Nenustebkite, šį įrašą skaitote dabar, sekmadienį, nors jame šeštadienio įvykiai. Kolegės iššūkis pakoregavo mano planus, todėl persikėlė ir karantino dienoraščio pildymas.
Kas per iššūkis? Penktadienį buvo visiškas stogo nuvažiavimas nuo nuotolinio darbo. Pamokos, pokalbis su auklėtinės mama, auklėtinių mintys apie nuotolinį mokymą ir supratimas, jog turime koreguoti daug dalykų jei norime išlaikyti mokinių motyvaciją mokytis. Vėliau sekė dviejų valandų online konferencija dėl projekto veiklų. Dar vėliau turėjome susimatyti mūsų gimnazijos nuotolinio mokymo grupės nariai ir t.t.
Vakare, jau kiek atslūgus emocijoms, kolegė pasidalino mintimi, kad jie su šeima planuoja šeštadienį praleisti be interneto. Kolegės Vilmos provokacijai pasidaviau.
Pasakysiu jums mielieji – gėris! Pagaliau paėmiau į rankas knygą. Telefonas buvo reikalingas paskambinti tėvams ir kolegai, daugiau nieko, jokio Facebooko, jokio Messengerio, jokio Gmailo. Pradžioje kiek trikdė paėmus į rankas nematyti jokių naujų pranešimų iš išvardintų soc. tinklų ir e. pašto, nors reikėtų prisipažinti, kad knietėjo pasižiūrėti. Tačiau vėliau šis jausmas dingos ir atsirado tam tikra laisvė. Kompiuterį įsijungiau vėlai vakare, norėdamas surašyti dienos įspūdžius.
Šeštadienį užskaitau kaip tikrą poilsinę dieną. Pabudome, papusryčiavome, prisipylėme arbatos į termo puodelį, įsimetėme sausainių ir su šeimyna pasukome Varnių link. Tikslas – pasiekti Užventį ir pavaikščioti nutiestu taku prie Ventos upės. Tai mano vaikystės vietos. Dėl prastos sveikatos nuolat būdavau pas senelius kaime – Užventyje, o senelių namas kaip tik netoli dabar nutiesto tako.
Pasistatę mašiną prie Užvenčio kultūros namų nukulniavome iki Užvenčio malūno. Grįžę atgal užsukome į žaidimų aikštelę su lauko treniruokliais. Nesutikome praktiškai ne vienos žmogaus išskyrus tolumoje praėjusi vyriškį su šunimi. Įsėdę į mašiną pasipilstėme arbatos ir traškindami sausainius pasukome namų link.
Kotryna keliavo pietų miego, Mykolas su planšete įsitaisė savo lovoje. Pasimečiau šalia jo pagalvę su apklotu ir atsiverčiau paskaitinėti knygą. Po kokių 15 minučių jau snūduriavau. Ar ne nuostabiai skamba! Kaip iš pasakos! Nepamenu kada esu miegojęs dienos metu.
O kur bendra informacija apie karantiną? A vat ir nėra. Per radiją tik išgirdau apie 771 sergantį žmogų. Toliau informacijos praktiškai nesiklausiau. Leidau sau atsikvėpti. To palinkėsiu ir jums.
