DĖMESIO: Ši Švietimo portalo versija neatnaujinama nuo 2023 m. gegužės 30 d. Nauja informacija pateikiama atnaujintame Švietimo portale.

Kodėl toks tinklaraščio pavadinimas?

arrow_back Grįžti

Kodėl toks tinklaraščio pavadinimas?

Aš mokausi 2017-11-26

(Nuotrauka/static.pexels.com)

Kodėl toks tinklaraščio pavadinimas? Nes kitaip neįsivaizduoju. Nuolat esu mokymosi kelyje. Iššūkiai ir naujovės man leidžia judėti į priekį, tai gyvenimo variklis. Atsiradus naujam iššūkiui, reikia rasti būdus kaip jį įveikti, todėl privalai išmokti kažko naujo. Gal todėl mane sudomino geografija tuometiniame Vilniaus pedagoginiame universitete. Gal todėl, pradėjęs dirbti mokykloje, įstojau į edukologijos magistrantūros studijas Šiaulių universitete. Gal todėl pasirinkau švietimo lyderystės magistrantūros studijas ISM universitete. Gal todėl tapau dviejų geografijos vadovėlių bendrautoriumi.

Mokymasis mane lydi visur, todėl penktadienį vėl grįžau į savo pirmąją Alma mater – tuometinį Lietuvos pedagoginį ir dabartinį Lietuvos edukologijos universitetą. Visada pasineriu į prisiminimus matydamas savo fakulteto kiemą. Keturi metai nuostabaus, jaunatviško laiko.

Sulaukti gerbiamo dėstytojo kvietimo į šią konferenciją buvo vau! Na, kažkas tokio! Juk jis buvo mūsų korifėjus, geografijos didaktikos meistras. Nors prisipažinsiu, pirmosios dr. Zigmo Kairaičio paskaitos mums atrodė kosmosas. Nieko nesupratome. Dabar tai kelia šypseną. Dar keisčiau girdėti, kaip jis mane vadina „kolega“.

Konferencijos metu susėdome greta su dar vienu buvusiu dėstytoju, mano kursinio darbo vadovu doc. Rimantu Kontvainu, kurio dėka gavome rimtus kartografijos pagrindus. Sėdėdami šnekučiavomės apie jo išleistą knygą, diskutavome apie konferencijos metu išgirstus pristatymus. Jaučiu Rimantui didelę pagarbą už jo paprastumą, taktiškumą ir gebėjimą išgirsti. Docentas labai išgyvena dėl universiteto likimo ir turi savo viziją kaip turėtų atrodyti mokytojų „kalvė“.

Antrojoje konferencijos dalyje vyko diskusija. Sėdėdamas auditorijoje mąsčiau, tokie renginiai yra būti kiekvienam vadovui ir mokytojui. Galbūt ne viską galima pritaikyti savo darbinėje veikloje, bet klausantis ir bendraujant su tokio „kalibro“ žmonėmis, tu gauni daug daugiau nei gali įsivaizduoti. Gerbiama dr. Rita Dukynaitė, dr. Zigmas Kairaitis, UPC socialinių mokslų, dorinio ugdymo ir kūno kultūros poskyrio vedėjas Šarūnas Gerulaitis, Lietuvos geografijos mokytojų asociacijos pirmininkas Rytas Šalna ir kiti. Žodžiu! Superinis laikas praleistas pirmojoje Alma Mater!

Šeštadienį jau riedėjau į parodą „Mokykla 2017“. Šį kartą be jokio skubėjimo ir rimtų įsipareigojimų laike. Sudalyvavau diskusijoje apie kaimo mokyklų ateitį ir teisinį švietimą. Spėjau papliurpti su Povilu iš „Kitokie projektai“, apėjau daugelį stendų, pakalbėjau su sutiktais kolegomis.

Riedėjau Žemaitijos link mąstydamas, kad tokie išvažiavimai būtini kaip gaivaus oro gūsis. Užsidarome savo mokyklose ir užsisukame savo darbų rutinoje. Bendravimas su platesnio rato žmonėmis duoda naudos tiek kaip specialistui, tiek kaip asmenybei, tai nuolatinis mokymasis, kuris būtinas.

Todėl – AŠ MOKAUSI!



arrow_back Grįžti