Paieška
Svetainės medis
Neįgaliųjų rėžimas
DĖMESIO: Ši Švietimo portalo versija neatnaujinama nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. Nauja informacija pateikiama atnaujintame Švietimo portale.
hero

Kompetencijos ir jų aprašai

Bendrųjų programų įvadas Bendrosios programos teisės aktų registre
Parsisiųsti sąrašą:

Kultūrinė kompetencija

Kompetencijos raida

Kompetencijos apibrėžimas

Kultūrinė savimonė, grįsta žiniomis, aktyvia kultūrine raiška ir kultūriniu sąmoningumu.

Kompetencijos sandai:

  • kultūrinis išprusimas: žino pačius bendriausius su kultūra susijusius dalykus, orientuojasi kultūrinėje erdvėje, atpažįsta Lietuvos etninės kultūros objektus, žino savo tautos, šalies, Europos ir pasaulio kultūros tradicijas, pažįsta paveldą, dabarties kultūrinius reiškinius, supranta šiuolaikinės Lietuvos kultūros tendencijas;
  • kultūrinė raiška: aktyviai ir atsakingai dalyvauja kultūriniuose procesuose, meninėse ir kitose kultūrinėse veiklose;
  • kultūrinis sąmoningumas: apmąsto ir kritiškai vertina įvairias kultūros formas ir reiškinius, išreiškia požiūrį, nuostatas ir vertybes.

Kompetencijos dalykų pasiekimuose

Kultūrinis išprusimas Kultūrinė raiška Kultūrinis sąmoningumas
Priešmokyklinis ugdymas
1–2 klasių koncentras
3–4 klasių koncentras
5–6 klasių koncentras
7–8 klasių koncentras
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Kompetencijos raida

Sandų raiška Priešmokyklinis ugdymas 1–2 klasių koncentras 3–4 klasių koncentras 5–6 klasių koncentras 7–8 klasių koncentras 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras III–IV gimnazijos klasių koncentras
Sandas: Kultūrinis išprusimas
Susipažįsta, apibūdina, nagrinėja bendriausius kultūros reiškinius. Atpažįsta ir įvardija kultūros kūrinių savybes bei priemones; išreiškia preferencijas vieniems ar kitiems kultūros reiškiniams. Atpažįsta bei aptaria kai kuriuos paprasčiausius kultūros reiškinius artimiausioje aplinkoje. Atpažįsta ir klasifikuoja kultūros reiškinius. Atpažįsta ir diferencijuoja kultūros reiškinius. Klasifikuoja, diferencijuoja ir palygina bendriausius kultūros reiškinius. Sistemina ir apibūdina įvairius kultūros reiškinius: vertybes, idėjas, įsitikinimus požiūrius ir elgsenas. Atpažįsta ir aptaria kultūros ženklus, simbolius, kultūrinius pasiekimus. Analizuoja, komentuoja ir aptaria sudėtingesnius kultūros reiškinius: vertybes, idėjas, įsitikinimus, požiūrius ir elgsenas, ženklus, simbolius, istorinius faktus ir interpretacijas, kultūrinius pasiekimus. Lygina, apibendrina, kritiškai vertina aktualiausius kultūros reiškinius: vertybes, idėjas, įsitikinimus, papročius, ženklus bei simbolius, elgsenas, komunikacijos formas, istorines interpretacijas, kultūrinius pasiekimus.
Suvokia Lietuvos kultūros kontekstą, atpažįsta etninės kultūros objektus ir reiškinius, supranta šiuolaikinės Lietuvos kultūros raidos tendencijas, paaiškina, kaip jos tęsia, keičia ar papildo anksčiau susiformavusias kultūros tradicijas; suvokia mokslininkų, menininkų ir kitų kultūros kūrėjų vaidmenį bendruomenės gyvenime. Žino pagrindines Lietuvos kalendorinių švenčių tradicijas ir jas pritaiko mokykloje ir šeimoje. Išsako savo įspūdžius, patyrus Lietuvos kultūros kūrinių įvairovę ir pabendravus su Lietuvos kūrėjais bei atlikėjais. Žino Lietuvos kultūros tradicijas, papročius. Įvardija svarbius šalies mokslo, meno, kultūros veikėjus. Apibūdina savo šalies kultūrines tradicijas, supranta tradicijų reikšmę. Įvardija pagrindinius Lietuvos kultūros kūrinius, reiškinius, paaiškina jų istoriją. Išvardija svarbiausius mokslo, meno, kultūros, visuomenės veikėjus, pagrindinius jų kūrinius. Apibūdina įvairius Lietuvos kultūrinius pasakojimus ir įvykius. Vertina pagrindinių Lietuvos mokslo, meno, visuomenės veikėjų ir jų kūrinių reikšmę kultūros raidai ir dabarčiai. Diferencijuoja, klasifikuoja ir aptaria Lietuvos kultūros reiškinius, kūrinius, lygina įvairius kultūrinius pasakojimus ir įvykius. Analizuoja ir interpretuoja mokslininkų, menininkų ir kitų kultūros kūrėjų vaidmenį bei jų darbų reikšmę. Įvardija Lietuvos kultūros kontekstą, aptaria ir kritiškai vertina Lietuvos kultūros reiškinius, kūrinius, aptaria šiuolaikines Lietuvos kultūros tendencijas. Analizuoja ir lygina Lietuvos kultūros objektus, reiškinius, kūrinius, interpretuoja ir vertina šiuolaikines Lietuvos kultūros tendencijas, paaiškina jų sąsajas su tradicine kultūra.
Save identifikuoja ir suvokia kaip atsakingą ir aktyvų Lietuvos, Europos ir pasaulio kultūros dalyvį. Analizuoja, lygina ir interpretuoja savąją ir kitas kultūras, suvokia jų prasmę, vertę, kontekstą, tarpusavio ryšius. Savais žodžiais paaiškina savo artimiausios aplinkos kultūros reiškinius ir lygina juos su kitų šalių kultūros reiškiniais. Lygina artimiausios aplinkos gamtos ir įvairių kultūros objektų svarbiausius bruožus. Aptaria kitų šalių kultūrų tradicijas. Pristato kultūriškai įvairią savo šalies veiklą, kultūros objektus. Pažįsta Lietuvos ir Europos, pasaulio kultūrų tradicijas, nurodo panašumus ir skirtumus. Apibūdina ir lygina skirtingas kultūras, jų tradicijas, paveldą. Analizuoja ir interpretuoja Lietuvos, Europos ir pasaulio kultūrų tradicijas, paveldą. Aprašo, analizuoja ir palygina įvairių skirtingų kultūrinių grupių įsitikinimus, praktikas, kultūrinius įvykius ir papročius. Nustato ir aprašo būdus, kuriais tauta ir atskiros kultūrinės grupės, bendruomenės formuoja savo tapatybes. Analizuoja Lietuvos, Europos ir pasaulio kultūros dinamiką, skirtingų kultūros laukų socialinį ir istorinį kontekstus. Paaiškina būdus, kaip skirtinguose kontekstuose keičiasi tautos ir atskirų kultūrinių grupių, bendruomenių tapatybės. Analizuoja ir kritiškai vertina sudėtingus kultūros reiškinius, praktikas ir kontekstus, lygina bei vertina Lietuvos, Europos ir pasaulio kultūros laukus. Analizuoja, interpretuoja ir vertina lokalių, regioninių kultūros reiškinių įtaką šalies kultūrai.
Aptaria kultūrinį kontekstą; estetinį skonį ir santykį su kultūros objektais, reiškiniais ir kūriniais grindžia dialogu. Įvardija, kas suteikia kultūros objektui ar reiškiniui ekspresyvumo ir patrauklumo. Dalijasi žiniomis apie skirtingus kultūros objektus, reiškinius ir kūrinius. Nustato ir aprašo būdus, kaip įgytos žinios ir įvairios kultūrinės patirtys atveria naujus kelius ir galimybes kūrybai ir pažinimui. Apibūdina kultūrinių renginių reikšmę mokyklos, bendruomenės ar tautos gyvenime. Formuojasi santykį su kultūros objektais ir reiškiniais bei kūriniais, plečia kultūrinį kontekstą. Analizuoja ir interpretuoja kultūros reiškinius, kūrinius, siedamas su platesniu kultūriniu kontekstu. Mokosi ugdytis estetinį skonį ir kritiškai vertinti. Analizuoja, interpretuoja ir lygina kultūros reiškinius, kūrinius, ugdosi estetinį skonį. Išmano Lietuvos, Europos ir pasaulio kultūrinį kontekstą. Formuojasi dialogišką santykį su Lietuvos, Europos ir pasaulio kultūros objektais, reiškiniais ir kūriniais, juos lygindamas ir siedamas su platesniais kontekstais.
Sandas: Kultūrinė raiška
Įgyvendina individualią meninę ir kitą kultūrinę veiklą, puoselėja talentus ir polinkius, suvokia kultūros tradicijų tęstinumo svarbą. Išbando įvairias nesudėtingas kultūrinės raiškos veiklas. Taikydamas paprastas technikas, išbando įvairias kultūrinės raiškos formas, siekdamas suprasti savo meninius ir kultūrinius polinkius, pomėgius ir gebėjimus. Plėtoja kultūrinės raiškos žinias, gebėjimus bei įgūdžius; vertindamas asmeninius gebėjimus ugdosi savistabą. Plėtoja savo kultūrinės raiškos žinias, gebėjimus ir įgūdžius; identifikuoja, kurios kultūrinės raiškos formos teikia didžiausią pasitenkinimą, ir sprendžia, kuriems talentams, polinkiams ar pašaukimui skirti didesnį dėmesį. Realizuoja savo talentus, meninius polinkius ir kultūrines veiklas, pristatydamas juos mokykloje ir vietos bendruomenėje. Aktyviai imasi konkrečių meninių ir kultūrinių veiklų mokyklos, šeimos, bendruomenės erdvėje. Įgyvendina sudėtingesnes menines ir kultūrines veiklas, realizuoja savo talentus bei polinkius konkrečia kultūrine raiška.
Aktyviai ir atsakingai dalyvauja kultūrinėje veikloje kaip kūrėjas, atlikėjas, stebėtojas, interpretuotojas, vartotojas ar kritikas; sąžiningai ir etiškai vartoja intelektinius kultūros produktus. Išbando kūrėjo, atlikėjo, kultūros stebėtojo ir vartotojo vaidmenis per patirtines kultūrines veiklas. Išbando kūrėjo, atlikėjo, kultūros stebėtojo ir vartotojo vaidmenis. Pritaiko kultūrinės raiškos patirtis klasės, mokyklos veikloje. Tėvams ir mokytojams padedant moka atsakingai naudotis įvairiomis medijomis. Išbando kūrėjo, atlikėjo, kultūros stebėtojo ir vartotojo vaidmenis klasės, mokyklos, šeimos bei bendruomenės aplinkoje. Moka atsakingai naudotis medijomis, susipažįsta su intelektinės nuosavybės sąvoka. Įgytus kultūros kūrėjo, atlikėjo, stebėtojo, vartotojo ar kritiko gebėjimus išbando įvairiose aplinkose ir kontekstuose. Atsakingai naudojasi medijomis. Nurodo, kaip etiškai ir legaliai vartoti intelektinius kultūros produktus. Kultūros kūrėjo, atlikėjo, aktyvaus stebėtojo, vartotojo, kritiko gebėjimus pritaiko praktiškai. Analizuoja, aptaria medijų daromą įtaką. Nurodo, kaip etiškai, atsakingai ir legaliai vartoti intelektinius kultūros produktus. Aktyviai dalyvauja įvairioje kultūrinėje veikloje ir raiškoje. Kritiškai vertina medijų kultūrą. Atsakingai ir legaliai vartoja intelektinius kultūros produktus. Aktyviai ir atsakingai dalyvauja kultūrinėje veikloje kaip kūrėjas, atlikėjas, aktyvus stebėtojas, interpretuotojas, kritiškas medijų vartotojas. Atsakingai ir kritiškai vertina intelektinių kultūros produktų vartojimą.
Asmeniniame ir visuomeniniame gyvenime išmintingai pritaiko kultūrines žinias ir gebėjimus. Naratyviniais žaidimais, vaizduojamaisiais menais, garsų pasaulio tyrinėjimais ir kitomis priemonėmis pakartoja, panaudoja ir plėtoja anksčiau patirtas kultūros raiškos formas. Siūlo kultūrinės raiškos bei kūrybos patirtis klasės, mokyklos projektui ar renginiui. Kuria ir siūlo kultūrinės raiškos patirtis klasės, mokyklos projektui ar renginiui bei jas svarsto. Žino, kaip kultūrinės žinios bei raiška siejasi su visais mokomaisiais dalykais, ir jas įtraukia į įvairias mokyklos bei bendruomenės gyvenimo sritis. Įgytas kultūrines žinias ir gebėjimus pritaiko ir patikrina per atskirus mokomuosius dalykus. Apibendrina ir aprašo kultūrines situacijas, siedamas asmeninę patirtį su visuomeniniu kontekstu. Lygindamas ir apibendrindamas pritaiko kultūrines žinias asmeniniame ir visuomeniniame gyvenime.
Sandas: Kultūrinis sąmoningumas
Paaiškina ir pagrindžia, kaip ir kodėl kultūra yra esminis asmens pasaulėvaizdį ir tapatybę konstruojantis komponentas. Apibūdina savo kultūrą ir kuo ji skiriasi nuo kitų kultūrų, žmonių ar tradicijų, su kuriomis yra susidūręs. Paaiškina, ką yra supratęs apie kitus žmones, remdamasis savo kultūrine patirtimi. Paaiškina, ką ir kaip yra išmokęs, supratęs, remdamasis kultūrine patirtimi. Svarsto, kaip ši patirtis ir supratimas jį keičia ar praturtina. Įvardija ir apibūdina, koks yra kalbos bei kultūros vaidmuo formuojant asmenų, bendruomenių, tautų ar šalių tapatybes. Paaiškina, ką ir kaip yra išmokęs, supratęs apie save ir kitus, remdamasis kultūrine patirtimi. Pagrindžia tarpkultūrinio dialogo svarbą, įvairių kultūrų sąveikas, remdamasis savo kultūrine patirtimi. Nustato ir pagrindžia kultūros, kalbos ir istorijos vaidmenį asmens pasaulėvaizdžiui ir tapatybei. Paaiškina ir pagrindžia kultūros, kaip esminio asmens pasaulėvaizdį ir tapatybę formuojančio komponento, svarbą.
Įvardija ir kritiškai vertina įvairias kultūros formas ir reiškinius, kelia klausimus apie savosios kultūros ir kitų kultūrų suformuotas prielaidas, galimus šališkumus. Kelia klausimus apie kultūros reiškinių panašumus ir skirtumus. Laisvai, savitai, intuityviai įvardija savo požiūrį į kultūros reiškinius. Identifikuoja palankaus ir įtraukiojo elgesio atvejus savo kultūrinėje aplinkoje. Įvardija ir pagrindžia savo požiūrį į kultūros formas ir reiškinius. Paaiškina, kodėl nepagrįsti kultūriniai apibendrinimai apie asmenis ir grupes gali būti kenksmingi. Įvardija ir įgytomis žiniomis pagrindžia asmenines ir kitų kultūrines preferencijas. Atpažįsta ir paaiškina kultūrinius stereotipus ir išankstinius nusistatymus bei jų poveikį Lietuvos kultūrai ir visuomenei. Diskutuoja ir kvestionuoja kultūrinius stereotipus bei išankstinius nusistatymus įvairiose kultūros formose. Kritiškai vertina stereotipus įvairiuose kultūriniuose tekstuose, savos nacionalinės ir kitų kultūrų pasakojimuose. Pagrindžia ir kritiškai apmąsto savo ir įvairių kitų kultūrų poveikį, patirtį, požiūrius ir įsitikinimus.
Atpažįsta, kad kultūra nėra vienalytė: tai rinkinys kintančių reiškinių ir subkultūrų, kurių sąveika susiklosčiusi istoriškai. Apibūdina, ką patiria dalyvaudamas savo aplinkos kultūrinėse bendruomenėse ir jų veiklose. Įvardija kultūrines bendruomenes, kurioms priklauso, ir apibūdina, kaip jose veikiama ir bendraujama, remiantis žinomais kultūros reiškiniais. Įvardija ir apibūdina panašumus ir skirtumus tarp kultūrinių grupių ir pačiose grupėse. Paaiškina, kaip keičiantis laikams kultūra keičiasi, kaip įvairios žmonių grupės ir asmenys daro įtaką kultūros raidai. Nustato ir aprašo, kaip įvairios žmonių grupės daro įtaką kultūros raidai. Paaiškina ir lygina, kaip kintantys kultūriniai reiškiniai ir subkultūros veikia kultūrą. Pagrindžia, argumentuoja ir kritiškai vertina įvairių kultūrinių reiškinių ir subkultūrų poveikį šalies, Europos ir pasaulio kultūros raidai.
Suvokia, kad kitų kultūrų atstovų pasaulėžiūra, normos, praktikos ir papročiai gali skirtis nuo tų, kurios vyrauja gyvenamojoje vietoje. Per dialogišką santykį pripažįsta, kad kultūrinis kitoniškumas gali būti prasmingas, nepaisant mūsų preferencijų. Aptaria kitoniškumą, kai lygina savo aplinkos kultūros reiškinius su tais, kuriuos stebi gyvai ir įvairiose medijose. Įvardija įvairių kultūrų objektus, reiškinius ir kūrinius. Aptaria kultūrinį kitoniškumą lokalioje aplinkoje. Įvardija ir apibūdina įvairių kultūrų žinias, įsitikinimus ir praktikas, atsižvelgdamas į konkretų laikotarpį, įvykį ar paprotį. Atpažįsta skirtingų kultūrų komunikavimo panašumus ir skirtumus. Tyrinėja ir lygina įvairių kultūrų pasakojimus, tradicijas bei artefaktus, aptardamas jų reikšmę mokyklos, bendruomenės ar kitų šalių kontekste. Nustato veiksnius, kurie padeda dialogiškam tarpkultūriniam komunikavimui. Analizuoja kai kurias sąmoningas dialogo vengimo strategijas. Apibūdina, kad tos pačios komunikacijos priemonės (lingvistinės, kūno kalbos, menų raiškos ir kt.) gali turėti skirtingas reikšmes skirtingose kultūrose. Integruoja savo žinias apie kitų kultūrų atstovų normas, papročius į kasdienį gyvenimą. Sąmoningai siekia dialogiško santykio su kitų kultūrų atstovais. Priima įvairialypės kultūrinės bendruomenės iššūkius, pagrindžia kultūrinio tarpininkavimo vaidmenį, moka gyventi ir kurti kartu su kitų kultūrų atstovais.