Bendra situacija. 999 sergančiųjų ir 22 mirtys. Šiandien sergančiųjų skaičius tikrai simbolinis, gerai, kad ne 666. Žmonės jau bando atkusti, sklando žinios apie karantino švelninimą. Sveikatos apsaugos ministras šiomis žiniomis prašo netikėti, švelninimo tikrai jokio nebus. Ligonių skaičiai kylą į viršų, mirčių daugėja. Apie švelninimus dabar tikrai nereikėtų svajoti.
Artėjančios Velykos bus įdomios, gal ne pačia gerąja prasme. Judėjimą Lietuvos teritorijoje ribos sutelktos policijos, šaulių ir kitų struktūrų pajėgos. Jei važiuosime į kitą savivaldybę, turėsime įrodyti (dokumentais), kad važiuojame su rimtu reikalu. Skamba absurdiškai, bet situacija yra tokia kokia yra.
Pagaliau penktadienis. Susitvarkęs visus mokyklinius reikalus, po pietų žingsniavau namo. Nors turėjau tik porą tiesioginių pamokų (naudojantis zoom.com), bet iki 13 valandos praktiškai nelabai turėjau kada atsitraukti nuo kompiuterio. Nuotolinis mokymas labai parankus individualizavimui, bet laiko tai atima be proto daug. Jei mokinys nedalyvavo pamokoje rašai jam, klausi kas nutiko. Dažnai būna, kad atsakymas – pramiegojau. Tačiau būna variantų, kada mokiniai neturi galimybės prisijungti dėl interneto trukdžių, kompiuterio neturėjimo. O kartais būna, kad mokinys turi visas galimybes prisijungti, bet yra kitos – socialinės problemos. Neisiu giliau, bet pasakysiu, kiekvienas mokinys turi savo namų kontekstą ir mes, mokytojai, dažnai to nepaisome, nes pamokas, programas, planus iškeliam į pirmą vietą. Reikia nepabijoti nusileisti ir imti bendrauti mokinio lygmenyje. Taip galima gauti žymiai didesnį rezultatą. Tuo šiandien įsitikinau…
Šiandien pasiruošimo vakaras. Neringa ruošia rytojaus dekoracijas. Prisipažinsiu, jog nelabai žinau kaip čia kas atrodys, bet faktas tas, kad Kotrynai daroma karūna – gimtadienio karalaitė.
Šiandien tiek, norisi poilsio ir atitrūkti nuo kompiuterio. Gerų jums švenčių! Bet susitiksime ir per jas, nes karantino dienoraštis nesustos.
