Trumpa konferencijos „Muzikos mokytojas mokykloje“ apžvalga

Muzikos mokytojų konferencija Muzikos mokytojų konferencija Jau beveik prieš savaitę prabėgusi konferencija „Muzikos mokytojas mokykloje“, vykusi Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos salėje, mane sudomino kai kurių pranešimų temomis, o ir tiesiog norėjosi jau ištrūkti iš mokyklos, susitikti su bendraminčiais ir praplėsti akiratį. Taigi, nors pasiruošimo konferencijai metu galima buvo pamatyti, jog yra kažkokių techninių nesklandumų, konferencija prasidėjo beveik metu – vos keliomis minutėmis vėliau nei buvo planuota. Taigi, gera pradžia – pusė darbo. Kaip ir buvo numatyta rengėjų (Vilniaus miesto muzikos mokytojų metodinis būrelis), konferencijos pradžioje vyko dviejų renginių anketinės apklausos apibendrinimas (Rolandas Aidukas, Vilniaus miesto muzikos mokytojų metodinio būrelio pirmininkas, mokytojas ekspertas) ir nugalėtojų apdovanojimai, kuriuos teikė Vilniaus miesto savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto departamento Švietimo skyriaus vedėjas Džeraldas Dagys. Kažkodėl buvau praleidusi informaciją apie tokius renginius kaip III Vilniaus miesto mokinių muzikos olimpiada ir Lietuvos mokinių konkursas „Muzikos olimpas“ . O gal tiesiog neatkreipiau dėmesio, kadangi visgi šiuose renginiuose labiau tinkama dalyvauti muzikos mokyklų moksleiviams. Iš tiesų, norėtųsi, kad būtų organizuojami renginiai, labiau prieinami bendrojo lavinimo mokyklų mokiniams. Lietuvoje labai trūksta grandies, užpildančios tarpą tarp specializuotų mokyklų mokinių ir mokinių, kuriems muzikavimas nėra įdomus. Tačiau yra ir tokių, kurie, dėl vienokių ar kitokių priežasčių, neturi įgūdžių atlikti sudėtingus teorinius testus ar savarankiškai kurti kūrinius. Ta vidurinė grandis moksleivių taip pat galėtų būti kažkaip įtraukiama, jiems sudaromos kiek kitokios sąlygos, kadangi, sprendžiant iš atsiliepimų, pastarieji renginiai buvo labiau tinkami mokiniams, lankantiems muzikos mokyklas. Smagu paminėti, jog apdovanojimai, nors ir truko apie valandą, neprailgo. Muzikinis intarpas, kurį atliko Darius Burinskis (mokytoja Vida Knizikevičiūtė) sužavėjo puikia technika ir gilia interpretacija. Atlikėjas buvo apdovanotas gausiais plojimais ir iškviestas bisui! Po apdovanojimų dalies iki tol buvusi pilna salė gerokai ištuštėjo. Prasidėjo rimtoji konferencijos dalis – pranešimai. Visų pranešimų išgirsti neteko, kadangi po pietų pertraukos jie buvo išskirstyti į dvi sekcijas. Tačiau ir ne visus girdėtus norėtųsi minėti. Nežinau ar tai įmanoma, bet būtų smagu jei vyktų kokia nors kokybinė pranešimų atranka, kadangi vienas iš klausytų tebuvo jau visiems gerai žinomos teorinės medžiagos suvedimas į skaidres ir perskaitymas. Tokie pranešimai, deja, neturi prasmės. Gal problema ta, kad pranešimo sąvoka nėra sukonkretinta. Kiek suprantu, pranešimas turėtų būti nudirbto SAVO, o ne kitų darbo apibendrinimas. Šioje vietoje svarbu paminėti tai, jog konferencija buvo NEMOKAMA, tad nemažai muzikos mokytojų turėjo galimybę pasiklausyti jiems įdomių temų, todėl dovanotam arkliui smarkiai į dantis nežiūrėsiu. O ir šiaip dėl vieno pranešimo nėra ko „kelti bangų“ (atleiskite už žargoną) :). Iš 10-ies pranešimų paminėčiau 6-is: Rūta Kociūtė Agafovienė skaito pranešimą Rūta Kociūtė Agafovienė skaito pranešimą Rūta Kociūtė Agafonovienė (Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijos mokytoja ekspertė) skaitė pranešimą „Psichologinių veiksnių reikšmė lavinant klasikinio dainavimo pagrindus“. Buvo išties įdomu klausyti pranešimo, paremto patirtimi ugdant jaunuosius dainininkus. Pranešėja aktualizavo vaikų charakterio tipus (flegmatikas, melancholikas, sangvinikas, cholerikas) ir numatė darbo specifiką su kiekvieno charakterio tipo vaiku atskirai. Vienintelis pranešimo minusas – vaizdinės medžiagos trūkumas,- išlepusiai publikai būtų buvę daug patogiau įsisavinti informaciją :). Galina Savinienė (Vilniaus Algirdo muzikos mokyklos mokytoja ekspertė) skaitė pranešimą „Lietuvių liaudies dainų analizė muzikos rašto ir kultūros pažinimo bei solfedžio pamokose“. Pranešimas buvo įdomus tuo, jog buvo pateiktos metodinės priemonės darbui su pradinėmis klasėmis. Pradinių klasių moksleiviai, atlikdami pratybas, skatinami atskirti muzikos kalbos elementus, juos įvardinti, pagalbinėmis priemonėmis Galina Savinienė skaito pranešimą Galina Savinienė skaito pranešimą pasitelkiamos spalvos. Išties puikus pranešimas, aiškūs pavyzdžiai. Pranešėja mini, jog „pradinėse klasėse lietuvių liaudies dainos turi būti pagrindiniu mokymosi šaltiniu“. Sunku būtų nesutikti. Diana Mikienė (Vilniaus Karoliniškių muzikos mokyklos mokytoja metodininkė) pristatė leidinį vaikų chorui „Dainų kelionės“. Leidinys pasirodė įdomus tuo, jog jame derinami užsienio kūrėjų kūriniai ir tekstai lietuvių kalba, kuriuos parašė pati leidinio autorė. Kaip autorė minėjo, prieš galutinį variantą, ji daug kartų pati dainuoja kūrinius, įsitikina, kad dainuoti būtų patogu. Deja, nespėjau pasidomėti, „pačiupinėti“ leidinio. Galbūt kiltų daugiau minčių aprašant šią kūrinių knygelę. Tačiau pristatymas buvo labai šiltas, malonu buvo klausytis. Jūratė Buožienė (Vilniaus Algirdo muzikos mokyklos mokytoja) skaitė pranešimą tema „Muzikos ir dailės formų sugretinimo galimybės pedagogikoje“. Įspūdingas pristatymas su daugybę dailės darbų vizualizacijų. Galima pasidžiaugti, kad Algirdo Diana Mikienė pristato leidinį Diana Mikienė pristato leidinį muzikos mokykla savo gretose turi tokių kūrybingų mokytojų. Klausant pranešimo visgi kilo klausimų kaip, gretinant formas dailėje ir muzikoje, pamokų metu dirbama su vaikais, kaip ieškoma paralelių. Tiesa, pranešėja pateikė vienos iš savo mokinių dailės darbą, pasakojo, jog mokyklos dainininkai atliko kūrinius darbo pristatymo metu. Tačiau visgi pritrūkau konkretesnės informacijos. O gal visgi kažką praleidau. Gali būti ir šitaip… Tamara Tretjakova (Vilniaus darželis-mokykla „Berželis“, Vilniaus Levo Karsavino vidurinė mokykla, mokytoja metodininkė) pristatė autorinę knygelę „Spalvotos dainelės“. Mokytoja pasitelkė ir mažuosius pagalbininkus, kurie atliko daug mažų dainelių. Svarbu paminėti tai, jog, dirbdama su rusakalbiais vaikais, mokytoja dainų pagalba juos moko ir lietuvių kalbos, t.y. tekstai rašomi rusų ir lietuvių kalbomis. Tokiu būdu vaikai geriau supranta apie ką dainuoja, geriau įsisavina informaciją. Jūratė Buožienė skaito pranešimą Jūratė Buožienė skaito pranešimą Airida Borovikovaitė (Vilniaus Balsių pagrindinės mokyklos mokytoja) skaitė pranešimą „Menų mokyklose besimokančių paauglių požiūris į chorinį dainavimą. Pranešėja pateikė išsamią tyrimo analizę. Džiugu, kad Lietuvoje atsiranda vis daugiau informacijos, susijusios su paauglių muzikinio ugdymo temomis. Tačiau pranešimas buvo kiek „sausokas“. Nors gal taip ir priklauso moksliniam tyrimui. Na o konferencijos pabaigoje teko išgirsti dr. Eirimo Veličkos pranešimą-apžvalgą iš Tarptautinės muzikinio ugdymo asociacijos (ISME) 31-osios pasaulinės konferencijos Brazilijoje. Konferencijos pabaigai tokia apžvalga puikiai tiko. Buvo smagu išvysti spalvingas nuotraukas (kurių iš to smagumo taip ir neperfotografavau) ir, tiesą sakant, kiek nutįso seilė dėl tokios nuostabios kelionės ir patirties. Klausydamas tokių pranešimų supranti, kad viskas įmanoma ir kad nesi visiškai vienas su savo supratimu apie muzikinį ugdymą ir muzikos mokytojo veiklą. Na, ne tokia ir trumpa ši apžvalga gavosi. Bet gal bus kam naudinga. Sėkmės! Skaitykite ir praeitų metų reporatažą išmokslinės praktinės konferencijos „Šiuolaikinio muzikos mokytojo edukacinė veikla“.