Tarpdalykinės temos

Ekologinių problemų raiška virtualybėje. Ar trumpas socialinės reklamos filmas man padėtų suprasti šiukšlių rūšiavimo principus? [...]Ar reikia saikingai vartoti elektros energiją? Kodėl? Ar suprantu, kad mano prisijungimas prie virtualios erdvės (jeigu tik pramogai) ekologijos požiūriu yra destruktyvus (kai reikalinga elektros energija, kuri ne visada būna „žalioji“)?

D1.3. Diskutuoja gamtosaugos temomis su draugais, analizuoja gamybos bei vartojimo ribojimo, ekologinio ūkininkavimo ir kitas su gamtosauga susijusias problemas. [...]

D1.3. Diskutuoja gamtosaugos temomis su draugais, analizuoja gamybos bei vartojimo ribojimo, ekologinio ūkininkavimo ir kitas su gamtosauga susijusias problemas. [...]

 Aš ir ekologija. Ar galiu prisidėti prie klimato atšilimo stabdymo? […]Kas yra tvarumas? Kodėl svarbu mažinti vartojimą? Kodėl svarbu didinti antrinį daiktų panaudojimą? 

D1.3. Analizuoja ir reflektuoja žmogaus vartotojiško santykio su gamta pasekmes ir grėsmes. [...]

Aš ir augmenija. Vartotojiškumo kritika. […]Kaip išsaugoti kitoms kartoms atogrąžų miškus? Ar savanaudiškumas yra mūsų genuose?[…] Ar galiu atsisakyti vartotojiškų įpročių dėl planetos?

D3.3. Savarankiškai gilinasi į ekologijos ir klimato kaitos problemas, susipažįsta su mokslo duomenimis ir planetos klimato kaitos prognozėmis, supranta žmogaus [...]moralinę atsakomybę už vartotojiškos veiklos pasekmes. 

D1.3. Analizuoja ir reflektuoja žmogaus vartotojiško santykio su gamta pasekmes ir grėsmes. [...]

D3.3. Savarankiškai gilinasi į ekologijos ir klimato kaitos problemas, susipažįsta su mokslo duomenimis ir planetos klimato kaitos prognozėmis, supranta žmogaus [...]moralinę atsakomybę už vartotojiškos veiklos pasekmes. 

Aš ir augmenija. Kaip spręsti maisto trūkumo ir augmenijos įvairovės naikinimo problemą? Kokią įtaką egzotinių vaisių (pvz., avokadų) auginimas ir vartojimas daro ekosistemai ir pačių augintojų gyvenimui? Kam šiose dilemose reikia skirti pirmenybę – žmogui ar augalui? 

Esu pakviestas gėrėtis ir saugoti gamtą. Kodėl yra sakoma „Gamta – visų namai“? (Dievo kūrinija, Dievą galime pažinti gamtoje). Ar Dievas ir man patikėjo rūpintis pasauliu? (Žmogaus atsakomybė už gamtą ir žmogų, būdai gamtai saugoti).

Atsakomybė už gamtą. Kaip mes privalome elgtis su kūrinija? (Šiandienos ekologiniai iššūkiai ir sprendimai, atsakingas pasirinkimas, saikingumo dorybė, prisitaikymas prie paprastesnio gyvenimo).

E3.3. Paaiškina sąsajas tarp tikėjimo ir atsakomybės už kūriniją, pagrindžia Dievo ir žmogaus bendradarbiavimo svarbą kūrinijos išsaugojime.

Krikščioniškas požiūris į kūriniją. Kas labiausiai pažeidžia mūsų santykį su savimi, kitu, gamta ir Dievu? (Nedorybės, ydos). Kodėl krikščionių santykis su gamta ir aplinka yra ypatingas? (Žmogus – Kūrėjo bendradarbis, bendrystė tarp visų Dievo kūrinių).

Krikščionis ir ekologija. Kaip galiu išsaugoti gyvenimą ateities kartoms? (Veiksmų planas sprendžiant ekologines problemas). Kur ekologinėje krizėje Dievo vieta? (Pasaulinė maldos už rūpinimąsi kūrinija, Šv. Pranciškus Asyžietis). Ar popiežius yra ekologas? („Laudato Si“, Bažnyčia ir tvarus vystymasis). Ką reiškia pasakymas „pavedė žmogui globoti“? (Žmogus Kūrėjo bendradarbis, bendrystė tarp visų Dievo kūrinių, krikščionio atsakomybė ir įsipareigojimas saugoti gamtą, vartotojiškumas, gyvūnų apsauga).

 E3.3. Išdėsto savo požiūrį į vartotojiškumo ir globalizacijos įvykius ir reiškinius, jį pagrindžia asmenine patirtimi ir Bažnyčios mokymu.

Vienas pasaulis – viena žmonija. [...]Ką pasirinksi – viešpatauti ar tarnauti? (Tvarumo principas, vartotojiškumo ir globalizacijos samprata, kylančios problemos ir sprendimo būdai). Kaip padėti „dejuojančiai“ planetai? (Bažnyčios rūpestis žmonija: kova su skurdu, badu, pagalba migrantams, atsakingas gamtos išteklių naudojimas, taikių santykių puoselėjimas).

E3.3. Pagrindžia asmens atsakomybės ribas globaliame pasaulyje, demonstruoja atsakingą elgesį ir gyvenimo būdą.

Gerovė ir teisingumas visiems. Kodėl pirkti brangius batus yra ekonomiškiau? (Vartotojiškumas, tvarumas, taupumas, saikingumas).[...]Ar krikščionys turi papildomus plaučius ir vandenynus? (Kūrinijos Evangelija, ekologinis atsivertimas, Enciklika „Laudato s?“ apie rūpinimąsi bendraisiais namais).[...]

Krikščionio ekologinė etika. 
Dievas sukūrė nuostabią gamtą ir patikėjo ją mums globoti. Iš kur kyla ekologinės grėsmės? Kaip jas įveikti? Ar tikrai negaliu nieko pakeisti? Ką galiu daryti, kad neterščiau aplinkos ir saugočiau tai, kas sukurta? Mūsų atsakomybė už aplinką ir gamtą. 

Žmogiškumas: pareiga ir teisė mylėti.
[...]Mano indėlis rūpinantis bendra nuosavybe, aplinka ir žmonėmis.

 Biblijos ir mokslo sąsajos. 
 [...] Kaip suprasti teiginį, kad esame pasaulio valdytojai, bet ne valdovai?[...]

Tikėjimas ir globalusis pasaulis. 
[...]Kaip Bažnyčia siūlo atsiliepti į globalizacijos, vartotojiškumo problemas ir kaip padeda jas spręsti?[…]

Atsakingas vartojimas.

Atkreipdami dėmesį į didelį atliekų kiekį, [...] ugdosi suvokimą, kad racionaliai vartodami jiems teikiamus išteklius (maistą, daiktus), jie gali prisidėti prie pagalbos stokojantiems.

Dievo įsakymai.

[...] Aptaria, kaip 6, 10 įsakymai siejasi su tausojančiomis nuostatomis. [...]

Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]

Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]

Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]

Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. Informacijos perdavimas [...]. Rengiamas pristatymas. [...] Kalbiniai žaidimai, eksperimentai [...]. Inscenizuojamos, vaidinamos įvairios situacijos (pagal galimybes įrašant). Dalyvaujama pokalbiuose [...] (pasakojama, aiškinama, reiškiama nuomonė). Aiškinamasi dažniau vartojamų sąvokų (ir iš kitų dalykų turinio) prasmė. [...]

Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]

Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. Gaunama, renkama ir pristatoma informacija nurodytais tikslais [...]. Vertinamas pristatymas. Kritiškas klausymasis. Informacija iš lietuvių gestų kalbos šaltinių. [...] Monologinis kalbėjimas pagal įvestis. Analizuojami ir vertinami įvairūs vaizdo įrašai. Diskutuojama [...] aktualiomis temomis [...]. Interviu pagal pateiktus klausimus. Dalyvaujama viešuose pokalbiuose ar diskusijose. [...]

Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. Viešasis kalbėjimas. [...] Rengiamas ir pristatomas projektas mažai pažįstamiems adresatams. Diskutuojama įvairiomis temomis [...]. Išsakomos nuomonės, požiūriai, argumentuojama. [...] Interviu pasirinkta tema. Rengiami klausimai, imamas, apibendrinamas ir įvertinamas interviu. Stebimi filmai, bendruomenės renginiai, dokumentinės ir diskusinės televizijos laidos (ar vaizdo įrašai su vertimu) [...]. Kuriami ir skelbiami gestų kalbos tekstai (pavyzdžiui, vaizdo laiškai kitoms mokykloms, interneto svetainėms ar pan.). [...]

Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]

Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. Viešasis kalbėjimas. Monologinė kalba. Rengiama kalba. Dalykinis pasisakymas. Diskutuojama socialinėmis ir kultūrinėmis temomis.

Gyvenamoji aplinka. Gamta, ekologija.

Potemės: namų aplinka. Gyvenamoji vieta, kambariai, daiktai, jų išsidėstymas. Kiemas, gatvė. Mokyklos aplinka. Gamta, metų laikai, orai. Gyvūnai, augalai. Atliekų rūšiavimas.

Gyvenamoji aplinka. Gamta, ekologija.

Potemės: namų aplinka, namas, butas. Gimtasis miestas, kaimas. Gamtinė aplinka. Flora, fauna, klimatas, orai. Lietuvos geografija. Skirtingi žemynai ir jų gamta. Atsakingas vartojimas. Atliekų rūšiavimas.

Gyvenamoji aplinka. Gamta, ekologija.

Potemės: biologinės įvairovės išsaugojimas, klimato kaita. Aplinkosauga, ekologinės problemos ir jų sprendimo būdai. Atsakingas vartojimas, atliekų rūšiavimas, išteklių tausojimas.

Gyvenamoji aplinka. Gamta, ekologija.

Potemės: biologinės įvairovės išsaugojimas, klimato kaita. Gyvenamoji aplinka mieste ir kaime. Tvarūs miestai ir gyvenvietės. Aplinkosauga, ekologinės problemos ir jų sprendimo būdai. Atsakingas vartojimas, atliekų rūšiavimas, išteklių tausojimas.

Aplinkos tvarumas.

Potemės: gyvenamoji aplinka, aplinkosauga, klimato kaitos prevencija, atsakingas vartojimas, atliekų rūšiavimas, biologinės įvairovės apsauga, žiedinė ekonomika, tvarūs miestai ir gyvenvietės ir pan.

  Sveikata, sveika gyvensena (kūno dalys, maisto produktai, aktyvi veikla, būsenos raiška ir kt.).

Aplinkos tvarumas (pvz., aplinkosauga, klimatas, atsakingas vartojimas, tausojantis žemės ūkis, ekosistemų, biologinės įvairovės apsauga, etiškas elgesys su gyvūnais, tvarūs miestai ir gyvenvietės, darni architektūra, masinis turizmas).

Aiškinamasi, kokių gamtos turtų yra Lietuvos žemės gelmėse ir koks galimas jų panaudojimas.

Remiamasi pasirinktais pavyzdžiais ir aiškinamasi, kaip gamtos ištekliai ir žaliavos virsta pramonės gaminiais, nagrinėjama antrinių žaliavų panaudojimo svarba. Apibūdinami prekybos sektoriuje vykstantys pokyčiai, atsirandantys dėl pirkėjų elgsenos. Aiškinamasi, kaip šalys prekiauja tarpusavyje žemės ūkio ir pramonės produkcija, kokią reikšmę atlieka transportas.

[...] Aiškinamasi sąveika tarp žmonių gyvenimo būdo, jų ūkinės veiklos ir natūralios gamtinės aplinkos skirtingose geografinėse zonose, akcentuojamas dėmesys į gamtos išteklių naudojimą.

Apibūdinamas gamtos sąlygų poveikis ir tinkamumas žemės ūkiui atskirose geografinėse zonose. Aiškinamasi, kaip žmonės naudoja išskirtinai nesvetingus gyvenimui kraštovaizdžius, įvertinama vandens svarba žemės ūkiui. Pateikiami ir analizuojami skirtingų žmogaus ūkinių veiklų pavyzdžiai (plantacijų ūkis, natūrinis ūkis, prekinis ūkis) bei aiškinamas šių procesų poveikis aplinkai bei pačiam žmogui. Analizuojamas atogrąžų miškų ploto mažėjimas, dykumėjimas, dirvožemio druskėjimas. Analizuojamas žmogaus prisitaikymas prie gamtinių sąlygų ir įtaka gamtinių ir kultūrinių kraštovaizdžių kitimui, nurodomos ir vertinamos priemonės darniam teritorijų vystymui.

Analizuojami įvairūs informacijos šaltiniai apie Lietuvos ir pasaulio gamtos išteklių įvairovę, jų svarbą ir ribotumą. Nagrinėjami su gamtos išteklių naudojimu susiję interesų konfliktai. Aiškinamasi, kurie gamtos ištekliai yra atsinaujinantys, o kurie neatsinaujinantys.

Nagrinėjamas geriamojo vandens išteklių pasiskirstymas pasaulyje, vertinami vandens vartojimo ypatumai ir galimybės gauti saugų ir prieinamą geriamąjį vandenį.

Vertinamas iškastinio kuro išteklių pasiskirstymas pasaulyje, jų ribotumas ir plataus naudojimo poveikis ekologinei aplinkai. Pasitelkiami Lietuvos ir pasaulio šalių gamtos išteklių naudojimo pavyzdžiai.

Nagrinėjama Lietuvos ir Europos šalių apsirūpinimo energetiniais ištekliais problematika. Nagrinėjami ir vertinami elektros energijos vartojimo skirtumai pasaulyje. Analizuojama atsinaujinančių energijos išteklių svarba ir naudojimo ypatumai.

Remiantis Lietuvos ir pasaulio pavyzdžiais, aiškinamasi darnaus gamtos išteklių naudojimo būtinybė. Vertinama vartojimo mažinimo, atliekų perdirbimo ir pakartotinio panaudojimo svarba lokaliu, regioniniu ir globaliu lygiu.

Nagrinėjamas klimato kaitos ir žmonių ūkinės veiklos poveikis jūrų ir pakrančių ekosistemoms, vandenynų biologinei įvairovei. Vertinami darnaus vandenynų ir jų išteklių naudojimo būdai ir priemonės.

Vertinimas žemės ūkio neigiamas poveikis gamtinei aplinkai ir žmonėms. Nagrinėjama technologinių naujovių svarba žemės ūkio produktyvumui didinti, darnioms gamybos sistemoms užtikrinti.

Nagrinėjamas tarptautinių bendrovių geografinis veiklos pasiskirstymas, aiškinamasi, kokie šio pasiskirstymo tikslai ir priežastys. Nagrinėjama pramoninės gamybos technologijų pokyčių kaita, teritorijų naudojimo aspektai. Analizuojama aukštos pridėtinės vertės pramonės šakų reikšmė Lietuvos ir pasaulio ekonomikai. Remiantis konkrečiais pavyzdžiais, analizuojama neigiama pramonės įtaka gamtinei aplinkai ir žmonėms.

Vertinama ekonomikos plėtra tausojamos aplinkos aspektais (ekologinis pėdsakas, ekologinis balansas, Europos žaliasis kursas).

Nagrinėjamos Lietuvos požeminio vandens susidarymo sąlygos, terminės ir cheminės savybės, vertinama požeminio vandens išteklių reikšmė.

Nagrinėjama tradicinių energijos išteklių svarba skirtinguose teritorinės erdvės lygiuose, vertinamos iškastinio kuro išteklių gavybos keliamos grėsmės.

Nagrinėjamos atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo galimybės, vertinant lokaliu, regioniniu ir globaliu mastu šių išteklių skirtingą potencialą.

A2.3. Paaiškina kainos kitimo mechanizmą ir analizuoja veiksnius, turinčius įtakos rinkos kainų pokyčiams. [...]

B2.3. Sudaro tam tikro laikotarpio (savaitės, mėnesio ir pan.) asmens (ar šeimos) biudžetą. Apibūdina galimus finansinių sprendimų padarinius ilguoju ir trumpuoju laikotarpiu. 

24.3.5. [...] Autorių teisių apsauga (produktų, marketingo sprendimų ir pan.), plagijavimas. Efektyvaus bendravimo ir bendradarbiavimo gebėjimai, darbo komandoje, konfliktų valdymo gebėjimų ugdymas(is). Analizuojama, nuo ko priklauso valdymo ir darbo kultūra, kas yra verslo etika, koks etikos ir teisės ryšys. Atsakomybės prisiėmimas kuriamoje MMB. Diskutuojama apie socialinę atsakomybę, etikos kodeksą ir vertybių svarbą organizacijoje.

25.1.11. [...] Valstybės politika įgyvendinant Europos žaliąjį kursą. Analizuojama ir vertinama darnaus verslo vystymo reikšmė lokaliu ir globaliu lygiu. Naudojantis Lietuvos ir pasaulio pavyzdžiais, nusakoma darnaus išteklių naudojimo būtinybė. Analizuojama vartojimo mažinimo, atliekų perdirbimo ir pakartotinio panaudojimo svarba.

F3.3. [...] Argumentuotai siūlo, kaip mažinti vartojimo apimtis, [...]

Genai ir paveldimumas. [...] kuriami genetiškai modifikuoti organizmai; nurodoma šios biotechnologijos nauda ir galimi pavojai.

F3.3. [...] Argumentuotai siūlo, kaip mažinti vartojimo apimtis, vengti vienkartinių daiktų, rūšiuoti atliekas ir jas perdirbti. [...]

Ekosistema. [...] Aiškinamasi, kokį poveikį aplinkai turi didėjanti žmonių populiacija; pateikiami siūlymai, mažinantys didėjančios populiacijos neigiamą poveikį aplinkai.

F3.3. Diskutuoja apie gamtos saugojimą, paaiškina, kodėl svarbu racionaliai vartoti išteklius, apibūdina antrinių žaliavų perdirbimo svarbą. Siūlo aplinkos ir išteklių apsaugos būdų, nagrinėja jų pritaikymo konkrečioje situacijoje? galimybes. [...]

Ekologinės problemos. Įvardijamos žmogaus poveikio aplinkai problemos: šiltnamio efektas, rūgštieji krituliai, vandens (eutrofikacija) ir dirvožemio tarša; tyrinėjant mokomasi susieti jas su Lietuvos ekologine situacija, nurodyti jų priežastis, poveikį organizmams ir sprendimo būdus. [...] Mokomasi paaiškinti, kad cheminės medžiagos (sunkieji metalai, pesticidai) patenka į mitybos grandines, kaupiasi organizmuose ir jiems kenkia. 

F3.3. Diskutuoja apie gamtos saugojimą, paaiškina, kodėl svarbu racionaliai vartoti išteklius, apibūdina antrinių žaliavų perdirbimo svarbą. Siūlo aplinkos ir išteklių apsaugos būdų, nagrinėja jų pritaikymo konkrečioje situacijoje? galimybes. [...]

Aplinkosauga. Mokomasi paaiškinti žmogaus veiklos (miškų kirtimas, gaisrai, iškastinio kuro naudojimas) įtaką klimato kaitai. [...] Mokomasi apibūdinti darnaus vystymosi tikslus ir jų
įgyvendinimo galimybes Lietuvoje ir pasaulyje; aptariama pusiausvyra tarp biologinių išteklių saugojimo ir naudojimo socialiniams ekonominiams poreikiams tenkinti, racionalaus gamtos išteklių naudojimo ir neatsinaujinančių išteklių keitimo atsinaujinančiais svarba, atliekų mažinimo ar  modernaus tvarkymo būdai. 

F3.3. Diskutuoja apie gamtos saugojimą, paaiškina, kaip racionaliai vartoti išteklius, apibūdina antrinių žaliavų perdirbimo svarbą ir pateikia konkrečių pavyzdžių. Siūlo aplinkos ir išteklių apsaugos būdų, aptaria jų pritaikymo galimybes. [...]

Žmogaus veiklos įtaka aplinkai. [...] analizuoti ir įvertinti priemones, taikomas apsaugoti vandens telkinį nuo eutrofikacijos. [...]

Cheminiai ryšiai.

[...] Atpažinus cheminių medžiagų pavojingumo ženklus, mokomasi kritiškai įvertinti jų pavojingumą ir nurodyti, kaip saugiai elgtis su jomis. [...]

Vandens telkiniai, tarša ir valymas.

[...] Priklausomai nuo planuojamos vandens naudojimo srities, mokomasi analizuoti jam keliamus reikalavimus ir nagrinėjamos buitinių nuotekų valymo supaprastintos technologinės schemos. [...]

Metalai ir jų lydiniai.

[...] Tyrinėjama metalų korozija įvairiomis sąlygomis, kai plieninis gaminys yra mechaniškai pažeidžiamas ir (ar) įdedamas į skirtingų anijonų turinčius tirpalus. Nurodomi metalų apsaugos nuo korozijos būdai (dažymas, dengimas kitais metalais). [...]

Organinių junginių įvairovė ir taikymas.

[...] Aptariamos organinių medžiagų taikymo sritys: energetikos pramonė, vaistų gamyba, kosmetikos ir maisto pramonė bei pagrindžiama atsakingo vartojimo svarba. Argumentuotai diskutuojama apie kylančias sveikatos, socialines, ekonomines, kultūrines problemas dėl alkoholio, tabako gaminių ir psichotropinių (narkotinių) medžiagų vartojimo. [...] Nagrinėjama polieteno sandara, sintetinių ir dirbtinių pluoštų (celiuliozės, šilko, vilnos) fizikinės savybės bei panaudojimas.

Žmogaus veiklos poveikis aplinkai.

[...] Aptariamas antrinių žaliavų (metalų, popieriaus, plastiko) atliekų perdirbimas.

Tarša plastikais.

Siejant su žmogaus veikla, nurodomos plastikų mikro ir makrotaršos priežastys ir padariniai, pavyzdžiui, dreifuojančios atliekų salos, mikroplastikai organizmuose ir kt. Diskutuojama apie tai, kaip sumažinti plastikų naudojimą.

Iškastinis kuras ir jo perdirbimas.

Aptariamos iškastinio kuro rūšys, taip pat ir esančios Lietuvoje: nafta, gamtinės dujos, durpės, skalūnų dujos. [...] Kritiškai vertinamas iškastinio kuro naudojimas ir jo naudojimo padariniai. [...]

Aplinkos tarša.

[...] Pakartojamos gamtosauginės problemos, susijusios su plastikų naudojimu. Pagrindžiama buitinių atliekų rūšiavimo ir antrinių žaliavų panaudojimo svarba. [...]

F3.3. Paaiškina, kodėl svarbu saugoti gamtą, racionaliai naudoti išteklius [...]

Nuolatinė elektros srovė. [...] Aptariami elektros energijos apskaitos prietaisai, mokomasi apskaičiuoti suvartojamą elektros energiją, aptariama elektros energijos taupymo būtinybė ir galimybės. [...]

F3.3. Diskutuoja apie [...] racionalaus išteklių naudojimo [...] svarbą.. [...]

Elektros energijos gamyba ir naudojimas. [...] Aptariamas atsakingas elektros energijos vartojimas buityje [...]

F3.3. Racionaliai naudoja turimus išteklius [...]

Kintamoji srovė ir jos perdavimas [...] Aptariami šiluminiai nuostoliai elektros srovei tekant perdavimo laidais ir jų mažinimo būdai.

F3.3. Pateikia pavyzdžių, kaip kiti ir jis pats tausoja [...] ir saugo aplinką (vandenį, orą, dirvožemį). 

Gamtos ištekliai, jų tarša ir tausojimas. [...] Aiškinamasi, kodėl gamtos išteklius reikia tausoti, [...] Aptariami paprasčiausi šių išteklių tausojimo pavyzdžiai kasdieninėje aplinkoje (pavyzdžiui, valant dantis vandens įsipilama į stiklinę). 

F3.3. Pateikia pavyzdžių, kaip kiti ir jis pats tausoja gamtinius išteklius [...]. 

Energija kasdieniame gyvenime. Aptariamas elektros ir šilumos naudojimas kasdieniame gyvenime. Aiškinamasi, [...] kaip taupyti elektros ir šilumos energijas. 

F3.3. Paaiškina gamtos išteklių tausojimo ir saugojimo svarbą žmonių gyvenimo kokybei, antrinių žaliavų perdirbimo naudingumą. Pateikia pavyzdžių, kaip jis prisideda ir galėtų prisidėti prie [...] išteklių tausojimo.

Vandens apytakos ratas. [...] Nagrinėjant pavyzdžius vanduo apibūdinamas kaip labai svarbus gamtos išteklius, aiškinamasi jo tausojimo svarba. [...]

F3.3. Apibūdina gamtos išteklių ribotumą. Argumentuotai siūlo, kaip mažinti vartojimo apimtis [...]

Nuolatinė elektros srovė. [...] Aptariami elektros energijos apskaitos prietaisai, mokomasi apskaičiuoti suvartojamą elektros energiją, aptariama elektros energijos taupymo būtinybė ir galimybės. [...]

Ekosistema. [...] Aiškinamasi, kokį poveikį aplinkai turi didėjanti žmonių populiacija; pateikiami siūlymai, mažinantys didėjančios populiacijos neigiamą poveikį aplinkai.

[...] Palyginamos, apibūdinamos vienkartinio ir tokio pat daugkartinio naudojimo įrankio, indo savybės ar charakteristikos ir formuluojamos išvados vartotojams.

[...] Aptariami ir nagrinėjami saugaus elektrinių ir elektroninių prietaisų naudojimo pavyzdžiai: virtuvės įranga, kiti namų aplinkoje naudojami prietaisai. Aiškinamasi, kam reikalinga vartojimo instrukcija.

[...] Diskutuojama apie atsakingą vartojimą (racionalus, impulsyvus pirkimas, tinkamas kaupimas, sandėliavimas, maisto produktų kokybės išsaugojimas ekstremaliomis sąlygomis, pavyzdžiui, nutrūkus elektros energijai ir kt.).

Analizuojama tekstilės gaminių iš natūralių pluoštų sudėties, priežiūros, perdirbimo galimybių ir kt. informacija [...]. Palyginamos senesnės ir dabartinės natūralios tekstilės gaminių priežiūros priemonės.

[...] Tikslingas, racionalus audinių, įskaitant ir antrines tekstilines žaliavas, pasirinkimas kūrybiniams, praktiniams darbams atsižvelgiant į apdirbimui naudojamas technologijas, galutinę produkto paskirtį, autoriaus lūkesčius, galimybes tolimesniam perdirbimui.

[...] Tyrinėjamos sveikatai palankios mitybos, atsakingo vartojimo skatinimo galimybės bendruomenėje ar inicijuojamos įvairios veiklos skatinančios rinktis sveikatai palankią mityba, atsakingą vartojimą. 

Išskiriamas ir apibūdinamas ekstremalių sąlygų galimas poveikis žemės ūkiui, maisto pramonei. Diskutuojama apie galimas jų pasekmes vartotojams, verslams.

Tikslingas siūlų (įskaitant ir antrinį panaudojimą) pasirinkimas kūrybiniams, praktiniams darbams atsižvelgiant į naudojamas apdirbimo technologijas, galutinę produkto paskirtį, autoriaus lūkesčius, vartotojo poreikius (kaina, priežiūra, tvarumas).

[...] Apibūdinamas konstrukcinių medžiagų apdirbimo atliekų poveikis gamtai, žmogaus sveikatai, jų perdirbimas.

[...] Įvertinami darbo našumui, tvariai gamybai įtaką darantys veiksniai [...].

[...] Pateikiant pavyzdžių nagrinėjamos turizmo, viešbučių, viešojo maitinimo, gyvulininkystės, žuvininkystės, žemės ūkio, maisto pramonės šakos, jų raida, tvari gamyba, skaidrų verslą skatinantys veiksniai, dabartinė situacija, tendencijos, inovacijos regione, Lietuvoje ir pasaulyje. 

[...] Aptariamos pakavimo, realizavimo galimybės įvertinant konditerijos gaminių, kepinių laikymo sąlygas ir terminus.

[...] Tyrinėjama, įvardinama, komentuojama modifikuotų produktų pasiūla, išskiriami tam įtaką darantys veiksniai, galimi pasirinkimai, alternatyvos. 

[...] Diskutuojama inovatyvios tekstilės kaitos, pritaikymo perspektyvų, atsakingo bei tikslingo pasirinkimo galimybių, su šiomis inovacijomis susijusių verslų kūrimo tendencijų Lietuvoje ir pasaulyje bei intelektinės nuosavybės apsaugos ir su ja susijusiais klausimais.

[...] Aiškinamasi naudotos tekstilės surinkimo ir tvarkymo sistema, ieškoma tvarių sprendimų kūryboje panaudojant antrines tekstilės žaliavas.

[...] Apibūdinamas ateities dizaino poreikis ir paskirtis, ekodizainas.

Dailės technikos: erdvinė raiška.

Erdvines formas konstruoja iš  [...] kartono ir gamtos medžiagų [...].

 Vaizdavimo būdai ir galimybės.

Kuria savitas pieštas, tapytas ir erdvines raides, ornamentines ir figūrines kompozicijas.

Dailės technikos: erdvinė raiška. 

Erdvinės kūrybos medžiagų ir technikų savitas kūrybingas taikymas.

A3.3. Pristato teatrinės raiškos rezultatus klasės, mokyklos bendruomenės aplinkoje.

Etiudo pristatymas. Surengia etiudo parodymą ir aptarimą atsakingo vartojimo tema pasikvietę artimuosius, draugus, kitų klasių mokinius. Išsikelia aktualius klausimus.

B2.3. Interpretuoja matytą teatrinį pavyzdį aptardamas jo idėją bei problematiką, meninės formos bei kalbos ypatumus.

Teatro kritikas. [...] Paliečia aktualias aplinkos apsaugos, atsakingo vartojimo temas.