7-8 klasių projektas – mergaitės ir berniuko kambarys
Muzika Valdo 2018-05-06
Šį pavasarį nuskilo galimybė stebėti pamokas Odensės (Danija) Rudolfo Štainerio mokykloje. Nepaisaint liūčių, kai Lietuvoje kepino gegužės pradžios karščiai, patirtys buvo itin vertingos. Pamokų stebėjimą vertinu ne vien už tai, kad pamokose gali prisigaudyti įvairių mokymo metodų, bet ir už tai, kad stebėdamas kito žmogaus darbą, vaikus, gali vietoje kurti, perkurti, planuoti kaip darysi pati.
Į Odensę patraukė todėl, kad šioje mokykloje labai stipriai išvystyta muzikinio ugdymo pusė. Čia vyresniosios klasės turi po 5 muzikos pamokas per savaitę + 12 minučių individualaus darbo su instrumento mokytoju. Nuo penktos klasės mokiniai renkasi instrumentą, kuriuo nori groti ir vyresniosiose klasėse susijungia į gana sudėtingus kūrinius atliekantį simfoninį orkestrą. Yra ir 8-12 klasių choras, kiekvienais metais koncertuojantis vis kitose kaimyninėse šalyse. Vaikai atrodo laimingi ir patenkinti tuo, ką daro. Tačiau šį sykį, visgi, ne apie tai.
Šioje stebėjimo praktikoje mane sužavėjo 7-8 klasių projektas, pasirodęs labai visapusišku ir naudingu – kas antrus metus, Odensės Rudolfo Štainerio mokykloje vykdomas savaitės trukmės projektas, kuriame 7-8 klasių mokiniai kuria mergaitės ir berniuko kambarį. Pagrindiniai projekto tikslai yra:
- Antrinis medžiagų panaudojimas
- Socialinių įgūdžių formavimas
- Savarankiško darbo įgūdžių stiprinimas
- Laiko planavimo įgūdžių gerinimas
Visą savaitę 7-8 klasių mokiniai, kartu su mokytojais, skiria visų pamokų laiką konkrečiai šiam projektui. Jo metu nevyksta kitos pamokos. O projekto eiga atrodo šitaip:
Pirmadienis
Klasių mokytojai paruošia medžiagą apie antrinį medžiagų panaudojimą, pritaiko jį projektui, papasakoja, parodo pavyzdžių.
Vėliau mokiniai pasiskirsto komandomis – 7 klasės mergaitė su 8 klasės mergaite ir 7 klasės berniukas su 8 klasės berniuku. Dažnai, kaip sakė danų mokytojai, mokiniai patys sau pasirenka poras, tačiau, jei kyla sunkumų, poras paskiria mokytojai.
Šiais metais susiklostė situacija, kuomet abiejose klasėse buvo po 24 vaikus, o bendrai – lyginis mergaičių ir berniukų skaičius. Todėl komandos lengvai pasidalino. Kitais atvejais sudaromos 3-jų vaikų grupės ar grupė iš dviejų vaikų – mergaitės ir berniuko, kurie nusprendžia kokios veiklos imsis (orientuosis į mergaitės arba berniuko kambario atributų kūrimą).
Tą patį pirmadienį vaikai traukia burtus – skrybėlėje paruoštos vienodos užduotys mergaičių ir berniukų grupėms. Jų šiemet buvo po 12. Štai kaip jos atrodo:
- Sumeistrauti berniuko/mergaitės kambariui skirtą lovą ir pasiūti/dekoruoti patalynę;
- Pasiūti drabužius;
- Sumeistrauti stalą ir kėdę;
- Sukurti juvelyrikos dirbinių, aksesuarų;
- Pasiūti (dekoruoti) batus;
- Sumeistrauti knygų lentyną;
- Sukurti sienų puošybos atributus (veidrodžiai, lentynėlės, paveikslai ir pan.);
- Sugalvoti apšvietimą;
- Pasiūti/dekoruoti pagalves, apklotus;
- Sumeistrauti/dekoruoti drabužių kabyklą ir pakabas;
- Sukurti interjero puošybos atributus (žvakidės, vazos ir pan.);
- Darbo stalo aksesuarai.
Vaikai turi galimybę apsikeisti užduotimis, jei kuriai grupei labai „nelimpa“ išsitrauktas darbas. Tuomet visos grupės tarpusavyje aptaria idėjas ir jomis pasidalina su visais projekto dalyviais. Pasidalinimo tikslas – išsiaiškinti kokių medžiagų vaikams reikia ir kas iš kitų projekto dalyvių gali pasidalinti nebenaudojamais daiktais.
Antradienis, trečiadienis, ketvirtadienis
Antradienį visi vaikai suguža į mokyklą jau su medžiagomis sau ir draugams. Prasideda darbas. Pasidalinsiu keletu darbų nuotraukų. Veiksmas vyksta ketvirtadienį.
Dviejų mergaičių projektas. Viena iš jų ėmėsi gaminti lovos karkasą. Kita – dekoruoti patalynę. Paletes mergaitėms parūpino bendramokslės tėtis ir jau antradienį jos buvo atvežtos į mokyklą. Smagu, kad tėvai šitaip įsitraukia, net ir ne dėl savo vaikų.
Dėvėtų drabužių parduotuvėje pirkta nerta liemenė išardoma, jos dalimis dekoruojama patalynė.
Kaip matoma iš nuotraukų, mokinių kuriami daiktai nėra pernelyg išbaigti, tačiau juos kuriant panaudojamos kūrybinės galios, atrandami netikėti sprendimai. Na o ir projekto tikslas nėra tobulo objekto kūrimas.
Kadangi projektas vyksta kas antrus metus, jame viena klasė sudalyvauja tik vieną kartą, todėl darbas nesidubliuoja. O antrais metais organizuojama politinių debatų imitacija su iškeliamomis kandidatūromis, plakatais ir viskuo, kas gali būti į tai panašu.
Penktadienis
Nors atrodo, kad trys dienos darbui – laiko nedaug. Tačiau nustatytas laikas vaikus mobilizuoja ir jie sugeba greitai sukurti daugybę daiktų, o tuo pačiu ir kurti santykius su kitos klasės mokiniais. Taigi, penktadienį, viena iš klasių perskiriama siena, kurios vienoje pusėje įsikuria mergaitės, o kitoje – berniuko kambariai. 12:00, per ilgąją pertrauką, visi mokyklos mokiniai gali užsukti pasižiūrėti rezultatų. Tuo tarpu jų kūrėjai, pasakoja lankytojams su kokiais iššūkiais susidūrė, kokias medžiagas naudojo ir, svarbiausia – kur padės sukurtus objektus. Pastarasis punktas, manrods, labai svarbus, siekiant neužkrauti mokyklos. Be to, turint aiškų įsivaizdavimą, kur ir kaip vėliau bus panaudojamas daiktas, yra aišku į kokią erdvę orientuotis. Nuo to priklauso daiktų gabaritai, spalvos, medžiagos. Tačiau, pasak danų mokytojų, su daiktų realizavimu beveik nebūna problemų, nes savo pagamintus daiktus vaikai mielai priglaudžia savo pačių kambariuose.
Deja, projekto pristatymo dieną teko išvažiuoti, todėl galutinio rezultato nepamačiau. Nepaisant to, pagrindinis dalykas, kurį teko pastebėti – mokinių užsidegimas ir noras būti mokykloje, kurti, bendrauti ir bendradarbiauti. Labai norėčiau ir savo mokykloje išbandyti kažką panašaus.
arrow_back Grįžti