Ko jie klauso ir ką jie girdi? Apie Teletabius, kalnus ir debesis

Sakoma, kad iki Naujųjų metų (o dar geriau iki Kalėdų) reikia atlikti visus nebaigtus darbus. Tačiau aš vis dar skolinga 2015-iesiems, kadangi užduoties neatlikau ir į juos žengiau jau įsiskolinusi. Metas grąžinti.

Praeitų mokslo metų pirmajame pusmetyje su aštuntokais mokėmės muzikos kalbos elementų reikšmes, bandėme juos atskirti klausydamiesi muzikos. Ir nors daugeliui visa tai buvo nauja, struktūruota medžiaga jiems visai patiko (apie tai rašau įraše „Muzikos kalba – dar viena kalba, kuria galime susikalbėti“).

Tačiau tam, kad vaikai nesijaustų lyg įšokę į verdančio aliejaus puodą, pradžiai daviau jiems paprastesnę užduotį.

Kai kurie vaikai, net ir būdami mokykloje, bando užsikimšti ausis ausinėmis ir pasislėpti nuo aplinkinio vyksmo, jau nekalbant apie miesto gatvių Teletabius su milžiniškomis įvairių spalvų ausinėmis (jokiu būdu nesityčioju, ir pati savo biografijoje atrasčiau sociofobiją liudijančių faktų). Tačiau žiūrint į juos man vis kyla klausimas „o ką jie girdi?“. Kad klauso tai faktas, bet ar gilinasi į ką nors kas yra toje muzikoje (na, išskyrus žodžius, žinoma, nors kai kurie negirdi ir jų).

Taigi, pradžiai atlikau trumpą mokinių apklausą laisva forma (raštu), kurioje buvo klausiama kas jų klausomoje muzikoje jiems svarbiausia. Didžioji dalis atsakymų buvo: žodžiai, muzika, balsas bei niekas nesvarbu :). Pastarasis atsakymas kartojosi 3 kartus (2 berniukai ir 1 mergaitė), taigi nusiteikimas darbui labai jau akivaizdus :).

Tačiau kiti atsakymai parodė, kad vaikai nelabai žino kaip rasti tinkamų žodžių apibūdinimams, o gal ir apskritai pirmą kartą apie tai pagalvojo. Tad pamokoje trumpai pakalbėjome apie tai, jog muzika susideda iš daugybės elementų, taip pat svarbūs atlikėjai, tekstų prasmė. Tačiau kuomet susidūrėme su klausimu „o kaip dėl muzikos kurioje nėra teksto?“, vaikai pradėjo kalbėti apie instrumentus ir besivystančios melodijos svarbą. Štai šito momento aš ir laukiau.