MOKYTOJAS – PRESTIŽINĖ PROFESIJA 2025?

Vakar iniciatyvoje „Idėja Lietuvai“ dalyvavusi ar tik ją stebėjusi visuomenė išgirdo verdiktą – patvirtintos trys pagrindinės idėjos, kurios turėtų išgelbėti mūsų beišsivaikščiojančią valstybę. Mano supratimu, tai paskelbtos galutinės keturios idėjos, nes  niekaip į vieną nesusiveda tokie skirtingi dalykai kaip „padėti jaunoms šeimos įsigyti būstus“ ir „mažinti biurokratiją skaitmenizuojant valstybės paslaugas“. Tiek to, ne skaičius svarbu. Svarbiausia, kad šios idėjos tikrai nors kiek materializuotųsi.
Antroji idėja – „mokytojo profesija iki 2025-ųjų turi tapti prestižine“. Gera idėja, bet utopinė. Utopija ją daro ir darys du dalykai. Norint, kad mokytojo profesija tikrai būtų prestižinė, pirmučiausia sąlyga – jau per artimiausius porą metų pedagogines studijas turėtų rinktis didelė gabaus, aktyvaus jaunimo masė. Antra, kad jau dirbantys mokytojai per kokį penkmetį įtikėtų, kad jie dirba prestižinį darbą. Kas nors rimtai tuo tiki, kad taip bus?
Kodėl tuo sunku patikėti?
Pirma, artimiausiu metu turėtų pasirodyti įvairiausių programų, koncepcijų ir kitų panašių dokumentų projektai, kuriuose bus siūlomi įvairūs keliai į prestižą. Remiantis įvairių svetur (t.y. ten, kur ši problema nėra tokia aktuali) vykdytų tyrimų išvadomis, bus siekiama įrodyti, kad pagrindinis kelio į prestižą faktorius – mokytojų kvalifikacijos kėlimas ir geresni mokytojų rengimo modeliai. Ir nuolat bus primenama, kad ne pinigai į mokytojo kišenę yra svarbiausia…
Antra, kažin, ar kas susimąstys, kad reikia galvoti apie tai, kad šiandien mokytojams trūksta daug laisvės ir nors šiek tiek su ja susijusios atsakomybės. Iš viršaus „nuleistos“ programos, koncepcijos nėra ir negali būti mokytojo savastimi, o dokumentus palydinčios kiekvieną žingsnį reguliuojančios, atsiskaitomybę nurodančios taisyklės, sankcijos pakeičia norą būti sąmoningai atsakingu už savo veiklą.
Ir svarbiausia – prestižo nebus tol, kol nebus atsikratyta visuotino supratimo, jog „parašyta taip, kaip reikia, bet suprasti reikia anaip – taip, kaip yra iš tikro…“