DĖMESIO: Ši Švietimo portalo versija neatnaujinama nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. Nauja informacija pateikiama atnaujintame Švietimo portale.
hero

Tarpdalykinės temos

Gimtoji kalba

Parsisiųsti sąrašą:

image Gimtoji kalba

Gimtoji kalba

Kalbos yra įvairios, nes žmonių suvokimo ir mąstymo būdas yra skirtingas. Pasak A. Maceinos, kalboje tauta įkūnija savo pasaulio suvokimo būdą, savo pažiūras į daiktus, savo istoriją. Kalboje glūdi tautos individualybė, todėl, viena vertus, žmogus, išmokdamas savos tautos kalbą, įgyja savo tautos mąstyseną, o kita vertus – kalba įjungia žmogų į tautinės kultūros vyksmą.

Dabartiniam mokiniui reikia pagarbaus santykio su kalba ir atsakingo jos vartojimo kultūros. Pagarbus santykis su kalba pasireiškia taisyklinga sakytinės ir rašytinės kalbos vartosena mokykloje, socialiniuose tinkluose ir visame viešajame gyvenime. Kalbos taisyklingumas neatsiejamas nuo minties aiškumo ir tikslumo, kuris išreiškia pagarbų santykį su adresatu.

Gimtoji kalba per visų dalykų pamokas yra bendravimo ir darbų pristatymo žodžiu ir raštu kalba, todėl labai svarbu vertinti ne tik pristatymų turinį, bet ir kalbos taisyklingumą bei tinkamumą: teiginių formulavimą, išvadų, citatų, šaltinių pateikimą, taip pat tartį, dalyko terminų kirčiavimą. Vertinant darbus raštu svarbu kreipti dėmesį į rašomo teksto taisyklingumą – taisyti gramatikos, rašybos ir skyrybos klaidas. Už gimtosios kalbos ugdymą yra atsakingi visų dalykų mokytojai ir visa mokyklos bendruomenė.

Priešmokyklinis ugdymas

Tyrinėjimai

[…] Atsakydamas į klausimus išvardija sunkumus ar problemas, su kuriomis susidūrė tyrinėdamas gamtos objektus ar reiškinius, pasakoja, kaip rado sprendimą.

 

Informacijos šaltinių įvairovė

Domėdamasis smulkiąja tautosaka (pvz., mina mįsles apie gamtos objektus), negrožinėmis knygomis (pvz., gamtos enciklopedijomis, atlasais), pažįsta gamtą. Dalyvauja skaitomų gamtinių siužetų aptarimuose, pasisako. Kelia, formuluoja jam rūpimus klausimus apie gyvąją ir negyvąją gamtą, STEAM tyrimus

 

Klausymas

Žaisdamas, bendraudamas, bendradarbiaudamas klausosi kalbančių draugų ir suaugusiųjų (monologo, dialogo), skaitomo, sekamo, pasakojamo teksto. Žaisdamas žaidimus, atlikdamas užduotis, veikdamas įvairiose situacijose susikaupia, kad galėtų suprasti kitus. Pratinasi išklausyti kitą. 

 

Domėjimasis gimtąja kalba

[...] Domisi gimtąja kalba, laikosi kalbos etikos normų, tinkamai vartoja kalbinės raiškos priemones. Atpažįsta savo gimtąją kalbą, tarmę (kitakalbiai – ir lietuvių kalbą), skiria svetimos kalbos žodžius. Sužino, kad pasaulyje žmonės kalba įvairiomis kalbomis, kad yra žmonių, negalinčių kalbėti ar girdėti, kad jie naudoja savitus susikalbėjimo būdus (gestų kalbą, Brailio raštą ar kt.).

 

Dėsningumai

 Klausydamasis pasakojimų, garsų, tyrinėdamas paveikslėlius, ornamentus, aplinkos daiktus, spalvas, simbolius, stebi sekų, šablonų dėsningumus, bando juos pavadinti ar parodyti pasirinktu būdu. Siūloma logine tvarka tęsti (žodžiu ar atskirais paveikslėliais (nuotraukomis)) patirtų įvykių, girdėto pasakojimo ir pan. seką.

Veiklos (įsi)vertinimas

Pasakodamas įpūdžius apie savo veiklą, ne tik parodo galutinį rezultatą, bet ir bando paaiškinti, kaip jis buvo pasiektas. Įvairiomis formomis ir būdais (schemomis, piešiniais, žodžiu, gestais ir kt.) apibūdina savo patirtį: pasakoja įspūdžius, ką ir kaip atliko, kas pavyko, ką atrado, pastebi kilusius sunkumus, nusako, kaip juos įveikė. Atsakinėdamas į klausimus numato, ką galima daryti toliau; kuo prie bendros veiklos prisidėjo pats, kuo jam padėjo kiti (pvz., bando iš popieriaus išlankstyti lėktuvėlį, iš pradžių lanksto tiek, kiek prisimena, paskui paima draugo padarytą lėktuvėlį, jį apžiūrinėja ir bando išlankstyti dar kartą). Savo paaiškinimus gina arba koreguoja.

Dalinasi įspūdžiais

Derindamas žodinę kalbą, gestus ir kitą kūno kalbą bei konkrečius objektus, spontaniškai dalinasi įspūdžiais, kaip atliko veiksmus ir kokia seka. Remdamasis ankstesne patirtimi svarsto, ką kitą kartą darytų kitaip.

 

Dailės kūrinių spalvos

Kalbėdamas apie dailės kūrinius, turtina savo žodyną spalvų ir atspalvių, figūrų pavadinimais, linijų ir formų apibūdinimais. Savais žodžiais nupasakoja, kas pavaizduota kūrinyje. Įvardija šiltas ir šaltas spalvas.

 

Dailės kūrinių aptarimas

Savais žodžiais nupasakoja, kuo skiriasi įvairūs dailės kūriniai – tapyba, skulptūra, keramika, tekstilė. Aiškinasi, kelia idėjas, kokia šio meno kūrinio paskirtis konkrečioje vietoje – pastate, kieme, parke, muziejuje, parodoje. Teikia pasiūlymus dėl savo ir draugų dailės darbų eksponavimo.

 

Emocijos

Žaisdamas, tyrinėdamas, dalyvaudamas kasdienėse situacijose plėtoja emocijas ir jausmus apibūdinančių žodžių žodyną (pvz., laimingas, linksmas, patenkintas, nuliūdęs, piktas, nekantrus), įvardija įvairiose situacijose savo ir kitų patiriamas emocijas. [...]

 

Laiko tėkmė ir įvykių nuoseklumas: praeitis – dabartis – ateitis 

[...] Klausydamasis pasakų ar tikrų istorijų jas perpasakoja, dėlioja įvykius pagal laiko nuoseklumą. Žaisdamas, stebėdamas, tyrinėdamas dėlioja savo dienos įvykius, bando orientuotis savaitėje ir metų laikuose. Pasakoja apie praeitį, reflektuodamas apie veiklas (pvz., ką aš veikiau? Ką patyriau?); kalba apie dabartį (pvz., kas čia vyksta? Ką čia veiki?), planuojamą ateitį (pvz., rytoj veiksiu) ir įsivaizduojamą ateitį (pvz., ką norėčiau veikti?)[...]

 

Etika

3–4 klasių koncentras
Ekologinių problemų raiška virtualybėje. Ar trumpas socialinės reklamos filmas man padėtų suprasti šiukšlių rūšiavimo principus?

Ekologinių problemų raiška virtualybėje. Ar trumpas socialinės reklamos filmas man padėtų suprasti šiukšlių rūšiavimo principus?  [...]Mokosi diskutuoti, remdamasis peržiūrėta medžiaga.[...]

Pažįsta savo unikalumą. Kaip tapau toks, koks esu?

Pažįsta savo unikalumą. Kaip tapau toks, koks esu? [...]Mokosi klausyti kitų žmonių pasakojimų apie save.[...]

Kitas kaip artimas. Kaip tinkamai išsakyti savo nuomonę?

Kitas kaip artimas. Kaip tinkamai išsakyti savo nuomonę? [...]Mokosi dialogu aptarti savo problemas. Ar moku mandagiai šeimos nariams ar mokytojui pasakyti savo nuomonę, jei manau kitaip, priešingai?[...] 

Aš ir klasės draugai. Ko galiu išmokti iš klasės draugų?

Aš ir klasės draugai. Ko galiu išmokti iš klasės draugų? [...]Mokosi pasidalinti mintimis ir savo patirtimi, mokosi diskutuoti su artimais draugais arba klasės draugais kaip bendrai atliekamos mokymosi veiklos dalyviais.[...]

5–6 klasių koncentras
Aš ir bendruomenė. Bendraamžių bendruomenės.

Aš ir bendruomenė. Bendraamžių bendruomenės. […]Mokosi diskutuoti apie tarp skirtingų bendruomenių kylančias įtampas. […]

7–8 klasių koncentras
Kitas kaip svetimas. Jaučiu pyktį Kitam, ką daryti?

Kitas kaip svetimas. Jaučiu pyktį Kitam, ką daryti? Mokosi diskutuoti su Kitu kaip nepažįstamuoju.[…]

Virtualus Kitas. Kodėl įdomu diskutuoti virtualioje erdvėje net su nepažįstamais žmonėmis?

Virtualus Kitas. Kodėl įdomu diskutuoti virtualioje erdvėje net su nepažįstamais žmonėmis? Mokosi diskutuoti su virtualiu Kitu socialiniuose tinkluose, virtualiose bendravimo platformose, gerbia . […]

Kitas kaip draugas. Kas yra tikra draugystė?

Kitas kaip draugas. Kas yra tikra draugystė? […]Su kokiais literatūros ar istorijos veikėjais norėtum draugauti? […]

Kitas kaip svetimas. Kaip jaučiuosi, kai mane ignoruoja ir atstumia?

Kitas kaip svetimas. Kaip jaučiuosi, kai mane ignoruoja ir atstumia? […]Mokosi diskutuoti su Kitu kaip nepažįstamuoju. […]

Ekologinių problemų raiška virtualybėje. Ar trumpas socialinės reklamos filmas man padėtų suprasti šiukšlių rūšiavimo principus?  [...]Mokosi diskutuoti, remdamasis peržiūrėta medžiaga.[...]

Pažįsta savo unikalumą. Kaip tapau toks, koks esu? [...]Mokosi klausyti kitų žmonių pasakojimų apie save.[...]

Kitas kaip artimas. Kaip tinkamai išsakyti savo nuomonę? [...]Mokosi dialogu aptarti savo problemas. Ar moku mandagiai šeimos nariams ar mokytojui pasakyti savo nuomonę, jei manau kitaip, priešingai?[...] 

Aš ir klasės draugai. Ko galiu išmokti iš klasės draugų? [...]Mokosi pasidalinti mintimis ir savo patirtimi, mokosi diskutuoti su artimais draugais arba klasės draugais kaip bendrai atliekamos mokymosi veiklos dalyviais.[...]

Aš ir bendruomenė. Bendraamžių bendruomenės. […]Mokosi diskutuoti apie tarp skirtingų bendruomenių kylančias įtampas. […]

Kitas kaip svetimas. Jaučiu pyktį Kitam, ką daryti? Mokosi diskutuoti su Kitu kaip nepažįstamuoju.[…]

Virtualus Kitas. Kodėl įdomu diskutuoti virtualioje erdvėje net su nepažįstamais žmonėmis? Mokosi diskutuoti su virtualiu Kitu socialiniuose tinkluose, virtualiose bendravimo platformose, gerbia . […]

Kitas kaip draugas. Kas yra tikra draugystė? […]Su kokiais literatūros ar istorijos veikėjais norėtum draugauti? […]

Kitas kaip svetimas. Kaip jaučiuosi, kai mane ignoruoja ir atstumia? […]Mokosi diskutuoti su Kitu kaip nepažįstamuoju. […]

Katalikų tikyba

1–2 klasių koncentras
Šventasis Raštas – ypatinga knyga.

  A1.3.  Išskirdamas Bibliją, kaip ypatingą knygą, paaiškina skirtumus ir panašumus su kitomis knygomis, nurodo Biblijos Autorių ir autorius. 

Šventasis Raštas – ypatinga knyga. Kuo skiriasi Biblija nuo kitų knygų?[…]

Bažnyčia: pastatas ir bendruomenė.

 Bažnyčia: pastatas ir bendruomenė. [...]Kaip rašome žodį „bažnyčia”?[...]

Kaip žmonės meldžiasi?

Kaip žmonės meldžiasi? […] Maldos laikysena, kaip suformuluoti maldą, prašymas sau ir kitiems reikalingos pagalbos ir pan.[…]

Dievas dovanoja mums pasaulį ir juo rūpinasi.

 A3.3. Papasakoja apie žmogaus nusigręžimą nuo Dievo ir įvardija Dievo Išganymo pažadą.

Velykų žinia Biblijoje.

A2.3. Skaitydamas Biblijos tekstą, suformuluoja teksto temą, aptaria atskleistas vertybes, susijusias su geriausiai jam pažįstamu kontekstu.

3–4 klasių koncentras
Nuo papasakotos istorijos iki knygos.

 A1.3. Papasakoja apie Biblijos užrašymo būdus, paaiškina jų privalumus ir trūkumus.

Maldos formos, būdai ir laikysenos.

D1.3. Paaiškina ir pavaizduoja pagrindines maldos laikysenas.

Ką Šventasis Raštas man kalba šiandien?

 A2.3. Pagal Šventojo Rašto nuorodas suranda ir perskaito pateiktas Evangelijos ištraukas, siedamas jas su bibliniu kontekstu.

Dievas rūpinasi žmogumi ir dovanoja gyvenimą.

E1.3. Atpažįsta Dievo rūpestį žmogumi bibliniame tekste, pateikia pavyzdžių.

5–6 klasių koncentras
Biblija kaip biblioteka.

Biblija kaip biblioteka. Nuo poezijos iki detektyvo (žanrai, pasakotojai, kontekstai). Ar Biblija dar rašoma? (Kanono susiformavimas, Senojo ir Naujojo Testamento knygų išbaigtumas). Ar įmanoma perskaityti visas bibliotekos knygas? (Knygų skaičius, Biblijos kalbos).

Jėzus pristato save.

B1.3. Tikslingai ieško informacijos apie Jėzaus Asmenį ir misiją įvairiuose šaltiniuose.

7–8 klasių koncentras
Biblija po mikroskopu.

A1.3. Pavyzdžiais paaiškina žodžių ir dvasines prasmes Biblijoje. Atpažįsta Biblijoje esančią istorinio konteksto kalbą.

Laiko ženklai Biblijoje.

A2.3. Biblijos tekste atpažįsta tikėjimo žinią ir istorinį kontekstą, juos gretina, paaiškina sąsajas ir aktualumą.

9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras
Susiskaldęs žmogus.

A3.3. Paaiškina aplinkoje matomus biblinius simbolius, vardus ir reiškinius, susieja su Biblijos istorijomis, kelia probleminius klausimus.

III–IV gimnazijos klasių koncentras
Biblijos interpretacija.

 A2.3. Apibūdina Biblijos tekstų literatūrinę, istorinę, dvasines prasmes, tyrinėja Biblijos interpretavimo pavyzdžius literatūroje, kultūroje .

Biblijos interpretacija. Ar Biblija tik literatūra? (Literatūrinis Biblijos kontekstas, literatūriniai Biblijos žanrai, formos, formuluotės, Biblijos kalbos ir raštas senovės Artimuosiuose Rytuose, Biblijos tekstas – perdavimas ir saugojimas, Biblijos perrašinėtojai, vertimai, redakcijos). Kas buvo pradžioje? (Pradžioje Dievas sukūrė...; pradžioje buvo Žodis...; žodžio svarba, pasaulio kūrimo mitai, sakmės, pasakojimai). Kaip interpretuoti Bibliją? (Biblijos tekstų literatūrinė, istorinė analizė, dvasinė prasmė, mokslo ir tikėjimo sąsajos).

Bibliniai įvaizdžiai ir motyvai.

A3.3.Tyrinėja biblinius reiškinius, vardus, simbolius analizuodami literatūros ir meno kūrinius.

  A1.3.  Išskirdamas Bibliją, kaip ypatingą knygą, paaiškina skirtumus ir panašumus su kitomis knygomis, nurodo Biblijos Autorių ir autorius. 

Šventasis Raštas – ypatinga knyga. Kuo skiriasi Biblija nuo kitų knygų?[…]

 Bažnyčia: pastatas ir bendruomenė. [...]Kaip rašome žodį „bažnyčia”?[...]

Kaip žmonės meldžiasi? […] Maldos laikysena, kaip suformuluoti maldą, prašymas sau ir kitiems reikalingos pagalbos ir pan.[…]

 A3.3. Papasakoja apie žmogaus nusigręžimą nuo Dievo ir įvardija Dievo Išganymo pažadą.

A2.3. Skaitydamas Biblijos tekstą, suformuluoja teksto temą, aptaria atskleistas vertybes, susijusias su geriausiai jam pažįstamu kontekstu.

 A1.3. Papasakoja apie Biblijos užrašymo būdus, paaiškina jų privalumus ir trūkumus.

D1.3. Paaiškina ir pavaizduoja pagrindines maldos laikysenas.

 A2.3. Pagal Šventojo Rašto nuorodas suranda ir perskaito pateiktas Evangelijos ištraukas, siedamas jas su bibliniu kontekstu.

E1.3. Atpažįsta Dievo rūpestį žmogumi bibliniame tekste, pateikia pavyzdžių.

Biblija kaip biblioteka. Nuo poezijos iki detektyvo (žanrai, pasakotojai, kontekstai). Ar Biblija dar rašoma? (Kanono susiformavimas, Senojo ir Naujojo Testamento knygų išbaigtumas). Ar įmanoma perskaityti visas bibliotekos knygas? (Knygų skaičius, Biblijos kalbos).

B1.3. Tikslingai ieško informacijos apie Jėzaus Asmenį ir misiją įvairiuose šaltiniuose.

A1.3. Pavyzdžiais paaiškina žodžių ir dvasines prasmes Biblijoje. Atpažįsta Biblijoje esančią istorinio konteksto kalbą.

A2.3. Biblijos tekste atpažįsta tikėjimo žinią ir istorinį kontekstą, juos gretina, paaiškina sąsajas ir aktualumą.

A3.3. Paaiškina aplinkoje matomus biblinius simbolius, vardus ir reiškinius, susieja su Biblijos istorijomis, kelia probleminius klausimus.

 A2.3. Apibūdina Biblijos tekstų literatūrinę, istorinę, dvasines prasmes, tyrinėja Biblijos interpretavimo pavyzdžius literatūroje, kultūroje .

Biblijos interpretacija. Ar Biblija tik literatūra? (Literatūrinis Biblijos kontekstas, literatūriniai Biblijos žanrai, formos, formuluotės, Biblijos kalbos ir raštas senovės Artimuosiuose Rytuose, Biblijos tekstas – perdavimas ir saugojimas, Biblijos perrašinėtojai, vertimai, redakcijos). Kas buvo pradžioje? (Pradžioje Dievas sukūrė...; pradžioje buvo Žodis...; žodžio svarba, pasaulio kūrimo mitai, sakmės, pasakojimai). Kaip interpretuoti Bibliją? (Biblijos tekstų literatūrinė, istorinė analizė, dvasinė prasmė, mokslo ir tikėjimo sąsajos).

A3.3.Tyrinėja biblinius reiškinius, vardus, simbolius analizuodami literatūros ir meno kūrinius.

Ortodoksų (stačiatikių) tikyba

1–2 klasių koncentras
Dievas – pasaulio kūrėjas ir globėjas.

  A2.3. Perskaito ir kūrybiškai pristato biblinį tekstą. Pasakoja kelias Šventojo Rašto istorijas .

Augti yra džiugu.

  B3.3. Supranta ir pasako, kad tikėjimas ir protas leidžia giliau pažinti Dievo sukurtą pasaulį (ir angelus) ir patį Dievą.

Samuelio istorija.

  A2.3. Perskaito ir kūrybiškai pristato biblinį tekstą. Pasakoja kelias Šventojo Rašto istorijas .

Esame skirtingi.

  B3.3. Supranta ir pasako, kad tikėjimas ir protas leidžia giliau pažinti Dievo sukurtą pasaulį (ir angelus) ir patį Dievą.

3–4 klasių koncentras
Žodžio liturgija Bažnyčios šventime.

  A1.3. Apibūdina Biblijos užrašymo būdus ir paaiškina panašumus ir skirtumus .

Liturginės spalvos.

   C1.3. Išvardija būdus, kaip gali aktyviau dalyvauti liturgijoje. Paaiškina svarbiausius liturgijos momentus.

Liturginiai simboliai.

   C1.3. Išvardija būdus, kaip gali aktyviau dalyvauti liturgijoje. Paaiškina svarbiausius liturgijos momentus.

Naujasis Testamentas – Šventojo Rašto dalis.

  A1.3. Apibūdina Biblijos užrašymo būdus ir paaiškina panašumus ir skirtumus .

Dievas kalba man per Šventąjį Raštą.

Dievas kalba man per Šventąjį Raštą. 
Mokausi pažinti Šventąjį Raštą, jį skaityti, jo klausytis ir suvokti, ką Dievas man kalba.

5–6 klasių koncentras
Šventasis Raštas – gyvenimo knyga kiekvienam.

  A1.3. Atpažįsta Biblijos teksto žanrą, pasakotoją, apibūdina kontekstą.

Biblija knygų Knyga.

  A1.3. Atpažįsta Biblijos teksto žanrą, pasakotoją, apibūdina kontekstą.

7–8 klasių koncentras
Biblijos raiška žmogaus gyvenime.

  A1.3. Pasirinktuose Biblijos tekstuose atpažįsta esančią istorinę konteksto kalbą.

Dievo ir žmogaus Sandora Biblijoje.

  A1.3. Pasirinktuose Biblijos tekstuose atpažįsta esančią istorinę konteksto kalbą.

  A2.3. Perskaito ir kūrybiškai pristato biblinį tekstą. Pasakoja kelias Šventojo Rašto istorijas .

  B3.3. Supranta ir pasako, kad tikėjimas ir protas leidžia giliau pažinti Dievo sukurtą pasaulį (ir angelus) ir patį Dievą.

  A2.3. Perskaito ir kūrybiškai pristato biblinį tekstą. Pasakoja kelias Šventojo Rašto istorijas .

  B3.3. Supranta ir pasako, kad tikėjimas ir protas leidžia giliau pažinti Dievo sukurtą pasaulį (ir angelus) ir patį Dievą.

  A1.3. Apibūdina Biblijos užrašymo būdus ir paaiškina panašumus ir skirtumus .

   C1.3. Išvardija būdus, kaip gali aktyviau dalyvauti liturgijoje. Paaiškina svarbiausius liturgijos momentus.

   C1.3. Išvardija būdus, kaip gali aktyviau dalyvauti liturgijoje. Paaiškina svarbiausius liturgijos momentus.

  A1.3. Apibūdina Biblijos užrašymo būdus ir paaiškina panašumus ir skirtumus .

Dievas kalba man per Šventąjį Raštą. 
Mokausi pažinti Šventąjį Raštą, jį skaityti, jo klausytis ir suvokti, ką Dievas man kalba.

  A1.3. Atpažįsta Biblijos teksto žanrą, pasakotoją, apibūdina kontekstą.

  A1.3. Atpažįsta Biblijos teksto žanrą, pasakotoją, apibūdina kontekstą.

  A1.3. Pasirinktuose Biblijos tekstuose atpažįsta esančią istorinę konteksto kalbą.

  A1.3. Pasirinktuose Biblijos tekstuose atpažįsta esančią istorinę konteksto kalbą.

Evangelikų liuteronų tikyba

1–2 klasių koncentras
Šventasis Raštas – Dievo žodis.

  A1.3. Paaiškina, kaip Dievas perduoda Savo Žodį žmonėms bei kaip Šventasis Raštas buvo užrašytas. 

Šventasis Raštas – Dievo žodis. Mokiniai aptaria kaip Šventasis Raštas buvo užrašytas, ugdosi supratimą jog tai yra Dievo žodis - išskirtinė knyga. Šventasis Raštas – tikras Dievo žodis. Aptariamas Šventojo Rašto turinio svarbumas, išskirtinumas, aktualumas. [...]

Šventojo Rašto pasakojimai.

A2.3. Išskiria pamokančius Šventojo Rašto tekstų aspektus. 

Šventojo Rašto pasakojimai. Atpasakoja skaitytus Šventojo Rašto tekstus, pasako ką suprato ir išmoko iš kiekvieno Šventojo Rašto teksto.

Dievas Šventajame Rašte.

 A1.3. Paaiškina, kaip Dievas perduoda Savo Žodį žmonėms bei kaip Šventasis Raštas buvo užrašytas. 

Dievas – pasaulio kūrėjas.

A2.3. Išskiria pamokančius Šventojo Rašto tekstų aspektus. 

Dievas – pasaulio kūrėjas. Mokiniai atpasakoja skaitytus Šventojo Rašto tekstus, įvardija, ką suprato ir išmoko iš Šventojo Rašto teksto. [...]

Gėris ir blogis.

Gėris ir blogis. [...] Klausydamiesi Šventojo Rašto istorijas aiškinasi, kad Dievas mato žmogų visur ir visada, todėl žmogus turi elgtis tinkamai ir atsakingai[...]

3–4 klasių koncentras
Šv. Rašto užrašymo istorija.

 A1.3. Nusako Šventojo Rašto užrašymo būdus, jų panašumus, skirtumus. 

 Šv. Rašto užrašymo istorija. [...]Kaip Šventasis Raštas atkeliavo iki mūsų laikų? (Sakytinė ir rašytinė kalba)[...]

ST pasakojimai.

ST pasakojimai. Skaitydami pateikiamą Šventojo Rašto tekstą, mokosi jį analizuoti ir palyginti su pateiktu Šventojo Rašto vaizdu. [...]

Evangelija – Geroji Naujiena.

A1.3.Nusako Šventojo Rašto užrašymo būdus, jų panašumus, skirtumus. 

5–6 klasių koncentras
Šv. Raštas: Senasis Testamentas (ST) ir Naujasis Testamentas (NT).

A1.3.  Atpažįsta Šventojo Rašto tekstų struktūrą, žanrus. 

ST tekstai: Mozė.

A2.3. Perteikia Šventojo Rašto tekstų siužetus, dalyvius, jų bruožus. 

Šv. Rašto sandara.

A1.3.  Atpažįsta Šventojo Rašto tekstų struktūrą, žanrus. 

ST tekstai: Išėjimas iš Egipto.

A2.3. Perteikia Šventojo Rašto tekstų siužetus, dalyvius, jų bruožus. 

ST tekstai: Išėjimas iš Egipto. [...]Pagal nuorodą mokosi surasti tekstą Šventajame Rašte, papasakoja siužetą, dalyvius, jų bruožus, lygina su gyvenimu.[...] 

7–8 klasių koncentras
Šventasis Raštas – unikali knyga.

A1.3. Paaiškina Šventojo Rašto svarbumą ir reikšmingumą žodine ir rašytine prasmėmis. 

Šventas Raštas asmeniniame gyvenime.

Šventas Raštas asmeniniame gyvenime. Skaitydamas Šventojo Rašto tekstus, juos analizuoja, sieja su asmeniniu gyvenimu, patirtimi, ieško atsakymų į iškilusius klausimus.[...]

Šventasis Raštas – žmogaus žemėlapis.

A1.3. Paaiškina Šventojo Rašto svarbumą ir reikšmingumą žodine ir rašytine prasmėmis. 

9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras
Naujojo Testamento istoriškumas.

A2.3.  Atpažįsta skaitomų Šventojo Rašto tekstų aktualumą, sieja su savo gyvenimu.

Šventasis Raštas ir mokslas.

A2.3.  Atpažįsta skaitomų Šventojo Rašto tekstų aktualumą, sieja su savo gyvenimu .

III–IV gimnazijos klasių koncentras
Dievo buvimas pagal Šventąjį Raštą.

A2.3. Apibrėžia Šventojo Rašto svarbumą tikinčiam žmogui ir Šventojo Rašto pavyzdžiais parodo Šventosios Trejybės svarbą tikinčio žmogaus gyvenime.

Dievo buvimas pagal Šventąjį Raštą. [...]Šventasis Raštas teologiniu, istoriniu, literatūriniu, kultūriniu požiūriu. [...]

Šventoji Trejybė.

 A2.3. Apibrėžia Šventojo Rašto svarbumą tikinčiam žmogui ir Šventojo Rašto pavyzdžiais parodo Šventosios Trejybės svarbą tikinčio žmogaus gyvenime .

  A1.3. Paaiškina, kaip Dievas perduoda Savo Žodį žmonėms bei kaip Šventasis Raštas buvo užrašytas. 

Šventasis Raštas – Dievo žodis. Mokiniai aptaria kaip Šventasis Raštas buvo užrašytas, ugdosi supratimą jog tai yra Dievo žodis - išskirtinė knyga. Šventasis Raštas – tikras Dievo žodis. Aptariamas Šventojo Rašto turinio svarbumas, išskirtinumas, aktualumas. [...]

A2.3. Išskiria pamokančius Šventojo Rašto tekstų aspektus. 

Šventojo Rašto pasakojimai. Atpasakoja skaitytus Šventojo Rašto tekstus, pasako ką suprato ir išmoko iš kiekvieno Šventojo Rašto teksto.

 A1.3. Paaiškina, kaip Dievas perduoda Savo Žodį žmonėms bei kaip Šventasis Raštas buvo užrašytas. 

A2.3. Išskiria pamokančius Šventojo Rašto tekstų aspektus. 

Dievas – pasaulio kūrėjas. Mokiniai atpasakoja skaitytus Šventojo Rašto tekstus, įvardija, ką suprato ir išmoko iš Šventojo Rašto teksto. [...]

Gėris ir blogis. [...] Klausydamiesi Šventojo Rašto istorijas aiškinasi, kad Dievas mato žmogų visur ir visada, todėl žmogus turi elgtis tinkamai ir atsakingai[...]

 A1.3. Nusako Šventojo Rašto užrašymo būdus, jų panašumus, skirtumus. 

 Šv. Rašto užrašymo istorija. [...]Kaip Šventasis Raštas atkeliavo iki mūsų laikų? (Sakytinė ir rašytinė kalba)[...]

ST pasakojimai. Skaitydami pateikiamą Šventojo Rašto tekstą, mokosi jį analizuoti ir palyginti su pateiktu Šventojo Rašto vaizdu. [...]

A1.3.Nusako Šventojo Rašto užrašymo būdus, jų panašumus, skirtumus. 

A1.3.  Atpažįsta Šventojo Rašto tekstų struktūrą, žanrus. 

A2.3. Perteikia Šventojo Rašto tekstų siužetus, dalyvius, jų bruožus. 

A1.3.  Atpažįsta Šventojo Rašto tekstų struktūrą, žanrus. 

A2.3. Perteikia Šventojo Rašto tekstų siužetus, dalyvius, jų bruožus. 

ST tekstai: Išėjimas iš Egipto. [...]Pagal nuorodą mokosi surasti tekstą Šventajame Rašte, papasakoja siužetą, dalyvius, jų bruožus, lygina su gyvenimu.[...] 

A1.3. Paaiškina Šventojo Rašto svarbumą ir reikšmingumą žodine ir rašytine prasmėmis. 

Šventas Raštas asmeniniame gyvenime. Skaitydamas Šventojo Rašto tekstus, juos analizuoja, sieja su asmeniniu gyvenimu, patirtimi, ieško atsakymų į iškilusius klausimus.[...]

A1.3. Paaiškina Šventojo Rašto svarbumą ir reikšmingumą žodine ir rašytine prasmėmis. 

A2.3.  Atpažįsta skaitomų Šventojo Rašto tekstų aktualumą, sieja su savo gyvenimu.

A2.3.  Atpažįsta skaitomų Šventojo Rašto tekstų aktualumą, sieja su savo gyvenimu .

A2.3. Apibrėžia Šventojo Rašto svarbumą tikinčiam žmogui ir Šventojo Rašto pavyzdžiais parodo Šventosios Trejybės svarbą tikinčio žmogaus gyvenime.

Dievo buvimas pagal Šventąjį Raštą. [...]Šventasis Raštas teologiniu, istoriniu, literatūriniu, kultūriniu požiūriu. [...]

 A2.3. Apibrėžia Šventojo Rašto svarbumą tikinčiam žmogui ir Šventojo Rašto pavyzdžiais parodo Šventosios Trejybės svarbą tikinčio žmogaus gyvenime .

Evangelikų reformatų tikyba

1–2 klasių koncentras
Dievo gerumas.

D2.3. Savais ar išmoktais žodžiais išsako padėką ir prašymus Dievui. [...]

Dievo gerumas.
Aptardami Biblijos istorijas ir savo kasdieniškas patirtis ugdosi gebėjimą pastebėti Dievo gerumo apraiškas Šventajame Rašte ir kasdienybėje, padėkoti Dievui maldoje, o artimui – savo žodžiais ir veiksmais.

Dievas veikia istorijoje.

A2.3. Dėmesingai klausosi Biblijos teksto, atsako į faktinius ir aiškinamuosius klausimus, formuluoja savo samprotavimus ir kilusius klausimus. [...]

Dievas veikia istorijoje
[...] ieško atsakymų į faktinius ir aiškinamuosius klausimus, išsako jiems kilusius klausimus bei samprotavimus. [...]

Bažnyčia, kaip Dievo šeima.

Bažnyčia, kaip Dievo šeima
[...] ieškodami atsakymų į užduodamus klausimus pastebi, kaip Dievas ištikimai rūpinasi savo išrinktais žmonėmis, ugdo jų charakterį [...]

Šeimos tradicijos.

Pokalbis su Dievu.

[...] Klausydami Biblijos istorijų maldoje paprašo, kad Dievas jiems padėtų suprasti Jo žodžius.

Atleidimas, žodžio laikymasis ir pasitikėjimo Dievu svarba.

Atleidimas, žodžio laikymasis ir pasitikėjimo Dievu svarba.

Klausydami, skaitydami ir aptardami Biblijos veikėjų (Abraomo, Izaoko, Jokūbo, Juozapo) gyvenimo įvykius, mokiniai [...] samprotauja apie pažadų laikymosi, [...]

Dėkingumas Kūrėjui ir atsakomybė.

Dėkingumas Kūrėjui ir atsakomybė.

Nusakydami tai, kuo žavisi stebėdami gamtoje vykstančių natūralių procesų grožį, [...] ugdosi pagarbų ir atsakingą santykį su kūrinija.

Dievo žodis – išskirtinė knyga.

A2.3. Dėmesingai klausosi Biblijos teksto, atsako į faktinius ir aiškinamuosius klausimus, formuluoja savo samprotavimus ir kilusius klausimus. [...]

D2.3. Savais ar išmoktais žodžiais išsako padėką ir prašymus Dievui. [...]

Pokalbis su Dievu.

D2.3. Savais ar išmoktais žodžiais išsako padėką ir prašymus Dievui. [...]

3–4 klasių koncentras
Atpirkimo istorija.

Atpirkimo istorija.

Klausydamiesi, vaidindami Išėjimo ir Pakartoto Įstatymo knygose aprašomus pagrindinius įvykius ir veikėjus [...]

Išėjimas.

Išėjimas.
[...] mokosi atpasakoti pagrindinius įvykius apie izraelitų išėjimą [...]

Penkiaknygė.

Penkiaknygė.

Nagrinėdami Senojo Testamento sandarą mokiniai išvardija Penkiaknygės knygų pavadinimus iš eilės ir mokosi apibendrintai paminėti pagrindinius jų turinio akcentus. [...]

Rūpestingas Dievas.

Rūpestingas Dievas.

[...] Samprotauja apie tai, kaip Dievas išreiškė rūpestį savo tauta, [...]

1-4 Dievo įsakymai.

1–4 Dievo įsakymai.

Samprotauja apie 1–4 Dievo įsakymų pritaikymą kasdieniame gyvenime. Mokiniai mokosi savais žodžiais padėkoti Dievui [...]. Mokosi atmintinai [...].

5–10 Dievo įsakymai.

5–10 Dievo įsakymai.

Samprotauja apie 5–10 Dievo įsakymų pritaikymą kasdieniame gyvenime, [...] Komentuoja, kuo svarbus ir kaip reiškiasi gerumas, dosnumas, nuolankumas kasdieniame gyvenime.

Biblijos studijavimo įrankiai.

Biblijos studijavimo įrankiai. 
[...] praktiškai išbando priemones, padedančias geriau suprasti tekstą [...]

Įvairių Bažnyčių šventės.

Įvairių Bažnyčių šventės
Mokiniai pasakoja apie savo šeimos, lankomos Bažnyčios šventes, lygina jų šventimo tradicijas ir prasmes su bendraklasių.

5–6 klasių koncentras
Izraelio karalystės laikotarpis Biblijoje.

Izraelio karalystės laikotarpis Biblijoje.
Skaitydami ištraukas iš Biblijos [...] Mokiniai komentuoja, kaip Šventojo Rašto istorijos siejasi su mokinių gyvenimo patirtimis [...]

Laikas su Dievu.

Laikas su Dievu
[...] reflektyviai skaityti Šventąjį Raštą [...]

Dievo meilės išraiška.

Dievo meilės išraiška
Komentuoja, kaip Dievo rūstybė [...] Interpretuoja sąsajas tarp išgelbėjimo iš tremties [...]

Malda.

Malda
[...] mokosi užrašyti savo asmenines maldas.

Krikščionis visuomeniniame gyvenime.

Krikščionis visuomeniniame gyvenime
[...] Remdamiesi nagrinėtų Senajame ir Naujajame Testamente užrašytų maldų už valdžias pavyzdžiais, kuria savo maldas už jas.

7–8 klasių koncentras
Biblija – pasakojimas apie žmonijos Atpirkimą.

Biblija – pasakojimas apie žmonijos Atpirkimą
[...] Mokiniai, analizuodami išminties knygas Biblijoje, aptaria jose pabrėžiamas vertybes ir kvietimą rinktis išminties kelią. [...]

Jausmų legalumas.

Jausmų legalumas
[...] Mokosi interpretuoti psalmių žodžius, kuria savo asmenines maldas. 

Ankstyvoji krikščionių bažnyčia.

Ankstyvoji krikščionių bažnyčia
[...] Skaitydami apaštalo Pauliaus ir kitų Naujojo Testamento autorių laiškus ugdosi gebėjimą susieti jų autorių žinią su šių dienų gyvenimo aktualijomis. [...]

9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras
Unikali Biblijos žinia.

Unikali Biblijos žinia
Analizuoja unikalią Biblijos skleidžiamą žinią diskutuodami tokiais klausimais: [...]

Dvasingumas kasdienybėje.

Dvasingumas kasdienybėje
[...] Savarankiškai pasirenka asmeninių Biblijos studijų temas, jas fiksuoja, reflektuoja Biblijos skaitinių dienoraštyje. 

Biblijos pasakojimas ir jo kontekstas.

Biblijos pasakojimas ir jo kontekstas
Analizuoja ir komentuoja, koks svarbus yra Biblijos pasakojimo ir jo konteksto suvokimas aiškinant atskiras Biblijos ištraukas. 

Senojo ir Naujojo testamentų sandorų ryšys.

Senojo ir Naujojo testamentų sandorų ryšys
[...] Pasakoja ir apibendrina atskirų Šventojo Rašto (Senojo ir Naujojo Testamentų) knygų turinį, susipažįsta ir interpretuoja biblinius motyvus meno kūriniuose.

III–IV gimnazijos klasių koncentras
Biblijos neklaidingumas.

Biblijos neklaidingumas
[...] Mokiniai integruoja savo turimas gamtos pažinimo, literatūros, matematikos ir istorijos mokslų žinias interpretuodami kūrinijos tobulumą ir jos Autoriaus ir Atpirkėjo savybes [...]

Asmeninės Biblijos studijos.

Asmeninės Biblijos studijos
[...] Analizuoja tikinčiųjų bendruomenės vaidmenį interpretuojant ir pritaikant Šventąjį Raštą kasdienybėje.

Biblijos interpretavimas.

Biblijos interpretavimas
[...] Biblija ir kultūra: dvigubo klausymo imperatyvas (J. Stott „Šiuolaikinis krikščionis“).

D2.3. Savais ar išmoktais žodžiais išsako padėką ir prašymus Dievui. [...]

Dievo gerumas.
Aptardami Biblijos istorijas ir savo kasdieniškas patirtis ugdosi gebėjimą pastebėti Dievo gerumo apraiškas Šventajame Rašte ir kasdienybėje, padėkoti Dievui maldoje, o artimui – savo žodžiais ir veiksmais.

A2.3. Dėmesingai klausosi Biblijos teksto, atsako į faktinius ir aiškinamuosius klausimus, formuluoja savo samprotavimus ir kilusius klausimus. [...]

Dievas veikia istorijoje
[...] ieško atsakymų į faktinius ir aiškinamuosius klausimus, išsako jiems kilusius klausimus bei samprotavimus. [...]

Bažnyčia, kaip Dievo šeima
[...] ieškodami atsakymų į užduodamus klausimus pastebi, kaip Dievas ištikimai rūpinasi savo išrinktais žmonėmis, ugdo jų charakterį [...]

Pokalbis su Dievu.

[...] Klausydami Biblijos istorijų maldoje paprašo, kad Dievas jiems padėtų suprasti Jo žodžius.

Atleidimas, žodžio laikymasis ir pasitikėjimo Dievu svarba.

Klausydami, skaitydami ir aptardami Biblijos veikėjų (Abraomo, Izaoko, Jokūbo, Juozapo) gyvenimo įvykius, mokiniai [...] samprotauja apie pažadų laikymosi, [...]

Dėkingumas Kūrėjui ir atsakomybė.

Nusakydami tai, kuo žavisi stebėdami gamtoje vykstančių natūralių procesų grožį, [...] ugdosi pagarbų ir atsakingą santykį su kūrinija.

A2.3. Dėmesingai klausosi Biblijos teksto, atsako į faktinius ir aiškinamuosius klausimus, formuluoja savo samprotavimus ir kilusius klausimus. [...]

D2.3. Savais ar išmoktais žodžiais išsako padėką ir prašymus Dievui. [...]

D2.3. Savais ar išmoktais žodžiais išsako padėką ir prašymus Dievui. [...]

Atpirkimo istorija.

Klausydamiesi, vaidindami Išėjimo ir Pakartoto Įstatymo knygose aprašomus pagrindinius įvykius ir veikėjus [...]

Išėjimas.
[...] mokosi atpasakoti pagrindinius įvykius apie izraelitų išėjimą [...]

Penkiaknygė.

Nagrinėdami Senojo Testamento sandarą mokiniai išvardija Penkiaknygės knygų pavadinimus iš eilės ir mokosi apibendrintai paminėti pagrindinius jų turinio akcentus. [...]

Rūpestingas Dievas.

[...] Samprotauja apie tai, kaip Dievas išreiškė rūpestį savo tauta, [...]

1–4 Dievo įsakymai.

Samprotauja apie 1–4 Dievo įsakymų pritaikymą kasdieniame gyvenime. Mokiniai mokosi savais žodžiais padėkoti Dievui [...]. Mokosi atmintinai [...].

5–10 Dievo įsakymai.

Samprotauja apie 5–10 Dievo įsakymų pritaikymą kasdieniame gyvenime, [...] Komentuoja, kuo svarbus ir kaip reiškiasi gerumas, dosnumas, nuolankumas kasdieniame gyvenime.

Biblijos studijavimo įrankiai. 
[...] praktiškai išbando priemones, padedančias geriau suprasti tekstą [...]

Įvairių Bažnyčių šventės
Mokiniai pasakoja apie savo šeimos, lankomos Bažnyčios šventes, lygina jų šventimo tradicijas ir prasmes su bendraklasių.

Izraelio karalystės laikotarpis Biblijoje.
Skaitydami ištraukas iš Biblijos [...] Mokiniai komentuoja, kaip Šventojo Rašto istorijos siejasi su mokinių gyvenimo patirtimis [...]

Laikas su Dievu
[...] reflektyviai skaityti Šventąjį Raštą [...]

Dievo meilės išraiška
Komentuoja, kaip Dievo rūstybė [...] Interpretuoja sąsajas tarp išgelbėjimo iš tremties [...]

Malda
[...] mokosi užrašyti savo asmenines maldas.

Krikščionis visuomeniniame gyvenime
[...] Remdamiesi nagrinėtų Senajame ir Naujajame Testamente užrašytų maldų už valdžias pavyzdžiais, kuria savo maldas už jas.

Biblija – pasakojimas apie žmonijos Atpirkimą
[...] Mokiniai, analizuodami išminties knygas Biblijoje, aptaria jose pabrėžiamas vertybes ir kvietimą rinktis išminties kelią. [...]

Jausmų legalumas
[...] Mokosi interpretuoti psalmių žodžius, kuria savo asmenines maldas. 

Ankstyvoji krikščionių bažnyčia
[...] Skaitydami apaštalo Pauliaus ir kitų Naujojo Testamento autorių laiškus ugdosi gebėjimą susieti jų autorių žinią su šių dienų gyvenimo aktualijomis. [...]

Unikali Biblijos žinia
Analizuoja unikalią Biblijos skleidžiamą žinią diskutuodami tokiais klausimais: [...]

Dvasingumas kasdienybėje
[...] Savarankiškai pasirenka asmeninių Biblijos studijų temas, jas fiksuoja, reflektuoja Biblijos skaitinių dienoraštyje. 

Biblijos pasakojimas ir jo kontekstas
Analizuoja ir komentuoja, koks svarbus yra Biblijos pasakojimo ir jo konteksto suvokimas aiškinant atskiras Biblijos ištraukas. 

Senojo ir Naujojo testamentų sandorų ryšys
[...] Pasakoja ir apibendrina atskirų Šventojo Rašto (Senojo ir Naujojo Testamentų) knygų turinį, susipažįsta ir interpretuoja biblinius motyvus meno kūriniuose.

Biblijos neklaidingumas
[...] Mokiniai integruoja savo turimas gamtos pažinimo, literatūros, matematikos ir istorijos mokslų žinias interpretuodami kūrinijos tobulumą ir jos Autoriaus ir Atpirkėjo savybes [...]

Asmeninės Biblijos studijos
[...] Analizuoja tikinčiųjų bendruomenės vaidmenį interpretuojant ir pritaikant Šventąjį Raštą kasdienybėje.

Biblijos interpretavimas
[...] Biblija ir kultūra: dvigubo klausymo imperatyvas (J. Stott „Šiuolaikinis krikščionis“).

Užsienio kalba (pirmoji)

1–2 klasių koncentras
Lietuvos ir pasaulio kalbos, daugiakalbystė.

Lietuvos ir pasaulio kalbos, daugiakal  Lietuvos ir pasaulio kalbos, daugiakalbystė.

Potemės: kalbų pažinimas: gimtoji kalba, valstybinė kalba, pirmoji užsienio kalba. 

3–4 klasių koncentras
Lietuvos ir pasaulio kalbos, daugiakalbystė.

Lietuvos ir pasaulio kalbos, daugiakalbystė.

Potemės: kalbų pažinimas: gimtoji kalba, valstybinė kalba, pirmoji užsienio kalba.

5–6 klasių koncentras
Lietuvos ir pasaulio kalbos, daugiakalbystė.

Lietuvos ir pasaulio kalbos, daugiakalbystė.

Potemės: kalbų pažinimas: gimtoji kalba, valstybinė kalba, besimokomos pirmoji ir antroji užsienio kalbos. Lietuvos kaimyninių šalių kalbos. Lietuvos etninių grupių kalbos. Daugiakalbystė Lietuvoje.

III–IV gimnazijos klasių koncentras
Kultūros tradicijos ir dabartis.

Kultūros tradicijos ir dabartis.

Potemės: Lietuvos etninių grupių kultūrų tradicijos, gimtoji kalba, daugiakalbystė, Europos ir pasaulio kultūrų įvairovė, materialus ir nematerialus kultūros paveldas, istorinė-kultūrinė savimonė, istorijos ir kultūros asmenybės, grožinė literatūra, menai ir pan.

Lietuvos ir pasaulio kalbos, daugiakal  Lietuvos ir pasaulio kalbos, daugiakalbystė.

Potemės: kalbų pažinimas: gimtoji kalba, valstybinė kalba, pirmoji užsienio kalba. 

Lietuvos ir pasaulio kalbos, daugiakalbystė.

Potemės: kalbų pažinimas: gimtoji kalba, valstybinė kalba, pirmoji užsienio kalba.

Lietuvos ir pasaulio kalbos, daugiakalbystė.

Potemės: kalbų pažinimas: gimtoji kalba, valstybinė kalba, besimokomos pirmoji ir antroji užsienio kalbos. Lietuvos kaimyninių šalių kalbos. Lietuvos etninių grupių kalbos. Daugiakalbystė Lietuvoje.

Kultūros tradicijos ir dabartis.

Potemės: Lietuvos etninių grupių kultūrų tradicijos, gimtoji kalba, daugiakalbystė, Europos ir pasaulio kultūrų įvairovė, materialus ir nematerialus kultūros paveldas, istorinė-kultūrinė savimonė, istorijos ir kultūros asmenybės, grožinė literatūra, menai ir pan.

Užsienio kalba (antroji)

5–6 klasių koncentras
Apie save.

  Apie save (vardas, pavardė, amžius, pilietybė, tautybė, gyvenamoji vieta ir kt.).

Kalbos šalis ir (arba) šalys (miestai, šalies įžymybės ir kt.).

  Kalbų pažinimas: kalbų šeima, kalbų grupė.

9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras
Kalbų pažinimas.

Kalbų pažinimas: kalbos atmainos, dialektai; kalbos reikšmė asmeniniam ir profesiniam gyvenimui.

  Apie save (vardas, pavardė, amžius, pilietybė, tautybė, gyvenamoji vieta ir kt.).

  Kalbų pažinimas: kalbų šeima, kalbų grupė.

Kalbų pažinimas: kalbos atmainos, dialektai; kalbos reikšmė asmeniniam ir profesiniam gyvenimui.

Istorija

5–6 klasių koncentras
Laiko suvokimas (I) ir skaičiavimas skirtingais istoriniais laikotarpiais.

[...] Apibrėžiama amžiaus, dešimtmečio, epochos, laikotarpio sąvokų reikšmė.

Praeitis kaip detektyvas (II): istorijos pažinimo būdai.

[...] Aptariamos antropologijos, archeologijos, numizmatikos, restauravimo sąvokos.

Visi turi savo istoriją: istorijos tyrimų objektas.

[...] Apibūdinamos genealogijos, kraštotyros sąvokos.

Rašytiniai praeities pažinimo šaltiniai ir istorijos rašymas.

[...] Aiškinamasi, kas yra rašytinis šaltinis: istorinis dokumentas, laiškas, dienoraštis ar kitoks rašytinis šaltinis. Istorinio pasakojimo kūrimas apie save ar apie kitą: CV (Curriculum vitae), biografija, atsiminimai. Aptariamos archyvo, biografijos, CV sąvokos.

Istorinių simbolių, ženklų ir herbų istorija.

[...] Apibūdinama heraldikos sąvoka.

Gyvenimo praeityje rekonstrukcija.

[...] Apibūdinama rekonstrukcijos sąvoka.

Istorija mene: dailėje, literatūroje ir kompiuterizuotoje erdvėje.

[...] Susipažįstama su knyga, komiksais ar animacija kaip kuriamos istorijos pasakojimo forma vaikams. Pasirinktų knygų vaikams apie praeitį aptarimas (susitikimas su autoriumi). Aptariama galerijos sąvoka.

Muziejus kaip praeities pažinimo vieta.

[...] Apibūdinamos ekspozicijos ir eksponato sąvokos.

Lietuva iki valstybės.

[...] Apibūdinamos baltų ir priešistorės sąvokos.

Lietuva kaip karalystė ir kunigaikštystė XIII–XVI a.

[...] Aiškinamasi dinastijos, krikšto, monarchijos sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste.

Lietuvos ir Lenkijos bendra valstybė XVI a. vid.–XVIII a. pab.

[...] Aiškinamasi unijos sąvokos reikšmė.

Lietuvos ir Lenkijos bendros valstybės padalijimai; Lietuva Rusijos imperijos sudėtyje XVIII a. pab.–XX a.pr.

[...] Nagrinėjama kova dėl lietuvių kalbos Rusijos imperijoje: spaudos lotyniškais rašmenimis draudimas ir knygnešystės reiškinys. Aptariama laisvo žodžio svarba ir laikraščių „Aušra“, „Varpas“, „Tėvynės sargas“ reikšmė. [...] Apibūdinamos knygnešio ir sukilimo sąvokos.

Lietuvos Respublika (1918–1940 m.).

[...] Aptariamos Nepriklausomybės Akto, demokratijos, konstitucijos, parlamento, respublikos, signataro sąvokos.

Antrasis pasaulinis karas (1939–1945 m.) Lietuvos vaikų istorijose.

[...] Sibiro tremčių istorija per ištremtų vaikų liudijimus ir prisiminimus. Tremties istorijos artimiausioje aplinkoje nagrinėjimas. [...] Analizuojami išgyvenusių vaikų prisiminimai ir liudijimai iš Vilniaus ir Kauno getų. [...] Apibrėžiamos geto, Holokausto, okupacijos, tremtinio sąvokos.

Okupuota Lietuva: gyvenimas sovietmečiu.

[...] Apibūdinama sovietmečio sąvoka.

Kelias į nepriklausomybę ir Lietuvos Respublika XX–XXI a. sandūroje.

[...] Aiškinamasi Baltijos kelio, blokados, mitingo, Sąjūdžio, signataro sąvokų reikšmė.

Lietuva ir lietuvybė pasaulyje.

[...] Aptariamos emigracijos, litvakų sąvokos.

Istorijos periodizacija Europoje ir pasaulyje.

[...] Apibrėžiamos naujausiųjų laikų, naujųjų laikų, proistorės, senovės, viduramžių sąvokos.

Žmogaus gyvenamoji erdvė istorijoje (I): namas, miestelis ir miestas.

[...] Aptariamos dvaro, gatvinio kaimo, piliakalnio, rotušės sąvokos.

Žmogaus gyvenamoji erdvė istorijoje (II): didieji Lietuvos miestai.

[...] Apibūdinamos jūrinės valstybės, modernizmo, sostinės sąvokos.

Tikėjimų įvairovė Lietuvoje (I): krikščionybė ir Lietuvos kultūra.

[...] Apibūdinama cerkvės, katalikybės, konfesijos, protestantizmo, sentikių, stačiatikybės sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste.

Tikėjimų įvairovė Lietuvoje (II): skirtingos etninės ir konfesinės bendruomenės Lietuvoje.

[...] Aiškinamasi islamo, judaizmo, karaizmo, kenesos, kirchės, mečetės, romų, sinagogos sąvokų reikšmė analizuojamos temos kontekste.

Knygos ir rašto istorija (I): pirmieji žingsniai pasaulyje ir Lietuvoje.

[...] Nagrinėjamas kitų kalbų rašto paplitimas LDK teritorijoje ir lietuviško rašto atsiradimas. Aptariama Simono Daukanto, Mikalojaus Daukšos, Martyno Mažvydo, Pranciškaus Skorinos, Motiejaus Strijkovskio reikšmė knygos ir rašto istorijoje. Aiškinamasi Brailio rašto, dantiraščio, hieroglifų, inkunabulo sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste.

Knygos ir rašto istorija (II): mokslo, mokyklos ir universiteto reikšmė Lietuvos visuomenei.

[...] Aiškinamasi daraktoriaus, graždankos, jėzuitų, universiteto sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste.

Kasdienybės istorija (II): sveikata, ligos ir higiena.

[...] Apibūdinama epidemijos sąvoka.

Kultūros istorija (I): svarbūs Lietuvos meno įvykiai ir kūriniai istorijoje.

[...] Aiškinamasi Dainų šventės, operos sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste.

Kultūros istorija (II): mados istorija.

[...] Aptariamos baroko, gotikos, nacionalinio kostiumo, renesanso sąvokų reikšmė kultūros istorijos kontekste.

Ne tik žmonių istorija (II): daiktų, kurie mus supa, istorija.

[...] Aiškinamasi industrijos sąvokos reikšmė aptariamos temos kontekste.

Senosios ir naujosios tradicijos: žaidimų ir sporto istorija.

[...] Aiškinamasi atleto, maratono, olimpiados sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste.

7–8 klasių koncentras
Įvadas į Senovės istoriją: pirmųjų žmonių paieškos priešistorėje ir susipažinimas su civilizacijos sąvoka.

[...] Aiškinamasi civilizacijos, indoeuropiečių, irigacijos, neolito revoliucijos sąvokų reikšmė senovės istorijos kontekste.

Valstybė ir valdžia senovės Rytų civilizacijose.

[...] Aiškinamasi faraono, Mesopotamijos, teokratijos sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste.

Visuomenės prie didžiųjų upių: religijų įvairovė ir kultūrinis palikimas.

[...] Aptariamos papiruso, politeizmo, zikurato sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste.

Žydai: monoteistinės religijos gimimas ir jos reikšmė Europai.

[...] Aptariama Dekalogas, monoteizmas, Pažadėtoji žemė, Senasis Testamentas, sinagoga, Tora sąvokų reikšmė nagrinėjamos temos kontekste.

Antika – Europos istorijos pradžia (I): Senovės Graikija, demokratijos gimimas.

[...] Aiškinamasi Antikos, aristokratijos, demagogijos, demokratijos, despotijos, falangos, helenizmo, oligarchijos, oratoriaus, piliečio, polio, tironijos sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste.

Antika – Europos istorijos pradžia (II): Senovės Roma, Graikijos civilizacijos perimamumas ir imperijos sukūrimas.

[...] Aptariama diktatūros, barbarų, imperijos, legionieriaus, patricijų, plebėjų, principato, respublikos, senato sąvokų reikšmė analizuojamos temos kontekste.

Antika – Europos istorijos pradžia (III).

[...] Nagrinėjama akveduko, amfiteatro, apaštalo, bazilikos, forumo, Koliziejaus, mesijo, panteono sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste.

Baltų gentys. Lietuvių ir latvių istorijos pradžia.

[...] Aiškinamasi aisčių, baltų, slavų sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste.

Įvadas į epochą: Viduramžių samprata.

[...] Aptariama islamo, kalifato, medievistikos sąvokų reikšmė analizuojamos temos kontekste.

Valstybė ir valdžia viduramžiais: krikščionybės svarba valstybei.

[...] Aiškinamasi bulės, beneficijos, erezijos, pontifiko, schizmos, senjoro, stačiatikybės, vasalo, vyskupo sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste.

Viduramžių visuomenė: santykių hierarchija.

[...] Aiškinamasi alodo, cecho, činšo, dešimtinės, feodo, gildijos, lažo, luomo, Magdeburgo teisės, privilegijos, vienuolijos sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste.

Viduramžių kultūra: krikščionybė ir aplinkinių kultūrų įtaka.

[...] Aptariama gotikos, islamo, katedros, kronikos, mečetės, riterių kultūros, romanikos, teologijos sąvokų reikšmė analizuojamos temos kontekste.

Pasaulėžiūros ir kultūros virsmai Europoje ir LDK Ankstyvaisiais naujaisiais laikais.

[...] Aiškinamasi anglikonizmo, baroko, humanizmo, jėzuitų (Jėzuitų ordino), kalvinizmo, kanclerio, katalikiškosios reformos, konfesijos, liuteronizmo, reformacijos, renesanso, rusėnų, statuto, unitų sąvokų reikšmė kultūros istorijos kontekste.

Ankstyvųjų naujųjų laikų valstybė ir Abiejų Tautų Respublika kaip nauja Europos politinio lauko veikėja.

[...] Aiškinamasi absoliutizmo, etmono, kazokų, seimo, Tvano, vaivados sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste.

Ankstyvųjų naujųjų laikų visuomenė ir ūkis. Modernaus žmogaus gimimas.

[...] Aptariamos baudžiavos, kapitalizmo, manufaktūros, Valakų reformos sąvokų reikšmė analizuojamos temos kontekste.

9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras
Apšvietos sąjūdis ir šiuolaikinės demokratinės politinės sistemos kūrimosi pradžia.

[...] Aptariama Apšvietos, bajorų konfederacijos, civilinio kodekso, deklaracijos, diktatūros, Direktorijos, Edukacinės komisijos, enciklopedistų, jakobinų, kongreso, konstitucijos, konstitucinės monarchijos, kontinentinės blokados, „liberum veto“ teisės, revoliucijos, sekuliarizacijos, teroro sąvokų reikšmė analizuojamos temos kontekste.

XIX a. politinė Europa: revoliucijos ir tautiniai sąjūdžiai, nacionalinės valstybės ir globalios imperijos.

[...] Nagrinėjami nacionaliniai judėjimai Lietuvoje: Žemaičių bajorų kultūrinis sąjūdis, Katalikų Bažnyčios veikla XIX a. (vysk. Motiejaus Valančiaus vaidmuo), spaudos lotyniškaisiais rašmenimis draudimo laikotarpis (1864?1904 m.), knygnešių veikla, Lietuvos politinių srovių ir partijų kūrimasis, Didysis Vilniaus Seimas (1905 m.). [...] Aiškinamasi autonomijos, daraktoriaus, europocentrizmo, etnocentrizmo, generalgubernatoriaus, germanizacijos, imperializmo, kontribucijos, kolonijos, konservatizmo, liberalizmo, modernios tautos, nacionalinio judėjimo, politinės partijos, rusifikacijos, socializmo, Tautų pavasario sąvokų reikšmė analizuojamos temos kontekste.

Industrinės visuomenės kūrimasis ir lietuviškasis pasaulis XIX–XX a. pr.

[...] Aptariama demografinio sprogimo, emigracijos ir imigracijos, industrinės revoliucijos, luditų, mažosios šeimos, profesinės sąjungos, proletariato, sufražizmo, urbanizacijos sąvokų reikšmė industrinės visuomenės kūrimosi proceso kontekste.

Modernusis pasaulis ir masinės kultūros radimasis XIX–XX a. pr.

[...] Aiškinamasi masinės kultūros, modernizmo, realizmo, romantizmo sąvokų reikšmė analizuojamos temos kontekste.

Pirmasis pasaulinis karas ir Europos imperijų griūtis.

[...] Aiškinamasi bolševikų, demilitarizuotos zonos, fronto, komunizmo, Lietuvos Tarybos, manevrinio karo, militarizmo, Oberosto, okupacijos, pozicinio karo, rekvizicijos, reparacijos, revanšizmo, separatinės taikos, tautų apsisprendimo teisės, Tautų Sąjungos sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste.

Tarpukario Europos kryžkelė: tarp demokratijos ir totalitarizmo.

[...] Aptariamos antisemitizmo, ateizmo, autoritarizmo, bermontininkų, bolševiko, cenzūros, fašizmo, gestapo, GULAG, Holodomoro, kolektyvizacijos, koncentracijos stovyklos, nacizmo, nomenklatūros, planinės ekonomikos, pogromo, propagandos, Steigiamojo Seimo, totalitarizmo, Tautų Sąjungos, Trečiojo reicho sąvokos siekiant suprasti XX a. pirmosios pusės Europos istoriją.

Tarpukario visuomenės kryžkelėje: tarp karų ir krizių.

[...] Aptariama Didžiosios depresijos, klaipėdiškių, naujojo kurso sąvokų reikšmė analizuojamos temos kontekste.

Antrasis pasaulinis karas: žmogiškumo išbandymas.

[...] Aiškinamasi aneksijos, anšliuso, deportacijų, dipukų, ypatingosios grupės (Einsatzgruppe), geto, Holokausto, kapituliacijos, Keistojo karo, kolaboranto, Liaudies seimo, neutraliteto, Ostlando, pasaulio teisuolio, reokupacijos, sovietizacijos, totalinio karo, tribunolo, ultimatumo, Žiemos karo sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste.

Šaltasis karas: pasaulis tarp demokratijos ir komunizmo.

[...] Aiškinamasi atšilimo, Baltijos kelio, Brežnevo doktrinos, Dainuojančios revoliucijos, deficito, disidento, Geležinės uždangos, Helsinkio grupės, lokalinio karo, Maršalo plano, pertvarkos (perestroikos), rezistento, Sąjūdžio, Solidarumo (Solidarność), stribo, Šaltojo karo, Trumeno doktrinos sąvokų reikšmė nagrinėjamos temos kontekste.

Visuomenės tarp kapitalizmo ir komunizmo.

[...] Aptariamos disidento, Helsinkio grupės, gerovės valstybės, KGB, rasizmo sąvokų reikšmė analizuojamos temos kontekste.

Kultūra tarp elitiškumo, masiškumo ir ideologijos.

[...] Aiškinamasi elitinės kultūros, masinės kultūros, vartotojiškos visuomenės, Vudstoko sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste.

Globalaus pasaulio pranašumai ir iššūkiai

[...] Aiškinamasi globalizacijos, posovietinės erdvės, revoliucijos, technologinės revoliucijos, terorizmo sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste.

III–IV gimnazijos klasių koncentras
Istorija – gyvenimo mokytoja: istorijos samprata ir raida nuo Antikos iki XIX a.

[...] Aiškinamasi istoriografijos, kronikos, tautos ir (ar) giminės ir (ar) dinastijos kilmės legendos sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste.

Istoriko laboratorija: istorijos šaltinių įvairovė ir istorinis tyrimas.

[...] Aptariama archyvo, pagalbinių istorijos mokslų (paleografijos, heraldikos, diplomatikos, genealogijos), etnologijos, antropologijos, archeologijos, istorinio šaltinio, istorinio metodo (euristikos, šaltinių kritikos, interpretacijos) sąvokų reikšmė analizuojamos temos kontekste.

Istorinio tyrimo ir pasakojimo žanrai ir formos.

[...] Aptariama biografikos, civilizacijų istorijos, lyčių istorijos, lokalinės istorijos, kasdienybės istorijos, nacionalinės istorijos sąvokų reikšmė analizuojamos temos kontekste.

Istorijos politika ir atminties karai.

[...] Aiškinamasi atminties karų, istorijos politikos, Lietuvos valstybinių švenčių ir atmintinų datų, istorinės atminties, istorinės propagandos, įamžinimo, dezinformacijos, paraistorijos, desovietizacijos, „netikrų naujienų“, LDK paveldo dalybų sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. [...]

Senovės pasaulio valstybingumo idėjos ir formos: Rytų despotijos, Atėnų demokratija, Romos imperija.

[...] Aiškinamasi aristokratijos, demokratijos, despotijos, diktatūros, dominato, faraono, imperatoriaus, konsulo, oligarchijos, patricijų, plebėjų, polio, principato, provincijos, respublikos, satrapo, senato, tironijos, vizirio sąvokų reikšmė nagrinėjamos temos kontekste. [...]

Ikimoderniųjų laikų valstybė.

[...] Aiškinamasi absoliutizmo, aristokratijos, dinastijos, domeno, generalinių luomų, imperijos, konstitucinės monarchijos, luominės monarchijos, parlamento, primogenitūros, vasaliteto sąvokų reikšmė, siekiant suprasti ikimoderniųjų laikų valstybę. [...]

Ilgojo XIX a. valstybingumo virsmas: tarp dinastinių imperijų ir nacionalinių valstybių.

[...] Aiškinamasi direktorijos, dualistinės valstybės, imperijos, jakobinų, konstitucijos, nacionalinės valstybės, nacionalizmo, respublikos, restauracijos, rojalistų, romantizmo, šovinizmo, Tautų pavasario, Viktorijos epochos sąvokų reikšmė nagrinėjamos temos kontekste. [...]

Valstybės santykis su visuomene ir individu XX a.: demokratija, autoritarizmas, totalitarizmas.

[...] Aiškinamasi autoritarizmo, cenzūros, fašizmo, genocido, GULAG, Holodomoro, Holokausto, karinės diktatūros, komunizmo, koncentracijos stovyklos, liaudies fronto, liberalios demokratijos, nacionalsocializmo, parlamentarizmo, pasaulio tautų teisuolių, propagandos, teroro, totalitarinės valstybės, valdžių atskyrimo principo sąvokų reikšmė analizuojamos temos kontekste. [...]

Valstybingumo transformacijos XX a. antrojoje pusėje: dekolonizacija ir eurointegracija.

[...] Aptariama Afrikos metų, autochtonų, besivystančių valstybių, dekolonizacijos, dominijos, Europos ekonominės bendrijos, Europos Sąjungos, protektorato, referendumo, suvereniteto, Šumano plano sąvokų reikšmė nagrinėjamos temos kontekste. [...]

XIII–XVI a. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė: ankstyvoji ir luominė monarchija, personalinė unija su Lenkijos karalyste.

[...] Aiškinamasi ankstyvosios monarchijos, didžiosios kunigaikštystės, didžiojo kunigaikščio tarybos, kanclerio, karalystės, Ponų Tarybos, personalinės (dinastinės) unijos, vaivados, valdovo kanceliarijos, tėvonijos sąvokų reikšmė, siekiant suprasti XIII–XVI a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pobūdį. [...]

Abiejų Tautų Respublika: LDK santykis su Lenkijos karalyste ir savarankiškumo problema.

[...] Aiškinamasi koekvacijos, konfederacijos, „liberum veto“ teisės, Lietuvos Vyriausiojo Tribunolo, „nihil novi“, „pacta conventa“, pavieto seimelio, seimo, senato, Trečiojo Lietuvos Statuto sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. Analizuojami reikšmingi įvykiai ir tekstai Abiejų Tautų Respublikos politinei raidai ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės savarankiškumo problemai XVI–XVIII a: Liublino unija (1569 m.), Trečiasis Lietuvos Statutas (1588 m.), Kėdainių unija (1655 m.), Ketverių metų seimas, Gegužės 3-iosios konstitucija ir Abiejų Tautų tarpusavio įžadas (1791 m.), Targovicos konfederacija, Tado Kosciuškos sukilimas (1794 m.).

Senojo ir naujojo valstybingumo idėjos XIX a.–XX a. pr.: tarp LDK atkūrimo ir autonomijos.

[...] Aiškinamasi autonomijos, nacionalinės valstybės, partijos, rusifikacijos, Rusijos lietuvių seimo sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. Nagrinėjami reikšmingi įvykiai ir tekstai senojo ir modernaus Lietuvos valstybingumo raidai XIX a.–XX a. pr.: Mykolo Kleopo Oginskio memorandumas dėl LDK atkūrimo, anticariniai sukilimai (1830–1831 m., 1863–1864 m.), Didysis Vilniaus seimas (1905 m.). 

Lietuvos valstybės atkūrimo (1918–1922 m.) ir nepriklausomybės atkūrimo (1990–1993 m.) skirtumai ir panašumai.

[...] Aiškinamasi Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo, Baltijos kelio, ekonominės blokados, Lietuvos laisvės lygos, Lietuvos Tarybos, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio, neginkluotosios rezistencijos, tautų apsisprendimo teisės sąvokų reikšmė analizuojamos temos kontekste. Nagrinėjami reikšmingi įvykiai ir tekstai modernaus Lietuvos valstybingumo atkūrimui ir įtvirtinimui XX a.: Vilniaus konferencija (1917 m.), 1918 m. Vasario 16-osios Aktas, mitingas prie Adomo Mickevičiaus paminklo (1987 m.), Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio įkūrimas (1988 m.), Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas (1990 m. kovo 11 d.), sovietų karinė agresija prieš Lietuvą (1991 m.), Lietuvos Respublikos Konstitucija (1992 m.), Rusijos kariuomenės išvedimas iš Lietuvos. 

Pirmosios ir antrosios Lietuvos Respublikų valstybingumo raidos ypatumai.

[...] Aiškinamasi daugiapartinės sistemos, Ypatingųjų Tautos atstovų, eurointegracijos, euroatlantinės struktūros, karinės padėties, klerikalizmo, parlamentarizmo, parlamentinės respublikos, „voldemarininkų“ sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. [...]

Antikos pasiekimai ir jų reikšmė kultūros raidai.

[...] Nagrinėjama antikinės architektūros, romėnų teisės, orderio, graikų (Atėnų) teatro, graikų filosofijos sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. 

 Ikimoderniųjų laikų kultūros raiškos formos ir lūžiai: teologija ir literatūra, Gutenbergo ir mokslo revoliucijos.

[...] Nagrinėjama astronomijos, eksperimento, geocentrizmo, heliocentrizmo, humanizmo, indukcijos, kurtuazinės literatūros, modernaus gamtamokslio, renesanso, teologijos, trubadūrų sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. Nagrinėjami reikšmingi įvykiai ir tekstai ikimoderniųjų laikų kultūros ir pasaulėžiūros raidai: knygų spausdinimo pradžia (1445 m.), Koperniko knygos „Apie dangaus sferų sukimąsi“ pasirodymas. 

Apšvieta ir modernybė XVIII a.–XX a. pr.: politinė filosofija, gamtos mokslai ir modernaus meno pradžia.

[...] Aiškinamasi Apšvietos, impresionizmo, modernizmo, prigimtinių teisių, moderno, valdžių atskyrimo principų sąvokų reikšmė nagrinėjamos temos kontekste. Aptariami reikšmingi įvykiai ir tekstai politinės filosofijos, gamtos mokslų raidai ir masinės kultūros radimuisi XVIII–XIX a.: „Matematiniai gamtos filosofijos pagrindai“ ir „Apie įstatymų dvasią“ pasirodymas, JAV konstitucija (1787 m.), fotografijos ir kinematografijos pradžia (XIX a. antroji pusė). 

Kultūra ir menininko (ne)laisvė XX a. totalitarinėse santvarkose.

[...] Aiškinamasi chunveibinų, „išsigimusio meno“, kultūros ideologizavimo, socrealizmo sąvokų reikšmė, siekiant suvokti analizuojamą temą. [...]

Pasaulio kultūros paveldas ir jo apsauga: priežastys, objektai, tikslai.

[...] Aptariami kultūros paveldo objektai ir apsauga Lietuvoje. Aptariama autentiškumo, kilnojamojo ir nekilnojamojo paveldo, konservavimo, kultūros paveldo, materialaus ir nematerialaus paveldo, restauravimo, UNESCO sąvokų reikšmė nagrinėjamos temos kontekste. [...]

Mokslo ir pažinimo galimybės bei problemos: dirbtinis intelektas, mokslo etinės problemos, humanitarikos reikšmės klausimas.

[...] Aiškinamasi dirbtinio intelekto, humanitarikos, mokslinės etikos, skaitmeninimo sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. 

Lietuvos visuomenės europeizacija XIV–XVIII a.

[...] Aiškinamasi akademijos, baroko, europeizacijos, inkunabulo, jėzuitų, klasicizmo, kolegijos, LDK lotyniškosios raštijos, parapinės mokyklos, polonizacijos, raštijos rusėnų kalba, Vilniaus baroko sąvokų reikšmė siekiant suprasti aptariamą temą. [...]

Lietuvos daugiasluoksniškumas XIX–XX a. pr.: viena kitą papildančios ar (ir) tarpusavyje konkuruojančios kultūros.

[...] Aiškinamasi etninės kultūros, etnocentrizmo, filaretų, filomatų, jidiš kalbos, nacionalinio judėjimo, romantizmo, rusifikacijos, sionizmo, štetlo, tautinės inteligentijos sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. [...]

Pirmosios Lietuvos Respublikos kultūros modernėjimas ir mokslo pažanga.

[...] Aiškinamasi Kauno modernizmo architektūros, tautinio stiliaus sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. [...]

Kultūra okupuotoje Lietuvoje: ideologizacija, cenzūra ir sovietinis modernizmas.

[...] Aiškinamasi brutalizmo, cenzūros, Glavlito, ideologizacijos, mikrorajono, propagandos, sovietinio modernizmo sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. 

XX–XXI a. sandūros Lietuva ir atvira visuomenė: kultūros ir mokslo pasiekimai.

[...] Aiškinamasi atviros visuomenės, Atviros Lietuvos fondo (ALF), pliuralizmo sąvokų reikšmė analizuojamos temos kontekste. 

Senųjų civilizacijų individo santykis su gamta: gamtos įvaldymo būdai (didieji projektai), požiūris į gamtą, pasaulio sandaros aiškinimas.

[...] Aiškinamasi akveduko, ikisokratikų, irigacijos, keturių elementų teorijos, kosmoso, Neolito revoliucijos sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. Nagrinėjami reikšmingi įvykiai ir tekstai individo santykiui su gamta senovės Mesopotamijos ir Kinijos civilizacijose: Gilgamešo epas, Didžiosios kinų sienos statyba. 

Gyvenimas patogenų „malonėje“: infekcinių ligų protrūkių poveikis individo ir visuomenės gyvenimui ikimoderniaisiais laikais.

[...] Aiškinamasi autochtonų, infekcinių ligų, juodosios mirties, kolonializmo, Kolumbinio apsikeitimo, konkistadorų, Naujojo pasaulio sąvokų reikšmė nagrinėjamos temos kontekste. [...]

Naujų energijos šaltinių ir transporto sistemos plėtros poveikis gamtinei aplinkai XIX–XX a. pr.

[...] Aiškinamasi akmens anglių, elektros energijos, garlaivio, geležinkelių tinklo, garo variklio, industrinės revoliucijos, nacionalinio parko, vidaus degimo variklio sąvokų reikšmė analizuojamos temos kontekste. [...]

XX a. antrosios pusės ekologinės katastrofos ir ekologiniai judėjimai.

[...] Aiškinamasi atominės energetikos, ekologinės katastrofos, gamtosauginio judėjimo sąvokų reikšmė analizuojamos temos kontekste. [...]

Globali klimato kaita kaip XX–XXI a. sandūros pasaulinė politinė problema.

[...] Aptariama antropoceno, demografinio sprogimo, lobizmo, nulinės emisijos, žaliosios ekonomikos, žiedinės ekonomikos, globalios klimato kaitos, Kioto ir Paryžiaus protokolų sąvokų reikšmė siekiant suprasti analizuojamą temą. [...]

LDK kraštovaizdžio ir demografijos kaita.

[...] Aiškinamasi gatvinio kaimo, miškų revizijos, sielių, valstybinio miško, valako, vytinės sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. Analizuojami reikšmingi įvykiai ir tekstai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kraštovaizdžio kaitai XIV–XVIII a.: kryžiuočių kelių aprašymai (XIV–XV a. sandūra), Lietuvos Statutai (XVI a.), Miškų revizija (XVI a.), Didžioji maro epidemija LDK ir Mažojoje Lietuvoje (XVIII a. pr.) 

Aplinkos suvaldymas ir žmogaus veiklos pasekmės gamtinei aplinkai XIX–XX a. pradžioje.

[...] Aiškinamasi kurorto, masinio miškų kirtimo, Sankt Peterburgo–Varšuvos trakto, siaurojo geležinkelio, Vilhelmo kanalo sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. [...]

Sovietinė modernizacija ir jos poveikis aplinkai.

[...] Aiškinamasi ekohumanistinio klubo „Atgaja“, karinio poligono, kolūkinės gyvenvietės, melioracijos, nacionalinio parko, paminklosaugos klubų sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. [...]

Civilizaciniai susidūrimai Senovės pasaulyje: Graikų ir persų karai, Aleksandro Makedoniečio užkariavimai, Pūnų karai, romėnų kovos su germanais.

[...] Aiškinamasi falangos, forto, helenizmo, hoplitų, legiono, Romos imperijos pasienio įtvirtinimų („limes“) sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. [...]

Ikimoderniųjų laikų kariniai konfliktai ir šiuolaikinės tarptautinių santykių sistemos susikūrimas.

[...] Aiškinamasi dinastinio karo, konstitucinės monarchijos, religinių karų, Šimtamečio karo, Trisdešimties metų karo sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. [...]

XX a. pirmosios pusės totaliniai karai ir tautų apsisprendimo bei kolektyvinio saugumo doktrinų įsigalėjimas tarptautiniuose santykiuose.

[...] Aiškinamasi anšliuso, Atlanto chartijos, genocido, Hindenburgo programos, karo pabėgėlių, lendlizo, manevrinio karo, masinio naikinimo ginklo, pozicinio karo, Tautų Sąjungos, totalinės mobilizacijos, totalinio karo sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. [...]

XX a. antrosios pusės dvipolė tarptautinių santykių sistema ir Šaltojo karo konfliktai.

[...] Aiškinamasi branduolinio karo, Geležinės uždangos, ginklavimosi varžybų, kosminių lenktynių, lokalinio karo, Maršalo plano, NATO, Trumeno doktrinos, Varšuvos sutarties organizacijos sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. [...]

Iššūkiai valstybingumui ir tarptautiniams santykiams XX a. pab.–XXI a.

[...] Aiškinamasi al Kaido (al-Qaeda), Belovežo susitarimo, etninio valymo, Islamo valstybės, posovietinės erdvės, religinio fundamentalizmo, separatistų, Srebrenicos žudynių, užšaldyto konflikto sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. [...]

LDK karyba ir diplomatija XIII–XVIII a.

[...] Aiškinamasi bajorų pašauktinės kariuomenės, etmono, Livonijos, sidabrinės, Kryžiaus žygių, Tvano sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. [...]

Lietuvos valstybės sugrįžimas, įsitvirtinimas tarptautinėje bendruomenėje ir diplomatiniai sukrėtimai.

[...] Aiškinamasi Ambasadorių konferencijos, neutraliteto, tarptautinio pripažinimo, ultimatumo, Vyriausiojo Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto, Želigovskio maišto sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. [...]

Dviejų karų po pasaulinių karų panašumai ir skirtumai: Lietuvos nepriklausomybės karo (1918–1920 m.) ir Partizanų karo (1944–1953 m.) palyginimas.

[...] Aiškinamasi bermontininkų, bolševikų, demarkacinės linijos, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio, mobilizacijos, NKVD, partizaninio karo, partizanų rėmėjo, savanorio, stribo sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. [...]

Valstybingumas be valstybės (1940–1990 m.): sovietų ir nacių okupacijos, sovietinės aneksijos nepripažinimo politika Vakaruose.

[...] Aiškinamasi „Amerikos balso“, aneksijos, antisovietinio Birželio sukilimo, generalinių tarėjų, kolaboravimo, Lietuvos laikinosios vyriausybės, Liaudies seimo, Liaudies vyriausybės, Lietuvos diplomatinės tarnybos, okupacijos, reokupacijos, Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (VLIK) sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. [...]

Didžiosios Artimųjų Rytų monoteistinės religijos: judaizmo ir islamo religinių sistemų įtaka individo gyvenimui.

[...] Aiškinamasi Korano, mečetės, menoros, monoteizmo, mulos, patriarcho, pranašo, rabino, Senojo Testamento, sinagogos, sunos, šabo, šariato, Toros sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. [...]

Krikščionybės genezė ir plitimas: nuo judėjų krikščionybės iki viduramžių katalikybės.

[...] Aiškinamasi benediktinų, Biblijos, celibato, dekalogo, edikto, ekskomunikos, ekumeninio susirinkimo, erezijos, dogmos, Evangelijos, inkvizicijos, judaizmo, Kliuni reformos, konklavos, Nikėjos I sinodo, popiežiaus, teokratijos sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. [...]

Ikimoderniųjų laikų didieji krikščionybės lūžiai ir naujų konfesinių bendruomenių formavimasis: teologinės skirtys ir jų įtaka visuomenėms.

[...] Aiškinamasi indulgencijos, jėzuitų, katalikiškosios reformos, kontrreformacijos, patriarcho, pontifiko, predestinacijos, protestantizmo, reformacijos, stačiatikybės, tikėjimo šaltinių sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. [...]

Ar Dievas mirė? Laisvamanybė, sekuliarizacija ir ateizmas XVIII–XX a.

[...] Aiškinamasi ateizmo, evoliucionizmo, istorinio materializmo, laisvamanybės, natūraliosios atrankos, sekuliarizacijos sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. [...]

Baltų religija ir mitologija: šaltiniai, rekonstrukcija, pasaulėžiūra.

[...] Aiškinamasi politeizmo, panteizmo, romuvos sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. 

Lietuvos valstybės ir visuomenės krikščionėjimo iššūkiai XIII–XV a.

[...] Aiškinamasi beneficijos, christianizacijos, fundacijos, katedros, konversijos, pranciškonų, sinkretizmo sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. [...]

LDK konfesinis pliuralizmas ir (ne)sugyvenimas XVI–XVIII a.

[...] Aiškinamasi islamo, judaizmo, karaizmo, kenesos, mečetės, protestantizmo, sentikybės, sinagogos, stačiatikybės, unitų sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. [...]

 Religijos reikšmė tapatybei XIX–XX a. pirmosios pusės Lietuvoje.

[...] Aiškinamasi emancipacijos, ješivos, klerikalizmo, laisvamanybės, rusų pradų atkūrimo politikos, sionizmo sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. [...]

Sovietinė Lietuvos visuomenės ateizacija ir pasipriešinimas jai.

[...] Aiškinamasi ateizmo, mokslinio komunizmo, Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komiteto sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. [...]

Senųjų civilizacijų socialinė-ekonominė struktūra: elitas ir vergovė, miestas ir stambūs ūkiai.

[...] Aiškinamasi aristokratijos, Hamurapio teisyno, helotų, irigacinės sistemos, kolonų, laisvųjų žemdirbių, latifundijos, patricijų, plebėjų, polio, vergų, vilos („villa rustica“) sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. 

Ikimodernioji visuomenė ir jos ekonomika: luomų formavimasis ir visuomenės grupių funkcijos.

[...] Aiškinamasi alodo, baudžiavos, beneficijos, cecho, feodo, miesto savivaldos, natūrinio ūkio, vasaliteto sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. 

Industrinė revoliucija ir visuomenės transformacija

[...] Aiškinamasi Bismarko socialinių reformų, buržuazijos, emancipacijos, feminizmo, konvejerinės gamybos, laisvosios rinkos, profesinės sąjungos, proletariato, socialinio draudimo, sufražizmo, viduriniosios klasės sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. [...]

XX a. moderni visuomenė ir kova už visuotines žmogaus teises.

[...] Nagrinėjama apartheido, demokratizacijos, disidentizmo, Helsinkio baigiamojo akto, prigimtinių žmogaus teisių ir laisvių, segregacijos sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. [...]

XX a. pasaulinės ekonomikos asimetrijos: laisvoji rinka, etatizmas ir planinė (totalitarinė) ekonomika.

[...] Aiškinamasi „Didžiojo šuolio“, etatizmo, gerovės valstybės, laisvosios rinkos, neoliberalizmo, privačios nuosavybės, progresinių mokesčių, socialinio teisingumo, totalitarinės ir planinės ekonomikos sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. 

LDK socialinė-ekonominė struktūra XIV–XVIII a.: esminiai lūžiai, socialinės grupės ir jų santykiai.

[...] Aiškinamasi agrarinės visuomenės, baudžiauninko, cecho, dešimtinės, feodo, inventoriaus, lažo, luomų, Magdeburgo privilegijos, natūrinio ūkio, palivarko, stambiosios žemėvaldos, trilaukės sėjomainos (trilaukio), valako, veldamų sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. [...]

 XIX–XX a. pradžios socialinė-ekonominė Lietuvos visuomenės transformacija: agrarinės reformos, visuotinis raštingumas ir lituanizacija.

[...] Aiškinamasi bežemio, blaivybės ir švietimo draugijų, kooperacijos, laikinųjų prievolininkų, lituanizacijos, mažažemio, naujakurio, Stolypino reformos, pradinės mokyklos, viensėdžio sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. [...]

Pasaulio Lietuva: keturios emigracijos bangos ir diaspora pasaulyje XIX a. pab.–XXI a. pr.

[...] Nagrinėjama diasporos, dipukų, išeivijos, litvakų, Pasaulio lietuvių bendruomenės sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. [...]

Okupuotos Lietuvos visuomenės naikinimas, jo pasekmės ir vertinimai: Holokaustas, gyventojų deportacijos, kolektyvizacija.

[...] Aiškinamasi sovietinių gyventojų deportacijų, genocido, geto, GULAG, Holokausto, kolaboravimo, kolektyvizacijos, koncentracijos stovyklos, nacionalizacijos sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. [...]

(Po)sovietinė visuomenė ir jos transformacija XX a. pabaigoje.

[...] Aiškinamasi „blato“, deficito, „homo sovieticus“, laukinio kapitalizmo, liustracijos, nomenklatūros, perestroikos, „prichvatizacijos“, privatizacijos, posovietinės visuomenės, rinkos ekonomikos sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. [...]

[...] Apibrėžiama amžiaus, dešimtmečio, epochos, laikotarpio sąvokų reikšmė.

[...] Aptariamos antropologijos, archeologijos, numizmatikos, restauravimo sąvokos.

[...] Apibūdinamos genealogijos, kraštotyros sąvokos.

[...] Aiškinamasi, kas yra rašytinis šaltinis: istorinis dokumentas, laiškas, dienoraštis ar kitoks rašytinis šaltinis. Istorinio pasakojimo kūrimas apie save ar apie kitą: CV (Curriculum vitae), biografija, atsiminimai. Aptariamos archyvo, biografijos, CV sąvokos.

[...] Apibūdinama heraldikos sąvoka.

[...] Apibūdinama rekonstrukcijos sąvoka.

[...] Susipažįstama su knyga, komiksais ar animacija kaip kuriamos istorijos pasakojimo forma vaikams. Pasirinktų knygų vaikams apie praeitį aptarimas (susitikimas su autoriumi). Aptariama galerijos sąvoka.

[...] Apibūdinamos ekspozicijos ir eksponato sąvokos.

[...] Apibūdinamos baltų ir priešistorės sąvokos.

[...] Aiškinamasi dinastijos, krikšto, monarchijos sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste.

[...] Aiškinamasi unijos sąvokos reikšmė.

[...] Nagrinėjama kova dėl lietuvių kalbos Rusijos imperijoje: spaudos lotyniškais rašmenimis draudimas ir knygnešystės reiškinys. Aptariama laisvo žodžio svarba ir laikraščių „Aušra“, „Varpas“, „Tėvynės sargas“ reikšmė. [...] Apibūdinamos knygnešio ir sukilimo sąvokos.

[...] Aptariamos Nepriklausomybės Akto, demokratijos, konstitucijos, parlamento, respublikos, signataro sąvokos.

[...] Sibiro tremčių istorija per ištremtų vaikų liudijimus ir prisiminimus. Tremties istorijos artimiausioje aplinkoje nagrinėjimas. [...] Analizuojami išgyvenusių vaikų prisiminimai ir liudijimai iš Vilniaus ir Kauno getų. [...] Apibrėžiamos geto, Holokausto, okupacijos, tremtinio sąvokos.

[...] Apibūdinama sovietmečio sąvoka.

[...] Aiškinamasi Baltijos kelio, blokados, mitingo, Sąjūdžio, signataro sąvokų reikšmė.

[...] Aptariamos emigracijos, litvakų sąvokos.

[...] Apibrėžiamos naujausiųjų laikų, naujųjų laikų, proistorės, senovės, viduramžių sąvokos.

[...] Aptariamos dvaro, gatvinio kaimo, piliakalnio, rotušės sąvokos.

[...] Apibūdinamos jūrinės valstybės, modernizmo, sostinės sąvokos.

[...] Apibūdinama cerkvės, katalikybės, konfesijos, protestantizmo, sentikių, stačiatikybės sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste.

[...] Aiškinamasi islamo, judaizmo, karaizmo, kenesos, kirchės, mečetės, romų, sinagogos sąvokų reikšmė analizuojamos temos kontekste.

[...] Nagrinėjamas kitų kalbų rašto paplitimas LDK teritorijoje ir lietuviško rašto atsiradimas. Aptariama Simono Daukanto, Mikalojaus Daukšos, Martyno Mažvydo, Pranciškaus Skorinos, Motiejaus Strijkovskio reikšmė knygos ir rašto istorijoje. Aiškinamasi Brailio rašto, dantiraščio, hieroglifų, inkunabulo sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste.

[...] Aiškinamasi daraktoriaus, graždankos, jėzuitų, universiteto sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste.

[...] Apibūdinama epidemijos sąvoka.

[...] Aiškinamasi Dainų šventės, operos sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste.

[...] Aptariamos baroko, gotikos, nacionalinio kostiumo, renesanso sąvokų reikšmė kultūros istorijos kontekste.

[...] Aiškinamasi industrijos sąvokos reikšmė aptariamos temos kontekste.

[...] Aiškinamasi atleto, maratono, olimpiados sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste.

[...] Aiškinamasi civilizacijos, indoeuropiečių, irigacijos, neolito revoliucijos sąvokų reikšmė senovės istorijos kontekste.

[...] Aiškinamasi faraono, Mesopotamijos, teokratijos sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste.

[...] Aptariamos papiruso, politeizmo, zikurato sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste.

[...] Aptariama Dekalogas, monoteizmas, Pažadėtoji žemė, Senasis Testamentas, sinagoga, Tora sąvokų reikšmė nagrinėjamos temos kontekste.

[...] Aiškinamasi Antikos, aristokratijos, demagogijos, demokratijos, despotijos, falangos, helenizmo, oligarchijos, oratoriaus, piliečio, polio, tironijos sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste.

[...] Aptariama diktatūros, barbarų, imperijos, legionieriaus, patricijų, plebėjų, principato, respublikos, senato sąvokų reikšmė analizuojamos temos kontekste.

[...] Nagrinėjama akveduko, amfiteatro, apaštalo, bazilikos, forumo, Koliziejaus, mesijo, panteono sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste.

[...] Aiškinamasi aisčių, baltų, slavų sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste.

[...] Aptariama islamo, kalifato, medievistikos sąvokų reikšmė analizuojamos temos kontekste.

[...] Aiškinamasi bulės, beneficijos, erezijos, pontifiko, schizmos, senjoro, stačiatikybės, vasalo, vyskupo sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste.

[...] Aiškinamasi alodo, cecho, činšo, dešimtinės, feodo, gildijos, lažo, luomo, Magdeburgo teisės, privilegijos, vienuolijos sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste.

[...] Aptariama gotikos, islamo, katedros, kronikos, mečetės, riterių kultūros, romanikos, teologijos sąvokų reikšmė analizuojamos temos kontekste.

[...] Aiškinamasi anglikonizmo, baroko, humanizmo, jėzuitų (Jėzuitų ordino), kalvinizmo, kanclerio, katalikiškosios reformos, konfesijos, liuteronizmo, reformacijos, renesanso, rusėnų, statuto, unitų sąvokų reikšmė kultūros istorijos kontekste.

[...] Aiškinamasi absoliutizmo, etmono, kazokų, seimo, Tvano, vaivados sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste.

[...] Aptariamos baudžiavos, kapitalizmo, manufaktūros, Valakų reformos sąvokų reikšmė analizuojamos temos kontekste.

[...] Aptariama Apšvietos, bajorų konfederacijos, civilinio kodekso, deklaracijos, diktatūros, Direktorijos, Edukacinės komisijos, enciklopedistų, jakobinų, kongreso, konstitucijos, konstitucinės monarchijos, kontinentinės blokados, „liberum veto“ teisės, revoliucijos, sekuliarizacijos, teroro sąvokų reikšmė analizuojamos temos kontekste.

[...] Nagrinėjami nacionaliniai judėjimai Lietuvoje: Žemaičių bajorų kultūrinis sąjūdis, Katalikų Bažnyčios veikla XIX a. (vysk. Motiejaus Valančiaus vaidmuo), spaudos lotyniškaisiais rašmenimis draudimo laikotarpis (1864?1904 m.), knygnešių veikla, Lietuvos politinių srovių ir partijų kūrimasis, Didysis Vilniaus Seimas (1905 m.). [...] Aiškinamasi autonomijos, daraktoriaus, europocentrizmo, etnocentrizmo, generalgubernatoriaus, germanizacijos, imperializmo, kontribucijos, kolonijos, konservatizmo, liberalizmo, modernios tautos, nacionalinio judėjimo, politinės partijos, rusifikacijos, socializmo, Tautų pavasario sąvokų reikšmė analizuojamos temos kontekste.

[...] Aptariama demografinio sprogimo, emigracijos ir imigracijos, industrinės revoliucijos, luditų, mažosios šeimos, profesinės sąjungos, proletariato, sufražizmo, urbanizacijos sąvokų reikšmė industrinės visuomenės kūrimosi proceso kontekste.

[...] Aiškinamasi masinės kultūros, modernizmo, realizmo, romantizmo sąvokų reikšmė analizuojamos temos kontekste.

[...] Aiškinamasi bolševikų, demilitarizuotos zonos, fronto, komunizmo, Lietuvos Tarybos, manevrinio karo, militarizmo, Oberosto, okupacijos, pozicinio karo, rekvizicijos, reparacijos, revanšizmo, separatinės taikos, tautų apsisprendimo teisės, Tautų Sąjungos sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste.

[...] Aptariamos antisemitizmo, ateizmo, autoritarizmo, bermontininkų, bolševiko, cenzūros, fašizmo, gestapo, GULAG, Holodomoro, kolektyvizacijos, koncentracijos stovyklos, nacizmo, nomenklatūros, planinės ekonomikos, pogromo, propagandos, Steigiamojo Seimo, totalitarizmo, Tautų Sąjungos, Trečiojo reicho sąvokos siekiant suprasti XX a. pirmosios pusės Europos istoriją.

[...] Aptariama Didžiosios depresijos, klaipėdiškių, naujojo kurso sąvokų reikšmė analizuojamos temos kontekste.

[...] Aiškinamasi aneksijos, anšliuso, deportacijų, dipukų, ypatingosios grupės (Einsatzgruppe), geto, Holokausto, kapituliacijos, Keistojo karo, kolaboranto, Liaudies seimo, neutraliteto, Ostlando, pasaulio teisuolio, reokupacijos, sovietizacijos, totalinio karo, tribunolo, ultimatumo, Žiemos karo sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste.

[...] Aiškinamasi atšilimo, Baltijos kelio, Brežnevo doktrinos, Dainuojančios revoliucijos, deficito, disidento, Geležinės uždangos, Helsinkio grupės, lokalinio karo, Maršalo plano, pertvarkos (perestroikos), rezistento, Sąjūdžio, Solidarumo (Solidarność), stribo, Šaltojo karo, Trumeno doktrinos sąvokų reikšmė nagrinėjamos temos kontekste.

[...] Aptariamos disidento, Helsinkio grupės, gerovės valstybės, KGB, rasizmo sąvokų reikšmė analizuojamos temos kontekste.

[...] Aiškinamasi elitinės kultūros, masinės kultūros, vartotojiškos visuomenės, Vudstoko sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste.

[...] Aiškinamasi globalizacijos, posovietinės erdvės, revoliucijos, technologinės revoliucijos, terorizmo sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste.

[...] Aiškinamasi istoriografijos, kronikos, tautos ir (ar) giminės ir (ar) dinastijos kilmės legendos sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste.

[...] Aptariama archyvo, pagalbinių istorijos mokslų (paleografijos, heraldikos, diplomatikos, genealogijos), etnologijos, antropologijos, archeologijos, istorinio šaltinio, istorinio metodo (euristikos, šaltinių kritikos, interpretacijos) sąvokų reikšmė analizuojamos temos kontekste.

[...] Aptariama biografikos, civilizacijų istorijos, lyčių istorijos, lokalinės istorijos, kasdienybės istorijos, nacionalinės istorijos sąvokų reikšmė analizuojamos temos kontekste.

[...] Aiškinamasi atminties karų, istorijos politikos, Lietuvos valstybinių švenčių ir atmintinų datų, istorinės atminties, istorinės propagandos, įamžinimo, dezinformacijos, paraistorijos, desovietizacijos, „netikrų naujienų“, LDK paveldo dalybų sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. [...]

[...] Aiškinamasi aristokratijos, demokratijos, despotijos, diktatūros, dominato, faraono, imperatoriaus, konsulo, oligarchijos, patricijų, plebėjų, polio, principato, provincijos, respublikos, satrapo, senato, tironijos, vizirio sąvokų reikšmė nagrinėjamos temos kontekste. [...]

[...] Aiškinamasi absoliutizmo, aristokratijos, dinastijos, domeno, generalinių luomų, imperijos, konstitucinės monarchijos, luominės monarchijos, parlamento, primogenitūros, vasaliteto sąvokų reikšmė, siekiant suprasti ikimoderniųjų laikų valstybę. [...]

[...] Aiškinamasi direktorijos, dualistinės valstybės, imperijos, jakobinų, konstitucijos, nacionalinės valstybės, nacionalizmo, respublikos, restauracijos, rojalistų, romantizmo, šovinizmo, Tautų pavasario, Viktorijos epochos sąvokų reikšmė nagrinėjamos temos kontekste. [...]

[...] Aiškinamasi autoritarizmo, cenzūros, fašizmo, genocido, GULAG, Holodomoro, Holokausto, karinės diktatūros, komunizmo, koncentracijos stovyklos, liaudies fronto, liberalios demokratijos, nacionalsocializmo, parlamentarizmo, pasaulio tautų teisuolių, propagandos, teroro, totalitarinės valstybės, valdžių atskyrimo principo sąvokų reikšmė analizuojamos temos kontekste. [...]

[...] Aptariama Afrikos metų, autochtonų, besivystančių valstybių, dekolonizacijos, dominijos, Europos ekonominės bendrijos, Europos Sąjungos, protektorato, referendumo, suvereniteto, Šumano plano sąvokų reikšmė nagrinėjamos temos kontekste. [...]

[...] Aiškinamasi ankstyvosios monarchijos, didžiosios kunigaikštystės, didžiojo kunigaikščio tarybos, kanclerio, karalystės, Ponų Tarybos, personalinės (dinastinės) unijos, vaivados, valdovo kanceliarijos, tėvonijos sąvokų reikšmė, siekiant suprasti XIII–XVI a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pobūdį. [...]

[...] Aiškinamasi koekvacijos, konfederacijos, „liberum veto“ teisės, Lietuvos Vyriausiojo Tribunolo, „nihil novi“, „pacta conventa“, pavieto seimelio, seimo, senato, Trečiojo Lietuvos Statuto sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. Analizuojami reikšmingi įvykiai ir tekstai Abiejų Tautų Respublikos politinei raidai ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės savarankiškumo problemai XVI–XVIII a: Liublino unija (1569 m.), Trečiasis Lietuvos Statutas (1588 m.), Kėdainių unija (1655 m.), Ketverių metų seimas, Gegužės 3-iosios konstitucija ir Abiejų Tautų tarpusavio įžadas (1791 m.), Targovicos konfederacija, Tado Kosciuškos sukilimas (1794 m.).

[...] Aiškinamasi autonomijos, nacionalinės valstybės, partijos, rusifikacijos, Rusijos lietuvių seimo sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. Nagrinėjami reikšmingi įvykiai ir tekstai senojo ir modernaus Lietuvos valstybingumo raidai XIX a.–XX a. pr.: Mykolo Kleopo Oginskio memorandumas dėl LDK atkūrimo, anticariniai sukilimai (1830–1831 m., 1863–1864 m.), Didysis Vilniaus seimas (1905 m.). 

[...] Aiškinamasi Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo, Baltijos kelio, ekonominės blokados, Lietuvos laisvės lygos, Lietuvos Tarybos, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio, neginkluotosios rezistencijos, tautų apsisprendimo teisės sąvokų reikšmė analizuojamos temos kontekste. Nagrinėjami reikšmingi įvykiai ir tekstai modernaus Lietuvos valstybingumo atkūrimui ir įtvirtinimui XX a.: Vilniaus konferencija (1917 m.), 1918 m. Vasario 16-osios Aktas, mitingas prie Adomo Mickevičiaus paminklo (1987 m.), Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio įkūrimas (1988 m.), Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas (1990 m. kovo 11 d.), sovietų karinė agresija prieš Lietuvą (1991 m.), Lietuvos Respublikos Konstitucija (1992 m.), Rusijos kariuomenės išvedimas iš Lietuvos. 

[...] Aiškinamasi daugiapartinės sistemos, Ypatingųjų Tautos atstovų, eurointegracijos, euroatlantinės struktūros, karinės padėties, klerikalizmo, parlamentarizmo, parlamentinės respublikos, „voldemarininkų“ sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. [...]

[...] Nagrinėjama antikinės architektūros, romėnų teisės, orderio, graikų (Atėnų) teatro, graikų filosofijos sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. 

[...] Nagrinėjama astronomijos, eksperimento, geocentrizmo, heliocentrizmo, humanizmo, indukcijos, kurtuazinės literatūros, modernaus gamtamokslio, renesanso, teologijos, trubadūrų sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. Nagrinėjami reikšmingi įvykiai ir tekstai ikimoderniųjų laikų kultūros ir pasaulėžiūros raidai: knygų spausdinimo pradžia (1445 m.), Koperniko knygos „Apie dangaus sferų sukimąsi“ pasirodymas. 

[...] Aiškinamasi Apšvietos, impresionizmo, modernizmo, prigimtinių teisių, moderno, valdžių atskyrimo principų sąvokų reikšmė nagrinėjamos temos kontekste. Aptariami reikšmingi įvykiai ir tekstai politinės filosofijos, gamtos mokslų raidai ir masinės kultūros radimuisi XVIII–XIX a.: „Matematiniai gamtos filosofijos pagrindai“ ir „Apie įstatymų dvasią“ pasirodymas, JAV konstitucija (1787 m.), fotografijos ir kinematografijos pradžia (XIX a. antroji pusė). 

[...] Aiškinamasi chunveibinų, „išsigimusio meno“, kultūros ideologizavimo, socrealizmo sąvokų reikšmė, siekiant suvokti analizuojamą temą. [...]

[...] Aptariami kultūros paveldo objektai ir apsauga Lietuvoje. Aptariama autentiškumo, kilnojamojo ir nekilnojamojo paveldo, konservavimo, kultūros paveldo, materialaus ir nematerialaus paveldo, restauravimo, UNESCO sąvokų reikšmė nagrinėjamos temos kontekste. [...]

[...] Aiškinamasi dirbtinio intelekto, humanitarikos, mokslinės etikos, skaitmeninimo sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. 

[...] Aiškinamasi akademijos, baroko, europeizacijos, inkunabulo, jėzuitų, klasicizmo, kolegijos, LDK lotyniškosios raštijos, parapinės mokyklos, polonizacijos, raštijos rusėnų kalba, Vilniaus baroko sąvokų reikšmė siekiant suprasti aptariamą temą. [...]

[...] Aiškinamasi etninės kultūros, etnocentrizmo, filaretų, filomatų, jidiš kalbos, nacionalinio judėjimo, romantizmo, rusifikacijos, sionizmo, štetlo, tautinės inteligentijos sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. [...]

[...] Aiškinamasi Kauno modernizmo architektūros, tautinio stiliaus sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. [...]

[...] Aiškinamasi brutalizmo, cenzūros, Glavlito, ideologizacijos, mikrorajono, propagandos, sovietinio modernizmo sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. 

[...] Aiškinamasi atviros visuomenės, Atviros Lietuvos fondo (ALF), pliuralizmo sąvokų reikšmė analizuojamos temos kontekste. 

[...] Aiškinamasi akveduko, ikisokratikų, irigacijos, keturių elementų teorijos, kosmoso, Neolito revoliucijos sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. Nagrinėjami reikšmingi įvykiai ir tekstai individo santykiui su gamta senovės Mesopotamijos ir Kinijos civilizacijose: Gilgamešo epas, Didžiosios kinų sienos statyba. 

[...] Aiškinamasi autochtonų, infekcinių ligų, juodosios mirties, kolonializmo, Kolumbinio apsikeitimo, konkistadorų, Naujojo pasaulio sąvokų reikšmė nagrinėjamos temos kontekste. [...]

[...] Aiškinamasi akmens anglių, elektros energijos, garlaivio, geležinkelių tinklo, garo variklio, industrinės revoliucijos, nacionalinio parko, vidaus degimo variklio sąvokų reikšmė analizuojamos temos kontekste. [...]

[...] Aiškinamasi atominės energetikos, ekologinės katastrofos, gamtosauginio judėjimo sąvokų reikšmė analizuojamos temos kontekste. [...]

[...] Aptariama antropoceno, demografinio sprogimo, lobizmo, nulinės emisijos, žaliosios ekonomikos, žiedinės ekonomikos, globalios klimato kaitos, Kioto ir Paryžiaus protokolų sąvokų reikšmė siekiant suprasti analizuojamą temą. [...]

[...] Aiškinamasi gatvinio kaimo, miškų revizijos, sielių, valstybinio miško, valako, vytinės sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. Analizuojami reikšmingi įvykiai ir tekstai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kraštovaizdžio kaitai XIV–XVIII a.: kryžiuočių kelių aprašymai (XIV–XV a. sandūra), Lietuvos Statutai (XVI a.), Miškų revizija (XVI a.), Didžioji maro epidemija LDK ir Mažojoje Lietuvoje (XVIII a. pr.) 

[...] Aiškinamasi kurorto, masinio miškų kirtimo, Sankt Peterburgo–Varšuvos trakto, siaurojo geležinkelio, Vilhelmo kanalo sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. [...]

[...] Aiškinamasi ekohumanistinio klubo „Atgaja“, karinio poligono, kolūkinės gyvenvietės, melioracijos, nacionalinio parko, paminklosaugos klubų sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. [...]

[...] Aiškinamasi falangos, forto, helenizmo, hoplitų, legiono, Romos imperijos pasienio įtvirtinimų („limes“) sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. [...]

[...] Aiškinamasi dinastinio karo, konstitucinės monarchijos, religinių karų, Šimtamečio karo, Trisdešimties metų karo sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. [...]

[...] Aiškinamasi anšliuso, Atlanto chartijos, genocido, Hindenburgo programos, karo pabėgėlių, lendlizo, manevrinio karo, masinio naikinimo ginklo, pozicinio karo, Tautų Sąjungos, totalinės mobilizacijos, totalinio karo sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. [...]

[...] Aiškinamasi branduolinio karo, Geležinės uždangos, ginklavimosi varžybų, kosminių lenktynių, lokalinio karo, Maršalo plano, NATO, Trumeno doktrinos, Varšuvos sutarties organizacijos sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. [...]

[...] Aiškinamasi al Kaido (al-Qaeda), Belovežo susitarimo, etninio valymo, Islamo valstybės, posovietinės erdvės, religinio fundamentalizmo, separatistų, Srebrenicos žudynių, užšaldyto konflikto sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. [...]

[...] Aiškinamasi bajorų pašauktinės kariuomenės, etmono, Livonijos, sidabrinės, Kryžiaus žygių, Tvano sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. [...]

[...] Aiškinamasi Ambasadorių konferencijos, neutraliteto, tarptautinio pripažinimo, ultimatumo, Vyriausiojo Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto, Želigovskio maišto sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. [...]

[...] Aiškinamasi bermontininkų, bolševikų, demarkacinės linijos, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio, mobilizacijos, NKVD, partizaninio karo, partizanų rėmėjo, savanorio, stribo sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. [...]

[...] Aiškinamasi „Amerikos balso“, aneksijos, antisovietinio Birželio sukilimo, generalinių tarėjų, kolaboravimo, Lietuvos laikinosios vyriausybės, Liaudies seimo, Liaudies vyriausybės, Lietuvos diplomatinės tarnybos, okupacijos, reokupacijos, Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (VLIK) sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. [...]

[...] Aiškinamasi Korano, mečetės, menoros, monoteizmo, mulos, patriarcho, pranašo, rabino, Senojo Testamento, sinagogos, sunos, šabo, šariato, Toros sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. [...]

[...] Aiškinamasi benediktinų, Biblijos, celibato, dekalogo, edikto, ekskomunikos, ekumeninio susirinkimo, erezijos, dogmos, Evangelijos, inkvizicijos, judaizmo, Kliuni reformos, konklavos, Nikėjos I sinodo, popiežiaus, teokratijos sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. [...]

[...] Aiškinamasi indulgencijos, jėzuitų, katalikiškosios reformos, kontrreformacijos, patriarcho, pontifiko, predestinacijos, protestantizmo, reformacijos, stačiatikybės, tikėjimo šaltinių sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. [...]

[...] Aiškinamasi ateizmo, evoliucionizmo, istorinio materializmo, laisvamanybės, natūraliosios atrankos, sekuliarizacijos sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. [...]

[...] Aiškinamasi politeizmo, panteizmo, romuvos sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. 

[...] Aiškinamasi beneficijos, christianizacijos, fundacijos, katedros, konversijos, pranciškonų, sinkretizmo sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. [...]

[...] Aiškinamasi islamo, judaizmo, karaizmo, kenesos, mečetės, protestantizmo, sentikybės, sinagogos, stačiatikybės, unitų sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. [...]

[...] Aiškinamasi emancipacijos, ješivos, klerikalizmo, laisvamanybės, rusų pradų atkūrimo politikos, sionizmo sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. [...]

[...] Aiškinamasi ateizmo, mokslinio komunizmo, Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komiteto sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. [...]

[...] Aiškinamasi aristokratijos, Hamurapio teisyno, helotų, irigacinės sistemos, kolonų, laisvųjų žemdirbių, latifundijos, patricijų, plebėjų, polio, vergų, vilos („villa rustica“) sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. 

[...] Aiškinamasi alodo, baudžiavos, beneficijos, cecho, feodo, miesto savivaldos, natūrinio ūkio, vasaliteto sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. 

[...] Aiškinamasi Bismarko socialinių reformų, buržuazijos, emancipacijos, feminizmo, konvejerinės gamybos, laisvosios rinkos, profesinės sąjungos, proletariato, socialinio draudimo, sufražizmo, viduriniosios klasės sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. [...]

[...] Nagrinėjama apartheido, demokratizacijos, disidentizmo, Helsinkio baigiamojo akto, prigimtinių žmogaus teisių ir laisvių, segregacijos sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. [...]

[...] Aiškinamasi „Didžiojo šuolio“, etatizmo, gerovės valstybės, laisvosios rinkos, neoliberalizmo, privačios nuosavybės, progresinių mokesčių, socialinio teisingumo, totalitarinės ir planinės ekonomikos sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. 

[...] Aiškinamasi agrarinės visuomenės, baudžiauninko, cecho, dešimtinės, feodo, inventoriaus, lažo, luomų, Magdeburgo privilegijos, natūrinio ūkio, palivarko, stambiosios žemėvaldos, trilaukės sėjomainos (trilaukio), valako, veldamų sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. [...]

[...] Aiškinamasi bežemio, blaivybės ir švietimo draugijų, kooperacijos, laikinųjų prievolininkų, lituanizacijos, mažažemio, naujakurio, Stolypino reformos, pradinės mokyklos, viensėdžio sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. [...]

[...] Nagrinėjama diasporos, dipukų, išeivijos, litvakų, Pasaulio lietuvių bendruomenės sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. [...]

[...] Aiškinamasi sovietinių gyventojų deportacijų, genocido, geto, GULAG, Holokausto, kolaboravimo, kolektyvizacijos, koncentracijos stovyklos, nacionalizacijos sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. [...]

[...] Aiškinamasi „blato“, deficito, „homo sovieticus“, laukinio kapitalizmo, liustracijos, nomenklatūros, perestroikos, „prichvatizacijos“, privatizacijos, posovietinės visuomenės, rinkos ekonomikos sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. [...]

Etninė kultūra

1–2 klasių koncentras
Žmogus, šeima, giminė.

22.1.1. Žmogus, šeima, giminė. Mokiniai aptaria žmogaus ir jo kūno dalių įvaizdžius, šeimos santykių atspindžius sakytinės ir dainuojamosios tautosakos pavyzdžiuose. Aptaria šeimos santykių modelį tradicinėje kultūroje, aiškinasi senuosius giminystės pavadinimus. Pasakoja apie savo šeimos ir giminės istoriją, tradicijas. Susipažįsta su tautinių vardų įvairove ir vardinių tradicijomis. 

Gimtinė ir namai.

22.2.2. Gimtinė ir namai. Mokiniai nagrinėja tradicinę namų sampratą ir jos atspindžius tautosakoje.

Žmogus ir gamta senojoje pasaulėžiūroje.

  22.3.1. Žmogus ir gamta senojoje pasaulėžiūroje. Mokiniai nagrinėja tautosaką apie pasaulio ir žmogaus sukūrimą.

Liaudies kūrybos samprata.

  22.4.2. Sakytinis, muzikinis ir žaidybinis folkloras. Mokiniai seka pasakas be galo, gyvulines ir buitines pasakas, dainuoja liaudies dainas. Žaidžia spėjimo, dialoginius, dainuojamuosius vaikų žaidimus, kuria vaidinimus etnokultūrine tematika.

Sakytinis, muzikinis ir žaidybinis folkloras.

 22.4.2. Sakytinis, muzikinis ir žaidybinis folkloras. Mokiniai seka pasakas be galo, gyvulines ir buitines pasakas, dainuoja liaudies dainas. Žaidžia spėjimo, dialoginius, dainuojamuosius vaikų žaidimus, kuria vaidinimus etnokultūrine tematika.

3–4 klasių koncentras
Sakytinis, muzikinis ir žaidybinis folkloras.

23.4.1. Sakytinis, muzikinis ir žaidybinis folkloras. Mokiniai aiškinasi skaičiuočių, greitakalbių, patarlių, priežodžių, mįslių ir kitų trumpųjų pasakymų paskirtį, pasirenka jų atlikimo formą (rengia varžytuves, viktorinas ir kt.). Aptaria ir seka melų, stebuklines pasakas, pasakas su dainuojamaisiais intarpais. Diskutuoja apie šiurpių sekimo tradiciją. 

5–6 klasių koncentras
Etnografiniai regionai, šalies kraštovaizdžio ypatybės.

24.2.2. Etnografiniai regionai, šalies kraštovaizdžio ypatybės. Diskutuoja apie tarmių tradicijos tęstinumą, pateikia tarmių puoselėjimo kitose šalyse pavyzdžių.

Sakytinis, muzikinis ir žaidybinis folkloras.

 24.4.1. Sakytinis, muzikinis ir žaidybinis folkloras. Mokiniai išskiria sakmių, padavimų ir legendų ypatybes, pateikia žanro pavyzdžių. Aiškinasi tarmės, patarmės ir šnektos sampratas. Lankydamiesi įvairiuose etnokultūros, folkloro renginiuose, klausydami įrašų, mokiniai susipažįsta su įvairių Lietuvos regionų dainomis ir kita liaudies kūryba, apibūdina jų regioninius bruožus, atlieka pasirinktus pavyzdžius. Išsamiau nagrinėja karinių-istorinių dainų žanrą. Aiškinasi ir nusako sutartinių pagrindinius bruožus ir atlikimo įvairovę (dainuojamosios, instrumentinės, šokamosios ir žaidžiamosios), klausosi jų įrašų, atlieka pasirinktus pavyzdžius. 

7–8 klasių koncentras
Tradicinė architektūra ir papročiai.

25.2.2. Tradicinė architektūra ir papročiai. Mokiniai susipažįsta su namų statybos, įkurtuvių papročiais ir apeigomis, aiškinasi įvairių statinių ar jų dalių paskirtį, simbolines reikšmes. Nagrinėja dainuojamąją ir smulkiąją tautosaką apie namus, juose esančius daiktus, sodybos aplinką. 

Sakytinis, muzikinis ir žaidybinis folkloras.

25.4.1. Sakytinis, muzikinis ir žaidybinis folkloras. Mokiniai analizuoja pasakojamosios ir retorinės tautosakos įvairovę. Apibūdina mitus ir mitologines dainas. 

Liaudies kūrybos kaupimas ir kaita.

25.4.3. Liaudies kūrybos kaupimas ir kaita. Mokiniai aptaria tautosakos užrašymo istoriją, sukauptus folkloro ir tarmių archyvus [...]. 

9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras
Tarmių įvairovė.

26.2.2. Tarmių įvairovė. Mokiniai pristato tarmių, patarmių ir šnektų įvairovę Lietuvoje, apibūdina jų gyvąją tradiciją.

Sakytinis, muzikinis ir žaidybinis folkloras.

26.4.1. Sakytinis, muzikinis ir žaidybinis folkloras. Mokiniai analizuoja raudų ypatybes, paskirtį ir simbolizmą. Tyrinėja sakytinio [...] folkloro kūrybos formas, žanrų įvairovę, jų ypatumus ir kaitą, pasirinktus kūrinius atlieka, įtraukia į savo kūrybą.

III–IV gimnazijos klasių koncentras
Paprotinis elgesys.

27.1.3. Paprotinis elgesys. Įvairiuose šaltiniuose mokiniai analizuoja baltų paprotinį elgesį, įvertindami bendruomeninį sprendimų priėmimą per krivules, vyrų ir moterų santykius, pagarbą protėviams, teisingumo, darbštumo ir kitas svarbiausias vertybes. Tyrinėja šių vertybių atspindžius smulkiojoje ir pasakojamojoje tautosakoje, dainose, sutartinėse ir kitoje liaudies kūryboje. Interpretuoja lietuvių kalboje išsaugotas senąsias dorovinio mąstymo formas, palygindami žodžius ‚darna‘, ‚dermė‘, ‚dora‘ su kitais vertybinę prasmę turinčiais žodžiais – ‚darbas‘, ‚užderėjimas‘, ‚suderėjimas‘ ir kt. 

Sakytinė ir muzikinė kūryba.

27.4.1. Sakytinė ir muzikinė kūryba. Remdamiesi įvairiais šaltiniais ir analizuodami pavyzdžius, mokiniai samprotauja apie senos kilmės sakytinės tautosakos savitumą, simboliką ir vertę, dabartinę sklaidą. Tyrinėja kitus seniausius dainuojamosios tautosakos žanrus – raudas, karines-istorines, kalendorines ir darbo dainas, mokosi pasirinktas. 

22.1.1. Žmogus, šeima, giminė. Mokiniai aptaria žmogaus ir jo kūno dalių įvaizdžius, šeimos santykių atspindžius sakytinės ir dainuojamosios tautosakos pavyzdžiuose. Aptaria šeimos santykių modelį tradicinėje kultūroje, aiškinasi senuosius giminystės pavadinimus. Pasakoja apie savo šeimos ir giminės istoriją, tradicijas. Susipažįsta su tautinių vardų įvairove ir vardinių tradicijomis. 

22.2.2. Gimtinė ir namai. Mokiniai nagrinėja tradicinę namų sampratą ir jos atspindžius tautosakoje.

  22.3.1. Žmogus ir gamta senojoje pasaulėžiūroje. Mokiniai nagrinėja tautosaką apie pasaulio ir žmogaus sukūrimą.

  22.4.2. Sakytinis, muzikinis ir žaidybinis folkloras. Mokiniai seka pasakas be galo, gyvulines ir buitines pasakas, dainuoja liaudies dainas. Žaidžia spėjimo, dialoginius, dainuojamuosius vaikų žaidimus, kuria vaidinimus etnokultūrine tematika.

 22.4.2. Sakytinis, muzikinis ir žaidybinis folkloras. Mokiniai seka pasakas be galo, gyvulines ir buitines pasakas, dainuoja liaudies dainas. Žaidžia spėjimo, dialoginius, dainuojamuosius vaikų žaidimus, kuria vaidinimus etnokultūrine tematika.

23.4.1. Sakytinis, muzikinis ir žaidybinis folkloras. Mokiniai aiškinasi skaičiuočių, greitakalbių, patarlių, priežodžių, mįslių ir kitų trumpųjų pasakymų paskirtį, pasirenka jų atlikimo formą (rengia varžytuves, viktorinas ir kt.). Aptaria ir seka melų, stebuklines pasakas, pasakas su dainuojamaisiais intarpais. Diskutuoja apie šiurpių sekimo tradiciją. 

24.2.2. Etnografiniai regionai, šalies kraštovaizdžio ypatybės. Diskutuoja apie tarmių tradicijos tęstinumą, pateikia tarmių puoselėjimo kitose šalyse pavyzdžių.

 24.4.1. Sakytinis, muzikinis ir žaidybinis folkloras. Mokiniai išskiria sakmių, padavimų ir legendų ypatybes, pateikia žanro pavyzdžių. Aiškinasi tarmės, patarmės ir šnektos sampratas. Lankydamiesi įvairiuose etnokultūros, folkloro renginiuose, klausydami įrašų, mokiniai susipažįsta su įvairių Lietuvos regionų dainomis ir kita liaudies kūryba, apibūdina jų regioninius bruožus, atlieka pasirinktus pavyzdžius. Išsamiau nagrinėja karinių-istorinių dainų žanrą. Aiškinasi ir nusako sutartinių pagrindinius bruožus ir atlikimo įvairovę (dainuojamosios, instrumentinės, šokamosios ir žaidžiamosios), klausosi jų įrašų, atlieka pasirinktus pavyzdžius. 

25.2.2. Tradicinė architektūra ir papročiai. Mokiniai susipažįsta su namų statybos, įkurtuvių papročiais ir apeigomis, aiškinasi įvairių statinių ar jų dalių paskirtį, simbolines reikšmes. Nagrinėja dainuojamąją ir smulkiąją tautosaką apie namus, juose esančius daiktus, sodybos aplinką. 

25.4.1. Sakytinis, muzikinis ir žaidybinis folkloras. Mokiniai analizuoja pasakojamosios ir retorinės tautosakos įvairovę. Apibūdina mitus ir mitologines dainas. 

25.4.3. Liaudies kūrybos kaupimas ir kaita. Mokiniai aptaria tautosakos užrašymo istoriją, sukauptus folkloro ir tarmių archyvus [...]. 

26.2.2. Tarmių įvairovė. Mokiniai pristato tarmių, patarmių ir šnektų įvairovę Lietuvoje, apibūdina jų gyvąją tradiciją.

26.4.1. Sakytinis, muzikinis ir žaidybinis folkloras. Mokiniai analizuoja raudų ypatybes, paskirtį ir simbolizmą. Tyrinėja sakytinio [...] folkloro kūrybos formas, žanrų įvairovę, jų ypatumus ir kaitą, pasirinktus kūrinius atlieka, įtraukia į savo kūrybą.

27.1.3. Paprotinis elgesys. Įvairiuose šaltiniuose mokiniai analizuoja baltų paprotinį elgesį, įvertindami bendruomeninį sprendimų priėmimą per krivules, vyrų ir moterų santykius, pagarbą protėviams, teisingumo, darbštumo ir kitas svarbiausias vertybes. Tyrinėja šių vertybių atspindžius smulkiojoje ir pasakojamojoje tautosakoje, dainose, sutartinėse ir kitoje liaudies kūryboje. Interpretuoja lietuvių kalboje išsaugotas senąsias dorovinio mąstymo formas, palygindami žodžius ‚darna‘, ‚dermė‘, ‚dora‘ su kitais vertybinę prasmę turinčiais žodžiais – ‚darbas‘, ‚užderėjimas‘, ‚suderėjimas‘ ir kt. 

27.4.1. Sakytinė ir muzikinė kūryba. Remdamiesi įvairiais šaltiniais ir analizuodami pavyzdžius, mokiniai samprotauja apie senos kilmės sakytinės tautosakos savitumą, simboliką ir vertę, dabartinę sklaidą. Tyrinėja kitus seniausius dainuojamosios tautosakos žanrus – raudas, karines-istorines, kalendorines ir darbo dainas, mokosi pasirinktas. 

Matematika

3–4 klasių koncentras
Natūralieji ir sveikieji skaičiai.

 B3.3. Atsirenka reikiamą informaciją iš 1–2 nurodytų šaltinių, kuria ir pristato paprastą matematinį pranešimą, naudodamasis pasiūlytomis fizinėmis ir skaitmeninėmis priemonėmis, formomis.

Natūralieji ir sveikieji skaičiai.
Mokomasi kelti, kurti prasmingus klausimus  [...]

9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras
Figūros.

 B2.3. Atpažįsta, apibrėžia, paprastais atvejais tiksliai ir tinkamai vartoja, taiko mokymo(si) turinyje išskirtus matematinius faktus – terminus, žymėjimą, objektus, įprastus algoritmus ir operacijas. Konsultuodamasis klasifikuoja matematinius faktus.

Figūros. Plokščiosios figūros
Mokomasi remtis apibrėžimais ir įrodytais teiginiais, sprendžiant įvairius matematinio ir realaus konteksto uždavinius, [...].

Tiesiniai ir netiesiniai sąryšiai.

 B2.3. Atpažįsta, apibrėžia, paprastais atvejais tiksliai ir tinkamai vartoja, taiko mokymo(si) turinyje išskirtus matematinius faktus – terminus, žymėjimą, objektus, įprastus algoritmus ir operacijas. Konsultuodamasis klasifikuoja matematinius faktus.

 B3.3. Atsirenka reikiamą informaciją iš 1–2 nurodytų šaltinių, kuria ir pristato paprastą matematinį pranešimą, naudodamasis pasiūlytomis fizinėmis ir skaitmeninėmis priemonėmis, formomis.

Natūralieji ir sveikieji skaičiai.
Mokomasi kelti, kurti prasmingus klausimus  [...]

 B2.3. Atpažįsta, apibrėžia, paprastais atvejais tiksliai ir tinkamai vartoja, taiko mokymo(si) turinyje išskirtus matematinius faktus – terminus, žymėjimą, objektus, įprastus algoritmus ir operacijas. Konsultuodamasis klasifikuoja matematinius faktus.

Figūros. Plokščiosios figūros
Mokomasi remtis apibrėžimais ir įrodytais teiginiais, sprendžiant įvairius matematinio ir realaus konteksto uždavinius, [...].

 B2.3. Atpažįsta, apibrėžia, paprastais atvejais tiksliai ir tinkamai vartoja, taiko mokymo(si) turinyje išskirtus matematinius faktus – terminus, žymėjimą, objektus, įprastus algoritmus ir operacijas. Konsultuodamasis klasifikuoja matematinius faktus.

Informatika

1–2 klasių koncentras
Komandos samprata.

Komandos samprata. Sprendžiami uždaviniai nusakant atliekamus žingsnius, vartojamos taisyklingos sąvokos. [...]

Skaitmeninės priemonės.

Skaitmeninės priemonės. [...] Mokomasi kuo tiksliau įvardyti konkrečią problemą, su mokytoju aptariamos galimos jos priežastys, pasekmės, tariantis su mokytoju pasirenkamas sprendimas iš kelių galimų. [...]

Pažintis su mokymosi programomis ir mobiliosiomis programėlėmis.

Pažintis su mokymosi programomis ir programėlėmis. [...] Visose pamokose mokomasi taisyklingai įvardyti ir vartoti sąvokas, susijusias su skaitmeninio turinio naudojimu.

3–4 klasių koncentras
Informacijos paieška.

Informacijos paieška. Įvairioms užduotims atlikti naudojamasi [...] vaikams skirtais elektroniniais žodynais ir žinynais, mokomasi ieškoti informacijos juose bei nurodytose interneto svetainėse ar konkrečiuose šaltiniuose (pavyzdžiui, elektroninėse knygose) [...].

Bendravimo tinkle etikos principai.

Bendravimo tinkle etikos principai. [...] Aptariama kaip mandagu, o kaip – nemandagu kreiptis į kitą žmogų bendraujant (atsižvelgiant į pašnekovą ir situaciją), pagrindinės virtualiosios komunikacijos etikos taisyklės [...], rašant atsižvelgti į skirtingus adresatus; [...] rašant atsižvelgti į skirtingus adresatus [...].

5–6 klasių koncentras
Įvairaus turinio integravimas.

Įvairaus turinio integravimas.  [...] Stengiamasi, kad kuriamas turinys būtų prasmingas ir aktualus, laikomasi taisyklingos kalbos normų [...]. Galimos įvairios temos, pavyzdžiui, rašyti įspūdžius, nuomonę apie skaitomus tekstus, pristatyti patikusias knygas ar tekstus, rašyti dienoraštį (tinklaraštį), laiškus knygų autoriams, aptarti dainas, filmus, kurti mokslinę fantastiką.

Pagrindiniai kompiuterio įtaisai, jų paskirtis.

Pagrindiniai kompiuterio įtaisai, jų paskirtis. [...] Mokomasi taisyklingai įvardyti pagrindinius kompiuterio įtaisus, kompiuteriu atliekamus veiksmus, stengiamasi visuomet vartoti taisyklingas sąvokas, domėtis technologijų ir kalbos naujovėmis. [...]

Elektroninis paštas, pokalbių svetainės, bendravimo programos.

Elektroninis paštas, pokalbių svetainės, bendravimo programos. [...] Kad laiško tekstas būtų taisyklingas, mokomasi naudotis lietuvių kalbai (ir savo gimtajai kalbai) tinkamomis koduotėmis. Mokomasi [...] taisyklinga kalba rašyti žinutes pasirinktam pašnekovui, atsakyti į gautas žinutes [...]

Komandos samprata. Sprendžiami uždaviniai nusakant atliekamus žingsnius, vartojamos taisyklingos sąvokos. [...]

Skaitmeninės priemonės. [...] Mokomasi kuo tiksliau įvardyti konkrečią problemą, su mokytoju aptariamos galimos jos priežastys, pasekmės, tariantis su mokytoju pasirenkamas sprendimas iš kelių galimų. [...]

Pažintis su mokymosi programomis ir programėlėmis. [...] Visose pamokose mokomasi taisyklingai įvardyti ir vartoti sąvokas, susijusias su skaitmeninio turinio naudojimu.

Informacijos paieška. Įvairioms užduotims atlikti naudojamasi [...] vaikams skirtais elektroniniais žodynais ir žinynais, mokomasi ieškoti informacijos juose bei nurodytose interneto svetainėse ar konkrečiuose šaltiniuose (pavyzdžiui, elektroninėse knygose) [...].

Bendravimo tinkle etikos principai. [...] Aptariama kaip mandagu, o kaip – nemandagu kreiptis į kitą žmogų bendraujant (atsižvelgiant į pašnekovą ir situaciją), pagrindinės virtualiosios komunikacijos etikos taisyklės [...], rašant atsižvelgti į skirtingus adresatus; [...] rašant atsižvelgti į skirtingus adresatus [...].

Įvairaus turinio integravimas.  [...] Stengiamasi, kad kuriamas turinys būtų prasmingas ir aktualus, laikomasi taisyklingos kalbos normų [...]. Galimos įvairios temos, pavyzdžiui, rašyti įspūdžius, nuomonę apie skaitomus tekstus, pristatyti patikusias knygas ar tekstus, rašyti dienoraštį (tinklaraštį), laiškus knygų autoriams, aptarti dainas, filmus, kurti mokslinę fantastiką.

Pagrindiniai kompiuterio įtaisai, jų paskirtis. [...] Mokomasi taisyklingai įvardyti pagrindinius kompiuterio įtaisus, kompiuteriu atliekamus veiksmus, stengiamasi visuomet vartoti taisyklingas sąvokas, domėtis technologijų ir kalbos naujovėmis. [...]

Elektroninis paštas, pokalbių svetainės, bendravimo programos. [...] Kad laiško tekstas būtų taisyklingas, mokomasi naudotis lietuvių kalbai (ir savo gimtajai kalbai) tinkamomis koduotėmis. Mokomasi [...] taisyklinga kalba rašyti žinutes pasirinktam pašnekovui, atsakyti į gautas žinutes [...]

Biologija

7–8 klasių koncentras
Biologijos mokslo pasiekimai.

B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas ir terminus, simbolius, matavimo vienetus apibūdindamas reiškinius ir procesus įprastame kontekste.

B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos normų perteikia biologijos informaciją. [...]  

B5.3. [...] formuluoja klausimus [...] Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus, pagrįstus tyrimų rezultatais ir faktais. 

D1.3. Atpažįsta ir įvardija biologijos mokslo objektus ir reiškinius įprastame kontekste, juos apibūdina tikslingai vartodamas tinkamus terminus ir sąvokas.

Ląstelės – pagrindinis gyvų organizmų struktūrinis vienetas.

B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas ir terminus, simbolius, matavimo vienetus apibūdindamas reiškinius ir procesus įprastame kontekste.

B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos normų perteikia biologijos informaciją. [...] 

B5.3. [...] formuluoja klausimus [...] Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus, pagrįstus tyrimų rezultatais ir faktais. 

D1.3. Atpažįsta ir įvardija biologijos mokslo objektus ir reiškinius įprastame kontekste, juos apibūdina tikslingai vartodamas tinkamus terminus ir sąvokas.

Genai ir paveldimumas.

B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas ir terminus, simbolius, matavimo vienetus apibūdindamas reiškinius ir procesus įprastame kontekste.

B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos normų perteikia biologijos informaciją. [...]

B5.3. [...] formuluoja klausimus [...] Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus, pagrįstus tyrimų rezultatais ir faktais. 

D1.3. Atpažįsta ir įvardija biologijos mokslo objektus ir reiškinius įprastame kontekste, juos apibūdina tikslingai vartodamas tinkamus terminus ir sąvokas.

Ląstelių dalijimasis.

B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas ir terminus, simbolius, matavimo vienetus apibūdindamas reiškinius ir procesus įprastame kontekste.

B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos normų perteikia biologijos informaciją. [...]

B5.3. [...] formuluoja klausimus [...] Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus, pagrįstus tyrimų rezultatais ir faktais. 

D1.3. Atpažįsta ir įvardija biologijos mokslo objektus ir reiškinius įprastame kontekste, juos apibūdina tikslingai vartodamas tinkamus terminus ir sąvokas.

Klasifikacija padeda atpažinti organizmus.

B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas ir terminus, simbolius, matavimo vienetus apibūdindamas reiškinius ir procesus įprastame kontekste.

B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos normų perteikia biologijos informaciją. [...]

B5.3. [...] formuluoja klausimus [...] Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus, pagrįstus tyrimų rezultatais ir faktais. 

D1.3. Atpažįsta ir įvardija biologijos mokslo objektus ir reiškinius įprastame kontekste, juos apibūdina tikslingai vartodamas tinkamus terminus ir sąvokas.

Gyvūnai.

B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas ir terminus, simbolius, matavimo vienetus apibūdindamas reiškinius ir procesus įprastame kontekste.

B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos normų perteikia biologijos informaciją. [...] 

B5.3. [...] formuluoja klausimus [...] Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus, pagrįstus tyrimų rezultatais ir faktais. 

D1.3. Atpažįsta ir įvardija biologijos mokslo objektus ir reiškinius įprastame kontekste, juos apibūdina tikslingai vartodamas tinkamus terminus ir sąvokas.

Augalai.

B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas ir terminus, simbolius, matavimo vienetus apibūdindamas reiškinius ir procesus įprastame kontekste.

B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos normų perteikia biologijos informaciją. [...]

B5.3. [...] formuluoja klausimus [...] Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus, pagrįstus tyrimų rezultatais ir faktais. 

D1.3. Atpažįsta ir įvardija biologijos mokslo objektus ir reiškinius įprastame kontekste, juos apibūdina tikslingai vartodamas tinkamus terminus ir sąvokas.

Ekosistema.

B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas ir terminus, simbolius, matavimo vienetus apibūdindamas reiškinius ir procesus įprastame kontekste.

B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos normų perteikia biologijos informaciją. [...]

B5.3. [...] formuluoja klausimus [...] Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus, pagrįstus tyrimų rezultatais ir faktais. 

D1.3. Atpažįsta ir įvardija biologijos mokslo objektus ir reiškinius įprastame kontekste, juos apibūdina tikslingai vartodamas tinkamus terminus ir sąvokas.

Ekosistemų stabilumas.

B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas ir terminus, simbolius, matavimo vienetus apibūdindamas reiškinius ir procesus įprastame kontekste.

B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos normų perteikia biologijos informaciją. [...]

B5.3. [...] formuluoja klausimus [...] Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus, pagrįstus tyrimų rezultatais ir faktais. 

D1.3. Atpažįsta ir įvardija biologijos mokslo objektus ir reiškinius įprastame kontekste, juos apibūdina tikslingai vartodamas tinkamus terminus ir sąvokas.

Evoliucijos įrodymai.

B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas ir terminus, simbolius, matavimo vienetus apibūdindamas reiškinius ir procesus įprastame kontekste.

B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos normų perteikia biologijos informaciją. 

B5.3. [...] formuluoja klausimus [...] Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus, pagrįstus tyrimų rezultatais ir faktais. 

D1.3. Atpažįsta ir įvardija biologijos mokslo objektus ir reiškinius įprastame kontekste, juos apibūdina tikslingai vartodamas tinkamus terminus ir sąvokas.

Gamtinė atranka.

B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas ir terminus, simbolius, matavimo vienetus apibūdindamas reiškinius ir procesus įprastame kontekste.

B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos normų perteikia biologijos informaciją. [...]

B5.3. [...] formuluoja klausimus [...] Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus, pagrįstus tyrimų rezultatais ir faktais. 

D1.3. Atpažįsta ir įvardija biologijos mokslo objektus ir reiškinius įprastame kontekste, juos apibūdina tikslingai vartodamas tinkamus terminus ir sąvokas.

9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras
Organų donorystė.

B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus aiškindamas reiškinius ir procesus įprastame kontekste.

B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų, tinkamai ir tikslingai kalbėdamas, perteikia kitiems biologinę informaciją ir atlieka užduotis. [...] 

B5.3. [...] formuluoja klausimus, […] argumentais grindžia savo atsakymus, pateikia argumentų kitiems galimiems atsakymams pagrįsti. 

D1.3. Atpažįsta ir įvardija biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, juos apibūdina išvardydamas savybes ir funkcijas, tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.

Žmogaus gyvenimo ciklas.

B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus aiškindamas reiškinius ir procesus įprastame kontekste.

B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų, tinkamai ir tikslingai kalbėdamas, perteikia kitiems biologinę informaciją ir atlieka užduotis. [...] 

B5.3. [...] formuluoja klausimus, […] argumentais grindžia savo atsakymus, pateikia argumentų kitiems galimiems atsakymams pagrįsti. 

D1.3. Atpažįsta ir įvardija biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, juos apibūdina išvardydamas savybes ir funkcijas, tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.

Apvaisinimas ir vystymasis po apvaisinimo.

B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus aiškindamas reiškinius ir procesus įprastame kontekste.

B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų, tinkamai ir tikslingai kalbėdamas, perteikia kitiems biologinę informaciją ir atlieka užduotis. [...] 

B5.3. [...] formuluoja klausimus, […] argumentais grindžia savo atsakymus, pateikia argumentų kitiems galimiems atsakymams pagrįsti. 

D1.3. Atpažįsta ir įvardija biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, juos apibūdina išvardydamas savybes ir funkcijas, tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.

Vaisingumas. Lytiškai plintančios ligos.

B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus aiškindamas reiškinius ir procesus įprastame kontekste.

B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų, tinkamai ir tikslingai kalbėdamas, perteikia kitiems biologinę informaciją ir atlieka užduotis. [...] 

B5.3. [...] formuluoja klausimus, […] argumentais grindžia savo atsakymus, pateikia argumentų kitiems galimiems atsakymams pagrįsti. 

D1.3. Atpažįsta ir įvardija biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, juos apibūdina išvardydamas savybes ir funkcijas, tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.

Nervinis organizmo funkcijų reguliavimas, jutimai.

B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus aiškindamas reiškinius ir procesus įprastame kontekste.

B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų, tinkamai ir tikslingai kalbėdamas, perteikia kitiems biologinę informaciją ir atlieka užduotis. [...] 

B5.3. [...] formuluoja klausimus, […] argumentais grindžia savo atsakymus, pateikia argumentų kitiems galimiems atsakymams pagrįsti. 

D1.3. Atpažįsta ir įvardija biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, juos apibūdina išvardydamas savybes ir funkcijas, tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.

Humoralinis reguliavimas.

B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus aiškindamas reiškinius ir procesus įprastame kontekste.

B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų, tinkamai ir tikslingai kalbėdamas, perteikia kitiems biologinę informaciją ir atlieka užduotis. [...] 

B5.3. [...] formuluoja klausimus, […] argumentais grindžia savo atsakymus, pateikia argumentų kitiems galimiems atsakymams pagrįsti. 

D1.3. Atpažįsta ir įvardija biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, juos apibūdina išvardydamas savybes ir funkcijas, tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.

Imunitetas.

B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus aiškindamas reiškinius ir procesus įprastame kontekste.

B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų, tinkamai ir tikslingai kalbėdamas, perteikia kitiems biologinę informaciją ir atlieka užduotis. [...]

B5.3. [...] formuluoja klausimus, […] argumentais grindžia savo atsakymus, pateikia argumentų kitiems galimiems atsakymams pagrįsti. 

D1.3. Atpažįsta ir įvardija biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, juos apibūdina išvardydamas savybes ir funkcijas, tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.

Infekcinės ligos.

B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus aiškindamas reiškinius ir procesus įprastame kontekste.

B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų, tinkamai ir tikslingai kalbėdamas, perteikia kitiems biologinę informaciją ir atlieka užduotis. [...]

B5.3. [...] formuluoja klausimus, […] argumentais grindžia savo atsakymus, pateikia argumentų kitiems galimiems atsakymams pagrįsti. 

D1.3. Atpažįsta ir įvardija biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, juos apibūdina išvardydamas savybes ir funkcijas, tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.

Medžiagų apykaitos svarba.

B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus aiškindamas reiškinius ir procesus įprastame kontekste.

B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų, tinkamai ir tikslingai kalbėdamas, perteikia kitiems biologinę informaciją ir atlieka užduotis. [...]

B5.3. [...] formuluoja klausimus, […] argumentais grindžia savo atsakymus, pateikia argumentų kitiems galimiems atsakymams pagrįsti. 

D1.3. Atpažįsta ir įvardija biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, juos apibūdina išvardydamas savybes ir funkcijas, tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.

Kvėpavimo sistema.

B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus aiškindamas reiškinius ir procesus įprastame kontekste.

B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų, tinkamai ir tikslingai kalbėdamas, perteikia kitiems biologinę informaciją ir atlieka užduotis. [...] 

B5.3. [...] formuluoja klausimus, […] argumentais grindžia savo atsakymus, pateikia argumentų kitiems galimiems atsakymams pagrįsti. 

D1.3. Atpažįsta ir įvardija biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, juos apibūdina išvardydamas savybes ir funkcijas, tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.

Kraujas ir kraujotaka.

B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus aiškindamas reiškinius ir procesus įprastame kontekste.

B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų, tinkamai ir tikslingai kalbėdamas, perteikia kitiems biologinę informaciją ir atlieka užduotis. [...]

B5.3. [...] formuluoja klausimus, […] argumentais grindžia savo atsakymus, pateikia argumentų kitiems galimiems atsakymams pagrįsti. 

D1.3. Atpažįsta ir įvardija biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, juos apibūdina išvardydamas savybes ir funkcijas, tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.

Mityba ir virškinimas.

B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus aiškindamas reiškinius ir procesus įprastame kontekste.

B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų, tinkamai ir tikslingai kalbėdamas, perteikia kitiems biologinę informaciją ir atlieka užduotis. [...]

B5.3. [...] formuluoja klausimus, […] argumentais grindžia savo atsakymus, pateikia argumentų kitiems galimiems atsakymams pagrįsti. 

D1.3. Atpažįsta ir įvardija biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, juos apibūdina išvardydamas savybes ir funkcijas, tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.

Žmogaus organizmas kaip įvairių mokslų tyrimo objektas.

B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus aiškindamas reiškinius ir procesus įprastame kontekste.

B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų, tinkamai ir tikslingai kalbėdamas, perteikia kitiems biologinę informaciją ir atlieka užduotis. [...]

B5.3. [...] formuluoja klausimus, […] argumentais grindžia savo atsakymus, pateikia argumentų kitiems galimiems atsakymams pagrįsti. 

D1.3. Atpažįsta ir įvardija biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, juos apibūdina išvardydamas savybes ir funkcijas, tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.

Ekologinės problemos.

B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus aiškindamas reiškinius ir procesus įprastame kontekste.

B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų, tinkamai ir tikslingai kalbėdamas, perteikia kitiems biologinę informaciją ir atlieka užduotis. [...] 

B5.3. [...] formuluoja klausimus, […] argumentais grindžia savo atsakymus, pateikia argumentų kitiems galimiems atsakymams pagrįsti. 

D1.3. Atpažįsta ir įvardija biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, juos apibūdina išvardydamas savybes ir funkcijas, tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.

F3.3. Diskutuoja apie gamtos saugojimą, [...]

Aplinkosauga.

B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus aiškindamas reiškinius ir procesus įprastame kontekste.

B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų, tinkamai ir tikslingai kalbėdamas, perteikia kitiems biologinę informaciją ir atlieka užduotis. [...] 

B5.3. [...] formuluoja klausimus, […] argumentais grindžia savo atsakymus, pateikia argumentų kitiems galimiems atsakymams pagrįsti. 

D1.3. Atpažįsta ir įvardija biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, juos apibūdina išvardydamas savybes ir funkcijas, tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.

F3.3. Diskutuoja apie gamtos saugojimą, [...]

Genetika.

B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus aiškindamas reiškinius ir procesus įprastame kontekste.

B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų, tinkamai ir tikslingai kalbėdamas, perteikia kitiems biologinę informaciją ir atlieka užduotis. [...] 

B5.3. [...] formuluoja klausimus, […] argumentais grindžia savo atsakymus, pateikia argumentų kitiems galimiems atsakymams pagrįsti. 

D1.3. Atpažįsta ir įvardija biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, juos apibūdina išvardydamas savybes ir funkcijas, tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.

Biotechnologijos.

B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus aiškindamas reiškinius ir procesus įprastame kontekste.

B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų, tinkamai ir tikslingai kalbėdamas, perteikia kitiems biologinę informaciją ir atlieka užduotis. [...] 

B5.3. [...] formuluoja klausimus, […] argumentais grindžia savo atsakymus, pateikia argumentų kitiems galimiems atsakymams pagrįsti. 

D1.3. Atpažįsta ir įvardija biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, juos apibūdina išvardydamas savybes ir funkcijas, tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.

F3.3. Diskutuoja apie gamtos saugojimą, [...]

III–IV gimnazijos klasių koncentras
Genetinės modifikacijos ir biotechnologija.

B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus, aiškindamas reiškinius ir procesus naujame kontekste.

B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų tinkamai ir tikslingai kalbėdamas perteikia biologijos ir kitų gyvybės mokslų informaciją, atlieka užduotis. Pasirenka ir taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. [...]

B5.3. […] tikslingai formuluoja probleminius klausimus, […] Pateikdamas atsakymus, juos argumentuoja, […]

D1.3. Nagrinėja ir tyrinėja biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, apibūdina jų savybes ir funkcijas tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.

F3.3. Diskutuoja apie gamtos saugojimą, [...]

Genetinės modifikacijos ir biotechnologija. [...] Remiantis transgeninių organizmų pavyzdžiais, mokomasi argumentuotai diskutuoti apie genetiškai modifikuotų organizmų galimą poveikį aplinkai. [...] 

Virškinimas ir mityba.

B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus, aiškindamas reiškinius ir procesus naujame kontekste.

B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų tinkamai ir tikslingai kalbėdamas perteikia biologijos ir kitų gyvybės mokslų informaciją, atlieka užduotis. Pasirenka ir taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. [...]

B5.3. […] tikslingai formuluoja probleminius klausimus, […] Pateikdamas atsakymus, juos argumentuoja, […]

D1.3. Nagrinėja ir tyrinėja biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, apibūdina jų savybes ir funkcijas tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.

Kvėpavimas.

B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus, aiškindamas reiškinius ir procesus naujame kontekste.

B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų tinkamai ir tikslingai kalbėdamas perteikia biologijos ir kitų gyvybės mokslų informaciją, atlieka užduotis. Pasirenka ir taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. [...]

B5.3. […] tikslingai formuluoja probleminius klausimus, […] Pateikdamas atsakymus, juos argumentuoja, […]

D1.3. Nagrinėja ir tyrinėja biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, apibūdina jų savybes ir funkcijas tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.

Kraujas ir jo funkcijos.

B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus, aiškindamas reiškinius ir procesus naujame kontekste.

B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų tinkamai ir tikslingai kalbėdamas perteikia biologijos ir kitų gyvybės mokslų informaciją, atlieka užduotis. Pasirenka ir taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. [...]

B5.3. […] tikslingai formuluoja probleminius klausimus, […] Pateikdamas atsakymus, juos argumentuoja, […]

D1.3. Nagrinėja ir tyrinėja biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, apibūdina jų savybes ir funkcijas tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.

Kraujotaka.

B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus, aiškindamas reiškinius ir procesus naujame kontekste.

B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų tinkamai ir tikslingai kalbėdamas perteikia biologijos ir kitų gyvybės mokslų informaciją, atlieka užduotis. Pasirenka ir taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. [...]

B5.3. […] tikslingai formuluoja probleminius klausimus, […] Pateikdamas atsakymus, juos argumentuoja, […]

D1.3. Nagrinėja ir tyrinėja biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, apibūdina jų savybes ir funkcijas tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.

Organizmo apsauga nuo infekcijų.

B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus, aiškindamas reiškinius ir procesus naujame kontekste.

B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų tinkamai ir tikslingai kalbėdamas perteikia biologijos ir kitų gyvybės mokslų informaciją, atlieka užduotis. Pasirenka ir taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. [...]

B5.3. […] tikslingai formuluoja probleminius klausimus, […] Pateikdamas atsakymus, juos argumentuoja, […]

D1.3. Nagrinėja ir tyrinėja biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, apibūdina jų savybes ir funkcijas tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.

Šalinimas.

B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus, aiškindamas reiškinius ir procesus naujame kontekste.

B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų tinkamai ir tikslingai kalbėdamas perteikia biologijos ir kitų gyvybės mokslų informaciją, atlieka užduotis. Pasirenka ir taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. [...]

B5.3. […] tikslingai formuluoja probleminius klausimus, […] Pateikdamas atsakymus, juos argumentuoja, […]

Organizmų funkcijų valdymas.

B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus, aiškindamas reiškinius ir procesus naujame kontekste.

B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų tinkamai ir tikslingai kalbėdamas perteikia biologijos ir kitų gyvybės mokslų informaciją, atlieka užduotis. Pasirenka ir taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. [...]

B5.3. […] tikslingai formuluoja probleminius klausimus, […] Pateikdamas atsakymus, juos argumentuoja, […]

D1.3. Nagrinėja ir tyrinėja biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, apibūdina jų savybes ir funkcijas tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.

Homeostazės valdymas.

B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus, aiškindamas reiškinius ir procesus naujame kontekste.

B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų tinkamai ir tikslingai kalbėdamas perteikia biologijos ir kitų gyvybės mokslų informaciją, atlieka užduotis. Pasirenka ir taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. [...]

B5.3. […] tikslingai formuluoja probleminius klausimus, […] Pateikdamas atsakymus, juos argumentuoja, […]

D1.3. Nagrinėja ir tyrinėja biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, apibūdina jų savybes ir funkcijas tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.

Dauginimasis.

B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus, aiškindamas reiškinius ir procesus naujame kontekste.

B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų tinkamai ir tikslingai kalbėdamas perteikia biologijos ir kitų gyvybės mokslų informaciją, atlieka užduotis. Pasirenka ir taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. [...]

B5.3. […] tikslingai formuluoja probleminius klausimus, […] Pateikdamas atsakymus, juos argumentuoja, […]

D1.3. Nagrinėja ir tyrinėja biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, apibūdina jų savybes ir funkcijas tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.

Judėjimas ir kūno danga.

B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus, aiškindamas reiškinius ir procesus naujame kontekste.

B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų tinkamai ir tikslingai kalbėdamas perteikia biologijos ir kitų gyvybės mokslų informaciją, atlieka užduotis. Pasirenka ir taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. [...]

B5.3. […] tikslingai formuluoja probleminius klausimus, […] Pateikdamas atsakymus, juos argumentuoja, […]

D1.3. Nagrinėja ir tyrinėja biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, apibūdina jų savybes ir funkcijas tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.

F3.3. Diskutuoja apie gamtos saugojimą, [...]

Dauginimasis ir vystymasis.

B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus, aiškindamas reiškinius ir procesus naujame kontekste.

B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų tinkamai ir tikslingai kalbėdamas perteikia biologijos ir kitų gyvybės mokslų informaciją, atlieka užduotis. Pasirenka ir taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. [...]

B5.3. […] tikslingai formuluoja probleminius klausimus, […] Pateikdamas atsakymus, juos argumentuoja, […].

D1.3. Nagrinėja ir tyrinėja biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, apibūdina jų savybes ir funkcijas tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.

F3.3. Diskutuoja apie gamtos saugojimą, [...]

Dujų apykaita.

B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus, aiškindamas reiškinius ir procesus naujame kontekste.

B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų tinkamai ir tikslingai kalbėdamas perteikia biologijos ir kitų gyvybės mokslų informaciją, atlieka užduotis. Pasirenka ir taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. [...]

B5.3. […] tikslingai formuluoja probleminius klausimus, […] Pateikdamas atsakymus, juos argumentuoja, […]

D1.3. Nagrinėja ir tyrinėja biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, apibūdina jų savybes ir funkcijas tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.

F3.3. Diskutuoja apie gamtos saugojimą, [...]

Augalų įvairovė.

B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus, aiškindamas reiškinius ir procesus naujame kontekste.

B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų tinkamai ir tikslingai kalbėdamas perteikia biologijos ir kitų gyvybės mokslų informaciją, atlieka užduotis. Pasirenka ir taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. [...]

B5.3. […] tikslingai formuluoja probleminius klausimus, […] Pateikdamas atsakymus, juos argumentuoja, […]

D1.3. Nagrinėja ir tyrinėja biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, apibūdina jų savybes ir funkcijas tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.

F3.3. Diskutuoja apie gamtos saugojimą, [...]

Medžiagų pernaša gaubtasėkliuose augaluose.

B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus, aiškindamas reiškinius ir procesus naujame kontekste.

B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų tinkamai ir tikslingai kalbėdamas perteikia biologijos ir kitų gyvybės mokslų informaciją, atlieka užduotis. Pasirenka ir taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. [...]

B5.3. […] tikslingai formuluoja probleminius klausimus, […] Pateikdamas atsakymus, juos argumentuoja, […]

D1.3. Nagrinėja ir tyrinėja biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, apibūdina jų savybes ir funkcijas tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.

F3.3. Diskutuoja apie gamtos saugojimą, [...]

Augalų dauginimasis.

B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus, aiškindamas reiškinius ir procesus naujame kontekste.

B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų tinkamai ir tikslingai kalbėdamas perteikia biologijos ir kitų gyvybės mokslų informaciją, atlieka užduotis. Pasirenka ir taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. [...]

B5.3. […] tikslingai formuluoja probleminius klausimus, […] Pateikdamas atsakymus, juos argumentuoja, […]

D1.3. Nagrinėja ir tyrinėja biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, apibūdina jų savybes ir funkcijas tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.

F3.3. Diskutuoja apie gamtos saugojimą, [...]

Evoliucijos procesas.

B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus, aiškindamas reiškinius ir procesus naujame kontekste.

B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų tinkamai ir tikslingai kalbėdamas perteikia biologijos ir kitų gyvybės mokslų informaciją, atlieka užduotis. Pasirenka ir taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. [...]

B5.3. […] tikslingai formuluoja probleminius klausimus, […] Pateikdamas atsakymus, juos argumentuoja, […]

D1.3. Nagrinėja ir tyrinėja biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, apibūdina jų savybes ir funkcijas tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.

Organizmų sistematika.

B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus, aiškindamas reiškinius ir procesus naujame kontekste.

B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų tinkamai ir tikslingai kalbėdamas perteikia biologijos ir kitų gyvybės mokslų informaciją, atlieka užduotis. Pasirenka ir taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. [...]

B5.3. […] tikslingai formuluoja probleminius klausimus, […] Pateikdamas atsakymus, juos argumentuoja, […]

Biologinė įvairovė – evoliucijos rezultatas.

B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus, aiškindamas reiškinius ir procesus naujame kontekste.

B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų tinkamai ir tikslingai kalbėdamas perteikia biologijos ir kitų gyvybės mokslų informaciją, atlieka užduotis. Pasirenka ir taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. [...]

B5.3. […] tikslingai formuluoja probleminius klausimus, […] Pateikdamas atsakymus, juos argumentuoja, […]

D1.3. Nagrinėja ir tyrinėja biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, apibūdina jų savybes ir funkcijas tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.

F3.3. Diskutuoja apie gamtos saugojimą, [...]

Populiacijos.

B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus, aiškindamas reiškinius ir procesus naujame kontekste.

B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų tinkamai ir tikslingai kalbėdamas perteikia biologijos ir kitų gyvybės mokslų informaciją, atlieka užduotis. Pasirenka ir taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. [...]

B5.3. […] tikslingai formuluoja probleminius klausimus, […] Pateikdamas atsakymus, juos argumentuoja, […]

D1.3. Nagrinėja ir tyrinėja biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, apibūdina jų savybes ir funkcijas tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.

F3.3. Diskutuoja apie gamtos saugojimą, [...]

Bendrijos.

B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus, aiškindamas reiškinius ir procesus naujame kontekste.

B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų tinkamai ir tikslingai kalbėdamas perteikia biologijos ir kitų gyvybės mokslų informaciją, atlieka užduotis. Pasirenka ir taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. [...]

B5.3. […] tikslingai formuluoja probleminius klausimus, […] Pateikdamas atsakymus, juos argumentuoja, […]

D1.3. Nagrinėja ir tyrinėja biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, apibūdina jų savybes ir funkcijas tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.

F3.3. Diskutuoja apie gamtos saugojimą, [...]

Energijos ir medžiagų virsmai biosferoje.

B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus, aiškindamas reiškinius ir procesus naujame kontekste.

B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų tinkamai ir tikslingai kalbėdamas perteikia biologijos ir kitų gyvybės mokslų informaciją, atlieka užduotis. Pasirenka ir taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. [...]

B5.3. […] tikslingai formuluoja probleminius klausimus, […] Pateikdamas atsakymus, juos argumentuoja, […]

D1.3. Nagrinėja ir tyrinėja biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, apibūdina jų savybes ir funkcijas tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.

F3.3. Diskutuoja apie gamtos saugojimą, [...]

Žmogaus veiklos įtaka aplinkai.

B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus, aiškindamas reiškinius ir procesus naujame kontekste.

B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų tinkamai ir tikslingai kalbėdamas perteikia biologijos ir kitų gyvybės mokslų informaciją, atlieka užduotis. Pasirenka ir taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. [...]

B5.3. […] tikslingai formuluoja probleminius klausimus, […] Pateikdamas atsakymus, juos argumentuoja, […]

D1.3. Nagrinėja ir tyrinėja biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, apibūdina jų savybes ir funkcijas tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.

F3.3. Diskutuoja apie gamtos saugojimą, [...]

Ląstelės sandara.

B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus, aiškindamas reiškinius ir procesus naujame kontekste.

B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų tinkamai ir tikslingai kalbėdamas perteikia biologijos ir kitų gyvybės mokslų informaciją, atlieka užduotis. Pasirenka ir taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. [...]

B5.3. […] tikslingai formuluoja probleminius klausimus, […] Pateikdamas atsakymus, juos argumentuoja […]

D1.3. Nagrinėja ir tyrinėja biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, apibūdina jų savybes ir funkcijas tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.

Membranos sandara ir pernaša per membraną.

B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus, aiškindamas reiškinius ir procesus naujame kontekste.

B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų tinkamai ir tikslingai kalbėdamas perteikia biologijos ir kitų gyvybės mokslų informaciją, atlieka užduotis. Pasirenka ir taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. [...]

B5.3. […] tikslingai formuluoja probleminius klausimus, […] Pateikdamas atsakymus, juos argumentuoja, […]

D1.3. Nagrinėja ir tyrinėja biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, apibūdina jų savybes ir funkcijas tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.

Ląstelės ciklas.

B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus, aiškindamas reiškinius ir procesus naujame kontekste.

B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų tinkamai ir tikslingai kalbėdamas perteikia biologijos ir kitų gyvybės mokslų informaciją, atlieka užduotis. Pasirenka ir taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. [...]

B5.3. […] tikslingai formuluoja probleminius klausimus, […] Pateikdamas atsakymus, juos argumentuoja, […]

D1.3. Nagrinėja ir tyrinėja biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, apibūdina jų savybes ir funkcijas tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.

Vanduo.

B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus, aiškindamas reiškinius ir procesus naujame kontekste.

B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų tinkamai ir tikslingai kalbėdamas perteikia biologijos ir kitų gyvybės mokslų informaciją, atlieka užduotis. Pasirenka ir taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. [...]

B5.3. […] tikslingai formuluoja probleminius klausimus, […] Pateikdamas atsakymus, juos argumentuoja, […]

Angliavandeniai ir lipidai.

B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus, aiškindamas reiškinius ir procesus naujame kontekste.

B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų tinkamai ir tikslingai kalbėdamas perteikia biologijos ir kitų gyvybės mokslų informaciją, atlieka užduotis. Pasirenka ir taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. [...]

B5.3. […] tikslingai formuluoja probleminius klausimus, […] Pateikdamas atsakymus, juos argumentuoja, […]

D1.3. Nagrinėja ir tyrinėja biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, apibūdina jų savybes ir funkcijas tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.

Baltymai.

B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus, aiškindamas reiškinius ir procesus naujame kontekste.

B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų tinkamai ir tikslingai kalbėdamas perteikia biologijos ir kitų gyvybės mokslų informaciją, atlieka užduotis. Pasirenka ir taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. [...]

B5.3. […] tikslingai formuluoja probleminius klausimus, […] Pateikdamas atsakymus, juos argumentuoja, […]

Fermentai.

B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus, aiškindamas reiškinius ir procesus naujame kontekste.

B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų tinkamai ir tikslingai kalbėdamas perteikia biologijos ir kitų gyvybės mokslų informaciją, atlieka užduotis. Pasirenka ir taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. [...]

B5.3. […] tikslingai formuluoja probleminius klausimus, […] Pateikdamas atsakymus, juos argumentuoja, […]

D1.3. Nagrinėja ir tyrinėja biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, apibūdina jų savybes ir funkcijas tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.

Nukleorūgštys.

B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus, aiškindamas reiškinius ir procesus naujame kontekste.

B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų tinkamai ir tikslingai kalbėdamas perteikia biologijos ir kitų gyvybės mokslų informaciją, atlieka užduotis. Pasirenka ir taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. [...]

B5.3. […] tikslingai formuluoja probleminius klausimus, […] Pateikdamas atsakymus, juos argumentuoja, […]

D1.3. Nagrinėja ir tyrinėja biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, apibūdina jų savybes ir funkcijas tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.

Baltymų sintezė.

B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus, aiškindamas reiškinius ir procesus naujame kontekste.

B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų tinkamai ir tikslingai kalbėdamas perteikia biologijos ir kitų gyvybės mokslų informaciją, atlieka užduotis. Pasirenka ir taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. [...]

B5.3. […] tikslingai formuluoja probleminius klausimus, […] Pateikdamas atsakymus, juos argumentuoja, […]

D1.3. Nagrinėja ir tyrinėja biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, apibūdina jų savybes ir funkcijas tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.

Ląstelinis kvėpavimas.

B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus, aiškindamas reiškinius ir procesus naujame kontekste.

B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų tinkamai ir tikslingai kalbėdamas perteikia biologijos ir kitų gyvybės mokslų informaciją, atlieka užduotis. Pasirenka ir taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. [...]

B5.3. […] tikslingai formuluoja probleminius klausimus, […] Pateikdamas atsakymus, juos argumentuoja, […]

D1.3. Nagrinėja ir tyrinėja biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, apibūdina jų savybes ir funkcijas tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.

Fotosintezė.

B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus, aiškindamas reiškinius ir procesus naujame kontekste.

B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų tinkamai ir tikslingai kalbėdamas perteikia biologijos ir kitų gyvybės mokslų informaciją, atlieka užduotis. Pasirenka ir taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. [...]

B5.3. […] tikslingai formuluoja probleminius klausimus, […] Pateikdamas atsakymus, juos argumentuoja, […]

D1.3. Nagrinėja ir tyrinėja biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, apibūdina jų savybes ir funkcijas tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.

Genai ir chromosomos.

B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus, aiškindamas reiškinius ir procesus naujame kontekste.

B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų tinkamai ir tikslingai kalbėdamas perteikia biologijos ir kitų gyvybės mokslų informaciją, atlieka užduotis. Pasirenka ir taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. [...]

B5.3. […] tikslingai formuluoja probleminius klausimus, […] Pateikdamas atsakymus, juos argumentuoja, […]

D1.3. Nagrinėja ir tyrinėja biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, apibūdina jų savybes ir funkcijas tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.

Mejozė.

B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus, aiškindamas reiškinius ir procesus naujame kontekste.

B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų tinkamai ir tikslingai kalbėdamas perteikia biologijos ir kitų gyvybės mokslų informaciją, atlieka užduotis. Pasirenka ir taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. [...]

B5.3. […] tikslingai formuluoja probleminius klausimus, […] Pateikdamas atsakymus, juos argumentuoja, […]

D1.3. Nagrinėja ir tyrinėja biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, apibūdina jų savybes ir funkcijas tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.

Paveldimumas ir kintamumas.

B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus, aiškindamas reiškinius ir procesus naujame kontekste.

B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų tinkamai ir tikslingai kalbėdamas perteikia biologijos ir kitų gyvybės mokslų informaciją, atlieka užduotis. Pasirenka ir taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. [...]

B5.3. […] tikslingai formuluoja probleminius klausimus, […] Pateikdamas atsakymus, juos argumentuoja, […]

D1.3. Nagrinėja ir tyrinėja biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, apibūdina jų savybes ir funkcijas tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.

B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas ir terminus, simbolius, matavimo vienetus apibūdindamas reiškinius ir procesus įprastame kontekste.

B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos normų perteikia biologijos informaciją. [...]  

B5.3. [...] formuluoja klausimus [...] Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus, pagrįstus tyrimų rezultatais ir faktais. 

D1.3. Atpažįsta ir įvardija biologijos mokslo objektus ir reiškinius įprastame kontekste, juos apibūdina tikslingai vartodamas tinkamus terminus ir sąvokas.

B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas ir terminus, simbolius, matavimo vienetus apibūdindamas reiškinius ir procesus įprastame kontekste.

B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos normų perteikia biologijos informaciją. [...] 

B5.3. [...] formuluoja klausimus [...] Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus, pagrįstus tyrimų rezultatais ir faktais. 

D1.3. Atpažįsta ir įvardija biologijos mokslo objektus ir reiškinius įprastame kontekste, juos apibūdina tikslingai vartodamas tinkamus terminus ir sąvokas.

B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas ir terminus, simbolius, matavimo vienetus apibūdindamas reiškinius ir procesus įprastame kontekste.

B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos normų perteikia biologijos informaciją. [...]

B5.3. [...] formuluoja klausimus [...] Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus, pagrįstus tyrimų rezultatais ir faktais. 

D1.3. Atpažįsta ir įvardija biologijos mokslo objektus ir reiškinius įprastame kontekste, juos apibūdina tikslingai vartodamas tinkamus terminus ir sąvokas.

B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas ir terminus, simbolius, matavimo vienetus apibūdindamas reiškinius ir procesus įprastame kontekste.

B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos normų perteikia biologijos informaciją. [...]

B5.3. [...] formuluoja klausimus [...] Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus, pagrįstus tyrimų rezultatais ir faktais. 

D1.3. Atpažįsta ir įvardija biologijos mokslo objektus ir reiškinius įprastame kontekste, juos apibūdina tikslingai vartodamas tinkamus terminus ir sąvokas.

B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas ir terminus, simbolius, matavimo vienetus apibūdindamas reiškinius ir procesus įprastame kontekste.

B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos normų perteikia biologijos informaciją. [...]

B5.3. [...] formuluoja klausimus [...] Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus, pagrįstus tyrimų rezultatais ir faktais. 

D1.3. Atpažįsta ir įvardija biologijos mokslo objektus ir reiškinius įprastame kontekste, juos apibūdina tikslingai vartodamas tinkamus terminus ir sąvokas.

B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas ir terminus, simbolius, matavimo vienetus apibūdindamas reiškinius ir procesus įprastame kontekste.

B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos normų perteikia biologijos informaciją. [...] 

B5.3. [...] formuluoja klausimus [...] Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus, pagrįstus tyrimų rezultatais ir faktais. 

D1.3. Atpažįsta ir įvardija biologijos mokslo objektus ir reiškinius įprastame kontekste, juos apibūdina tikslingai vartodamas tinkamus terminus ir sąvokas.

B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas ir terminus, simbolius, matavimo vienetus apibūdindamas reiškinius ir procesus įprastame kontekste.

B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos normų perteikia biologijos informaciją. [...]

B5.3. [...] formuluoja klausimus [...] Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus, pagrįstus tyrimų rezultatais ir faktais. 

D1.3. Atpažįsta ir įvardija biologijos mokslo objektus ir reiškinius įprastame kontekste, juos apibūdina tikslingai vartodamas tinkamus terminus ir sąvokas.

B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas ir terminus, simbolius, matavimo vienetus apibūdindamas reiškinius ir procesus įprastame kontekste.

B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos normų perteikia biologijos informaciją. [...]

B5.3. [...] formuluoja klausimus [...] Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus, pagrįstus tyrimų rezultatais ir faktais. 

D1.3. Atpažįsta ir įvardija biologijos mokslo objektus ir reiškinius įprastame kontekste, juos apibūdina tikslingai vartodamas tinkamus terminus ir sąvokas.

B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas ir terminus, simbolius, matavimo vienetus apibūdindamas reiškinius ir procesus įprastame kontekste.

B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos normų perteikia biologijos informaciją. [...]

B5.3. [...] formuluoja klausimus [...] Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus, pagrįstus tyrimų rezultatais ir faktais. 

D1.3. Atpažįsta ir įvardija biologijos mokslo objektus ir reiškinius įprastame kontekste, juos apibūdina tikslingai vartodamas tinkamus terminus ir sąvokas.

B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas ir terminus, simbolius, matavimo vienetus apibūdindamas reiškinius ir procesus įprastame kontekste.

B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos normų perteikia biologijos informaciją. 

B5.3. [...] formuluoja klausimus [...] Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus, pagrįstus tyrimų rezultatais ir faktais. 

D1.3. Atpažįsta ir įvardija biologijos mokslo objektus ir reiškinius įprastame kontekste, juos apibūdina tikslingai vartodamas tinkamus terminus ir sąvokas.

B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas ir terminus, simbolius, matavimo vienetus apibūdindamas reiškinius ir procesus įprastame kontekste.

B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos normų perteikia biologijos informaciją. [...]

B5.3. [...] formuluoja klausimus [...] Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus, pagrįstus tyrimų rezultatais ir faktais. 

D1.3. Atpažįsta ir įvardija biologijos mokslo objektus ir reiškinius įprastame kontekste, juos apibūdina tikslingai vartodamas tinkamus terminus ir sąvokas.

B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus aiškindamas reiškinius ir procesus įprastame kontekste.

B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų, tinkamai ir tikslingai kalbėdamas, perteikia kitiems biologinę informaciją ir atlieka užduotis. [...] 

B5.3. [...] formuluoja klausimus, […] argumentais grindžia savo atsakymus, pateikia argumentų kitiems galimiems atsakymams pagrįsti. 

D1.3. Atpažįsta ir įvardija biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, juos apibūdina išvardydamas savybes ir funkcijas, tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.

B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus aiškindamas reiškinius ir procesus įprastame kontekste.

B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų, tinkamai ir tikslingai kalbėdamas, perteikia kitiems biologinę informaciją ir atlieka užduotis. [...] 

B5.3. [...] formuluoja klausimus, […] argumentais grindžia savo atsakymus, pateikia argumentų kitiems galimiems atsakymams pagrįsti. 

D1.3. Atpažįsta ir įvardija biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, juos apibūdina išvardydamas savybes ir funkcijas, tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.

B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus aiškindamas reiškinius ir procesus įprastame kontekste.

B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų, tinkamai ir tikslingai kalbėdamas, perteikia kitiems biologinę informaciją ir atlieka užduotis. [...] 

B5.3. [...] formuluoja klausimus, […] argumentais grindžia savo atsakymus, pateikia argumentų kitiems galimiems atsakymams pagrįsti. 

D1.3. Atpažįsta ir įvardija biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, juos apibūdina išvardydamas savybes ir funkcijas, tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.

B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus aiškindamas reiškinius ir procesus įprastame kontekste.

B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų, tinkamai ir tikslingai kalbėdamas, perteikia kitiems biologinę informaciją ir atlieka užduotis. [...] 

B5.3. [...] formuluoja klausimus, […] argumentais grindžia savo atsakymus, pateikia argumentų kitiems galimiems atsakymams pagrįsti. 

D1.3. Atpažįsta ir įvardija biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, juos apibūdina išvardydamas savybes ir funkcijas, tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.

B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus aiškindamas reiškinius ir procesus įprastame kontekste.

B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų, tinkamai ir tikslingai kalbėdamas, perteikia kitiems biologinę informaciją ir atlieka užduotis. [...] 

B5.3. [...] formuluoja klausimus, […] argumentais grindžia savo atsakymus, pateikia argumentų kitiems galimiems atsakymams pagrįsti. 

D1.3. Atpažįsta ir įvardija biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, juos apibūdina išvardydamas savybes ir funkcijas, tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.

B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus aiškindamas reiškinius ir procesus įprastame kontekste.

B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų, tinkamai ir tikslingai kalbėdamas, perteikia kitiems biologinę informaciją ir atlieka užduotis. [...] 

B5.3. [...] formuluoja klausimus, […] argumentais grindžia savo atsakymus, pateikia argumentų kitiems galimiems atsakymams pagrįsti. 

D1.3. Atpažįsta ir įvardija biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, juos apibūdina išvardydamas savybes ir funkcijas, tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.

B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus aiškindamas reiškinius ir procesus įprastame kontekste.

B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų, tinkamai ir tikslingai kalbėdamas, perteikia kitiems biologinę informaciją ir atlieka užduotis. [...]

B5.3. [...] formuluoja klausimus, […] argumentais grindžia savo atsakymus, pateikia argumentų kitiems galimiems atsakymams pagrįsti. 

D1.3. Atpažįsta ir įvardija biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, juos apibūdina išvardydamas savybes ir funkcijas, tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.

B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus aiškindamas reiškinius ir procesus įprastame kontekste.

B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų, tinkamai ir tikslingai kalbėdamas, perteikia kitiems biologinę informaciją ir atlieka užduotis. [...]

B5.3. [...] formuluoja klausimus, […] argumentais grindžia savo atsakymus, pateikia argumentų kitiems galimiems atsakymams pagrįsti. 

D1.3. Atpažįsta ir įvardija biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, juos apibūdina išvardydamas savybes ir funkcijas, tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.

B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus aiškindamas reiškinius ir procesus įprastame kontekste.

B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų, tinkamai ir tikslingai kalbėdamas, perteikia kitiems biologinę informaciją ir atlieka užduotis. [...]

B5.3. [...] formuluoja klausimus, […] argumentais grindžia savo atsakymus, pateikia argumentų kitiems galimiems atsakymams pagrįsti. 

D1.3. Atpažįsta ir įvardija biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, juos apibūdina išvardydamas savybes ir funkcijas, tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.

B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus aiškindamas reiškinius ir procesus įprastame kontekste.

B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų, tinkamai ir tikslingai kalbėdamas, perteikia kitiems biologinę informaciją ir atlieka užduotis. [...] 

B5.3. [...] formuluoja klausimus, […] argumentais grindžia savo atsakymus, pateikia argumentų kitiems galimiems atsakymams pagrįsti. 

D1.3. Atpažįsta ir įvardija biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, juos apibūdina išvardydamas savybes ir funkcijas, tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.

B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus aiškindamas reiškinius ir procesus įprastame kontekste.

B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų, tinkamai ir tikslingai kalbėdamas, perteikia kitiems biologinę informaciją ir atlieka užduotis. [...]

B5.3. [...] formuluoja klausimus, […] argumentais grindžia savo atsakymus, pateikia argumentų kitiems galimiems atsakymams pagrįsti. 

D1.3. Atpažįsta ir įvardija biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, juos apibūdina išvardydamas savybes ir funkcijas, tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.

B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus aiškindamas reiškinius ir procesus įprastame kontekste.

B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų, tinkamai ir tikslingai kalbėdamas, perteikia kitiems biologinę informaciją ir atlieka užduotis. [...]

B5.3. [...] formuluoja klausimus, […] argumentais grindžia savo atsakymus, pateikia argumentų kitiems galimiems atsakymams pagrįsti. 

D1.3. Atpažįsta ir įvardija biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, juos apibūdina išvardydamas savybes ir funkcijas, tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.

B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus aiškindamas reiškinius ir procesus įprastame kontekste.

B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų, tinkamai ir tikslingai kalbėdamas, perteikia kitiems biologinę informaciją ir atlieka užduotis. [...]

B5.3. [...] formuluoja klausimus, […] argumentais grindžia savo atsakymus, pateikia argumentų kitiems galimiems atsakymams pagrįsti. 

D1.3. Atpažįsta ir įvardija biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, juos apibūdina išvardydamas savybes ir funkcijas, tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.

B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus aiškindamas reiškinius ir procesus įprastame kontekste.

B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų, tinkamai ir tikslingai kalbėdamas, perteikia kitiems biologinę informaciją ir atlieka užduotis. [...] 

B5.3. [...] formuluoja klausimus, […] argumentais grindžia savo atsakymus, pateikia argumentų kitiems galimiems atsakymams pagrįsti. 

D1.3. Atpažįsta ir įvardija biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, juos apibūdina išvardydamas savybes ir funkcijas, tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.

F3.3. Diskutuoja apie gamtos saugojimą, [...]

B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus aiškindamas reiškinius ir procesus įprastame kontekste.

B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų, tinkamai ir tikslingai kalbėdamas, perteikia kitiems biologinę informaciją ir atlieka užduotis. [...] 

B5.3. [...] formuluoja klausimus, […] argumentais grindžia savo atsakymus, pateikia argumentų kitiems galimiems atsakymams pagrįsti. 

D1.3. Atpažįsta ir įvardija biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, juos apibūdina išvardydamas savybes ir funkcijas, tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.

F3.3. Diskutuoja apie gamtos saugojimą, [...]

B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus aiškindamas reiškinius ir procesus įprastame kontekste.

B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų, tinkamai ir tikslingai kalbėdamas, perteikia kitiems biologinę informaciją ir atlieka užduotis. [...] 

B5.3. [...] formuluoja klausimus, […] argumentais grindžia savo atsakymus, pateikia argumentų kitiems galimiems atsakymams pagrįsti. 

D1.3. Atpažįsta ir įvardija biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, juos apibūdina išvardydamas savybes ir funkcijas, tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.

B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus aiškindamas reiškinius ir procesus įprastame kontekste.

B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų, tinkamai ir tikslingai kalbėdamas, perteikia kitiems biologinę informaciją ir atlieka užduotis. [...] 

B5.3. [...] formuluoja klausimus, […] argumentais grindžia savo atsakymus, pateikia argumentų kitiems galimiems atsakymams pagrįsti. 

D1.3. Atpažįsta ir įvardija biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, juos apibūdina išvardydamas savybes ir funkcijas, tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.

F3.3. Diskutuoja apie gamtos saugojimą, [...]

B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus, aiškindamas reiškinius ir procesus naujame kontekste.

B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų tinkamai ir tikslingai kalbėdamas perteikia biologijos ir kitų gyvybės mokslų informaciją, atlieka užduotis. Pasirenka ir taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. [...]

B5.3. […] tikslingai formuluoja probleminius klausimus, […] Pateikdamas atsakymus, juos argumentuoja, […]

D1.3. Nagrinėja ir tyrinėja biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, apibūdina jų savybes ir funkcijas tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.

F3.3. Diskutuoja apie gamtos saugojimą, [...]

Genetinės modifikacijos ir biotechnologija. [...] Remiantis transgeninių organizmų pavyzdžiais, mokomasi argumentuotai diskutuoti apie genetiškai modifikuotų organizmų galimą poveikį aplinkai. [...] 

B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus, aiškindamas reiškinius ir procesus naujame kontekste.

B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų tinkamai ir tikslingai kalbėdamas perteikia biologijos ir kitų gyvybės mokslų informaciją, atlieka užduotis. Pasirenka ir taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. [...]

B5.3. […] tikslingai formuluoja probleminius klausimus, […] Pateikdamas atsakymus, juos argumentuoja, […]

D1.3. Nagrinėja ir tyrinėja biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, apibūdina jų savybes ir funkcijas tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.

B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus, aiškindamas reiškinius ir procesus naujame kontekste.

B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų tinkamai ir tikslingai kalbėdamas perteikia biologijos ir kitų gyvybės mokslų informaciją, atlieka užduotis. Pasirenka ir taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. [...]

B5.3. […] tikslingai formuluoja probleminius klausimus, […] Pateikdamas atsakymus, juos argumentuoja, […]

D1.3. Nagrinėja ir tyrinėja biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, apibūdina jų savybes ir funkcijas tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.

B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus, aiškindamas reiškinius ir procesus naujame kontekste.

B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų tinkamai ir tikslingai kalbėdamas perteikia biologijos ir kitų gyvybės mokslų informaciją, atlieka užduotis. Pasirenka ir taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. [...]

B5.3. […] tikslingai formuluoja probleminius klausimus, […] Pateikdamas atsakymus, juos argumentuoja, […]

D1.3. Nagrinėja ir tyrinėja biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, apibūdina jų savybes ir funkcijas tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.

B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus, aiškindamas reiškinius ir procesus naujame kontekste.

B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų tinkamai ir tikslingai kalbėdamas perteikia biologijos ir kitų gyvybės mokslų informaciją, atlieka užduotis. Pasirenka ir taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. [...]

B5.3. […] tikslingai formuluoja probleminius klausimus, […] Pateikdamas atsakymus, juos argumentuoja, […]

D1.3. Nagrinėja ir tyrinėja biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, apibūdina jų savybes ir funkcijas tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.

B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus, aiškindamas reiškinius ir procesus naujame kontekste.

B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų tinkamai ir tikslingai kalbėdamas perteikia biologijos ir kitų gyvybės mokslų informaciją, atlieka užduotis. Pasirenka ir taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. [...]

B5.3. […] tikslingai formuluoja probleminius klausimus, […] Pateikdamas atsakymus, juos argumentuoja, […]

D1.3. Nagrinėja ir tyrinėja biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, apibūdina jų savybes ir funkcijas tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.

B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus, aiškindamas reiškinius ir procesus naujame kontekste.

B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų tinkamai ir tikslingai kalbėdamas perteikia biologijos ir kitų gyvybės mokslų informaciją, atlieka užduotis. Pasirenka ir taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. [...]

B5.3. […] tikslingai formuluoja probleminius klausimus, […] Pateikdamas atsakymus, juos argumentuoja, […]

B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus, aiškindamas reiškinius ir procesus naujame kontekste.

B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų tinkamai ir tikslingai kalbėdamas perteikia biologijos ir kitų gyvybės mokslų informaciją, atlieka užduotis. Pasirenka ir taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. [...]

B5.3. […] tikslingai formuluoja probleminius klausimus, […] Pateikdamas atsakymus, juos argumentuoja, […]

D1.3. Nagrinėja ir tyrinėja biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, apibūdina jų savybes ir funkcijas tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.

B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus, aiškindamas reiškinius ir procesus naujame kontekste.

B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų tinkamai ir tikslingai kalbėdamas perteikia biologijos ir kitų gyvybės mokslų informaciją, atlieka užduotis. Pasirenka ir taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. [...]

B5.3. […] tikslingai formuluoja probleminius klausimus, […] Pateikdamas atsakymus, juos argumentuoja, […]

D1.3. Nagrinėja ir tyrinėja biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, apibūdina jų savybes ir funkcijas tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.

B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus, aiškindamas reiškinius ir procesus naujame kontekste.

B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų tinkamai ir tikslingai kalbėdamas perteikia biologijos ir kitų gyvybės mokslų informaciją, atlieka užduotis. Pasirenka ir taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. [...]

B5.3. […] tikslingai formuluoja probleminius klausimus, […] Pateikdamas atsakymus, juos argumentuoja, […]

D1.3. Nagrinėja ir tyrinėja biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, apibūdina jų savybes ir funkcijas tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.

B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus, aiškindamas reiškinius ir procesus naujame kontekste.

B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų tinkamai ir tikslingai kalbėdamas perteikia biologijos ir kitų gyvybės mokslų informaciją, atlieka užduotis. Pasirenka ir taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. [...]

B5.3. […] tikslingai formuluoja probleminius klausimus, […] Pateikdamas atsakymus, juos argumentuoja, […]

D1.3. Nagrinėja ir tyrinėja biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, apibūdina jų savybes ir funkcijas tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.

F3.3. Diskutuoja apie gamtos saugojimą, [...]

B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus, aiškindamas reiškinius ir procesus naujame kontekste.

B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų tinkamai ir tikslingai kalbėdamas perteikia biologijos ir kitų gyvybės mokslų informaciją, atlieka užduotis. Pasirenka ir taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. [...]

B5.3. […] tikslingai formuluoja probleminius klausimus, […] Pateikdamas atsakymus, juos argumentuoja, […].

D1.3. Nagrinėja ir tyrinėja biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, apibūdina jų savybes ir funkcijas tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.

F3.3. Diskutuoja apie gamtos saugojimą, [...]

B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus, aiškindamas reiškinius ir procesus naujame kontekste.

B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų tinkamai ir tikslingai kalbėdamas perteikia biologijos ir kitų gyvybės mokslų informaciją, atlieka užduotis. Pasirenka ir taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. [...]

B5.3. […] tikslingai formuluoja probleminius klausimus, […] Pateikdamas atsakymus, juos argumentuoja, […]

D1.3. Nagrinėja ir tyrinėja biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, apibūdina jų savybes ir funkcijas tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.

F3.3. Diskutuoja apie gamtos saugojimą, [...]

B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus, aiškindamas reiškinius ir procesus naujame kontekste.

B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų tinkamai ir tikslingai kalbėdamas perteikia biologijos ir kitų gyvybės mokslų informaciją, atlieka užduotis. Pasirenka ir taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. [...]

B5.3. […] tikslingai formuluoja probleminius klausimus, […] Pateikdamas atsakymus, juos argumentuoja, […]

D1.3. Nagrinėja ir tyrinėja biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, apibūdina jų savybes ir funkcijas tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.

F3.3. Diskutuoja apie gamtos saugojimą, [...]

B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus, aiškindamas reiškinius ir procesus naujame kontekste.

B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų tinkamai ir tikslingai kalbėdamas perteikia biologijos ir kitų gyvybės mokslų informaciją, atlieka užduotis. Pasirenka ir taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. [...]

B5.3. […] tikslingai formuluoja probleminius klausimus, […] Pateikdamas atsakymus, juos argumentuoja, […]

D1.3. Nagrinėja ir tyrinėja biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, apibūdina jų savybes ir funkcijas tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.

F3.3. Diskutuoja apie gamtos saugojimą, [...]

B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus, aiškindamas reiškinius ir procesus naujame kontekste.

B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų tinkamai ir tikslingai kalbėdamas perteikia biologijos ir kitų gyvybės mokslų informaciją, atlieka užduotis. Pasirenka ir taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. [...]

B5.3. […] tikslingai formuluoja probleminius klausimus, […] Pateikdamas atsakymus, juos argumentuoja, […]

D1.3. Nagrinėja ir tyrinėja biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, apibūdina jų savybes ir funkcijas tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.

F3.3. Diskutuoja apie gamtos saugojimą, [...]

B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus, aiškindamas reiškinius ir procesus naujame kontekste.

B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų tinkamai ir tikslingai kalbėdamas perteikia biologijos ir kitų gyvybės mokslų informaciją, atlieka užduotis. Pasirenka ir taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. [...]

B5.3. […] tikslingai formuluoja probleminius klausimus, […] Pateikdamas atsakymus, juos argumentuoja, […]

D1.3. Nagrinėja ir tyrinėja biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, apibūdina jų savybes ir funkcijas tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.

B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus, aiškindamas reiškinius ir procesus naujame kontekste.

B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų tinkamai ir tikslingai kalbėdamas perteikia biologijos ir kitų gyvybės mokslų informaciją, atlieka užduotis. Pasirenka ir taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. [...]

B5.3. […] tikslingai formuluoja probleminius klausimus, […] Pateikdamas atsakymus, juos argumentuoja, […]

B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus, aiškindamas reiškinius ir procesus naujame kontekste.

B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų tinkamai ir tikslingai kalbėdamas perteikia biologijos ir kitų gyvybės mokslų informaciją, atlieka užduotis. Pasirenka ir taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. [...]

B5.3. […] tikslingai formuluoja probleminius klausimus, […] Pateikdamas atsakymus, juos argumentuoja, […]

D1.3. Nagrinėja ir tyrinėja biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, apibūdina jų savybes ir funkcijas tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.

F3.3. Diskutuoja apie gamtos saugojimą, [...]

B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus, aiškindamas reiškinius ir procesus naujame kontekste.

B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų tinkamai ir tikslingai kalbėdamas perteikia biologijos ir kitų gyvybės mokslų informaciją, atlieka užduotis. Pasirenka ir taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. [...]

B5.3. […] tikslingai formuluoja probleminius klausimus, […] Pateikdamas atsakymus, juos argumentuoja, […]

D1.3. Nagrinėja ir tyrinėja biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, apibūdina jų savybes ir funkcijas tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.

F3.3. Diskutuoja apie gamtos saugojimą, [...]

B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus, aiškindamas reiškinius ir procesus naujame kontekste.

B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų tinkamai ir tikslingai kalbėdamas perteikia biologijos ir kitų gyvybės mokslų informaciją, atlieka užduotis. Pasirenka ir taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. [...]

B5.3. […] tikslingai formuluoja probleminius klausimus, […] Pateikdamas atsakymus, juos argumentuoja, […]

D1.3. Nagrinėja ir tyrinėja biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, apibūdina jų savybes ir funkcijas tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.

F3.3. Diskutuoja apie gamtos saugojimą, [...]

B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus, aiškindamas reiškinius ir procesus naujame kontekste.

B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų tinkamai ir tikslingai kalbėdamas perteikia biologijos ir kitų gyvybės mokslų informaciją, atlieka užduotis. Pasirenka ir taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. [...]

B5.3. […] tikslingai formuluoja probleminius klausimus, […] Pateikdamas atsakymus, juos argumentuoja, […]

D1.3. Nagrinėja ir tyrinėja biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, apibūdina jų savybes ir funkcijas tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.

F3.3. Diskutuoja apie gamtos saugojimą, [...]

B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus, aiškindamas reiškinius ir procesus naujame kontekste.

B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų tinkamai ir tikslingai kalbėdamas perteikia biologijos ir kitų gyvybės mokslų informaciją, atlieka užduotis. Pasirenka ir taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. [...]

B5.3. […] tikslingai formuluoja probleminius klausimus, […] Pateikdamas atsakymus, juos argumentuoja, […]

D1.3. Nagrinėja ir tyrinėja biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, apibūdina jų savybes ir funkcijas tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.

F3.3. Diskutuoja apie gamtos saugojimą, [...]

B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus, aiškindamas reiškinius ir procesus naujame kontekste.

B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų tinkamai ir tikslingai kalbėdamas perteikia biologijos ir kitų gyvybės mokslų informaciją, atlieka užduotis. Pasirenka ir taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. [...]

B5.3. […] tikslingai formuluoja probleminius klausimus, […] Pateikdamas atsakymus, juos argumentuoja […]

D1.3. Nagrinėja ir tyrinėja biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, apibūdina jų savybes ir funkcijas tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.

B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus, aiškindamas reiškinius ir procesus naujame kontekste.

B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų tinkamai ir tikslingai kalbėdamas perteikia biologijos ir kitų gyvybės mokslų informaciją, atlieka užduotis. Pasirenka ir taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. [...]

B5.3. […] tikslingai formuluoja probleminius klausimus, […] Pateikdamas atsakymus, juos argumentuoja, […]

D1.3. Nagrinėja ir tyrinėja biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, apibūdina jų savybes ir funkcijas tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.

B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus, aiškindamas reiškinius ir procesus naujame kontekste.

B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų tinkamai ir tikslingai kalbėdamas perteikia biologijos ir kitų gyvybės mokslų informaciją, atlieka užduotis. Pasirenka ir taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. [...]

B5.3. […] tikslingai formuluoja probleminius klausimus, […] Pateikdamas atsakymus, juos argumentuoja, […]

D1.3. Nagrinėja ir tyrinėja biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, apibūdina jų savybes ir funkcijas tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.

B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus, aiškindamas reiškinius ir procesus naujame kontekste.

B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų tinkamai ir tikslingai kalbėdamas perteikia biologijos ir kitų gyvybės mokslų informaciją, atlieka užduotis. Pasirenka ir taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. [...]

B5.3. […] tikslingai formuluoja probleminius klausimus, […] Pateikdamas atsakymus, juos argumentuoja, […]

B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus, aiškindamas reiškinius ir procesus naujame kontekste.

B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų tinkamai ir tikslingai kalbėdamas perteikia biologijos ir kitų gyvybės mokslų informaciją, atlieka užduotis. Pasirenka ir taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. [...]

B5.3. […] tikslingai formuluoja probleminius klausimus, […] Pateikdamas atsakymus, juos argumentuoja, […]

D1.3. Nagrinėja ir tyrinėja biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, apibūdina jų savybes ir funkcijas tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.

B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus, aiškindamas reiškinius ir procesus naujame kontekste.

B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų tinkamai ir tikslingai kalbėdamas perteikia biologijos ir kitų gyvybės mokslų informaciją, atlieka užduotis. Pasirenka ir taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. [...]

B5.3. […] tikslingai formuluoja probleminius klausimus, […] Pateikdamas atsakymus, juos argumentuoja, […]

B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus, aiškindamas reiškinius ir procesus naujame kontekste.

B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų tinkamai ir tikslingai kalbėdamas perteikia biologijos ir kitų gyvybės mokslų informaciją, atlieka užduotis. Pasirenka ir taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. [...]

B5.3. […] tikslingai formuluoja probleminius klausimus, […] Pateikdamas atsakymus, juos argumentuoja, […]

D1.3. Nagrinėja ir tyrinėja biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, apibūdina jų savybes ir funkcijas tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.

B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus, aiškindamas reiškinius ir procesus naujame kontekste.

B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų tinkamai ir tikslingai kalbėdamas perteikia biologijos ir kitų gyvybės mokslų informaciją, atlieka užduotis. Pasirenka ir taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. [...]

B5.3. […] tikslingai formuluoja probleminius klausimus, […] Pateikdamas atsakymus, juos argumentuoja, […]

D1.3. Nagrinėja ir tyrinėja biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, apibūdina jų savybes ir funkcijas tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.

B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus, aiškindamas reiškinius ir procesus naujame kontekste.

B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų tinkamai ir tikslingai kalbėdamas perteikia biologijos ir kitų gyvybės mokslų informaciją, atlieka užduotis. Pasirenka ir taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. [...]

B5.3. […] tikslingai formuluoja probleminius klausimus, […] Pateikdamas atsakymus, juos argumentuoja, […]

D1.3. Nagrinėja ir tyrinėja biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, apibūdina jų savybes ir funkcijas tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.

B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus, aiškindamas reiškinius ir procesus naujame kontekste.

B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų tinkamai ir tikslingai kalbėdamas perteikia biologijos ir kitų gyvybės mokslų informaciją, atlieka užduotis. Pasirenka ir taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. [...]

B5.3. […] tikslingai formuluoja probleminius klausimus, […] Pateikdamas atsakymus, juos argumentuoja, […]

D1.3. Nagrinėja ir tyrinėja biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, apibūdina jų savybes ir funkcijas tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.

B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus, aiškindamas reiškinius ir procesus naujame kontekste.

B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų tinkamai ir tikslingai kalbėdamas perteikia biologijos ir kitų gyvybės mokslų informaciją, atlieka užduotis. Pasirenka ir taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. [...]

B5.3. […] tikslingai formuluoja probleminius klausimus, […] Pateikdamas atsakymus, juos argumentuoja, […]

D1.3. Nagrinėja ir tyrinėja biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, apibūdina jų savybes ir funkcijas tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.

B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus, aiškindamas reiškinius ir procesus naujame kontekste.

B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų tinkamai ir tikslingai kalbėdamas perteikia biologijos ir kitų gyvybės mokslų informaciją, atlieka užduotis. Pasirenka ir taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. [...]

B5.3. […] tikslingai formuluoja probleminius klausimus, […] Pateikdamas atsakymus, juos argumentuoja, […]

D1.3. Nagrinėja ir tyrinėja biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, apibūdina jų savybes ir funkcijas tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.

B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus, aiškindamas reiškinius ir procesus naujame kontekste.

B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų tinkamai ir tikslingai kalbėdamas perteikia biologijos ir kitų gyvybės mokslų informaciją, atlieka užduotis. Pasirenka ir taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. [...]

B5.3. […] tikslingai formuluoja probleminius klausimus, […] Pateikdamas atsakymus, juos argumentuoja, […]

D1.3. Nagrinėja ir tyrinėja biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, apibūdina jų savybes ir funkcijas tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.

B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus, aiškindamas reiškinius ir procesus naujame kontekste.

B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų tinkamai ir tikslingai kalbėdamas perteikia biologijos ir kitų gyvybės mokslų informaciją, atlieka užduotis. Pasirenka ir taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. [...]

B5.3. […] tikslingai formuluoja probleminius klausimus, […] Pateikdamas atsakymus, juos argumentuoja, […]

D1.3. Nagrinėja ir tyrinėja biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, apibūdina jų savybes ir funkcijas tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.

Fizika

7–8 klasių koncentras
Šviesos reiškiniai.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas fizikinius reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste, [...].

B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos ir etiketo normų perteikia su fizika susietą informaciją. [...] Atsižvelgia į adresatą. [...]

D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo objektus ir fizikinius reiškinius įprastame kontekste, juos apibūdina.

Optiniai prietaisai.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas fizikinius reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste, [...].

B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos ir etiketo normų perteikia su fizika susietą informaciją. [...] Atsižvelgia į adresatą. [...]

D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo objektus ir fizikinius reiškinius įprastame kontekste, juos apibūdina.

Garsas.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas fizikinius reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste, [...].

B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos ir etiketo normų perteikia su fizika susietą informaciją. [...] Atsižvelgia į adresatą. [...]

D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo objektus ir fizikinius reiškinius įprastame kontekste, juos apibūdina.

Elektros krūviai ir jų sąveika.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas fizikinius reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste, [...].

B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos ir etiketo normų perteikia su fizika susietą informaciją. [...] Atsižvelgia į adresatą. [...]

D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo objektus ir fizikinius reiškinius įprastame kontekste, juos apibūdina.

Nuolatinė elektros srovė.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas fizikinius reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste, [...].

B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos ir etiketo normų perteikia su fizika susietą informaciją. [...] Atsižvelgia į adresatą. [...]

D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo objektus ir fizikinius reiškinius įprastame kontekste, juos apibūdina.

Elektros srovė terpėse.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas fizikinius reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste, [...].

B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos ir etiketo normų perteikia su fizika susietą informaciją. [...] Atsižvelgia į adresatą. [...]

D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo objektus ir fizikinius reiškinius įprastame kontekste, juos apibūdina.

Visata ir jos evoliucija.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas fizikinius reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste, [...].

B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos ir etiketo normų perteikia su fizika susietą informaciją. [...] Atsižvelgia į adresatą. [...]

D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo objektus ir fizikinius reiškinius įprastame kontekste, juos apibūdina.

Atomo sandara.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas fizikinius reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste, [...].

B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos ir etiketo normų perteikia su fizika susietą informaciją. [...] Atsižvelgia į adresatą. [...]

D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo objektus ir fizikinius reiškinius įprastame kontekste, juos apibūdina.

Radioaktyvumas.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas fizikinius reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste, [...].

B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos ir etiketo normų perteikia su fizika susietą informaciją. [...] Atsižvelgia į adresatą. [...]

D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo objektus ir fizikinius reiškinius įprastame kontekste, juos apibūdina.

Atomų branduolių virsmai.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas fizikinius reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste, [...].

B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos ir etiketo normų perteikia su fizika susietą informaciją. [...] Atsižvelgia į adresatą. [...]

D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo objektus ir fizikinius reiškinius įprastame kontekste, juos apibūdina.

9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras
Mechaninis darbas ir galia.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus [...] aiškindamas reiškinius [...].

B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos ir etiketo normų tinkamai ir tikslingai vartoja kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją [...]

D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo objektus, fizikinius reiškinius ir procesus naujame kontekste, juos apibūdina įvardydamas savybes.

Mechaninė energija.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus [...] aiškindamas reiškinius [...].

B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos ir etiketo normų tinkamai ir tikslingai vartoja kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją [...]

D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo objektus, fizikinius reiškinius ir procesus naujame kontekste, juos apibūdina įvardydamas savybes.

Paprastieji mechanizmai.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus [...] aiškindamas reiškinius [...].

B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos ir etiketo normų tinkamai ir tikslingai vartoja kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją [...]

D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo objektus, fizikinius reiškinius ir procesus naujame kontekste, juos apibūdina įvardydamas savybes.

Mechaninis judėjimas.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus [...] aiškindamas reiškinius [...].

B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos ir etiketo normų tinkamai ir tikslingai vartoja kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją [...]

D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo objektus, fizikinius reiškinius ir procesus naujame kontekste, juos apibūdina įvardydamas savybes.

Jėgos.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus [...] aiškindamas reiškinius [...].

B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos ir etiketo normų tinkamai ir tikslingai vartoja kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją [...]

D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo objektus, fizikinius reiškinius ir procesus naujame kontekste, juos apibūdina įvardydamas savybes.

Sąveikos dėsniai.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus [...] aiškindamas reiškinius [...].

B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos ir etiketo normų tinkamai ir tikslingai vartoja kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją [...]

D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo objektus, fizikinius reiškinius ir procesus naujame kontekste, juos apibūdina įvardydamas savybes.

Slėgis.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus [...] aiškindamas reiškinius [...].

B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos ir etiketo normų tinkamai ir tikslingai vartoja kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją [...]

D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo objektus, fizikinius reiškinius ir procesus naujame kontekste, juos apibūdina įvardydamas savybes.

Vidinė energija.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus [...] aiškindamas reiškinius [...].

B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos ir etiketo normų tinkamai ir tikslingai vartoja kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją [...]

D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo objektus, fizikinius reiškinius ir procesus naujame kontekste, juos apibūdina įvardydamas savybes.

Medžiagos būsenų kitimas.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus [...] aiškindamas reiškinius [...].

B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos ir etiketo normų tinkamai ir tikslingai vartoja kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją [...]

D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo objektus, fizikinius reiškinius ir procesus naujame kontekste, juos apibūdina įvardydamas savybes.

Elektromagnetiniai virpesiai.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus [...] aiškindamas reiškinius [...].

B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos ir etiketo normų tinkamai ir tikslingai vartoja kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją [...]

D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo objektus, fizikinius reiškinius ir procesus naujame kontekste, juos apibūdina įvardydamas savybes.

Elektromagnetinės bangos ir jų savybės.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus [...] aiškindamas reiškinius [...].

B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos ir etiketo normų tinkamai ir tikslingai vartoja kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją [...]

D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo objektus, fizikinius reiškinius ir procesus naujame kontekste, juos apibūdina įvardydamas savybes.

Nuolatiniai magnetai.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus [...] aiškindamas reiškinius [...].

B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos ir etiketo normų tinkamai ir tikslingai vartoja kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją [...]

D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo objektus, fizikinius reiškinius ir procesus naujame kontekste, juos apibūdina įvardydamas savybes.

Elektros srovė ir magnetinis laukas.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus [...] aiškindamas reiškinius [...].

B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos ir etiketo normų tinkamai ir tikslingai vartoja kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją [...]

D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo objektus, fizikinius reiškinius ir procesus naujame kontekste, juos apibūdina įvardydamas savybes.

Elektros energijos gamyba ir naudojimas.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus [...] aiškindamas reiškinius [...].

B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos ir etiketo normų tinkamai ir tikslingai vartoja kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją [...]

D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo objektus, fizikinius reiškinius ir procesus naujame kontekste, juos apibūdina įvardydamas savybes.

Mechaniniai svyravimai.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus [...] aiškindamas reiškinius [...].

B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos ir etiketo normų tinkamai ir tikslingai vartoja kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją [...]

D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo objektus, fizikinius reiškinius ir procesus naujame kontekste, juos apibūdina įvardydamas savybes.

Mechaninės bangos.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus [...] aiškindamas reiškinius [...].

B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos ir etiketo normų tinkamai ir tikslingai vartoja kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją [...]

D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo objektus, fizikinius reiškinius ir procesus naujame kontekste, juos apibūdina įvardydamas savybes.

III–IV gimnazijos klasių koncentras
Elektrostatinis laukas.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus, [...].

B4.3. Laikydamasis etikos ir etiketo normų, vartoja bendrinę ir mokslinę kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją [...]. Lanksčiai pritaiko pranešimą adresatams. [...]

D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo tiriamus objektus, fizikinius reiškinius ir procesus naujame kontekste, juos apibūdina įvardydamas savybes ir požymius.

Elektros srovė metaluose.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus, [...].

B4.3. Laikydamasis etikos ir etiketo normų, vartoja bendrinę ir mokslinę kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją [...]. Lanksčiai pritaiko pranešimą adresatams. [...]

D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo tiriamus objektus, fizikinius reiškinius ir procesus naujame kontekste, juos apibūdina įvardydamas savybes ir požymius.

Elektros srovės šaltiniai.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus, [...].

B4.3. Laikydamasis etikos ir etiketo normų, vartoja bendrinę ir mokslinę kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją [...]. Lanksčiai pritaiko pranešimą adresatams. [...]

D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo tiriamus objektus, fizikinius reiškinius ir procesus naujame kontekste, juos apibūdina įvardydamas savybes ir požymius.

Magnetinis laukas.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus, [...].

B4.3. Laikydamasis etikos ir etiketo normų, vartoja bendrinę ir mokslinę kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją [...]. Lanksčiai pritaiko pranešimą adresatams. [...]

D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo tiriamus objektus, fizikinius reiškinius ir procesus naujame kontekste, juos apibūdina įvardydamas savybes ir požymius.

Elektromagnetinė indukcija.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus, [...].

B4.3. Laikydamasis etikos ir etiketo normų, vartoja bendrinę ir mokslinę kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją [...]. Lanksčiai pritaiko pranešimą adresatams. [...]

D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo tiriamus objektus, fizikinius reiškinius ir procesus naujame kontekste, juos apibūdina įvardydamas savybes ir požymius.

Energijos šaltiniai.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus, [...].

B4.3. Laikydamasis etikos ir etiketo normų, vartoja bendrinę ir mokslinę kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją [...]. Lanksčiai pritaiko pranešimą adresatams. [...]

D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo tiriamus objektus, fizikinius reiškinius ir procesus naujame kontekste, juos apibūdina įvardydamas savybes ir požymius.

Ryšys tarp mikro ir makro pasaulio.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus, [...].

B4.3. Laikydamasis etikos ir etiketo normų, vartoja bendrinę ir mokslinę kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją [...]. Lanksčiai pritaiko pranešimą adresatams. [...]

D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo tiriamus objektus, fizikinius reiškinius ir procesus naujame kontekste, juos apibūdina įvardydamas savybes ir požymius.

Termodinamika.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus, [...].

B4.3. Laikydamasis etikos ir etiketo normų, vartoja bendrinę ir mokslinę kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją [...]. Lanksčiai pritaiko pranešimą adresatams. [...]

D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo tiriamus objektus, fizikinius reiškinius ir procesus naujame kontekste, juos apibūdina įvardydamas savybes ir požymius.

Energija, darbas, galia.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus, [...].

B4.3. Laikydamasis etikos ir etiketo normų, vartoja bendrinę ir mokslinę kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją [...]. Lanksčiai pritaiko pranešimą adresatams. [...]

D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo tiriamus objektus, fizikinius reiškinius ir procesus naujame kontekste, juos apibūdina įvardydamas savybes ir požymius.

Judėjimas.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus, [...].

B4.3. Laikydamasis etikos ir etiketo normų, vartoja bendrinę ir mokslinę kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją [...]. Lanksčiai pritaiko pranešimą adresatams. [...]

D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo tiriamus objektus, fizikinius reiškinius ir procesus naujame kontekste, juos apibūdina įvardydamas savybes ir požymius.

Jėgos.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus, [...].

B4.3. Laikydamasis etikos ir etiketo normų, vartoja bendrinę ir mokslinę kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją [...]. Lanksčiai pritaiko pranešimą adresatams. [...]

D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo tiriamus objektus, fizikinius reiškinius ir procesus naujame kontekste, juos apibūdina įvardydamas savybes ir požymius.

Judesio kiekis ir jėgos impulsas.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus, [...].

B4.3. Laikydamasis etikos ir etiketo normų, vartoja bendrinę ir mokslinę kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją [...]. Lanksčiai pritaiko pranešimą adresatams. [...]

D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo tiriamus objektus, fizikinius reiškinius ir procesus naujame kontekste, juos apibūdina įvardydamas savybes ir požymius.

Fizikos mokslo raida.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus, [...].

B4.3. Laikydamasis etikos ir etiketo normų, vartoja bendrinę ir mokslinę kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją [...]. Lanksčiai pritaiko pranešimą adresatams. [...]

D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo tiriamus objektus, fizikinius reiškinius ir procesus naujame kontekste, juos apibūdina įvardydamas savybes ir požymius.

Pažinimo metodai ir kalba.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus, [...].

B4.3. Laikydamasis etikos ir etiketo normų, vartoja bendrinę ir mokslinę kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją [...]. Lanksčiai pritaiko pranešimą adresatams. [...]

D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo tiriamus objektus, fizikinius reiškinius ir procesus naujame kontekste, juos apibūdina įvardydamas savybes ir požymius.

Matavimai ir skaičiavimai fizikoje.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus, [...].

B4.3. Laikydamasis etikos ir etiketo normų, vartoja bendrinę ir mokslinę kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją [...]. Lanksčiai pritaiko pranešimą adresatams. [...]

D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo tiriamus objektus, fizikinius reiškinius ir procesus naujame kontekste, juos apibūdina įvardydamas savybes ir požymius.

Įvadas į reliatyvumo teoriją.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus, [...].

B4.3. Laikydamasis etikos ir etiketo normų, vartoja bendrinę ir mokslinę kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją [...]. Lanksčiai pritaiko pranešimą adresatams. [...]

D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo tiriamus objektus, fizikinius reiškinius ir procesus naujame kontekste, juos apibūdina įvardydamas savybes ir požymius.

Reliatyvistinė mechanika.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus, [...].

B4.3. Laikydamasis etikos ir etiketo normų, vartoja bendrinę ir mokslinę kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją [...]. Lanksčiai pritaiko pranešimą adresatams. [...]

D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo tiriamus objektus, fizikinius reiškinius ir procesus naujame kontekste, juos apibūdina įvardydamas savybes ir požymius.

Kvantinė optika.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus, [...].

B4.3. Laikydamasis etikos ir etiketo normų, vartoja bendrinę ir mokslinę kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją [...]. Lanksčiai pritaiko pranešimą adresatams. [...]

D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo tiriamus objektus, fizikinius reiškinius ir procesus naujame kontekste, juos apibūdina įvardydamas savybes ir požymius.

Atomo sandara

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus, [...].

B4.3. Laikydamasis etikos ir etiketo normų, vartoja bendrinę ir mokslinę kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją [...]. Lanksčiai pritaiko pranešimą adresatams. [...]

D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo tiriamus objektus, fizikinius reiškinius ir procesus naujame kontekste, juos apibūdina įvardydamas savybes ir požymius.

Atomo branduolys ir radioaktyvumas.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus, [...].

B4.3. Laikydamasis etikos ir etiketo normų, vartoja bendrinę ir mokslinę kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją [...]. Lanksčiai pritaiko pranešimą adresatams. [...]

D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo tiriamus objektus, fizikinius reiškinius ir procesus naujame kontekste, juos apibūdina įvardydamas savybes ir požymius.

Elementariosios dalelės.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus, [...].

B4.3. Laikydamasis etikos ir etiketo normų, vartoja bendrinę ir mokslinę kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją [...]. Lanksčiai pritaiko pranešimą adresatams. [...]

D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo tiriamus objektus, fizikinius reiškinius ir procesus naujame kontekste, juos apibūdina įvardydamas savybes ir požymius.

Geometrinė optika.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus, [...].

B4.3. Laikydamasis etikos ir etiketo normų, vartoja bendrinę ir mokslinę kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją [...]. Lanksčiai pritaiko pranešimą adresatams. [...]

D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo tiriamus objektus, fizikinius reiškinius ir procesus naujame kontekste, juos apibūdina įvardydamas savybes ir požymius.

Banginiai šviesos reiškiniai.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus, [...].

B4.3. Laikydamasis etikos ir etiketo normų, vartoja bendrinę ir mokslinę kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją [...]. Lanksčiai pritaiko pranešimą adresatams. [...]

D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo tiriamus objektus, fizikinius reiškinius ir procesus naujame kontekste, juos apibūdina įvardydamas savybes ir požymius.

Svyravimai.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus, [...].

B4.3. Laikydamasis etikos ir etiketo normų, vartoja bendrinę ir mokslinę kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją [...]. Lanksčiai pritaiko pranešimą adresatams. [...]

D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo tiriamus objektus, fizikinius reiškinius ir procesus naujame kontekste, juos apibūdina įvardydamas savybes ir požymius.

Bangos.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus, [...].

B4.3. Laikydamasis etikos ir etiketo normų, vartoja bendrinę ir mokslinę kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją [...]. Lanksčiai pritaiko pranešimą adresatams. [...]

D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo tiriamus objektus, fizikinius reiškinius ir procesus naujame kontekste, juos apibūdina įvardydamas savybes ir požymius.

Bangų savybės.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus, [...].

B4.3. Laikydamasis etikos ir etiketo normų, vartoja bendrinę ir mokslinę kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją [...]. Lanksčiai pritaiko pranešimą adresatams. [...]

D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo tiriamus objektus, fizikinius reiškinius ir procesus naujame kontekste, juos apibūdina įvardydamas savybes ir požymius.

Kintamoji elektros srovė ir jos perdavimas.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus, simbolius ir matavimo vienetus. [...]

B4.3. Laikydamasis etikos ir etiketo normų, vartoja bendrinę ir mokslinę kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją ir atlikdamas užduotis [...]

D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo tiriamus objektus, reiškinius ir procesus naujame kontekste, tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas juos apibūdina nurodydamas savybes ir požymius.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas fizikinius reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste, [...].

B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos ir etiketo normų perteikia su fizika susietą informaciją. [...] Atsižvelgia į adresatą. [...]

D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo objektus ir fizikinius reiškinius įprastame kontekste, juos apibūdina.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas fizikinius reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste, [...].

B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos ir etiketo normų perteikia su fizika susietą informaciją. [...] Atsižvelgia į adresatą. [...]

D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo objektus ir fizikinius reiškinius įprastame kontekste, juos apibūdina.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas fizikinius reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste, [...].

B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos ir etiketo normų perteikia su fizika susietą informaciją. [...] Atsižvelgia į adresatą. [...]

D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo objektus ir fizikinius reiškinius įprastame kontekste, juos apibūdina.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas fizikinius reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste, [...].

B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos ir etiketo normų perteikia su fizika susietą informaciją. [...] Atsižvelgia į adresatą. [...]

D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo objektus ir fizikinius reiškinius įprastame kontekste, juos apibūdina.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas fizikinius reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste, [...].

B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos ir etiketo normų perteikia su fizika susietą informaciją. [...] Atsižvelgia į adresatą. [...]

D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo objektus ir fizikinius reiškinius įprastame kontekste, juos apibūdina.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas fizikinius reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste, [...].

B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos ir etiketo normų perteikia su fizika susietą informaciją. [...] Atsižvelgia į adresatą. [...]

D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo objektus ir fizikinius reiškinius įprastame kontekste, juos apibūdina.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas fizikinius reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste, [...].

B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos ir etiketo normų perteikia su fizika susietą informaciją. [...] Atsižvelgia į adresatą. [...]

D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo objektus ir fizikinius reiškinius įprastame kontekste, juos apibūdina.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas fizikinius reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste, [...].

B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos ir etiketo normų perteikia su fizika susietą informaciją. [...] Atsižvelgia į adresatą. [...]

D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo objektus ir fizikinius reiškinius įprastame kontekste, juos apibūdina.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas fizikinius reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste, [...].

B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos ir etiketo normų perteikia su fizika susietą informaciją. [...] Atsižvelgia į adresatą. [...]

D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo objektus ir fizikinius reiškinius įprastame kontekste, juos apibūdina.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas fizikinius reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste, [...].

B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos ir etiketo normų perteikia su fizika susietą informaciją. [...] Atsižvelgia į adresatą. [...]

D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo objektus ir fizikinius reiškinius įprastame kontekste, juos apibūdina.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus [...] aiškindamas reiškinius [...].

B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos ir etiketo normų tinkamai ir tikslingai vartoja kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją [...]

D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo objektus, fizikinius reiškinius ir procesus naujame kontekste, juos apibūdina įvardydamas savybes.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus [...] aiškindamas reiškinius [...].

B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos ir etiketo normų tinkamai ir tikslingai vartoja kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją [...]

D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo objektus, fizikinius reiškinius ir procesus naujame kontekste, juos apibūdina įvardydamas savybes.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus [...] aiškindamas reiškinius [...].

B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos ir etiketo normų tinkamai ir tikslingai vartoja kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją [...]

D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo objektus, fizikinius reiškinius ir procesus naujame kontekste, juos apibūdina įvardydamas savybes.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus [...] aiškindamas reiškinius [...].

B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos ir etiketo normų tinkamai ir tikslingai vartoja kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją [...]

D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo objektus, fizikinius reiškinius ir procesus naujame kontekste, juos apibūdina įvardydamas savybes.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus [...] aiškindamas reiškinius [...].

B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos ir etiketo normų tinkamai ir tikslingai vartoja kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją [...]

D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo objektus, fizikinius reiškinius ir procesus naujame kontekste, juos apibūdina įvardydamas savybes.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus [...] aiškindamas reiškinius [...].

B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos ir etiketo normų tinkamai ir tikslingai vartoja kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją [...]

D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo objektus, fizikinius reiškinius ir procesus naujame kontekste, juos apibūdina įvardydamas savybes.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus [...] aiškindamas reiškinius [...].

B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos ir etiketo normų tinkamai ir tikslingai vartoja kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją [...]

D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo objektus, fizikinius reiškinius ir procesus naujame kontekste, juos apibūdina įvardydamas savybes.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus [...] aiškindamas reiškinius [...].

B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos ir etiketo normų tinkamai ir tikslingai vartoja kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją [...]

D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo objektus, fizikinius reiškinius ir procesus naujame kontekste, juos apibūdina įvardydamas savybes.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus [...] aiškindamas reiškinius [...].

B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos ir etiketo normų tinkamai ir tikslingai vartoja kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją [...]

D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo objektus, fizikinius reiškinius ir procesus naujame kontekste, juos apibūdina įvardydamas savybes.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus [...] aiškindamas reiškinius [...].

B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos ir etiketo normų tinkamai ir tikslingai vartoja kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją [...]

D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo objektus, fizikinius reiškinius ir procesus naujame kontekste, juos apibūdina įvardydamas savybes.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus [...] aiškindamas reiškinius [...].

B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos ir etiketo normų tinkamai ir tikslingai vartoja kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją [...]

D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo objektus, fizikinius reiškinius ir procesus naujame kontekste, juos apibūdina įvardydamas savybes.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus [...] aiškindamas reiškinius [...].

B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos ir etiketo normų tinkamai ir tikslingai vartoja kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją [...]

D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo objektus, fizikinius reiškinius ir procesus naujame kontekste, juos apibūdina įvardydamas savybes.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus [...] aiškindamas reiškinius [...].

B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos ir etiketo normų tinkamai ir tikslingai vartoja kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją [...]

D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo objektus, fizikinius reiškinius ir procesus naujame kontekste, juos apibūdina įvardydamas savybes.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus [...] aiškindamas reiškinius [...].

B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos ir etiketo normų tinkamai ir tikslingai vartoja kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją [...]

D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo objektus, fizikinius reiškinius ir procesus naujame kontekste, juos apibūdina įvardydamas savybes.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus [...] aiškindamas reiškinius [...].

B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos ir etiketo normų tinkamai ir tikslingai vartoja kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją [...]

D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo objektus, fizikinius reiškinius ir procesus naujame kontekste, juos apibūdina įvardydamas savybes.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus [...] aiškindamas reiškinius [...].

B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos ir etiketo normų tinkamai ir tikslingai vartoja kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją [...]

D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo objektus, fizikinius reiškinius ir procesus naujame kontekste, juos apibūdina įvardydamas savybes.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus, [...].

B4.3. Laikydamasis etikos ir etiketo normų, vartoja bendrinę ir mokslinę kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją [...]. Lanksčiai pritaiko pranešimą adresatams. [...]

D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo tiriamus objektus, fizikinius reiškinius ir procesus naujame kontekste, juos apibūdina įvardydamas savybes ir požymius.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus, [...].

B4.3. Laikydamasis etikos ir etiketo normų, vartoja bendrinę ir mokslinę kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją [...]. Lanksčiai pritaiko pranešimą adresatams. [...]

D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo tiriamus objektus, fizikinius reiškinius ir procesus naujame kontekste, juos apibūdina įvardydamas savybes ir požymius.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus, [...].

B4.3. Laikydamasis etikos ir etiketo normų, vartoja bendrinę ir mokslinę kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją [...]. Lanksčiai pritaiko pranešimą adresatams. [...]

D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo tiriamus objektus, fizikinius reiškinius ir procesus naujame kontekste, juos apibūdina įvardydamas savybes ir požymius.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus, [...].

B4.3. Laikydamasis etikos ir etiketo normų, vartoja bendrinę ir mokslinę kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją [...]. Lanksčiai pritaiko pranešimą adresatams. [...]

D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo tiriamus objektus, fizikinius reiškinius ir procesus naujame kontekste, juos apibūdina įvardydamas savybes ir požymius.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus, [...].

B4.3. Laikydamasis etikos ir etiketo normų, vartoja bendrinę ir mokslinę kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją [...]. Lanksčiai pritaiko pranešimą adresatams. [...]

D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo tiriamus objektus, fizikinius reiškinius ir procesus naujame kontekste, juos apibūdina įvardydamas savybes ir požymius.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus, [...].

B4.3. Laikydamasis etikos ir etiketo normų, vartoja bendrinę ir mokslinę kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją [...]. Lanksčiai pritaiko pranešimą adresatams. [...]

D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo tiriamus objektus, fizikinius reiškinius ir procesus naujame kontekste, juos apibūdina įvardydamas savybes ir požymius.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus, [...].

B4.3. Laikydamasis etikos ir etiketo normų, vartoja bendrinę ir mokslinę kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją [...]. Lanksčiai pritaiko pranešimą adresatams. [...]

D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo tiriamus objektus, fizikinius reiškinius ir procesus naujame kontekste, juos apibūdina įvardydamas savybes ir požymius.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus, [...].

B4.3. Laikydamasis etikos ir etiketo normų, vartoja bendrinę ir mokslinę kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją [...]. Lanksčiai pritaiko pranešimą adresatams. [...]

D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo tiriamus objektus, fizikinius reiškinius ir procesus naujame kontekste, juos apibūdina įvardydamas savybes ir požymius.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus, [...].

B4.3. Laikydamasis etikos ir etiketo normų, vartoja bendrinę ir mokslinę kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją [...]. Lanksčiai pritaiko pranešimą adresatams. [...]

D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo tiriamus objektus, fizikinius reiškinius ir procesus naujame kontekste, juos apibūdina įvardydamas savybes ir požymius.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus, [...].

B4.3. Laikydamasis etikos ir etiketo normų, vartoja bendrinę ir mokslinę kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją [...]. Lanksčiai pritaiko pranešimą adresatams. [...]

D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo tiriamus objektus, fizikinius reiškinius ir procesus naujame kontekste, juos apibūdina įvardydamas savybes ir požymius.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus, [...].

B4.3. Laikydamasis etikos ir etiketo normų, vartoja bendrinę ir mokslinę kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją [...]. Lanksčiai pritaiko pranešimą adresatams. [...]

D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo tiriamus objektus, fizikinius reiškinius ir procesus naujame kontekste, juos apibūdina įvardydamas savybes ir požymius.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus, [...].

B4.3. Laikydamasis etikos ir etiketo normų, vartoja bendrinę ir mokslinę kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją [...]. Lanksčiai pritaiko pranešimą adresatams. [...]

D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo tiriamus objektus, fizikinius reiškinius ir procesus naujame kontekste, juos apibūdina įvardydamas savybes ir požymius.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus, [...].

B4.3. Laikydamasis etikos ir etiketo normų, vartoja bendrinę ir mokslinę kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją [...]. Lanksčiai pritaiko pranešimą adresatams. [...]

D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo tiriamus objektus, fizikinius reiškinius ir procesus naujame kontekste, juos apibūdina įvardydamas savybes ir požymius.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus, [...].

B4.3. Laikydamasis etikos ir etiketo normų, vartoja bendrinę ir mokslinę kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją [...]. Lanksčiai pritaiko pranešimą adresatams. [...]

D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo tiriamus objektus, fizikinius reiškinius ir procesus naujame kontekste, juos apibūdina įvardydamas savybes ir požymius.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus, [...].

B4.3. Laikydamasis etikos ir etiketo normų, vartoja bendrinę ir mokslinę kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją [...]. Lanksčiai pritaiko pranešimą adresatams. [...]

D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo tiriamus objektus, fizikinius reiškinius ir procesus naujame kontekste, juos apibūdina įvardydamas savybes ir požymius.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus, [...].

B4.3. Laikydamasis etikos ir etiketo normų, vartoja bendrinę ir mokslinę kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją [...]. Lanksčiai pritaiko pranešimą adresatams. [...]

D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo tiriamus objektus, fizikinius reiškinius ir procesus naujame kontekste, juos apibūdina įvardydamas savybes ir požymius.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus, [...].

B4.3. Laikydamasis etikos ir etiketo normų, vartoja bendrinę ir mokslinę kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją [...]. Lanksčiai pritaiko pranešimą adresatams. [...]

D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo tiriamus objektus, fizikinius reiškinius ir procesus naujame kontekste, juos apibūdina įvardydamas savybes ir požymius.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus, [...].

B4.3. Laikydamasis etikos ir etiketo normų, vartoja bendrinę ir mokslinę kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją [...]. Lanksčiai pritaiko pranešimą adresatams. [...]

D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo tiriamus objektus, fizikinius reiškinius ir procesus naujame kontekste, juos apibūdina įvardydamas savybes ir požymius.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus, [...].

B4.3. Laikydamasis etikos ir etiketo normų, vartoja bendrinę ir mokslinę kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją [...]. Lanksčiai pritaiko pranešimą adresatams. [...]

D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo tiriamus objektus, fizikinius reiškinius ir procesus naujame kontekste, juos apibūdina įvardydamas savybes ir požymius.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus, [...].

B4.3. Laikydamasis etikos ir etiketo normų, vartoja bendrinę ir mokslinę kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją [...]. Lanksčiai pritaiko pranešimą adresatams. [...]

D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo tiriamus objektus, fizikinius reiškinius ir procesus naujame kontekste, juos apibūdina įvardydamas savybes ir požymius.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus, [...].

B4.3. Laikydamasis etikos ir etiketo normų, vartoja bendrinę ir mokslinę kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją [...]. Lanksčiai pritaiko pranešimą adresatams. [...]

D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo tiriamus objektus, fizikinius reiškinius ir procesus naujame kontekste, juos apibūdina įvardydamas savybes ir požymius.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus, [...].

B4.3. Laikydamasis etikos ir etiketo normų, vartoja bendrinę ir mokslinę kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją [...]. Lanksčiai pritaiko pranešimą adresatams. [...]

D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo tiriamus objektus, fizikinius reiškinius ir procesus naujame kontekste, juos apibūdina įvardydamas savybes ir požymius.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus, [...].

B4.3. Laikydamasis etikos ir etiketo normų, vartoja bendrinę ir mokslinę kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją [...]. Lanksčiai pritaiko pranešimą adresatams. [...]

D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo tiriamus objektus, fizikinius reiškinius ir procesus naujame kontekste, juos apibūdina įvardydamas savybes ir požymius.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus, [...].

B4.3. Laikydamasis etikos ir etiketo normų, vartoja bendrinę ir mokslinę kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją [...]. Lanksčiai pritaiko pranešimą adresatams. [...]

D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo tiriamus objektus, fizikinius reiškinius ir procesus naujame kontekste, juos apibūdina įvardydamas savybes ir požymius.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus, [...].

B4.3. Laikydamasis etikos ir etiketo normų, vartoja bendrinę ir mokslinę kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją [...]. Lanksčiai pritaiko pranešimą adresatams. [...]

D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo tiriamus objektus, fizikinius reiškinius ir procesus naujame kontekste, juos apibūdina įvardydamas savybes ir požymius.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus, [...].

B4.3. Laikydamasis etikos ir etiketo normų, vartoja bendrinę ir mokslinę kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją [...]. Lanksčiai pritaiko pranešimą adresatams. [...]

D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo tiriamus objektus, fizikinius reiškinius ir procesus naujame kontekste, juos apibūdina įvardydamas savybes ir požymius.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus, simbolius ir matavimo vienetus. [...]

B4.3. Laikydamasis etikos ir etiketo normų, vartoja bendrinę ir mokslinę kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją ir atlikdamas užduotis [...]

D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo tiriamus objektus, reiškinius ir procesus naujame kontekste, tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas juos apibūdina nurodydamas savybes ir požymius.

Astronomija

B1.3. Tinkamai vartoja astronomijos sąvokas, terminus, [...]. 

B4.3. Laikydamasis etikos ir etiketo normų, vartoja bendrinę ir mokslinę kalbą perteikdamas kitiems su astronomija susietą informaciją [...].

B1.3. Tinkamai vartoja astronomijos sąvokas, terminus, [...]. 

B4.3. Laikydamasis etikos ir etiketo normų, vartoja bendrinę ir mokslinę kalbą perteikdamas kitiems su astronomija susietą informaciją [...].

B1.3. Tinkamai vartoja astronomijos sąvokas, terminus, [...]. 

B4.3. Laikydamasis etikos ir etiketo normų, vartoja bendrinę ir mokslinę kalbą perteikdamas kitiems su astronomija susietą informaciją [...].

B1.3. Tinkamai vartoja astronomijos sąvokas, terminus, [...]. 

B4.3. Laikydamasis etikos ir etiketo normų, vartoja bendrinę ir mokslinę kalbą perteikdamas kitiems su astronomija susietą informaciją [...].

B1.3. Tinkamai vartoja astronomijos sąvokas, terminus, [...]. 

B4.3. Laikydamasis etikos ir etiketo normų, vartoja bendrinę ir mokslinę kalbą perteikdamas kitiems su astronomija susietą informaciją [...].

B1.3. Tinkamai vartoja astronomijos sąvokas, terminus, [...]. 

B4.3. Laikydamasis etikos ir etiketo normų, vartoja bendrinę ir mokslinę kalbą perteikdamas kitiems su astronomija susietą informaciją [...].

B1.3. Tinkamai vartoja astronomijos sąvokas, terminus, [...]. 

B4.3. Laikydamasis etikos ir etiketo normų, vartoja bendrinę ir mokslinę kalbą perteikdamas kitiems su astronomija susietą informaciją [...].

B1.3. Tinkamai vartoja astronomijos sąvokas, terminus, [...]. 

B4.3. Laikydamasis etikos ir etiketo normų, vartoja bendrinę ir mokslinę kalbą perteikdamas kitiems su astronomija susietą informaciją [...].

B1.3. Tinkamai vartoja astronomijos sąvokas, terminus, [...]. 

B4.3. Laikydamasis etikos ir etiketo normų, vartoja bendrinę ir mokslinę kalbą perteikdamas kitiems su astronomija susietą informaciją [...].

B1.3. Tinkamai vartoja astronomijos sąvokas, terminus, [...]. 

B4.3. Laikydamasis etikos ir etiketo normų, vartoja bendrinę ir mokslinę kalbą perteikdamas kitiems su astronomija susietą informaciją [...].

B1.3. Tinkamai vartoja astronomijos sąvokas, terminus, [...]. 

B4.3. Laikydamasis etikos ir etiketo normų, vartoja bendrinę ir mokslinę kalbą perteikdamas kitiems su astronomija susietą informaciją [...].

B1.3. Tinkamai vartoja astronomijos sąvokas, terminus, [...]. 

B4.3. Laikydamasis etikos ir etiketo normų, vartoja bendrinę ir mokslinę kalbą perteikdamas kitiems su astronomija susietą informaciją [...].

B1.3. Tinkamai vartoja astronomijos sąvokas, terminus, [...]. 

B4.3. Laikydamasis etikos ir etiketo normų, vartoja bendrinę ir mokslinę kalbą perteikdamas kitiems su astronomija susietą informaciją [...].

B1.3. Tinkamai vartoja astronomijos sąvokas, terminus, [...]. 

B4.3. Laikydamasis etikos ir etiketo normų, vartoja bendrinę ir mokslinę kalbą perteikdamas kitiems su astronomija susietą informaciją [...].

B1.3. Tinkamai vartoja astronomijos sąvokas, terminus, [...]. 

B4.3. Laikydamasis etikos ir etiketo normų, vartoja bendrinę ir mokslinę kalbą perteikdamas kitiems su astronomija susietą informaciją [...].

Gamtos mokslai

1–2 klasių koncentras
Saugus elgesys.

B1.3. Pasakodamas apie artimos aplinkos reiškinius ir objektus [...] tinkamai vartoja pagrindines gamtamokslines sąvokas ir terminus [...]

B4.3. Savais žodžiai pasakoja apie artimiausioje aplinkoje stebimus gamtos objektus ir reiškinius. [...]

B5.3. Formuluoja vienareikšmiškai suprantamus klausimus apie artimiausioje aplinkoje stebimus gamtos objektus ir reiškinius. Aiškiai ir konkrečiai atsako į klausimus, remdamasis gamtos mokslų žiniomis ir savo patirtimi.

D1.3. [...] įvardija gamtos objektus ir reiškinius kasdienėje aplinkoje, apibūdina juos nurodydamas aiškiai pastebimas savybes ar dalis. 

Sveikas gyvenimas.

B1.3. Pasakodamas apie artimos aplinkos reiškinius ir objektus, [...] tinkamai vartoja pagrindines gamtamokslines sąvokas ir terminus [...]
B4.3. Savais žodžiai pasakoja apie artimiausioje aplinkoje stebimus gamtos objektus ir reiškinius. [...]

Žmonių įvairovė.

B4.3. Savais žodžiai pasakoja apie artimiausioje aplinkoje stebimus gamtos objektus ir reiškinius. [...]
B5.3. Formuluoja vienareikšmiškai suprantamus klausimus apie artimiausioje aplinkoje stebimus gamtos objektus ir reiškinius. Aiškiai ir konkrečiai atsako į klausimus, remdamasis gamtos mokslų žiniomis ir savo patirtimi. 
D1.3. [...] įvardija gamtos objektus ir reiškinius kasdienėje aplinkoje, apibūdina juos nurodydamas aiškiai pastebimas savybes ar dalis. 

Gyvūnai.

B1.3. Pasakodamas apie artimos aplinkos reiškinius ir objektus [...] tinkamai vartoja pagrindines gamtamokslines sąvokas ir terminus [...]

B4.3. Savais žodžiai pasakoja apie artimiausioje aplinkoje stebimus gamtos objektus ir reiškinius. [...]

B5.3. Formuluoja vienareikšmiškai suprantamus klausimus apie artimiausioje aplinkoje stebimus gamtos objektus ir reiškinius. Aiškiai ir konkrečiai atsako į klausimus, remdamasis gamtos mokslų žiniomis ir savo patirtimi.

D1.3. [...] įvardija gamtos objektus ir reiškinius kasdienėje aplinkoje, apibūdina juos nurodydamas aiškiai pastebimas savybes ar dalis. 

Augalai.

B1.3. Pasakodamas apie artimos aplinkos reiškinius ir objektus, pristatydamas savo tyrimų rezultatus tinkamai vartoja pagrindines gamtamokslines sąvokas ir terminus [...]

B4.3. Savais žodžiai pasakoja apie artimiausioje aplinkoje stebimus gamtos objektus ir reiškinius. Padedamas aprašo ir savais žodžiais pristato atliktus tyrimus. [...]

B5.3. Formuluoja vienareikšmiškai suprantamus klausimus apie artimiausioje aplinkoje stebimus gamtos objektus ir reiškinius. Aiškiai ir konkrečiai atsako į klausimus, remdamasis gamtos mokslų žiniomis ir savo patirtimi.

D1.3. [...] įvardija gamtos objektus ir reiškinius kasdienėje aplinkoje, apibūdina juos nurodydamas aiškiai pastebimas savybes ar dalis. 

Bendri gyvų organizmų požymiai.

B1.3. Pasakodamas apie artimos aplinkos reiškinius ir objektus [...] tinkamai vartoja pagrindines gamtamokslines sąvokas ir terminus [...]

B4.3. Savais žodžiai pasakoja apie artimiausioje aplinkoje stebimus gamtos objektus ir reiškinius. [...]

B5.3. Formuluoja vienareikšmiškai suprantamus klausimus apie artimiausioje aplinkoje stebimus gamtos objektus ir reiškinius. Aiškiai ir konkrečiai atsako į klausimus, remdamasis gamtos mokslų žiniomis ir savo patirtimi.

D1.3. [...] įvardija gamtos objektus ir reiškinius kasdienėje aplinkoje, apibūdina juos nurodydamas aiškiai pastebimas savybes ar dalis. 

Vandens būsenos.

B1.3. Pasakodamas apie artimos aplinkos reiškinius ir objektus, pristatydamas savo tyrimų rezultatus tinkamai vartoja pagrindines gamtamokslines sąvokas ir terminus [...]

B4.3. Savais žodžiai pasakoja apie artimiausioje aplinkoje stebimus gamtos objektus ir reiškinius. Padedamas aprašo ir savais žodžiais pristato atliktus tyrimus. [...] 

B5.3. Formuluoja vienareikšmiškai suprantamus klausimus apie artimiausioje aplinkoje stebimus gamtos objektus ir reiškinius. Aiškiai ir konkrečiai atsako į klausimus, remdamasis gamtos mokslų žiniomis ir savo patirtimi.

D1.3. [...] įvardija gamtos objektus ir reiškinius kasdienėje aplinkoje, apibūdina juos nurodydamas aiškiai pastebimas savybes ar dalis. 

Judėjimas.

B1.3. Pasakodamas apie artimos aplinkos reiškinius ir objektus, pristatydamas savo tyrimų rezultatus tinkamai vartoja pagrindines gamtamokslines sąvokas ir terminus [...]

B4.3. Savais žodžiai pasakoja apie artimiausioje aplinkoje stebimus gamtos objektus ir reiškinius. Padedamas aprašo ir savais žodžiais pristato atliktus tyrimus. Informacija pateikia keliais sakiniais [...]

B5.3. Formuluoja vienareikšmiškai suprantamus klausimus apie artimiausioje aplinkoje stebimus gamtos objektus ir reiškinius. Aiškiai ir konkrečiai atsako į klausimus, remdamasis gamtos mokslų žiniomis ir savo patirtimi.

D1.3. [...] įvardija gamtos objektus ir reiškinius kasdienėje aplinkoje, apibūdina juos nurodydamas aiškiai pastebimas savybes ar dalis. 

Energijos reikia visiems.

B1.3. Pasakodamas apie artimos aplinkos reiškinius ir objektus [...] tinkamai vartoja pagrindines gamtamokslines sąvokas ir terminus [...]

B4.3. Savais žodžiai pasakoja apie artimiausioje aplinkoje stebimus gamtos objektus ir reiškinius. [...]

B5.3. Formuluoja vienareikšmiškai suprantamus klausimus apie artimiausioje aplinkoje stebimus gamtos objektus ir reiškinius. Aiškiai ir konkrečiai atsako į klausimus, remdamasis gamtos mokslų žiniomis ir savo patirtimi.

D1.3. [...] įvardija gamtos objektus ir reiškinius kasdienėje aplinkoje, apibūdina juos nurodydamas aiškiai pastebimas savybes ar dalis. 

Gamtos ištekliai, jų tarša ir tausojimas.

B1.3. Pasakodamas apie artimos aplinkos reiškinius ir objektus [...] tinkamai vartoja pagrindines gamtamokslines sąvokas ir terminus [...]

B4.3. Savais žodžiai pasakoja apie artimiausioje aplinkoje stebimus gamtos objektus ir reiškinius. [...]

B5.3. Formuluoja vienareikšmiškai suprantamus klausimus apie artimiausioje aplinkoje stebimus gamtos objektus ir reiškinius. Aiškiai ir konkrečiai atsako į klausimus, remdamasis gamtos mokslų žiniomis ir savo patirtimi.

D1.3. [...] įvardija gamtos objektus ir reiškinius kasdienėje aplinkoje, apibūdina juos nurodydamas aiškiai pastebimas savybes ar dalis. 

Mitybos piramidės.

B1.3. Pasakodamas apie artimos aplinkos reiškinius ir objektus [...] tinkamai vartoja pagrindines gamtamokslines sąvokas ir terminus [...]

B5.3. Formuluoja vienareikšmiškai suprantamus klausimus apie artimiausioje aplinkoje stebimus gamtos objektus ir reiškinius. Aiškiai ir konkrečiai atsako į klausimus, remdamasis gamtos mokslų žiniomis ir savo patirtimi.

Prisitaikymas prie aplinkos.

B1.3. Pasakodamas apie artimos aplinkos reiškinius ir objektus [...] tinkamai vartoja pagrindines gamtamokslines sąvokas ir terminus [...]

B4.3. Savais žodžiai pasakoja apie artimiausioje aplinkoje stebimus gamtos objektus ir reiškinius. [...] Informaciją pateikia keliais sakiniais [...]

B5.3. Formuluoja vienareikšmiškai suprantamus klausimus apie artimiausioje aplinkoje stebimus gamtos objektus ir reiškinius. Aiškiai ir konkrečiai atsako į klausimus, remdamasis gamtos mokslų žiniomis ir savo patirtimi.

D1.3. [...] įvardija gamtos objektus ir reiškinius kasdienėje aplinkoje, apibūdina juos nurodydamas aiškiai pastebimas savybes ar dalis. 

Daiktai ir medžiagos.

B1.3. Pasakodamas apie artimos aplinkos reiškinius ir objektus [...] tinkamai vartoja pagrindines gamtamokslines sąvokas ir terminus [...]

B4.3. Savais žodžiai pasakoja apie artimiausioje aplinkoje stebimus gamtos objektus ir reiškinius. [...] Informaciją pateikia keliais sakiniais [...]

B5.3. Formuluoja vienareikšmiškai suprantamus klausimus apie artimiausioje aplinkoje stebimus gamtos objektus ir reiškinius. Aiškiai ir konkrečiai atsako į klausimus, remdamasis gamtos mokslų žiniomis ir savo patirtimi.

D1.3. [...] įvardija gamtos objektus ir reiškinius kasdienėje aplinkoje, apibūdina juos nurodydamas aiškiai pastebimas savybes ar dalis. 

Medžiagų savybių tyrimas.

B1.3. Pasakodamas apie artimos aplinkos reiškinius ir objektus, pristatydamas savo tyrimų rezultatus tinkamai vartoja pagrindines gamtamokslines sąvokas ir terminus [...]

B4.3. Savais žodžiai pasakoja apie artimiausioje aplinkoje stebimus gamtos objektus ir reiškinius. Padedamas aprašo ir savais žodžiais pristato atliktus tyrimus. Informaciją pateikia keliais sakiniais [...]

B5.3. Formuluoja vienareikšmiškai suprantamus klausimus apie artimiausioje aplinkoje stebimus gamtos objektus ir reiškinius. Aiškiai ir konkrečiai atsako į klausimus, remdamasis gamtos mokslų žiniomis ir savo patirtimi.

D1.3. [...] įvardija gamtos objektus ir reiškinius kasdienėje aplinkoje, apibūdina juos nurodydamas aiškiai pastebimas savybes ar dalis.

Šiluma.

B1.3. Pasakodamas apie artimos aplinkos reiškinius ir objektus [...] tinkamai vartoja pagrindines gamtamokslines sąvokas ir terminus [...]

B4.3. Savais žodžiai pasakoja apie artimiausioje aplinkoje stebimus gamtos objektus ir reiškinius. [...]

B5.3. Formuluoja vienareikšmiškai suprantamus klausimus apie artimiausioje aplinkoje stebimus gamtos objektus ir reiškinius. Aiškiai ir konkrečiai atsako į klausimus, remdamasis gamtos mokslų žiniomis ir savo patirtimi.

D1.3. [...] įvardija gamtos objektus ir reiškinius kasdienėje aplinkoje, apibūdina juos nurodydamas aiškiai pastebimas savybes ar dalis. 

Energija kasdieniame gyvenime.

B1.3. Pasakodamas apie artimos aplinkos reiškinius ir objektus [...] tinkamai vartoja pagrindines gamtamokslines sąvokas ir terminus [...]

B4.3. Savais žodžiai pasakoja apie artimiausioje aplinkoje stebimus gamtos objektus ir reiškinius. [...] Informaciją pateikia keliais sakiniais [...]

B5.3. Formuluoja vienareikšmiškai suprantamus klausimus apie artimiausioje aplinkoje stebimus gamtos objektus ir reiškinius. Aiškiai ir konkrečiai atsako į klausimus, remdamasis gamtos mokslų žiniomis ir savo patirtimi.

D1.3. [...] įvardija gamtos objektus ir reiškinius kasdienėje aplinkoje, apibūdina juos nurodydamas aiškiai pastebimas savybes ar dalis. 

3–4 klasių koncentras
Fizinė, socialinė emocinė sveikata.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]

B4.3. Pasakodamas ar rašydamas apie gamtinius objektus ir reiškinius pažįstame kontekste, [...] laikosi esminių etiketo reikalavimų, sklandžiai reiškia mintis [...]

B5.3. Formuluoja klausimus, kurie padėtų giliau suprasti gamtos objektus ir reiškinius pažįstame kontekste. Išsamiai atsako į klausimus, paaiškina atsakymus remdamasis gamtos mokslų žiniomis.

Užkrečiamosios ligos.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]

B4.3. Pasakodamas ar rašydamas apie gamtinius objektus ir reiškinius pažįstame kontekste [...], laikosi esminių etiketo reikalavimų, sklandžiai reiškia mintis [...]

B5.3. Formuluoja klausimus, kurie padėtų giliau suprasti gamtos objektus ir reiškinius pažįstame kontekste. Išsamiai atsako į klausimus, paaiškina atsakymus remdamasis gamtos mokslų žiniomis.

Gyvūnai.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]

B4.3. Pasakodamas ar rašydamas apie gamtinius objektus ir reiškinius pažįstame kontekste, [...] laikosi esminių etiketo reikalavimų, sklandžiai reiškia mintis [...]

B5.3. Formuluoja klausimus, kurie padėtų giliau suprasti gamtos objektus ir reiškinius pažįstame kontekste. Išsamiai atsako į klausimus, paaiškina atsakymus remdamasis gamtos mokslų žiniomis.

D1.3. [...] įvardija dažnai sutinkamus artimoje aplinkoje gamtos objektus ir reiškinius, apibūdina juos, remdamasis akivaizdžiomis savybėmis, pagrindinėmis funkcijomis, vaidmenimis ar panaudojimu žmonių gyvenime.

Prisitaikymas prie aplinkos.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]

B4.3. Pasakodamas ar rašydamas apie gamtinius objektus ir reiškinius pažįstame kontekste [...], laikosi esminių etiketo reikalavimų, sklandžiai reiškia mintis [...]

B5.3. Formuluoja klausimus, kurie padėtų giliau suprasti gamtos objektus ir reiškinius pažįstame kontekste. Išsamiai atsako į klausimus, paaiškina atsakymus remdamasis gamtos mokslų žiniomis.

D1.3. [...] įvardija dažnai sutinkamus artimoje aplinkoje gamtos objektus ir reiškinius, apibūdina juos, remdamasis akivaizdžiomis savybėmis, pagrindinėmis funkcijomis, vaidmenimis ar panaudojimu žmonių gyvenime.

Medžiagų būsenos.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]

B4.3. Pasakodamas ar rašydamas apie gamtinius objektus ir reiškinius pažįstame kontekste, [...] sklandžiai reiškia mintis [...]

B5.3. Formuluoja klausimus, kurie padėtų giliau suprasti gamtos objektus ir reiškinius pažįstame kontekste. Išsamiai atsako į klausimus, paaiškina atsakymus remdamasis gamtos mokslų žiniomis.

D1.3. [...] įvardija dažnai sutinkamus artimoje aplinkoje gamtos objektus ir reiškinius, apibūdina juos, remdamasis akivaizdžiomis savybėmis, pagrindinėmis funkcijomis, vaidmenimis ar panaudojimu žmonių gyvenime.

Tirpumas.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]

B4.3. Pasakodamas ar rašydamas apie gamtinius objektus ir reiškinius pažįstame kontekste, [...] sklandžiai reiškia mintis [...]

B5.3. Formuluoja klausimus, kurie padėtų giliau suprasti gamtos objektus ir reiškinius pažįstame kontekste. Išsamiai atsako į klausimus, paaiškina atsakymus remdamasis gamtos mokslų žiniomis.

D1.3. [...] įvardija dažnai sutinkamus artimoje aplinkoje gamtos objektus ir reiškinius, apibūdina juos, remdamasis akivaizdžiomis savybėmis, pagrindinėmis funkcijomis, vaidmenimis ar panaudojimu žmonių gyvenime.

Elektros grandinės.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]

B4.3. Pasakodamas ar rašydamas apie gamtinius objektus ir reiškinius pažįstame kontekste, [...] sklandžiai reiškia mintis [...]

B5.3. Formuluoja klausimus, kurie padėtų giliau suprasti gamtos objektus ir reiškinius pažįstame kontekste. Išsamiai atsako į klausimus, paaiškina atsakymus remdamasis gamtos mokslų žiniomis.

D1.3. [...] įvardija dažnai sutinkamus artimoje aplinkoje gamtos objektus ir reiškinius, apibūdina juos, remdamasis akivaizdžiomis savybėmis, pagrindinėmis funkcijomis, vaidmenimis ar panaudojimu žmonių gyvenime.

Magnetai.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]

B4.3. Pasakodamas ar rašydamas apie gamtinius objektus ir reiškinius pažįstame kontekste, [...] sklandžiai reiškia mintis [...]

B5.3. Formuluoja klausimus, kurie padėtų giliau suprasti gamtos objektus ir reiškinius pažįstame kontekste. Išsamiai atsako į klausimus, paaiškina atsakymus remdamasis gamtos mokslų žiniomis.

D1.3. [...] įvardija dažnai sutinkamus artimoje aplinkoje gamtos objektus ir reiškinius, apibūdina juos, remdamasis akivaizdžiomis savybėmis, pagrindinėmis funkcijomis, vaidmenimis ar panaudojimu žmonių gyvenime.

Energijos šaltiniai.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]

B4.3. Pasakodamas ar rašydamas apie gamtinius objektus ir reiškinius pažįstame kontekste, [...] sklandžiai reiškia mintis [...]

B5.3. Formuluoja klausimus, kurie padėtų giliau suprasti gamtos objektus ir reiškinius pažįstame kontekste. Išsamiai atsako į klausimus, paaiškina atsakymus remdamasis gamtos mokslų žiniomis.

D1.3. [...] įvardija dažnai sutinkamus artimoje aplinkoje gamtos objektus ir reiškinius, apibūdina juos, remdamasis akivaizdžiomis savybėmis, pagrindinėmis funkcijomis, vaidmenimis ar panaudojimu žmonių gyvenime.

Vandens apytakos ratas.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]

B4.3. Pasakodamas ar rašydamas apie gamtinius objektus ir reiškinius pažįstame kontekste, [...] sklandžiai reiškia mintis [...]

B5.3. Formuluoja klausimus, kurie padėtų giliau suprasti gamtos objektus ir reiškinius pažįstame kontekste. Išsamiai atsako į klausimus, paaiškina atsakymus remdamasis gamtos mokslų žiniomis.

D1.3. [...] įvardija dažnai sutinkamus artimoje aplinkoje gamtos objektus ir reiškinius, apibūdina juos, remdamasis akivaizdžiomis savybėmis, pagrindinėmis funkcijomis, vaidmenimis ar panaudojimu žmonių gyvenime.

Organizmų grupės.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]

B4.3. Pasakodamas ar rašydamas apie gamtinius objektus ir reiškinius pažįstame kontekste, [...] sklandžiai reiškia mintis [...]

B5.3. Formuluoja klausimus, kurie padėtų giliau suprasti gamtos objektus ir reiškinius pažįstame kontekste. Išsamiai atsako į klausimus, paaiškina atsakymus remdamasis gamtos mokslų žiniomis.

D1.3. [...] įvardija dažnai sutinkamus artimoje aplinkoje gamtos objektus ir reiškinius, apibūdina juos, remdamasis akivaizdžiomis savybėmis, pagrindinėmis funkcijomis, vaidmenimis ar panaudojimu žmonių gyvenime.

Dauginimasis ir paveldėjimas.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]

B4.3. Pasakodamas ar rašydamas apie gamtinius objektus ir reiškinius pažįstame kontekste, [...] sklandžiai reiškia mintis [...]

B5.3. Formuluoja klausimus, kurie padėtų giliau suprasti gamtos objektus ir reiškinius pažįstame kontekste. Išsamiai atsako į klausimus, paaiškina atsakymus remdamasis gamtos mokslų žiniomis.

D1.3. [...] įvardija dažnai sutinkamus artimoje aplinkoje gamtos objektus ir reiškinius, apibūdina juos, remdamasis akivaizdžiomis savybėmis, pagrindinėmis funkcijomis, vaidmenimis ar panaudojimu žmonių gyvenime.

Žmogaus amžiaus tarpsniai.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]

B4.3. Pasakodamas ar rašydamas apie gamtinius objektus ir reiškinius pažįstame kontekste, [...] sklandžiai reiškia mintis [...] Informaciją pateikia tekstais [...]

B5.3. Formuluoja klausimus, kurie padėtų giliau suprasti gamtos objektus ir reiškinius pažįstame kontekste. Išsamiai atsako į klausimus, paaiškina atsakymus remdamasis gamtos mokslų žiniomis.

D1.3. [...] įvardija dažnai sutinkamus artimoje aplinkoje gamtos objektus ir reiškinius, apibūdina juos, remdamasis akivaizdžiomis savybėmis, pagrindinėmis funkcijomis, vaidmenimis ar panaudojimu žmonių gyvenime.

Mitybos grandinės.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]

B4.3. Pasakodamas ar rašydamas apie gamtinius objektus ir reiškinius pažįstame kontekste, [...] sklandžiai reiškia mintis [...]

B5.3. Formuluoja klausimus, kurie padėtų giliau suprasti gamtos objektus ir reiškinius pažįstame kontekste. Išsamiai atsako į klausimus, paaiškina atsakymus remdamasis gamtos mokslų žiniomis.

D1.3. [...] įvardija dažnai sutinkamus artimoje aplinkoje gamtos objektus ir reiškinius, apibūdina juos, remdamasis akivaizdžiomis savybėmis, pagrindinėmis funkcijomis, vaidmenimis ar panaudojimu žmonių gyvenime.

Natūralių buveinių tarša.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]

B4.3. Pasakodamas ar rašydamas apie gamtinius objektus ir reiškinius pažįstame kontekste, [...] sklandžiai reiškia mintis [...] Informaciją pateikia tekstais [...]

B5.3. Formuluoja klausimus, kurie padėtų giliau suprasti gamtos objektus ir reiškinius pažįstame kontekste. Išsamiai atsako į klausimus, paaiškina atsakymus remdamasis gamtos mokslų žiniomis.

Medžiagų naudojimas.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]

B4.3. Pasakodamas ar rašydamas apie gamtinius objektus ir reiškinius pažįstame kontekste, [...] sklandžiai reiškia mintis [...]

B5.3. Formuluoja klausimus, kurie padėtų giliau suprasti gamtos objektus ir reiškinius pažįstame kontekste. Išsamiai atsako į klausimus, paaiškina atsakymus remdamasis gamtos mokslų žiniomis.

Mišiniai.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]

B4.3. Pasakodamas ar rašydamas apie gamtinius objektus ir reiškinius pažįstame kontekste, [...] sklandžiai reiškia mintis [...]

B5.3. Formuluoja klausimus, kurie padėtų giliau suprasti gamtos objektus ir reiškinius pažįstame kontekste. Išsamiai atsako į klausimus, paaiškina atsakymus remdamasis gamtos mokslų žiniomis.

Medžiagų kitimai.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]

B4.3. Pasakodamas ar rašydamas apie gamtinius objektus ir reiškinius pažįstame kontekste, pristatydamas tyrimų rezultatus, laikosi esminių etiketo reikalavimų, sklandžiai reiškia mintis [...]

B5.3.? Formuluoja klausimus, kurie padėtų giliau suprasti gamtos objektus ir reiškinius pažįstame kontekste. Išsamiai atsako į klausimus, paaiškina atsakymus remdamasis gamtos mokslų žiniomis.

D1.3. [...] įvardija dažnai sutinkamus artimoje aplinkoje gamtos objektus ir reiškinius, apibūdina juos, remdamasis akivaizdžiomis savybėmis, pagrindinėmis funkcijomis, vaidmenimis ar panaudojimu žmonių gyvenime. 

Jėgos, inercija.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]

B4.3. Pasakodamas ar rašydamas apie gamtinius objektus ir reiškinius pažįstame kontekste, pristatydamas tyrimų rezultatus, laikosi esminių etiketo reikalavimų, sklandžiai reiškia mintis [...]

B5.3. Formuluoja klausimus, kurie padėtų giliau suprasti gamtos objektus ir reiškinius pažįstame kontekste. Išsamiai atsako į klausimus, paaiškina atsakymus remdamasis gamtos mokslų žiniomis.

D1.3. [...] įvardija dažnai sutinkamus artimoje aplinkoje gamtos objektus ir reiškinius, apibūdina juos, remdamasis akivaizdžiomis savybėmis, pagrindinėmis funkcijomis, vaidmenimis ar panaudojimu žmonių gyvenime. 

Saulės sistema.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]

B4.3. Pasakodamas ar rašydamas apie gamtinius objektus ir reiškinius pažįstame kontekste, pristatydamas tyrimų rezultatus, laikosi esminių etiketo reikalavimų, sklandžiai reiškia mintis [...]

B5.3. Formuluoja klausimus, kurie padėtų giliau suprasti gamtos objektus ir reiškinius pažįstame kontekste. Išsamiai atsako į klausimus, paaiškina atsakymus remdamasis gamtos mokslų žiniomis.

D1.3. [...] įvardija dažnai sutinkamus artimoje aplinkoje gamtos objektus ir reiškinius, apibūdina juos, remdamasis akivaizdžiomis savybėmis, pagrindinėmis funkcijomis, vaidmenimis ar panaudojimu žmonių gyvenime. 

Šviesos šaltiniai

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]

B4.3. Pasakodamas ar rašydamas apie gamtinius objektus ir reiškinius pažįstame kontekste, pristatydamas tyrimų rezultatus, laikosi esminių etiketo reikalavimų, sklandžiai reiškia mintis [...]

B5.3. Formuluoja klausimus, kurie padėtų giliau suprasti gamtos objektus ir reiškinius pažįstame kontekste. Išsamiai atsako į klausimus, paaiškina atsakymus remdamasis gamtos mokslų žiniomis.

D1.3. [...] įvardija dažnai sutinkamus artimoje aplinkoje gamtos objektus ir reiškinius, apibūdina juos, remdamasis akivaizdžiomis savybėmis, pagrindinėmis funkcijomis, vaidmenimis ar panaudojimu žmonių gyvenime. 

Šviesos atspindys ir šešėlis.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]

B4.3. Pasakodamas ar rašydamas apie gamtinius objektus ir reiškinius pažįstame kontekste, pristatydamas tyrimų rezultatus, laikosi esminių etiketo reikalavimų, sklandžiai reiškia mintis [...]

B5.3. Formuluoja klausimus, kurie padėtų giliau suprasti gamtos objektus ir reiškinius pažįstame kontekste. Išsamiai atsako į klausimus, paaiškina atsakymus remdamasis gamtos mokslų žiniomis.

D1.3. [...] įvardija dažnai sutinkamus artimoje aplinkoje gamtos objektus ir reiškinius, apibūdina juos, remdamasis akivaizdžiomis savybėmis, pagrindinėmis funkcijomis, vaidmenimis ar panaudojimu žmonių gyvenime. 

5–6 klasių koncentras
Žmogaus ir aplinkos dermė

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]

B4.3. Tekstu [...] sklandžiai ir suprantamai perteikia gamtamokslinę informaciją [...]

B5.3. Siekdamas išsiaiškinti ir suprasti reiškinius, jų dėsningumus, objektų savybes ir gamtamokslinę informaciją, formuluoja klausimus. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus, kuriuos paaiškina remdamasis gamtos mokslų žiniomis.

D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius aplinkoje ir pateiktoje informacijoje, juos apibūdina įvardydamas savybes, funkcijas ar vaidmenys, panaudojimą. 

Organizmų prisitaikymas prie gyvenamosios aplinkos.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]

B4.3. Tekstu [...] sklandžiai ir suprantamai perteikia gamtamokslinę informaciją [...]

B5.3. Siekdamas išsiaiškinti ir suprasti reiškinius, jų dėsningumus, objektų savybes ir gamtamokslinę informaciją, formuluoja klausimus. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus, kuriuos paaiškina remdamasis gamtos mokslų žiniomis.

D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius aplinkoje ir pateiktoje informacijoje, juos apibūdina įvardydamas savybes, funkcijas ar vaidmenys, panaudojimą. 

Organizmų sandara.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]

B4.3. Tekstu [...] sklandžiai ir suprantamai perteikia gamtamokslinę informaciją [...]

B5.3. Siekdamas išsiaiškinti ir suprasti reiškinius, jų dėsningumus, objektų savybes ir gamtamokslinę informaciją, formuluoja klausimus. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus, kuriuos paaiškina remdamasis gamtos mokslų žiniomis.

D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius aplinkoje ir pateiktoje informacijoje, juos apibūdina įvardydamas savybes, funkcijas ar vaidmenys, panaudojimą. 

Organizmų grupės.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]

B4.3. Tekstu [...] sklandžiai ir suprantamai perteikia gamtamokslinę informaciją [...]

B5.3. Siekdamas išsiaiškinti ir suprasti reiškinius, jų dėsningumus, objektų savybes ir gamtamokslinę informaciją, formuluoja klausimus. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus, kuriuos paaiškina remdamasis gamtos mokslų žiniomis.

D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius aplinkoje ir pateiktoje informacijoje, juos apibūdina įvardydamas savybes, funkcijas ar vaidmenys, panaudojimą. 

Organizmo sandaros lygmenys.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]

B4.3. Tekstu [...] sklandžiai ir suprantamai perteikia gamtamokslinę informaciją [...]

B5.3. Siekdamas išsiaiškinti ir suprasti reiškinius, jų dėsningumus, objektų savybes ir gamtamokslinę informaciją, formuluoja klausimus. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus, kuriuos paaiškina remdamasis gamtos mokslų žiniomis.

D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius aplinkoje ir pateiktoje informacijoje, juos apibūdina įvardydamas savybes, funkcijas ar vaidmenys, panaudojimą. 

Medžiagų pernaša.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]

B4.3. Tekstu [...] sklandžiai ir suprantamai perteikia gamtamokslinę informaciją [...]

B5.3. Siekdamas išsiaiškinti ir suprasti reiškinius, jų dėsningumus, objektų savybes ir gamtamokslinę informaciją, formuluoja klausimus. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus, kuriuos paaiškina remdamasis gamtos mokslų žiniomis.

D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius aplinkoje ir pateiktoje informacijoje, juos apibūdina įvardydamas savybes, funkcijas ar vaidmenys, panaudojimą. 

Asmens higiena.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]

B4.3. Tekstu [...] sklandžiai ir suprantamai perteikia gamtamokslinę informaciją [...]

B5.3. Siekdamas išsiaiškinti ir suprasti reiškinius, jų dėsningumus, objektų savybes ir gamtamokslinę informaciją, formuluoja klausimus. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus, kuriuos paaiškina remdamasis gamtos mokslų žiniomis.

D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius aplinkoje ir pateiktoje informacijoje, juos apibūdina įvardydamas savybes, funkcijas ar vaidmenys, panaudojimą. 

Medžiagų sudėtis ir savybės.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]

B4.3. Tekstu [...] sklandžiai ir suprantamai perteikia gamtamokslinę informaciją [...]

B5.3. Siekdamas išsiaiškinti ir suprasti reiškinius, jų dėsningumus, objektų savybes ir gamtamokslinę informaciją, formuluoja klausimus. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus, kuriuos paaiškina remdamasis gamtos mokslų žiniomis.

D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius aplinkoje ir pateiktoje informacijoje, juos apibūdina įvardydamas savybes, funkcijas ar vaidmenys, panaudojimą. 

Mišiniai ir tirpalai.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]

B4.3. Tekstu [...] sklandžiai ir suprantamai perteikia gamtamokslinę informaciją [...]

B5.3. Siekdamas išsiaiškinti ir suprasti reiškinius, jų dėsningumus, objektų savybes ir gamtamokslinę informaciją, formuluoja klausimus. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus, kuriuos paaiškina remdamasis gamtos mokslų žiniomis.

D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius aplinkoje ir pateiktoje informacijoje, juos apibūdina įvardydamas savybes, funkcijas ar vaidmenys, panaudojimą. 

Mechaninė energija ir jos virsmai.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]

B4.3. Tekstu [...] sklandžiai ir suprantamai perteikia gamtamokslinę informaciją [...]

B5.3. Siekdamas išsiaiškinti ir suprasti reiškinius, jų dėsningumus, objektų savybes ir gamtamokslinę informaciją, formuluoja klausimus. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus, kuriuos paaiškina remdamasis gamtos mokslų žiniomis.

D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius aplinkoje ir pateiktoje informacijoje, juos apibūdina įvardydamas savybes, funkcijas ar vaidmenys, panaudojimą. 

Paprastieji mechanizmai.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]

B4.3. Tekstu [...] sklandžiai ir suprantamai perteikia gamtamokslinę informaciją [...]

B5.3. Siekdamas išsiaiškinti ir suprasti reiškinius, jų dėsningumus, objektų savybes ir gamtamokslinę informaciją, formuluoja klausimus. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus, kuriuos paaiškina remdamasis gamtos mokslų žiniomis.

D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius aplinkoje ir pateiktoje informacijoje, juos apibūdina įvardydamas savybes, funkcijas ar vaidmenys, panaudojimą. 

Šiluma ir jos perdavimo būdai.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]

B4.3. Tekstu [...] sklandžiai ir suprantamai perteikia gamtamokslinę informaciją [...]

B5.3. Siekdamas išsiaiškinti ir suprasti reiškinius, jų dėsningumus, objektų savybes ir gamtamokslinę informaciją, formuluoja klausimus. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus, kuriuos paaiškina remdamasis gamtos mokslų žiniomis.

D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius aplinkoje ir pateiktoje informacijoje, juos apibūdina įvardydamas savybes, funkcijas ar vaidmenys, panaudojimą. 

Nacionalinės reikšmės ekosistemos.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]

B4.3. Tekstu [...] sklandžiai ir suprantamai perteikia gamtamokslinę informaciją [...]

B5.3. Siekdamas išsiaiškinti ir suprasti reiškinius, jų dėsningumus, objektų savybes ir gamtamokslinę informaciją, formuluoja klausimus. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus, kuriuos paaiškina remdamasis gamtos mokslų žiniomis.

D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius aplinkoje ir pateiktoje informacijoje, juos apibūdina įvardydamas savybes, funkcijas ar vaidmenys, panaudojimą. 

Fotosintezė ir kvėpavimas.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]

B4.3. Tekstu [...] sklandžiai ir suprantamai perteikia gamtamokslinę informaciją [...]

B5.3. Siekdamas išsiaiškinti ir suprasti reiškinius, jų dėsningumus, objektų savybes ir gamtamokslinę informaciją, formuluoja klausimus. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus, kuriuos paaiškina remdamasis gamtos mokslų žiniomis.

D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius aplinkoje ir pateiktoje informacijoje, juos apibūdina įvardydamas savybes, funkcijas ar vaidmenys, panaudojimą. 

Atramos ir judėjimo sistema.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]

B4.3. Tekstu [...] sklandžiai ir suprantamai perteikia gamtamokslinę informaciją [...]

B5.3. Siekdamas išsiaiškinti ir suprasti reiškinius, jų dėsningumus, objektų savybes ir gamtamokslinę informaciją, formuluoja klausimus. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus, kuriuos paaiškina remdamasis gamtos mokslų žiniomis.

D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius aplinkoje ir pateiktoje informacijoje, juos apibūdina įvardydamas savybes, funkcijas ar vaidmenys, panaudojimą. 

Nervų sistema.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]

B4.3. Tekstu [...] sklandžiai ir suprantamai perteikia gamtamokslinę informaciją [...]

B5.3. Siekdamas išsiaiškinti ir suprasti reiškinius, jų dėsningumus, objektų savybes ir gamtamokslinę informaciją, formuluoja klausimus. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus, kuriuos paaiškina remdamasis gamtos mokslų žiniomis.

D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius aplinkoje ir pateiktoje informacijoje, juos apibūdina įvardydamas savybes, funkcijas ar vaidmenys, panaudojimą. 

Kūno pokyčiai paauglystėje.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]

B4.3. Tekstu [...] sklandžiai ir suprantamai perteikia gamtamokslinę informaciją [...]

B5.3. Siekdamas išsiaiškinti ir suprasti reiškinius, jų dėsningumus, objektų savybes ir gamtamokslinę informaciją, formuluoja klausimus. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus, kuriuos paaiškina remdamasis gamtos mokslų žiniomis.

D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius aplinkoje ir pateiktoje informacijoje, juos apibūdina įvardydamas savybes, funkcijas ar vaidmenys, panaudojimą. 

Aplinkos tarša atliekomis ir šios taršos mažinimo būdai.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]

B4.3. Tekstu [...] sklandžiai ir suprantamai perteikia gamtamokslinę informaciją [...]

B5.3. Siekdamas išsiaiškinti ir suprasti reiškinius, jų dėsningumus, objektų savybes ir gamtamokslinę informaciją, formuluoja klausimus. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus, kuriuos paaiškina remdamasis gamtos mokslų žiniomis.

D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius aplinkoje ir pateiktoje informacijoje, juos apibūdina įvardydamas savybes, funkcijas ar vaidmenys, panaudojimą. 

Mechaninis judėjimas.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]

B4.3. Tekstu [...] sklandžiai ir suprantamai perteikia gamtamokslinę informaciją [...]

B5.3. Siekdamas išsiaiškinti ir suprasti reiškinius, jų dėsningumus, objektų savybes ir gamtamokslinę informaciją, formuluoja klausimus. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus, kuriuos paaiškina remdamasis gamtos mokslų žiniomis.

D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius aplinkoje ir pateiktoje informacijoje, juos apibūdina įvardydamas savybes, funkcijas ar vaidmenys, panaudojimą. 

Jėgos.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]

B4.3. Tekstu [...] sklandžiai ir suprantamai perteikia gamtamokslinę informaciją [...]

B5.3. Siekdamas išsiaiškinti ir suprasti reiškinius, jų dėsningumus, objektų savybes ir gamtamokslinę informaciją, formuluoja klausimus. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus, kuriuos paaiškina remdamasis gamtos mokslų žiniomis.

D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius aplinkoje ir pateiktoje informacijoje, juos apibūdina įvardydamas savybes, funkcijas ar vaidmenys, panaudojimą. 

Saulės sistema.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]

B4.3. Tekstu [...] sklandžiai ir suprantamai perteikia gamtamokslinę informaciją [...]

B5.3. Siekdamas išsiaiškinti ir suprasti reiškinius, jų dėsningumus, objektų savybes ir gamtamokslinę informaciją, formuluoja klausimus. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus, kuriuos paaiškina remdamasis gamtos mokslų žiniomis.

D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius aplinkoje ir pateiktoje informacijoje, juos apibūdina įvardydamas savybes, funkcijas ar vaidmenys, panaudojimą. 

Dangaus kūnų atpažinimas ir stebėjimas.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]

B4.3. Tekstu [...] sklandžiai ir suprantamai perteikia gamtamokslinę informaciją [...]

B5.3. Siekdamas išsiaiškinti ir suprasti reiškinius, jų dėsningumus, objektų savybes ir gamtamokslinę informaciją, formuluoja klausimus. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus, kuriuos paaiškina remdamasis gamtos mokslų žiniomis.

D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius aplinkoje ir pateiktoje informacijoje, juos apibūdina įvardydamas savybes, funkcijas ar vaidmenys, panaudojimą. 

7–8 klasių koncentras
Ląstelės – pagrindinis gyvų organizmų struktūrinis vienetas.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]

B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos ir etiketo perteikia gamtamokslinę informaciją.  [...] Atsižvelgia į adresatą. [...]

B5.3. Nagrinėdamas gamtamokslinę informaciją ir atlikdamas tyrimus, formuluoja klausimus padėsiančius išsiaiškinti ir suprasti reiškinių dėsningumus ir objektų savybes. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus pagrįstus tyrimų rezultatais ir faktais.

D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius įprastose situacijose, juos apibūdina tikslingai vartodamas tinkamus terminus ir sąvokas.  

Genai ir paveldimumas.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]

B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos ir etiketo perteikia gamtamokslinę informaciją.  [...] Atsižvelgia į adresatą. [...]

B5.3. Nagrinėdamas gamtamokslinę informaciją [...], formuluoja klausimus padėsiančius išsiaiškinti ir suprasti reiškinių dėsningumus ir objektų savybes. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus pagrįstus tyrimų rezultatais ir faktais.

D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius įprastose situacijose, juos apibūdina tikslingai vartodamas tinkamus terminus ir sąvokas.  

Ląstelių dalijimasis.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]

B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos ir etiketo perteikia gamtamokslinę informaciją.  [...] Atsižvelgia į adresatą. [...]

B5.3. Nagrinėdamas gamtamokslinę informaciją ir atlikdamas tyrimus, formuluoja klausimus padėsiančius išsiaiškinti ir suprasti reiškinių dėsningumus ir objektų savybes. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus pagrįstus tyrimų rezultatais ir faktais.

D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius įprastose situacijose, juos apibūdina tikslingai vartodamas tinkamus terminus ir sąvokas.  

Garsas.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]

B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos ir etiketo perteikia gamtamokslinę informaciją.  [...] Atsižvelgia į adresatą. [...]

B5.3. Nagrinėdamas gamtamokslinę informaciją ir atlikdamas tyrimus, formuluoja klausimus padėsiančius išsiaiškinti ir suprasti reiškinių dėsningumus ir objektų savybes. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus pagrįstus tyrimų rezultatais ir faktais.

D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius įprastose situacijose, juos apibūdina tikslingai vartodamas tinkamus terminus ir sąvokas.  

Šviesos reiškiniai.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]

B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos ir etiketo perteikia gamtamokslinę informaciją.  [...] Atsižvelgia į adresatą. [...]

B5.3. Nagrinėdamas gamtamokslinę informaciją ir atlikdamas tyrimus, formuluoja klausimus padėsiančius išsiaiškinti ir suprasti reiškinių dėsningumus ir objektų savybes. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus pagrįstus tyrimų rezultatais ir faktais.

D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius įprastose situacijose, juos apibūdina tikslingai vartodamas tinkamus terminus ir sąvokas.  

Optiniai prietaisai.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]

B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos ir etiketo perteikia gamtamokslinę informaciją.  [...] Atsižvelgia į adresatą. [...]

B5.3. Nagrinėdamas gamtamokslinę informaciją ir atlikdamas tyrimus, formuluoja klausimus padėsiančius išsiaiškinti ir suprasti reiškinių dėsningumus ir objektų savybes. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus pagrįstus tyrimų rezultatais ir faktais.

D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius įprastose situacijose, juos apibūdina tikslingai vartodamas tinkamus terminus ir sąvokas.  

Klasifikacija padeda atpažinti gyvus organizmus.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]

B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos ir etiketo perteikia gamtamokslinę informaciją.  [...] Atsižvelgia į adresatą. [...]

B5.3. Nagrinėdamas gamtamokslinę informaciją ir atlikdamas tyrimus, formuluoja klausimus padėsiančius išsiaiškinti ir suprasti reiškinių dėsningumus ir objektų savybes. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus pagrįstus tyrimų rezultatais ir faktais.

D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius įprastose situacijose, juos apibūdina tikslingai vartodamas tinkamus terminus ir sąvokas.  

Gyvūnai.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]

B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos ir etiketo perteikia gamtamokslinę informaciją.  [...] Atsižvelgia į adresatą. [...]

B5.3. Nagrinėdamas gamtamokslinę informaciją [...], formuluoja klausimus padėsiančius išsiaiškinti ir suprasti reiškinių dėsningumus ir objektų savybes. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus pagrįstus tyrimų rezultatais ir faktais.

D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius įprastose situacijose, juos apibūdina tikslingai vartodamas tinkamus terminus ir sąvokas.  

Augalai.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]

B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos ir etiketo perteikia gamtamokslinę informaciją.  [...] Atsižvelgia į adresatą. [...]

B5.3. Nagrinėdamas gamtamokslinę informaciją ir atlikdamas tyrimus, formuluoja klausimus padėsiančius išsiaiškinti ir suprasti reiškinių dėsningumus ir objektų savybes. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus pagrįstus tyrimų rezultatais ir faktais.

D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius įprastose situacijose, juos apibūdina tikslingai vartodamas tinkamus terminus ir sąvokas.  

Atomo sandara.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]

B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos ir etiketo perteikia gamtamokslinę informaciją. [...]

B5.3. Nagrinėdamas gamtamokslinę informaciją [...], formuluoja klausimus padėsiančius išsiaiškinti ir suprasti reiškinių dėsningumus ir objektų savybes. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus pagrįstus tyrimų rezultatais ir faktais.

D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius įprastose situacijose, juos apibūdina tikslingai vartodamas tinkamus terminus ir sąvokas.  

Periodinis dėsnis.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]

B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos ir etiketo perteikia gamtamokslinę informaciją. [...]

B5.3. Nagrinėdamas gamtamokslinę informaciją [...], formuluoja klausimus padėsiančius išsiaiškinti ir suprasti reiškinių dėsningumus ir objektų savybes. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus pagrįstus tyrimų rezultatais ir faktais.

D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius įprastose situacijose, juos apibūdina tikslingai vartodamas tinkamus terminus ir sąvokas.  

Cheminės formulės.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]

B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos ir etiketo perteikia gamtamokslinę informaciją. [...]

B5.3. Nagrinėdamas gamtamokslinę informaciją [...], formuluoja klausimus padėsiančius išsiaiškinti ir suprasti reiškinių dėsningumus ir objektų savybes. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus pagrįstus tyrimų rezultatais ir faktais.

D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius įprastose situacijose, juos apibūdina tikslingai vartodamas tinkamus terminus ir sąvokas.  

Cheminiai ryšiai.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]

B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos ir etiketo perteikia gamtamokslinę informaciją. [...]

B5.3. Nagrinėdamas gamtamokslinę informaciją [...], formuluoja klausimus padėsiančius išsiaiškinti ir suprasti reiškinių dėsningumus ir objektų savybes. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus pagrįstus tyrimų rezultatais ir faktais.

D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius įprastose situacijose, juos apibūdina tikslingai vartodamas tinkamus terminus ir sąvokas.  

Radioaktyvumas.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]

B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos ir etiketo perteikia gamtamokslinę informaciją. [...]

B5.3. Nagrinėdamas gamtamokslinę informaciją [...], formuluoja klausimus padėsiančius išsiaiškinti ir suprasti reiškinių dėsningumus ir objektų savybes. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus pagrįstus tyrimų rezultatais ir faktais.

D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius įprastose situacijose, juos apibūdina tikslingai vartodamas tinkamus terminus ir sąvokas.  

Atomų branduolių virsmai.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]

B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos ir etiketo perteikia gamtamokslinę informaciją. [...]

B5.3. Nagrinėdamas gamtamokslinę informaciją [...], formuluoja klausimus padėsiančius išsiaiškinti ir suprasti reiškinių dėsningumus ir objektų savybes. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus pagrįstus tyrimų rezultatais ir faktais.

D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius įprastose situacijose, juos apibūdina tikslingai vartodamas tinkamus terminus ir sąvokas.

Visata ir jos evoliucija.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]

B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos ir etiketo perteikia gamtamokslinę informaciją. [...]

B5.3. Nagrinėdamas gamtamokslinę informaciją [...], formuluoja klausimus padėsiančius išsiaiškinti ir suprasti reiškinių dėsningumus ir objektų savybes. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus pagrįstus tyrimų rezultatais ir faktais.

D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius įprastose situacijose, juos apibūdina tikslingai vartodamas tinkamus terminus ir sąvokas.

Cheminės reakcijos.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]

B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos ir etiketo perteikia gamtamokslinę informaciją. [...]

B5.3. Nagrinėdamas gamtamokslinę informaciją [...], formuluoja klausimus padėsiančius išsiaiškinti ir suprasti reiškinių dėsningumus ir objektų savybes. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus pagrįstus tyrimų rezultatais ir faktais.

D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius įprastose situacijose, juos apibūdina tikslingai vartodamas tinkamus terminus ir sąvokas.

Cheminių reakcijų energijos virsmai

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]

B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos ir etiketo perteikia gamtamokslinę informaciją. [...]

B5.3. Nagrinėdamas gamtamokslinę informaciją [...], formuluoja klausimus padėsiančius išsiaiškinti ir suprasti reiškinių dėsningumus ir objektų savybes. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus pagrįstus tyrimų rezultatais ir faktais.

D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius įprastose situacijose, juos apibūdina tikslingai vartodamas tinkamus terminus ir sąvokas.

Elektros krūviai ir jų sąveika.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]

B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos ir etiketo perteikia gamtamokslinę informaciją. [...]

B5.3. Nagrinėdamas gamtamokslinę informaciją [...], formuluoja klausimus padėsiančius išsiaiškinti ir suprasti reiškinių dėsningumus ir objektų savybes. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus pagrįstus tyrimų rezultatais ir faktais.

D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius įprastose situacijose, juos apibūdina tikslingai vartodamas tinkamus terminus ir sąvokas.

Nuolatinė elektros srovė.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]

B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos ir etiketo perteikia gamtamokslinę informaciją. [...]

B5.3. Nagrinėdamas gamtamokslinę informaciją [...], formuluoja klausimus padėsiančius išsiaiškinti ir suprasti reiškinių dėsningumus ir objektų savybes. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus pagrįstus tyrimų rezultatais ir faktais.

D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius įprastose situacijose, juos apibūdina tikslingai vartodamas tinkamus terminus ir sąvokas.

Elektros srovė terpėse.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]

B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos ir etiketo perteikia gamtamokslinę informaciją. [...]

B5.3. Nagrinėdamas gamtamokslinę informaciją [...], formuluoja klausimus padėsiančius išsiaiškinti ir suprasti reiškinių dėsningumus ir objektų savybes. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus pagrįstus tyrimų rezultatais ir faktais.

D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius įprastose situacijose, juos apibūdina tikslingai vartodamas tinkamus terminus ir sąvokas.

Ekosistema.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]

B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos ir etiketo perteikia gamtamokslinę informaciją. [...]

B5.3. Nagrinėdamas gamtamokslinę informaciją [...], formuluoja klausimus padėsiančius išsiaiškinti ir suprasti reiškinių dėsningumus ir objektų savybes. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus pagrįstus tyrimų rezultatais ir faktais.

D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius įprastose situacijose, juos apibūdina tikslingai vartodamas tinkamus terminus ir sąvokas.

Ekosistemų stabilumas.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]

B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos ir etiketo perteikia gamtamokslinę informaciją. [...]

B5.3. Nagrinėdamas gamtamokslinę informaciją [...], formuluoja klausimus padėsiančius išsiaiškinti ir suprasti reiškinių dėsningumus ir objektų savybes. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus pagrįstus tyrimų rezultatais ir faktais.

D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius įprastose situacijose, juos apibūdina tikslingai vartodamas tinkamus terminus ir sąvokas.

Gamtinė atranka.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]

B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos ir etiketo perteikia gamtamokslinę informaciją. [...]

B5.3. Nagrinėdamas gamtamokslinę informaciją ir atlikdamas tyrimus, formuluoja klausimus padėsiančius išsiaiškinti ir suprasti reiškinių dėsningumus ir objektų savybes. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus pagrįstus tyrimų rezultatais ir faktais.

D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius įprastose situacijose, juos apibūdina tikslingai vartodamas tinkamus terminus ir sąvokas.  

Evoliucijos įrodymai.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]

B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos ir etiketo perteikia gamtamokslinę informaciją. [...]

B5.3. Nagrinėdamas gamtamokslinę informaciją ir atlikdamas tyrimus, formuluoja klausimus padėsiančius išsiaiškinti ir suprasti reiškinių dėsningumus ir objektų savybes. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus pagrįstus tyrimų rezultatais ir faktais.

D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius įprastose situacijose, juos apibūdina tikslingai vartodamas tinkamus terminus ir sąvokas.  

B1.3. Pasakodamas apie artimos aplinkos reiškinius ir objektus [...] tinkamai vartoja pagrindines gamtamokslines sąvokas ir terminus [...]

B4.3. Savais žodžiai pasakoja apie artimiausioje aplinkoje stebimus gamtos objektus ir reiškinius. [...]

B5.3. Formuluoja vienareikšmiškai suprantamus klausimus apie artimiausioje aplinkoje stebimus gamtos objektus ir reiškinius. Aiškiai ir konkrečiai atsako į klausimus, remdamasis gamtos mokslų žiniomis ir savo patirtimi.

D1.3. [...] įvardija gamtos objektus ir reiškinius kasdienėje aplinkoje, apibūdina juos nurodydamas aiškiai pastebimas savybes ar dalis. 

B1.3. Pasakodamas apie artimos aplinkos reiškinius ir objektus, [...] tinkamai vartoja pagrindines gamtamokslines sąvokas ir terminus [...]
B4.3. Savais žodžiai pasakoja apie artimiausioje aplinkoje stebimus gamtos objektus ir reiškinius. [...]

B4.3. Savais žodžiai pasakoja apie artimiausioje aplinkoje stebimus gamtos objektus ir reiškinius. [...]
B5.3. Formuluoja vienareikšmiškai suprantamus klausimus apie artimiausioje aplinkoje stebimus gamtos objektus ir reiškinius. Aiškiai ir konkrečiai atsako į klausimus, remdamasis gamtos mokslų žiniomis ir savo patirtimi. 
D1.3. [...] įvardija gamtos objektus ir reiškinius kasdienėje aplinkoje, apibūdina juos nurodydamas aiškiai pastebimas savybes ar dalis. 

B1.3. Pasakodamas apie artimos aplinkos reiškinius ir objektus [...] tinkamai vartoja pagrindines gamtamokslines sąvokas ir terminus [...]

B4.3. Savais žodžiai pasakoja apie artimiausioje aplinkoje stebimus gamtos objektus ir reiškinius. [...]

B5.3. Formuluoja vienareikšmiškai suprantamus klausimus apie artimiausioje aplinkoje stebimus gamtos objektus ir reiškinius. Aiškiai ir konkrečiai atsako į klausimus, remdamasis gamtos mokslų žiniomis ir savo patirtimi.

D1.3. [...] įvardija gamtos objektus ir reiškinius kasdienėje aplinkoje, apibūdina juos nurodydamas aiškiai pastebimas savybes ar dalis. 

B1.3. Pasakodamas apie artimos aplinkos reiškinius ir objektus, pristatydamas savo tyrimų rezultatus tinkamai vartoja pagrindines gamtamokslines sąvokas ir terminus [...]

B4.3. Savais žodžiai pasakoja apie artimiausioje aplinkoje stebimus gamtos objektus ir reiškinius. Padedamas aprašo ir savais žodžiais pristato atliktus tyrimus. [...]

B5.3. Formuluoja vienareikšmiškai suprantamus klausimus apie artimiausioje aplinkoje stebimus gamtos objektus ir reiškinius. Aiškiai ir konkrečiai atsako į klausimus, remdamasis gamtos mokslų žiniomis ir savo patirtimi.

D1.3. [...] įvardija gamtos objektus ir reiškinius kasdienėje aplinkoje, apibūdina juos nurodydamas aiškiai pastebimas savybes ar dalis. 

B1.3. Pasakodamas apie artimos aplinkos reiškinius ir objektus [...] tinkamai vartoja pagrindines gamtamokslines sąvokas ir terminus [...]

B4.3. Savais žodžiai pasakoja apie artimiausioje aplinkoje stebimus gamtos objektus ir reiškinius. [...]

B5.3. Formuluoja vienareikšmiškai suprantamus klausimus apie artimiausioje aplinkoje stebimus gamtos objektus ir reiškinius. Aiškiai ir konkrečiai atsako į klausimus, remdamasis gamtos mokslų žiniomis ir savo patirtimi.

D1.3. [...] įvardija gamtos objektus ir reiškinius kasdienėje aplinkoje, apibūdina juos nurodydamas aiškiai pastebimas savybes ar dalis. 

B1.3. Pasakodamas apie artimos aplinkos reiškinius ir objektus, pristatydamas savo tyrimų rezultatus tinkamai vartoja pagrindines gamtamokslines sąvokas ir terminus [...]

B4.3. Savais žodžiai pasakoja apie artimiausioje aplinkoje stebimus gamtos objektus ir reiškinius. Padedamas aprašo ir savais žodžiais pristato atliktus tyrimus. [...] 

B5.3. Formuluoja vienareikšmiškai suprantamus klausimus apie artimiausioje aplinkoje stebimus gamtos objektus ir reiškinius. Aiškiai ir konkrečiai atsako į klausimus, remdamasis gamtos mokslų žiniomis ir savo patirtimi.

D1.3. [...] įvardija gamtos objektus ir reiškinius kasdienėje aplinkoje, apibūdina juos nurodydamas aiškiai pastebimas savybes ar dalis. 

B1.3. Pasakodamas apie artimos aplinkos reiškinius ir objektus, pristatydamas savo tyrimų rezultatus tinkamai vartoja pagrindines gamtamokslines sąvokas ir terminus [...]

B4.3. Savais žodžiai pasakoja apie artimiausioje aplinkoje stebimus gamtos objektus ir reiškinius. Padedamas aprašo ir savais žodžiais pristato atliktus tyrimus. Informacija pateikia keliais sakiniais [...]

B5.3. Formuluoja vienareikšmiškai suprantamus klausimus apie artimiausioje aplinkoje stebimus gamtos objektus ir reiškinius. Aiškiai ir konkrečiai atsako į klausimus, remdamasis gamtos mokslų žiniomis ir savo patirtimi.

D1.3. [...] įvardija gamtos objektus ir reiškinius kasdienėje aplinkoje, apibūdina juos nurodydamas aiškiai pastebimas savybes ar dalis. 

B1.3. Pasakodamas apie artimos aplinkos reiškinius ir objektus [...] tinkamai vartoja pagrindines gamtamokslines sąvokas ir terminus [...]

B4.3. Savais žodžiai pasakoja apie artimiausioje aplinkoje stebimus gamtos objektus ir reiškinius. [...]

B5.3. Formuluoja vienareikšmiškai suprantamus klausimus apie artimiausioje aplinkoje stebimus gamtos objektus ir reiškinius. Aiškiai ir konkrečiai atsako į klausimus, remdamasis gamtos mokslų žiniomis ir savo patirtimi.

D1.3. [...] įvardija gamtos objektus ir reiškinius kasdienėje aplinkoje, apibūdina juos nurodydamas aiškiai pastebimas savybes ar dalis. 

B1.3. Pasakodamas apie artimos aplinkos reiškinius ir objektus [...] tinkamai vartoja pagrindines gamtamokslines sąvokas ir terminus [...]

B4.3. Savais žodžiai pasakoja apie artimiausioje aplinkoje stebimus gamtos objektus ir reiškinius. [...]

B5.3. Formuluoja vienareikšmiškai suprantamus klausimus apie artimiausioje aplinkoje stebimus gamtos objektus ir reiškinius. Aiškiai ir konkrečiai atsako į klausimus, remdamasis gamtos mokslų žiniomis ir savo patirtimi.

D1.3. [...] įvardija gamtos objektus ir reiškinius kasdienėje aplinkoje, apibūdina juos nurodydamas aiškiai pastebimas savybes ar dalis. 

B1.3. Pasakodamas apie artimos aplinkos reiškinius ir objektus [...] tinkamai vartoja pagrindines gamtamokslines sąvokas ir terminus [...]

B5.3. Formuluoja vienareikšmiškai suprantamus klausimus apie artimiausioje aplinkoje stebimus gamtos objektus ir reiškinius. Aiškiai ir konkrečiai atsako į klausimus, remdamasis gamtos mokslų žiniomis ir savo patirtimi.

B1.3. Pasakodamas apie artimos aplinkos reiškinius ir objektus [...] tinkamai vartoja pagrindines gamtamokslines sąvokas ir terminus [...]

B4.3. Savais žodžiai pasakoja apie artimiausioje aplinkoje stebimus gamtos objektus ir reiškinius. [...] Informaciją pateikia keliais sakiniais [...]

B5.3. Formuluoja vienareikšmiškai suprantamus klausimus apie artimiausioje aplinkoje stebimus gamtos objektus ir reiškinius. Aiškiai ir konkrečiai atsako į klausimus, remdamasis gamtos mokslų žiniomis ir savo patirtimi.

D1.3. [...] įvardija gamtos objektus ir reiškinius kasdienėje aplinkoje, apibūdina juos nurodydamas aiškiai pastebimas savybes ar dalis. 

B1.3. Pasakodamas apie artimos aplinkos reiškinius ir objektus [...] tinkamai vartoja pagrindines gamtamokslines sąvokas ir terminus [...]

B4.3. Savais žodžiai pasakoja apie artimiausioje aplinkoje stebimus gamtos objektus ir reiškinius. [...] Informaciją pateikia keliais sakiniais [...]

B5.3. Formuluoja vienareikšmiškai suprantamus klausimus apie artimiausioje aplinkoje stebimus gamtos objektus ir reiškinius. Aiškiai ir konkrečiai atsako į klausimus, remdamasis gamtos mokslų žiniomis ir savo patirtimi.

D1.3. [...] įvardija gamtos objektus ir reiškinius kasdienėje aplinkoje, apibūdina juos nurodydamas aiškiai pastebimas savybes ar dalis. 

B1.3. Pasakodamas apie artimos aplinkos reiškinius ir objektus, pristatydamas savo tyrimų rezultatus tinkamai vartoja pagrindines gamtamokslines sąvokas ir terminus [...]

B4.3. Savais žodžiai pasakoja apie artimiausioje aplinkoje stebimus gamtos objektus ir reiškinius. Padedamas aprašo ir savais žodžiais pristato atliktus tyrimus. Informaciją pateikia keliais sakiniais [...]

B5.3. Formuluoja vienareikšmiškai suprantamus klausimus apie artimiausioje aplinkoje stebimus gamtos objektus ir reiškinius. Aiškiai ir konkrečiai atsako į klausimus, remdamasis gamtos mokslų žiniomis ir savo patirtimi.

D1.3. [...] įvardija gamtos objektus ir reiškinius kasdienėje aplinkoje, apibūdina juos nurodydamas aiškiai pastebimas savybes ar dalis.

B1.3. Pasakodamas apie artimos aplinkos reiškinius ir objektus [...] tinkamai vartoja pagrindines gamtamokslines sąvokas ir terminus [...]

B4.3. Savais žodžiai pasakoja apie artimiausioje aplinkoje stebimus gamtos objektus ir reiškinius. [...]

B5.3. Formuluoja vienareikšmiškai suprantamus klausimus apie artimiausioje aplinkoje stebimus gamtos objektus ir reiškinius. Aiškiai ir konkrečiai atsako į klausimus, remdamasis gamtos mokslų žiniomis ir savo patirtimi.

D1.3. [...] įvardija gamtos objektus ir reiškinius kasdienėje aplinkoje, apibūdina juos nurodydamas aiškiai pastebimas savybes ar dalis. 

B1.3. Pasakodamas apie artimos aplinkos reiškinius ir objektus [...] tinkamai vartoja pagrindines gamtamokslines sąvokas ir terminus [...]

B4.3. Savais žodžiai pasakoja apie artimiausioje aplinkoje stebimus gamtos objektus ir reiškinius. [...] Informaciją pateikia keliais sakiniais [...]

B5.3. Formuluoja vienareikšmiškai suprantamus klausimus apie artimiausioje aplinkoje stebimus gamtos objektus ir reiškinius. Aiškiai ir konkrečiai atsako į klausimus, remdamasis gamtos mokslų žiniomis ir savo patirtimi.

D1.3. [...] įvardija gamtos objektus ir reiškinius kasdienėje aplinkoje, apibūdina juos nurodydamas aiškiai pastebimas savybes ar dalis. 

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]

B4.3. Pasakodamas ar rašydamas apie gamtinius objektus ir reiškinius pažįstame kontekste, [...] laikosi esminių etiketo reikalavimų, sklandžiai reiškia mintis [...]

B5.3. Formuluoja klausimus, kurie padėtų giliau suprasti gamtos objektus ir reiškinius pažįstame kontekste. Išsamiai atsako į klausimus, paaiškina atsakymus remdamasis gamtos mokslų žiniomis.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]

B4.3. Pasakodamas ar rašydamas apie gamtinius objektus ir reiškinius pažįstame kontekste [...], laikosi esminių etiketo reikalavimų, sklandžiai reiškia mintis [...]

B5.3. Formuluoja klausimus, kurie padėtų giliau suprasti gamtos objektus ir reiškinius pažįstame kontekste. Išsamiai atsako į klausimus, paaiškina atsakymus remdamasis gamtos mokslų žiniomis.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]

B4.3. Pasakodamas ar rašydamas apie gamtinius objektus ir reiškinius pažįstame kontekste, [...] laikosi esminių etiketo reikalavimų, sklandžiai reiškia mintis [...]

B5.3. Formuluoja klausimus, kurie padėtų giliau suprasti gamtos objektus ir reiškinius pažįstame kontekste. Išsamiai atsako į klausimus, paaiškina atsakymus remdamasis gamtos mokslų žiniomis.

D1.3. [...] įvardija dažnai sutinkamus artimoje aplinkoje gamtos objektus ir reiškinius, apibūdina juos, remdamasis akivaizdžiomis savybėmis, pagrindinėmis funkcijomis, vaidmenimis ar panaudojimu žmonių gyvenime.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]

B4.3. Pasakodamas ar rašydamas apie gamtinius objektus ir reiškinius pažįstame kontekste [...], laikosi esminių etiketo reikalavimų, sklandžiai reiškia mintis [...]

B5.3. Formuluoja klausimus, kurie padėtų giliau suprasti gamtos objektus ir reiškinius pažįstame kontekste. Išsamiai atsako į klausimus, paaiškina atsakymus remdamasis gamtos mokslų žiniomis.

D1.3. [...] įvardija dažnai sutinkamus artimoje aplinkoje gamtos objektus ir reiškinius, apibūdina juos, remdamasis akivaizdžiomis savybėmis, pagrindinėmis funkcijomis, vaidmenimis ar panaudojimu žmonių gyvenime.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]

B4.3. Pasakodamas ar rašydamas apie gamtinius objektus ir reiškinius pažįstame kontekste, [...] sklandžiai reiškia mintis [...]

B5.3. Formuluoja klausimus, kurie padėtų giliau suprasti gamtos objektus ir reiškinius pažįstame kontekste. Išsamiai atsako į klausimus, paaiškina atsakymus remdamasis gamtos mokslų žiniomis.

D1.3. [...] įvardija dažnai sutinkamus artimoje aplinkoje gamtos objektus ir reiškinius, apibūdina juos, remdamasis akivaizdžiomis savybėmis, pagrindinėmis funkcijomis, vaidmenimis ar panaudojimu žmonių gyvenime.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]

B4.3. Pasakodamas ar rašydamas apie gamtinius objektus ir reiškinius pažįstame kontekste, [...] sklandžiai reiškia mintis [...]

B5.3. Formuluoja klausimus, kurie padėtų giliau suprasti gamtos objektus ir reiškinius pažįstame kontekste. Išsamiai atsako į klausimus, paaiškina atsakymus remdamasis gamtos mokslų žiniomis.

D1.3. [...] įvardija dažnai sutinkamus artimoje aplinkoje gamtos objektus ir reiškinius, apibūdina juos, remdamasis akivaizdžiomis savybėmis, pagrindinėmis funkcijomis, vaidmenimis ar panaudojimu žmonių gyvenime.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]

B4.3. Pasakodamas ar rašydamas apie gamtinius objektus ir reiškinius pažįstame kontekste, [...] sklandžiai reiškia mintis [...]

B5.3. Formuluoja klausimus, kurie padėtų giliau suprasti gamtos objektus ir reiškinius pažįstame kontekste. Išsamiai atsako į klausimus, paaiškina atsakymus remdamasis gamtos mokslų žiniomis.

D1.3. [...] įvardija dažnai sutinkamus artimoje aplinkoje gamtos objektus ir reiškinius, apibūdina juos, remdamasis akivaizdžiomis savybėmis, pagrindinėmis funkcijomis, vaidmenimis ar panaudojimu žmonių gyvenime.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]

B4.3. Pasakodamas ar rašydamas apie gamtinius objektus ir reiškinius pažįstame kontekste, [...] sklandžiai reiškia mintis [...]

B5.3. Formuluoja klausimus, kurie padėtų giliau suprasti gamtos objektus ir reiškinius pažįstame kontekste. Išsamiai atsako į klausimus, paaiškina atsakymus remdamasis gamtos mokslų žiniomis.

D1.3. [...] įvardija dažnai sutinkamus artimoje aplinkoje gamtos objektus ir reiškinius, apibūdina juos, remdamasis akivaizdžiomis savybėmis, pagrindinėmis funkcijomis, vaidmenimis ar panaudojimu žmonių gyvenime.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]

B4.3. Pasakodamas ar rašydamas apie gamtinius objektus ir reiškinius pažįstame kontekste, [...] sklandžiai reiškia mintis [...]

B5.3. Formuluoja klausimus, kurie padėtų giliau suprasti gamtos objektus ir reiškinius pažįstame kontekste. Išsamiai atsako į klausimus, paaiškina atsakymus remdamasis gamtos mokslų žiniomis.

D1.3. [...] įvardija dažnai sutinkamus artimoje aplinkoje gamtos objektus ir reiškinius, apibūdina juos, remdamasis akivaizdžiomis savybėmis, pagrindinėmis funkcijomis, vaidmenimis ar panaudojimu žmonių gyvenime.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]

B4.3. Pasakodamas ar rašydamas apie gamtinius objektus ir reiškinius pažįstame kontekste, [...] sklandžiai reiškia mintis [...]

B5.3. Formuluoja klausimus, kurie padėtų giliau suprasti gamtos objektus ir reiškinius pažįstame kontekste. Išsamiai atsako į klausimus, paaiškina atsakymus remdamasis gamtos mokslų žiniomis.

D1.3. [...] įvardija dažnai sutinkamus artimoje aplinkoje gamtos objektus ir reiškinius, apibūdina juos, remdamasis akivaizdžiomis savybėmis, pagrindinėmis funkcijomis, vaidmenimis ar panaudojimu žmonių gyvenime.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]

B4.3. Pasakodamas ar rašydamas apie gamtinius objektus ir reiškinius pažįstame kontekste, [...] sklandžiai reiškia mintis [...]

B5.3. Formuluoja klausimus, kurie padėtų giliau suprasti gamtos objektus ir reiškinius pažįstame kontekste. Išsamiai atsako į klausimus, paaiškina atsakymus remdamasis gamtos mokslų žiniomis.

D1.3. [...] įvardija dažnai sutinkamus artimoje aplinkoje gamtos objektus ir reiškinius, apibūdina juos, remdamasis akivaizdžiomis savybėmis, pagrindinėmis funkcijomis, vaidmenimis ar panaudojimu žmonių gyvenime.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]

B4.3. Pasakodamas ar rašydamas apie gamtinius objektus ir reiškinius pažįstame kontekste, [...] sklandžiai reiškia mintis [...]

B5.3. Formuluoja klausimus, kurie padėtų giliau suprasti gamtos objektus ir reiškinius pažįstame kontekste. Išsamiai atsako į klausimus, paaiškina atsakymus remdamasis gamtos mokslų žiniomis.

D1.3. [...] įvardija dažnai sutinkamus artimoje aplinkoje gamtos objektus ir reiškinius, apibūdina juos, remdamasis akivaizdžiomis savybėmis, pagrindinėmis funkcijomis, vaidmenimis ar panaudojimu žmonių gyvenime.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]

B4.3. Pasakodamas ar rašydamas apie gamtinius objektus ir reiškinius pažįstame kontekste, [...] sklandžiai reiškia mintis [...] Informaciją pateikia tekstais [...]

B5.3. Formuluoja klausimus, kurie padėtų giliau suprasti gamtos objektus ir reiškinius pažįstame kontekste. Išsamiai atsako į klausimus, paaiškina atsakymus remdamasis gamtos mokslų žiniomis.

D1.3. [...] įvardija dažnai sutinkamus artimoje aplinkoje gamtos objektus ir reiškinius, apibūdina juos, remdamasis akivaizdžiomis savybėmis, pagrindinėmis funkcijomis, vaidmenimis ar panaudojimu žmonių gyvenime.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]

B4.3. Pasakodamas ar rašydamas apie gamtinius objektus ir reiškinius pažįstame kontekste, [...] sklandžiai reiškia mintis [...]

B5.3. Formuluoja klausimus, kurie padėtų giliau suprasti gamtos objektus ir reiškinius pažįstame kontekste. Išsamiai atsako į klausimus, paaiškina atsakymus remdamasis gamtos mokslų žiniomis.

D1.3. [...] įvardija dažnai sutinkamus artimoje aplinkoje gamtos objektus ir reiškinius, apibūdina juos, remdamasis akivaizdžiomis savybėmis, pagrindinėmis funkcijomis, vaidmenimis ar panaudojimu žmonių gyvenime.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]

B4.3. Pasakodamas ar rašydamas apie gamtinius objektus ir reiškinius pažįstame kontekste, [...] sklandžiai reiškia mintis [...] Informaciją pateikia tekstais [...]

B5.3. Formuluoja klausimus, kurie padėtų giliau suprasti gamtos objektus ir reiškinius pažįstame kontekste. Išsamiai atsako į klausimus, paaiškina atsakymus remdamasis gamtos mokslų žiniomis.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]

B4.3. Pasakodamas ar rašydamas apie gamtinius objektus ir reiškinius pažįstame kontekste, [...] sklandžiai reiškia mintis [...]

B5.3. Formuluoja klausimus, kurie padėtų giliau suprasti gamtos objektus ir reiškinius pažįstame kontekste. Išsamiai atsako į klausimus, paaiškina atsakymus remdamasis gamtos mokslų žiniomis.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]

B4.3. Pasakodamas ar rašydamas apie gamtinius objektus ir reiškinius pažįstame kontekste, [...] sklandžiai reiškia mintis [...]

B5.3. Formuluoja klausimus, kurie padėtų giliau suprasti gamtos objektus ir reiškinius pažįstame kontekste. Išsamiai atsako į klausimus, paaiškina atsakymus remdamasis gamtos mokslų žiniomis.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]

B4.3. Pasakodamas ar rašydamas apie gamtinius objektus ir reiškinius pažįstame kontekste, pristatydamas tyrimų rezultatus, laikosi esminių etiketo reikalavimų, sklandžiai reiškia mintis [...]

B5.3.? Formuluoja klausimus, kurie padėtų giliau suprasti gamtos objektus ir reiškinius pažįstame kontekste. Išsamiai atsako į klausimus, paaiškina atsakymus remdamasis gamtos mokslų žiniomis.

D1.3. [...] įvardija dažnai sutinkamus artimoje aplinkoje gamtos objektus ir reiškinius, apibūdina juos, remdamasis akivaizdžiomis savybėmis, pagrindinėmis funkcijomis, vaidmenimis ar panaudojimu žmonių gyvenime. 

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]

B4.3. Pasakodamas ar rašydamas apie gamtinius objektus ir reiškinius pažįstame kontekste, pristatydamas tyrimų rezultatus, laikosi esminių etiketo reikalavimų, sklandžiai reiškia mintis [...]

B5.3. Formuluoja klausimus, kurie padėtų giliau suprasti gamtos objektus ir reiškinius pažįstame kontekste. Išsamiai atsako į klausimus, paaiškina atsakymus remdamasis gamtos mokslų žiniomis.

D1.3. [...] įvardija dažnai sutinkamus artimoje aplinkoje gamtos objektus ir reiškinius, apibūdina juos, remdamasis akivaizdžiomis savybėmis, pagrindinėmis funkcijomis, vaidmenimis ar panaudojimu žmonių gyvenime. 

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]

B4.3. Pasakodamas ar rašydamas apie gamtinius objektus ir reiškinius pažįstame kontekste, pristatydamas tyrimų rezultatus, laikosi esminių etiketo reikalavimų, sklandžiai reiškia mintis [...]

B5.3. Formuluoja klausimus, kurie padėtų giliau suprasti gamtos objektus ir reiškinius pažįstame kontekste. Išsamiai atsako į klausimus, paaiškina atsakymus remdamasis gamtos mokslų žiniomis.

D1.3. [...] įvardija dažnai sutinkamus artimoje aplinkoje gamtos objektus ir reiškinius, apibūdina juos, remdamasis akivaizdžiomis savybėmis, pagrindinėmis funkcijomis, vaidmenimis ar panaudojimu žmonių gyvenime. 

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]

B4.3. Pasakodamas ar rašydamas apie gamtinius objektus ir reiškinius pažįstame kontekste, pristatydamas tyrimų rezultatus, laikosi esminių etiketo reikalavimų, sklandžiai reiškia mintis [...]

B5.3. Formuluoja klausimus, kurie padėtų giliau suprasti gamtos objektus ir reiškinius pažįstame kontekste. Išsamiai atsako į klausimus, paaiškina atsakymus remdamasis gamtos mokslų žiniomis.

D1.3. [...] įvardija dažnai sutinkamus artimoje aplinkoje gamtos objektus ir reiškinius, apibūdina juos, remdamasis akivaizdžiomis savybėmis, pagrindinėmis funkcijomis, vaidmenimis ar panaudojimu žmonių gyvenime. 

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]

B4.3. Pasakodamas ar rašydamas apie gamtinius objektus ir reiškinius pažįstame kontekste, pristatydamas tyrimų rezultatus, laikosi esminių etiketo reikalavimų, sklandžiai reiškia mintis [...]

B5.3. Formuluoja klausimus, kurie padėtų giliau suprasti gamtos objektus ir reiškinius pažįstame kontekste. Išsamiai atsako į klausimus, paaiškina atsakymus remdamasis gamtos mokslų žiniomis.

D1.3. [...] įvardija dažnai sutinkamus artimoje aplinkoje gamtos objektus ir reiškinius, apibūdina juos, remdamasis akivaizdžiomis savybėmis, pagrindinėmis funkcijomis, vaidmenimis ar panaudojimu žmonių gyvenime. 

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]

B4.3. Tekstu [...] sklandžiai ir suprantamai perteikia gamtamokslinę informaciją [...]

B5.3. Siekdamas išsiaiškinti ir suprasti reiškinius, jų dėsningumus, objektų savybes ir gamtamokslinę informaciją, formuluoja klausimus. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus, kuriuos paaiškina remdamasis gamtos mokslų žiniomis.

D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius aplinkoje ir pateiktoje informacijoje, juos apibūdina įvardydamas savybes, funkcijas ar vaidmenys, panaudojimą. 

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]

B4.3. Tekstu [...] sklandžiai ir suprantamai perteikia gamtamokslinę informaciją [...]

B5.3. Siekdamas išsiaiškinti ir suprasti reiškinius, jų dėsningumus, objektų savybes ir gamtamokslinę informaciją, formuluoja klausimus. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus, kuriuos paaiškina remdamasis gamtos mokslų žiniomis.

D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius aplinkoje ir pateiktoje informacijoje, juos apibūdina įvardydamas savybes, funkcijas ar vaidmenys, panaudojimą. 

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]

B4.3. Tekstu [...] sklandžiai ir suprantamai perteikia gamtamokslinę informaciją [...]

B5.3. Siekdamas išsiaiškinti ir suprasti reiškinius, jų dėsningumus, objektų savybes ir gamtamokslinę informaciją, formuluoja klausimus. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus, kuriuos paaiškina remdamasis gamtos mokslų žiniomis.

D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius aplinkoje ir pateiktoje informacijoje, juos apibūdina įvardydamas savybes, funkcijas ar vaidmenys, panaudojimą. 

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]

B4.3. Tekstu [...] sklandžiai ir suprantamai perteikia gamtamokslinę informaciją [...]

B5.3. Siekdamas išsiaiškinti ir suprasti reiškinius, jų dėsningumus, objektų savybes ir gamtamokslinę informaciją, formuluoja klausimus. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus, kuriuos paaiškina remdamasis gamtos mokslų žiniomis.

D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius aplinkoje ir pateiktoje informacijoje, juos apibūdina įvardydamas savybes, funkcijas ar vaidmenys, panaudojimą. 

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]

B4.3. Tekstu [...] sklandžiai ir suprantamai perteikia gamtamokslinę informaciją [...]

B5.3. Siekdamas išsiaiškinti ir suprasti reiškinius, jų dėsningumus, objektų savybes ir gamtamokslinę informaciją, formuluoja klausimus. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus, kuriuos paaiškina remdamasis gamtos mokslų žiniomis.

D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius aplinkoje ir pateiktoje informacijoje, juos apibūdina įvardydamas savybes, funkcijas ar vaidmenys, panaudojimą. 

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]

B4.3. Tekstu [...] sklandžiai ir suprantamai perteikia gamtamokslinę informaciją [...]

B5.3. Siekdamas išsiaiškinti ir suprasti reiškinius, jų dėsningumus, objektų savybes ir gamtamokslinę informaciją, formuluoja klausimus. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus, kuriuos paaiškina remdamasis gamtos mokslų žiniomis.

D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius aplinkoje ir pateiktoje informacijoje, juos apibūdina įvardydamas savybes, funkcijas ar vaidmenys, panaudojimą. 

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]

B4.3. Tekstu [...] sklandžiai ir suprantamai perteikia gamtamokslinę informaciją [...]

B5.3. Siekdamas išsiaiškinti ir suprasti reiškinius, jų dėsningumus, objektų savybes ir gamtamokslinę informaciją, formuluoja klausimus. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus, kuriuos paaiškina remdamasis gamtos mokslų žiniomis.

D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius aplinkoje ir pateiktoje informacijoje, juos apibūdina įvardydamas savybes, funkcijas ar vaidmenys, panaudojimą. 

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]

B4.3. Tekstu [...] sklandžiai ir suprantamai perteikia gamtamokslinę informaciją [...]

B5.3. Siekdamas išsiaiškinti ir suprasti reiškinius, jų dėsningumus, objektų savybes ir gamtamokslinę informaciją, formuluoja klausimus. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus, kuriuos paaiškina remdamasis gamtos mokslų žiniomis.

D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius aplinkoje ir pateiktoje informacijoje, juos apibūdina įvardydamas savybes, funkcijas ar vaidmenys, panaudojimą. 

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]

B4.3. Tekstu [...] sklandžiai ir suprantamai perteikia gamtamokslinę informaciją [...]

B5.3. Siekdamas išsiaiškinti ir suprasti reiškinius, jų dėsningumus, objektų savybes ir gamtamokslinę informaciją, formuluoja klausimus. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus, kuriuos paaiškina remdamasis gamtos mokslų žiniomis.

D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius aplinkoje ir pateiktoje informacijoje, juos apibūdina įvardydamas savybes, funkcijas ar vaidmenys, panaudojimą. 

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]

B4.3. Tekstu [...] sklandžiai ir suprantamai perteikia gamtamokslinę informaciją [...]

B5.3. Siekdamas išsiaiškinti ir suprasti reiškinius, jų dėsningumus, objektų savybes ir gamtamokslinę informaciją, formuluoja klausimus. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus, kuriuos paaiškina remdamasis gamtos mokslų žiniomis.

D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius aplinkoje ir pateiktoje informacijoje, juos apibūdina įvardydamas savybes, funkcijas ar vaidmenys, panaudojimą. 

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]

B4.3. Tekstu [...] sklandžiai ir suprantamai perteikia gamtamokslinę informaciją [...]

B5.3. Siekdamas išsiaiškinti ir suprasti reiškinius, jų dėsningumus, objektų savybes ir gamtamokslinę informaciją, formuluoja klausimus. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus, kuriuos paaiškina remdamasis gamtos mokslų žiniomis.

D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius aplinkoje ir pateiktoje informacijoje, juos apibūdina įvardydamas savybes, funkcijas ar vaidmenys, panaudojimą. 

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]

B4.3. Tekstu [...] sklandžiai ir suprantamai perteikia gamtamokslinę informaciją [...]

B5.3. Siekdamas išsiaiškinti ir suprasti reiškinius, jų dėsningumus, objektų savybes ir gamtamokslinę informaciją, formuluoja klausimus. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus, kuriuos paaiškina remdamasis gamtos mokslų žiniomis.

D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius aplinkoje ir pateiktoje informacijoje, juos apibūdina įvardydamas savybes, funkcijas ar vaidmenys, panaudojimą. 

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]

B4.3. Tekstu [...] sklandžiai ir suprantamai perteikia gamtamokslinę informaciją [...]

B5.3. Siekdamas išsiaiškinti ir suprasti reiškinius, jų dėsningumus, objektų savybes ir gamtamokslinę informaciją, formuluoja klausimus. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus, kuriuos paaiškina remdamasis gamtos mokslų žiniomis.

D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius aplinkoje ir pateiktoje informacijoje, juos apibūdina įvardydamas savybes, funkcijas ar vaidmenys, panaudojimą. 

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]

B4.3. Tekstu [...] sklandžiai ir suprantamai perteikia gamtamokslinę informaciją [...]

B5.3. Siekdamas išsiaiškinti ir suprasti reiškinius, jų dėsningumus, objektų savybes ir gamtamokslinę informaciją, formuluoja klausimus. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus, kuriuos paaiškina remdamasis gamtos mokslų žiniomis.

D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius aplinkoje ir pateiktoje informacijoje, juos apibūdina įvardydamas savybes, funkcijas ar vaidmenys, panaudojimą. 

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]

B4.3. Tekstu [...] sklandžiai ir suprantamai perteikia gamtamokslinę informaciją [...]

B5.3. Siekdamas išsiaiškinti ir suprasti reiškinius, jų dėsningumus, objektų savybes ir gamtamokslinę informaciją, formuluoja klausimus. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus, kuriuos paaiškina remdamasis gamtos mokslų žiniomis.

D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius aplinkoje ir pateiktoje informacijoje, juos apibūdina įvardydamas savybes, funkcijas ar vaidmenys, panaudojimą. 

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]

B4.3. Tekstu [...] sklandžiai ir suprantamai perteikia gamtamokslinę informaciją [...]

B5.3. Siekdamas išsiaiškinti ir suprasti reiškinius, jų dėsningumus, objektų savybes ir gamtamokslinę informaciją, formuluoja klausimus. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus, kuriuos paaiškina remdamasis gamtos mokslų žiniomis.

D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius aplinkoje ir pateiktoje informacijoje, juos apibūdina įvardydamas savybes, funkcijas ar vaidmenys, panaudojimą. 

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]

B4.3. Tekstu [...] sklandžiai ir suprantamai perteikia gamtamokslinę informaciją [...]

B5.3. Siekdamas išsiaiškinti ir suprasti reiškinius, jų dėsningumus, objektų savybes ir gamtamokslinę informaciją, formuluoja klausimus. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus, kuriuos paaiškina remdamasis gamtos mokslų žiniomis.

D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius aplinkoje ir pateiktoje informacijoje, juos apibūdina įvardydamas savybes, funkcijas ar vaidmenys, panaudojimą. 

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]

B4.3. Tekstu [...] sklandžiai ir suprantamai perteikia gamtamokslinę informaciją [...]

B5.3. Siekdamas išsiaiškinti ir suprasti reiškinius, jų dėsningumus, objektų savybes ir gamtamokslinę informaciją, formuluoja klausimus. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus, kuriuos paaiškina remdamasis gamtos mokslų žiniomis.

D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius aplinkoje ir pateiktoje informacijoje, juos apibūdina įvardydamas savybes, funkcijas ar vaidmenys, panaudojimą. 

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]

B4.3. Tekstu [...] sklandžiai ir suprantamai perteikia gamtamokslinę informaciją [...]

B5.3. Siekdamas išsiaiškinti ir suprasti reiškinius, jų dėsningumus, objektų savybes ir gamtamokslinę informaciją, formuluoja klausimus. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus, kuriuos paaiškina remdamasis gamtos mokslų žiniomis.

D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius aplinkoje ir pateiktoje informacijoje, juos apibūdina įvardydamas savybes, funkcijas ar vaidmenys, panaudojimą. 

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]

B4.3. Tekstu [...] sklandžiai ir suprantamai perteikia gamtamokslinę informaciją [...]

B5.3. Siekdamas išsiaiškinti ir suprasti reiškinius, jų dėsningumus, objektų savybes ir gamtamokslinę informaciją, formuluoja klausimus. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus, kuriuos paaiškina remdamasis gamtos mokslų žiniomis.

D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius aplinkoje ir pateiktoje informacijoje, juos apibūdina įvardydamas savybes, funkcijas ar vaidmenys, panaudojimą. 

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]

B4.3. Tekstu [...] sklandžiai ir suprantamai perteikia gamtamokslinę informaciją [...]

B5.3. Siekdamas išsiaiškinti ir suprasti reiškinius, jų dėsningumus, objektų savybes ir gamtamokslinę informaciją, formuluoja klausimus. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus, kuriuos paaiškina remdamasis gamtos mokslų žiniomis.

D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius aplinkoje ir pateiktoje informacijoje, juos apibūdina įvardydamas savybes, funkcijas ar vaidmenys, panaudojimą. 

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]

B4.3. Tekstu [...] sklandžiai ir suprantamai perteikia gamtamokslinę informaciją [...]

B5.3. Siekdamas išsiaiškinti ir suprasti reiškinius, jų dėsningumus, objektų savybes ir gamtamokslinę informaciją, formuluoja klausimus. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus, kuriuos paaiškina remdamasis gamtos mokslų žiniomis.

D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius aplinkoje ir pateiktoje informacijoje, juos apibūdina įvardydamas savybes, funkcijas ar vaidmenys, panaudojimą. 

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]

B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos ir etiketo perteikia gamtamokslinę informaciją.  [...] Atsižvelgia į adresatą. [...]

B5.3. Nagrinėdamas gamtamokslinę informaciją ir atlikdamas tyrimus, formuluoja klausimus padėsiančius išsiaiškinti ir suprasti reiškinių dėsningumus ir objektų savybes. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus pagrįstus tyrimų rezultatais ir faktais.

D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius įprastose situacijose, juos apibūdina tikslingai vartodamas tinkamus terminus ir sąvokas.  

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]

B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos ir etiketo perteikia gamtamokslinę informaciją.  [...] Atsižvelgia į adresatą. [...]

B5.3. Nagrinėdamas gamtamokslinę informaciją [...], formuluoja klausimus padėsiančius išsiaiškinti ir suprasti reiškinių dėsningumus ir objektų savybes. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus pagrįstus tyrimų rezultatais ir faktais.

D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius įprastose situacijose, juos apibūdina tikslingai vartodamas tinkamus terminus ir sąvokas.  

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]

B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos ir etiketo perteikia gamtamokslinę informaciją.  [...] Atsižvelgia į adresatą. [...]

B5.3. Nagrinėdamas gamtamokslinę informaciją ir atlikdamas tyrimus, formuluoja klausimus padėsiančius išsiaiškinti ir suprasti reiškinių dėsningumus ir objektų savybes. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus pagrįstus tyrimų rezultatais ir faktais.

D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius įprastose situacijose, juos apibūdina tikslingai vartodamas tinkamus terminus ir sąvokas.  

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]

B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos ir etiketo perteikia gamtamokslinę informaciją.  [...] Atsižvelgia į adresatą. [...]

B5.3. Nagrinėdamas gamtamokslinę informaciją ir atlikdamas tyrimus, formuluoja klausimus padėsiančius išsiaiškinti ir suprasti reiškinių dėsningumus ir objektų savybes. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus pagrįstus tyrimų rezultatais ir faktais.

D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius įprastose situacijose, juos apibūdina tikslingai vartodamas tinkamus terminus ir sąvokas.  

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]

B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos ir etiketo perteikia gamtamokslinę informaciją.  [...] Atsižvelgia į adresatą. [...]

B5.3. Nagrinėdamas gamtamokslinę informaciją ir atlikdamas tyrimus, formuluoja klausimus padėsiančius išsiaiškinti ir suprasti reiškinių dėsningumus ir objektų savybes. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus pagrįstus tyrimų rezultatais ir faktais.

D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius įprastose situacijose, juos apibūdina tikslingai vartodamas tinkamus terminus ir sąvokas.  

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]

B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos ir etiketo perteikia gamtamokslinę informaciją.  [...] Atsižvelgia į adresatą. [...]

B5.3. Nagrinėdamas gamtamokslinę informaciją ir atlikdamas tyrimus, formuluoja klausimus padėsiančius išsiaiškinti ir suprasti reiškinių dėsningumus ir objektų savybes. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus pagrįstus tyrimų rezultatais ir faktais.

D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius įprastose situacijose, juos apibūdina tikslingai vartodamas tinkamus terminus ir sąvokas.  

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]

B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos ir etiketo perteikia gamtamokslinę informaciją.  [...] Atsižvelgia į adresatą. [...]

B5.3. Nagrinėdamas gamtamokslinę informaciją ir atlikdamas tyrimus, formuluoja klausimus padėsiančius išsiaiškinti ir suprasti reiškinių dėsningumus ir objektų savybes. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus pagrįstus tyrimų rezultatais ir faktais.

D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius įprastose situacijose, juos apibūdina tikslingai vartodamas tinkamus terminus ir sąvokas.  

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]

B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos ir etiketo perteikia gamtamokslinę informaciją.  [...] Atsižvelgia į adresatą. [...]

B5.3. Nagrinėdamas gamtamokslinę informaciją [...], formuluoja klausimus padėsiančius išsiaiškinti ir suprasti reiškinių dėsningumus ir objektų savybes. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus pagrįstus tyrimų rezultatais ir faktais.

D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius įprastose situacijose, juos apibūdina tikslingai vartodamas tinkamus terminus ir sąvokas.  

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]

B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos ir etiketo perteikia gamtamokslinę informaciją.  [...] Atsižvelgia į adresatą. [...]

B5.3. Nagrinėdamas gamtamokslinę informaciją ir atlikdamas tyrimus, formuluoja klausimus padėsiančius išsiaiškinti ir suprasti reiškinių dėsningumus ir objektų savybes. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus pagrįstus tyrimų rezultatais ir faktais.

D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius įprastose situacijose, juos apibūdina tikslingai vartodamas tinkamus terminus ir sąvokas.  

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]

B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos ir etiketo perteikia gamtamokslinę informaciją. [...]

B5.3. Nagrinėdamas gamtamokslinę informaciją [...], formuluoja klausimus padėsiančius išsiaiškinti ir suprasti reiškinių dėsningumus ir objektų savybes. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus pagrįstus tyrimų rezultatais ir faktais.

D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius įprastose situacijose, juos apibūdina tikslingai vartodamas tinkamus terminus ir sąvokas.  

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]

B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos ir etiketo perteikia gamtamokslinę informaciją. [...]

B5.3. Nagrinėdamas gamtamokslinę informaciją [...], formuluoja klausimus padėsiančius išsiaiškinti ir suprasti reiškinių dėsningumus ir objektų savybes. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus pagrįstus tyrimų rezultatais ir faktais.

D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius įprastose situacijose, juos apibūdina tikslingai vartodamas tinkamus terminus ir sąvokas.  

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]

B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos ir etiketo perteikia gamtamokslinę informaciją. [...]

B5.3. Nagrinėdamas gamtamokslinę informaciją [...], formuluoja klausimus padėsiančius išsiaiškinti ir suprasti reiškinių dėsningumus ir objektų savybes. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus pagrįstus tyrimų rezultatais ir faktais.

D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius įprastose situacijose, juos apibūdina tikslingai vartodamas tinkamus terminus ir sąvokas.  

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]

B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos ir etiketo perteikia gamtamokslinę informaciją. [...]

B5.3. Nagrinėdamas gamtamokslinę informaciją [...], formuluoja klausimus padėsiančius išsiaiškinti ir suprasti reiškinių dėsningumus ir objektų savybes. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus pagrįstus tyrimų rezultatais ir faktais.

D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius įprastose situacijose, juos apibūdina tikslingai vartodamas tinkamus terminus ir sąvokas.  

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]

B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos ir etiketo perteikia gamtamokslinę informaciją. [...]

B5.3. Nagrinėdamas gamtamokslinę informaciją [...], formuluoja klausimus padėsiančius išsiaiškinti ir suprasti reiškinių dėsningumus ir objektų savybes. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus pagrįstus tyrimų rezultatais ir faktais.

D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius įprastose situacijose, juos apibūdina tikslingai vartodamas tinkamus terminus ir sąvokas.  

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]

B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos ir etiketo perteikia gamtamokslinę informaciją. [...]

B5.3. Nagrinėdamas gamtamokslinę informaciją [...], formuluoja klausimus padėsiančius išsiaiškinti ir suprasti reiškinių dėsningumus ir objektų savybes. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus pagrįstus tyrimų rezultatais ir faktais.

D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius įprastose situacijose, juos apibūdina tikslingai vartodamas tinkamus terminus ir sąvokas.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]

B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos ir etiketo perteikia gamtamokslinę informaciją. [...]

B5.3. Nagrinėdamas gamtamokslinę informaciją [...], formuluoja klausimus padėsiančius išsiaiškinti ir suprasti reiškinių dėsningumus ir objektų savybes. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus pagrįstus tyrimų rezultatais ir faktais.

D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius įprastose situacijose, juos apibūdina tikslingai vartodamas tinkamus terminus ir sąvokas.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]

B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos ir etiketo perteikia gamtamokslinę informaciją. [...]

B5.3. Nagrinėdamas gamtamokslinę informaciją [...], formuluoja klausimus padėsiančius išsiaiškinti ir suprasti reiškinių dėsningumus ir objektų savybes. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus pagrįstus tyrimų rezultatais ir faktais.

D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius įprastose situacijose, juos apibūdina tikslingai vartodamas tinkamus terminus ir sąvokas.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]

B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos ir etiketo perteikia gamtamokslinę informaciją. [...]

B5.3. Nagrinėdamas gamtamokslinę informaciją [...], formuluoja klausimus padėsiančius išsiaiškinti ir suprasti reiškinių dėsningumus ir objektų savybes. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus pagrįstus tyrimų rezultatais ir faktais.

D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius įprastose situacijose, juos apibūdina tikslingai vartodamas tinkamus terminus ir sąvokas.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]

B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos ir etiketo perteikia gamtamokslinę informaciją. [...]

B5.3. Nagrinėdamas gamtamokslinę informaciją [...], formuluoja klausimus padėsiančius išsiaiškinti ir suprasti reiškinių dėsningumus ir objektų savybes. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus pagrįstus tyrimų rezultatais ir faktais.

D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius įprastose situacijose, juos apibūdina tikslingai vartodamas tinkamus terminus ir sąvokas.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]

B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos ir etiketo perteikia gamtamokslinę informaciją. [...]

B5.3. Nagrinėdamas gamtamokslinę informaciją [...], formuluoja klausimus padėsiančius išsiaiškinti ir suprasti reiškinių dėsningumus ir objektų savybes. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus pagrįstus tyrimų rezultatais ir faktais.

D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius įprastose situacijose, juos apibūdina tikslingai vartodamas tinkamus terminus ir sąvokas.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]

B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos ir etiketo perteikia gamtamokslinę informaciją. [...]

B5.3. Nagrinėdamas gamtamokslinę informaciją [...], formuluoja klausimus padėsiančius išsiaiškinti ir suprasti reiškinių dėsningumus ir objektų savybes. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus pagrįstus tyrimų rezultatais ir faktais.

D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius įprastose situacijose, juos apibūdina tikslingai vartodamas tinkamus terminus ir sąvokas.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]

B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos ir etiketo perteikia gamtamokslinę informaciją. [...]

B5.3. Nagrinėdamas gamtamokslinę informaciją [...], formuluoja klausimus padėsiančius išsiaiškinti ir suprasti reiškinių dėsningumus ir objektų savybes. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus pagrįstus tyrimų rezultatais ir faktais.

D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius įprastose situacijose, juos apibūdina tikslingai vartodamas tinkamus terminus ir sąvokas.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]

B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos ir etiketo perteikia gamtamokslinę informaciją. [...]

B5.3. Nagrinėdamas gamtamokslinę informaciją [...], formuluoja klausimus padėsiančius išsiaiškinti ir suprasti reiškinių dėsningumus ir objektų savybes. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus pagrįstus tyrimų rezultatais ir faktais.

D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius įprastose situacijose, juos apibūdina tikslingai vartodamas tinkamus terminus ir sąvokas.

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]

B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos ir etiketo perteikia gamtamokslinę informaciją. [...]

B5.3. Nagrinėdamas gamtamokslinę informaciją ir atlikdamas tyrimus, formuluoja klausimus padėsiančius išsiaiškinti ir suprasti reiškinių dėsningumus ir objektų savybes. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus pagrįstus tyrimų rezultatais ir faktais.

D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius įprastose situacijose, juos apibūdina tikslingai vartodamas tinkamus terminus ir sąvokas.  

B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]

B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos ir etiketo perteikia gamtamokslinę informaciją. [...]

B5.3. Nagrinėdamas gamtamokslinę informaciją ir atlikdamas tyrimus, formuluoja klausimus padėsiančius išsiaiškinti ir suprasti reiškinių dėsningumus ir objektų savybes. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus pagrįstus tyrimų rezultatais ir faktais.

D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius įprastose situacijose, juos apibūdina tikslingai vartodamas tinkamus terminus ir sąvokas.  

Inžinerinės technologijos

Aptariami ir nagrinėjami naujo produkto ar gaminio kūrimo etapai: problemos indentifikavimas, informacijos paieškos kryptys ar strategijos (naudojant ir užsienio kalbas) [...].

[...] Aptariama ir atliekama funkcinė, konstrukcinė, technologinė ir estetinė produkto ar gaminio, daiktinės aplinkos analizė.

Aptariami ir nagrinėjami inžinerinės grafikos reikalavimai, standartai (formatai, masteliai, linijos, matmenų žymėjimas ir pan.), pagrindiniai vaizdavimo principai ir būdai (stačiakampės projekcijos, pjūviai, kirtiniai, aksonometrinės projekcijos); braižomi mokomieji brėžiniai [...].

Aptariami ir nagrinėjami produkto ar gaminio gamybos technologiniai procesai, darbo operacijos, naudojami įrankiai, įranga, jų taikymo pavyzdžiai [...].

Aptariama ir nagrinėjama adityvi gamyba (3d spausdinimas) [...].

Aptariamos ir nagrinėjamos inžinerinės sistemos, jose vykstantys procesai, veikimo principai [...].

Aptariami fizikiniai dėsniai, matematiniai skaičiavimai, jų taikymo pavyzdžiai

[...] Aptariamos funkcijos, kuriamų produktų paskirtis.

Analizuojama visa reikalinga informacija, apie kuriamo produkto paskirtį, funkcijas, esamus analogus ir technologinius sprendimus, rinką, legaliai ją naudojamasi kūrybiniame procese [...].

[...] rengiama ir pateikiama projekto dokumentacija (eskizai, schemos, brėžiniai ir pan.) [...].

Aptariama statinių inžinerija, statinių konstrukcijų paskirtis, funkcijos ir tipai. 

Aptariami statinių konstrukcijose taikomų matematinių ir fizikinių sąvokų, modelių, metodų ir ryšių pavyzdžiai, atliekama jų analizė, skaičiavimai. 

Aptariami mechanikoje taikomų matematinių ir fizikinių sąvokų, modelių, metodų ir ryšių pavyzdžiai [...]. 

[...] Aptariami ir nagrinėjai elektroninės sistemos įvesties (jutikliai) ir išvesties komponentai, jų taikymo pavyzdžiai. 

Aptariami ir nagrinėjami elektromechaniniai prietaisai: elektros varikliai, servo varikliai, žingsniniai varikliai, jų valdymo ir taikymo pavyzdžiai.

Aptariama energetikos inžinerija: energijos rūšys, gamybos, kaupimo ir perdavimo būdai; energijos matavimo metodai, prietaisai, jų veikimo principai [...].

[...] Aptariamos ekstremalios situacijos ir su jomis susiję veiksmai ar priemonės, kai ilgiau negu parą sutrinka arba nutrūksta elektros energijos tiekimas.

Aptariami energijos matavimo metodai, prietaisai, jų veikimo principai [...].

[...] Aptariamas energijos gavybos poveikis aplinkai. 

Aptariama ir pasirenkama projekto tematika, nagrinėjama problema; analizuojama visa reikalinga informacija apie kuriamo produkto paskirtį, funkcijas, esamus analogus ir technologinius sprendimus, rinką, legaliai ja naudojamasi kūrybiniame procese [...].

Rengiama ir pateikiama projekto dokumentacija (eskizai, schemos, brėžiniai ir pan.) [...].

Technologijos

1–2 klasių koncentras
Maisto produktų asortimentas, laikymo sąlygos.

[...] Nagrinėjama informacija maisto produktų etiketėse (galiojimo terminai, svoris ir kt.), įvertinamas jos aktualumas priimant sprendimus perkant, sandėliuojant. Aptariamas maisto produktų pirkimo laikas (pavyzdžiui, prireikus, akcijų metu), dažnumas, kiekis, atsakingo vartojimo požymiai.

Užkandžiai, gėrimai.

[...] Apibūdinami darbo procesai, skonio, vaizdo ir kitos produktų savybės

Drabužių, avalynės priežiūra.

[...] Apibūdinami darbo procesai, vaizdo ir kitos savybės.

Lino „kelias“, augalo pritaikymo įvairiapusiškumas

[...] Surandama informacija apie artimiausius ar žinomiausius Lietuvoje amatininkus, ūkius ar įmones, užsiimančias bent vienu lino „gyvenimo“ etapu (pavyzdžiui, augalo auginimu, audinio gaminimu, aliejaus spaudimu ir kt.), apibūdinama jų veikla. Susipažįstama su smulkiąja tautosaka apie liną ar jo apdirbimą.

[...] Aptariamas lino pritaikymo žmogaus reikmėms įvairiapusiškumas seniau ir dabar, profesijos ir amatai susiję su lino apdirbimu, produktų iš jo gaminimu ar pardavimu.

Konstrukcinės medžiagos aplink mus.

Išvardijamos ir apibūdinamos konstrukcinių medžiagų (popieriaus, kartono ir kt.) fizinės savybės (pavyzdžiui, lengva, sunki, minkšta, kieta, tvari, lengvai apdirbama). Aptariamos gamtoje randamos (pavyzdžiui, akmenėliai, šiaudai) ir lengvai apdirbamos antrinės žaliavos (pavyzdžiui, iešmeliai, vienkartiniai indai ir įrankiai, gofro kartonas), jų panaudojimas.

Konstravimo ir gamybos technologijos.

[...] Apibūdinamos nesudėtingos konstrukcijos (pavyzdžiui, namas, tiltas, bokštas), įvardinami jų elementai (pavyzdžiui, siena, stogas, atrama, detalė).

3–4 klasių koncentras
Pusgaminio dekoravimas ar marginimas.

[...] Atpažįsta ir apibūdina būdingus lietuviškus tradicinius ornamentus ir taiko juos savo kūryboje. 

Drabužių, avalynės priežiūra.

Drabužių, tekstilės gaminių, avalynės etiketėse nagrinėjama sudėties, priežiūros ir kita informacija (tekstas, ženklai). [...]apibūdinami elementarūs drabužių ar avalynės priežiūros technologiniai procesai [...]. Įvardinamos ir palyginamos vaizdo ir kitos savybės, jų kaita procese, įvertinamas rezultatas.

Projektavimas.

[...] Aptariami žmonijos kuriami produktai, jų pavyzdžiai.

Konstrukcinės medžiagos.

[...] Aptariamas gamtinių ir antrinių žaliavų panaudojimas (pavyzdžiui, remiantis technologinėmis savybėmis kurti įvairias erdvines figūras – klijuoti, rišti, pinti). Apibūdinamas konstrukcinių medžiagų integralumas (medžiagų derinimas remiantis konkrečiais pavyzdžiais).

5–6 klasių koncentras
Sveikatai palanki mityba.

[...] Aptariamos nacionalinės virtuvės prieskonių, maistinių augalų ir vaistažolių sveikatai naudingos savybės.

Stalo įrankiai, indai. Pusryčių ir vakarienės stalo serviravimas.

[...] Aptariamos stalo estetikos, kultūros ištakos, įdomioji istorija, tradicijos.

Projektavimas ir braižybos pagrindai.

[...] Nagrinėjami lietuvių liaudies tradiciniai ir šiuolaikiniai gaminiai, apibūdinamos ir palyginamos jų savybės: paskirtis, forma, medžiaga, spalva, dizaino kaita.

Konstrukcinės medžiagos, jų savybės, panaudojimas.

[...] Aptariamos konstrukcinių medžiagų rūšys, jų panaudojimo raida, savybių pritaikomumas praktiniams darbams. Įvardinamos ir apibūdinamos konstrukcinių medžiagų (medienos, metalų ir jų lydinių) apdirbimo technologinės medžiagos.

Elektriniai ir elektroniniai prietaisai, jų paskirtis, raida, saugi eksploatacija.

[...] Įvardinami ir nagrinėjami konstrukcinių medžiagų rankiniai apdirbimo įrankiai, aptariama jų paskirtis ir panaudojimo būdai, pavyzdžiai, saugus darbas [...]

7–8 klasių koncentras
Cheminiai, mišrūs pluoštai ir jų savybės.

 Išvardinamos ir apibūdinamos cheminių, mišrių pluoštų savybės ir (ar) charakteristikos, asortimentas, pritaikymo, perdirbimo galimybės.

Konstrukcinės medžiagos, jų savybės, panaudojimas

Aptariamos įvairios konstrukcinės medžiagos (mediena, metalai ir jų lydiniai, polimerinės konstrukcinės medžiagos), jų savybės, taikymo pavyzdžiai.

9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras
Konditerijos gaminiai, kepiniai.

[...] Išskiriami ir aptariami žinomiausi Lietuvos ir kitų šalių konditerijos gaminiai, kepiniai. Nagrinėjami jų paplitimui ir modifikacijoms įtaką darantys veiksniai.

Lietuvos ir pasaulio virtuvės patiekalai.

[...] Aptariami patiekalo paplitimui, išlikimui ir jo modifikacijoms įtaką darantys veiksniai. 

Projektavimas ir braižybos pagrindai.

[...] Aptariami inovatyvių sprendimų ir produktų patentai, intelektinės nuosavybės teisės ir apsaugos aspektai [...].

Konstravimo ir gamybos technologijos.

[...] Aptariamos mechanizmų rūšys, jų sandara, konstrukciniai elementai. 

Pramonės ir paslaugų šakos.

[...] Aptariamos inovatyvios įmonės (startuoliai) – šiuolaikinės technologijų, inovacijų ir verslumo laboratorijos, jų kūrimo galimybės. 

Elektros grandinių, elektroninių sistemų modeliavimas.

[...] Aptariamos elektros grandinės su integriniais grandynais, apibūdinamos jų savybės, charakteristikos [...]

Elektroninių gaminių ir (ar) sistemų konstravimas ir technologijos, darbo vieta, priemonės ir įrankiai.

[...] Aptariamas elektrinių ir elektroninių projektų kūrimas ir jų technologijos. 

Dizaino raida.

[...] Aptariama dizaino samprata, sritys, klasifikacija, raida, mokyklos. Apibūdinamas ateities dizaino poreikis ir paskirtis, ekodizainas.

Dizaino konstravimo principai.

[...] Apibūdinami funkcionalaus gaminio (produkto, pavyzdžiui, baldų, buities gaminių) prototipo kūrimo etapai: koncepcija, idėja, modeliavimas ar prototipavimas, testavimas, koregavimas.

Gaminio (produkto) konstravimas ir technologijos.

[...] Aptariamos gaminių (produktų) gamybai reikalingos priemonės, įrankiai, įranga, sistemos.

Dizainas ir aplinka.

[...] Aptariamas mados dizainas. Analizuojamas ir aptariamas drabužių stilius, mados tendencijos, raida, pateikiami pavyzdžiai.  

[...] Nagrinėjama informacija maisto produktų etiketėse (galiojimo terminai, svoris ir kt.), įvertinamas jos aktualumas priimant sprendimus perkant, sandėliuojant. Aptariamas maisto produktų pirkimo laikas (pavyzdžiui, prireikus, akcijų metu), dažnumas, kiekis, atsakingo vartojimo požymiai.

[...] Apibūdinami darbo procesai, skonio, vaizdo ir kitos produktų savybės

[...] Apibūdinami darbo procesai, vaizdo ir kitos savybės.

[...] Surandama informacija apie artimiausius ar žinomiausius Lietuvoje amatininkus, ūkius ar įmones, užsiimančias bent vienu lino „gyvenimo“ etapu (pavyzdžiui, augalo auginimu, audinio gaminimu, aliejaus spaudimu ir kt.), apibūdinama jų veikla. Susipažįstama su smulkiąja tautosaka apie liną ar jo apdirbimą.

[...] Aptariamas lino pritaikymo žmogaus reikmėms įvairiapusiškumas seniau ir dabar, profesijos ir amatai susiję su lino apdirbimu, produktų iš jo gaminimu ar pardavimu.

Išvardijamos ir apibūdinamos konstrukcinių medžiagų (popieriaus, kartono ir kt.) fizinės savybės (pavyzdžiui, lengva, sunki, minkšta, kieta, tvari, lengvai apdirbama). Aptariamos gamtoje randamos (pavyzdžiui, akmenėliai, šiaudai) ir lengvai apdirbamos antrinės žaliavos (pavyzdžiui, iešmeliai, vienkartiniai indai ir įrankiai, gofro kartonas), jų panaudojimas.

[...] Apibūdinamos nesudėtingos konstrukcijos (pavyzdžiui, namas, tiltas, bokštas), įvardinami jų elementai (pavyzdžiui, siena, stogas, atrama, detalė).

[...] Atpažįsta ir apibūdina būdingus lietuviškus tradicinius ornamentus ir taiko juos savo kūryboje. 

Drabužių, tekstilės gaminių, avalynės etiketėse nagrinėjama sudėties, priežiūros ir kita informacija (tekstas, ženklai). [...]apibūdinami elementarūs drabužių ar avalynės priežiūros technologiniai procesai [...]. Įvardinamos ir palyginamos vaizdo ir kitos savybės, jų kaita procese, įvertinamas rezultatas.

[...] Aptariami žmonijos kuriami produktai, jų pavyzdžiai.

[...] Aptariamas gamtinių ir antrinių žaliavų panaudojimas (pavyzdžiui, remiantis technologinėmis savybėmis kurti įvairias erdvines figūras – klijuoti, rišti, pinti). Apibūdinamas konstrukcinių medžiagų integralumas (medžiagų derinimas remiantis konkrečiais pavyzdžiais).

[...] Aptariamos nacionalinės virtuvės prieskonių, maistinių augalų ir vaistažolių sveikatai naudingos savybės.

[...] Aptariamos stalo estetikos, kultūros ištakos, įdomioji istorija, tradicijos.

[...] Nagrinėjami lietuvių liaudies tradiciniai ir šiuolaikiniai gaminiai, apibūdinamos ir palyginamos jų savybės: paskirtis, forma, medžiaga, spalva, dizaino kaita.

[...] Aptariamos konstrukcinių medžiagų rūšys, jų panaudojimo raida, savybių pritaikomumas praktiniams darbams. Įvardinamos ir apibūdinamos konstrukcinių medžiagų (medienos, metalų ir jų lydinių) apdirbimo technologinės medžiagos.

[...] Įvardinami ir nagrinėjami konstrukcinių medžiagų rankiniai apdirbimo įrankiai, aptariama jų paskirtis ir panaudojimo būdai, pavyzdžiai, saugus darbas [...]

 Išvardinamos ir apibūdinamos cheminių, mišrių pluoštų savybės ir (ar) charakteristikos, asortimentas, pritaikymo, perdirbimo galimybės.

Aptariamos įvairios konstrukcinės medžiagos (mediena, metalai ir jų lydiniai, polimerinės konstrukcinės medžiagos), jų savybės, taikymo pavyzdžiai.

[...] Išskiriami ir aptariami žinomiausi Lietuvos ir kitų šalių konditerijos gaminiai, kepiniai. Nagrinėjami jų paplitimui ir modifikacijoms įtaką darantys veiksniai.

[...] Aptariami patiekalo paplitimui, išlikimui ir jo modifikacijoms įtaką darantys veiksniai. 

[...] Aptariami inovatyvių sprendimų ir produktų patentai, intelektinės nuosavybės teisės ir apsaugos aspektai [...].

[...] Aptariamos mechanizmų rūšys, jų sandara, konstrukciniai elementai. 

[...] Aptariamos inovatyvios įmonės (startuoliai) – šiuolaikinės technologijų, inovacijų ir verslumo laboratorijos, jų kūrimo galimybės. 

[...] Aptariamos elektros grandinės su integriniais grandynais, apibūdinamos jų savybės, charakteristikos [...]

[...] Aptariamas elektrinių ir elektroninių projektų kūrimas ir jų technologijos. 

[...] Aptariama dizaino samprata, sritys, klasifikacija, raida, mokyklos. Apibūdinamas ateities dizaino poreikis ir paskirtis, ekodizainas.

[...] Apibūdinami funkcionalaus gaminio (produkto, pavyzdžiui, baldų, buities gaminių) prototipo kūrimo etapai: koncepcija, idėja, modeliavimas ar prototipavimas, testavimas, koregavimas.

[...] Aptariamos gaminių (produktų) gamybai reikalingos priemonės, įrankiai, įranga, sistemos.

[...] Aptariamas mados dizainas. Analizuojamas ir aptariamas drabužių stilius, mados tendencijos, raida, pateikiami pavyzdžiai.  

Muzika

1–2 klasių koncentras
Smulkioji tautosaka.

A1.3. Aptaria atliekamus kūrinius; parodo elementarų muzikos kalbos ir išraiškos priemonių (pvz., ritmo piešinys, melodijos kontūras) supratimą.

Smulkioji tautosaka. Mokomasi muzikinių žaidimų, pasakojimų. Tyrinėjami sakytinės ir dainuojamosios tautosakos pavyzdžiai [...]. Ieškoma sąsajų su gamta ir gimtąja kalba.

Ilgi ir trumpi garsai.

C1.3. Savais žodžiais nusako arba judesiu perteikia klausomo kūrinio muzikines savybes.

Ilgi ir trumpi garsai. [...]. Demonstruojami kūriniai, mokomasi atpažinti ir sutartais ženklais parodyti 
ilgus ir trumpus garsus.

5–6 klasių koncentras
Muzikinės struktūros.

B1.3. Improvizuoja ritminius, melodinius ar harmoninius darinius pagal sąlygą. Sukuria nuotaiką naudodamas sutartas priemones. 

Muzikinės struktūros. Mokomasi komponuoti muzikines struktūras (pvz., klausimas– atsakymas; motyvas, frazė, sakinys, nagrinėjamos sąsajos su lietuvių kalba); [...].

Muzikos struktūros.

C2.3. Atpažįsta, išvardija ir aptaria įvairių žanrų muzikos kūrinių savybes. Kūrinių meninį įspūdį sieja su žanrui būdingomis muzikinėmis savybėmis.

Muzikinės struktūros. [...]. Aptariamos sąsajos su lietuvių kalba); paprastos muzikinės formos (periodas, dviejų ir trijų dalių rondo, variacijos).

III–IV gimnazijos klasių koncentras
Atliekamo kūrinio interpretacijos kūrimas, aptarimas ir įgyvendinimas.

A1.3. Pateikia ir atlieka kūrinio interpretacinį sumanymą siedamas jį su asmeniniu estetinės idėjos suvokimu, kūrinio forma, partitūroje panaudotomis muzikos išraiškos priemonėmis, sociokultūrinio bei istorinio laikotarpio kontekstais. 

Atliekamo kūrinio interpretacijos kūrimas, aptarimas ir įgyvendinimas. [...] Vokalinio kūrinio interpretacinį sumanymą grindžia literatūrinio teksto
prasmine ir teksto analize. 

Individualios atliekamo kūrinio interpretacijos kūrimas, apibūdinimas, įgyvendinimas ir vertinimas.

A2.3. Padainuoja ar pagroja galimybes ir polinkius atitinkantį paskirtą ar pasirinktą kūrinį ir (ar) partiją kūrinyje. Demonstruoja atlikimo technikos įgūdžius, vokalinę (instrumentinę) laisvę, taiko išraiškos priemones. Atlieka kūrinį įtaigiai, emocionaliai. Į(si)vertina ir įvertina kitų pasirodymus remiantis sutartais kriterijais.

Individualios atliekamo kūrinio interpretacijos kūrimas, apibūdinimas, įgyvendinimas ir vertinimas. [...] Mokiniai vokalinio kūrinio interpretacinį sumanymą grindžia literatūrinio teksto prasmine analize. Pagal sutartus kriterijus vertina savo ir kitų atliekamų kūrinių interpretacijas.

A1.3. Aptaria atliekamus kūrinius; parodo elementarų muzikos kalbos ir išraiškos priemonių (pvz., ritmo piešinys, melodijos kontūras) supratimą.

Smulkioji tautosaka. Mokomasi muzikinių žaidimų, pasakojimų. Tyrinėjami sakytinės ir dainuojamosios tautosakos pavyzdžiai [...]. Ieškoma sąsajų su gamta ir gimtąja kalba.

C1.3. Savais žodžiais nusako arba judesiu perteikia klausomo kūrinio muzikines savybes.

Ilgi ir trumpi garsai. [...]. Demonstruojami kūriniai, mokomasi atpažinti ir sutartais ženklais parodyti 
ilgus ir trumpus garsus.

B1.3. Improvizuoja ritminius, melodinius ar harmoninius darinius pagal sąlygą. Sukuria nuotaiką naudodamas sutartas priemones. 

Muzikinės struktūros. Mokomasi komponuoti muzikines struktūras (pvz., klausimas– atsakymas; motyvas, frazė, sakinys, nagrinėjamos sąsajos su lietuvių kalba); [...].

C2.3. Atpažįsta, išvardija ir aptaria įvairių žanrų muzikos kūrinių savybes. Kūrinių meninį įspūdį sieja su žanrui būdingomis muzikinėmis savybėmis.

Muzikinės struktūros. [...]. Aptariamos sąsajos su lietuvių kalba); paprastos muzikinės formos (periodas, dviejų ir trijų dalių rondo, variacijos).

A1.3. Pateikia ir atlieka kūrinio interpretacinį sumanymą siedamas jį su asmeniniu estetinės idėjos suvokimu, kūrinio forma, partitūroje panaudotomis muzikos išraiškos priemonėmis, sociokultūrinio bei istorinio laikotarpio kontekstais. 

Atliekamo kūrinio interpretacijos kūrimas, aptarimas ir įgyvendinimas. [...] Vokalinio kūrinio interpretacinį sumanymą grindžia literatūrinio teksto
prasmine ir teksto analize. 

A2.3. Padainuoja ar pagroja galimybes ir polinkius atitinkantį paskirtą ar pasirinktą kūrinį ir (ar) partiją kūrinyje. Demonstruoja atlikimo technikos įgūdžius, vokalinę (instrumentinę) laisvę, taiko išraiškos priemones. Atlieka kūrinį įtaigiai, emocionaliai. Į(si)vertina ir įvertina kitų pasirodymus remiantis sutartais kriterijais.

Individualios atliekamo kūrinio interpretacijos kūrimas, apibūdinimas, įgyvendinimas ir vertinimas. [...] Mokiniai vokalinio kūrinio interpretacinį sumanymą grindžia literatūrinio teksto prasmine analize. Pagal sutartus kriterijus vertina savo ir kitų atliekamų kūrinių interpretacijas.

Dailė

1–2 klasių koncentras
Idealai, vertybės, asmenybės.

Meninės idėjos.

Aptaria kūrybinių idėjų įgyvendinimo būdų įvairovę.

Dailės technikos: raiška plokštumoje.

Dailės technikos: raiška plokštumoje. 

[...] Mokosi užrašyti savo kūrinio metriką: vardą, pavardę, klasę, pristatyti savo kūrinius klasės draugams [...].

3–4 klasių koncentras
Dailės technikos: raiška plokštumoje.

Dailės technikos: raiška plokštumoje. 

[...] Skatinami visada užrašyti savo kūrinio metriką: vardą, pavardę, klasę, sukūrimo datą, pavadinimą, pristatyti savo kūrinius klasės draugams, dalyvauti ugdymo įstaigos parodėlėse. 

Projektai. Integruota veikla.

 Projektai.

[...]  Projektas „Rašau ir piešiu“. Dailiai parašo duoto ar sukurto kūrinio tekstą ir jį iliustruoja norima (pasirinkta) dailės raiška.  [...] .

5–6 klasių koncentras
Dailės technikos: raiška plokštumoje.

Dailės technikos: raiška plokštumoje. 

[...]  Skatinami visada užrašyti savo kūrinio metriką: vardą, pavardę, klasę, sukūrimo datą, pavadinimą, atlikimo techniką.

Dailės rūšys.

 Dailės rūšys. Vaizduojamoji ir taikomoji dekoratyvinė dailė.

Teatro dailė. Knygų iliustracija. Kaligrafija.

Kultūrinis paveldas.

Kultūrinis paveldas.

Architektūros paminklai Lietuvoje ir Europoje. Pastatų paskirtis. Aptariama vertė ir išsaugojimo svarba. [...]  

7–8 klasių koncentras
Dailės rūšys.

 Dailės rūšys.

[...]. Šriftas. Spausdintinė knyga.[...].

Meninės idėjos.

Aptaria kūrybinių idėjų įgyvendinimo būdų įvairovę.

Dailės technikos: raiška plokštumoje. 

[...] Mokosi užrašyti savo kūrinio metriką: vardą, pavardę, klasę, pristatyti savo kūrinius klasės draugams [...].

Dailės technikos: raiška plokštumoje. 

[...] Skatinami visada užrašyti savo kūrinio metriką: vardą, pavardę, klasę, sukūrimo datą, pavadinimą, pristatyti savo kūrinius klasės draugams, dalyvauti ugdymo įstaigos parodėlėse. 

 Projektai.

[...]  Projektas „Rašau ir piešiu“. Dailiai parašo duoto ar sukurto kūrinio tekstą ir jį iliustruoja norima (pasirinkta) dailės raiška.  [...] .

Dailės technikos: raiška plokštumoje. 

[...]  Skatinami visada užrašyti savo kūrinio metriką: vardą, pavardę, klasę, sukūrimo datą, pavadinimą, atlikimo techniką.

 Dailės rūšys. Vaizduojamoji ir taikomoji dekoratyvinė dailė.

Teatro dailė. Knygų iliustracija. Kaligrafija.

Kultūrinis paveldas.

Architektūros paminklai Lietuvoje ir Europoje. Pastatų paskirtis. Aptariama vertė ir išsaugojimo svarba. [...]  

 Dailės rūšys.

[...]. Šriftas. Spausdintinė knyga.[...].

Teatras

1–2 klasių koncentras
Scenos judesys.

A2.3. Kuria nesudėtingą etiudą poroje ar grupėje pagal savo pasiūlytas aplinkybes, įvykį.  

Scenos judesys. Atliekami nesudėtingi vaidybiniai individualūs, poriniai ir grupiniai etiudai, [...]. Išsiaiškinama, [...] kaip vaidinant padeda mimika, judesiai, kalba.

Teatriniai elementai.

B1.3. Išvardija labiausiai įsiminusius stebėto teatrinio pavyzdžio elementus (pvz., personažus,
scenografijos, kostiumų detales, spalvas, medžiagas, daiktus, objektus ir pan.).

Teatriniai elementai. Prisimindami (analizuodami) spektaklį mokiniai išskiria ir savais žodžiais apibūdina teatrinius elementus: tekstas (kalba) [...] ir kt.

3–4 klasių koncentras
Personažo kūrimas.

A1.3. Vaidina trumpą etiudą ir personažą pagal sutartą temą ir aplinkybes, išreikšdamas pojūčius kalba, mimika ir judesiais.

Personažo kūrimas. Aiškinasi, kaip kuriamas personažas [...] pasitelkdami vaizduotę ir kūrybiškumą pasirenka bei panaudoja personažą charakterizuojančias detales, judesius, kalbą.

Kūrybos priemonės.

B1.3. Išskiria stebėto teatrinio pavyzdžio teatrinės raiškos priemones (pvz., kalbą, judesius, dainavimą, šokį, šviesas, vaizdus), nurodo veiksmo vietą, laiką. 

Kūrybos priemonės. Iš pateiktų pavyzdžių (ar pažiūrėję gyvą spektaklį) mokiniai susipažįsta ir aptaria teatrinės raiškos ir kūrybos priemones ( [...] tekstą – dramaturgo darbą). 

7–8 klasių koncentras
Etiudo kūrimas ir atlikimas.

A1.3. Kuria vaidmenį, atsižvelgdamas į ištisinį veiksmą ir personažo charakterį; tikslingai ir išradingai veikia keičiantis aplinkybėms ir situacijoms.

Etiudo kūrimas ir atlikimas. Mokiniai išbando žodinio pasakojimo formą, pasakojimo kūrimą [...].

9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras
Formos, stiliaus, turinio dermė.

A1.3. Kuria vaidmenį, atsižvelgdamas į teatrinio kūrinio (sumanymo) formą, stilistinę visumą.

Formos, stiliaus, turinio dermė. Išsiaiškinama, kas yra stilistinė spektaklio visuma, formos ir turinio dermė šiuolaikiniame teatre, kaip kinta teatrinės priemonės priklausomai nuo kūrybinio sumanymo, vaidybos ir režisūros uždavinių. Įvertinamas kalbos elementų vaidmuo.

III–IV gimnazijos klasių koncentras
Eksplikacija.

A1.3. Kuria vaidmenį, atsižvelgdamas į meninio projekto uždavinius ir tikslą, meninį sprendimą, idėją, problemą.

Eksplikacija. Mokiniai supažindinami su meninio projekto kūrimo etapais, režisūrine (kūrinio) eksplikacija, scenarijaus kūrimu. Kalbos, judesio, mimikos, įtaigos svarba.

A2.3. Kuria nesudėtingą etiudą poroje ar grupėje pagal savo pasiūlytas aplinkybes, įvykį.  

Scenos judesys. Atliekami nesudėtingi vaidybiniai individualūs, poriniai ir grupiniai etiudai, [...]. Išsiaiškinama, [...] kaip vaidinant padeda mimika, judesiai, kalba.

B1.3. Išvardija labiausiai įsiminusius stebėto teatrinio pavyzdžio elementus (pvz., personažus,
scenografijos, kostiumų detales, spalvas, medžiagas, daiktus, objektus ir pan.).

Teatriniai elementai. Prisimindami (analizuodami) spektaklį mokiniai išskiria ir savais žodžiais apibūdina teatrinius elementus: tekstas (kalba) [...] ir kt.

A1.3. Vaidina trumpą etiudą ir personažą pagal sutartą temą ir aplinkybes, išreikšdamas pojūčius kalba, mimika ir judesiais.

Personažo kūrimas. Aiškinasi, kaip kuriamas personažas [...] pasitelkdami vaizduotę ir kūrybiškumą pasirenka bei panaudoja personažą charakterizuojančias detales, judesius, kalbą.

B1.3. Išskiria stebėto teatrinio pavyzdžio teatrinės raiškos priemones (pvz., kalbą, judesius, dainavimą, šokį, šviesas, vaizdus), nurodo veiksmo vietą, laiką. 

Kūrybos priemonės. Iš pateiktų pavyzdžių (ar pažiūrėję gyvą spektaklį) mokiniai susipažįsta ir aptaria teatrinės raiškos ir kūrybos priemones ( [...] tekstą – dramaturgo darbą). 

A1.3. Kuria vaidmenį, atsižvelgdamas į ištisinį veiksmą ir personažo charakterį; tikslingai ir išradingai veikia keičiantis aplinkybėms ir situacijoms.

Etiudo kūrimas ir atlikimas. Mokiniai išbando žodinio pasakojimo formą, pasakojimo kūrimą [...].

A1.3. Kuria vaidmenį, atsižvelgdamas į teatrinio kūrinio (sumanymo) formą, stilistinę visumą.

Formos, stiliaus, turinio dermė. Išsiaiškinama, kas yra stilistinė spektaklio visuma, formos ir turinio dermė šiuolaikiniame teatre, kaip kinta teatrinės priemonės priklausomai nuo kūrybinio sumanymo, vaidybos ir režisūros uždavinių. Įvertinamas kalbos elementų vaidmuo.

A1.3. Kuria vaidmenį, atsižvelgdamas į meninio projekto uždavinius ir tikslą, meninį sprendimą, idėją, problemą.

Eksplikacija. Mokiniai supažindinami su meninio projekto kūrimo etapais, režisūrine (kūrinio) eksplikacija, scenarijaus kūrimu. Kalbos, judesio, mimikos, įtaigos svarba.

Šokis

1–2 klasių koncentras
Šokio raiškos pristatymas.

Šokio raiškos pristatymas. 

[...] Mokiniai aptaria žiūrovo elgesio taisykles, pasakoja apie savo apsilankymus teatruose, koncertuose, šokio šventėse.

3–4 klasių koncentras
Šokio raiškos refleksija.

Šokio raiškos refleksija.

Mokiniai aptaria savo šokio patirtį, apmąstydami savo šokio raiškos pokyčius (pvz., anksčiau man sunkiai sekėsi atlikti tą judesį, o dabar jau galiu lengvai jį atlikti).

Šokio supratimas ir vertinimas.

Šokio supratimas ir vertinimas. 

Mokosi paaiškinti savo atliekamo ar kuriamo šokio temą ar pagrindinę mintį ir nuotaiką. [...].

5–6 klasių koncentras
Šokio raiškos refleksija.

Šokio raiškos refleksija.

Žodžiu ar raštu apmąsto savo patirtį ir numato artimiausią šokio mokymo(si) perspektyvą (pvz., ko norėtų išmokti per kitą pamoką, semestrą, per kitus mokslo metus, gal norėtų mokytis papildomai būrelyje). 

Šokio supratimas ir vertinimas.

Šokio supratimas ir vertinimas. 

Mokosi išsakyti šokio sukeltus įspūdžius ir išgyvenimus, patirtus atliekant ar kuriant šokį. Mokosi pagrįsti savo įžvalgas ir nuomonę, tinkamai vartoti šokio sąvokas (judesys, erdvė, ritmas, tempas, nuotaika, šokėjai, choreografas) ir taikyti vertinimo kriterijus (išraiškingas, įdomus, linksmas, nuobodus). Mokosi išklausyti kitų ir diskutuoti, pagrįsdami savo nuomonę.

7–8 klasių koncentras
Šokio raiškos refleksija.

Šokio raiškos refleksija.

Mokosi analizuoti ir įsivertinti savo šokio patirtį ir pasiekimus, įvardyti siekiamus tolimesnio šokio mokymo(si) tikslus, racionaliai paskirstyti kitų mokymo(si) etapų (planavimo, veikimo, apmąstymų) laiką. [...].

Šokio supratimas ir vertinimas.

Šokio supratimas ir vertinimas.

 Aiškinasi žiūrovo meninės ir asmeninės patirties įtaką suvokiant šokio kūrinį (kodėl žmonės skirtingai supranta šokio kūrinius). Mokosi pagrįsti savo įžvalgas, vartodami šokio sąvokas (šokio dramaturgija, šokio žanrai ir stiliai), remdamiesi šokio kritikų straipsniais ir asmenine patirtimi.

Šokio reiškinių ir kontekstų pažinimas.

Šokio reiškinių ir kontekstų pažinimas.

Mokosi suprasti ir paaiškinti šokio mokymo(si) reikšmę, siekiant ugdytis sveikos gyvensenos įpročius, pagarbaus bendravimo nuostatas, dalyvavimo kultūroje poreikį. [...]. Lygina savo ir kitų nuomonę apie šokį, aiškinasi, kas turi įtakos skirtingoms nuomonėms (patirtis, socialinis sluoksnis, interesai, išsilavinimas).

9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras
Šokio raiškos pristatymas.

Šokio raiškos pristatymas.

Rengia pristatymų aptarimus, kviečiasi ir diskutuoja su išorės vertintojais (kitų klasių mokiniais, kitų dalykų mokytojais), analizuoja sėkmes ir nesėkmes.

Šokio reiškinių ir kontekstų pažinimas.

Šokio reiškinių ir kontekstų pažinimas.

Per diskusijas mokosi suprasti ir įvertinti psichofizinės ir emocinės šokio veiklos patirties reikšmę formuojant asmenybės saviugdą ir vertybes.

III–IV gimnazijos klasių koncentras
Šokio raiškos refleksija.

Šokio raiškos refleksija.

Mokosi apmąstyti, analizuoti ir įsivertinti įvairiais būdais įgytą (per šokio pamokas, lankantis šokio renginiuose (spektakliuose, festivaliuose, šventėse).

Šokio supratimas ir vertinimas.

Šokio supratimas ir vertinimas. 

Mokosi vartoti tinkamas šokio sąvokas (šokio idėja, šokio elementai, šokio žanrai, šokio stiliai, choreografija, dramaturgija, interpretacija, improvizacija ir kt.), vertindami šokio kūrinius ir išsakydami savo nuomonę, mokosi palyginti savo ir šokio kritikų vertinimus. [...].

Šokio reiškinių ir kontekstų pažinimas.

Šokio reiškinių ir kontekstų pažinimas.

Per diskusijas mokosi suprasti, analizuoti ir įsivertinti šokio veiklos patirties psichologinę ir fizinę reikšmę formuojantis asmenybės saviugdai ir vertybėms.

Šokio raiškos pristatymas. 

[...] Mokiniai aptaria žiūrovo elgesio taisykles, pasakoja apie savo apsilankymus teatruose, koncertuose, šokio šventėse.

Šokio raiškos refleksija.

Mokiniai aptaria savo šokio patirtį, apmąstydami savo šokio raiškos pokyčius (pvz., anksčiau man sunkiai sekėsi atlikti tą judesį, o dabar jau galiu lengvai jį atlikti).

Šokio supratimas ir vertinimas. 

Mokosi paaiškinti savo atliekamo ar kuriamo šokio temą ar pagrindinę mintį ir nuotaiką. [...].

Šokio raiškos refleksija.

Žodžiu ar raštu apmąsto savo patirtį ir numato artimiausią šokio mokymo(si) perspektyvą (pvz., ko norėtų išmokti per kitą pamoką, semestrą, per kitus mokslo metus, gal norėtų mokytis papildomai būrelyje). 

Šokio supratimas ir vertinimas. 

Mokosi išsakyti šokio sukeltus įspūdžius ir išgyvenimus, patirtus atliekant ar kuriant šokį. Mokosi pagrįsti savo įžvalgas ir nuomonę, tinkamai vartoti šokio sąvokas (judesys, erdvė, ritmas, tempas, nuotaika, šokėjai, choreografas) ir taikyti vertinimo kriterijus (išraiškingas, įdomus, linksmas, nuobodus). Mokosi išklausyti kitų ir diskutuoti, pagrįsdami savo nuomonę.

Šokio raiškos refleksija.

Mokosi analizuoti ir įsivertinti savo šokio patirtį ir pasiekimus, įvardyti siekiamus tolimesnio šokio mokymo(si) tikslus, racionaliai paskirstyti kitų mokymo(si) etapų (planavimo, veikimo, apmąstymų) laiką. [...].

Šokio supratimas ir vertinimas.

 Aiškinasi žiūrovo meninės ir asmeninės patirties įtaką suvokiant šokio kūrinį (kodėl žmonės skirtingai supranta šokio kūrinius). Mokosi pagrįsti savo įžvalgas, vartodami šokio sąvokas (šokio dramaturgija, šokio žanrai ir stiliai), remdamiesi šokio kritikų straipsniais ir asmenine patirtimi.

Šokio reiškinių ir kontekstų pažinimas.

Mokosi suprasti ir paaiškinti šokio mokymo(si) reikšmę, siekiant ugdytis sveikos gyvensenos įpročius, pagarbaus bendravimo nuostatas, dalyvavimo kultūroje poreikį. [...]. Lygina savo ir kitų nuomonę apie šokį, aiškinasi, kas turi įtakos skirtingoms nuomonėms (patirtis, socialinis sluoksnis, interesai, išsilavinimas).

Šokio raiškos pristatymas.

Rengia pristatymų aptarimus, kviečiasi ir diskutuoja su išorės vertintojais (kitų klasių mokiniais, kitų dalykų mokytojais), analizuoja sėkmes ir nesėkmes.

Šokio reiškinių ir kontekstų pažinimas.

Per diskusijas mokosi suprasti ir įvertinti psichofizinės ir emocinės šokio veiklos patirties reikšmę formuojant asmenybės saviugdą ir vertybes.

Šokio raiškos refleksija.

Mokosi apmąstyti, analizuoti ir įsivertinti įvairiais būdais įgytą (per šokio pamokas, lankantis šokio renginiuose (spektakliuose, festivaliuose, šventėse).

Šokio supratimas ir vertinimas. 

Mokosi vartoti tinkamas šokio sąvokas (šokio idėja, šokio elementai, šokio žanrai, šokio stiliai, choreografija, dramaturgija, interpretacija, improvizacija ir kt.), vertindami šokio kūrinius ir išsakydami savo nuomonę, mokosi palyginti savo ir šokio kritikų vertinimus. [...].

Šokio reiškinių ir kontekstų pažinimas.

Per diskusijas mokosi suprasti, analizuoti ir įsivertinti šokio veiklos patirties psichologinę ir fizinę reikšmę formuojantis asmenybės saviugdai ir vertybėms.

Menų istorija

A2. Pateikdamas pavyzdžių aiškina pagrindinius meno kūrinių ar artefaktų raiškos bruožus ir priemones, apibūdina ir analizuoja meno kūrinio detales, interpretuoja jo meninius, kūrybinius, idėjinius sprendimus bei sociokultūrinius aspektus.

Simbolizmas. Analizuojamos ir tyrinėjamos simbolizmo – literatūros ir vaizduojamosios dailės sąjūdžio, naudojančio simbolius kaip raiškos priemones, susiformavimo priežastys, išskiriami ir pristatomi pasaulyje žymiausi kūriniai bei jų kūrėjai Analizuojamas ir aptariamas Lietuvos simbolisto Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrybinis palikimas bei jo sąsajos su gamta ir gimtąja kalba.

Taikomosios technologijos

Maisto mokslo ir pramonės vystymosi tendencijos. [...] Aptaria ir išanalizuoja maisto gaminimo technologijas, mokslo ir pramonės vystymosi tendencijas, inovacijas.

Maisto produktai, žaliavos ir priedai. [...]įvardina gaminių saugą, įvertina kokybę, etinius aplinkosaugos, darbo saugos reikalavimus įvairiuose maisto gamybos ir (ar) paslaugų tiekimo etapuose. 

Maisto dizaino menas. [...] Aptaria ir įvertina netradicines maisto tiekimo formas ir būdus estetiniu, komunikabilumo ir reprezentatyvumo požiūriais. 

Pasaulio virtuvės. [...] Paaiškina kulinarinio paveldo reikšmę, apibūdina tendencijas. 

Kulinarinis turizmas. [...] Aptaria pasaulio šalių kulinarinio paveldo reikšmę, apibūdina tendencijas. 

Produktą lydinčios informacijos kūrimas. [...] Diskutuoja tinkamo viešinimo įtakos realizacijos sėkmei klausimais. Plėtoja idėjas savo produkto ženklo ar pakuotės kūrimui, informacijos sklaidai.

Produktą lydinčios informacijos kūrimas. [...] Diskutuoja tinkamo viešinimo įtakos realizacijos sėkmei klausimais. Plėtoja idėjas savo produkto ženklo ar pakuotės kūrimui, informacijos sklaidai.

Tradiciniai dailieji amatai. Aptaria tradicinių dailiųjų amatų (geležies, medžio, molio, akmens, tekstilės apdirbimo, pynimo ir rišimo, kailiadirbystės, juvelyrikos, kalvystės) Lietuvoje technologijas, tradicijas ir tendencijas [...].

Dailieji amatai ir verslai. Aptaria amatų verslo idėjas, pristato ir apibūdina organizavimo ypatumus [...]. 

Aprangos istorija. [...] Diskutuoja apie mados ir kultūros ryšį, jo kaitą, tam įtaką darančius veiksnius, prognozuoja tendencijas [...].

Pasirinkto tekstilės objekto (-ų) istorija. [...] Išvardija patikimus informacijos šaltinius šia tema, juos korektiškai cituoja, komentuoja.

Gaminio ir (ar) produkto dizaino tendencijos. Aptaria gaminio ir (ar) produkto dizainą, pristato ir apibūdina meno, mokslo ir technikos aspektais.

Gaminio ir (ar) produkto dizaino objektai. [...] Aptaria gaminių gyvavimo etapus ir (ar) ciklus (gamybą, tiekimą, naudojimą ir utilizavimą) [...] Aptaria ir įvertina atsakingo dizaino principus, dizaino objektų pažangumą, panaudojimą, palankumą aplinkai, naudą visuomenei ar atskiroms jos grupėms. 

Fizinis ugdymas

1–2 klasių koncentras
Olimpinės vertybės.

C1.3. Geba vadovautis taisyklėmis žaidžiant ir reikšti džiaugsmą žodiniais ar nežodiniais būdais, geba save nuraminti po nesėkmių.

Mokomasi bendravimo ir bendradarbiavimo komandoje gebėjimų, vadovautis komandinių žaidimų taisyklėmis, atpažinti komunikavimo žaidimo metu signalus (švilpuko, gestų ir kitus).

3–4 klasių koncentras
Olimpinės vertybės.

C1.4. Geba bendradarbiauti su komandos draugais ir tinkamai komunikuoja su varžovais; geba džiaugtis tobulėjimo galimybėmis po nesėkmių; empatiškai priima savo ir kitų fizinio pajėgumo skirtingumus.

Ugdomos nuostatos vadovautis olimpinėmis vertybėmis – derinti savo veiksmus su komandos draugais, teikti prioritetą komandiniam žaidimui prieš individualius pasiekimus.

5–6 klasių koncentras
Draugystė.

C1.4. Geba pagarbiai perteikti taisyklių nuostatas bendraamžiams; spontaniškai išreiškia draugų ir varžovo(ų) pasiekimų ar pastangų pripažinimą, argumentuotai reflektuoja tobulėjimo galimybes.
Bendravimas ir taisyklės. Mokomasi sporto terminologijos: sąvokų, simbolių, signalų.

Pagarba.

C1.4. Geba pagarbiai perteikti taisyklių nuostatas bendraamžiams; spontaniškai išreiškia draugų ir varžovo(ų) pasiekimų ar pastangų pripažinimą, argumentuotai reflektuoja tobulėjimo galimybes.
Mokomasi tinkamais žodžiais įvardijant rezultatą rodyti pagarbą tiek savo, tiek kitų pastangoms ir pasiekimams [...]. Įtvirtinamas taisyklingas sporto terminologijos sąvokų, simbolių, signalų vartojimas.

9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras
Judesių biomechanika.

A1.2. Geba atpažinti ir įvardyti atliekamo lokomocinio judesio komponentus; geba atpažinti ir įvardyti nelokomocinį ar manipuliacinį judesį deriniuose su kitais judesiais.
Reflektuojamas funkcinių judesių ir jų derinių efektyvumas kasdienėse veiklose.

Judesių efektyvumo įsivertinimas.

A1.2. Geba atpažinti ir įvardyti atliekamo lokomocinio judesio komponentus; geba atpažinti ir įvardyti nelokomocinį ar manipuliacinį judesį deriniuose su kitais judesiais.
Reflektuojami individualūs gebėjimai laisvalaikiu ir buityje išlaikyti optimalią laikyseną ir koordinaciją, derinti kvėpavimą, jungti manipuliacinius su lokomaciniais ir nelokomaciniais judesiais [...].

C1.3. Geba vadovautis taisyklėmis žaidžiant ir reikšti džiaugsmą žodiniais ar nežodiniais būdais, geba save nuraminti po nesėkmių.

Mokomasi bendravimo ir bendradarbiavimo komandoje gebėjimų, vadovautis komandinių žaidimų taisyklėmis, atpažinti komunikavimo žaidimo metu signalus (švilpuko, gestų ir kitus).

C1.4. Geba bendradarbiauti su komandos draugais ir tinkamai komunikuoja su varžovais; geba džiaugtis tobulėjimo galimybėmis po nesėkmių; empatiškai priima savo ir kitų fizinio pajėgumo skirtingumus.

Ugdomos nuostatos vadovautis olimpinėmis vertybėmis – derinti savo veiksmus su komandos draugais, teikti prioritetą komandiniam žaidimui prieš individualius pasiekimus.

C1.4. Geba pagarbiai perteikti taisyklių nuostatas bendraamžiams; spontaniškai išreiškia draugų ir varžovo(ų) pasiekimų ar pastangų pripažinimą, argumentuotai reflektuoja tobulėjimo galimybes.
Bendravimas ir taisyklės. Mokomasi sporto terminologijos: sąvokų, simbolių, signalų.

C1.4. Geba pagarbiai perteikti taisyklių nuostatas bendraamžiams; spontaniškai išreiškia draugų ir varžovo(ų) pasiekimų ar pastangų pripažinimą, argumentuotai reflektuoja tobulėjimo galimybes.
Mokomasi tinkamais žodžiais įvardijant rezultatą rodyti pagarbą tiek savo, tiek kitų pastangoms ir pasiekimams [...]. Įtvirtinamas taisyklingas sporto terminologijos sąvokų, simbolių, signalų vartojimas.

A1.2. Geba atpažinti ir įvardyti atliekamo lokomocinio judesio komponentus; geba atpažinti ir įvardyti nelokomocinį ar manipuliacinį judesį deriniuose su kitais judesiais.
Reflektuojamas funkcinių judesių ir jų derinių efektyvumas kasdienėse veiklose.

A1.2. Geba atpažinti ir įvardyti atliekamo lokomocinio judesio komponentus; geba atpažinti ir įvardyti nelokomocinį ar manipuliacinį judesį deriniuose su kitais judesiais.
Reflektuojami individualūs gebėjimai laisvalaikiu ir buityje išlaikyti optimalią laikyseną ir koordinaciją, derinti kvėpavimą, jungti manipuliacinius su lokomaciniais ir nelokomaciniais judesiais [...].

Gyvenimo įgūdžiai

1–2 klasių koncentras
Savęs pažinimas ir asmeniniai tobulėjimo tikslai.

A1.3. Papasakoja apie įvairias situacijas ir tai, kokias emocijas jose gali jausti, išskiria emocijų intensyvumą, apibūdina ryšį tarp jausmų, žodžių ir kūno kalbos.
Toliau plėtoja emocijas ir jausmus apibūdinančių žodžių žodyną, įvairiose situacijose mokosi atpažinti emocijas, jas sieti su žodžiais ir kūno kalba, įvardyti jų intensyvumą, apibūdinti teigiamas, neigiamas, sudėtingas, mokosi naujų emocijų valdymo strategijų.

Santykiai ir bendradarbiavimas.

B1.3. Išklauso iki galo kalbantįjį, atpažįsta ir paaiškina, kodėl svarbu rodyti gero klausymo įgūdžius, reaguoja, jeigu reikia kam nors emocinės paramos.
Stebi ir tyrinėja kitų patiriamas emocijas ir mokosi išreikšti susirūpinimą, kai mano, kad kam nors klasėje reikia emocinės paramos. Mokosi išklausyti iki galo, perfrazuojant kito išsakytus žodžius, išreiškiant domėjimąsi kito pasakymu ir reaguojant išsakyti palaikymo žodžius.

Atsakingi sprendimai ir elgesys.

C1.3. Paaiškina, kas yra sąžiningumas, atsakomybės ir pagarba, pateikia pavyzdžių, kokiose situacijose ir kaip galima šias savo savybes pademonstruoti, ir veikia sąžiningai, atsakingai ir pagarbiai.
Diskutuoja, kokias taisykles gali kurti patys ir kam jos reikalingos, kuria draugiškos ir rūpestingos klasės taisykles. 

3–4 klasių koncentras
Savęs pažinimas ir asmeniniai tobulėjimo tikslai.

A1.3. Atpažįsta ir įvardija fizinius pojūčius ir emocijas, kurie rodo grėsmę keliantį pavojų ar nerimą [...].
[...] aiškinasi emocijų ir jausmų sąvokas.

Santykiai ir bendradarbiavimas.

B1.3. Iš žodinių ir nežodinių užuominų paaiškina kito žmogaus jauseną ir tinkamai į ją reaguoja, įvardija, pateikia abipusės pagarbos pavyzdžius, pagarbiai elgiasi.
Tyrinėja žodines ir nežodines užuominas, kurios atskleidžia kito žmogaus jauseną ir mokosi į ją tinkamai reaguoti. Analizuoja ir mokosi apibūdinti gebančio bendrauti asmens savybes, konstruktyviai reaguoti į kritiką apie atliktą darbą, veiklą ar elgesį. Nagrinėja, kas yra abipusė žmonių pagarba, koks elgesys padeda parodyti pagarbą. 

Atsakingi sprendimai ir elgesys.

C1.3. Paaiškina, kaip atsispirti provokacijai pažeisti taisykles, kaip reaguoti ir į ką kreiptis, jeigu nežino, kaip pasielgti 
[...] analizuoja įvairius viešose vietose matomus simbolius ir kaip taisyklės atspindi vertybes (pvz., nurodymai saugoti žolę, gėles, paminklus, laikytis tylos ir pan.).

Saugus bei sveikas asmuo ir bendruomenė.

D1.3. Įvardija asmenines savybes, įgūdžius ir gebėjimus, kurie padės išvengti rizikingų situacijų, paaiškina, kokių pirmųjų veiksmų imtis patyrus smurtą ir kas gali suteikti pagalbą. 
Mokosi atpažinti įspėjančius apie pavojų ženklus (draudžiamieji, įspėjamieji, įpareigojamieji ir nurodomieji ženklai), paaiškina ir, jeigu galima, pademonstruoja, kaip reikia elgtis juos pastebėjus, diskutuoja apie jų laikymosi svarbą ir galimas pasekmes. 

5–6 klasių koncentras
Savęs pažinimas ir asmeniniai tobulėjimo tikslai.

A1.3. Paaiškina, kodėl kai kurioms emocijoms reikia skirti daugiau dėmesio ir kaip emocijų raiškos lūkestis padeda jas sureguliuoti. 
Analizuoja emocijas (pvz., baimė ir pyktis, gėda ir liūdesys), jų skirtumus ir panašumus, diskutuoja, kodėl kai kurioms reikia skirti daugiau dėmesio, aiškinasi skirtumo tarp asmens patiriamos emocijos ir kitų emocijos išraiškos lūkesčių svarbą. 

Santykiai ir bendradarbiavimas.

B1.3. Paaiškina, kas yra empatiškumas, pateikia pavyzdžių, kaip elgesys daro teigiamą arba neigiamą poveikį kito asmens emocijoms, pagrindžia, kodėl svarbu sukurti rūpesčiu grįstą mokymosi aplinką.
Analizuoja, kas yra empatiškumas ir kaip jis padeda stiprinti tarpusavio santykius ir kitų priėmimą, nagrinėja situacijas, kuriose jų elgesys padarė teigiamą ar neigiamą įtaką kito asmens emocijoms. . [...]. Reflektuoja ir apibūdina, koks grupės narių elgesys padėjo pasiekti rezultatų, ir reflektuoja apie grupės narių indėlį siekiant bendro darbo tikslo. 

Saugus bei sveikas asmuo ir bendruomenė.

D1.3. Paaiškina, kokie įgūdžiai padės priimti tinkamus, sveikatą, gyvybę ir turtą saugančius sprendimus ir tinkamai elgtis gaisro, skendimo, savo ir kito gelbėjimo situacijoje. 
Diskutuoja, kokie socialiniai ir emociniai įgūdžiai padės veikti ir priimti atsakingus sprendimus ekstremaliose situacijose (pvz., emocijų valdymas, nusiraminimas, sprendimų priėmimas, pasekmių įvertinimas, pagalbos prašymas ir kt.).

7–8 klasių koncentras
Savęs pažinimas ir asmeniniai tobulėjimo tikslai.

A1.3. Paaiškina, kokiose situacijose neįmanoma pakeisti emocijų, todėl svarbu koncentruotis į kitus dalykus [...].
Analizuodami įvairias situacijas, aiškinasi, kodėl toje pačioje situacijoje žmonės jaučia skirtingas emocijas, kokiose situacijose negalima nieko pakeisti ir kodėl svarbu susikoncentruoti į kitus dalykus.

Santykiai ir bendradarbiavimas.

B1.3. Paaiškina, kaip supranta žodžius „priimti kito emocijas“, pademonstruoja, kaip paaiškinti „ketinimas – poveikis“, ir bendraudamas rodo abipusę pagarbą.
Diskutuoja, kaip supranta žodžius „priimti kito emocijas“, mokydamiesi išreikšti kitam jausmus ir paaiškinti, kaip tinkamai atliepti kito asmens rodomus jausmus, diskutuoja apie santykių ir kitam jaučiamų jausmų įvairovę. Tyrinėja ir mokosi palyginti ir paaiškinti, kas yra „ketinimas – poveikis“ ir abipusė pagarba, analizuodami įvairias konfliktines situacijas, mokosi perfrazuojant konfliktuojančių pusių argumentus atpažinti ir įvardyti faktus ir ketinimus.

Saugus bei sveikas asmuo ir bendruomenė.

D2.3. Paaiškina, kaip užtikrinti lytinę ir reprodukcinę sveikatą, paaiškina, kas yra nėštumas, jo planavimas, kokie yra fiziniai, socialiniai ir emociniai planuoto ir neplanuoto nėštumo aspektai, kokios nutrūkusio nėštumo pasekmės. 
Analizuoja, kas yra nėštumo planavimas, planuotas, neplanuotas nėštumas, fiziniai, socialiniai ir emociniai nėštumo aspektai ir atvejai, kai reikalinga medicininė, psichologinė ir socialinės pagalba. Aptariamos nėštumo nutrūkimo pasekmės.

9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras
Savęs pažinimas ir asmeniniai tobulėjimo tikslai.

A1.3. Pasirenka ir paaiškina, kokias parenka žalos nedarančias reagavimo į problemą reakcijas, apibūdina, kuriose situacijose reikia daugiau savitvardos, ir geba susitvardyti. 
Mokosi išreikšti sudėtingas emocijas, atpažinti situacijas, kai svarbu paprašyti pagalbos, pasirinkti saugius ir žalos nedarančius reagavimo į problemą būdus, analizuoja situacijas, kuriose reikia didesnės savitvardos, ir mokosi ją stiprinti.

Santykiai ir bendradarbiavimas.

B1.3. Paaiškina, kaip poreikių nepatenkinimas siejasi su mintimis, emocijomis ir elgesiu.
Mokosi atpažinti kitų patiriamas neigiamas emocijas ir konstruktyviai į jas reaguoti nesiekdami jų „pataisyti“, tyrinėja žmonių poreikius ir kaip jų nepatenkinimas siejasi su mintimis, emocijomis ir elgesiu. Lygina atviro ir uždaro tipo klausimų skirtumus, tyrinėja, kurie skatina aktyvų klausymąsi ir sudaro sąlygas įsigilinti į kalbančiojo požiūrį ir nuomonę ar nuostatas, mokosi formuluoti atviro tipo klausimus, kad paskatintų kitus pasisakyti. 

Saugus bei sveikas asmuo ir bendruomenė.

D1.3. Pateikia pasiūlymų, kaip sukurti emociškai saugią mokymosi ir darbo aplinką, įvardija priežastis ir požymius, kaip atpažinti smurtą namų, mokymosi ir darbo vietoje. 
Diskutuoja apie emociškai saugios aplinkos gyvenimui, mokymuisi, darbui svarbą, mokosi atpažinti požymius, įvairiose situacijose, mokyklos aplinkoje esančius pavojus, atlikti rizikos vertinimą.

A1.3. Papasakoja apie įvairias situacijas ir tai, kokias emocijas jose gali jausti, išskiria emocijų intensyvumą, apibūdina ryšį tarp jausmų, žodžių ir kūno kalbos.
Toliau plėtoja emocijas ir jausmus apibūdinančių žodžių žodyną, įvairiose situacijose mokosi atpažinti emocijas, jas sieti su žodžiais ir kūno kalba, įvardyti jų intensyvumą, apibūdinti teigiamas, neigiamas, sudėtingas, mokosi naujų emocijų valdymo strategijų.

B1.3. Išklauso iki galo kalbantįjį, atpažįsta ir paaiškina, kodėl svarbu rodyti gero klausymo įgūdžius, reaguoja, jeigu reikia kam nors emocinės paramos.
Stebi ir tyrinėja kitų patiriamas emocijas ir mokosi išreikšti susirūpinimą, kai mano, kad kam nors klasėje reikia emocinės paramos. Mokosi išklausyti iki galo, perfrazuojant kito išsakytus žodžius, išreiškiant domėjimąsi kito pasakymu ir reaguojant išsakyti palaikymo žodžius.

C1.3. Paaiškina, kas yra sąžiningumas, atsakomybės ir pagarba, pateikia pavyzdžių, kokiose situacijose ir kaip galima šias savo savybes pademonstruoti, ir veikia sąžiningai, atsakingai ir pagarbiai.
Diskutuoja, kokias taisykles gali kurti patys ir kam jos reikalingos, kuria draugiškos ir rūpestingos klasės taisykles. 

A1.3. Atpažįsta ir įvardija fizinius pojūčius ir emocijas, kurie rodo grėsmę keliantį pavojų ar nerimą [...].
[...] aiškinasi emocijų ir jausmų sąvokas.

B1.3. Iš žodinių ir nežodinių užuominų paaiškina kito žmogaus jauseną ir tinkamai į ją reaguoja, įvardija, pateikia abipusės pagarbos pavyzdžius, pagarbiai elgiasi.
Tyrinėja žodines ir nežodines užuominas, kurios atskleidžia kito žmogaus jauseną ir mokosi į ją tinkamai reaguoti. Analizuoja ir mokosi apibūdinti gebančio bendrauti asmens savybes, konstruktyviai reaguoti į kritiką apie atliktą darbą, veiklą ar elgesį. Nagrinėja, kas yra abipusė žmonių pagarba, koks elgesys padeda parodyti pagarbą. 

C1.3. Paaiškina, kaip atsispirti provokacijai pažeisti taisykles, kaip reaguoti ir į ką kreiptis, jeigu nežino, kaip pasielgti 
[...] analizuoja įvairius viešose vietose matomus simbolius ir kaip taisyklės atspindi vertybes (pvz., nurodymai saugoti žolę, gėles, paminklus, laikytis tylos ir pan.).

D1.3. Įvardija asmenines savybes, įgūdžius ir gebėjimus, kurie padės išvengti rizikingų situacijų, paaiškina, kokių pirmųjų veiksmų imtis patyrus smurtą ir kas gali suteikti pagalbą. 
Mokosi atpažinti įspėjančius apie pavojų ženklus (draudžiamieji, įspėjamieji, įpareigojamieji ir nurodomieji ženklai), paaiškina ir, jeigu galima, pademonstruoja, kaip reikia elgtis juos pastebėjus, diskutuoja apie jų laikymosi svarbą ir galimas pasekmes. 

A1.3. Paaiškina, kodėl kai kurioms emocijoms reikia skirti daugiau dėmesio ir kaip emocijų raiškos lūkestis padeda jas sureguliuoti. 
Analizuoja emocijas (pvz., baimė ir pyktis, gėda ir liūdesys), jų skirtumus ir panašumus, diskutuoja, kodėl kai kurioms reikia skirti daugiau dėmesio, aiškinasi skirtumo tarp asmens patiriamos emocijos ir kitų emocijos išraiškos lūkesčių svarbą. 

B1.3. Paaiškina, kas yra empatiškumas, pateikia pavyzdžių, kaip elgesys daro teigiamą arba neigiamą poveikį kito asmens emocijoms, pagrindžia, kodėl svarbu sukurti rūpesčiu grįstą mokymosi aplinką.
Analizuoja, kas yra empatiškumas ir kaip jis padeda stiprinti tarpusavio santykius ir kitų priėmimą, nagrinėja situacijas, kuriose jų elgesys padarė teigiamą ar neigiamą įtaką kito asmens emocijoms. . [...]. Reflektuoja ir apibūdina, koks grupės narių elgesys padėjo pasiekti rezultatų, ir reflektuoja apie grupės narių indėlį siekiant bendro darbo tikslo. 

D1.3. Paaiškina, kokie įgūdžiai padės priimti tinkamus, sveikatą, gyvybę ir turtą saugančius sprendimus ir tinkamai elgtis gaisro, skendimo, savo ir kito gelbėjimo situacijoje. 
Diskutuoja, kokie socialiniai ir emociniai įgūdžiai padės veikti ir priimti atsakingus sprendimus ekstremaliose situacijose (pvz., emocijų valdymas, nusiraminimas, sprendimų priėmimas, pasekmių įvertinimas, pagalbos prašymas ir kt.).

A1.3. Paaiškina, kokiose situacijose neįmanoma pakeisti emocijų, todėl svarbu koncentruotis į kitus dalykus [...].
Analizuodami įvairias situacijas, aiškinasi, kodėl toje pačioje situacijoje žmonės jaučia skirtingas emocijas, kokiose situacijose negalima nieko pakeisti ir kodėl svarbu susikoncentruoti į kitus dalykus.

B1.3. Paaiškina, kaip supranta žodžius „priimti kito emocijas“, pademonstruoja, kaip paaiškinti „ketinimas – poveikis“, ir bendraudamas rodo abipusę pagarbą.
Diskutuoja, kaip supranta žodžius „priimti kito emocijas“, mokydamiesi išreikšti kitam jausmus ir paaiškinti, kaip tinkamai atliepti kito asmens rodomus jausmus, diskutuoja apie santykių ir kitam jaučiamų jausmų įvairovę. Tyrinėja ir mokosi palyginti ir paaiškinti, kas yra „ketinimas – poveikis“ ir abipusė pagarba, analizuodami įvairias konfliktines situacijas, mokosi perfrazuojant konfliktuojančių pusių argumentus atpažinti ir įvardyti faktus ir ketinimus.

D2.3. Paaiškina, kaip užtikrinti lytinę ir reprodukcinę sveikatą, paaiškina, kas yra nėštumas, jo planavimas, kokie yra fiziniai, socialiniai ir emociniai planuoto ir neplanuoto nėštumo aspektai, kokios nutrūkusio nėštumo pasekmės. 
Analizuoja, kas yra nėštumo planavimas, planuotas, neplanuotas nėštumas, fiziniai, socialiniai ir emociniai nėštumo aspektai ir atvejai, kai reikalinga medicininė, psichologinė ir socialinės pagalba. Aptariamos nėštumo nutrūkimo pasekmės.

A1.3. Pasirenka ir paaiškina, kokias parenka žalos nedarančias reagavimo į problemą reakcijas, apibūdina, kuriose situacijose reikia daugiau savitvardos, ir geba susitvardyti. 
Mokosi išreikšti sudėtingas emocijas, atpažinti situacijas, kai svarbu paprašyti pagalbos, pasirinkti saugius ir žalos nedarančius reagavimo į problemą būdus, analizuoja situacijas, kuriose reikia didesnės savitvardos, ir mokosi ją stiprinti.

B1.3. Paaiškina, kaip poreikių nepatenkinimas siejasi su mintimis, emocijomis ir elgesiu.
Mokosi atpažinti kitų patiriamas neigiamas emocijas ir konstruktyviai į jas reaguoti nesiekdami jų „pataisyti“, tyrinėja žmonių poreikius ir kaip jų nepatenkinimas siejasi su mintimis, emocijomis ir elgesiu. Lygina atviro ir uždaro tipo klausimų skirtumus, tyrinėja, kurie skatina aktyvų klausymąsi ir sudaro sąlygas įsigilinti į kalbančiojo požiūrį ir nuomonę ar nuostatas, mokosi formuluoti atviro tipo klausimus, kad paskatintų kitus pasisakyti. 

D1.3. Pateikia pasiūlymų, kaip sukurti emociškai saugią mokymosi ir darbo aplinką, įvardija priežastis ir požymius, kaip atpažinti smurtą namų, mokymosi ir darbo vietoje. 
Diskutuoja apie emociškai saugios aplinkos gyvenimui, mokymuisi, darbui svarbą, mokosi atpažinti požymius, įvairiose situacijose, mokyklos aplinkoje esančius pavojus, atlikti rizikos vertinimą.