Baigęs darbuotis mokyklos vadovu nusprendžiau susikaupusias mintis nepalikti užmarščiai. Buvo gaila gauta patirtimi nepasidalinti su kitais. Rezultatas – trumpas (17 psl.) leidinys.
Didžioji dalis leidinio buvo parašyta prieš metus. Ilgą laiką nesiryžau prisėsti ir pabaigti darbų. Tradiciškai būtų patogu pasakyti, kad trūko laiko. Tačiau manau, jog labiau trūko drąsos. Per daug galvojau apie “ką pasakys žmonės“, “nieko čia rimto aš nesukūriau“, “niekam čia nereikalingos tokios rašliavos“ ir t.t. Žodžiu, pozityvo būta mažoka. Dabar į šį savo kūrinį žiūriu kitaip.
Leidinys tikrai nėra rimta akademinio tipo knyga. Tai trumpas praktinis gidas žmogui, pasirinkusiam ugdymo įstaigos vadovo pareigas. Gal čia nieko naujo neras žmogus, daug metų dirbantis šį darbą. Pirmą kartą įžengusiam į savo darbo vietą vadovui teks patirti daug “pirmų“ kartų ir gal būt šiame leidinyje jis ras vieną kitą tinkamą patarimą kaip susitvarkyti su tais “pirmais“ kartais.
O kad įneščiau šeik tiek intrigos, šiam kartui jums pateiksiu dalį leidinio pradžios žodžio.
“… Laivai mūsų valstybės švietimo vandenyse plaukioja labai įvairūs. Vieni nauji, greiti, veržlūs su motyvuotomis įgulomis, kurios pasiruošusios aukotis vardan bendro tikslo. Kiti senstelėję, labiau norintys dreifuoti, jų įgulos nenusiteikusios permainoms. Tretiems reikia kapitalinio remonto ir naujo kapitono, gebančio įkvėpti esančią įgulą naujiems iššūkiams. Deja, kai kuriuos laivus jau reikėtų buksyruoti į Bangladešo Čitagongo mieste esančias didžiausias pasaulyje laivų kapines. …“
