Reportažas iš tarptautinės mokslinės praktinės konferencijos „Šiuolaikinio muzikos mokytojo edukacinė veikla“

Na štai, atėjo laikas aprašyti savo potyrius konferencijoje „Šiuolaikinio muzikos mokytojo edukacinė veikla“, vykusioje 2014 metų balandžio 10-11 dienomis. Taigi, apibūdinant vienu žodžiu – konferencija buvo puiki. Žinoma, gali būti, jog vos pradėjusi pedagogo darbą įnikau situacijas vertinti labiau iš teigiamos pusės, tačiau net ir būdama visiška burbeklė konferenciją ko gero būčiau apibūdinusi taip pat ar bent jau panašiai. Visų pirma, užbėgdama už akių, noriu pasakyti „bravo“ konferencijos organizatoriams. Nepaisant smulkių nesklandumų, dėl kurių buvo keletas paburbėjimų (pvz. keičiama sekcijose vykusių pranešimų eilės tvarka), daugiau kaip ir nebūtų prie ko prikibti. Šauniai savo pareigas atliko pagalbinis personalas, buvo išlaikytas konferencijos tempas ir stengiamasi laikytis laiko apribojimų. Gal tik šiek tiek trūko laiko antrosios konferencijos dienos pranešimų aptarimams. Kadangi aprašinėti viską būtų pernelyg platu, pasistengsiu viską pateikti glaustai ir kai ką cituosiu laisvai. Taip pat, kadangi ne visur spėjau sudalyvauti (ir sprendžiant iš dalyvių pasakojimų praleidau pačias įdomiausias dalis), aprašysiu tik tai kame dalyvavau. Na o iš to – tik tai, kas man atrodo verta. LEU rektorius Algirdas Gaižutis LEU rektorius Algirdas Gaižutis Konferenciją pradėjo LEU rektorius Algirdas Gaižutis, tardamas sveikinimo žodį ir netrukus pristatydamas savo pranešimą. Pranešime jis akcentavo meninio ugdymo svarbą žmogui – vaikui, paaugliui ir tai, jog „meniniai įgūdžiai nėra antriniai“, kaip kad daugelis įpratę manyti. Tekstas plačiuoju kontekstu skambėjo gal net kiek idealistiškai, tačiau tapo puikia, pozityvia konferencijos įžanga, sukėlusia didelį rezonansą klausytojų tarpe. Po šio pranešimo šiltai ir poetiškai kalbėjo seimo narė Dalia Teišerskytė. Šiandieniniame pasaulyje vykstančių įvykių apsuptyje seimo narės kalba skambėjo itin jautriai ir sulaukė gausių plojimų – „…aš tikiu, kad laimėsime mes, laimės muzika“. Na o po jos scenoje pasirodęs seimo narys, dainininkas Vytautas Juozapaitis kalbėjo labai įtaigiai ir savo kalbos dovana kaustė žiūrovų dėmesį. Girdėjome daug skambių ir, svarbiausia, prasmingų frazių, kurios tarpusavyje sudarė darnią visumą ir bent trumpam privertė patikėti gražia Lietuvos kultūros ateitimi. „…politikai privalo suprasti, kad politika yra kultūros sudedamoji dalis, o ne atvirkščiai…“. Na ir seimo nario Juzef Kvetkovskij ištarti žodžiai, kad „mokytojas yra žmogaus dvasios inžinierius…“ ir „…muzikos mokytojui yra atiduotos vaikų, paauglių sielos, kurias jis turi auklėti… jis gali atverti vaikų sielas grožiui, gėriui…“ leido patikėti, kad ir seime mokytojai turi savo užtarėjų. Profesorė Beth Bolton Profesorė Beth Bolton Na o vėliau sekė prof. dr. Beth Bolton (Temple universitetas, Pensilvanija, JAV) pranešimas. Ši mokslininkė tyrinėja ankstyvąjį muzikinį vaikų ugdymą ir Lietuvoje lankėsi jau 12-ą kartą. Pasak jos, čia ji jaučiasi kaip namuose. Pateikiu kiek ilgesnę laisvo vertimo citatą, kuri man pasirodė labai įdomi. „Norint būti muzikos mokytoju, reikia nemažai žinoti apie vaikų vystymosi ypatumus. Taip pat – kaip kalbos mokymasis yra susijęs su muzika. Taigi, reikia žinoti, kad kalbos ir muzikos mokymasis vyksta per klausos sistemą (auditory system), todėl šie du dalykai turi daug bendro. Yra paskaičiuota, jog žmogaus balsas gali išgauti 53 skirtingus garsų konfigūracijas. Tačiau daugelyje kalbų naudojama viso labo 14-18 tokių garsų. Taigi, vaikas kalbėdamas tik savo kalba ilgainiui praranda sugebėjimą išgauti kitokio tipo garsus. Tačiau vaikas, kuris girdi skirtingas kalbas 2-ais, 3-iais savo gyvenimo metais, išlaiko šį sugebėjimą, kas gali pasitarnauti vėliau mokantis skirtingų kalbų. Pvz. mano šeimoje tai priimama labai rimtai. Todėl vienas iš mano anūkų pradės mokytis kinų kalbos. Nes tai viena sudėtingiausių kalbų. Tačiau jei šią idėją perkelti į muziką, reikėtų manyti, jog kuo sudėtingesnius muzikos pavyzdžius vaikas girdės vaikystėje, tuo lengviau jam bus mokytis muzikos vėlesniame amžiuje.“ Taip pat profesorė pateikė savo nedidelio tyrimo rezultatus, kuriame apklausiami tėvai atsakinėjo apie muzikos poveikį jų mažyliams. Taigi, visi tėvai atsakė, jog jų vaikai labai mėgsta muziką. Taip pat paminėjo, jog muziką jie naudoja kaip priemonę paveikti savo vaikų nuotaiką. [Lyrinis nukrypimas] – šioje vietoje man kilo klausimas, jei šitaip galima paveikti mažylius, galbūt pavyktų paveikti ir paauglius… (?) Na bet matyt ieškant atsakymų teks daryti savo tyrimą. ?? Prof. Piotr Sutt Prof. Piotr Sutt Dar vienas svečias – prof. Piotr Sutt (Kazimiero Didžiojo universitetas, Bydgošč, Lenkija). Šis profesorius organizavo puikią pažintį su įvairių tautų perkusijos instrumentais ir jų atitikmenimis klasikiniame orkestre. Praktinį vyksmą aprašyti gana sunku, tačiau buvo smagu stebėti suaugusiuosius (apytiksliai 200 žmonių) valandai virtusius vaikais. Smagu, kad profesorius pasistengė instrumentais aprūpinti visą publiką. Štai tokį gavau ir aš ?? Barškutis Barškutis Beje, pastarajame praktikume buvo pasitelkta puiki anglų kalbos vertėja, už ką jai didelis ačiū. Retai kada vertėjas sugeba ne tik tiksliai išversti tekstą, bet dar ir perteikti nuotaiką bei kartu su pranešėju valdyti auditoriją. Deja, to nepasakysi apie vėliau vertusį vertėją iš lenkų kalbos. Gal nuskambės grubiai, tačiau klausytis buvo neįmanoma, nes jaučiausi klausanti Algio Greitai personažų. Beata Glaza-Sutt (Suzuki institutas, Gdanskas, Lenkija) skaitė pranešimą apie jos naudojamą Suzuki metodą. Dėl minėto vertėjo įsigilinti buvo išties sunku. Todėl užfiksavau tik vieną faktą: „Pastebėta, jog jaunimas, klausantis Mocarto, greičiau sprendžia matematinius uždavinius“. II-oji konferencijos diena Antroji konferencijos diena buvo skirta gausiam skaičiui pranešimų, kuriuos skaitė įvairių mokslo ir švietimo įstaigų pranešėjai. Pranešimai buvo padalinti į šešias sekcijas, iš kurių pasirinkau pirmąją, pavadinimu „Muzikos pedagogo veiklos gairės“. Čia pranešimus skaitė tiek aukštųjų mokyklų dėstytojai, mokyklų mokytojai, tiek magistro laipsnio siekiantys studentai. Doc. Rolandas Aidukas (Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Vilniaus muzikos mokykla „Lyra“) pranešime „Vaikų ir paauglių vokalinio ugdymo Lietuvos muzikos mokyklose problemos ir perspektyva“ akcentavo muzikinio ir emocinio intelekto svarbą muzikos pamokose. Paminėta buvo ir tai, jog muzikos dalykų pamokose būtina atrasti terpę mokinių emocinio intelekto ugdymuisi ir sklaidai. Pavyzdžiu pasirinktos solfedžio pamokos, kuriose neretai apsiribojama sausu teorijos išdėstymu ir praktikavimusi. Pranešėjas taip pat atskleidė savo patirtį lavinant paauglių balso aparatą. Čia buvo paminėtas svarbus pastebėjimas ir geroji patirtis lavinant paauglių balso aparatą mutacijos tarpsniu. Šiuo laikotarpiu docentas rekomendavo rengti atskiras su balso lavinimu susijusias veiklas berniukams ir mergaitėms. Taip pat rekomendavo mergaites mokyti mokytojoms moterims, o berniukus – mokytojams vyrams. Lekt. Žydrė Jautakytė (Lietuvos edukologijos universitetas) pranešime „Muzikinio ugdymo problemos: ką atskleidžia menų brandos egzamino rezultatai“ pristatė egzaminų duomenų analizę, kurioje atskleidė, jog komisijos ir vadovų vertinimai nesutapo. T.y. darbų vadovai pernelyg aukštai įvertino atlikėjus. Taip pat, daugelis laikiusiųjų egzaminą kūrybinėje egzamino dalyje stokojo interpretavimo įgūdžių, asmeninio kūrinių perteikimo, o kūrybinio darbo apraše sunkiai analizavo ir interpretavo. Šis lektorės pristatymas buvo iš tiesų įdomus ir turėtų būti naudingas mokytojams, besirengiantiems ruošti mokinius minėtajam egzaminui. Tikiuosi, jog netrukus galėsiu pateikti daugiau informacijos ar nuorodą. Dar vienas įdomus pranešimas buvo pateiktas dr. Eirimo Veličkos (Vilniaus universitetas). Pranešime „Vaikų dainos: archainės melodikos didaktinės sklaidos galimybės“ atskleisti tam tikroms didaktinėms priemonėms (dainoms) būdingi bruožai (jų melodikoje esantys tam tikri intervalai ir natų sekos). Pranešimas buvo labai įdomus, tačiau dėl laiko stokos pranešimams, sunkiai pavyko įsisavinti viską taip, kad galima būtų pateikti suprantamai. Labai tikiuosi, jog su šia informacija pavyks susipažinti kiek plačiau. Vėliau sekė du magistrančių Živilės Talalienės ir Gailės Kvedaravičiūtės pranešimai. Užkabintos dvi temos apie mokytojų ir meno kolektyvų vadovų lyderystę. Labai džiugu, kad ši tema pagaliau „išvydo šviesą“, nes šiuolaikiniame pasaulyje, kuomet mokiniams suteikiama labai daug laisvių, tik būdamas lyderiu mokytojas gali išlaikyti jų dėmesį ir drausmę pamokų metu bei pasiekti gerų rezultatų. Doc. Zita Grigienė (Lietuvos edukologijos universitetas) skaitė pranešimą „Muzikos pamoka: dainavimo mokiniams aspektas“. Šio pranešimo metu iškelta problema ar ir kodėl būsimieji muzikos mokytojai dainuoja/nedainuoja savo mokiniams muzikos pamokų metu, ar panaudoja savo balsą demonstruodami muzikos kūrinių pavyzdžius. Šiame pranešime ko gero iš dalies norėta „pajudinti“ ir mokytojo asmeninių savybių – drąsos, pasitikėjimo savimi klausimą. Tačiau, kaip ir kitų pranešimų metu, trūko laiko gilesnėms diskusijoms. Antroji konferencijos diena baigėsi dar keturiais „didžiaisiais“ užsienio svečių pranešimais ir praktikumais, kurių pirmieji trys buvo skirti ankstyvajam muzikiniam ugdymui. Deja, perklausyti pavyko tik du su puse, todėl apie ketvirtąjį prof. Piotr Sutt pranešimą nieko pasakyti negaliu. Besidomintiems ankstyvuoju ugdymu turėjo būti labai naudinga girdėti dr. Francesca Nicassio ir prof. Beth Bolton pranešimus ir stebėti muzikinę veiklą su kūdikiais. Smagu, jog atsirado nedidelis būrelis jaunų mamų, konferencijos dalyvių akims ir ausims patikėjusių savo mažylius. Ankstyvasis muzikinis ugdymas Ankstyvasis muzikinis ugdymas Apibendrindama galiu pasakyti, jog mokytojui, pavargusiam nuo mokslų, mokymo ir vitaminų trūkumo, toks renginys pavasarį – pats tas. Todėl tikiuosi jog ši konferencija taps tęstiniu projektu. Dr. Fancesca Nicassio, dirbanti muzikos terapijos centre Italijoje, kalbėdama apie kūdikius ištarė vieną frazę, kuri, manau puikiai tiks šio kiek gremėzdiško reportažo pabaigai. „Tyla mums padeda archyvuoti informaciją savyje“. Tad linkiu nepamiršti, jog didelę muzikos dalį sudaro tyla. O tyloje – ne tik muzika, bet ir įsiklausymas. Žmonių į žmones.