naudojantis rašybos žodynu.

Strategijos. 
Mokomasi kurti aiškinamąjį tekstą pagal modelius: žinoma – nežinoma, neigimas – teigimas ir anksčiau pažintus modelius. Mokomasi pasiruošti kurti tekstą: atrinkti medžiagą, parinkti informaciją ir pavyzdžius. Mokomasi taikyti rašymo ir redagavimo strategijas (temos analizavimas, „minčių lietus“, planavimas, pasinaudojimas kitu šaltiniu temai plėtoti ir tekstui struktūruoti, naudojimasis rašybos žodynu, kitais žodynais). Tobulinamas įgūdis dar kartą skaityti parašytą tekstą, mokomasi taisyti jį pagal iš anksto susitartus kriterijus.

Įvairių tekstų klausymas ir supratimas. 
Mokomasi taikyti aktyvaus klausymosi strategijas: nusiteikti klausyti, suprasti, išskirti nurodytą informaciją, daryti išvadas, remtis situacijos kontekstu.

Skaitymo technika ir teksto supratimo strategijos. 
Mokomasi taikyti skaitymo strategijas: aiškinasi pavadinimą, kelia (kuria) hipotezes, apie ką gali būti tekstas; nuolat apmąsto, ar supranta prasmę; randa ir pasižymi reikšmingus žodžius ir mintis; pasitikslina žodžių reikšmes (klausdami mokytojo, tradiciniuose ir skaitmeniniuose žodynuose); savo nuomonę ir įspūdžius pasižymi simboliais, sieja žodinę ir nežodinę informaciją; aiškinasi knygos sandarą.

Skaitymo technika ir teksto supratimo strategijos. 
Mokomasi taikyti skaitymo strategijas: kelia hipotezes, apie ką gali būti tekstas, ieško būdų jas patikrinti; kartoja žemesnių klasių žinias ir sieja su nauja informacija; randa reikšmingus žodžius, pasižymi mintis, rašo komentarus.

Sakytinio teksto pristatymas. Mokomasi taikyti kalbėjimo strategijas: pristatyti tekstą žodžiu, naudotis planu, užrašais ar vaizdine medžiaga. Aptarti savo ir kitų kalbėtojų pranešimus, turinį ir raiškos privalumus ir trūkumus, atsižvelgti į suteiktą grįžtamąją informaciją, panaudoti ją tobulinant pranešimą.

Skaitymo technika ir teksto supratimo strategijos. Mokomasi taikyti skaitymo strategijas: pasirinkti skaitymo rūšį (apžvalginis, atrenkamasis, analitinis), pasižymėti svarbią informaciją, reikšmingus žodžius, rasti svarbiausią informaciją ir detales (išrašyti mintis, pabraukti reikiamą informaciją, formuluoti tezes), sudaryti įvairias schemas.

Strategijos. Pratinamasi taikyti išmoktas teksto kūrimo strategijas. Mokomasi redaguoti tekstą taikant įgytas kalbos žinias ir naudojantis įvairiais elektroniniais ir neelektroniniais žodynais ir kitais informacijos šaltiniais.

Įvairių tekstų klausymas ir supratimas. Mokomasi taikyti aktyvaus klausymosi strategijas: nusiteikti klausyti, suprasti, išskirti reikšmingą informaciją, daryti išvadas, kelti klausimus tikslinant, aiškinantis kontekstą.

Sakytinio teksto pristatymas. Mokomasi taikyti kalbėjimo strategijas: pristatyti tekstą žodžiu, naudotis planu, vaizdine medžiaga. Aptarti savo ir kitų kalbėtojų pranešimus, turinį ir raiškos privalumus ir trūkumus, poveikį klausytojui, sutelkti dėmesį į pagrindinę mintį ir ją pagrindžiančius teiginius. Mokomasi atsižvelgti į suteiktą grįžtamąją informaciją, panaudoti ją pranešimui tobulinti.

Skaitymo technika ir teksto supratimo strategijos. Mokiniai tobulina skaitymo technikas ir taiko pažintas žemesnėse klasėse strategijas įvairiuose naujuose kontekstuose (pvz., konspektuoja, sudaro schemas, kelia ir tikrina hipotezes, aptaria teksto suvokimą ir kt.).

Strategijos. Pratinamasi taikyti pažintas strategijas, redaguoti tekstą taikant įgytas kalbos žinias ir tikslingai naudojantis įvairiais elektroniniais ir neelektroniniais žodynais ir kitais informacijos šaltiniais.

Įvairių tekstų klausymas ir supratimas. Mokomasi taikyti aktyvaus klausymosi strategijas: nusiteikti klausyti, suprasti, išskirti reikšmingą informaciją, svarbiausius teiginius, daryti išvadas, kelti klausimus tikslinant ir aiškinantis kontekstą.

Strategijos. Gilinami gebėjimai taikyti pažintas strategijas ir principus, redaguoti savo ir kitų autorių tekstus tikslingai naudojantis įvairiais elektroniniais ir neelektroniniais žodynais ir kitais informacijos šaltiniais.

Sakytinio teksto pristatymas. Mokomasi aptarti savo ir kitų kalbėtojų pranešimus, turinį ir raišką, poveikį klausytojui, sutelkti dėmesį į sąsajas tarp pagrindinės minties, argumentų ir išvadų. Mokomasi atsižvelgti į suteiktą grįžtamąją informaciją, panaudoti ją pranešimui tobulinti.

Strategijos. Mokomasi pasirinkti teksto kūrimo, rašymo ir tobulinimo strategiją ir principus ir juos taikyti. Tobulinami gebėjimai redaguoti savo ir kitų autorių tekstus tikslingai naudojantis įvairiais elektroniniais ir neelektroniniais žodynais ir kitais informacijos šaltiniais.

Įvairių tekstų klausymas ir supratimas. 

Mokomasi taikyti kalbėjimo strategijas: pristatyti tekstą žodžiu, naudotis vaizdine medžiaga. Mokomasi aptarti savo kalbėjimą ir nusakyti, kas pasisekė ar nepasiekė, ką kitąkart reikėtų daryti kitaip.

Sakytinio teksto pristatymas. 

Mokomasi taikyti skaitymo strategijas: skaityti dar kartą; atsakinėti į klausimus; patikslinti neaiškių žodžių reikšmes; suvokti teksto ir iliustracijų ryšį.

Sakytinio teksto pristatymas. 

Mokomasi taikyti kalbėjimo strategijas: pristatyti tekstą žodžiu, naudotis planu ar vaizdine medžiaga. Mokomasi aptarti savo kalbėjimą ir atsižvelgti į kitų suteiktą grįžtamąją informaciją.

Skaitymo technika ir teksto supratimo strategijos.

Mokomasi taikyti skaitymo strategijas: aiškinti pavadinimą; klausinėti kitų; iliustruoti; sieti žodinę ir nežodinę informaciją; išskirti knygos struktūros elementus (autorius, pavadinimas, sutartiniai ženklai vadovėlyje, puslapiai, iliustracijos).

Strategijos. 

Formuojamas įgūdis dar kartą skaityti parašytą tekstą, mokomasi taisyti jį pagal nesudėtingą nurodymą.

Sakytinio teksto pristatymas. 

Mokomasi taikyti kalbėjimo strategijas: pristatyti tekstą žodžiu, naudotis planu, pateiktais žodžiais ar vaizdine medžiaga. Mokomasi aptarti savo kalbėjimą ir atsižvelgti į kitų suteiktą grįžtamąją informaciją.

Skaitymo technika ir teksto supratimo strategijos. 

Mokomasi taikyti skaitymo strategijas: kelia hipotezes, apie ką gali būti tekstas; nuolat apmąsto, ar supranta prasmę; randa ir pasižymi reikšmingus žodžius ir mintis. 

Strategijos.

Mokomasi kurti aiškinamąjį tekstą pagal modelius: klausimas – atsakymas, teiginys – pavyzdys. Tobulinamas įgūdis dar kartą skaityti parašytą tekstą, mokomasi taisyti jį pagal iš anksto susitartus kriterijus. Mokomasi tikrinti rašybą naudojantis rašybos žodynu.

Įvairių tekstų klausymas ir supratimas. 

Mokomasi taikyti aktyvaus klausymosi strategijas: nusiteikti klausytis, suprasti, daryti išvadas. Naudojamasi paprasčiausiomis kompensavimo strategijomis: prašoma patikslinti informaciją, kalbą papildyti neverbalinėmis priemonėmis.

Sakytinio teksto pristatymas.

Mokomasi taikyti kalbėjimo strategijas: pristatyti tekstą žodžiu, naudotis planu, užrašais ar vaizdine medžiaga. Aptarti savo ir kitų kalbėjimą, atsižvelgti į suteiktą grįžtamąją informaciją, panaudoti ją pranešimui tobulinti.

Skaitymo technika ir teksto supratimo strategijos. 

Mokomasi taikyti skaitymo strategijas: kelia hipotezes, apie ką gali būti tekstas, ieško būdų jas patikrinti; kartoja žemesnių klasių žinias ir sieja su nauja informacija; randa reikšmingus žodžius, pasižymi mintis, rašo komentarus.

Strategijos. 

Mokomasi kurti aiškinamąjį tekstą pagal modelius: žinoma – nežinoma, neigimas – teigimas, taip pat anksčiau pažintus modelius. Mokomasi pasiruošti teksto kūrimui, atrinkti medžiagą, parinkti informaciją ir pavyzdžius. Mokomasi taikyti rašymo ir redagavimo strategijas (temos analizavimas, „minčių lietus“, planavimas, pasinaudojimas kitu šaltiniu temai plėtoti ir tekstui struktūruoti, naudojimasis rašybos žodynu, kitais žodynais). Tobulinamas įgūdis dar kartą skaityti parašytą tekstą, mokomasi taisyti jį pagal iš anksto susitartus kriterijus.

Įvairių tekstų klausymas ir supratimas. 

Mokomasi taikyti aktyvaus klausymosi strategijas: nusiteikti klausyti, suprasti, išskirti nurodytą informaciją, daryti išvadas, remtis situacijos kontekstu.

Sakytinio teksto pristatymas.

Mokomasi taikyti kalbėjimo strategijas: pristatyti tekstą žodžiu, naudotis planu, užrašais ar vaizdine medžiaga. Aptarti savo ir kitų kalbėtojų pranešimus, turinį ir raiškos privalumus ir trūkumus, atsižvelgti į suteiktą grįžtamąją informaciją, panaudoti ją tobulinant pranešimą.

Skaitymo technika ir teksto supratimo strategijos. 

Mokomasi taikyti skaitymo strategijas: pasirinkti skaitymo rūšį (apžvalginis, atrenkamasis, analitinis), pasižymėti svarbią informaciją, reikšmingus žodžius, rasti svarbiausią informaciją ir detales (išrašyti mintis, pabraukti reikiamą informaciją, formuluoti tezes), sudaryti įvairias schemas.

Strategijos. 

Pratinamasi taikyti išmoktas teksto kūrimo strategijas. Mokomasi redaguoti tekstą taikant įgytas kalbos žinias ir naudojantis įvairiais elektroniniais ir neelektroniniais žodynais ir kitais informacijos šaltiniais.

Įvairių tekstų klausymas ir supratimas. 

Mokomasi taikyti aktyvaus klausymosi strategijas: nusiteikti klausyti, suprasti, išskirti reikšmingą informaciją, daryti išvadas, kelti klausimus tikslinant, aiškinantis kontekstą.

Sakytinio teksto pristatymas. 

Mokomasi taikyti kalbėjimo strategijas: pristatyti tekstą žodžiu, naudotis planu, vaizdine medžiaga. Aptarti savo ir kitų kalbėtojų pranešimus, turinį ir raiškos privalumus ir trūkumus, poveikį klausytojui, sutelkti dėmesį į pagrindinę mintį ir ją pagrindžiančius teiginius. Mokomasi atsižvelgti į suteiktą grįžtamąją informaciją, panaudoti ją pranešimui tobulinti.

Skaitymo technika ir teksto supratimo strategijos. 

Mokiniai tobulina skaitymo technikas ir taiko pažintas žemesnėse klasėse strategijas įvairiuose naujuose kontekstuose (pvz., konspektuoja, sudaro schemas, kelia ir tikrina hipotezes, aptaria teksto suvokimą ir kt.).

Strategijos. 

Pratinamasi taikyti pažintas strategijas, redaguoti tekstą taikant įgytas kalbos žinias ir tikslingai naudojantis įvairiais elektroniniais ir neelektroniniais žodynais ir kitais informacijos šaltiniais.

Įvairių tekstų klausymas ir supratimas. 

Mokomasi taikyti aktyvaus klausymosi strategijas: nusiteikti klausyti, suprasti, išskirti reikšmingą informaciją, svarbiausius teiginius, daryti išvadas, kelti klausimus tikslinant ir aiškinantis kontekstą.

Strategijos. 

Gilinami gebėjimai taikyti pažintas strategijas ir principus, redaguoti savo ir kitų autorių tekstus tikslingai naudojantis įvairiais elektroniniais ir neelektroniniais žodynais ir kitais informacijos šaltiniais.

Sakytinio teksto pristatymas. 

Mokomasi aptarti savo ir kitų kalbėtojų pranešimus, turinį ir raišką, poveikį klausytojui, sutelkti dėmesį į sąsajas tarp pagrindinės minties, argumentų ir išvadų. Mokomasi atsižvelgti į suteiktą grįžtamąją informaciją, panaudoti ją pranešimui tobulinti.

Strategijos. 

Mokomasi pasirinkti teksto kūrimo, rašymo ir tobulinimo strategiją ir principus ir juos taikyti. Tobulinami gebėjimai redaguoti savo ir kitų autorių tekstus tikslingai naudojantis įvairiais elektroniniais ir neelektroniniais žodynais ir kitais informacijos šaltiniais.

Sakytinio teksto pristatymas. 

Mokomasi taikyti kalbėjimo strategijas: pristatyti tekstą žodžiu, naudotis vaizdine medžiaga. Mokomasi aptarti savo kalbėjimą ir nusakyti, kas pasisekė ar nepasiekė, ką kitąkart reikėtų daryti kitaip.

Skaitymo technika ir teksto supratimo strategijos. 

Mokomasi taikyti skaitymo strategijas: aiškinti pavadinimą; klausinėti kitų; iliustruoti; sieti žodinę ir nežodinę informaciją; išskirti knygos struktūros elementus (autorius, pavadinimas, sutartiniai ženklai vadovėlyje, puslapiai, iliustracijos).

Sakytinio teksto pristatymas. 

Mokomasi taikyti kalbėjimo strategijas: pristatyti tekstą žodžiu, naudotis planu ar vaizdine medžiaga. Mokomasi aptarti savo kalbėjimą ir atsižvelgti į kitų suteiktą grįžtamąją informaciją.

Strategijos.

Formuojamas įgūdis dar kartą skaityti parašytą tekstą, mokomasi taisyti jį pagal nesudėtingą nurodymą.

Sakytinio teksto pristatymas. 

Mokomasi taikyti kalbėjimo strategijas: pristatyti tekstą žodžiu, naudotis planu, pateiktais žodžiais ar vaizdine medžiaga. Mokomasi aptarti savo kalbėjimą ir atsižvelgti į kitų suteiktą grįžtamąją informaciją.

Skaitymo technika ir teksto suvokimo strategijos. 

Mokomasi taikyti skaitymo strategijas: peržvelgia į akis krintančią informaciją (iliustracijas, antraštes ir kt.); sieja tekstą su jau žinoma informacija; klausinėja kitų ir savęs; pasitikslina žodžių reikšmes (klausdami mokytojo, žodynuose); savo įspūdžius pasižymi simboliais.

 Strategijos. 

Mokomasi kurti aiškinamąjį tekstą pagal modelius: klausimas – atsakymas, teiginys – pavyzdys. Tobulinamas įgūdis dar kartą skaityti parašytą tekstą, mokomasi taisyti jį pagal iš anksto susitartus kriterijus. Mokomasi tikrinti rašybą naudojantis rašybos žodynu.

Įvairių tekstų klausymas ir supratimas. 

Mokomasi taikyti aktyvaus klausymosi strategijas: nusiteikti klausytis, suprasti, daryti išvadas. Naudojamasi paprasčiausiomis kompensavimo strategijomis: prašoma patikslinti informaciją, kalbą papildyti neverbalinėmis priemonėmis.

Skaitymo technika ir teksto suvokimo strategijos.

Mokomasi taikyti skaitymo strategijas: kelia hipotezes, apie ką gali būti tekstas; nuolat apmąsto, ar supranta prasmę; randa ir pasižymi reikšmingus žodžius ir mintis. 

Sakytinio teksto pristatymas.

Mokomasi taikyti kalbėjimo strategijas: pristatyti tekstą žodžiu, naudotis planu, užrašais ar vaizdine medžiaga. Aptarti savo ir kitų kalbėjimą, atsižvelgti į suteiktą grįžtamąją informaciją, panaudoti ją pranešimui tobulinti.

Skaitymo technika ir teksto suvokimo strategijos. 

Mokomasi taikyti skaitymo strategijas: kelia hipotezes, apie ką gali būti tekstas, ieško būdų jas patikrinti; kartoja žemesnių klasių žinias ir sieja su nauja informacija; randa reikšmingus žodžius, pasižymi mintis, rašo komentarus.

Strategijos. 

Mokomasi kurti aiškinamąjį tekstą pagal modelius: žinoma – nežinoma, neigimas – teigimas, ir anksčiau pažintus modelius. Mokomasi pasiruošti teksto kūrimui, atrinkti medžiagą, parinkti informaciją ir pavyzdžius. Mokomasi taikyti rašymo ir redagavimo strategijas (temos analizavimas, „minčių lietus“, planavimas, pasinaudojimas kitu šaltiniu temos plėtojimui ir teksto struktūravimui, naudojimasis rašybos žodynu, kitais žodynais). Tobulinamas įgūdis dar kartą skaityti parašytą tekstą, mokomasi taisyti jį pagal iš anksto susitartus kriterijus.

Įvairių tekstų klausymas ir supratimas. 

Mokomasi taikyti aktyvaus klausymosi strategijas: nusiteikti klausyti, suprasti, išskirti nurodytą informaciją, daryti išvadas, remtis situacijos kontekstu.

Sakytinio teksto pristatymas.

Mokomasi taikyti kalbėjimo strategijas: pristatyti tekstą žodžiu, naudotis planu, užrašais ar vaizdine medžiaga. Aptarti savo ir kitų kalbėtojų pranešimus, turinį ir raiškos privalumus ir trūkumus, atsižvelgti į suteiktą grįžtamąją informaciją, panaudoti ją tobulinant pranešimą.

Skaitymo technika ir teksto suvokimo strategijos. 

Mokomasi taikyti skaitymo strategijas: pasirinkti skaitymo rūšį (apžvalginis, atrenkamasis, analitinis), pasižymėti svarbią informaciją, reikšmingus žodžius, rasti svarbiausią informaciją ir detales (išrašyti mintis, pabraukti reikiamą informaciją, formuluoti tezes), sudaryti įvairias schemas.

Strategijos.

Pratinamasi taikyti išmoktas teksto kūrimo strategijas. Mokomasi redaguoti tekstą taikant įgytas kalbos žinias ir naudojantis įvairiais elektroniniais ir neelektroniniais žodynais ir kitais informacijos šaltiniais.

Įvairių tekstų klausymas ir supratimas. 

Mokomasi taikyti aktyvaus klausymosi strategijas: nusiteikti klausyti, suprasti, išskirti reikšmingą informaciją, daryti išvadas, kelti klausimus tikslinant, aiškinantis kontekstą.

Sakytinio teksto pristatymas. 

Mokomasi taikyti kalbėjimo strategijas: pristatyti tekstą žodžiu, naudotis planu, vaizdine medžiaga. Aptarti savo ir kitų kalbėtojų pranešimus, turinį ir raiškos privalumus ir trūkumus, poveikį klausytojui, sutelkti dėmesį į pagrindinę mintį ir ją pagrindžiančius teiginius. Mokomasi atsižvelgti į suteiktą grįžtamąją informaciją, panaudoti ją pranešimui tobulinti.

Skaitymo technika ir teksto suvokimo strategijos. 

Mokiniai tobulina skaitymo technikas ir taiko pažintas žemesnėse klasėse strategijas įvairiuose naujuose kontekstuose (pvz., konspektuoja, sudaro schemas, kelia ir tikrina hipotezes, aptaria teksto suvokimą ir kt.).

Strategijos.

Pratinamasi taikyti pažintas strategijas, redaguoti tekstą taikant įgytas kalbos žinias ir tikslingai naudojantis įvairiais elektroniniais ir neelektroniniais žodynais ir kitais informacijos šaltiniais.

Įvairių tekstų klausymas ir supratimas. 

Mokomasi taikyti aktyvaus klausymosi strategijas: nusiteikti klausyti, suprasti, išskirti reikšmingą informaciją, svarbiausius teiginius, daryti išvadas, kelti klausimus tikslinant ir aiškinantis kontekstą.

Strategijos. 

Gilinami gebėjimai taikyti pažintas strategijas ir principus, redaguoti savo ir kitų autorių tekstus tikslingai naudojantis įvairiais elektroniniais ir neelektroniniais žodynais ir kitais informacijos šaltiniais.

Sakytinio teksto pristatymas.

Mokomasi aptarti savo ir kitų kalbėtojų pranešimus, turinį ir raišką, poveikį klausytojui, sutelkti dėmesį į sąsajas tarp pagrindinės minties, argumentų ir išvadų. Mokomasi atsižvelgti į suteiktą grįžtamąją informaciją, panaudoti ją pranešimui tobulinti.

Skaitymo technika ir teksto suvokimo strategijos.

Mokiniai taiko pažintas žemesnėse klasėse strategijas įvairiuose naujuose mokymosi kontekstuose.

Strategijos. 

Mokomasi pasirinkti teksto kūrimo, rašymo ir tobulinimo strategiją ir principus ir juos taikyti. Tobulinami gebėjimai redaguoti savo ir kitų autorių tekstus tikslingai naudojantis įvairiais elektroniniais ir neelektroniniais žodynais ir kitais informacijos šaltiniais.

Sakytinio teksto pristatymas. 
Mokomasi taikyti kalbėjimo strategijas: pristatyti tekstą žodžiu, naudotis planu ar vaizdine medžiaga. Mokomasi aptarti savo kalbėjimą ir atsižvelgti į kitų suteiktą grįžtamąją informaciją.

Skaitymo technika ir teksto supratimo strategijos. 
Mokomasi taikyti skaitymo strategijas: aiškinti pavadinimą; klausinėti kitų; iliustruoti; sieti žodinę ir nežodinę informaciją; išskirti knygos struktūros elementus (autorius, pavadinimas, sutartiniai ženklai vadovėlyje, puslapiai, iliustracijos).

Strategijos.
Mokomasi pasakoti pagal planą, perskaitytą tekstą ir paveikslėlių seką. Mokomasi redaguoti kvietimą, rašyti laišką pagal pavyzdį (kreipinys, vietovė, data, atsisveikinimas, parašas). Formuojamas įgūdis dar kartą skaityti parašytą tekstą, mokomasi taisyti jį pagal nesudėtingą nurodymą.

Sakytinio teksto pristatymas. 
[...] Mokomasi taikyti kalbėjimo strategijas: pristatyti tekstą žodžiu, naudotis planu, pateiktais žodžiais ar vaizdine medžiaga. Mokomasi aptarti savo kalbėjimą ir atsižvelgti į kitų suteiktą grįžtamąją informaciją.

Skaitymo technika ir teksto supratimo strategijos. 
[...] Mokomasi taikyti skaitymo strategijas: kelia hipotezes, apie ką gali būti tekstas; nuolat apmąsto, ar supranta prasmę; randa ir pasižymi reikšmingus žodžius ir mintis. [...]

Strategijos. 
Mokomasi kurti aiškinamąjį tekstą pagal modelius: klausimas – atsakymas, teiginys – pavyzdys. Tobulinamas įgūdis dar kartą skaityti parašytą tekstą, mokomasi taisyti jį pagal iš anksto susitartus kriterijus. Mokomasi tikrinti rašybą naudojantis rašybos žodynu.

Įvairių tekstų klausymas ir supratimas.  
[...] Mokomasi taikyti aktyvaus klausymosi strategijas: nusiteikti klausytis, suprasti, daryti išvadas. Naudojamasi paprasčiausiomis kompensavimo strategijomis: prašoma patikslinti informaciją, kalbą papildyti neverbalinėmis priemonėmis.

Sakytinio teksto pristatymas.
[...] Mokomasi taikyti kalbėjimo strategijas: pristatyti tekstą žodžiu, naudotis planu, užrašais ar vaizdine medžiaga. Aptarti savo ir kitų kalbėjimą, atsižvelgti į suteiktą grįžtamąją informaciją, panaudoti ją pranešimui tobulinti.

Skaitymo technika ir teksto supratimo strategijos. 
[...] Mokomasi taikyti skaitymo strategijas: kelia hipotezes, apie ką gali būti tekstas, ieško būdų jas patikrinti; kartoja žemesnių klasių žinias ir sieja su nauja informacija; randa reikšmingus žodžius, pasižymi mintis, rašo komentarus.

Strategijos. 
Mokomasi kurti aiškinamąjį tekstą pagal modelius: žinoma – nežinoma, neigimas – teigimas ir anksčiau pažintus modelius. Mokomasi pasiruošti kurti tekstą: atrinkti medžiagą, parinkti informaciją ir pavyzdžius. Mokomasi taikyti rašymo ir redagavimo strategijas (temos analizavimas, „minčių lietus“, planavimas, pasinaudojimas kitu šaltiniu temai plėtoti ir tekstui struktūruoti, naudojimasis rašybos žodynu, kitais žodynais). Tobulinamas įgūdis dar kartą skaityti parašytą tekstą, mokomasi taisyti jį pagal iš anksto susitartus kriterijus.

Įvairių tekstų klausymas ir supratimas. 
[...] Mokomasi taikyti aktyvaus klausymosi strategijas: nusiteikti klausyti, suprasti, išskirti nurodytą informaciją, daryti išvadas, remtis situacijos kontekstu.

Sakytinio teksto pristatymas.
[...] Mokomasi taikyti kalbėjimo strategijas: pristatyti tekstą žodžiu, naudotis planu, užrašais ar vaizdine medžiaga. Aptarti savo ir kitų kalbėtojų pranešimus, turinį ir raiškos privalumus ir trūkumus, atsižvelgti į suteiktą grįžtamąją informaciją, panaudoti ją tobulinant pranešimą. [...]

Skaitymo technika ir teksto supratimo strategijos. 
[...] Mokomasi taikyti skaitymo strategijas: pasirinkti skaitymo rūšį (apžvalginis, atrenkamasis, analitinis), pasižymėti svarbią informaciją, reikšmingus žodžius, rasti svarbiausią informaciją ir detales (išrašyti mintis, pabraukti reikiamą informaciją, formuluoti tezes), sudaryti įvairias schemas.

Strategijos. 
Pratinamasi taikyti išmoktas teksto kūrimo strategijas. Mokomasi redaguoti tekstą taikant įgytas kalbos žinias ir naudojantis įvairiais elektroniniais ir neelektroniniais žodynais ir kitais informacijos šaltiniais.

Įvairių tekstų klausymas ir supratimas. 
[...] Mokomasi taikyti aktyvaus klausymosi strategijas: nusiteikti klausyti, suprasti, išskirti reikšmingą informaciją, daryti išvadas, kelti klausimus tikslinant, aiškinantis kontekstą. [...]

Sakytinio teksto pristatymas. 
[...] Mokomasi taikyti kalbėjimo strategijas: pristatyti tekstą žodžiu, naudotis planu, vaizdine medžiaga. Aptarti savo ir kitų kalbėtojų pranešimus, turinį ir raiškos privalumus ir trūkumus, poveikį klausytojui, sutelkti dėmesį į pagrindinę mintį ir ją pagrindžiančius teiginius. Mokomasi atsižvelgti į suteiktą grįžtamąją informaciją, panaudoti ją pranešimui tobulinti. 

Skaitymo technika ir teksto supratimo strategijos. 
Mokiniai tobulina skaitymo technikas ir taiko pažintas žemesnėse klasėse strategijas įvairiuose naujuose kontekstuose (pvz., konspektuoja, sudaro schemas, kelia ir tikrina hipotezes, aptaria teksto suvokimą ir kt.).

Strategijos. 
Pratinamasi taikyti pažintas strategijas, redaguoti tekstą taikant įgytas kalbos žinias ir tikslingai naudojantis įvairiais elektroniniais ir neelektroniniais žodynais ir kitais informacijos šaltiniais.

Įvairių tekstų klausymas ir supratimas. 
[...] Mokomasi taikyti aktyvaus klausymosi strategijas: nusiteikti klausyti, suprasti, išskirti reikšmingą informaciją, svarbiausius teiginius, daryti išvadas, kelti klausimus tikslinant ir aiškinantis kontekstą.

Strategijos. 
Gilinami gebėjimai taikyti pažintas strategijas ir principus, redaguoti savo ir kitų autorių tekstus tikslingai naudojantis įvairiais elektroniniais ir neelektroniniais žodynais ir kitais informacijos šaltiniais.

Sakytinio teksto pristatymas.
[...] Mokomasi aptarti savo ir kitų kalbėtojų pranešimus, turinį ir raišką, poveikį klausytojui, sutelkti dėmesį į sąsajas tarp pagrindinės minties, argumentų ir išvadų. Mokomasi atsižvelgti į suteiktą grįžtamąją informaciją, panaudoti ją pranešimui tobulinti.

Strategijos. 
Mokomasi pasirinkti teksto kūrimo, rašymo ir tobulinimo strategiją ir principus ir juos taikyti. Tobulinami gebėjimai redaguoti savo ir kitų autorių tekstus tikslingai naudojantis įvairiais elektroniniais ir neelektroniniais žodynais ir kitais informacijos šaltiniais.

Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]

Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys. [...] Kalbamasi apie lietuvių gestų kalbą ir apie tai, kodėl reikia mokytis lietuvių kalbos ir lietuvių gestų kalbos. [...]

Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]

Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]

Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. Informacijos perdavimas [...]. Rengiamas pristatymas. [...] Kalbiniai žaidimai, eksperimentai [...]. Inscenizuojamos, vaidinamos įvairios situacijos (pagal galimybes įrašant). Dalyvaujama pokalbiuose [...] (pasakojama, aiškinama, reiškiama nuomonė). Aiškinamasi dažniau vartojamų sąvokų (ir iš kitų dalykų turinio) prasmė. Nagrinėjama savo raiška lietuvių gestų kalba, ieškoma sėkmės ar nesėkmės priežasčių ir numatomi tolesnio kalbos tobulinimo būdai.

Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]

Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. Gaunama, renkama ir pristatoma informacija nurodytais tikslais [...]. Vertinamas pristatymas. Kritiškas klausymasis. Informacija iš lietuvių gestų kalbos šaltinių. [...] Monologinis kalbėjimas pagal įvestis. Analizuojami ir vertinami įvairūs vaizdo įrašai. Diskutuojama [...] aktualiomis temomis [...]. Interviu pagal pateiktus klausimus. Dalyvaujama viešuose pokalbiuose ar diskusijose. [...]

Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. Viešasis kalbėjimas. [...] Rengiamas ir pristatomas projektas mažai pažįstamiems adresatams. Diskutuojama įvairiomis temomis [...]. Išsakomos nuomonės, požiūriai, argumentuojama. [...] Interviu pasirinkta tema. Rengiami klausimai, imamas, apibendrinamas ir įvertinamas interviu. Stebimi filmai, bendruomenės renginiai, dokumentinės ir diskusinės televizijos laidos (ar vaizdo įrašai su vertimu) [...]. Kuriami ir skelbiami gestų kalbos tekstai (pavyzdžiui, vaizdo laiškai kitoms mokykloms, interneto svetainėms ar pan.). [...]

Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]

Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. Viešasis kalbėjimas. Monologinė kalba. Rengiama kalba. Dalykinis pasisakymas. Diskutuojama socialinėmis ir kultūrinėmis temomis.

Kasdienė veikla: mokymasis, popamokinė veikla, namų ruoša, pramogos.

Potemės: mokyklos gyvenimas, mokomieji dalykai. Popamokinė veikla, savanorystė. Užsienio kalbų mokymasis. Dienotvarkė, namų ruoša. Žaidimai, protų kovos, pramogos ir pan.

Kasdienė veikla: mokymasis, popamokinė veikla, namų ruoša, pramogos.

Potemės: formalus ir neformalus mokymasis. Mokyklos bendruomenės projektai, savanorystė. Užsienio kalbų mokymasis. Dienotvarkė, namų ruoša. Žaidimai, protų kovos, pramogos ir pan.

Mokymasis visą gyvenimą, išsilavinimas, profesija, darbas.

Potemės: mokykla, mokomieji dalykai, užsienio kalbos, interesai, ateities planai, studijos, specializacija, karjera ir pan.

Mokymasis, kasdienė veikla (mokykliniai dalykai, reikmenys, pamokų tvarkaraštis ir kt.).

Mokymasis, kasdienė veikla (mokyklos gyvenimas, mokyklinės šventės, popamokinė veikla, profesijos, darbai ir vietos, kur atliekami įvairūs darbai ir kt.)

Mokymasis visą gyvenimą (išsilavinimas, pvz., mokykla, ateities planai, profesija, profesinė praktika, karjera, mainai, kalbos šalies ir (arba) šalių švietimo sistema).

Natūralieji ir sveikieji skaičiai.

[...] Aptariamos ir praktikuojamos įvairios skaičiavimo strategijos (būdai), kaip greičiau, mintyse skaičiuoti nuo 1 iki 20 imtinai (pavyzdžiui, ieškant trūkstamo skaičiaus iki 10; perstatant, grupuojant skaičius ir pan.). [...]

Sudėtis, atimtis, daugyba, dalyba.

[...] Mokomasi taikyti mintinio skaičiavimo strategijas sudėties ir atimties veiksmams, kai yra apvalios dešimčių, šimtų reikšmės. [...] Mokomasi uždavinio sprendimą užrašyti kaip klausimų ir atsakymų seką. [...]

Sudėtis, atimtis, daugyba, dalyba.

Praktikuojamasi taikyti mintinio skaičiavimo strategijas. [...] Mokomasi, ieškant atsakymų į klausimus, iš perteklinės informacijos turinčio pranešimo atsirinkti reikiamą informaciją. Mokomasi kelti, kurti prasmingus klausimus, į kuriuos būtų galima atsakyti, remiantis matematiniame pranešime slypinčia informacija. Sprendžiami kelių žingsnių uždaviniai, kuomet reikia atsakyti į netiesioginį klausimą, [...].

Algoritmai ir programavimas.

[...] Susipažįstama su uždavinio skaidymo į dalis strategija, mokomasi ją įgyvendinti, kuriant pasirinkimo ir kartojimo komandų sekas.

Veiksmai su natūraliaisiais skaičiais.

[...] Praktikuojamasi naudotis patogiais skaičiavimo metodais (mintinio skaičiavimo strategijomis), siekiant palengvinti skaičiavimus. Sprendžiami įvairaus konteksto probleminiai uždaviniai, kuomet reikia surasti, atsirinkti skaitinę informaciją, išskaidyti uždavinį į dalis, performuluoti uždavinį, taikyti kelis veiksmus, sudaryti skaitinį reiškinį. Mokomasi įvardyti atliekamų veiksmų komponentus. [...]

Figūros. Plokščiosios figūros.

[...] Paaiškinama, kad teiginį galima pagrįsti įvairiai ir kad ne kiekvieną teiginio pagrindimą galime laikyti matematiniu įrodymu. [...]

Tiesiniai ir netiesiniai sąryšiai.

[...] Formuojami grafiko skaitymo ir braižymo įgūdžiai. [...]

Figūros. Plokščiosios figūros.

Aiškinamasi, kuo matematinis įrodymas skiriasi nuo empirinių pastebėjimų. Pastebima, kad tą patį teiginį galima įrodyti keliais būdais. [...] Paaiškinama, kuo tiesioginis įrodymas skiriasi nuo įrodymo prieštaros būdu [...]

Funkcijos. Funkcijos samprata. 

[...] Mokomasi atpažinti funkcijas iš jų grafikų eskizų, rasti nurodytas sąlygas, atitinkančias argumento ir funkcijos reikšmes (pavyzdžiui, didžiausią funkcijos reikšmę nurodytame intervale). Praktikuojamasi, naudojantis grafiko eskizu, užrašyti visas argumento reikšmes, su kuriomis funkcija įgyja tam tikrą reikšmę, didėja ar mažėja, yra teigiama ar neigiama. 

Problemų sprendimo automatizavimas. [...] Mokomasi kritiškai vertinti norimų spręsti problemų formuluotes, ieškoti ir šalinti netikslumus, daugiaprasmiškumą, pertekliškumą.

Skaitmeninių gebėjimų spragų nustatymas ir savarankiškas mokymasis. Mokytojui padedant mokiniai išsiaiškina ir nusistato, kuriuos gebėjimus reikėtų tobulinti arba atnaujinti. [...] Mokomasi susirasti ir organizuoti mokymąsi skaitmeninėje erdvėje [...] Siekiama įprasti nebijoti naudotis naujausiomis skaitmeninėmis technologijomis, jas išbandyti, susipažinti su jų naudojimosi instrukcijomis, aprašymais, pagalbos vedliu, informacija gamintojo interneto svetainėje.

Tinklinis bendradarbiavimas. [...] Aptariamos ir grupuojamos virtualiosioss sinchroninio ir asinchroninio bendravimo ir bendravimo priemonės: elektroninis paštas, pokalbių programos, virtualusis diskas, skaitmeninio turinio dalijimosi saugyklos, dokumentų kūrimas internete, konferencijos programos ir kt. Skatinama tikslingai rinktis komunikavimo ir bendradarbiavimo priemones mokymuisi.

Skaitmeninių komunikavimo ir bendradarbiavimo technologijų įvairovė ir svarba. [...] Aptariama „hibridinio (mišraus)“ darbo, mokymo(si) samprata, naudojami skaitmeniniai komunikavimo įrankiai, iškylančios problemos ir galimi būdai jų išvengti.

E4.3. Reflektuoja asmeninę pažangą mokantis biologijos, įvardija savo stiprybes ir tobulintinas sritis, kelia tolesnius mokymosi tikslus.

E4.3. Reflektuoja asmeninę pažangą mokantis biologijos, įvardija savo stiprybes ir tobulintinas sritis, kelia tolesnius mokymosi tikslus.

E4.3. Reflektuoja asmeninę pažangą mokantis biologijos, įvardija savo stiprybes ir tobulintinas sritis, kelia tolesnius mokymosi tikslus.

E4.3. Reflektuoja asmeninę pažangą mokantis biologijos, įvardija savo stiprybes ir tobulintinas sritis, kelia tolesnius mokymosi tikslus.

E4.3. Reflektuoja asmeninę pažangą mokantis biologijos, įvardija savo stiprybes ir tobulintinas sritis, nurodo ir apibūdina galimus savo pasiekimų gerinimo būdus.

E4.3. Reflektuoja asmeninę pažangą mokantis biologijos, įvardija savo stiprybes ir tobulintinas sritis, nurodo ir apibūdina galimus savo pasiekimų gerinimo būdus.

E4.3. Reflektuoja asmeninę pažangą mokantis biologijos, įvardija ir plėtoja savo stiprybes, apmąsto tobulintinas sritis, nurodo ir apibūdina galimus savo pasiekimų gerinimo būdus.

E4.3. Reflektuoja asmeninę pažangą mokantis biologijos, įvardija ir plėtoja savo stiprybes, apmąsto tobulintinas sritis, nurodo ir apibūdina galimus savo pasiekimų gerinimo būdus.

[...] Įvairių konstrukcijų, jų elementų kūrimas, tyrinėjimas ir taikymas (pavyzdžiui, tiltų bandymai, judančių elementų panaudojimas, paprastieji mechanizmai), gamybos procesų, sekų planavimas. Taikomas mechaninis medžiagų apdirbimas [...].

Nagrinėjami elektronikos elementai (pavyzdžiui, rezistoriai, kondensatoriai, diodai, šviesos diodai, tranzistoriai), apibūdinamos jų pagrindinės savybės ir charakteristikos, taikymo elektros grandinėse būdai.

Elektros dydžių: srovės stiprio (amperai, A); elektrinės įtampos (voltai, V); elektros varžos (omai, ?) matavimai multimetru.

Analizuojami ir išbandomi elektronikos elementų ir komponentų (pavyzdžiui, šviesos diodai, mygtukai, garso signalizatoriai) programavimo pavyzdžiai [...].

Taikomos pagrindinės elektrotechnikos ir elektronikos gamybos technologijos, medžiagos, priemonės [...].

[...] Išbandomi ir kuriamuose gaminiuose pritaikomi paprastų ir sudėtingų mechanizmų veikimo principai.

A2.3. Pasako atliekamą kūrinį. Kūrinį atlieka ritmingai, siekia intonuoti. Muzikuodamas grupėje derinasi prie kitų. Paskatintas išvardija muzikavimo sėkmes ir sunkumus.

Ritmo dariniai. Mokomasi atlikti elementarius ritmo darinius. Tyrinėjamos kūno perkusijos galimybės, jų pritaikomumas muzikuojant. Išbandomi mokykliniai mušamieji instrumentai. Atliekant ritmo pajautos pratimus, mokomasi atlikti sutartą (pasirinktą) vaidmenį.

B1.3. Improvizuoja muzikinius darinius pagal sąlygą (pvz., dermę, ritmą). Sukuria nuotaiką pasirinkdamas priemones.

Melodinė kombinatorika. Išbandomi paprasti melodinės kombinatorikos atvejai (pvz., žaidimai, dėlionės, įvairūs dariniai iš trijų skirtingų gaidų, klausimo-atsakymo motyvų simetrija), bandoma juos taikyti praktikoje.

C1.3. Savais žodžiais nusako arba judesiu perteikia klausomo kūrinio muzikines savybes.

Rankų ženklai. Mokomasi skaityti ir užrašyti elementarius natų pavyzdžius su dviejų–keturių gaidų junginiais (pvz., sol-mi, re-mi-sol; fa-mi-re-do). Mokomasi pamėgdžioti iš klausos, solfedžiuoti pagal rankų ženklus. Susipažįstama su natų skaitymo elementais (naudojant supaprastintą natų rašybą ar simbolius).

D3.3. Dalinasi įspūdžiais apie aplinkos muzikinį gyvenimą. Nusako savo muzikinius pomėgius, mėgstamą muziką.

Muzikos žanrai. Aptariama mus supanti muzika, pateikiami muzikos pavydžiai (liaudies, klasikinė, bažnytinė, populiari muzika). Išvardijami muzikos žanrai (daina, šokis, maršas).

A1.3. Apibūdina atliekamus kūrinius; parodo muzikos kalbos ir išraiškos priemonių (pvz., ritmas ir metras, melodija ir dermė, dinamika) ir struktūrų supratimą.

Pritarimas dainai. Tyrinėjamos įvairios galimybės pritarti dainai naudojant kūno perkusiją ar ritminius instrumentus, skandavimą; naudojant ostinato, burdoną ar akordus (pvz., Orfo instrumentais, ukulėle, virtualia klaviatūra).

B1.3. Improvizuoja muzikinius darinius pagal sąlygą (pvz., dermę, ritmą). Sukuria nuotaiką pasirinkdamas priemones.

Ritminės struktūros.  Ritminių struktūrų improvizavimas ir kūryba panaudojant kūno perkusiją, ritminius instrumentus. Mokomasi sukurti nuotaiką pasirenkant įvairias priemones.

C2.3. Apibūdina skirtingo pobūdžio muzikos kūrinių bruožus. Patirtą įspūdį sieja su muzikinėmis
išraiškos priemonėmis.

Alteracijos ženklai. Mokomasi skaityti alteracijos ženklus (diezą, bemolį, bekarą). Išbandomos mažoro ir minoro dermės. Pasirinktu būdu perteikiamas klausomos muzikos pobūdis.

 C2.3. Apibūdina skirtingo pobūdžio muzikos kūrinių bruožus. Patirtą įspūdį sieja su muzikinėmis
išraiškos priemonėmis.

Muzikos klausymas. Klausomasi skirtingo pobūdžio muzikos kūrinių. Patirtas įspūdis siejamas su asmenine patirtimi, tyrinėjamos muzikos išraiškos priemonės; ieškoma tarpdalykinių sąsajų. 

D3.3. Išvardija ir apibūdina aktualius Lietuvos, Europos ar pasaulio muzikos įvykius ir reiškinius; juos vertina remdamasis mokytojo siūlomais kriterijais. Pasako ir pagrindžia savo muzikinius pasirinkimus bei pomėgius, diskutuoja apie žiūrovų (klausytojų) elgesį muzikos renginiuose.

Sceninės muzikos žanrai. Apibrėžiami sceninės muzikos žanrai (opera, baletas). Nagrinėjamas kultūrinės aplinkos poveikis, istorinis kontekstas, muzikos industrija ir pan.; operos dainininkų balsai; kitų kultūrų muzikinis teatras (pvz., kinų opera Kun Qu, indų Kathakali).

A2.3. Pristato atliekamą kūrinį, nurodo žanrą ar kultūrą. Atlieka kūrinį tiksliai ir išraiškingai, taiko tam tikros kultūros (subkultūros) muzikai būdingas priemones. Muzikuodamas grupėje atlieka ritmines ar
harmonines pritarimo partijas. Atlikimo kokybei į(si)vertinti taiko
susikurtus ir aptartus kriterijus.

Ansamblis. Aptariama ansamblio sąvoka. Demostruojami ir išbandomi vokalinės, instrumentinės muzikos pavyzdžiai.

(B1.3). Improvizuoja ritminius, melodinius ar harmoninius darinius pagal sąlygą. Panaudoja žanrui ar subkultūrai būdingas priemones (pvz., repą, svingo ritmą ar kt.).

 Pritarimas dainai. Aptariami ir išbandomi įvairūs pritarimo ir aranžavimo būdai (pvz., ostinato ir burdonas, būdinga akordų seka, antrasis balsas).

C3.3. Iš skirtingų perspektyvų palygina įvairių žanrų stilių ir subkultūrų muzikos reiškinius. Įžvelgia sąsajas su kitais menais ir dalykais.

Dermės. Aptariama pasaulio muzikos dermių įvairovė. Nagrinėjamos ir išmėginamos įvairios pasaulio muzikoje naudojamos dermės [...] stengiantis į tai pažvelgti per mokymo(si) visą gyvenimą prizmę.

C3.3. Iš skirtingų perspektyvų palygina įvairių žanrų stilių ir subkultūrų muzikos reiškinius. Įžvelgia sąsajas su kitais menais ir dalykais.

Įvairių žanrų, stilių ir subkultūrų muzikos reiškiniai. Iš skirtingų perspektyvų (atliekamų funkcijų, muzikos kalbos, kultūrinių) palyginami įvairių žanrų stilių ir subkultūrų muzikos reiškiniai. Įžvelgiamos sąsajos su kitais menais ir dalykais.

A1.3. Analizuoja ir palygina atliekamus skirtingų stilių kūrinius. Išvardija stilistinės išraiškos priemones,
paaiškina, kaip jos padeda atskleisti tam tikro stiliaus (istorinio, kultūrinio) muzikos atlikimo ypatumus.

Populiari klasika. Atliekami ir analizuojami originalūs ir (ar) aranžuoti klasikinių kūrinių fragmentai, populiariosios klasikos pavyzdžiai.

B2.3. Įgyvendina muzikinę idėją pasirinktomis priemonėmis. Pritaiko tradicines ar šiuolaikines kūrybos technikas. Kūrinį užfiksuoja įprastine ar simboline notacija; įrašo ar užrašo
pasirinktais įrankiais.

Meninė idėja. Individualiai arba bendradarbiaujant, palyginama ir įvertinama įvairių stilių ir kultūrų, pasirinktų žymiausių kompozitorių ir atlikėjų muzika, skirtingos jos interpretacijos. Pritaikant muzikines žinias mokomasi generuoti meninę idėją ir ją įgyvendinti įvairiais būdais ir (ar) technikomis. Numatoma kūrybinio proceso eiga.

C2.3. Analizuoja įvairių žanrų, stilių muzikos kūrinių savybes ir meninį įspūdį. Jį interpretuoja pagal objektyvius ir subjektyvius kriterijus.

Muzikos kūrinių savybės ir meninis įspūdis. Analizuojamos įvairių žanrų, stilių muzikos kūrinių savybės ir meninis įspūdis. Jis interpretuojamas pagal objektyvius ir subjektyvius kriterijus.

C2.3. Pristato kritiniu mąstymu ir vertinimo kriterijais pagrįstą nuomonę apie analizuojamą kūrinį, savo estetinę patirtį, polinkius, prasmės įžvalgas. 

Kino filmų, spektaklių, kompiuterinių žaidimų muzika. Domimasi ir pristatoma kino filmų, spektaklių, kompiuterinių žaidimų muzika, atrandami dėsningumai. Apibūdinamos efektyviausias muzikines išraiškos priemones.

D3.3. Dalyvauja muzikiniame gyvenime ugdydamas savo estetinius interesus ir skonį, rodo iniciatyvą organizuodamas renginius. Dalijasi savo muzikine patirtimi. Išreiškia savo santykį su muzikinės kultūros
reiškiniais. 

Asmeninis dalyvavimas kultūriniame gyvenime ir dalijimasis patirtimi. Dalyvaujama muzikiniame kultūriniame gyvenime, jis apibūdinamas, reflektuojamos asmeninė ir socialinėkultūrinė patirtis. 

C2.3. Pristato kritiniu mąstymu ir vertinimo kriterijais pagrįstą nuomonę apie analizuojamą kūrinį, savo estetinę patirtį, polinkius, prasmės įžvalgas. 

Kūrinio giluminės prasmės atskleidimas, jo analizavimas iš skirtingų perspektyvų. Tyrinėjama įvairi muzika iš skirtingų perspektyvų, vertinamas poveikis klausytojui, sąsajos su įvairiomis gyvenimo sritimis, asmenine patirtimi.

D3.3. Dalyvauja muzikiniame gyvenime ugdydamas savo estetinius interesus ir skonį, rodo iniciatyvą organizuodamas renginius. Dalijasi savo muzikine patirtimi. Išreiškia savo santykį su muzikinės kultūros reiškiniais. 

Muzika mūsų gyvenime: paskirties ir funkcijų įvairovės sąsajos su asmenine patirtimi. Tyrinėjama muzikos paskirtis ir funkcijų įvairovė, keliami probleminiai klausimai. Atrandami įvairūs muzikos pavyzdžiai, jie kritiškai vertinami, siejami su asmenine patirtimi, pateikiamos įžvalgos.

Meninės išraiškos bruožai. 

Per patrauklią kūrybinę veiklą įtvirtinamos dailės sąvokos: simetrija, ritmas, dailės kūrinys, dailininkas, paroda, paveikslas, muziejus ir kt.

Projektai. Integruota veikla. 

[...].  Bendradarbiaujant su vietos bendruomenėmis kuriami darbai viešose erdvėse (dekoruojamos sienos apleistose pramoninėse, gyvenamosiose patalpose ir kt.).

Meninės idėjos.

 Architektūros ir dizaino idėjų estetinis įprasminimas artimiausioje aplinkoje.

C3.3. Išsako teatro įspūdžius, pasirenka teatro elementus mokydamasis, laisvalaikiu. 

Kaukė siužeto kontekstuose. [...] kaip kaukės gali būti naudojamos kasdieniame gyvenime, kada ir kaip mokiniai patys pasinaudoja kaukėmis. Stengiamasi į tai pažvelgti per mokymosi visą gyvenimą prizmę

B2.3. Aptaria matytą teatrinį kūrinį, interpretuoja temą ir idėją.

Interpretacijos. Pasinaudodami įgytomis žiniomis mokiniai interpretuoja spektaklį, [...]. Stengiamasi į tai pažvelgti per mokymosi visą gyvenimą prizmę.

C1.3. Palygina klasikinio ir šiuolaikinio teatro pavyzdžius, aptaria žiūrovo vaidmenį juose.

Teatro formų aptarimas. Pagal pateiktus pavyzdžius [...] mokiniai, ugdydami savo kultūrinę ir estetinę nuovoką, lygina tradicines ir netradicines [...] teatro formas, teatralizuotus renginius, apibūdina jų žiūrovus.

B1.3. Skiria ir palygina stebėtų teatrinių pavyzdžių formas ir žanrus.

Socialinio teatro kontekstai. Aptariami A. Boalio Forumo teatro, aktualias visuomenines problemas keliantys taikomojo teatro modeliai, jų atsiradimo ir poveikio kontekstas; išsiaiškinamas meninių ir nemeninių priemonių tikslingumas, atranka, savitas naudojimas spektaklyje.

A4.3. Analizuoja ir įsivertina savo teatrinius polinkius bei poreikius, įsivardija asmeninio tobulėjimo tikslus.

Prasmingi siekiai. Diskutuoja apie lyderystės, bendramintiškumo ir bendrų tikslų siekimo reikšmę įgyvendinant kūrybinius sumanymus [...] Analizuojamas kryptingas asmenybės vystymosi siekis, mokymasis visą gyvenimą.

C3.3. Įsivertina teatrinės patirties reikšmę bei poveikį asmeninei brandai, dalyvaujant kultūriniame ir (ar) socialiniame mokyklos, bendruomenės gyvenime.

Virtualus teatras. Aptariami skaitmeninių (nuotolinių) spektaklių ypatumai, mokiniai pristato pasirinktus pavyzdžius. Analizuojama stengiantis pažvelgti per mokymosi visą gyvenimą prizmę.

Šokio raiškos refleksija.

Mokiniai [...] mokosi nusakyti mokymo(si) proceso etapus (pvz., naują pamačiau, sužinojau, bandau, pakartoju, apsvarstau, kaip sekėsi) ir savo pasiekimus [...].

Šokio raiškos refleksija.

Pagal pateiktus kriterijus [...] mokosi nusakyti savo pasiekimus (pvz., man labai gerai sekasi atlikti šokio žingsnius lėtai, bet nesiseka, kai reikia šokti greitai). 

Šokio raiškos pristatymas. 

Aptaria klasės ir pamokos šokio veiklą, mokosi pasirinkti funkciją klasės ar mokyklos šokio projekte. [...].

Šokio reiškinių ir kontekstų pažinimas.

Aptaria šokio reikšmę asmeninei patirčiai.  

Šokio raiškos refleksija. 

Svarsto apie dalyvavimo kultūriniuose renginiuose reikšmę savo gyvenime (pvz., galimybė susirasti draugų, išmanyti naujausias šokio meno tendencijas ir madas, išlavinti savo meninį skonį).

Šokio raiškos refleksija.

Mokosi analizuoti šokio ir kitų dalykų mokymo(si) ypatumus, naudotis įgyta mokymo(si) patirtimi kasdieniame gyvenime (kūrybingai spręsti kasdienes problemas, konfliktus, savarankiškai tobulėti ir siekti naujų žinių ir patirčių išbandant naują veiklą). [...]. 

Šokio raiškos refleksija.

 Mokosi [...]. išsikelti šokio mokymo(si) tikslus, išskirti mokymo(si) prioritetus ir pasirinkti tvarią, t. y. geriausiai tinkančią ir ilgalaikius rezultatus užtikrinančią šokio mokymo(si) strategiją.

Šokio supratimas ir vertinimas. 

Mokosi analizuoti ir palyginti suvoktas stebėto, atlikto ar sukurto šokio prasmes ir pagrįsti savo įžvalgas. [...].