Karantinas #17 diena: lyderystės nebuvimas ir nuotolinio intensyvumas
Aš mokausi 2020-04-02

Bendra informacija. 581 sergančiųjų, 8 mirtys, 8 žmonės gydomi reanimacijoje, 3 dirbtinai ventiliuojami plaučiai.
Dingusi lyderystė. Valdžia tai yra mūsų visuomenės atspindys. Eilinį kartą tuo galime įsitikinti stebint Seimo darbą. Kažkas stengiasi, dirba, kovoja su milžiniškomis problemomis, aukoja savo sveikatą, rizikuoja savo vaikų sveikata, kai tuo tarpu kažkam į tai yra nusispjauti. Jiems svarbūs jų reikalai, jų reitingai ir lyderių kaukės, kurios baigia nukristi nuo veidų.
Jūs man pasakykite, kur dabar įžymus svieto lygintojas Karbauskis, ką jūs apie jį girdite? Kiek jis prisideda prie sunkios situacijos lengvinimo? Ką veikia Landsbergio anūkas? Dažniau galima išgirsti jo žmonos verslo reikalų viešą aptarinėjimą, o ne Gabrieliaus – kaip vieno iš partijos lyderio, darbus. Andrius Tapinas puikiai išsireiškė:
Jūs ne lyderiai, jūs aguročio ir paralyžiuotos voverės hibridas. Ir jūs dar turėsit įžūlumo ateiti rudenį ir prašyti, kad už jus balsuotų?
O jie turės ir dar kaip turės. Nenoriu lysti į politiką, bet stebėti tokias nesąmones neįmanoma ramiai.
Nuotolinio mokymo diena. Prieš startuojant nuotoliniam mokymui galvojau bus lengviau. Tačiau kuo toliau, tuo labiau suprantu, jog multitaskingas yra žiaurus dalykas.
Keliu užduotį (prisegęs papildomą informaciją) į grupę, laukiu komentarų, tada kita užduotis, prasideda klausimai, atsiranda kas nori paklausti individualia messenger žinute, vienos užduotys daromos per pamokos laiką ir įkeliamos, aš iš karto rašau komentarus, tuo tarpu kalbinu skirtingų klasių vaikus dėl dalyvavimo online geografijos olimpiadoje. Po pamokos parašau žinutes kas buvo neprisijungę, gaunu atsakymus “pramiegojau, negirdėjau žadintuvo“. Sunku mokiniams taip anksti atsikelti, todėl rašau, kad visko pasitaiko, bet teks individualiai pasižiūrėti užduotis. Tarp viso to įsiterpia interneto dingimas. Pagatavas modemus išmesti pro langą, keikiu Telia! Viską perkraunu! Atsigauna…
Laisva pamoka. Pasiruošiu video transliacijai, spėju su šeimyną papietauti. Vėliau jungiu Zoom ir kalbu su dvyliktokais apie gamtinius išteklius. Mokiniai šaunuoliai, nereikia tildyti, viską jie moka, supranta, belieka tik papasakoti, sudėlioti akcentus, pateikiu nesunkią užduotį. Mykolas vis lenda į ekraną “teti teti perduok nuo manęs linkėjimus“. Neturiu kada vaikui paaiškinti, kad vedu pamoką mokiniams, kurių jis nepažįsta. Po kiek laiko plačiai prasidaro durys ir kaip vėjas įskrenda Kotryna. Neringa iš paskos, čiumpa už lemens vėją ir pasuka jį durų link. Žinoma, vėjas nepatenkintas, jog reikia keisti kryptį. Pamokos baigiasi. Viskas…
Po savo darbo einu padėti Neringai, nes girdžiu virtuvėje kylančią audrą. Ji su Kotryna keliauja į kambarį spalvinti (mažosios spalvinimas yra tikrai emocingas). Pasiliekame su Mykolu daryti auklėtojos atsiųstas užduotis: skaitome tekstą, įsisaviname Č raidę, kuriame su šia raide žodžius, atliekame užduotis bloknote, spalviname ir t.t.
Taip ir sukamės, atrodo sėdime namuose, bet intensyvumo nuo to nemažiau…
arrow_back Grįžti