Šį dviejų pamokų projektą su 8-okais pradėjome muzikos pamokoje mišraus mokymo metu, kuomet dalis klasių lanko mokyklą, dalis lieka namuose, o iš dalies lankančiųjų geras trečdalis dėl įvairių priežasčių mokyklą lanko nuotoliu. Todėl, paprastai klasė dalinama grupėmis instrumentiniam muzikavimui, gerokai sumažėjo ir teko ieškoti būdų kaip, nerepetuojant įprasto repertuaro, mokiniams sudaryti sąlygas muzikuoti, o likusių namuose nenuskriausti atitolinant jų įgūdžius darbe su jau pradėtais mokytis kūriniais.
Perskaičius šiuo metu atnaujinamą muzikos dalyko programą supratau, jog turiu pasitempti su mokiniais nagrinėdama muzikos kūrinio formą. Programoje minima, jog viena iš praktikų muzikos pamokoje galėtų tapti gilinimasis į muzikos komponavimo principus. Taigi, ėmiausi išbandyti, mat anksčiau į tai neatkreipdavau mokinių dėmesio, nedrįsdavau, tema kažkodėl atrodė sudėtinga ir išlįsdavo nebent trumpai aptariant kūrinius, tačiau nebandant kurti.
Vienas iš pasiūlymų programoje šio amžiaus vaikams – pažintis su AABA forma. Tad ties ja ir pasilikome. Tik antrąją dalį vos, minimaliai, pakeitėme. Tad dirbome ties AA1BA.
1-osios pamokos metu mokiniai pabandė suformuluoti kaip jie supranta kas yra ta muzikos kūrinio forma. Deja, didžioji dalis negalėjo aiškiai apibūdinti ir vos vienas kitas pataikė į taikinį (šioje vietoje pajutau, jog turiu susirūpinti…). Po to suformulavome visiems suprantamą apibrėžimą ir ėmėmės darbo.
Mokiniai pasirinko norimus instrumentus. Improvizuodami 4-ių pulso vienetų laiko tėkmėje bandė savo instrumentu sukurti motyvą, jį priderinti prie bendro skambesio ir reikiamoje vietoje atkartoti. „A“ daliai pasirinkome 16-os pulso vienetų trukmę, t.y. 4×4. Vadinasi, motyvas kartojosi mažiausiai 4 kartus, o tankesnės ritmikos darinius mokiniai kartojo dvigubai.
Po poros improvizacinių bandymų pirmoji dalis įgavo norimą pavidalą, tad perėjome prie antrosios, „A1“. Sutarėme, jog ji bus labai panaši į pirmąją, tačiau kažkurie instrumentai gali savo motyvą vos vos pakeisti. Tad neužilgo pusė kūrinio buvo baigta.
Pamokos pabaigoje kiekvienas mokinys į savo sąsiuvinį savu būdu užsirašė sukurtą motyvą. Kas rašė „Bum, bum, bum“, kas rašė natomis, kažkas žymėjosi aukščius rodyklėmis ar persipiešė instrumentą ir pasižymėjo vietas, kuriose groja. Buvo įdomu stebėti jų išradingumą ir šiek tiek baisu, kad šitaip užsirašę nieko neprisimins.
2-oji pamoka (po savaitės) prasidėjo kartojimu. Vaikai, atsivertę sąsiuvinius, skaitė savo „natas“ ir atkartojo praėjusią pamoką sukurtus motyvus. Nustebino tai, jog visi kuo puikiausiai perskaitė ką ten užsirąšę.
Pradėjome dirbti ties „B“ dalimi. Sutarėme, jog čia svarbus kontrastas. Mokiniai labai lengvai suprato ką daryti – vieni keitė ritmiką, kiti aukščius ar instrumento panaudojimo būdus. Na o paskutinėje dalyje tiesiog kartojome pirmą.
Prieš užbaigiant kūrinį vaikai panoro sukurti dar ir įžangą bei pabaigą. Tad kūrybinio proceso nestabdžiau. Šias dalis apkalbėjome visi kartu, vaikai siūlė kokie instrumentai geriausiai tiktų ir kokiu principu išvystyti šias dalis. Galbūt išėjo kreivokai, galbūt iki tobulumo dar toli, tačiau išėjo.
Taigi, atlikome ir įrašėme kūrinį. Vienu metu filmuoti ir sužiūrėti dalių pasikeitimus buvo sunkoka, tad ne visos dalys atitinka 16 pulso vienetų. Kitą kartą šiam tikslui reikėtų paskirti rimtesnį skaičiuotoją..
Po pamokos mokiniai neskubėjo atsisveikinti ir įnirtingai prašė kūrinio perklausos, tad teko sulakstyti ir atsinešti garso kolonėlę, kad visi kartu galėtume pasiklausyti. Ko gero tai yra geriausias pamokos įvertinimas, kokį tik gali gauti muzikos mokytoja/s.
Rezultatas įdomus – gal kiek EduardoBalsiškas ar JuliausJuzeliūniškas. Kviečiu pasiklausyti.
P.S. Svarbu paminėti, jog aš, kaip mokytoja, nė kiek neprisidėjau prie jų ritminių ar melodinių pasirinkimų. Todėl labai džiaugiuosi, jog vaikai buvo drąsūs kurti.
P.P.S. Kita tos pačios klasės grupė prieš antrąją pamoką mane prie durų pasitiko balansuodami daiktais ant galvų (nuotrauka įrašo pradžioje). Tikiuosi, jog tai irgi galėtų būti šioks toks sėkmės kuriant įtraukiančias pamokas požymis
