Tarpdalykinės temos

 Aš ir augmenija. Kaip tu jautiesi gamtoje? […]Koks yra baltų pasaulėžiūros santykis su gamta? […]

Aš ir gyvūnija. Kodėl visos gyvybės yra vienodos vertės? […]Kokios laukinių žvėrių savybės, išskiriamos tautosakoje, galėtų būti žmogaus moralaus / nemoralaus elgesio pavyzdžiu?

 Aš ir virtuali bendruomenė. […]Susipažįsta su nacionaliniu kinu.[…]

C3.3. Reflektuoja savo ryšį su tauta (tautine bendrija) ir jos paveldu: domisi etnokultūra, folkloru, papročiais, senąja pasaulėjauta ir pasaulėžiūra (tikėjimais, religija), daiktine ir dvasine kultūra. Suvokia, kaip svarbu studijuoti valstybės istoriją, ypač laisvės kovų ir žmoniškumo gynimo istoriją .

C3.3. Reflektuoja savo ryšį su tauta (tautine bendrija) ir jos paveldu: domisi etnokultūra, folkloru, papročiais, senąja pasaulėjauta ir pasaulėžiūra (tikėjimais, religija), daiktine ir dvasine kultūra. Suvokia, kaip svarbu studijuoti valstybės istoriją, ypač laisvės kovų ir žmoniškumo gynimo istoriją.

Aš ir bendruomenė. Konstruktyvios bendruomenės galios.[…]Kokius istoriškai susiklosčiusius savo tautos etninius bruožus labiausiai vertinu? […]

Aš ir virtuali bendruomenė. Vizualumo etika. […]Gilinasi į nacionalinį kiną.[…] 

Aš ir ekologija. Kas nutiktų, jei žmonijos ekologinė savimonė pakiltų į aukštesnį lygį? […]Koks tradicinės baltų pasaulėžiūros ir kultūros santykis su gamta? Koks mano požiūris į praeities kultūrą? Ką man sako kultūros paveldas?

Aš ir šeima. Ar žinau savo protėvių vardus? […]Ar žinau savo protėvių vardus?  Domisi šeimos genealogija, gerbia savo protėvius ir kuria savo autentišką buvimo būdą. Reflektuoja, kokią reikšmę jo asmenybei turi jo šeima, giminė. […]

Bažnyčia: pastatas ir bendruomenė. […] („Bažnyčia“ – bendruomenė ir „bažnyčia“ – pastatas). […]

 C2.3. Paaiškina, kodėl bažnyčia yra sakralus pastatas, ir įvardija tinkamo elgesio priežastis.

Bažnyčia – išskirtinė vieta. Kuo bažnyčia skiriasi nuo prekybos centro?[...]

Šventieji – Dievo draugai.[…] Šventųjų vaizdavimas ikonografijoje, šventųjų paveikslai, šventasis globėjas.[…]

A1.3. Išskirdamas Bibliją, kaip ypatingą knygą, paaiškina skirtumus ir panašumus su kitomis knygomis, nurodo Biblijos Autorių ir autorius. 

 C2.3. Paaiškina, kodėl bažnyčia yra sakralus pastatas, ir įvardija tinkamo elgesio priežastis.

Nuo papasakotos istorijos iki knygos. Kiek papiruso lapų reikia Biblijai užrašyti? (Biblijos užrašymo būdai: nuo molinės lentelės iki skaitmeninės Biblijos). Kaip iš kartos į kartą buvo perduodami Šventojo Rašto tekstai? (Sakytinė ir rašytinė tradicijos).[…]

C2.3. Apibūdina liturgijoje naudojamų spalvų reikšmę ir prasmę.

A2.3. Remdamasis sudėtingesniu bibliniu kontekstu apibendrina Biblijos kultūrinio paveldo svarbą, atpažintus pamokymus paaiškina.

Patarimai Išminties literatūroje. Ar Dievas kalbėjo patarlėmis? (Patarlių ir Siracido knygos: tėvų pamokymai vaikams, išmintis). Ko paklaustum išminčiaus? (Patarlių ir Siracido knygos: apie darbą, dosnumą, bendravimą). Kokį draugą norėčiau turėti? (Draugystė Biblijoje). Koks būtų prezidentas pagal Bibliją? (Lyderystė, atsakomybė už savo šalį).

Švč. Mergelė Marija – ypatingas asmuo. Ar galima Mariją sutikti kelyje? (piligrimystė, Aušros vartų Mergelės Marijos paveikslas, Marijos apsireiškimas Šiluvoje, Marijos apsireiškimas Lurde ir t. t.).

Biblija kaip biblioteka. Nuo poezijos iki detektyvo (žanrai, pasakotojai, kontekstai). Ar Biblija dar rašoma? (Kanono susiformavimas, Senojo ir Naujojo Testamento knygų išbaigtumas). Ar įmanoma perskaityti visas bibliotekos knygas? (Knygų skaičius, Biblijos kalbos).

 Jėzus pristato save. […]Ką istorijos mokslas žino apie Jėzų? (Istoriniai faktai Evangelijose). […]

Švenčiausiosios Trejybės slėpinys. [...]Švč. Trejybės slėpinio aiškinimas, meilės ryšys, simboliai ir vaizdavimo būdai: trilapis dobilas, A. Rubliovo ikona.

Liturginių metų ciklas. Kada Bažnyčia švenčia naujuosius metus? (Liturginiai metai). Kam reikia Bažnyčioje kalendoriaus? (Jėzaus gyvenimo ir Išganymo atspindys liturginiuose metuose). Ar kunigo mėgstamiausia spalva žalia? (Liturginis eilinis laikas, sekmadieniai, šventųjų minėjimai). Kaip švenčiame Jėzaus gimtadienį bažnyčioje? (Liturginis advento ir Kalėdų laikas, liturginiai tekstai ir ženklai, jų prasmės). Kodėl bažnyčioje galvas barsto pelenais? 

Biblija po mikroskopu. Kokį palikimą esi gavęs? (Žodžio „testamentas“ teologinė reikšmė, Senojo ir Naujojo Testamentų parašymo laikotarpiai ir aktualumas). Koks mokslininko žvilgsnis į Bibliją? (Biblijos geografija, istorija, archeologija). Kaip atrodo Biblija žvelgiant per širdies mikroskopą? (Dvasinė Biblijos prasmė, Biblijos, kaip Dievo žodžio, skaitymas šiandien). Ar Pirmieji Tėvai suvalgė obuolį? (Senieji ir šiuolaikiniai Biblijos vertimai).

Laiko ženklai Biblijoje. Kokios sąsajos tarp Biblijos ir pasaulio istorijos? (Babilonas, Egiptas, Romos imperija ir t. t.). Kuo skiriasi biblinis pranašas nuo astrologo ir (ar) būrėjo? (Pranašo reikšmė ir dabarties įvykių interpretavimas tikėjimo perspektyvoje). […]

Liturginių veiksmų prasmės.  […]Bažnytinis giedojimas, vizualiniai menai bažnyčioje, smilkalai, gestai ir judesiai ir t. t.[…]

Melstis psalmėmis ir giesmėmis.Kaip meldėsi Biblijos žmonės? (Samuelio, Dovydo, Saliamono, Mortos malda). Ar galiu Dievui kalbėti poezija? (Malda su psalmėmis, jausmų ir situacijų išraiška, maldos formos). Giedoti – dvigubai melstis? (Bažnytinis giedojimas, grigališkasis choralas, vienuolynai, akatistas, Valandų liturgija). [...]

Išganymo istorija Biblijos panoramoje. Kaip Išganymo istoriją papasakotų Nacionalinė geografija? (Dievo Tautos Išganymo istorija, chronologinė seka: protėviai, išėjimas, teisėjai, karaliai, pranašai, tremtis, Jėzus, Bažnyčios gimimas). Ar Biblijos ir istorijos įvykiai sutampa? (Sąsajos tarp Biblijos ir pasaulio istorijos, pvz., Babelio bokštas, Mesopotamija, Egiptas, Romos imperija ir Jėzaus gimimas). Ką Biblijoje suprasti pažodžiui, o ką ne? (Bibliniai simboliai ir perkeltinė reikšmė, pvz., atpirkimo ožys, Babelio bokštas, Sodoma ir Gomora, išmintingas kaip Saliamonas, užmėtyti akmenimis, nusiplauti rankas, iš didelio rašto išėjo iš krašto ir t. t.).

Biblijos aktualumas. [...]Kodėl mokslininkai domisi Biblija? (Biblijos tyrinėtojų, istorikų, archeologų, kriptologų tyrimai, jų tikslas ir atradimai). Ar verta skaityti Bibliją šiandien? (Kultūrinis paveldas, įtraukianti knyga, tikėjimo šaltinis, knyga apie Jėzų, sakramentų pagrindas, Žodžio liturgija, asmeninės maldos būdas).

Bažnyčios universalumas ir visuotinumas. [...]Kam bažnyčioje reikalingi meno kūriniai? (Vizualinis tikėjimo perdavimas, meninė raiška, parapijos bažnyčia, didieji menininkai: dailininkai, skulptoriai. Pasirinktinai: Mikelandželo tapyba Siksto koplyčioje, Šv. Petro ir Povilo barokinė bažnyčia Vilniuje, sakralusis lietuvių liaudies menas ir t. t.).

Proto ir tikėjimo dermė. [...] Ką vadiname Paskutiniu teismu? (Mirdamas žmogus pasiekia Tiesos tašką, „tikiu kūno iš numirusiųjų prisikėlimą“, paskutinio teismo vaizdavimas Biblijoje, literatūroje, mene).

A2.3. Remdamasis biblinės kultūros kontekstu, vertina, kaip Biblijos tekstai daro įtaką asmeniniams ir visuomeniniams sprendimams, kelia probleminius klausimus, svarsto pateikdamas argumentus.

Susitiki ir pažinti Jėzų: „radome Mesiją“. [...]Ar galima „parašyti“ paveikslą? (Jėzaus Kristaus dieviškumas ir žmogiškumas, ikona – tikras atvaizdas, Kristaus ikonos, modernusis krikščioniškas menas, šventųjų asmenų, mokytojų vaizdavimas kitose religijose).Ar galima sutikti Kristų kelyje? (Susitikimai su Jėzumi Biblijoje, tikėjimo liudijimai, šventųjų istorijos, piligrimystė, literatūriniai tekstai). Ar apie Jėzų rašo kitų religijų tekstai? (Jėzaus Asmuo kitose pasaulio religijose). Ar lengva suvaidinti Jėzų? (Jėzaus vaizdavimas filmuose, spektakliuose, aktorių ir režisierių liudijimai).

Pažinti Dievą savo gyvenime. [...] (Dievo samprata ir tikėjimo išpažinimai krikščionybėje, kitose pasaulio religijose, kultūrose, literatūroje). Kuo skiriasi įvaizdis nuo reputacijos (Dievo vardai krikščionybėje, Dievo įvaizdis Senajame ir Naujajame Testamente, kitose religijose, kultūrose, literatūroje).

Biblijos interpretacija. Ar Biblija tik literatūra? (Literatūrinis Biblijos kontekstas, literatūriniai Biblijos žanrai, formos, formuluotės, Biblijos kalbos ir raštas senovės Artimuosiuose Rytuose, Biblijos tekstas – perdavimas ir saugojimas, Biblijos perrašinėtojai, vertimai, redakcijos). Kas buvo pradžioje? (Pradžioje Dievas sukūrė...; pradžioje buvo Žodis...; žodžio svarba, pasaulio kūrimo mitai, sakmės, pasakojimai). Kaip interpretuoti Bibliją? (Biblijos tekstų literatūrinė, istorinė analizė, dvasinė prasmė, mokslo ir tikėjimo sąsajos).

A3.3.Tyrinėja biblinius reiškinius, vardus, simbolius analizuodami literatūros ir meno kūrinius.

Bibliniai įvaizdžiai ir motyvai. Ar turi Biblija ką pasakyti šiandienos žmogui? (Šventojo Rašto turinys ir vienovė, bibliniai simboliai dailėje ir literatūroje). Ar stebuklai tikrai vyksta? (Kristaus stebuklai: tarė ir atsirado, tarė ir pasveiko; literatūriniai kontekstai). Kaip Biblija įkvepia kūrėjus? (Meilė, troškimai, neapykanta, pavydas Biblijos tekstuose, literatūroje, mene).

Esu pakviestas švęsti džiugiai. Ar gali būti krikščioniškas rokas? Kokia muzika tinka bažnyčioje? (Bažnytinė muzika, liturginė ir ne liturginė muzika, jos paskirtis, autoriai, popiežiaus Jono Pauliaus II Laiškas menininkams). Ar galima per Šv. Mišias šokti? (Bažnyčios tėvai apie maldą šokiu, liturgija ir skirtingos kultūros).[...] 

Esame Dievo paveikslas ir panašumas. [...]Ar šiais laikais įmanoma meilė, kuri niekada nesibaigia? (Meilės vaizdiniai Biblijoje (Himnas meilei, Giesmių giesmė, šventojo apaštalo Jono laiškai) ir literatūroje, pamaldumas Švč. Jėzaus Širdžiai, Švč. Mergelės Marijos Širdžiai).[...]

Šventasis Raštas – ypatinga knyga. 
Kas yra Šventasis Raštas? Per Šventąjį Raštą pažįstu savo Dievą. Kodėl ir kaip Dievas kreipiasi į žmogų? 

  C1.3. Įvardija, kad ir Bažnyčia yra bendruomenė. Skiria sąvokas „Bažnyčia“ ir „bažnyčia“ .

  C1.3. Įvardija, kad ir Bažnyčia yra bendruomenė. Skiria sąvokas „Bažnyčia“ ir „bažnyčia“ .

Šventasis Raštas – ypatinga knyga. 
Kas parašė Šventąjį Raštą? Kodėl Šventąjį Raštą vadiname Knygų knyga? 

  A2.3. Paaiškina, kuo Biblijos kultūrinis paveldas yra svarbus. Biblijoje randa pamokančius pavyzdžius ir juos paaiškina .

Šventasis Raštas – gyvenimo knyga kiekvienam.
 Šventojo Rašto kilmė, autorystė, keli jo žanrai. Mano mėgstama Biblijos ištrauka. Kodėl sakoma, kad Šventasis Raštas yra visų laikų žmonių Knyga?

  A2.3. Paaiškina, kuo Biblijos kultūrinis paveldas yra svarbus. Biblijoje randa pamokančius pavyzdžius ir juos paaiškina .

 Biblijos raiška žmogaus gyvenime. 
 [...]Kokios sąsajos tarp Biblijos ir pasaulio istorijos? Kokį palikimą esame gavę?

  A2.3. Lygina ir vertina palyginimų biblinės kultūros kontekstą ir prasmę šiandienos fone.

  A2.3. Lygina ir vertina palyginimų biblinės kultūros kontekstą ir prasmę šiandienos fone.

Šventasis Raštas – Dievo žodis. [...], ugdosi supratimą jog tai yra Dievo žodis - išskirtinė knyga. Šventasis Raštas – tikras Dievo žodis. Aptariamas Šventojo Rašto turinio svarbumas, išskirtinumas, aktualumas. 

Šv. Rašto užrašymo istorija. [...]Kaip Šventasis Raštas atkeliavo iki mūsų laikų? (Sakytinė ir rašytinė kalba). Kaip buvo rašomas Šventasis Raštas? [...]

Šv. Raštas: Senasis Testamentas (ST) ir Naujasis Testamentas (NT). Mokiniai aiškinasi kiek dalių sudaro Šventąjį Raštą, kokia yra tekstų struktūra ir žanrai. [...]

 Šv. Rašto sandara. Gilinasi kiek knygų sudaro ST, kiek knygų sudaro NT, kokia yra jų struktūra, žanrai.[...]

Šventasis Raštas – unikali knyga. [...]Šventasis Raštas –svarbi ir unikali knyga (knygų stiliai: istorinės, pranašų, poezijos, patarlių laiškai, kt.).[...]

Šventasis Raštas – gyvenimo ir mokymo pagrindas. [...]Analizuoja Šventojo Rašto reikšmę kalbai, istorijai, kultūrai. [...]

Naujojo Testamento istoriškumas. [...]Naujasis Testamentas kaip istorinis šaltinis (William Arndt „Naujojo Testamento istorija“ 16 – 22 p.). 

Didžiosios Jėzaus Kristaus veiklos. Visuotinė ir asmeninė malda.  [...]Priimdami tai, kad yra evangelikai liuteronai, aptaria, kodėl bažnyčia ar šventovė yra svarbi visų konfesijų ar religijų tikintiesiems.[...]

Šventasis Raštas – amžinojo gyvenimo žodžiai. [...] Mokosi argumentuotai paaiškinti Šventojo Rašto reikšmę kalbai, istorijai, kultūrai.[...]

Dievo buvimas pagal Šventąjį Raštą. [...]Šventasis Raštas teologiniu, istoriniu, literatūriniu, kultūriniu požiūriu. [...]

Krikščioniškos vertybės ir Rytų religijos. [...]Aiškinasi krikščioniškų vertybių esmę ir jų reikalingumą bei aktualumą šiuolaikiniame pasaulyje,  [...]

Šventraštis ir kitos religijos.  [...]Lygina Šventraštį turinčių religijų panašumus ir skirtumus (judaizmo, islamo ir krikščionybės).

Penkiaknygė.

[...] Mokosi surasti Biblijos ištrauką pagal pateiktą nuorodą [...]

C1.3. Aptaria pagrindinius Senojo Testamento bažnyčios bruožus [...]

Senojo Testamento Bažnyčia.

[...] aiškinasi pagrindinius Senojo Testamento bažnyčios bruožus (Izraelio tauta, padangtė, Dievo garbinimo ritualai). 

Biblijos įvykių chronologija. 
[...] Išvardija visas Naujojo Testamento knygas, pateikia pagrindinius Naujojo Testamento įvykius chronologine tvarka. [...]

Biblijos neklaidingumas. 
[...] Lygindami Biblijos vertimus įvertina Biblijos vertimų ir vertėjų vaidmenį perteikiant pirminę mintį.

Krikščionybė ir kultūra. 
Diskutuoja apie Biblinį požiūris į kultūrą ir jos svarbą žmonijai, apie Evangelijos žinią pliuralistiniame pasaulyje. Dalinasi įžvalgomis apie šiandienos krikščionio kultūrinius ir etinius iššūkius, protestantizmo santykį su pasauliu. Susipažinę su teologijos ir kultūros hermeneutikos pradmenimis, krikščioniškos etikos gairėmis, diskutuoja apie biblinius meno kūrinių vertinimo kriterijus.

Karaimu? istorijos pažinimas. 
 Karaimu? istorijos pažinimas. Apibūdinama karaimų tauta, jos būdingiausi bruožai (gimtoji kalba, šeimos papročiai).

 C3.3.  Apibūdina kenesą kaip šventovę, išvardina, kuriose valstybėse jos veikia, apsilanko veikiančioje kenesoje Lietuvoje.

Pasirengimas liturgijai. 
 [...]Supažindinama su Lietuvoje, Ukrainoje, Rusijoje veikiančiomis kenesomis; numatomas apsilankymas Vilniaus ar Trakų kenesose arba pristatomas virtualus jų turas.

Bendras karaimu? religijos supratimas. 
[...]pažinti Senojo ir Naujojo Testamentų santykį[...]

Pasirengimas liturgijai. 
 [...]Prisimenama kenesa kaip šventovė – supažindinama su taisyklėmis, kaip joje elgtis įeinant, būnant, išeinant (apranga, elgesys, nuostatos). Apsilankoma Vilniaus ar Trakų kenesose arba surengiamas virtualus turas.

Bendras karaimu? religijos supratimas. 
Susipažįstama su trijų ST dalių skirtumais (siužetai, kalbos priemonės, tekstų struktūra, turinio pobūdis[...]

Karaimu? istorijos pažinimas. 
Aptariamos karaimų tikybos sistemoje vartojamos kalbos, [...]

C3.3. Tyrinėja kenesos architektūrą ir dekorą, prisimena Felikso Maleckio darbus ir nuopelnus.

Pasirengimas liturgijai. 
 [...]Analizuojamos paraliturginės giesmės (integracija su muzika), maldaknygės. Susipažįstama su Vilniaus kenesos istorija, [...]

Moralinės nuostatos. 
Analizuojamas karaimų santykis su gamta, ateinantis iš tiurkiškų gentinių šaknų per religijos terminiją (Tengri), per karaimišką poeziją.

Pasirengimas liturgijai. 
 Mokomasi apie giedojimą pamaldose[...]

Moralinės nuostatos. 
 [...]Aptariamos tradicinės karaimų bendruomenės vertybės, pagalba silpnesniems.[...]

C3.3. Lygina kenesos ir nereliginių erdvių skirtumus [...]

Pasirengimas liturgijai. 
 [...]Tęsiama pažintis su paraliturginiu ir liturginiu giedojimu (integracija su muzikos dalyku, galima palyginimas su Grigališkuoju choralu).[...]

Bendras karaimu? religijos supratimas. 
[...]Skaitomi visi Dekalogo tekstai kaip koncentruotos išminties šaltinis, [...]

Pasirengimas liturgijai. 
[...]Tęsiama pažintis su paraliturginiu giedojimu (integracija su muzikos dalyku, galimas palyginimas su krikščioniškomis namų giesmėmis) [...]

Istorinis švenčių kontekstas. Kas pagrindiniai švenčių istorijų veikėjai? Kur vyksta šventės istorija?

Tora – ypatinga knyga. Kuo išsiskiria Tora iš kitų senųjų ir šiuolaikinių knygų, tekstų (išoriniai požymiai, turinio ypatybės ir svarba, pagarbos santykis).

A2.3. Paaiškina, kuo Toros kultūrinis paveldas yra svarbus.

Senojo Testamento struktūra. Tora anksčiau ir dabar (pergamentas, papirusas, Tora vaizduojamajame mene, spausdinta knyga, suskaitmeninta Tora). [...]

Žydų kalendoriaus išmanymas. [...] Judaizmo kalendorinių švenčių palikimas Europos istorijoje ir dabartyje.

Rekomenduojama literatūra. 
[...] Skaitant [...] kūrinius, mokomasi juose įžvelgti autorių išmonę, kalbos turtingumą ir grožį, kultūros kontekstus. [...]

Tekstų atranka. 
[...] Su klasikiniais vaikų literatūros kūriniais susipažįstama [...].

Rekomenduojama literatūra. 
[...] mokiniai ugdosi literatūrinę, kultūrinę, estetinę nuovoką. [...]

Negrožinė literatūra.
[...] N. Kostinienė, Ž. Mikailienė, L. Itagaki, „Vilniaus rūmai ir jų šeimininkai“; [...]

Žodis. 
[...] Aptariami lietuvių asmenvardžiai, vietovardžiai [...]

Kalba kaip socialinis, kultūrinis ir istorinis reiškinys. 
[...] Susipažįstama su pirmuoju lietuvių kalbos vadovėliu (M. Mažvydo „Katekizmo“ elementoriumi). [...]

Tekstų atranka. 
Skaitomi meniškai vertingi mokinių amžių atitinkantys Programoje rekomenduojami ar laisvai pasirenkami įvairių žanrų lietuvių, pasaulio ir Lietuvos kitakalbės literatūros grožiniai ir negrožiniai kūriniai ar jų ištraukos. [...]

Komiksai.
[...] A. Ulytė, M. Vaicenavičienė, „Gatvių susitikimai“. [...]

Tekstų atranka. 
Skaitomi meniškai vertingi mokinių amžiaus tarpsnį atitinkantys Programoje rekomenduojami ar laisvai pasirenkami įvairių žanrų lietuvių, pasaulio ir Lietuvos kitakalbės literatūros grožiniai ir negrožiniai kūriniai ar jų ištraukos. [...]

Kalba kaip socialinis, kultūrinis ir istorinis reiškinys. 
Susipažįstama su pasaulio kalbomis, jų klasifikacija, su mirusiomis kalbomis, aiškinamasi, kodėl kalbos nyksta. Svarstoma, kas lemia kalbų gyvybingumą. Susipažįstama su indoeuropiečių kalbų šeima. Aptariama baltų kalbų situacija. Susipažįstama su latvių kalba. [...]

Tekstų atranka. 
Skaitomi meniškai ir kultūriškai vertingi Programoje nurodyti privalomi ar pasirenkami visų literatūros rūšių ir įvairių žanrų lietuvių, pasaulio ir Lietuvos kitakalbės literatūros grožiniai ir negrožiniai Antikos, Viduramžių, Renesanso ir Baroko kūriniai. [...]

Kalba kaip socialinis, kultūrinis ir istorinis reiškinys. 
[...] Susipažįstama su pagrindiniais lietuvių kalbos tyrėjų ir ugdytojų darbais [...]

Tekstų atranka. 
Skaitomi meniškai ir kultūriškai vertingi Programoje nurodyti privalomi, rekomenduojami ir laisvai pasirenkami XVIII–XX a. visų literatūros rūšių ir įvairių žanrų lietuvių, pasaulio ir Lietuvos kitakalbės literatūros grožiniai ir negrožiniai kūriniai. [...]

Kitų kultūros tekstų analizė ir interpretavimas. Mokomasi aptarti filmus, animaciją, spektaklius vaikams, pasakyti savo įspūdį ir nuomonę.

Kitų kultūros tekstų analizė ir interpretavimas. Mokomasi interpretuoti kitus kultūros tekstus: aptarti filmus, animaciją, spektaklius vaikams; išsakyti savo įspūdį ir nuomonę.

Kitų kultūros tekstų analizė ir interpretavimas. Mokomasi interpretuoti kitus kultūros tekstus: sąmoningai ir dėmesingai žiūrėti filmus, koncertus, spektaklius vaikams ir aptarti juos.

Kalba kaip socialinis reiškinys. 
Susipažįstama su įvairių asmenvardžių ir vietovardžių kilme, jų liaudies etimologija.

Kitų kultūros tekstų interpretavimas ir vertinimas. 
Mokomasi interpretuoti kitus kultūros tekstus skiriant daugiau dėmesio spektaklio ar filmo interpretavimui: išskirti spektaklio elementus (režisierių, aktorių, vaidmenį, sceną, dekoraciją, kostiumą, muziką); suprasti, kas yra literatūros kūrinio adaptavimas, atskleisti literatūrinio teksto ir jo adaptavimo skirtumus.

Kitų kultūros tekstų interpretavimas ir vertinimas. Mokomasi interpretuoti kitus kultūros tekstus skiriant daugiau dėmesio paveikslo ir grafikos interpretavimui: suprasti vaizduojamojo meno specifiką; nurodyti pagrindinę meno kūrinio informaciją (autorių kilmę, kūrinio sukūrimo datą, vietą, kur eksponuojamas); nusakyti temą, situaciją, kompoziciją, šviesą, spalvas; aptarti personažą / veikėją; interpretuojant kūrinį pateikti savo įspūdį, nuomonę, refleksiją; apibūdinti nagrinėjamų kultūros tekstų estetinę vertę.

Kitų kultūros tekstų interpretavimas ir vertinimas. Mokomasi interpretuoti kitus kultūros tekstus (pavyzdžiui, grafiką, skulptūrą, fotografiją): suprasti vaizduojamojo meno specifiką; nurodyti pagrindinę meno kūrinio informaciją (autorių, kūrinio sukūrimo datą, vietą, kur eksponuojamas); nusakyti temą, situaciją, kompoziciją, šviesą, spalvas; aptarti personažą / veikėją; interpretuojant kūrinį pateikti savo įspūdį, nuomonę, refleksiją; apibūdinti nagrinėjamų kultūros tekstų estetinę vertę.

Kitų kultūros tekstų interpretavimas ir vertinimas. Mokomasi interpretuoti kitus kultūros tekstus: apibūdinti pagrindines filosofines tendencijas ir jų įtaką epochos kultūrai; interpretuoti ir palyginti skirtingus kultūros tekstus; apibūdinti aukštosios, populiariosios, masinės kultūros tekstus.

Kitų kultūros tekstų interpretavimas ir vertinimas. Mokomasi interpretuoti kitus kultūros tekstus: apibūdinti pagrindines filosofines tendencijas ir apibūdinti jų įtaką epochos kultūrai; interpretuoti ir palyginti skirtingus kultūros tekstus; apibūdinti aukštosios, populiariosios, masinės kultūros tekstus.

Grožinio teksto analizė, interpretacija, kontekstai ir vertinimas. Mokomasi skirti aukštosios ir populiariosios (masinės) kultūros kūrinius. Mokomasi apibūdinti literatūros ir kitų menų šedevrų savybes. Mokomasi vertinti novatoriškų sprendimų, naujų formų naudojimo pagrįstumą, vertinti kūrinius meninės vertės aspektu. Mokomasi vertinti XX–XXI a. literatūros kūrinių ir kitų kultūros tekstų įtaką šiuolaikinei visuomenei.

28.5.3.7. Kitų kultūros tekstų analizė ir interpretavimas.

Mokomasi aptarti filmus, animaciją, spektaklius vaikams, pasakyti savo įspūdį ir nuomonę.

Kitų kultūros tekstų analizė ir interpretavimas.

Mokomasi interpretuoti kitus kultūros tekstus: sąmoningai ir dėmesingai žiūrėti filmus, koncertus, spektaklius vaikams ir aptarti juos.

Kitų kultūros tekstų interpretavimas ir vertinimas.

Mokomasi interpretuoti kitus kultūros tekstus skiriant daugiau dėmesio spektaklio ar filmo interpretavimui: išskirti spektaklio elementus (režisierių, aktorių, vaidmenį, sceną, dekoraciją, kostiumą, muziką); suprasti, kas yra literatūros kūrinio adaptavimas, atskleisti literatūrinio teksto ir jo adaptavimo skirtumus.

Kitų kultūros tekstų interpretavimas ir vertinimas.

Mokomasi interpretuoti kitus kultūros tekstus (pavyzdžiui, grafiką, skulptūrą, fotografiją): suprasti vaizduojamojo meno specifiką; nurodyti pagrindinę meno kūrinio informaciją (autorių, kūrinio sukūrimo datą, vietą, kur eksponuojamas); nusakyti temą, situaciją, kompoziciją, šviesą, spalvas; aptarti personažą / veikėją; interpretuojant kūrinį pateikti savo įspūdį, nuomonę, refleksiją; apibūdinti nagrinėjamų kultūros tekstų estetinę vertę.

35.5.5.7. Kitų kultūros tekstų interpretavimas ir vertinimas.

Mokomasi interpretuoti kitus kultūros tekstus: apibūdinti pagrindines filosofines tendencijas ir jų įtaką epochos kultūrai; interpretuoti ir palyginti skirtingus kultūros tekstus; apibūdinti aukštosios, populiariosios, masinės kultūros tekstus.

36.5.5.7. Kitų kultūros tekstų interpretavimas ir vertinimas.

Mokomasi interpretuoti kitus kultūros tekstus: apibūdinti pagrindines filosofines tendencijas ir apibūdinti jų įtaką epochos kultūrai; interpretuoti ir palyginti skirtingus kultūros tekstus; apibūdinti aukštosios, populiariosios, masinės kultūros tekstus.

Grožinio teksto analizė, interpretacija, kontekstai ir vertinimas. 

Mokomasi skirti aukštosios ir populiariosios (masinės) kultūros kūrinius. Mokomasi apibūdinti literatūros ir kitų menų šedevrų savybes. Mokomasi vertinti novatoriškų sprendimų, naujų formų naudojimo pagrįstumą, vertinti kūrinius meninės vertės aspektu. Mokomasi vertinti XX–XXI a. literatūros kūrinių ir kitų kultūros tekstų įtaką šiuolaikinei visuomenei.

Kitų kultūros tekstų analizė ir interpretavimas.

[...] kultūros tekstų analizė ir interpretavimas. Mokomasi aptarti filmus, animaciją, spektaklius vaikams, pasakyti savo įspūdį ir nuomonę.

Kitų kultūros tekstų analizė ir interpretavimas. 

[...] kultūros tekstų analizė ir interpretavimas. Mokomasi aptarti filmus, animaciją, spektaklius vaikams, pasakyti savo įspūdį ir nuomonę.

Kitų kultūros tekstų analizė ir interpretavimas.

[...] kultūros tekstų analizė ir interpretavimas. Mokomasi interpretuoti kitus kultūros tekstus: sąmoningai ir dėmesingai žiūrėti filmus, koncertus, spektaklius vaikams ir aptarti juos.

Kitų kultūros tekstų interpretavimas ir vertinimas.

Mokomasi interpretuoti kitus kultūros tekstus skiriant daugiau dėmesio spektaklio ar filmo interpretavimui: išskirti spektaklio elementus (režisierių, aktorių, vaidmenį, sceną, dekoraciją, kostiumą, muziką); suprasti, kas yra literatūros kūrinio adaptavimas, atskleisti literatūrinio teksto ir jo adaptavimo skirtumus.

Kitų kultūros tekstų interpretavimas ir vertinimas. 

Mokomasi interpretuoti kitus kultūros tekstus (pavyzdžiui, grafiką, skulptūrą, fotografiją): suprasti vaizduojamojo meno specifiką; nurodyti pagrindinę meno kūrinio informaciją (autorių, kūrinio sukūrimo datą, vietą, kur eksponuojamas); nusakyti temą, situaciją, kompoziciją, šviesą, spalvas; aptarti personažą / veikėją; interpretuojant kūrinį pateikti savo įspūdį, nuomonę, refleksiją; apibūdinti nagrinėjamų kultūros tekstų estetinę vertę.

Kitų kultūros tekstų interpretavimas ir vertinimas. 

Mokomasi interpretuoti kitus kultūros tekstus: apibūdinti pagrindines filosofines tendencijas ir jų įtaką epochos kultūrai; interpretuoti ir palyginti skirtingus kultūros tekstus; apibūdinti aukštosios, populiariosios, masinės kultūros tekstus.

Kitų kultūros tekstų interpretavimas ir vertinimas. 

Mokomasi interpretuoti kitus kultūros tekstus: apibūdinti pagrindines filosofines tendencijas ir apibūdinti jų įtaką epochos kultūrai; interpretuoti ir palyginti skirtingus kultūros tekstus; apibūdinti aukštosios, populiariosios, masinės kultūros tekstus.

Grožinio teksto analizė, interpretacija, kontekstai ir vertinimas.

Mokomasi skirti aukštosios ir populiariosios (masinės) kultūros kūrinius. Mokomasi apibūdinti literatūros ir kitų menų šedevrų savybes. Mokomasi vertinti novatoriškų sprendimų, naujų formų naudojimo pagrįstumą, vertinti kūrinius meninės vertės aspektu. Mokomasi vertinti XX–XXI a. literatūros kūrinių ir kitų kultūros tekstų įtaką šiuolaikinei visuomenei.

Kitų kultūros tekstų analizė ir interpretavimas.
[...] kultūros tekstų analizė ir interpretavimas. Mokomasi aptarti filmus, animaciją, spektaklius vaikams, pasakyti savo įspūdį ir nuomonę.

Kitų kultūros tekstų analizė ir interpretavimas. 
Mokomasi aptarti filmus, animaciją, spektaklius vaikams, pasakyti savo įspūdį ir nuomonę.

Kitų kultūros tekstų analizė ir interpretavimas. 
Mokomasi interpretuoti kitus kultūros tekstus: sąmoningai ir dėmesingai žiūrėti filmus, koncertus, spektaklius vaikams ir aptarti juos.

Kitų kultūros tekstų interpretavimas ir vertinimas. 
Mokomasi interpretuoti kitus kultūros tekstus skiriant daugiau dėmesio spektaklio ar filmo interpretavimui: išskirti spektaklio elementus (režisierių, aktorių, vaidmenį, sceną, dekoraciją, kostiumą, muziką); suprasti, kas yra literatūros kūrinio adaptavimas, atskleisti literatūrinio teksto ir jo adaptavimo skirtumus.

Kitų kultūros tekstų interpretavimas ir vertinimas.
Mokomasi interpretuoti kitus kultūros tekstus (pavyzdžiui, grafiką, skulptūrą, fotografiją): suprasti vaizduojamojo meno specifiką; nurodyti pagrindinę meno kūrinio informaciją (autorių, kūrinio sukūrimo datą, vietą, kur eksponuojamas); nusakyti temą, situaciją, kompoziciją, šviesą, spalvas; aptarti personažą / veikėją; interpretuojant kūrinį pateikti savo įspūdį, nuomonę, refleksiją; apibūdinti nagrinėjamų kultūros tekstų estetinę vertę.

Kitų kultūros tekstų interpretavimas ir vertinimas. 
Mokomasi interpretuoti kitus kultūros tekstus: apibūdinti pagrindines filosofines tendencijas ir jų įtaką epochos kultūrai; interpretuoti ir palyginti skirtingus kultūros tekstus; apibūdinti aukštosios, populiariosios, masinės kultūros tekstus.

Kitų kultūros tekstų interpretavimas ir vertinimas.
Mokomasi interpretuoti kitus kultūros tekstus: apibūdinti pagrindines filosofines tendencijas ir apibūdinti jų įtaką epochos kultūrai; interpretuoti ir palyginti skirtingus kultūros tekstus; apibūdinti aukštosios, populiariosios, masinės kultūros tekstus.

Grožinio teksto analizė, interpretacija, kontekstai ir vertinimas.

[...] Vertinimas. Mokomasi skirti aukštosios ir populiariosios (masinės) kultūros kūrinius. Mokomasi apibūdinti literatūros ir kitų menų šedevrų savybes. Mokomasi vertinti novatoriškų sprendimų, naujų formų naudojimo pagrįstumą, vertinti kūrinius meninės vertės aspektu. Mokomasi vertinti XX–XXI a. literatūros kūrinių ir kitų kultūros tekstų įtaką šiuolaikinei visuomenei.

Kurčiųjų bendruomenė ir jos veikla. Susipažįstama su kitais kurčiųjų bendruomenės nariais ir savo mokyklos istorija.

Kurčiųjų menas. [...] Nagrinėjamos temos, padedančios ugdyti(s) kultūrinį, lingvistinį ir asmeninį tapatumą (gestų kalbos poezijos ir kt.).

Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]

Kurčiųjų bendruomenė ir jos veikla. Susipažįstama su kurčiųjų bendruomene ir jos veikla.

Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Susipažįstama su vyresnio amžiaus kurčių asmenų pasakojimais lietuvių gestų kalba. Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]

Kurčiųjų bendruomenė ir jos veikla. Susipažįstama su kurčiųjų bendruomenės veikla Lietuvoje. Aptariama Lietuvos kurčiųjų meno, visuomenės veikėjų ir jų kūrinių reikšmė kultūros raidai ir dabarčiai.

Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys. Analizuojamas kalbos funkcionavimas visuomenėje, stebimi ir vertinami kalbos reiškiniai daugiakalbėje ir daugiakultūrėje aplinkoje.
Lietuvių gestų kalba – kurčiųjų bendruomenės turtas ir pasaulinės gestų kalbų šeimos narė. Gimtosios ir valstybinės kalbos samprata.

Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]

Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. Informacijos perdavimas [...]. Rengiamas pristatymas. [...] Kalbiniai žaidimai, eksperimentai [...]. Inscenizuojamos, vaidinamos įvairios situacijos (pagal galimybes įrašant). Dalyvaujama pokalbiuose [...] (pasakojama, aiškinama, reiškiama nuomonė). Aiškinamasi dažniau vartojamų sąvokų (ir iš kitų dalykų turinio) prasmė. [...]

Kurčiųjų bendruomenė ir jos veikla. Lietuvos kurčiųjų istorija. Aptariami esminiai Lietuvos kurčiųjų bendruomenės istorijos įvykiai ir reiškiniai, kultūriniai pasiekimai. Analizuojamas ir interpretuojamas kurčiųjų menininkų ir kitų kultūros kūrėjų vaidmuo bei jų darbų reikšmė.

Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]

Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys. [...] Įvairūs lietuvių gestų kalbos ir lietuvių kalbos variantai: dialektai, sociolektai, idiolektai, žargonas ir kt. [...] Lietuvių gestų kalbos ir kitų šalių gestų kalbų istorija, tarptautinė gestų kalba, gestuno. Įvairios pirštų abėcėlės (PA) ir jų istorija, gestai, padaryti su PA ženklais (daktilemomis). Tarptautinė PA. [...]

Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. Gaunama, renkama ir pristatoma informacija nurodytais tikslais [...]. Vertinamas pristatymas. Kritiškas klausymasis. Informacija iš lietuvių gestų kalbos šaltinių. Stebima ir tyrinėjama kalbos (pavyzdžiui, vaikų iš kurčiųjų ir girdinčiųjų šeimų, įvairių regionų atstovų, profesijų, kartų ar kt.) įvairovė. Konteksto (laikotarpio, vietos, situacijos, dalyvių) įtaka kalbai. Monologinis kalbėjimas pagal įvestis. Analizuojami ir vertinami įvairūs vaizdo įrašai. Diskutuojama apie meną, kultūrą bei kitomis aktualiomis temomis [...]. Interviu pagal pateiktus klausimus. Dalyvaujama viešuose pokalbiuose ar diskusijose. [...]

Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. Viešasis kalbėjimas. [...] Rengiamas ir pristatomas projektas mažai pažįstamiems adresatams. Diskutuojama įvairiomis temomis [...]. Išsakomos nuomonės, požiūriai, argumentuojama. [...] Interviu pasirinkta tema. Rengiami klausimai, imamas, apibendrinamas ir įvertinamas interviu. Stebimi filmai, bendruomenės renginiai, dokumentinės ir diskusinės televizijos laidos (ar vaizdo įrašai su vertimu) [...]. Kuriami ir skelbiami gestų kalbos tekstai (pavyzdžiui, vaizdo laiškai kitoms mokykloms, interneto svetainėms ar pan.). [...]

Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]

Kurčiųjų bendruomenė ir jos veikla. Lietuvos kurčiųjų bendruomenės veikla. Kurčiųjų kultūros bruožai. Susipažįstama su pagrindinėmis savo bendruomenės, Lietuvos kurčiųjų draugijos ir kitų kurčiųjų organizacijų veiklos kryptimis. Aptariami kurčiųjų kultūros bruožai. Aptariamos ir vertinamos šiuolaikinės kurčiųjų kultūros tendencijos.

Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. Viešasis kalbėjimas. Monologinė kalba. Rengiama kalba. Dalykinis pasisakymas. Diskutuojama socialinėmis ir kultūrinėmis temomis.

Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys. Analizuojamas kalbos funkcionavimas visuomenėje, stebimi ir vertinami kalbos reiškiniai daugiakalbėje ir daugiakultūrėje aplinkoje.
Gestų kalba kaip kurčiųjų bendruomenės pagrindas. Lietuvių gestų kalbos variantai ir bendrinės lietuvių gestų kalbos kūrimasis. Lietuvių kalbos įtaka lietuvių gestų kalbai.

Kurčiųjų bendruomenė ir jos veikla. Kurčiųjų istorija. Nagrinėjama kurčiųjų istorija. Aptariama Lietuvos ir užsienio kurčiųjų bendruomenių, tarptautinių kurčiųjų organizacijų veikla, asmenybių vaidmuo.

Kurčiųjų menas. Įvairiais aspektais analizuojami, interpretuojami ir vertinami kurčiųjų meno reiškiniai, kūriniai. [...]

Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys. Analizuojamas kalbos funkcionavimas visuomenėje, stebimi ir vertinami kalbos reiškiniai daugiakalbėje ir daugiakultūrėje aplinkoje.
Jaunimo kalbos ypatumai ir vartojimo sritys.

Kurčiųjų bendruomenė ir jos veikla. Kurčiųjų istorija. Kurčneregiai. Aptariami kurčiųjų istorijos svarbiausi įvykiai, reiškiniai, siejant su kurčiųjų kultūriniais pasiekimais. Nusakomi kurčneregių komunikacijos ypatumai.

Kultūrinis gyvenimas, renginiai. Kultūrų įvairovė Lietuvoje ir kitose šalyse.

Potemės: šeimos šventės. Tautybės, šalys, asmenų kilmė.

 Kultūrinis gyvenimas, renginiai. Kultūrų įvairovė Lietuvoje ir kitose šalyse.

Potemės: šeimos šventės, valstybinės šventės. Kinas, koncertai ir kiti kultūriniai renginiai. Lietuvos šventės ir tradicijos. Užsienio šalių šventės ir tradicijos. Europos ir pasaulio šalys, miestai, sostinės.

Kultūrinis gyvenimas, renginiai, tradicijos. Kultūrų įvairovė Lietuvoje ir kitose šalyse.

Potemės: kinas, teatras, muziejai, koncertai, valstybinės ir kalendorinės šventės ir pan. Gimtojo miesto, regiono, Lietuvos kultūrinio gyvenimo reiškiniai, kultūrai svarbios asmenybės, kultūros paveldas, lankytinos vietos ir pan. Besimokomų kalbų šalių šventės ir tradicijos. Europos ir pasaulio šalys, miestai, sostinės, lankytinos vietos, kultūros paveldas ir pan. 

Kultūrinis gyvenimas, renginiai, tradicijos. Kultūrų įvairovė Lietuvoje ir kitose šalyse.

Potemės: menai (muzika, dailė, teatras, kinas, dizainas ir pan.). Grožinė literatūra, mėgstami lietuvių ir kitų tautų autoriai. Žymiausi Lietuvos kultūros atstovai, asmenybės. Lietuvos valstybinės ir kalendorinės šventės, tradiciniai renginiai, festivaliai ir pan. Gimtojo miesto, regiono, Lietuvos kultūros ir istorijos paveldas, lankytinos vietos ir pan. Įvairių pasaulio šalių šventės ir tradicijos, kultūros paveldas, lankytinos vietos ir pan.

Kultūrinis gyvenimas, renginiai, tradicijos. Kultūrų įvairovė Lietuvoje ir kitose šalyse.

Potemės: menai (muzika, dailė, teatras, kinas, dizainas ir pan.). Grožinė literatūra, mėgstami lietuvių ir kitų tautų autoriai. Žymiausi Lietuvos kultūros atstovai, asmenybės. Lietuvos valstybinės ir kalendorinės šventės, tradiciniai renginiai, festivaliai ir pan. Lietuvos etninių grupių kultūros ir istorijos paveldas, lankytinos vietos ir pan. Įvairių pasaulio šalių šventės ir tradicijos, kultūros paveldas, lankytinos vietos, žymūs asmenys ir pan.

Kultūros tradicijos ir dabartis.

Potemės: Lietuvos etninių grupių kultūrų tradicijos, gimtoji kalba, daugiakalbystė, Europos ir pasaulio kultūrų įvairovė, materialus ir nematerialus kultūros paveldas, istorinė-kultūrinė savimonė, istorijos ir kultūros asmenybės, grožinė literatūra, menai ir pan.

  Kultūrinis gyvenimas (kinas, teatras, koncertai, nacionalinės šventės, tradicijos ir kt.).

Kultūrinis gyvenimas (muzika, vaizduojamasis menas, grožinė literatūra, žymiausi kultūros ir meno atstovai, etninės ir religinės šventės ir kt.). Ritualinis elgesys šeimos, tautinėse šventėse, viešuosiuose renginiuose.

Kultūra, papročiai, šventės, tradicijos (pvz., etninė kultūra, kultūrų įvairovė, menas, šiuolaikinis menas, architektūra, grožinė literatūra, istorinis paveldas: asmenybės, gastronomija; tolerancija, stereotipai, daugiakalbystė, šalių tradicijos).

Kultūrinis gyvenimas (muzika, vaizduojamasis menas, šiuolaikinis menas, grožinė literatūra, žymiausi kultūros ir meno atstovai, etninės ir religinės šventės ir kt.) Ritualinis elgesys šeimos, tautinėse šventėse, viešuosiuose renginiuose.

Kultūros paveldo, esančio artimoje aplinkoje, aplankymas ir aptarimas: maldos namai, dvaro sodyba, piliakalnis, kapinės ir kt. Nagrinėjama pasirinkto istorinio paminklo savo mieste ar kitoje Lietuvos vietovėje istorija: atsiradimas, idėja, įgyvendinimas, reikšmė. [...]

[...] Nagrinėjami istorijos tyrimų objekto pavyzdžiai artimoje aplinkoje: kaimo, miestelio ar miesto istorija. [...]

[...] Apsilankymas arčiausiai mokyklos esančiame muziejuje, jo istorijos ir ekspozicijos aptarimas. Nagrinėjama pasirinkto Lietuvos muziejaus atsiradimo istorija ir šiandieninė ekspozicija. [...]

Aptariami pirmieji Lietuvos gyventojai: seniausi archeologiniai radiniai dabartinės Lietuvos (ar gyvenamosios vietovės) teritorijoje. Apsilankymas priešistorei skirtose ekspozicijose (ar virtualių parodų apžiūra) Lietuvos muziejuose. [...]

Tyrinėjamas viduramžių Europos miesto tipinis planas, svarbiausios erdvės ir statiniai. Tyrinėjamas gyvenamasis būstas Lietuvoje: XIII a. Kernavės gyvenvietė, XVI–XVIII a. Lietuvos didikų dvarai; gatvinis kaimas. [...]

Susipažįstama su Vilniumi – jo daugiakultūriškumo istorija. Susipažįstama su Kaunu – kaip laikinąja, bet moderniąja sostine. Susipažįstama su Klaipėda – jūros reikšmė valstybei. [...]

Analizuojamas žydų įsikūrimas Pažadėtoje žemėje, Egipto nelaisvė, Mozė ir Dešimt Dievo įsakymų, judaizmo religija, kultūrinis palikimas. [...]

Nagrinėjami Antikos kultūriniai ženklai ir įtaka šiandieniniame pasaulyje: materialusis paveldas šiandienos Atėnuose ir Romoje. Senovės civilizacijų tyrinėjimai ir atradimai.

[...] Susipažįstama su baltų paveldu Lietuvoje: piliakalniais ir gyvenvietėmis, laidojimo objektais. Šiandieniniai (archeologiniai) baltų istorijos tyrimai ir eksperimentinė archeologija. [...]

Tyrinėjamas LDK paveldas už dabartinės Lietuvos ribų: Naugarduko pilis ir Kristaus Atsimainymo bažnyčia, Lucko pilis, Žalgirio mūšio laukas ar kiti pasirinkti paveldo objektai.

[...] Susipažįstama su LDK mokslo ir kultūros centrais: Vilniaus universitetu, dvarais ir jų kultūra. [...]

Tyrinėjamas LDK baroko epochos paveldas: Nesvyžiaus Dievo Kūno bažnyčia ir rūmai, Šv. Petro ir Povilo bažnyčia Vilniuje (ar kita pasirinkta barokinė bažnyčia) Vilniuje, Pažaislio ir Tytuvėnų vienuolynų kompleksai.

Tyrinėjamas ar aplankomas ir aptariamas Abiejų Tautų Respublikos paveldas ir „gente lituanus“, „natione polonus“ problematika:

(1) 1791 m. Gegužės 3-iosios Konstitucijos (ir Spalio 20-osios tarpusavio įžadų) atmintis. Mykolo Römerio, Česlovo Milošo (Czesław Miłosz), Gabrieliaus ir Stanislovo Narutavičių LDK piliečio samprata;

(2) XVIII a. pab.?XIX a. dvarų paveldas Lietuvoje: Paulavos Respublikos fenomenas (Merkinės dvaras), Rokiškio dvaras. Oginskių giminės dvaras Plungėje ar kiti dvarai ir jų istorijos artimiausioje aplinkoje.

Tyrinėjamos ar aplankomos ir aptariamos svarbiausios lietuvių nacionalinio judėjimo atminties vietos:

(1) lietuvių nacionalinio judėjimo veikėjų, signatarų ir valstybės kūrėjų atminimo vietos (Motiejaus Valančiaus, Jono Basanavičiaus, Antano Smetonos, Gabrielės Petkevičaitės-Bitės ar kitų veikėjų atminimo vietos, esančios artimoje aplinkoje);

(2) lietuvių nacionaliniam judėjimui reikšmingiausių vietų istorija: Signatarų namai Vilniuje, Miesto salė (dabartinė Lietuvos nacionalinė filharmonija) Vilniuje, Vileišių rūmai Vilniuje, Marijampolės (dabartinė Rygiškių Jono) ar Šiaulių (dabartinė Juliaus Janonio) gimnazijos.

Tyrinėjamas ar aplankomas ir aptariamas totalitarinių režimų paveldas Lietuvoje:

(1) Nacistinių ir sovietinių masinių žudynių Lietuvoje vietos: Paneriai, Kauno fortai, Macikų lageris, Tuskulėnų dvaras ar kitos atminties vietos artimiausioje aplinkoje;

(2) Lietuvos partizanų karo su SSRS (1944?1953 m.) atminties vietos: Minaičiai – Lietuvos partizanų vadų suvažiavimo vieta (1949 m.), Kalniškės mūšio (1945 m.) vieta ar kitos Partizanų karo atminties vietos artimoje aplinkoje;

(3) 1991 m. SSRS vykdytos karinės agresijos prieš Lietuvą atminties vietos: Vilniaus televizijos bokštas, Laisvės gynėjų memorialas Antakalnio kapinėse, Medininkų žudynių vieta ar kiti atminties objektai artimoje aplinkoje. [...]

Nagrinėjami kultūros paveldo objektai ir kriterijai. Tyrinėjamos aktualios kultūros paveldo apsaugos problemos pasaulyje. Aptariami kultūros paveldo objektai ir apsauga Lietuvoje. [...] Aptariama ir įvertinama Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencijos (1972?m.) reikšmė Pasaulio kultūros paveldui ir jo apsaugai. 

22.2.1. Tradicinė apranga ir išvaizda. Mokiniai apibūdina svarbiausias tautinio kostiumo ypatybes, išvardija pagrindines tautinio kostiumo sudedamąsias dalis (drabužius, apavą, papuošalus ir kitus aksesuarus), palygina šeimos narių tradicinę kasdienę ir šventinę aprangą. Aptaria mergaičių tradicines šukuosenas. Mokosi pasidaryti tautinio kostiumo detalių (pavyzdžiui, nusiausti juostų), kuria savo tautinį kostiumą.

22.1.2. Paprotinis elgesys ir vertybės. Pasidalindami savo įspūdžiais ir vadovaudamiesi įgytomis etnokultūrinėmis žiniomis, mokiniai aptaria ir išreiškia savo nuomonę apie paprotinį elgesį ir vertybes bendraujant su bendraamžiais, vyresniais ir jaunesniais žmonėmis, svečiais. [...]  Nagrinėja bendruomeniškumo, darbštumo, kaip vertybių, pavyzdžius tautosakoje, bičių įvaizdžio ir bičiulystės reikšmę tradicinėje kultūroje. 

  A1.2.3. Aptaria svarbiausius kalendorinius papročius ir šeimos narių darbus, žmogaus ryšį su gamta senojoje pasaulėžiūroje. 

 22.4.3. Tautodailė. Mokiniai atpažįsta būdingus lietuviškus tradicinius ornamentus ir taiko juos savo kūryboje. Aiškinasi, kas yra tautodailė, pasigamina nesudėtingų jos gaminių.

  23.2.1. Tautinis kostiumas. Naudodamiesi vaizdine medžiaga ar lankydamiesi muziejuose, mokiniai aiškinasi, iš kokių medžiagų siuvamas tautinis kostiumas, aptaria jo sudedamųjų dalių įvairovę, žieminę ir vasarinę aprangą. Susipažįsta su kai kurių tautinio kostiumo dalių (juostų, marškinių, pirštinių ir kt.) reikšme, susijusia su dovanojimo apeigomis. 

23.4.2. Tautodailė. Mokiniai aiškinasi paprotinės tautodailės sampratą, gaminasi dirbinius (verbas, margučius, šiaudinius sodus, kalėdinius žaisliukus ir kt.).

A1.2.3. Palygina skirtingų etnografinių regionų kalendorinius papročius ir su jais susijusius tradicinius prekybos būdus ir verslus. Aptaria gamtos reikšmę tradicinėje kultūroje. 

 24.2.1. Tautinis ir archeologinis kostiumas. Naudodamiesi įvairiais šaltiniais, mokiniai apibūdina XIX–XX a. pr. tautinio kostiumo savitumą skirtinguose Lietuvos etnografiniuose regionuose – spalvas, raštus, galvos apdangalus, papuošalus ir kitas būdingas aprangos dalis. Nagrinėja skirtingo statuso žmonių tradicinę aprangą, atskirų jos dalių paskirtį ir sąsajas su apeigomis. Išsamiau tyrinėja savo (ar pasirinkto) etnografinio regiono tautinį kostiumą, kuria jo modelį. Susipažįsta su senovės baltų aprangos svarbiausiais bruožais, būdingomis detalėmis.

  24.2.2. Etnografiniai regionai, šalies kraštovaizdžio ypatybės. Mokiniai aptaria Lietuvos etnografinius regionus – Aukštaitiją, Dzūkiją (Dainavą), Suvalkiją (Sūduvą), Žemaitiją, Mažąją Lietuvą. Susipažįsta su įvairių regionų tarmėmis, tautosaka, liaudies dainomis, instrumentine muzika ir šokiais, žmonių gyvensena ir charakteriu. Palygindami regionus, apibūdina svarbiausius jų skirtumus. Aiškinasi, kokiam etnografiniam regionui priklauso gyvenamoji vietovė ir (ar) iš kokio regiono yra kilę tėvai, seneliai, proseneliai. Diskutuoja apie tarmių tradicijos tęstinumą, pateikia tarmių puoselėjimo kitose šalyse pavyzdžių. Aptaria baltų genčių palikimą kultūriniame kraštovaizdyje – piliakalnius ir kitus objektus, nagrinėja jų vaidmenį baltų kultūroje ir dabartinę reikšmę.

  24.3.2. Kalendoriniai papročiai, tradiciniai verslai ir prekybos būdai. Apsilankę etnokosmologijos ar kitame muziejuje, remdamiesi įvairiais šaltiniais, mokiniai aiškinasi laiko matavimo ir kalendorinių švenčių žymenis, simbolius. [...] Apibūdina tradicinius verslus Lietuvoje – bitininkystę, žvejybą, medžioklę ir kt. Aptaria jų papročius, apeigas, simboliką, sąsajas su mitiniais vaizdiniais, atspindžius tautosakoje. Nagrinėja tradicinės prekybos formas, muges Lietuvoje ir atskiruose etnografiniuose regionuose. Aptaria senuosius baltų prekybinius ryšius su kitais kraštais („gintaro kelią“ ir kt.).

24.4.2. Tautodailė. Mokiniai apibūdina taikomąją tautodailę (tekstilės, keramikos, juvelyrikos, medžio, metalo, odos, vytelių, šaknų ar šiaudų dirbinius), aptaria jos pavyzdžius apsilankydami muziejuose ar parodose, pagal galimybes pasigamina dirbinių.

24.4.1. Sakytinis, muzikinis ir žaidybinis folkloras. Mokiniai išskiria sakmių, padavimų ir legendų ypatybes, pateikia žanro pavyzdžių. Aiškinasi tarmės, patarmės ir šnektos sampratas. Lankydamiesi įvairiuose etnokultūros, folkloro renginiuose, klausydami įrašų, mokiniai susipažįsta su įvairių Lietuvos regionų dainomis ir kita liaudies kūryba, apibūdina jų regioninius bruožus, atlieka pasirinktus pavyzdžius. Išsamiau nagrinėja karinių-istorinių dainų žanrą. Aiškinasi ir nusako sutartinių pagrindinius bruožus ir atlikimo įvairovę (dainuojamosios, instrumentinės, šokamosios ir žaidžiamosios), klausosi jų įrašų, atlieka pasirinktus pavyzdžius. Šoka grupinius šokius, „Polką su ragučiais“, žaidžia įvairius ratelius ir žaidimus. Tyrinėja tradicinius liaudies muzikos instrumentus, bando jais groti, pasakoja apie muzikavimo tradicijas Lietuvoje. Susipažįsta su išleistais liaudies žaidimų rinkiniais, palygina tradicinius vaikų žaidimus ir šokius su dabartiniais.

25.1.1. Jaunimo papročiai ir vaidmuo bendruomenėje. Mokiniai nagrinėja paauglystės ir jaunystės sampratą tradicinėje kultūroje, diskutuoja apie požiūrį į draugystę ir meilę. Apibūdina jaunimo brandos apeigas (iniciacijas) ir papročius, jų įvairovę ir kaitą. Tyrinėja tradicinių jaunimo ir meilės dainų, romansų ypatybes, mokosi dainuoti pasirinktas dainas. Susipažįsta su jaunimo šokių vakarėlių tradicijomis, palygina jas su dabartinėmis. Aiškinasi tradicinio šokio etiką (pakvietimą šokiui, padėką po jo ir kt.), apžvelgia porinių tradicinių šokių ir žaidimų įvairovę, juos šoka ir žaidžia. 

25.1.3. Mitybos ir sveikatos tausojimo papročiai. Mokiniai nagrinėja kalendorinių švenčių ir skirtingų sezonų tradicinį valgiaraštį, aptaria jį sveikos gyvensenos požiūriu. Pasidalindami sukaupta informacija ir savo patirtimi, apibūdina ir palygina mitybos tradicijas seniau ir dabar. 

25.2.2. Tradicinė architektūra ir papročiai. Mokiniai susipažįsta su namų statybos, įkurtuvių papročiais ir apeigomis, aiškinasi įvairių statinių ar jų dalių paskirtį, simbolines reikšmes. Renka medžiagą apie Lietuvos tradicinių kaimų ir vienkiemių įvairovę, palygina su kitų šalių tradicinės kaimo architektūros pavyzdžiais. Diskutuoja dėl tradicinės architektūros tęstinumo šiandienos architektūriniame kraštovaizdyje svarbos.

25.3.1. Liaudies astronomija ir jos simbolika. Mokiniai aiškinasi pasaulio modelio sampratą, jos sąsajas su kosmologija. Tyrinėja liaudiškus būdus pasaulio kryptims nustatyti, senuosius dangaus šviesulių stebėjimo įrenginius. Aiškinasi astronominių reiškinių, dangaus šviesulių suvokimą, mitus ir simboliką tradicinėje kultūroje, įvaizdžius tautosakoje, ornamentikoje, tradiciniuose dirbiniuose.

25.3.2. Kalendoriniai papročiai ir tradiciniai darbai. Remdamiesi šaltiniais mokiniai nagrinėja kalendorinių ir darbo papročių ryšį su gamtos astronominiais reiškiniais. Nusako jaunimo vaidmenį rudens talkų papročiuose. Apibūdina savitas Vakarų Lietuvos linamynio tradicijas. Analizuodami Vėlinių ir Helovyno kilmę, prasmes ir raišką, nurodo jų panašumus ir skirtumus. Nagrinėja miško kirtimo, plunksnų plėšymo ir kitas žiemos talkas. Aptaria persirengėlių papročius kalėdiniu ir Užgavėnių laikotarpiu, kaukių įvairovę ir prasmę, jas gaminasi, dalyvauja persirengėlių vaidinimuose. Tyrinėja tarpušvenčio, mėsiedo, Pelenų dienos, gavėnios, Pusiaugavėnio papročius. Aptaria Velykų lalavimo reiškinį ir supimosi tradicijas pavasariniu laikotarpiu. Diskutuoja apie tradicines ir naujas su meile, draugyste susijusias šventes (Mildos, Valentino). Palygina bendruomeninius Sekminių sambarių ir rytagonių papročius, susipažįsta su paruginėmis giesmėmis, rateliais, atlieka pasirinktus kūrinius. Tyrinėja Rasos (Joninių, Kupolių) šventės kilmę, raidą. 

25.4.1. Sakytinis, muzikinis ir žaidybinis folkloras.  Apibūdina mitus ir mitologines dainas. Nusako baladžių ypatybes. Klausosi, nagrinėja partizanų ir tremtinių dainas, jas atlieka. Aiškinasi poros pasirinkimo ir kitų jaunimo žaidimų tradiciją. Aptaria tradicinius porinius ir kadrilinius šokius, jų muziką, atlieka pasirinktus šokius. Atpažįsta tradicinių šokių atspindžius šiuolaikiniuose jaunimo šokiuose. Aptaria tradicines muzikos kapelas, jų šokių repertuarą.

25.4.2. Tautodailė. Mokiniai apibūdina vaizduojamąją tautodailę (skulptūros, tapybos ir grafikos darbus, karpinius), lankydamiesi muziejuose ar parodose susipažįsta su jos įvairove.

25.4.3. Liaudies kūrybos kaupimas ir kaita. Mokiniai aptaria tautosakos užrašymo istoriją, sukauptus folkloro ir tarmių archyvus, tautodailės fondus. Palygina autentišką ir stilizuotą liaudies kūrybą. Apibrėžia world music, postfolkoro, pseudofolkloro (kičo) sampratas.

26.1.1. Tradicijos „savo“ ir „kito“ kontekste. Remdamiesi tyrinėtojų darbais, mokiniai nagrinėja savo ir kito sampratą šeimos ir bendruomeniniuose papročiuose bei apeigose. Diskutuoja apie baltų kilmę, lietuvių tautos kultūrinius ryšius su kitomis tautomis, pateikia pavyzdžių.

26.2.1. Tautinis kostiumas. Remdamiesi tyrinėtojų darbais, mokiniai nagrinėja tautinio kostiumo susiformavimo aplinkybes, madų įtaką jo raidai. Įvardija regioninius ir skirtingos socialinės padėties žmonių tautinio kostiumo skirtumus. 

26.3.1. Pasaulėžiūra, mitologija ir religija. Mokiniai analizuoja baltų tikėjimo ir mitinio pasaulėvaizdžio atspindžius kalendorinėse, darbo ir šeimos apeigose, papročiuose, tautosakoje, tautodailėje, tradiciniuose dirbiniuose, architektūroje, antkapiniuose krikštuose ir kt. 

26.3.2. Kalendoriniai papročiai ir tradicinė ūkinė veikla. Mokiniai tyrinėja kalendorinių švenčių sąsajas su tradiciniais ūkio darbais ir religija. Aiškinasi derliaus švenčių ryšį su protėvių kultu. 

26.4.1. Sakytinis, muzikinis ir žaidybinis folkloras. Mokiniai analizuoja raudų ypatybes, paskirtį ir simbolizmą. Aptaria giesmių įvairovę, giedojimo tradicijos kaitą. Nagrinėja šeimos dainų žanrą, klausosi ir atlieka pasirinktus muzikinio folkloro kūrinius. Tyrinėja sakytinio, muzikinio, šokamojo ir žaidybinio folkloro kūrybos formas, žanrų įvairovę, jų ypatumus ir kaitą, pasirinktus kūrinius atlieka, įtraukia į savo kūrybą.

26.4.4. Liaudies kūrybos inovacijos. Mokiniai nagrinėja liaudies kūrybos elementus mėgėjų ir profesionalų darbuose – aranžuotėse, stilizacijose, autoriniuose kūriniuose.

27.1.2. Žmogaus gyvenimo ciklo tarpsniai ir apeigos. Remdamiesi tyrėjų darbais ir kitais šaltiniais, mokiniai nagrinėja baltų sampratą apie svarbiausius žmogaus gyvenimo etapus nuo kūdikystės iki senatvės. Tyrinėja vedybų apeigas ir jų prasmę, vertina tradicijų įtraukimą į šiuolaikines vestuves. Apibūdina gimtuvių, vardynų ir krikštynų papročius, apeigas, diskutuoja apie jų atspindžius šiuolaikinėse krikštynose ar vardynose. Gilinasi į vaikų auginimo ir auklėjimo tradicijas, svarsto jų taikymo dabartiniam vaikų auklėjimui šeimoje ir ugdymo įstaigose galimybes. Mokosi archajiškų vestuvinių dainų, lopšinių ir kito folkloro, susijusio su šeimos šventėmis ir papročiais. Nagrinėja archajišką mirties ir pomirtinio pasaulio sampratą, raudų semantiką, laidotuvių papročius ir apeigas, jų kaitą.

27.1.3. Paprotinis elgesys. Įvairiuose šaltiniuose mokiniai analizuoja baltų paprotinį elgesį, įvertindami bendruomeninį sprendimų priėmimą per krivules, vyrų ir moterų santykius, pagarbą protėviams, teisingumo, darbštumo ir kitas svarbiausias vertybes. 

27.1.4. Mityba ir sveikatos tausojimas baltų kultūroje. Mokiniai nagrinėja mūsų krašte vartotus seniausius maisto produktus, jų paruošimo būdus. Palygina baltų mitybą su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės tradicine virtuve. Tyrinėja kalendorinių, šeimos švenčių apeiginių patiekalų simboliką ir jos sąsajas su baltų pasaulėžiūra. Aptaria šiuolaikines baltų genčių ir LDK laikų kulinarinio paveldo rekonstrukcijas. Analizuoja senąsias pirties tradicijas, su jomis susijusius tikėjimus, simboliką ir apeigas. 

27.2.1. Archeologinis kostiumas. Remdamiesi tyrimais, susipažindami su muziejų ekspozicijomis ar dalyvaudami gyvosios istorijos renginiuose, mokiniai nagrinėja I–XVI a. baltų aprangą. Tyrinėja baltų aprangos elementų simboliką, sąsajas su apeigomis ir papročiais. 

27.2.2. Baltų palikimas kultūriniame kraštovaizdyje. Mokiniai tyrinėja išskirtinę Lietuvos kraštovaizdžio ypatybę – piliakalnius, jų paskirtį, ryšį su senosiomis baltų žemėmis. Diskutuoja apie piliakalnių, alkakalnių etimologiją, raidą ir išlikimą. Analizuoja šaltinius apie kitus baltų kraštovaizdžio palikimą menančius objektus – mitologinius akmenis, ypatingus medžius, šaltinius, versmes ir kt. Nagrinėja senąsias baltų šventvietes, palygina su kitų pasaulio kultūrų senosiomis šventyklomis. 

27.3.1. Pasaulėžiūra, mitologija ir religija. Remdamiesi mokslininkų darbais, mokiniai nagrinėja Deivės Motinos religiją ir vėlesnio laikotarpio baltų pasaulėžiūros, mitologijos ir religijos pagrindinius bruožus, šaltinius, raidą. Analizuoja Sovijaus mitą ir kitų baltų kultūrai būdingų mitinių vaizdinių prasmę, prigimtinį žmogaus santykį su gamta, animistinę pasaulėžiūrą, šventybės suvokimą. Išskiria pomirtinio gyvenimo sampratą, interpretuoja jos apraiškas kalendorinėse, darbo ir šeimos apeigose, sakytiniame ir muzikiniame folklore, vaizduojamajame mene, dirbiniuose, architektūroje ir kitame pavelde. 

27.3.2. Kalendoriniai papročiai, amatai ir verslai. Mokiniai apibūdina baltų kalendoriaus ir laiko matavimo raidą, ciklinę laiko sampratą, šventės ir kasdienybės suvokimą. Nagrinėja kalendorinių papročių, su jais susijusios tautosakos ir kito folkloro semantiką, ypatybes. Mokosi kalendorinių dainų, žaidimų ir kito folkloro. Pagrindžia žemdirbystės ir gyvulininkystės švenčių ryšį su gamtos ciklais, dievybėmis, paaiškina su tam tikrais darbais siejamą simboliką. Analizuoja baltų žemdirbystės, gyvulininkystės, medžioklės ir žvejybos ypatumus. Tyrinėja baltų amatų ir verslų įvairovę (gintaro rinkimą ir apdirbimą, kalvystę ir kt.) kitų tuometinių Europos kultūrų kontekste. Nurodo įvairiais laikotarpiais vykusios baltų prekybos ypatybes. Analizuoja baltų darbų, amatų, verslų rekonstrukcijas ir tęstinumą, įvairias sklaidos formas šiuolaikiniame Lietuvos ir platesniame Europos kultūros lauke.

27.4.1. Sakytinė ir muzikinė kūryba. Remdamiesi įvairiais šaltiniais ir analizuodami pavyzdžius, mokiniai samprotauja apie senos kilmės sakytinės tautosakos savitumą, simboliką ir vertę, dabartinę sklaidą. Nagrinėja archajiškas sutartinių ypatybes (poetines, muzikines, choreografines), mokosi sutartines giedoti ir šokti. Tyrinėja kitus seniausius dainuojamosios tautosakos žanrus – raudas, karines-istorines, kalendorines ir darbo dainas, mokosi pasirinktas. Apibūdina archajiškus baltų muzikos instrumentus – ragus, daudytes, skudučius, kankles ir kt., pagal galimybes jais groja.

27.4.2. Baltų menas. Susipažinę su muziejų eksponatais, archeologiniais tyrimais, vaizdine medžiaga ir kitais šaltiniais, mokiniai nagrinėja baltų taikomąjį, vaizduojamąjį ir paprotinį meną, jo elementus įtraukia į savo kūrybą.

Žmonių gyvenimo kaita ir tęstinumas.

[...] Nagrinėjama iš ko sužinome apie savo valstybės praeitį, kuo skiriasi legendos, pasakos ir išgalvotos istorijos nuo tikrų sukurtų pasakojimų apie praeities įvykius, [...]

Praeities tyrinėjimas.

[...] nagrinėja tekstus, nuotraukas, meno kūrinius, daiktus. Ieškoma žmonių gyvenimą praeityje, jų kūrybą atspindinčių kūrinių, paminklų.

Lietuvos valstybė ir pasaulis.

Nagrinėjama, kas yra [...] bendra kalba, kultūra, istorija, aiškinamasi, kokie iš protėvių paveldėti papročiai ir tradicijos. Prisimenami Lietuvos valstybės simboliai, jų sukūrimo istorija. [...]

Erdvės figūros.

Aptariama, kodėl kubą galima laikyti ypatingu stačiakampio gretasienio atveju ir kodėl šias abi figūras galima pavadinti keturkampėmis prizmėmis. Praktikuojamasi rūšiuoti, konstruoti kubus, stačiakampius gretasienius, prizmes, piramides, ritinius ir kūgius, atpažinti ir įvardyti jų sienas, briaunas, viršūnes. Mokomasi susieti erdvės figūrą su jos išklotine, apibūdinti, kaip ji atrodo iš įvairių pusių.

Erdvės figūros.

Nagrinėjami pavyzdžiai, kaip Pitagoro teorema taikoma erdvinių figūrų elementams apskaičiuoti. Sprendžiami paprasti stačiosios prizmės, taisyklingosios piramidės, ritinio, kūgio, sferos paviršiaus ploto ir tūrio skaičiavimo uždaviniai. Naudojantis fizinėmis ir skaitmeninėmis priemonėmis, gaminami erdvinių figūrų modeliai, atliekami kūrybiniai darbai.

A2.3. Kuria įvairų skaitmeninį turinį: piešia, rašo, fotografuoja, filmuoja.

Pažintis su skaitmeniniu turiniu. [...] Skatinama naudotis nurodytu skaitmeniniu turiniu per įvairių dalykų pamokas (pvz., panagrinėti Lietuvos žemėlapį internete, aptarti nuotraukas apie mokyklą, gyvenamą vietovę, apžiūrėti kurios nors muziejaus kolekcijas) [...].

Informacijos atranka. [...] Mokomasi ieškoti informacijos [...] apie senuosius lietuvių tikėjimus, krikščionybę, apie gimtajame krašte gamtos paveldo saugomas vietoves, jose esančius augalus ir gyvūnus, apie vertingą paveldą – pilis, rūmus, bažnyčias, meno kūrinius.

Elektroninės paslaugos. Supažįstama su elektroninės paslaugos sąvoka, aptariama viešųjų elektroninių paslaugų paskirtis ir nauda, išbandomos bent kelios elektroninės paslaugos (pavyzdžiui, aplankomas virtualus muziejus, pasinaudojama elektronine enciklopedija, žodynu, biblioteka, vertimo sistema, duomenų saugykla ir pan.). [...]

Gamtinė atranka. [...] Aiškinamasi, kaip atsirado Rytų Baltijos pakrantės endeminės augalų rūšys ir kokios yra jų išsaugojimo galimybės. [...] 

Biologijos mokslo pasiekimai. [...] Aptariami žymiausi Lietuvos mokslininkai (botanikai, zoologai), jų indėlis į mokslą.

A4.3. Analizuoja ir argumentuotai vertina biologijos mokslo atradimų įtaką ir svarbą žmogui, bendruomenei, visuomenei ir kitiems mokslams. Apibūdina naujausias tyrimų sritis ir jų atstovus Lietuvoje ir pasaulyje bei jų pasiekimų įtaką biologijos ir kitų gyvybės mokslų raidai. Apibendrina ir kritiškai vertina įvairiuose informacijos šaltiniuose pateikiamą informaciją apie biologijos mokslo atradimus. [...]

[...] Susipažįstama su tautiniu kostiumu, jo elementais. 

[...] Surandama informacija apie artimiausius ar žinomiausius Lietuvoje amatininkus, ūkius ar įmones, užsiimančias bent vienu lino „gyvenimo“ etapu.

[...] Aptariamas lino pritaikymo žmogaus reikmėms įvairiapusiškumas seniau ir dabar, profesijos ir amatai susiję su lino apdirbimu, produktų iš jo gaminimu ar pardavimu.

[...] Atpažįsta ir apibūdina būdingus lietuviškus tradicinius ornamentus ir taiko juos savo kūryboje. 

[...] Susipažįstama su tradiciniais siuvinėtais rankdarbiais.

[...] Aptariamos nacionalinės virtuvės prieskonių, maistinių augalų ir vaistažolių sveikatai naudingos savybės.

[...] Aptariama duonos reikšmė etninėje kultūroje.

[...] Išskiriamos siuvinėtų ar margintų tekstilės gaminių, jų detalių pritaikymo buityje arba aprangoje tradicijos, aptariama jų kaita, įtaką darantys veiksniai. 

[...] Nagrinėjami lietuvių liaudies tradiciniai ir šiuolaikiniai gaminiai, apibūdinamos ir palyginamos jų savybės: paskirtis, forma, medžiaga, spalva, dizaino kaita.

[...] Aptariama kitų Europos šalių tradicijų įtaka lietuvių kultūrai (pavyzdžiui, stalo įrankių naudojimas, indų dizainas). Įvertinama ir apibūdinama pietų stalo estetikos, kultūros tradicijų, stalo aksesuarų kaita.

Aptariamas mitybos paveldas ir verslai [...].

[...] Analizuojami Lietuvių tautinis, Baltų genčių kostiumai, jų raida. Etnodizainas.

[...] Analizuojami žinomiausi tradiciniai megzti gaminiai, įtraukti į tautinio paveldo gaminių sąrašą ir jų kūrėjai, šiuolaikinio trikotažo gaminiai ir gamintojai (asmenys ar firmos) Lietuvoje [...].

A1.3. Aptaria atliekamus kūrinius; parodo elementarų muzikos kalbos ir išraiškos priemonių (pvz., ritmo piešinys, melodijos kontūras) supratimą.

Lietuvių liaudies dainos. Mokomasi lietuvių liaudies dainų (lopšinės, gyvūnijos apdainavimas, piemenų, kalendorinės, rateliai ir muzikiniai žaidimai, pasakų dainuojamieji intarpai) [...].

A2.3. Pristato atliekamą kūrinį. Atlieka kūrinį tiksliai (intonuoja, išlaiko ritmą) ir išraiškingai. Muzikuodamas grupėje vienu ar keliais balsais derinasi prie kitų. Į(si)vertina atlikimą taikydamas pasiūlytus kriterijus.

Daugiabalsis dainavimas. Tyrinėjami ir išbandomi daugiabalsio dainavimo būdai (burdonas, kanonas; sutartinė). Dainuojant grupėje, vienu, ar keliais balsais, mokomasi derintis prie kitų.

Dailės istorija.

Mokosi apibūdinti, palyginti senovės ir dabarties kūrinių skirtumus.

Dailės rūšys. 

Mokosi atpažinti tapybos, grafikos, skulptūros, keramikos, tekstilės kūrinius ir palyginti skirtumus.

Meninės išraiškos bruožai. 

[...] Per patrauklią kūrybinę veiklą įtvirtinamos dailės sąvokos: grafika, skulptūra, keramika, tekstilė, peizažas, portretas, autoportretas, reljefas, fonas ir kt.

Kultūrinis paveldas.

Per praktinę kūrybinę raišką, veiklą susipažįsta su istorinių, kultūrinių ir etnografinių paminklų, paveldo objektų, dailės kūrinių artimiausiuose muziejuose vertingumu ir jų išsaugojimo svarba. 

Vizualiųjų įspūdžių interpretavimas ir improvizavimas. 

Susipažįsta su tikrovišku ir sąlygišku vaizdavimu profesionaliosios dailės ir tautodailės kūriniuose.

 Idealai, vertybės, asmenybės. 

Svarbių savo šalies įvykių, žmonių, idėjų įprasminimas dailės kūriniuose. Šventųjų vaizdavimo būdai, atributai. [...] 

 Kultūrinis paveldas.

[...]. Lietuvos gotika (architektūra ir dailė), sąsajos su moderniuoju menu, sąlygišku vaizdavimu. [...]. 

Kultūrinis paveldas.

Kultūrinis paveldas. Angliškieji ir prancūziškieji parkai [...].

 Meninės išraiškos bruožai.

Tautodailės, tradicinės ir šiuolaikinės dailės meninės išraiškos elementų pažinimas, kompozicinių dėsningumų bei struktūrų kūrybingas taikymas.

Kultūrinis paveldas.

 Susipažįstama su [...].ES iniciatyvomis ir projektais („Europos kultūros paveldo metai“, „Kūrybiška Europa“, „Europos kultūros sostinės“ ir kt.) ir jų įgyvendinimu nacionaliniame lygmenyje.

 Dailės istorija.

Tautodailės ir skirtingų šalių paveldo įtaka šiuolaikinei dailei.

 Etninė kultūra.

Tautodailės ir skirtingų šalių paveldo įtaka šiuolaikinei dailei.

Šokio atlikimas.

 [...]. Mokosi lietuvių ir kitų tautų tradicinių šokamųjų žaidimų, nesudėtingos formos ratelių (sukamųjų, nardomųjų), vienžingsnių šokių (vaikščiojamųjų ar kt.) ar jų fragmentų, natūralių judesių autorinių šokių. [...].

Šokio reiškinių ir kontekstų pažinimas.

[...].Aptaria Lietuvos šokio tradicijas (pvz., Dainų šventės, sutartinių šokiai, įvairių darbų šokiai).  

Šokio supratimas ir vertinimas.

Mokosi įžvelgti šokio temą ar pagrindinę mintį ir nuotaiką, įvardyti šokio žanro bruožus (būdingus šokio žingsnius, jų atlikimo ypatumus, muzikos pobūdį, kostiumus) ir susieti su krašto, iš kurio kilo tam tikras šokio žanras, geografinėmis ir kultūrinėmis aplinkybėmis. [...].

Šokio reiškinių ir kontekstų pažinimas. 

Aptaria įvairių tautų tradicinio šokio funkcijas ir jų ryšį su to krašto istorija (pvz., lietuvių apeigų šokiai, Šiaurės Amerikos indėnų ritualiniai šokiai) [...]. 

Šokio reiškinių ir kontekstų pažinimas.

Analizuoja šokio reikšmę ir socialinį aspektą (pvz., bendravimo poriniame šokyje tikslai, įvedimas į suaugusiųjų pasaulį liaudies šokiuose, savęs įtvirtinimas breiko „kovomis“) įvairiose epochose. [...].