Karantinas #3 diena: atsakomybė, nuotolinis mokymas, užimtumas

Bendra situacija. 34 užsikrėtę. Užfiksuotas pirmasis neįvežtinis atvejis. Tyrimus leista atlikti dar papildomai keturiose laboratorijose, atidarytas mobilus tikrinimo punktas Vilniuje. Peržiūrėjau sveikatos ministro konferenciją. Ten jį tikrai rimtai žurnalistai spaudžia. Aiškėja, kad ligoninėse trūksta apsisaugojimo priemonių, yra karantinuotų ir pačių daktarų. Pasaulio žinos taip pat nėra džiuginančios. Krenta naftos kainos (per daug džiūgauti nereikėtų nes tai ilgalaikėje perspektyvoje nieko gero), oficialiai atšaukta Eurovizija. Paskaičius kas dedasi Italijoje nueina šiurpas…

Atsakomybė. Man pikčiausia, kad mes patys nelabai suvokiame apie ligos mąstą. Priešais kaimynai – grįžo sūnus iš Norvegijos, nieko, gyvenimas vyksta kaip vykęs, judėjimas visur, važiavimas visur. Iš kitos pusės kaimynystėje grįžo šeimos galva, iš namų nuolatinis vaikščiojimas. Supratimo jokio. Mes dar gyvename su ta mintimi, kad čia menkniekis, galime susitikti, pakalbėti, pasėdėti prie kavos puodelio, leisti vaikų būrį kartu žaisti lauke.

Nuotolinis ugdymas. Šiandien turėjome virtualų susitikimą su kolegų grupę, kurie esame atsakingi už ugdymo proceso organizavimą nuotoliniu būdu. Su direktoriumi pasitarę nusprendėm, kad reikia paskubėti. Pajungėm kolegas, kurie labiausiai gaudosi įvairiuose platformose ir skaitmeniniuose įrankiuose. Pasidarėme live transliaciją Facebook grupėje ir pasidarbavom visai neblogai. Kol kas esame apsistoję ties Facebook panaudojimo galimybe. Socialinis tinklas gerai pažįstamas mokytojams, tuo labiau mokiniams. Nusprendėme nesiblaškyti ir nepulti bauginti mokytojų įvairiomis virtualiomis mokymosi aplinkomis. Nusimatėme būtiniausius darbus, pasiskirstėme veiklomis. Džiaugiuosi savo kolegų pozityvumu bei supratingumu, gal todėl pakankamai greitai susitvarkėme su viskuo.

Užimtumas. Pasiruošimas dirbti nuotoliniu būdu reikalauja daug komunikacijos įvairiais kanalais. Nuolatiniai komentarai Facebook’e, elektroninio dienyno tikrinimas, telefoniniai skambučiai ir sms’ai. Namuose reikia derintis ir prie Neringos darbo, o kur dar mūsų mažųjų dėmesio poreikis. Buvau naivus galvodamas, kad turėsiu laiko papildomai prisėsti prie savo interneto svetainės techapzvalgos.lt, peržiūrėti kokį įdomesni filmą ar paskaityti pradėtą ir niekaip nepabaigtą knygą. Naivuolis… Laukiu savaitgalio, kad ir kaip keistai skamba iš sėdinčio namuose pusės.

P.S. Įrašą rašau jau po 24 valandos. Sūnui prieš miegą nuolat skaitau knygą ir po to jis paprašo kelias minutes pabūti su juo. Dažnai, tokie pabuvimai baigiasi “nors trumpam“ užmerktomis akimis… Patys suprantate, kada jos atsimerkia. Pabusti ir prisėsti prie kompiuterio privertė dienoraščio rašymas.

P.S.S. Nuotraukoje superinė kapitonė amerikė