IR TOS NELEMTOS MINISTRO PAREIGOS

Buvusi Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė guodžiasi: „…man gėda eiti į darbo biržą“. Grynai žmogiškai ją suprasti gal ir galima. Kita vertus, tuoj pat įsijungia lietuviškas standartinis mąstymas: „Tai čia tik vienam žmogui gėda. Ši gėda ne tokia didelė, kai palygini su laikais, kai didelei švietimo bendruomenės daliai buvo gėda apskritai turėti tokią švietimo ministrę“.
Kodėl tokia įžanga? Dabartinei švietimo ministrei iki to laiko, kol reikės ieškoti naujo darbo, laiko liko gana daug. Nuoširdžiai tikiuosi, kad, priešingai nei buvusiajai, dabartinei ministrei dėl savo asmeninių savybių, profesinių gebėjimų tokia problema nekils. Bet ką gali žinoti, prie ko atves tolesnis darbas Švietimo ir mokslo ministerijoje dabartinėmis sąlygomis?
Dar prieš gerą mėnesį švietimo ir mokslo ministrės pasiryžimas pailginti mokslo metų laiką, sutrumpinus mokinių vasaros atostogas, tarsi jau nebekėlė abejonių. Asmeniškai man tai neatrodė pats reikalingiausias ir geriausias sprendimas iš įmanomų variantų (žr. buvusią temą), bet tiek to… Svarbu, kad buvo pateiktas reikalingas pagrindimas ir patikinimas, kad tai tėra tik viso komplekso priemonių, kuriomis siekiama kelti ugdymo kokybę, dalis.
Jau kiek laiko apie mokinių atostogas viešojoje erdvėje žinių nebuvo. Ir štai matome Delfio naujieną–bombą, kad nei Ramūnas Karbauskis asmeniškai (oho!), nei visa jo vadovaujama frakcija (ohoho!) nepalaikys tokio sprendimo. Nors kai kas iš įtakingų tos frakcijos narių prieš keletą mėnesių diskutavo netgi apie tai, keliomis savaitėmis reikėtų trumpinti atostogas…
Koks bus ministrės Jurgitos Petrauskienės sprendimas? Dar pora tokių akcijų–atrakcijų ir situacija gali tapti labai panaši į pirmtakės laikus. Nors priežastys ir skirtingos…