Kompetencijos ir jų aprašai
Parsisiųsti sąrašą:
Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos kompetencija
Klasių koncentrai
Kompetencijos apibrėžimas
Asmens savimonė ir savitvarda, socialinis sąmoningumas, tarpusavio santykių kūrimo gebėjimai, atsakingas sprendimų priėmimas ir asmens rūpinimasis fizine ir psichine sveikata.
Kompetencijos sandai:
- savimonė ir savitvardos įgūdžiai: atpažįsta, įvardija ir valdo emocijas, elgiasi vadovaudamasis vertybėmis; atpažįsta asmenines savybes ir išorinę pagalbą; siekia asmeninių ir akademinių tikslų;
- empatiškumas, socialinis sąmoningumas ir teigiamų tarpusavio santykių kūrimas: atpažįsta kitų emocijas ir jas atliepia; atpažįsta individualius ir grupės panašumus ir skirtumus; naudojasi bendravimo įgūdžiais veiksmingai komunikuojant; geba konstruktyviai užkirsti kelią, valdyti ir spręsti tarpasmeninius konfliktus;
- atsakingas sprendimų priėmimas ir elgesys vertinant pasekmes: priima sprendimus atsižvelgdamas į saugumo, etinius ir visuomeninius veiksnius; kasdienėse akademinėse ir socialinėse situacijose taiko atsakingų sprendimų priėmimo įgūdžius; prisideda kuriant šeimos, mokyklos ir bendruomenės gerovę;
- rūpinimasis sveikata: vertina sveikatą kaip vieną iš esminių vertybių, lemiančių asmens ir visuomenės gerovę bei gyvenimo kokybę; rūpinasi sveikata pasitelkdamas fizinį aktyvumą; supranta sveikos mitybos svarbą sveikatai ir renkasi sveikatai palankius maisto produktus.
Kompetencijos dalykų pasiekimuose
| Savimonė ir savitvardos įgūdžiai | Empatiškumas, socialinis sąmoningumas ir teigiamų tarpusavio santykių kūrimas | Atsakingas sprendimų priėmimas ir elgesys vertinant padarinius | Rūpinimasis sveikata | |
|---|---|---|---|---|
| Priešmokyklinis ugdymas | ||||
| 1–2 klasių koncentras | ||||
| 3–4 klasių koncentras | ||||
| 5–6 klasių koncentras | ||||
| 7–8 klasių koncentras | ||||
| 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras | ||||
| III–IV gimnazijos klasių koncentras |
Kompetencijos raida
| Sandų raiška | Priešmokyklinis ugdymas | 1–2 klasių koncentras | 3–4 klasių koncentras | 5–6 klasių koncentras | 7–8 klasių koncentras | 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras | III–IV gimnazijos klasių koncentras |
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Sandas: Savimonė ir savitvardos įgūdžiai | |||||||
| Atpažįsta, įvardija ir valdo emocijas, elgiasi vadovaudamasis vertybėmis. | Atpažįsta ir įvardija jausmus skirtingose situacijose. Atpažįsta situacijas, kuriose reikia suvaldyti emocijas, pasako, kaip jas gali suvaldyti, ir bando tai daryti. Įvardija vertybes, kurios padeda priimti sprendimus. | Atpažįsta ir įvardija emocijas. Paaiškina ryšį tarp jausmų, žodžių ir veiksmų. Taiko ir paaiškina keletą nusiraminimo būdų. Paaiškina teigiamų minčių naudą. Įvardija vertybes, sieja jas su elgesiu. | Įvardija emocijas, kurias gali jausti skirtingose situacijose ir skirtingu laiku. Naudoja tinkamą strategiją valdydamas emocijas, kai neigiamos emocijos keičiamos teigiamomis. Mokosi įveikti liūdinančias emocijas. Atpažįsta, įvardija ir vadovaujasi vertybėmis, kurios asmeniškai ir bendruomenei padeda siekti sėkmės. | Atpažįsta ir įvardija paauglystei būdingas emocijas. Konstruktyviai valdo stresą ir sudėtingas emocijas. Apibūdina ir parodo, kaip emocijos išreiškiamos socialiai priimtinu būdu. Analizuoja ir įvardija bendražmogiškas vertybes (savigarbą, pagarbą kitiems, geranoriškumą, atsakomybę, pagalbą, sąžiningumą, drąsą, savidrausmę, sveikatą, šeimą). | Atpažįsta ir valdo impulsus, kurie išprovokuoja pyktį ar kitas stiprias emocijas. Stebi ir valdo emocijų kaitą. Analizuoja įvairias situacijas ir motyvuoja save įveikti iššūkius, nepalankias situacijas, neviltį ir nusivylimą, siekia tikslų. Analizuoja, kaip sudėtingose situacijose vertybės padeda rasti sprendimus. | Analizuoja ir paaiškina, kaip mintys ir emocijos veikia sprendimų priėmimą ir atsakingą elgesį. Visas emocijas priima kaip reikalingas, geba suvaldyti nepasitenkinimą ir nusivylimą. Vadovaujasi bendražmogiškomis vertybėmis, garbingai ir atkakliai siekia tikslo. | Geba vertinti ir apibūdinti, kaip emocijų išraiška gali paveikti kitus žmones. Analizuoja ir paaiškina, kokią įtaką daro įtampa, atpažįsta dirgiklius ir lanksčiai bei teigiama linkme sprendžia sudėtingas situacijas. Elgesiu demonstruoja vertybines nuostatas ir paaiškina, ką reiškia būti pozityviu pavyzdžiu kitiems. |
| Atpažįsta asmenines savybes ir išorinę pagalbą. | Apibūdina save, savo bruožus. Papasakoja, ką daryti patinka, o ko nepatinka. Įvardija asmenis, kuriais gali pasitikėti ir kreiptis pagalbos. | Apibūdina poreikius, norus, pomėgius, savybes, ką moka ar ko norėtų išmokti. Apibrėžia, kas yra šeima, mokykla ir bendruomenė. Atpažįsta ir įvardija, kuo gali mokiniui padėti šeima, bendraamžiai, mokykla ir bendruomenė. | Pasako, ką nori išmokti daryti geriau, kokius žingsnius dėl to reikia žengti, vertina asmeninio tikslo siekimo pažangą. Prisideda prie šeimos, mokyklos ir bendruomenės gerovės. | Apibrėžia sąvoką, kas yra atkaklumas siekiant tikslo, jį demonstruoja (augimo ir mąstysenos savybės). Analizuoja ir apibūdina, kaip suaugusieji bendruomenėje išreiškia rūpestį ir dėmesį mokiniams. | Analizuoja, kaip asmeninės savybės daro įtaką pasirinkimams ir sėkmei. Analizuoja ir vertina, kaip papildomi, ne mokykloje lankomi užsiėmimai gali prisidėti prie sėkmės mokykloje. | Analizuoja stipriąsias puses, nustato tobulintinas sritis ir prioritetus, planuoja laiką pokyčiams. Analizuoja, kaip teigiami suaugusiųjų pavyzdžiai padeda siekti sėkmės mokykloje ir ją baigus. | Motyvuoja save parengti ir įgyvendinti sunkumų ar (ir) iššūkių įveikimo planą. Vengia delsimo. Plėtoja pomėgius ir prisiima vaidmenis, kurie stiprina sėkmę mokykloje ir prisideda prie gyvenimo gerovės. |
| Siekia asmeninių ir akademinių tikslų. | Paaiškina, kas yra tikslas ir kaip išsikeltas tikslas padės mokytis, kelia elementarius tikslus ir pasako, kaip jų sieks. Pateikia pavyzdžių, kokios savybės, elgesys padėjo ką nors išmokti. | Išsikelia mokymosi tikslą ir sukuria kelių veiksmų planą jo siekti. Atsakingai, atkakliai ir kantriai siekia tikslo. Apibūdina, koks elgesys padeda mokytis ir kaip sėkmė mokykloje padeda tapti tuo, kuo nori būti. | Atpažįsta tikslų siekimo kliūtis ir, jei reikia, kreipiasi pagalbos joms įveikti. Motyvuoja save siekti tikslo bei ugdo kantrybę. Įvardija kasdienes užduotis, kurias privalu atlikti, kad stiprėtų mokymosi sėkmė. | Išsikelia akademinio tobulėjimo tikslą, pasiekiamą per keletą mėnesių, paruošia planą ir jo siekia. Atpažįsta, kas trukdo siekti trumpalaikio tikslo, mokosi šiuos sunkumus įveikti. Analizuoja akademinio tobulėjimo tikslo siekimo pažangą, analizuoja ir reflektuoja sėkmę. | Išsikelia trumpalaikį tikslą, paruošia jo siekimo planą, numato galimas kliūtis jo siekti, jas įveikia ir tikslą pasiekia. Analizuoja, dėl kokių priežasčių tikslai yra pasiekiami arba nepasiekiami. | Išsikelia aiškų tikslą ir planuoja būdus, kaip, įveikiant kliūtis, to tikslo siekti, naudojantis šaltiniais ar (ir) ištekliais. Naudojasi mokymosi kliūčių įveikimo strategijomis. | Išsikelia gretutinį tikslą, kuris gali būti svarbus gyvenime. Planuoja laiką ir veiksmus, nustato pasiekimo įsivertinimo kriterijus. Siekia tikslo ir stebi pažangą, įsivertina rezultatus pagal nustatytus kriterijus. |
| Sandas: Empatiškumas, socialinis sąmoningumas ir teigiamų tarpusavio santykių kūrimas | |||||||
| Atpažįsta kitų emocijas ir jas atliepia. | Įvardija kitų veidu ir kūno poza išreikštas emocijas. Tinkamai reaguoja į aplinkinių emocijas. Apibūdina ir demonstruoja dėmesingo klausymo įgūdžius. | Paaiškina, kad toje pačioje situacijoje žmonių emocijos gali būti skirtingos. Šias emocijas geba atpažinti ir įvardinti. Išklauso kitus, kad suprastų jų jausmus. | Stebi kūno kalbą, skirtingose situacijose atpažįsta kitų žmonių emocijas, pasitelkia empatiją ir moka tinkamai į jas reaguoti. Padeda kitiems suprasti, kad jų klausosi. | Skatina aplinkinius reikšti mintis ir emocijas. Naudojasi reflektyviojo klausymosi įgūdžiais. | Apibūdina, kokios galimos kito žmogaus emocijos ir savijauta skirtingose situacijose. Analizuoja, kaip žmogaus elgesys veikia kitus žmones. Pritaiko veiksmingo klausymosi įgūdžius kasdieniuose pokalbiuose ir viešose diskusijose. | Analizuoja savo ir kitų požiūrių panašumus ir skirtumus. Paaiškina, kad vertybinės nuostatos skirtingose kultūrose gali būti nevienodai traktuojamos. Naudojasi pokalbio užmezgimo, palaikymo įgūdžiais, kad suprastų kitų emocijas ir savijautą. | Įvairiais būdais išreiškia empatiją aplinkiniams. Dėmesingai išklauso ir gerbia kitokią nuomonę. Atpažįsta etnocentrizmą, bet jo nedemonstruoja, moka parodyti ir išreikšti, kad supranta kitokį požiūrį. |
| Atpažįsta individualius ir grupės panašumus ir skirtumus. | Paaiškina individualius ir grupės poreikius (poreikį būti išklausytam, turėti galimybę žaisti, sulaukti pagalbos ar palaikymo). Įvardija klasės mokinių, draugų ir artimųjų savybes ir pomėgius. | Apibūdina bendrus žmonių bruožus bei skirtumus. Atpažįsta elgesį, kuris skaudina, ir moka tinkamai į jį reaguoti. Apibūdina teigiamas kitų žmonių savybes. | Atskiria nesusikalbėjimą (nesupratimą), nuomonių skirtumus ir patyčių situacijas. Analizuoja unikalų asmenų ir grupių indėlį į kultūrą. Atpažįsta ir įvardija kitų talentus, gebėjimus ir pomėgius. Užmezga ir palaiko darnius santykius su skirtingais žmonėmis. Moka išreikšti dėkingumą ir pagarbą. | Apibūdina ir vertina individualias klasės draugų savybes, sugebėjimus, pomėgius ir poelgius. Atpažįsta ir adekvačiai reaguoja į nederamą elgesį, pavyzdžiui, patyčias, erzinimą ir kt. Diskutuoja, kaip padrąsinimas ir palaikymas padeda stiprinti santykius. | Paaiškina, kaip individualūs, socialiniai ir kultūriniai skirtumai gali padidinti pažeidžiamumą dėl patyčių, nurodo būdus, kaip tai įveikti. Reaguoja į patyčias ir siekia situaciją keisti teigiama linkme. Diskutuoja apie stereotipus ir neigiamą jų daromą įtaką. | Analizuoja stereotipų ir išankstinių nusistatymų kilmę ir neigiamą poveikį. Išlieka objektyvus, argumentuoja savo nuomonę. Rodo deramą pagarbą skirtingų socialinių ir kultūrinių grupių asmenims. | Konstruktyviai rodo tvirtą būdą, priešinasi stereotipams ir išankstinėms nuomonėms. Atstovauja žmonėms, kurie prašo ir kuriems reikia pagalbos. Geba argumentuotai ir viešai išsakyti asmeninę nuomonę. |
| Naudojasi bendravimo įgūdžiais veiksmingai komunikuodamas. | Paaiškina, kaip kitų palaikymas padeda pasijusti reikalingu kitiems, sėkmingai kartu mokytis ir žaisti; laikosi sutartų taisyklių. Demonstruoja grupės darbui reikalingą elgesį. | Paaiškina, kokiu būdu galima darniai su kitais dirbti ir žaisti. Laikosi sąžiningo žaidimo taisyklių. Rūpestingai ir draugiškai elgiasi klasėje ir už jos ribų. | Kuria ir išlaiko teigiamus santykius, moka naudoti „aš“ žinutę. Apibūdina, koks elgesys padeda kurti saugią, pagarbią ir rūpestingą mokymosi aplinką, pats atitinkamai elgiasi. Apibūdina sėkmingo darbo grupėje sąlygas, jų laikosi. Žodžiu ir elgesiu palaiko bendraamžius. Darbo grupėje metu atsakingai atlieka prisiimtus įsipareigojimus. | Atpažįsta ir apibūdina skirtumus tarp teigiamų ir neigiamų santykių. Bendradarbiauja ir konstruktyviai dirba grupėje. Konstruktyviai priima ir išsako kritiką. | Užmezga teigiamus santykius. Analizuoja draugystės priežastis ir abipusės pagarbos svarbą. Bendradarbiauja ir veikia komandoje, siekia didinti grupės darbo veiksmingumą. Dalyvauja priimant susitarimus ir jų laikosi. | Suteikia paramą, pagalbą, palaikymą kitiems, o prireikus, jos prašo. Adekvačiai reaguoja, jei susiduria su netikėtumais. Vertina asmeninį indėlį (kaip grupės nario arba lyderio) grupės darbo sėkmei. Analizuoja asmeninių savybių vaidmenį dirbant komandoje. | Vertina komunikavimo ir socialinių įgūdžių kasdienio naudojimo pastangas, kai bendrauja su šeimos nariais, mokytojais ir bendraamžiais. Siekia visiems naudą lemiančių sprendimų, naudojasi derybų įgūdžiais. Veiksmingai naudoja asmenines savybes ir gebėjimus, kai vadovauja ar dirba grupėje, komandoje. |
| Geba konstruktyviai užkirsti kelią, valdyti ir spręsti tarpasmeninius konfliktus. | Apibūdina situaciją, kurioje kilo nesutarimas, atpažįsta ir įvardija nesutarimo priežastį. Be suaugusiojo pagalbos sprendžia nedidelius konfliktus. Paaiškina, kaip suvaldytas pyktis padeda spręsti nesutarimus. Atsisako dalyvauti nepriimtinose situacijose ir paaiškina kodėl. | Įvardija kylančius konfliktus ir problemas tarp bendraamžių. Be suaugusiojo pagalbos sprendžia nedidelius konfliktus. Atpažįsta nesusikalbėjimą ir gali paaiškinti, kaip nesusikalbėjimas gali tapti konflikto priežastimi. Atsisako dalyvauti nepriimtinose situacijose ir paaiškina kodėl. | Analizuoja konfliktų atsiradimo priežastis ir paaiškina, kaip konfliktų sprendimas gali sustiprinti draugystę. Nurodo konstruktyvaus konfliktų sprendimo būdus. Moka adekvačiai reaguoti į skaudinantį elgesį. | Skirtingų konfliktinių situacijų atvejais pritaiko skirtingus konfliktų sprendimo būdus. Verbaliniu ir neverbaliniu būdu sprendžia grupės konfliktus. Atpažįsta ir paaiškina, kas yra bendraamžių spaudimas. | Argumentuotai pasirenka tarpasmeninių problemų prevencijos ir sprendimų būdus, kurie padeda išsaugoti santykius šeimoje ir bendruomenėje. Geba spręsti emocingus konfliktus. Atpažįsta neigiamą bendraamžių spaudimą, moka jam pasipriešinti. Tvirtai ir aiškiai nubrėžia ribas, pasako „ne“ ir išsaugo pagarbius santykius. | Dėmesingai klausosi ir analizuoja, kaip dėmesingas klausymasis ir kalbėjimasis padeda spręsti konfliktus ar išvengti konfrontacijos. Atpažįsta manipuliavimą ir daromą neigiamą įtaką. Naudojasi veiksmingo bendravimo įgūdžiais, pasipriešina užgauliotojams. | Įsivertina konfliktų sprendimo įgūdžius, planuoja, kaip juos tobulinti. Naudojasi efektyvaus bendravimo įgūdžiais (kalbėjimu, klausymu(si), kūno kalba, gebėjimu suprasti ir gerbti kito požiūrį), konkrečiai išsako ketinimus, deramai įvertina galimą jų poveikį. |
| Sandas: Atsakingas sprendimų priėmimas ir elgesys vertinant padarinius | |||||||
| Priima sprendimus, atsižvelgdamas į saugumo, etinius ir visuomeninius veiksnius. | Apibūdina situacijas ar vietas, kuriose gali jaustis nesaugiai (gatvėje, užkalbinti nepažįstamo žmogaus) ir pasako, kaip reikia elgtis. Dalyvauja kuriant bendras taisykles. Apibūdina situacijas, kuriose svarbu klausyti suaugusiųjų (šeimos narių ar mokytojo). | Atpažįsta ir įvardija pavojingą ir nesaugų elgesį, nurodo, kaip reikia elgtis, ir elgiasi saugiai. Dalyvauja kuriant taisykles ir susitarimus. Paaiškina, kodėl taisyklės svarbios šeimos, klasės ir mokyklos saugumui, jų laikosi. | Atpažįsta ir apibūdina nesaugias situacijas, jų vengia. Vadovaujasi socialinėmis normomis ir saugumo reikalavimais, tai parodo elgesiu. Įvertina tokio elgesio pasekmes. | Apibūdina, ką reiškia atsakingas elgesys, analizuoja atsakingo ir neatsakingo elgesio pasekmes. Sukuria planą ir paaiškina, kaip elgtis, kai jautiesi, kad tavo atžvilgiu elgiamasi neteisingai. | Atsižvelgia į kitų poreikius, kai priima sprendimus, vadovaujasi sąžiningumu, pagarba ir užuojauta. Analizuoja ir paaiškina mokyklos, visuomenės taisyklių svarbos priežastis. | Prisiima asmeninę atsakomybę priimant etinius sprendimus. Analizuoja, kaip socialinės normos ir lūkesčiai daro įtaką asmeniniams sprendimams ir veiksmams. Įvertina potencialias rizikas, kurios gali turėti įtakos socialinių normų nepaisymui. | Analizuoja asmeninius, visuomenės sprendimus ir pateikia etinių argumentų. Analizuoja, kaip skirtingų visuomenių ir kultūrų normos daro įtaką jų narių sprendimams ir elgesiui. |
| Kasdienėse akademinėse ir socialinėse situacijose taiko atsakingų sprendimų priėmimo įgūdžius. | Atpažįsta, analizuoja ir paaiškina kasdienes situacijas, kuriose reikia priimti sprendimą. Pritaiko ir paaiškina panaudotus sprendimo priėmimo įgūdžius. | Priima sprendimus, kurie tausoja sveikatą. Analizuoja ir paaiškina, kokią įtaką priimti sprendimai daro tarpusavio santykiams klasėje. | Analizuoja ir pateikia keletą alternatyvių problemos sprendimo būdų. Taiko sprendimų priėmimo įgūdžius, kai įveikia asmeninius ir mokymosi iššūkius bei priima sprendimus. | Planuoja laiką, užduotis atlieka laiku. Analizuoja galimus iššūkius ir kliūtis užduočių atlikimui, planuoja, kaip juos įveikti. Apmąsto ir įsivertina, kaip sekėsi atlikti užduotis. Įvertina rizikingo elgesio pasekmes ir pasirenka alternatyvų elgesį ar veiklas. Analizuoja ir paaiškina, kaip stresas gali paveikti priimamus sprendimus. | Analizuoja ir apibūdina, kaip sprendimų priėmimo įgūdžiai gerina mokymosi įpročius ir akademinius rezultatus. Įvertina ir pasirenka atsparumo strategijas, kai jaučia spaudimą įsitraukti į nesaugią ar neetišką veiklą. Išvengia rizikingo elgesio (psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, ankstyvų lytinių santykių bandymų, nusikalstamumo ir pan.). | Analizuoja ir įsivertina asmeninius gebėjimus rinkti informaciją, generuoti alternatyvas ir numatyti sprendimų pasekmes. Užmezga atsakingus socialinius santykius, taiko sprendimų priėmimo įgūdžius. Atsakingai reaguoja, išvengia ir kitiems padeda išvengti neatsakingo elgesio viešojoje (fizinėje-kontaktinėje, skaitmeninėje) erdvėje. | Analizuoja ir argumentuotai paaiškina, kokios įtakos profesijos pasirinkimui ir karjeros planavimui turi dabartinis sprendimų priėmimas. Užmezga atsakingus socialinius ir (ar) darbo santykius, taiko sprendimų priėmimo įgūdžius. Analizuoja, kaip atsakingas sprendimų priėmimas veikia tarpasmeninius ir grupių santykius. |
| Prisideda kuriant šeimos, mokyklos ir bendruomenės gerovę. | Pasisiūlo padėti įvairiuose klasės priežiūros darbuose (paruošti klasę pamokai, sutvarkyti priemones, surinkti šiukšles, nuvalyti stalus ir pan.), taupo resursus. Papasakoja, kaip gali padėti ir padeda savo šeimos nariams atlikti kasdienius darbus. | Siūlo idėjas, kaip gerinti klasės mokymosi ir bendravimo aplinką, jas įgyvendina, o jei prireikia, pasisiūlo pagelbėti. Įvardija svarbius bendruomenės poreikius. Siūlo idėjas, kaip pagerinti šeimos, bendruomenės gyvenimą, dalyvauja jas įgyvendinant. | Analizuodamas asmeninius įgūdžius, žinias, talentus ir pomėgius, prisiima ir atlieka klasėje vaidmenį, kuriuo prisideda prie klasės ir mokyklos gerovės. Apibūdina šeimos narių vaidmenis. Prisiima atsakomybę ir atlieka šeimoje vaidmenį, kuris prisideda prie šeimos gerovės. | Bendradarbiaudamas su mokiniais, bendraudamas su bendruomenės nariais nustato, planuoja ir įgyvendina pagalbos bendruomenei projektą. Analizuoja ir įvardija bendruomenės narių pagalbą pasitikėjimo savimi stiprinimui. Išreiškia pagarbą ir palaikymą savo bendruomenei. | Analizuoja individualius ir bendraklasių gebėjimus, žinias, savybes, naudoja jas bendruomenės gerovei. Nustato, analizuoja ir aktyviai veikia tenkinant mokyklos bendruomenės poreikius. Analizuoja ir įsivertina dalyvavimą tenkinant nustatytus poreikius bendruomenėje. Apmąsto ir įvertina galimas kliūtis, jas šalina. | Bendradarbiaudamas tyrinėja, planuoja, įgyvendina, įsivertina asmeninį indėlį ir dalyvavimą veikloje, kuri gerina mikroklimatą mokykloje. Kartu su grupe planuoja ir įgyvendina vietos bendruomenei skirtą projektą bei įsivertina indėlį. | Savarankiškai arba bendradarbiaudamas tikslingai tiria, nustato, planuoja ir tenkina mokyklos bei vietos bendruomenės poreikius. Bendradarbiauja ir tikslingai tiria, nustato, planuoja visuomenės poreikius. Juos tenkina ir įsivertina. |
| Sandas: Rūpinimasis sveikata | |||||||
| Vertina sveikatą, kaip vieną iš esminių vertybių, lemiančių asmens ir visuomenės gerovę bei gyvenimo kokybę. | Paaiškina, kas yra būti sveikam ir stipriam ir kodėl svarbu rūpintis sveikata. Laikosi elementarių asmens higienos reikalavimų, demonstruoja savitvarkos įgūdžius. | Apibūdina sveiko žmogaus požymius, sveikatos tausojimo ir stiprinimo bei gyvybės saugojimo svarbą. Atpažįsta sveikus ir nesveikus įpročius. Apibūdina asmeninės higienos ir aplinkos svarbą asmens sveikatai. Apibūdina savo kūno unikalumą, vartoja tinkamas sąvokas kūno dalims ir funkcijoms apibūdinti. Paaiškina savo kūno ribas, ką reiškia tinkamas ir netinkamas prisilietimas. Formuoja asmeninius tvarkos ir švaros bei dienotvarkės (mokymosi, laisvalaikio, miego režimo) laikymosi įpročius ir įgūdžius. | Apibūdina, kas yra sveikata ir sveika gyvensena, paaiškina, kodėl svarbu stiprinti ir tausoti sveikatą, kaip sveika gyvensena gali padėti siekti tikslų. Moka suteikti pirmąją pagalbą, jei iškyla pavojus gyvybei. Sudaro dienotvarkę, kurioje numato mokymosi, laisvalaikio, miego režimą. Rūpinasi savo kūnu, asmenine higiena ir aplinkos švara. Analizuoja ir paaiškina aplinkos veiksnių (technologijų, oro taršos, nesaugių medžiagų ir kt.) poveikį sveikatai. Apibūdina ir priima vykstančius kūno pokyčius ir vertina juos natūraliai. Apibūdina tabako ir alkoholio vartojimo poveikį organizmui, mąstymui ir santykiams su kitais žmonėmis. | Apibūdina sveikatos sričių (lytinės, protinės, kraujotakos ir pan.) požymius bei asmens elgesio ir aplinkos veiksnių daromą įtaką sveikatai bei gyvybės išsaugojimui. Žino asmens higienos pokyčius, susijusius su fiziologiniu brendimu, gerina švaros laikymosi įgūdžius. Atpažįsta su brendimu susijusius režimo laikymosi poreikių pokyčius. Gerbia savo ir kitų kūno ribas, atpažįsta lytinį priekabiavimą, smurtą, geba jam atsispirti. Išsako ir geba pagrįsti tvirtas vertybines nuostatas dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo. | Apibūdina asmens elgesio ir aplinkos veiksnių daromą įtaką sveikatai. Atpažįsta dėl asmens elgesio ir aplinkos poveikio iškilusias sveikatos problemas. Stengiasi būti teigiamu sektinu pavyzdžiu jaunesniems. Paaiškina, kaip gali prisiimti atsakomybę dėl asmeninės ar kitų sveikatos ir gyvybės. Į mokyklą ateina pailsėję ir pasiruošę mokytis. Sprendžia lytinio brendimo metu kylančias problemas ir, esant poreikiui, ieško reikiamos pagalbos, įvardija, į ką gali kreiptis. Analizuoja ankstyvų lytinių santykių pasekmes fizinei, psichinei, socialinei gerovei. Argumentuotai paaiškina kitiems, kuo pavojingos psichoaktyviosios medžiagos. | Apibūdina asmens gyvenimo būdo ir aplinkos veiksnių daromą įtaką sveikatai, numato ir taiko sveikatos stiprinimo priemones. Argumentuoja, kodėl žmogaus gyvybė ir sveikata yra vertybė. Atsakingai rūpinasi savo kūnu. Atpažįsta lytinio potraukio dinamiką, tiesiogines jo sąsajas su hormoninės sistemos veikla ir išorinių dirgiklių poveikiu. Paiso lyčių lygiavertiškumo. Apibūdina atsakomybę ir pasekmes dėl ankstyvo seksualinio elgesio, sveikatai kenkiančių sprendimų. | Sieja asmens fizinę, protinę, emocinę, socialinę sveikatą su profesine sveikata. Kritiškai analizuoja gyvenimo būdo ir aplinkos daromą įtaką asmens ir visuomenės sveikatai. Natūraliai vertina savo kūną, rūpinasi jo higiena. Kritiškai vertina asmens higienos daromą įtaką asmens sveikatai ir gerovei, aplinkai. Pozityviai vertina asmeninį bei kitų lytiškumą, gerbia kitos lytinės orientacijos asmenis. |
| Rūpinasi sveikata pasitelkdamas fizinį aktyvumą. | Taisyklingai sėdi, stovi, juda. Aktyviai leidžia laisvalaikį, žaidžia, laikydamasis saugaus elgesio taisyklių. Paaiškina fizinio aktyvumo naudą sveikatai ir savijautai, kelia fizinio aktyvumo tikslus ir pademonstruoja mėgstamus fizinius pratimus. | Taisyklingai kvėpuoja. Taisyklingai sėdi, stovi, juda ir dirba kompiuteriu. Aktyviai leidžia laisvalaikį, žaidžia, noriai ir saugiai mankštinasi, saugiai išbando individualias organizmo galias. Kelia fizinio aktyvumo tikslus ir apibūdina, kaip pavyksta juos pasiekti. | Apibūdina ir argumentuoja, kodėl svarbūs taisyklinga laikysena ir kvėpavimas, šių dalykų paiso. Išbando individualias organizmo galias, atlieka pamėgtų ir organizmui naudingų, fizines ypatybes (jėgą, greitumą, ištvermę, lankstumą, vikrumą) lavinančių pratimų; atlieka koordinacijos ir smulkiosios motorikos įgūdžių reikalaujančių pratimų. Kelia fizinio aktyvumo tikslus, įsipareigoja sistemingai atlikti fizinių pratimų. Paaiškina, kaip laikosi įsipareigojimo. Apibūdina, kokių sunkumų patiria sportuodamas. | Apibūdina ir praktikuoja taisyklingą laikyseną bei kvėpavimą fizinio aktyvumo metu. Savarankiškai mankštinasi, atlieka organizmui naudingų ir fizines ypatybes lavinančių pratimų įvairiose aplinkose, naudojasi skirtingų sporto šakų elementais. Kelia fizinio aktyvumo tikslus, įsipareigoja jų siekti, apibūdina asmeninę pažangą atliekant užduotis, kai siekia tikslo. | Argumentuoja, kodėl svarbi taisyklinga laikysena, jos paiso. Apibūdina fizinio pasirengimo ir taisyklingos laikysenos sąsajas. Praktikuoja taisyklingą kvėpavimą. Kasdien savarankiškai mankštinasi, žaidžia, juda, atidžiai analizuoja asmeninių gebėjimų kaitą. Siekia iškelto tikslo, apibūdina patiriamus sunkumus, susijusius su atliekamais fiziniais pratimais, geba juos koreguoti, atsižvelgia į besikeičiančias aplinkybes, naudoja atitinkamus įgūdžius. | Rūpinasi sveikata: renkasi tokių pratimų, kad lavėtų taisyklinga laikysena ir kvėpavimas. Asmeniniu pavyzdžiu ir aplinkinius skatina paisyti taisyklingos laikysenos. Kasdien savarankiškai mankštinasi, žaidžia, juda, atidžiai analizuoja asmeninių gebėjimų kaitą, paaiškina jų sąsajas su fizinio ugdymo turiniu. Kelia trumpalaikius ir ilgalaikius fizinio aktyvumo tikslus, apibūdina asmeninę pažangą esant konkurencijos aplinkybėms ar sąlygoms. Pritaiko aplinkas judėjimo poreikiams tenkinti. | Pasirenka laikysenos ir kvėpavimo korekcijos pratimų. Asmeniniu pavyzdžiu skatina aplinkinius paisyti taisyklingos laikysenos. Yra fiziškai aktyvus, renkasi ir taiko skirtingų sporto šakų elementus, fizinio, techninio ir taktinio pasirengimo įgūdžius, naudoja juos skirtingomis ir besikeičiančiomis aplinkybėmis. Analizuoja pasiektus rezultatus, kritiškai vertina iškeltų tikslų ir proceso sąveiką, atskleidžia priežasčių ir pasekmių sąsajas, apibūdina asmeninę pažangą. Įvairias aplinkas ir priemones taiko judėjimo poreikiams tenkinti. |
| Supranta sveikos mitybos svarbą sveikatai ir renkasi sveikatai palankius maisto produktus. | Paaiškina maisto svarbą sveikatai. Taiko maisto vartojimo taisykles (neskuba, sukramto ir kt.), saugiai vartoja maistą ir paaiškina kodėl. | Palygina, kokie produktai naudingi, o kokie nenaudingi sveikatai. Laikosi sveikos mitybos taisyklių mokykloje. | Apibūdina sveikos mitybos taisykles, palygina ant maisto produktų pakuočių etikečių esančią informaciją. Apibūdina sveikatai kenkiančių medžiagų apykaitos procesus organizme. | Paaiškina sveikos mitybos daromą įtaką sveikatai, kuo galima pakeisti sveikatai nepalankius produktus. Moka paruošti sveikatai palankius, iš kelių maisto produktų susidedančius patiekalus. | Paaiškina, kaip laikosi sveikos mitybos principų ir taisyklių įvairiose aplinkose. Analizuoja energijos gamybos ir medžiagų apykaitos procesus organizme, apibūdina energetinę maisto medžiagų vertę ir naudą mitybai. | Argumentuotai paaiškina, kokie maisto produktai kenksmingi organizmui. Renkasi savarankiškai, asmeniniu pavyzdžiu skatina sekti aplinkinius: domėtis, kurti ir gaminti sveikatai naudingus patiekalus. | Faktais pagrindžia sveikos mitybos naudą organizmui, analizuoja medžiagų apykaitą (pagal veiklos pobūdį, amžių, lytį). Paaiškina sveikatai kenksmingų maisto medžiagų poveikį organizmui. Analizuoja maisto pramonės ir sveikatos apsaugos klausimus. |