NE VISKAS BLOGAI LIETUVOS ŠVIETIME

Pastaruoju metu net pačiam buvo nemalonu skaityti savo paskutiniuosius įrašus – vien negatyvas, kritika, juodos spalvos… Pats sau darausi panašus į vieną geros mokyklos gerą direktorių, kuris labiausiai žinomas tik nuolat besiliejančiu kritikos srautu. Todėl ir labai mėgstamą visų žiniasklaidos priemonių…
Na, negali būti taip, kad valdžia darytų viską blogai. Galvoju, kad abejoti ar kritikuoti reikia tik pačius darbus (veiksmus, nutarimus), kurie atrodo neprotingi, neracionalūs, abejotini. Tai pasitaiko padaryti ir geriems, protingiems žmonėms ar normaliai funkcionuojančioms institucijoms. Todėl vienas ar kitas neapgalvotas, nepamatuotas žingsnis neužtraukia visam laikui dėmės ant jį padariusiojo.
„Mokyklos kokybės krepšelio“ sumanymas, pasirengimas jį įgyvendinti – pozityvas, už kurį galima tik pagirti, juo pasidžiaugti. „Silpnesnėms“ mokykloms metamas gelbėjimosi ratas. Gal įsikabins, gal išplauks? „Stipresnėms“ mokykloms numatyta paskata, kad dalytųsi savo gerąja patirtimi, būtų orientyru, rodančiu į kurią pusę plaukti skęstantiesiems.
Ar tai nėra protinga? Ar galima tai nepastebėti?