Į kovą su koronavirusu! Vakar dienos Mykolo projektai, kuriuos deja turi įgyvendinti tėtis
Bendra situacija. 345 sergantieji. 5 mirtys. Kaip ten sako – vakarų fronte nieko naujo. Problemos su dezinfekciniu skysčiumi. Vėl nesusikalbėjimas ir deja vėl savo neprofesionalumą parodė SAM. Blogiausia, kad didėja užsikrėtusių medicinos darbuotojų. Negadinu penktadienio nuotaikų ir daugiau nepasakoju.
Kelionė į Telšius. Buvau suplanavęs vykti į Telšius. Norėjau parsigabenti stacionarų kompiuterį, nes prie jo yra didelis monitorius, todėl darbui tai tikrai patogiau. Tuo pačiu važiavimu reikėjo apsilankyti ir parduotuvėje. Negalvojau, kad tos dvi valandos bus tokios sunkios. Nustebau matydamas nemažą žmonių eilę prie Lidl parduotuvės. Supratau, kad ten vienus žmones išleidžia, o kitus įleidžia. Parduotuvėje vienu metu tik nedidelis skaičius žmonių. Kažkuo darosi panašu kaip Italijoje. Teko pasirinkti Norfą.
Vaikštant ir ieškant prekių apima nesaugumo jausmas, nors visur parodyta kur reikia stovėti norint padaryti atstumus. Suprantu ir parduotuvės darbuotojus, kasininkėms dabar taip pat sunku. Kartais reikia prašyti žmonių, kad atsitrauktų (nors šiaip visai tvarkingai stovėjo visi), vieni nemoka nuolaidų kortelės patys perbraukti, kiti matosi, kad anksčiau neatsiskaitinėdavo su bankinėmis kortelėmis, tenka kantriai laukti. Atkreipiau dėmesį, kad kaukių nedėvi jaunesnio amžiaus vyrai, tuo tarpu moterys ir vyresni žmonės praktiškai visi su kaukėmis.
Nuotolinis mokymas. Prasideda problemų banga. Portaluose startuoja super mamyčių straipsniai, kuriuose visi kalti dėl jos vaikui sukelto streso: bloga mokykla, blogas mokytojas, blogos stringančios sistemos. Tokioms supermamytėms dzin, kad Lietuvoje karantinas, kad iki tol nebuvo tokio nuotolinio mokymo, kad niekas nesiruošė viruso atėjimui, kad elektroniniai dienynai net minties neturėjo apie tokius besijungiančiųjų skaičius. Kita problema – pasaulyje pirmaujame pagal interneto greitį, bet piliečių prieinamumas prie tokio interneto ribotas. Dabar galvojama, kaip aprūpinti mokinius, kurių šeimos neturi nei kompiuterio, nei interneto. Nuotoliniam skirsiu atskirą straipsnį, kuriame panagrinėsiu kaip mums jis pavyko (arba ne), bet dar palauksiu, nes įdomu stebėti ar mano asmeninės prognozės išsipildys.
P.S. Dabar keliaujame į savaitgalį. Bandome pailsėti NAMUOSE, o ne parke būryje žmonių.
